mūsų žurnalas no 1.pdf

ViltiesVilties ŠvyturysŠvyturys

Krikščioniškas laikraštis

2015, Balandžio 1. №01 Vilnius

Jėzus jam sako:

„Aš esu kelias,

tiesa ir gyveni-

mas. Niekas ne-

nueina pas Tėvą

kitaip, kaip tik

per mane”.

Evangelija pagal

Joną 14:6

Šiame leidinyje skaitykite:

STRAIPSNIS “DIEVAS YRA MEILĖ”

DIEVO LAIŠKAS TAU

AR ESI PASIRUOŠĘS STOTI

PRIEŠ DIEVĄ? TIKRA ISTORIJA

Kviečiame visus norinčius ateiti į Evangelijos tikėjimo krikščionių

bažnyčią adresu Liepkalnio g. 34, Vilnius, kiekvieną sekmadienį

10:00 (susirinkimai vyksta rusų kalba, esant poreikiui, pamokslai

bus verčiami į lietuvių kalbą)

Jeigu norite sužinoti daugiau, ar turite klausimų,

rašykite mums į:

[email protected]

Mielas drauge, ar kada nors esi

sau uţdavęs klausimą: kas toks yra

Jėzus Kristus? Ţinok, jog nuo atsa-

kymo į šį klausimą priklauso, koks

bus tavo ţemiškasis ir amţinasis

gyvenimas. Daugumai ţmonių kal-

bos apie Jėzų kelia susierzinimą ir

netikėjimą, todėl, kad jie niekad

savo gyvenime nesiekė ir nebandė

Jo paţinti. Daugeliui yra tekę girdė-

ti pamokslų apie amţinąjį gyveni-

mą, apie rojų ir pragarą, apie kiek-

vienam teksiančią dalį amţinajame

gyvenime: vieniems tai bus amţi-

noji palaima, o kitiems – amţina

kančia.

Jėzus sako: “Aš esu kelias, tiesa

ir gyvenimas ir niekas negali ateiti

pas Tėvą kitaip, kaip tik per ma-

ne” (Jono ev. 14:6); “Aš esu prisi-

kėlimas ir gyvenimas; tas, kuris

tiki manimi, jeigu ir numirs, prisi-

kels” (Jono ev. 11:25).

Jėzus Kristus – pasaulio Gelbė-

tojas. Jis yra Dievo Sūnus ir mūsų

Atpirkėjas. Jėzus kentėjo ir buvo

nukryţiuotas uţ pasaulio ir kiekvie-

no iš mūsų nuodėmes, Jis atvėrė

išgelbėjimo kelią visiems, kas atsi-

sakė savo nuodėmingo gyvenimo,

visa savo širdimi atsisuko į Dievą

atgailaudamas uţ savo nuodėmes ir

gavo atleidimą. Tik Jo gailestingu-

mo ir malonės dėka mes galime bū-

ti išgelbėti nuo amţinosios praţū-

ties. Jis – Vienintelis kelias, kuriuo

mes galime prisiartinti prie Dangiš-

kojo Tėvo.

Šis aktas yra vadinamas Atpirki-

mu. Trumpai tariant, Jėzus Kristus

išgelbėjo mus nuo nuodėmių ir mir-

ties, todėl Jis tikrai yra mūsų Gelbė-

tojas ir Atpirkėjas.

Dievas nieko per prievartą ne-

verčia tarnauti Jėzui Kristui. Jis nie-

kada nieko nedaro prieš ţmogaus

valią: “Štai aš stoviu prie durų ir

beldţiu. Jeigu kas išgirs Mano bal-

są ir atidarys Man duris, aš uţeisiu

pas tą ţmogų…” (Apreiškimo

3:20). Matome, jog Kristus laukia

kiekvieno ţmogaus asmeninio

sprendimo: jeigu tu išgirsi Jo šauks-

mą ir atversi savo širdį, tai Jis ateis

į tavo gyvenimą ir pakeis jį, o jeigu

neatversi, tada tu prarasi pačią di-

dţiausią brangenybę – tavo sielos

išgelbėjimą. Dievas nori, kad “visi

žmonės būtų išgelbėti ir pažintų

tiesą” (1 Timotiejaus 2:4).

Visais laikais kiekvienam ţmo-

gui, gyvenančiam šioje ţemėje, tur-

tingam ar vargšui – yra reikalingas

Viešpats. Ţmonės priima daug nei-

giamos informacijos bendraudami

tarpusavyje gatvėje, darbe ar na-

muose. Ţmonės yra nepatenkinti ir

nuolat priekaištaujantys. Kodėl?

Todėl, kad jų gyvenime nėra To,

kuris atneša uţtikrintumą, saugumą,

išgydymą, dţiaugsmą ir teikia pa-

guodą ir pagalbą visuose sunku-

muose ir svarbiausia – sielos išgel-

bėjimą. Tai Visatos Dievo Sūnus –

Jėzus Kristus.

Pats svarbiausias klausimas kiek-

vieno ţmogaus gyvenime turi būti -

nemirtingos sielos išgelbėjimas.

Dievo mums suteikta laisvė nuo

prievartinio ateizmo ideologijos

diegimo teikia kiekvienam iš mūsų

galimybę gauti išgelbėjimą mūsų

sieloms. Jėzus Kristus tampa priei-

namas ir suprantamas tiems, kurie

skaito Jo ţodį. Jis yra aiškiai pasa-

kęs, kad sielos išgelbėjimas yra pri-

einamas tiems, kurie sąmoningai

pripaţįsta savo nuodėmingumą, ne-

bando savęs teisinti, o nuoširdţiai ir

neveidmainiškai atgailauja. Jėzus

sako, kad „jeigu neatgailausite –

praţūsite“.

Brangus drauge, atėjo laikas

tau priimti patį svarbiausią

sprendimą savo gyvenime. Atgai-

lauk, prašyk pas Jėzų atleidimo

už visas savo nuodėmes, pamilk ir

priimk tikėjimu į savo širdį Dievą

Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią,

paimk į rankas Bibliją ir papra-

šyk Šventosios Dvasios, kad ji at-

vertų tau Jėzų Kristų ir padėtų

suprasti Bibliją. Susirask bažny-

čią, kurioje Dievo Žodis yra pa-

mokslaujamas aiškiai, supranta-

ma kalba ir neiškraipant jo. Būk

Dievui ištikimas iki galo ir išsigel-

bėsi tu ir visa tavo šeima.

Amen.

Viešpaties didţioji diena skubiai artėja. Jau girdimas Viešpaties dienos balsas. Tada Viešpaties didţioji diena skubiai artėja. Jau girdimas Viešpaties dienos balsas. Tada

graudţiai verks net karţygiai!graudţiai verks net karţygiai!

(Sofonijo knyga 1:14)

Vilties ŠvyturysVilties Švyturys. 2015 . 2015 Balandţio 1Balandţio 1 №01.№01. 2


Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį

tiki, nepraţūtų, bet turėtų amţinąjį gyvenimą. tiki, nepraţūtų, bet turėtų amţinąjį gyvenimą. (Jono ev. 3:16)

Mano Mylimas Vaike,

galbūt Tu manęs nepažįsti, bet Aš apie Tave žinau viską

Aš žinau, kada Tu atsisėdi ir kada Tu atsistoji. Aš žinau visas Tavo mintis ir kelius.

Ir netgi visi Tavo galvos plaukai yra suskaičiuoti,

nes aš sukūriau tave pagal savo atvaizdą, manyje Tu gyveni, judi ir esi,

nes Tu esi paveldėtojas iš mano giminės.

Dar prieš sukurdamas Tave įsčiose, Aš žinojau Tave.

Ir iš anksto pasirinkau Tave, kai kūriau visatą.

Tu ne atsitiktinumas ir ne klaida! Visos Tau skirtos dienos yra įrašytos į manąją knygą.

Tai Aš nustačiau tikslų Tavo gimimo laiką ir vietą, kur Tu gyvensi.

Aš buvau nesuprastas tų, kurie manęs nepažįsta. Mano Vaike, Aš pamilau Tave amžina meile,

todėl mano planas Tavo ateičiai yra visada sklidinas vilties.

Ir todėl trokštu sustiprinti Tave visa savo širdimi ir siela

bei pasakyti Tau nuostabių dalykų ir paslapčių, kurių Tu nežinojai.

Jei ieškosi Manęs visa savo širdimi - rasi Mane.

Guoskis manimi ir Aš suteiksiu Tau, ko trokšta Tavo širdis.

Ir galiu padaryti nepalyginamai daugiau, negu prašai ar išmanai,

todėl, kad esu Tavo didžiausias Sustiprintojas.

Aš esu Tėvas, kuris Tave guodžia kiekviename sielvarte. Girdžiu Tave, kai šaukiesi Manęs.

Ateis diena, kai Aš nušluostysiu kiekvieną ašarą nuo Tavo akių ir pašalinsiu visą skausmą, kurį

kentėjai šioje žemėje. Aš esu Tavo Tėvas ir myliu Tave kaip savo Sūnų Jėzų,

nes Jėzuje yra atskleista manoji meilė Tau – Jis yra tikslus mano esybės paveikslas.

Jėzus atėjo parodyti, kad aš esu už Tave, o ne prieš Tave.

Jis atėjo Tau pasakyti, kad Aš nebeįskaitau Tau Tavo nusikaltimų.

Jėzus numirė dėl to, kad mudu būtume sutaikyti.

Jo mirtis buvo aukščiausia manosios meilės išraiška.

Aš atidaviau brangiausia, nepagailėjau nieko, kad tik tu mane pamiltum

Jei Tu priimi dovaną - mano Sūnų Jėzų, Tu priimi ir mane,

tad daugiau niekas Tavęs neatskirs nuo manosios meilės Tau.

Mano Vaike, sugrįžk namo ir Aš danguje surengsiu dar neregėtą puotą.

Aš visuomet buvau tavo Tėvu ir visuomet Juo būsiu,

tad klausiu Tavęs : „Ar būsi mano vaikas?”

Laukiu Tavęs. Su meile, Tavo Tėvas, Visagalis Dievas


Ar esi pasiruošęs stoti prieš Viešpatį? Ar esi pasiruošęs stoti prieš Viešpatį? (Liudijimas. Tikra istorija)

Aš uţaugau tikinčioje šeimoje

kartu su savo keturiomis seserimis.

Mano tėvams pavyko išugdyti savo

vaikuose meilę Kūrėjui bei išmo-

kinti juos tikėti Jėzumi Kristumi ir

Jo atperkančia auka.

2011 05 05 aš patekau į ligoninę

dėl kelio sąnario uţdegimo ir buvau

paguldyta chirurgijos skyriuje. Bu-

vo nuspręsta mane operuoti, todėl

kad kelyje susikaupė daug skysčio.

Prisipažinsiu, kad skausmas ir

aukšta temperatūra mane taip

nualino, jog aš buvau pasirengusi

sutikti su bet kuo, kad tik man

palengvėtų.

Po dviejų dienų mane nuveţė į

operacinę. Prieš tai aš suspėjau pa-

skambinti savo vyresniajai seseriai,

prašydama jos melstis, kol vyks

operacija. Visą tą laiką ji klūpojo

ant kelių ir su ašaromis prašė pas

Viešpatį Jo gailestingumo. Jos mal-

da buvo išgirsta – aš sugrįžau į

gyvenimą.

Operacijos metu aš staiga paju-

tau, kad mano siela su nenusakomu

greičiu pradėjo skristi į viršų, tolyje

aš mačiau ryškų spindesį. Vis la-

biau artėjant prie tos šviesos, aš su-

pratau, kad matau Viešpatį.

Kai aš stovėjau Jo akivaizdoje,

staiga pasijutau apimta siaubingos

baimės, nes atėjo suvokimas, kad

esu nepasiruošusi! Man Jis pasiro-

dė, kaip didinga, šlovinga nepriei-

nama šviesa, kuria yra pripildyta

visa visata. Aš tiesiog nerandu tin-

kamų ţodţių, kuriais galėčiau apra-

šyti Jo didingumą iš šlovę, nes

žmogiškajame leksikone tokie žo-

dţiai tiesiog neegzistuoja.

Ir štai aš stoviu prieš Viešpatį

tarsi maţa smiltelė, nedrįsdama į Jį

pakelti akių, jausdama savyje nuo-

dėmių naštą, kuri mane smarkiai

slėgė. Jums kyla klausimas, kokių

nuodėmių aš spėjau padaryti? Nuo

pat vaikystės buvau tikinti, po pa-

saulį neklaidţiojau, tikėjau Jėzumi

Kristumi, lankiau baţnyčią, dirbau,

iš pirmo ţvilgsnio buvau krikščio-

nė, kaip ir visi kiti. Tačiau tą aki-

mirką Viešpats į mane ţiūrėjo Savo

akimis.

Buvo parodyta, kokia aš buvau:

teisiau kitus ţmones, Dievo poţiū-

riu ši nuodėmė yra labai sunki, nie-

kam iš mūsų nėra duota teisės teisti

kitus ţmones, kad ir kaip jie blogai

besielgtų.

Mes turime visada atsiminti,

kad kiekvienas iš mūsų duosime

ataskaitą tik uţ save. Dar išryškėjo

šaipymasis iš kitų, negalėjimas at-

leisti, neapykanta. Kartais aš apgau-

dinėjau, sakiau ne tiesą – visa tai

pas Viešpatį taipogi buvo uţfiksuo-

ta. Na ir ţinoma, labiausiai atstu-

mianti nuodėmė, išryškėjusi manyje

– išdidumas. Ši nuodėmė pasireiškė

manyje nuo pat vaikystės. Man vi-

sad būdavo labai sunku prašyti at-

leidimo, nusileisti kitam, būti prieš

ką nors nusiţeminusiai arba kieno

nors paţemintai.

Biblijoje yra parašyta, kad Die-

vas išdidiems priešinasi. Būdama

Dievo aki-

vaizdoje aš

ypatingai

gerai jau-

čiau, kaip

Jis niekina

šią nuodė-

mę, ir nuo

to man da-

rėsi labai

baisu.

Amţinybės

fone mūsų

žemiškasis

gyvenimas,

koks jis ilgas bebūtų, atrodo kaip

labai maţa laiko atkarpa, kurią

lengva pamatyti visą iškart, tarsi ji

būtų padėta ant delno. Ten atmintis

veikia ypač aiškiai ir aštriai.

Tęsinys 5 p.

“Nuo pat vaikystės

buvau tikinti, po

pasaulį neklaidžio-

jau, tikėjau Jėzumi

Kristumi, lankiau

bažnyčią, dirbau, iš

pirmo žvilgsnio bu-

vau krikščionė,

kaip ir visi kiti. Ta-

čiau tą akimirką

Viešpats į mane žiū-

rėjo Savo akimis.”...


Ar esi pasiruošęs stoti prieš Viešpatį? Ar esi pasiruošęs stoti prieš Viešpatį? (Liudijimas. Tikra istorija)

Taigi, visas tas 40 minučių,

kol vyko operacija, aš buvau ap-

imta didţios baimės ir virpulio.

Siaubinga buvo suvokti tai, kad

čia jau nebėra galimybės prašyti

atleidimo, kad tai daryti yra be-

prasmiška.

Jeigu būčiau buvusi ţemėje,

tai aš būčiau sau radusi tūkstan-

čius pasiteisinimų, tačiau ten tai

yra neįmanoma. Čia ţemėje mes

įžeidinėjame, nes mus įžeidė, ap-

gaudinėjame, nes taip verčia dary-

ti aplinkybės. Ten, amţinybėje,

tokie argumentai yra nieko verti.

Mums reikia atsakyti tik uţ save,

nepaisant to, kaip elgėsi kiti.

Dievas nenori, kad žmonės

pražūtų, todėl Jis duoda mums

daug galimybių pasitaisyti, kol

mes gyvename žemėje. Jis ilgai

kenčia mūsų netinkamą elgesį ir

ilgai laukia... Ilgai, tačiau neam-

žinai.

Labiausia kankina tai, jog pe-

rėjus į amţinybę aiškiai atmintyje

iškyla visos galimybės, kurias Jis

buvo suteikęs, kad atgailautum,

pakeistum savo gyvenimo būdą,

perţiūrėtum savo kelius. Ten api-

ma didis apmaudas, kad nepasi-

naudojai Dievo gailestingumu,

nepanorėjai, nepalaikei tai svar-

biu dalyku. Nesuspėjai! O dabar

jau per vėlu, kad ką nors pakeis-

tum. Nebėra galimybės ką nors

pakeisti, kai atsiduri akistatoje su

Juo.

Stovėti didţio švento spinde-

sio akivaizdoje buvo be galo sun-

ku. Neįmanoma apsakyti viso to

siaubo ir suvokimo, kad nebėra

daugiau jokios išeities. Ten amţi-

nybėje bendravimas vyksta minti-

mis, tu tik pagalvoji, o Viešpats

jau ţino. Tą akimirką Viešpats

man suteikė vilties, kad dar ne

viskas prarasta.

Atėjo laikas grįţti. Kai siela

sugrįţta į kūną, apima labai nema-

lonus jausmas, tarsi tave kas nors

būtų aprengęs tramdomaisiais

marškiniais. Nepaisant šio dis-

komforto, aš vis vien buvau labai

laiminga, nes man buvo duota dar

viena galimybė.

Palatoje aš buvau viena. Kai

atsitokėjau, buvo jau vakaras. Pir-

mąkart gyvenime aš įvertinau

man duotą galimybę atgailauti.

Kaip nuostabu, kad žemėje yra

galimybė prašyti pas Dievą at-

leidimo ir jį gauti!

Olga Palietajeva

Tik nesakyk, turiu dar lai-

ko... Nes neţinai, kas gali tau nutikt

rytoj.

Ieškoki Jėzaus kol dar laikas,

rytojus gali neateit.

Jis Didis Dievas - šitiek mums

atleido,

Ant kryţiaus uţnešė visas kal-

tes...

O mes išdidūs vis nerandam

laiko,

susimąstyt į Jėzų atsigręţt.

Be Jo nebūtų nieko,

nes Jis yra Pradţia ir Pabaiga.

Su Juo išaušta rytas,

su Juo pasibaigia diena…

Jis mato mūs kiekvieną ţings-

nį,

mūsų planus ir svajones.

Tik nepamirškime su Viešpačiu

pasidalinti

ir Jis palaimins, kelyje lydės.

Dėkokim Viešpačiui uţ tai ką

turim

ir ką praradom arba kas dar

bus.

Be Jo malonės esame mes ţu-

vę,

kas nepaţįsta Jo, tas niekad ne-

supras…

Maldauju, nesakyk turiu dar

laiko...


Ar Jūs tikite stebuklais? Kaip

Jūs manote, ar yra įmanoma išgyti

nuo siaubingos nepagydomos li-

gos? Ţmogui tai yra sunku suvok-

ti, tačiau toks stebuklas gali įvykti,

nes «žmonėms tai neįmanoma, bet

ne Dievui, nes Dievui viskas įma-

noma» (Morkaus ev. 10:27)

Visą savo gyvenimą, prieš suser-

gant vėţiu, aš buvau sveika ir nie-

kada nesirgau. Mano šeima buvo

pakankamai pasiturinti, pinigų nes-

tokojome, aš turėjau daug draugų,

kuriems buvau autoritetas. Tačiau

tą akimirką, kai man diagnozavo

vėţį, nei pinigai, nei ţmonės, nei

paţintys, nei kas nors kitas negalėjo

man padėti. Tuo metu Dievas man

buvo tolimas ir nesuprantamas. Ţi-

noma, kartais aš į Jį kreipdavausi,

tačiau tai nebuvo rimta. Apskritai,

aš maniau, kad savo gyvenimą ga-

liu puikiai susitvarkyti ir be Dievo.

1998 metais dėl prasidėjusių

skausmų man teko kreiptis pagal-

bos pas medikus. Kartą man pasida-

rė labai bloga, skausmai taip sustip-

rėjo, jog beveik buvo nebeįmanoma

jų kentėti, atrodė, kad esu draskoma

iš vidaus. Buvo iškviesta greitoji

pagalba, medikai pasakė, jog mane

reikia skubiai operuoti. Mane išve-

žė į ligoninę, operacijos metu buvo

išsiaiškinta, jog organizme susidarė

metastazės (tai paskutinė 4-a vėţio

stadija). Medikai buvo bejėgiai ką

nors padaryti.

Pabudus po operacijos pasijutau

praradusi jėgas ir vos galėjau kvė-

puoti. Maniau, kad mirštu. Tą aki-

mirką prisiminiau Dievą ir iškart

pasidarė lengviau kvėpuoti. Šalia

manęs stovėjo gydytojai, kurie ma-

nė, kad aš nieko nematau, todėl ma-

no artimiesiems pranešė, jog man

liko gyventi dvi dienos. Medikai

pradėjo laukti mano mirties, o

artimieji ruoštis laidotuvėms.

Dvi dienas aš gulėjau reanimaci-

joje, buvau nuolat prijungta prie

lašelinės.

Man buvo

labai sil-

pna, beveik

nieko ne-

valgiau,

todėl nete-

kau daug

svorio. Ta-

čiau po

dviejų dienų aš nenumiriau ir buvau

perkelta į atskirą palatą su juodomis

uţuolaidomis. Jaučiau kad mirštu,

atrodė, tarsi būčiau jautusi mirties

kvapą. Daug kartų, kai jau atrodė,

kad jau tuoj mirsiu, jaučiau, kad

mane kaţkas saugo ir gelbėja. Kaip

tik tuo metu aš suţinojau, kad mano

pusseserė Lena pradėjo lankyti

evangelinio tikėjimo krikščionių

baţnyčią, kur ji paprašė melstis uţ

mano išgydymą. Nors aš nė trupu-

čio netikėjau, kad Dievas gali mane

išgydyti, tačiau faktas yra toks, kad

nepaisant visų prognozių, aš kaţko-

dėl toliau gyvenau, ir tai buvo tikras

stebuklas, pirmiausia man pačiai.

Po operacijos praėjus dešimčiai

dienų mane perveţė į onkologijos

skyrių pagal gyvenamąją vietą.

Baţnyčioje ir toliau uţ mane buvo

meldţiamasi. Mano pusseserė Lena

tiesiog maldavo Viešpaties mane

išgydyti. Aš buvau Dievui paţadė-

jusi, kad jeigu Jis mane išgydys,

būtinai apie tai visiems papasako-

siu. Ir štai vieną vakarą Viešpats

prisilietė prie manęs savo gydančia

jėga. Tai buvo realu, nes aš jaučiau,

kaip navikai iškart ėmė maţėti bei

susitraukė. Aš atsistojau ir priėjau

prie lango. Ţvelgdama, pamačiau

pravaţiuojantį autobusą ir jame

esančius ţmones.

DIEVUI VISKAS YRA ĮMANOMA. IŠGIJIMO ISTORIJA.

(Liudijimas)

“Tačiau tą akimir-

ką, kai man diag-

nozavo vėžį, nei

pinigai, nei žmo-

nės, nei pažintys,

nei kas nors kitas

negalėjo man pa-

dėti…”


Staiga supratau, kad gyvenimas

tęsiasi, ţmonės gyvena kaip ir gy-

veno, ir jeigu aš ir mirsiu, tai gyve-

nimas nesustos. Tą akimirką aš

stipriai panorau vaţiuoti tuo auto-

busu, ir būti tarp ţmonių, aš neno-

rėjau mirti! Tą patį vakarą aš gulė-

jau uţmerktomis akimis ir staiga

pamačiau prarają: aš stovėjau ant

bedugnės krašto. Pasigirdo Dievo

balsas, Jis manęs klausė, ar aš noriu

kristi į dugną. Aš atsakiau: „Ne! Aš

noriu gyventi, aš noriu pas ţmo-

nes!“ Tada Dievas tarė:

„Atgailauk už savo nuodėmes ir

tu liksi gyva“. Žinoma, aš sutikau.

Tai buvo toks realus išgyvenimas,

kad man kurį laiką buvo sunku atsi-

tokėti. Supratau, kad mano gyveni-

me pradėjo vykti kaţkas labai gero.

Mano būklė ėmė gerėti. Medi-

kai stebėjosi, jog pradėjau labai

greitai sveikti. Metastazės pradėjo

kauptis į vieną vietą (tai reiškė, kad

pradėjo vykti atvirkštinis procesas).

Tuomet Lena pakvietė mane į baţ-

nyčią. Tą dieną daugelis mano arti-

mųjų ir aš nuvykome į baţnyčią.

1999 metais aš Jėzų Kristų, Tą,

kuris mane išgydė, pavadinau

savo gyvenimo Viešpačiu. Aš tie-

siog negalėjau neiti į bažnyčią,

mano kojos tarsi pačios mane ne-

šė ten. Aš dalyvavau susirinkimuo-

se ir lankiau Biblijos mokyklą. Uţ

mane nuolat meldėsi ir aš pati mo-

kiausi melstis. Metastazės labai

greitai sumaţėjo, o gydytojai nuolat

mane stebėjo ir aptarinėjo išskirtinį

mano atvejį, kadangi aš prieš juos

sėdėjau gyva, nors dar visai nese-

niai jie davė nulį procentų, kad iš-

gyvensiu.

Viskas pasibaigė. Liga išnyko.

Dabar aš žinau tiesą, žinau, kad

galiu nugalėti kartu su savo Die-

vu, kadangi Jis yra Nugalėtojas,

Jis gali viską! Šio stebuklo dėka aš

supratau, kad negaliu gyventi be

Dievo. Be Jo aš nieko negaliu, Die-

vas man parodė, kad Jis mano gy-

venime yra pats svarbiausias. Nėra

nieko brangiau ir nuostabiau uţ Jį.

Aš visa tai pasakoju, nes negaliu

nutylėti šių įvykių, be to aš paţadė-

jau Dievui atiduoti Jam visą šlovę.

Jis pats viską padarė dėl savo di-

dţio gailestingumo. Juk aš apskritai

nieko nedariau dėl Dievo ir nebu-

vau nusipelniusi Jo malonės. Jis

pirmas atėjo pas mane, o ne aš. Jis

prisilietė prie manęs ir įvyko ste-

buklas! Jis parodė man savo meilę

ir ne tik grąţino man gyvenimą, bet

ir parodė jo prasmę. O prasmė yra

tame, kad kartą susitikus su Dievu

ir pajutus Jo meilę, jėgą ir šlovę –

nešti tai kitiems. Gyvenimas – tai

dovana, kurią Jis padovanojo man

ir kiekvienam ţmogui. Jeigu ne šis

stebuklas, tai kur dabar aš būčiau...

Tatjana Nekrasova

DIEVUI VISKAS YRA ĮMANOMA. IŠGIJIMO ISTORIJA.

(Liudijimas)


Įtikėk!

Širdis tavoji ar nesuvirpėjo,

Kai išgirdai, ką Kristus iškentėjo

Ant kryžiaus su erškėčio vainiku

Už tokius nusidėjėlius kaip aš ir tu?

Nejaugi būsi abejingas,

Gyvensi nuodėmėj ir liksi Jam skolingas?

Už viską, ką Jis paaukojo,

Sutrypsi savo nuodėmingom kojom?

O, atsipeikėk, neužkietinki širdies!

Tik atgailauk už nuodėmes ir įtikėk!

Ir Dievas tau atleis, priglaus ir pagailės,

Už rankos ves ir nesuklupt padės.

(Marija Nemurienė)

Tylų vakarą...

Tylų vakarą Dieve, prieš Tave suklumpu,

Tavo vardo šaukiuosi: o, ateiki, - meldžiu.

Mano širdį nušvieski išminties spinduliais

Leisk Tave man girdėti, savo žodį atskleisk.

Visos žemiškos bėdos dingsta, daros šviesu,

Tavo rankose, Tėve, tik ramybę randu.

Juk žinau, atsakysi į dejonę širdies,

O, ateik, nepaliki, tylų metą nakties.

Aiškink žodį švenčiausią, leiski tiesą matyt,

Kaip tuomet į Emausą mus lydėki kely.

Mūsų širdis uždeki savo dvasios liepsna,

Į tėvynę mus veski, būk arti visada.

ŠIANDIEN – IŠGELBĖJIMO DIENA

Savo gyvenimą ir laiką, kurį mums davė Dievas, mes taip

daţnai iššvaistome veltui. Vargu ar kas nors iš mūsų susi-

mąstome, kaip mes išnaudojame savo laiką. Viešpats duoda

mums laiką geriems dalykams, tačiau ţmogus to nevertina ir

neretai iššvaisto jį tuščiai. Visų pirma Dievas mums davė

laiką dėl mūsų amţinos sielos, po to dėl kūno, kuris yra laiki-

nas. Praėjusio laiko mes niekada nebesusigrąţinsime. Praeitis

išnyko, o ateitis yra ţinoma tik vieninteliam Dievui, todėl

išnaudok šiandien dieną išmintingai – savo sielos naudai.

„Štai šiandien yra palankus metas, šiandien yra išgelbėji-

mo diena“, - teigia Biblija. Rytojus – ne mūsų galioje.

Mielas drauge!

Galbūt šiuo metu tavo gyvenime yra daug problemų be išei-

ties, daug susikaupusio skausmo ir nevilties. Galbūt tu neţi-

nai kaip išspręsti kilusius sunkumus ir kur ieškoti pagalbos, o

galbūt tu ieškai gyvenimo prasmės ir negali jos surasti. Die-

vas sako: „Aš gyvenu nusiţeminusioje ir nuolankioje širdy-

je“. Jeigu tu gali nusiţeminti prieš Dievą, pripaţinti savo

nuodėmingumą bei nuoširdţiai dėl to atgailauti, tada iš visos

širdies prašyk atleidimo pas Viešpatį ir Jis išgirs tavo maldą

ir ateis pas tave. Kai Dievas ateina pas žmogų, Jis atneša

savo šviesą ir tuomet tamsa ir chaosas pasitraukia, o vie-

toj to į gyvenimą ateina Dievo tvarka ir ramybė. Dievas

gali pakeisti tave ir tavo šeimą – tai realu.

Atgailos malda

Dangiškasis Tėve, aš meldţiuosi tau pripaţindamas savo

nuodėmingumą. Aš tikiu Tavimi ir tavo Ţodţiu. Aš tikiu,

kad tu priimi ir išklausai kiekvieną, kuris ateina pas tave.

Viešpatie, atleisk man visas mano nuodėmes, pasigailėk

manęs. Aš nebenoriu gyventi taip, kaip gyvenau anksčiau.

Aš noriu priklausyti tau, Jėzau! Ateik į mano širdį ir apva-

lyk mane. Būk mano Gelbėtoju ir Ganytoju. Vesk mane per

gyvenimą ir nukreipk teisinga linkme. Aš išpaţįstu tave,

Jėzau Kristau, savo Viešpačiu ir dėkoju tau uţ tai, kad tu

girdi mano maldą ir aš tikėjimu priimu iš Tavęs išgelbėji-

mą. Dėkoju, kad kentėjai ant kryţiaus uţ mano nuodėmes,

ir kad priimi mane tokį, koks aš esu. Amen.

Jeigu tu nuoširdţiai pasimeldei šia malda, Dievas tave išgir-

do. Mylėk Viešpatį, tarnauk Jam ir skaityk Jo ţodį - Bibliją.

Susirask baţnyčią, kurioje pamokslaujama Jėzaus Kristaus

Geroji naujiena ir pradėk lankyti tikinčiųjų susirinkimus.

Aš duodu jiems amţinąjį gyvenimą; jos nepraţus per amţius, ir niekas jų neiš-

plėš iš mano rankos. Jono ev. 10:28

mūsų žurnalas no 1.pdf

Documents