moksliniŲ tyrimŲ ataskaita - ktu.edu · mokslinių tyrimų ataskaita, 2017 2 ataskaitoje pateikti...
TRANSCRIPT
-
2017
MOKSLINI TYRIM ATASKAITA
Kauno technologijos universitetas, 2018
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
2
Ataskaitoje pateikti 2017 m. Kauno technologijos
universitete organizuoti ir finansuoti moksliniai tyrimai.
Pateikiami Universiteto apibendrinti ir padalini
mokslins veiklos pagrindiniai rodikliai: mokslo
publikacijos, mokslo rezultat sklaida, dalyvavimas
tarptautinse ir nacionalinse mokslo programose,
mokslo laimjimai, inovacijos ir kt.
Leidinio sudarytojai:
dr. Leonas Balaeviius,
dr. Mindaugas Bulota,
dr. Egl Gaul,
Vilma Karoblien,
Adriana Kviklien,
Irena varplien
2017
Kauno technologijos universitetas, 2018
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
3
TURINYS. BENDROJI DALIS
6 Universiteto reikm regionui ir alies raidai
7 MTEPI strategins kryptys
10 Mokslini tyrim kryptys
14 Mokslini tyrim organizavimas
16 2017 m. svarbiausi mokslins veiklos rezultatai ir laimjimai
20 Tyrjai
22 Mokslini tyrim finansavimo altiniai
33 Doktorantra
38 Technologij perdavimas
41 Mokslini tyrim rezultat sklaida
49 Mokslo infrastruktra
52 Priedai
53 1 priedas. Mokslo projekt sraas
107 2 priedas. Mokslo darb sraas
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
4
TURINYS. FAKULTETAI
194 Chemins technologijos fakultetas
274 Ekonomikos ir verslo fakultetas
334 Elektros ir elektronikos fakultetas
378 Informatikos fakultetas
410 Matematikos ir gamtos moksl fakultetas
459 Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakultetas
534 Panevzio technologij ir verslo fakultetas
562 Socialini, humanitarini moksl ir men fakultetas
650 Statybos ir architektros fakultetas
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
5
TURINYS. INSTITUTAI
694 Aplinkos inzinerijos institutas
722 Architektros ir statybos institutas
750 Biomedicinins inzinerijos institutas
773 Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institutas
801 Maisto institutas
822 Mechatronikos institutas
849 Medziag mokslo institutas
894 Sveikatos telematikos mokslo institutas
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
6
UNIVERSITETO REIKM REGIONUI IR ALIES RAIDAI
Kauno technologijos universitetas yra vienas didziausi technikj universitet Baltijos alyse ir viena
ikiliausi alies auktj mokykl, uzimanti lyderio pozicijas daugelyje mokslini tyrim krypi.
Universitetas yra svarbiausi Europos Sjungos ir pasaulio akademini institucij narys, o Universiteto
mokslininkai aktyviai dalyvauja daugelio tarptautini organizacij veikloje.
KTU yra gerai zinomas pasauliui ultragarso, organins chemijos, maisto mokslo, mechatronikos,
sistem diagnostikos, aplinkosaugos ir daugelio kit krypi laimjimais.
Universitetas pltoja partneri tinkl, vykdo miestui, regionui ir alies kiui, socialinei raidai ir kultrai
aktualius projektus, konsultuoja organizacijas darniosios pltros klausimais, ugdo socialiai atsaking
visuomens pozir aplinkos tvarum. Didelis dmesys moksliniuose tyrimuose ir studijose kreipiamas
svarbiausias darnaus vystymosi dimensijas: socialin atsakomyb, gamtini itekli taupym ir
efektyv j naudojim. Siekiant bendr tiksl, stengiamasi ivengti konflikto tarp ekonominio vystymosi,
aplinkos apsaugos ir socialins visuomens raidos.
Vykdydamas mokslini tyrim, eksperimentins pltros sutartis moni ir vairi Lietuvos bei uzsienio
institucij uzsakymu, Universitetas tvirtai pirmauja Lietuvoje KTU mokslininkai atlieka 12 proc. vis
alies mokslo institucij verslui atliekam mokslini tyrim. Universitete esanti naujausia mokslini
tyrim ranga, mokslinink patirtis, aktyvus bendradarbiavimas su pramone ir verslu leidzia uzimti
pirmaujanias pozicijas alyje daugelyje technologijos, fizini ir socialini moksl krypi ir prognozuoti
atskir kio ak pltojimosi perspektyvas bei vienos ar kitos krypties specialist poreik.
Didel poveik visuomenei daro mokslo populiarinimo renginiai, kuriuos organizuoja Universiteto
padaliniai.
http://ktu.lt/turinys/moksliniu-tyrimu-kryptyshttp://ktu.lt/turinys/universiteto-naryste-tarptautinese-organizacijose -
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
7
MTEPI STRATEGINS KRYPTYS
Kauno technologijos universiteto (toliau Universitetas, KTU) Mokslini tyrim ir eksperimentins
(socialins, kultrins) pltros bei inovacij (MTEPI) strategija 20152020 (toliau MTEPI strategija)
siekia uztikrinti, kad bt gyvendinti Universiteto strategijoje MTEPI ikelti tikslai. Universiteto
strategijoje vardintas strateginis MTEPI tikslas pltoti tarptautinius, tarpsritinius ir tarpkryptinius
mokslinius tyrimus, ypa fizini ir technologini moksl srityse, kurti reikming tak visuomenei bei
ekonomikai daranias zinias; mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr kreipti pramons, verslo ir
visuomens poreikius; rengti ir ugdyti doktorantus bei podoktorantros tyrjus, kurti aukto tarptautinio
lygio tyrj potencial. Siekdamas io tikslo Universitetas vykdo fizini, biomedicinos, technologijos,
socialini ir humanitarini moksl MTEPI, rezultatus vieina ir komercializuoja; rengia fizini,
technologijos, socialini ir humanitarini moksl srii mokslininkus; atlieka uzsakomuosius mokslinius
tyrimus Lietuvos ir kit ali kio subjektams ir vykdo tarptautinius bei nacionalinius mokslo projektus.
Strateginiai veiklos prioritetai
KTU strateginiai veiklos prioritetai pagal 2012 m. sausio 27 d. Kauno technologijos universiteto tarybos
nutarim Nr. V7-T-0-1:
talentingi ir motyvuoti studijuojantieji, dstytojai ir tyrjai;
kritin mas pasaulinio lygio dstytoj, tyrj bei uzsienio student;
studij ir mokslo vienov, sanglauda su pramone ir verslu;
tarpkryptiniai ir tarpsritiniai moksliniai tyrimai bei studijos;
tarptautinis pripazinimas prieakini zini ir ateities technologij krime bei perdavime;
dalyvavimas pasauliniuose zini tinkluose;
veiklos kokyb ir efektyvus valdymas;
kvepianti ir draugika aplinka;
zini ir vertybi sklaida visuomenje.
Strateginius veiklos prioritetus Universitetas realizuoja per uzdavinius:
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
8
pltoti fizini, biomedicinos, technologijos, socialini ir humanitarini moksl bei tarptautinio
lygmens, tarpsritinius ir tarpkryptinius mokslinius tyrimus ir kurti reikming tak visuomenei bei
ekonomikai daranias zinias;
mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr kreipti pramons, verslo ir socialins bei kultrins
raidos poreikius;
uztikrinti talenting ir motyvuot Lietuvos ir uzsienio doktorant bei podoktorantros tyrj
pritraukim ir ugdym, kurti tarptautiniu mastu pripazint doktorantros mokykl, jungtines studij
programas;
suburti, palaikyti ir vystyti aukto tarptautinio lygio tyrj potencial;
skatinti aukto tarptautinio lygio mokslo tyrim centr pltr.
MTEPI veiklos principai
Universitetas vykdo MTEPI veikl nuo 0 iki 7 technologijos parengties lygio. Universiteto MTEPI
veiklos apima fizini, biomedicinos, technologijos, socialini ir humanitarini moksl bei men sritis.
Universitetas siekia auktos MTEPI kokybs kiekvienoje kryptyje ir skatina tarpkryptinius bei
tarpsritinius tyrimus.
Visa Universitete sukurta intelektin nuosavyb priklauso Universitetui. Ji yra saugoma ir valdoma
pagal Universiteto senato patvirtint tvark (2014 m. kovo 26 d. Universiteto senato nutarimas Nr.
V3-S-26 Dl Kauno technologijos universiteto intelektins nuosavybs valdym
reglamentuojani dokument).
Universitetas laikosi aukt etikos standart visose veiklose, taip pat ir MTEPI. MTEPI veikla ir jos
valdymas yra skaidrus, siekiantis mazinti interes konflikt galimyb bei MTEPI etikos pazeidimus.
Universitetas pritraukia ir ugdo talentingus tyrjus bei MTEPI lyderius.
Universitetas dalyvauja, formuoja ir palaiko tarptautinius MTEPI tinklus; tyrj grupes traukia kit
ali MTEPI talentus.
Universitetas uztikrina, kad sukurtos naujos zinios ir technologijos bt perduodamos vis pakop
studijose ir neformaliajame mokyme.
Universitetas aktyviai dalyvauja komercializuojant Universiteto intelektin nuosavyb Lietuvoje ir
uzsienyje sudaro slygas kurtis ir kuria naujas, zinioms ir technologijoms imlias mones,
licencijuoja intelektin nuosavyb. Intelektins nuosavybs komercializavimas yra vykdomas vieno
langelio principu, siekiant uztikrinti bendradarbiavimo su verslu kokyb.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
9
Universitetas vysto, palaiko ir atnaujina reikiam MTEPI infrastruktr. Bandomj gamyb
Universitetas vykdo kartu su verslo partneriais.
Universitetas diversifikuoja MTEPI pajamas ir pritraukia valstybs asignavim, privaias, MTEPI
konkursines ir paramos las.
MTEPI strategini prioritet gyvendinimas realizuojamas per iuos MTEPI veiklos prioritetus:
I. pritraukti, ugdyti ir ilaikyti MTEPI talentus ir lyderius;
II. siekti ir palaikyti aukt MTEPI rezultat kokyb;
III. didinti MTEPI tarptautikum, stiprinant MTEPI poveik Lietuvos ir kit ali visuomenei bei verslui.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
10
MOKSLINI TYRIM KRYPTYS
Siekiant pltoti tarptautinio lygmens fizini, biomedicinos, technologijos, socialini ir humanitarini
moksl tarpsritinius ir tarpkryptinius mokslinius tyrimus ir kurti reikming tak visuomenei bei
ekonomikai daranias zinias, 2017 m. Universiteto padaliniai vykd toki prioritetini mokslini tyrim
krypi mokslinius tyrimus:
Diagnostins ir matavimo technologijos
Imaniosios aplinkos ir informacins technologijos
Naujos medziagos auktosioms technologijoms
Technologijos darniam vystymuisi ir energetika
Tvarus augimas ir darni sociokultrin raida
-
Lentel 1. KTU padalini moksliniai tyrimai prioritetinse mokslo kryptyse
DIAGNOSTINS
IR MATAVIMO
TECHNOLOGIJOS
IMANIOSIOS
APLINKOS IR
INFORMACINS
TECHNOLOGIJOS
NAUJOS MEDIAGOS
AUKTOSIOMS
TECHNOLOGIJOMS
TVARUS AUGIMAS
IR DARNI SOCIO-
KULTRIN RAIDA
TECHNOLOGIJOS
DARNIAM VYSTYMUI
IR ENERGETIKA
Chemins technologijos
fakultetas
Ekonomikos ir verslo
fakultetas
Elektros ir elektronikos
fakultetas
Informatikos fakultetas
Matematikos ir gamtos
moksl fakultetas
Mechanikos inzinerijos ir
dizaino fakultetas
Panevzio technologij ir
verslo fakultetas
Socialini, humanitarini
moksl ir men fakultetas
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
12
DIAGNOSTINS
IR MATAVIMO
TECHNOLOGIJOS
IMANIOSIOS
APLINKOS IR
INFORMACINS
TECHNOLOGIJOS
NAUJOS MEDIAGOS
AUKTOSIOMS
TECHNOLOGIJOMS
TVARUS AUGIMAS
IR DARNI SOCIO-
KULTRIN RAIDA
TECHNOLOGIJOS
DARNIAM VYSTYMUI
IR ENERGETIKA
Statybos ir architektros
fakultetas
Aplinkos inzinerijos
institutas
Architektros ir statybos
institutas
Biomedicinins inzinerijos
institutas
Maisto institutas
Mechatronikos Institutas
Medziag mokslo institutas
Prof. K. Barausko
ultragarso mokslo institutas
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
13
DIAGNOSTINS
IR MATAVIMO
TECHNOLOGIJOS
IMANIOSIOS
APLINKOS IR
INFORMACINS
TECHNOLOGIJOS
NAUJOS MEDIAGOS
AUKTOSIOMS
TECHNOLOGIJOMS
TVARUS AUGIMAS
IR DARNI SOCIO-
KULTRIN RAIDA
TECHNOLOGIJOS
DARNIAM VYSTYMUI
IR ENERGETIKA
Sveikatos telematikos
mokslo institutas
-
MOKSLINI TYRIM ORGANIZAVIMAS
Moksliniai tyrimai ir jais grstos studijos yra Universiteto veiklos pagrindas, todl Universiteto dstytojai
moksliniams tyrimams skiria ne maziau kaip tredal savo darbo laiko. Ypa naudinga moksliniuose
tyrimuose dalyvauti studentams, o magistrantams ir doktorantams tiesiog btina, nes tai produktyvi
auktojo lavinimo forma, suteikianti ne tik praktins veiklos patirties, bet ir gebjim pajusti mokslins
krybos proces. Studij metais mokslin darb dirb specialistai, nors ir netap mokslininkais, tampa
naujausi mokslo zini, tiriamojo darbo gdzi ir atitinkamo mstymo bdo skleidjais savo profesins
veiklos srityse. Tai sudaro slygas mokslui aktyviai atsinaujinti ir palaiko jo gyvybingum.
MTEPI politik ir strategij formuoja Universiteto Taryba, Senatas, Rektorius, mokslo ir inovacij
prorektorius, konsultuodamasis su Universiteto Mokslo strategijos komitetu (toliau UniMSK). UniMSK
funkcinis kolegialus patariamasis organas Universiteto mokslini tyrim ir eksperimentins pltros bei
inovacij politikai ir strategijai formuoti bei gyvendinti. UniMSK gyvendina Universiteto mokslo ir
inovacij tikslus bei atsako uz mokslo ir inovacij paketo vystym.
I lygmens akademiniuose padaliniuose fakultetuose ir mokslo institutuose mokslo veikla vykdoma
gyvendinat patvirtint mokslo krypties (ar krypi grups) strategij. Fakultet dekanai ir institut
direktoriai priimdami strateginius sprendimus, siekia uztikrinti kokybin ir kiekybin padalini MTEPI
veiklos rezultat augim bei MTEPI ir studij proces sinergij.
Mokslo veikla Universitete vykdoma fakultet mokslo grupse ir institutuose bei I lygmens mokslo
institutuose, remiantis sukauptomis MTEPI kompetencijomis. Uz MTEPI strategini tiksl gyvendinim
fakultet mokslo grupse yra atsakingi dekanai, mokslo ir inovacij prodekanai bei pagrindiniai tyrjai,
o I lygmens mokslo institutuose institut direktoriai, kurie telkia tyrjus, planuoja ir koordinuoja MTEPI
veiklos vykdym.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
15
Atsizvelgiant Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsjo 26 d. sakym Nr. V-
706 Dl Palyginamojo ekspertinio mokslini tyrim ir eksperimentins pltros vertinimo reglamento,
sudaryta 11 vertinamj vienet: fiziniuose moksluose 2 vertinamieji vienetai: chemija, fiziniai mokslai;
technologijos moksluose 6: chemijos inzinerija; medziag inzinerija; statybos inzinerija; elektros ir
elektronikos inzinerija, mechanika; informatikos inzinerija; socialiniuose 2: ekonomika ir vadyba,
socialiniai mokslai; humanitarini moksl 1: humanitariniai mokslai.
Mokslo strategijos proces gyvendinim palaiko mokslo ir inovacij prorektoriui pavalds padaliniai:
Mokslo ir inovacij departamentas (MID), Mokslo ir inovacij kompetencijos centras (MIKC), Tarptautin
doktorantros mokykla (TDM), Nacionalinis inovacij ir verslo centras (NIVC), skaitant KTU Startup
Space. MTEPI strategijos gyvendinim palaiko kiti Universiteto administraciniai padaliniai.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
16
2017 M. SVARBIAUSI MOKSLINS VEIKLOS REZULTATAI IR LAIMJIMAI
2017 m. stiprinant mokslini tyrim, eksperimentins pltros ir inovacij (toliau MTEPI) veiklos
rezultatus ir studij kokyb, Universitete buvo diegtas mokslo grupmis grstas MTEPI veiklos vystymo
modelis bei efektyvinami MTEPI valdymo procesai, vykdant mokslo grupi fakultetuose steigim, MTEPI
veiklos vadybos ir administravimo centralizavim dekanatuose bei II lygmens akademini padalini
stambinim.
Penkiuose fakultetuose Socialini, humanitarini moksl ir men, Ekonomikos ir verslo, Statybos ir
architektros, Panevzio technologij ir verslo bei Elektros ir elektronikos buvo vykdomi visi trys
procesai. ie fakultetai veiklino MTEPI veiklos valdymo fakultetuose model. Likusieji fakultetai
MTEPI veiklos valdymo model veiklins nuo 2019 m.
2017 m. Universitete buvo institucionalizuota 31 mokslo grup.
2017 m. buvo paskelbtos 609 tarptautins publikacijos, i j 503 ileistos kit ali leidyklose, o 321
publikacija paskelbta ISI Web of Science ir Scopus duomen bazi kit ali leidiniuose su cituojamumo
rodikliu (angl. Impact Factor, IF).
2017 m. ileistos 23 mokslo monografijos, studijos arba j dalys tarptautinse pripazintose leidyklose.
2017 m. Universitete vyko 12 tstini tarptautini ir nacionalini mokslo konferencij: Tarptautin
konferencija Nanotechnologijos ir inovacijos Baltijos jros regione, 13-asis Pasaulinis semiotikos
kongresas CROSS-INTER-MULTI-TRANS, 4-tasis iaurs ir Ryt Europos maisto kongresas, 21-oji
tarptautin mokslin konferencija Transporto priemons 2017 ir kitos.
2017 m. Lietuvos mokslo premija humanitarini ir socialini moksl srityse skirta profesoriui Ryiui
Ambrazeviiui uz darb cikl Akustikos metod pltra muzikos ir kalbos tyrimuose.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
17
2017 m. profesori Armin Ragausk uz geriausi met mokslin straipsn apdovanojo JAV
Neurochirurg kongresas (angl. The Congress of Neurological Surgeons), straipsnis peln
Neurochirurgins intensyvios terapijos Oskar Bostone. is straipsnis buvo publikuotas JAV
Neurochirurg kongreso prestiziniame zurnale Neurosurgery.
2017 m. Kauno miesto mokslininko premija uz mokslo pasiekimus teikta profesoriui Sigitui Tamuleviiui.
2017 m. doc. Gintar Balyt architektros ir kultros portalas pilotas.lt paskelb Kauno krato Met
architektu, uz krybinius laimjimus jis gavo Aplinkos ministerijos premij, o kartu su bendraautoriais uz
Kauno autobus stoties projekt Lietuvos meno krj asociacijos premij.
2017 m. Lietuvos moksl akademijos Kazimiero Barausko (elektronika ir elektrotechnika) premija
teikta profesoriui Sauliui Grigaleviiui uz mokslin darb Naujos struktros puslaidininki panaudojimas
organiniuose viesos dioduose.
2017 m. Lietuvos moksl akademijos jaunj mokslinink ir doktorant mokslini darb konkurso
premija teikta dr. Domanto Peckaus ir dr. Tomo Tamuleviiaus krybinei grupei uz mokslin darb
Lazerini technologij taikymai medziag mikro-struktravimui bei nuostoviesiems ir ultraspartiesiems
spektroskopiniams tyrimams; pagyrimo ratas teiktas dr. Agnei Bankauskaitei uz mokslin darb
Sluoksniuot dvigub hidroksid sintez, savybs ir panaudojimas naujos kartos katalizatori
gamyboje.
2017 m. Lietuvos moksl akademijos auktj mokykl student mokslini darb konkurso premijos
teiktos magistrei Justinai ivinskaitei uz mokslin darb CPTED taikymas kuriant saugi miesto
gyvenamj aplink (darbo vadov doc. dr. Irina Matijoaitien), magistrui Matui Steponaiiui uz
mokslin darb Organiniai piridinio ir ketvirtinio amonio dariniai: sintez ir puslaidininkini savybi
tyrimas (darbo vadovas doc. dr. Tadas Malinauskas), studentei Urtei Baranauskytei uz mokslin darb
Naujos struktros elektroaktyvios medziagos organiniams viesos diodams (vadovas prof. dr. Saulius
Grigaleviius) ir magistrantui Mantui Lukauskui uz mokslin darb Fluoropolimer mechanini savybi
tyrimas mikrotempimo renginiu (darbo vadov doc. dr. Brigita Abakeviien); pagyrimo ratai teikti
magistrei Evelinai Listovai (Sankauskaitei) uz mokslin darb Edukaciniai elektroninio mokymo(si)
priemoni adaptavimo prancz kalbos pamokose veiksniai: eTwinning projekto atvejis (darbo vadov
prof. dr. Brigita Janinait) ir pirmj met doktorantei Olgai Belukhinai uz mokslin darb Naudot
padang tekstils atliek perdirbimo kur galimybi tyrimas (darbo vadov m. d., dr. Daiva Milaien).
http://pilotas.lt/2017/06/30/architektura/architektu-diena-liepos-1-aja-didziosiomis-raidemis-rasome-gintara-balcyti/http://pilotas.lt/2017/06/30/architektura/architektu-diena-liepos-1-aja-didziosiomis-raidemis-rasome-gintara-balcyti/http://pilotas.lt/2017/12/12/architektura/pagyre-architektus-kauno-autobusu-stoties-autoriams-garbinga-premija/ -
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
18
2017-2018 m. Lietuvos moksl akademijos jaunj mokslinink stipendija skirtos jauniesiems
mokslininkams: dr. Linai Sineviienei, dr. Anatolijui Eisinui, dr. Tomui Tamuleviiui.
2017 m. Kazick eimos fondo premijos skirtos auktj technologij mokslinius tyrimus atliekantiems
dstytojams dr. Renaldui Raiuiui ir dr. Tomui Tamuleviiui.
MTEPI pasiekim vystymo iniciatyvos
2017 m. vykdyti 7 KTU mokslinink grupi tarpsritiniai mokslo projektai KTU prioritetinse mokslo
kryptyse, finansuoti i vidini Universiteto itekli, leido parengti 13 mokslini publikacij (2 publikuotos
tarptautini konferencij praneim leidiniuose, 4 pateiktos, 7 parengtos), sukurti holograminio efekto
formavimo medziagos paviriuje technologij; vaisi ir darzovi, uztert mikroorganizmais, kombinuoto
apdorojimo ultragarsu metod bei grafeno sintezs ir perklimo ant lanksi padkl metod; 9
medziagas; vies emituojanio sluoksnio prototip; elektros energijos apskaitos sistemos prototip ir
hologram difrakcinio vaizdo generavimo program imaniajam renginiui. Projekt vykdymo metu buvo
parengtos 5 paraikos ioriniam finansavimui gauti.
Pltojant tarptautinio lygmens tarpinstitucinius mokslinius tyrimus, vykdyti 6 bendri KTU ir Lietuvos
sveikatos moksl universiteto (LSMU) mokslinink grupi projektai, finansuoti i vidini institucij
itekli, kurie sudar slygas parengti 8 bendras institucij mokslinink publikacijas (2 publikuotos WoS
duomen bazs leidiniuose su cituojamumo indeksu, 1 publikuota recenzuojamame leidinyje, 2
pateiktos, 3 parengtos), 5 konferencij praneim tezes, sukurti 9 medicinins paskirties produktus,
ultragarsin radiodaznini signal technologij kepen audinio elastini savybi tyrimams ir diabetins
inkst ligos prognozs technologij bei parengti praktines rekomendacijas dializs centrams dl
dializuojam pacient smegen pazeidimo prevencijos.
2017 m. Universitetas i vidini itekli ts tarptautinio lygio podoktorantros tyrj pritraukimo
program, pagal kuri stazuotes vykd 10 tyrj, i j 7 uzsienio mokslininkai i Belgijos, Graikijos,
Egipto, Indijos, Irano, Vokietijos, Lenkijos. Taip pat Universitete stazuotes pradjo 9 tyrjai, kuri
podoktorantrines stazuotes finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT).
2017 m. Universiteto darbuotojams ir studentams i vidini institucijos itekli buvo paskirtas skatinimas
uz aukto lygio mokslo publikacijas Web of Science ir Scopus duomen bazse referuojamuose mokslo
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
19
leidiniuose. is paskatinimas buvo skirtas uz 125 publikacijas, i kuri 61 yra parengta kartu su autoriais
i uzsienio institucij. Skatinim gavo 142 darbuotojai, 28 doktorantai ir 2 studentai.
2017 m. aktyviausi jaunj mokslinink konkurs nugaltojo mokslininkas stazuotojas Caspar Rabitz
Florian, vyresnysis mokslo darbuotojas Dmytro Volyniuk, mokslo darbuotojas Tomas Tamuleviius,
docentas Anatolijus Eisinas ir vyresnysis mokslo darbuotojas Dalius Gudeika. 2017 m. aktyviausi
doktorant konkurso stipendijos skirtos 38 nugaltojams.
2017 m. geriausi monografij konkurso premijos skirtos profesoriui Dario Martinelli uz monografij
Give Peace a Chant: Popular Music, Politics and Social Protest, profesoriui Vytautui Ostaeviiui,
docentui Giedrius Januui, profesoriui Arvydui Paleviiui, profesoriui Rimvydui Gaidziui ir profesoriui
Vytautui Jrnui uz monografij Development of Microsystems Multi Physics Investigation Methods ir
mokslininkui stazuotojui Florian Caspar Rabitz uz monografij The Global Governance of Genetic
Resources: Institutional Change and Structural Constraints.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
20
TYRJAI
2017 m. Universitete mokslinius tyrimus ir eksperimentins, socialins, kultrins pltros darbus vykd
1513 darbuotoj. I j 1321 tyrjai, i kuri 777 turintys daktaro laipsn, 544 tyrjai be daktaro laipsn, i
j - 317 doktorant. Universitete dirbo 852 dstytojas, jie uzm 665,403 etato, ir 148 mokslo darbuotojai
(i j 9 mokslininkai stazuotojai), kurie uzm 122,409 etato. Moterys sudar 46 proc. vis MTEP
darbuotoj.
Paveikslas 1. Tyrj pasiskirtymas pagal mokslo sritis 2017 m.
Daugiausia tyrj dirbo technologij moksl srityje (56 proc.), panaus skaiius darbuotoj dirba fizini
(17 proc.) ir socialini moksl (19 proc.) srityse.
Humanitariniai mokslai
7%
Socialiniai mokslai19%
Technologij mokslai56%
Fiziniai mokslai17%
Biomedicinos mokslai
1%
Tyrj pasiskirstymas pagal mokslo sritis
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
21
Paveikslas 2. Tyrj pasiskirtymas pagal amzi 2016 m.
Kauno technologijos universitete dirba daug jaun tyrj. Didziausi tyrj dal sudaro 25-34 met
amziaus tyrjai (34 proc.), ir 35-44 met amziaus tyrjai (31 proc.). 65 met ir vyresni tyrjai sudaro 12
proc. tyrj.
iki 25 m. amziaus1%
25-34 m. amziaus34%
35-44 m. amziaus 31%
45-54 m. amziaus18%
55-64 m. amziaus12%
65 m. ir vyresni4%
Tyrj pasiskirstymas pagal amzi 2017 m.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
22
MOKSLINI TYRIM FINANSAVIMO ALTINIAI
2017 m. moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultrinei) pltrai ir meno veiklai pltoti i
valstybs biudzeto gauta 5 464 tkst. Eur. Gaut l dyd lm 20122014 m. mokslo (meno) veiklos
vertinimo rezultatai (publikacij formaliojo vertinimo takai, ekspertinio vertinimo balai; los, gautos
vykdant tarptautini mokslo program projektus, ir los, gautos vykdant kio subjekt taikomj moks-
lini tyrim uzsakymus, kurie atitinka MTEP svok pagal reglamentuojanius dokumentus). Tiesioginei
mokslo (meno) veiklai pltoti teko 2 401 tkst. Eur. Kita dalis moksliniams tyrimams, eksperimentinei
(socialinei, kultrinei) pltrai ir meno veiklai pltoti gaut l buvo nukreipta infrastruktrai ilaikyti.
2017 m. Universiteto mokslininkai skmingai vykd 15 Europos Sjungos mokslini tyrim ir inovacij
finansavimo programos Horizontas 2020 projekt, 4 septintosios bendrosios programos (7BP) projektus
chemijos, biomedicinins inzinerijos, mechanikos inzinerijos, elektronikos, informatikos, socialini
moksl ir kitose mokslo srityse. 2017 m. pradti vykdyti H2020 priemons Pazangos sklaida ir
dalyvavimo pltra srities Komand krimas 1 faz veiklos projektai: IT mokslo ir technologij
ekscelencijos centras daikt interneto ir imani aplink srityje (InnoITeam), projekto Nr. 763805
(projekto koordinatorius - KTU), bei Kultros ir krybini inovacij Lietuvoje kompetencijos centras
(InnoCult), projekto Nr. 763748.
2017 m. Universiteto mokslininkai vykd vien Europos inovacij ir technologij instituto pagal program
EIT Raw Materials finansuojam mokslo projekt FLAME, 6 20142020 m. Europos Sjungos teritorinio
bendradarbiavimo tikslo INTERREG programos projektus, 11 mokslini tyrim projekt, finansuojam
kit tarptautini program ar institucij lomis, dalyvavo 54 COST veiklose.
2017 m. Universiteto mokslininkai pagal 20142020 m. Europos Sjungos fond investicij veiksm
program vykd vien priemons Nr. 01.2.1-LVPA-823 SmartInvestLT+ projekt, 7 priemons Nr. J-05-
LVPA-K Intelektas. Bendri mokslo verslo projektai projektus, 9 priemons Nr. 09.3.3-LMT-K-712
Mokslinink, kit tyrj, student mokslins kompetencijos ugdymas per praktin mokslin veikl
veiklos Stazuoi po doktorantros studij skatinimas projektus.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
23
2017 m. pasiraytos 6 dotacijos sutartys dl projekt vykdymo pagal 20142020 m. Europos Sjungos
fond investicij veiksm programos priemons Nr. 01.2.2-LMT-K-718 Tiksliniai moksliniai tyrimai
sumanios specializacijos srityje veikl Aukto lygio tyrj grupi vykdomi moksliniai tyrimai.
2017 m. Nacionalin mokjimo agentra prie ems kio ministerijos finansavo 4 mokslini tyrim ir
taikomosios veiklos projektus, Lietuvos energijos paramos fondas vien mokslini tyrim projekt,
Lietuvos moksl akademija finansavo vien projekt.
-
Lentel 2. Mokslini tyrim finansavimas, tkst. Eur.
1 Suformuotas i dalies valstybs biudzeto l, gaut moksliams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultrinei) pltrai ir meno veiklai pltoti.
2 Kartu su ES struktrini fond lomis
3 Apskaiiuota pritaikius kaupimo princip.
4 Apskaiiuota pritaikius kaupimo princip.
L ALTINIAI 2013 2014 2015 2016 2017
Universiteto mokslo fondas1 2169,69 2021,55 3100,00 2545,74 2401,00
Lietuvos mokslo taryba 3576,95 3306,24 2554,03 1645,24 1377,58
Mokslo, inovacij ir technologij
agentra 848,93 726,66 811,84 662,60 579,47
Kitos valstybs institucijos 3244,82 4384,15 1580,90 51,41 448,762
kio subjektai 2897,653 2076,78 2372,71 1725,20 2134,54
Tarptautins mokslo programos 1923,054 1879,05 1694,16 1532,09 1646,20
I viso 14661,09 14394,43 12113,64 8162,28 8587,55
-
Paveikslas 3. Mokslini tyrim finansavimo pasiskirstymas 2017 m.
Asignavimai i valstybs biudeto
Universitetas kiekvienais metais gauna tiesiogini valstybs biudzeto asignavim, kuri nemaz dal
sudaro paskata uz sukurt mokslin produkcij. ios los naudojamos darbo uzmokesiui ir kitoms
tyrim ilaidoms.
Universiteto taryba tvirtina Universiteto metinio biudzeto sandar, numatydama jame las, skirtas
suformuoti mokslo fondui, kurio didzioji dalis atitenka moksliniams tyrimams organizuoti ir finansuoti.
2017 m. mokslo fondui buvo paskirta 2 401 tkst. Eur.
Universiteto mokslo fondas28%
Lietuvos mokslo taryba16%
Mokslo, inovacij ir technologij agentra
7%
Kitos valstybs institucijos
5%
kio subjektai25%
Tarptautins mokslo programos
19%
Mokslini tyrim finansavimas 2017 m., tkst. Eur
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
26
Paveikslas 4. Universiteto mokslo fondo los 2013-2017 m.
Siekiant padidinti mokslini tyrim ir l naudojimo efektyvum, mobilizuoti padalinius ir mokslo grupes
aktualiems uzdaviniams sprsti, mokslo fondo los padaliniams skiriamos pagal Senato patvirtintus
prioritetinius kriterijus ir dstytoj bei mokslo darbuotoj mokslins veiklos produktyvum publikacij
skaii ir reikmingum bei las, gautas vykdant tarptautini program projektus ir alies bei kit
valstybi kio subjekt uzsakymus.
I universitetins mokslo fondo dalies (ji sudaro iki 15 proc. mokslo fondo) skiriama l parodoms rengti
ir inovacini projekt reklamai, mokslinms konferencijoms organizuoti, padaliniams, darbinantiems
jaunus mokslininkus, skatinti, monografij ir periodini mokslo leidini leidybai, mokslo krypi pltros
programoms rengti, tarpdisciplininiams projektams remti ir kitoms btinoms ilaidoms.
Lietuvos mokslo taryba
gyvendindama Lietuvos mokslo politik, Lietuvos mokslo taryba ne tik vykdo ekspertin veikl,
mokslins veiklos vertinim, organizuoja atstovavim Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentins
pltros klausimais Europos Sjungos ali nari darbo grupse bei tarptautinse organizacijose, bet ir
gyvendina programin konkursin finansavim.
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
2013 2014 2015 2016 2017
2169,69 2021,55
3100
2545,74 2401
Universiteto mokslo fondo los, tkst. Eur
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
27
Lietuvos mokslo taryba 2017 m. finansavo vien valstybins lituanistini tyrim ir sklaidos programos
projekt, 2 nacionalins mokslo programos Gerovs visuomen projektus, 4 nacionalins mokslo
programos Sveikas senjimas projektus, 2 nacionalins mokslo programos Link ateities technologij
projektus, 47 mokslinink grupi projektus, vien reikmini tyrim projekt, vien nacionalins mokslo
programos Modernyb Lietuvoje projekt, 8 pagal tarpvyriausybinius susitarimus vykdomus
tarptautinius projektus, 2 projektus, vykdomus pagal Medziag mokslo ir inovacij M-ERA.NET
program, skatino H2020 paraik rengim, kompensavo 7BP projektuose sumokt pridtins verts
mokest, finansavo doktorant stazuotes Europos kosmoso agentroje, mokslinink ir tyrj ivykas bei
mokslo renginius.
Mokslo, inovacij ir technologij agentra
Mokslo, inovacij ir technologij agentra yra pagrindin valstybs institucija, atsakinga uz inovacij
politikos gyvendinim alyje. Agentros pagrindin veikla apima nacionalini ir tarptautini taikomj
mokslini tyrim, eksperimentins (technologins) pltros ir inovacij program administravim,
konkursin i program projekt finansavim.
Mokslo, inovacij ir technologij agentra finansavo vien Universiteto mokslinink vykdom projekt
krato apsaugos poreikiams, skyr didel param kio subjekt uzsakomiesiems moksliniams tyrimams
skatinti, laboratorij akreditacijai, skyr finansavim mokslinink ir tyrj komandiruotms bei
stazuotms, finansavo 4 technologins pltros projektus, skatino H2020 paraik su partneriais Latvijoje
ir Estijoje rengim.
kio subjekt taikomj mokslini tyrim usakymai
Dal nebiudzetini pajam Universitetas gauna vykdydamas uzsakomj mokslini tiriamj darb,
projektavimo ar net vienetins gamybos, taip pat mokslini technologini paslaug sutartis su vairiomis
monmis ir institucijomis.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
28
2017 m. darb, atitinkani MTEP reglamentuojanius dokumentus, buvo vykdyta uz 1107,54 tkst.
Eur. Daugiausia kio subjekt uzsakomj mokslini tiriamj darb, atitinkani MTEP
reglamentuojanius dokumentus, atliko Chemins technologijos ir Statybos ir architektros fakultetai,
Maisto bei Architektros ir statybos institutai.
2017 m. mokslini technologini paslaug suteikta uz 1027 tkst. Eur.
-
Lentel 3. Mokslini uzsakym los, tkst. Eur.
PADALINYS 2013 2014 2015 2016 2017
Aplinkos inzinerijos institutas 11,506 3,655 0,000 0,000 4,500
Architektros ir statybos institutas 250,145 237,284 283,149 264,795 321,070
Biomedicinins inzinerijos institutas 26,042 17,729 7,164 9,000 25,125
Chemins technologijos fakultetas 277,122 369,389 315,626 387,749 737,645
Ekonomikos ir verslo fakultetas 15,691 4,634 4,634 53,255 2,413
Elektros ir elektronikos fakultetas 228,085 137,902 244,465 176,748 90,733
Informatikos fakultetas 535,978 201,459 362,232 68,508 108,100
Maisto institutas 258,072 332,233 300,248 322,689 472,265
Matematikos ir gamtos moksl fakultetas 8,497 13,490 4,634 0,000 0,000
Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakultetas 270,037 138,451 262,022 170,361 88,322
Mechatronikos institutas 107,950 46,513 79,878 10,350 5,370
Medziag mokslo institutas 50,944 5,279 24,584 3,685 12,245
Panevzio technologij ir verslo fakultetas 13,370 0,000 36,260 2,645 12,629
Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institutas 412,626 252,043 270,141 8,582 17,141
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
30
PADALINYS 2013 2014 2015 2016 2017
Socialini, humanitarini moksl ir men fakultetas 8,689 55,366 22,496 2,281 0,000
Statybos ir architektros fakultetas 123,558 128,911 155,173 192,069 236,979
Sveikatos telematikos mokslo institutas 198,821 417,248 0,000 50,000 0,000
Universitetas, i viso 2862,419 2510,658 2372,706 1725,196 2134,537
-
Tarptautins programos
Mokslo tarptautiniams projektams gyvendinti, tarptautiniams ryiams pltoti, visuomens intelektualiajai
raidai skatinti didel param teikia vairs tarptautiniai fondai ir ilgalaiks programos. Universiteto
mokslininkai jau nebe pirmus metus dalyvauja vairi Europos Sjungos ir kit ali program ar fond
projektuose. 2017 m. KTU mokslininkai vykd 15 programos Horizontas 2020, 4 Septintosios
bendrosios programos (7BP) bei 1 EUREKA programos projekt chemins technologijos,
biomedicinins inzinerijos, ultragarsins matavimo technikos ir neardomosios kontrols, informacini
technologij, ekonomikos ir verslo bei kitose mokslo srityse. 2017 m. mokslininkai dalyvavo 54 Europos
bendradarbiavimo mokslini ir technini tyrim srityse programos COST veiklose maisto, chemijos,
informacini technologij, biomedicinins inzinerijos, medziag mokslo, statybos ir architektros bei
kitose mokslo srityse.
Lentel 4. Dalyvavimas mokslini tyrim, technologins pltros ir demonstracins veiklos programose
PROGRAMA 2013 2014 2015 2016 2017
7BP / H2020 31 23 22 21 19
EUREKA / EUREKA ITEA 2 /
EUROSTARS 10 8 5 1 1
COST 25 34 35 49 54
Kitos 24 23 21 25 28
2017 m. KTU mokslininkai taip pat vykd 28 kit tarptautini program ar fond lomis finansuojamus
mokslini tyrim projektus.
2017 m. daugiausia tarptautini program l moksliniams tyrimams gavo Chemins technologijos bei
Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institutas, Aplinkos inzinerijos institutas ir Ekonomikos ir verslo
fakultetas.
KTU mokslinink darbams gyvendinti i tarptautini program ar fond gauta 1 646,20 tkst. Eur, pagal
LMT tarpvalstybines programas (dviales, triales) gauta 220,17 tkst. Eur.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
32
Lentel 5. Tarptautini mokslo program los, tkst. Eur
PADALINIAI 2013 20145 20156 2016 2017
Chemins technologijos fakultetas 338,48 944,51 927,14 875,75 468,79
Ekonomikos ir verslo fakultetas 106,26 127,75 8,72 57,74 138,11
Elektros ir elektronikos fakultetas 338,25 222,86 105,82 70,19 24,15
Informatikos fakultetas 73,19 117,01 183,92 23,88 81,93
Matematikos ir gamtos moksl fakultetas 0,84 122,75 71,17
Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakultetas 124,77 7,65 7,57 0,16 0,73
Socialini, humanitarini moksl ir men
fakultetas 11,87 5,97 9,22 6,01 41,35
Statybos ir architektros fakultetas 58,68 0,03 0,45 3,84 1,31
Aplinkos inzinerijos institutas 206,93 126,25 10,80 71,03 227,53
Biomedicinins inzinerijos institutas 299,99 90,30 105,12 122,10 89,02
Mechatronikos institutas 66,70 75,29 40,26 13,93
Medziag mokslo institutas 1,94 3,01 1,17 51,14
Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institutas 560,68 167,26 208,23 35,31 255,00
Sveikatos telematikos mokslo institutas 0,28 0,76 4,60
Aptarnaujantys ir administracijos padaliniai 48,59 101,14 177,44
I viso 2119,09 1879,05 1694,16 1532,09 1646,20
5 Be 7-osios bendrosios programos projekt, skirt maz ir vidutini moni technologinms problemoms sprsti, l.
6 Be 7-osios bendrosios programos projekt, skirt maz ir vidutini moni technologinms problemoms sprsti, l.
-
DOKTORANTRA
Universitete svarbus vaidmuo tenka doktorantrai, kurios pagrindinis siekis kurti tarptautiniu mastu
pripazint doktorantros mokykl, kurioje ugdomi motyvuoti ateities mokslininkai, pasireng veikti
tarptautinje akademinje ir neakademinje erdvje ir aktyviai inovuoti mokslo pasiekimus.
Mokslininkams rengti Kauno technologijos universitetui yra suteikta i mokslo srii mokslo krypi
doktorantros teis:
Humanitariniai mokslai
03 H Menotyra
Fiziniai mokslai
02 P Fizika - jungtin doktorantra su Piet Danijos universitetu (dvigubo laipsnio programos su
Shizuoka universitetu, Japonija ir Al-Farabi Kazachstano nacionaliniu universitetu, Kazachstanas)
03 P Chemija (dvigubo laipsnio programa su Tulzos nacionaliniu politechnikos institutu, Pranczija)
09 P Informatika
Socialiniai mokslai
02 S Politikos mokslai
03 S Vadyba
04 S Ekonomika
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
34
05 S Sociologija
07 S Edukologija
Technologijos mokslai
01 T Elektros ir elektronikos inzinerija (dvigubo laipsnio programa su Miguel Hernandez de Elche
universitetu, Ispanija)
02 T Statybos inzinerija
03T Transporto inzinerija.
04 T Aplinkos inzinerija (dvigubo laipsnio programa su Bolonijos universitetu, Italija)
05 T Chemijos inzinerija (dvigubo laipsnio programa su Koice technikos universitetu, Slovakija)
06 T Energetika ir termoinzinerija
07 T Informatikos inzinerija
08 T Medziag inzinerija (dvigubo laipsnio programa su partneriais i Fizikos ir chemijos iuolaikini
medziag tinklo)
09 T Mechanikos inzinerija
10 T Matavim inzinerija (programa su partneriais NSIRC, Didzioji Britanija).
2017 m. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministras Universitetui suteik doktorantros teis
transporto inzinerijos mokslo kryptyje kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Aleksandro
Stulginskio universitetu ir Klaipdos universitetu. Tad nuo 2017 m. Universitetui yra suteikta teis i viso
vykdyti 19 mokslo krypi doktorantros studijas.
2017 m. Universitetui buvo skirtos 55 valstybs biudzeto lomis finansuojamos doktorantros vietos.
Universitetas, siekdamas ilaikyti pastov doktorantros viet skaii, dal kat prisim sau ir 2017
m. priimam valstybs biudzeto lomis finansuojam doktorantr doktorant skaii padidino iki 60.
Papildomai 4 valstybs biudzeto lomis finansuojamos doktorantros vietas Universitetui perdav
jungtins doktorantros energetikos ir termoinzinerijos mokslo krypties partneris Lietuvos energetikos
institutas. Papildomai 12 Europos Sjungos struktrini fond lomis pagal Tyrj karjeros program
finansuojam doktorantros studij vietas Universitetui laimjo mokslininkai, kuri teiktos temos
nugaljo LMT skelbtame konkurse. Studijuoti 2017 m. pageidavo 127 asmenys tai sudar 1,67
pageidaujaniojo vien viet.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
35
2017 m. 30 % vis priimtj doktorantros studijas sudar uzsienio ali pilieiai. I viso Universiteto
doktorantroje 2017 m. studijavo 50 uzsienio piliei (Azerbaidzano Respublikos, Baltarusijos
Respublikos, Bangladeo Liaudies Respublikos, Gruzijos, Indijos Respublikos, Irano Islamo
Respublikos, Ispanijos karalysts, Italijos Respublikos, Kazachstano Respublikos, Kipro Respublikos,
Nigerijos Federacins Respublikos, Norvegijos karalysts, Pakistano Islamo Respublikos, Portugalijos
Respublikos, Pranczijos Respublikos, Sirijos Arab Respublikos, Turkijos Respublikos, Ukrainos).
2017 m. pabaigoje doktorantroje nuolatine studij forma studijavo 317 doktorant: technologijos
mokslus studijavo 202, fizinius mokslus 46, socialinius mokslus 57, humanitarinius mokslus 12
doktorant. 2017 m. doktorantr baig 61 doktorantas. 58 doktorantai doktorantr baig su teise per
12 mnesi pasirinkti ginti disertacij ir bti atleistam nuo disertacijos gynimo mokesio.
2017 m. apgintos 53 disertacijos, i j vien disertacij apgyn doktorantai i kit institucij. 53 % vis
apgint disertacij buvo apgintos per penkerius metus nuo doktorantros studij pradzios. I 53
apgynusi disertacijas asmen, 37 yra technologijos moksl atstovai, 6 fizini moksl, 8 socialini
moksl ir 2 humanitarini moksl atstovai.
2017 m. Tarptautins doktorantros mokyklos iniciatyva Europos inovatyvi universitet konsorciume
buvo kurta ECIU Doktorantros mokykl grup, kurios tikslas didinti ECIU universitet doktorantros
konkurencingum Europos Sjungos ir pasauliniu mastu. Taip pat buvo atnaujinami doktorantros
komitetai, traukiant juos naujus mokslo lyderius; kiekvienoje mokslo kryptyje parengti ir doktorantams
i uzsienio atviri intensyvios vedimo formos studij moduliai angl kalba; skatinamas doktorant
mobilumas. 2017 m. 28 doktorantai gavo skatinamsias stipendijas uz publikuotus mokslinius
straipsnius aukt cituojamumo rodikl turiniuose prestiziniuose tarptautiniuose mokslo zurnaluose. 38
doktorantai, skelb mokslini tyrim rezultatus mokslo zurnaluose ir tarptautinse mokslo
konferencijose, reng mokslo projektines paraikas ioriniam finansavimui gauti, dalyvav vykdant
mokslo projektus ir kio subjekt uzsakomuosius darbus, populiarin doktorantros studijas ir
mokslininko karjeros keli, tapo aktyviausi 2017 m. doktorant konkurso nugaltojais.
2017 m. buvo pasiraytas susitarimas su Al-Farabi Kazachstano nacionaliniu universitetu
(Kazachstanas) dl jungtinio / dvigubo laipsnio doktorantros vykdymo fizini ir technologijos moksl
srityse. Du aplinkos inzinerijos mokslo krypties doktorantai pradjo doktorantros studijas Bolonijos
universitete (Italija) pagal dvigubo laipsnio doktorantros vykdymo sutart.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
36
Paveikslas 5. Apgintos disertacijos universitete 2013-2017 m.
Lentel 5. 20132017 metais Universitete apgintos daktaro disertacijos.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
2013 2014 2015 2016 2017
46 42 4026
37
910 15
4
6
20
10 10
12
8
Apgintos disertacijos 2013-2017 m. pagal mokslo sritis
Humanitariniai mokslai Technologijos mokslai Fiziniai mokslai Socialiniai mokslai
MOKSLO KRYPTIS 2013 2014 2015 2016 2017
KTU Kit KTU Kit KTU Kit KTU Kit KTU Kit
03 H Menotyra 1 2
02 P Fizika 2 2
03 P Chemija 4 7 5 3 2
09 P Informatika 3 1 3 1 4
03 S Vadyba 4 2 4 1 3
04 S Ekonomika 10 1 6 2 1 7 1 1
05 S Sociologija 1 2 1
07 S Edukologija 4 2 1 4
01 T Elektros ir elektronikos
inzinerija 6 4 4 3 3
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
37
MOKSLO KRYPTIS 2013 2014 2015 2016 2017
KTU Kit KTU Kit KTU Kit KTU Kit KTU Kit
02 T Statybos inzinerija 3 3 1 2 2
03 T Transporto inzinerija 1 1 2
04 T Aplinkos inzinerija 2 2 1 3 1 3
05 T Chemijos inzinerija 3 8 5 4 12
06 T Energetika ir
termoinzinerija 4 3 3 5 3 3 2 1 1 1
07 T Informatikos inzinerija 6 4 3 2 4
08 T Medziag inzinerija 3 5 9 6 9
09 T Mechanikos inzinerija 11 6 6 2 3
10 T Matavim inzinerija 2 2 3
I viso 69 6 57 5 60 5 41 2 51 1
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
38
TECHNOLOGIJ PERDAVIMAS
2017 m. Lietuvos ir uzsienio monms atlikta MTEP darb ir paslaug uz 2122,1 tkst. Eur (zr. 6 pav.),
i kuri uzsienio subjekt uzsakymai sudar 27 % 575,6 tkst. Eur. MTEP veiklose KTU
bendradarbiavo su 27 skirtingomis organizacijomis ir monmis i 13 skirting pasaulio ali: Ispanijos,
Italijos, Vokietijos, vedijos, Lenkijos, JAV, Pranczijos, Danijos, veicarijos, Baltarusijos, Suomijos,
Estijos, Norvegijos.
2017 metais buvo pasirayti 9 ketinim protokolai tarp verslo subjekt ir Universiteto pagal priemon
Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai. MITA kuruojamos finansavimo priemons Inovaciniai
ekiai finansuotos 34 paraikos, kuri vert 180 tkst. 2017 metais 4 projektai gavo finansavim pagal
nauj verslo-mokslo bendradarbiavimo priemon Technologij pltros programa (TPP). Universiteto
dalis iuose projektuose 170 tkst. Eur.
2017 m. buvo praplstas Mokslini ir taikomj tyrim uzsakym atviros prieigos informacins sistemos
(APCIS) funkcionalumas ir teikiam paslaug sraas.
2017 m. buvo pasirayta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos kompanija VisiotexGmbH ir pateikta
bendro projekto paraika Vokietijoje. Taip pat uzmegzti glauds ryiai su Fraunhofer Institute for
Industrial Engineering padaliniu Pramon 4.0 srityje.
2017 m., bendradarbiaujant su Europos inovacij ir technologij institutu (EIT), KTU Santakos slnyje
surengtas Making Innovation happen: Introduction to EIT Communities renginys, kur buvo pristatoma
EIT temini iniciatyv veikla ir bendradarbiavimo galimybs.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
39
Intelektin nuosavyb
2017 m. Universiteto tyrjai ir studentai atskleid 28 iradimus. Vieniems i inovatyviausi 2017 m.
Universiteto mokslinink iradim priskirtina:
prof. Renaldo Raiuio ir Kristinos Sakaluskiens kartu su Lietuvos sveikatos moksl universiteto
tyrjais;
prof. Skaidra Valiukeviiene ir Gintare Linkeviite sukurtas iradimas Specializuota programin
ranga ultragarso, optini ir spektrofotometrini duomen apjungimui ir automatiniam pavirini
audini pazeidim diagnostikai (Image Fusion);
prof. Vaidoto Marozo, doc. Tomo Blazausko ir Andriaus Paulausko kartu su Lietuvos sveikatos
moksl universiteto tyrjais prof. Ingrida Uloziene, prof. Virgilijumi Ulozu ir gyd. Milda Totiliene
sukurtas iradimas Mobili virtualios realybs sistema subjektyvios regos vertikals suvokimo
tyrimui;
prof. Vytauto Markeviiaus, prof. Dangiruio Naviko, prof. Algimanto Valineviiaus, prof. Dariaus
Andriukaiio ir doc. Mindaugo ilio iradimas Greitas transporto priemoni greiio nustatymas su
AMR sensoriais;
Odetos Baniukaitins ir Augusts Baltrukeviits idja Injekcins medziagos audini inzinerijai.
2017 m. pateikta 13 tarptautini patent paraik ir 6 paraikos Lietuvos Respublikos valstybiniam
patent biurui nacionaliniams patentams gauti.
2017 m. Universiteto vardu gauta 11 lietuvik patent ir 3 JAV patentai. 2017 m. pabaigoje Universiteto
vardu galiojo 24 nacionaliniai ir 4 tarptautiniai patentai (vienas Europos patentas ir 3 JAV patentai).
2017 metais pasiraytos 4 licencins sutartys (2012 m. 6, 2013 m. 1, 2014 m. 8, 2015 m. 4, 2016
m. 2), 3 teisi perleidimo sutartys ir 4 MTEP darb atlikimo sutartys, kuriose numatytos licencins
sutarties slygos.
2017 m. pasirayta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybinio patent biuro ir
KTU Nacionalinio inovacij ir verslo centro (NIVC) dl pramonins nuosavybs informacijos centro
PATLIB steigimo. KTU NIVC steigtas PATLIB centras yra pirmasis tokio pobdzio centras Lietuvoje,
steigiamas bendradarbiaujant su universitetais.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
40
Verslumo skatinimas
2017 m. buvo kurtos 9 naujos verslo mons.
2017 metais suorganizuota daugiau nei 50 tikslini rengini, kuriais siekiama ugdyti verslumo kultr ir
pltoti verslininkyst, suburti komandas, pritraukti investuotojus.
2017 m. KTU Nacionalinis inovacij ir verslo centras kartu su partneriais gyvendino Interreg programos
projekt LietuvosLenkijos paramos jaunajam verslui bendradarbiavimo platforma antreprenerysts
skatinimui. Projekto veiklose per 2017 m. dalyvavo daugiau kaip 500 dalyvi, padedant verslo vystymo
specialistams steigtos 7 naujos verslo mons.
2017 m. KTU startuoli inkubatorius Startup Space tapo nacionaliniu laimtoju European Enterprise
promotion awards apdovanojimuose, Promoting the entrepreneurial spirit nominacijoje. Taip pat KTU
Startup Space parengta inkubavimo programos istorija noriminuota tarptautiniams ICIE 2017 Youth
incubator awards apdovanojimams.
Skatinant verslumo ugdymo veiklas Universitete ir toliau buvo populiarinami antreprenerysts studij
moduliai. 2017 m. pavasario semestre buvo dstomi trys studij moduliai: Antrepreneryst (161
studentas), Technologij antrepreneryst (201 studentas) ir Technologinio verslo vystymas (44
studentai).
2017 m. pasirayta bendradarbiavimo sutartis su didziausiu technologij startuoli parku Lietuvoje
Vilnius Tech Park. iuo bendradarbiavimu siekiam kurti ir perduoti zinias bei novatorikas technologijas
darniai valstybs raidai ir inovacij pltojimui, formuoti atvir, talentus ir lyderius kvepiani krybin
aplink.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
41
MOKSLINI TYRIM REZULTAT SKLAIDA
Mokslins konferencijos ir parodos
Universitetas organizuoja mokslines konferencijas, seminarus ir kitus renginius, kuriuos pakvieia
alies mokslo ir studij institucij, valdymo ir kio struktr atstovus, uzsienio ali mokslininkus ir
specialistus.
2017 m. vyko 17 temini konferencij. Jose dalyvavo per 1700 dalyvi, buvo perskaityta 1250
praneim.
2017 m. vyko 5 student mokslins konferencijos, kuriose dalyvavo beveik per 350 student, perskaityti
270 praneim.
Publikacijos
2017 m. buvo paskelbtos 659 tarptautins publikacijos, i j 511 ileista kit ali leidyklose. o 406
publikacijos paskelbtos ISI Web of Science ir Scopus duomen bazi kit ali leidiniuose.
Remiantis ISI Web of Science duomen bazs duomenimis, nuolat auga publikacij kokyb (rodiklis
Category Normalized Citation Impact) (zr. 6 pav.). Apie 25 proc. Web of Science publikacij
atspausdinta zurnaluose, esaniuose pirmajame citavim kvartilyje.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
42
Paveikslas 6. ISI WoS duomen bazs citavimo rodikliai 2013-2017 m.
2017 m. ileistos 58 mokslo monografijos, studijos ir j dalys, i j 25 - tarptautinse pripazintose
leidyklose.
Lentel 6. KTU tyrj 2017 m. ileist mokslo darb suvestin
PUBLIKACIJ GRUP PUBL.
SKAIIUS
AUT.
INDLIS
1. STRAIPSNIAI RECENZUOJAMUOSE MOKSLO LEIDINIUOSE
1.1. Indeksuotuose mokslo leidiniuose su citavimo rodikliu (Web of Science ir Scopus
duomen bazi leidiniuose su citavimo rodikliu)
1.1.1. Tarptautinse leidyklose 304 201,375
1.1.2. Nacionalinse leidyklose 98 79,482
1.2. Indeksuotuose mokslo leidiniuose be citavimo rodiklio (Web of Science ir Scopus duomen
bazi leidiniuose be citavimo rodiklio)
1.2.1. Tarptautinse leidyklose 102 77,964
1.2.2. Nacionalinse leidyklose 50 36,133
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
43
PUBLIKACIJ GRUP PUBL.
SKAIIUS
AUT.
INDLIS
1.3. Kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose (Periodiniuose leidiniuose, tstiniuose ir
vienkartiniuose straipsni rinkiniuose)
1.3.1. Tarptautinse leidyklose 41 31,633
1.3.2. Nacionalinse leidyklose 76 56,879
1.4. Konferencij praneim medziagoje
1.4.1. Tarptautinse leidyklose 64 49,278
1.4.2. Nacionalinse leidyklose 121 106,064
1.5. Kultros, profesiniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose 3 2,500
2. MOKSLO MONOGRAFIJOS, STUDIJOS IR J DALYS
2.1. Tarptautinse pripazintose leidyklose 25 20,763
2.2. Kitose tarptautinse ir nacionalinse leidyklose 33 27,915
3. KITOS KNYGOS
3.2. Kitose tarptautinse ir nacionalinse leidyklose 4 1,900
4. MOKSLO ALTINI PUBLIKACIJOS, TAIKOMIEJI MOKSLO
DARBAI 1 0,500
5. VERTIMAI
5.2. Grozinio teksto vertimai 1 1,000
6. STUDIJ LITERATRA
6.1. Vadovliai 6 4,154
6.2. Mokomosios knygos 26 25,502
6.3. Kitos metodins priemons 8 7,000
6.4. Kita studij literatra 1 1,000
8. KONFERENCIJ PRANEIMAI IR TEZS 591 478,612
I viso: 1555 1209,654
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
44
Paveikslas 7. KTU tyrj ileistos mokslo monografijos ir mokslo studijos 2013-2017 m.
2017 m. Universiteto tyrjai fizini, technologijos ir biomedicinos moksl srityse ileido 18 mokslo
monografij ir j dali, 7 i j - tarptautiniu mastu pripazintose leidyklose. Atspausdinti 303 (KTU
mokslinink indlis 210,006) straipsniai leidiniuose, trauktuose Web of Science duomen baz su
citavimo indeksu, 248 i j tarptautinse leidyklose. 53 straipsniai atspausdinti kituose
recenzuojamuose mokslo leidiniuose (indlis 34,58), 261 straipsnis konferencij praneim
medziagoje (indlis 206,969).
Socialini ir humanitarini moksl srii mokslini publikacij skaii sudaro 41 mokslo monografija,
studija ir j dalys (19 i j tarptautinse pripazintose leidyklose), 3 knygos ir 1 taikomasis mokslo
darbas. Atspausdinti 76 (KTU mokslinink indlis 52,437) straipsniai leidiniuose, trauktuose Web of
Science ir Scopus duomen bazes su citavimo indeksu, 34 (indlis 26,441) straipsniai leidiniuose,
trauktuose Web of Science ir Scopus duomen bazes be citavimo indekso, 76 (indlis 61,584)
straipsniai kituose recenzuojamuose leidiniuose. 51 straipsnis (indlis 42,584) atspausdintas
konferencij praneim medziagoje.
2017 vienam mokslininkui per metus teko 0,92 publikacijos uzsienio leidykl tarptautiniuose leidiniuose
su citavimo indeksu. I viso 2017 m. universiteto tyrjai para 1555 publikacijas.
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
2013 2014 2015 2016 2017
16 1111
46
3 35
36
KTU tyrj ileist mokslo mongrafij ir mokslo studij skaiius 2013-2017 m.
Ileistos Lietuvos leidyklose Ileistos uzsienio leidyklose
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
45
Paveikslas 6. KTU tyrj straipsni leidiniuose su citavimo rodikliais skaiius 2013-2017 m.
Universiteto leidziam mokslo zurnal redakcins kolegijos nuolatos daug dmesio skiria zurnal
kokybei didinti. Trij Universiteto leidziam mokslo zurnal, referuojam ISI Web of Science duomen
bazje, stipriai iaugo citavimo rodikliai (Impact factor): Elektronika ir elektrotechnika (IF 1,088),
Informacins technologijos ir valdymas (IF0,800), Mechanika (IF0,800). Auktus citavimo ridklius
ilaiko zurnalai Medziagotyra (IF0,387) ir Inzinerin ekonomika (IF0,709).
2017 m. mokslo zurnaluose Aplinkos tyrimai, inzinerija ir vadyba, Elektronika ir elektrotechnika,
Darnioji architektra ir statyba, European Integration Studies, Inzinerin ekonomika, Informacins
technologijos ir valdymas, Mechanika ir Medziagotyra uzsienio autoriai sudar daugiau kaip 50 %
vis autori. Nuosekliai didjo mokslo zurnal tinklalapi lankomumas. Daugiausia nauj lankytoj i
kit ali lanksi mokslo zurnal Elektronika ir elektrotechnika, Mechanika, Medziagotyra,
Inzinerin ekonomika ir Ekonomika ir vadyba tinklalapiuose. 2017 m. mokslo zurnalai Darnioji
architektra ir statyba, Kalb studijos ir Europos integracins studijos buvo leidziami kartu su
Exeley leidykla.
Kai kuri kasmet vykstani mokslo konferencij praneim medziagos rinkiniai leidziami kaip
periodiniai leidiniai: Mechanika, Transporto priemons, Vibroinzinerija, Gamini technologijos ir
dizainas, EMD, Medicinos fizika Baltijos ali regione, Spinduliuots sveika su medziaga ir jos
panaudojimas technologijoje, Informacins technologijos, Electrical and control technologies ECT,
Medziag ir konstrukcij stiprumas, ilgaamzikumas ir stabilumas, Inzinerini studij bei profesins
pltros tendencijos pasaulinje praktikoje, Pazangioji statyba, Biomedicinin inzinerija, Ekonomika
100
200
300
400
2013 2014 2015 2016 2017
58113 118 87 68
306241
281297
294
Straipsni leidiniuose su citavimo rodikliais skaiius 2013-2017 m.
Publikacij uzsienio leidykl mokslo leidiniuose su citavimo indeksu skaiius
Publikacij nacionalini leidykl mokslo leidiniuose su citavimo indeksu skaiius
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
46
ir vadyba, Tauta ir kalba: iuolaikiniai sociolingvistinio ugdymo aspektai, Mechatronins sistemos ir
medziagos.
KTU urnalai, referuojami tarptautinse duomen bazse
Chemin technologija ISSN 1392-1231 (4 numeriai per metus), vyr. redaktorius habil. dr.
V. Mickeviius.
http://chemtech.ktu.lt
CAplus (http://www.cas.org)
Journal of Sustainable Architecture and Civil Engineering = Darnioji architektra ISSN 20299990, vyr.
redaktorius dr. . Rudzionis.
http://sace.ktu.lt
Index Copernicus (https://journals.indexcopernicus.com/search/details?id=10619)
Electronics and Electrical Engineering = = Elektronika ir
elektrotechnika ISSN 1392-1215 (10 numeri per metus), vyr. redaktorius dr. A. Valineviius.
http://eejournal.ktu.lt
INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec/)
Science Citation Index Expanded (Web of Science), Computers & Applied Sciences Complete
(http://www.ebscohost.com/academic/computers-applied-sciences-complete), Central & Eastern
European Academic Source (http://www.ebscohost.com/academic/central-eastern-european-
academic-source-ceeas)
Engineering Economics = Inzinerin ekonomika ISSN 1392-2785 (5 numeriai per metus), vyr.
redaktorius dr. B. Neverauskas.
http://inzeko.ktu.lt
Social Sciences Citation Index (Web of Science), IBSS International Bibliography of the Social Sciences
(http://www.lse.ac.uk/collections/IBSS/word_docs/Journals%20A_Z%202006.xls) Business Source
Complete (http://www.epnet.com) CEEOL, DOAJ (http://www.doaj.org)
http://chemtech.ktu.lt/http://www.cas.org/http://sace.ktu.lt/http://eejournal.ktu.lt/http://inzeko.ktu.lt/ -
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
47
Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inzinerija ir vadyba ISSN
1392-1649 (4 numeriai per metus), vyr. redaktorius dr. V. Varzinskas.
http://erem.ktu.lt
CAB Abstracts (http://www.cabi.org/publishing-products/online-information-resources/cab-abstracts)
INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec), Current Abstracts, DOAJ (http://www.doaj.org/),
Pollution Abstracts, TOC Premier
European Integration Studies = Europos integracijos studijos ISSN 1822-8402 (1 numeris per metus),
vyr. redaktor dr. R. Daugelien
http://eis.ktu.lt
Informacins technologijos ir valdymas = Information Technology and Control ISSN 1392-124X (4
numeriai per metus), vyr. redaktorius dr. R. Damaeviius.
http://itc.ktu.lt
Science Citation Index Expanded (Web of Science), INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec/)
Kalb studijos = Studies About Languages ISSN 1648-2824 (2 numeriai per metus), vyr. redaktor dr.
V. Liubinien.
http://kalbos.ktu.lt
MLA Modern Language Association International Bibliography (http://www.mla.org/), CEEOL
Materials Science = Medziagotyra ISSN 1392-1320 (4 numeriai per metus), vyr. redaktorius habil. dr.
S. Tamuleviius.
http://matsc.ktu.lt
Science Citation Index Expanded (Web of Science); INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec/)
Mechanika ISSN 1392-1207 (6 numeriai per metus), vyr. redaktorius habil. dr. V. Ostaeviius.
http://mechanika.ktu.lt
Science Citation Index Expanded (Web of Science); INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec/)
COMPENDEX, Academic Search Complete (http://www.ebscohost.com/academic/academic-search-
complete), FLUIDEX, Scopus (http://www.scopus.com)
Vieoji politika ir administravimas ISSN 1648-2603 (2 numeriai per metus), vyr. redaktoriai dr. A.
Juneviius (KTU), dr. T. Sudnickas (MRU).
http://vpa.ktu.lt
http://erem.ktu.lt/http://eis.ktu.lt/http://itc.ktu.lt/http://kalbos.ktu.lt/http://matsc.ktu.lt/http://mechanika.ktu.lt/http://vpa.ktu.lt/ -
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
48
Index Copernicus (http://journals.indexcopernicus.com/index.php?lang=en_US), Academic Search
Complete (http://www.ebscohost.com/academic/academic-search-complete), Central & Eastern
European Academic Source
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
49
MOKSLO INFRASTRUKTRA
Nuolatinis akademins aplinkos ir infrastruktros pltojimas ir tobulinimas yra viena prioritetini
Universiteto veikl. Siekiant kokybini pasikeitim moksle, svarbu sudaryti tinkamas slygas
studentams studijuoti, suteikti iuolaikik prieig prie reikiamos informacijos, mokslininkams turti
tinkam aplink ir kokybik rang krybiniams tikslams pasiekti, administracijos darbuotojams
iuolaikinmis technologijomis teikti pagalb studij ir mokslo procesams. Todl nuolatinis akademins
aplinkos ir infrastruktros pltojimas ir tobulinimas yra viena prioritetini universiteto veikl.
KTU auktai vertinamas dl puikios studij infrastruktros ir iskiriamas kaip vienas naujausi ir
moderniausi technik bei tyrimams skirt rang turini universitet inzinerijos, technologij bei
informatikos moksl srityje.
2017 m. Ekonomikos ir verslo fakultete atnaujinta licencija Bloomberg Finans ir rink laboratorijai (angl.
Bloomberg Bloomberg Open Access Centre for Finance and Market Research) naudotis ia ranga
studij procese ir atliekant mokslo tyrimus. Laboratorijoje sukurta atvira prieiga prie informacins
platformos Bloomberg Professional, kuri naudoja daugiau nei 320 tkst. verslo lyderi, finans
profesional ir tyrj visame pasaulyje. i programin-informacin platforma leidzia analizuoti rink,
atlikti tyrimus ir priimti sprendimus, remiantis realiojo laiko ir istoriniais duomenimis. Mokslininkams
tyrjams i paslauga gerokai palengvina j atliekamus tyrimus, nes i platforma teikia nealik ir
patikim finansin, ekonomin ir vyriausybin informacij visuose rinkos sektoriuose.
Mokslo tyrimams atlikti atnaujinta strategini rinkos tyrim Euromonitor licencija. ioje duomen bazje
pateikta informacija apie rinkas, industrijas, demografinius pokyius, vartotoj gyvenimo stili, kuri
leidzia atlikti palyginamja Europos ali analiz.
Statybos ir architektros fakultetas sigijo speciali statin plokt (tamp), skirt automobili keli
grunt sutankinamumui nustatyti; skaitmenin vaizdo kamer su vaizd analizs programa betono
paviriaus defektams nustatyti; potenciometr statybini konstrukcij deformacijoms matuoti. Pastat
energini sistem ir mikroklimato laboratorijoje atnaujinta klimatini tyrim kamera (rengta vsinama,
lauko sien imituojanti siena), atnaujinta oro temperatros matavimo sistema. sigytas bepilotis orlaivis
(dronas) 3DR Solo pastat ir vietovi fotogranometrijai ir skanavimui atlikti.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
50
Socialini, humanitarini moksl ir men fakultete 2017 buvo atnaujinta garso ra studij, kurioje
vykdomi vairs muzikos technologij, akustikos, bei krybiniai tyrimai, atnaujinta Nesstar programins
rangos licenzija.
Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakultete sigyti Mitutoyo (Japonija) matuokliai (auktumatis, kietmatis,
rankinis mikroskopas, mikrometrai ir kt.) studijoms ir moksliniams tyrimams uz 30 tkst. Eur.
Matematikos ir gamtos moksl fakultetas modifikuotas optinio mikroskopo stalelelis su automatiniu z
ayje fokusavimu ir su galimybe gauti 3D vaizdus. Studijoms ir tyrimams sigyti, modernizuoti, atnaujinti
ar sukonstruoti vairs stendai.
Maisto institute atnaujinta Mikrobiologijos mokslo laboratorijos ranga uz 90 tkst. Eur.
Architektros ir statybos institute 2017 m. pradtas dl naujo statybini gamini technini savybi
nustatymo pagal EN ISO 1026, EN ISO 1027 ir EN ISO 12211 standart reikalavimus rangos komplekto
ir apmokymo dirbti su nauja ranga. Pirkim planuojama baigti 2018 m. III ketv.
Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institute atnaujinta programins ranga CIVA, Avizo Inspect ir
modulis XFiber Extention for Avizo Inspect.
Bibliotekoje kuriama iuolaikinms studijoms pritaikyta aplinka. Centrinje bibliotekoje rengtas 12 viet
individualaus darbo kambarys, 36 viet grupi darbo erdv, mini virtuvl su 9 poilsio vietomis.
Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakulteto bibliotekoje rengta atviro fondo skaitykla, 29 papildomos
individualaus darbo vietos. Informatikos fakulteto bibliotekoje rengtas 10 viet grupi darbo kambarys.
Biblioteka vykd Horizontas 2020 (H2020) programos projekt OpenAIRE 2020 Europos mokslini
tyrim atvirosios prieigos infrastruktra 2020 (angl. Open Access Infrastructure for Research in Europe
2020). Kartu su partneriais pareng ir laimjo H2020 programos OpenAIRE-Advance atvirojo mokslo
ir vietimo pazangai projekt (angl. Advancing Open Scholarship).
sigyta pazangi tarptautini leidykl Pearson, Cengage bei McGraw Hill elektronini vadovli ir
interaktyvios mokymosi medziagos. Bendruomen galjo naudotis 494 585 el. knygomis (2016 m.
301 033), 124 025 el. zurnalais (2016 m. 114 017), i j 31 833 viso teksto mokslo zurnalais (2016 m.
28 257), parsisiunt 824 838 dokumentus (2016 m. 741 800).
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
51
Realizuotos naujos Turto valdymo, StartupSpace veiklos, bibliotek patalp rezervavimo posistems,
diegta vieninga elektronins parduotuvs platforma bei virtualij paskait sistema Adobe Connect,
uzbaigtas Universiteto pagrindins svetains www.ktu.edu naujos turinio valdymo sistemos diegimas.
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
52
PRIEDAI
-
1 PRIEDAS. MOKSLO PROJEKT SRAAS
Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose 2017 m.
Europos Komisijos mokslini tyrim programos
Programos Horizontas 2020 projektai
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
1
641725, Naujos paradigmos kuriant
efektyvius mlynus spinduolius baltiems
organiniams viesos diodams (PHEBE)
Vokietija, Pranczija, Jungtin
Karalyst 20152018
Chemins technologijos
fakultetas, Polimer chemijos ir
technologijos katedra,
habil. dr. J. V. Grazuleviius
2
643410, Europa 2020 atvirosios prieigos
infrastruktra moksliniams tyrimams
(OpenAIRE2020)
Graikija, Vokietija, Italija, Lenkija,
veicarija, Portugalija, Nyderlandai,
Belgija, Norvegija, Urugvajus, Jungtin
20152018 Biblioteka,
dr. G. Tautkeviien
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
54
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
Karalyst, Austrija, Bulgarija, Kroatija,
Kipras, ekija, Danija, Suomija,
Pranczija, Vengrija, Islandija, Airija,
Latvija, Liuksemburgas, Malta, Serbija,
Slovakija, Ispanija, vedija, Turkija
3 645791, Europos SV inovatyvs verslo
modeliai (ENviSION)
Nyderlandai, Suomija, Austrija,
Slovnija, Ispanija, Malta 20152018
Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Elektroninio verslo tyrim centras,
dr. R. Gatautis
4
674939, Europos socialini moksl duomen
archyv infrastruktros stiprinimas ir pltra
(CESSDA-SaW)
Norvegija, Jungtin Karalyst, Graikija,
Vengrija, Estija, Airija, Portugalija,
Kroatija, Serbija, Slovakija, vedija,
veicarija, ekija, Vokietija, Slovnija,
Suomija, Danija, Pranczija,
Nyderlandai
20152017
Socialini, humanitarini moksl ir
men fakultetas, Vieosios
politikos ir administravimo
institutas,
dr. Algis Krupaviius
5
674990, Donoriniai-akceptoriniai vies
skleidziantys eksipleksai medziagos, skirtos
lengvai suformuojamiems, efektyviems
organiniams viesos diodams (EXCILIGHT)
Lenkija, Jungtin Karalyst, Portugalija,
Vokietija, Pranczija 20152019
Chemins technologijos
fakultetas, Polimer chemijos ir
technologijos katedra,
habil. dr. J. V. Grazuleviius
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
55
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
6
710549, Informacijos moksl ir technologij
tyrim institucij lyi lygybs planai (EQUAL-
IST)
Graikija, Italija, Vokietija,
Lichtenteinas, Suomija, Portugalija,
Ukraina
20162019
Informatikos fakultetas,
Multimedijos inzinerijos katedra,
D. Gudonien
7
722134, Mokymosi tinklas aviacini
konstrukcij neardomieji bandymai ir
stebsenos sistemos (NDTonAIR)
Italija, Pranczija, Belgija, Jungtin
Karalyst, Austrija 20162020
Prof. K. Barausko ultragarso
mokslo institutas, Skaitmeninio
modeliavimo mokslo laboratorija,
dr. L. Mazeika
8 722959, Tyrj naktis: Tavo atradim
penktadienis! (LT2016) Lietuva 20162017
Elektros ir elektronikos fakultetas,
Automatikos katedra,
dr. A. Lipnickas
9
723059, Bendros rekomendacijos ir
personalizuoto energijos taupymo adaptyvi
kontrol (enCOMPASS)
Italija, Vokietija, Graikija, veicarija,
Rumunija, Vengrija 20162019
Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Socialins atsakomybs tyrim
centras,
dr. . Simanaviien
10 731122, GN4-2 Mokslo ir studij kompiuteri
tinklai GEANT (GN4-2)
Jungtin Karalyst, Nyderlandai,
Austrija, Slovnija, Armnija,
Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Kroatija,
ekija, Kipras, Vokietija, Portugalija,
20162019
Informacini technologij
departamentas, Kompiuterini
tinkl centras,
R. Tuminauskas
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
56
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
Italija, Gruzija, Graikija, Airija, Estija,
Latvija, Izraelis, Makedonija,
Juodkalnija, Vengrija, Danija, Lenkija,
Ispanija, Moldova, Pranczija,
Liuksemburgas, Rumunija, Slovakija,
veicarija, Turkija, Serbija, Malta,
Ukraina
11
760232, Popavirini slankos defekt
aptikimo ir vertinimo ultragarsin neardomj
bandym sistema ilumins energetikos
pramonei (CreepUT)
Kroatija, Jungtin Karalyst, Graikija 20172019
Prof. K. Barausko ultragarso
mokslo institutas,
dr. L. Mazeika
12 763805, IT mokslo ir technologij
kompetencijos centras (INNOITEAM) Lietuva, vedija 20172018
Informatikos fakultetas, Realaus
laiko kompiuteri sistem centras,
dr. E. Kazanaviius
dr. R. Maskelinas
13
763748, Kultros ir krybini inovacij
Lietuvoje kompetencijos centras
(INNOCULT)
Lietuva, Italija 20172018
Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Marketingo katedra, Finans
katedra, Strateginio valdymo
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
57
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
katedra; Mechanikos inzinerijos ir
dizaino fakultetas, Dizaino
centras,
dr. A. Pundzien,
dr. R. Gatautis
14 755500, Iplstin apsaugini struktr
inspekcija (ADVICE)
Pranczija, Jungtin Karalyst,
Vokietija, Vengrija, ekija 20172021
Prof. K. Barausko ultragarso
mokslo institutas,
dr. L. Mazeika
7-osios bendrosios programos projektai
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
1
318974, Kultros ir gamtos paveldo
arktiniuose ir antarktiniuose regionuose
vertinimas turizmo ir darnaus vystymo
poziriu: Sibiras, Laplandija, Patagonija
(POLARIS)
Pranczija, Suomija, Rusija, Argentina 20132017
Statybos ir architektros
fakultetas, Architektros ir
urbanistikos katedra,
dr. K. Zaleckis
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
58
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
2
602150, Europos neurotraumos gydymo
efektyvumo tyrimas smegen suzeidim
atveju (CENTER-TBI)
Belgija, Jungtin Karalyst, vedija,
Nyderlandai, Vokietija, Slovakija,
Vengrija, Suomija, Pranczija, Italija,
Danija, Norvegija, JAV, Australija,
Naujoji Zelandija, Kinija, Austrija
20142017
Sveikatos telematikos mokslo
institutas,
dr. A. Ragauskas
3
611019, Vertikali pjezoelektrini
nanovielui matricos pirt antspaudams
nuskaityti aukta skyra (PiezoMAT)
Pranczija, Vokietija, Vengrija, Airija 20132017 Mechatronikos institutas,
dr. R. Daukeviius
4
612670, Daugiaspalviai ambipoliniai laids
polimerai vienasluoksniams
optoelektroniniams prietaisams (AmbiPOD)
Lenkija, Jungtin Karalyst, Rusija,
Ukraina, Australija, Jungtins Amerikos
Valstijos
20142017
Chemins technologijos
fakultetas, Polimer chemijos ir
technologijos katedra,
habil. dr. J. V. Grazuleviius
EUREKA ITEA2 klasterio projektai
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
59
1 13034, Imanioji apranga sportui ir sveikatai
(CareWare) Belgija, Suomija, Pranczija, Lietuva 20142017
Matematikos ir gamtos moksl
fakultetas, Taikomosios
matematikos katedra,
dr. R. Alzbutas
COST programos veiklos
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
1 CA15104, 5G ir auktesns kartos
integraciniai radijo ryio tinklai
Austrija, Belgija, Bosnija ir
Hercegovina, Kroatija, Kipras, ekija,
Danija, Estija, Suomija, Pranczija,
Makedonija, Vokietija, Graikija,
Vengrija, Airija, Izraelis, Italija, Lietuva,
Liuksemburgas, Juodkalnija,
Nyderlandai, Norvegija, Lenkija,
Portugalija, Rumunija, Serbija,
Slovakija, Slovnija, Ispanija, vedija,
veicarija, Turkija, Jungtin Karalyst,
Kinija, JAV, Korja, Japonija, Kolumbija
20162019
Elektros ir elektronikos fakultetas,
Telekomunikacij katedra,
dr. S. Japertas
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
60
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
2 CA15107, Daugiafunkcins, anglies
nanodarini turinios, kompozit sistemos
Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija,
Kipras, ekija, Danija, Estija, Suomija,
Pranczija, Makedonija, Vokietija,
Graikija, Vengrija, Airija, Izraelis, Italija,
Latvija, Lietuva, Liuksemburgas,
Norvegija, Lenkija, Portugalija,
Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovnija,
Ispanija, vedija, veicarija, Turkija,
Jungtin Karalyst
20162020
Matematikos ir gamtos moksl
fakultetas, Fizikos katedra,
dr. L. Marcinauskas
3 CA15109, Europos bendradarbiavimas
duomen mokslo tinklo statistikai
Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras,
Danija, Estija, Pranczija, Makedonija,
Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija,
Izraelis, Italija, Lietuva, Nyderlandai,
Norvegija, Lenkija, Portugalija,
Rumunija, Serbija, Slovnija, Ispanija,
vedija, veicarija, Turkija, Jungtin
Karalyst
20162020
Statybos ir architektros
fakultetas, Architektros ir
urbanistikos katedra,
dr. I. Matijoaitien
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
61
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
4 CA15114, Antimikrobini dang, apsaugani
pazeidimus nuo infekcij, inovacijos
Belgija, Bulgarija, Kroatija, Danija,
Estija, Suomija, Pranczija,
Makedonija, Vokietija, Graikija, Airija,
Izraelis, Italija, Latvija, Lietuva, Malta,
Nyderlandai, Lenkija, Portugalija,
Rumunija, Serbija, Slovnija, Ispanija,
veicarija, Turkija, Jungtin Karalyst
20162020
Mechanikos inzinerijos ir dizaino
fakultetas, Medziag inzinerijos
katedra,
dr. R. Milaius
5 CA15115, Itekli igavimas i europins
antroposferos (MINEA)
Austrija, Belgija, ekija, Danija, Estija,
Suomija, Pranczija, Makedonija,
Vokietija, Graikija, Vengrija, Latvija,
Lietuva, Norvegija, Portugalija, Serbija,
Slovnija, Ispanija, vedija, veicarija,
Jungtin Karalyst
20162020
Chemins technologijos
fakultetas, Aplinkosaugos
technologijos katedra,
dr. G. Denafas
6 CA15120, Daugiaskals sistemos medicinai
(OpenMultiMed)
Austrija, Belgija, Bosnija ir
Hercegovina, Bulgarija, Kroatija,
Kipras, ekija, Danija, Suomija,
Pranczija, Makedonija, Vokietija,
Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija,
Lietuva, Liuksemburgas, Malta,
20172020
Matematikos ir gamtos moksl
fakultetas, Taikomosios
matematikos katedra,
Dr. T. Iemantas
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
62
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
Nyderlandai, Norvegija, Lenkija,
Portugalija, Rumunija, Serbija,
Slovnija, Ispanija, vedija, veicarija,
Jungtin Karalyst (Turkija)
7
CA15122, Senyvo amziaus zmoni socialins
atskirties sumazinimas: bendradarbiavimas
tarp mokslo ir politikos
Austrija, Belgija, Bosnija ir
Hercegovina, Bulgarija, Kroatija,
Kipras, ekija, Danija, Estija, Suomija,
Pranczija, Makedonija, Vokietija,
Graikija, Vengrija, Airija, Izraelis, Italija,
Lietuva, Liuksemburgas, Malta,
Nyderlandai, Norvegija, Lenkija,
Portugalija, Rumunija, Serbija,
Slovnija, Ispanija, vedija, veicarija,
Jungtin Karalyst
20162019
Informatikos fakultetas,
Multimedijos inzinerijos katedra,
dr. R. Maskelinas
8 CA15125, Triukm mazinani medziag ir
konstrukcij krimas
Austrija, Belgija, Kroatija, ekija,
Danija, Estija, Suomija, Pranczija,
Makedonija, Graikija, Airija, Izraelis,
Italija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija,
Portugalija, Rumunija, Serbija,
20162020 Architektros ir statybos institutas,
dr. K. Mikinis
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
63
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
Slovakija, Slovnija, Ispanija, vedija,
Jungtin Karalyst
9
CA15127, Atsparios elektronini ryi
paslaugos sauganios vartotoj taikomsias
programas nuo sutrikim nelaims metu
(RECODIS)
Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras,
Danija, Suomija, Pranczija,
Makedonija, Vokietija, Graikija,
Vengrija, Airija, Izraelis, Italija,
Nyderlandai, Norvegija, Lenkija,
Portugalija, Rumunija, Slovakija,
Slovnija, Ispanija, vedija, veicarija,
Turkija, Jungtin Karalyst
20162020
Elektros ir elektronikos fakultetas,
Telekomunikacij katedra,
dr. R. Brzgien
10 CA15128, Molekulin spintronika
Austrija, Belgija, Kroatija, ekija,
Danija, Pranczija, Vokietija, Graikija,
Islandija, Airija, Izraelis, Italija,
Nyderlandai, Lenkija, Portugalija,
Rumunija, Serbija, Ispanija, vedija,
veicarija, Jungtin Karalyst
20162019
Chemins technologijos
fakultetas, Polimer chemijos ir
technologijos katedra,
dr. R. Lygaitis
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
64
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
11 CA15129, Apvitos slygot neuzkreiamj
lig diagnostika, monitoringas ir prevencija
Belgija, Kroatija, Danija, Pranczija,
Vokietija, Vengrija, Airija, Izraelis,
Italija, Malta, Nyderlandai, Norvegija,
Portugalija, Rumunija, Serbija,
Slovnija, Ispanija, vedija, veicarija,
Turkija
20162019
Matematikos ir gamtos moksl
fakultetas, Fizikos katedra,
dr. D. Adlien
12 CA15130, Studij uzsienyje tyrimas: Europos
perspektyva (SAREP)
Belgija, Bosnija ir Hercegovina,
Kroatija, Suomija, Pranczija,
Makedonija, Graikija, Airija, Izraelis,
Italija, Lietuva, Juodkalnija, Lenkija,
Portugalija, Slovnija, Ispanija, vedija,
veicarija, Jungtin Karalyst
20162020
Socialini, humanitarini moksl ir
men fakultetas, iuolaikini kalb
ir tarpkultrins komunikacijos
katedra, dr. S. Juzelnien
13
CA15140, Gamtos kvpto optimizavimo
taikomumo pagerinimas sujungiant teroij ir
praktik
Austrija, Belgija, Bosnija ir
Hercegovina, ekija, Danija,
Pranczija, Makedonija, Vokietija,
Graikija, Airija, Izraelis, Italija, Lietuva,
Norvegija, Lenkija, Portugalija,
Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovnija,
Ispanija, veicarija, Jungtin Karalyst
20162020
Matematikos ir gamtos moksl
fakultetas, Matematinio
modeliavimo katedra,
habil. dr. M. Ragulskis
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
65
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
14 CA15202, Savaiminis sustiprjimas kaip
prevencinis betono konstrukcij remontas
Belgija, Estija, Pranczija, Vokietija,
Graikija, Izraelis, Italija, Portugalija,
Rumunija, Ispanija, Jungtin Karalyst
20162020
Statybos ir architektros
fakultetas, Statybini medziag
katedra,
dr. A. Augonis
15
CA15208, Normavimas neatlikti arba
uzdelsti slaugos veiksmai: tarptautin
daugiaaspekt problema
Belgija, Bosnija ir Hercegovina,
Kroatija, Kipras, ekija, Danija, Estija,
Suomija, Pranczija, Makedonija,
Vokietija, Graikija, Islandija, Airija,
Izraelis, Italija, Latvija, Lietuva,
Nyderlandai, Norvegija, Lenkija,
Portugalija, Rumunija, Slovakija,
Ispanija, veicarija, Jungtin Karalyst,
Australija, Naujoji Zelandija, Jungtins
Amerikos Valstijos, Kanada
20162020 Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Vadybos katedra, dr. R. iutien
16
CA15212, Piliei mokslin veikla
krybikumui, moksliniam ratingumui ir
inovacijoms Europoje skatinti
Austrija, Belgija, Bosnija ir
Hercegovina, Kroatija, ekija, Danija,
Estija, Suomija, Pranczija,
Makedonija, Vokietija, Graikija,
Vengrija, Airija, Izraelis, Italija, Lietuva,
20162020
Socialini, humanitarini moksl ir
men fakultetas, Vieosios
politikos ir administravimo
institutas,
dr. E. Butkeviien
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
66
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
Malta, Norvegija, Lenkija, Portugalija,
Rumunija, Serbija, Slovnija, Ispanija,
vedija, veicarija, Jungtin Karalyst
17
CA15216, Europos bioadhezijos vertinimo
tinklas: fundamentalios zinios pazangioms
technologijoms skatinti (ENBA)
Austrija, Belgija, Bosnija ir
Hercegovina, Bulgarija, Kroatija,
ekija, Danija, Estija, Suomija,
Pranczija, Vokietija, Graikija, Vengrija,
Airija, Izraelis, Italija, Latvija, Malta,
Nyderlandai, Norvegija, Lenkija,
Portugalija, Rumunija, Serbija,
Slovakija, Slovnija, Ispanija, vedija,
veicarija, Turkija, Jungtin Karalyst,
Ukraina, Australija, Japonija
20172020
Mechanikos inzinerijos ir dizaino
fakultetas, Gamybos inzinerijos
katedra,
dr. V. Jankauskait
18 CA15225, Trupmenins eils sistemos:
analiz, sintez ir svarba ateities projektavime
Belgija, Bosnija ir Hercegovina, ekija,
Estija, Pranczija, Makedonija,
Vokietija, Graikija, Airija, Izraelis, Italija,
Nyderlandai, Norvegija, Lenkija,
Portugalija, Rumunija, Serbija,
Slovakija, Jungtin Karalyst
20162020
Elektros ir elektronikos fakultetas,
Elektros inzinerijos katedra,
dr. D. Andriukaitis
-
Mokslini tyrim ataskaita, 2017
67
PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS
19 CA16101, Multimodali vaizd rankiai kali
rinkimui
Austrija, Belgija, Kroatija, ekija,
Danija, Estija, Pranczija, Makedonija,
Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija,
Izraelis, Italija, Latvija, Malta,
Juodkalnija, Nyderlandai, Lenkija,
Portugalija, Rumunija, Serbija,
Slovnija, Ispanija, veicarija, Jungtin
Karalyst, Baltarusija
20172021
Informatikos fakultetas,
Multimedijos inzinerijos katedra,
dr. R. Maskelinas
20 CA16105, Europos tinklas kalb mokymasis
ir bendruomeniniai itekliai
Bosnija ir Hercegovina, Estija,
Pranczija, Makedonija, Vokietija,
Graikija, Islandija, Airija, Izraelis,
Latvija, Lietuva, Nyderlandai,
Portugalija, Slovnija, Ispanija,
veicarija, Jungtin Karalyst
20172021