74

ISSN 1392-0561. INFOrMACIJOS MOKSlAI.201157

m e d I j ų T Y R I m a I

daugiaterpiškumo kolizija medijose: technologinės raidos aspektas

Žygintas pečiulisVilniaus universiteto Komunikacijos fakultetoŽurnalistikos instituto profesorius, humanitarinių mokslų daktarasVilnius University, Faculty of Communication,Institute of JournalismProfessor, PhDTel. 8 686 56776El. paštas: zygintas.peciulis@kf.vu.lt

Daugiaterpiškumas, multimedijiškumas, įvairių raiškų susiliejimas – esminis šiandienos ir rytdienos medijų bruožas. Tai dažniausiai laikoma specifine skaitmeninės eros ypatybe, tačiau žvilgsnis į istorinę komunikacijos technologijų raidą atskleidžia tam tikrą senųjų medijų suformuotų charakteristikų pasi-kartojimą naujosiose medijose. Nuo tapybos, kinematografo, televizijos iki kompiuterio tęsiasi ekrano tradicija. Skaitmeninėse technologijose išsaugomas klasikinis spaudos puslapis, stiprėja rašto pozicijos, derinami naratyvo ir duomenų bazės principai. Konstruojant skaitmeninius kūrinius grįžtama prie ciklo, būdingo dar XIX a. medijoms, kompiuteris ir mobiliosios technologijos formuoja skaitmeninį dendį, tę-siantį Ch. Baudelaire’o prieš pusantro šimto metų aprašytą anonimišką stebėtoją – bastūną. Kintant ir tobulėjant technologijoms, nuolat vyko sudėtingi adaptavimosi, transformacijos procesai. Viena medija tarsi išnirdavo iš kitos, kiekvienas naujas prietaisas ar technologija sustiprindavo tam tikrą raišką, slo-pindama kitą. Skaitmeninė era suteikia įvairialypės raiškos galimybes, grįžtama prie žmonijos ištakų, ikimedijinės komunikacijos – visaverčio žmogaus bendravimo su žmogumi.

Pagrindiniai žodžiai: medijų istorija, daugiaterpiškumas, daugialypė raiška, šiuolaikinės medijos.

Daugelyjekomunikacijostechnologijųapi-brėžčiųvartojamossąveikosirperimamu-mosąvokos.Įateitįpaprastaiprojektuoja-metai,kąžinome.Kitavertus,moderniostechnologijos nuostabiai atkartoja tai, ko jaubūtaprieškeletąšimtmečių.Kiekvienanaujamedijapadedasuvoktiankstesniąją,nestadajaužinome,konežinojošiųišra-dimųamžininkai.Spaustuvėatvėrėtikrąjįrankraščiųpasaulį,dabarmesjaužinome,kad fotografija nėra tapyba, o televizijanėra kinematografas. Tik skaitmeninės

technologijos atskleidė analoginių esmę.Vadovaujantisvadinamąjasudėties teorija, naũja paspartina atmetimo procesą. Kie-kvienas techninis patobulinimas atsklei-džia,koksnetikroviškasbuvoankstesnis,irleidžiasuvokti,kaddabartinisateityjetaippat bus patobulintas (Manovich, 2009).

Taivadinamamedijųtaisymo principu (Bolter,Grusin,1999).Nuolatskolinamasiiškitų,perdaroma,performuojama,perfor-muluojama, performatuojama. Skaitmeni-nėsemedijosenaudojamiciklaiyralaikini

75

apribojimai, tampantys naujų galimybiųateities technologijoms šaltiniu. Pirmieji skaitmeniniai filmai atrodė tokie pat ne-tobuli,kaipirXIXa.ikikinematografiniaiįrenginiai.

Technologinė modernizacija yra pro-cesas, kuris išrauna tai, kas yra įsišakni-ję, išvalo arba sunaikina tai, kas sunkinaapytaką, ir paverčia įprastu tai, kas buvounikalu. Analizuodamas, kaip naujosios medijos vadovaujasi senesnėmis kultūrosformomis irkaip jų atsisako,L.Manovi-chius įžvelgia tris technologijų likimosi-tuacijas:

– atsisakoma ankstesnės strategijosar technikos arba jos nustumiamos įpogrindįikigaloneatskleiduspo-tencialo;

– ankstesnęstrategijągalimasuvoktikaip technologiniųapribojimų,ku-rieaktualūs irnaujajaimedijai, re-zultatą;

– naujosios medijos vadovaujasiankstesnei medijai būdinga strate-gija(tarkim,montažaskineirskir-tingųvaizdų jungtysskaitmeninėjeeroje) (Manovich, 2009).

Bene nuosekliausiai komunikacijosformųsistemąir joselementųryšįapibū-dinoR.Fidleris,pasiūlęsmedijamorfoziųsąvoką.Įvairioskomunikacijosformossu-darovienąsistemą,kuriojeyrakovojamadėl išlikimo.Naujosios formosneatsiran-da staiga ir savarankiškai, jos tarsi išnyra išsenųjų,oankstesniosiosturiprisitaikytiarba išnykti.

R. Fidleris įvardija šiasmedijų sąvei-kos galimybes:

– koevoliucija ir koegzistavimas (kie-kviena komunikacijos forma turi įtakosatsirasiančiai);

– metamorfozė (naujos formos pa-

laipsniuiišsirutuliojaišankstesnių,o senosios gyvuoja, jeigu prisitai-ko);

– paveldas (naujosios formos perima dominuojančiussenųjųbruožus);

– išlikimas (būtina prisitaikyti priekintančiosaplinkos);

– tinkamas laikas (naujų technologi-jų paplitimą lemia susiklosčiusiosekonominės,socialinėssąlygos);

– vėlavimas (anksčiau paminėti dės-ningumai lemia, kad nemažai at-radimų įdiegiami pavėluotai, norspastaruoju metu paplitimo greičiaispartėja)(Fidler,1997).

Kalbėdamiapiedaugiaterpiškumoko-lizijąmedijose,išskirsimemumssvarbiushibridiškumą, arba įvairiaraiškę sklaidą,interaktyvumą, ekraniškumą, mobilumą. Šioscharakteristikosliudijasiekįpaverstimedijasžmogaus tęsiniais, sukurtinaujasvisavertėskomunikacijosformas.

Atskaitos taškas, arba komunikacinis etalonas, mums yra tarpasmeninė komu-nikacija,kuriaibūdingasspontaniškumas,interaktyvumas, įvairiakanalė raiška. To-kia komunikacija yra kasdienės žmogausveiklostąsa,jiyraasmeniška,dinamiška,kolektyvinė.

Medijųraida–sudėtingoįvairiųraiškųsambūvio istorija, kai vienos užgoždavokitas, būdavo suaktyvinami vieni ar kitižmogaus įgūdžiai. Skaitmeninėsmedijos,suvienijusiosįvairiasraiškas,leidžiapasi-rinktitinkamiausią,priimtiniausią.Naujo-sios medijos kitais pavidalais eksploatuoja nuosenožinomaskomunikacinescharak-teristikas. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti,kaip kinta šios charakteristikos, kas lemia mūsųpasirinkimąirkokiavietaskaitmeni-nėjeerojetenkatradicineiraiškai–skaity-mui ir rašymui.

76

tekste naudosime istorinį, lyginamąjįiranalizėsmetodus.

monoraiškos dominavimas

raštas formavo svarbias akies kultūros charakteristikas, tačiau drauge sukėlė di-deliųpraradimų.Gyvojikalbabuvoužko-duotabejausmiaisženklais,prarastasinte-raktyvumas, nutrūko tiesioginis žmogausryšys su žmogumi. Žodis, mintis buvoatskirti nuo individo, netekta šnekamosios kalbos dinamikos, dingo unikalus asme-niškumas, emocijos. Sokratas raštą laikėšnekamosios kalbos parodija, abstrahuo-jančia kalbėtojus, naikinančia visaverteikomunikacijaibūtinądialogą,silpninančiaatmintį ir neatsakingai plintančia. Infor-macijosskleidimąbekonkretausadresato,monologą jis laikė beprasmiu, bekrypčiunukrypimu nuo normos – gyvo dialogo(Peters,2004).

Gutenbergo era taip pat vertintina prieštaringai. Didėjo informacijos priei-namumas, spausdintinė knyga tapo naujainformacijos laikmena, į kurią buvo per-keliami vertingiausi rašytiniai tekstai. ta-čiau fiksuotas tekstas vis labiau išstūmėvienetinįunikalųkomunikacijosaktą–po-kalbį, ranka rašytą tekstą, piešinį, muzi-koskūrinį.Rankraštisdarbuvo laikomasartimesniu gyvosios kalbos tradicijai (iš jo buvo skaitomos kalbos), o vis plačiautiražuojamasspausdintinisraštaselimina-vo svarbius raiškos kanalus, įvairiaraiškėkomunikacija tapo monoraiška.

Knygapradėjokalbosirmąstymostan-dartizacijosprocesą,kaitekstaipritaikomividutiniam iš prasčiausių. Formavosi kul-tūros pramonė, perteklinė laikina infor-macija, sukelianti norimas reakcijas. tai vėliaumasiškaiplėtosmodernirašytinėiraudiovizualinėžiniasklaida.

Suraštubuvoprarastasraiškosįvairia-lypiškumas ir komunikacinis aktyvumas. Kalbėjimassiejamassudialogu,dinamika,kolektyvizmu, daugiakanališkumu. rašy-tiniaitekstaiskatinoindividualumą,pasy-vumą.Buvoišstumtoskitosjuslės,įpirmą-ją vietą iškeltas regėjimas.Komunikacijatapovienpusiškesnė,ribotesnė.M.McLu-hanastailaikėnuopuoliu,nesjamlinijinistekstasatrodėtarsiįfragmentusskaidantismediumas, trukdantis pasitelkus visas jus-les išgyventivisumą.M.McLuhanui raš-tas–sustingdytaarbabedvasėšnekamojikalba. „Kai rašto vienodumas persmelkėšnekamąją kalbą, išsilavinusių žmoniųkalbaėmėpanašėti,„išsilygino“,koltapoakustinetolygaustipografiniotekstokopi-ja.Humoras,žargonasirgyvaišraiškingakalbatapotikpusiauraštingųmonopolija“(Mcluhan, 2003).

Daugiaterpiškumo požiūriu rašytinis,vėliau spausdintinis tekstas buvo žings-nis atgal. Sumenko raiškos kanalai, garsas buvo sustingdytas šrifto, vizualioji infor-macija turėjo daugiau estetinės (puslapiųpuošyba)nei informacinėsvertės.Taipa-tvirtina faktas, kadXV a. brošiūrose tuopačiumedžioraižiniubuvoiliustruojamosvis kitos naujienos.

Medijų istorikai mėgina įžvelgti tamtikrus kritinius etapus, kai galėjo prasi-veržtiirimtidominuotivienaarkitaraiš-ka. Štai r. Chesnais (2001) mano, kad Gutenbergo staklės (rašytinės komunika-cijos sklaidos pradžia) yra nepelnytai iš-aukštintos.Anot tyrėjo, išskyrus pigumą,spaustuvė nesukūrė nieko revoliucingo,nes ksilografinės knygos ir manuskrip-tai tūkstančio egzempliorių tiražu dar XIII–XVa.buvo leidžiamiRomos impe-rijoje. Autorius mano, kad svarbesnis yra graviūros(arbavaizdotiražavimo)išradi-

77

mas,ypačpaplitęstiražuojantindulgenci-jasirreprodukuojantmenokūrinius.

Tačiaususiklostėtaip,kadbūtenttira-žuotas raštasšimtmečiams taposvarbiau-sia informacijos saugojimo ir sklaidos prie-mone,ovizualinėraiškatebuvopuošybospriemonėrašytinėjekomunikacijoje.Gar-so raiška buvo vartojama tik tarpasmeninei nedistancinei komunikacijai.

naujų medijų raiškų atsiradimas

telegrafo sukelta informacijos revoliucija (XVIII–XIXa.)siejamanetiksupadidė-jusiu perdavimo greičiu, bet ir naujomiskomunikacijos charakteristikomis. tele-grafas grąžinone tikprimirštuspirmykš-čius informacijos perdavimo būdus (ko-duotus pranešimus, dar Antikos laikais siųstus ugnies, garso, šviesos signalais),bet ir šnekamosios kalbos principus. Kaip ir tarpasmeninėje komunikacijoje, dide-liaisatstumaissiunčiamainformacijabuvoperduodama simultaniškai: perdavimo ir priėmimoprocesaivykovienumetu.

Naujų charakteristikų aparatams visdar buvo taikomi rašto komunikacijos kriterijai. Mėginta rašyti toli (telegrafas) ir greitai (tachigrafas). Tačiau susiejęskoduotą pranešimą, semaforą, teleskopą,mechaninis (optinis) telegrafas simboliza-vokomunikacijosišsiveržimąišraštoeros.Buvo pradėta realizuoti dar evangelijoje pagalJonąaprašytaryšiosufiziškainesan-čiukūnu,arbaangelų komunikacijos,idėja(Wilkins,1707).

Iš pradžių neturėjęs ženklų užrašymoįrenginio,elektrinistelegrafaskoduotąraštąpavertėgarsosignalais,kuriuoseM.McLu-hanasjaugirdėjonuospausdintožodžioat-plėštąšnekamąjąkalbą(McLuhan,2003).

Kodėl elektrinis telegrafas nepasuko vaizdoperdavimokeliu?Galbūttodėl,kad

buvo užsibrėžta sukurti elektrinio tolimo rašymo mašiną. Tačiau kai kurie tyrėjaitelegrafo technologiją laiko vaizdo per-davimoperatstumą,arba tolimomatymo(televizijos), pirmtaku. Anot J. Cazenobe, raštas yra operacija, kurios metu nemato-ma (balsas, mintis) paverčiama matomu(Cazenobe, 2001).

Telegrafas taposvarbiuetapubrėžiantnaujųjųmedijųraidosgaires.Mintis,kal-ba,raštasbuvosusietisuvizualiąjaplastika(semaforųpozicijos,taškeliųkombinacijostelegrafo juostoje), garso moduliacijomis (elektrinio telegrafo signalai, garsinis pra-nešimųšifravimas).Tuopatmetukuriamoir šifruojamo signalo perdavimas, momen-tinioatsakymogalimybėliudijoįmedijassugrįžtantdialogą.

XIXa.medijossukūrėvizualiųjųirgar-soreprodukcijųgalimybę.Fotografijapra-tęsėvaizdoreprodukavimotechnikų–sta-tula,moneta,graviūra,litografija–grandi-nę.Fonografasįamžinobalsą,telefonasre-alizavotarpasmeninęgarsokomunikaciją,radijas –masinę sklaidą.Kinematografasirtelevizijaraiškųkompensavimopožiūriuatlikošiuossvarbiusdarbus–užfiksavo,ovėliau ėmė simultaniškai skleisti kinetinįpasauliovaizdą.

Fotografija, arba galimybė gamtai re-produkuoti pačiai save, atsirado automati-zuojant graviūrų ir paveikslų kopijavimą.Buvo siekiama tobulinti autoriniopasauliovaizdavimobūdus,tačiaunetikėtaiatsiradosąlygoskurtivaizdusbeautoriausinterpreta-cijos. Anot r. Debray, šviesa nei piešia, nei rašo, šviesos kreida akla (Debray, 1992).

Viena pirmųjų komercinių vienetinioatvaizdo dagerotipo paplitimo raiškų –portretai, natiurmortai, architektūros pa-minklų kopijos. Fotografija akivaizdžiaitęsėvaizduojamojomenotradiciją.

78

Masinėjekomunikacijojedokumentinėvizualioji raiška pasirodė palyginti vėlai.Nors pirmasis fotoreportažas iš Krymokarobuvonufotografuotas1855m.,tačiautik 1880m.New York Daly Graphic pu-blikavopirmąjąspaudosklišę.Reguliariaipublikuoti fotografijas laikraščiaipradedapačiojeXIXa.pabaigoje.Kaikuriežino-mi leidiniai (Times, Le Temps, Le Monde), siekdami išsiskirti iš populiariosios spau-dos,kurįlaikąfotografijųnespausdino.Tairodotometopožiūrįįvizualiąjąinforma-ciją,kaipnesolidžiąirnebūtiną.

Būtent fotografija turėjo įveikti dide-lį visuomenės pasipriešinimą. Bažnyčiasmerkė žmogaus pretenziją atlikti Dievodarbą–kurtipasaulioatvaizdus.Prisibijo-dami konkurencijos, dailininkai menkino kūrybines naujosios vaizdų reprodukavi-mo technologijos galimybes.

Vis dėlto fotografija įsiterpė į spaus-dintinės komunikacijos lauką, papildyda-maarbavisiškaipakeisdamaraštą.Jitaposvarbiuveiksniupratinantvisuomenępriepasaulio ir individo vaizdų tiražavimo.Anot R. Debray, fotografiją komerciali-zavęG.EastmanasirKodakas,suvaizdupadarėtai,kąsuraštupadarėLiuteris(De-bray,1992).Fotografijostechnologijalei-dosuartėtiraštoirvaizdoraiškoms,metėiššūkį įsigalėjusiai vienkanalei Gutenber-go eros komunikacijai.

Panašiai kaip spauda suvienodino kal-bą,fotografijastandartizavovizualiuosiusprisiminimus.Buvofotografuojamapagaltam tikrus standartus: kataloge pasirenka-mos dekoracijos, aksesuarai, fotografas pasiūlo pozas, nuotraukos retušuojamospagaltometogrožiosampratą.Tokiubūdufotografuotaspasaulissupanašėdavo.

Beveikvienumetusufotografijaatsira-doirkompiuterioprototipas–C.Babage’o

analitinis variklis. Kadangi perfokortųidėja buvo pasiskolinta iš M. Jacquardostaklių, automatiškai audusių piešinius,galima teigti, kad kompiuteris pirmiau pie-šėneiskaičiavo.TačiauXIXa.pabaigojesparčiaiplitovaizdoirgarso reprodukavi-mo aparatai, o skaitmeninių technologijųželmenysdarbuvoankstyvi.

Audiovizualinės sklaidos pradžia

Balso telefonija pradėjo naują nuotoli-nės komunikacijos būdą: vietoje koduotųsignalų perduodama kalba, komunikaci-jai pasitelktas natūralus siųstuvas (bal-so stygos) ir imtuvas (ausis). telefonas buvo laikomas kalbančiu telegrafu, kurio didžiausiu privalumuG. Bellas laikė ga-limybębendrautibetarpininkų,trečioas-mensįsikišimo.Jistaippatvadintaselek-triniu paštu pranešimams siųsti, tęsusiutelegrafo komercinių pranešimų tradiciją.Susiejęs darbo ir namų erdves, telefonastapo svarbia socializacijos priemone. Ko-munikacinėje kolizijoje tarp valstybinioir pilietinio, komercinio ir šeiminio, viešo ir individualaus telefonas leido viską su-derinti.Jisįkūnijoakivaizdžiąslinktįnuožinių perdavimo prie intymaus pokalbio,audiovizualinės medijos tapo asmeniniogyvenimo dalimi.

Garsofiksavimastaippatišgyvenovie-šoirprivatausderinimokoliziją.Kalban-čių mašinų kūrėjai konstravo diktofonoprototipus, individualius įrenginius teks-tamsdiktuoti.Visdėltokomercinėssėkmėssulaukėviešosevietose įrengtų automati-niųpatefonųkoncepcija.Tarsiatsitiktinaikalbanti mašina tapo dainuojančia(įmetuskeletą monetų, buvo galima pasiklausyti muzikos). Naujam socialiniam fonografo pritaikymuipriešinosi irvienas jo išradė-

79

jųT.Edisonas.Jismanė,kadgriaunamassolidusgarsoįrašotechnologijosįvaizdis,nessunkuįsivaizduoti,kadfonografuga-lėtųsusidomėtirimtiverslininkai(Fellow,tebbel, 2005).

Tiražuotų asmeninio naudojimo garsoįrašųpasiūla reiškė esminį posūkį komu-nikacijostechnologijųraidoje.Būtentmu-zikosįrašaibuvovienapirmųjųnamųpra-mogųtechnologijų.1895metaisColumbia žurnale pasirodžiusi reklama vaizduojalaimingą šeimą prie fonografo. Vėliaupanašius modernaus namų židinio vaiz-dus pamatysime radijo ir televizijos re-klamoje.

Belaidžiotelegrafoišradimasdemons-travo ne tiek turinio, kiek perdavimo prie-monių įvairialypumą. Informacijos per-davimo eteriu technologija tapo esminiu masinės audiovizualinės komunikacijoselementu,panašiaikaipbinariniskodas–skaitmeninėseros.

Pirmosiose radijo transliacijose buvo įžvelgiamamistikos.Amžininkamsatrodė,kad radijo dėžutę sugirgždinęs nepažįsta-masbalsasyraatėjęsišnežiniakur,tarsiišanopasaulio(Douglas,1987),pasąmonin-gose radijo gelmėse amžininkams skam-bėjogentiesragųirsenoviniųbūgnųaidas(Mcluhan, 2003).

XX a. pirmoje pusėje radijas pradėjomasinės audiovizualinės komunikacijoserą. Muzikos dėžutės taikėsi į intymiosmedijos nišą, namuose užimdamas pia-nino ir gramofono vietą. Tapęs intymiunamųaparatu, radijasne tik rūpinosi šei-mos laisvalaikiu, pratino prie kolektyvinio klausymosi, bet ir suteikė galimybę indi-vidams bendrauti visuomenės lygmeniu.Naujojitransliavimopriemonėišplėtėme-dijų raiškos diapazoną, nes eteryje buvogalimaišgirstiįvairialypįturinį(naujienas,

pokalbius, sporto transliacijas, pranešimus išįvykiovietos),įvairiasformasiržanrus(kalbą,muziką,dainavimą,teatrovaidini-mus).

Kaipirankstesniųtechnologijųatveju,buvo įžvelgiama esminių komunikaciniųpraradimų. Radijo kalbėjimas buvo lai-komas netikru, manyta, kad dialogo stoka naikinabendravimo irdiskusijųabipusiš-kumą (Meerloo, 1961). Nuogąstauta dėldehumanizacijos, bendrumo, dalijimosi vidinepatirtimistygiaus(Lowental,1967).teigta, kad, kaip ir raštas, radijas pardavi-nėja balsus be kūnų (Arnheim, 1986) irplintakurpapuola(Peters,2004).

Kinematografuibuvo lemtane tikuž-fiksuoti kinetinį pasaulio vaizdą, bet irleistijamprabilti.Kinematografassuteikėnaujų komunikacinių patirčių ir nubrėžėnaujasmedijųraidoskryptis.

Fiksuotasis ir judrusis vaizdai pli-to skirtingai. Fotografinės reprodukcijosbuvo kaupiamos individualiose vaizdųkolekcijose (asmeniniuose albumuose), kinematografo – kuriamos profesionalųir masiškai skleidžiamos kaip vizualiojipramoga. Tęsdamas komunikacinių atra-dimų ir praradimų temą,M.McLuhanasfotografijai ir kinematografui priskiriakompensacijos nuopelnus. Anot jo, fone-tinisraidynasatskyrėsakytinįžodįnuojįlydinčiogarsoirgestoirtikXIXa.vizu-aliosiosmedijostechnologijomstaisugrą-žino(McLuhan,2003).Audiovizualinėmsmedijomssuteikiamapanašireikšmė,kaipirraštuiarspaudai.Prancūzųkinorežisie-riusJ.Renoirmanė,kadkinematografasirtelevizija pasaulį apvertė aukštyn kojompanašiai, kaip tai padarė Gutenbergo iš-radimas. Tačiau labiau nei vizualumą jisakcentuojapasakojimą.AnotJ.Renoir,ikiGutenbergo informacija buvo perduodama

80

tikbalsu,vėliau istorijųpasakotojai išny-ko.Kinematografasvėlėmėsektiistorijas,sukeldamas žinių perdavimo revoliuciją(Arnoldy, 2010).

Pasitelkęsteatroraiškospriemones,ki-nematografaspratęsėirpagilinofotografi-jospradėtusprocesus.Masiškaiprieinamatechnologijaėmėskleistivisuotinaisuvo-kiamą turinį, išplėtė vaizdo ir garso kal-bosgalimybes(pradžiojenaudotavaizdo,muzikos ir rašytinio teksto raiška, vėliaujipapildytašnekamąjakalbairnatūraliaispasaulio garsais).

Garsinis kinematografas pirmasis at-skleidė daugiaterpiškumo galimybes: su-sipinant vaizdo, žodžio, muzikos, garsųraiškomsmontažobūdukuriamosįvairiospolifoninėsvariacijos.Pasirinkdamasjampriimtinesnį kanalą, kiekvienas individasgalėjoskirtingaiinterpretuotiturinį.

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžiojeformavosi įvairūs vaizdo ir garso raiškųmodeliai.Fotografija,garsoįrašai,radijastapo individualaus namų, o kinematogra-fas–grupiniovartojimopriemone.Judrių-jųvaizdųžiūrėjimassukėlėnaujųpotyrių.reguliarus lankymasis tamsiuose, atpalai-duojančiuosekinoteatrųkambariuosetapomasiškai praktikuojama išgyvenimo tech-nika(Manovich,2009:94).Plitokinosa-lės,anotA.Friedberg,šimtusbelaisviųtal-pinantys didžiuliai kalėjimai. „Belaisviainegalėjoneikalbėtitarpusavyje,neijudėtiiš vienos vietos į kitą.Virtualių kelioniųmetu jų kūnai šioje kolektyvinių camerų obscurų tamsoje turėjo išlikti nejudrūs“(Friedberg,1993).Žiūrovonejudrumas irįkalinimasbuvo laikomipagrindinekine-matografinio malonumo sąlyga (Baudry,1986).

Jau iki televizijos rašto ir spaudos mo-noraiška buvo papildyta naujomis: infor-

macijapradėtaperduotivizualiaisargarsi-niais šifrais, statišku vaizdu. Atsirado tar-pasmeninė irmasinėbalsokomunikacija.Laikmenosepradėtasaugotirašto,statiškoirjudančiovaizdo,garsoinformacija.Jaunuo XIX a. vidurio funkcionavo simulta-niško statiško vaizdo perdavimo aparatai. televizija pagaliau vainikavo pastangas susieti dvi iki tol atskirai besidriekusias technologijų trajektorijas–fiksavimo lai-kmenose (fotografija, garso įrašas, kine-matografas) ir tiesioginės (simultaniškos)transliacijos (telegrafas, belinografas, tele-fonas).

Turinioirvartojimopobūdžiutelevizijasekėnekinematografu,obelaidžiutelegra-fu ir radiju.Šalia radijodėžučiųnamuoseatsiradonebrangūsirpaprastaivaldomite-levizijos aparatai, pritaikyti poilsio kamba-riui. televizija toliau realizavo radijo trans-liacijų suformuotasmasinės audiovizuali-nėskomunikacijoscharakteristikas.Naujabuvo tai, kad televizija susiejo raiškas, iki tolišsibarsčiusiasįvairiosemedijose.

Nors prioritetas teikiamas montažukomponuojamvaizduiirgarsui,tačiaute-levizijataippatgaliperduotiraštą(tekstošaltiniųreprodukcijos, titrai,bėgantieilu-tė).Jireprodukuojadokumentinįpasaulioatspindį(tiesioginėpolitikos,meno,spor-toįvykiųtransliacijaarfiksuotareportažotikrovė), perduoda monologines ir dialo-gines kalbos formas (kalba, polemika), reprodukuoja meno raiškas (statula, gra-viūra,raižinys,tapyba,šokis,dainavimas,pasakojimas, teatras, kinematografas).

tradicinės raiškos skaitmeninėje eroje

Jau masinė audiovizualinė komunikacijapademonstravoįvairiųraiškųsugyvenimo

81

galimybes. Plėsdamos galimybių spektrą,ikiskaitmeninės technologijos vis dėltoišsaugodavo išskirtinumą ir autonomiją.Šiandienvisosjosatsiduriatamepačiamesklaidos kanale, viename ekrane, susilie-ja daugialypėje terpėje.AnotL.Manovi-chiaus (2009), naujoji medijų revoliucijayrakurkasgilesnėneiankstesnės.Spaudapadarėdidžiulįpoveikįmedijųplatinimui,fotografija–nejudančiųvaizdųkomunika-cijai, o kompiuterinių medijų revoliucija paveikėvisaskomunikacijosstadijas.

Vertindami skaitmenines medijas, vis dar negalime atsiriboti nuo analoginėseros potyrių.Anot J. Naughtono (2006),poveikiu visuomenei internetas prilygsta spaudos, geležinkelio, telegrafo, automo-bilio,elektros išradimui, tačiaupranokstaspaudą ir televiziją.J-F.Fogelis irB.Pa-tino (2005) skaitmeninėserosesme laikonetgi ne daugiaraiškumą, o momentinę,nemokamą, be jokių pastangų padaromąir lengvai keičiamą (atranka, pergrupavi-mas,trumpinimas)kopiją.Šidaugiatiražėirdaugiafunkcėkopijagalutinaisugriaunanuospaustuvėsatsiradimogyvavusiąvie-noautoriauskoncepciją.

P. Josephe (2008) kertiniais skaitme-ninės eros bruožais laiko spartų pasiūlos daugėjimą, auditorijos fragmentaciją, ko-mercinių modelių diversifikavimą ir inte-raktyvumą.

Skaitmeninėrevoliucijakeliasusirūpi-nimą, optimizmas sumišęs su atsargumu,nuosaikūs samprotavimai apie tradiciniųmedijųadaptavimąsi–suapokaliptinėmispranašystėmisapiejųišnykimą.Skaitme-ninė era – ne vien technologinė perga-lė. Galima kalbėti apie pažangą, medijųraiškospraturtinimą.Lygiai taippatgali-ma šaukti apie chaosą,medijų prigimtiesišsižadėjimą, išsigimimą. Jeigu laikomės

principinės nuostatos, kad nėra geresniųar blogesnių medijų, nes kiekviena turisavo paskirtį, kyla klausimas – kas liekaišspaudos,tampančioselektroniniųtekstųsrautu, arba radijo, skaitmeniniu formatu perduodančio tekstus ir ketinančio trans-liuoti vaizdo klipus? telefonas jau prara-do esminę balso perdavimo funkciją, nestaporaštoirvaizdokomunikacijosįrankiu.Kaupusi ir vienijusi auditoriją analoginiųprogramųsrautu,televizijatampaskaitme-niniųvaizdoproduktųsandėliu.Arbagrįžtaįikiteleviziniusfantastųlaikus,tiesiogiaiįsalestransliuodamateatrųspektaklius.

Visdėltokaipmūsųanksčiauaptartosraiškos skleidžiasi skaitmeninėje eroje?Hibridiškumas ir daugiaterpiškumas ska-tina komunikacinę saviraišką, kai inter-neto irmobiliojo telefono technologijų irsuformuotų įpročių pakanka tapti infor-macijoskūrėju,redaguojančiuasmeniniusdienoraščius,dalyvaujančiubendraminčiųforumuose,aprūpinančiu informacijavie-šus vaizdo ir teksto archyvus, taip pat pro-fesionaliąjąžiniasklaidą.

Profesionalumą keičia profaniškumas.Informacijagalibūtikuriamabetkuoirbetkaip.Skaitmeninėjemodernybėjevėlišgy-venameankstyvosiomsmedijomsbūdingąinfantilumą:nesvarbukokybė,svarbu,kadkažkasgirdėti,kažkasmatyti.

Ankstesnę individo galimybę rinktisskirtingus leidinius ar kanalus praturtina galimybė naudotis įvairiais informacijoslygmenimis: adaptuota (profesionalų pa-rengta, atrinkta ir interpretuota) arba pir-mine (dokumentai, neredaguota, nemon-tuota medžiaga) informacija. Ekrano ter-pėjenykstaskirtumaitarprašytinioirau-diovizualaus, nėra esminio skirtumo tarpžiūrėjimo ir skaitymo, formuojasi naujidėmesiosužadinimo,atrankos,informaci-

82

josperėmimoįpročiaiirstandartai.Griūvanusistovėjusiperiodiškumosistema.

Šiepokyčiaisukeliainformacinėsneu-rozės simptomų, nes individas niekadanėratikras,kadgavobaigtinęinformaciją.Nuolatinisjospapildymas,kanalųiršalti-niųgausasukeliaamžinonepasitenkinimojausmą, auditoriją kamuoja lėtinis vaizdųmirgėjimas, sinchroninis tikrovės vaizdųsu daugybe detalių išgyvenimas be prie-žastiniųryšių,išvadų(Ericsen,2004).

Interaktyvumas nėra sukurtas skait-meninės eros. Apžiūrėdamas meno kū-rinį, žiūrovas turėdavo judėti, abstrakčiąfotografiją reikėjo atkurti iš detalių, su-sieti asociatyvius kinematografo vaizdus. Esminis dalykas, kad skaitmeninės erosinteraktyvumas grąžina prie svarbiausiosausieskultūroscharakteristikos–dialogo.telegrafe ar telefone jis buvo nevisavertis, radijuje ir televizijoje – tik imituojamas.Tačiau interaktyvaus dialogo galimybėmasinesmedijaspaverčiabuitiniopasiple-pėjimoirberibioasmeniniųvaizdųmulti-plikavimokanalais.Kaiptelevizija(buvęslangas į pasaulį) susmulkėjo iki pigausbanaliųvaizdųveidrodėlio,taipmodernūskomunikacijos kanalai transliuoja kiekvie-nomūsųtuštybę.

Atrodytų,kadekranasgalėtųbūtiskait-meninioamžiaussimbolis.Taivisųmedijųsusitikimovieta,daugiasluoksnėikitolats-kirai egzistavusiųplokštumų terpė.Tačiauvienokiaarkitokiaįrėmintaerdvėbūdingane tik ekrano medijoms. renesanso tapybos rėmasbuvotarsiekranas,langasįpasaulį,įdidesnęužrėmoesančiąerdvę(Aumont,1992). Per šimtmečius ekrano proporcijosnepakito, jos panašios XV a. paveiksle, kino, televizijos, kompiuterio ekranuose (portreto ir peizažo formatai – akivaizdinuorodaįvaizduojamojomenoįtaką).

Didžiausiasskirtumas–kadromobilu-mas. Tapyboje, fotografijoje kadravimasbuvo galutinis, o kinematografas sukūrėdinaminį ekraną, kurįeksploatuojatelevi-zija ir skaitmeninės technologijos.Visuo-se ekranuose toliau naudojami šiek tiek modifikuotikinematografosukurtivaizdoir garso raiškos principai (rakursas, kom-ponavimas, montažas). Kinas tarsi atgi-mėvartotojoįrankinėspavidalu:erdvėsirlaiko jungtys, atminties reprezentavimas, kinematografiškasmąstymas ir emocijos.Kompiuteris įgyvendino kinematografopažadą tapti virtualiąja esperanto kalba.Skirtumastas,kaddaugumakinovartotojųsuprantakinokalbą,betnegali jakalbėti,okompiuteriųvartotojaisusikalba(Mano-vich, 2009). Kino suformuota vaizdo kal-ba, spausdintas tekstas, žmogaus ir kom-piuteriosąsajayrapagrindiniaidaugiater-pioturiniokūrimoįrankiai.

Būtentkompiuterio ir žmogaus sąsajo-jegalimaįžvelgtipamatiniųžmonijostra-dicijųirkultūrųtęsinių.Slinkimasekranuturi daugiau bendro su išvyniojimu nei su knygos puslapių sklaidymu. Susiję vie-nas su kitu elektroninio ekrano puslapiai l. Manovichiui (2009) primena papiruso ritinį, o hipernuorodos – Torų aiškinimąir komentarų būdą. Kompiuterio vartoto-jo galimybė ekrane įvairiomis kryptimispereiti nuo vieno objekto prie kito susieja įvairiųkultūrųskaitymopatirtis.

Naujųjųmedijųsklaidosvieta–interak-tyvusdaugiaterpėsraiškosekranas–viena-me paviršiuje sulydo buvusius opozicinius tikslus: komercinius ir pramoginius, ma-siniusirindividualius,viešusirprivačius.Daugiaterpis ekranas integruoja tekstualu-mą ir vizualumą,masiškumą ir individu-alumą,vienkryptiškumąirinteraktyvumą.Tarsi vienoje vietoje būtų sutelktos visų

83

komunikacijostechnologijųgaliosirraiš-kos. Panašus suartėjimas buvo matomasiranksčiau(jautelegrafupradėtiperduotiasmeniniai pranešimai, telefonas ilgainiui suderino dalykinių ir privačių pokalbiųfunkcijas,radijasirtelevizijasusiejoofici-alųpranešimąirintymiąjągaidą).

Kitassvarbusmoderniųmedijųaspek-tas – mobilumas. Jis medijų galimybessuartina su komunikacine individo kasdie-nybe.Mobilumoraidaliudijažmogauspa-stangas išsilaisvinti iš fiksuotos būsenos.Kažkada stebinčiojo judančius vaizduskūnasturėjobūtinejudrus.Jisbuvoįkali-namas camera obscura kambariuose, kino saliųtamsoje.Stabilumoreikalavopirmų-jų fotografijos atvaizdų gamyba: fotogra-fuojamasis buvo įtvirtinamas specialiosestaklėse.

Moderniosios technologijos suteikėnuotolinio dalyvavimo virtualiai perkeliant kūnąįkitąaplinką(televizijosžiūrėjimas,naršymas internete) ir realaus mobilumo galimybių. Kad patirtum virtualų judesį,turijudėti.AnotL.Manovichiaus(2009),nuo šiol kalėjimus nešiojame su savimi.telefonas, radijas, kinematografas, televi-zija,kompiuterisvirtualiaiperkėlėkūną įkitą aplinką. Tranzistorius sukūrė realųjįmobilumą, sugriovusį kantriai formuotąmedijos – baldo, medijos – židinio koncep-ciją.Gimstamedijos – daikto koncepcija. Kai kuriųmedijų tyrėjų nuomone, nešio-jamasradijasbuvodidesnėrevoliucijaneitelevizorius(Flichy,1997).

Praėjusio amžiaus viduryje radijas irtelevizija įsiterpė į visuomenėje susifor-mavusiągriežtoprivačios irviešosios er-dvių atskyrimo tradiciją. Namų architek-tūra,patarimųknygos,populiarūsžurnalainamus vaizdavo kaip sceną, kurioje visišeimos nariai atlieka savo vaidmenis. Au-

diovizualinėsmedijosšiojesistemojebuvonamų teatras. radijo ir televizijos aparatai buvo reklamuojami kaip vienijantys na-miškius, apsaugantys nuo aplinkinio pa-saulioblogybių.Radijasirtelevizijaleidožmonėmssusidvejinti:gyventimobiliamepasaulyje ir drauge išsaugoti privatumą.Išorinio pasaulio vaizdas buvo pristatomas įprivačiąerdvę,kuriamaskeliavimo,da-lyvavimo viešojoje erdvėje neperžengusnamų slenksčio jausmas (Urrichio, 2010;Spigel, 2010).Antroje praėjusio amžiauspusėjepradėtospropaguotivirtualausmo-bilumoidėjos:televizijanugabensžmonestolinuojųnamųįkupinąnuotykiųpasaulį.Mobilumas pateikiamas kaip naujas gy-venimobūdas:televizijažiūrimaiškyloje,baseine,imtuvaskomplektuojamassuskė-čiu,jisgalibūtinešiojamaskaiprankinė.

Pramoginio darbo motyvai pasirodys mobiliųjų skaitmeninių technologijų re-klamoje. Kita vertus, mobilieji prietaisai tampapatogiaužsisklendimo,izoliavimo-si priemone, daiktu, primenančiu žaislą,kuris liečiamas, su kuriuo bendraujama,užkurioslepiamasi.Įekranąnukreipiamasžvilgsnis, dėmesys, ausinės izoliuoja nuofizinėsaplinkos,rankųjudesiailiudijanuo-latinįužimtumą.Polivalentiškashibridiniųgalimybių aparatų naudojimas neleidžiaatpažintiindividoveiklospobūdžio.Anks-čiaugalėdavai suvokti,kąžmogusveikia(klausoradijo,kalbasitelefonu,žiūritele-vizorių).Okąveikiažmogus,palinkęspriekompiuterio ekrano?

Ieškodami paralelių matome, kadmodernaus daugiaterpių komunikaci-jos priemonių vartotojo elgesys primena Ch.Baudelaire’oXIXa.viduryjeaprašytąbastūną. Anonimiškas stebėtojas minio-je fiksuoja ir tuoj pat ištrina iš atmintiespraeivių veidus ir figūras. Jis benamis,

84

tačiau jaučiasi lyg namuose, jis stebi pa-saulį, būna jame, tačiau yra užsisklendęsnuo jo. Bastūnas įkūnija troškimą susietipercepcijąir judėjimąerdvėje.R.Sennet,analizavęs viešojo ir privataus gyvenimokaitą,atkreipiadėmesį,kadanglųklubas,buvęsbendravimoirlinksminimosivieta, XIX a. tapo erdve, kurioje mėgaujamasityla. Panašiai ir Paryžiaus kavinėse: josedaugžmonių,tačiaujieatskirtinematomųpertvarų. Vyksta viešas privatus gyveni-mas:tylūsžmonėsįniekąnežiūriirsaugoteisębūtivieniems(Flichy,1997).

Šiandienis anoniminio gyvenimo ste-bėtojoatitikmuo–duomenų bastūnas arba skaitmeninis dendis. XXa.bastūnai–au-sinukų,nešiojamųjų telefonų turėtojai, susaviminešiojantysprivačiąerdvę.Interne-tasjamtaspats,kasXIXa.bastūnuibuvodidmiesčiogatvė. Įnaujienlaiškiusrašan-tis,nesibaigiančiusduomenisrenkantisin-ternetonaršytojasyrabastūnoreinkarnaci-ja.Virtualusisbastūnasgeriausiaijaučiasiklajodamas begaliniais duomenų laukais,judėdamasnuovienoobjektopriekito,nuovieno lygmens prie kito (Manovich, 2009). Jis toks pats vienišas ir nebendraujantis su išoriniupasauliu,kaipirXIXa.bastūnas.Kaip ir tamsiųjų kino salių žiūrovas, jisvienumetuyradviejosesocialumoplotmė-se: ten, kur yra (paprastai atsijungęs nuofizinės erdvės), ir mediatizuotoje erdvė-je (sukuoyrasusijungęs) (Flichy,1997). M.McLuhanas,nomadiškumoištakųieš-kojęspaleolite, teigė,kadžmogusmaistorinkėjasnetikėtaipasirodėkaipinformaci-josrinkėjas.Šisvaidmuoelektroninįžmo-gųpavertėtokiupatnomadu,koksbuvoirjopaleolitinisprotėvis(McLuhan,2003).

Vertinant naująsias skaitmeninių me-dijų tendencijas, pasakomos visiškai prie-šingosnuomonės.Apokaliptikaikalbaapie

neišvengiamątradiciniųmedijųnunykimą.Optimistai (ar realistai) mano, kad laisvas naujųjų galimybių pasirinkimas suteikiagalimybių išsaugoti tradicinesmedijų for-mas.Norsskaitmeninėshibridinėsmedijossujaukėnusistovėjusiątvarką,tačiauneuž-gožėirnepanaikinotradiciniųraiškų.Varto-jama šnekamoji kalba, triumfuoja vizualu-mas,siekiamavisaverčiointeraktyvumo.

Okokiadaugiaterpėje komunikacijoje raštovieta?Darpraėjusioamžiausvidu-ryje H. Hesse prognozavo, kad kuo labiau pramogųirpopuliarausšvietimoporeikiaibuspatenkinaminaujųjųišradimų,tuola-biausavoautoritetą irsavigarbąatkovosknyga. Šią įžvalgą mes suvokiame pla-čiau–kaiptradiciniųraštokomunikacijospriemoniųišlikimoperspektyvą.

Dažniausiai senųjų medijų gyvavimotąsos perspektyvos siejamos su individoinertiškumu, taip pat su naudojimo papras-tumu.Manoma,kaddalisanaloginėjeero-je gyvenusios auditorijos taip ir nepripras kompiuterio ar kito aparato ekrane skaityti rašytinių tekstų.Norspopieriusdega,bettokia laikmena yra patikimesnis informa-cijos saugojimo būdas nei elektroninė:skaitome prieš 500metų parašytą tekstą,bet negalime iššifruoti vos prieš keletąmetųįrašytodiskelio.

Išgenųneištrinsiraštoirspaudosšim-tmečiais formuotų įpročių.Anot U. Eco,raštas yra rankos pratęsimas, tam tikraprasme biologinis dalykas, technologi-ja,susijusisukūnu.Rašto išradimas tokspats svarbus, kaip rato išradimas. u. eco nuomone, knyga yra kaip šaukštas, plaktu-kas,ratasarbažirklės.Vienąkartąišradus,sunku sugalvoti ką nors geriau (Carriere,eco,2009). Vadinasi, kad ir kaip liestume, glostytume,prieširdiesglaustumeįvairius

85

aparatus,moderniosiostechnologijosnėrabiologinės.

Nepaisant apokaliptiniųtradiciniųtech-nologijųnykimoprognozių,galimateigti,kad mes dar niekada nesame tiek daug skai-tę, kiek skaitome skaitmeniniame amžiu-je. Nes tik rašydami ir skaitydami galime bendrauti su naujosiomis technologijomis. Vadinasi, kantriai kopėme technologinėspažangos kopėčiomis į daugiaterpiškumoviršūnę,kadvėlramiasąžinegrįžtumepriemūsųnuodėmingokūnopratęsimo–rašto.Pagaliau, pasirinkimo galimybė – mūsųrankose.

Išvados

Kiekviena nauja medija padeda suvokti ankstesniąją,nes tada jaužinome,kone-žinojo šių išradimų amžininkai. Skaitme-ninisamžiusiškėlėnaujųklausimų.Artė-jama prie tobulos komunikacijos ar, prie-šingai,sukeltasumaištis,verčiantiaukštynkojomvisąkomunikacinęsistemą?

Atskaitos tašku, arba komunikaciniu etalonu, galėtų būti tarpasmeninė komu-nikacija,kuriaibūdingasspontaniškumas,interaktyvumas, įvairiakanalė raiška. To-kia komunikacija yra kasdienės žmogausveiklostąsa,jiyraasmeniška,dinamiška,kolektyvinė. Prie tokios komunikacijostarsigrįžtamaskaitmeniniameamžiuje.

Suteikdamos naujų galimybių, ko-munikacinės technologijos ir atimdavo.Raštas nutraukė interaktyvų ryšį, kalbąpavertėbejausmiaisženklais,atskyrėžodįnuožmogaus.Gutenbergoeroje vis labiau tiražuojamaspaudoskopijastūmėįpašalįvienetinįunikalųkomunikacijosaktą–po-kalbį,rankarašytątekstą,piešinį,muzikoskūrinį.Įpirmąjąvietąiškėlusregą,sumen-kokitosjuslės.Įvairiaraiškėkomunikacijatapo monoraiška.

Telegrafaspriminėšnekamosioskalbosprincipus – informacija buvo kuriama ir priimamatuopačiumetu.Telegrafasliudi-joįmedijassugrįžtantįdialogą.Fotografijaįsiterpėįkomunikacijoslauką,papildyda-maarbavisiškaipakeisdamaraštą.Jiprati-novisuomenępriepasauliovaizdųtiraža-vimo. telefonija nuotolinei komunikacijai pirmą kartą pasitelkė natūralų siųstuvą(balsostygas)irimtuvą(ausis).

Asmeninionaudojimogarsoįrašųkopi-jųpasiūlareiškėesminįposūkįkomunika-cijostechnologijųraidoje.Būtentmuzikosįrašai tapo viena pirmųjų namų pramogųtechnologijų.Bevielis telegrafas tapo ba-ziniumasinės audiovizualinės komunika-cijos eros elementu. Radijas išplėtė me-dijų raiškos diapazoną: eteryje skambėjoįvairialypis turinys (naujienos, pokalbiai,sporto transliacijos, pranešimai iš įvykiovietos), įvairios formos ir žanrai (kalba,muzika, dainavimas, teatro vaidinimai).

Kinematografui buvo lemtaužfiksuotikinetinįpasauliovaizdąirleistijamprabil-ti.Televizijasusiejofiksavimolaikmenoseir transliavimo technologijas.

Šiandienmedijosatsiduriatamepačia-me sklaidos kanale, viename ekrane, su-silieja daugialypėje terpėje.Modernybėjegalimaįžvelgtinuostabųarchajiškųformųpasikartojimą.Hibridiškumasirdaugiater-piškumas skatina komunikacinę saviraiš-ką, tačiauvėl išgyvenameankstyvosiomsmedijoms būdingą profesionalumo stoką.Skaitmeninėserosinteraktyvumas grąžinapriesvarbiausiosausieskultūroscharakte-ristikos–dialogo.Peršimtmečiusnepakitoekrano proporcijos. Kompiuterio ir žmo-gaus sąsajoje galima įžvelgti pamatiniųžmonijostradicijųirkultūrųtęsinių.Dau-giaterpisekranasintegruojatekstualumąir

86

vizualumą, masiškumą ir individualumą,vienkryptiškumąirinteraktyvumą.

Mobilumo raida liudija žmogaus pa-stangas išsilaisvinti iš fiksuotos būsenos.Modernaus daugiaterpių komunikaci-jos priemonių vartotojo elgesys primena Ch.Baudelaire’oXIXa.viduryjeaprašytąbastūną – anonimišką stebėtoją. Interne-tasjamtaspat,kasXIXamžiausbastūnuibuvodidmiesčiogatvė.

Nors skaitmeninės hibridinės medijossujaukianusistovėjusiątvarką,tačiaune-užgožia irnepanaikinabuvusiųjų raiškų.Vartojama šnekamoji kalba, triumfuoja vizualumas, sukurtas beveik visavertis interaktyvumas. Tikėtina, kad nemenksrašto ir kalbos vaidmuo, nes kitaip neį-manoma bendrauti su moderniomis tech-nologijomis.

LItERAtūRA

ARNHEIM,Rudolf(1986).Radio. New york: ArnoPress,p.71.

ArNOlDy, edouard (2010). Cinema (et) télé-vision. entre quelques images du testament du doc-teur Cordelier de Jean renoir. In La télévision du téléphonoscope à yutoube. lausanne: Antipodes, p.289–302.ISBN:9-78-2-88901-003-5.

AUMONT,Jacques;BERGALA,Alain(1992).Aesthetics of Film.Austin:TexasUniversityPress.261p.ISBN:0-292-70437-2.

BAUDRY, Jean-Louis (1986). TheApparatus:Metapsychological Approaches to the Impression of reality in the Cinema. In Narrative. Apparatus. Ideology, New york: Columbia university Press. 303 p.

BOLTER,JayDavid;GRUSIN,Richard(1999). Remediation: Understanding New Media. Cambrid-ge, MA: the MIt Press. 295 p.

CArrIere, Jean-Claude; eCO umberto (2009). N`esperez pas vous débarasser des livres. Paris:Grasset.338p.ISBN:9782246742715.

CAZENOBE,Jean(2001).Technogenése de la télévision. Le diable en histoire des machines. Paris: L’Harmattan.448p.ISBN:2-7475-0862-5.

CHeSNAIS, robert (2001). Les racines de l`audiovisuel. Paris: Economica. 117 p. ISBN:9782717818628.

DEBRAY,Regis(1992).Vie et mort de l’image. Paris:Gallimard,532p.ISBN:978-2-07-032827-7.

DOUGLAS, S. J. (1997). Inventing American Broadcasting.Baltimore:JohnsHopkinsUniversityPress.304p.

ERICSEN, Thomas Hylland (2004). Akimir-kos tironija. Greitasis ir lėtasis laikas informacijos amžiuje.Vilnius:Tytoalba.200p.ISBN:9986-16-364-1.

JOSEPHE,Pascal(2008).La societé immédiate. Paris:Calmann-Levy.252p.ISBN:978-7021-4.

FELLOW, Anthony; TEBBEL, John (2005).American Media History. Thomson, Wadsworth.422p.ISBN:0-534-64401-5.

FIDLER,Roger (1997). Mediamorphosis: Un-derstanding New Media. Pine Forg-Press. 302 p. ISBN:978-0-8039-9086-9.

FLICHY, Patrice (1997). Une histoire de la communication moderne. Espace publique et vie pri-vée. Paris:LaDecouverte-Syros.294p.ISBN978-27071-4300-6.

FOGEL,Jean-Francois;PATINO,Bruno(2005).Une presse sans Gutenberg. Paris: Hachette. 252 p. ISBN:9782246699514.

FRIEDBERG,Anne(1993).Window Shopping: Cinema and the Postmodern. Berceley:Universityof California Press. 302 p.

LOWENTAL, L. (1967). Communication andHumanitas. In The Human Dialogue: Perspectives on Communication. New york: Free Press, p. 336.

MANOVICH, lev (2009). Naujųjų medijų kal-ba. Vilnius:Mene.470p.ISBN:9789955834038.

MCluHAN, Marchal (2003). Kaip suprasti me-dijas. Žmogaus tęsiniai.Vilnius.348p.ISBN:9955-584-07-6.

MeerlOO, J. A. The Rape of the Mind: The Psychology of Thougt Control, Menticide, and Brainswashing. New york, p. 210.

87

Contemporary and future medias can be charac-terised as multienvironmental, multimedia and of various expressions. It is usually considered to becharacteristic of the digital era; however, a glance on the historical development of communication tech-nologies reveals a certain repetition of characteristics of old medias in new medias. the tradition develops from painting, cinematography, television to compu-ter screen. Digital technologies preserve the classical printed page, strengthen writing positions and com-binenarrativeanddatabaseprinciples.Whiledeve-loping digital works, the media cycle prominent in

NAuGHtON, John (2006). Trumpa ateities is-torija: interneto ištakos.Vilnius:HomoLiber.280p.ISBN:978-9-9557-1617-4.

PETERS,JohnDurham(2004).Kalbėjimas vė-jams. Komunikacijos idėjos istorija. Vilnius: lietu-vosrašytojųsąjungosleidykla.358p.ISBN:9986-39-316-7.

SPIGel, lynn (2010). la télévision portable: enquetes sur les voyages dans l’espace domestique. In La télévision du téléphonoscope à yutoube. lau-

sanne:Antipodes,p.249–274.ISBN:9-78-2-88901-003-5.

WILKINS,John (1707). Mercury, or The Secret and Swift Messenger: Shewing How a Man May With Privacy and Speed Communicate His Thoughts to a Friend at a Distance. london, p. 69.

URRICHIO, William (2010). Télévision: l’institutionnalisation de l’intermédialite. In La télévision du téléphonoscope à yutoube. lausanne: Antipodes,p.161–180.ISBN:9-78-2-88901-003-5.

muLtIEnVIRonmEntAL coLLISIon In mEDIAS: thE tEchnoLogIcAL DEVELoPmEnt ASPEct

Žygintas PečiulisS u m m a r y

the 19th century is applied. Computers and mobile technologies form a digital dandy continuing with ananonymousobserverdescribedbyCh.Baudelai-re more than a century ago. Changes and improve-ments in technologies provoked constant adjustment and transformation processes. One media as if emer-ged from another. every new device or technology strengthened certain expression by suppressing theother.Thedigitalageprovideswithversatileexpres-sion possibilities. thus, the rise of humankind and pre-media communication or versatile communicati-on among men is highlighted as well.