Mažeikių lopšelis – darželis „Gintarėlis“

Sveikatos kompetencijos ugdymas priešmokyklinėje

grupėje Pranešimą parengė:

priešmokyklinio ugdymo pedagogė Aušra Buivydienė

2011 m.

Sveikata Sveikata – visiška fizinė, dvasinė ir socialinė

gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. (Sveikatos sąvokos apibrėžimą pateikė Pasaulinė sveikatos organizacija);

Sveikata – fizinis ir dvasinis individo ir visuomenės normalumas. (Toks sveikatos apibūdinimas pateikiamas medicinos enciklopedijoje);

Holistiniu požiūriu sveikata suprantama kaip visuma, susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių. Jei kas nutinka vienai sričiai, neišvengiamai paveikiama ir kita.

Sveikatos ugdymas ir šiuolaikinė sveikatos ugdymo samprataKryptingos ir sąmoningos pastangos

gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus, įtvirtinti teigiamą požiūrį į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, formuoti sveiko elgesio įgūdžius.

Svarbiausia ne suteikti žinių apie sveikatą, o ugdyti sveikos gyvensenos gebėjimus bei vertybines sveikatos nuostatas per patyrimą, išgyvenimą, veiklą.

Vaikų sveikatos ugdymas(Veiksniai darantys įtaką vaiko sveikatai)

VAIKAS

Sveikatos saviugda Elgesys

SVEIKATAFizinė Dvasinė Protinė Emocinė Socialinė

Ligų prevencijaGyvensena

Sveikatos mokymasAuginimas ir priežiūra

SVEIKATOS UGDYMAS

Prigimtis

Socialiniai veiksniai

Gam

tiniai veiksniai

Sveikatos ugdymo sritysSavęs

pažinimas

Higieninių įgūdžių

formavimas

Sveika mityba

Dienos ritmo kaita

Grūdinimasis ir aplinka

Savisauga ir ligų prevencija

Socialinių įgūdžių lavinimas

Sveikatos saugojimo kompetencija priešmokyklinėje grupėje

Tai – sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti. Sveikatos, higienos ir saugumo samprata, atitinkanti

šešiamečio vaiko suvokimą; Nuostata būti judriam, aktyviam, veikliam; Tinkamo maitinimosi, aprangos, poilsio, miego ir fizinio

judėjimo svarbos sveikatai supratimas bei sveikos gyvensenos įgūdžiai;

Gebėjimas justi ir valdyti savo kūną, keičiant judėjimo kryptį, tempą, jėgą, išlaikyti pusiausvyrą, trumpam išbūti nejudriam;

Gebėjimas priimti sveikam augimui palankius sprendimus, mokymasis įveikti įtampą, atsipalaiduoti, partneriškai bendrauti.

Sveikatos saugojimo kompetencija priešmokyklinėje grupėje

Uždaviniai:

Saugoti ir puoselėti psichinę vaiko sveikatą;

Didinti socialinį saugumą tobulinant orientavimąsi naujoje socialinėje aplinkoje, ugdant saugaus elgesio įpročius;

Saugoti ir stiprinti fizinę vaiko sveikatą.

Sveikatos saugojimo ir fiziniai gebėjimai, kurie ugdomi pirmiausia Savarankiškumas, asmens higienos laikymasis,

maitinantis, rengiantis; Saugus elgesys grupėje, namie, kelyje; Taisyklingas kvėpavimas, sėdėjimas, stovėjimas,

skaitymas, rašymas; Aktyvus judėjimas ir išbuvimas nejudrioje padėtyje; Orientavimasis erdvėje, kairės, dešinės rankos,

krypties skyrimas; Akies ir rankos koordinacija, tikslių judesių atlikimas

pirštais, rankomis.

Sveikatos ugdymo būdai Pokalbis – diskusija – ji suteikia vaikams galimybe pasidalinti savo

mintimis, jausmais, nuomone ar kita sveikatos tema tarpusavyje ar su pedagogais;

Probleminiai klausimai – žadina vaikų susidomėjimą, smalsumą, suteikia galimybe pasidalinti mintimis, ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus;

Ugdomieji žaidimai – tai įvairūs stalo žaidimai, kiti žaidimai su taisyklėmis, kurie padeda vaikams daugiau sužinoti apie sveikatą;

Vaidmeniniai žaidimai – vaikai gali suvaidinti kokią nors gyvenimo situaciją, ją aptarti, vertinti, patikrinti savo jausmus, poelgiu;

Kasdieninis praktikavimas – asmens higienos laikymasis, savarankiškumo įgūdžių, žaidimų, judėjimo lauke, grūdinimosi oru, saule ir vandeniu skatinimas, dienos ritmo laikymasis, mitybos ir higienos kultūros ugdymas;

Atsipalaidavimo valandėlės – pasitelkiant jutimus, pasvajojant, įsivaizduojant ką nors malonaus.

Įdomesnės ugdymo formos Sveikatingumo takas – specialiai parinktas maršrutas gražia

vieta, gali būti ir su kliūtimis; Sveikatos dienos, sveikatos savaitės – organizuojamos

sportinės pramogos, dalyvauja tėvai, šeimos nariai. Daug dėmesio skiriama judėjimui, buvimui gryname ore;

Saugaus eismo dienos – veikla skiriama saugaus elgesio kelyje suvokimui;

Akcijos – organizuojamos ekologinės ar su sveikatos problemomis susijusios eitynės, atkreipiant visų dėmesį į sveikatai žalingus veiksnius;

Projektai – plėtojami sveikatos ir judėjimo temomis, į kuriuos kviečiami ir tėveliai;

Sveikatos valandėlės – gvildenami pokalbiai apie save ir sveikatą.

Projektinė veikla ugdant sveikatos kompetencija

Vaikystėje sveikatą labiausiai lemia šeima, todėl svarbu aktyviai bendrauti su tėvais, kartu su jais ieškoti būdų ugdant vaiką.

Siekiant didesnio socialinio pedagoginio poveikio priešmokyklinėje grupėje, Mažeikių lopšelyje – darželyje „Gintarėlis“ taikomas projektų metodas. Tai daro ugdymo procesą, bendravimą ir bendradarbiavimą įvairesnį, patrauklesnį, leidžia sistemingiau įgyvendinti realius ugdymo uždavinius.

Projekto: „Gudručių kelionė į sveikatos šalį“

problemos aktualumas

Vis dažniau vaikų kasdienybe tampa televizorių žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai, greitai paruošiamas maistas, mažas vaikų fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore ir kt.

Sveikata – vienas iš ugdymo prioritetų lopšelyje – darželyje „Gintarėlis“. Tik sveikas vaikas ateityje galės pasikliauti savo protu ir sėkmės šaltiniais...

Projekto tikslas

Ugdyti fiziškai išsivysčiusį, dvasiškai subrendusį ir sveiką vaiką, suteikiant žinių, įgūdžių, kuriant sveiko gyvenimo nuostatas, sudarant prielaidas tolimesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

Projekto uždaviniai Ugdyti fizines savybes, greitumą, vikrumą,

ištvermę, gerinti vaikų judesių koordinaciją; Formuoti asmens higienos įgūdžių pagrindus;  Suteikti vaikams žinių, apie maisto svarbą

vaikų augimui, vystymuisi, sveikatai; Formuoti teisingą, sveikatos kaip vertybės

sampratą, jos reikšmę bei priklausomybę nuo mūsų elgesio;

Ugdyti nuostatą sveikai ir saugiai gyventi per patyrimą, išgyvenimą, veiklą;

Skiepyti sveikos gyvensenos principų laikymąsi kasdienybėje.

Kartu su vaikais

Pokalbiai, diskusijos, valandėlės apie sveikatą, jos saugojimą;

Plakato kūrimas „Kas stiprina mūsų sveikatą“; Įvairių loginių užduočių, labirintų, kryžiažodžių, raktažodžių sprendimas, piešinių kūrimas sveikatos

tema; Sportinė pramoga: „Gudručių kelionė į sveikatos šalį“; Anketinė vaikų apklausa projekto pradžioje ir

pabaigoje.

Kartu su šeima Bendradarbiauti su šeima propaguojant sveiką

gyvenseną; Talpinti įvairią literatūrinę medžiagą tėvų lentoje

apie sveiką gyvenseną, sveikatos saugojimą; Anketinė tėvų apklausa; Eilėraščių kūrimas apie sveikatą; Receptų knygos kūrimas: „Sveikuolių valgiai“; Pakviesti tėvelius į sportinę pramogą: „Gudručių

kelionė į sveikatos šalį“, kartu joje dalyvauti.

Anketinė apklausa

Teoriniu ir empiriniu aspektu išanalizuoti vaikų ir tėvų sveikos gyvensenos principų taikymą kasdieninėje veikloje, nuomonę ir žinias apie sveikatą.

Atlikti vaikų ir tėvų anketinę apklausą, susijusią su sveikata, sveika gyvensena ir jos taikymą kasdienybėje.

Anketinės apklausos

tikslas

Anketinės apklausos uždaviniai

Anketinės apklausos charakteristika:

I etape apklausėme vaikus. Jiems buvo pateiktas klausimynas, vaikai atsakė ir į 6 struktūrizuotus klausimus. Projekto pabaigoje apklausą pakartojome. Apklausta 20 priešmokyklinės grupės vaikų.

II etape apklausėme tėvus, pateikdami 9 struktūrizuotus klausimus. Tėvų apklausoje respondentai pildė anketas nedalyvaujant apklausos organizatoriams, todėl ne visos anketos sugrįžo atgal. Išdalinta 20 anketų, iš jų sugrįžo 17, negrįžo 3.

Tėvų nuomonė apie jų vaikų sveikatą

Sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo principų taikymas šeimoje

Tėvų vertinimai apie sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą darželyje

Vaikų žinios apie sveikatą, sveiką gyvenseną

Projekto pradžioje Projekto pabaigoje

Apibendrinimas Dalyvaujant sveikatingumo projekte vaikams formavosi

sveikos gyvensenos įgūdžiai: asmens higienos įgūdžiai, sveika mityba, organizmo grūdinimas, saugumas kelyje, namuose;

Vaikai įgijo žinių apie sveikatą, jos saugojimą, stiprinimą, supančius pavojus ir galimybę šių pavojų išvengti;

Bendradarbiaudami sukūrėme glaudų ryšį tarp šeimos, vaikų, pedagogų, ugdymo įstaigos. Tėveliams, vaikams buvo naudinga plačiau sužinoti apie sveiką gyvenseną;

Daug džiugių emocijų suteikė bendra vaikų ir tėvų sportinė, muzikinė, literatūrinė pramoga „Gudručių kelionė į sveikatos šalį“;

Vaikai žinias panaudos tolimesniame sveikos gyvensenos įgūdžių formavime.

Akimirkos iš „Gudručių“ kelionės į sveikatos šalį

Šaltiniai Adaškevičienė E. (2004). Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros

ugdymas. Klaipėda: KUL. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa (2002) /Sud.

Monkevičienė O. ir kt. Vilnius: Viltija.

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2003). Vilnius: ŠAC. Gudžinskienė V. Doc. dr. (2006). Sveikatos ugdymą reglamentuojantys

dokumentai ir pedagogų sveikos gyvensenos kompetencija. Žvirblių takas, Nr.5, p. 2 – 15.

Janušauskienė B., Lukoševičius L. (1999). Sveika gyvensena nuo vaikystės. Kaunas: Farmacija: UAB „Keturios spalvos“.

Petrauskienė A., Zaborskis A. (2000). Aukime sveiki. Kaunas: Leidykla Farmacija.

Petrikienė Z. S. Dr. (2008). Sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymas. Žvirblų takas, Nr.3, p.12 – 17.

Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos (2004).Vilnius: ŠAC.

Ruškienė R. (2005). Projektinė veikla priešmokyklinio ugdymo laikotarpiu. Žvirblių takas, Nr.5, p.11 – 15.

Sveikas žmogus yra vertingiausias

gamtos kūrinys. T. Karlaitis

Dėkoju už dėmesį