NEPARDUOTŲ, BET TINKAMŲ VARTOTI MAISTO PRODUKTŲ PANAUDOJIMAS SOCIALINEI

PARAMAI

Vaidotas Ilgius,

“Maisto banko” plėtros konsultantas

2009 m. spalio 16 d.

Analizė apie maisto švaistymą

• Maisto švaistymo problemos ištakos,

• maisto švaistymo apimtys ir kova su juo užsienio valstybėse

– D.Britanijoje, JAV, ...

• maisto švaistymo sąsaja su aplinkosauga, ekonomika, sveikata bei skurdo mažinimu;

• atlika gyventojų apklausa apie išmetamą maistą bei

• maisto pramonės ir prekybos įmonių apklausa.

Maisto švaistymo problema

• Maisto atliekų problema imta kelti ir aptarinėti XX a. pradžioje,

• akcentuojant poreikį taupyti maisto išteklius, rūšiuoti atliekas, išmetamą maistą naudoti racionaliai –

– šeriant gyvūnus ar kompostuojant

• 6 deš. hipių subkultūra davė pradžią freegan’ų judėjimui;

• 7 deš. išmetamo maisto “nomeklatūra” susidomėjo archeologai, etnologai.

Maisto švaistymo tyrimai

• Pirmieji išsamesni maisto švaistymo tyrimai pradėti 8 dešimtmetyje;

• 1998 m. britų BBC2 parodė dokumentinį filmą apie prekybos centro Tesco didelį išmetamo maisto kiekį;

• 2000 m. JK vyriausybė priėmė “Atliektų ir išteklių veiksmo programą” (WRAP);

• 2002 m. JK vyriausybės atliekų mažinimo strategija “Waste not, want not”.

Maisto švaistymas JAV

• JAV Žemės ūkio departamento duomenys -

• vartotojai išmeta 45,5 mln t maisto (1995);

• prekybos tinklai išmeta 2,7 mln t maisto,

– tai 2% viso prekybos tinklams pristatomo maisto.

• 2004 m. JAV Arizonos universiteto Taikomosios antropologijos centro tyrimas -

• amerikiečiai kasmet išmeta maisto už 75 mlrd. USD -

– 40-50% išauginto maisto produktų lieka nesuvalgoma;

Maisto švaistymas JAV

• JAV šeimos išmeta vid. 14% maisto;

• Per metus išmetamos mėsos, grūdinių produktų, vaisių ir daržovių vertė vienam namų ūkiui tenka už 590 USD;

• JAV Žemės ūkio Departamentas –

– 5% išgelbėto išmetamo maisto galėtų pamaitinti 4 mln. JAV piliečų kasdien ;

• JAV išmetamo maisto užtektų pamaitinti badaujantiems Afrikoje.

Maisto švaistymas DB

• WRAP tyrimas 2008 “Maistas, kurį išmetame”:

• DB namų ūkiai išmeta 6,7 mln. t maisto;

– išmetamo maisto vertė - 10,2 mlrd. GBP;

• 61% (4,1 mln. t) – vartojimui tinkamasmaistas;

– 46% tinkamo vartoti išmetamo maisto sudaro žalias ar menkai apdorotas maistas,

– 27 % - pagamintas maistas ir

– 20 % - jau nupirktas maistas,

– 8 % - nesibaigusio galiojimo maisto produktai.

Maisto švaistymas DB

• Nesibaigusio galiojimo maisto išmetama už 950 mln. GBP.

• dažniausiai išmetamos bulvės, obuoliai, duona, mėsa ir žuvis;

• Maistą išmeta visi gyventojai –

• 84% britų mano, kad neišmeta maisto,

• tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad kiekvienas jų per metus išmeta vid. 88 kg maisto;

• vyresni žmonės išmeta panašiai tiek pat, kiek ir jauni žmonės.

Europos Sąjunga

• EK Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės ataskaita “Šiuolaikinių žemės ūkio technologijų plėtros etika” (2008) –

– maisto švaistymas yra viena didžiausių šių laikų problemų;

•JAV išmeta 30-50%, Japonija – 40%, DB –30%, Nyderlandai – 15% maisto.

– geriau valdomi ir skirstomi maisto ištekliai galėtų padėti visuomenės silpniausiųjų gerbūviui kelti;

– EK Žemės ūkio komisarė Marianne Fischer Boel sunkmečiu kviečia išmokti racionaliau tvarkyti maisto išteklius.

Ekonomikos aspektas

• dėl išmetamo maisto vartotojai, gamintojai ir prekybininkai patiria didžiulius nuostolius;

• gamintojai užspeisti tarp brangstančių gamybos sąnaudų ir prekybininkų poreikio palaikyti mažas kainas;

• pripažįstama, kad dalis derliaus žūva dėl prastos infrastruktūros ir logistikos;

• dėl pasaulinio maisto brangimo badauja jau virš milijardo žmonių (FAO);

• didžiausi maisto vartotojai bus Indija, Kinija.

Aplinkosaugos aspektas

• Maisto atliekos galima metano dujas – vieną didžiausių šiltnamio efekto kaltininkų;

• Tona išmetamo maisto kalta dėl 4,5 tonos anglies dvideginio emisijos padidėjimo;

• Neišmetant tinkamą valgyti maistą, anglies dioksido emisija sumažėtų 18 mln. t kasmet;

• T.Jones: perpus sumažinus išmetamo maisto kiekius, 25% sumažintume šiukšlių laidojimo, dirvožemio erozijos, trąšų, pesticidų ir herbicidų naudojimą;

Sveikatos aspektas

• “Nutukimo epidemija”: Atsvorį turinčių žmonių skaičius planetoje jau viršija badaujančiųjų skaičių -

• 66% JAV gyventojų nutukę ar turi antsvorio;

• kalbama apie priklausomybę nuo sūraus-riebaus-saldaus maisto;

• pigus maistas didina vartojimą, veikia porcijų dydį ir skatina persivalgymą;

– trečdalis europiečių gyvena vieni, dėl per didelių pakuočių nesuvartoja viso nuperkamo maisto;

Vokietija – maistui šeima išleidža $500,6/sav.

Čado pabėgėlių stovykla – $1,24 + NVO daviniai $24,37

Kovos su skurdu aspektas

• JT: 2050 m. maisto reikės 9 mlrd. žmonių;

• 43 mln. Europos sąjungos piliečių patiria skurdo riziką;

• 1/5 Lietuvos gyventojų maistui gali skirti vos 4 Lt per dieną;

• 2008 m. Lietuvoje skurdo 160 267 žmonės

– 4,8% šalies gyventojų,

– skurdo lygis – asmens pajamos 350 Lt/mėn.;

• 2010 m. skurde atsidurti gali 440 000 mūsų šalies gyventojų.

Kovos su skurdu aspektas

• Bedarbystė yra vienas didžiausių skurdo rizikos faktorių

– 2007 m. skurdo 60% bedarbių ūkių;

– be darbo mūsų šalyje 2010 m. gali būti daugiau nei 300 000 žmonių;

– jaunimas sudaro 1/4 bedarbių;

• Kitos didžiausios skurdo rizikos grupės –

– daugiavaikės šeimos, vieniši vaikus auginantys asmenys,

– mažesnę nei vidutinė pensiją gaunantys vieniši pagyvenę žmonės.

Kiek maisto išmetame?

• Atvira apklausa (klausimynas internete)

– 373 respondentai – 78,7% moterys, 21.3% vyrai;

– 54,6% apklausos dalyvių – jaunimas iki 26 m.;

– 64% turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

– 72,9% gyvena 5 didžiuosiuose miestuose

•Vilniuje – 54%, Kaune - 15%;

– 54% turi mažas ir vidutines pajamas 1200-2000 Lt;

• Statistinis anketą atsakiusio profilis -

– vilnietė moteris iki 26 metų, įsigijusi aukštąjį išsilavinimą.

Kiek maisto išmetame?

Kiek maisto išmetame?

• Beveik pusė apklaustųjų maistą išmeta nuolat (tiek vyrai, tiek moterys)

Maistą išmetame visi

• Žmonės vienodai linkę išmesti maisto produktus visose pajamų grupėse;

– tačiau juo didesnės žmonių pajamos, tuo dažniau jie išmeta patrauklią išvaizdąpraradusį, nebeskanų ar nebaigtą valgyti maistą;

• Silpna tendencija – vyresni žmonės išmeta rečiau –

– vyresni žmonės moka geriau planuoti, jų ūkiai mažesni

• Išmetamų produktų dažnumas nėra susijęs su gyvenamąja vieta.

Priežastys, dėl kurių išmetame maistą

Švaistymo tendencijos

• 51% apklaustųjų dažniausiai išmetasugedusį, netinkamą vartoti maistą;

• Išmetamų produktų dažnumas nėra susijęs su gyvenamąja vieta;

– kuo didesniame mieste gyvena, tuo dažniau išmeta sugedusį ar pasibaigusio galiojimo maistą (nuperka per daug).

• Aukštesnio išsilavinimo respondentai rečiau išmeta ilgai nenaudotą, nebeskanų, suvytusį ar pasibaigusio galiojimo maistą;

Kokį maistą išmetame?

Švaistymo tendencijos

• Didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau išmeta beveik visų kategorijų maistą

– mėsos, duonos, konditerijos gaminius, kruopas, šviežius vaisius ir daržoves, konservus, šaldytą maistą, nealkoholinius gėrimus ir t.t.

• Aukštesnio išsilavinimo respondentai dažniau išmeta šviežius vaisius, daržoves ir grybus;

• Vyresni žmonės rečiau išmeta kruopas, dribsnius, makaronus.

Vyresni asmenys rečiau išmeta parduotuvėj pirktą maistą

Kuo daugiau žmonės uždirba ir juo aukštesnio

išsilavinimo yra, tuo didesnė išmetamo maisto vertė;

kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau išmeta.

Įmonių apklausa

• 78 maisto gamybos ir prekybos įmonės buvo pakviestos dalyvauti pilotinėje apklausoje;

• naudoti publikacijų analizės duomenys;

• atsakymus pateikė 19 įmonių;

– apklausa anonimiška, rezultatai skelbiami įmonių neidentifikuojant;

• Įmonės vengia skelbti tikslius duomenis apie išmetamus maisto produktus, dalis įmonių prašytos struktūros duomenų neturi;

– vengrų apklausa: iš 181 respondento 83 pateikė atsakymus, 25 pateikė utilizavimo duomenis.

• kita: “taip, tačiau tik greitai gendantys maisto produktai”;

• teigiamai atsakė 78,95% respondentų.

Išmetamo maisto kiekiai

• Didžiosios Britanijos WRAP tyrimai rodo, kad 50% namų ūkių išmetamo maisto nupirkta 5 didžiausiuose prekybos tinkluose;

• Lietuvos prekybos tinklai per metus utilizuoja ne mažiau nei 4300 t maisto produktų, kurie nebūtinai turi būti utilizuojami, bet galėtų būti panaudoti kitiems tikslams;

– prarandamo maisto vertė - 10,8 mln. Lt,

– juo pamaitinti kas mėnesį būtų galima 60 000 skurstančių asmenų.

• Didžiausi kiekiai netinkamo realizuoti maisto produktų susidaro prekybos ir duonos bei konditerijos pramonėje;

• Labdarai dažnai ar visada atiduoda 5 iš 19 įmonių ;

• Pusfabrikačių gamybai dažniausiai netinkamą parduotimaistą naudoja duonos, tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonės įmonės.

• 25% įmonių atiduotų maisto produktus skurstančių maitinimu besirūpinančiai organizacijai;

• 19,5% rinktųsi žinomą geros reputacijos organizaciją;

• 13,9% paramą duotų esant galimybei reklamuotis;

• 11,1% remtų, jei parama būtų ekonomiškai naudinga įmonei.

Požiūris į paramą maistu

• Daugiausia pritariančių šiems teiginiams:

– būtina ieškoti būdų, kad tinkamas valgyti maistas patektų ant skurstančių stalo;

– teikdamos paramą maistu įmonės elgiasi socialiai atsakingai;

– netinkamas parduoti maistas bus naikinamas –džiaugtumėmės, jei jis bus panaudotas geresniems tikslams;

– praverstų daugiau informacijos apie paramos maistu teikimo galimybes ir sąlygas.

Požiūris į paramą maistu

• Mažiausiai pritarta šiems teiginiams:

– netinkami parduoti maisto produktai yra tiesiog atliekos;

– paramos maistu neduodame, nes niekas į mus nesikreipia;

– pasirinkimą, utilizuoti ar atiduoti paramai lemia ekonominė nauda;

– parduoti netinkamus maisto produktus atiduoti paramai skatina tai, kad taip elgiamasi išsivysčiusiose Vakarų šalyse;

Rekomendacijos

• Būtina pradėti plačią tarpsektorinę diskusiją apie maisto panaudojimo efektyvumą;

• Kurti darbo grupę/formuoti koaliciją/pasirašyti susitarimą;

– raginti maisto gamybos ir prekybos įmones kur įmanoma keisti politiką ir mažinti tinkamo vartoti maisto išmetimą,

– vietoj to skirti šiuos maisto produktus pavalgydinti skurstančius;

– spręsti tyrimų, stebėsenos ir paskatų mažinti maisto švaistymą sistemos kūrimo klausimą;

Rekomendacijos

• Šviesti vartotojus apie tinkamą maisto sandėliavimą, konservavimą ir buitinį kompostavimą,

• diegti naujoves daugkartinio pakavimo ir žymėjimo srityse,

• taikyti švaistymui jautrias rinkodaros ir pardavimo praktikas,

• vystyti biodujų gamybą, diegti kitą pažangių valstybių gerąją patirtį, išnaudojant ES ir kitų donorų paramos galimybes.

Rekomendacijos

• skubiai optimizuoti paramos maistu organizavimo tinklą, siekiant patenkinti dramatiškai augantį paramos maistu poreikį;

• paramos maistu organizavimo kaštai yra 10 kartų mažesni nei skurstantiems perduodamos paramos dydis;

• kreiptis į Vyriausybę su prašymu suteikti maisto švaistymui deramą prioritetą ir būtinas lėšas;

– kooperuoti prekybininkų, gamintojų, pilietinės visuomenės ir valdžios pastangas ir išteklius.