LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA

Nr. IS-784/5092019-03-01/2019-03-04

Vilnius

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMĄ IR JO ĮGYVENDINIMĄ LYDINČIŲ BEI SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ

INFORMACIJOS SUVESTINĖ

I SKYRIUS. TEISĖS AKTAI

Šio skyriaus IS-784/509-I-1 priede pateikiama: 2019-02-28 VKEKK pranešimas: Patvirtinta naujos redakcijos atsiskaitomųjų karšto

vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika Priimtos metodikos projektas pateikiamas IS-784/509-I-1 priedas.pdf; VKEKK nutarimas Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos

21 d. nutarimo Nr. O3-105 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos“ pakeitimo;

Šio skyriaus IS-784/509-I-2 priede pateikiama: VKEKK 2019 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. O3E-59 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-468 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ korektūros klaidų ištaisymo

Šio skyriaus IS-784/509-I-3 priede pateikiama: 2019 m. vasario 28 d. VKEKK nutarimas Nr. O3E-60 Dėl Elektros vartotojų įrenginių

prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros skirstomųjų tinklų 2019 metų įkainių patvirtinimo

II SKYRIUS. TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI IR PASIŪLYMAI;

Šio skyriaus IS-784/509-II-1 priede pateikiama; LR civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Šio skyriaus IS-784/509-II-2 priede pateikiama: Energetikos ir darnios plėtros darbo grupės geriamojo vandens tiekėjų, šilumos, naudojamos

karštam vandeniui ruošti, tiekėjų ir vartotojų teisiniam reglamentavimui tobulinti posėdis; Posėdžio medžiaga pateikiama IS-784/509-II-2 priedas.zip;

Šio skyriaus IS-784/509-II-3 priede pateikiama: 2019-02-25 LŠTA raštas LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui dėl Specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2031;

Šio skyriaus IS-784/509-II-4 priede pateikiama: LR energetikos ministro įsakymo Dėl LR energetikos ministro 2017 m. vasario 22 d.

įsakymo Nr. 1-46 „Dėl įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos

vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

LR energetikos ministro įsakymo Dėl LR energetikos ministro 2017 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-46 „Dėl įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto lyginamasis variantas;

III SKYRIUS. TEISĖS AKTŲ TAIKYMO PRAKTIKA

Šio skyriaus IS-784/509-III-1 priede pateikiama LR Vyriausybės kanceliarija ekonomikos politikos grupė pažyma dėl sutikimo reorganizuoti

valstybinę energetikos inspekciją prie energetikos ministerijos

Šio skyriaus IS-784/509-III-2 priede pateikiama UAB Šakių šilumos tinklai paklausimas dėl operatyvinio budinčio personalo skaičiaus;

Šio skyriaus IS-784/509-III-3 priede pateikiama Dėl šilumos skaitiklių butuose nuosavybės formos;

Šio skyriaus IS-784/509-III-4 priede pateikiama 2019-02-27 raštas Nr. 23 „Dėl konkurencijos šilumos ūkyje“ pateikiamas IS-784/509-III-4

priedas.pdf

Šio skyriaus IS-784/509-III-5 priede pateikiama Protego rašto projektas dėl švietimo ir konsultavimo priemonių įgyvendinimo ir suderinimo

su duomenų apsaugos reglamento nuostatomis.

Šio skyriaus IS-784/509-III-6 priede pateikiama Techninės užduoties „Reglamentavimo ir reikalavimų pagrįstumo, nustatyto

Priešgaisrinėmis biokuro saugojimo taisyklėmis, tobulinimas“ projektas

IV SKYRIUS. VIEŠOJI INFORMACIJA;

Šio skyriaus IS-784/509-IV-1 priede pateikiama: LRytas straipsnis „Pasitvirtino spėjimai dėl balandžio šilumos kainų – yra staigmenų“.

Šio skyriaus IS-784/509-IV-2 priede pateikiama Baltpool 2019 m. vasario mėn šilumos aukcionų apžvalga.

Šio skyriaus IS-784/509-IV-3 priede pateikiama LŠTA kreipimasis į narius po visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo;

Šio skyriaus IS-784/509-IV-4 priede pateikiama 2019-02-28 LŠTA pranešimas spaudai: Naujoji šilumos supirkimo tvarka didina išlaidas

šilumos gamybai.

Šio skyriaus IS-784/509-IV-5 priede pateikiama

Delfi: Taupys išteklius ir tausos gamtą: KTU kuriama atsinaujinančių energijos šaltinių sistema;

Šio skyriaus IS-784/509-IV-6 priede pateikiama www.lrytas.lt straipsnis „Pasitvirtino spėjimai dėl balandžio šilumos kainų – yra staigmenų“

V SKYRIUS. RENGINIAI

Šio skyriaus IS-784/509-V-1 priede pateikiama Š.m. kovo 7 d. (ketvirtadienį) LŠTA savo nariams organizuoja seminarą „Laipsniškas

perėjimas į žematemperatūrinį šilumos tiekimą, didinant efektyvumą ir integruojant naujus energijos išteklius“;

Šio skyriaus IS-784/509-V-2 priede pateikiama Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba organizuoja kasmetinę Europos vartotojų

dienai skirtą konferenciją „Vartok atsakingai“;

VI SKYRIUS. NAUDINGA INFORMACIJA

Šio skyriaus IS-784/509-VI-1 priede pateikiama Dėl leidinio „Lietuvos energetika“ VIII tomo parengimo;

Šio skyriaus IS-784/509-VI-2 priede pateikiama

Šio skyriaus IS-784/509-VI-3 priede pateikiama Kvietimas inžinieriams dėl verslo kelionės;

Šio skyriaus IS-784/509-VI-4 priede pateikiama Dėl leidinio „Lietuvos energetika“ VIII tomą, kuris bus skirtas energetikų biografijoms;

I SKYRIUS.

TEISĖS AKTAI

IS-784/509-I-1 priedas

PATVIRTINTA NAUJOS REDAKCIJOS ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO SKAIČIAVIMO METODIKA

Komisija, siekdama suvienodinti šilumos sektoriuje taikomą teisinį reglamentavimą ir reguliavimo principus, patvirtino naujos redakcijos Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką.

Esminiai pasikeitimai:

• apskaitos prietaisų sąnaudos bus paskirstomos pagal tokius pačius reikalavimus, kokie galioja šilumos tiekėjams;• detalizuoti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo principai, numatant, kad nustatant apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį bus atsižvelgiama į apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtis ataskaitiniu laikotarpiu, lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes, po apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, turinčius įtakos planuojamam sąnaudų dydžiui;• skatinant įmones optimizuoti darbuotojų skaičių ir darbuotojams mokėti pagrįsto dydžio darbo užmokestį, pakeistas metinio darbo užmokesčio fondo skaičiavimo principas: jei įmonės faktinis ataskaitinio laikotarpio ir planuojamas darbuotojų skaičius yra didesnis už pagal lyginamuosius rodiklius apskaičiuotą darbuotojų skaičių, planuojamas darbuotojų skaičius ribojamas lyginamaisiais rodikliais, tačiau planuojamas metinis darbo užmokesčio fondas nėra mažinamas, jeigu jis neviršija siektino metinio darbo užmokesčio fondo;

• numatyta, kad investicijų grąžos norma skaičiuojama nuo būtinųjų sąnaudų, priskirtinų apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai, taikant investicijų grąžos normą, lygią karšto vandens tiekimo veiklai nustatytam investicijų grąžos dydžiui. Šiuo metu skaičiuojamas normatyvinis pelnas nuo apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos ilgalaikio turto vertės;• reglamentuoti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektui keliami privalomos pateikti informacijos reikalavimai.

Išsamiai susipažinti su Komisijos 2019 m. vasario 28 d. posėdžio medžiaga galite čia.

Priimtos metodikos projektas pateikiamas pateikiamos IS-784/509-I-1-1 priedas.pdf;

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMASDĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2009 M.

LIEPOS 21 D. NUTARIMO NR. O3-105 „DĖL ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO SKAIČIAVIMO METODIKOS“

PAKEITIMO

2019 m. vasario 28 d. Nr. O3E-58Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus 2019 m. vasario 21 d. pažymą Nr. O5E-46 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-105 „Dėl Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos“ pakeitimo“, Komisija n u t a r i a:

1. Pakeisti Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 „Dėl Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos“, ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

2. Numatyti, kad 2019 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos 8 punkto redakcija: „8. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo ataskaitinis laikotarpis – paskutiniai finansiniai metai iki apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projekto rengimo pradžios, už kuriuos pateikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.“

3. Nustatyti, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, taikomos Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, nuostatos.

Komisijos pirmininkė Inga Žilienė

PATVIRTINTAValstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105(Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos2019 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3E-58redakcija)

ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO SKAIČIAVIMO METODIKA

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio (toliau – apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis) skaičiavimo principus ir kainodaros reikalavimus.

2. Metodika privaloma visiems Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) numatytiems subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

3. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas nediskriminavimo, būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo, stabilumo ir kryžminio subsidijavimo draudimo principais.

4. Atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus (toliau – apskaitos prietaisai) daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjai ar kiti asmenys, teikiantys atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas (toliau – Ūkio subjektas).

5. Apskaitos prietaisai įrengiami laikantis Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1-196 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų. Šių prietaisų patikros terminus nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, priežiūrą atlieka Lietuvos metrologijos inspekcija.

II SKYRIUSSĄVOKOS

6. Atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už suvartotą karštą vandenį.

7. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas.

8. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo ataskaitinis laikotarpis – paskutiniai finansiniai metai iki apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projekto rengimo pradžios, už kuriuos pateikta reguliavimo apskaitos sistemos metinė atskaitomybė su nepriklausomo audito išvada.

9. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – mokestis, mokamas už apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas.

10. Būtinosios sąnaudos – pagal Metodiką nustatytos veiklos plano galiojimo laikotarpio sąnaudos, naudojamos apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui skaičiuoti, būtinos saugiam ir patikimam paslaugos teikimui mažiausiomis sąnaudomis.

11. Karšto vandens vartotojas – asmuo, kurio naudojami karšto vandens vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie karšto vandens perdavimo tinklų ar pastato vidaus karšto vandens sistemų ir kuris karštą vandenį perka pagal karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį.

12. Veiklos planas – Ūkio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per Ūkio subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šiam planui įgyvendinti reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai.

13. Kitos sąvokos atitinka Įstatyme, Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše, patvirtiname Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ir Šilumos kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainos nustatymo metodikos“, nurodytas sąvokas.

III SKYRIUSAPSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO NUSTATYMO TVARKA

14. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (eurais vartotojui per mėnesį arba eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą) veiklos plano vykdymo laikotarpiui nustato savivaldybių tarybos.

15. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis diferencijuojamas pagal duomenų nuskaitymo būdą. Ūkio subjektas mokesčio diferencijavimo principus derina su savivaldybės institucija.

16. Nepasibaigus veiklos plano vykdymo laikotarpiui, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti perskaičiuojamas vartotojų kainų indeksui pasikeitus daugiau kaip 10 proc. Tokiu atveju Ūkio subjektas savivaldybės institucijai teikia naują apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą.

17. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso Ūkio subjektui.

18. Ūkio subjektas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti savivaldybės institucijai pateikia Veiklos planą, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą (Metodikos priedas), jo pagrindimą ir kitus skaičiavimams patikrinti reikalingus dokumentus. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

19. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis skelbiamas viešai likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jo įsigaliojimo ir taikomas nuo kito mėnesio pirmos dienos.

IV SKYRIUSAPSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO KAINODARA

20. Pagal Metodiką apskaičiuojamos ir nustatomos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos ir investicijų grąža.

21. Ūkio subjektas, teikdamas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą, turi pateikti išsamią informaciją, reikalingą ir pakankamą įsitikinti sąnaudų pagrįstumu bei būtinumu. Jeigu Ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad Ūkio subjekto sąnaudos yra nepagrįstos. Nepagrįstos sąnaudos nėra įtraukiamos nustatant apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

22. Nustatant apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, atsižvelgiama į:22.1. apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtis

ataskaitiniu arba planuojamu laikotarpiu;

22.2. lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes. Jei atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumas didesnis nei Ūkio subjekto, tokiu atveju Ūkio subjektui nustatoma jo grupės efektyvumą atitinkanti sąnaudų dalis. Jei Ūkio subjekto efektyvumas viršija atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumą, nustatoma Ūkio subjekto faktinių sąnaudų apimtis. Lyginamosios analizės rodiklius skaičiuoja Komisija, vadovaudamasi Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašu, patvirtintu Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219 (toliau – Lyginamosios analizės aprašas);

22.3. po apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, turinčius įtakos planuojamam sąnaudų dydžiui ir struktūrai;

22.4. priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias planuojamo sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą.

23. Ūkio subjektai, įgyvendindami apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, turi vadovautis Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašu.

V SKYRIUSAPSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO SKAIČIAVIMAS

24. Ūkio subjektui pasirinkus ir savivaldybės institucijai pritarus, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba eurais vartotojui per mėnesį, arba eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą.

Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais vartotojui per mėnesį, skaičiuojamas pagal priklausomybę:

čia:Tapsk – apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, Eur/vartot. per mėn.;FC – būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, tūkst. Eur/metams;JR – investicijų grąža, tūkst. Eur/metams;Vsk – Ūkio subjekto aptarnaujamoje teritorijoje esančių karšto vandens vartotojų skaičius.

25. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą, skaičiuojamas pagal priklausomybę:

čia:Tapsk – apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, Eur per mėn. už apsk. pr.;Ask – Ūkio subjekto aptarnaujamoje teritorijoje esantiems karšto vandens vartotojams

įrengtų (reikiamų įrengti) apskaitos prietaisų skaičius.

26. Būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos nustatomos atsižvelgus į Metodikos 22.1–22.4 papunkčių reikalavimus ir Veiklos planą, kaip Metodikos 26.1–26.5 papunkčiuose nurodytų sąnaudų grupių metinių apimčių suma. Būtinąsias apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudas sudaro:

26.1. einamojo remonto ir aptarnavimo, administracinių, rinkodaros ir kitos sąnaudos, kurios skaičiuojamos atsižvelgiant į Metodikos 22.1–22.4 papunkčius;

26.2. apskaitos prietaisų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos. Jos skaičiuojamos nuo apskaitos prietaisų pradinės vertės, taikant apskaitos prietaisų metrologinės patikros galiojimo metų skaičių, atitinkantį nusidėvėjimo normatyvą. Ilgalaikio turto verte nepripažįstamas turtas, įsigytas už gautas subsidijas, dotacijas, Europos Sąjungos skirtas struktūrinių fondų lėšas;

26.3. personalo sąnaudos:26.3.1. metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas apskaitos prietaisų aptarnavimo

darbuotojų, įskaitant apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai priskirtų bendrosios veiklos darbuotojus, skaičių padauginus iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio:

26.3.1.1. vidutinis apskaitos prietaisų aptarnavimo darbuotojų darbo užmokesčio dydis ribojamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriaus vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu;

26.3.1.2. kai Ūkio subjekto faktinis ataskaitinio laikotarpio ir planuojamas darbuotojų skaičius yra mažesnis už atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamosios analizės rodiklius, planuojamas darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali būti didesnis už Lietuvos statistikos departamento atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų mokesčio skaičiavimo metu paskutinius skelbiamus elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriaus vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio duomenis;

26.3.1.3. kai Ūkio subjekto faktinis ataskaitinio laikotarpio ir planuojamas darbuotojų skaičius yra didesnis už atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamosios analizės rodiklius, planuojamas darbuotojų skaičius yra ribojamas atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamosios analizės rodikliais;

26.3.1.4. kai Ūkio subjekto planuojamas darbuotojų skaičius yra didesnis už faktinį ataskaitinio laikotarpio darbuotojų skaičių ir (arba) planuojamas darbo užmokesčio fondas yra didesnis už faktinį ataskaitinio laikotarpio darbo užmokesčio fondą, Ūkio subjektas turi pateikti darbuotojų skaičiaus ir (arba) darbo užmokesčio fondo didėjimą pagrindžiančius dokumentus;

26.3.1.5. visais atvejais darbo užmokesčio fondas negali viršyti siektino darbo užmokesčio fondo sumos, apskaičiuojamos siektiną darbuotojų skaičių padauginus iš Lietuvos statistikos departamento atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų mokesčio skaičiavimo metu paskutinio skelbiamo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriaus vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio;

26.3.2. įmokos socialiniam draudimui skaičiuojamos vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka;

26.3.3. kitos personalo sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į Metodikos 22.1–22.4 papunkčius;

26.4. mokesčių sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais;

26.5. finansinės sąnaudos skaičiuojamos įvertinus šių sąnaudų būtinumą apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugoms teikti;

26.6. būtinųjų sąnaudų, priskirtinų apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai, apimtis nustatoma pagal priklausomybę:

; (3)

čia:FC – būtinųjų sąnaudų, priskirtinų apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai, apimtis,

tūkst. Eur/metams;CDA – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtinos paslaugai, tūkst. Eur/metams;CM – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai, tūkst. Eur/metams;CP – personalo sąnaudos, priskirtinos paslaugai, tūkst. Eur/metams;

CT – mokesčių sąnaudos, priskirtinos paslaugai, tūkst. Eur/metams;CFIN – finansinės sąnaudos, priskirtinos paslaugai, tūkst. Eur/metams;CA – administracinės sąnaudos, priskirtinos paslaugai, tūkst. Eur/metams;CS – rinkodaros ir pardavimų sąnaudos, priskirtinos paslaugai, tūkst. Eur/metams;CO – kitos pastoviosios sąnaudos, priskirtinos paslaugai, tūkst. Eur/metams.

27. Investicijų grąža skaičiuojama pagal priklausomybę:

;

(4)

čia:JR – investicijų grąža, tūkst. Eur/metams;r – investicijų grąžos norma, lygi karšto vandens tiekimo veiklai nustatytam investicijų

grąžos dydžiui, proc.

VI SKYRIUSAPSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO PROJEKTO REIKALAVIMAI

28. Apskaitos prietaisų aptarnavimo projektui teiktinos informacijos reikalavimai:28.1. paskutinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitos ir audito išvados (teikia Ūkio

subjektai, kurie nėra šilumos ar karšto vandens tiekėjai);28.2. aiškinamasis raštas, kuriame pateikiama informacija apie apskaitos prietaisų

aptarnavimo projekte nurodytas planuojamas sąnaudas, šių sąnaudų išsamūs skaičiavimai (lentelių ar kita forma) bei jų pagrindimas, reikalingi ir pakankami įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu;

28.3. apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimai (Metodikos priedas). Jeigu apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, vadovaujantis Metodikos 15 punktu, yra diferencijuojamas, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimai (Metodikos priedai) pateikiami pagal kiekvieną duomenų nuskaitymo būdą;

28.4. kiti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimams patikrinti būtini duomenys.

VII SKYRIUSBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29. Metodika nereguliuoja apskaitos prietaisų nuosavybės klausimų bei turtinių santykių, atsirandančių aptarnaujant šiuos prietaisus. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

_________________

Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitosprietaisų aptarnavimo mokesčioskaičiavimo metodikos priedas

Duomenys apie ūkio subjektą: Duomenys apie kontaktinį asmenį:Pavadinimas V., pavardėKodas PareigosBuveinės adresas TelefonasTelefonas FaksasFaksas El. paštasTinklalapisEl. paštas

ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMOMOKESČIO SKAIČIAVIMAS

Eil. Nr. Rodikliai Mato vnt.

Ataskaitinis

laikotarpis

Planuojamos vidutinės

metinės veiklos plano

laikotarpio sąnaudos / pajamos

1 2 3 4 51. Būtinosios sąnaudos tūkst. Eur

1.1. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos tūkst. Eur1.2. Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos tūkst. Eur

1.2.1. iš to sk. metrologinės patikros sąnaudos tūkst. Eur1.3. Personalo sąnaudos tūkst. Eur

1.3.1. iš to sk. darbo užmokesčio sąnaudos tūkst. Eur1.3.2. privalomojo socialinio draudimo sąnaudos tūkst. Eur1.3.3. kitos personalo sąnaudos tūkst. Eur1.4. Mokesčių sąnaudos tūkst. Eur1.5. Finansinės sąnaudos tūkst. Eur1.6. Administracinės sąnaudos tūkst. Eur1.7. Rinkodaros ir pardavimų sąnaudos tūkst. Eur

1.7.1. iš to sk. sąskaitų vartotojams parengimo, pateikimo sąnaudos tūkst. Eur

1.7.2. vartotojų mokėjimų administravimo, surinkimo sąnaudos tūkst. Eur1.8. Kitos pastoviosios sąnaudos tūkst. Eur1.9. Investicijų grąža tūkst. Eur2. Karšto vandens vartotojų skaičius vnt.3. Karšto vandens apskaitos prietaisų skaičius vnt.

4. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis (nurodyti duomenų nuskaitymo būdą)

Eur/vartot. per mėn.

Eur per mėn. už apsk. pr.

Įmonės vadovas________________

IS-784/509-I-2 priedas

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMASDĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2018 M.

GRUODŽIO 21 D. NUTARIMO NR. O3E-468 „DĖL ELEKTROS ENERGETIKOS ĮMONIŲ APSKAITOS ATSKYRIMO IR SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO REIKALAVIMŲ

APRAŠO PATVIRTINIMO“ KOREKTŪROS KLAIDŲ IŠTAISYMO

2019 m. vasario 28 d. Nr. O3E-59Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2019 m. vasario 26 d. pažymą Nr. O5E-52 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-468 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ korektūros klaidų ištaisymo“, Komisija n u t a r i a:

Pakeisti Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašą, patvirtintą Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-468 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas):

1. Pakeisti 2.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:„2.7. elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas

ir kurių elektros energijos kainos yra valstybės reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių, Elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėms taikomos apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo taisyklės bei reikalavimai, nustatyti Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše, patvirtintame Komisijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, (toliau – Šilumos sektoriaus aprašas), privalomai išskiriant Aprašo 9.1.1 papunktyje numatytas elektros energijos gamybos verslo vieneto paslaugas;“

2. Pakeisti 9.1.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:„9.1.1. kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje apskaitos

atskyrimas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos verslo vienetų atliekamas vadovaujantis Šilumos sektoriaus apraše nustatytomis apskaitos atskyrimo taisyklėmis. Elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu verslo vieneto dalyje elektros energetikos įmonė privalo numatyti tokias paslaugas (produktus), kurių pajamos, sąnaudos ir ilgalaikis turtas turi būti atskirai apskaityti vadovaujantis Šilumos sektoriaus aprašo reikalavimais:“

3. Pakeisti 17.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:„17.4. elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir

šilumos gamybos ciklo elektrinėje sąnaudų paskirstymas tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų

atliekamas vadovaujantis Šilumos sektoriaus apraše nustatytomis sąnaudų paskirstymo taisyklėmis. Elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu verslo vieneto detalizaciją elektros energetikos įmonė privalo pateikti vadovaudamasi Aprašo 9.1.1 papunkčio reikalavimais.“

4. Pakeisti 20.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:„20.4. elektros energetikos įmonės, nurodytos Aprašo 2.7 papunktyje, gaminančios elektros

energiją bendro ciklo elektrinėse (įskaitant kondensacinės Lietuvos elektrinės šilumos gamybos įrenginius), nusidėvėjimo normatyvus taiko pagal Šilumos sektoriaus aprašą;“

5. Pakeisti 30.6 papunktį ir jį išdėstyti taip: „30.6. komandiruočių, personalo mokymo, reprezentacijos, reklamos, viešųjų ryšių,

rinkodaros, komunikacijų tyrimų, nuotolinių kanalų populiarinimo, įvairių monitoringų sąnaudas, kurios yra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti, sudarančias daugiau kaip:

30.6.1. 2,8 proc. elektros energetikos perdavimo veiklą vykdančios įmonės verslo vieneto veiklos sąnaudų, nurodytų Aprašo 18.6−18.12 papunkčiuose;

30.6.2. 0,61 proc. elektros energetikos skirstymo veiklą vykdančios įmonės verslo vieneto veiklos sąnaudų, nurodytų Aprašo 18.6−18.12 papunkčiuose;

30.6.3. 3,2 proc. elektros energetikos visuomeninio tiekimo veiklą vykdančios įmonės verslo vieneto veiklos sąnaudų, nurodytų Aprašo 18.6−18.12 papunkčiuose;

30.6.4. 0,85 proc. elektros energetikos gamybos veiklą vykdančios įmonės, pripažintos kaip turinčios didelę įtaką rinkoje, verslo vieneto veiklos sąnaudų, nurodytų Aprašo 18.6−18.12 papunkčiuose;“

6. Pakeisti 41 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:„41. Elektros energetikos įmonė, išskyrus įmones vykdančias veiklą elektros energijos

gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kurioms taikoma Aprašo 2.7 papunktyje nustatyta tvarka, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams), ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, parengia ir pateikia Komisijai metines reguliuojamos veiklos ataskaitas. Informacija turi būti išsami, kad Komisija galėtų visiškai įsitikinti, kad ataskaitiniu laikotarpiu elektros energetikos įmonės naudota reguliavimo apskaitos sistema įgyvendino apskaitos atskyrimo taisykles, nurodytas šio Aprašo 5–16 punktuose, ir Sąnaudų paskirstymo taisykles, nurodytas šio Aprašo 17–34 punktuose. Elektros energetikos įmonės metines ataskaitas sudaro:“

7. Pakeisti 43 punktą ir jį išdėstyti taip:„43. Įmonės, vykdančios veiklą elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu

kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, metinę atskaitomybę bei kitas su reguliavimo apskaita susijusias ataskaitas bei dokumentus teikia Šilumos sektoriaus apraše nustatyta tvarka.“

8. Pakeisti Aprašo 4 priedo nuorodą ir ją išdėstyti taip:„*pagal Aprašo 30 punktą“.

Komisijos pirmininkė Inga Žilienė

IS-784/509-I-3 priede

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMASDĖL ELEKTROS VARTOTOJŲ ĮRENGINIŲ PRIJUNGIMO PRIE AB „ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS“ ELEKTROS SKIRSTOMŲJŲ TINKLŲ 2019 METŲ

ĮKAINIŲ PATVIRTINIMO

2019 m. vasario 28 d. Nr. O3E-60Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punktu, 67 straipsnio 5–7 dalimis, Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“, bei atsižvelgdama į AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Bendrovė) 2019 m. vasario 22 d. raštą Nr. 19KR-SD-1767 „Dėl naujų vartotojų prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinkle ataskaitos ir prijungimo išlaidų 2018 m. pokyčių tikslinimo“ (reg. Nr. R1-1776), 2019 m. vasario 26 d. elektroninį laišką (reg. Nr. R1-1855), 2019 m. vasario 27 d. elektroninį laišką (reg. Nr. R1-1862) bei 2019 m. vasario 28 d. raštą Nr. 19KR-SD-1947 „Dėl elektros naujų vartotojų prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų 2019 metų įkainių tvirtinimo“ (reg. Nr. R1-1896), ir į Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2019 m. vasario 27 d. pažymą Nr. O5E-53 „Dėl elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros skirstomųjų tinklų 2019 metų įkainių patvirtinimo“, Komisija n u t a r i a:

1. Patvirtinti:1.1. elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų įkainius (100

proc.) (be pridėtinės vertės mokesčio):

Vartotojų grupė

Įkainis už 1 kW elektros įrenginių

leistinosios naudoti galios įrengimą ar padidinimą, Eur

Įkainis už 1 m elektros tinklo nutiesimo, Eur

Projekto parengimo įkainis, Eur

Maksimali projektavimo

kaina, Eur

I grupė 20,87 – – –II grupė 115,75 31,55 742,76 742,76III grupė 62,65 24,05 742,76 742,76

Vartotojai, kurių naujai prijungiama ar didinama leistinoji naudoti galia didesnė nei 500 kW

– – – 742,76

Vartotojai, kurių naujai prijungiama ar didinama leistinoji naudoti galia ne mažesnė nei 1 MW

– – – 742,76

1.2. elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų įkainius buitiniams vartotojams, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus (be pridėtinės vertės mokesčio):

Vartotojų grupė

Įkainis už 1 kW elektros įrenginių

leistinosios naudoti galios įrengimą ar padidinimą, Eur

Įkainis už 1 m elektros tinklo nutiesimo, Eur

Projekto parengimo įkainis, Eur

Maksimali projektavimo

kaina, Eur

I grupė 4,17 – – –II grupė 23,15 6,31 148,55 594,21III grupė 12,53 4,81 148,55 594,21

Vartotojai, kurių naujai prijungiama ar didinama leistinoji naudoti galia didesnė nei 500 kW

– – – 594,21

1.3. elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų įkainius kitiems vartotojams, išskyrus buitinius ir pažeidžiamus vartotojus bei naujus vartotojus, kurių elektros įrenginiai pirmą kartą prijungiami prie skirstomųjų tinklų su didesne kaip 1 MW leistinąja naudoti galia arba kurie didina leistinąją naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW (be pridėtinės vertės mokesčio):

Vartotojų grupė

Įkainis už 1 kW elektros įrenginių

leistinosios naudoti galios įrengimą ar padidinimą, Eur

Įkainis už 1 m elektros tinklo nutiesimo, Eur

Projekto parengimo įkainis, Eur

Maksimali projektavimo

kaina, Eur

I grupė 8,35 – – –II grupė 46,30 12,62 297,10 445,66III grupė 25,06 9,62 297,10 445,66

Vartotojai, kurių naujai prijungiama ar didinama leistinoji naudoti galia didesnė nei 500 kW

– – – 445,66

1.4. maksimalią projektavimo kainą vartotojams, kurių įrengiama leistinoji naudoti galia ar didinama leistinoji naudoti galia ne mažesnė kaip 1 MW:

Vartotojų grupė Maksimali projektavimo kaina, EurVartotojai, kurių naujai prijungiama ar didinama

leistinoji naudoti galia ne mažesnė nei 1 MW 668,48

2. Pripažinti netekusiu galios Komisijos 2018 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. O3E-127 „Dėl elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros skirstomųjų tinklų įkainių patvirtinimo“.

3. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d.4. Įpareigoti Bendrovę:4.1. ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. atlikti vidinių sistemų ir valdymo apskaitos

pokyčius, siekiant užtikrinti tikslios informacijos prijungimo įkainių pokyčiams pagrįsti pateikimą Komisijai;

4.2. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo 4.1 papunktyje numatyto įpareigojimo įvykdymo dienos pateikti įpareigojimo įvykdymą pagrindžiančią informaciją.

Šis nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Komisijos pirmininkė Inga Žilienė

II SKYRIUS.

TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI IR PASIŪLYMAI;

IS-784/509-II-1 priedas

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOSCIVILINIO KODEKSO 4.82 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 4.82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4.82 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų gaunamai naudai iš dalinės bendrosios

nuosavybės privalo apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta

tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo narys

Linas Balsys

Projektolyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOSCIVILINIO KODEKSO 4.82 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 4.82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4.82 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų gaunamai naudai iš dalinės

bendrosios nuosavybės privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui)

išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo narys

Linas Balsys

LIETUVOS RESPUBLIKOSCIVILINIO KODEKSO 4.82 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniaiLietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama

tobulinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės reglamentavimą. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų taip pat priskirtinas ir liftas, kuris proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, turintiems pareigą proporcingai savo daliai apmokėti šio objekto išlaikymo, priežiūros ir remonto išlaidas.

Atsižvelgiant į dažnus gyventojų skundus dėl bendrojo naudojimo objektų (pavyzdžiui – lifto) išlaikymo apmokėjimo tvarkos, reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį – nustatyti, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidas paskirstyti pagal realią naudą, gaunamą iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų.

Daugiabučiuose namuose liftas įrengtas, siekiant palengvinti patekimą į aukštesniuose aukštuose įrengtas patalpas. Pirmojo aukšto gyventojams patekti į savo nuosavybės teise valdomas patalpas liftas nereikalingas t.y. pirmojo aukšto gyventojai negauna jokios naudos iš bendrosios dalinės nuosavybės objekto – lifto, tačiau teisės aktai nustato pareigą šių patalpų savininkams apmokėti lifto priežiūros ir išlaikymo išlaidas.

Tais atvejais, kai pirmojo aukšto butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiame name įrengtu liftu patenka ir į žemiau pirmojo aukšto esančias patalpas, minėti asmenys proporcingai savo gaunamai naudai taip pat apmokėtų dalinės nuosavybės objekto priežiūros ir išlaikymo išlaidas.

Šiuo įstatymo projektu siūlomo naudos principo taikymas taip pat leistų teisingiau paskirstyti bendrosios nuosavybės objektų, kaip balkonų laikančiųjų konstrukcijų ar kitų pagrindinių namo konstrukcijų, išlaikymo, priežiūros ir remonto išlaidas tarp daugiabučio namo gyventojų.

Priėmus naujas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti patobulintą gaunamos naudos iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų apskaičiavimo metodiką ir nustatyti koeficientus, pagal kuriuos butų ir kitų patalpų savininkai mokės mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai         Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Balsys. 

3.      Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiaiLietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų

patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai, proporcingai jų gaunamai naudai iš dalinės bendrosios nuosavybės, privalo apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo

projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą ir Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustačius patobulintą mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės objektų apskaičiavimo metodiką, būtų užtikrintas socialiai teisingesnis išlaidų pastatui išlaikyti paskirstymas.

 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijaiPriimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 

          7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtraiĮstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės.

          8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Butų ir kitų patalpų savininkai, proporcingai jų gaunamai naudai iš dalinės bendrosios nuosavybės, privalėtų apmokėti išlaidas ir kitus mokesčius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus koeficientus poįstatyminiuose teisės aktuose.

          9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka          Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos

turėtų priimti           Lietuvos Respublikos Vyriausybė.  

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

 Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikiu.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvadosNėra gauta.

 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos

sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Bendrosios dalinės nuosavybės teisė“, „Pastatų valdymas ir priežiūra“ 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimaiNėra. TeikiaSeimo narys  Linas Balsys

IS-784/509-II-2 priedas

Gerbiami darbo grupės nariai,

Primename, kad Energetikos ir darnios plėtros darbo grupės geriamojo vandens tiekėjų, šilumos, naudojamos karštam vandeniui ruošti, tiekėjų ir vartotojų teisiniam reglamentavimui tobulinti posėdis įvyks šiandieną (02-27) 13.00 val. Seimo III r. 220 k.

Siunčiame Jums posėdžiui skirtą dalomąją medžiagą. Prisegtuke rasite: 1) Lietuvos būsto rūmų pastabas įstatymo projektui XIIIP-1651(2); 2) R. Zabarausko bei A. Miškinio pasiūlymus dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo papildymo.

Taip pat pridedame nuorodas į įstatymo projektus: Šilumos ūkio įstatymo Nr. I-1565 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1651(2):

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/c0d362601d2e11e88a05839ea3846d8e?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=304e8f86-bf7d-4087-a1fc-ed114ca47d8d

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1), 35(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektas (LRV teiktas Seimui, tačiau Seime nepriimtas): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f73cf8b07aa911e89188e16a6495e98c?jfwid=-lgjtzbf98

Pagarbiai

Živilė Rožėnaitė

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijospatarėja Tel.: (8 5) 239 6828, mob. 8 612 02 689 El. p. zivile.rozenaite@lrs.ltwww.lrs.lt

Posėdžio medžiaga pateikiama IS-784/509-II-2 priedas.zip;

IS-784/509-II-3 priedas

IS-784/509-II-4 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 203 4407,faks. (8 5) 203 4692, el. p. info @enmin.lt .

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 302308327

Pagal adresatų sąrašą 2019-02-27 Nr. (19.3-19)3- 279

DĖL TEISĖS AKTO DERINIMO

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija teikia projektą išvadoms gauti dėl Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo 1 pakeitimo.

Energetikos ministerija siekia, kad didelės įmonės savo energijos poreikius kuo detaliau išsianalizuotų ir maksimaliai identifikuotų jos panaudojimo potencialą bei užtikrintų, kad būtų tinkamai nustatytos energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemones. Taip pat Energetikos ministerija įvertino Europos Sąjungos Komisijos rekomendaciją išplėsti patikrą, kurios metu būtų patikrinama ne mažiau kaip 90 proc. visų didelei įmonei nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių, technologinių procesų ir transporto priemonių, neatsiejamų nuo didelės įmonės veiklos bei būtinų šiai veiklai vykdyti, todėl Energetikos ministerija keičia Tvarkos aprašo 16 punktą ir nurodo, kad audito atlikimo metu būtų atliekama ne mažiau kaip 90 proc. visų didelei įmonei nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių, technologinių procesų ir transporto priemonių, neatsiejamų nuo didelės įmonės veiklos bei būtinų šiai veiklai vykdyti, energijos sąnaudų.

Įsakymo pakeitimo projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Įsakymo projektą parengė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyrius, tiesioginis įsakymo projekto rengėjas – vyriausiasis specialistas Adomas Gustys, tel. (8 5) 203 4474, papild. 8, el. p. adomas.gustys@enmin.lt, vadovas – skyriaus vedėjas Mindaugas Stonkus, tel. (8 5) 203 4474, el. p. mindaugas.stonkus@enmin.lt. Pasiūlymus ir pastabas Tvarkos aprašo pakeitimo projektui prašome pateikti per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje nurodytą terminą.

PRIDEDAMA:1. Projektas, 1 lapas;2. Projekto lyginamasis variantas, 1 lapas;3. Adresatų sąrašas, 1 lapas.

1 Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-46 „Dėl įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas)

Viceministras Egidijus Purlys

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS2019-02-27 RAŠTO NR. (19.2-19)3-279

ADRESATŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos;

2. Lietuvos auditorių asociacijai;3. Lietuvos auditorių rūmams;4. Lietuvos energetikos agentūrai;5. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

———————

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

ĮSAKYMASDĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2017 M. VASARIO 22 D.

ĮSAKYMO NR. 1-46 „DĖL ĮMONIŲ, KURIOS NĖRA SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI, ENERGIJOS VARTOJIMO AUDITO ATLIKIMO IR

ATASKAITŲ TEIKIMO PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2019 m. d. Nr.Vilnius

1. P a k e i č i u Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-46 „Dėl Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 16 punktą ir jį išdėstau taip:

„16. Audito metu turi būti analizuojama ne mažiau kaip 90 proc. visų Didelei įmonei nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių, technologinių procesų ir Transporto priemonių, neatsiejamų nuo Didelės įmonės veiklos bei būtinų šiai veiklai vykdyti, energijos sąnaudų, jei jos yra pakankamos energijos vartojimo efektyvumo rodikliams įvertinti ir sudaro galimybes patikimai nustatyti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones.“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.

Energetikos ministras

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

ĮSAKYMASDĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2017 M. VASARIO 22 D.

ĮSAKYMO NR. 1-46 „DĖL ĮMONIŲ, KURIOS NĖRA SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI, ENERGIJOS VARTOJIMO AUDITO ATLIKIMO IR

ATASKAITŲ TEIKIMO PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2019 m. d. Nr.Vilnius

1. P a k e i č i u Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-46 „Dėl Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 16 punktą ir jį išdėstau taip:

„16. Audito metu turi būti analizuojama ne mažiau kaip 80 proc. 90 proc. visų Didelei įmonei nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių, technologinių procesų ir Transporto priemonių, neatsiejamų nuo Didelės įmonės veiklos bei būtinų šiai veiklai vykdyti, energijos sąnaudų, jei jos yra pakankamos energijos vartojimo efektyvumo rodikliams įvertinti ir sudaro galimybes patikimai nustatyti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones.“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.

Energetikos ministras

III SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ TAIKYMO PRAKTIKA

IS-784/509-III-1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJAEKONOMIKOS POLITIKOS GRUPĖ

PAŽYMADĖL SUTIKIMO REORGANIZUOTI VALSTYBINĘ ENERGETIKOS INSPEKCIJĄ PRIE

ENERGETIKOS MINISTERIJOS (TAP-19-239) (19-2038) Nr.

Vilnius 

Projekto rengėjas: Energetikos ministerija.Projekto tikslas: nustatyti, kad jungimo būdu būtų reorganizuota Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI), prijungiant ją prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK).  Dabartinė situacija:Nutarimo projektas parengtas vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu – Vyriausybė: <...> steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų).Nutarimo projektu siūloma reorganizuoti VEI, prijungiant ją prie VKEKK. Toks prijungimas grindžiamas siekiu optimizuoti panašias funkcijas atliekančių įstaigų veiklą. Šių dviejų įstaigų veiklos sričių sąlyčio taškai akivaizdūs: santykiai su tais pačiais reguliuojamos rinkos dalyviais; energetikos veiklos leidimų ir licencijų išdavimas; energetikos įmonių patikrinimai; vartotojų skundų ir ginčų nagrinėjimas energetikos įmonių investicijų techninis / ekonominis vertinimas, Europos Sąjungos elektros ir gamtinių dujų sektorių tinklų kodeksų įgyvendinimas ir t. t.Konsolidavus VKEKK ir VEI funkcijas, siekiama efektyviau vykdyti vartotojų teisių apsaugą, užtikrinti mažesnę finansinę reguliavimo institucijos išlaikymo naštą. Prijungus VEI prie VKEKK, Energetikos ministerija nebeturės pavaldžių biudžetinių įstaigų, bus optimizuota biudžetinių įstaigų veikla, racionaliau naudojami materialiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Numatoma, kad veikiant ne dviem, o vienai rinkos priežiūrą ir reguliavimą vykdančiai institucijai, bus efektyviau naudojami institucijos ištekliai. Atlikus VKEKK ir VEI veiklos analizę, nustatyta, kad nuo antrųjų įstatymų, kuriais siekiama konsoliduoti šių dviejų įstaigų funkcijas, įgyvendinimo metų, galimi sutaupymai iš valstybės biudžeto lėšų per vienus metus, preliminariais institucijų skaičiavimais sieks 2 475,0 tūkst. eurų.Prijungimo būdas pasirinktas nes: 1) prijungimo atveju užtikrinamas veiklos tęstinumas, paprastesnis reorganizavimo administravimas; 2) centralizuotas reorganizavimo valdymas, suteikiama iniciatyvos teisė įstaigai, prie kurios jungiamos kitos įstaigos, išlaikant veiklos tęstinumą; 3) nėra papildomos prievolės reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai dėl viso turto inventorizavimo; 4) paprastesnis personalo administravimo klausimų sprendimas; 5) mažesnė reorganizavimui reikalinga lėšų suma nei sujungimo atveju.Nutarimo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Išlaidos, susijusios su reorganizavimu, bus dengiamos jungiamų institucijų lėšomis.Taip pat pažymėtina, kad Seimas 2019 m. vasario 14 d. Seimo plenariniame posėdyje pritarė Energetikos įstatymo projekto  ir lydimųjų teisės aktų priėmimui, kuriuose įtvirtinta VEI prijungti prie VKEKK ir pakeisti VKEKK pavadinimą į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą.

  Projekto esmė:Nustatyti, kad jungimo būdu būtų reorganizuota Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, prijungiant ją prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.    Derinimas: nutarimo projektas suderintas su suinteresuotoms institucijoms, į visas pastabas atsižvelgta. Vyriausybės Teisės grupė pastabų nutarimo projektui neturėjo.   Atitiktis Vyriausybės programai: nutarimo projektas tiesiogiai Vyriausybės programos neįgyvendina.  

Dalykinio vertimo išvada:Atsižvelgiant į nutarimo pobūdį, siūlytina nutarimo projektą svarstyti Vyriausybės posėdžio B dalyje.  Grupės patarėja                                                                                                Šarūnė Navickaitė-Dulaitienė

IS-784/509-III-2 priedas

Laba diena,Aiškaus tokio reglamentavimo Jūsų užduotu klausimu nepavyko rasti... Klausimą pateikėme LŠTA internetinio puslapio forume kitų šilumos tiekimo įmonių nuomonei, kurį galite rasti https://lsta.lt/forums/topic/del-operatoriu-skaiciaus-katilinese/ Prisijungti prie forumo gali tik registruoti LŠTA narių darbuotojai. Jei nesate užsiregistravęs, siūlome tai padaryti. Forume matysite atsakymus į paklausimą, galėsite diskutuoti.Bet kokiu atveju, jei ką naudingo sužinosime - informuosime.

Pagarbiai_____________________________________

-----Original Message-----From: Gamyba <gamyba@sakiusiluma.lt>

Laba diena,UAB Šakių šilumos tinklai- gamybos vadovas Kęstutis Bauža,norėčiau Jūsų paklausti.-Kokiais teisės aktai ar taisyklėmis vadovaujantis nustatomas operatyvinio-budinčio personalo skaičius pagal katilų galingumus.Pvz.-mūsų atveju, 5MW biokatilas su kond.ekonomaizeriu ir esant lauko temperatūrai žemiau-10,dar papildomai užkuriamas 5MW katilas dirbantis dujomis.Klausimas ar gali dirbti vienas katilų operatorius. Laukiu komentaro šiuo klausimu.Gamybos vadovasK.Bauža.tel-861233635

IS-784/509-III-3 priedas

From: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija <info@lsta.lt> Sent: Wednesday, February 27, 2019 1:22 PM

Subject: KVIETIMAS_LŠTA pasitarimas 2019-03-01

Gerb. įmonių vadovai,

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos turimais duomenimis iš visų ~ 17000 daugiabučių gyvenamųjų namų (toliau – DGN):

1. 1186 namai butuose turi įsirengę šilumos daliklius; 2. 1126 namai butuose turi įsirengę šilumos skaitiklius.

Visi šie butuose įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai yra gyventojų nuosavybė, kurių rodmenys naudojami atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais nustatytam šilumos kiekiui paskirstyti vartotojams.

2016-11-03 LR Seimas papildė Šilumos ūkio įstatymą 11 straipsnio 4 ir 5 punktais, kurie įpareigoja jau pačius šilumos tiekėjus įrengti butuose šilumos apskaitos prietaisus ir už jų įrengimo bei eksploatavimo sąnaudų padengimą gyventojams nustatyti atskirą mokestį, kurio dydį nustato savivaldybės taryba pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, t.y.:

1. jeigu prie šilumos perdavimo tinklo prijungiamas naujas statomas pastatas;2. jeigu prie šilumos perdavimo tinklo esamas pastatas yra modernizuojamas (su tam tikromis

sąlygomis).

Duomenų apie pastatų skaičių, kiek šilumos tiekimo įmonės yra įrengusios šilumos apskaitos prietaisų butuose ir ar savivaldybių tarybos yra nustačiusios mokestį pagal VKEKK nutarimą 2017-05-02 Nr. 03-136, neturime. Šios metodikos 15 p. nustato, kad ji galioja tik tuo atveju, kai butų šilumos apskaitos prietaisai yra šilumos tiekimo įmonės nuosavybėje.

Šių metų vasario 22 d. AB „Prienų šilumos tinklai“ direktorius Ramūnas Blaževičius, kreipėsi į Asociaciją, įvardindamas problemas, su kuriomis įmonė susiduria, kai Prienuose iš 80 DGN 24-iuose gyventojai yra įsirengę šilumos apskaitos prietaisus, kur nėra nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos, o pagal jų parodymus reikia pateikti gyventojams sąskaitas už šilumą.

Informuojame, kad Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija kovo 1 d. (penktadienį), 10.00 val. organizuoja pasitarimą (prisijungimas nuotoliniu būdu adresu: https://meet.lync.com/lsta.lt/meeting/QHHTDB38 (testavimui prašome jungtis anksčiau - nuo 9.45 val.)) šiais klausimais:

- Ar susiduriate su aukščiau išvardintomis problemomis, t.y. kai butuose šilumos apskaitos prietaisai yra gyventojų nuosavybė, o šilumos tiekėjas turi išrašyti sąskaitas naudojantis šių prietaisų parodymais?

- Ar pritartumėte VKEKK siūlymui, kad šiuos prietaisus šilumos tiekimo įmonės išpirktų iš gyventojų, kaip tai buvo padaryta su karšto vandens prietaisais butuose?

- Ir kiti aktualūs klausimai.

Kviečiame aktyviai jungtis ir išsakyti savo nuomonę.

Pagarbiai

_____________________________________Vytautas Stasiūnas

IS-784/509-III-4 priedas

Raštas pateikiamas IS-784/509-III-4-1 priedas.pdf;

IS-784/509-III-5 priedas

DĖL _____________________

2019-02-25Vilnius

Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 8 str. numato pareigą energijos tiekėjams per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti su Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo. Susitarimų sudarymo tikslas – šviesti ir konsultuoti vartotojus apie energiją taupančias priemones ir sprendimus, kurie keičia vartotojų elgseną ir įpročius didinant energijos vartojimo efektyvumą.

Vartotojų švietimo ir konsultavimo turinį reglamentuoja tas pats Įstatymo 8 str. bei 2017 m. rugpjūčio 25 d. LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-221 patvirtintas Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašas (šio metu galiojanti 2018-09-17 Įsakymo 1-254 redakcija). Apraše apibrėžiamas šių susitarimų turinys bei įvardinama pareiga tiekėjams už praėjusiais metais įgyvendintas švietimo ir konsultavimo priemones už praėjusius metus atsiskaityti Energetikos ministerijai. Tiekėjai kasmet už praėjusiais metais įgyvendintas švietimo ir konsultavimo priemones už praėjusius metus parivalo atsiskaityti Energetikos ministerijai pateikdami metinę ataskaitą, kurioje privalomai nurodoma (aprašo 22 p.): švietimo ir konsultavimo priemonės pavadinimas, aprašomos švietimo ir konsultavimo priemonės veiklos ir dalyvaujančios įmonės ar organizacijos, švietimo ir konsultavimo priemonės apimtis (vartotojų tikslinė grupė ir tikslinės grupės dydis), bendras patiektos energijos kiekis, švietimo ir konsultavimo priemonės efektyvumas, ir taikytas energijos sutaupymo koeficientas, apskaičiuota sutaupyta energija vartotojų tikslinei grupei, kiek kainavo tiekėjui įgyvendinti švietimo ir konsultavimo priemonę. Pažymėtina, jog vadovaujantis Aprašo 24 p., Metinė ataskaita gali būti tikslinama tiekėjo iniciatyva arba Energetikos ministerijos prašymu.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai Energetikos ministerijos įgaliota institucija – VĮ Energetikos agentūra su tikslu įsitikinti dalyvavusių švietimo ir konsultavimo priemonėse (pvz., organizuojamuose seminaruose) asmenų skaičiumi ir tuo, jog dalyvavę asmenys atitinka tikslinę grupę, prašo energijos tiekėjų pateikti seminaruose dalyvavusių asmenų sąrašus (protokolus) su vardais bei pavardėmis.

Atkreiptinas dėmesys, jog toks nenuasmenintos informacijos pateikimas būtų priskirtinas asmens duomenų tvarkymo operacijoms, t.y. tokiam teikimui būtų taikomi Reglamento 2016/679 (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, toliau – BDAR) reikalavimai.

BDAR 6 str. 1 d. numato asmens duomenų tvarkymo operacijoms taikomus teisėtumo pagrindus. Pavyzdžiui, toks nenuasmenintos informacijos apie seminaruose dalyvavusius asmenis teikimas būtų teisėtas, jei tai būtų būtina vykdant duomenų valdytojams (energijos tiekėjams) taikomas teisines prievoles (BDAR 6 str. 1 d. (c) p. – t.y. jei, teisės akte, reglamentuojančiame

ataskaitų teikimą, būtų konkrečiai nurodyta, jog kartu su ataskaita privalo būtų teikiami dalyvavusiųjų sąrašai. Tačiau galiojančiame Apraše tai nėra detalizuota – tik nurodoma pateikti informaciją apie vartotojų tikslinę grupę ir tikslinės grupės dydį (be asmens duomenis sudarančios informacijos).

Kitas potencialiai pritaikomas tokio asmens duomenis sudarančios informacijos teikimo pagrindas galėtų būti užduoties, vykdomos viešojo intereso labui vykdymas arba viešosios valdžios funkcijų vykdymas (BDAR 6 str. 1 d. (f) p.). Direktyvos 95/46/EC 29 str. darbo grupė dar 2014 m. balandžio mėn. 9 d. Nuomonėje 06/2014 Dėl teisėtų duomenų valdytojo interesų yra nurodžiusi, jog viešosios valdžios funkcijų vykdymas, kaip duomenų tvarkymo teisėtumo pagrindas, gali būti taikomas ir tuomet, kai tokia operacija nėra konkrečiai nurodyta teisės akte (Nuomonės III.2.5 dalis). Tai iš principo atitiktų mūsų nagrinėjamą situaciją (Apraše tai nėra detalizuota, jog teikiami vardiniai dalyvių sąrašai). Taip pat Nuomonėje 06/2014 yra pasisakyta, jog šis pagrindas galėtų būti taikomas tuomet, kai patas duomenų valdytojas neatlieka viešosios valdžios funkcijų, tačiau operacijos pareikalauja subjektas, įgyvendinantis viešosios valdžios funkcijas. Nagrinėjamu atveju energijos tiekėjai neatlieka viešosios valdžios funkcijų, tačiau operaciją galbūt būtų galima grįsti BDAR 6 str. 1 d. (f) p. nurodytu teisėtumo pagrindu, jei Energetikos ministerija ar jos įgaliota institucija duotų aiškius ir nedviprasmiškus nurodymus tokią informaciją – vardinius seminarų dalyvių sąrašus – pateikti. Tačiau ir šiuo atveju iškyla neaiškumų, kadangi rašytinio aiškaus ir nedviprasmiško nurodymo šiai operacijai atlikti energijos tiekėjams nėra pateikta.

Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir siekdami išvengti atvejų, kai iš fizinių asmenų – energijos taupymo švietimo ir konsultavimo priemonių dalyvių – būtų renkama galimai perteklinė asmeninė informacija, ir ji galimai be teisinio pagrindo būtų teikiama tretiesiems asmenims, prašome paaiškinti:

1) Ar nenuasmenintos informacijos apie švietimo ir konsultavimo priemonių dalyvius (pvz., dalyvių vardinių sąrašų) teikimas yra būtinas vykdant Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos apraše nurodytas pareigas energijos tiekėjams?

2) Jei taip, prašome konkrečiai nurodyti, kokia informacija (asmens duomenys) turėtų būti renkama iš dalyvių ir teikiama? Ar tiesa, jog surinkta dalyvių turėtų būti saugoma tiek pat, kiek ir kiti Apraše nurodyti dokumentai, susiję su švietimo ir konsultavimo priemonės įgyvendinimu, t.y. 3 metus?

3) Kokiu teisės aktu ir kuriuo iš BDAR nurodytų duomenų tvarkymo teisėtumo pagrindų remiantis, ši informacija turėtų būti teikiama Energetikos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai?

(vardas, pavardė) (parašas)

IS-784/509-III-6 priedas

Reglamentavimo ir reikalavimų pagrįstumo, nustatyto Priešgaisrinėmis biokuro saugojimo taisyklėmis, tobulinimas

Problema (esama situacija). Eksploatuojant katilines ir šilumines elektrines, naudojančias biokurą, yra poreikis sukaupti didesnį jo kiekį, užtikrinantį nepertaukiamą darbą, apsidraudžiant nuo kuro tiekimo pertrūkių, siekiant atpiginti šilumą sukaupiant pigesnį kurą ir t.t. Saugomo kuro kiekis priklauso nuo objekto galios ir gali siekti ???? tonų. Dažniausiai naudojama biokuro rūšis yra drėgnos medžio drožlės, kurios saugojamos lauko sąlygomis, pramoniniuose rajonuose, kur ribotos teritorijos ir egzistuoja įvairios paskirties statiniai. Lietuvoje toks biokuro saugojimas nėra pakankamai aiškiai reglamentuotas, galioja įvairūs, galimai nepagrįsti, apribojimai, kyla nesusipratimai tarp biokuro savininkų ir kontroliuojančių įstaigų. Tai sukelia įvairių ginčų, trukdo užtikrinti patikimą šilumos gamybos procesą ir mažinti šilumos tiekimo sąnaudas.

Darbo tikslas: Išnagrinėti Lietuvos ir kaimyninių šalių reikalavimus smulkintos medienos saugojimui, įvertinti galiojančias taisykles ir parengti siūlymus jų tobulinimui.

Techninė užduotis:

1. Atlikti studiją, įvertinant esamą situaciją Lietuvoje bei išnagrinėti Danijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos ar kitų užsienio šalių patirtį, ir palyginti reikalavimus smulkintos medienos saugojimui.

2. Parengti rekomendacijas gaisrinės saugos teisės aktų, reglamentuojančių tokio tipo biokuro saugojimą, papildymui ir/arba parengimui.

3. Rekomendacijose turėtų būti išnagrinėti ir pasiūlyti konkretūs sprendiniai SM1-SM3 tipo medžio drožlių saugojmo lauko sąlygomis reikalavimai:

Reikalavimai biokuro saugojimo teritorijai Maksimalūs krūvų matmenys (biokuro kiekis), priklausomai nuo saugojimo vietos ir laiko. Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp krūvų, nuo pastatų ar infrastruktūros objektų. Prevencijos reikalavimai nuo savaiminio užsiliepsnojimo. Prevencijos reikalavimai nuo išorinio užsidegimo Gaisro gesinimui:

o Gaisro gesinimo sistemų įrengimas ir jų charakteristikų nustatymas priklausomai nuo saugojamo biokuro kiekio ir vietos.

o Minimalaus vandens kiekio gaisrui gesintinti nustatymas priklausomai nuo saugojamo biokuro kiekio ir vietos

Darbo rezultatas: Studijos ataskaita ir atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektas.

LŠTA prezidentas V.Lukoševičius

LŠTA projektų vadovasV.Stasiūnas

IV SKYRIUS.

VIEŠOJI INFORMACIJA;

IS-784/509-IV-1 priedas

Pasitvirtino spėjimai dėl balandžio šilumos kainų – yra staigmenų

www.lrytas.lt 2019-02-26

Spėjimai, kad atšilus orams šilumos gamintojai didmiesčiuose smarkiai sumažins kainas, pasitvirtino su kaupu – tai parodė aukcionas, kurio metu buvo teikiami pasiūlymai pirkti šilumą balandžio mėnesiui.

Šie metai – pirmieji, kai šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai vienodomis sąlygomis, įskaičiavę visas savo sąnaudas, konkuruoja dėl to, kieno pagaminta šiluma bus nupirkta. Pirmiausia privaloma įsigyti tą, kuri yra pigiausia.

Gruodį vykusiuose aukcionuose buvo teikiami pasiūlymai dėl šilumos supirkimo sausį ir vasarį. Tuomet trijuose didmiesčiuose žemiausias kainas pasiūlė nepriklausomi gamintojai.

Tačiau kovo mėnesiui Kaune mažiausią kainą pasiūlė „Kauno energijos“ Petrašiūnų elektrinė, o balandžiui sostinėje – šilumos tiekėja įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT).

Kainos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) teigimu, nuo pernykščio gruodžio įsigaliojusi nauja šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų tvarka davė teigiamų rezultatų, nes, palyginti su kovo mėnesiu, balandžio aukcione kainos didmiesčiuose buvo nuo 14 iki 49 proc. mažesnės.

Kaune, kuriame veikia daugiausia nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), pasiūlyta vidutinė kaina siekė 1,57 cento už kilovatvalandę (kWh) be pridėtinės vertės mokesčio. Tai – net 43,93 proc. mažiau, nei siūlyta kovo aukcione.

Prieš metus šiame mieste NŠG šilumą pardavinėjo beveik 14 proc. brangiau.

Palyginti su kovu, balandžio aukcionui pasiūlyta vidutinė kaina Klaipėdoje buvo 48,63 proc. mažesnė ir siekė 1,69 ct/kwh. Uostamiestyje NŠG tiekiama šiluma per metus atpigo beveik 35 proc.

Tuo metu sostinėje, kurioje nepriklausomų gamintojų iš didmiesčių yra mažiausia, per metus jų tiekiamos šilumos kaina nepasikeitė. Palyginus su kovu, balandžio aukcione šiluma atpigo tik 13,86 proc. – iki 2,92 ct/kWh.

Skirtumai. VKEKK skaičiavimais, balandžiui Kaune veikiantys NŠG pasiūlė beveik 14 proc. pigesnės šilumos nei vidutinė šilumos tiekėjo kaina, Klaipėdoje skirtumas siekė 38,55 proc. – taip pat NŠG naudai.

Išsiskyrė tik Vilnius, nes savivaldybės valdomų VŠT pasiūlyta kaina buvo mažiausia – 2,65 ct/kWh. Kur kas didesnę užsiplėšė „Danpower“, „Forest Investment“ ir kitos jėgainės – jų kaina sukosi apie 3 ct/kWh.

Tačiau ankstesniuose aukcionuose VŠT kainos beveik siekdavo maksimalias, kurias yra patvirtinusi VKEKK: sausiui – 3,6 ct/kWh, vasariui – 3,58 ct/kWh, kovui – 3,43 ct/kWh. Kodėl ji taip smarkiai buvo sumažinta balandžio mėnesiui, VŠT vadovas Mantas Burokas „Lietuvos rytui“ nesugebėjo paaiškinti: „Kaina konkurencinga, daugiau pakomentuoti negaliu.“

Vis dėlto tokia šilumos tiekėjo taktika yra suprantama: kadangi Vilniuje superkama iš esmės visa pagaminta šiluma, šaltesniais mėnesiais galima užsiplėšti ir brangiau, o atšilus nuleisti kainą, kad netektų išjungti gamybos įrenginių.

Įvertinimas. Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius siuntė sveikinimus VŠT adresu, kad ši įmonė pagaliau stojo į konkurencinę kovą ir pradėjo mažinti kainas sostinės gyventojams.

Tačiau, anot V.Kisieliaus, taip nutiko tik baigiantis šildymo sezonui. Tai tik įrodo, kad sostinėje labai trūksta šilumos gamybos įrenginių.

„Jeigu sostinės šilumos rinkoje veiktų daugiau dalyvių, mažesnių šildymo kainų gyventojai galėtų tikėtis ir kitais laikotarpiais.

Tarkim, aktyvus šilumos gamintojų varžymasis ne tik šildymo sezonui einant į pabaigą, bet net šalčiausiais mėnesiais leidžia Kauno ir Klaipėdos gyventojams užsitikrinti daug mažesnes šilumos gamybos kainas ir taip sutaupyti“, – aiškino asociacijos vadovas.

Šilumos kainų skirtumai aukcionuose (ct/kWh)

Miestas   Sausis        Vasaris      Kovas        Balandis

Vilnius    3,42-3,6     3,4-3,58    3,25-3,43   2,65-3,16

Kaunas   3,25-4,21   3,15-4,1    2,14-3,8     1,31-2,96

Klaipėda  2,8-4,26    2,85-4,33   1,59-4,04   1,45-3,49

Šaltinis: „Baltpool“.

https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2019/02/26/news/aukcione-pasitvirtino-spejimai-del-balandzio-silumos-kainu-9375135/

IS-784/509-IV-2 priedas

IS-784/509-IV-3 priedas

Gerbiami, LŠTA nariai,

Dėkojame visiems pritarusiems ir palaikantiems LŠTA veiklą ir planuojamus darbus. Prezidentas bei visa komanda pasižada ir toliau tęsti pradėtus bei prasmingus darbus, stiprinant Lietuvos šilumos ūkį ir jo dalyvius. Toliau ieškosime naujų darbo formų ir priemonių, kad pasiekti konkrečių rezultatų ir pažangos.

Didelį dėmesį skirsime teisėkūrai, nes nuo jos labai priklauso mūsų veiklos sąlygos. Praeitų metų patirtis parodė, kad ir kaip mums daug kas nepatiktų, konfliktavimas, skundai ir teismai mažai tepadeda, nors kainuoja daug nervų ir lėšų. Todėl labiau bandysime siekti konstruktyvaus bendravimo, švietimo, informavimo ir kitaip formuosime nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tam reikia sutelkti daugiau kompetencijos ir gebėjimų LŠTA administracijoje, aktyvesnio LŠTA narių įsitraukimo ir plėsti socialinių partnerių ratą.

Stengsimės glaudžiau bendrauti su LŠTA nariais, kad geriau suprasti poreikius, veiklos specifiką ir tinkamai juos atliepti. LŠTA jau pradėjo naudingos informacijos sisteminį kaupimą, atlieka įvairius analitinius skaičiavimus, siekia padėti surasti teisingus sprendimus šilumos technologijų ir ekonomikos srityje. Visa tai perduosime LŠTA nariams, tikėdamiesi bendros naudos. Žinoma, sėkmingam tokių tikslų įgyvendinimui mums reikia geranoriško bendradarbiavimo, aktyvių diskusijų ir drąsių iniciatyvų.

Linkime visiems sėkmingų darbų ir viltingos nuotaikos jūsų kolektyvuose.

Daugiau informacijos ir akimirkų iš vakar, vasario 21 d., vykusio Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos visuotinio ataskaitinio asociacijos narių susirinkimo rasite mūsų svetainėje www.lsta.lt, tiesioginė nuoroda https://lsta.lt/aktualijos/visuotiniame-lsta-nariu-susirinkime-aptartos-aprupinimo-siluma-perspektyvos/.

Pagarbiai

Valdas LukoševičiusPrezidentas_____________________________________

IS-784/509-IV-4 priedas

NAUJOJI ŠILUMOS SUPIRKIMO TVARKA DIDINA IŠLAIDAS ŠILUMOS GAMYBAI

Nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) iš biokuro pagamintą šilumą centralizuotos šilumos tiekėjams (CŠT) šiemet tenka pirkti brangiau. Pavyzdžiui, sausio mėnesį, kai šilumos poreikis didžiausias, „Vilniaus šilumos tinklai“ NŠG bendrovėms turėjo mokėti 21 proc. daugiau nei prieš metus, o „Klaipėdos energija“ – sumokėjo tiems patiems kaip ir pernai nereguliuojamiems NŠG net 28 % daugiau. Tokį išlaidų šilumos gamybai padidėjimą lėmė šiemet įsigaliojusi nauja Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos (VKKEK) įvesta tvarka, kuri žadėjo didesnę konkurenciją ir mažesnes kanas.

Nuo šių metų įsigaliojusi nauja VKKEK nustatyta šilumos supirkimo tvarka žadėjo padidinti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje ir taip užtikrinti mažesnes šilumos kainas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad naujosios tvarkos efektas – priešingas.

Savivaldybių valdomos CŠT įmonės privalo pirkti šilumą aukcionuose iš pigiausiai ją pasiūliusių NŠG, tačiau šaltaisiais mėnesiais šilumos poreikis toks didelis, kad CŠT įmonės superka visą šilumą iš visų veikiančių NŠG ir dar trūkstamą pagamina pačios.

Kadangi šaltaisiais mėnesiais konkurencijos tarp šilumos gamintojų nėra, VKEKK pamėgino apriboti privataus kapitalo valdomų NŠG aukcionuose parduodamos šilumos kainą, nustatydama kainų ribą, kuri yra artima iš dujų gaminamos šilumos kainai, o kai kuriais atvejais net ją viršija.

VKEKK nustatė kainų „lubas“ visiems šilumą iš biokuro gaminantiems subjektams, darydama prielaidą, kad biokuro katilinė dirba maždaug 5 mėnesius per metus ir gauna apie 4-5% pelno nuo turto vertės, o šiuo atveju vertė atitinka ką tik pastatytos, naujos, katilinės kainą. Nustatant kainų ribą, VKEKK į ją įskaičiuoja aukštas nusidėvėjimo sąnaudas, didelius aptarnavimo kaštus ir pan. Todėl tai, kas teoriškai yra kainos apribojimas, realybėje tapo galimybe NŠG padidinti iš biokuro gaminamos šilumos kainą beveik iki „dujinės“ šilumos kainos.

Pagal 2019 m. sausio mėnesio šilumos aukciono rezultatus, CŠT bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ iš NŠG turėjo nupirkti šilumos už 3,34 mln. eurų, kurią perdavė vartotojams. Tai yra sumokėjo už perkamą šilumą 21 daugiau nei tuo pačiu metu 2018 m. Biokuro kainos šiame laikotarpyje skiriasi nežymiai. Bendrovė AB „Klaipėdos energija“ vien tik nereguliuojamiems NŠG šių metų sausį už jų parduodamą šilumą sumokėjo beveik 700 tūkst. eurų, kai tuo tarpu pernai už tą patį laikotarpį – 500 tūkst. eurų arba 28 mažiau.

Labai panašūs aukcionų rezultatai ir vasario mėnesį. Bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ už šilumą NŠG sumokės apie 3 mln. eurų, o prieš metus – 2,6 mln. eurų. Vasarį NŠG parduota šiluma Vilniuje pabrango 19. Pažymėtina, kad ir pagal senąją tvarką NŠG įmonės visoje Lietuvoje, gal išskyrus Kauną, NŠG dirbo pelningai, o naujoji tvarka atneša dar didesnius pelnus

Kovo mėnesio šilumos aukcionuose NŠG parduodamos šilumos kainos taip pat didesnės nei pernai, o Panevėžyje vienas NŠG aukcione iš biokuro gaminamą šilumą norėjo parduoti net brangiau, nei ji kainuoja gaminant iš dujų. Kai kurie šilumos gamintojai šilumą pardavinėjo žiemos mėnesiais tik

0,01-0,02 ct/kWh pigiau negu leistina riba, nustatyta VKEKK. Tikėtina, kad kitą žiemą įsidrasinę jau visi tai darys. Tai čia „konkurencija“ ar „reguliavimas“?

„Biokuro kainos aptariamu laikotarpiu keitėsi nežymiai, bet naujos VKEKK tvarkos dėka, NŠG iš biokuro gaminamą šilumą šalčiausiais mėnesiais šiemet pardavinėjo reikšmingai brangiau nei pernai. Šis pabrangimas atsidurs gyventojų šildymo sąskaitose. Argi toks yra šilumos rinkos reguliavimo tikslas? Gyventojams naujoji VKEKK tvarka nenaudinga, tačiau ji labai palanki nereguliuojamiems NŠG – šiemet jie gali gauti dar didesnius pelnus“. Balandžio mėnesį, kai jau baigiasi šildymo sezonas, greičiausiai prasidės reali konkurencija tarp šilumos gamintojų. Bet kam ji tada įdomi, kai didžiausios šildymo sąskaitos jau apmokėtos.

Konkuruojant „pilnais kaštais“, suprantama, visi šilumos gamintojai stengsis kuo daugiau uždirbti žiemos mėnesiais, nes vasarą daugeliui iš jų teks „prastovėti“. Tai didins šildymo sąskaitas šalčiausiais mėnesiais, augs kompensacijos remtiniems vartotojams ir biudžetinių istaigų išlaidos. O gal kas nors tiki, kad privatūs investuotojai ateina dalinti labdaros ir nepasinaudos bet kokia galimybe užsidirbti geresnio pelno?

Nemėgstantiems skaičių: - Ar gali būti veiksminga konkurencija tarp 2-4 konkurentų?- Ar konkurencija padidės, jei du iš jų nutrauks veiklą?- Ar gali būti lygiavertė konkurencija jeigu vieni dalyviai „sureguliuoti“ ir teikia viešąją

paslaugą, o kiti rūpinasi tik savo pelnu?- Ar pristačius perteklinių šilumos gamybos įrenginių izoliuotoje rinkoje sumažės jų

išlaikymo kaštai? - Ar lengva sugaudyti privatininko pelną ir priversti juo pasidalinti su vartotojais?- Ar galima daryti ilgalaikes viešąsias investicijas, kai situacija CŠT sistemoje gali bet kada iš

esmės pasikeisti?

Šie ir daugeli kitų kylančių klausimų liudija, kad VKEKK nustatyta naujoji šilumos supirkimo tvarka nėra tvari, turi daug trūkumų ir privalo būti iš esmės peržiūrėta. Būtina sukurti prielaidas konstruktyviai konkurencijai Lietuvos šilumos rinkoje, kuri pirmiausiai paisytų vartotojų interesų, o tam būtina koreguoti Šilumos ūkio įstatymą.

Šiuo atveju neanalizuojame šilumos tiekėjų dalyvavimo šilumos aukcionuose, nes jie visi reguliuojami, atlyginimai fiksuoti, pelnai ribojami (nuostoliai ne) ir valstybė bet kada gali nustatyti jiems kainodarą ir motyvaciją. Beje, pasiūlius ir nepriklausomiems šilumos gamintojams dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir CŠT įmonės, jie kategoriškai atsisako...

NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ ŠILUMOS AUKCIONUOSE SIŪLOMŲ KAINŲ POKYTIS. LYGINAMI ATITINKAMI LAIKOTARPIAI 2018 M. IR 2019 M. (NUO 2019 M. ĮSIGALIOJO NAUJA VKEKK TVARKA).

Sausio mėn. šilumos aukcionų rezultatai

Miestas NŠG šilumos kaina

aukcionuose 2018-01,

2019 m. nustatyta leistina šilumos

kainų riba aukcionuose

Dujiniais katilais

pagaminamos šilumos kaina,

NŠG šilumos kaina

aukcionuose

Pastabos

ct/kWh biokuro katilinėms,

ct/kWh

ct/kWh 2019-01, ct/kWh

VILNIUS 2,94 – 3,01 3,60 3,42 – 3,58 Visa NŠG šiluma supirkta

KAUNAS 2,60 – 3,29 4,26 4,21 aukcione 3,25 – 4,05 Visa NŠG šiluma supirkta

KLAIPĖDA 2,74 – 2,90 4,30 4,26 aukcione 2,80 - 3,99 Visa NŠG šiluma supirkta

PANEVĖŽYS – 4,38 3,98 aukcione 3,78 Visa NŠG šiluma supirkta

VISAGINAS 1,23 – 3,33 3,72 3,63 – 3,71 Visa NŠG šiluma supirkta

Vasario mėn. šilumos aukcionų rezultatai

Miestas NŠG šilumos kaina

aukcionuose 2018-01, ct/kWh

2019 m. nustatyta leistina šilumos

kainų riba aukcionuose

biokuro katilinėms,

ct/kWh

Dujiniais katilais

pagaminamos šilumos kaina,

ct/kWh

NŠG šilumos kaina

aukcionuose 2019-01, ct/kWh

Pastabos

VILNIUS 2,85 – 3,01 3,58 3,40 – 3,51 Visa NŠG šiluma supirkta

KAUNAS 2,84 – 3,00 4,13 4,21 aukcione 3,17 – 4,05 Visa NŠG šiluma supirkta

KLAIPĖDA 2,75 – 2,86 4,37 4,33 aukcione 2,85 - 4,00 Visa NŠG šiluma supirkta

PANEVĖŽYS – 4,19 3,98 aukcione 3,78 (tik vienas NŠG)

Visa NŠG šiluma supirkta

VISAGINAS 1,94 – 3,33 3,79 3,69 – 3,77 Visa NŠG šiluma supirkta

Kovo mėn. šilumos aukcionų rezultatai

Miestas NŠG šilumos kaina

aukcionuose 2018-01, ct/kWh

2019 m. nustatyta leistina šilumos

kainų riba aukcionuose

biokuro katilinėms,

ct/kWh

Dujiniais katilais

pagaminamos šilumos kaina,

ct/kWh

NŠG šilumos kaina

aukcionuose 2019-01, ct/kWh

Pastabos

VILNIUS 2,85 – 3,01 3,43 3,25 – 3,42 Visa NŠG šiluma superkama

KAUNAS 2,16 – 2,70 3.83 4,21 aukcione 2.76 – 3.23 Dalis NŠG gaminamos šilumos

bus nenupirktaKLAIPĖDA 2,05 – 2,88 4,04 4,04 aukcione 3.00 - 3.83 Visa NŠG šiluma

superkama

PANEVĖŽYS–

4,10 3,59 aukcione 3,76 Vieno NŠG šiluma turėtų būti

neperkama, nes brangesnė nei dujinė

VISAGINAS 2,27 – 3,33 3,64 3,59 – 3,63 Visa NŠG šiluma superkama

IS-784/509-IV-5 priedas

Taupys išteklius ir tausos gamtą: KTU kuriama atsinaujinančių energijos šaltinių sistema

www.delfi.ltVerslas

Siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir kiek įmanoma sumažinti žalą aplinkai, sprendimų ieškoma įvairiose srityse. Pastatų energetinis efektyvumas – viena jų. Kauno technologijos universitetas (KTU) ėmėsi iniciatyvos ir drauge su UAB „Via Solis“ diegia atsinaujinančių energijos šaltinių sistemą, kuri padės ne tik tvariai naudoti energiją, bet tarnaus ir edukaciniams tikslams.

Kaip rašoma pranešime spaudai, praėjusiais metais ant KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) stogo užkeldintos pirmosios net 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijos. Iki šiol 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto KTU pastato patalpos buvo šildomas iš miesto centralizuotos sistemos tiekiama energija ir vien jų šildymo išlaidos per metus sudarydavo apie 80 tūkst. eurų (2014 m. sunaudota 951 MWh šilumos energijos). Dar virš 50 tūkst. eurų būdavo išleidžiama elektros energijai, gaunamai elektros skirstomaisiais tinklais (2014 m. sunaudota 402 MWh). Tokia situacija keičiama iš esmės.

Naudos ir saulės, ir geoterminę energiją Elektros ir elektronikos bei Statybos ir architektūros (SAF) fakultetų mokslininkai, drauge su konkursą laimėjusia tarptautine įmone „Via Solis“, baigia įgyvendinti projektą, kurio rezultatas – fakultetų gaminamai energijai bus panaudoti saulės ir geoterminės energijos šaltiniai. „Suprasdama, kad klimato kaitos problema aštrėja ir gali būti išspręsta tik bendromis visų pastangomis ir tvariomis iniciatyvoms, KTU bendruomenė nusprendė savo pavyzdžiu parodyti, kaip galima apsirūpinti energija panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius“, – sako KTU EEF profesorius Saulius Gudžius. Pagrindinis projekto tikslas – mažinti į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekį, su kuriuo klimato kaita ir yra labiausiai asocijuojama.

„KTU sukuria CO2 per elektros energiją ir šiluminės energijos suvartojimą, tad projekto eigoje vyksta SAF šiluminio mazgo rekonstrukcija integruojant 180kW geoterminės energijos siurblį, įrengiant 500 m3 geoterminį požeminį rezervuarą, vasaros laikotarpiu sugeneruotai geoterminei energijai kaupti. Vykdoma KTU serverinės šaldymo sistemų integracija ir montuojama 380kW galios saulės energijos elektrinė“, – pasakoja „Via Solis“ generalinis direktorius Rimvydas Karoblis.

Dvi problemos – vienas sprendimas Pasak jo, kompleksiškai peržiūrėjus KTU energijos vartojimo šaltinius atkreiptas dėmesys į tai, jog didžiausias šio komplekso elektros vartotojas yra Skaičiavimo centras, kurio serverių šaldymo poreikiai ir sudaro didžiąją dalį elektros suvartojimo. „Kita vertus, čia pat už sienos sprendėme kitą klausimą – kur dėti goeterminio siurblio generuojamą šaltį, kurį diegėme su tikslu pakeisti SAF šilumos šaltinį, – aiškina R. Karoblis, – tad natūraliai gimė idėja apjungti šių dviejų problemų sprendimus sukuriant bendrą geoterminio šildymo-šaldymo sistemą, kuri naudotų elektros energiją pagamintą iš saulės. Taip drauge su KTU modifikavome projekto idėją ir radome dar daugiau galimybių, kaip pasiekti geresnius rezultatus mažinant universiteto išskiriamą CO2 emisiją“.

Pasak S. Gudžiaus, projektas tampa ne tik gera iniciatyva apsirūpinti energija, panaudojant atsinaujinančios energijos šaltinius, bet ir naujų, inovatyvių technologinių sprendimų pavyzdžiu. „Vykdant projektą nuspręsta integruoti šiuos skirtingus energijos šaltinius į pastatų energetines sistemas, taip pasiekiant aukštą energetinė efektyvumą ir išnaudojant visus šių šaltinių teikiamus privalumus“, – sako KTU profesorius.

Jo teigimu, KTU bendruomenė vaidina svarbų vaidmenį projekte, padėdama kurti naujus technologinius sprendimus, kurie yra būtini sėkmingam projekto įgyvendinimui. Atsinaujinančių energijos šaltinių sistemos suteiks galimybę ir studentams susipažinti su efektyviu energijos gamybos inžinerinių sistemų taikymu. Projekto pagrindu kuriamoje atsinaujinančių šaltinių ir mikrotinklų laboratorijoje, studentai galės atlikti bandymus, kartu tai bus ir bazė atlikti tyrimus baigiamiesiems projektams.

Išskirtinis projektas Tuo tarpu R. Karoblis sako, kad verslui patirtis tokiame projekte labai naudinga ir įdomi dėl kelių priežasčių. „Tai unikalus projektas – dar nesu girdėjęs apie tokį, kuriame geoterminės katilinės sugeneruotas šaltis būtų panaudotas serverių aušinimui, serverių generuota šiluma – pastatų šildymui kaupiant ją požeminėje talpykloje, integruojant elektros gamybą iš saulės energijos. Šis projektas – puikus plataus atsijauninančių šaltinių panaudojimo ir mokslo bei verslo bendruomenių bendro darbo pavyzdys“, – sako „Via Solis“ generalinis direktorius. Planuojama, kad jau pavasarį dalis energijos KTU gaus iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Siekiama pagaminti iki 20 proc. pastatui reikalingos energijos bei 2/3 pastatui reikalingos šiluminės energijos apšildant daugiau kaip 14000 m2 ir per 20 metų laikotarpį sumažinant CO2 išmetamus daugiau nei 6 tūkst. tonų.

Eko energetika 

https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/taupys-isteklius-ir-tausos-gamta-ktu-kuriama-atsinaujinanciu-energijos-saltiniu-sistema.d?id=80417131

IS-784/509-IV-6 priedas

Pasitvirtino spėjimai dėl balandžio šilumos kainų – yra staigmenų

www.lrytas.lt 2019-02-26

Spėjimai, kad atšilus orams šilumos gamintojai didmiesčiuose smarkiai sumažins kainas, pasitvirtino su kaupu – tai parodė aukcionas, kurio metu buvo teikiami pasiūlymai pirkti šilumą balandžio mėnesiui.

Šie metai – pirmieji, kai šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai vienodomis sąlygomis, įskaičiavę visas savo sąnaudas, konkuruoja dėl to, kieno pagaminta šiluma bus nupirkta. Pirmiausia privaloma įsigyti tą, kuri yra pigiausia.

Gruodį vykusiuose aukcionuose buvo teikiami pasiūlymai dėl šilumos supirkimo sausį ir vasarį. Tuomet trijuose didmiesčiuose žemiausias kainas pasiūlė nepriklausomi gamintojai.

Tačiau kovo mėnesiui Kaune mažiausią kainą pasiūlė „Kauno energijos“ Petrašiūnų elektrinė, o balandžiui sostinėje – šilumos tiekėja įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT).

Kainos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) teigimu, nuo pernykščio gruodžio įsigaliojusi nauja šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų tvarka davė teigiamų rezultatų, nes, palyginti su kovo mėnesiu, balandžio aukcione kainos didmiesčiuose buvo nuo 14 iki 49 proc. mažesnės.

Kaune, kuriame veikia daugiausia nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), pasiūlyta vidutinė kaina siekė 1,57 cento už kilovatvalandę (kWh) be pridėtinės vertės mokesčio. Tai – net 43,93 proc. mažiau, nei siūlyta kovo aukcione.

Prieš metus šiame mieste NŠG šilumą pardavinėjo beveik 14 proc. brangiau.

Palyginti su kovu, balandžio aukcionui pasiūlyta vidutinė kaina Klaipėdoje buvo 48,63 proc. mažesnė ir siekė 1,69 ct/kwh. Uostamiestyje NŠG tiekiama šiluma per metus atpigo beveik 35 proc.

Tuo metu sostinėje, kurioje nepriklausomų gamintojų iš didmiesčių yra mažiausia, per metus jų tiekiamos šilumos kaina nepasikeitė. Palyginus su kovu, balandžio aukcione šiluma atpigo tik 13,86 proc. – iki 2,92 ct/kWh.

Skirtumai. VKEKK skaičiavimais, balandžiui Kaune veikiantys NŠG pasiūlė beveik 14 proc. pigesnės šilumos nei vidutinė šilumos tiekėjo kaina, Klaipėdoje skirtumas siekė 38,55 proc. – taip pat NŠG naudai.

Išsiskyrė tik Vilnius, nes savivaldybės valdomų VŠT pasiūlyta kaina buvo mažiausia – 2,65 ct/kWh. Kur kas didesnę užsiplėšė „Danpower“, „Forest Investment“ ir kitos jėgainės – jų kaina sukosi apie 3 ct/kWh.

Tačiau ankstesniuose aukcionuose VŠT kainos beveik siekdavo maksimalias, kurias yra patvirtinusi VKEKK: sausiui – 3,6 ct/kWh, vasariui – 3,58 ct/kWh, kovui – 3,43 ct/kWh. Kodėl ji taip smarkiai buvo sumažinta balandžio mėnesiui, VŠT vadovas Mantas Burokas „Lietuvos rytui“ nesugebėjo paaiškinti: „Kaina konkurencinga, daugiau pakomentuoti negaliu.“

Vis dėlto tokia šilumos tiekėjo taktika yra suprantama: kadangi Vilniuje superkama iš esmės visa pagaminta šiluma, šaltesniais mėnesiais galima užsiplėšti ir brangiau, o atšilus nuleisti kainą, kad netektų išjungti gamybos įrenginių.

Įvertinimas. Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius siuntė sveikinimus VŠT adresu, kad ši įmonė pagaliau stojo į konkurencinę kovą ir pradėjo mažinti kainas sostinės gyventojams.

Tačiau, anot V.Kisieliaus, taip nutiko tik baigiantis šildymo sezonui. Tai tik įrodo, kad sostinėje labai trūksta šilumos gamybos įrenginių.

„Jeigu sostinės šilumos rinkoje veiktų daugiau dalyvių, mažesnių šildymo kainų gyventojai galėtų tikėtis ir kitais laikotarpiais.

Tarkim, aktyvus šilumos gamintojų varžymasis ne tik šildymo sezonui einant į pabaigą, bet net šalčiausiais mėnesiais leidžia Kauno ir Klaipėdos gyventojams užsitikrinti daug mažesnes šilumos gamybos kainas ir taip sutaupyti“, – aiškino asociacijos vadovas.

Šilumos kainų skirtumai aukcionuose (ct/kWh)

Miestas   Sausis        Vasaris      Kovas        Balandis

Vilnius    3,42-3,6     3,4-3,58    3,25-3,43   2,65-3,16

Kaunas   3,25-4,21   3,15-4,1    2,14-3,8     1,31-2,96

Klaipėda  2,8-4,26    2,85-4,33   1,59-4,04   1,45-3,49

Šaltinis: „Baltpool“.

https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2019/02/26/news/aukcione-pasitvirtino-spejimai-del-balandzio-silumos-kainu-9375135/

V skyrius.

RENGINIAI

IS-784/509-V-1 priedas

IS-784/509-V-2 priedas

From: natalija.jarmulkovic@vvtat.lt <natalija.jarmulkovic@vvtat.lt> Sent: Wednesday, February 27, 2019 9:52 AMTo: natalija.jarmulkovic@vvtat.ltSubject: Kvietimas į Europos vartotojų dienai skirtą konferenciją „Vartok atsakingai“ (2019-03-14)

Laba diena,

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba organizuoja kasmetinę Europos vartotojų dienai skirtą konferenciją „Vartok atsakingai“.

Konferencija vyks 2019 m. kovo 14 d., nuo 9.30 val. iki 14.00 val. verslo centre „Kauno Dokas“ (Jonavos g. 7, Kaunas). Maloniai kviečiame atstovą dalyvauti.

Registruotis į renginį kviečiame iki 2019 m. kovo 12 d. adresu https://goo.gl/7iF8iA.

Kvietimas kartu su konferencijos programos projektu pridedamas. Dėl išsamesnės informacijos maloniai prašome kreiptis.

Pagarbiai

Natalija Jarmulkovič Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistėtel. (8 5) 205 5403, el. p. natalija.jarmulkovic@vvtat.lt

VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius, tel. (8 5) 262 6751, faks. (8 5) 279 1466, el. p. tarnyba@vvtat.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188770044.

Institucijoms pagal sąrašą 2019-02- Nr.

KVIETIMAS Į KONFERENCIJĄ „VARTOK ATSAKINGAI“

Maloniai Jus kviečiame į 2019 m. kovo 14 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos organizuojamą kasmetinę Europos vartotojų dienai skirtą konferenciją „Vartok atsakingai“.Vartotojas yra socialiai atsakingas ir sąžiningas, jeigu supranta savo asmeninio vartojimo pasekmes ir savo, kaip pirkėjo galia, siekia socialinių pokyčių. Todėl šių metų konferencijos metu bus siekiama atsakyti į klausimus, kaip ugdyti atsakingą vartotoją, ar sudėtinga taupyti ir vartoti atsakingai ir koks yra verslo vaidmuo atsakingo bei tvaraus vartojimo kultūros formavime. Konferencijos metu įvairios organizacijos pasidalins gerąja praktika ir vykdomomis iniciatyvomis, bus aptarti vartotojų sprendimai ir jų įtaka aplinkos taršai, institucijų atstovai pasidalins energijos vartojimo taupymo ir asmeninių finansų valdymo patarimais, o atviros diskusijos metu bus siekiama atsakyti į klausimą, ar lietuviai yra socialiai atsakingi vartotojai. Konferencija vyks 2019 m. kovo 14 d., nuo 9.30 iki 14.00 val., verslo centre „Kauno Dokas“ (Jonavos g. 7, Kaunas). Registruotis į renginį maloniai kviečiame adresu https://goo.gl/7iF8iA iki 2019 m. kovo 12 d.PRIDEDAMA. Konferencijos programos projektas, 1 lapas.

Pagarbiai

Direktorė

Neringa Ulbaitė

Natalija Jarmulkovič, tel. (8 5) 205 54 03, el. p. natalija.jarmulkovic@vvtat.lt

VI SKYRIUS

NAUDINGA INFORMACIJA

IS-784/509-VI-1 priedas

LESK LIETUVOS ENERGETIKŲ SENJORŲ KLUBAS VILNIUS, Rinktinės g. 2, LT- 09310, Kodas 191934112, Tel. +370 682 63265, El. p.: vilius.saduikis@gmail.com , Ats. s. LT917300010125253548 Swedbank AB

2019.02. 27 Nr. 1902-

LŠTA nariams

DĖL PAGALBOS RUOŠIANT BENDROVĖS PASIŽYMĖJUSIŲ DARBUOTOJŲ BIOGRAFIJAS

Lietuvos energetikų senjorų klubas ruošia tęstinį leidinio „Lietuvos energetika“ VIII tomą, kuris bus skirtas energetikų biografijoms. Leidinyje, kartu su visais Lietuvos energetikais, turėtų solidžiai atsispindėti energetikai – šilumininkai, o kad kokybiškai paruošti darbuotojų (esamų ir buvusių) biografijas mums reikalinga įmonių pagalba. Pagrindiniai atrankos kriterijai:

- aukštasis išsilavinimas,- ne mažiau 25 metai darbo stažo energetikoje.

Prašau Jūsų pavesti personalo skyriui atrinkti kandidatus ruošiamam leidiniui. Toliau mūsų klubo atstovai kontaktuos su Jūsų nurodytu asmeniu ir bendromis jėgomis paruoš tinkamas biografijas.

Šį darbą planuojama atlikti 2019 metų bėgyje.

Priedai:1. LESK laiškas LŠTA prezidentui V.Lukoševičiui (Apie leidinį informuota asociacijos

ataskaitiniame susirinkime 2019.02.21d.).2. Rekomendacijos ruošiamoms biografijoms.

Pagarbiai

Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas Vilius Šaduikis

LESK LIETUVOS ENERGETIKŲ SENJORŲ KLUBAS VILNIUS, Rinktinės g. 2, LT- 09310, Kodas 191934112, Tel. +370 682 63265, El. p.: vilius.saduikis@gmail.com , Ats. s. LT917300010125253548 Swedbank AB

2019.02.18 Nr. 1902- 04

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentui Valdui Lukoševičiui

DĖL BŪSIMO LEIDINIO „LIETUVOS ENERGETIKA“ VIII T.

Lietuvos Energetikų senjorų klubas dėkingas už pagalbą ruošiant tęstinį leidinio „Lietuvos energetika“ VII tomą, kuris buvo pateiktas energetikų visuomenei jau š.m. sausio pradžioje. Sekantis tomas (VIII t.) bus skirtas energetikų biografijoms ir čia turėtų solidžiai atsispindėti energetikai – šilumininkai, nes Jie sugebėjo per keletą dešimtmečių pakelti mūsų termofikaciją iki pirmavimo tarptautiniu lygiu.

Kokybiškai paruošti darbuotojų (esamų ir buvusių) biografijas mums reikalinga LŠTA įmonių pagalba. Pagrindiniai atrankos kriterijai:

- aukštasis išsilavinimas,- ne mažiau 25 metai darbo stažo energetikoje.

Prašau mūsų prašymą pagarsinti asociacijos bendrovėms. Toliau planuojame bendrauti tiesiogiai su bendrovėmis.

Priedas: Rekomendacijos ruošiamoms biografijoms..

Pagarbiai

Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas Vilius Šaduikis

Priedas RUOŠIAMŲ BIOGRAFIJŲ APIMTYS Gerb.Kaip buvome sutarę, siunčiu pasiūlymą, kas turėtų būti rašoma biografijose:

- pavardė, vardas;- gimimo data, vieta;- tėvų užsiėmimas, pageidautina jų vardai ir pavardės (motinos mergautinė)- mokymosi įstaigos, baigimo datos;- darbovietės, tremties vietos;- titulai ir apdovanojimai;- esminiai darbo rezultatai, objektai, įrenginiai;- visuomeninė veikla;- išleistos, parašytos knygos;- išskirtiniai pomėgiai;- pasiekimai kultūros, meno, sporto srityse;- aprašomo žmogaus šeima (žmona, vaikai, anūkai)- mirties data, palaidojimo vieta.(mirusiems)

Pagarbiai.Saulius Kutas

P.S. Šis pasiūlymas nėra griežtai privalomas ir yra rekomendacinio pobūdžio (pagal galimybes).Būtinos sąlygos:

A) aukštasis išsilavinimas (su didele išimtim – spec. vidurinis)B) nemažiau 25 m. darbas energetikoje.

Taip pat reikalinga kokybiška nuotrauka.

Vilius Šaduikis

IS-784/509-VI-2 priedas

From: Elžbieta Germanovič <elzbieta.germanovic@smartcontinent.com> Sent: Wednesday, February 27, 2019 11:24To: Valdas Lukoševičius <valdas.lukosevicius@lsta.lt>Subject: dėl Klimato kaitos stratgeijos atnaujinimo

Laba diena,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018 m. spalio 22 d. pasirašė sutartį su Smart Continent LT, UAB dėl Lietuvos ūkio sektorių analizės atlikimo, įvertinant Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, atskirų sektorių potencialą mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl Strategijos tikslų, uždavinių atnaujinimo ir efektyviausių įgyvendinimo priemonių poreikį, siekiant veiksmingai įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją, ilgalaikius tikslus ir ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų iki 2030 m. teisės aktuose įtvirtintus Lietuvos klimato kaitos švelninimo (išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo) ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius. Atliekant Lietuvos ūkio sektorių analizę be kitų metodų yra numatyta įvertinti sektorių būklę pagal su sektoriumi susijusių valstybės ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų įžvalgas (raštas dėl bendradarbiavimo prisegtas). Jūsų kandidatūrą pasiūlė Aplinkos ministerijos atstovai. Interviu klausimynas (prisegtas) apima kelių rūšių klausimus: apie sektoriaus vystymosi tendencijas, planuojamas intervencijas ateityje, apie sektoriaus pranašumus ir kliūtis, su kuriomis susiduria sektorius.                                                                                                                                                                                                                                                        

Interviu atlikti norėtume per šią savaitę (galime susitikti gyvai arba pasikalbėti telefonu, tinka taip pat atsakymai raštu). Ar turėtumėte galimybę susitikti?

Kilus klausimams – maloniai prašau kreiptis šiuo el. paštu ar žemiau nurodytu tel. numeriu.

PagarbiaiElžbieta GermanovičProjektų vadovė 

 Smart Continent LT UABOlimpiečių g. 1A-6 | LT- 09235 | Vilnius | LietuvaTel.: +37052196679 | Faksas +37052196679 e-paštas: elzbieta.germanovic@smartcontinent.com | www.smartcontinent.comĮ. k 300144142PVM kodas LT100001908917

Tyrimas dėl išmetamųjų ŠESD mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos Lietuvos ūkio sektoriuose, įvertinant jų būklę, įgyvendinamas ir planuojamas įgyvendinti raidos strategijas,

gerąją praktiką ir potencialą

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018 m. spalio 22 d. pasirašė sutartį su Smart Continent LT, UAB dėl Lietuvos ūkio sektorių analizės atlikimo, įvertinant Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, atskirų sektorių potencialą mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl Strategijos tikslų, uždavinių atnaujinimo ir efektyviausių įgyvendinimo priemonių poreikį, siekiant veiksmingai įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją, ilgalaikius tikslus ir ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų iki 2030 m. teisės aktuose įtvirtintus Lietuvos klimato kaitos švelninimo (išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo) ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius.

Atliekant Lietuvos ūkio sektorių analizę be kitų metodų yra numatyta įvertinti sektorių būklę pagal su sektoriumi susijusių valstybės ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų įžvalgas. Jūs esate atrinktas kaip interviu respondentas, Jūsų kandidatūra suderinta su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Dėkojame už Jūsų dalyvavimą interviu.

Interviu dalyvavo:

Interviu data: Interviu pradžia: Interviu pabaiga:

1. Kaip manote, ar sektorius per ateinantį dešimtmetį augs? Kodėl taip manote? Kokios intervencijos skatina sektorių augti?

Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius išliks stabilus, nes dėl renovacijos mažės šilumos suvartojimas tačiau prijungiami nauji daugiabučiai, individualūs namai ir kiti kurie konpensuos sumažėjimą. CŠT sistemų plėtra numatyta NENS ir NŠUPP ir jos skatinimui skiriama ES parama, klimato kaitos programos lėšos, taikomas lengvatinis PVM, remiama kogeneracija ir tikėtina centralizuotas vėsumos tiekimas.

2. Kaip vertinate sektoriaus technologinę pažangą?

CŠT sektorius technologiškai vystosi pagal geriausią ES šalių patirtį:

70% šilumos gamyboje iškastinio kuro naudojimas pakeistas atsinaujinančiais ištekliais; Decentralizuotos grupinės šilumokaitinės įrengiant automatizuotus šilumos punktus

kiekviename pastate; Kiekviename pastate įrengti įvadiniai šilumos skaitkliai, daugiausiai su nuotoliniu

nuskaitymu; Didelė dalis vamzdynų pakeista į iš anksto izoliuotus vamzdynus su pratekėjimo indikacija; Šilumos gamybos šaltiniuose įrengti efektyvus šilumos panaudojimo įrenginiai, procesai

daugiausiai automatizuoti;

Kokiomis kryptimis vystosi sektorius technologiniu požiūriu?

Kogeneracinių elektrinių statyba didelėse CŠT sistemose; Vyksta pastatų šildymo sistemų renovacija ir modernizavimas; Šilumos gamybai plačiau naudojamos komunalinės atliekos ir biokuras; Optimizuojamos ir plečiamos CŠT sistemos prijungiant naujus vartotojus.

Kokios technologijos vystosi pasauliniu mastu?

Pereinama į žematemperatūrinio šilumos tiekimo sistemas; Aplinkos ir atliekinės energijos panaudojimas šilumos ir elektros gamybai; Trumpalaikės ir ilgalaikės šilumos akumuliavimo įrenginiai ir sistemos; Centralizuotas vėsumos tiekimas; Kuriamos kompleksinės, integruotos šilumos, elektros ir vėsumos gamybos ir tiekimos

sitemos;

Ar jos pritaikomos / pritaikytinos Lietuvoje? Kas skatina / skatintų sektorių atnaujinti technologijas?

Dauguma pasaulinių technologijų pritaikomos Lietuvoje. Klimato kaitos uždavinių įgyvendinimas; Energijos išteklių kainų nestabilumas; Konkurencija su kitais šildymo būdais; Valstybės teikiami signalai per paramos ir mokestines priemones.

3. Kokį poveikį sektoriui daro ES geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB)? Kaip vertinate jų diegimo galimybes Lietuvos energetikos sektoriuje?

Lietuvos CŠT įmonės aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose kurie skirti keistis informacija apie geriausius prieinamos gamybos būdus. Visi naujausi projektai įgyvendinami atsižvelgiant į geriausią ES šalių patirtį.

4. Kaip vystysis išteklių, naudojamų šilumai gaminti, struktūra šilumos gamybos sektoriuje? Kodėl? Kokie veiksniai lemia pokyčius arba stabdo pokyčius?

Biokuro naudojimas jau pasiekė maksimumą. Toliau bus diegiama saulės ir aplinkos bei atliekinės energijos panaudojimo ir akumuliavimo sistemos kurios sumažins priklausomybę nuo pirminių kuro išteklių ir jo kainų. Tai skatina visų kuro kainų neapibrėžtumai ir svyravimai. Taip pat skatina konkurenciją su dujiniu šildymu, elektriniu šildymu ir kitais alternatyviais būdais. Pokyčius lemia valstybės reguliavimo, kainodaros ir paramos priemonės.

Dalis sektoriaus įmonių dalyvauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, dalis – nedalyvauja, t. y. dalis įmonių už išmestą šiltnamio efekto sukeliančių dujų kiekį, viršijantį suteikiamų apyvartinių taršos leidimų kiekį, turi sumokėti, kitos įmonės – nemoka.

5. Kaip vertinate įmonių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių ES ATLPS, galimybes mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį? Ar šios galimybės skiriasi? Kodėl?

6. Kaip vertinate įmonių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių ES ATLPS, pastangas mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį? Ar šios pastangos skiriasi? Kodėl?

Maži šilumos gamintojai nedalyvauja ES ATLPS todėl ateityje nesant nemokamų ATL gali susidaryti nepalankios ir nelygiavertės konkurencijos sąlygos. Absoliuti dauguma CŠT įmonių suinteresuotos atsisakyti iškastinio kuro todėl aktyviai, reikšmingai išmetamų ŠESD kiekį. Sutaupyti ATL padeda modernizuoti CŠT sektorių. Nedalyvaujančios ES ATLPS įmonės suinteresuotos tik ekonominiu veiklos rezultatu.

7. Ar įmonėms reikalinga pagalba (finansinė, reguliavimo, konsultavimo ir kitokia) ŠESD mažinimui? Kurioms įmonėms – didelėms, vidutinėms ar mažoms – reikalinga pagalba? Kas skatina / verčia įmones imtis veiksmų? Ar įmonės ir be valstybės intervencijos pačios imtųsi veiksmų?

Kai kurioms įmonėms reikalinga finansinė ir reguliavimo pagalba spartesniam ŠESD išmetimo mažinimui. Šios investicijos (pikinių šilumos poreikių tenkinimui) ekonomiškai neatsiperkančios ir jų pakeitimui iš iškastinio kuro į atsinaujinančius išteklius reikia papildomos ekonominės motyvacijos ir paramos.

Klimato kaita sukelia įvairius padarinius: dažnesnius temperatūrų svyravimus, kritulių kiekio persiskirstymas ir netolygumas per metus ir dėl jų padažnėjusios sausros ar potvyniai, vėjo gūsingumas ir dažnesnės audros ir pan. Sektoriuje klimato kaita gali pakenkti dėl pažeidžiamos ir niokojamos infrastruktūros, sutrikdomų tiekimo grandinių, gali nukentėti produkcijos žaliavų kokybė, sandėliavimo sąlygos, padidėti išlaidos produkcijos kondicionavimui ir transportavimui ir pan.

8. Koks yra šilumos gamybos sektoriaus poreikis prisitaikyti prie klimato kaitos? Kokios priemonės palengvintų prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių? Kokių priemonių trūksta Lietuvoje?

CŠT sektoriuje vis dar naudojama 20-30% iškastinio kuro kuris turi būti pakeistas atsinaujinančiais ištekliais. Šį perėjimą palengvintų saulės, aplinkos ir atliekinės energijos panaudojimo didesni apimtys. Tam reikia investicijų į naujus šilumos šaltinius ir į šilumos akumuliavimo sistemas, kurios pagerintų esamų busimų šilumos generavimo šaltinių panaudojimo efektyvumą.

9. Kokios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės būtų naudingiausios ir reikalingiausios Lietuvos šilumos gamybos sektoriuje?

Finansinės ir ekonominės priemonės skatinančios pilną perėjimą prie atsinaujinančių išteklių naudojimo šilumos gamybai. Iškastinis kuras dar naudojamas pikinių poreikių tenkinimui didžiuosiuose miestuose. Ekonominės skatinimo ir paramos priemonės šalia ES ATLPS būtinos, kad įgyvendinti pilną iškastinio kuro pakeitimą atsinaujinančiais ištekliais ir minimizuoti ŠESD išmetimą.

Įmonėms, kurios dalyvauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai yra nustatyti vadovaujantis ES teisės aktais ir įgyvendinamaisiais Lietuvos teisės aktais. Tuo metu įmonėms, kurios nedalyvauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, yra nustatytas vienas bendras tikslas, o skirstymas tarp sektorių iki šiol buvo vykdomas proporcionaliai pagal išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Iki 2020 m. Lietuva gali didinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kurie nedalyvauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Tačiau nuo 2021 m. šis kiekis turės būti mažinamas.

10. Kaip manote, kaip sektoriai turėtų pasidalinti įsipareigojimą? Į kokius rodiklius ar veiksnius turėtų būti atsižvelgiama? Kokį įsipareigojimą galėtų prisiimti energetikos sektorius (nedalyvaujantis ES ATLPS)?

Šilumos ūkis turi būti toliau efektyvinamas, įgyvendinami klimato kaitos uždaviniai tačiau dalis tokių investicijų didina šilumos kainas. Didesnis nemokamų ATL kiekis arba aukštesnės jų kainos padėtų sparčiau įgyvendinti strateginius uždavinius.

IS-784/509-VI-3 priedas

Sent: Tuesday, February 26, 2019 2:38 PMTo: LŠTA – Mantas Paulauskas <mantas@lsta.lt>Subject: Silotec ieško inžinierių, planuotojų

Sveiki, Mantai,

Kaip ir kalbėjome telefonu, persiunčiu informaciją apie įmonę iš Vokietijos, kuri teiraujasi, ar yra inžinerinių biurų, su kuriais galėtų susitikti verslo kelionės po Baltijos šalis metu. Pridedu įmonės prezentaciją bei nuorodą į tinklapį:

www.allg-silotec.de

Trumpai apie įmonę:

Beginning with the silos for wood pellets made of high-tech fabric, industry and foodstuff constructions till prototype layouts for an action artist Christo, christmass decorations for international companies, special emptying systems with control, covers for leisure sector till special drapery for elk rescure in Norway- we offer you in a real meaning of this word - ready solutions for different situations.

Ačiū ir lauksiu žinių!

Mit freundlichen Grüßen | Pagarbiai,

Matas BriliusProjektleiter Großprojekte | Projektų vadovas

Deutsch-Baltische Handelskammer (AHK) | Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) Vinco Kudirkos g. 6 | LT-03105 Vilnius | T +370 5 212 79 30 | F +370 5 213 1013       

matas.brilius@ahk-balt.org | www.ahk-balt.org

IS-784/509-VI-4 priedas

Gerb. įmonių vadovai,

Lietuvos energetikų senjorų klubas ruošia tęstinį leidinio „Lietuvos energetika“ VIII tomą, kuris bus skirtas energetikų biografijoms. Leidinyje, kartu su visais Lietuvos energetikais, turėtų solidžiai atsispindėti energetikai – šilumininkai, o kad kokybiškai paruošti darbuotojų (esamų ir buvusių) biografijas knygos rengėjams reikalinga įmonių pagalba. Šį darbą planuojama atlikti 2019 metų bėgyje.

Persiunčiame Lietuvos energetikų senjorų klubo prašymą padėti atrinkti kandidatus ruošiamam leidiniui.Daugiau informacijos bei atrankos kriterijai pateikiama pridedamuose raštuose.

Kilus neaiškumams prašome kreiptis į:Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentą Vilių Šaduikįvilius.saduikis@gmail.commob. tel. 8-682 63265

Pagarbiai

Valdas LukoševičiusPrezidentas_____________________________________

LESK LIETUVOS ENERGETIKŲ SENJORŲ KLUBAS

VILNIUS, Rinktinės g. 2, LT- 09310, Kodas 191934112, Tel. +370 682 63265, El. p.: vilius.saduikis@gmail.com , Ats. s. LT917300010125253548 Swedbank AB

2019.02. 27 Nr. 1902-

LŠTA nariams

DĖL PAGALBOS RUOŠIANT BENDROVĖS PASIŽYMĖJUSIŲ DARBUOTOJŲ BIOGRAFIJAS

Lietuvos energetikų senjorų klubas ruošia tęstinį leidinio „Lietuvos energetika“ VIII tomą, kuris bus skirtas energetikų biografijoms. Leidinyje, kartu su visais Lietuvos energetikais, turėtų solidžiai atsispindėti energetikai – šilumininkai, o kad kokybiškai paruošti darbuotojų (esamų ir buvusių) biografijas mums reikalinga įmonių pagalba. Pagrindiniai atrankos kriterijai:

- aukštasis išsilavinimas,- ne mažiau 25 metai darbo stažo energetikoje.

Prašau Jūsų pavesti personalo skyriui atrinkti kandidatus ruošiamam leidiniui. Toliau mūsų klubo atstovai kontaktuos su Jūsų nurodytu asmeniu ir bendromis jėgomis paruoš tinkamas biografijas.

Šį darbą planuojama atlikti 2019 metų bėgyje.

Priedai:3. LESK laiškas LŠTA prezidentui V.Lukoševičiui (Apie leidinį informuota asociacijos

ataskaitiniame susirinkime 2019.02.21d.).4. Rekomendacijos ruošiamoms biografijoms.

Pagarbiai

Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas Vilius Šaduikis

Priedas RUOŠIAMŲ BIOGRAFIJŲ APIMTYS Gerb.Kaip buvome sutarę, siunčiu pasiūlymą, kas turėtų būti rašoma biografijose:

- pavardė, vardas;- gimimo data, vieta;- tėvų užsiėmimas, pageidautina jų vardai ir pavardės (motinos mergautinė)- mokymosi įstaigos, baigimo datos;- darbovietės, tremties vietos;- titulai ir apdovanojimai;- esminiai darbo rezultatai, objektai, įrenginiai;- visuomeninė veikla;- išleistos, parašytos knygos;- išskirtiniai pomėgiai;- pasiekimai kultūros, meno, sporto srityse;- aprašomo žmogaus šeima (žmona, vaikai, anūkai)- mirties data, palaidojimo vieta.(mirusiems)

Pagarbiai.Saulius Kutas

P.S. Šis pasiūlymas nėra griežtai privalomas ir yra rekomendacinio pobūdžio (pagal galimybes).Būtinos sąlygos:

A) aukštasis išsilavinimas (su didele išimtim – spec. vidurinis)B) nemažiau 25 m. darbas energetikoje.

Taip pat reikalinga kokybiška nuotrauka.

Vilius Šaduikis