lietuvos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimo ataskaita

Lietuvos savivaldybių asociacija

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma

VIETOS VEIKĖJŲ VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO GEBĖJIMŲ TYRIMAS

Tyrimo ataskaita

Parengė tyrėjų grupė:

V.Ilgius

A. Gražulis

O. Žuravliova

Vilnius 2010

Vietos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimas

Turinys

Įvadas...............................................................................................................................................3Socialinės-demografinės apklaustųjų charakteristikos....................................................................4Tyrimo rezultatai...........................................................................................................................10

2


Įvadas

2010-2011 m. Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bedradarbiavimo organizacijų platforma bei Suomijos vietos ir regionų valdžių asociacija (suom. Kunttalitto) įgyvendina Europos Sąjungos įšorės pagalbos agentūros (EuropeAid) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos finansuojamą projektą „Informacija apie vystomąjį bendradarbiavimą Lietuvos vietos pareiškėjams“ (angl. Development Education Reaching Out Lithuanian Local Players). Vienas šio projekto tikslų – ištirti Lietuvos vietos veikėjų – potencialių ir esamų vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvų dalyvių požiūrį į vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą bei pasirengimą dalyvauti vystomojo bendrdarbivimo ir vystomojo švietimo iniciatyvose Lietuvoje ir užsienyje. Vykdant šį projektą, naudojant internetinę apklausų platformą ir organizuojant ekspertinius interviu, 2010 m. balandžio-liepos mėn. buvo atliktas Lietuvos vietos veikėjų tyrimas. Šių metodų derinimas leido tiek sužinoti bendras visuomenės nuostatas vystomojo bendradarbiavimo koncepcijos atžvilgiu, tiek ir įvertinti atskirų, specifiniais kultūriniais ir profesiniais bruožais (pvz. tautinių mažumų atstovų bei jau turinčiųjų patirties vystomojo bendradarbiavimo srityje) pasižyminčių visuomenės sektorių atstovų nuostatas.

Vietos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimas atliktas siekiant įvertinti Lietuvos savivaldos institucijų politikų ir tarnautojų, savivaldos mastu paslaugas teikiančių biudžetinių švietimo, kultūros, socialinių ir kitų įstaigų darbuotojų, vietos nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ar neformalių grupių lyderių, vietos aktyvistų požiūrį, poreikius ir galimybes dalyvauti vystomajame bendradarbiavime.

Tyrimas buvo vykdomas trimis etapais. Pirmojo etapo metu buvo parengtas klausimynas ir identifikuoti respondentams patogiausi informaciniai kanalai. Antrojo etapo metu savivaldos institucijų politikai bei tarnautojai, biudžetinių švietimo, kultūros, socialinių ir kitų įstaigų darbuotojai, vietos nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ar neformalių grupių lyderiai bei vietos aktyvistai buvo paprašyti atsakyti į klausimus, pateiktus internetinėje apklausų platformoje „publika.lt“ (pilnas adresas http://www.publika.lt/apklausa-15-4bdf3681b1f36.html, žr. priedą Nr. 1). Trečiojo etapo metu atliktas atsakymų apibendrinimas ir suformuluotos išvados.

Tyrimo anketą paprašėme atsakyti 102 respondentų, reziduojančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus apskrityse. 97 respondentai atsakė į klausimus, 60 iš jų save intentifikavo kaip vietos veikėjus. Struktūruotos apklausos klausimyną sudarė tiek tiesioginiai, tiek atviri klausimai, sudarant galimybę respondentams pateikti savo vertinimų bei sąvokų formuluotes.

3

http://www.publika.lt/apklausa-15-4bdf3681b1f36.html


Socialinės-demografinės apklaustųjų charakteristikos

Tyrimo metu apklausti 97 tyrimo respondentai, 60 iš jų save intentifikavo kaip vietos veikėjus ir pateikė atsakymus į tyrėjų suformuluotus klausimus. Daugiausiai tarp atsakiųsiųjų į klausimus buvo vietos nevyriausybinių organizacijų aktyvistų (36,62 proc. respondentų) bei vietos savivaldos institucijų tarnautojų (30,99 proc.) (žr. 1 pav.).

Toks respondentų pasiskirstymas iš esmės atitinka tradicinę vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvų dalyvių struktūrą: daugelyje Vakarų šalių didžiają vystomojo bendradarbiavimo veiklų dalį atliekanevyriausybinės organizacijos, dažnai besispecializuojančios tam tikruose sektoriuos, pvz., kovos su skurdu, žmogaus teisių apsaugos, moterų teisių, vaikų ir jaunimo laisvalaikio organizavimo, plietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimo ir pan. Greta šių, jau tradiciniais tapusių vystomojo bendradarbiavimo veikėjų, itin didelis vaidmuo tenka vietos savivaldos institucijoms, kaip arčiausiai piliečių esančioms valdžios struktūroms, turinčioms stabilius finansavimo šaltinius ir pakankamus administracinius gebėjimus tiek pagalbos kolegoms iš menkiau išsivytsčiusių šalių projektų organizavimui ir administravimui, tiek ir ir gerosios patirties, kurią gali perduoti savo partneriams.

1 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kuriai iš vietos veikėjų grupių save priskirtume“ pasiskirstymas.

Tyrimo respondentai pasižymi aukštu išsilavinimo lygiu: didžioji dauguma atsakiusiųjų turi universitetinį aukštąjį išsilavinimą (86,89 proc.), beveik visi kiti respondentai yra įgiję neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą (9,84 proc.) (žr. 2 pav.). Tai iš

4


da;ies paaiškinama respondentų grupės specifika – pvz. reikalavimu, kad valstybės tarnautojai turėtų aukštąjį išsilavinimą.

2 pav. Respondentų išsilavinimas.

Beveik trys ketvirtadaliai – 72,31 proc. – respondentų yra moterys. (žr. 3 pav.). Tai nestebina, mat moterys aktyviai veikia nevyriausybinėse organizacijose, taip pat, remiants Vastybės tarnybos departamento prie VRM teigimu, daugiau nei du trečdalius valstybės tarnautojų sudaro moterys1.

3 pav. Respondentų lytis.

Tarp tyrimo respondentų daugiausia buvo 35-50 metų suaugusių asmenų (31,15 proc.), taip pat 26-35 metų amžiaus tyrimo dalyvių (27,87 proc.). Beveik ketvirtadalis respondentų yra vyresnio amžiaus – 50-65 metų (24,59 proc.). Jaunimas (18-26 metų amžiaus grupė) sudarė 13,11 proc. atsakovų, vyresni nei 65 metų senjorai – 3,28 proc. (žr. 4 pav.).

Toks respondentų pasiskirstymas, turint omenyje vystomojo bendradarbiavimo sąvokos sąyginį naujumą Lietuvoje, leidžia daryti prielaidą, jog tik nedidelė respondentų dalis – jaunesni asmenys, su vystomuoju bendradarbiavimu galėjo susipažinti mokslo ar studijų metu. Kartu galima teigti, kad didžioji respondentų dalis su vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo sąvokomis susipažino profesinės veikslos metu. Savo ruožtu, tai reiškia, kad ši sąvoka daugeluiui respondentų yra pažįstama labiau iš

1 Valstybės tanybos departamento prie VRM duomenys

5


praktinės pusės, kaip praktiniai įgyvendinimo aspektai, tuo tarpu teoriniai jos aspektai, fundamentalūs tikslai turėtų būti menkiau pažįstami.

4 pav. Respondentų amžius.

Analizuojant respondentų užsiėmimą matyti, kad dažniausiai atsakymus į tyrimo klausimu pateikė vidurinio lygmens vadovai (41,67 proc.) bei specialistai (37,5 proc.). Aukščiausio lygmens vadovai sudarė 11,48 proc. respondentų (žr. 5 pav.).

Pažymėtina, kad šios trys respondentų kategorijos apima beveik visus tyrimo dalyvius. Menkas kitų užsiėmimų atstovų dalyvavimas aiškintinas tiek menku studentų, pensininkų ar verslininkų įsitraukimu į vystomojo bendradarbiavimo veiklą (kas aiškintina tiek sąvokos naujumu, tiek ir kiek besiskiriančiu pagrindinės veiklos pobūdžiu), tiek ir tyrimo specifika (pasirinkta internetinės apklausos forma bei orientavimusi į turinčius ar galinčius turėti patirties vystomojo bendradarbiavimo ar vystomojo švietimo srityje).

5 pav. Respondentų užsiėmimas.

6


Respondentai pateikė duomenis apie savo darbo užimamose pareigose ar veiklos organizacijoje trukmę. Trečdalis respondentų nurodė 2-5 metų darbinės veiklos patirtį, labiau patyrusių (5-10 metų dirbančių) tyrimo dalyvių buvo 22,92 proc. 10-15 metų išdirbusių dabartinėse pareigoe asmenų skaičius sudaro 14,58 proc., o didžiausią (didesnį nei 15 metų) stažą turintys vietos veikėjai sudarė net 18,75 proc. (žr. 6 pav.).

6 pav. Respondentų stažas dabartinėje darbovietėje.

Kaip jau buvo minėta, į tyrimo klausimus daugiausiai atsakė respondentai, gyvenantys Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. 39,58 proc. respondentų yra sostinėje gyvenantys vietos veikėjai, 22,92 proc. atsakiusiųjų gyvena daugiau nei 100 000 gyventojų turinčiame mieste – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje. 16,67 proc. respondentų gyvena vidutinio dydžio miestuose (turinčiuose 20 000 – 100 000 gyventojų). Mažiausia respondentų dalis – kiek daugiau nei šeši procentai gyvena nedideliuose miestuose, o dešimtadalis – mažuose miesteliuose ar gyvenvietėse (500 – 5 000 gyventojų) (žr. 7 pav.).

Gautas respondentų pasiskirstymas iš dalies atitinka gyventojų pasiskirstymą Lietuvos miestuose (16,4 % sostinėje, 23,8 % kituose didžiuosiuse miestuose),2 visų pirma dėl pernelyg didelio sostinės atstovų lyginamojo svorio turime. Kitą vertus, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis institucinių vystomojo bendradarbiavimo veikėjų yra iš sostinės, toks pasiskirstymas laikytina duokle realiai situacijai.

2 Žr. M3010210: Gyventojų skaičius metų pradžioje. Požymiai: miestas ir metai, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010210&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3239&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= <2010 m. birželio mėn.>

7

http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010210&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3239&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14




7 pav. Respondentų gyvenamoji vieta.

Galiausiai, atlikdami tyrimą siekėme įvertinti respondentų požiūrio priklausomybę nuo gaunamų pajamų lygio. Apibendrinant gautus rezultatus, pažymėtina, kad didžiausia dalis – daugiau nei trečdalis (37,7 proc.)respondentų, teigė gaunantys vidutines (1 500 – 2 500 Lt/mėn.)3 pajamas, daugiau nei penktadalio (22,92 proc.)pajamos svyruoja tarp 800 ir 1 500 Lt. Beveik šeštadalis respondentų (16,39 proc.) teigė gaunantys didesnes nei vidutines – (2 500 – 3 500 Lt) per mėnesį pajamas. Pačiai turtingiausiai grupei – gaunančių didžiausias (> 3 500 Lt/mėn.) pajamas save priskyrė taip pat beveik šeštadalis (16,39 proc.) atsakiusiųjų į klausimus (žr. 8 pav.).

8 pav. Respondentų pajamų lygis.

Apibendrinant pažymėtina, jog tyrime dalyvavę respondentai pasižymėjo didesniu nei vidutinis pajamų lygis Lietuvoje. Šiuo atveju respondentų koreliacija su vidutiniu šalies

3 Tyrimo atlikimo laikotarpiu (2010 m. birželio mėn.) vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudarė 1673,2 Lt, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, <2010 m. birželio mėn.>

8


gyventojų pajamų lygiu nėra tiek svarbi, nes tikslinė respondentų grupė nėra tolygiai pasiskirsčiusi visoje socialinėje struktūroje, o koncentruojasi tam tikrose veiklos sektoriuose (žr. pav. 5).

9


Tyrimo rezultatai

Atlikdami potencialių ir esamų Lietuvos vystomojo bendrdarabiavimo iniciatyvų dalyvių požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą ir gebėimų tyrimą siekėme patikrinti tiek jų subjektyvų suvokimą, tiek ir objektyvias aplinkybes, galinčias įtakoti konkretaus požiūrio susiformavimą.

Paprastumo dėlei, vertindami požiūrį galinčius įtakoti veiksnius, apsiribojome respondentų užsienio kelionių tyrimu. Ttinkamai, pirmiausiai tyrimo dalyvių prašėme apibūdinti jų asmeninę patirtį, susijusią su apsilankymu turtingesnėse, panašaus išsivystymo ir skurdesnėse šalyse. Formuluodami šį klausimą tyrimo autoriai sąmoningai nepateikė turtingų ir skurdžių valstybių sąrašo, vietoje to leisdami patiems respondentams nuspręsti kokias šalis jie laiko turtingesnėmis, panašaus lygmens ar skurdesnėmis nei Lietuva šalimis.

Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė respondentų teigia, kad nėra buvę skurdesnėje nei mūsų šalis valstybėje (51,11 proc.). Neseniai buvusios besivystančios valstybės gyventojus natūraliai traukė domėtis ir lankytis tvirčiau ant kojų stovinčiomis šalimis – Europos Sąjungos šalimis-narėmis, JAV, Kanada ir pan. Akivaizdžiai turtingesnėse šalyse 1-2 kartus yra pabuvoję bent pusė rspondentų (50,88 proc.), daugiau nei 5 kartus tokiose šalyse lankėsi 10,53 proc. atsakiusiųjų (žr. 9 pav.).

Nemažai respondentų teigia buvę panašaus išsivystymo šalyse, kuriomis respondentai įvardino buvusio socialistinio lagerio valstybes, kaimynines šalis, buvusias sovietines respublikas. Nemažai respondentų ten lanko gimines, vyksta darbo reikalais ar poilsiauti (58,18 respondentų tokiose valstybėse lankėsi bent 1-2 kartus).

Atsakymai į šį klausimą parodė, jog didesnė respondentų dalis neturi asmeninės patirties, susijusios su gyvenimu skurdesnėse nei Lietuva valstybėse. Iš to galima daryti išvadą, jog realūs vystomojo bendrdarabiavimo su itin skurdžiomis šalimis poreikiai visų pirma bus suvokiami remiantis netiesiogiai gaunama informacija, bei asmeniniu suvokimu, paremtu visų pirma savo šalies ar savo regiono aktualijomis. Atitinkamai šis klausimas leidžia daryti išvadą, jog formuojant nacionalinius vystomojo švietimo prioritetus ypatingas vaidmuo turi būti skiriamas informacinėms priemonėms ir uo jų tikslingo parinkimo priklausys potencialių ir realių vystomojo bendrdarabiavimo dalyvių suvokimo lygmuo. Šiuo atveju tampa itin svarbus tampa audiovizualines priemones naudojančių informacinių kanalų vaidmuo sikiant vaizdžiai iliustruoti vystomojo bendradarbiavimo poreikius ir prioritetus.

10


9 pav. Respondentų patirtis keliaujant.

Tyrimo metu buvo svarbu sužinoti, kaip respondentai supranta vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo sąvokas, kokias asociajacijas jos jiems kelia, ar sugeba identifikuoti konkrečių vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo pavyzdžių.

Visų pirma tyrimo dalyviai buvo paprašyti savo žodžiais apibūdinti, kaip jie suvokia vystomojo bendradarbiavimo sąvoką. Iš atsakiusiųjų tik 18 respondentų gana tiksliai ir teisingai apibūdino vystomojo bendradarbiavimo turinį. Beveik tiek pat tyrimo dalyvių (19) tik apytikriai galėjo pasakyti, kas yra vystomasis bendradarbiavimas. 24 respondentai negalėjo pateikti teisingos vystomojo bendradarbiavimo definicijos (plačiau žr. 2 priedo 1 lentelę).

Į klausimą apie vystomojo bendradarbiavimo sąvoką gana didelė dalis respondentų nurodė klasikiniu tampantį apibrėžimą, jog tai yra „parama taikai, ekonominiam saugumui ir socialiniam stabilumui pasaulyje“ (20,55 proc.) bei teisingai nurodė, jog tai neatsiejama užsienio politikos dalis (19,18 proc.). Tačiau daugiausia respondentų vystomąjį bendradarbiavimą sieja su specialistų mainais ir technine pagalba skurdesnėms valstybėms (24,66 proc., plačiau žr. 10 pav.), kas nebūtinai gali būti vystomasis bendradarbiavimas per se. Peršasi išvada, kad ši vietos veikėjų pozicija labiau atspindi jų praktinę patirtį.

11


10 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, kas yra vystomasis bendradarbiavimas.

Tarp pateikusių savo atsakymus rasime tokius apibūdinimus: (vystomasis bendradarbiavimas – tai...) „skurdo mažinimas“ arba „specialistų mainai su labiau išsivysčiusiomis šalimis”. Vienas respondentas vystomojo bendradarbiavimo sąvoką pakomentavo taip: „visos išvardintos paramos dažniausiai yra nieko vertos prieš tai neatlikus specialių tyrimų”.

Į klausimą, su kokiomis veiklomis vietos veikėjams asociacijuojasi vystomasis bendradarbiavimas, dažniausi atsakymai buvo „specialistų stažuotės, mokymai, mainai“ (61,7 poc.), „bendradarbiavimas abipus sienų“ (55,32 proc.) bei „užsienio ryšiai“. Tai rodo, jog daugelis šių sąvokų yra naudojamos kaip sinonimai, nesistengiant įsigilinti į jų platesnę reikšmę. Savo ruožtu, tai reiškia, kad daugelio jų turinys dar nėra aiškiai nusistovėjęs tiek visuomenėje, tiek ir tarp specialistų.

Akivaizdu, kad būtina išsamiai atlikti didesnį aiškinamąjį darbą apie įvairių Lietuvos ir Europos Sąjungos vykdomų užsienio politikos priemonių ir instrumentų panašumus ir skirtumus tam, kad vietos veikėjai geriau suprastų šią sąvoką (žr. 11 pav.)

12


11 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, su kokiomis veiklomis asociacijuojasi vystomasis bendradarbiavimas.

Tyrimo dalyvių taip pat paprašėme pateikti bent vieną vystomojo bendradarbiavimo pavyzdį mūsų šalyje. Kiek daugiau nei pusė respondentų sugebėj pateikti tinkamą atsakymą į šį klausimą, o 46,61 proc. negalėjo tokio pavyzdžio įvardinti (žr. 12 pav.).

13


Geriausiai Lietuvos vietos veikėjams pavyko atpažinti Afganistane vykdomas mūsų šalies vystomojo bendradarbiavimo veiklas: „Lietuvos pagalba Afganistanui“, „pagalba Afganistanui atstatyti“, „pagalba Afganistanui mezgimu”, „pagalba Goro provincijai“, „Goro provincijoje mokyklų renovavimas”, „Lietuvos dalyvavimas atstatant Afganistano Goro provincija“. Dažnai buvo minėta ir Lietuvos pagalba Gruzijai: „koncertas rinkti aukas Gruzijai”, „parama Gruzijai“, „Pagalba Gruzijai po Rusijos-Gruzijos konflikto“.

Pastaruosius atsakymus galima vertinti kaip įtakotus tyrimo atlikimo laikotarpio informacinių aktualijų, dominavusių žiniasklaidoje. Greta šių temų, kur kas įdomiau yra nustatyti kokias dar asociacijas visuomenei bei specialistams kelia „vystomojo bendradarbiavimo“ ir „vystomojo švietimo“ sąvokos, taip nustatant kokie vystomojo bendrdrabiavimo projektai bei svokos elementai geriausiai įsisavinti visuomenės sąmonėje.

Atsakydami į aptariamą tyrimo klausimą respondentai pakankamai dažnai minėjo ir kitus konkrečius projektus, vykdomus įvairose besivystančiose šalyse – „Lietuvos parama Ukrainai dėl stojimo į ES“, „NVVO Platformos projektas "Lietuvos visuomenės grupių informuotumo apie vystomąjį bendradarbiavimą didinimas", „mūsų organizacija perteikia savo patirtį Kaliningrado srities ( Rusija ) gyventojams politinėje, socialinėje, kultūrinėje srityje“; „"TV BELSAT" (radijo kanalas Baltarusijai)“, „Lietuvos-Baltarusijos pasienio postų infratsruktūros sukūrimas“ ir kt.

Kitą vertus, pažymėtina, kad nemaža dalis pateiktų atsakymų buvo itin abstraktūs, pvz., tokie respondentų įvardinti pavyzdžiai kaip „URM finansuojami projektai”; „Lietuvos parama demokratijai buvusiose SSRS šalyse“, „Struktūrinių fondų pagalba“, „visuomenės švietimas apie vystomąjį bendradarbiavimą”; „skatinti skurdo mažinimą atsilikusiose šalyse. besivystančiose skatinti demokratijos vystymasi“; „bendri verslo projektai, susigiminiavę miestai. specialistų stažuotės“; „besikuriančios įstaigos konsultacijos su įstaiga, kuri jau teikia neįgaliesiem paslaugas“; „gerosios patirties sklaida tarp savivaldybių“, „švietimo mainų programos, gerosios patirties sklaida“.

Taip pat pažymėtina, kad tyrimo respondentai pateikė ir nemaža tokių pavyzdžių, kuriuos vargu ar gali būti priskirti vystomajam bendradarbiavimui – pvz., „neformaliojo švietimo plėtra (bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų)“, „vieno langelio principas“, „Lietuvos-Lenkijos kaimynystės programa“, „ES bendradarbiavimo per sieną programų remiami projektai, pvz. SouthBaltic programa”.

Žinoma, pasitaikė ir visiškai neadekvačių įrašų – pvz., „pavyzdžių yra visose srityse“ ar „Kubiliaus pastangos gelbėti Lietuvą“. Pažymėtina, kad tokių atsakymų dalis nedaug viršijo statistinės paklaidos ribą, kas įrodo, kad dauguma tyrimo respondentų rimtai ir kruopščiai ieškojo atsakymų pateiktus klausimus.

Taigi toli gražu ne visi respondentai sugebėjo pateikti tinkamus vystomojo bendradarbiavimo pavyzdžius Lietuvoje. Tokie atsakymai liudija menką dalies respondentų sugebėjimą skirti vystomąjį bendradarbiavimą nuo ES teritorinio bendradarbiavimo iniciatyvų, ar naujų švietimo bei valdymo metodų diegimo.

14


12 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie vystomojo bendradarbiavimo veiklos pavyzdžius Lietuvoje ir kitose šalyse.

Aptariant atsakymus į klausimus dėl susipažinimo su vystomojo bendradarbiavimo praktika, pažymėtina, kad tik vos trečdalis respondentų pripažino galį pateikti užsienio šalių vystomojo bendradarbiavimo veiklos pavyzdžių (žr. 12 pav.). Vietos veikėjams akivaizdžiai trūksta daugiau informacijos apie šioje srityje vykstančius procesus ar pasiekimus, užsienio veikėjų patirties pristatymo, kas liudija atitinkamo bendradarbiavimo ar bent jau informacijos apie tokį bendradarbiavim trūkumą.

Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai buvo pateikiami pavyzdžiai, daugelis jų buvo ganėtinai abstraktūs, tokie kaip „ES pagalba Afganistanui”, „tarptautinės bendruomenės veikla kuriant naujas visuomenes Irake, Afganistane“, “Zonta tarptautinio klubo pagalba besivystančioms šalims”, „pagalba nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių šalims“, „bendradarbiavimas su Afrikos šalių mokyklomis tarp Britanijos mokyklų“, „Lenkijos parama Gruzijai“, „originali informacija iš Afrikos šalių Lenkijos media“, „pagalba skurstančioms pasaulio šalims“, „Parama Afrikos salims, Afganistanui ir t.t.“.

Kai kuriais atvejais sunku pasakyti, ar pavyzdžiai galėtų tikrai būti siejami su vystomuoju bendradarbiavimu: pvz., „kaimynė Lenkija Wergozevo mieste gyvuojantis muziejus aktyviai bendradarbiauja tiek su Lietuvos, tiek su kt. miestais“, „Žmogaus teisės“ arba „Įvairios partnerystės abipus sienos programos”. Tokių pavyzdžių buvo ir daugiau

15


(pvz., “specialistų mainų projektai”, “Suomija“, „bendri verslo projektai“, „tarpinstitucinis bendradarbiavimas“, NVO forumai“, . Būta ir visai neadekvačių pavyzdžių (pvz.: „ES parama Graikijai“, „pavyzdžių labai daug”).

Galiausiai buvo užduotas klausimas apie tai, ar vietos veikėjai buvo susidūrę/žino kokią nors jo/jos mieste ar rajone vykdytą vystomojo bendradarbiavimo veiklą.

Pateikti atsakymai rodo, kad tik 41,67 proc. respondentų galėjo prisiminti ir įvardinti konkrečią vietos lygmens vystomojo bendradarbiavimo veiklą (žr. 13 pav.).

13 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie vystomojo bendradarbiavimo veiklos pavyzdžius savo mieste ar rajone.

Tarp tokių veiklų buvo įvardintas „paramos rinkimas Gruzijai“, „pagalba Gruzijos pabėgėliams“, „foto parodos, informacinės akcijos ir paramos rinkimo kampanijos”, “Foto parodos, sekiant pristatyti situaciją besivystančiose šalyse“, „suaugusiųjų švietimo savaitės metu visoje šalyje vykę regioniniai seminarai testuojant vystomojo švietimo programą“, „yra pasirašytos kelios bedradarbiavimo sutartys su savivaldybėmis iš kitų ES valstybių, vyksta pažintiniai vizitai“,

Tarp pateiktų pavyzdžių būta ir ne visai tikslių ar teisingų: „darėme projektą“; „bendri projektai, renginiai su užsienio partneriais“; „vykdome bendradarbiavimo projektą”; „bendravimas su užsienio partneriais (mokyklos, savivaldybė)”; „senamiesčio vystymo pilotinis projektas”; „mūsų mieste veikia vokiečių, lenkų, ukrainiečių ir kitos draugijos“; „studentų nacionalinių ir vietinių organizacijų patirties mainai, mokymų ciklas“; ‚Kauno rajono edukacinė mokykla "Sniego gniūžtė", vykdoma Šalčininkų ir kt. rajonuose“; „Savo organizacijoje“; „keitimasis įvairių sričių specialistų delegacijomis, bendrų projektų vykdymas, ekonimikos ir kt. ryšių vystymas“; „mėgėjų meno koncertinės veiklos keitimasis“; „Vykdomi Norvegijos remiami partnerystės tarp organizacijų projektai“; „Klaipėdoje veika bendruomenės bendradarbiavimo taryba“; „vieno langelio“ principas; „projektai per sieną, susigiminiavę miestai, stažuotės“; „pavyzdžių yra visose veiklos srityse“.

16


Iš šių atsakymų peršasi išvada, kad dalis vietos veikėjų jei ne klaidingai, tai tikrai netiksliai geba identifikuoti vystomojo bendradarbiavimo veiklas, vykdomas vietos lygmenyje. Todėl ganėtinai akivaizdus yra asmeninės patirties, pavyzdžių ir išmoktų definicijų „suvedimo“ poreikis.

Analogiškas klausimų blokas buvo susijęs su vystomuoju švietimu. Pirmiausiai tyrimo dalyviai buvo paprašyti savo žodžiais apibūdinti, kaip jie suvokia vystomojo švietimo sąvoką. Dauguma - 42 respondentai - negalėjo pateikti teisingos vystomojo švietimo definicijos. Ši proporcija yra daug didesnė, nei vystomojo bendradarbiavimo atveju. 13 respondentų tiksliai ir teisingai apibūdino vystomojo švietimo sąvokos turinį. Penki tyrimo dalyviai tik apytikriai galėjo pasakyti, kas yra vystomasis švietimas. (plačiau žr. 2 priedo 2 lentelę).

Atsakydami į klausimą, kas yra vystomasis švietimas, dažniausi atsakymai buvo „visuomenės švietimas apie globalias problemas ir jų sprendimo būdus“ (20,6 proc.), „neformalus švietimas apie pasaulio problemas” (17,09 proc.), „specialistų gebėjimų ugdymas“ (17,09 proc.) bei „šalies gyventojų informavimas apie valstybės paramą besivystančioms šalims“ (15,58 proc.) – žr. 14 pav.

17


14 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, kas yra vystomasis švietimas.

Atsakydami į klausimą, su kokiomis veiklomis vietos veikėjams asociacijuojasi vystomasis švietimas, respondentai dažniausi nurodė bendrai įgyvendinamus projektus su partneriais iš skurdesnių šalių (59,57 proc.), tinklalapius ir žiniaraščius vystomojo bendradarbiavimo tema (49,18 proc.), kultūrinius mainus abipus sienos (44,26 proc.) ar jaunimo savanoriavimą trečio pasaulio šalyse (42,16 proc.). Taip pat reikia pasakyti, kad nemažai tarp pasirinkti galimų variantų išvardintų vystomajam švietimui tinkamų veiklų buvo atsargiai susietos (nurodant atsakymą „veikiau taip“) - žr. 15 pav.

15 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, su kokiomis veiklomis asociacijuojasi vystomasis švietimas.

Tyrimo dalyviai buvo paprašyti pateikti bent vieną vystomojo švietimo pavyzdį Lietuvoje, užsienio šalyje bei savo mieste/rajone.

18


Gerokai mažiau respondentų, nei vystomojo bendradarbiavimo atveju, galėjo pateikti bent vieną vieną vystomojo švietimo veiklos pavyzdį mūsų šalyje – vos trečdalis į šį klausimą atsakė teigiamai, o 67,21 proc. negalėjo tokio pavyzdžio įvardinti (žr. 16 pav.). Dar mažiau – 28,57proc. atsakiusių į klausimą – žinojo bent vieną vystomojo švietimo veiklos užsieninį pavyzdį. Tuo tarpu savo mieste ar rajone vykusios vystomojo švietimo veiklos pavyzdį pateikusiųjų buvo nežymiai daugiau – 36,07 proc.

16 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie vystomojo švietimo veiklos pavyzdžius Lietuvoje ir kitose šalyse.

Iš Lietuvoje vykdomų vystomojo švietimo veiklų respondentai paminėjo tinklalapį pagalba.org, pamokas apie besivystančių šalių švietimo problemas mokyklose, švietimo savaitę "maisto trūkumo" pasaulyje tema (LVJC organizuotas maisto rinkimas mokyklose "Maisto bankui"), globalaus švietimo savaitę, tarptautinę vystomojo švietimo vasaros stovyklą, RAIN projektą, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje nevalstybinio vaikų darželio "Nendrė" vykdomus projektus, ES savanorės iš Gruzijos ir Armenijos pagalbą 2010-2011metais. Vienas respondentas nurodė, jog „pati Lietuva, vykdydama vystomojo bendradarbiavimo politiką, aktyvina regioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, plėtoja dvišalius ir daugiašalius santykius, stiprina politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su

19


įvairiomis valstybėmis, gerina savo įvaizdį pasaulyje.“ Kitas respondentas atsakė į klausimą apie vystomojo švietimo veiklą šitaip: „konkretaus [pavyzdžio] nežinau, bet antropologijos disciplina, dėstoma kai kuriuose Lietuvos universitetuose, padeda studentams išmokti mąstyti už Lietuvos visuomenės ribų, t.y. mąstyti globaliai. Taip pat galbūt tiktų ir organizuojami multikultūriškumo seminarai.

Buvo ir ne visai tikslių ar teisingų atsakymų: pvz., „informacinės kampanijos“, „mokymasis visą gyvenimą“, „įvairūs mokymo projektai, skirti įvairių sričių darbuotojų gebėjimų ugdymui iš ES struktūrinių fondų“, „švietimo įstaigų tarptautinio bendradarbiavimo programos, bendrai vykdomi projektai“, „akcijos skirtos gamtos saugojimui („Darom“), akcijos paremti ligonius, neįgaliuosius, technologinių naujovių diegimas į pilitines, socialines sferas ir pan.“, „aukštųjų mokyklų bendradrabiavimas specialistų rengime, savanorystė“, „visi iš ES struktūrinių fondų vykdomi ,,minkštieji" projektai”, „mokymai, seminarai, suaugusiųjų švietimas, įvairios informacijos sklaida visuomenei“, „ekologinis švietimas“, „studentų mainai“, „savanoriavimas“.

Užsienyje vykę vystomojo švietimo pavyzdžiai buvo retesni. Tarp jų buvo paminėtos Europos vystymosi dienos (European development days), „1 GOAL” projektą pasaulinio futbolo čempionato metu Pietų Afrikoje, Estijos pedagogų darbas Afganistano mokyklose, "Nendrės" projektas su Latvija "Jaunimas demokratijai", Europos globalaus švietimo savaitė

Dalis respondentų negalėjo pateikti konkretesnio vystomojo švietimo pavyzdžio, bet pasidalino savo samprotavimais, pvz. „ES tikslas – paremti darnų, nešališką ir visuotinį žmogiškąjį ir socialinį valstybių partnerių vystymąsi. Žmogaus teisių, demokratijos, įstatymų viršenybės, lyčių lygybės ir gero valdymo skatinimas – neatsiejama šios politikos dalis.“ Kiti respondentai bandė spėlioti, nurodydami abstrakčius pavyzdžius, tokius kaip „mokymasis visą gyvenimą”, „jaunimo aktyvumas išsivysčiusiose šalyse dėl globalių problemų”, „tarptautiniai ryšiiai, bendri projektai su užsienio šalių valstybėmis“, „Testinė veikla, akcijos skirtos ugdyti požiūrį į skurdą, lyčių nelygybę, ekologines problemas ir t.t.“, „telecentrų steigimas“, „savanorystė, kultūriniai mainai”, „studentų mainų programos“. Vienas respondentas nurodė žinantis Suomijoje, Estijoje, Austrijoje vystomojo švietimo veiklas, tačiau jų neįvardino.

Galiausiai buvo užduotas klausimas apie tai, ar vietos veikėjai buvo susidūrę/žino kokią nors jo/jos mieste ar rajone vykdytą vystomojo švietimo veiklą. 36,07 proc. respondentų galėjo prisiminti vietos lygmens vystomojo švietimo veiklą, tuo tarpu beveik du trečdaliai apklaustųjų nebuvo girdėję apie savo vietovėje vykdytą vystomojo švietimo veiklą (žr. 17 pav.).

20


17 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie vystomojo švietimo veiklos pavyzdžius respondentų gyvenamame mieste ar rajone.

Tarp vietinių veiklų buvo nurodyta paskaita apie klimato kaitą, Kvalifikacijos kėlimo projektai savivaldybėje, muziejuje, parodos apie besivystančių šalių situaciją, švietimo savaitė „Maistas visiems“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vykusi Vystomojo švietimo savaitė, konferencija ,,Visuotinio švietimo galimybės ir perspektyvos Lietuvoje – 2010“, globalaus švietimo savaitė. Taip pat kaip vystomojo švietimo pavyzdys buvo nurodyta apskrities administracijos vykdoma regioninė politika pasienyje su Kaliningrado sritimi, apimanti mokymus socialiniais, ekonominiais, politiniais ir kitais klausimais.

Vienok ne visi pateikti pavyzdžiai buvo tiklsūs – pvz. „minkštieji projektai“, „konferencijos, seminarai, diskusijos”, ‘akcija Darom”, „Kauno rajono sveikatą stiprinančių mokyklų veikla“, „kultūriniai mainai, savanorystė, informacija tinklalapyje“, „Visuomenės sveikatos biuro vykdoma veikla“, „mokyklų projektai su užsienio valstybėmis“, „savivaldybes politikai ir specialistai išvykos į kitas šalis pasisemti geros patirties“, „„bendradarbiavimo projektai su užsienio šalimis švietimo, kultūros ir kt. srityse“, „bendruomenių asociacijos“. Vienas iš respondentų nurodė, jog „daugelis mokyklų mieste vykdo bendrus tarptautinius projektus su užsienio šalimis“, kita tyrimo dalyvė nurodė „pati organizanti asmenybės pažinimo mokymus pabėgėliams ir kt.“, o vienas respondentas išvendė tiesaus atsakymo teigdamas, kad „tokių pavyzdžių yra daug“.

Tyrimo rengėjams rūpėjo sužinoti, kokiose vystomojo švietimo veiklose yra dalyvavę vietos veikėjai. Dažniausiai respondentai skaitė leidinį, straipsnį, informaciją internete ar klausėsi reportažo vystomojo švietimo tema (48,94 proc. respondnetų tai darė dažnai, 36,17 proc. retai), pastebėjo socialinę reklamą (38,3 proc. tai darė dažnai, 40,43 proc. retai) bei dalyvavo konferencijoje, seminare ar diskusijoje (34,04 proc. respondentų nurodė tai darę dažnai, 46,81 proc. – retai). Mažiausiai patyrimo respondentai turėjo dalyvaudami piešinių, videoklipų ar panašiuose konkursuose (95,74 proc. to nėra darę niekada) ar patys vedę teminę paskaitą ar pamoką (tokią veiklą dažnai vykdė 12,77 proc. apklaustųjų, retai – 17,02 proc.) – žr. 18 pav.

21


18 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie dalyvavimą vystomojo švietimo veiklose.

Atsakydami į klausimą apie įsitraukimo į vystomojo švietimo veiklas laipsnį, 22,95 proc. respondentų nurėodė patys planuojantys bei organizuojantus šias veiklas, dar 19,67 proc. apklaustųjų nurodė vystomojo švietimo veiklose dalyvaują aktyviai (žr. 19 pav.).

22


19 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie įsitraukimą į vystomojo švietimo veiklas savo mieste ar rajone.

Paprašyti įvertinti vystomojo bendradarbiavimo veiklų, kuriose teko dalyvauti, efektyvumą, tvarumą, pasiektus rezultatus ir naudą, respondentai šias veiklas įvertino teigimai. Veiklų efektyvumą gerai vertino 46,55 proc. apklaustųjų, veiklų naudingumą gerai įvertino 40,68 proc. respondentų. Veiklų tvarumą bei tęstinumą ir jų pasiektus rezultatus gerai vertino trečdalis apklaustųjų (žr. 20 pav.).

23


20 pav. Respondentų vystomojo bendradarbiavimo veiklų vertinimai.

Iš respondentų atsakymų apie dalyvavimo vystomojo švietimo veiklose stažą paaiškėjo, kad daugumai respondentų tai yra naujas patyrimas. 29,15 proc. apklaustųjų iki šiol nėra dalyvavę vystomojo švietimo projektuose ar renginiuose. Trečdalis respondentų neseniai susiduria su šia veikla. Tuo tarpu ne pirmus metus dalyvaujantys vystomojo švietimo veiklose nurodo 22,58 proc. respondentų, o vystomojo švietimo senbuviais save laiko 12,9 proc. apklaustųjų (žr. 21 pav.)

24


20 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie dalyvavimo vystomojo švietimo veiklose trukmę.

Tyrimo metu respondentams uždavėme klausimą, kokios jų manymu institucijos atsakingos už vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą mūsų šalyje.

Iš pateiktų atsakymų į klausimą, kas atsako už vystomąjį bendradarbiavimą, matyti, kad kad dažniausiai teisingai įvardinta Užsienio reikalų ministerija (42 atsakymai), tuo tarpu kitos valstybės užsienio reikalų politiką kuruojančios institucijos paminėtos rečiau (Seimas pažymėtas 22 kartus, Prezidentūra 20 kartų). Kiek stebina tai, jog nemažai tyrimo dalyvių mano, jog už vystomąjį bendradarbiavimą atsako nevyriausybinės organizacijos (44 atsakymai). Tuo tarpu savivaldybes kaip atsakingas už vystomąjį bendradarbiavimą regi tik 28 tyrimo dalyviai. Neramina ir tai, kad dalis respondentų atsakomybę už vystomojo bendradarbiavimo įgyvendina priskiria žinyboms, kurioms ši veikla tikrai nebūdinga (pvz., Finansų ministerija paminėta 19 kartų, Vidaus reikalų ministerija 17 kartų, Ūkio ministerija – 14 kartų. Kultūros ministeriją kaip vystomojo bendradarbiavimo įgyvendintoją pažymėjo pusė respondentų (31)) – žr. 21 pav.)

25


21 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingas institucijas.

Atsakydami į klausimą, kurios institucojos atsako už vystomojo švietimo įgyvendinimą, didesnė dalis respondentų įvardino Švietimo ir mokslo ministeriją (50 atsakymų) ir Užsienio reikalų ministeriją (33 atsakymai). Nemažai respondentų mano, kad už vystomojo švietimo įgyvendinimą atsakingos švietimo įstaigos ar universitetai, taip pat neformalaus švietimo institucijos (po 41 atsakymą), bei nevyriausybinės organizacijos (39 respondentai). Savivaldybes kaip v ystomojo švietimo įgyvendintojas pažymėjo 31 tyrimo dalyvis – žr. 22 pav.

26


22 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį švietimą atsakingas institucijas.

Tyrimo dalyvių teiravomės, kaip jie vertina skirtingų institucijų tarpusavio sąveiką įgyvendinant vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą mūsų šalyje. Abiejose srityse institucijų bendradarbiavimą respondentai buvo linkę vertinti patenkinamai ar prastai.

Vystomojo bendradarbiavimo srityje geriausiai įvertinta nevyriausybinių organizacijų tarpusavio sąveika – ją gerai įvertino ketvirtadalis respondentų (24,19 proc.), patenkinamai 33,87 proc. Palankiai vertintas Europos Sąjungos ir Lietuvos vyriausybės institucijų bendravimas šioje srityje (16,39 proc. vertino gerai, 32,79 proc. patenkinamai). Tuo tarpu ministerijų tarpusavio bendradarbiavimas įvertintas kritiškai (31,15 proc. vertino blogai), taip pat labiau neigiamai vertinti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio santykiai (30,65 proc. vertino blogai) – žr. 23 pav.)

27


23 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį bendradarbiavimą įgyvendinančių institucijų bendradarbiavimo vertinimą.

Vystomojo švietimo srityje geriausiai įvertinta nevyriausybinių organizacijų tarpusavio sąveika – ją gerai įvertino 22,95 proc. respondentų, patenkinamai 32,79 proc. Santykinai neblogai įvertintas savivaldybių ir joms palankių institucijų darbas (19,67 proc. vertino gerai, 29,51 proc. patenkinamai). Tuo tarpu ministerijų tarpusavio bendradarbiavimas bei ministerijų ir savivaldybių institucijų sąveikavimas įvertinti

28


kritiškai (po 26,23 proc. įvertino blogai). Labiau neigiamai įvertinti ir savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio santykiai (24,59 proc. vertino blogai) – žr. 24 pav.

24 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį švietimą įgyvendinančių institucijų bendradarbiavimo vertinimą.

Tyrimo dalyviai turėjo įvertinti už vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą mūsų šalyje atsakingų institucijų veiklą. Abiejose srityse institucijų veiklą respondentai įvertino patenkinamai ar prastai.

29


Nepalankiausių vertinimų už darbą vystomojo bendradarbiavimo srityje sulaukė LR Seimas (34,43 proc. įvertinusių blogai) ir žiniasklaida (atitinkamai 27,42 proc.). Geriausiai vertinamas nevyriausybinių organizacijų (27,87 proc. vertino gerai), savivaldybių ir neformalaus švietimo institucijų darbas (po 19,67 proc. atitinkamai) – žr. 25 pav.

25 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį bendradarbavimą atsakingų institucijų vertinimą.

Vystomojo švietimo srityje taip pat kritiškiausiai įvertintas Seimo (37,1 proc. įvertinusių blogai) ir žiniasklaidos darbas (24,19 proc.), nepalankiai įvertinta ir Švietimo ir mokslo ministerija (22,58 proc.). Geriausiai vėl gi vertinamas nevyriausybinių organizacijų (29,03 proc. vertino gerai), savivaldybių ir neformalaus švietimo institucijų darbas (po 17,74 proc.), palankiai vertinama Prezidentūros veikla (16,13 proc.) – žr. 26 pav.

30


26 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį švietimą atsakingų institucijų vertinimą.

Respondentams buvo užduotas spcifinis klausimas apie vieną iš vystomojo bendradarbiavimo sričių – sąžiningą prekybą. Didesnė dalis respondentų nurodė, kad jiems ši sąvoka yra žinoma (58,06 porc.) – žr. 27 pav. Tačiau paanalizavus tyrimo dalyvių pateiktus akivaizdžiai matyti, kad dalis jų turi miglotą ar netikslų sąžiningos prekybos supratimą (žr. 2 priedo 3 lentelę).

31


27 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už sąžiningą prekybą.

Tyrimo dalyvių prašėme pateikti vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo savivaldos lygmenyje vertinimus.

Respondentai teigiamai vertino teiginius, jog vystomasis bendradarbiavimas ir vystomasis švietimas yra reikalingi savivaldos lygmenyje (80,95 proc. ir 84,13 proc. pritariančių teiginiams), taip pat sutinka, kad vystomasis bendradarbiavimas ir vystomasis švietimas gali būti naudingi vietosa bendruomenėms (po 84,13 proc.). Kiek santūriau įvertinti teiginiai, jog vietos veikėjai yra pajėgūs dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo (58,73 proc.) ir vystomojo švietimo (60,32 proc.) veiklose. Mažiau nei pusė respondentų sutiktų, kad vystomasis bendradarbiavimas ir vystomasis švietimas būtų efektyvesni juos vykdant ne vien nacionaliniam, bet ir vietiniame lygmenyje (po 46,03 proc. sutinkančių su šiais teiginiais). Mažiausiai pritarimo sulaikė teiginys, kad vietos veikėjams vystomojo bendradarbiavimo veiklose verta dalyvauti tik buv. Sovietų Sąjungos valstybėse (65,08 proc. respondentų nesutiko su šiuo teiginiu) – žr. 28 pav.

32


28 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo savivaldos lygmenyje vertinimą.

Tyrimo dalyvių paprašėme aptarti galimus pavojus, susijusius su vietos lygmens vystomojo bendradarbiavimo veikla. 87,3 proc. respondentų kaip didžiausią pavojų įvardino nepakankamą šių veiklų finansavimą. Du trečdaliai respondentų atkeipia dėmesį į gresiančią motyvacijos stoką bei žinių ir informacijos trūkumą (atitinkamai 66,67 proc. ir 65,08 proc. apklaustųjų) – žr. 29 pav.

33


29 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vietos lygmens vystomojo bendradarbiavimo veiklos pavojus.

Analogišką klausimą uždavėme apie vietos lygmens vystomojo švietimo veiklą. Kaip ir vystomojo bendradarbiavimo atveju, 87,3 proc. respondentų didžiausią pavojų įžvelgė nepakankamame šios veiklos finansavime. Kitos grėsmės įvertintos apylygiai – didesnė pusė respondentų atkeipia dėmesį į gresiančią motyvacijos stoką (58,73 proc.), menką valdžios palaikymą (60,32 proc.), nedidelį vietos gyventojų susidomėjimą (60,32 proc.) bei žinių ir informacijos trūkumą (61,9 proc.) – žr. 30 pav.

34


30 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vietos lygmens vystomojo švietimo veiklos pavojus.

Tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti vietos veikėjų požiūrį į vystomojo švietimo įgyvendinimą Lietuvoje. Didžiausia respondentų grupė – 82,54 proc. atsakiusių – mano, kad vystomasis švietimas turėtų būti integruotas tiek į formalaus, tiek į neformalaus švietimo programas. Tuo pačiu nemaža dalis respondentų akcentuoja preferenciją vykdyti vystomąjį švietimą neformaliomis priemonėmis (76,19 proc.), gi formalaus švietimo įstaigų funkciją vykdyti vystomąjį švietimą palaikytų kiek mažesnis respondentų skaičius - 58,73 proc. Tyrimo dalyviai nepritaria tam, kad vystomasis švietimas apsiribotų vien visuomenės informavimu – žr. 31 pav.

35


31 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vystomojo švietimo vykdymo formas.

Šio tyrimo kontekste buvo svarbu ištirti vietos veikėjų paskatus ir motyvaciją įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo veiklas. Pirmiausia tyrimo dalyvių paprašėme įvertinti aplinkybes, kurioms esant galėtų atsirasti stipresni paskatai aktyviau dalyvauti šiose veiklose. Matyti, kad didžiausias faktorius aktyvesniam dalyvavimui – pasitikėjimas veiklų organizatoriais (46,03 proc. visiškai sutinka su teiginiu, 31,75 proc. veikiau sutinka). Kitas ne mažiaus svarbus paskatas – galimybė jungtis į nacionalinį projektą – šiam teiginiui visiškai pritaria 44,44 proc. apklaustųjų, veikiau pritaria 20,63 proc.). Taip pat vietos veikėjams svarbu matyti realią naudą paramos gavėjams – šį aspektą pabrėžia 42,86 proc. respondentų. Veiklose visai nedalyvautų vos 1 respondentas (1,59 proc.) – žr. 32 pav.

36


31 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie aplinkybes, kurioms esant dalyvautų vystomojo bendradarbiavimo/švietimo veiklose.

Vertindami savo motyvaciją dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo veiklose, respondentai abiem atvejais demonstravo daugmaž vienodą interesą. Vidutiniškai suinteresuota buvo apie 60 proc. respondentų, aukštą motyvaciją turi katvirtadalis apklaustųjų – žr. 32 pav.

37


32 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie aplinkybes, kurioms esant dalyvautų vystomojo bendradarbiavimo/švietimo veiklose.

Apklausos dalyviams pateikėme plačią skalę veiklų, kuriose respondentai galėtų galyvauti, ir paprašėme vietos veikėjų įvertinti savo galimybes ir pageidavimus į šias veiklas įsitraukti. Pasirodo, kad patraukliausiomis veiklos formomis vietos veikėjams yra kursai bei mokymai (47,62 proc.), susitikimai su įžymiais žmonėmis (47,62 proc.) ir diskusijos (46,03 proc.). Gana patrauklios veiklos būtų stažuotės ir pažintinės išvykos (42,86 proc.) bei dalyvavimas pagalbos projektuose (38,1 proc.). Tuo tarpu viktorinos, specializuotų leidinių prenumerata ar lėšų rinkimas būtų mažiausiai inspiruojančios veiklos – žr. 33 pav.

38


33 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie dalyvavimą įvairiose vystomojo bendradarbiavimo ir švietimo veiklos formose.

Panašų klausimą uždavėme apie pasirengimą organizuoti vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo veiklas. Čia vietos veikėjai išreiškė santūresnius ketinimus imtis veiklų organizavimo. Patraukliausios veiklos formos nurodomos interesų atstovavimas (33,33 proc. ketinančių organizuoti šią veiklą ir 30,16 proc. kiek dvejojančių), draugystės abipus sienos iniciatyvos (atitinkamai 28,57 proc. ir 28,57 proc.), kursai, mokymai (28,57 proc. ir 33,33 proc.)ir pažintinės išvykos/stažuotės (28,57 proc. ir 31,75 proc.). Viktorinos, specializuotų leidinių prenumerata ar lėšų rinkimas vėl taptų nepatraukliausių veiklų tarpe – žr. 34 pav.

39


34 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie ketinimus organizuoti įvairias vystomojo bendradarbiavimo ir švietimo veiklos formas.

Ieškodami atsakymų į klausimus apie motyvatorius, matome, kad vietos veikėjai labiauisiai vertintų galimybes tobulėti (58,73 proc.) bei geriau pritaikyti įgytas žinias ir patirtį (58,73 proc.). Įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklas paskatintų ir dažnesni kvietimai ar paraginimai (47,62 proc.) bei lengviau pasiekiamos lėšos vystomojo bendradarbiavimo veikloms organizuoti (46,03 proc.), taip pat daugiau informacijos apie VB veiklas - žr. 35 pav.

40


35 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie motyvaciją dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose.

Uždavę panašų klausimą apie motyvaciją dalyvauti vystomojo švietimo veiklose, pastebime panašias tendencijas: labiauisiai imponuotų galimybės tobulėti (55,56 proc.) bei geriau pritaikyti įgytas žinias ir patirtį (50,79 proc.). Įsitraukti į vystomojo švietimo veiklas paskatintų ir dažnesni kvietimai ar paraginimai (38,1 proc.) bei lengviau pasiekiamos lėšos vystomojo švietimo veikloms organizuoti (39,68 proc.), taip pat daugiau informacijos apie vystomąjį švietimą (44,44 proc.) ir geresni informavimo kanalai (41,27 proc.) - žr. 36 pav.

41


36 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie motyvaciją dalyvauti vystomojo švietimo veiklose.

Vietos veikėjų pasiteiravome, kas jų manymu geriausiai paskatintų visuomenę dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose. Jų manymu svarbiausia dėmesį sutelkti platesniam informacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą skleidimui (65,08 proc.) bei geresnių informavimo kanalų konstravimui (63,49 proc.). Ne mažiau svarbu būtu palengvinti galimybes gauti finansavimą (58,73 proc.) bei dažniau kviesti dalyvauti tokiose veiklose (57,14 proc.) - žr. 37 pav.

42


37 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie visuomenės motyvaciją dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose.

Atsakydami į tokį patį klausimą apie viusomenės motyvaciją dalyvauti vystomojo švietimo veiklose, respondentai nurodo bemaž tas pačias aplinkybes. Labiausiai viusomenę turėtų skatinti dalyvauti daugiau informacijos apie vystomąjį švietimą (60,32 proc.) ir geresni informavimo kanalai (55,56 proc.)galimybės tobulėti (55,56 proc.), taip pat lengviau pasiekiamos lėšos veikloms organizuoti (52,38 proc.) ir dažnesni kvietimai dalyvauti (53,97 proc.) - žr. 38 pav.

43


38 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie visuomenės motyvaciją dalyvauti vystomojo švietimo veiklose.

Toliau gilindamiesi į informacijos ir gebėjimų poreikius vietos veikėjų paklausėme, kokių žinių ir kompetencijų reikėtų aktyvesniam dalyvavimui vystomojo bendradarbiavimo veiklose. Respondentų nuomone, labiausiai reikėtų kvalifikacijos kėlimo ir stažuočių (84,13 proc.), telkti didesnį dėmesį vystomajam bendradarbiavimui formalaus švietimo sistemoje (80,95 proc.) bei organizuoti daugiau neformalaus švietimo renginių (79,37 proc.). Tačiau ir kitos priemonės buvo aukštai vertintos kaip galinčios suaktyvinti dalyvavimą vystomajame bendradarbiavime – žr. 39 pav.

44


38 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie didesniam dalyvavimui vystomajame bendradarbiavime reikalingą informaciją ir kompetencijas.

Paklausėme ir apie tai, kas respondentų manymu galėtu stipriausiai skatinti kitus vietos veikėjus aktyviau organizuoti vystomojo bendradarbiavimo veiklas. Pagrindiniu paskatu respondentai mano esant lengviau pasiekiamas tokioms veikloms skirtas lėšas (66,67 proc.). Taip pat akcentuotas poreikis daugiau informuoti apie vystomąjį bendradrabiavimą (61,9 proc.) bei dažniau kviesti vietos veikėjus dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose (58,73 proc.) – žr. 39 pav.

45


39 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vietos veikėjų motyvaciją aktyviau dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose.

Vietos veikėjams uždavėme klausimą apie jų manymu tinkamiausias vystomojo bendradarbiavimo temas. Aktualiausiomis temomis nurodyta žmogaus teisių apsauga (65,63 proc. nurodė kaip labai svarbią) ir skurdo mažinimas (59,38 proc.). Šalia rikiuojasi aplinkosauga (57,81 proc.), sąžininga prekyba (51,56 proc.). ir lygios galimybės (48,44 proc.). Pagalba pabėgėliams ir nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių respondentams atrodė mažiau aktualios temos – žr. pav. 40.

46


40 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie tinkamiausias vystomojo bendradarbiavimo temas.

Tyrimo dalyvių paklausėme nuomonės apie šalis, kuriose Lietuva turėtų vykdyti vystomąjį bendradarbiavimą. Vietos veikėjų geografinės preferencijos – buvusios

47


sovietinės Lietuvai draugiškos respublikos (35,94 proc. tvirtai pasisako už) ir kaimynystėje esančios besivystančios valstybės (32,81 proc.). Kiek mažiau respondentų pritaria minčiai sekti paskui Europos Sąjungos (29,69 proc.) ar Vyriausybės pasirinkimą (26,56 proc.). Tuo tarpu pagalba besivystančioms Azijos ar Afrikos šalims yra kiek labiau rezervuotai vertinama, kaip priemonė, kuri turi būti naudotina tik kartu su kitomis prioritetinėmis priemonėmis – žr. 41 pav.

41 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie šalis, kuriose turėtų būti vykdomas vystomasis bendradarbiavimas.

Respondentai turėjo atsakyti į klausimą, kokiu būdu tiklsingiausia organizuoti vystonojo bendradrabiavimo veiklas. Daugiausia pritarimo sulaukia ilgalaikių projektų kūrimas (82,81 proc.) bei kelerių metų trukmės veiklų organizavimas (65,63 proc.). Vienmetės veiklos ir pasyvi laukiančiojo pozicija yra mažiausiai patrauklios organizavimo formos – žr. 42 pav.

48


42 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie tikslingiausias organizuoti vystomojo bendradarbiavimo veiklos formas.

Vietos veikėjai turėjo galimybę pateikti rekomendacijas dėl Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikso įgyvendinimo.Stipriausiai palaikyta pozicija, jog Lietuva savo vystomąjį bendradrabiavimą turėtų vykdyti derindama su Europos Sąjungos prioritetais (40,57 proc.), nors kiek daugiau nei ketvirtadalis respondentų pasisako už savarankiškos vystomojo bendradarbiavimo politikos vykdymą (25,47 proc.) – žr. 43 pav.

49


42 pav. Respondentų atsakymai į klausimą Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklas.

Tyrimo dalyviai buvo paprašyti pasirinkti tinkamiausią atsakymą į klausimą, ko reikėtų siekiant yužtikrinti geresnę už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingų institucijų tarpusavio sąveiką. Daugiau nei trečdalis – net 35,71 proc. respondentų mano, kad svarbiausia daugiau dėmesio skirto tarpusavio koordinavimui. Pažymėtina, kad didesnį finansavima svarbiausia sąlyga nurodė tik 28,57 proc. apklausos dalyvių (žr. 43 pav.).

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, jog respondentai buvo gana skeptiški dėl vienos vystomojo bendradarbiavimo veiklas koordinuojančios institucijos įkūrimo – tokį poreikį įvardijo tik kiek daugiau nei šeštadalis.

50


43 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingų institucijų bendradarbiavimo gerinimą.

Vienas pagrindinių šio tyrimo tikslų buvo ištirti vietos veikėjų nuostatas nacionalinės vystomojo švietimo strategijos atžvilgiu. Tokia strategija, kaip atskiras dokumentas, būtų rengiama siekiant suteikti aiškią kryptį vystomojo švietimo politikai, nustatyti tikslus bei suplanuoti priemones jų įgyvendinimui. Pažymėtina, kad tyrimo autoriai įvardijo kelias galimybes – tiek paremtas „iš viršaus į apačia“, tiek ir ir „iš apačios į viršų“ prieigomis“, suformuoti ir patvirtinti tokį dokumentą.

Savo ruožtu, tyrime dalyvavę vietos veikėjai pasisakė už tai, kad nereikėtų kurti atskiros vystomojo švietimo politikos, o ją integruoti bendrojoje švietimo politikoje ir jos strateginiuose dokumentuose (26,67 poc. respondentų). Nedidelė dalis apklausos dalyvių visgi norėtų, kad nacionalinė vystomojo švietimo strategija būtų priimta atskiru teisės aktu (15,56 proc. taip manančių). Apie ketvirtadalį respondentų sutiko, kad rengiant tokį politikos dokumentą yra būtina pasiekti neformalų susitarimą arba suformuluoti vystomojo švietimo krypčių gaires mūsų šalyje (24,44 proc.).

Kartu pažymėtina, kad pasiūlymą rengti vystomojo švietimo strategijas ar bent jau atitinkamus planus savivaldybių lygmeniu palaikė daugiau nei šeštadalis respondentų (17,04 proc.). Taip pat svarbu akcentuoti tai, kad nacionalinio vystomojo švietimo strategijos poreikį skeptiškai įvertino tik 2,22 proc. apklaustų vietos veikėjų (žr. 44 pav.).

Atsakymai į šiuos klausimus leidžia daryti išvadą, kad bent jau vietos veikėjų tarpe egzistuoja tam tikras neaiškumas dėl vystomojo švietimo programos vietos, nors tuo pat metu neabejojama dėl jos poreikio. Atitinkamai, dauguma respondentų siūlo iš pradžių pasiekti tam tikrą susitarimą tarp pagrindinių veikėjų dėl šios iniciatyvos vietos ir poreikio, o po to – regti atskirus nacionalinius teisės aktus, galima šią veiklą integruojant į nacionalines švietimo programas.

51


44 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už nacionalinės vystomojo švietimo strategijos poreikį.

Įvertinus vystomojo švietimo poreikį, tyrimo dalyvių paprašėme pateikti savo nuomonę dėl siūlomų nacionalinės vystomojo švietimo strategijos įgyvendinimo priemonių ar elementų.

Atsakydami į šį klausimaią respondentai labiausiai palaikė siūlymą integruoti vystomojo švietimo temas bei metodus į jau egzistuojančias mokymo programas – tokią būtinybę mato pusė apklaustųjų (50 proc.), tokiai galimybei pritaria dar 40,63 proc. apklaustųjų. Ta pati respondentų dalis mano, kad vystomąjį švietimą turėtų vykdyti nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės organizuodamos viešinimo ir švietimo veiklas (50 proc. ir 40,63 proc.) – žr. 45 pav.

Pažymėtina, kad respondentai labiausiai skeptiškai vertino atskirų vystomojo švietimo pamokų vidurinėse mokyklose poreikį – jį matė mažiau nei penktadalis respondentų. Panaši respondentų dalis palaikė fakultatyvinių vystomojo švietimo mokymų atsiradimą.

52


Atitinkamai, apibendrinant galima teigti, jog efektyviausiomis vystomojo švietimo priemonėmis būtų galima įvardinti vidurinių mokyklų mokymo programų (galimai istorijos ar politologijos) papildymą vystomojo švietimo tematika, pristatant bendras sąvokas bei specializuotą atitinkamų nevyriausybinių organizacijų veiklą, suteikiant specializuotą informaciją tuo besidominantiems ne vien mokiniams.

45 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už nacionalinės vystomojo švietimo strategijos nuostatas ir kryptis.

Tęsiant vietos veikėjų nuostatų vertinimą nacionalinės vystomojo švietimo strategijos atžvilgiu buvo užduotas klausimas apie šios strategijos finansavimą. 71,88 proc. respondentų tvirtai nusistatę už programinį vystomojo švietimo projektų finansavimą. Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių vietos veikėjų sutinka, kad finansuojamos turėtų

53


būti tiek nacionalinės, tiek vietinės vystomojo švietimo veiklos (56,25 proc.). 29,69 proc. respondentų pritaria esant būtina skirti finansavimą koordinuojančioms vystomojo švietimo institucijoms (žr. 46 pav.)

46 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie nacionalinės vystomojo švietimo finanasavimą.

Dar viena svarbi tyrime paliesta tema – tinkamų informavimo priemonių pasirinkimas. Tyrimo ayutoriaims buvo svarbu sužinoti, kokiais informacijos kanalais vietos veikėjams yra priimtiniausia gauti informaciją apie vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą.

Respondentai pažymėjo, jog jiems priimtiniausia informaciją rasti internete (specializuotos svetainės, specializuota informacija konkrečių organizacijų svetainėse ir pan.) (20,24 proc.) bei elektroniniu paštu (naujienlaiškiai ir pan.) (15,48 proc.), tačiau nemažai respondentų pageidautų „gyvų“ susitikimų (15,08 proc.). Tradiciniai informacijos

54


kanalai – televizija ir spauda – lieka svarbūs sąlyginai nedidelei daliai respondentų (13,49 proc. ir 13,1 proc. atitinkamai) – žr. 47 pav. Pastarąją nuostatą ko gero galima aiškinmti tuo, jog iki šiol šiose žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama sąlyginasi nedaug informacijos vystomojo bendrdarabiavimo ir/ar vystomojo švietimo tema, todėl visuomenėje nėra susiformavę atitinkamų asociacijų. Tuo tarpu internetas ir naujienlaiškiai jau yra įsitvirtinę kaip tokiso informacijos šaltiniai visų pirma dėl to, jog būtent šiais kanalais planatinama informacija apie galimus finansavimo šaltinius, neretai ir teikiamos paraiškos jai gauti.

47 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie informacijos kanalus.

Tyrimo dalyvių taip pat paklausėme, kokie, jų manymu, informacijos kanalai būtų priimtiniausi kitiems vietos veikėjams bei tikslinėms grupėms juos informuojant apie vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą.

Respondentai nurodė platų spektrą naudotinų informavimo priemonių - internetą (16,44 proc.), spaudą (15,44 proc.), elektroninį paštą (14,43 proc.), informacinius susitikimus (15,08 proc.) ir televiziją (13,76 proc.). Respondentai nemano, kad būtų efektyvu naudoti įprastinius laiškus, paštu platinamą spausdintą informaciją – tokią komunikavimo formą tinkama įvardino vos 3,69 proc. respondentų) – žr. 48 pav.

55


48 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie informacijos kanalus kitiems vietos veikėjams ir auditorijoms.

Respondentų paprašėme pateikti nuomonę apie tai, koks jų manymu yra jų aplinkos (struktūruotos pagal temines-funkcijnes sritis) požiūris į vystomąjį bendradarbiavimą bei vystomąjį švietimą. Vietos veikėjai mano, kad palankiausiai vystomąjį bendradarbiavimą bei vystomąjį švietimą priima nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės (67,19 proc. su tuo sutinkančių). Respondnetų nuomone gana imlūs vystomojo bendradarbiavimo bei vystomojo švietimo idėjoms ir veikloms yra kultūros srityje veikiantys žmonės (48,44 proc. mano požiūrį eant palankų, 43,75 proc. – neutralų). Nedaug nuo kultūrininkų šiuo požiūriu atsilieka švietimiečiai (45,31 proc. ir 39,06 proc. atitinkamai) – žr. 49 pav.

Pažymėtina, kad respondentai nurodė pasigendasntys teigiamo valdžios požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą. Tai, jog beveik pusė respondentų valdžios požiūrį įvardijo neutraliu reiklauaja papildomo tyrimo dėl to, kas lemia tokią nusotatą – ar lėšų trūkumas ar sąlyginai nedidelės žinios ir paprasčiausias nacionalinę vystomojo bendrdarabiavimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų tarpusavio suporatimo trūkumas.

56


49 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie aplinkos požiūrį į vystomąjį bendradarbiavimą bei vystomąjį švietimą.

57


Kokybinė apklausa

Vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų pagilintos kokybinės apklausos tikslai buvo išsiaiškinti tikslinės auditorijos žinias apie vystomąjį bendradarbiavimą, išsiaiškinti tikslinės grupės patyrimus ir lūkesčius vystomojo bendradarbiavimo srityje. Aklausoje dalyvavo aštuoni tikslinės grupės atstovai, iš jų trys savivaldos darbuotojai, keturi nevyriausybinių organizacijų atstovai, vienas vietinės veiklos grupės ekspertas. Apklaustieji dirba Vilniaus, Kauno, Utenos, Klaipėdos miestuose. Telefoninė apklausa įvykdyta 2010 m. lapkričio-spalio mėnesiais respondentams pateikiant struktūruotus klausimus.

Pirmiausia apklaustiesiems uždavėme klausimą apie vystomojo bendradarbiavimo sampratą. Respondentų dauguma gana tiksliai įvardijo atsakymus, pažymėdami, kad vystomasis bendradarbiavimas yra valstybės užsienio politikos dalis, vykdoma siekiant paremti besivystančius kraštus, spręsti globalias ekonomikos, socialines, sveikatos, aplinkos apsaugos ir panašias problemas.

Atsakydami į klausimą, su kokiomis veiklomis respondentams asociacijuojasi vystomasis bendradarbiavimas, respondentai dažniausi nurodė bendrai nevyriausybinių organizacijų ar savivaldos institucijų įgyvendinamus projektus padedant besivystančiose Afrikos, Azijos, buvusios Sovietų Sąjungos šalyje (75 proc.), techninę pagalbą vykdant reformas šiose šalyse (50 proc.), kultūrinį bendradarbiavimą (37,5 proc.). Apklausos dalyvių paprašius pateikti bent vieną vystomojo bendradarbiavimo pavyzdį Lietuvoje, užsienio šalyje bei savo mieste ar rajone, repondentai paminėjo nemažai atsakymų. Tarp vystomojo bendradarbiavimo pavyzdžių pasaulyje buvo paminėta airių muzikanto inicijuotos „Red“, „One“, „Live Aid“ kampanijos kovojant su AIDS ir maliarija Afrikos žemyne, organizacijos „Amnesty International“ veikla kovojant už žmogaus teises Birmoje, Kuboje ir kituose kraštuose, Europos Sąjungos parama tarptautinės vystomojo bendradarbiavimo organizacijoms . Apkausos dalyviai žinojo ir ne vieną Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektą – Lietuvos paramą Gruzijos vaikų namų auklėtiniams, mokyklų statybą Afganistane, kultūrinius mainus su baltarusių organizacijomis. Mažiau pavyzdžių buvo pateikta iš vietinių vystomojo bendradarbiavimo veiklų – paminėta savivaldybės pagalba nukentėjusiems nuo potvynio Ukrainoje, Panevėžio moterų šiltų drabužių mezgimas Afganistano bendruomenėms, drabužių siuntos rinkimas Gruzijai, ukrainiečių darbininkų migracijos tyrimas, kultūriniai mainai ir susigiminiavusių miestų bendradarbiavimas savivaldybėje.

Paprašius apibūdinti savo įsitraukimo į vystomojo bendradarbiavimo veiklas intesyvumą, dauguma nurodė įsitraukiantys retai ar periodiškai. Trys iš aštuonių apklaustųjų vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar renginiuose sakėsi dalyvaujantys dažnai. Paklausti apie savo vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo veikloje, ketvirtadalis respondentų nurodė patys planuojantys bei organizuojantus projektus ir veiklas, dar trys apklaustieji nurodė esantys aktyvūs vystomojo bendradarbiavimo projektų dalyviai.

58


Pasiteiravus apie apklaustųjų stažą dalyvaujant vystomojo bendradarbiavimo veiklose paaiškėjo, kad daugumai tai yra santykinai naujas patyrimas. Ketvirtadalis apklaustųjų sakėsi iki šiol nebuvę asmeniškai įtraukti į vystomojo bendradarbiavimo projektus, nedalyvavimo renginiuose. Trys apklaustieji nurodė tik neseniai susiduriantys su šia veikla. Tuo tarpu ne pirmus metus dalyvaujantys vystomojo bendradarbiavimo veiklose prisipažino pusė apklausos dalyvių, o nuolat vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantis nurodė vienas iš apklaustųjų. Pagrindinės kliūtys, trukdančios aktyviau dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose, buvo nurodyti laiko, motyvacijos, informacijos ir išteklių stoka.

Paklausus apie labiausiai dominančias vystomojo bendradarbiavimo temas, respondentai pažymėjo dalyvavimą socialinėse ir sveikatos apsaugos reformose, kultūrinio bendradarbiavimo projektuose ir jaunimo mainuose. Vienas respondentas aktualia pažymėta ekonominės migracijos problemą, pabrėždamas svarbą šalinti migracijos priežastis pagerinant gyvenimo kokybę besivystančiose šalyse. Kitas atsakovas nurodė besidomintis sąžiningos prekybos tema, kaip galimybe plėtoti ekonominius, socialinius ir kultūrinius santykius tarp vietos bendruomenių išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Paklausus apie klimato kaitos problemos aktualumą vienas apklausos dalyvis tvirtino, kad ji „sunkina pasaulio ekonomikos ir socialines problemas, todėl būtina solidariai siekti aplinkos taršos mažinimo“.

Atsakydami į klausimą, kurios institucijos atsako už vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimą, didesnė dalis apklausos dalyvių įvardino Užsienio reikalų ministeriją, trys repondentai nurodė Lietuvos Respublikos Prezidentą, kaip svarbiausią užsienio politikos įgyvendintoją . Nemažai respondentų mano, kad už vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimą taip pat atsakingos įvairios nevyriausybinės organizacijos, jaunimo ir bendruomenės grupės, švietimo įstaigos. Savivaldybes kaip vystomojo bendradarbiavimo įgyvendintojas pažymėjo vienas apklausos dalyvis.

Apklausos dalyvių pasiteiravus, kaip jie vertina skirtingų institucijų tarpusavio sąveiką įgyvendinant vystomąjį bendradarbiavimą, respondentai buvo linkę pateikti patenkinamus ar prastus vertinimus. Vystomojo bendradarbiavimo srityje geriausiai įvertinta nevyriausybinių organizacijų tarpusavio sąveika – ją teigiamai apibūdino trys ketvirtadaliai respondentų. Palankiai vertintas Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės valdymo institucijų bendravimas šioje srityje. Nacionalinių ministerijų tarpusavio bendradarbiavimas buvo įvertintas kritiškiau („formalus“, „stokojantis intensyvumo“ ir „priklausantis nuo turimo finansavimo“ (37,5 proc. ). Keli respondentai pažymėjo ir nepakankamą savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio sąveiką, motyvuodami menku nevyriausybinių organizacijų gebėjimu pristatyti rezultatus ir siekti pripažinimo, taip pat politikų savanaudiškumu. Santykinai neblogai įvertintas savivaldybių ir joms pavaldžių institucijų darbas (gerai ir patenkinamai vertino pusė respondentų).

Kalbėdamiesi apie nacionalinių institucijų pastangas plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą, respondentai kritiškiau atsiliepė apie Seimo veiklą, nurodydami nepakankamą dalies Seimo narių domėjimąsi vystomuoju bendradarbiavimu ir šios srities palaikymą, pažymėjo pasitaikantį populistinį neigiamų (neretai nepagrįstų) vertinimų ir

59


nuostatų eskalavimą. Kritiškai vertinta ir žiniasklaidos įtaka (25 proc. respondentų vertino palankiai), nurodant dėmesio vystomojo bendradarbiavimo temoms trūkumą, įtaką formuojant neigiamus stereotipus. Apklausos dalyviai palankiai vertinta Užsienio reikalų ministerijos veiklą skiriant paramą vystomojo bendradarbiavimo projektams, tačiau nurodė veiklos trūkumus viešinant informaciją apie teikiamą paramą ir konkursus jai gauti. Apklausos dalyvai kalbėjo apei būtinybę didinti finansavimą vystomojo bendradarbiavimo projektams, pažymėjo nepakankamą finansavimo skyrimą vietiniams projektams, orientuotiems į vystomąjį švietimą ir visuomenės informuotumo didinimą. Palankiausiai apklausos dalyviai kalbėjo apie nevyriausybinių organizacijų (62,5 proc. įvertino gerai), savivaldybių ir neformalaus švietimo institucijų vykdomus projektus, pažymėjo svarbias galimybes pritraukiant Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių donorų finansavimą vystomojo bendradarbiavimo veikloms organizuoti ir įgyvendinti.

Su apklausos dalyviais kalbėjomės apie jų požiūrį į vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimą Lietuvoje. Daugiausia respondentų (82,5 proc.) sutinka, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų laikoma integruota užsienio politikos sritimi. Vienas apklaustųjų nurodė, kad kai kuriose valstybėse yra praktika išskirti vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą kaip atskiras politikos šakas, tą patį esą byloja ir Europos Komisijos narių atsakomybės pasidalijimo logika. Nevyriausybines organizacijas atstovaujantys pašnekovai kalbėjo apie būtinybę geriau išnaudoti NVO vystomojo bendradarbiavimo srityje, ypač tose šalyse, kuriose valdo nedemokratiniai režimai. Vietos veikėjų „žmonių-žmonėms“ įgyvendinami projektai padeda „įgyvendinti ir užtvirtinti mikro pokyčius, informuojant ir šviečiant bendruomenės narius suteikti alternatyvą valstybinei, dažnai klaidinančiai, propagandai, skleisti ir ugdyti supratimą apei demokratinės sanklodos privalumus.“

Apklausos dalyvių paprašėme įvertinti ir pakomentuoti teiginius apie vystomojo bendradarbiavimo reikšmę ir svarbą vietiniame lygmenyje. Dauguma kalbėjusių pareiškė pritariantys, jog savivaldos lygmeniu vykdomi vystomojo bendradarbiavimo projektai ir veiklos yra naudingi (82,5 proc. pritariančių teiginiui). Dauguma apklausos dalyvių sutiko, kad vystomasis bendradarbiavimas solidarizuoja ir sutelkia vietos bendruomenes, padeda aktyviau įsilieti į šalies ir regiono problemų sprendimą. Kiek santūriau vertintas vietos veikėjų pajėgumas savarankiškai organizuoti ir dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose. Pažymėta, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų efektyvesnis jį vykdant ne vien nacionaliniame, bet ir vietiniame lygmenyje, taip įtraukiant daugiau veikėjų ir vykdytojų, tačiau tam esą reiktų skirti pakankamai lėšų.

Apklausos metu uždavėme klausimą, kas pašnekovų manymu jiems trukdo plėtoti vietos lygmens vystomojo bendradarbiavimo veiklas. Dauguma atsakiusių didžiausią pavojų įžvelgė lėšų trūkume. Nesuteikiant pakankamų išteklių vykdyti vystomojo bendradarbiavimo veikloms, vietos veikėjų motyvacija savarankiškai organizuoti projektus ar renginius nėra pakankama („vietos bendruomenės menkai domisi tarptautine situacija ir globaliomis problemomis“), taip pat pažymėtinas menkas atsakingų vietos institucijų (savivaldybių, apskričių) palaikymas, specialistų, žinių ir informacijos trūkumas.

60


Apklausos dalyvių prašėme paanalizuoti savo paskatus ir motyvaciją labiau įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklas. Pirmiausia tyrimo dalyvių paprašėme įvertinti aplinkybes, kurioms esant galėtų atsirasti stipresni paskatai aktyviau dalyvauti šiose veiklose. Didžiausias faktorius aktyvesniam dalyvavimui – pasitikėjimas veiklų organizatoriais, jų kompetencija ir intencijomis (75 proc. pritarė šiam aspektui). Vienas respondentas pabrėžė nacionalinio vystomojo bendradarbiavimo organizacijų tinklo svarbą, rengiant bendrus nacionalinius projektus, į juos įtraukiant vietos lygmeniu besireiškiančias institucijas ir nevyriausybines organizacijas. Kitas apklausos dalyvis nurodė, kad „svarbu matyti realią naudą paramos gavėjams besivystančioje šalyje – nebūtinai vien finansinę, materialią. Jei bendruomenės pajus susidomėjimą, atsiras platesnės galimybės įsitraukti, jausti pasididžiavimą ir skleisti palankią nuomonę apie veiklas, kuriose dalyvaujama“.

Atsakant į klausimą, kaip dažnai susiduriama su vystomuoju bendradarbiavimu paaiškėjo, kad vietos veikėjai savo profesinėje veikloje gana epizodiškai dalyvauja veiklose. Dažniausiai bendradarbiaujama projektuose su buvusių Sovietų Sąjungos valstybių partneriais, renkamos lėšos humanitarinių nelaimių paliestiems kraštams, priimamos šių šalių delegacijos ir kt..

Informaciją apie vystomąjį bendradarbiavimą dažniausiai apklaustieji gauna skaitydami leidinius, gaudami informaciją internete arba pranešimus žiniasklaidoje. Dalis respondentų dalyvavo vystomojo bendradarbiavimo tematikai skirtuose renginiuose (konferencijoje, seminare). Vienas apklaustųjų pažymėjo, kad „būtina visuomenę daugiau šviesti apie ne vien apie Rytų kaimynystės valstybėse ar Afganistane vykdomas veiklas, bet plačiau nušviesti globalias problemas Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybėse.“

Apklausos dalyviai nurodė ateityje ketinantys dalyvauti švietimo renginiuose vystomojo bendradarbiavimo temomis (mokymuose, susitikimuose su įžymiais žmonėmis, viešose diskusijose). Apklaustieji norėtų ir galėtų vykti į užsienio šalyse vyksiančius mokymus, stažuotes ar studijinius vizitus. Vienas dalyvis kalbėjo apie ketinimus besimokančiam jaunimui rengti viktorinas ir konkursus, o „švietimo institucijų darbuotojams patartų užsisakyti specializuotos informacijos ar leidinių vystomojo bendradarbiavimo tema“.

Uždavus klausimą apie dažniausiai naudojamus informavimo kanalus, kaip priimtiniausias būdas gauti informaciją apie vystomąjį bendradarbiavimą buvo nurodytas internetas. Vienas apklausos dalyvis atkreipė dėmesį į būtinybę drauge rengti ir tiesioginius („gyvus“) informacijos pristatymus, mokymus bei pasitarimus. Rajonuose ir nedideliuose miestuose gyvenantiems veikėjams vis dar gana aktualūs lieka tradiciniai informacijos kanalai (televizija ir spauda), ypač vyresnių žmonių tarpe. Vienas respondentas teigė, kad „reikia naudoti įprastinius spausdintus leidinius, palaikyti korespondenciją laiškais, nes jų išliekamoji vertė didenė“. Dažniausiai informacijos vystymo klausimais respondentai surandama užsienio interneto svetainėse, taip pat naujienų portaluose, socialiniame Facebook tinkle bei Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėse. Keli apklausos dalyviai pažymėjo, kad Lietuvoje esantys informacijos

61


ištekliai yra nepakankami ir neišsamūs. Kadangi ši informacija domina tik siaurą specialistų ratą, plačiajai visuomenei ji nepakankamai teikiama.

Apklausos dalyviai informacijos stygių buvo linkę sieti su tuo, kad visuomenėje nėra didesnės jos paklausos. Pasak vieno iš pašnekovų, politikai ir žiniasklaida reaguoja į visuomenės poreikį gauti tam tikros informacijos, atskleidžiančios vienokią ar kitokią veiklą. Kadangi šiuo momentu tokio poreikio nėra, netgi priešingai – dabartinės ekonominės krizės sąlygomis žmonės nėra pasirengę kuo nors dalytis ir nenori girdėti jokių prašymų tai daryti, vystomojo bendradarbiavimo klausimai nėra prioritetiniai nei žiniasklaidai, nei politikams. Kito apklausos dalyvio manymu, „vargu ar Lietuvos gyventojus besivystančių šalių tema domintų ir atsidurtų pirmuosiuose puslapiuose. Mūsų visuomenė prioritetinėmis viešojo gyvenimo, renginių ir finansavimo panaudojimo sritimis laiko vidaus, o ne užsienio politiką.“ Pažymėtas dalies visuomenės neigiamą nusistatymą pagalbos besivystantiems kraštams atžvilgiu.

Paprašius pateikti nuomonę apie apklausos dalyvius supančios aplinkos požiūrį į vystomąjį bendradarbiavimą pažymėta, jog palankiausiai vystomąjį bendradarbiavimą bei vystomąjį švietimą priima nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės (taip nurodė 62,5 proc.). Kultūros srityje veikiantys žmonės taip pat gana imlūs vystomojo bendradarbiavimo idėjoms ir veikloms, nedaug nuo jų šiuo požiūriu atsilieka švietimo įstaigų darbuotojai. Sunkiau šiomis temomis pavyksta sudominti politikus, savivaldybių tarnautojus, vietos verslininkus.

Atsakydami į klausimą apie tai, kas apklausos dalyvių manymu galėtų padėti geriau sudominti politikus, sprendimų priėmėjus ir padidinti jų informuotumą vystymosi tema, respondentai buvo gana skeptiški ir tvirtino, kad šie klausimai domina tik tuos, kurie juos sprendžia savo profesinėje srityje, ir tuos, kam jie yra hobis. Pasak vieno iš respondentų, „neverta tikėtis platesnio susidomėjimo vystomuoju bendradarbiavimu, jis išliks atsakingų specialistų ir vystomajame bendradarbiavime dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos sritimi ir kompetencija“. Taigi esą „reikia dar kartą pabrėžti, kad politikai ir sprendimų priėmėjai aktyviau dalyvautų ir imtųsi spręsti šiuos klausimus tik tuomet, jeigu būtų paskatinti gyventojų susidomėjimo“. Pasak vieno respondento, net politikai informacijos apie vystymąsi ieško labai retai, nes „paprastai ją parengia padėjėjai ar kiti pavaldiniai“.

Paklausti apie tai, kiek apklausos dalyviai ateityje planuoja patys imtis iniciatyvos ir atsakomybės organizuoti vystomojo bendradarbiavimo veiklas, respondentai tarp perspektyviausių veiklos formų nurodė technines žinias ir gebėjimus perteikiančius projektus, mokymus, švietimo ir kultūros renginių organizavimą. Aktyviau įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklas galėtų paskatinti naujos atsiveriančios galimybės tobulėti bei geriau pritaikyti įgytas profesines žinias ir patirtį. Vienas apklaustųjų paminėjo, kad „dauguma potencialių vystomojo bendradarbiavimo veiklos dalyvių tikriausiai liks gana pasyvūs, priklausomi nuo kvietimų ar paraginimų bei pasiūlymų gauti finansavimą [vystomojo bendradarbiavimo] projektams“. Tokias veiklas vykdyti galėtų labiau paskatinti didesnis ir lengviau pasiekiamas projektų finansavimas bei daugiau populiarios informacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą.

62


Kalbėdami apie visuomenės įsitraukimą į vystomąjį bendradarbiavimą, respondentai nurodė, kad visuomenė dažnai romantiškai vertina vystomojo bendradarbiavimo veiklas, geriausiai reaguoja į kvietimus aukoti humanitarinių katastrofų ištiktiems egzotiškiems kraštams. Tuo tarpu tik nedidelė dalis visuomenės domisi ir remia mūsų šalies veikėjų vykdomais projektais kaimyninėse valstybėse. Vienas apklaustųjų nurodė, kad „pagalba Afganistanui ar Gruzijai visuomenėje nevienareikšmiškai vertinama dėl politinio konteksto. Žmonės disponuoja gana paviršutiniškomis žiniomis, kas vyksta besivystančiose šalyse“. Respondentai pažymėjo pramoginių ir šviečiamųjų televizijos, radijo laidų ir straipsnių svarbą pasakojant apie besivystančio pasaulio aktualijas. Atsakydamas į klausimą apie visuomenės motyvavimą dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose, vienas apklausos dalyvių nurodė, kad labiausiai visuomenę galėtų skatinti dalyvauti „daugiau informacijos ir įdomesnis bei patrauklesnis jos pateikimo būdas“. Kitas respondentas pažymėjo būtinybę „siūlyti žmonėms galimybes įsitraukti pritaikant savo žinias, sudarant palankias savirealizacijos sąlygas, taip pat pasiūlant daugiau dalyvavimą skatinančių finansinių instrumentų“.

Su apklausos dalyviais kalbėtasi apie jų nuostatas nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo politikos atžvilgiu. Daugelis apklaustųjų pritarė dabartinei politikai vystyti ir plėtoti Lietuvos pagalbą pirmiausia buvusios Sovietų Sąjungos kraštams, pažymėtas tų šalių kultūros, socialinių ir ekonominių aktualijų geresnis suvokimas, „tam tikra moralinė skola tiems kraštams, kuriems nepavyko išsivaduoti iš nedemokratinio režimo“. Vienas iš pašnekovų nurodė, kad esant galimybei plėsti vystomojo bendradarbiavimo geografiją vertėtų aktyviau padėti Centrinės Azijos valstybėms. Dalis respondentų skeptiškai vertino savo ir bendrai paėmus mūsų šalies gebėjimus įsilieti į vystomąjį bendradarbiavimą mums menkai pažįstamuose Afrikos, Azijos ar Ramiojo vandenyno kraštuose, tačiau sveikintų didėjantį trišalį ar daugiašalį bendradarbiavimą su didesnę patirtį turinčiais Europos Sąjungos šalių senbuvių partneriais. Kalbant apie ateities vystomojo bendradarbiavimo politikos priemonių finansavimą, apklausos dalyviai dažniau pasisakė už programinio vystomojo bendradarbiavimo projektų finansavimo didinimą finansuojant tiek nacionalines, tiek vietinių veikėjų įgyvendinamas vystomojo bendradarbiavimo veiklas.

Apibendrinimai ir išvados

Bendriausia prasme tyrimo išvados rodo, kad ženkli dalis vietos veikėjų yra susidomėjusi ir vienu ar kitu laipsniu įsitraukusi į vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo veiklas. Kitą vertus, nepaisant daugkartinių raginimų atsakyti į tyrimo klausimyną, kurie buvo keletą kartų išsiųsti projekto partnerių disponuojamais informacijos sklaidos kanalais, gautas sąlyginai nedidelis atsakymų kiekis rodo, jog ši tema galbūt nėra itin aktualia arba labai gerai suprantama. Atitinkamai, būtent dėl šių galimų priežasčių ir yra būtina toliau skatinti vietos veikėjų – ypač neformalių struktūrų (nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, neformalių švietėjų) - įsitraukimą į šias veiklas, gerinant įvairių institucijų tarpusavio koordinavimą, didinant galimybes pasinaudoti finansine parama šioms veikloms organizuoti ir išnaudoti elektronines žiniakslaidos priemones gilinant vietos veikėjų suvokimą apie vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą.

63


Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis vietos veikėjų turi adekvatų arba pakankamą įsivaizdavimą apie vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą. Taip yra dėl to, kad vietos veikėjai neturi daug asmeninės patirties dalyvaujant šiose veiklose, vystomasis bendradarbiavimas ir vystomasis švietimas yra palyginti nauji fenomenai Lietuvos viešojoje erdvėje.

Dėl šios priežasties būtina kreipti didesnį dėmesį vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo sąvokų turinio išaiškinimui visuomenei. Dalis vietos veikėjų manosi žiną ir suprantą vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo principus ir veiklas, tačiau tyrimo metu ne visada galėjo pademonstuoti aiškų ir teisingą suvokimą, dažnai šių veiklų turinį įsivaizduoja miglotai arba sieja su pavieniais šių veiklų aspektais (pvz., specialistų mainais ar bendradarbiavimu abipus sienų). Šią problemą iš dalies galėtų padėti išspręsti tam tikra pirminės informacijos sklaida, nedidelės apimties mokymų ar tiesiog visuomenės ar potencialių vystomojo bendradarbiavimo dalyvių švietimo iniciatyvos.

Tyrimas taip pat parodė, kad vietos veikėjai neturi aiškaus supratimo, kokios institucijos yra atsaklingos už vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą, kokia jų tarpusavio subordinacija, tarpusavio sąryšiai, koks yra savivaldybių ir vietos organizacijų vaidmuo bei santykis su jomis. Dėl šios priežasties, žvelgiant į perspektyvą ir planuojant nacionalinę vystomojo švietimo programą, joje būtina daugiau dėmesio teikti įvairių veikėjų pastangų koordinavimui, siekiant susieti sporadiškai vykstančių vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo veiklų komponentus.

Dar viena išvada, kurią galima daryti iš tyrimo yra tai, jog vietos veikėjai tradiciškai nepasitiki nacionalinėmis valdžios ir valdymo institucijomis, demonstratyviai kliaujasi neformaliais tinklais ir ryšiais. Į šią tendenciją svarbu atsižvelgti siekiant geriau išnaudoti vietos veikėjų potencialą įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo veiklas. Idealiu atveju nacionalinė vystomojo švietimo programa turėtų siekti pakeisti šią tendenciją, pateikdama tiek centrinės, tiek ir vietos valdžios institucijas kaip galimus partnerius, disponuojančius reikalingais administraciniais ištekliais, galinčius užtikrinti paramą ar bent jau institucinį „stogą“ vietos veikėjų – nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ar net privačių asmenų iniciatyvoms. Pažymėtina, kad šia linkme nuo pat pradžių yra orientuojama ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa, neribojanti galimų pareiškėjų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad didžiausios kliūtys vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo plėtrai yra susiję su nepakankamu finansavimu ir informavimu bei menkomis pastangomis sudominti ir įtraukti vietos veikėjus į aptariamas veiklas.

Vietos veikėjai palankiai vertina Vyriausybės pasirinktą ir su Europos Sąjungos institucijomi sderinamą vystomojo bendradarbiavimo kryptį. Daugelis respondentų laikosi nuostatos vystomojo bendradarbiavimo veiklas rengti kaimyninėse, Lietuvai draugiškose buvusio socialistinio lagerio besivystančiose valstybėse. Vietos veikėjams atrodo aktuali žmogaus teisių padėties gerinimo veikla, kova su skurdu, aplinkosauginėmis problemomis, rūpestis lygiomis galimybėmis besivystančiose šalyse.

64


Kalbant apie vystomąjį švietimą, vietos veikėjai palankiai vertina nacionalinės vystomojo švetimo strategijos kūrimą, vienok pritari anuostatoms, kad vystomojo švietimo politika būtų integruota į bendrąsias švietimo sistemas, o prieš rengiant formalius politikos dokumentus rekomenduotų siekti neformalaus konsensuso ir nusistatyti nacionalines vystomojo švietimo gaires, apimančias siketinus tikslus ir numatančias efektyviausias priemones.

Kalbant apie vystomojo švietimo kryptis ir priemones, pažymėtinas vietos veikėjų palaikymas neformalioms vietos iniciatyvoms, susietoms su nacionaliniais projektais ir lydimoms atitinkamu finansavimu. Nepakankamas finansavimas ar pernelyg sudėtingos sąlygoms jam gauti, kaip ir informacijos apie galimybes plėtoti vystomojo švietimo ir vystomojo bendradarbiavimo veiklas gali stabdyti vietos veikėjų tolesnį įsitraukimą šioje srityje.

Tyrimo respondentų nuomone, labiau įtraukti vietos veikėjus į vystomojo švietimo ir vystomojo bendradarbiavimo veiklas nebūtų sunku. Nemaža respondentų dalis pažymėjo galimybę tam išnaudoti mažai arba visai nieko nekainuojančias priemones, pvz. elektoninę žiniasklaidą. Sėkmingai derinant informacijos skaidą internetu ir el. paštu su gyvais susitikimais bei informacijos pateikimu tradicinėmis priemonėmis – žiniasklaida, specializuotuose leidiniuose, lankstinukuose, ir kt., galima sėkmingai laipsniškai generuoti platesnį vietos veikėjų ir bendruomenės įsitraukimą į vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo darbo barus.

65