lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · lietuva" atlikta analizė...

274
Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir verslo iššūkiai Projekto ataskaita 2016.04.13

Upload: others

Post on 18-Jul-2020

4 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

Lietuvos tikslinės eksportorinkos: galimybių analizė irverslo iššūkiaiProjekto ataskaita2016.04.13

Page 2: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

1

TURINYS

ĮVADAS ...............................................................................................................2

1. LIETUVOS VERSLO GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI......................................................3

2. LIETUVOS EKSPORTO PLĖTRĄ SKATINANČIŲ DOKUMENTŲ AUDITAS.................4

3.TRUMPOJO IR ILGOJO LAIKOTARPIO PASIŪLYMAI IR VEIKSMŲ PLANAS ...........12

Trumpojo laikotarpio bendrosios priemonės ..........................................................................12

Ilgojo laikotarpio tikslinės priemonės .....................................................................................13

Priedas Nr. 1. Lietuvos pagrindinių eksporto rinkų rodiklių suvestinė ....................................23

Priedas Nr. 2. Lietuvos ir jos tikslinių eksporto rinkų prekybos apžvalgos ............................. 25

Priedas Nr. 3. Prioritetinių ekonomės diplomatijos rinkų kaita: lyginamoji analizė ...............121

Priedas Nr. 4 Bendros institucijų, dirbančių su ekonomine diplomatija, užduotys ambasadoms.............................................................................................................................................125

Priedas Nr. 5 Viešojo sektoriaus priemonių koncetravimas .................................................133

Priedas Nr. 6 Fokus grupių ataskaitos .................................................................................201

Priedas Nr. 7 Tikslinių interviu su įmonėmis/šakinėmis asociacijomis ataskaitos ................258

Page 3: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

2

Įvadas

Eksporto skatinimo politikai svarbūs tinkamai išpildyti tiek jos formavimo, tiek įgyvendinimoetapai. Šių etapų sėkmę apibrėžia tam tikri kritiniai momentai. Pavyzdžiui, į ilgalaikę šalies raidąnukreiptam eksporto skatinimo politikos suformavimui labai svarbi geriausia pasauline praktika grįstaekspertinė informacija bei analizė, kuri turi atskleisti tiek pasaulinės rinkos raidą bei galimybes, tiekšalies ilgalaikius konkurencingumo kaitos veiksnius. Vėlesniu etapu, t. y. veiksmingam priemoniųįgyvendinimui, būtina kryptinga, koordinuota, bendradarbiavimo principais išreikšta viešojo ir privataussektorių sąveika.

Svarbu akcentuoti Lietuvos eksporto skatinimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesokompleksiškumą, kurį nulemia didelis įsitraukusių institucijų skaičius (LR ūkio ministerija ir josagentūros, LR užsienio reikalų ministerijos ekonominės diplomatijos korpusas, LR žemės ūkioministerija ir jos agentūros, LR susisiekimo ministerija ir kitos), sudėtingas atsakomybių tarp jųpasiskirstymas, sukuriantis sudėtingą tarpinstitucinę komunikaciją ir instrumentų planavimo esančiomsgalimybėms ar iššūkiams sistemą. Ekonominei diplomatijai keliamų tikslų ir uždavinių nustatymui irįgyvendinimo koordinavimui įsteigta Ekonominės diplomatijos taryba (EDT), kurioje siekiama dalintiseksporto politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų bei verslo turima informacija, užmegztinuolatinį dialogą. EDT teikia pasiūlymus LR Vyriausybei dėl prioritetų/tikslų/siektinų rodiklių Lietuvaisvarbiose eksporto, tiesioginių užsienio investicijų ir įvažiuojamojo turizmo rinkose. Teikiamipasiūlymai turi remtis išsamia eksporto ir kartu šalies konkurencingumo ilgalaikės raidos ir jos veiksniųanalize. Nagrinėjant eksporto plėtrą įtakojančius veiksnius, būtina atsižvelgti ir į šalies ūkio/verslokonkurencingumą didinančius aspektus.

Eksporto skatinimo politikos efektyvumą turėtų atspindėti Lietuvos eksporto apimčių ir rinkųplėtra. Nustatant eksporto skatinimo politikos prioritetus, esminiu kriterijumi turėtų būti eksportuojančioverslo poreikiai. Atlikus verslo poreikių tyrimą nustatyta, jog eksportuojančioms įmonėms itin svarbuprieiga prie informacijos apie dominančias eksporto rinkas (centralizuota informacinė erdvė) irglaudesnis ir efektyvesnis eksporto skatinimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijųbendradarbiavimas (geresnė veiksmų koordinacija tiek operatyviniu, tiek strateginiu lygiu).

Vykdant viešojo sektoriaus verslo tarptautiškumo plėtros programas svarbu koncentruotai irtikslingai naudoti ribotus resursus. Tam būtina nustatyti aiškius prioritetus – eksporto rinkų ir į eksportąorientuotų ūkio sektorių. Esminis prioritetų parinkimo kriterijus turėtų būti kaštų-naudos vertinimas.Nustatant strategines Lietuvos ūkio rinkų ir eksporto sektorių plėtros kryptis reikia atsižvelgti tiek jau įturimą Lietuvos praktinę patirtį, tiek ir kitų valstybių įgyvendintus tarptautiškumo didinimo modelius.Atliekant prioritetizavimo procesą svarbu gerai suvokti optimalios rinkų ir sektorių diversifikacijosmechanizmus, tik tokiu būdu galima parinkti tikslines priemones, kurios turės didžiausią grąžą.

PRIORITETIZAVIMO SĄVOKOS IR TIKSLAI

Pirmiausia svarbu apsibrėžti diversifikacijos, vienos svarbiausių eksporto strategijų koncepcijų,turinį, procesą ir siektiną poveikį šalies prekybos plėtrai. Pamatiniai diversifikacijos tikslai yra užtikrintistabilią ir nuoseklią eksporto plėtrą arba minimizuoti eksporto praradimus dėl neigiamų užsieniopaklausos šokų. Eksporto diversifikacija gali būti kelių tipų: rinkų ir sektorių. Pastebėtina, kad kartaissektorių diversifikacija turi priklausomybę (koreliaciją) su rinkų diversifikacija ir vyksta kartu (dėlbūdingų tam tikros užsienio rinkos paklausos struktūros), bet iš esmės tai gana skirtingo praktinioįgyvendinimo ir poveikio strateginės perspektyvos. Rinkų diversifikacija kelia tokius klausimus, kaippotencialių rinkų plėtros perspektyva ir jų ekonomikos ciklo sutapimas su kitomis eksporto rinkomis,taip pat, ar Lietuvos ūkio pagaminamų produktų ir paslaugų savybės atitinka tam tikrų rinkų poreikius(įskaitant nusistovėjusias verslo praktikas, vartotojų polinkių ir kitokie aspektai), produkcijospritaikymo kaštai, logistika (prekių eksporto atveju). Eksporto sektorių diversifikacijos strategijosperspektyvai svarbu žinoti, kurie Lietuvos sektoriai turi fundamentalų pranašumą (istorinių stiprybių),taip pat, kurių sektorių užsienio paklausa yra didėjanti (kokie strategiškai svarbūs, „kylantys“ sektoriai).

Page 4: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

3

Mažoms atviroms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, iš esmės neįmanoma nepajusti užsieniopaklausos šokų. Tai lemia tiek pasaulio ekonomikų tarpusavio priklausomybė (recesija JAV išsaukiarecesiją Kinijoje ir t. t.), kurią įrodo ir prasidėjusi 2008 m. pasaulinė ekonomikos krizė. Rinkųpriklausomybių kalbos Lietuvos atveju yra niuansuotos ir dažnai pabrėžiami netinkami akcentai, pvz.teiginys, kad Lietuvos eksportas yra priklausomas nuo Rusijos rinkos, reikalauja patikslinimo – į Rusijąorientuotas tik Lietuvos transporto ir prekybos sektorius (pastaba: pieno ir mėsos priklausomybė nuoRusijos taip pat ribota, nes daugiau negu pusę šios sektoriaus produkcijos buvo nukreipta į kitas rinkas).Svarbu neabsoliutinti Lietuvos eksporto paveikslo ir rinkų diversifikacijos diskursą vystyti sektoriųlygiu. Tokia perspektyva leistų prasmingai išnaudoti tam tikrų sektorių prigimtines stiprybes ir leistųpanaudoti receptus, kurie skatintų keisti išbalansuotą sektorių rinkų politiką. Iki šiol taikomo rinkųatvėrimo politikų ribotumas yra per mažas poveikio priemonių koncentruotumas ir jų aktualizavimasdaugiausiai į stambių įmonių poreikius ir sunkiai pamatuojant jų ilgalaikį realų poveikį (trumpalaikiaiužsakymai ir ribotos praktinės paskatos įsitvirtinti dėl rinkos specifikos, logistinių niuansų).

Tinkamas tikslinių priemonių parinkimas yra kritinis prioritetizacijos poveikiui. Didelį dėmesįvertėtų teikti didžiausios grąžos priemonėms, įtraukiančioms pagrindinius verslo tarptautiškumodidėjimo aspektus. Pabrėžtina, kad čia labai svarbus užsienio investicijų ir eksporto ryšys ir dėl to, kadbūtent šie du ekonominiai procesai ir apibrėžia verslo tarptautiškumo lygio pokytį. Verslui renkantistarptautines rinkas ar investicijų vietą dažniausiai pasirenkamos panašų vartotojų polinkį ir verslokultūras turinčios rinkos, įtakos turi ir rinkos dydis. Šis reiškinys gali būti apibūdintas ir gravitacijosdėsniu, kuris įrodo, kad tampriausi ekonominiai ryšiai susidaro su artimiausiomis bei stambiausiomisrinkomis. Eksporto ryšiai į šias rinkas auga tiek dėl pirminio poveikio, t. y. verslo naujų rinkų poreikioir didėjančios paklausos, tiek antrinio – šalies investicijų sukurtų prekybinių srautų. To pavyzdžiu galibūti ir Lietuvos eksportas į Latviją, kur palyginti mažoje rinkoje Lietuvos verslas eksportuoja labai daug(antra didžiausia eksporto rinka) bei turi itin didelę santykinę rinkos dalį. Artimosiose rinkose Lietuvosverslas gerina pozicijas tiek naujų rinkų poreikio pagrindu, tiek įgyvendinus investicijas, davusiaspostūmį prekybos padidėjimui dėl verslo ekonominių verčių grandinių.

1. LietuvosverslogalimybėsiriššūkiaiGlobalizacijos procesai aštrina konkurenciją, todėl konkurencingumo didinimas tapo vienu

svarbiausių ekonomikos ir šalies gerovės augimo veiksnių. Šiandieninėje atviroje ir integruotojepasaulio ekonomikoje šalys gali ženkliai pagerinti savo žmonių gerovę, jeigu sugeba didintikonkurencingumą. Todėl svarbiausias iššūkis ekonomikos vystymesi tampa spartaus ir tvarauskonkurencingumo didėjimo užtikrinimas.

Tokioje konkurencingoje ir globalioje aplinkoje verslas susiduria su aibe įvairių iššūkių bei naujųgalimybių: sparčiai besivystančios technologijos, migracija, naujų rinkų paieška, dinamiška tarptautinėaplinka, mažėjantys tarptautinės prekybos barjerai ir vis dar egzistuojanti protekcionistinė politika ir t.t.Tam, kad verslas galėtų sėkmingai veikti tokioje aplinkoje, būtinas glaudus verslo ir valdžiosbendradarbiavimas. Valdžia gali daryti įtaką daugeliui verslo aplinkos sričių, todėl vienas pagrindiniųvaldžios uždavinių turėtų būti kokybiškos verslo aplinkos sukūrimas šalies viduje, nes tik tokia aplinkaleidžia įmonėms didinti produktyvumą bei būti konkurencingiems.

Analizuojant verslo poreikius, nustatyta, kad verslo konkurencingumą riboja tiek vidiniai, tiekišoriniai veiksniai. Vidiniai veiksniai, ribojantys Lietuvos įmonių konkurencingumą, dažniausiai yrasąlygoti valdžios ir jai pavaldžių institucijų efektyvumo, lankstumo ar kompetencijos stokos. Versloatstovai pažymi, kad daugelio valdžios institucijų vykdomų procesų kokybė bei jų įgyvendinimo lygisneatitinka šiuolaikinės verslo aplinkos poreikių - dažnai yra dubliuojamos funkcijos, naujovės diegiamosiki galo tam nepasiruošus, perteklinės taisyklės, pasenusi įstatyminė bazė ir t.t., visa tai mažina įmoniųgalimybes konkuruoti eksporto rinkose. Kaip pagrindinius bendrus vidinius veiksnius, ribojančiuskonkurencingumą, Lietuvos verslo atstovai įvardino švietimo, mokesčių, muitinės bei migracijos

Page 5: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

4

sistemas, sertifikatų gavimo sistemą, kvalifikuotos darbo jėgos bei kokybiškos informacijos apieužsienio rinkas stygių.

Verslo poreikių tyrimo metu be vidinių ribojimų buvo paminėti ir išorės veiksniai, kurie taip patdaro neigiamą įtaką Lietuvos verslo konkurencingumui. Prie tokių veiksnių priskirtini prastas Lietuvosžinomumas užsienio rinkose, protekcionistinė kitų šalių politika Lietuvos verslo atžvilgiu, ekonominėdiplomatija bei verslo interesų atstovavimas užsienio rinkose.

Lietuvai trūksta profesionalios ir tikslingos šalies prisistatymo (pardavimo) ir pozicionavimostrategijos. Šalies pristatymo resursai menki, nekoordinuoti ir neefektyvūs. Visa tai ženkliai apsunkinaeksporto plėtrą bei diversifikaciją. Verslas privalo skirti daug laiko ir pastangų tam, kad įrodytų savopatikimumą, kokybę. Lietuvos įvaizdžio nebuvimas ypatingai neigiamai veikia verslo įmones, kuriosužsienio rinkose bando vystyti savo prekinį ženklą, nors tai turėtų būti šalies prioritetas. Įvaizdžionebuvimas dažnai reiškia prastesnes pozicijos verslo derybose, mažesnius kontraktus arba netgipotencialių užsakymų praradimą.

Kaip problemą Lietuvos verslas įvardijo ir ekonominės diplomatijos veiklą. Pageidautasolidesnio Lietuvos verslo interesų atstovavimo bei pagalbos problemų sprendimo valstybiniamelygmenyje .Ekonominės diplomatijos atstovai turėtų didinti Lietuvos kaip kokybišką produkcijągaminančios bei technologiškai pažangios šalies įvaizdį ir nebeakcentuoti pigios darbo jėgos, nes taiverslui kainuoja prarastais kontraktais. Verslo atstovai pabrėžė, kad ekonominės diplomatijos veiklavaidina svarbų vaidmenį plečiant eksporto apimtis, tačiau šiuo metu ji nėra efektyvi, kompetencijanepakankama bei stipriai varijuojanti skirtingose šalyse, taikomi skirtingi bendravimo su verslu metodaiir būdai.

Prie išorinių veiksnių priskirta ir protekcionistinė kitų šaliu politika. Verslo atstovai norėtų, kadLietuvos valstybė aktyviau gintų Lietuvos verslo interesus ES institucijose, kooperuotųsi sukaimyninėmis šalimis bei kitais partneriais, nes vienas pamatinių ES principų yra bendroji rinka, būtentprotekcionistinė politika šį principą ir pažeidžia.

Atliktas tyrimas atskleidė svarbiausius vidinius ir išorinius veiksnius ribojančius Lietuvos verslokonkurencingumą. Todėl siekiant kurti kokybišką verslo aplinką bei didinti Lietuvos verslokonkurencines galimybes tarptautinėje arenoje, būtina sukurti priemones, mechanizmus, kurieefektyviai spręstų iškilusias problemas, tokiu būdu sudarant prielaidas tvariam Lietuvos žmonių gerovėsdidėjimui.

2.LietuvoseksportoplėtrąskatinančiųdokumentųauditasLietuvos eksporto plėtra ir jos skatinimas yra kompleksinė veikla, priklausanti nuo keleto

sektorių (turizmo, investicijų, prekių ir paslaugų, švietimo eksporto) sėkmingos veiklos ir rezultatų. Tainulėmė, jog Lietuvos eksporto plėtra buvo svarstyta įvairiuose formatuose, identifikuojant daugelį rinkųįvairiems sektoriams. Geopolitinės situacijos nepastovumas nulėmė būtinybę identifikuoti didžiausiąpotencialą, įvertinant sektorių kompleksiškumą, turinčias rinkas ir jose koncentruoti viešojo sektoriausturimas priemones. Atsižvelgiant į tai, atlikta dokumentų, tyrimų, siekiančių numatyti eksporto plėtraiar konkrečiam su eksporto plėtra susijusiam sektoriui prioritetines rinkas.

Ekonominės diplomatijos tarybos 2014 m. birželio 4 d. darbo grupėje identifikuoto 26 rinkos,2014 m. Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 m. programoje – 17 rinkų, 2015 m. kovo 18 d. Lietuvospramonininkų konfederacijos atliktame lietuviškos kilmės prekių, neįtraukiant naftos produktų irpaslaugų, eksporto tyrime "Prioritetinės eksporto rinkos už ES ir NVS ribų" - 30 rinkų, VšĮ "VersliLietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22d. Lietuvos eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėse – 41 rinka, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ veiklosilgalaikėje strategijoje iki 2020 m. – 10rinkų, Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013-2016metų veiksmų plane: identifikuoti 2 regionai ir 5 rinkos, prioritetiniai Lietuvos dėstytojų ir studentų

Page 6: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

5

judrumui; ir prioritetinės studentų pritraukimo kryptys – NVS regionas ir 17 rinkų. Dokumentuose irtyrimuose pateikiamas didelis rinkų skaičius yra tiesiogiai susijęs su sektorių specifika, tačiauidentifikuotų rinkų geografija tampa labai plati, tuo tarpu turimi viešojo sektoriaus resursai yra labairiboti. Siekiant maksimaliai efektyviai išnaudoti ribotus resursus, reikalinga tiksli jų koncentracija toseeksporto plėtros rinkose (ir sektoriuose), kurie maksimaliai atlieptų eksportą sudarančių sektoriųinteresus.

Atlikta parengtų dokumentų ir tyrimų analizė leidžia nustatyti poreikį identifikuoti Lietuvoseksporto plėtrai tikslinių rinkų skaičių ir parengti (subendrinti) priemonių bei pasiūlymų toms rinkomstrumpuoju ir ilguoju laikotarpiais planus.

Tikslinių eksporto rinkų sutarčių status quo

ŠVEDIJAPasirašytos:1. Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės dėlinvesticijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.

Pasirašyta Stokholme 1992.03.17Įsigaliojo 1992.09.02

2. Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dviguboapmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Pasirašyta Vašingtone 1993-09-27Įsigaliojo 1994-01-01

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl Lietuvos-Švedijos ekonominės komisijos įsteigimo

1995.04.06 (sudarytas notų apsikeitimu)Įsigaliojo 1995.04.06

Rengiamos: nėra.

NORVEGIJAPasirašytos:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijųskatinimo ir jų abipusės apsaugos

Pasirašyta Vilniuje 1992-06-16Įsigaliojo 1992.12.20Pastaba: 2011-11-28 URM nota Norvegijos ambasadai Vilniuje, kuria siūloma keisti Susitarimo7 straipsnį "Pervedimai", siekiant užtikrinti LR įsipareigojimų, kylančių iš narystės ES,vykdymą. 2013-12-16 Komisijos sprendimas, kuriuo leidžiama LR persiderėti su Norvegija.

2. Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dviguboapmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Pasirašyta Osle 1993-04-27Įsigaliojo 1994-01-01

Rengiamos: nėra.

Page 7: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

6

VOKIETIJAPasirašytos:1. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos FR sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų abipusėsapsaugos

Pasirašyta Bonoje 1992.02.28Įsigaliojo 1997.06.27

2. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalodvigubo apmokestinimo išvengimo

Pasirašyta Vilniuje 1997-07-22Įsigaliojo 1998-11-11

3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Vokietijos Federacinės švietimo irmokslo ministerijos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų iršvietimo srityje

Pasirašyta 2003.08.19 (galiojanti)

Rengiamos: nėra.

JUNGTINĖ KARALYSTĖPasirašytos:1. Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės AirijosJungtinės Karalystės Vyriausybės dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos

Pasirašyta Vilniuje 1993.05.17Įsigaliojo 1993.09.21

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės AirijosKaralystės Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir kultūros srityse

Pasirašyta Vilniuje 1996.11.08Įsigaliojo 1998.04.01

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos JungtinėsKaralystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimoišvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos

Pasirašyta Vilniuje 2001-03-19Įsigaliojo 2002-11-29

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos JungtinėsKaralystės Vyriausybės protokolas, pakeičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir DidžiosiosBritanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartį dėl pajamų bei kapitaloprieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, pasirašytą2001 m. kovo 19 d. Vilniuje

Pasirašytas Londone 2002-05-21.Įsigaliojo 2002-11-29

Rengiamos: nėra.

PRANCŪZIJAPasirašytos:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėlinvesticijų skatinimo ir abipusės apsaugos

Pasirašyta Paryžiuje 1992-04-23Įsigaliojo 1995-03-27

Page 8: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

7

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamųir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Pasirašyta Paryžiuje 1997-07-07Įsigaliojo 2001-05-01

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėlbendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo, technologijų ir technikos srityse

Pasirašytas Vilniuje 2003-04-04Įsigaliojo 2009-08-01

Rengiamos: nėra.

JAVPasirašytos:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėlsantykių plėtojimo prekybos ir investicijų srityse

Pasirašytas Vašingtone 1992.07.06Įsigaliojo 1992.11.12

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėlinvesticijų skatinimo ir abipusės apsaugos

Pasirašyta Vašingtone 1998.01.14Įsigaliojo 2001.11.22

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėlpajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Pasirašyta Vašingtone 1998-01-15Įsigaliojo 1999-12-30

4. 1998 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos ValstijųVyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos papildomas protokolas

Pasirašytas Briuselyje 2003.09.22Įsigaliojo 2004.07.13

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėlbendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje

Pasirašytas Vilniuje 2009.06.22Įsigaliojo 2010.05.19Pastaba: baigė galioti 2015.05.19, šiuo metu derinamas susitarimas dėl šio susitarimo galiojimopratęsimo nuo 2015.05.19

Rengiamos: nėra.

KINIJAPasirašytos:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėlekonominio-prekybinio bendradarbiavimo

Pasirašytas Pekine 1992.01.30Įsigaliojo 1994.06.29 (2 str. negalioja nuo LR įstojimo į ES)

2. Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies RespublikosVyriausybės dėl mokslinio-technologinio bendradarbiavimo

Page 9: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

8

Pasirašytas Vilniuje 1992.04.22Įsigaliojo 1992.04.22

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartis dėlinvesticijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos

Pasirašyta Pekine 1993.11.08Įsigaliojo 1994.06.01

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės Sutartis dėlpajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Pasirašyta Vilniuje 1996-06-03Įsigaliojo 1996-10-18

5. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerijossusitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo skatinant investicijas

Pasirašytas Vilniuje 2009-08-31Įsigaliojo 2009-08-31

6. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerijostarpusavio supratimo memorandumas dėl bendros investicijų skatinimo darbo grupės sukūrimo

Pasirašytas Vilniuje 2010-06-14

7. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Kinijos Liaudies Respublikos žemės ūkioministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje

Pasirašytas Pekine 2008-04-21Įsigaliojo 2008-04-21

8. LR ŽŪM ir Kinijos Liaudies Respublikos ŽŪM susitarimo memorandumas dėlbendradarbiavimo žemės ūkio srityje

Pasirašytas Vilniuje 2009-08-31

9. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto irveterinarijos tarnybos ir Kinijos Liaudies Respublikos kokybės priežiūros, inspekcijos ir karantinogeneralinės administracijos susitarimas dėl bendradarbiavimo maisto saugos kontrolės klausimais

Pasirašytas Pekine 2012-10-11Įsigaliojo 2012-10-11

Rengiamos:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutarties dėlpajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo pakeitimoprotokolas2015-05-05 FM atsakydama į URM raštą (Nr. 23.1.1)3-2515) prašė LT-Kinijos TVK metu (05-25/26) priminti Kinijos pusei, kad vis dar laukiame Kinijos atsakymo į mūsų 2012 m. notą.

2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Kinijos Liaudies Respublikos švietimoministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse2013-07-24 Kinijos Švietimo ministerijos nota, kuria perduodamas redaguotas Susitarimoprojektas.

Page 10: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

9

IZRAELISPasirašytos:1. Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės dėl investicijųskatinimo ir abipusės apsaugos

Pasirašyta Jeruzalėje 1994-10-02Įsigaliojo 1996-07-11

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutartis dėl pajamų beikapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos

Pasirašyta Vilniuje 2006-05-11Įsigaliojo 2006-12-01

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimas dėl dvišalioprivataus sektoriaus bendradarbiavimo pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtrossrityje

Pasirašytas Jeruzalėje 2010-12-19Įsigaliojo 2011-09-07

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutartis dėlbendradarbiavimo sveikatos ir medicinos srityse

Pasirašyta Jeruzalėje 1995-03-01Įsigaliojo 1998-11-23

5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Izraelio Valstybės žemės ūkio ir kaimo plėtrosministerijos supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje

Pasirašytas Vilniuje 2012-09-21Įsigaliojo 2012-09-21

Rengiamos:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutarties dėl investicijųskatinimo ir abipusės apsaugos pakeitimas

Atsižvelgiant į ES reguliavimą šioje srityje, sutartis (nuostatos dėl pervedimų) turi būti pakeista.2011-11-25 LR URM išsiuntė atitinkamą notą Izraeliui. 2012-08-09 gauta Izraelio ambasadosRygoje nota, kuria siūlomi platesni sutarties pakeitimai. 2013-12-16 suteiktas Europos Komisijosleidimas Lietuvai pradėti oficialias derybas dėl investicijų susitarimo su Izraeliu.

2. Atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio mėn. LRV pavedimą, URM rengia Tarpvyriausybiniosusitarimo dėl TVK su Izraelio Valstybe įsteigimo projektą.

JAPONIJAPasirašytos: nėra

Rengiamos:1. Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimoišvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos

2014-11-27 Finansų ministerija el. paštu informavo, kad 2014-10-09 URM vykusio susitikimosu JAP ambasadore metu, URM (IESD) buvo informuoti, kad Japonija šio susitarimo nelaikoprioritetiniu, bet svarstytų galimybę sudaryti regioninį DTA su LT, LV, EE. Finansų ministerijosmanymu, formatas svarstytinas.

Page 11: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

10

2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Japonijos švietimo, kultūros, sporto,mokslo ir technologijų ministerijos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje

2015-12-31 ŠMM informuojama, kad URM Susitarimo sudarymui pritaria ir darbo tvarkapatikslintą projektą diplomatiniais kanalais perduos Japonijai.

UKRAINAPasirašytos:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo irabipusės apsaugos

Pasirašyta Vilniuje 1994.02.08Įsigaliojo 1995.03.06

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės sutartis dėl pajamų ir kapitalodvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Pasirašyta Vilniuje 1996-09-23Įsigaliojo 1997-12-25

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimas dėl ekonominio,pramoninio, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo

Pasirašytas Vilniuje 2005-12-09Įsigaliojo 2008-08-01

4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijosbendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje 2016-2020 metų programa

Pasirašyta Vilniuje/Kijeve, 2015-09-24/2015-09-30Įsigaliojo 2015-09-30

5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Ukrainos žemės ūkio politikos ministerijossusitarimas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje

Pasirašytas Vilniuje/Kijeve, 2008-11-11/2008-11-13Įsigaliojo 2008-11-13

6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Ukrainos žemės ūkio politikos ir maistoministerijos veiksmų plano dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje

Pasirašytas Berlyne 2011.01.21

7. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūrostarnybos prie LR ŽŪM ir Ukrainos nacionalinės žemės ūkio akademijos ketinimų protokolas

Pasirašytas Vilniuje 2015-10-08Įsigaliojo 2015-10-08

Rengiamos: nėra.

JAEPasirašytos:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės sutartis dėl pajamųdvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Pasirašyta Manamoje 2013-06-30Įsigaliojo 2014-12-19

Rengiamos:

Page 12: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

11

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės sutartis dėlekonominio ir techninio bendradarbiavimo

2015 m. sausio mėn. JAE nusiųstas LT pusės projektas, 2015 m. gruodžio mėn. iš JAE gautasnaujas projektas. LT pusė yra pasiūliusi surengti derybas vasario mėn., atsakymas iš JAEnegautas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės sutartis dėlinvesticijų skatinimo ir apsaugos

2015 m. birželio mėn. 8-11 d. vyko antrasis derybų raundas Vilniuje, kurio metu buvo parafuotassusitarimo tekstas. Šiuo metu tekstas pateiktas Europos Komisijai.

KANADAPasirašytos:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės sutartis dėl pajamų ir kapitalodvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Pasirašyta Vilniuje 1996-08-29Įsigaliojo 1997-12-12

Rengiamos:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimomokslo, studijų ir technologijų srityse

2011-06-16 ŠMM prašo priimti sprendimą dėl tikslingumo.

TURKIJAPasirašytos:1. Susitarimas dėl ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos irTurkijos Respublikos

Pasirašytas Izmire 1992-08-27Įsigaliojo 1994-10-07

2. Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo irapsaugos

Pasirašyta Vilniuje 1994-07-11Įsigaliojo 1997-07-07

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėlbendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityje

Pasirašyta Vilniuje 1994-07-11Įsigaliojo 1999-05-28

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamųdvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Pasirašyta Ankaroje 1998-11-24Įsigaliojo 2000-05-17

5. Lietuvos ŪM ir Turkijos ŪM deklaracija dėl Jungtinės ekonomikos ir prekybos komisijos(JETCO) įsteigimo

Pasirašyta Ankaroje 2014.12.08Įsigaliojo 2014.12.08

Rengiamos: nėra.

Page 13: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

12

PARPasirašytos: nėra.

Rengiamos:1. Lietuvos Respublikos ir Pietų Afrikos Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dviguboapmokestinimo išvengimo

2014-11-27 FM el. paštu nurodė, kad 2010 m. diplomatiniais kanalais buvo nutarta atliktipakeitimus 2004 m. parafuotam tekstui. FM yra pasirengę dar kartą atnaujinti/aktualizuotiprojektą ir ją suderinus perduoti PAR diplomatiniais kanalais.

2. Pietų Afrikos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis dėlinvesticijų skatinimo ir abipusės apsaugos

2006-11-06 URM nota PAR URM su pridedamu LT BIT modeliu ir kontaktiniais duomenimis.Perduota per LR ambasadą Kopenhagoje.Pastaba: PAR laikosi pozicijos, jog tokios sutartys neturi tiesioginės įtakos investicijų skatinimui,todėl jų nesudarinėja.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Pietų Afrikos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėlekonominio bendradarbiavimo

2015-09-02 LR ambasada PAR įteikė susitarimo projektą PAR Tarptautinių ryšių irbendradarbiavimo departamento atstovams. 2015-02-27 per LR ambasadą gautas PAR pusėspateiktas susitarimo projektas.

3.Trumpojoirilgojolaikotarpiopasiūlymaiirveiksmųplanas

Bendrosios priemonės – nukreiptos į prekybinių ryšių palaikymą ir intensyvinimą. Jų koncentracijareiškia, kad didžiausia eksporto priemonių dalis taikoma „plėtros rinkų“ kategorijoje.

Tikslinės priemonės – nukreiptos į perspektyvių prekybinių ryšių aktyvavimą ir į strateginiusekonomikos siekius, žinant aiškius siekius galima bus parinkti tikslines priemones. Natūralu, kad daliaitikslų priemonės turės būti kompleksinės (taikomas koordinuotai pvz. VL, IL, MITA...)

Tinkamas jų parinkimas užtikrina efektyvų resursų panaudojimą bei stabilią trumpojo ir ilgojolaikotarpio eksporto plėtrą.

Trumpojo laikotarpio bendrosios priemonėsTrumpojo laikotarpio bendrosios priemonės skaidomos į 3 grupes:

1. Diplomatinės priemonės;2. Paramos verslui priemonės;3. Institucijų priemonės.

Diplomatinės priemonės skirstomos į žmogiškuosius išteklius ir diplomatinius vizitus. Paramos versluipriemonės susideda iš Europos Sąjungos fondų lėšomis remiamų priemonių, kurios viena ar kita formaskatina verslo plėtrą: "Naujos galimybės LT", „Expo sertifikatas LT“, „Expo konsultantas LT“, „Versloklasteris“ ir “Faktoringas LT“. Institucijų priemonės suskirstytos pagal priemonesįgyvendinančias/koordinuojančias institucijas:

4. VšĮ "Versli Lietuva": „Tarptautiškumas LT“, „Akademija LT“.

Page 14: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

13

5. Užsienio reikalų ministerija: Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas, LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui.

6. Žemės ūkio ministerija: ,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas“ veiklos sritis,,Eksporto skatinimo priemonėms vykdyti“, ,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti“, „Žemės ūkio produktams skirtųinformavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramosschema“, "Rusijos embargo plano priemonė „Prisidėti verčiant klausimynus, teisės aktus ir kitusdokumentus, reikalingus eksporto leidimams gauti bei organizuojant su eksporto leidimų gavimususijusių oficialių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų atstovų vizitus“.

7. Susisiekimo ministerija: vizitai/parodos.8. Valstybinis Turizmo Departamentas: „Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų

rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“.9. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra: „Inopatentas LT“, „MTEP rezultatų

komercializavimo ir tarptautiškumo skatinimas“, Įvairūs projektai/priemonės (dalyvavimasparodose, tarptautinėse MTEP programose ir pan.).

10. Investuok Lietuvoje: vizitai.

Plačiau konkrečių priemonių pritaikymas konkrečiose rinkose yra pateikiamas Priede Nr. 5.

Ilgojo laikotarpio tikslinės priemonėsPrioritetinės eksporto rinkos: tikslinių ilgojo laikotarpio priemonių identifikavimas

1. Eksporto galimybių ir kompetencijų stiprinimas, telkimas ir koordinavimo-komunikacijos („vieno langelio“) sistemos įdiegimas

a) Sistemingai vykdyti Lietuvos konkurencingumo raidos ir verslo sektorių poreikių stebėseną,užtikrinti savalaikį informacijos teikimą Lietuvos eksporto politikos formuotojams irvykdytojams;

Atliktas Lietuvos tikslinių rinkų tyrimas parodė, kad būtina sistemingai ir nuolat vykdytiLietuvos konkurencingumo raidos ir verslo sektorių poreikių stebėseną, o jos metu surinktą informaciją(įmonių poreikius, identifikuotas problemas ir barjerus ir kt.) teikti Lietuvos eksporto politikosformuotojams ir vykdytojams. Tik tokiu būdu bus užtikrintas lankstus ir efektyvus eksporto skatinimopolitikos formavimo procesas. Šiam tikslui pasiekti, būtina suformuoti dedikuotą analizės ir stebėsenoskomandą, kuri būtų atsakinga už Lietuvos verslo poreikių ir eksporto vidinės aplinkos stebėseną (tametarpe ir įstatyminės bazės analizę) bei rekomendacijų dėl eksporto aplinkos gerinimo teikimą Lietuvoseksporto politikos formuotojams ir vykdytojams. Tokia stebėsena leistų laiku identifikuoti Lietuvoseksportą ribojančius vidinius veiksnius ir verslo poreikius bei leistų laiku priimti sprendimus dėleksporto aplinkos gerinimo.

b) Vykdyti tikslinių rinkų verslo žvalgybą (tęstinė analizė, rinkų galimybes, tendencijas ir pan.),kuri būtų koordinuojama tiek su Lietuvoje veikiančiomis eksportą skatinančiomis institucijomis,tiek su ekonominės diplomatijos korpusu;

Siekiant užtikrinti eksporto augimo tendenciją, būtina sukurti ir užtikrinti efektyvią eksportogalimybių ir potencialo užsienio rinkose identifikavimo (tarptautinės verslo žvalgybos) sistemą, kuriostikslas vykdyti rinkos galimybių, tendencijų tęstinę analizę ir kt. tarptautinės verslo žvalgybos veiklas,efektyviai panaudojant veikiančią Lietuvos ekonominės diplomatijos bei eksportą skatinančių institucijųsistemą. Šiandieninė ekonominės diplomatijos problema – susitelkimas į Lietuvos verslo interesųatstovavimą, bei Lietuvos įvaizdžio formavimą, tačiau pamirštama kita ne mažiau svarbi ekonominės

Page 15: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

14

diplomatijos užduotis – potencialo ir galimybių, konkurencingumo Lietuvos verslui analizė užsieniorinkose. Sukurtos sistemos užduotis būtų identifikuoti galimybės bei potencialą (pvz. konkurencinėsaplinkos pasikeitimas, tam ikrų gamybos apimčių didinimas, valstybinio lygmens užsakymai/pirkimaiir pan.) tikslinėse užsienio rinkose ir apie jas informuoti Lietuvos verslą.

c) Vienoje erdvėje sutelkti rinkų duomenis ir šaltinius, galimybių (projektų) analizę. Taip pat tojpačioj erdvėj sisteminti informaciją apie aktualius finansavimo šaltinius, renginių ir ambasadųveiklą bei susitikimus, taip pat toje rinkoje prasidedančius projektus ir kt. Akcentą teikiantprioritetinių sektorių galimybių išnaudojimui.

Atliktas Lietuvos tikslinių rinkų tyrimas parodė, kad būtina sukurti „vieno langelio“ eksportuiinformacinę sistemą, kurioje Lietuvos verslas galėtų rasti visą informaciją (pvz. tikslinių rinkų versložvalgybos informacija, informacija apie aktualius finansavimo šaltinius, renginių ir ambasadų veiklą beisusitikimus ir kt.). Fokus grupių metu įmonės akcentavo, kad šiuo metu informacijos tikrai daug, tačiauji pasklidusi po įvairius komunikacijos kanalus, ji nėra sisteminga, dėl ko įmonėms sunku tokiąinformaciją gauti, analizuoti ir tinkamai priimti sprendimus. Įdiegta „vieno langelio“ eksportuiinformacinė sistema padėtų išspęsti šią problemą ir žymiai prisidėtų prie eksporto aplinkos gerinimo.Tokioje sistemoje būtų pateikiama tiek analitinė informacija apie rinkas (rinkų pažinimo paslaugos), tiekLietuvos institucijų planai, tikslai ir priemonės šioms rinkoms.

d) Lietuvos įmonių darbuotojų eksporto kompetencijų ugdymas.

Pasikeitimai rinkose (pvz. Rusijos embargas) daro lemiamą įtaką ne tik eksporto apimtims, betir darbo vietoms: įmonės vadovams ir darbuotojams, gebant laiku pastebėti ir prisitaikyti prie rinkospokyčių, išsaugomos ir kuriamos darbo vietos. Pateiktas praktinis pavyzdys, iliustruojantiseksportuojančių įmonių darbuotojų prisitaikymo prie rinkos pokyčių svarbą:

Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvos BVPstruktūroje eksportas sudarė 82 proc. Dėl Rusijos embargo 2014 m. ir Rusijos ekonomikosnuosmukio 2015 metais Lietuvos eksporto sumažėjimo poveikis BVP buvo dar didesnis, oLietuvos prekių eksportas smuko labiausiai iš visų ES šalių. Į Rusijos rinką per 2015 m.vienuolika mėnesių buvo eksportuota perpus (arba 276,7 mln. EUR) mažiau produkcijos neguatitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Rusijos eksporto rinkos praradimą pavyko tik dalinai kompensuoti naujomis rinkomis, o esminėspriežastys - trūksta „kokybės sertifikatų“, arši konkurencija tiek ES, tiek trečiose rinkose, o dėldrastiško noro parduoti „dabar“ - mažėjančios produktų ir/ar paslaugų kainos. Todėl net irpadidinus eksporto kiekį, eksporto vertinė reikšmė išlieka mažesnė nei ankstesniais metais.

Situacija iš esmės parodė, kaip svarbu įmonių darbuotojams gebėti greitai prisitaikyti ir rastialternatyvias rinkas antraip tokio paklausos šoko situacija gali lemti stiprų poveikį ekonomikaiir tūkstančius darbo vietų praradimą. Šiuo metu šalis patiria ne tik drastiškus pokyčius dėlpasikeitusios ūkio aplinkos, kuriai esminę įtaką daro eksporto krypties pasikeitimas, tačiau ir dėlįmonių darbuotojų esminių specifinių eksporto žinių ir kompetencijų trūkumo tiek aukščiausiolygio įmonių vadovų ir savininkų, tiek vadybininkų, dirbančių su skirtingomis eksportorinkomis, lygmenyje:

o vadovų profesinė kompetencija yra nepakankama užtikrinti tinkamą tolesnio įmonėsaugimo ir persiorientavimo į kitas eksporto rinkas valdymą;

o darbuotojų vadybinė kompetencija nepakankama užtikrinti darbo efektyvumą dirbant suskirtingomis eksporto rinkomis;

o darbuotojams labai trūksta gebėjimų analizuoti skirtingas eksporto rinkas ir vartotojųįpročius per savo produkto ar paslaugų prizmę;

o trūksta žinių ir įgūdžių adaptuoti gaminamus produktus ir/ar teikiamas paslaugasnaujoms eksporto rinkoms arba kurti naujus atsižvelgiant į pasaulines tendencijas;

o trūksta žinių kaip pasirinkti tinkamą verslo parnerį ir kaip diversifikuoti eksporto portfelį;

Page 16: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

15

Ugdyti darbuotojus nepakanka žinių pasirenkant ekspertines sritis ir trūksta finansinių resursų.Eksportuojančių įmonių darbuotojų gebėjimas prisitaikyti prie rinkų pokyčių yra itin svarbus,vertinant eksporto svarbą Lietuvos, kuri nors ir rado savo vietą vis labiau integruotoje pasaulioekonomikoje, tačiau, dėl nedidelio Lietuvos vidaus rinkos dydžio mūsų bendrovės neturi daugpasirinkimo kaip tik siekti išlaikyti bei stiprinti savo pozicijas eksporto rinkose, ekonomikosraidą, šalies ūkio plėtrą bei užimtumo augimą.

2. Lietuvos ekonominio atstovavimo sistemos tobulinimas

Fokus grupių metu identifikuotas poreikis tobulinti Lietuvos ekonominio atstovavimo sistemą, todėlidentifikuotos 5 veiklos, kurių tobulinimas užtikrintų sistemos didesnį efektyvumą:

a) Ekonominės diplomatijos atstovų kompetencijų ugdymas;b) Vieningų tikslų, bendrų ir konkrečių uždavinių ambasadoms formavimas;c) Efektyvi ambasadose dirbančių darbuotojų vertinimo sistema, tikslesnė reitingavimo sistema,

kuri derinama su verslu (įvertinant ir sektorinę specifiką);d) Sukurta lanksti ir patogi komunikacinė sistema, apjungianti visą su ekonomine diplomatija

dirbančių darbuotojų srautą;e) Komercinių partnerysčių tinklo kūrimas ir žmogiškųjų išteklių optimizavimas.

Žemiau pateikiamoje Lentelėje Nr.1 šios 5 veiklos išskaidomos į priemones, kurios jas padėtųįgyvendinti.

Ekonominės diplomatijos atstovųkompetencijų ugdymas;

Mokymo programos išvykstantiems atliktiekonominių funkcijų diplomatinėse atstovybėseužsienyje;

Kasmetinės diplomatų ir specialiųjų atašė,dirbančių ekonomikos srityje, konferencijos,skirtos žinių ir įgūdžių ugdymui;

Specializuoti regioniniai mokymai (pvz.Skandinavija, Baltijos šalys, t.t.);

Specializuoti sektoriniai mokymai (pvz. tekstilėspramonė, inžinerinė pramonė, ir t.t.);

Specializuoti mokymai ekonominės diplomatijossrityje dirbantiems diplomatams (rengiami kartusu VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „InvestuokLietuvoje“)

Vieningų tikslų, bendrų irkonkrečių uždavinių ambasadomsformavimas;

Iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. surenkamainformacija iš valstybės institucijų ir verslo asocijuotųstruktūrų apie kitų metų planuojamas veiklasužsienyje;

Iki einamųjų metų spalio 31 d. parengiami bendrųmetinių užduočių DA projektai;

Iki einamųjų metų lapkričio 30 d. užduočių projektaisuderinami su DA;

Einamųjų metų gruodžio mėn. patvirtinami DAveiklos planai;

Einamųjų metų sausio mėn. vertinami praėjusių metųveiklos rezultatai.

Page 17: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

16

Efektyvi ambasadose dirbančiųdarbuotojų vertinimo sistema,tikslesnė reitingavimo sistema, kuriderinama su verslu (įvertinant irsektorinę specifiką);

Ekonomines funkcijas vykdantys diplomataivertinami atsižvelgiant į DA ekonominės veiklosužduočių įgyvendinimo rezultatus.

Sukurta lanksti ir patogikomunikacinė sistema, apjungiantivisą su ekonomine diplomatijadirbančių darbuotojų srautą;

Iki 2016 m. gegužės mėn. sukuriama bandomoji ITsistemos versija;

Nuo 2016 m. liepos 1 d. IT sistemos testavimas 10prioritetinių rinkų;

Nuo 2017 m. sausio 1 d. pilnai veikianti IT sistema.

Komercinių partnerysčių tinklokūrimas ir žmogiškųjų ištekliųoptimizavimas.

Konsultacijos, komunikaciniai straipsniai, pagalbaverslo misijų metu teikiama užsienio lietuviųdiasporos - įgalintos Global Lithuanian Leadersprogramos, pvz. GLL Patarėjai verslui.

Komercinių partnerysčių tinklo suformavimas.

Lentelė Nr. 1

GLL Patarėjai Verslui programos dalyviai

Diagrama Nr. 1 Patarėjų pasiskirstymas regionuose

Geografija ir patarėjų skaičius tikslinėse rinkose:Plėtros rinkose: Švedija - 5, Vokietija-3, Norvegija-1, Jungtinė Karalystė-6, Prancūzija-5Perspektyvios: JAV-22, Kinija-4, Japonija-1, Izraelis-3, Ukraina-0Žvalgybinės: JAE-6, Kanada-8, Turkija-0, PAR-1

28

30

2

2

9

3

8

Šiaurės Amerika Europa Pietų Amerika Afrika

Azija Australija Vidurinieji Rytai

Page 18: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

17

Šalis Patarėjųskaičius Industrijos Įmonės kuriose dirba

patarėjai

Švedija 5 IT | 2Statybos ir architektūra| 1Konsultacijos | 1Teisė | 1

Swedbank,Technopolis,DS Nord ir kt.

Vokietija 4 Logistika | 1Gyvybės mokslai |1Teisė | 1Gastronomija | 1

DHL;Boehringer Ingelheim

Norvegija 1 Gamybos procesų optimizavimas |Investicijos

Statoil Fuel

Jungtinė Karalystė 6 Metalo konstrukcijos | 1Finansai | 2Konsultacinė veikla | 1IT | 1Gyvybės mokslai| 1

Concept Steels Limited;Distylled LTD;KPMG;Today Translations

Prancūzija 6 Mada ir prabangos prekės | 1Telekomunikacijos | 1Marketingas| 2Teisė | 1Biotechnologijos | 1

Cargill;Alcatel-Lucent;7TWENTY

JAV 24 IT | 2Gyvybės mokslai | 2Logistika | 2Transportas | 1Maistas | 1Verslo vystymas | 4Startup | 2HR| 1Marketingas | 1Nekilnojamas turtas | 1Dizainas | 1Finansai | 1Mada | 2Aplinkosauga | 2Teisė | 1

Molycorp,Warner Bros Entertainment,Volvo Trucks North America,World Bank Group,Hammontree& Associates,Sinickas Communications,Procter& Gamble,Swiss Post Solutions

Kinija 4 Finance | 1Tarptautinė prekyba | 1Startup | 1Automotive | 1

CIE Automotive China,3D Hubs,Lithuanian Chamber ofCommerce in HongKong

Japonija 1 Teisė Yanagida&PartnersIzraelis 3 IT ir Inovacijos The Israel Lithuania

Technology HubUkraina 0 - -JAE 6 Nekilnojamo turto valdymas | 1

Energetika | 2Klientų aptarnavimas| 3

MENA Agency,Met Life Alico,Ernst & Young

Page 19: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

18

Šalis Patarėjųskaičius Industrijos Įmonės kuriose dirba

patarėjai

Kanada 8 Gyvybės mokslai | 2Konsultacijos | 1Aviacija | 1Teisė | 1Startup | 1Tabakas | 1Komunikacijos | 1

Pilatus Centre,Queen’s University,Barrister&Solicitorm FoundersInstitute,

Turkija 0 - -PAR 1 Konsultacinė veikla -

Lentelė Nr. 2

3. Lietuvos ir Lietuvos verslo sektorių įvaizdžio stiprinimasa) Sukurta bendroji, „pamatinė“ Lietuvos kaip „prekės“ ženklo dalis;b) Užtikrinti sektoriams aktualių komunikacijos žinučių sukūrimą ir koordinuotą išpildymą.c) Komunikacinė strategija (veiksmų planas) kiekvienai tikslinei rinkai, kartu atliepiant į

sektorines aktualijas (galimas koordinatorius – VšĮ „Versli Lietuva“.)

Problematika

Fokus grupių metu Lietuvos verslas kaip vieną didžiausių iššūkių įvardijo Lietuvos įvaizdžioužsienyje formavimą. Lietuvos įvaizdis užsienyje formuojamas jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiauvieningos strategijos ir vizijos vis dar nėra ir tai rodo Valstybės kontrolės auditas, atliktas dar 2009 m.Valstybės kontrolė audito ataskaitoje pripažino, kad Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, tamtikslui skirtos lėšos dažnai naudojamos neefektyviai. Tuometė Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytėpažymėjo, kad didelė dalis iš 63 mln. Lt, kuriuos per pastaruosius ketverius metus valstybės institucijosišleido priemonėms, jų manymu formuojančioms šalies įvaizdį, nedavė laukto rezultato.Po šios Valstybės kontrolės išvados ir Lietuvos ekonominės krizės, visos iniciatyvos ir idėjos, kuriosbuvo susijusios su Lietuvos, kaip „drąsios šalies“ įvaizdžiu, buvo sustabdytos.

Šalis, kaip ir įmonė ar produktas privalo formuoti savo įvaizdį. Tokios šalis kaip Italijaatpažįstama pagal garsias operas, maistą, Didžioji Britanija – karališką šeimą ir jos istoriją, o kaimyninėEstija pasaulyje darosi puikiai žinoma kaip inovatyvių produktų kūrėja (pvz. Skype). Ir tai įrodo Šaliesįvaizdžio reitingas, kuri sukūrė viešosios diplomatijos guru Simon Anholt. 2014-2015 m. duomenimispagal šalies žinomumą Estija patenka tarp 50 geriausiai žinomų šalių, tuo tarpu Lietuvos nėra net tarp75 išreitinguotų šalių (šaltinis: http://www.futurebrand.com/cbi/2014).Lietuvos įvaizdžio problematiką galima panagrinėti giliau remiantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ teiktaispasiūlymais dėl įvaizdžio formavimo vyriausybei.

Dabartinę situaciją dėl Lietuvos vieningo įvaizdžio kūrimo užsienyje galima pavadinti „dviračioišradinėjimu“, nes bandoma kurti įvaizdžius, kurie daugeliui organizacijų nėra priimtini ir suprantami,viskas daroma nekoordinuotai. Pagrindinė problematika, susijusi su Lietuvos įvaizdžiu užsienyje:

Nėra viešąją diplomatiją koordinuojančios institucijos; Nėra centralizuoto informacijos šaltinio; Trūksta vaizdinės medžiagos; Nėra bendrų gairių; Prasta komunikacija tarp institucijų; Neaiškus komunikacinis turinys.

Page 20: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

19

Lietuvą užsienyje pristatinėja daugelis institucijų (pvz. VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „InvestuokLietuvoje“, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Turizmo departamentas, Švietimo mainųparamos fondas ir kt.), tačiau šiuo metu neįmanoma pamatuoti centralizuotai, kokia yra nauda Lietuvai.Žemiau esančiame paveikslėlyje pateikta informacija apie ministerijų išlaidas užsienio komunikacijai.Bendra suma užsienio komunikacijai 2015 metais siekia apie 8,6 mln. EUR, tačiau neįmanomapamatuoti, kiek kartų buvo minimas Lietuvos vardas, kaip užsieniečiai vertiną Lietuvą ir pan., neskiekviena institucija dirba savo nuožiūra ir pagal savo įsivaizdavimą.

Diagrama Nr. 2 Ministerijų užsienio komunikacijos biudžetai 2015 m., EUR

Galimybės Lietuvos įvaizdžio formavimui

Lietuvai reikalinga koordinuota komunikacija, todėl svarbu sutelkti visas raktines žinutes apiešalį ir koordinuotai formuoti sektorinę verslo ir Lietuvos įvaizdžio komunikaciją. Trumpuoju laikotarpiužinomumo didinimui keliami šie tikslai:

Į užsienį komunikuojančių institucijų turinio koordinacija; Komunikacijos koncentracija į prioritetines šalis; Užsienio žurnalistų užklausų ir vizitų koordinavimas; Lietuvos atstovų ir galimų kalbėtojų konkrečiomis temomis parinkimas.

Ilgesniame laikotarpyje tikslinės veiklos apimtų ir įvaizdžio formavimą – vientiso prekinioženklo sukūrimą ir proaktyvią komunikaciją:

Situacijos analizė; Pozicionavimo koncepcijos sukūrimas; Turinio, istorijų, teiginių kūrimas; Auditorijų analizė; Turinys konkrečioms auditorijoms; Kanalų parinkimas; Kampanijos.

Svarbu, kad būtų formuojamos metinės užduotis, o rezultatai būtų aiškiai pamatuojami. Nemažiau svarbu, kad komunikacija apjungtų visas temas, aktualias skirtingoms institucijoms: statistika,verslas, turizmas, švietimas, kultūra, sportas, istorija, miestai t. t.

Gerosios užsienio praktikos

€2.344.184,00

€1.853.568,00

€1.777.396,00

€1.504.286,00

€376.506,00

€257.762,00

€-

Kultūros ministerija

Aplinkos ministerija

Ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerija

Švietimo ministerija

Susisiekimo ministerija

Ūžsienio reikalųministerija

Page 21: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

20

Gerosios užsienio praktikos analizuojamos remiantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ teiktaispasiūlymais dėl įvaizdžio formavimo vyriausybei bei Jaunųjų profesionalų programos dalyvių atliktutyrimu.

Kaip viena iš gerųjų užsienio pavyzdžių galima dar kartą paminėti Estijos pavyzdį ir jos tinklapįhttp://brand.estonia.eu/en/, kuris yra kaip pirminis informacijos šaltinis pristatantis Estiją. Svetainėjeaiškiai yra išdėstytos gairės Estijos prekiniam ženklui – nuo esminių akcentų, kad Estija yra orientuotaį inovacijas iki logotipo naudojimo taisyklių, kokybiškų šalies nuotraukų, video, užtikrinančių prekėsženklo nuoseklumą. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad informacija nėra iškraipoma, ji yra vieninga irkokybiška. Tinklapyje aiškiai ir suprantamai galima rasti nuorodas į agentūrų, kurios rūpinasiinvesticijomis, eksportu ir kt. nuorodas. Šių agentūrų komunikacinės žinutės taip pat yra suderintos.

Nagrinėjant užsienio pavyzdžius išsiskiria ir Suomijos pavyzdys, kai yra įkariama komunikacijoskoordinavimo taryba. Įvertinus tiek Estijos, tiek Suomijos pavyzdžius užsienio komunikacijoskoordinavimo tarybą (UKKT) (TeamFinland, Suomija pavyzdžiu)galėtų būti:

Sudaryta iš susijusių vykdančių institucijų atstovų, išorės ekspertų ir kelių samdomųdarbuotojų;

Pavaldi LRV kanceliarijai; Institucijos deleguoja atstovus ir darbuotojus funkcijoms atlikti.

Preliminariais skaičiavimais, UKKT tinkamai funkcionuoti reiktų apie 0,15 mln. EUR per metus.Numatomos išlaidos sudarytų:

Paminėjimų monitoringas; Įvaizdžio matavimas; Personalo bei administracinės išlaidos.

UKKT organizacijai būtų priskirtos šios funkcijos: Žiniasklaidos monitoringas, įvaizdžio tyrimai; Reprezentacinės medžiagos (pristatymai, nuotraukos, kt.) rinkinio ir bendro tinklapio

sukūrimas; Užsienio žiniasklaidos koordinacija ir nukreipimas; Skirtingų sričių Lietuvos atstovų sąrašas; Prioritetinių komunikacijos krypčių nustatymas ir jungtinės veiklos koordinavimas.

Lietuvos verslo pošakių pristatymas

Lietuvos verslas fokus grupių metu, kaip vieną iš problemų įvardijo ir tai, kad Lietuvos verslopošakiai neturi specifinių tam pošakiui/sektoriui adaptuotos komunikacijos, įvaizdžio užsienyje. Dažnaipristatant Lietuvos verslą užsienyje yra komunikuojama, kad tai yra vis dar pigios darbo jėgos šalis,tačiau neakcentuojama produktų/paslaugų kokybė ir išskirtinumas. Negali būti taikoma ta patikomunikacija pristatant Lietuvą užsienio investuotojams, importuotojams, turistams, ir kt., nes taidemonstruoja neprofesionalumą, tikslinės auditorijos poreikių ignoravimą.

Kaip gerąją praktiką galima paminėti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ parengtą rinkodarinę medžiagąskirtą investuotojams, kuriuose patraukliai pristatoma Lietuvos investicinė aplinka. Tuo tarpu Lietuvosverslas neturi savo specifinių sektorių komunikacijos, todėl VšĮ „Versli Lietuva“ ketina įgyvendinti 15sektorių pošakių projektą, kuriame atsispindės specifinė konkrečiam pošakiui būdinga informacija (pvz.pristatant maisto sektorių, galėtų būti akcentuojama ekologija, gamta; pristatant baldų sektorių –unikalūs, gryno medžio gaminiai ir pan.).

Jei būtų įsteigta UKKT ar panaši organizacija, ji taip pat būtų vienas iš koordinacinių organų,kurie prižiūrėtų, kad ši eksportui aktuali informacija atitiktų bendras komunikacijos nuostatas, jas taippat galėtų perduoti kitoms organizacijoms, kurioms reikalinga ši sektorinė informacija.

Page 22: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

21

4. Finansinių išteklių telkimas tikslinėms priemonėmsa) Papildomų lėšų paskyrimas veterinarinių ir fitosanitarinių sertifikatų derinimui;b) Sukurta eksporto draudimų sistema;c) Paramos verslui priemonių peržiūra.

a) Papildomų lėšų paskyrimas veterinarinių ir fitosanitarinių sertifikatų derinimui

Maisto produktų sektoriaus eksportas yra tiesiogiai priklausomas nuo sertifikatų išdavimo.Siekiant atverti naujas rinkas, pirmiausia išsiaiškinami trečiosios šalies reikalavimai įsileidžiantproduktus į savo rinką (bendrieji, gyvūnų gerovės, produktų saugos standartai), vėliau gaunamispecifiniai klausimynai, kuriuos reikia užpildyti ir atlikti jų vertimą į užsienio kalbą, tik po to atvykstatrečiosios šalies inspektoriai, kuriuos reikia supažindinti su gamybos procesais, parodyti gaminamąprodukciją. Akcentuojamas finansavimo klausimas, kadangi reikia apmokėti inspektorių kelionių,apgyvendinimo, vizų išlaidas (inspektoriai iš JAV ir Rusijos patys apsimoka). Valstybinė maisto irveterinarijos tarnyba yra numačiusi tam lėšų, tačiau jų nepakanka. Verslas taip pat prisideda, tačiau visųreikiamų išlaidų padengti negali, todėl reikalingos papildomos lėšos.

Kiekviena importuojanti šalis turi savo reikalavimus bei procedūras kenkėjų rizikos vertinimui(fitosanitarinio sertifikato gavimui), po kurio yra išduodamas leidimas eksportuoti tam tikrą produkciją.Pavyzdžiui, šiuo metu vyksta lietuviškų kviečių eksportui į Braziliją leidimo derinimas (paruoštas irpersiųstas į Braziliją klausimynas, kurį turi įvertinti Brazilijos žemės ūkio ministerijos autorizuotascentras). Pagal klausimyne pateiktą informaciją bus atliekamas kenkėjų rizikos vertinimas. Ši paslaugaBrazilijoje yra mokama, todėl buvo atlikta apklausa ir pasirinktas autorizuotas centras, kurio paslaugoskainuos apie 4000 EUR. Kai bus atliktas vertinimas, Brazilijos žemės ūkio ministerija atsiųs specialistų– inspektorių delegaciją į Lietuvą įsitikinti atliekamų procedūrų patikimumu galutiniam sprendimopriėmimui. Delegacijos priėmimui taip pat bus reikalingos piniginės lėšos. Šiuo metu jau yra paruoštasklausimynas dėl lietuviškų kviečių eksporto į Kiniją, kuris perduotas per Lietuvos ambasadą atsakingajaiinstitucijai (AQSIQ) Kinijoje. Laukiama Kinijos atsakingosios institucijos reakcijos į pateiktąklausimyną. Kai bus atliktas vertinimas, Kinijos atsakinga institucija (AQSIQ) atsiųs specialistų –inspektorių delegaciją į Lietuvą įsitikinti atliekamų procedūrų patikimumu galutiniam sprendimopriėmimui. Delegacijos priėmimui taip pat bus reikalingos piniginės lėšos.

Šiuo metu yra ruošiami klausimynai dėl lietuviškų kviečių eksporto į:

Malaiziją; Indoneziją; Egiptą; Meksiką; JAV.

Kol kas nėra aišku ar bus reikalingos piniginės lėšos paruoštų klausimynų vertinimui, tačiau jaudabar galima pasakyti, jog bus reikalingi klausimynų vertimai į ispanų ir arabų kalbas. Delegacijųpriėmimui gali prireikti piniginių lėšų. Šiuo metu yra sunku pasakyti kokių piniginių lėšų reikės ir kada– klausimynų vertimui lėšų gali prireikti dar 2016 m, tačiau delegacijų priėmimui lėšų gali prireikti2017, ar net 2018 metais, priklausomai nuo importuojančių šalių atsakingų institucijų vidinių procedūrųbei noro bendradarbiauti.

b) Eksporto draudimų sistema

Problema: privatūs draudikai nedraudžia arba nepakankamai draudžia neparduotinos eksportokredito rizikos. Neparduotina eksporto kredito rizika – rizika, susijusi su pirkėjais ne iš ES valstybiųnarių ir iš šalių, kurios nėra EBPO narės.

Page 23: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

22

2010 m. gegužės – gruodžio mėn. ir 2012 m. galiojo patvirtinta Valstybės pagalbos schema,pagal kurią buvo teikiamos valstybės specialiosios garantijos (per INVEGĄ). Garantijos buvosuteikiamos tuo atveju, jei draudimo įmonė suteikdavo mažesnį pirminį kredito limitą nei draudėjas(pardavėjas) pageidavo. Galiojant minėtoms pagalbos schemoms, eksportuotojams buvo suteikta 12garantijų. Visos garantijos suteiktos už pirkėjus, esančius laikinai neparduotinos eksporto kredito rizikosšalyse (Lenkija, Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija). Nustojus galioti schemoms, t. y. nuo 2013 m.Lietuva nebeturi jokio instrumento eksporto sandoriuose atsirandančiai rizikai mažinti.Eksporto kredito garantijų ar draudimo agentūros vienokia ar kitokia forma veikia visose ES valstybėse(išskyrus Airiją, Kiprą ir Maltą), todėl Lietuvos eksportuotojams sudarytos nevienodos sąlygos kitų šaliųatžvilgiu skverbiantis į naujas rinkas, užmezgant naujus komercinius santykius su potencialiais klientaisiš neparduotinos eksporto kredito rizikos šalių.

Atsižvelgiant į verslo išreikštą poreikį ir Ūkio ministerijos siekius skatinti eksportą bei matant,kad kitose ES šalyse vienokia ar kitokia forma valstybės remiamos eksporto kredito draudimo sistemosveikia sėkmingai, Ūkio ministerija taip pat planuoja įgyvendinti instrumentą eksporto sandoriuoseatsirandančiai rizikai mažinti.

Planuojama, kad INVEGA teiks tiesiogines valstybės garantijas Lietuvoje veikiantiems SVVsubjektams dėl nedraudžiamos eksporto rizikos sumažinimo. Pagal šį instrumentą garantijos (iki 90proc. sandorio sumos) už sandorius, kurių atidėjimo mokėjimo terminas iki 2 metų, būtų teikiamos tikuž Lietuvoje sukurtos produkcijos ar paslaugų eksporto sandorius, taip skatinant lietuvišką produkcijąar paslaugas eksportuojančių SVV subjektų plėtrą. Lietuvos įmonei (eksportuotojui) būtų garantuojamatik už neparduotinos eksporto kredito rizikos šalių pirkėjų nemokumo riziką (šalys, kurios nėra nei ES,nei EBPO narės, pavyzdžiui, Ukraina, Kazachstanas ir pan.). Svarstoma, pradžioje minėto instrumentoįgyvendinimui skirti iki 7 mln. Eurų Ūkio ministerijos (valstybės) lėšų.

Svarbiausias žingsnis siekiant pradėti įgyvendinti garantijų už eksporto kreditų sandoriuspriemonę yra Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimas, jame numatant galimybę, kadvalstybės garantijos gali būti teikiamos ir eksporto kreditams (šiuo metu galima tik paskoloms ir lizingosandoriams). Ūkio ministerija inicijavo šio įstatymo pakeitimą ir jo pakeitimo projektą yra pateikusiFinansų ministerijai 2015 m. spalio 16 d. 2016 m. sausio 12 d. gavus neigiamą Finansų ministerijosatsakymą, papildomi argumentai dėl įstatymo keitimo bei patikslintas jo projektas pakartotinai pateiktasFinansų ministerijai 2016 m. vasario 8 d. Paraleliai šio įstatymo pakeitimo projektas yra užregistruotasir Seime jį teikiant per Seimo narį. Ūkio ministerija tikisi, kad valstybės skolos įstatymas bus pakeistasiki šių metų balandžio mėn. pabaigos. Tokiu atveju, eksporto garantijų priemonė galėtų pradėti veiktišių metų rudenį.

c) Paramos verslui priemonių peržiūra.

Nėra ribojančių priemonių dėl paramos verslui priemonių peržiūros, siejant su paramoskoncentravimu identifikuotose prioritetinėse rinkose. Šiuo metu jau veikiančias priemones yra galimybėperžiūrėti ir patvirtinti naujus projektų atrankos vertinimo kriterijus priemonių naujų kvietimųlaikotarpiui. Šiuo metu rengiamos priemonės jau yra susisietos, pvz. "Tarptautiškumas LT", "AkademijaLT" ir pan.

Page 24: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

23

Priedas Nr. 1. Lietuvos pagrindinių eksporto rinkų rodiklių suvestinė

Kiti prioritetizavimo pratimai

Rinka

Gyventojųskaičius,milijonais,2015 m.(TVF)

Importovertė, 2014

m., mlrd.USD

(Trademap)

BVP vienamgyventojui2015 m.įvertis

galiojusiomiskainomis,tūkst. USD

(TVF)

Gravitaciniskoeficentas*

(1-5)BVP metinis pokytis palyginamosiomis kainomis, % (TVF)

Lietuvoseksporto

(bemineraliniųproduktų)

rinkosdalis, 2010

m. (VL)

Lietuvoseksporto

(bemineraliniųproduktų)

rinkosdalis, 2014

m. (VL)

Lietuvosrinkosdalies

porcentinispokytis,

2014 m. /2010 m.

(VL)

Prekiųeksporto

vertė,2010 m.,mln. EUR(LietStat)

Prekiųeksportovertė,2014 m.,mln. EUR(LietStat)

Lietuvoseksporto

plėtros 2014-2020 m.

gairės (2015m. gegžės 22

d.)

Ekonominėsdiplomatijos

tarybos2014 m.

birželio 4 d.darbo grupė

LPKvertinimas

2010m.

2011m.

2012m.

2013m.

2014m.

2015m.

2016m.

2017m.

Plėtrosvidurkis

2010-2014m.

Plėtrosprognoziųvidurkis

2015 m. -2017 m.

EG (1) EDT Švedija 9,7 162,5 49,6 5 6,0 2,7 -0,3 1,3 2,1 2,7 2,8 2,7 2,4 2,7 0,52 0,84 62,2 565,8 855,2EG (1) EDT Vokietija 81,1 1216,3 42,0 5 3,9 3,7 0,6 0,2 1,6 1,6 1,7 1,5 2,0 1,6 0,19 0,20 2,4 1.547,1 1.762,8EG (1) EDT Jungtinė Karalystė 64,5 687,3 43,9 5 1,9 1,6 0,7 1,7 2,6 2,7 2,3 2,2 1,7 2,4 0,08 0,12 44,5 769,8 918,2EG (1) EDT Lenkija 38,0 216,7 12,9 5 3,7 4,8 1,8 1,7 3,3 3,5 3,5 3,6 3,0 3,5 0,36 0,52 42,4 1.210,3 2.023,6EG (1) EDT Estija 1,3 20,1 17,6 4 2,5 8,3 4,7 1,6 2,1 2,5 3,4 3,4 3,8 3,1 3,44 4,05 17,7 789,9 1.062,4EG (1) Prancūzija 63,9 659,9 38,5 4 2,0 2,1 0,3 0,3 0,4 1,2 1,5 1,7 1,0 1,4 0,10 0,12 19,9 518,8 632,0EG (1) EDT Danija 5,6 99,0 52,8 4 1,6 1,2 -0,7 -0,5 1,0 1,6 2,0 2,1 0,5 1,9 0,69 0,71 2,6 469,7 563,8EG (1) EDT Latvija 2,0 16,7 14,0 5 -2,9 5,0 4,8 4,2 2,4 2,3 3,3 3,7 2,7 3,1 15,33 15,41 0,5 1.464,9 2.234,0EG (1) EDT Norvegija 5,2 91,2 80,7 5 0,6 1,0 2,7 0,7 2,2 1,0 1,5 1,8 1,5 1,4 0,73 1,04 41,9 359,8 558,2EG (1) Belgija 11,2 452,7 41,3 4 2,5 1,6 0,1 0,3 1,0 1,3 1,5 1,5 1,1 1,4 0,10 0,12 23,8 213,5 361,7EG (1) EDT Nyderlandai 16,9 588,1 44,2 4 1,1 1,7 -1,6 -0,7 0,9 1,6 1,6 1,7 0,3 1,6 0,10 0,15 54,6 869,4 1.085,3EG (1) EDT Suomija 5,5 76,6 42,7 4 3,0 2,6 -1,4 -1,3 -0,1 0,8 1,4 1,5 0,5 1,3 0,52 0,65 25,3 217,7 319,9

EG (2) EDT LPKJungtinėsAmerikos Valstijos 319,0 2408,1 56,4 4 2,5 1,6 2,3 2,2 2,4 3,1 3,1 2,7 2,2 3,0 0,01 0,01 67,5 426,0 904,9

EG (2) EDT Ukraina 42,8 54,4 2,0 4 0,3 5,5 0,2 0,0 -6,8 -5,5 2,0 3,5 -0,2 0,0 0,25 0,25 -1,6 566,0 905,1EG (2) EDT Baltarusija 9,5 40,5 6,4 4 7,7 5,5 1,7 1,0 1,6 -2,3 -0,1 0,2 3,5 -0,7 1,06 1,27 19,3 822,6 1.137,1EG (2) EDT Rusijos Federacija 143,7 282,6 8,2 5 4,5 4,3 3,4 1,3 0,6 -3,8 -1,1 1,0 2,8 -1,3 0,42 0,36 -14,8 2.449,8 5.080,9EG (2) EDT Kazachstanas 17,4 41,2 11,5 3 7,3 7,5 5,0 6,0 4,3 2,0 3,2 4,8 6,0 3,3 0,46 0,36 -21,7 235,8 411,0EG (2) Italija 60,0 471,7 30,6 3 1,7 0,6 -2,8 -1,7 -0,4 0,5 1,1 1,1 -0,5 0,9 0,09 0,14 51,0 302,8 451,0

EG (2) EDT Turkija 76,9 242,2 9,7 3 9,2 8,8 2,1 4,1 2,9 3,1 3,6 3,6 5,4 3,4 0,06 0,08 41,490,0

169,1

Page 25: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

24

Kiti prioritetizavimo pratimai

Rinka

Gyventojųskaičius,milijonais,2015 m.(TVF)

Importovertė, 2014

m., mlrd.USD

(Trademap)

BVP vienamgyventojui2015 m.įvertis

galiojusiomiskainomis,tūkst. USD

(TVF)

Gravitaciniskoeficentas*

(1-5)BVP metinis pokytis palyginamosiomis kainomis, % (TVF)

Lietuvoseksporto

(bemineraliniųproduktų)

rinkosdalis, 2010

m. (VL)

Lietuvoseksporto

(bemineraliniųproduktų)

rinkosdalis, 2014

m. (VL)

Lietuvosrinkosdalies

porcentinispokytis,

2014 m. /2010 m.

(VL)

Prekiųeksporto

vertė,2010 m.,mln. EUR(LietStat)

Prekiųeksportovertė,2014 m.,mln. EUR(LietStat)

Lietuvoseksporto

plėtros 2014-2020 m.

gairės (2015m. gegžės 22

d.)

Ekonominėsdiplomatijos

tarybos2014 m.

birželio 4 d.darbo grupė

LPKvertinimas

2010m.

2011m.

2012m.

2013m.

2014m.

2015m.

2016m.

2017m.

Plėtrosvidurkis

2010-2014m.

Plėtrosprognoziųvidurkis

2015 m. -2017 m.

EG (2) EDT Azerbaidžanas 9,4 9,2 6,6 2 5,0 0,1 2,2 5,8 2,8 0,6 2,5 2,6 3,2 1,9 0,40 0,12 -69,1 32,7 42,0EG (3) EDT LPK Kinija 1367,8 1962,1 8,2 3 10,4 9,3 7,8 7,8 7,4 6,8 6,3 6,0 8,5 6,4 0,00 0,01 180,8 27,8 102,1

EG (3) EDT LPKJungtiniai ArabųEmiratai 9,3 232,2 38,0 2 1,6 4,9 4,7 5,2 3,6 3,2 3,2 3,4 4,0 3,2 0,01 0,02 22,4 14,1 21,5

EG (3) EDT Japonija 127,1 822,3 33,2 3 4,7 -0,5 1,8 1,6 -0,1 1,0 1,2 0,4 1,5 0,9 0,01 0,02 239,6 14,1 36,9EG (3) Kanada 35,5 462,0 45,0 2 3,4 3,0 1,9 2,0 2,5 2,2 2,0 2,0 2,6 2,0 0,02 0,02 15,4 277,6 141,8

EG (3) EDT LPKPietų ArfrikosRespublika 54,0 99,9 5,9 1 3,0 3,2 2,2 2,2 1,5 2,0 2,1 2,4 2,4 2,2 0,01 0,03 114,3 5,5 19,3

EG (3)KorėjosRespublika 50,4 525,6 28,3 2 6,5 3,7 2,3 3,0 3,3 3,3 3,5 3,7 3,8 3,5 0,00 0,01 106,4 20,3 33,2

EG (3) EDT Izraelis 8,2 72,3 36,7 3 5,8 4,2 3,0 3,2 2,8 3,5 3,3 3,0 3,8 3,3 0,04 0,05 19,7 15,6 23,4EG (3) LPK Omanas 4,1 29,3 14,9 2 4,8 4,1 5,8 4,7 2,9 4,6 3,1 2,3 4,5 3,3 0,00 0,02 0,0 0,4 1,6EG (3) EDT LPK Brazilija 202,8 229,1 9,3 2 7,6 3,9 1,8 2,7 0,1 -1,0 1,0 2,3 3,2 0,7 0,01 0,02 202,3 12,3 23,9EG (3) EDT Indija 1259,7 459,4 1,8 1 10,3 6,6 5,1 6,9 7,2 7,5 7,5 7,6 7,2 7,5 0,05 0,04 -15,5 109,0 16,4EG (3) Argentija 42,0 65,3 13,3 1 9,5 8,4 0,8 2,9 0,5 -0,3 0,1 0,3 4,4 0,0 0,04 0,04 -12,0 8,1 14,7EG (3) Armėnija 3,3 4,2 2,8 1 2,2 4,7 7,1 3,5 3,4 -1,0 0,0 1,5 4,2 0,2 0,06 0,09 36,9 4,1 9,2EG (3) Čilė 17,8 72,3 13,9 1 5,7 5,8 5,5 4,3 1,8 2,7 3,3 3,6 4,6 3,2 0,01 0,01 -7,9 2,3 2,5EG (3) Gruzija 4,5 8,6 3,1 3 6,2 7,2 6,4 3,3 4,7 2,0 3,0 4,5 5,6 3,2 0,61 0,61 0,7 18,2 36,6EG (3) LPK Indonezija 251,5 178,2 3,5 2 6,4 6,2 6,0 5,6 5,0 5,2 5,5 5,8 5,8 5,5 0,02 0,01 -63,9 1,1 3,5EG (3) LPK Malaizija 30,3 209,0 10,7 2 7,4 5,2 5,6 4,7 6,0 4,8 4,9 5,0 5,8 4,9 0,01 0,02 51,0 3,3 5,8EG (3) Meksika 119,7 400,0 10,2 2 5,1 4,0 4,0 1,4 2,1 3,0 3,3 3,5 3,3 3,3 0,01 0,01 -1,6 11,5 11,7EG (3) Moldavija 3,6 6,3 1,7 2 7,1 6,8 -0,7 9,4 4,6 -1,0 3,0 3,5 5,4 1,8 0,17 0,00 -100,0 27,2 30,6EG (3) Mongolija 2,9 5,1 4,2 1 20,9 17,3 12,3 11,6 7,8 4,4 4,2 3,8 14,0 4,2 0,00 0,02 100,0 1,6 9,8EG (3) EDT Turkmėnistanas 5,8 8,0 7,6 2 9,2 14,7 11,1 10,2 10,3 9,0 9,2 9,6 11,1 9,3 0,29 0,33 13,0 13,4 26,0EG (3) Vietnamas 90,6 177,5 2,2 2 6,4 6,2 5,2 5,4 6,0 6,0 5,8 5,9 5,9 5,9 0,02 0,00 -100,0 10,4 19,2

Page 26: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

25

Priedas Nr. 2. Lietuvos ir jos tikslinių eksporto rinkų prekybos apžvalgosJungtinė Karalystė

I. SANTRAUKA► Jungtinė Karalystė (toliau – JK) yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Bendra Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto vertė 2014 m., sudarė 1,1 mlrd. eurų, tačiau nemažą struktūrinę dalįeksporto struktūros sudaro naftos produktų eksportas, kurio srautas yra nepastovus. Prekių eksporto vertė į JK 2014 m. mažėjo 24,1 proc. ir sudarė 918,2 mln. eurų, neįskaitant naftos produktųeksportas augo net 17 proc. (prekių eksporto vertė be naftos sudarė 685,6 mln. eurų). Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. mažėjo 26,3 proc. iki 827,6 mln. eurų. Pastebėtina, kadneįskaitant naftos produktų eksportas didėjo 19,2 proc. iki 595,0 mln. eurų). Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į JK daugiausia vežta naftos produktų, medienos ir baldų, taip pat chemijos ir maistoproduktų. 2014 m. reeksportas sudarė 10,9 proc. viso Lietuvos prekių eksporto į JK. Reeksporto vertė 2014 m. didėjo 4,0 proc. iki 90.6 mln. eurų. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė chemijospramonės gaminiai, mašinų ir įrenginių reeksportas, taip pat misto produktai ir medžio dirbiniai kt.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 6,3% 5 4,9% 7 3,8% 8Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 9,4% 3 7,6% 3 6,0% 6Šalies dalis prekių reeksporte 0,9% 9 0,9% 10 0,9% 12Šalies dalis prekių importe 2,2% 12 2,4% 12 4,2% 7

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte - - 3,3% 9 3,4% 9Šalies dalis paslaugų importe - - 5,8% 5 5,8% 6

487,5733,2 740,9

1.367,11.122,9

827,630,5

36,7 61,7

75,7

87,1

90,6

0200400600800

1000120014001600

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į JK 2009-2014, mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Page 27: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

26

► Nuo 2009 m. Lietuvos prekių prekybos balansas JK buvo teigiamas iki 2013 m., tačiau 2014 m. balansas buvo neigiamoje teritorijoje ir Lietuvos prekių deficitas su JK sudarė 175,3 mln. eurų.Daugiausiai prie prekių prekybos deficito susidarymo 2014 m. prisidėjo elektros įrenginių importo padidėjimas.► Prekių importo vertė iš JK 2014 m. didėjo 75,8 proc. ir pasiekė 1,1 mlrd. eurų. Daugiausia iš JK importuota elektroninių įrenginių, medicinos įrangos.

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► 2014 m. lietuviškos kilmės eksportas į JK siekė 827,5 ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 26,3 proc. tačiau beveik trečdalį (232,6 mln. eurų) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK sudarėmineralinis kuras (t. y. iš esmės AB „Orlen Lietuva“ eksportuota naftos produkcija), būtent ši prekių kategorija ir lėmė eksporto krytį. Naftos produktų eksporto metinis pokytis sudarė –62,7 proc.Neįskaitant mineralinio kuro lietuviškas eksportas į JK sudarė 595,0 mln. eurų ir per metus padidėjo 19,2 proc. Antroje vietoje pagal vertės pokyti yra baldų, medinių statinių ir čiužinių prekių kategorija,2014 m. jos prekybos apimtis sudarė 120,9 mln. eurų ir buvo 30,4 proc. didesnė negu prieš metus. Panašiai reikšmingai augo lietuviškų trąšų eksportas, 2014 m. jo eksporto metinis srautas siekė108,7 mln. eurų ir per metus didėjo 24,4 proc.► Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į JK eksportuota lietuviškos kilmės mineralinių produktų (iš esmės naftos produktų) – 28,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Tačiau nuo 2012 m.mineralinių produktų smarkiai mažėja ir šiuo metu yra beveik ¾ mažesnis negu buvo prieš porą metų. Mineralinių produktų eksportas į JK 2014 m. sumažėjo net 62,7 proc. (prieš metus mažėjimassiekė 26,3 proc.). iš esmės visą šios kategorijos eksporto vertę sudarė gazoliai (dyzeliniai degalai), kurių sudėtyje esanti siera sudaro ne daugiau kaip 0,001 % masės.► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. yra baldai – šio kategorijos vertė siekė 120,8 mln. eurų ir sudarė 14,6 proc. nuo viso lietuviškos kilmės eksporto į JK. Per metus baldų eksportaspadidėjo 30,4 proc. Daugiausia į JK vežama (maždaug 43 proc. nuo kategorijos) medinių baldų priskirtų kategorijai „kiti mediniai baldai“, kurių vertė siekė 52,2 mln. eurų, gana nemažai eksportuota irmedinių baldų dalių (už 13,2 mln. eurų).► Trečioje vietoje 2014 m. buvo trąšų eksportas, sudaręs 13,1 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Per metus šių gaminių eksportas padidėjo beveik ketvirtadaliu (24,4 proc.) ir savoverte pasiekė 108,7 mln. eurų. Didžioji dalis šios kategorijos (56,3 mln. eurų) eksporto sudarė amonio nitratai, kiek mažiau eksportuota diamonio fosfato (24.0 mln. eurų), taip pat karbamido ir amonionitrato mišinių (11,6 mln. eurų).► Ketvirtoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo medienos ir medienos gaminių, kuris sudarė 4,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK (35,1 mln. eurų). Medienos gaminių eksportasženkliai augo 2014 m. – 39,9 proc. arba 10,0 mln. eurų. Didžiausią šios kategorijos eksporto dalį (apie 28 proc.) sudarė langų r langų-durų rėmai iš spygliuočių (10,1 mln. eurų) ir ne spygliuočiųmediena (4,8 mln. eurų).► Penktoje vietoje 2014 m. buvo maisto pramonės 23 kombinuotosios nomenklatūros kategorijai priskirtas eksportas, sudaręs 4,0 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK. Kategorijoseksporto vertė 2014 m. mažėjo 8,8 proc. arba 3,2 mln. eurų iki 32,9 mln. eurų. Iš esmės visą šios kategorijos produktų sudaro šunų arba kačių ėdalas.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas 301,3 488,4 430,2 889,5 589,0 -173,5Eksportas 518,0 769,8 802,6 1442,8 1210,0 918,2Importas 216,7 281,4 372,4 553,3 621,0 1091,8

-500,00,0

500,01000,01500,02000,0

Lietuvos ir JK užsienio prakyba 2009-2014 m.,mln. eurų

Page 28: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

27

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JK pagal prekių rūšį, mln. eurųPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 492,0 738,2 746,6 1.372,9 1.128,7 834,727 Mineralinis kuras 129,7 320,4 281,9 845,6 623,6 232,694 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 59,0 68,0 76,1 90,0 92,7 120,931 Trąšos 43,9 69,8 105,6 108,0 84,3 108,744 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 13,7 21,7 24,6 21,9 25,1 35,123 Maisto pramonės liekanos ir atliekos 56,8 54,9 41,8 44,6 36,1 32,939 Plastikai ir jų dirbiniai 15,1 19,4 17,9 24,7 27,3 32,362 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 33,5 38,7 37,3 34,7 36,1 31,663 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai 13,2 13,5 15,0 14,4 16,0 21,419 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno 2,3 2,6 8,7 15,4 17,7 20,590 Optikos ir pan., taip pat medicinos arba chirurgijos prietaisai 16,8 15,9 18,1 22,4 18,1 19,561 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 5,0 8,2 9,2 13,1 14,5 17,985 Elektros mašinos ir įrenginiai 20,9 25,6 14,3 14,1 11,6 14,716 Gaminiai iš mėsos, žuvies 2,9 3,7 6,2 7,6 9,1 13,004 Pienas ir pieno produktai 4,0 4,8 7,7 11,6 9,8 12,451 Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai; 3,7 6,1 6,4 6,9 7,4 11,603 Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai 6,4 5,1 8,2 10,6 8,4 10,473 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 2,7 3,0 3,0 4,7 6,0 10,202 Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai 4,7 6,6 5,9 9,5 12,4 8,218 Kakava ir gaminiai iš kakavos 0,4 0,5 1,5 1,9 2,8 7,642 Odos dirbiniai; balnai ir pakinktai 4,5 5,1 5,8 5,8 5,8 7,1

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

28%

15%

13%4%

4%4%

4%3%

2%2%

21%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK struktūra 2014 m. proc.

27 Mineralinis kuras94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai31 Tràšos44 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos39 Plastikai ir jų dirbiniai62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai19 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno90 Optikos ir pan., taip pat medicinos arba chirurgijos prietaisaiKitos prekės

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Page 29: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

28

III. PREKIŲ IMPORTAS► Lietuva 2014 m. importavo prekių iš JK už 1,1 mlrd. eurų, tai buvo net 75,8 proc. arba 470,8 mln. eurų daugiau nei prieš metus. 2014 m. labiausiai augo, t. y. net patrigubėjo elektros įrenginių (85KN kategorija) importas ir jo vertė pasiekė 414,3 mln. eurų, daug lėčiau, bet irgi reikšmingai didėjo mechaninių įrenginių (84 KN kategorija) importas (augo 62,6 proc. iki 197,4 mln. eurų). 2014 m.labiausiai pagal vertė mažėjo organinės chemijos produktų importas – 26,1 mln. eurų iki 3,4 mln. eurų bei daržovių importas –9,2 mln. eurų iki 5,1 mln. eurų.► Pirmoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo jau minėta elektros įrenginių (85 KN) kategorija, šio importo vertė siekė 414,3 mln. eurų, tai sudarė 38,0 proc. viso importo iš JK. Šios kategorijosimportas nuosekliai auga paskutinius penkis metus, o 2014 m. metinis pokytis sudarė net 318,9 proc. Apie 73 proc. visų kategorijos importo sudarė izoliuoti ryšių kabeliai, kurių vertė sudarė 303,2mln. eurų, taip pat gana nemažą vertę (21 mln. eurų) turėjo informacijos laikmenų importas.► Antroje vietoje buvo mechaninių įrenginių (84 KN) kategorijos importas, kuris 2014 m. sudarė 18,1 proc. viso importo iš JK ir vertė siekė 197,5 mln. eurų. Šioje kategorija turi daug prekių, kuriųimporto vertės reikšmingos – 14 proc. (arba 28,7 mln. eurų) viso 84-os kategorijos importo sudaro nešiojami kompiuteriai, apie 9,5 proc. (arba 18,9 mln. eurų) – gumos, kaučiuko arba plastiko liejimomašinos, apie 7 proc. (arba 13,8 mln. eurų) – spausdintuvai ir jų dalys, kitų šiai kategorijai priskirtų įrenginių ir mašinų importas buvo mažesnis.► Trečioje vietoje buvo optikos, kinematografijos, medicinos įrangos importas, kuris 2014 m. sudarė 6,1 proc. viso importo iš JK ir per metus šių prekių importas padidėjo 78,9 proc. (arba 29,1 mln.eurų) iki 66,1 mln. eurų. Apie 30 proc. šios kategorijos importo vertės (19,6 mln. eurų) sudarė endoskopai, taip pat nemažą dalį sudarė kiti medicinos įranga ir prietaisai.

Prekių importas iš JK (pagal KN), mln. eurųPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 216,7 281,4 372,4 553,3 621,0 1.091,885 Elektros mašinos ir įrenginiai 19,6 27,5 43,6 50,5 95,4 414,384 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 22,7 37,7 59,2 89,6 121,5 197,590 Optikos, fotografijos ir kiti prietaisai 12,3 14,9 17,3 26,2 36,9 66,139 Plastikai ir jų dirbiniai 11,4 16,0 23,7 31,7 53,5 55,687 Antžeminio transporto priemonės 21,0 35,7 48,9 37,0 32,1 28,938 įvairūs chemijos produktai 3,4 3,8 6,7 14,2 14,1 24,333 Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai) 2,5 3,2 3,7 4,6 13,1 21,664 Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai 1,2 0,7 0,5 1,9 9,0 19,394 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 1,2 0,7 1,1 1,8 3,6 15,8

38%

18%6%

5%3%2%

2% 2%1%

1% 22%

Prekių importo iš JK struktūra 2014 m. proc.

85 Elektros mašinos ir įrenginiai84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys90 Optikos, fotografijos ir kiti prietaisai39 Plastikai ir jų dirbiniai87 Antžeminio transporto priemonės38 įvairūs chemijos produktai33 Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai)64 Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai21 Įvairūs maisto produktaiKitos prekės

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Page 30: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

29

Prekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.21 Įvairūs maisto produktai 4,8 5,3 5,3 5,8 11,9 12,051 Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai 3,5 6,0 7,4 10,4 9,1 11,671 Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, taurieji metalai 1,1 1,0 5,7 2,7 8,1 11,003 Žuvys 1,9 1,1 1,2 4,9 7,8 10,655 Cheminiai štapelio pluoštai 9,4 12,7 15,1 14,0 10,3 10,262 Drabužiai ir jų priedai 1,6 3,1 1,9 2,0 3,8 9,963 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai 10,1 12,5 14,6 16,8 13,4 9,730 Farmacijos produktai 2,9 5,1 7,8 5,8 4,7 9,722 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 2,8 2,7 6,5 11,9 12,5 9,073 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 2,8 1,8 3,5 3,6 5,0 8,161 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 0,3 0,5 1,3 1,4 3,8 8,0Kitos prekės 80,1 89,5 97,3 216,6 151,4 138,6

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

V. PALAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. JK buvo 9-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams ir per metus paslaugų eksporto vertė išaugo 11,4 proc. arba 20,5 mln. eurų iki 200,3 mln. eurų, tai sudarė 3,4 proc. visopaslaugų eksporto. Didžiausią dalį paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos – 60,4 proc., taip pat reikšminga vertę turėjo kitos verslo paslaugos – 13,1 proc. bei apdirbamosios gamybospaslaugos – 9,1 proc. 2014 m. ypač stipriai augo statybos paslaugų eksportas, tiesa, jų bazė tebebuvo maža, didėjo ir IT bei kompiuterinių paslaugų eksportas, turistų išlaidos („kelionių“ kategorija).2014 m. per metus labiausiai mažėjo kitų apdirbamosios gamybos paslaugos – 18,2 proc. arba 4,1 mln.

Paslaugų eksportas į JK pagal paslaugų rūšį, mln. eurųPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 179,8 200,3 100,0% 11,4%Transporto paslaugos 104,0 121,0 60,4% 16,3%Kitos verslo paslaugos 30,5 26,3 13,1% -13,9%Apdirbamosios gamybos paslaugos 22,2 18,1 9,1% -18,2%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 8,6 13,9 6,9% 62,1%Kelionės 12,5 13,9 6,9% 11,4%Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 3,6 1,8% -Statybos paslaugos 0,1 1,9 0,9% 2155,2%Finansinės paslaugos 1,3 1,1 0,5% -18,3%Kitos paslaugos 0,7 0,5 0,3% -21,3%

Šaltinis: Lietuvos bankas.

► 2014 m. JK buvo 6-ta didžiausia Lietuvos paslaugų importo partnerė. Importavome paslaugų už 253,2 mln. eurų, tai buvo 7,7 proc. arba 18,1 mln. eurų daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiailėmė išaugę transporto paslaugų ir kitų verslo paslaugų kategorijoms priskiriamų importo plėtra (augo atitinkamai 8,8 proc. ir 15,3 proc.). 2014 m. didžiausią dalį paslaugų importo struktūroje sudarėir kelionės ir transporto paslaugos, atitinkamai 31,6 proc. ir 25,8 proc., kitoms verslo paslaugoms teko 14,4 proc.

Page 31: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

30

Paslaugų importas iš JK pagal paslaugų rūšį, mln. eurųPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 235,1 253,2 100,0% 7,7%Kelionės 73,6 80,1 31,6% 8,8%Transporto paslaugos 56,6 65,3 25,8% 15,3%Kitos verslo paslaugos 36,3 36,5 14,4% 0,4%Apdirbamosios gamybos paslaugos 42,1 27,0 10,7% -35,8%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 10,7 14,3 5,7% 33,7%Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 0,0 12,8 5,1% -Niekur kitur nenurodyti naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai 5,7 5,5 2,2% -4,0%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 3,6 5,3 2,1% 45,4%Kitos paslaugos 6,3 6,4 2,5% 0,5%

Šaltinis: Lietuvos bankas.

V. POTENCIOLIOS PLĖTROS SEKTORIAIPrekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė; chemijos pramonė (trąšos); maisto pramonė (ypač platus gaminių spektras); tekstilės pramonė; inžinerinė pramonė (elektros įrenginiai; medicininiaiir chirurginiai prietaisai/įranga); Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas.Perspektyviniai sektoriai► Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (ypač antrinių verčių grandžių gamybinė produkcija); kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinėsįrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: IRT paslaugos; kitos verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas.

VI. JK PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 51-ą vietą Jungtinės Karalystės importo rinkų sąraše.

JK importas pagal šalis, mlrd. eurųŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 472,6 515,2 535,8 494,8 522,7Vokietija 57,6 63,0 64,6 66,9 75,4Kinija 46,5 47,4 43,8 43,4 48,3JAV 42,6 44,5 47,7 41,0 44,1Nyderlandai 31,8 33,5 37,1 40,5 40,3Prancūzija 28,0 28,3 29,3 30,7 32,7Belgija 20,0 22,3 22,0 23,7 25,6Italija 16,7 17,4 17,4 18,6 21,4Norvegija 22,4 27,3 25,8 19,5 21,2Ispanija 11,9 13,6 13,6 14,8 16,6Airija 15,3 15,2 15,1 14,0 14,6Kanada 14,4 14,5 14,6 11,2 10,3Lenkija 7,0 8,5 8,9 9,2 9,5Švedija 8,0 9,0 10,9 8,8 9,4

Page 32: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

31

Šalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Indija 7,1 7,8 7,2 7,3 8,1Šveicarija 9,9 9,3 21,4 7,8 8,0Turkija 6,0 6,7 7,2 6,9 7,9Japonija 12,4 14,3 10,8 8,3 7,9Rusija 7,1 8,9 11,7 8,0 7,6Kitos šalys 107,8 123,8 126,7 114,2 113,7

Šaltinis: Trademap.

JK importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 472,6 515,2 535,8 494,8 522,784 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 54,0 57,6 58,8 59,7 64,327 Mineralinis kuras 47,8 65,8 74,2 66,4 61,387 Antžeminio transporto priemonės 45,3 49,9 46,5 49,8 57,585 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys 46,3 46,1 43,5 44,3 46,371 Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, akmenys, taurieji metalai 42,1 51,0 65,2 27,7 27,130 Farmacijos produktai 17,7 18,7 20,9 20,9 25,439 Plastikai ir jų dirbiniai 12,6 13,8 13,5 14,2 15,190 Optikos, fotografijos ir kiti prietaisai 11,7 11,9 12,8 13,4 14,388 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 15,6 7,5 10,2 11,4 12,861 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 9,5 9,9 9,3 9,7 10,662 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 9,4 10,2 9,2 9,2 10,294 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 7,3 7,0 7,2 7,4 8,629 Organiniai chemijos produktai 11,6 12,2 13,0 9,8 8,673 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 6,0 6,7 6,6 6,9 7,6YY Kitos 3,7 5,0 5,9 5,1 7,148 Popierius ir kartonas; popieriaus masės, popieriaus arba kartono dirbiniai 7,6 7,4 6,7 6,6 7,022 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 6,2 6,7 6,6 6,8 6,872 Geležis ir plienas (juodieji metalai) 5,0 6,3 5,9 4,8 5,464 Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai; tokių dirbinių dalys 4,6 4,7 4,7 4,8 5,4Kitos prekės 108,4 116,6 115,2 116,1 121,3

Šaltinis: Trademap.

Page 33: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

32

Norvegija

I. SANTRAUKA► Norvegija yra tarp svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Bendra Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto vertė 2014 m., palyginti su laikotarpiu prieš metus, padidėjo 9,5 proc. ir sudarė 734,9 mln.eurų. Prekių eksporto vertė į Norvegiją 2014 m. augo 7,2 proc. ir sudarė 558,4 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. padidėjo 6,4 proc. iki 518,3 mln. eurų. Iš lietuviškos kilmėsprekių 2014 m. į Norvegiją daugiausia vežta baldų (31,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto), medienos ir medienos dirbinių (11,3 proc.) bei dirbiniai iš metalo ir plieno (9,8 proc.). 2014 m.reeksportas sudarė 7,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto į Norvegiją. Reeksporto vertė 2014 m. didėjo 20,5 proc. iki 39,8 mln. eurų. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė dirbiniai iš metalo irplieno elektros mašinos ir įrenginiai (29,4 proc. viso reeksporto į Norvegiją), šlakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai (13,1 proc.) bei antžeminės transporto priemonės (7,8 proc.). Norvegijosimportas į Lietuvą 2014 m. didėjo 27,8 proc., iki 120 mln. eurų.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 2,0% 13 2,1% 13 2,3% 14Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 2,9% 11 3,3% 13 3,7% 12Šalies dalis prekių reeksporte 0,3% 23 0,3% 23 0,4% 23Šalies dalis prekių importe 0,4% 26 0,4% 26 0,5% 25

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte - - 3,5% 8 3,7% 7Šalies dalis paslaugų importe - - 1,6% 15 2,0% 13

251,2341,3 379,9 423,7

487,8 518,343,8

18,527,3

27,633,1

39,9

0

100

200

300

400

500

600

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Norvegiją 2009-2014, mln.EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportasPrekių reeksportas

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Page 34: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

33

► Nuo 2009 m. Lietuvos prekių prekybos balansas su Norvegija buvo teigiamas ir perviršis nuolat didėjo, 2014 m. jis sudarė jau 483,2 mln. eurų. Daugiausiai prie prekių prekybos perviršio didėjimo2014 m. prisidėjo baldų pramonės eksportas.► Prekių importo vertė iš Norvegijos 2014 m. didėjo 27,8 proc. ir pasiekė 120,0 mln. eurų. Daugiausia iš Norvegijos importuota žuvies ir jų produktų (32,6 proc.), taip pat mineralinių produktų (17,8proc.) ir įrenginių kombinuotosios nomenklatūros klasifikacijoje apibrėžtų kaip „branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys“ (9,5 proc.).

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► 2014 m. beveik trečdalį (163 mln. eurų) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Norvegiją sudarė baldai ir surenkamieji mediniai statiniai, kurie labiausiai prisidėjo prie to, kad bendra lietuviškoskilmės prekių eksporto vertė į Norvegiją 2014 m. augo 6,3 proc. arba 30,5 mln. eurų iki 518,3 mln. eurų. Per penkis metus baldų ir medinių statinių eksportas didėjo vidutiniškai po 31 proc. per metusir per šį laikotarpį padidėjo daugiau negu tris kartus. Antroje vietoje pagal augimą 2014 m. buvo plastikų eksportas, kuris padidėjo 34,5 proc. arba 8,3 mln. eurų. Medienos ir medžio dirbinių eksportasaugo 12,5 proc. ir jo vertė pasiekė 58,6 mln. eurų. Iš kitų kategorijų 2014 m. ženkliai augo tekstilės pramonės eksportas (ypač veltiniai, vatos gaminiai – eksporto vertė padidėjo 4 mln. eurų iki 13 mln.eurų. Per metus labiausiai mažėjo tabako gaminių eksportas atitinkamai ir tam tikrų chemijos produktų eksportas (38 KN kategorija) – 17,6 mln. eurų 15,3 mln. eurų (arba 62,9 ir 54,9 proc.).► Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Norvegiją eksportuota lietuviškos kilmės baldų – 31,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Baldų eksportas į Norvegiją auga kasmet nuo 2009 m., 02014 m. metinis pokytis sudarė 13,5 proc. Šioje prekių kategorijoje kiek mažiau negu trečdalį (51 mln. eurų) sudaro surenkamieji mediniai statiniai, tiek pat nemažai eksportuota sėdimųjų baldųmediniais karkasais (27,8 mln. eurų) bei surenkamų statinių ne iš metalo ar medienos (11,5 mln. eurų).► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. yra mediena ir medienos dirbiniai – šio kategorijos vertė siekė 58,6 mln. eurų ir per metus padidėjo 12,5 proc. Daugiausia į Norvegija vežama grindųplokščių (33,6 mln. eurų), taip pat langų ir langų-durų rėmų iš spygliuočių medienos (7,7 mln. eurų).► Trečioje vietoje 2014 m. buvo dirbinių iš metalo ir plieno eksportas, sudaręs 9,8 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Per metus šių gaminių eksportas padidėjo nedaug (0,8 proc.)ir pasiekė 50,7 mln. eurų. Didžioji dalis šios kategorijos eksporto buvo statybose naudojamos konstrukcijos.► Ketvirtoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo plastikų eksportas, kuris sudarė 11,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Norvegiją (32,4 mln. eurų). Plastikų eksportas ženkliai augo2014 m. – 34,5 proc. arba 8,3 mln. eurų. 2014 m. didžiausią plastikų eksporto dalį sudarė plastikiniai durų ir langų rėmai (13,9 mln. eurų) ir plastikinė tarą (11,0 mln. eurų).► Penktoje vietoje 2014 m. buvo megztų ir nertų drabužių (jų priedų) eksportas, sudaręs 5,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Norvegiją Kategorijos eksporto vertė 2014 m. augo 11,2proc. arba 2,7 mln. eurų iki 26,5 mln. eurų. Apie 33 proc. visos megztų ir nertų drabužių eksporto kategorijos sudarė trumparankoviai marškinėliai, marškinaičiai ir kiti marškinėliai, 9,8 proc. – pėdkelnės,kojinės ir kito tipo kelnės.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas 232,5 300,2 321,9 363,2 427,0 438,2Eksportas 294,9 359,8 407,2 451,3 520,9 558,2Importas 62,5 59,7 85,3 88,1 93,9 120,0

0,0100,0200,0300,0400,0500,0600,0

Lietuvos ir Norvegijos užsienio prakyba 2009-2014 m., mln. eurų

Page 35: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

34

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Norvegiją pagal prekių rūšį, mln. eurųPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 251,2 341,3 379,9 423,7 487,8 518,394 Baldai; surenkamieji statiniai; patalynės reikmenys, čiužiniai 43,2 64,8 96,5 119,4 143,8 163,244 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 25,6 33,4 40,8 52,1 52,1 58,673 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 16,3 16,9 27,4 35,9 50,3 50,739 Plastikai ir jų dirbiniai 8,9 12,7 19,0 21,3 24,1 32,461 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 18,8 23,5 27,9 18,8 23,9 26,585 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys... 15,5 14,3 15,8 18,0 21,2 21,484 Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos... 10,9 13,1 16,7 18,6 16,6 17,356 Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji verpalai... 7,4 8,3 12,0 9,9 9,0 13,038 įvairūs chemijos produktai 27,3 15,8 10,6 12,3 27,8 12,549 Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kita 5,1 6,5 7,5 9,6 12,1 12,523 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams 6,9 7,6 6,3 7,1 13,5 11,924 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 5,5 17,9 19,5 27,3 28,0 10,462 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 5,4 6,2 6,7 6,6 6,1 10,176 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 1,0 1,1 2,3 5,2 6,1 9,189 Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai 22,2 28,9 26,8 17,7 5,8 7,570 Stiklas ir stiklo dirbiniai 0,3 1,0 2,4 4,1 4,0 5,795 žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys; jų dalys ir reikmenys 3,6 4,6 4,5 4,5 4,6 5,518 Kakava ir gaminiai iš kakavos 5,1 6,4 5,9 5,2 6,7 5,363 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai 3,8 3,0 2,9 2,6 4,5 5,1Kitos prekės 18,3 55,4 28,5 27,7 28,0 39,6

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

32%

11%

10%6%5%4%

3%3%3%

2%

21%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Norvegiją struktūra 2014 m. proc.

94 Baldai; surenkamieji statiniai; patalynės reikmenys, čiužiniai44 Mediena ir medienos dirbiniai73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno39 Plastikai ir jų dirbiniai61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai85 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys84 Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mechaniniai įrenginiai56 Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji verpalai38 įvairūs chemijos produktai49 Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kitiKitos prekės

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Page 36: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

35

III. PREKIŲ IMPORTAS► Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Norvegijos už 120,0 mln. eurų, tai buvo 27,8 proc. arba 26 mln. eurų daugiau nei prieš metus. 2014 m. labiausiai augo mineralinio kuro importas iki 21,4 mln.eurų (ankstesniais metais nebuvo importuojama), žuvų importas augo 30,0 proc. arba 9,0 mln. eurų; kavos, arbatos, matės ir prieskonių kategorijos importas didėjo 89,7 proc. arba 1,4 mln. eurų (iki3 mln. eurų). 2014 m. labiausiai pagal vertė mažėjo augalų importas – 2,3 mln. eurų iki 4,1 mln. eurų bei pieno produktų importas –1,9 mln. eurų iki 6,4 mln. eurų.► Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo žuvys, kurių importavome už 39,1 mln. eurų, tai sudarė 32,6 proc. viso importo iš Norvegijos. Žuvų importas nuosekliai auga paskutinius penkismetus, o 2014 m. sudarė 30,0 proc. Apie 46 proc. visų žuvų importo sudarė šaldytos menkės („Gadusmorhua“ rūšies), taip pat nemažai importuota silkių filė (vertė sudarė 10,5 mln. eurų).► Antroje vietoje buvo mineralinio kuro (iš esmės gamtinės dujos) importas, kuris 2014 m. sudarė 17,8 proc. viso importo iš Norvegijos ir jų importas per metus sudarė 21,4 mln. eurų (prieš metusimportuota nebuvo).► Trečioje vietoje buvo mašinų ir mechaninių įrenginių importas, kurie 2014 m. sudarė 9,5 proc. viso importo iš Norvegijos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 7,9 proc. arba 1,0 mln. eurų. Šikategorija turi gana daug prekių, kurių importo vertės reikšmingos – 35,7 proc. (4 mln. eurų) sudarė turboreaktyviniai varikliai, 13,4 proc. (1,5 mln. eurų) – oro kondicionavimo įrenginių dalys, 4,5 proc.(523 tūkst. eurų) – plūgai. Taip pat dar bent 14 prekių pavadinimų importo vertė 2014 m. viršijo 100 tūkst. eurų.

Prekių importas iš Norvegijos (pagal KN), mln. eurųPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 61,8 58,4 84,9 87,3 93,5 119,903 Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai 14,8 14,9 22,7 29,7 30,1 39,127 Mineralinis kuras 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 21,484 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; 7,3 5,7 15,1 7,9 12,3 11,325 Druska; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas 1,4 3,0 4,3 5,3 8,3 6,456 Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; 3,3 3,8 4,7 4,4 4,4 5,285 Elektros mašinos ir įrenginiai 3,3 4,0 5,6 7,7 6,4 4,139 Plastikai ir jų dirbiniai 1,8 1,8 2,7 3,3 3,4 3,561 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 4,1 4,5 5,0 3,6 4,4 3,363 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai 0,6 1,1 0,6 1,1 1,6 3,087 Antžeminio transporto priemonės 0,6 0,7 2,7 3,8 1,8 2,573 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 1,1 1,4 1,4 1,4 1,6 1,730 Farmacijos produktai 0,0 0,0 0,0 0,0 0,3 1,641 žaliaminės odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda 1,2 1,5 0,9 2,5 1,4 1,5

33%

18%9%5%4%

3%3%3%3%

2% 17%

Prekių importo iš Norvegijos struktūra 2014 m. proc.

03 Žuvys ir jų produktai27 Mineralinis kuras84 Mašinos ir įrenginiai25 Druska; siera;tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas56 Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos85 Elektros mašinos ir įrenginiai39 Plastikai ir jų dirbiniai61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai87 Antžeminio transporto priemonės

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Page 37: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

36

Prekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.93 Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys 0,1 0,1 0,0 4,0 1,9 1,515 Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus 0,6 0,9 0,7 0,6 1,1 1,144 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 1,2 1,0 1,2 1,1 1,6 1,194 Baldai; surenkamieji statiniai; patalynės reikmenys, čiužiniai 1,5 0,9 1,3 1,0 1,1 1,076 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 0,3 0,4 0,5 0,7 1,0 1,048 Popierius ir kartonas; popieriaus masės 0,9 0,9 0,9 0,7 0,8 0,768 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento 1,0 0,5 1,1 0,8 0,8 0,7Kitos prekės 16,6 11,4 13,5 7,6 9,1 7,8

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. Norvegija buvo 7-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams ir per metus paslaugų eksporto vertė išaugo 16,2 proc. arba 30,7 mln. eurų iki 219,9 mln. eurų, tai sudarė 3,7proc. viso paslaugų eksporto. Didžiausią dalį paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos – 37,8 proc., statybų paslaugos – 20,9 proc. bei kitos verslo paslaugos 19,2 proc. 2014 m. per metuslabiausiai augo IT ir informacinių paslaugų eksportas, padidėjęs daugiau negu dukart arba 3,8 mln. eurų. 2014 m. per metus labiausiai mažėjo kitų apdirbamosios gamybos paslaugos – 20,9 proc.arba 8,2 mln.

Paslaugų eksportas į Norvegiją pagal paslaugų rūšį, mln. eurųPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 189,2 219,9 100,0% 16,2%Transporto paslaugos 70,6 83,1 37,8% 17,7%Statybos paslaugos 36,5 45,9 20,9% 25,9%Kitos verslo paslaugos 32,0 42,2 19,2% 31,9%Apdirbamosios gamybos paslaugos 39,4 31,2 14,2% -20,9%Kelionės 6,7 8,4 3,8% 24,5%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 1,8 5,6 2,6% 217,8%Kitos paslaugos 2,2 3,5 1,6% 56,9%

Šaltinis: Lietuvos bankas.

► 2014 m. Norvegija buvo 13-ta didžiausia Lietuvos paslaugų importo partnerė. Importavome paslaugų už 85,2 mln. eurų, tai buvo net 31,5 proc. arba 20,4 mln. eurų daugiau nei 2013 m. Tokįaugimą labiausiai lėmė daugiau kaip dvigubai arba 20,0 mln. eurų išaugęs kitų verslo paslaugų kategorijai priskiriamas importas, taip pat prie augimo ženkliai prisidėjo ir kompiuterinės bei IT paslaugos(augo 101,2 proc. iki 2 mln. eurų). 2014 m. didžiausią dalį paslaugų importo struktūroje sudarė kitos verslo paslaugos ir kelionės, atitinkamai 39,6 proc. ir 31,9 proc., transporto paslaugoms teko 19,6proc. 2014 m. šios kategorijos paslaugų importas reikšmingai (22 proc.) sumažėjo iki 16,7 mln. eurų.

Page 38: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

37

Paslaugų importas iš Norvegijos pagal paslaugų rūšį, mln. eurųPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 64,8 85,2 100,0% 31,5%Kitos verslo paslaugos 13,7 33,7 39,6% 147,0%Kelionės 23,9 27,2 31,9% 13,6%Transporto paslaugos 21,4 16,7 19,6% -22,0%Niekur kitur nenurodyti naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai 1,2 2,1 2,5% 74,8%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 1,0 2,0 2,4% 101,2%Finansinės paslaugos 1,5 1,1 1,3% -28,8%Draudimo ir pensijų paslaugos 0,2 0,8 0,9% 256,2%Niekur kitur nenurodytos valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos 0,8 0,6 0,7% -24,9%

Kitos paslaugos 1,1 1,1 1,3% 1,9%Šaltinis: Lietuvos bankas.

V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAIPrekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė (įskaitant surenkamus medinius namus); chemijos pramonė (plastikai, kiti plastikai); tekstilės pramonė; metalo apdirbimo pramonė; maisto pramonė;inžinerinė pramone (oro kondicionavimo įtaisai, elektroniniai įrenginiai, įranga). Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; spaudos ir leidybospaslaugos.Perspektyviniai sektoriai► Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai; kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, farmacijos, biotechnologijų vertės grandinėse), žaliosios energetikostechnologijos; maisto pramonė. Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas.

VI. NORVEGIJOS PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 22-ą vietą Norvegijos importo rinkų sąraše.

Norvegijos importas pagal šalis, mlrd. eurųŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 58,2 65,2 67,9 67,6 67,1Švedija 8,1 8,7 9,2 9,0 8,3Vokietija 7,2 7,8 8,4 8,4 7,9Kinija 4,9 6,0 6,3 6,2 6,4Jungtinė Karalystė 3,4 3,6 4,2 4,3 4,3JAV 3,2 3,5 3,7 3,7 4,2Danija 3,6 4,1 4,2 4,1 4,1Nyderlandai 2,2 2,7 2,7 2,6 2,5Prancūzija 2,1 2,1 2,2 2,3 2,3Lenkija 1,5 1,7 2,1 2,2 2,2Italija 1,6 1,7 1,9 2,0 2,1Kanada 1,9 2,7 1,9 1,5 1,8Suomija 1,5 1,7 1,9 1,7 1,6Japonija 1,3 1,4 1,6 1,5 1,5

Page 39: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

38

Šalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Belgija 1,1 1,2 1,4 1,3 1,2Ispanija 0,8 1,3 0,9 1,1 1,2Rusija 1,5 1,4 1,4 1,2 1,2Pietų Korėja 1,8 1,7 0,9 1,3 1,2Brazilija 0,8 1,0 1,1 1,0 1,0Šveicarija 0,6 0,7 1,0 0,9 0,9Čekijos Respublika 0,6 0,7 0,7 0,7 0,7Turkija 0,4 0,5 0,6 0,7 0,7Lietuva 0,4 0,5 0,5 0,6 0,7Kitos šalys 6,7 7,9 8,6 9,3 9,4

Šaltinis: Trademap.

Norvegijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 58,2 65,2 67,9 67,6 67,184 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 7,6 8,6 9,7 9,7 9,987 Antžeminio transporto priemonės 5,6 6,5 7,1 7,2 6,985 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys 5,3 5,6 6,2 6,2 6,227 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 3,8 4,2 4,2 4,8 3,573 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 2,1 2,6 3,2 3,1 3,494 Baldai; surenkamieji statiniai; patalynės reikmenys; čiužiniai 1,8 2,0 2,4 2,4 2,590 Optikos, fotografijos, kinematografijos 1,5 1,7 1,9 2,0 2,189 Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai 2,9 3,3 1,8 2,1 2,139 Plastikai ir jų dirbiniai 1,7 1,8 2,0 2,0 2,030 Farmacijos produktai 1,4 1,4 1,5 1,4 1,675 Nikelis ir nikelio dirbiniai 1,7 2,4 1,8 1,4 1,444 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 1,1 1,2 1,3 1,3 1,328 Neorganiniai chemikalai... 1,3 1,4 1,1 1,1 1,176 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 1,5 1,5 1,2 1,0 1,188 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 1,0 1,0 1,1 0,8 1,162 Drabužiai ir jų priedai 0,9 1,0 1,0 1,0 1,061 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 0,9 0,9 0,9 0,9 0,948 Popierius ir kartonas; popieriaus masės 0,9 1,0 0,9 0,9 0,972 Geležis ir plienas (juodieji metalai) 0,7 0,9 0,8 0,7 0,7Kitos prekės 14,5 16,3 17,9 17,6 17,3

Šaltinis: Trademap.

Page 40: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

39

Prancūzija

I. SANTRAUKA► Prancūzija yra svarbi Lietuvos tarptautinės prekybos partnerė, 2014 m. prekių apyvarta tarp šalių siekė 1,37 mlrd. EUR. 2014 m. Į Prancūziją eksportavome prekių už 632 mln. EUR, o importavome už 733 mln. EUR.Keletą metų iš eilės mažėjęs, pagrinde dėl mineralinio kuro eksporto smukimo, Lietuvos prekių eksportas į šią šalį, 2014 m. vėl demonstravo 10,1 proc. arba 58 mln. EUR augimą, kurį daugiausia lėmė 9,2 proc. arba47,7 mln. EUR iki 566 mln. EUR išaugęs lietuviškos kilmės prekių eksportas. 2014 m. beveik pusę lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją – 46,4 proc., sudarė trąšų ir mineralinio kuro eksportas, trąšų eksportassudarė – 25,5 proc., mineralinio kuro – 20,9 proc., baldų eksportas – 9,4 proc. Reeksportuotų prekių vertė 2014 m. taip pat didėjo 18,6 proc. arba 10,3 mln. EUR iki 66 mln. EUR. Didžiausią reeksportuotų prekių dalį2014 m. sudarė transporto priemonės – 31,3 proc. viso reeksporto į Prancūziją, optikos, matavimo, medicinos prietaisai sudarė 9,9 proc., elektros mašinos ir įrenginiai 9,1 proc., mediena – 9 proc. Bendroje prekiųeksporto į Prancūziją struktūroje reeksportas sudaro 10,4 proc., o lietuviškos kilmės prekės – 89,6 proc. prekių importas 2014 m. praktiškai liko toks pats kaip ir prieš metus, padidėjo tik 0,7 proc. arba 5 mln. EUR.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 3.1 % 11 2.3 % 12 2.6 % 12Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 4.5 % 10 3.5 % 11 4.1 % 10Šalies dalis prekių reeksporte 0.8 % 15 0.6 % 19 0.6 % 18Šalies dalis prekių importe 2.3 % 11 2.8 % 11 2.8 % 11

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte 3.3 % 8 3.5 % 7 3.7 % 8Šalies dalis paslaugų importe 1.2 % 18 0.7 % 18 0.8 % 17

340,1 467,5768,6 657,5

518,6 566,337,9

51,2

65,664,5

55,4 65,7

0

200

400

600

800

1000

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Prancūziją 2009-2014 m. mln.EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 41: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

40

► Lietuvos prekybos balansas su Prancūzija paskutinius keletą metų yra neigiamas ir 2014 m. sudarė 101 mln. EUR. Neigiamą prekybos balansą šiuos keltą metų lemią trąšų ir mineralinio kuro eksporto svyravimai,kurie kartu sudaro beveik puse viso Lietuviškos kilmės prekių eksporto.► Kaip jau minėta, prekių importas per 2014 m. paaugo tik 0,7 proc., o daugiausia iš Prancūzijos importavome transporto priemonių – 21 proc. viso prekių importo, gėrimų – 14 proc. bei mašinų bei mechaniniųįrenginių – 12 proc.

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Beveik puse viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją sudaro trąšos ir mineralinis kuras, o šių gaminių eksporto verčių svyravimai ženkliai įtakoja bendrus prekių eksporto pokyčius į šią šalį. Būtent dėl šiųgaminių eksporto verčių mažėjimo paskutinius keletą metų lietuviškos kilmės prekių eksportas mažėjo, 2012 m. – 14,5 proc., o 2013 m. – 21,1 proc., tuo tarpu 2014 m. ženkliai padidėjus trąšų eksportui, o mineraliniamkurui išlikus panašiame lygyje kaip ir prieš metus, vėl fiksuotas 9,2 proc. metinis augimas. Eliminavus trąšas ir mineralinį kurą, lietuviškos kilmės prekių eksportas būtų mažėjęs tik 2013 m. daugiausia dėl to, kad plastikųeksportas tais metais sumažėjo per pusę, tačiau 2014 m. augimas sudarytų tik 0,3 proc. Per 2014 m. labiausiai augo jau minėtų trąšų eksportas – 50,8 proc. arba 48,7 mln. EUR, plastikų eksportas – 31,7 proc. arba 10,3mln. EUR bei javų eksportas – nuo 1,2 mln. EUR iki 9,3 mln. EUR. Labiausiai mažėjo aliejinių kultūrų sėklų eksportas – 99 proc. arba 13 mln. EUR, dirbiniai iš geležies ir plieno – 3 mln. EUR arba 29,1 proc., bei pienoproduktai – 48,3 proc. arba 2,7 mln. EUR.► Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Prancūziją eksportavome lietuviškų trąšų – 25,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 2014 m. trąšų eksportas į Prancūziją išaugo 50,8 proc. ir sudarė 144,6 mln. EUR.2014 m. Prancūziją buvo didžiausia eksporto rinka Lietuviškų trąšų gamintojai „Achemai“ ir net 82,5 proc. viso trąšų eksporto į Prancūziją sudarė azoto trąšos, 17,5 proc. teko DAP (diamonio rūgštusis fosfatas).► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo mineralinis kuras, mineralinės alyvos, kurių eksporto vertė sudarė 20,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją. Per 2014 m. šių gaminių eksportaspraktiškai nepakito, mažėjo tik 1,7 proc. arba 2 mln. EUR iki 118,6 mln. EUR. Beveik visą šios gaminių grupės eksportą – 98,6 proc. sudarė dyzelinas.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 9,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Šių gaminių eksportas per 2014 m. šiek tiek sumažėjo – 3,7 proc. arba 2 mln. EUR iki 53,2 mln. EUR.Beveik 38 proc. visų baldų eksporto sudarė mediniai valgomųjų, svetainių, parduotuvių ir pan. baldai, 13 proc. – surenkamieji mediniai statiniai, 11,5 proc. – baldų dalys.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko plastikai, kurių eksportas sudarė 7,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. augo 31,7 proc. arba 10,3 mln. EUR. Didžiausią šiosgaminių grupės dalį sudarė PET (polietileno tereftalatas) – 63,1 proc., gaminiai skirti prekių pakavimui ir transportavimui sudarė 13,7 proc., o plokštės, lakštai ir plėvelės iš etileno polimerų arba polietileno tereftalato– 13,4 proc.► Penktoje vietoje 2014 m. buvo medienos ir medienos dirbinių eksportas, sudaręs 4,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją. Šių gaminių eksportavome už 27,6 mln. EUR ir tai buvo 3,4 proc. arba1 mln. EUR mažiau nei 2013 m. Daugiausia vežėme medienos, kurios storis didesnis kaip 6 mm – 50,3 proc. visos medienos eksporto 2014 m., medinės dėžės ir padėklai sudarė 28,4 proc., o malkinė mediena ir medienosbriketai, granulės ir pan. – 8,5 proc.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas 51 62 281 144 -154 -101Eksportas 378 519 834 722 574 632Importas 327 457 554 578 728 733

-400-200

0200400600800

1000

Lietuvos ir Prancūzijos užsienio prekyba 2009-2014 m. mln. EUR

Page 42: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

41

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Prancūziją pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 340.1 467.5 768.6 657.5 518.6 566.331 Trąšos 38.6 66.5 138.1 143.3 95.9 144.627 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 109.5 152.9 334.7 192.2 120.6 118.694 Baldai 48.0 55.5 66.3 66.1 55.3 53.239 Plastikai 27.1 49.6 54.3 64.7 32.5 42.844 Mediena ir medienos dirbiniai 9.8 12.3 22.9 27.4 28.6 27.662 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 18.9 23.4 27.3 23.9 23.8 26.216 Gaminiai iš mėsos, žuvies 20.0 19.8 21.4 21.5 16.9 15.585 Elektros mašinos ir įrenginiai 9.9 5.6 12.8 6.7 7.2 13.784 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 7.2 7.8 7.7 6.9 9.8 12.002 Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai 3.0 5.1 6.8 9.1 12.3 11.990 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 7.9 7.8 8.9 9.7 12.2 11.710 Javai 0.0 6.8 1.8 0.6 1.2 9.343 Kailiai ir dirbtiniai kailiai 0.1 5.7 11.8 10.3 10.3 8.6Kitos prekės 40.0 48.7 54.0 75.2 92.2 70.6

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

25,5%

20,9%

9,4%7,6%4,9%

4,6%

2,7%2,4%

21,9%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją struktūra 2014 m. proc.

31 Trąšos

27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos

94 Baldai

39 Plastikai

44 Mediena ir medienos dirbiniai

62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus

16 Gaminiai iš mėsos, žuvies

85 Elektros mašinos ir įrenginiai

Kitos prekės

Page 43: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

42

III. PREKIŲ REEKSPORTAS► Lietuva 2014 m. į Prancūziją reeksportavo prekių už 65,7 mln. EUR, tai buvo 18,6 proc. daugiau nei 2013 m. Per metus labiausiai išaugo transporto priemonių reeksportas – 67,4 proc. arba 8,3 mln. EUR, medienosreeksportas didėjo 44,5 proc. arba 1,8 mln. EUR, orlaivių ir jų dalių – 1,5 mln. EUR, 2013 m. šių gaminių nereeksportavome. Labiausiai mažėjo trąšų reeksportas – 99,4 proc. arba 5,2 mln. EUR bei dirbinių iš geležies irplieno – 32,8 proc. arba 0,6 mln. EUR.► 2014 m. didžiausią reeksporto dalį – net 31,3 proc. arba 20,6 mln. EUR sudarė transporto priemonių reeksportas, kuris per metus padidėjo net 67,4 proc. Apie 82 proc. visų transporto priemonių reeksporto įPrancūziją 2014 m. sudarė naujų lengvųjų automobilių reeksportas.► Antroje vietoje pagal reeksporto vertę buvo optikos, matavimo ir medicinos prietaisai sudarę 9,9 proc. viso reeksporto arba 6,5 mln. EUR. Per šių gaminių reeksportas išaugo 4,8 proc. arba 0,3 mln. EUR. Šioje prekiųgrupėje didžiausią reeksporto dalį sudarė medicinos, chirurgijos bei veterinarijos prietaisai ir aparatai – 64,4 proc. bei kontaktiniai lęšiai ir panašus optikos gaminiai – 25,2 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. pagal reeksporto vertę liko elektros mašinų ir įrenginių reeksportas sudaręs 9,1 proc. viso prekių reeksporto į Prancūziją arba 5,9 mln. EUR. Per metus šių gaminių reeksportas augo 2,2 proc.arba 0,1 mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės reeksporto dalį sudaro monitoriai ir projektoriai – 58,3 proc., telefono aparatams tenka – 9,8 proc., elektros jungikliams, relėms, saugikliams ir pan. – 9,1 proc.

Prekių reeksportas į Prancūziją pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 37.9 51.2 65.6 64.5 55.4 65.787 Transporto priemonės 16.1 24.1 32.0 17.7 12.3 20.690 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 4.4 4.6 4.5 4.8 6.2 6.585 Elektros mašinos ir įrenginiai 1.3 1.0 5.2 3.3 5.8 5.944 Mediena ir medienos dirbiniai 3.4 3.4 4.4 4.3 4.1 5.984 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 2.2 1.9 1.9 2.0 2.0 3.053 Kiti augaliniai tekstilės pluoštai, verpalai 1.2 2.2 1.8 2.2 2.5 2.994 Baldai 1.0 1.2 1.3 2.7 2.4 2.007 Daržovės 0.7 0.2 1.5 0.3 0.5 1.862 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 0.4 0.6 0.6 0.7 1.4 1.688 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 0.0 0.0 0.0 0.1 0.0 1.552 Medvilnė 0.2 0.8 1.1 1.4 1.5 1.4

31%

10%

9%9%5%4%

3%

29%

Reeksporto į Prancūziją struktūra 2014 m. proc.

87 Transporto priemonės

90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai

85 Elektros mašinos ir įrenginiai

44 Mediena ir medienos dirbiniai

84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai

53 Kiti augaliniai tekstilės pluoštai, verpalai

94 Baldai

Kitos prekės

Page 44: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

43

Prekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.08 Vaisiai ir riešutai 0.6 0.4 0.3 0.3 0.2 1.373 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 0.1 0.2 1.2 0.5 1.9 1.360 Megztinės arba nertinės medžiagos 0.3 0.3 0.6 0.8 0.9 1.040 Kaučiukas ir jo dirbiniai 0.3 1.3 0.9 0.9 0.7 0.939 Plastikai ir jų dirbiniai 0.1 1.4 0.5 0.4 0.7 0.8Kitos prekės 5.7 7.5 7.7 22.0 12.4 7.4

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

IV. PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Iš Prancūzijos importavome prekių už 733,3 mln. EUR, tai buvo 0,7 proc. arba 5 mln. EUR daugiau nei prieš metus. Spartesnį importo augimą stabdė trijų didžiausių prekių grupių – transporto priemonių,gėrimų ir mašinų bei mechaninių įrenginių – importo vertės mažėjimas. Šių prekių importas 2014 m. sudarė 47 proc. viso prekių importo iš Prancūzijos. Labiausiai per metus sumažėjo transporto priemonių importas –40,5 mln. EUR arba 20,9 proc., mašinų ir mechaninių įrenginių – 11,8 proc. arba 11,8 mln. EUR bei gėrimų – 4,3 mln. EUR. Labiausiai išaugo farmacijos produktų importas – 14,7 mln. EUR arba 30,3 proc. bei parfumerijosir kosmetikos priemonių – 10,1 mln. EUR arba 31,4 proc.► 2014 m. didžiausią importo dalį - 21 proc., sudarė transporto priemonės, kurių importo vertė per metus smuko net 40,5 mln. EUR arba kiek daugiau nei penktadaliu. Daugiau kaip 64 proc. importuojamų transportopriemonių iš Prancūzijos sudaro naudoti lengvieji automobiliai.► Antroje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo gėrimai – 14 proc. viso prekių importo iš Prancūzijos. Per metus šių produktų importas sumažėjo 4 proc. arba 4,3 mln. EUR. Daugiau kaip 77 proc. viso gėrimoimporto iš Prancūzijos sudarė vynas, 20,1 proc. teko etilo alkoholiui, kurio stiprumas mažesnis kaip 80 laipsnių (konjakai, brendžiai, viskiai ir pan.).► Trečioje vietoje pagal importo vertę liko mašinų ir mechaninių įrenginių importas, sudaręs 12 proc., prekių importo struktūroje. Šių gaminių importo vertė per metus sumažėjo 11,8 proc. arba 11,8 mln. EUR iki 88mln. EUR. Didžiausią dalį šios prekių grupės importo sudarė oro kondicionavimo įrenginiai – 11,4 proc., mašinos, naudojamos maisto produktų arba gėrimų pramoniniam paruošimui arba gamybai sudarė 8,3 proc.,šaldytuvai ir šaldikliai – 7 proc.► Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. liko farmacijos produktų importas, sudaręs 8,6 proc. prekių importo struktūroje. Šių gaminių importas per metus išaugo 30,3 proc. arba 14,7 mln. EUR iki 63,1 mln.EUR. Apie 81 proc. farmacijos produktų importo sudarė medikamentai, o 18 proc. – kraujas, imuniniai serumai, vakcinos ir panašūs gaminiai.

21%

14%

12%8%

6%6%4%

2%

27%

Prekių importo iš Prancūzijos struktūra 2014 m. proc.

87 Transporto priemonės

22 Gėrimai

84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai

30 Farmacijos produktai

85 Elektros mašinos ir įrenginiai

33 Eteriniai aliejai, parfumerijos ir tualetiniai preparatai

39 Plastikai ir jų dirbiniai

90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai

Kitos prekės

Page 45: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

44

Prekių importas iš Prancūzijos pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 327.2 457.3 553.6 577.9 728.3 733.387 Transporto priemonės 92.2 144.1 192.2 181.0 194.2 153.722 Gėrimai 29.2 48.1 64.4 87.1 107.1 102.884 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 18.1 28.8 52.7 62.8 99.8 88.030 Farmacijos produktai 69.9 73.4 61.3 47.5 48.4 63.185 Elektros mašinos ir įrenginiai 9.2 10.2 11.1 13.1 35.0 42.533 Eteriniai aliejai, parfumerijos ir tualetiniai preparatai 7.0 7.5 9.3 11.8 32.1 42.239 Plastikai ir jų dirbiniai 10.4 24.5 30.6 28.4 28.4 29.690 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 4.3 6.7 7.8 7.0 13.6 15.338 Įvairūs chemijos produktai 9.1 9.9 9.5 8.4 9.5 12.553 Kiti augaliniai tekstilės pluoštai 3.1 6.2 6.9 5.0 5.9 9.173 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 2.6 3.1 5.1 4.6 7.3 8.304 Pienas ir pieno produktai 0.4 2.6 3.2 2.5 3.9 7.808 Vaisiai ir riešutai 2.7 2.3 3.1 5.1 5.8 7.394 Baldai 1.8 2.3 3.1 3.1 4.4 6.7Kitos prekės 67.4 87.5 93.3 110.7 132.8 144.4

V. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. į eksportavome paslaugų už 218,1 mln. EUR, tai buvo 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Transporto paslaugos sudarė daugiau nei 78 proc. viso paslaugų eksporto ir per metus šių paslaugų eksporto vertėpadidėjo 19 proc. arba 27,2 mln. EUR iki 170,5 mln. EUR. Prancūzija 2014 m. buvo 5-ta didžiausia rinka Lietuvos transporto paslaugų sektoriui. Antroje vietoje liko kelionių paslaugos, kurių eksportavome už 19 mln.EUR, o per metus šių paslaugų eksporto vertė išaugo 11,9 proc. arba 2 mln. EUR. Trečioje vietoje liko kitos verslo paslaugos, kurios sudarė 5,3 proc. viso paslaugų eksporto arba 11,6 mln. EUR. Per metus šių paslaugųeksportas išaugo 10,2 proc. arba 1,1 mln. EUR. 2014 m. labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas – 34,8 proc. arba 3,4 mln. EUR iki 6,3 mln. EUR.

Paslaugų eksportas į Prancūziją pagal paslaugų rūšį, mln. EUR

Paslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytisproc.

Iš viso 190.5 218.1 100.0% 14.5%Transporto paslaugos 143.2 170.5 78.2% 19.0%Kelionės 17.0 19.0 8.7% 11.9%Kitos verslo paslaugos 10.5 11.6 5.3% 10.2%Apdirbamosios gamybos paslaugos 9.7 6.3 2.9% -34.8%Statybos paslaugos 8.8 6.3 2.9% -28.2%Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 3.3 1.5% #DIV/0!Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 0.5 0.5 0.2% 11.3%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 0.5 0.4 0.2% -14.6%Finansinės paslaugos 0.1 0.1 0.1% 25.8%

Šaltinis: Lietuvos Bankas

Page 46: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

45

► 2014 m. iš Prancūzijos importavome paslaugų už 67,8 mln. EUR, tai buvo 19,5 proc. arba 11,1 mln. EUR daugiau nei prieš metus. Didžiausią paslaugų importo dalį sudarė transporto paslaugos – 66,2 proc. arba 44,9mln. EUR. Šių paslaugų importas per metus išaugo 36,6 proc. arba 12 mln. EUR. Antroje vietoje liko kitos verslo paslaugos, sudariusios 13,2 proc. viso paslaugų importo arba 8,9 mln. EUR. Per metus šių paslaugųimportas padidėjo 6,6 proc. arba 0,6 mln. EUR, trečioje vietoje liko kelionių paslaugos, sudariusios 7,3 proc. viso paslaugų importo arba 4,9 mln. EUR. Per metus kelionių paslaugų importas padidėjo 7,2 proc. arba 0,3mln. EUR. Per 2014 m. labiausiai sumažėjo draudimo paslaugų importas – 62,1 proc. arba 2,5 mln. EUR iki 1,5 mln. EUR.

Paslaugų importas iš Prancūzijos pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 56.7 67.8 100% 19.5%Transporto paslaugos 32.8 44.9 66.2% 36.6%Kitos verslo paslaugos 8.4 8.9 13.2% 6.6%Kelionės 4.6 4.9 7.3% 7.2%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 2.1 2.4 3.5% 15.5%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 2.1 2.0 2.9% -4.6%Draudimo paslaugos 4.0 1.5 2.2% -62.1%Vyriausybės paslaugos 0.9 1.2 1.7% 29.2%Kitos paslaugos 1.9 2.0 3.0% 7.3%Šaltinis: Lietuvos Bankas

VI. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI

Prekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė; chemijos pramonė (plastikai, trąšos); maisto pramonė; tekstilės pramonė; inžinerinė pramonė; metalo apdirbimo pramonė.Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai► Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (ypač antrinių verčių grandžių gamybinė produkcija); kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijosir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: IRT paslaugos; transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; kitos verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas.

VII. PRANCŪZIJOS PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 62-ą vietą Prancūzijos importo rinkų sąraše.

Prancūzijos importas pagal šalis, mlrd. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 451 503 516 505 496Vokietija 77.9 85.2 89.1 86.7 85.0Kinija 36.8 40.3 41.2 40.8 42.4Belgija 35.4 39.1 38.9 39.7 39.8Italija 33.9 36.4 36.6 36.3 36.2JAV 26.5 28.4 32.9 32.8 31.5Ispanija 28.0 30.1 30.8 30.8 29.5Nyderlandai 19.0 21.6 22.4 22.0 21.4Jungtinė Karalystė 19.6 22.0 22.8 20.8 19.6Šveicarija 11.0 11.5 12.1 12.8 12.7Rusija 12.2 13.9 11.9 10.6 10.3

Page 47: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

46

Šalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Lenkija 6.9 7.7 7.9 8.1 8.4Japonija 8.8 9.3 9.1 8.2 7.8Saudo Arabija 2.7 4.6 5.5 6.1 7.1Turkija 5.4 5.9 5.7 6.0 6.1Airija 5.8 6.5 7.0 6.6 6.0Čekija 5.0 5.8 5.6 5.6 5.9Austrija 4.4 4.6 5.2 5.4 5.8Švedija 5.6 6.0 5.8 5.9 5.6Indija 4.1 4.7 4.7 4.4 5.2Kitos šalys 102.3 119.6 120.4 115.9 110.1Šaltinis: Trademap

Prancūzijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 451.2 503.2 515.7 505.4 496.427 Mineralinis kuras 62.3 82.4 89.4 83.2 72.484 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 50.6 55.6 56.5 56.4 56.187 Transporto priemonės 42.1 46.1 42.9 43.1 43.885 Elektros mašinos ir įrenginiai 42.3 43.0 42.3 42.1 41.788 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 18.4 19.6 24.2 22.5 22.330 Farmacijos produktai 18.8 19.0 20.5 19.6 21.039 Plastikai 17.4 18.5 18.7 18.8 19.090 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 13.8 13.8 14.5 14.7 14.529 Organiniai chemijos produktai 12.8 14.4 16.0 14.3 13.372 Geležis ir plienas 10.9 13.0 11.2 10.3 10.062 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 7.8 8.3 8.2 8.5 9.073 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 8.1 9.0 8.8 8.7 8.761 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 7.5 8.0 7.8 8.1 8.694 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 7.8 8.0 8.2 7.6 8.048 Popierius ir kartonas 7.5 7.9 7.1 7.1 6.9Kitos prekės 123.1 136.3 139.3 140.3 141.3Šaltinis: Trademap

Page 48: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

47

Švedija

I. SANTRAUKA► Prekių apyvartos vertė tarp Lietuvos ir Švedijos yra didžiausia lyginant Lietuvos prekybą su kitomis Skandinavijos šalimis. Lietuvos prekių eksporto vertė į Švediją 2014 m. augo 6,2 proc. ir sudarė 855,2 mln. EUR, o2015 m. pirmą pusmetį palyginus su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, eksporto vertė į Švediją padidėjo dar 9,9 proc. Prekių apyvartos tarp šalių vertė nuo 2010 m. nuolat augo ir 2014 m. sudarė beveik 1,7 mlrd. EUR,tai buvo 47,6 proc. daugiau nei 2010 m. bei 2,2 karto daugiau nei kriziniais 2009 m. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. padidėjo 4,5 proc. iki 742,3 mln. EUR, o 2015 m. pirmą pusmetį metinis augimassudarė 8 proc. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Švedija daugiausia vežėme baldų (32,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto), plastikų (8,7 proc.) bei tabako (7,4 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. didėjo 19proc. iki 112,9 mln. EUR, o 2015 m. pirmą pusmetį metinis vertės padidėjimas įsidarė dar 19 proc. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė elektros mašinos ir įrenginiai (20,3 proc. viso reeksporto į Švediją), dirbiniaiiš geležies arba iš plieno (13,6 proc.) bei įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų (9,1 proc.). 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Švediją sudarė 86,8 proc. viso prekių eksporto, o 13,2 proc. teko reeksportui.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 3.2 % 10 3.3 % 10 3.5 % 11Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 4.7 % 8 4.8 % 7 5.4 % 7Šalies dalis prekių reeksporte 0.8 % 12 1.0 % 9 1.1 % 9Šalies dalis prekių importe 3.3 % 6 3.2 % 8 3.1 % 9

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte 1.9 % 16 1.4 % 10 1.4 % 10Šalies dalis paslaugų importe 2.8 % 9 1.0 % 13 1.6 % 9

► Nuo 2010 m. Lietuvos prekybos su Švedija balansas buvo neigiamas, tačiau 2014 m. jis tapo teigiamu (20,6 mln. EUR) todėl, kad prekių eksportas augo 6,2 proc., daugiausia dėl padidėjusios baldų eksporto vertės,tuo tarpu importas mažėjo 1,3 proc. daugiausia dėl mažėjusio mineralinio kuro ir transporto priemonių importo.► Prekių importo vertė iš Švedijos 2014 m. mažėjo 1,3 proc. ir sudarė 834,7 mln. EUR, o 2015 m. pirmą pusmetį importo vertė išaugo net 23,3 proc. 2014 m. daugiausia iš Švedijos importavome žuvų (17,7 proc. visoimporto iš Švedijos), mašinų ir mechaninių įrenginių (11,1 proc.) bei transporto priemonių (10,1 proc.).

387,8 524,4 664,4 679,6 710,2 742,338,941,4

57,9 67,1 95,2 112,9

0,0200,0400,0600,0800,0

1000,0

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Švediją 2009-2014, mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 49: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

48

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► 2014 m. beveik trečdalį (240 mln. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją sudarė baldai, kurie labiausiai prisidėjo prie to, kad bendra lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Švediją 2014 m. augo 4,5proc. arba 32,2 mln. EUR iki 742,3 mln. EUR. Lietuviškų baldų eksportas auga ir 2015 m. Šių metų pirmą pusmetį palyginus su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu baldų eksportas padidėjo 9,7 proc. arba 11,6 mln. EUR.Antroje vietoje pagal augimą 2014 m. buvo plastikų eksportas, kuris padidėjo 18,6 proc. arba 10,1 mln. EUR, tačiau 2015 m. pirmą pusmetį palyginus su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, plastikų eksportas šiek tieksumažėjo – 2,2 proc. arba 0,7 mln. EUR. Tabako eksportas ženkliai augęs 2014 m. – 19,5 proc. arba 9 mln. EUR, 2015 m. pirmą pusmetį irgi demonstravo neigiamą metinį 47,7 proc. arba 10,5 mln. EUR pokytį. Iš kitųprekių kategorijų 2014 m. ženkliai augo mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas – 29,4 proc. arba 4,9 mln. EUR bei dirbinių iš geležies arba plieno – 16,7 proc. arba 4,4 mln. EUR. Šių prekių eksporto vertė didėjo ir2015 m. pirmą pusmetį palyginus su 2014 , atitinkamu laikotarpiu. 2014 m. labiausiai sumažėjo javų eksporto vertė – 66,9 proc. arba 20,2 mln. EUR.► Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Švediją eksportavome lietuviškų baldų – 32,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Baldų eksportas į Švediją auga kasmet nuo 2009 m., o 2015 m. pirmą pusmetį metinisaugimas sudarė 9,7 proc. Šioje prekių kategorijoje apie 30 proc. visų baldų eksporto sudaro apmušti sėdimieji baldai su mediniais karkasais, tiek pat sudaro baldų dalys, bei apie 15 proc. tenka mediniams valgomųjųsvetainių bei mediniams parduotuvių baldams.► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo plastikų eksportas, kuris sudarė 8,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją. Plastikų eksportas ženkliai augo 2014 m. – 18,6 proc. arba 10,1 mln.EUR, tačiau šių metų pirmą pusmetį fiksuotas šioks toks metinis mažėjimas – 2,2 proc. 2014 m. didžiausią plastikų eksporto dalį 37,5 proc. sudarė plastikiniai kamšteliai, gaubtukai ir panašūs gaminiai skirti prekiųpakavimui ir transportavimui, panašią dalį sudarė ir PET (polietileno tereftalato) eksportas – 32,8 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo tabako eksportas, sudaręs 7,4 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Tabako eksportas ženkliai augo 2014 m. kuomet fiksuotas metinis 19,5 proc. arba 9 mln. EURaugimas, tačiau 2015 m. pirmą pusmetį metinis pokytis buvo neigiamas ir sudarė 47,7 proc. arba 10,5 mln. EUR. Iš tabako gaminių į Švediją eksportuojame tik cigaretes.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko įvairūs chemijos produktai, kurių eksportas sudarė 6,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. smuko 3,1 proc. arba 1,5 mln. EUR,tačiau 2015 m. pirmą pusmetį jau fiksuotas metinis 37,8 proc. arba 8,1 mln. EUR augimas. Praktiškai visą šių gaminių grupės eksportą sudaro biodyzelinas.► Penktoje vietoje 2014 m. buvo medienos eksportas, sudaręs 4,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją. Medienos eksporto vertė 2014 m. augo 1,7 proc. arba 0,6 mln. EUR, tačiau 2015 m. pirmąpusmetį fiksuotas metinis eksporto vertės mažėjimas 2,3 proc. arba 0,4 mln. EUR. Apie 47 proc. visos medienos ir jos gaminių eksporto sudarė medinės grindų plokštės, durys, langai, apie 29 proc. – padarinė mediena.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas 71,5 -13,6 -30,3 -64,1 -40,3 20,6Eksportas 426,7 565,8 722,3 746,7 805,3 855,2Importas 355,3 579,4 752,6 810,8 845,6 834,7

-200,00,0

200,0400,0600,0800,0

1.000,0

Lietuvos ir Švedijos užsienio prakyba 2009-2014, mln. EUR

Page 50: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

49

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Švediją pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 H1

Iš viso 387.8 524.4 664.4 679.6 710.2 742.3 387.194 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 91.4 111.1 146.7 176.9 205.7 239.9 131.039 Plastikai 32.8 38.9 50.6 53.8 54.5 64.6 32.424 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 0.0 33.2 49.6 25.7 46.1 55.1 11.538 Įvairūs chemijos produktai 35.2 28.4 55.7 67.6 48.6 47.1 29.444 Mediena ir medienos dirbiniai 27.7 49.1 64.1 40.4 33.2 33.8 17.073 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 10.0 17.6 25.1 23.9 26.5 30.9 17.662 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 19.6 20.6 23.6 23.5 24.4 27.8 14.385 Elektros mašinos ir įrenginiai 23.5 32.4 37.9 36.1 32.8 25.8 14.084 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 11.3 11.7 15.8 18.0 16.6 21.5 11.661 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 11.9 16.1 16.6 12.8 16.2 17.3 6.863 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; dėvėti drabužiai 10.4 12.2 13.9 13.4 13.3 17.1 9.587 Transporto priemonės 9.3 11.3 16.8 15.9 17.1 16.7 9.8Kitos prekės 104.9 141.6 148.0 171.6 175.2 144.7 82.2

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

III. PREKIŲ IMPORTAS► Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Švedijos už 834,7 mln. EUR, tai buvo 1,3 proc. arba 11 mln. EUR mažiau nei prieš metus, tačiau 2015 m. pirmą pusmetį jau fiksuotas 23,3 proc. arba 93,7 mln. EUR augimas iki495,1 mln. EUR. 2014 m. labiausiai augo žuvų importas – 44,7 proc. arba 45,7 mln. EUR, elektros mašinų ir įrenginių importas didėjo – 16,9 proc. arba 11,3 mln. EUR, farmacijos produktų importas augo 28,2 proc. arba4,4 mln. EUR. Šių prekių kategorijų importas didėjo ir 2015 m. pirmą pusmetį atitinkamai žuvų – 11,5 proc., elektros mašinų ir įrenginių – 3,3 karto, farmacijos produktų 33,3 proc. 2014 m. labiausiai mažėjo mineraliniokuro – 96,5 proc. bei transporto priemonių – 29,1 proc. importas. Tiesa šių prekių importas 2015 m. pirmame pusmetyje jau demonstravo metinį augimą atitinkamai – 30,8 proc. ir transporto priemonės – 6,6 proc.► Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo žuvys, kurių importavome už 148,1 mln. EUR, tai sudarė 17,7 proc. viso importo iš Švedijos. Žuvų importas nuolat auga nuo 2012 metų, o 2015 m. pirmą pusmetįmetinis augimas sudarė 11,5 proc. Apie 85 proc. visų žuvų importo sudarė šviežios arba atšaldytos lašišos, apie 12 proc. suarė šviežių arba atšaldytų lašišų file.

32%

9%7%6%

5%4%

4%4%

29%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją struktūra 2014 m. proc.

94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai

39 Plastikai

24 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai

38 Įvairūs chemijos produktai

44 Mediena ir medienos dirbiniai

73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno

62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus

85 Elektros mašinos ir įrenginiai

Kitos prekės

Page 51: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

50

► Antroje vietoje buvo mašinų ir mechaninių įrenginių importas, kurie 2014 m. sudarė 11,1 proc. viso importo iš Švedijos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 7,6 proc. arba 7,6 mln. EUR, tačiau jau 2015 m.pirmą pusmetį fiksuotas metinis 17,4 proc. arba 8,1 mln. EUR augimas. Šios prekių kategorijos importas yra gerai diversifikuotas – 8,7 proc. sudarė žemės ūkio, sodininkystės arba miškų ūkio mašinos, 6,1 proc. –šaldytuvai, šaldikliai, 5,1 proc. – buldozeriai, greideriai, lygintuvai, skreperiai, mechaniniai semtuvai, ekskavatoriai ir pan., 4,8 proc. - mašinos, pramoniniai arba laboratoriniai įrenginiai, naudojami medžiagoms apdorotiįvairiais, su temperatūros pokyčiu susijusiais, procesais.► Trečioje vietoje 2014 m. liko transporto priemonių importas, sudarė 10,1 proc. viso importo iš Švedijos. Transporto priemonių importas ženkliai smuko 2014 m. – 29,1 proc. arba 34,7 mln. EUR, tačiau 2015 m.pirmą pusmetį šiek tiek atsigavo ir buvo fiksuotas metinis 6,6 proc. augimas. Šioje kategorijoje daugiausia importavome traktorių ir vilkikų – 43,5 proc., transporto priemonių skirtų kroviniams vežti – 32,4 proc. beilengvųjų automobilių – 12 proc.► Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurie sudarė 9,4 proc. viso importo iš Švedijos ir per metus išaugo 16,9 proc. arba 11,3 mln. EUR. 2015 m. pirmą pusmetį šių prekiųimportas išaugo beveik 3,4 karto arba 74,1 mln. EUR. Tokį augimą lėmė 50 mln. EUR padidėjęs elektros transformatorių, statinių keitiklių ir induktyvumo ričių importas. 2014 m. iš šios prekių kategorijos daugiausiaimportavome telefonų aparatų – 26,3 proc., geležinkelių, kelių, stovėjimo aikštelių, uostų ir oro uostų signalizacijų, saugos arba eismo reguliavimo elektros įrangos – 22,5 proc. bei izoliuotųjų laidų ir kabelių – 12,5 proc.

Prekių importas iš Švedijos pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 H1

Iš viso 355.3 579.4 752.6 810.8 845.6 834.7 495.103 Žuvys ir kiti vandens bestuburiai 35.5 80.5 69.6 78.0 102.4 148.1 78.384 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 56.1 81.6 84.9 84.3 100.6 93.0 54.987 Transporto priemonės 26.7 58.9 127.2 118.5 119.2 84.5 43.785 Elektros mašinos ir įrenginiai 40.9 53.8 73.9 77.9 67.2 78.5 105.348 Popierius ir kartonas 31.4 60.9 74.4 74.7 76.3 77.3 31.839 Plastikai 28.1 37.0 50.5 51.4 55.8 59.9 31.073 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 11.3 16.9 24.0 27.2 27.1 29.0 17.432 Rauginimo arba dažymo ekstraktai 11.7 14.0 16.7 21.8 23.4 27.6 13.690 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 7.9 11.8 20.5 35.0 28.1 20.3 6.730 Farmacijos produktai 3.1 8.9 14.2 15.0 15.6 20.0 11.872 Geležis ir plienas 13.1 16.6 22.1 19.9 19.3 17.7 8.576 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 6.7 7.2 11.1 15.1 18.2 15.4 6.7Kitos prekės 82.8 131.1 163.4 192.0 192.4 163.3 85.6

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

18%

11%

10%

10%9%7%

4%3%

28%

Prekių importo iš Švedijos struktūra 2014 m. proc.03 Žuvys ir kiti vandens bestuburiai

84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai

87 Transporto priemonės

85 Elektros mašinos ir įrenginiai

48 Popierius ir kartonas

Page 52: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

51

IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. Švedija buvo 10-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė išaugo tik 1,6 proc. arba 2,6 mln. EUR iki 162,7 mln. EUR, tai sudarė 1,44 proc. viso paslaugųeksporto. Didžiausią dalį paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos – 37,8 proc., statybų paslaugos – 17,8 proc. bei kitos verslo paslaugos 17,6 proc. 2014 m. per metus labiausiai augo IT ir informacinių paslaugųeksportas, padidėjęs 61,7 proc. arba 5,2 mln. EUR bei transporto paslaugos, augusios 7,7 proc. arba 4,4 mln. EUR. 2014 m. per metus labiausiai mažėjo kitų verslo paslaugų eksportas – 20,9 proc. arba 7,6 mln. EUR beiužsakomosios gamybos paslaugų eksportas, kritęs 12,9 proc. arba 2,8 mln. EUR.

Paslaugų eksportas į Švediją pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 160.1 162.7 100% 1.6%Transporto paslaugos 57.1 61.5 37.8% 7.7%Statybos paslaugos 26.4 28.9 17.8% 9.5%Kitos verslo paslaugos 36.2 28.6 17.6% -20.9%Apdirbamosios gamybos paslaugos 21.4 18.6 11.5% -12.9%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 8.5 13.7 8.4% 61.7%Kelionės 5.4 6.2 3.8% 14.4%Finansinės paslaugos 4.6 4.6 2.8% 0.2%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 0.4 0.4 0.2% 0.0%Kitos paslaugos 0.1 0.1 0.1% 9.1%

Šaltinis: Lietuvos Bankas

► 2014 m. Švedija buvo 9-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 130,6 mln. EUR, tai buvo net 55,9 proc. arba 46,9 mln. EUR daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė daugiaukaip dvigubai arba 20,3 mln. EUR išaugęs kitų verslo paslaugų importas, taip pat prie augimo ženkliai prisidėjo ir transporto paslaugos, kurių importavome 74,8 proc. arba 16,8 mln. EUR daugiau nei 2013m. 2014 m.didžiausią dalį paslaugų importo struktūroje sudarė transporto ir kitos verslo paslaugos, atitinkamai 30,1 proc. ir 30 proc., kelionių paslaugoms teko 17,4 proc. 2014 m. mažėjo tik naudojimosi intelektine nuosavybepaslaugų importas ir tai tik 32 proc. arba 0,9 mln. EUR.

Paslaugų importas iš Švedijos pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 83.8 130.6 100% 55.9%Transporto paslaugos 22.5 39.4 30.1% 74.8%Kitos verslo paslaugos 18.8 39.1 30.0% 108.2%Kelionės 19.5 22.7 17.4% 16.1%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 11.1 15.2 11.6% 37.1%Finansinės paslaugos 5.7 6.6 5.1% 15.9%Statybos paslaugos 0.6 2.3 1.8% 319.3%Naudojimasis nuosavybės teisėmis 2.7 1.8 1.4% -32.0%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 1.4 1.6 1.3% 19.6%Kitos paslaugos 1.5 1.8 1.4% 22.8%Šaltinis: Lietuvos Bankas

Page 53: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

52

V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI

Prekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė; chemijos pramonė (pirminiai plastikai, kiti plastikai); metalo apdirbimo pramonė; tekstilės pramonė; tabako pramonė; inžinerinė pramonė (elektorius konduktoriai;„automotive“ dalys ir kt.). Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; IRT paslaugos; verslo paslaugos; spaudos ir leidybos paslaugos.Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai► Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (ypač veikiantys „automotive“ vertės grandinėje ir kiti); kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, farmacijos, biotechnologijų vertėsgrandinėse), žaliosios energetikos technologijos; maisto pramonė; Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas.

VI. ŠVEDIJOS PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 23-ą vietą Švedijos importo rinkų sąraše.

Švedijos importas pagal šalis, mlrd. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 112.0 127.0 127.9 120.9 122.2Vokietija 20.2 23.2 22.1 21.1 21.1Norvegija 9.8 10.8 11.6 10.7 10.1Nyderlandai 6.9 7.8 9.1 9.3 9.7Danija 9.3 10.4 10.8 9.8 9.0Jungtinė Karalystė 6.3 7.5 8.4 7.3 7.6Suomija 5.9 6.8 6.5 6.6 6.1Rusija 5.4 7.0 6.9 5.3 6.0Kinija 5.6 4.9 5.1 5.1 5.5Prancūzija 5.1 5.7 5.4 4.9 5.4Belgija 4.3 4.9 4.8 4.7 4.8Lenkija 3.3 3.6 3.6 3.9 3.9Italija 3.3 3.7 3.7 3.8 3.8JAV 3.6 3.9 4.1 3.3 3.1Estija 1.3 2.2 1.8 2.0 2.0Ispanija 1.4 1.6 1.6 1.6 1.6Čekija 1.3 1.6 1.6 1.5 1.6Airija 1.5 2.2 1.5 1.4 1.6Austrija 1.2 1.5 1.4 1.4 1.5Nigerija 0.1 0.0 0.8 1.2 1.3Japonija 1.9 1.6 1.5 1.0 1.1Turkija 0.8 0.9 1.0 1.0 1.0Honkongas 0.3 1.0 0.9 0.9 0.9Lietuva 0.6 0.7 0.8 0.8 0.9

Šaltinis: Trademap

Page 54: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

53

Švedijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 112.0 127.0 127.9 120.9 122.227 Mineralinis kuras 15.0 17.9 20.6 17.3 16.784 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 14.2 16.2 16.0 15.5 15.585 Elektros mašinos ir įrenginiai 14.9 16.6 15.3 14.0 14.187 Transporto priemonės 10.7 12.3 11.4 11.5 12.199 Niekur kitur nepriskirtos prekės 3.9 4.1 4.1 4.4 4.639 Plastikai 3.7 4.1 4.2 4.2 4.303 Žuvys ir kiti vandens bestuburiai 2.2 2.3 2.5 3.1 3.330 Farmacijos produktai 3.0 3.2 3.5 3.4 3.372 Geležis ir plienas 3.6 4.4 3.7 3.3 3.290 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 3.2 3.4 3.5 3.3 3.073 Dirbiniai iš geležies arba plieno 2.4 3.0 2.8 2.4 2.529 Organiniai chemikalai 2.2 2.6 2.5 2.1 2.594 Baldai 2.0 2.1 2.2 2.2 2.462 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 1.3 1.6 1.6 1.6 1.744 Mediena ir medienos dirbiniai 1.4 1.6 1.5 1.6 1.661 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 1.3 1.4 1.4 1.5 1.5Kitos prekės 27.0 30.2 31.2 29.6 29.9

Šaltinis: Trademap

Page 55: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

54

Vokietija

I. SANTRAUKA► Lietuvos prekių eksporto vertė į Vokietiją 2014 m. augo 1,8 mln. EUR arba 0,1 proc. ir siekė 1,76 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. sumažėjo 20,7 mln. EUR arba 1,4 proc. iki 1,45 mlrd.EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Vokietiją daugiausia vežėme baldų (12,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją), plastikų ir jų dirbinių (12,0 proc.) bei žuvų ir vėžiagyvių (8,9 proc.). Reeksportovertė 2014 m. didėjo 22,5 mln. EUR arba 7,7 proc. iki 314,8 mln. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė antžeminio transporto priemonių (16,9 proc. viso reeksporto į Vokietiją), farmacijos produktų (15,9proc.) bei elektros mašinų ir įrenginių (12,5 proc.). 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją sudarė 82,1 proc. viso prekių eksporto, o 17,9 proc. teko reeksportui.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 7,8 % 3 7,2 % 4 7,2 % 4Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 10,4 % 1 9,9 % 1 10,5 % 1Šalies dalis prekių reeksporte 3,3 % 7 3,0 % 7 3,0 % 7Šalies dalis prekių importe 10,2 % 2 10,5 % 2 11,2 % 2

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte ... ... 10,6 % 2 10,8 % 2Šalies dalis paslaugų importe ... ... 5,0 % 6 6,8 % 5

► Nuo nepriklausomybės Lietuvos prekybos su Vokietija balansas buvo neigiamas (šaltinis: Comtrade). 2014 m. deficitas padidėjo 148,6 mln. EUR ir sudarė 1139,6 mln. EUR, todėl kad prekių importas augo 150,3 mln.EUR, daugiausia dėl padidėjusios mašinų ir mechaninių įrenginių importo vertės, tuo tarpu prekių eksportas augo tik 1,8 mln. EUR.► Prekių importo vertė iš Vokietijos 2014 m. išaugo 150,3 mln. EUR arba 5,5 proc. ir sudarė 2,9 mlrd. EUR. 2014 m. daugiausia iš Vokietijos importavome mašinų ir mechaninių įrenginių (22,3 proc. viso importo išVokietijos), antžeminio transporto priemonių (16,3 proc.) bei plastikų ir jų dirbinių (7,3 proc.).

979,01.325,3

1.638,0 1.507,0 1.468,7 1.448,0163,0

221,7236,4 280,1 292,3 314,8

0,0

500,0

1000,0

1500,0

2000,0

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Vokietiją 2009-2014m., mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 56: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

55

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. sumažėjo 20,7 mln. EUR arba 1,4 proc. iki 1,45 mlrd. EUR. 2014 m., palyginti su 2013 m., daugiausia sumažėjo mineralinio kuro eksportas 61,1 mln. EUR ir plastikųir jų dirbinių eksportas 60,7 mln. EUR. Taip pat sumažėjo grūdų eksportas 12,9 mln. EUR ir javų eksportas – 8,6 mln. EUR. Tuo tarpu išaugo žuvų ir vėžiagyvių eksportas 38,9 mln. EUR, elektros mašinų ir įrenginių – 20,4mln. EUR, baldų – 18,0 mln. EUR bei pieno produktų – 9,2 mln. EUR.► Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 12,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją. 2014 m., palyginti su 2013 m., baldų eksportas į Vokietiją išaugo 18,0mln. EUR arba 10,9 proc. ir siekė 183,0 EUR. Šioje prekių kategorijoje apie 44 proc. visų baldų eksporto sudarė mediniai baldai bei apie 22 proc. tenka baldų dalių.► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo plastikų ir jų dirbinių eksportas, kuris sudarė 12,0 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją. Plastikų ir jų dirbinių eksportas ženkliai nukrito 2014 m.– 60,7 mln. EUR arba 25,9 proc. iki 174,1 EUR. 2014 m. didžiausią plastikų eksporto dalį 55,0 proc. sudarė PET (polietileno tereftalato) eksportas, didbuteliai, buteliai, flakonai ir panašiai gaminiai – 11,9 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo žuvų ir vėžiagyvių eksportas, sudaręs 8,9 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Žuvų ir vėžiagyvių eksportas ženkliai augo 2014 m. kuomet fiksuotas metinis 38,9 mln.EUR arba 42,9 proc. augimas. Iš žuvų ir vėžiagyvių į Vokietiją daugiausia eksportavome rūkytų lašišų – 69,1 proc., užšaldytų lašišų file – 12,5 proc.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo trąšos, kurių eksportas sudarė 8,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. išaugo 4,1 mln. EUR arba 3,4 proc. iki 123,7 mln. EUR.Apie 59 proc. visų trąšų eksporto sudarė diamonio fosfatas, apie 40,5 proc. mineralinės arba cheminės azoto trąšos.► Penktoje vietoje 2014 m. buvo medienos ir medienos dirbinių eksportas, sudaręs 7,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją. Medienos ir medienos dirbinių eksporto vertė 2014 m. sumažėjo 749tūkst. EUR arba 0,7 proc. iki 108,3 mln. EUR. 33,9 proc. viso medienos ir jos gaminių eksporto sudarė statybiniai staliai ir dailidės gaminiai iš medienos, 18,3 proc. – mediniai įrankiai, 17,9 proc. – vienasluoksnės faneroslakštai.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas - 344,7 - 314,4 - 403,2 - 749,3 - 991,0 -1 139,6Eksportas 1 142,1 1 547,1 1 874,4 1 787,1 1 761,1 1 762,8Importas 1 486,8 1 861,5 2 277,6 2 536,4 2 752,1 2 902,4

-2 000,0-1 000,0

0,01 000,02 000,03 000,04 000,0

Lietuvos ir Vokietijos užsienio prekyba 2009-2014m., mln. EUR

Page 57: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

56

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 979,0 1325,3 1638,0 1507,0 1468,7 1448,094 Baldai 91,1 104,1 137,6 169,0 165,0 183,039 Plastikai ir jų dirbiniai 153,4 222,5 263,6 280,0 234,8 174,103 Žuvys ir vėžiagyviai 17,0 44,9 94,2 85,3 90,6 129,531 Trąšos 78,7 69,9 114,4 103,6 119,7 123,744 Mediena ir medienos dirbiniai 69,4 96,8 104,4 112,4 109,0 108,385 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 24,8 32,2 59,2 68,7 65,6 85,904 Pienas ir pieno produktai 35,6 47,4 60,1 61,9 55,0 64,362 Drabužiai ir jų priedai 43,4 49,2 58,3 59,5 60,5 62,087 Antžeminio transporto priemonės 43,9 53,2 65,5 52,2 53,1 55,961 Megzti arba nerti drabužiai 31,7 35,0 40,7 38,0 37,0 41,373 Dirbiniai iš geležies ir plieno 30,4 32,6 37,6 41,6 36,4 39,590 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 14,7 18,2 24,7 25,4 25,4 29,8Kitos prekės 344,8 519,4 577,8 409,3 416,7 350,8

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

III. PREKIŲ REEKSPORTAS► Reeksporto į Vokietiją vertė 2014 m. didėjo 22,5 mln. EUR arba 7,7 proc. iki 314,8 mln. EUR. 2014 m. labiausiai augo antžeminio transporto priemonių reeksportas – 8,0 mln. EUR arba 17,6 proc., elektros mašinų irįrenginių reeksportas didėjo – 6,7 mln. EUR arba 20,5 proc., mašinų ir mechaninių įrenginių reeksportas augo 4,3 mln. EUR arba 17,9 proc. 2014 m. labiausiai mažėjo farmacijos produktų – 7,4 mln. EUR arba 13,0 proc.bei vario ir vario dirbinių – 4,4 mln. EUR arba 43,3 proc. reeksportas.► Pirmoje vietoje pagal reeksporto vertė 2014 m. buvo antžeminio transporto priemonės, kurių reeksportavome už 53,3 mln. EUR, tai sudarė 16,9 proc. viso reeksporto į Vokietiją. 33,9 proc. viso antžeminio transportopriemonių reeksporto sudarė autotransporto dalys ir reikmenys, apie 31,3 proc. sudarė (nauji) lengvieji automobiliai.

12,6%

12,0%

8,9%

8,5%7,5%

5,9%4,4%4,3%

35,7%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją struktūra 2014 m. proc.

94 Baldai

39 Plastikai ir jų dirbiniai

03 Žuvys ir vėžiagyviai

31 Trąšos

44 Mediena ir medienos dirbiniai

85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai

04 Pienas ir pieno produktai

62 Drabužiai ir jų priedai

Kitos prekės

Page 58: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

57

► Antroje vietoje buvo farmacijos produktų reeksportas, kurie 2014 m. sudarė 15,9 proc. viso reeksporto į Vokietiją ir per metus šių prekių reeksportas sumažėjo 7,4 mln. EUR arba 13,0 proc. EUR. Iš šios prekiųkategorijos daugiausia reeksportavome vatų, marlių, bandažų ir panašių dirbinių – 94,0 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. liko transporto elektros mašinų ir įrenginių reeksportas, sudarė 12,5 proc. viso reeksporto į Vokietiją. Palyginti su 2013 m., elektros mašinų ir įrenginių reeksportas į Vokietiją padidėjo 6,7mln. EUR arba 20,5 proc. Šioje kategorijoje daugiausia reeksportavome telefonų aparatų – 39,9 proc. bei monitorių ir projektorių – 30,2 proc.

Prekių reeksportas į Vokietiją pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 163.0 221.7 236.4 280.1 292.3 314.887 Antžeminio transporto priemonės 32.1 40.5 42.0 41.3 45.4 53.330 Farmacijos produktai 27.2 41.4 55.4 52.9 57.5 50.085 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 18.0 28.1 24.1 30.1 32.6 39.384 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 7.6 10.8 8.3 28.1 23.9 28.144 Mediena ir medienos dirbiniai 8.8 9.5 15.5 15.5 16.6 18.339 Plastikai ir jų dirbiniai 2.0 11.3 3.8 3.3 6.4 9.107 Daržovės 6.9 4.3 7.3 2.8 7.3 6.872 Geležis ir plienas 1.9 5.9 4.8 5.9 5.9 6.562 Drabužiai ir jų priedai 3.1 7.5 4.6 7.5 6.1 6.274 Varis ir vario dirbiniai 1.6 0.4 1.2 7.5 10.1 5.790 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 6.2 7.2 3.6 3.2 5.4 5.508 Vaisiai ir riešutai 2.6 1.9 3.5 2.9 4.4 5.4Kitos prekės 45.3 53.0 62.3 79.1 70.8 80.5

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

IV. PREKIŲ IMPORTAS► Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Vokietijos už 2,9 mlrd. EUR, tai buvo 150,3 mln. EUR arba 5,5 proc. daugiau nei prieš metus. 2014 m. labiausiai augo mašinų ir mechaninių įrenginių importas – 170,4 mln. EURarba 35,8 proc., plastikų ir jų dirbinių importas didėjo – 16,6 mln. EUR arba 8,5 proc., baldų importas augo 11,0 mln. EUR arba 39,2 proc. 2014 m. labiausiai mažėjo antžeminio transporto priemonių – 95,0 mln. EURarba 16,7 proc., organinių chemijos produktų – 12,1 mln. EUR arba 40,4 proc. bei maisto pramonės liekanų ir pašarų gyvūnams – 11,1 mln. EUR arba 49,6 proc.

16,9%

15,9%

12,5%

8,9%

5,8%

2,9%2,2%

2,1%

32,8%

Prekių reeksporto į Vokietiją struktūra 2014 m. proc.

87 Antžeminio transporto priemonės

30 Farmacijos produktai

85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai

84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai

44 Mediena ir medienos dirbiniai

39 Plastikai ir jų dirbiniai

07 Daržovės

72 Geležis ir plienas

Kitos prekės

Page 59: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

58

► Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo mašinos ir mechaniniai įrenginiai, kurių importavome už 647,0 mln. EUR, tai sudarė 22,3 proc. viso importo iš Vokietijos. 2014 m., palyginus su 2013 m., mašinų irmechaninių įrenginių importas iš Vokietijos išaugo 170,4 mln. EUR arba 35,8 proc. Šios prekių kategorijos importas yra gerai diversifikuotas – 5,9 proc. sudarė spaudos mašinos, 4,8 proc. – čiaupai, ventiliai, vožtuvai irpanašūs vamzdynų, kaitrovamzdžių, katilų, rezervuarų, 4,6 proc. – žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, paukštininkystės arba bitininkystės mašinos, 4,2 proc. – rutuliniai arba ritininiai guoliai.► Antroje vietoje buvo antžeminio transporto priemonių importas, kurie 2014 m. sudarė 16,3 proc. viso importo iš Vokietijos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 95,0 mln. EUR arba 16,7 proc. iki 473,2 mln.EUR. Iš antžeminio transporto priemonių daugiausia importavome antžeminio transporto priemonių dalių – 18,4 proc., naudotų lengvųjų automobilių – 17,0 proc., transporto priemonių skirtų kroviniams vežti(sunkvežimių) – 13,7 proc., vilkikų – 11,7 proc., naujų lengvųjų automobilių – 11,3 proc., puspriekabės – 9,2 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. liko plastikų ir jų dirbinių importas, sudarė 7,3 proc. viso importo iš Vokietijos. Plastikų ir jų dirbinių importas išaugo 2014 m. – 16,6 mln. EUR arba 8,5 proc. Šioje kategorijoje daugiausiaimportavome plokščių, lakštų, plėvelių, folijų ir juostelių, iš plastikų – 26,3 proc., vienagijų siūlų – 10,4 proc. bei vamzdžių, vamzdelių ir žarnų bei jų jungiamųjų detalių – 9,7 proc.► Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurie sudarė 6,6 proc. viso importo iš Vokietijos ir per metus išaugo 4,9 mln. EUR arba 2,7 proc. 2014 m. iš šios prekių kategorijosdaugiausia importavome saugiklių, relių, jungiklių, jų dalių ir pan. – 22,8 proc., izoliuotųjų laidų ir kabelių – 7,5 proc., telefonų aparatų – 6,2 proc.

Prekių importas iš Vokietijos pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 1486.8 1861.5 2277.6 2536.4 2752.1 2902.484 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 250.9 351.6 390.3 393.7 476.5 647.087 Antžeminio transporto priemonės 165.0 273.7 461.1 522.0 568.2 473.239 Plastikai ir jų dirbiniai 107.5 140.9 163.3 192.5 195.8 212.485 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 107.3 134.6 160.8 202.8 185.2 190.130 Farmacijos produktai 93.3 87.7 93.9 98.9 101.0 109.890 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 43.7 47.7 68.8 84.9 91.7 94.648 Popierius ir kartonas 44.1 59.4 67.3 74.4 65.8 74.773 Dirbiniai iš geležies ir plieno 40.7 44.1 51.4 62.8 72.6 74.021 Įvairūs maisto produktai 18.2 21.8 30.5 38.7 51.9 49.362 Drabužiai ir jų priedai 26.8 27.3 35.5 38.8 39.0 45.938 Įvairūs chemijos produktai 26.1 32.4 36.2 38.9 42.7 44.394 Baldai 16.1 15.6 17.5 23.7 27.9 38.9Kitos prekės 547.0 624.7 701.0 764.2 833.7 848.1

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

22,3%

16,3%

7,3%6,6%3,8%

3,3%2,6%

2,6%

35,4%

Prekių importo iš Vokietijos struktūra 2014 m. proc.84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai87 Antžeminio transporto priemonės39 Plastikai ir jų dirbiniai85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai30 Farmacijos produktai90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai48 Popierius ir kartonas73 Dirbiniai iš geležies ir plienoKitos prekės

Page 60: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

59

V. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. Vokietija buvo 2-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė išaugo 64,8 mln. EUR arba 11,3 proc. iki 636,2 mln. EUR, tai sudarė 10,8 proc. viso paslaugųeksporto. Didžiausią dalį paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos – 70,1 proc., kelionių paslaugos – 14,5 proc. bei kitos verslo paslaugos 8,1 proc. 2014 m. per metus labiausiai augo transporto paslaugų eksportas,padidėjęs 41,5 mln. EUR arba 10,2 proc., kelionių paslaugų – 10,3 mln. EUR arba 12,6 proc. bei kitų verslo paslaugų, augusios 10,0 mln. EUR arba 24,1 proc. 2014 m. per metus labiausiai mažėjo apdirbamųjų gamybospaslaugų eksportas – 7,1 mln. EUR arba 33,0 proc.

Paslaugų eksportas į Vokietiją pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 571.4 636.2 100.0% 11.3%Transporto paslaugos 404.7 446.2 70.1% 10.2%Keliones 81.8 92.2 14.5% 12.6%Kitos verslo paslaugos 41.6 51.7 8.1% 24.1%Apdirbamosios gamybos paslaugos 21.4 14.3 2.3% -33.0%Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos 10.1 13.0 2.0% 28.2%Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 0.0 7.7 1.2% …Statybos paslaugos 4.0 4.8 0.7% 20.1%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 4.5 4.7 0.7% 4.0%Kitos paslaugos 3.2 1.7 0.3% -47.9%

Šaltinis: Lietuvos Bankas

► 2014 m. Vokietija buvo 5-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 295,3 mln. EUR, tai buvo net 94 mln. EUR arba 46,7 proc. daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė 62,5mln. EUR arba 72,8 proc. išaugęs transporto paslaugų importas, taip pat prie augimo ženkliai prisidėjo kitos verslo paslaugos, kurių importavome 13,2 mln. EUR arba 44,7 proc. daugiau nei 2013 m. 2014 m. didžiausiądalį paslaugų importo struktūroje sudarė transporto ir kelionių paslaugos, atitinkamai 50,3 proc. ir 20,3 proc., kitoms verslo paslaugoms teko 14,4 proc.

Paslaugų importas iš Vokietijos pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 201.4 295.3 100.0% 46.7%Transporto paslaugos 85.9 148.4 50.3% 72.8%Keliones 55.9 60.0 20.3% 7.4%Kitos verslo paslaugos 29.4 42.6 14.4% 44.7%Finansinės paslaugos 6.1 8.1 2.8% 33.0%Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos 7.0 7.5 2.5% 7.0%Statybos paslaugos 1.8 5.7 1.9% 210.4%Draudimo ir pensijų paslaugos 5.1 5.2 1.8% 3.3%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 3.8 4.9 1.7% 29.3%Kitos paslaugos 6.3 12.8 4.3% 102.5%Šaltinis: Lietuvos Bankas

Page 61: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

60

VI. POTENCIAL8S VERSLO SEKTORIAI

Prekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė; maisto pramonė (ypač apdorota žuvis; pieno produktai); chemijos pramonė (trąšos; organinės chemijos produktai; pirminiai plastikai); tekstilės pramonė; inžinerinėpramonė (elektros įrenginiai ir komponentai). Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; IRT paslaugos; verslo paslaugos.Perspektyviniai sektoriai► Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (ypač antrinių verčių grandžių gamybinė produkcija); kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijosir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas.

VII. VOKIETIJOS PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 53-ą vietą Vokietijos importo rinkų sąraše.

Vokietijos importas pagal šalis, mlrd. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 803.4 904.8 912.3 899.3 920.7Nyderlandai 68.6 81.9 86.3 80.3 88.1Kinija 76.3 80.5 78.3 74.3 80.7Prancūzija 61.6 66.2 64.7 63.4 67.5Jungtinės Amerikos Valstijos 44.9 49.5 51.8 50.0 50.2Italija 43.6 48.1 49.1 47.3 48.5Jungtinė Karalystė 38.5 44.8 43.5 38.8 42.3Šveicarija 32.8 37.7 38.5 39.1 40.5Lenkija 28.4 32.4 33.5 35.8 39.7Belgija 33.6 38.3 38.3 37.3 39.7Rusija 31.7 40.1 42.4 29.4 38.6Čekija 29.6 33.0 33.2 33.1 36.8Austrija 34.1 37.1 37.0 36.2 36.3Ispanija 22.2 22.5 22.3 23.8 24.9Vengrija 16.7 18.2 18.7 19.5 22.0Japonija 22.0 25.0 23.2 20.7 20.0Kitos šalys 218.9 249.6 251.4 270.4 244.9

Šaltinis: Trademap

Page 62: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

61

Vokietijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 803.4 904.8 912.3 899.3 920.727 Mineralinis kuras, alyvos 94.5 121.3 136.9 133.0 119.984 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 99.7 110.4 110.0 107.8 113.385 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 95.3 100.6 98.7 96.4 101.687 Antžeminio transporto priemonės 59.7 70.6 71.4 73.1 79.030 Farmacijos produktai 34.0 34.9 33.5 34.0 37.439 Plastikai ir jų dirbiniai 28.0 31.2 32.0 32.2 33.790 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 23.3 26.3 27.5 27.6 29.329 Organiniai chemijos produktai 21.6 25.0 25.8 25.2 25.972 Geležis ir plienas 22.1 27.4 24.7 22.4 23.088 Orlaiviai, erdvėlaiviai 19.8 18.5 17.9 20.1 21.673 Dirbiniai iš geležies ir plieno 14.9 17.5 17.4 16.9 17.994 Baldai 12.9 13.6 14.2 14.3 16.0Kitos prekės 277.5 307.5 302.3 296.5 302.1

Šaltinis: Trademap

Page 63: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

62

Izraelis

I. SANTRAUKA► Lietuvos ir Izraelio prekybiniai santykiai yra labai menkai išvystyti. Nors 2014 m. prekių apyvarta tarp šalių buvo rekordinė, tačiau siekė tik 43,8 mln. EUR. Negana to eksportas į šią šalį 2014 m. mažėjo 4,5 proc., oimportas augo 88,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2014 m. mažėjęs 7,6 proc. arba 1,7 mln. EUR iki 23,4 mln. EUR praktiškai grįžo į 2011 m. lygį. Daugiausia iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Izraelį vežėmefarmacijos produktų 24 proc., baldų – 13,8 proc. bei pieno ir pieno produktų – 8,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Reeksportas per 2014 m. augo 37,5 proc. arba 0,63 mln. EUR iki 2,3 mln. EUR. Išreeksportuojamų prekių daugiausia į Izraelį 2014 m. vežėme dėvėtų drabužių – 28,9 proc. viso reeksporto, mašinų ir mechaninių įrenginių – 13,9 proc. bei dirbinių iš geležies arba iš plieno – 10,8 proc. Lietuviškos kilmėsprekių eksportas į Izraelį 2014 m. sudarė 90,2 proc. viso prekių eksporto, o reeksportas 9,8 proc.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 0.1 % 48 0.1 % 52 0.1 % 52Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 0.2 % 40 0.2 % 44 0.2 % 43Šalies dalis prekių reeksporte 0.0 % 74 0.0 % 60 0.0 % 59Šalies dalis prekių importe 0.1 % 47 0.0 % 53 0.1 % 45

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte 0.1 % 36 0.0 % 54 0.1 % 49Šalies dalis paslaugų importe 0.1 % 49 0.2 % 34 0.0 % 55

► Lietuvos prekybos balansas su Izraeliu nuo 2010 m. yra teigiamas ir 2014 m. sudarė beveik 3 mln. EUR, tačiau jis buvo 78,1 proc. mažesnis nei 2013 m. dėl to, kad per 2014 m. eksportas mažėjo, o importas išaugobeveik dvigubai, dėl ženkliai padidėjusio herbicidų ir fungicidų importo.► Kaip jau minėta, prekių importas per 2014 m. paaugo 88,4 proc. arba 9,6 mln. EUR ir sudarė 20,4 mln. EUR. Iš Izraelio 2014 m. daugiausia importavome įvairių chemijos produktų (herbicidai, fungicidai) – 56,4 proc.viso prekių importo vertės, elektros mašinos ir įrenginiai sudarė 8,2 proc., o optikos, matavimo ir medicininiai prietaisai – 7 proc.

8.14215.401

22.565 26.287 22.869 21.134431

176

1.066581

1.666 2.291

0

10.000

20.000

30.000

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Izraelį 2009-2014 m. mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 64: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

63

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Izraelį nuolat augęs nuo 2009 m., pradėjo mažėti 2013 m., o per 2014 m. smuko dar 7,6 proc. arba 1,7 mln. EUR iki 21,1 mln. EUR. Tokiam mažėjimui didžiausią įtaką darėpraktiškai sustojęs organinių chemijos produktų (nukleino rūgštys ir kiti heterocikliniai junginiai) eksportas – 99,3 proc. arba 7,2 mln. EUR iki 51,9 tūkst. EUR. Taip p at ženkliai – 54,9 proc. arba 1,8 mln. EUR mažėjogyvų gyvūnų eksportas. Per 2014 m. labiausiai išaugo farmacijos produktų eksportas – 3,4 karto arba 3,6 mln. EUR iki 5,1 mln. EUR, dvigubai didėjo pieno ir pieno produktų eksportas iki 1,8 mln. EUR, augo baldųeksportas – 23,5 proc. arba 0,56 mln. EUR.► Taigi kaip jau minėta, 2014 m. didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį – 24 proc., sudarė farmacijos produktų eksportas. Šių prekių išvežėme už 5,1 mln. EUR sumą, tai buvo 3,4 karto daugiau nei 2013 m.Tokį augimą lėmė daugiau kaip 5,5 karto išaugęs kraujo ir jo frakcijų, imuninių serumų, vakcinų, toksinų ir mikroorganizmų kultūrų eksportas. Šie gaminiai sudarė 98,4 proc. viso lietuviškų farmacijos produktų eksporto► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai sudarę 13,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Per 2014 m. šių prekių eksportas augo 23,5 proc. iki 2,9 mln. EUR.Apie 62 proc. visų baldų eksporto sudarė mediniai valgomųjų, svetainių, parduotuvių ir pan. baldai.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo pieno ir pieno produktų eksportas sudaręs 8,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto arba 1,85 mln. EUR. Per 2014 m. šių produktų eksportas augo dvigubai arba 9,4 mln. EUR.Didžiąją dalį – 92,7 proc. šių produktų eksporto sudarė sūriai. Taip at vežėme šiek tiek sviesto ir sausų pieno produktų.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko įvairių maisto produktų eksportas sudaręs 8,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto arba 1,82 mln. EUR. Per 2014 m. šių produktų eksportas augo 19,8 proc. Arba 0,3 mln. EUR.Apie 75 proc. šios prekių grupės eksporto sudarė maisto gamyboje naudojamos medžiagos turinčios pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, krakmolo ar pan., 18 proc. teko ledams.► Penktoje vietoje 2014 m. buvo gyvų gyvūnų eksportas sudaręs 7,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto arba 1,52 mln. EUR. Per metus gyvūnų eksportas į Izraelį smuko 54,9 proc. arba 1,85 mln. EUR. Iš gyvųgyvūnų į Izraelį vežame tik buliukus.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas -20 8.221 11.800 11.482 13.692 2.996Eksportas 8.573 15.577 23.630 26.867 24.535 23.426Importas 8.594 7.357 11.830 15.385 10.844 20.430

-5.0000

5.00010.00015.00020.00025.00030.000

Lietuvos ir Izraelio užsienio prekyba 2009-2014 m. tūkst. EUR

Page 65: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

64

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Izraelį pagal prekių rūšį, tūkst. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 8 142 15 401 22 565 26 287 22 869 21 13430 Farmacijos produktai 69 9 7 5 1 474 5 07494 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 2 297 1 950 2 446 3 110 2 363 2 91804 Pienas ir pieno produktai 220 396 810 1 686 907 1 84821 Įvairūs maisto produktai 1 034 2 084 1 665 1 504 1 519 1 81901 Gyvi gyvūnai 1 716 6 381 11 592 11 033 3 365 1 51790 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 244 501 651 843 878 84327 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 337 438 638 705 725 82919 Gaminiai iš javų, miltų 145 173 237 312 210 59444 Mediena ir medienos dirbiniai 515 488 548 739 533 58076 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 3 2 32 54 393 56718 Kakava ir gaminiai iš kakavos 40 202 232 239 115 52285 Elektros mašinos ir įrenginiai 110 124 88 80 161 49734 Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai 7 23 34 64 152 35922 Gėrimai bei actas 182 230 255 347 369 34873 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 9 38 91 65 190 33038 Įvairūs chemijos produktai 71 76 62 362 298 28948 Popierius ir kartonas 8 111 274 412 334 279Kitos prekės 1 137 2 177 2 904 4 727 8 886 1 921

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

24%

14%

9%8%

7%4%4%

3%

27%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Izraelį struktūra 2014 m. proc.

30 Farmacijos produktai

94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai

04 Pienas ir pieno produktai

21 Įvairūs maisto produktai

01 Gyvi gyvūnai

90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai

27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos

19 Gaminiai iš javų, miltų

Kitos prekės

Page 66: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

65

III. PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. iš Izraelio importavome prekių už 20,4 mln. EUR, tai buvo 88,4 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė tokio spartaus importo šuolio priežastis buvo 10,7 karto arba 10,4 mln. EUR išaugęs įvairių chemijosproduktų importas. Optikos, matavimo ir medicinos prietaisų importas per metus padidėjo 48,3 proc. arba 0,46 mln. EUR, elektros mašinos ir įrenginiai augo 16,2 proc. arba 0,23 mln. EUR. 2014 m. labiausiai sumažėjofarmacijos produktų importas – 49,7 proc. arba 0,79 mln. EUR iki 0,8 mln. EUR. Kitų niekur nepriskirtų prekių importas mažėjo 34,8 proc. arba 0,36 mln. EUR iki 0,69 mln. EUR.► 2014 m. didžiausią importo dalį – 56,4 proc., sudarė įvairių chemijos produktų importas. Šių gaminių importavome už 11,5 mln. EUR, o per metus importas išaugo net 10,7 karto. Visą šios prekių kategorijos importąsudarė insekticidai, herbicidai ir fungicidai.► Antroje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo elektros mašinų ir įrenginių importas, sudaręs 8,2 proc. viso prekių importo iš Izraelio. Šių gaminių importavome už 1,7 mln. EUR, tai buvo 16,2 proc. daugiau neiprieš metus. Beveik 40 proc. šios prekių kategorijos importo 2014 m. sudarė telefonų aparatai, 22,2 proc. – elektriniai garso ir vaizdo signalizacijos aparatai (skambučiai, sirenos, švieslentės ir pan.), 20,1 proc. tekoradijo transliacijos arba televizinio signalo perdavimo aparatūrai.► Trečioje vietoje pagal importo vertę liko optikos, matavimo, medicininių prietaisų importas, sudaręs 7 proc. viso prekių importo iš Izraelio vertės. Šių gaminių importas per metus išaugo 48,3 proc. arba 0,46 mln.EUR iki 1,4 mln. EUR. Didžiausią šios prekių kategorijos importo dalį 2014 m. sudarė neaptaisyti lęšiai (įskaitant kontaktinius lęšius), prizmės, veidrodžiai ir kiti neaptaisyti optiniai elementai iš bet kurių medžiagų – 38,1proc., bei ortopedijos įtaisai, įskaitant ramentus – 28,9 proc.► Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo mašinų ir mechaninių įrenginių importas sudaręs 4,2 proc. viso prekių importo iš Izraelio. Šių prekių importas per metus sumažėjo 25,8 proc. arba 0,3 mln. EURiki 0,86 mln. EUR. Didžiausią šios prekių kategorijos importo dalį – 22,8 proc. sudarė oro kondicionavimo įrenginiai, 22,7 proc. sudarė mašinos, pramoniniai arba laboratoriniai įrenginiai, šildomi arba nešildomi elektra,naudojami medžiagoms apdoroti įvairiais, su temperatūros pokyčiu susijusiais, procesais.

Prekių importas iš Izraelio pagal prekių rūšį, tūkst. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 8 594 7 357 11 830 15 385 10 844 20 43038 Įvairūs chemijos produktai 114 116 88 115 1 076 11 52585 Elektros mašinos ir įrenginiai 1 700 986 1 315 1 516 1 437 1 66990 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 419 512 772 1 365 959 1 42284 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 239 354 970 1 178 1 162 86330 Farmacijos produktai 112 331 2 125 1 345 1 587 79733 Eteriniai aliejai, parfumerija, kosmetika 234 303 366 547 582 76908 Vaisiai ir riešutai 2 334 942 830 722 717 76331 Trąšos 37 87 592 1 426 600 55040 Kaučiukas ir jo dirbiniai 83 514 688 674 516 47039 Plastikai ir jų dirbiniai 1 441 895 841 917 503 331

56%

8%7%

4%4%

4%4% 3%

10%

Prekių importo iš Izraelio struktūra 2014 m. proc.38 Įvairūs chemijos produktai85 Elektros mašinos ir įrenginiai90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai30 Farmacijos produktai33 Eteriniai aliejai, parfumerija, kosmetika08 Vaisiai ir riešutai31 TrąšosKitos prekės

Page 67: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

66

Prekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.07 Daržovės 128 128 217 127 331 14352 Medvilnė 78 62 91 59 103 14122 Gėrimai 0 10 16 66 166 12668 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto ir pan. 0 1 0 0 0 10606 Augantys medžiai ir kiti augalai 56 61 82 70 80 87Kitos prekės 1 620 2 057 2 837 5 261 1 026 669

IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. Į Izraelį eksportavome paslaugų tik už 5,5 mln. EUR, tačiau tai buvo net 71,8 proc. daugiau nei 2013 m. Sparčiausiai per 2014 m. augo kelionių paslaugų eksportas – 106 proc. arba 1,6 mln. EUR iki 3,08 mln.EUR ir sudarė 55,6 proc. viso paslaugų eksporto į Izraelį. Kitų verslo paslaugų eksporto vertė 2014 m. išaugo daugiau kaip keturgubai iki 0,6 mln. EUR, tai sudarė 10,9 proc. viso paslaugų eksporto, o transporto paslaugosaugusios 0,33 mln. EUR iki 0,88 mln. EUR sudarė 15,9 proc. viso paslaugų eksporto į Izraelį. Taip pat šiek tiek eksportavome IT paslaugų už 0,4 mln. EUR, apdirbamosios gamybos paslaugų už 0,26 mln. EUR, taip pat šiektiek asmeninių, kultūros bei poilsio, techninės priežiūros bei finansinių paslaugų, tačiau jų bendra vertė siekė tik 0,53 mln. EUR.

Paslaugų eksportas į Izraelį pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 3.23 5.54 100% 71.8%Kelionės 1.50 3.08 55.6% 106.0%Transporto paslaugos 0.55 0.88 15.9% 59.7%Kitos verslo paslaugos 0.14 0.60 10.9% 316.0%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 0.25 0.44 8.0% 77.9%Apdirbamosios gamybos paslaugos 0.45 0.26 4.6% -42.2%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 0.28 0.13 2.4% -52.1%Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 0.08 1.4% -Finansinės paslaugos 0.05 0.06 1.1% 22.2%Šaltinis: Lietuvos Bankas

► 2014 m. iš Izraelio paslaugų importavome tik už 2,67 mln. EUR, tai buvo net 82,1 proc. mažiau nei prieš metus. Tikį drastišką mažėjimą lėmė kitos verslo paslaugos, kurių importas smuko nuo 11,5 mln. EUR iki 0,36mln. EUR. Per 2014 m. labiausiai išaugo kelionių paslaugų importas – 10,3 proc. arba 0,08 mln. EUR, padvigubėjo IT paslaugų importas, tačiau tik iki 0,13 mln. EUR bei trigubai išaugo asmeninių, kultūros bei kelioniųpaslaugų importas, tačiau vėlgi tik iki 0,03 mln. EUR. Be kitų verslo paslaugų, labiausiai mažėjo transporto paslaugų importas – 61,8 proc. arba 0,97 mln. EUR.

Paslaugų importas iš Izraelio pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 14.93 2.67 100% -82.1%Kelionės 0.76 0.84 31.5% 10.3%Vyriausybės paslaugos 0.88 0.70 26.4% -20.3%Transporto paslaugos 1.58 0.60 22.6% -61.8%Kitos verslo paslaugos 11.51 0.36 13.6% -96.9%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 0.07 0.13 5.0% 100.0%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 0.00 0.03 1.1% 900.0%Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai 0.14 0.00 0.0% -100.0%Šaltinis: Lietuvos Bankas

Page 68: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

67

VI. PERSPEKTYVŪS SEKTORIAI

Prekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: farmacijos ir chemijos pramonė; baldų ir medienos apdirbimo pramonė; maisto pramonė (gyvi gyvūnai ir pieno produktai); inžinerinė pramonė (ypač lazeriai ir optiniai įrenginiai).Perspektyviniai (potencialūs) sektoriai► Gamyba: gyvybė mokslų ir kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos:turizmas; IRT paslaugos; transportavimo ir logistikos paslaugos; verslo paslaugos.

VII. IZRAELIO PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 62-ą vietą Izraelio importo rinkų sąraše.

Izraelio importas pagal šalis, mlrd. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 44.6 52.8 56.8 54.2 54.4Nenurodytos šalys ir teritorijos 8.1 9.7 11.1 10.8 9.2JAV 5.0 6.3 7.3 6.1 6.4Kinija 3.6 3.9 4.1 4.3 4.5Šveicarija 2.4 2.9 3.2 3.3 3.9Vokietija 2.8 3.3 3.6 3.5 3.5Belgija 2.7 3.2 2.8 2.9 2.9Italija 1.8 2.2 2.2 2.0 2.1Turkija 1.4 1.6 1.6 1.8 2.0Nyderlandai 1.6 2.0 2.1 2.0 1.8Jungtinė Karalystė 1.7 2.0 2.0 1.8 1.8Indija 1.4 1.5 1.5 1.6 1.7Honkongas 1.1 1.3 1.2 1.3 1.6Prancūzija 1.1 1.2 1.3 1.2 1.2Ispanija 0.7 0.8 0.9 1.0 1.1Pietų Korėja 0.8 1.2 1.3 1.1 1.0Japonija 1.3 1.7 1.3 0.8 1.0Rusija 0.6 0.8 0.6 0.7 0.7Singapūras 0.5 0.6 0.6 0.6 0.7Airija 0.4 0.7 0.8 0.7 0.6Taivanas 0.5 0.5 0.6 0.6 0.6Kitos šalys 5.0 5.5 6.7 6.0 6.1Šaltinis: Trademap

Page 69: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

68

Izraelio importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 44.6 52.8 56.8 54.2 54.427 Mineralinis kuras 7.9 9.8 12.5 11.0 9.671 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai 6.6 8.0 6.6 7.0 7.385 Elektros mašinos ir įrenginiai 4.5 5.3 6.0 5.6 5.784 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 4.2 5.8 6.1 4.9 5.187 Transporto priemonės 3.3 3.5 3.3 3.7 4.139 Plastikai 1.5 1.7 1.8 1.8 1.990 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 1.2 1.4 1.5 1.5 1.530 Farmacijos produktai 1.1 1.1 1.3 1.4 1.429 Organiniai chemijos produktai 1.2 1.4 1.6 1.4 1.472 Geležis ir plienas 0.9 1.1 1.1 1.1 1.010 Javai 0.6 0.8 0.9 0.8 0.873 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 0.6 0.8 0.8 0.7 0.788 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 0.4 0.4 0.4 0.4 0.694 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 0.5 0.5 0.5 0.6 0.638 Įvairūs chemijos produktai 0.5 0.7 0.9 0.6 0.661 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 0.4 0.4 0.6 0.6 0.662 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 0.4 0.5 0.5 0.5 0.6Kitos prekės 8.8 9.6 10.6 10.6 10.8

Šaltinis: Trademap

Page 70: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

69

Japonija

I. SANTRAUKA► Lietuvos prekių eksporto vertė į Japoniją 2014 m. augo 1,7 mln. EUR arba 4,8 proc. ir siekė 36,9 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 0,8 mln. EUR arba 2,4 proc. iki 34,5 mln. EUR. Išlietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Japoniją daugiausia vežėme pieno produktų (25,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją), baldų (14,3 proc.) bei optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinosprietaisų (14,4 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. išaugo 0,9 mln. EUR arba 55,5 proc. iki 2,5 mln. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai (38,5proc. viso reeksporto į Japoniją), plastikai ir jų dirbiniai (11,4 proc.) bei trąšos (10,7 proc.). 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją sudarė 93,3 proc. viso prekių eksporto, o tik 6,7 proc. teko reeksportui.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 0,12 % 47 0,14 % 42 0,15 % 42Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 0,18 % 40 0,23 % 38 0,25 % 36Šalies dalis prekių reeksporte 0,01 % 59 0,02 % 59 0,02 % 54Šalies dalis prekių importe 0,10 % 42 0,10 % 39 0,10 % 39

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte ... ... 0,12 % 44 0,11 % 45Šalies dalis paslaugų importe ... ... 0,07 % 53 0,10 % 44

► Nuo 2012 m. prekybos su Japonija balansas buvo teigiamas. 2014 m. perteklius padidėjo nuo 9,7 iki 10,1 mln. EUR.► Prekių importo vertė iš Japonijos 2014 m. išaugo 1,2 mln. EUR arba 4,8 proc. ir sudarė 26,8 mln. EUR. 2014 m. daugiausia iš Japonijos importavome mašinų ir mechaninių įrenginių (25,0 proc. viso importo išJaponijos), antžeminio transporto priemonių (22,9 proc.) bei kaučiuko ir jo dirbinių (12,5 proc.).

12,3 13,9 16,025,7

33,7 34,50,5 0,2

2,6

1,2

1,6 2,5

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Japoniją 2009-2014 m.,mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 71: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

70

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Japoniją 2014 m. išaugo 0,8 mln. EUR arba 2,4 proc. iki 34,5 mln. EUR. 2014 m., palyginti su 2013 m., daugiausia išaugo pieno ir pieno produktų – 3,4 mln. EUR, baldų –21,4 mln. EUR, farmacijos produktų – 0,9 mln. EUR bei gaminių iš mėsos ir žuvies – 0,8 mln. EUR. Tuo tarpu sumažėjo optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų eksportas 1,2 mln. EUR.► Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo pieno ir pieno produktų eksportas, kuris sudarė 25,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją. 2014 m., palyginti su 2013 m., pieno ir pieno produktųeksportas į Japoniją išaugo 3,4 mln. EUR arba 63,0 proc. ir siekė 8,8 mln. EUR. Iš pieno produktų daugiausia eksportavome pieno miltelių – 55,4 proc., išrūgų – 44,5 proc.► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 14,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją. Baldų eksportas sumažėjo 2014 m. – 153 tūkst. EUR arba 2,9 proc. iki5,0 mln. EUR. 2014 m. didžiausią baldų eksporto dalį 62,9 proc. sudarė medinių baldų eksportas, šviestuvai – 14,9 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų eksportas, sudaręs 14,4 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės į Japoniją. Šios prekių grupės eksportassumažėjo 2014 m. 1,2 mln. EUR arba 19,1 proc. Iš optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų į Japoniją daugiausia eksportavome medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatų irinstrumentų – 43,8 proc. bei lazerių – 35,0 proc.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo tabakas, kurių eksportas sudarė 9,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. išaugo 266 tūkst. EUR arba 8,5 proc. iki 3,4 mln.EUR. Viso šios prekių grupės eksporto sudarė cigarai.► Penktoje vietoje 2014 m. buvo gaminių iš mėsos ir žuvies eksportas, sudaręs 7,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją. Šios prekių grupės eksporto vertė 2014 m. išaugo 0,8 mln. EUR arba 39,6proc. iki 2,7 mln. EUR. Viso šios prekių grupės eksporto į Japoniją sudarė paruošti arba konservuoti sraigių gaminiai.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas - 5,4 - 10,7 - 21,9 2,3 9,7 10,1Eksportas 12,8 14,1 18,6 26,8 35,2 36,9Importas 18,2 24,8 40,5 24,5 25,6 26,8

- 30,0- 20,0- 10,0

0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0

Lietuvos ir Japonijos užsienio prekyba 2009-2014 m., mln.EUR

Page 72: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

71

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją pagal prekių rūšį, tūkst. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 12304 13900 16029 25677 33659 3448004 Pienas ir pieno produktai 0 0 153 3247 5406 881094 Baldai 4261 3509 3242 4703 5177 502490 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 3269 5035 4269 6267 6121 495224 Tabakas 1 0 1049 1682 3127 339316 Gaminiai iš mėsos, žuvies 0 0 0 609 1933 270063 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai 1112 1184 1263 1554 2443 171162 Drabužiai ir jų priedai 1132 1093 1204 1664 1663 160030 Farmacijos produktai 0 209 6 7 30 93144 Mediena ir medienos dirbiniai 35 75 406 188 316 90753 Kiti augaliniai tekstilės pluoštai 153 459 539 933 898 86227 Mineralinis kuras, alyvos 414 478 518 625 612 61371 Perlai, brangakmeniai 141 494 423 639 547 341Kitos prekės 1786 1364 2959 3560 5386 2637

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

III. PREKIŲ IMPORTAS► Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Japonijos už 26,8 mln. EUR, tai buvo 1,2 mln. EUR arba 4,8 proc. daugiau nei prieš metus. 2014 m. labiausiai augo plastikų ir jų dirbinių importas – 1,6 mln. EUR arba beveik 4kartus, įvairių chemijos produktų importas didėjo – 0,5 mln. EUR arba 2 kartus. 2014 m. labiausiai mažėjo antžeminio transporto priemonių – 0,5 mln. EUR arba 7,8 proc., cheminių štapelio pluoštų – 0,4 mln. EUR arba20,7 proc.► Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo mašinos ir mechaniniai įrenginiai, kurių importavome už 6,7 mln. EUR, tai sudarė 25,0 proc. viso importo iš Japonijos. 2014 m., palyginus su 2013 m., mašinų irmechaninių įrenginių importas iš Japonijos sumažėjo 79 tūkst. EUR arba 1,2 proc. Iš mašinų ir mechaninių įrenginių daugiausia importavome gumos (kaučiuko) arba plastikų apdirbimo mašinų – 24,9 proc., spaudosmašinų – 10,9 proc., šakinių krautuvų – 7,8 proc.

25,6%

14,6%

14,4%9,8%

7,8%5,0%

4,6%

2,7% 15,5%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją struktūra 2014 m. proc.

04 Pienas ir pieno produktai94 Baldai90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai24 Tabakas16 Gaminiai iš mėsos, žuvies63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai62 Drabužiai ir jų priedai30 Farmacijos produktaiKitos prekės

Page 73: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

72

► Antroje vietoje buvo antžeminio transporto priemonių importas, kurie 2014 m. sudarė 22,9 proc. viso importo iš Japonijos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 0,5 mln. EUR arba 7,8 proc. iki 6,1 mln. EUR. Išantžeminio transporto priemonių daugiausia importavome lengvųjų automobilių – 50,9 proc., traktorių ir vilkikų – 35,8 proc., automobilių ir sunkvežimių dalių – 7,6 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. liko kaušiuko ir jo dirbinių importas, sudarė 12,5 proc. viso importo iš Japonijos. Kaučiuko ir jo dirbinių importas sumažėjo 2014 m. – 313 tūkst. EUR arba 8,5 proc. Iš šios prekių kategorijosdaugiausia importavome guminių padangų – 80,5 proc.

Prekių importas iš Japonijos pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 18233 24769 40532 24539 25556 2679284 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 2239 2845 3565 2717 6772 669287 Antžeminio transporto priemonės 6228 5274 10672 9851 6654 613340 Kaučiukas ir jo dirbiniai 1468 2147 2796 2531 3675 336239 Plastikai ir jų dirbiniai 400 640 427 392 581 221855 Cheminiai štapelio pluoštai 146 1545 2300 1399 2135 169285 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 2524 2190 2034 2542 1682 161490 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 2262 3042 2615 2036 1453 123838 Įvairūs chemijos produktai 1549 1544 833 676 499 103495 Žaislai, žaidimai 123 86 379 605 520 71554 Cheminiai elementarieji siūlai (gijos) 29 86 69 152 338 32756 Vata, veltinys; virvės 2 3595 25 48 99 19382 Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai 46 63 53 53 46 169Kitos prekės 1217 1713 14764 1536 1103 1406

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. Japonija buvo 45-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė sumažėjo 0,1 mln. EUR arba 0,4 proc. iki 6,5 mln. EUR, tai sudarė 0,11 proc. viso paslaugųeksporto. 2014 m. per metus labiausiai augo transporto paslaugų eksportas, padidėjęs 0,6 mln. EUR arba 33,7 proc., apdirbamosios gamybos paslaugų – 0,5 mln. EUR arba 23,3 proc. 2014 m. per metus labiausiaimažėjo kitų verslo paslaugų eksportas – 1,0 mln. EUR arba 90,1 proc.

25,0%

22,9%

12,5%

8,3%

6,3%6,0%

4,6%3,9%

10,5%

Prekių importo iš Japonijos struktūra 2014 m. proc.84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai87 Antžeminio transporto priemonės40 Kaučiukas ir jo dirbiniai39 Plastikai ir jų dirbiniai55 Cheminiai štapelio pluoštai85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai38 Įvairūs chemijos produktaiKitos prekės

Page 74: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

73

Paslaugų eksportas į Japoniją pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 6.6 6.5 100.0% -0.4%Apdirbamosios gamybos paslaugos 2.2 2.7 40.8% 23.3%Transporto paslaugos 1.7 2.3 34.7% 33.7%Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos 1.3 1.3 19.2% -1.6%Keliones 0.2 0.2 2.7% -24.4%Kitos verslo paslaugos 1.1 0.1 1.7% -90.1%Šaltinis: Lietuvos Bankas

► 2014 m. Japonija buvo 44-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 4,4 mln. EUR, tai buvo 1,7 mln. EUR arba 65,4 proc. daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė 1,8 mln. EURarba beveik 4 kartus augęs transporto paslaugų importas, taip pat prie augimo prisidėjo kitos verslo paslaugos, kurių importavome 0,3 mln. EUR arba 53,9 proc. daugiau nei 2013 m. 2014 m. daugiausiai sumažėjovaldžios sektoriaus prekių ir paslaugų – 0,2 mln. EUR, naudojamosios intelektinės nuosavybės mokesčio – 0,1 mln. EUR.

Paslaugų importas iš Japonijos pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 2.7 4.4 100.0% 65.4%Transporto paslaugos 0.6 2.4 54.5% 275.1%Kitos verslo paslaugos 0.6 0.9 19.5% 53.9%Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos 1.0 0.8 18.5% -22.2%Keliones 0.2 0.2 5.2% 12.9%Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai 0.2 0.1 2.1% -57.3%Šaltinis: Lietuvos Bankas

V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAIPrekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: Inžinerinė pramonė (lazeriai, optiniai įrenginiai); maisto pramonė (pieno produktai); tabako pramonė; baldų ir medienos apdirbimo pramonė; tekstilės pramonė.Perspektyviniai (potencialūs) sektoriai► Gamyba: gyvybė mokslų ir kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: IRTpaslaugos; transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; verslo paslaugos.

VI. JAPONIJOS PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 91-ą vietą Japonijos importo rinkų sąraše.

Japonijos importas pagal šalis, mlrd. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 522.7 614.1 688.8 627.3 618.6Kinija 115.4 132.0 146.5 136.3 136.7Jungtinės Amerikos Valstijos 52.0 54.8 60.8 54.2 55.9Australija 34.0 40.7 43.8 38.4 36.4Saudo Arabija 27.1 36.3 42.6 37.5 35.7Jungtinių Arabų Emyratai 22.1 30.8 34.2 32.0 31.3

Page 75: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

74

Šalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Korėjos Respublika 21.5 28.6 31.6 27.0 26.0kataras 16.4 21.6 27.9 27.8 25.2Malaizija 17.1 21.9 25.5 22.4 22.0Indonezija 21.3 24.5 25.1 21.7 19.4Rusija 12.1 13.7 16.2 17.8 19.1Taivanas 17.4 16.7 18.7 17.9 18.5Vokietija 14.5 16.7 19.2 17.9 18.2Tailandas 15.8 17.6 18.4 16.6 16.6Vietnamas 6.2 8.3 11.7 10.7 11.6Kuveitas 7.8 9.4 11.9 10.1 9.3Kitos šalys 122.0 140.6 154.6 138.9 136.8

Šaltinis: Trademap

Japonijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 522.7 614.1 688.8 627.3 618.627 Mineralinis kuras, alyvos 150.0 197.2 235.1 212.0 197.285 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 65.1 66.4 75.3 72.9 74.784 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 42.1 45.8 49.9 46.9 48.926 Rūdos, šlakai ir pelenai 24.1 27.9 27.7 24.2 22.790 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 16.9 17.9 20.7 18.5 18.787 Antžeminio transporto priemonės 11.0 12.8 16.5 15.9 16.271 Perlai, brangakmeniai 8.7 10.0 9.1 8.9 15.430 Farmacijos produktai 12.2 14.3 17.9 15.7 15.039 Plastikai ir jų dirbiniai 9.6 11.0 12.2 11.4 11.629 Organiniai chemijos produktai 12.2 13.8 14.3 12.2 11.462 Drabužiai ir jų priedai 9.5 11.4 12.8 12.1 11.161 Megzti arba nerti drabužiai 9.5 10.9 12.2 11.8 11.0Kitos prekės 151.7 174.7 185.3 164.8 164.7

Šaltinis: Trademap

Page 76: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

75

Jungtinės Amerikos Valstijos

I. SANTRAUKA► Lietuvos prekių eksporto vertė į Jungtines Amerikos Valstijas 2014 m. augo 22,7 mln. EUR arba 32,6 proc. ir siekė 904,9 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 226,4 mln. EUR arba 34,3proc. iki 886,4 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Jungtines Amerikos Valstijas daugiausia vežėme mineralinio kuro (74,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas), baldų(9,9 proc.) bei optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų (2,0 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. sumažėjo 3,8 mln. EUR arba 17,0 proc. iki 18,5 mln. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarėplastikai ir jų dirbiniai (31,5 proc. viso reeksporto į Jungtines Amerikos Valstijas), orlaiviai ir jų dalys (15,3 proc.) bei megzti arba nerti drabužiai (8,1 proc.). 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtines AmerikosValstijos sudarė 98,0 proc. viso prekių eksporto, o tik 2,0 proc. teko reeksportui.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 1,5 % 15 2,8 % 11 3,7 % 10Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 2,2 % 14 4,4 % 10 6,4 % 5Šalies dalis prekių reeksporte 0,3 % 25 0,2 % 26 0,2 % 31Šalies dalis prekių importe 1,0 % 18 1,2 % 18 1,2 % 19

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte ... ... 0,8 % 26 1,0 % 21Šalies dalis paslaugų importe ... ... 1,9 % 15 1,5 % 18

► Nuo 2004 m. prekybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis balansas buvo teigiamas. 2014 m. perteklius padidėjo nuo 374,7 iki 585,4 mln. EUR.► Prekių importo vertė iš Jungtinių Amerikos Valstijų 2014 m. išaugo 12,0 mln. EUR arba 3,9 proc. ir sudarė 319,5 mln. EUR. 2014 m. daugiausia iš Jungtinių Amerikos Valstijų importavome antžeminio transportopriemonių (23,1 proc. viso importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų), mineralinio kuro (18,3 proc.) bei mašinų ir mechaninių įrenginių (15,3 proc.).

344,2 422,3 520,5321,1

659,9886,4

3,63,7

4,125,5

22,3

18,5

0,0

200,0

400,0

600,0

800,0

1000,0

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas 2009-2014 m.,mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 77: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

76

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 226,4 mln. EUR arba 34,3 proc. iki 886,4 mln. EUR. 2014 m., palyginti su 2013 m., daugiausia išaugo mineralinio kuro eksportas – 203,6 mln. EUR, baldų –21,4 mln. EUR, pieno produktų – 7,1 mln. EUR. Tuo tarpu daugiausiai sumažėjo trąšų eksportas 25,3 mln. EUR.► Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo mineralinio kuro eksportas, kuris sudarė 74,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijos. 2014 m., palyginti su 2013 m., mineraliniokuro eksportas į Jungtines Amerikos Valstijos išaugo 203,6 mln. EUR arba 44,9 proc. ir siekė 657,0 EUR. 99.9 proc. visų mineralinio kuro eksporto į Jungtines Amerikos Valstijos sudarė naftos alyvos.► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 9,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas. Baldų eksportas išaugo 2014 m. – 21,4 mln. EUR arba32,3 proc. iki 87,7 mln. EUR. 2014 m. didžiausią baldų eksporto dalį 74,1 proc. sudarė medinių baldų eksportas, baldų dalys – 16,1 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų eksportas, sudaręs 2,0 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės į Jungtines Amerikos Valstijas. Šios prekiųgrupės eksportas augo 2014 m. 677 tūkst. EUR arba 4,0 proc. Iš optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų į Jungtines Amerikos Valstijas daugiausiai eksportavome fizinės arba cheminės analizėsprietaisų ir aparatų – 54,4 proc., medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatų ir instrumentų – 12,8 proc., lazerių – 8,8 proc.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo malybos produkcija ir krakmolas, kurių eksportas sudarė 1,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. išaugo3,7 mln. EUR arba 34,0 proc. iki 14,4 mln. EUR. 99,8 proc. viso šios prekių grupės eksporto sudarė kviečiai glitimai.► Penktoje vietoje 2014 m. buvo elektros mašinų ir įrenginių eksportas, sudaręs 1,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas. Šios prekių grupės eksporto vertė 2014 m. išaugo 3,4mln. EUR arba 31,1 proc. iki 14,2 mln. EUR. 32,7 proc. viso elektros mašinų ir įrenginių eksporto sudarė skydai, plokštės, pultai, stendai, skirstomieji spintai ir kiti konstrukcijų pagrindai, 17,1 proc. – jungikliai, saugikliai,relės ir pan.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas 201,6 244,0 258,9 101,9 374,7 585,4Eksportas 347,8 426,0 524,6 346,6 682,2 904,9Importas 146,2 182,0 265,7 244,7 307,5 319,5

0,0 200,0 400,0 600,0 800,0

1 000,0

Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio prekyba 2009-2014 m.,mln. EUR

Page 78: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

77

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 344.2 422.3 520.5 321.1 659.9 886.427 Mineralinis kuras, alyvos 256.1 309.7 331.1 86.2 453.4 657.094 Baldai 34.2 30.4 43.6 57.3 66.3 87.790 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 8.4 13.1 13.8 16.2 16.8 17.511 Malybos produkcija; krakmolas 3.8 5.3 5.7 4.0 10.7 14.485 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 3.0 5.2 5.7 6.5 10.8 14.228 Neorganiniai chemikalai 0.0 0.0 1.4 4.7 7.9 12.204 Pienas ir pieno produktai 2.0 0.9 1.2 2.3 3.3 10.431 Trąšos 11.5 35.5 87.0 99.2 35.4 10.084 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 1.3 2.9 5.0 4.8 4.7 7.238 Įvairūs chemijos produktai 0.9 1.3 2.7 7.5 6.2 5.935 Albumininės medž., klijai; fermentai 0.5 0.8 1.5 3.1 3.9 5.944 Mediena ir medienos dirbiniai 2.4 1.3 2.4 3.2 3.5 5.0Kitos prekės 20.2 15.9 19.6 26.0 37.0 39.2

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

III. PREKIŲ IMPORTAS► Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Jungtinių Amerikos Valstijų už 319,5 mln. EUR, tai buvo 12,0 mln. EUR arba 3,9 proc. daugiau nei prieš metus. 2014 m. labiausiai augo mineralinio kuro ir alyvų importas – 34,4mln. EUR arba daugiau kaip 2 kartus, mašinų ir mechaninių įrenginių importas didėjo – 15,3 mln. EUR arba 45,6 proc., elektros mašinų ir įrenginių importas augo 4,8 mln. EUR arba 37,4 proc. 2014 m. labiausiai mažėjoantžeminio transporto priemonių – 21,6 mln. EUR arba 22,6 proc., orlaivių – 18,7 mln. EUR arba beveik 4 kartus mažiau bei cheminių štapelio pluoštų – 5,2 mln. EUR arba 49,0 proc.► Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo antžeminio transporto priemonės, kurių importavome už 73,8 mln. EUR, tai sudarė 23,1 proc. viso importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. 2014 m., palyginus su2013 m., antžeminio transporto priemonių importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nukrito 21,6 mln. EUR arba 22,6 proc. Iš antžeminio transporto priemonių daugiausia importavome naudotų lengvųjų automobilių –82,9 proc., motociklų – 7,0 proc., traktorių ir vilkikų – 6,7 proc.

74,1%

9,9%

2,0%

1,6%

1,6%1,4%

1,2%1,1%

7,1%25,9%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijos struktūra 2014 m. proc.

27 Mineralinis kuras, alyvos

94 Baldai

90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai

11 Malybos produkcija; krakmolas

85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai

28 Neorganiniai chemikalai

04 Pienas ir pieno produktai

31 Trąšos

Kitos prekės

Page 79: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

78

► Antroje vietoje buvo mineralinio kuro importas, kurie 2014 m. sudarė 18,3 proc. viso importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir per metus šių prekių importas išaugo 34,4 mln. EUR arba daugiau kaip 2 kartus iki 58,5mln. EUR. 99,9 proc. mineralinio kuro importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų sudarė naftos alyvos.► Trečioje vietoje 2014 m. liko mašinų ir mechaninių įrenginių importas, sudarė 15,3 proc. viso importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Mašinų ir mechaninių įrenginių importas išaugo 2014 m. – 15,3 mln. EUR arba45,6 proc. Iš šios prekių kategorijos daugiausia importavome turboreaktyvinių variklių – 30,2 proc., žemės ūkio, sodininkystės arba miškų ūkio mašinų dalių – 18,4 proc.

Prekių importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 146.2 182.0 265.7 244.7 307.5 319.587 Antžeminio transporto priemonės 71.0 75.9 94.1 82.5 95.4 73.827 Mineralinis kuras, alyvos 0.2 0.2 0.4 0.3 24.2 58.584 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 13.0 25.8 64.2 47.5 33.5 48.985 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 9.2 7.5 10.5 11.9 12.8 17.603 Žuvys ir vėžiagyviai 5.4 4.6 7.5 8.5 12.7 17.190 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 9.4 9.2 15.1 17.9 17.0 15.224 Tabakas 9.6 11.7 13.1 15.4 17.7 15.208 Vaisiai ir riešutai 2.0 2.4 2.7 3.5 5.7 7.863 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai 0.5 0.4 2.8 6.1 9.5 7.188 Orlaiviai, erdvėlaiviai 2.7 17.2 11.6 7.2 25.6 6.955 Cheminiai štapelio pluoštai 2.8 3.9 8.6 9.3 10.5 5.430 Farmacijos produktai 0.4 0.3 0.9 1.1 1.2 4.9Kitos prekės 19.9 22.7 34.3 33.4 41.7 41.3

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

23,1%

18,3%

15,3%5,5%

5,3%

4,8%

4,8%

2,4%

20,5%

Prekių importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų struktūra 2014 m. proc.87 Antžeminio transporto priemonės27 Mineralinis kuras, alyvos84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai03 Žuvys ir vėžiagyviai90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai24 Tabakas08 Vaisiai ir riešutaiKitos prekės

Page 80: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

79

IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo 18-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė išaugo 9,4 mln. EUR arba 29,0 proc. iki 41,8 mln. EUR, tai sudarė 1,0proc. viso paslaugų eksporto. 2014 m. per metus labiausiai augo telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugų eksportas, padidėjęs 12,8 mln. EUR arba daugiau kaip 2 kartus, valdžios sektoriaus prekių irpaslaugų– 3,8 mln. EUR arba 38,5 proc. bei kitų verslo paslaugų, augusios 2,8 mln. EUR arba 24,0 proc. 2014 m. per metus labiausiai mažėjo finansinės paslaugų eksportas – 27,1 mln. EUR arba 98,5 proc.

Paslaugų eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 32.4 41.8 29.0%Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos 9.2 22.0 139.5%Transporto paslaugos 14.5 17.2 18.6%Kitos verslo paslaugos 11.7 14.5 24.0%Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos 9.9 13.7 38.5%Keliones 1.1 1.1 -3.0%Finansinės paslaugos 27.6 0.4 -98.5%Draudimo ir pensijų paslaugos 0.2 0.3 53.3%Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 0.3 …Statybos paslaugos 0.0 0.2 3350.0%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 0.1 0.1 27.3%Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai 0.1 0.0 -97.8%Apdirbamosios gamybos paslaugos -42.1 -28.1 …

Šaltinis: Lietuvos Bankas

► 2014 m. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo 18-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 64,2 mln. EUR, tai buvo 13,7 mln. EUR arba 17,6 proc. mažiau nei 2013 m. Tokį sumažėjimąlabiausiai lėmė 17,9 mln. EUR arba 57,4 proc. nukritęs kitų verslo paslaugų importas, taip pat prie nukritimo ženkliai prisidėjo naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai, kurių importavome 3,5 mln. EUR arba 37,2proc. mažiau nei 2013 m. 2014 m. daugiausiai augo techninės priežiūros ir remonto paslaugų – 7,4 mln. EUR, telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugų – 2,5 mln. EUR. 2014 m. didžiausią dalį paslaugųimporto struktūroje sudarė transporto ir kitos verslo paslaugos, atitinkamai 28,7 proc. ir 20,7 proc., telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugoms teko 12,1 proc.

Paslaugų importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 78.0 64.2 100.0% -17.6%Transporto paslaugos 21.2 18.4 28.7% -13.1%Kitos verslo paslaugos 31.1 13.3 20.7% -57.4%Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos 5.3 7.8 12.1% 48.3%Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 7.4 11.5% …Keliones 6.4 7.3 11.4% 14.1%Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai 9.3 5.8 9.1% -37.2%Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos 3.3 2.4 3.7% -27.4%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 0.4 0.7 1.1% 65.8%Kitos paslaugos 1.0 1.1 1.8% 20.1%Šaltinis: Lietuvos Bankas

Page 81: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

80

V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAIAktyvią prekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: baldų ir medienos pramonė; maisto pramonė (ypač malybos ir pieno produktai); chemijos pramonė (organinė ir neorganinė chemija; trąšos); inžinerinė pramonė (mokslinės paskirties lazeriai ir optiniaiįtaisai; kiti elektriniai ir mechaniniai įrenginiai); tekstilės pramonė. Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos.Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai► Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai; kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse).Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; turizmas (ypač sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas).

VI. JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 73-ą vietą Jungtinių Amerikos Valstijų importo rinkų sąraše.

Jungtinių Amerikos Valstijų importas pagal šalis, mlrd. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

World 1440.1 1583.5 1768.5 1705.9 1764.9Kinija 274.8 286.7 330.9 331.5 351.1Kanada 208.2 225.2 251.2 249.2 260.9Meksika 173.2 188.7 215.8 211.2 221.2Japonija 90.8 92.6 113.9 104.3 100.8Vokietija 62.1 70.8 84.9 86.1 92.7Korėjos Respublika 36.8 40.7 45.8 47.0 52.3Jungtinė Karalystė 37.5 36.7 42.7 39.7 40.8Saudo Arabija 23.7 34.1 43.3 39.0 35.4Prancūzija 28.9 28.8 32.5 34.5 35.3Indija 22.2 26.0 31.5 31.5 34.0Italija 21.5 24.4 28.7 29.1 31.7Taivanas 27.0 29.7 30.2 28.6 30.5Airija 25.5 28.3 25.9 23.7 25.5Šveicarija 14.5 17.6 20.2 21.5 23.7Vietnamas 11.2 12.6 15.8 18.6 23.0Kitos šalys 382.2 440.7 455.2 410.4 405.8

Šaltinis: Trademap

Page 82: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

81

Jungtinių Amerikos Valstijų importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 1440.1 1583.5 1768.5 1705.9 1764.927 Mineralinis kuras, alyvos 267.4 325.9 329.7 286.0 261.684 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 188.1 206.5 239.6 229.5 244.085 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 194.5 200.0 226.7 224.7 236.887 Antžeminio transporto priemonės 137.7 145.5 186.6 187.5 196.490 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 44.3 47.4 53.5 53.6 56.662 Drabužiai ir jų priedai 25.8 26.5 28.6 28.6 28.530 Farmacijos produktai 46.4 47.2 50.2 47.4 54.671 Perlai, brangakmeniai 39.6 47.9 48.7 48.2 47.529 Organiniai chemijos produktai 36.1 40.2 41.6 40.3 40.494 Baldai 28.5 28.6 34.5 35.9 39.139 Plastikai ir jų dirbiniai 26.3 28.3 32.7 33.3 36.061 Megzti arba nerti drabužiai 28.9 30.0 32.0 32.3 33.9Kitos prekės 376.5 409.3 464.2 458.6 489.5

Šaltinis: Trademap

Page 83: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

82

Kinija

I. SANTRAUKA► Prekybiniai santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos intensyvėja kasmet nuo 2009 metų. Per šį, 2009-2014 m. laikotarpį, prekių eksporto vertė padidėjo 4,7 karto iki 102 mln. EUR, o importo vertė išaugo dvigubai iki 666mln. EUR. Per 2014 m. prekių eksporto vertė į Kiniją augo 15,6 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė didėjo 12,4 proc., tuo tarpu prekių reeksporto vertė išaugo 39,3 proc. iki 14,9 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmėsprekių eksporto į Kiniją 2014 m. daugiausia vežėme medienos – 32,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją, baldų – 26,2 proc. bei mašinų ir mechaninių įrenginių - 11,3 proc. Daugiausia reeksportavomeelektros mašinų ir įrenginių 23,4 proc. viso reeksporto į Kiniją, augalinių tekstilės pluoštų 17,7 proc. bei vario ir vario dirbinių – 12,6 proc. Prekių importo vertė per 2014 m. padidėjo 17,9 proc. iki 666 mln. EUR. Daugiausiaiš Kinijos importavome elektros mašinų ir įrenginių - 18,6 proc. viso importo, mašinų ir mechaninių įrenginių – 13,5 proc. bei baldų – 5,6 proc. 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją sudarė 85,4 proc. visoprekių eksporto vertės, o reeksportas – 14,5 proc.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 0.3 % 29 0.4 % 28 0.4 % 26Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 0.4 % 27 0.5 % 25 0.6 % 24Šalies dalis prekių reeksporte 0.1 % 36 0.1 % 37 0.1 % 33Šalies dalis prekių importe 2.1 % 13 2.2 % 13 2.5 % 13

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte 0.3 % 27 1.1 % 13 1.4 % 12Šalies dalis paslaugų importe 0.3 % 35 0.3 % 30 0.4 % 27

► Lietuvos prekybos balansas su Kinija yra neigiamas ir 2014 m. sudarė 564 mln. EUR bei palyginti su 2013 m. buvo 18,3 proc. didesnis. Pagrindinė neigiamo prekybos balanso priežastis yra 6,5 karto už eksportądidesnis importas.

21,0 23,552,1 56,4

77,6 87,2

0,9 4,2

5,5 10,2

10,714,9

020406080

100120

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Kiniją 2009-2014 m. mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas

Page 84: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

83

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Nuo 2009 m. krizės lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją išaugo kiek daugiau nei keturis kartus iki 87,2 mln. EUR. Tokį augimą daugiausia lėmė medienos ir baldų pramonės eksportas, kurių gaminiai 2014 m.sudarė net 58,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją. Per 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,4 proc., daugiausia dėl 54 proc. arba 8 mln. EUR padidėjusio baldų eksporto bei daugiau neidvigubai išaugusio mašinų ir mechaninių įrenginių eksporto. Spartesnį eksporto augimą labiausiai stabdė 16,5 proc. arba 5,6 mln. EUR smukęs medienos eksportas bei 69,9 proc. arba 2 mln. EUR mažėjęs vaisių ir riešutųeksportas.► Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Kiniją eksportavome lietuviškos medienos – 32,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją. 2014 m. medienos eksporto vertė sudarė 28,1 mln. EUR, o didžiąją dalįšios prekių grupės net 76,4 proc. sudarė padarinė mediena (žaliavinė mediena), 16,8 proc. teko medienai, kurios storis didesnis kaip 6 mm.► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 26,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją. Per 2014 m. baldų eksportas ženkliai išaugo – 54 proc. arba nuo 14,8 mln.EUR iki 22,9 mln. EUR. Daugiausiai iš šios prekių grupės eksportuojame medinių valgomųjų, svetainių, parduotuvių baldų, jie sudaro virš 50 proc. šios prekių grupės eksporto. Apie 23 proc. visų baldų eksporto sudarobaldų dalys.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas, kuris sudarė 11,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Šių gaminių eksportas per 2014 m. išaugo 2,3 karto arba 5,7 mln. EUR.Didžiausią šios prekių grupės eksporto vertės dalį sudarė oro kondicionavimo įrenginiai – 21,2 proc., šaldytuvai ir šaldikliai – 15,4 proc. bei specialias funkcijas atliekančios mašinos ir įrenginiai – 10,3 proc.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko varis ir vario dirbiniai, kurių eksportas sudarė 6,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. augo 45,9 proc. arba 1,8 mln. EUR. Visąšios prekių grupės eksportą sudaro vario atliekos ir laužas.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas -303 -403 -394 -465 -477 -564Eksportas 22 28 58 67 88 102Importas 325 430 452 531 565 666

-800-600-400-200

0200400600800

Lietuvos ir Kinijos užsienio prekyba 2009-2014 m. mln. EUR

Page 85: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

84

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kinija pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 21.0 23.5 52.1 56.4 77.6 87.244 Mediena ir medienos dirbiniai 0.4 1.2 22.4 12.4 33.7 28.194 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 7.6 7.3 10.1 13.5 14.8 22.984 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 1.9 3.9 4.2 2.2 4.2 9.974 Varis ir vario dirbiniai 1.5 1.9 3.9 3.9 3.9 5.790 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 0.8 1.6 1.9 3.6 2.9 5.427 Mineralinis kuras 0.5 1.3 1.7 2.4 2.4 3.538 Įvairūs chemijos produktai 0.6 0.4 1.4 1.9 2.6 2.185 Elektros mašinos ir įrenginiai 0.3 0.4 0.5 1.4 0.8 1.935 Albumininės medžiagos, fermentai 0.9 0.5 1.4 1.4 1.8 1.639 Plastikai 0.7 0.6 0.6 1.4 1.5 1.208 Valgomieji vaisiai ir riešutai 1.0 1.3 0.7 5.9 2.9 0.9Kitos prekės 4.9 3.2 3.2 6.4 6.0 4.1

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

III. PREKIŲ IMPORTAS► Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Kinijos už 666,1 mln. EUR, tai buvo 17,9 proc. arba 101 mln. EUR daugiau nei prieš metus. Tokiam importo augimui didžiausią įtaką darė 26,8 proc. arba 26,2 mln. EUR išaugęselektros mašinų ir įrenginių importas, 11,9 mln. EUR arba 47,4 proc. didėjęs baldų importas bei 7,4 mln. EUR arba 35,6 proc. išaugęs žaislų ir žaidimų importas. Per 2014 m. labiausiai sumažėjo malybos produkcijosimportas – 2 mln. EUR arba 35,2 proc. ir cheminių elementariųjų siūlų importas – 1,2 mln. EUR arba 11,3 proc.► Pirmoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurie sudarė 18,6 proc. viso importo iš Kinijos ir per 2014 m. šių prekių importas padidėjo 26,8 proc. iki 124 mln. EUR. Iš šios prekiųgrupės 2014 m. daugiausia importavome radarų, radijo bei televizijos aparatų, monitorių bei projektorių dalių – 15,4 proc. viso šios prekių grupės importo, elektroninių integracinių grandinių importas sudarė 12,7 proc.bei telefono aparatų – 11,5 proc. šios prekių grupės importo.

32%

26%11%

7%

6%

4% 14%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūra 2014 m. proc.

44 Mediena ir medienos dirbiniai

94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai

84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai

74 Varis ir vario dirbiniai

90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai

27 Mineralinis kuras

Kitos prekės

Page 86: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

85

► Antroje vietoje buvo mašinų ir mechaninių įrenginių importas, kuris 2014 m. sudarė 13,5 proc. viso importo iš Kinijos arba 89,9 mln. EUR. Per 2014 m. šių gaminių importas augo 6,9 mln. EUR arba 8,3 proc. Didžiausiąšios prekių kategorijos importo dalį 2014 m. sudarė automatinio duomenų apdorojimo mašinos (kompiuteriai) – 35,7 proc., čiaupai, ventiliai, vožtuvai sudarė 12,2 proc., oro arba vakuuminiai siurbliai, ventiliatoriai,kompresoriai – 5,4 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. baldų importas, sudaręs 5,6 proc. viso importo iš Kinijos. Baldų importas per 2014 m. išaugo 47,4 proc. arba 11,9 mln. EUR iki 37 mln. EUR, o didžiausią šios prekių grupės importo dalįsudarė šviestuvai ir apšvietimo įranga – 35,2 proc., baldai sudarė 24,4 proc., o čiužinių importas – 22,4 proc.► Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo plastikai, kurie sudarė 5,3 proc. viso importo iš Kinijos, o per metus plastikų importo vertė išaugo 16,7 proc. arba 5 mln. EUR iki 34,9 mln. EUR. Didžiausią šiosprekių kategorijos importo dalį sudarė celiuliozės importas – 36,7 proc., kiti plastikų gaminiai (pakabos, biuro, mokyklos reikmenys, jungiamosios detalės ir pan.) – 19,7 proc.

Prekių importas iš Kinijos pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 325.2 430.4 451.5 531.3 565.1 666.185 Elektros mašinos ir įrenginiai 82.9 123.0 90.8 84.2 97.7 124.084 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 42.6 59.8 62.3 89.1 83.0 89.994 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 12.9 18.1 24.0 25.3 25.1 37.039 Plastikai 7.9 13.4 19.3 23.5 29.9 34.987 Antžeminio transporto priemonės 14.1 21.3 21.2 21.5 28.0 29.483 Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų 12.1 13.9 19.2 26.7 25.5 28.495 Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys 10.8 14.1 14.6 17.9 20.7 28.173 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 12.4 14.9 21.1 24.3 23.5 26.064 Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai 9.7 12.3 14.8 18.4 18.2 19.240 Kaučiukas ir jo dirbiniai 4.3 7.0 11.1 11.4 12.4 18.690 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 14.7 15.8 13.3 17.7 17.6 18.529 Organiniai chemijos produktai 2.6 5.9 6.5 8.0 11.1 16.3Kitos prekės 98.1 111.2 133.2 163.4 172.3 195.6

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

19%

14%

6%5%4%4%4%4%

40%

Lietuvos importo iš Kinijos struktūra 2014 m. proc.85 Elektros mašinos ir įrenginiai84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai39 Plastikai87 Antžeminio transporto priemonės83 Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų95 Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys73 Dirbiniai iš geležies arba iš plienoKitos prekės

Page 87: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

86

IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. į Kiniją eksportavome paslaugų už 30,8 mln. EUR, kai 2013 m. tik už 2,1 mln. EUR. Praktiškai visą paslaugų eksportą sudarė transporto paslaugų eksportas – 95,9 proc., o per metus transporto paslaugųeksportas į Kiniją išaugo daugiau kaip trigubai iki 29,6 mln. EUR. Antroje vietoje pagal paslaugų eksporto vertę liko kitos verslo paslaugos, jų eksportavome už 2,3 mln. EUR, o per metus šių paslaugų eksportas padidėjo0,7 mln. EUR arba 44,9 proc. Trečioje vietoje liko kelionių paslaugų eksportas, kurio vertė siekė 0,65 mln. EUR ir per 2014 m. fiksuotas 47,7 proc. arba 0,21 mln. EUR vertės padidėjimas.

Paslaugų eksportas į Kiniją pagal paslaugų rūšį, mln. EUR

Paslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytisproc.

Iš viso 2.07 30.8 100% 1386.6%Transporto paslaugos 9.15 29.55 - 222.9%Kitos verslo paslaugos 1.58 2.3 - 44.9%Kelionės 0.44 0.65 - 47.7%Vyriausybės paslaugos 0.43 0.2 - -50.7%Finansinės paslaugos 0.02 0.05 - 142.9%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 0.01 0.0 - 66.7%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 0.01 0.01 - 0.0%Apdirbamosios gamybos paslaugos -9.57 -1.9 - -79.6%Kitos paslaugos 0.10 0.1 - 9.1%

Šaltinis: Lietuvos Bankas

► 2014 m. paslaugų importas iš Kinijos sudarė tik 17 mln. EUR, tai buvo 5,2 mln. EUR arba 23,3 proc. mažiau nei 2013 m. 77,1 proc. visų paslaugų importo sudarė transporto paslaugos, kurių importas per 2014 m.smuko 33,8 proc. arba 6,7 mln. EUR iki 13,1 mln. EUR. Antroje vietoje buvo kitos verslo paslaugos, kurių importavome už 1,7 mln. EUR, o šių paslaugų importas per 2014 m. padidėjo beveik dvigubai arba 1,1 mln. EUR.Kelionių paslaugų importavome už 0,6 mln. EUR, per metus augimas sudarė 11,9 proc., taip pat importavome šiek tiek finansinių paslaugų, apdirbamosios gamybos bei draudimo paslaugų.

Paslaugų importas iš Kinijos pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis

proc.Iš viso 22.2 17.0 100% -23.3%Transporto paslaugos 19.8 13.1 77.1% -33.8%Kitos verslo paslaugos 0.6 1.7 10.1% 197.0%Vyriausybės paslaugos 1.0 0.7 4.3% -26.7%Kelionės 0.5 0.6 3.5% 11.9%Finansinės paslaugos 0.1 0.4 2.5% 208.3%Apdirbamosios gamybos paslaugos -0.1 0.2 1.4% -335.3%Draudimo paslaugos 0.2 0.1 0.6% -52.8%Kitos paslaugos 0.0 0.1 0.6% 200.0%

Šaltinis: Lietuvos Bankas

Page 88: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

87

V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI

Prekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: miškininkystė (medienos žaliava); baldų ir medžio apdirbimo pramonė; metalo apdirbimo pramonė (metalo (ypač vario) antriniai produktai ir laužas); chemijos pramonė (organinė chemija (enzimai) irkt.). Paslaugos: turizmas.Perspektyviniai sektoriai► Gamyba: gyvybė mokslų ir kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse), maisto pramonė(ilgo vartojimo). Paslaugos: ITK paslaugos; verslo paslaugos; turizmas; transporto ir logistikos paslaugos.

VI. KINIJOS PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 123-ą vietą Kinijos importo rinkų sąraše.

Kinijos importas pagal šalis, mlrd. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 1 051 1 252 1 414 1 468 1 473Pietų Korėja 104 117 131 138 143Japonija 133 140 138 122 123JAV 77 88 104 115 120Taivanas 87 90 103 118 114Kinija 80 88 111 119 109Vokietija 56 67 71 71 79Australija 46 59 66 74 73Malaizija 38 45 45 45 42Brazilija 29 38 41 41 39Saudo Arabija 25 36 43 40 36Pietų Afrika 11 23 35 36 34Rusija 20 29 34 30 31Šveicarija 13 20 18 42 30Tailandas 25 28 30 29 29Angola 17 18 26 24 23Singapūras 19 20 22 23 23Iranas 14 22 19 19 21Prancūzija 13 16 19 17 20Kanada 11 16 18 19 19Indonezija 16 22 25 24 18Omanas 7 11 13 16 18Kitos šalys 210 261 301 305 328

Šaltinis: Trademap

Page 89: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

88

Kinijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 1 051 1 252 1 414 1 468 1 47385 Elektros mašinos ir įrenginiai 237 252 297 331 31927 Mineralinis kuras 142 198 243 237 23884 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 130 143 141 128 13526 Rūdos, šlakai ir pelenai 82 108 104 112 10190 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 68 71 83 81 8087 Transporto priemonės 37 47 55 56 6799 Niekur kitur nepriskirtos prekės 14 36 53 79 6239 Plastikai 48 50 54 55 5729 Organiniai chemikalai 36 45 47 50 4574 Varis ir vario dirbiniai 35 39 42 38 3612 Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai 20 23 30 32 3571 Perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai 8 11 10 14 3188 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 9 10 14 17 2144 Mediena ir medienos dirbiniai 8 11 12 14 1772 Geležis ir plienas 19 20 18 16 1630 Farmacijos produktai 5 7 10 11 13Kitos prekės 151 179 200 197 198

Šaltinis: Trademap

Page 90: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

89

Ukraina

I. SANTRAUKA► Per 2014 m. Lietuvos prekių eksporto vertė į Ukrainą išaugo 6,9 proc. arba 58,1 mln. EUR iki 905,1 mln. EUR. 2014 m. Ukraina buvo 9-tą didžiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše. Tais pačiais metais lietuviškoskilmės prekių eksporto vertė išaugo 6,4 proc. arba 43,1 mln. EUR iki 720,1 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių, 2014 m. daugiausiai į Ukrainą vežėme mineralinio kuro (90,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksportoį Ukrainą), plastikų (2,8 proc.) ir mašinų bei mechaninių įrenginių (1,6 proc.). Be mineralinio kuro, 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Ukrainą mažėjo 34,2 mln. EUR arba 32,7 proc. Tuo pačiu laikotarpiureeksporto vertė išaugo 8,8 proc. arba 15 mln. EUR iki 185 mln. EUR. 2014 m. didžiausią reeksportuotų prekių dalį sudarė mašinos ir mechaniniai įrenginiai (25,2 proc. viso reeksporto į Ukrainą), po jų sekė popierius irkartonas (16,3 proc.) bei transporto priemonės (7,8 proc.). 2014 m. Ukraina buvo 8-ta didžiausia eksporto rinka tiek lietuviškos kilmės prekėms, tiek ir reeksportuotoms prekėms. Lietuviškos kilmės prekių eksportas įUkrainą sudarė 79,6 proc. viso prekių eksporto, o reeksportui teko 20,4 proc.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 3.6 % 9 3.5 % 9 3.7 % 9Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 4.7 % 9 4.6 % 9 5.2 % 8Šalies dalis prekių reeksporte 1.7 % 8 1.7 % 8 1.8 % 8Šalies dalis prekių importe 0.8 % 19 0.8 % 20 0.9 % 22

► Nuo pat 1995 m. Lietuva turi teigiamą prekybos balansą su Ukraina, kuris 2014 m. išaugo 6,5 proc. iki 665,6 mln. EUR.► 2014 m. prekių importo vertė iš Ukrainos augo 7,7 proc. arba 17,1 mln. EUR iki 239,5 mln. EUR. Didžiausią importo dalį sudarė mineralinis kuras ir jo produktai (13,7 proc. viso importo iš Ukrainos), mediena irmedienos dirbiniai (13,2 proc.) ir javai (10,8 proc.). 2014 m. Ukraina buvo 22-a didžiausia Lietuvos importo rinka.

263446 543 677 677 72091

120124

149 170 185

0

200

400

600

800

1000

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Ukrainą, 2009-2014, mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 91: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

90

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą per metus išaugo 6,4 proc. arba 43,1 mln. EUR ir sudarė 720,1 mln. EUR. Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį į Ukrainą sudarė mineralinis kuras -90,2 proc., antroje vietoje liko plastikai – 2,8 proc. ir trečioje – mašinos ir mechaniniai įrenginiai – 1,6 proc. Be mineralinio kuro, kaip jau minėta, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą 2014 m. mažėjo 34,2 mln.EUR arba 32,7 proc.► Nepaisant žemesnių naftos produktų kainų nei 2013 m., mineralinio kuro ir produktų eksportas į Ukrainą 2014 m. išaugo 77,3 mln. EUR arba 6,4 proc. ir pasiekė 649,6 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių grupėseksportą į Ukrainą sudarė degalai bei 0,1 proc. teko durpėms.► Antroje vietoje pagal lietuviškos kilmės prekių eksporto vertę liko plastikų eksportas, kuris per 2014 m. sumažėjo 40,9 proc. arba 13,9 mln. EUR iki 20 mln. EUR. Tokį plastikų eksporto mažėjimą į Ukrainą daugiausialėmė smukęs PET (polietileno tereftalato) eksportas, kuris sudarė apie 81,6 proc. viso lietuviškų plastikų eksporto į šią šalį, 6,5 proc. teko pirminės formos polimerams bei 3,4 proc. plokštėms, juostoms bei lakštams išplastikų.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas, kuris palyginus su 2013 m. sumažėjo 50,9 proc. arba 11,6 mln. EUR. Iš šios prekių kategorijos labiausiai sumažėjo šaldiklių ir šaldytuvųeksportas – 9,9 mln. EUR. 2014 m. šaldikliai bei šaldytuvai sudarė 55,9 proc. viso lietuviškos kilmės mašinų ir mechaninių įrenginių eksporto į Ukrainą, 12,3 proc. teko centrinio šildymo katilams, 6,9 proc. - čiaupams,ventiliams, vožtuvams ir panašiems vamzdynų, katilų, rezervuarų, cisternų, bakų ir panašių dirbinių įtaisams,► Ketvirtoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo vata, veltinys ir neaustinės medžiagos, virvės, lynai, kurių eksportavome už 8,5 mln. EUR, o per metus šių prekių eksportas į Ukrainą padidėjo 14,8 proc. arba1,1 mln. EUR. Didžiausią šios prekių kategorijos dalį sudarė vilna – 99,5 proc.► Penktoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. liko popierius ir kartonas, kurių eksportavome už 6,3 mln. EUR. Palyginti su 2013 m. šių gaminių eksportas sumažėjo 27,1 proc. arba 2,3 mln. EUR. Didžiausią šiosprekių grupės eksporto dalį sudarė nepadengtas popierius ir kartonas, kurio eksportas per 2014 m. mažėjo 3,3 mln. EUR. Lietuva taip pat eksportuoja šiek tiek tualetinio popieriaus, etikečių bei popieriaus cigaretėms.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas 229,8 391,7 444,9 624,1 624,7 665,6Eksportas 353,6 566,0 667,7 826,0 847,1 905,1Importas 123,9 174,4 222,8 201,9 222,4 239,5

0100200300400500600700800900

1000

Lietuvos ir Ukrainos užsienio prekyba 2009-2014 m. mln. EUR

Page 92: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

91

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą pagal prekių rūšį, tūkst. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Iš viso 263039 445901 543302 677189 677065 72014327 Mineralinis kuras, alyvos 212357 365641 466065 578940 572310 64960039 Plastikai 19073 22297 13374 26734 33900 2004484 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 6213 14378 15820 25745 22772 1118856 Vata, neaustinės medžiagos, virvės, lynai ir trosai 2954 6216 7495 5276 7381 847648 Popierius ir kartonas 4770 9575 7867 8251 8629 629416 Gaminiai iš mėsos ar žuvies 79 490 792 816 998 279228 Neorganiniai chemikalai 1755 2498 3587 4829 2549 248985 Elektros mašinos ir įrenginiai 2649 6040 4158 5110 3398 202444 Mediena ir medienos dirbiniai 1070 1021 1548 1943 2290 195494 Baldai 831 1445 2194 2328 2296 172504 Pieno produktai 230 1191 1462 2013 3391 144119 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo 514 354 383 650 1242 134115 Riebalai ir aliejus 8 216 456 528 1078 130390 Optikos, matavimo, medicininiai prietaisai 968 828 1302 1510 1100 96638 Įvairūs chemijos produktai 215 520 887 1122 1447 870Kitos prekės 9354 13193 15913 11396 12286 7637

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas;

90,2%

2,8%1,6%

1,2%

0,9%0,4% 0,3%

0,3%

2,4%9,8%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Ukrainą struktūra 2014 m., proc.

27 Mineralinis kuras, alyvos

39 Plastikai

84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai

56 Vata, neaustinės medžiagos, virvės, lynai ir trosai

48 Popierius ir kartonas

16 Gaminiai iš mėsos ar žuvies

28 Neorganiniai chemikalai

85 Elektros mašinos ir įrenginiai

Kitos prekės

Page 93: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

92

III. PREKIŲ REEKSPORTAS► 2014 . prekių reeksportas į Ukrainą išaugo 8,8 proc. arba 15 mln. EUR iki 185 mln. EUR. Didžiausią reeksportuotų prekių dalį sudarė mašinos ir mechaniniai įrenginiai – 25,2 proc. viso reeksporto į Ukrainą 2014 m.,popierius ir kartonas sudarė 16,3 proc., transporto priemonės – 7,8 proc. Ukraina buvo 8-a didžiausia rinka prekių reeksportu užsiimančioms Lietuvos įmonėms.► Mašinos ir mechaniniai įrenginiai sudarė didžiausią reeksportuotų prekių dalį 2014 m. – 25,2 proc. Palyginti su 2013 m. šių prekių reeksportas išaugo daugiau kaip dvigubai arba 24,4 mln. EUR iki 46,5 mln. EUR.Labiausiai išaugo nešiojamų kompiuterių reeksportas 12,4 mln. EUR, mašinų skirtų aliejaus ir riebalų ekstrakcijai ir paruošimui reeksportas didėjo 8,4 mln. EUR, mašinų skirtų sėjai ir pan. – 2,3 mln. EUR.► Antroje vietoje pagal reeksporto vertę 2014 m. popierius ir kartonas. Palyginti su 2013 m. šių gaminių reeksportas didėjo 1,5 proc. arba 0,44 mln. EUR iki 30,2 mln. EUR. Didžiąją dalį šios prekių grupės reeksporto– 95,6 proc. sudarė popierius ir kartonas, iš vienos arba abiejų pusių padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, Lietuva taip pat į Ukrainą reeksportuoja mažus kiekius nepadengto popieriaus ir kartono.► Trečioje vietoje pagal reeksporto vertę 2014 m. buvo transporto priemonių reeksportas, kuris palyginus su 2013 m. sumažėjo 11,4 mln. EUR arba 44 proc. Labiausiai per metus sumažėjo naudotų sunkvežimių irnaudotų lengvųjų automobilių reeksportas, atitinkamai 5 mln. EUR ir 2,7 mln. EUR.

Prekių reeksportas į Ukrainą pagal prekių rūšį, tūkst. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Iš viso 90609 120140 124433 148835 170025 18500384 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 17529 8612 9133 12849 22185 4654048 Popierius ir kartonas 7957 26624 29290 28668 29746 3019087 Transporto priemonės 8224 9609 14434 23131 25921 1450663 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai 3793 5471 6191 9909 13956 1184285 Elektros mašinos ir įrenginiai 10097 24251 13876 9061 9660 1034527 Mineralinis kuras, alyvos 287 348 910 7262 1931 942090 Optikos, matavimo, medicininiai prietaisai 2388 1969 3026 4895 10889 825703 Žuvys 2739 3801 4228 4217 6335 640331 Trąšos 24 553 1308 1965 2999 611138 Įvairūs chemijos produktai 1661 3044 3492 3372 6644 5153

25,2%

16,3%

7,8%6,4%5,6%5,1%

4,5%

3,5%

25,7%

Prekių reeksporto į Ukrainą struktūra 2014 m., proc.

84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai

48 Popierius ir kartonas

87 Transporto priemonės

63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai

85 Elektros mašinos ir įrenginiai

27 Mineralinis kuras, alyvos

90 Optikos, matavimo, medicininiai prietaisai

03 Žuvys

Kitos prekės

Page 94: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

93

Prekių rūšis (pagal KN) 2009 2010 2011 2012 2013 201432 Rauginimo arba dažymo ekstraktai, taninai, dažikliai 4095 4852 4206 4937 5060 482839 Plastikai 4151 5413 2131 3638 3865 358960 Megztinės arba nertinės medžiagos 3109 4212 2914 3481 3027 352452 Vilna 1059 1842 1877 2062 2802 233655 Cheminiai štapelio pluoštai 2059 2512 2473 1934 1680 2331Kitos prekės 21438 17028 24943 27453 23324 19629

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas;

IV. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI

► Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (plataus spektro įranga, mechaniniai ir elektros įrenginiai, jų komponentai); maisto pramonė; kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų,lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos (Pietų Europos uostų / Artimųjų Rytų / Turkijos – Šiaurės Europos prekiųkoridoriaus galimybės); turizmas (ypač sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas); verslo paslaugos; IRT paslaugos; kitos verslo paslaugos.

V. PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. prekių importas iš Ukrainos išaugo 7,7 proc. arba 17,1 mln. EUR iki 239,5 mln. EUR. Didžiausią prekių importo iš Ukrainos vertės dalį sudarė mineralinis kuras, alyvos – 13,7 proc., mediena ir medienosdirbiniai – 13,2 proc., javai – 10,8 proc. 2014 m. Ukraina buvo 22-a didžiausia Lietuvos importo partnerė.► Pirmoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo mineralinis kuras ir alyvos, kurių įsivežėme net trigubai daugiau nei 2013 m. arba už 32,8 mln. EUR vertę. Didžiausią dalį sudarė degalų importas, kuris augo 5 mln.EUR iki 28,5 mln. EUR. Lietuva taip pat importavo šiek tiek anglių.► Antroje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo mediena ir medienos dirbiniai. Palyginti su 2013 m. šių prekių importas išaugo 28,2 proc. arba 7 mln. EUR iki 31,6 mln. EUR. Didžiąją medienos importo iš Ukrainosdalį 2014 m. sudarė pjautinė mediena – 66,2 proc., padarinė mediena sudarė 7,5 proc., faneros lakštai – 5,1 proc. Labiausiai augo pjautinės medienos importas – 4,1 mln. EUR ir faneros lakštų importas – 0,75 mln. EUR.► Trečioje vietoje pagal importo vertę buvo javų importas, kuris per 2014 m. sumažėjo 1,4 proc. arba 0,36 mln. EUR iki 25,9 mln. EUR. Daugiausia iš Ukrainos importavome kukurūzų – 78,6 proc. viso javų importo,kviečių – 15,8 proc. bei rugių – 5 proc. Kukurūzų importas mažėjo 5,8 mln. EUR, o kviečių ir rugių importas išaugo per 2014 m. atitinkamai 4,1 mln. EUR ir 1,2 mln. EUR.► Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo geležis ir plienas. Šios prekės sudarė 8,3 proc. viso prekių importo iš Ukrainos arba 19,9 mln. EUR. Per 2014 m. geležies ir plieno importas smuko 22,3 proc. arba5,7 mln. EUR. Iš šios prekių grupės daugiausia 2014 m. importavome plokščių valcavimo produktų iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno – 41,1 proc., taip pat strypų ir juostų iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno –40,5 proc. bei fasoninių profilių ir specialiųjų profilių iš geležies ar plieno – 10 proc.► Penktoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo maisto pramonės atliekos ir pašarai gyvūnams, kurie sudarė 5,9 proc. viso prekių importo iš Ukrainos. Šių gaminių importavome už 14,1 mln. EUR, o per 2014 m.importo vertė išaugo 20,1 proc. arba 2,4 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių grupės importą – 97,5 proc. sudarė išspaudos ir kitos kietos atliekos.

Prekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: chemijos pramonė (plastikai; neorganinės chemijos produktai); inžinerinė pramonė (mechaninė įranga, elektros įranga, kiti įrenginiai); maisto pramonė (pieno ir mėsos produktai); tekstilės pramonė (vataiš dirbtinio pluošto); baldų ir medienos apdirbimo pramonė.Perspektyviniai sektoriai

Page 95: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

94

Prekių importas iš Ukrainos pagal prekių rūšį, tūkst. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Iš viso 123862 174390 222828 201876 222419 23950727 Mineralinis kuras, alyvos 2857 5838 7608 7371 10807 3283444 Mediena ir medienos dirbiniai 13009 20888 21723 25969 24654 3161810 Javai 1754 1867 16081 11780 26252 2589172 Geležis ir plienas 14633 34089 61280 31887 25608 1989423 Maisto pramonės atliekos, pašarai gyvūnams 5765 7668 9020 9988 11744 1410173 Dirbiniai iš geležies ar plieno 6059 5393 8714 8697 9475 1221825 Druska, siera, akmenys, cementas ir pan. 7190 5748 7319 6477 10216 999915 Aliejus ir riebalai 7519 7304 11519 4913 4833 971385 Elektros mašinos ir įrenginiai 3358 7672 5838 6604 5734 784784 mašinos ir mechaniniai įrenginiai 5852 6998 6889 6790 8190 771261 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 4628 5721 4916 5489 6773 678318 Kakava ir gaminiai iš kakavos 3668 3885 2482 3252 3315 468570 Stiklas ir stiklo dirbiniai 1114 2030 2619 1237 2388 436608 Vaisiai ir riešutai 1849 2358 3287 3188 2096 432222 Gėrimai 1538 3044 3088 3203 3673 3704Kitos prekės 43069 53888 50445 65031 66662 43821

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas;

V. UKRAINOS PREKIŲ IMPORTAS► 2014, Lietuva buvo 11-a svarbiausia Ukrainos prekių importo partnerė.

13,7%

13,2%

10,8%

8,3%5,9%

5,1%4,2%

4,1%

34,8%

Importo iš Ukrainos struktūra 2014 m., proc.

27 Mineralinis kuras, alyvos

44 Mediena ir medienos dirbiniai

10 Javai

72 Geležis ir plienas

23 Maisto pramonės atliekos, pašarai gyvūnams

73 Dirbiniai iš geležies ar plieno

25 Druska, siera, akmenys, cementas ir pan.

15 Aliejus ir riebalai

Kitos prekės

Page 96: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

95

Ukrainos prekių importas pagal šalis, mln. EURŠalis 2010 2011 2012 2013 2014

Total 45740 59309 65825 57960 40911Rusija 16717 20916 21319 17500 9538Kinija 3540 4500 6142 5950 4069Vokietija 3466 4929 5293 5099 4032Baltarusija 1934 3024 3941 2714 2987Lenkija 2100 2286 2774 3067 2308JAV 1335 1867 2266 2086 1453Italija 1047 1440 1738 1571 1136Vengrija 915 953 902 1054 1101Turkija 978 1063 1518 1395 977Prancūzija 835 1080 1296 1303 953Lietuva 480 591 709 728 777Rumunija 514 808 723 675 637Nyderlandai 631 852 872 800 574Jungtinė Karalystė 618 810 894 853 520Čekija 563 848 969 752 517Kitos šalys 10067 13341 14469 12412 9330

Šaltinis: Trademap

Ukrainos prekių importas pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 2011 2012 2013 2014

Iš viso 45740 59309 65825 57960 4091127 Mineralinis kuras, alyvos 14762 20537 20366 15989 1137284 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 3437 5107 5619 5203 369785 Elektros mašinos ir įrenginiai 2713 4080 4628 4185 286439 Plastikai 2159 2451 2655 2675 219930 Farmacijos produktai 1842 2067 2572 2334 186087 Transporto priemonės 2501 3908 4625 4099 184472 Geležis ir plienas 1447 1994 1788 1680 97648 Popierius ir kartonas 1083 1136 1225 1268 83038 Įvairūs chemijos produktai 676 871 1010 983 77473 Dirbiniai iš geležies ar plieno 666 851 998 908 63208 Vaisiai ir riešutai 552 491 879 936 60240 Kaučiukas ir jo dirbiniai 598 779 819 784 53633 Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai, parfumerijos, kosmetikos preparatai 582 589 667 698 53429 Organiniai chemijos produktai 490 676 716 571 53426 Rūdos, šlakai ir pelenai 832 705 688 563 501Kitos prekės 11399 13068 16571 15084 11157

Šaltinis: Trademap

Page 97: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

96

Jungtiniai Arabų Emyratai

I. SANTRAUKA► Prekybiniai santykiai tarp Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) yra prastai išvystyti, prekių apyvarta tarp šalių 2014 m. nesiekė ir 30 mln. EUR. Prekių eksporto vertė į JAE per 2014 m. išaugo tik 1,5 proc. arba0,3 mln. EUR ir sudarė 21,5 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportavome už 14,2 mln. EUR, o per metus šių prekių eksporto vertė padidėjo 2,1 proc. arba 0,3 mln. EUR. Didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekiųeksporto sudarė stiklas ir jo dirbiniai – 22,3 proc., elektros mašinoms ir įrenginiams teko 18,8 proc. bei baldams – 17,4 proc. Reeksportas per 2014 m. praktiškai nepakito, padidėjo tik 0,4 proc. iki 7,3 mln. EUR. Didžiausiąreeksportuotų prekių dalį sudarė elektros mašinos ir įrenginiai – 35,9 proc., transporto priemonėms teko 23,4 proc., o mašinoms ir mechaniniams įrenginiams – 14,6 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAEsudarė 66,2 proc. viso prekių eksporto, o reeksportas – 33,8 proc.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 0.1 % 50 0.1 % 53 0.1 % 54Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 0.1 % 46 0.1 % 51 0.1 % 55Šalies dalis prekių reeksporte 0.1 % 42 0.1 % 42 0.1 % 41Šalies dalis prekių importe 0.0 % 66 0.0 % 66 0.0 % 68

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte 0.1 % 37 0.2 % 28 0.2 % 28Šalies dalis paslaugų importe 0.0 % 58 0.0 % 47 0.0 % 47

► Lietuvos prekybos balansas su JAE yra teigiamas ir 2014 m. sudarė 16,8 mln. EUR bei palyginti su 2013 m. buvo 8,8 proc. didesnis.► 2014 m. prekių importas iš JAE sudarė tik 4,7 mln. EUR arba 18,3 proc. mažiau nei 2013 m. Prekių importas praktiškai nekinta jau paskutinius trejetą metų. 2014 m. daugiausia importavome plastikų – 30,5 proc.viso prekių importo, elektros mašinų ir įrenginių – 28,9 proc., perlų, brangakmenių – 27 proc.

47,7

8,8 9,2 17,9 13,9 14,2

5,4

5,4 8,46,0 7,2 7,3

0

20

40

60

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į JAE 2009-2014 m. mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 98: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

97

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAE 2014 m. sudarė tik 14,2 mln. EUR. Tai buvo 2,1 proc. arba 0,3 mln. EUR daugiau nei 2013 m. Per metus Didžiausią dalį sudarė stiklas ir jo dirbiniai, elektros mašinos beibaldai. Labiausiai per metus išaugo stiklo bei stiklo dirbinių eksporto vertė – 118 proc. arba 1,7 mln. EUR, pieno ir pieno produktų – 173 proc. arba 0,44 mln. EUR bei mineralinio kuro – daugiau kaip keturis kartus arba0,4 mln. EUR. Labiausiai sumažėjo baldų eksporto vertė – 32,1 proc. arba 1,2 mln. EUR, medienos ir medienos dirbinių – 26 proc. arba 0,57 mln. EUR bei mašinų ir mechaninių įrenginių - - 60,6 proc. arba 0,53 mln. EUR.► Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į JAE eksportavome lietuviškos stiklo ir dirbinių iš stiklo už 3,18 mln. EUR, tai sudarė 22,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE. Per metus šių gaminių eksportasaugo daugiau kaip dvigubai arba 1,7 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių grupės eksportą – 99,7 proc. sudarė daugiasieniai izoliacijos elementai ir stiklo.► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurių išvežėme už 2,68 mln. EUR, tai sudarė 18,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE. Per metus šių prekių eksportaspraktiškai nekito, padidėjo tik 31 proc. arba 0,08 mln. EUR. Didžiąją dalį šios prekių grupės eksporto vertės – 89,5 proc. 2014 m. sudarė radarai, radijo navigaciniai ir nuotolinio valdymo radijo bangomis aparatai.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo baldų, patalynės reikmenų ir čiužinių eksportas, kuris sudarė 17,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE. Šių gaminių eksportas per 2014 m. smuko 32,1 proc. arba 1,17mln. EUR iki 2,48 mln. EUR. Apie 52 proc. viso šios prekių grupės eksporto sudarė mediniai valgomųjų, svetainių, parduotuvių ir pan. baldai, apie 12 proc. – mediniai biuro baldai.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko medienos ir medienos dirbinių eksportas, sudaręs 11,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE. Per 2014 m. šių prekių eksportas smuko 26 proc. arba 057 mln. EUR iki 1,63mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės dalį – 85,5 proc. sudarė mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, apie 10 proc. teko sumontuotoms grindų plokštėms.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAE pagal prekių rūšį, tūkst. EUR

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas 48,3 11,5 12,9 19,5 15,5 16,8Eksportas 53,2 14,1 17,5 23,9 21,2 21,5Importas 4,9 2,7 4,6 4,3 5,7 4,7

0,010,020,030,040,050,060,0

Lietuvos ir JAE užsienio prekyba 2009-2014 m. mln. EUR

22%

19%

17%12%

5%4%4% 17%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE struktūra 2014 m. proc.

70 Stiklas ir stiklo dirbiniai85 Elektros mašinos ir įrenginiai94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai44 Mediena ir medienos dirbiniai04 Pienas ir pieno produktai90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvosKitos prekės

Page 99: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

98

Prekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Iš viso 47 748 8 796 9 177 17 915 13 938 14 22470 Stiklas ir stiklo dirbiniai 4 23 17 18 1 458 3 17785 Elektros mašinos ir įrenginiai 334 1 977 2 264 3 703 2 597 2 67894 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 1 000 1 473 1 759 3 198 3 646 2 47744 Mediena ir medienos dirbiniai 2 069 1 867 1 817 2 629 2 198 1 62604 Pienas ir pieno produktai 0 39 1 333 170 256 69890 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 62 93 98 171 365 62127 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 34 821 1 0 33 110 50834 Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai 2 1 0 0 96 37584 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 434 546 430 398 881 34738 Įvairūs chemijos produktai 8 14 55 139 63 19903 Žuvys 0 0 0 0 0 18922 Gėrimai 0 20 0 0 473 175Kitos prekės 9 015 2 742 1 406 7 455 1 796 1 155

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

III. PREKIŲ REEKSPORTAS► Lietuva 2014 m. į JAE reeksportavo prekių už 7,3 mln. EUR, tai buvo 0,4 proc. arba 0,03 mln. EUR daugiau nei prieš metus. Per metus labiausiai išaugo transporto priemonių reeksportas – trigubai arba 1,14 mln.EUR, gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai didėjo 5 kartus arba 0,26 mln. EUR, medienos ir medienos dirbinių reeksportas augo nuo 2 tūkst. EUR iki 0,24 mln. EUR – 2014 m. Per matus labiausiai sumažėjo mašinųir mechaninių įrenginių reeksportas – 38,2 proc. arba 0,66 mln. EUR.► Pirmoje vietoje pagal reeksporto vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurie sudarė 35,9 proc. viso reeksporto į JAE. Per metus šių prekių reeksportas išaugo 3,8 proc. arba 0,09 mln. EUR iki 2,6 mln.EUR. Didžiausią šios prekių grupės dalį sudarė telefono aparatų reeksportas – 79,1 proc., monitoriai ir projektoriai sudarė – 14,4 proc.► Antroje vietoje buvo transporto priemonių reeksportas, sudaręs 23,4 proc. viso prekių reeksporto į JAE 2014 m. Šių prekių reeksportas per metus išaugo trigubai arba 1,14 mln. EUR iki 1,7 mln. EUR. Tokį augimądaugiausia lėmė daugiau kaip 4 kartus per metus išaugęs naudotų kelių vilkikų reeksportas, kurie sudarė 47,6 proc. viso šios prekių grupės reeksporto. Taip pat ženkliai išaugo, nuo 7 tūkst. EUR iki 0,45 mln. EUR lengvųjųautomobilių reeksportas, sudaręs 26,3 proc. šios prekių grupės reeksporto.► Trečioje vietoje 2014 m. pagal reeksporto vertę buvo mašinos ir mechaniniai įrenginiai, kurie sudarė 14,6 proc. viso prekių reeksporto vertės. Per metus šių gaminių reeksportas mažėjo 38,2 proc. arba 0,66 mln.EUR iki 1,06 mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės dalį – 53,5 proc. sudarė dyzelinių arba pusiau dyzelinių variklių reeksportas, 14 proc. sudarė transmisijos velenai ir krumpliniai mechanizmai arba krumplinės pavaros.

36%

23%

15%

6%5%

3% 3%9%

Prekių reeksporto į JAE struktūra 2014 m. proc.85 Elektros mašinos ir įrenginiai87 Transporto priemonės84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai44 Mediena ir medienos dirbiniai88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalysKitos prekės

Page 100: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

99

Prekių reeksportas į JAE pagal prekių rūšį, tūkst. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 5 446 5 351 8 362 5 960 7 248 7 27585 Elektros mašinos ir įrenginiai 1 746 4 210 5 359 3 563 2 514 2 60987 Transporto priemonės 493 504 227 471 563 1 70584 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 203 66 2 293 723 1 714 1 05990 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 61 5 17 251 560 41863 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai 63 97 105 55 64 32644 Mediena ir medienos dirbiniai 33 0 15 3 2 24288 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 2 159 0 175 552 616 22918 Kakava ir gaminiai iš kakavos 0 0 0 81 325 22008 Vaisiai ir riešutai 0 0 0 31 0 17933 Eteriniai aliejai, parfumerija, kosmetika 43 0 0 0 0 5994 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 0 9 1 44 37 4348 Popierius ir kartonas 0 0 0 19 36 4196 Įvairūs pramonės dirbiniai 0 4 14 0 0 3325 Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos 8 0 1 0 0 20Kitos prekės 637 457 155 168 819 90

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

IV. PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. prekių importo vertė iš JAE smuko 18,3 proc. arba 1,05 mln. EUR ir sudarė 4,7 mln. EUR. Tokį mažėjimą daugiausia lėmė daugiau nei per pusę arba 1,7 mln. EUR smukęs perlų bei brangakmenių importas,taip pat praktiškai sustojo, mažėjimas sudarė 88,7 proc., dirbinių iš geležies ar plieno importas, o labiausiai per metus išaugo elektros mašinų ir įrenginių importas – daugiau kaip 6 kartus arba 1,15 mln. EUR, beveiktrigubai didėjo transporto priemonių importas iki 0,07 mln. EUR.► Pirmoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo plastikai, jie sudarė 30,5 proc. visų iš JAE importuotų prekių vertės arba 1,43 mln. EUR. Per metus plastikų importo vertė smuko 6,7 proc. arba 0,1 mln. EUR.Praktiškai visą plastikų importą – 98,6 proc. sudarė plokštės, lakštai, plėvelės, folijos ir juostelės, iš plastikų.► Antroje vietoje pagal importo vertę liko elektros mašinų ir įrenginių importas, sudaręs 28,9 proc. viso importo iš JAE vertės 2014 m. Per matus šių prekių importas išaugo daugiau kaip 6,5 karto iki 1,35 mln. EUR.Praktiškai visą šios prekių grupės importą – 98,9 proc. sudarė telefono aparatai.► Trečioje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo perlai bei brangakmeniai, sudarę 27 proc. viso prekių importo iš JAE vertės 2014 m. Per metus šių prekių importas smuko labiausiai – 57,3 proc. arba 1,7 mln. EURiki 1,26 mln. EUR. Šios prekių kategorijos importą praktiškai sudarė tik tauriojo metalo arba metalo, plakiruoto tauriuoju metalu, atliekos ir laužas – 99,9 proc., taip pat importavome šiek tiek brangakmenių bei dirbtinėsbižuterijos.► Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę liko stiklo ir jo dirbinių importas, kuris sudarė 5,6 proc. viso prekių importo vertės iš JAE. Šių prekių 2014 m. importavome tik už 0,26 mln. EUR, tai buvo 6,4 proc. mažiau neiprieš metus. Didžiausią šios prekių grupės dalį – 70,4 proc. sudarė stiklo dirbiniai, naudojami stalui serviruoti, virtuvėje, tualetui, biure, interjerams dekoruoti arba turintys panašią paskirtį, likusi dalis teko nearmuotamstiklui.

Page 101: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

100

Prekių importas iš JAE pagal prekių rūšį, tūkst. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

iš viso 4 861 2 686 4 603 4 341 5 721 4 67239 Plastikai ir jų dirbiniai 3 256 1 538 1 440 1 323 1 527 1 42585 Elektros mašinos ir įrenginiai 128 137 29 219 202 1 35171 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai 18 96 2 556 1 373 2 951 1 26170 Stiklas ir stiklo dirbiniai 99 33 40 188 278 26187 Transporto priemonės 204 270 235 187 26 7340 Kaučiukas ir jo dirbiniai 309 139 29 18 35 6784 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 448 158 48 339 88 4733 Eteriniai aliejai, parfumerija, kosmetika 45 4 0 48 50 3773 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 2 8 1 236 296 3469 Keramikos dirbiniai 2 3 4 32 3 2990 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 13 11 9 25 2 2322 Gėrimai 0 0 0 0 10 19Kitos prekės 337 290 211 353 254 47

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

30%

29%

27%

6%8%

Prekių importo iš JAE struktūra 2014 m. proc.

39 Plastikai ir jų dirbiniai

85 Elektros mašinos ir įrenginiai

71 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai

70 Stiklas ir stiklo dirbiniai

Kitos prekės

Page 102: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

101

V. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. į JAE eksportavome paslaugų už 23,1 mln. EUR, tai buvo 0,11 proc. daugiau nei 2013 m. Beveik visą paslaugų eksportą į šią šalį – 92,5 proc. sudarė transporto paslaugos, kurių 2014 m. eksportavome už21,4 mln. EUR, o per metus šių paslaugų eksportas augo 1,4 proc. Antroje vietoje buvo apdirbamosios gamybos paslaugos, kurių eksporto vertė 2014 m. siekė 0,89 mln. EUR, tačiau per metus šių paslaugų eksportassmuko 49,4 proc. Trečioje vietoje buvo techninės priniūros ir remonto paslaugos, jų vertė siekė 0,33 mln. EUR. 2013 m. šių paslaugų neeksportavome.

Paslaugų eksportas į JAE pagal paslaugų rūšį, mln. EUR

Paslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytisproc.

Iš viso 23.1 23.1 100% 0.11%Transporto paslaugos 21.1 21.4 92.48% 1.42%Apdirbamosios gamybos paslaugos 1.8 0.9 3.84% -49.42%Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 0.3 1.43% -Kitos verslo paslaugos 0.1 0.3 1.10% 79.59%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 0.2 0.89% -Kitos paslaugos 0.1 0.1 0.26% -47.50%

Šaltinis: Lietuvos Bankas

► 2014 m. paslaugų importas iš JAE sudarė tik 3,5 mln. EUR, tai buvo 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. 75,4 proc. arba 2,64 mln. EUR viso paslaugų importo sudarė kitos verslo paslaugos, kurios per metus išaugo16,2 proc. Antroje vietoje liko kelionių importas, kurių vertė siekė tik 0,37 mln. EUR arba 10,6 proc. viso paslaugų importo iš JAE, per metus šių paslaugų importas išaugo 5,8 proc. Trečioje vietoje buvo transportopaslaugų importas – 7,2 proc. viso paslaugų importo arba 0,25 mln. EUR. Transporto paslaugų importas per metus smuko 58,8 proc.

Paslaugų importas iš JAE pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis

proc.Iš viso 3.36 3.50 100% 4.05%Kitos verslo paslaugos 2.27 2.64 75.39% 16.22%Kelionės 0.35 0.37 10.60% 5.79%Transporto paslaugos 0.61 0.25 7.21% -58.77%Kitos paslaugos 0.13 0.24 6.79% 82.22%

Šaltinis: Lietuvos Bankas

V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI

Prekybą vykdantys sektoriai► Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė, sausieji pieno produktai, stiklo ir jo dirbinių pramonė, radijo navigaciniai aparatai. Paslaugos: transporto ir logistikos paslaugos.Perspektyviniai sektoriai► Gamyba: maisto pramonė (MENA regionui paklausi produkcija; įskaitant HALAL sertifikuotus mėsos produktus); inžinerinės pramonės ir kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuteriniųtechnologijų, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos; IRT paslaugos; verslo paslaugos; turizmas.

VI. JAE PREKIŲ IMPORTAS (PREKYBOS PARTNERIŲ DUOMENIMIS)

Page 103: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

102

JAE importas pagal šalis, mlrd. EUR (pastaba: duomenys pagal prekybos partnerių ataskaitas)Šalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 122.1 140.0 161.1 175.6 174.2Kinija 16.0 19.3 23.0 25.2 29.4Indija 20.6 26.8 27.8 25.6 24.8JAV 8.8 11.4 17.5 18.4 16.6Vokietija 7.6 7.7 9.9 10.1 11.5Jungtinė Karalystė 4.9 6.0 6.4 11.7 7.9Japonija 5.5 5.3 7.0 6.4 7.1Pietų Korėja 4.1 5.2 5.3 4.3 5.4Italija 3.6 4.7 5.5 5.5 5.3Kataras 3.2 0.0 0.0 4.4 5.0Honkongas 2.1 2.8 3.6 4.0 5.0Kitos šalys 45.7 50.8 55.0 60.0 56.2

Šaltinis: Trademap

JAE importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR (pastaba: duomenys pagal prekybos partnerių ataskaitas)Prekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 122.1 140.0 161.1 175.6 174.271 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai 19.9 26.3 31.9 34.4 26.784 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 15.3 17.7 20.0 19.5 21.785 Elektros mašinos ir įrenginiai 13.7 16.2 18.8 20.3 19.587 Transporto priemonės 9.6 9.5 11.8 14.6 14.027 Mineralinis kuras 10.8 9.5 9.0 11.8 11.888 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 4.3 5.6 9.8 9.5 9.773 Dirbiniai iš geležies ar plieno 3.1 3.7 4.3 4.1 4.461 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 2.0 2.5 3.2 3.5 3.562 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 1.7 2.0 2.4 2.7 3.572 Geležis ir plienas 3.3 3.4 3.1 2.9 3.339 Plastikai 2.5 2.8 2.5 2.9 3.294 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 1.4 1.6 2.3 2.7 3.0Kitos prekės 34.5 39.3 41.9 46.6 49.7

Šaltinis: Trademap

Page 104: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

103

Kanada

I. SANTRAUKA► Prekybiniai santykiai su Kanada yra menkai išvystyti. Prekių apyvarta tarp šalių 2014 m. siekė 182 mln. EUR. Per 2014 m. prekių eksportas augo daugiau kaip 2,5 karto iki 142 mln. EUR, o importas išaugo daugiaukaip 2,8 karto iki 42 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo 2,5 karto arba 85 mln. EUR ir pasiekė 140,2 mln. EUR vertę. Tokį augimą lėmė mineralinio kuro eksportas, kurio vertė padidėjo daugiau kaipketurgubai iki 108,3 mln. EUR ir sudarė net 77,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą vertės 2014 m., baldai sudarė 11,9 proc., trąšos – 4,2 proc. Prekių reeksporto vertė per 2014 m. išaugo 65,7 proc.arba 0,7 mln. EUR iki 1,6 mln. EUR. Daugiausia į Kanadą reeksportavome elektros mašinų ir įrenginių – 22,1 proc. viso prekių reeksporto į Kanadą, transporto priemonių – 10,3 proc. bei optikos, matavimo, medicinosprietaisų – 8,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 98,8 proc. viso prekių eksporto į Kanadą, o reeksportui teko 1,2 proc.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 0.3 % 32 0.2 % 37 0.6 % 23Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 0.4 % 26 0.4 % 31 1.0 % 22Šalies dalis prekių reeksporte 0.0 % 84 0.0 % 66 0.0 % 60Šalies dalis prekių importe 0.1 % 37 0.1 % 46 0.2 % 37

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte 0.1 % 35 0.0 % 189 0.0 % 90Šalies dalis paslaugų importe 0.1 % 44 0.2 % 42 0.2 % 42

► Lietuvos prekybos balansas su Kanada yra teigiamas ir 2014 m. sudarė 100 mln. EUR. Teigiamą prekybos balansą daugiausia lemia mineralinio kuro eksportas, kurį eliminavus prekyba tarp šalių praktiškai išsilygina.► Kaip jau minėta, prekių importas per 2014 m. paaugo daugiau kaip 2,8 karto iki 42 mln. EUR. Daugiausia iš Kanados 2014 m. importavome mašinų ir mechaninių įrenginių – 63 proc. viso prekių importo vertės,farmacijos produktų – 9,4 proc., transporto priemonių – 8,5 proc.

61,6

275,7226,3

62,5 54,8140,20,7

1,9

0,5

0,4 1,0

1,6

0

50

100

150

200

250

300

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Kanadą 2009-2014 m. mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 105: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

104

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Nuo 2009 m. vidutiniškai apie 80 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą kasmet sudaro mineralinis kuras, kurio eksporto verčių svyravimai ženkliai įtakoja prekių eksporto rodiklius į šią šalį. 2014 m.mineralinis kuras sudarė 77,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės, o šių produktų išvežėme keturgubai daugiau nei 2013 m. Be mineralinio kuro lietuviškos kilmės prekių eksportas 2014 m. augo tik 11,6proc. arba 3,3 mln. EUR iki 31,9 mln. EUR, o labiausiai išaugo baldų eksportas, per 2014 m. padidėjęs 41,2 proc. iki 16,7 mln. EUR. Daugiau kaip dvigubai išaugo žaislų ir sporto reikmenų eksportas iki 1,4 mln. EUR, olabiausiai sumažėjo lietuviškų trąšų eksportas – 31,1 proc. iki 5,8 mln. EUR.► Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Kanadą eksportavome mineralinio kuro – 77,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Šių produktų eksportas per 2014 m. išaugo 82 mln. EUR arba daugiau kaip keturiskartus iki 108,3 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių kategorijos eksportą – 99,99 proc. sudarė benzinas.► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai, kurie sudarė 11,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą. Per 2014 m. šių prekių eksporto vertė išaugo 41,2proc. arba 4,9 mln. EUR iki 16,7 mln. EUR. Daugiausia iš šios prekių kategorijos vežėme medinių valgomųjų, svetainės parduotuvių ir pan. baldų – 53,2 proc. viso baldų eksporto, mediniai miegamųjų baldai sudarė –18,2 proc., baldų dalys – 17,7 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo trąšų eksportas, kuris sudarė 4,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Šių gaminių eksportas per 2014 m. sumažėjo – 31,1 proc. arba 2,6 mln. EUR iki 5,8 mln. EUR. Apie 89proc. visų trąšų eksporto sudarė karbamido ir amonio nitrato mišiniai, turintys vandeninio arba amoniakinio tirpalo pavidalą, likusi dalis teko amonio nitrato mišiniams su kalcio karbonatu arba kitomis neorganinėmismedžiagomis.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas, sudaręs 1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą. Per metus šių prekių eksportas išaugo 26,6 proc. arba 0,3 mln. EUR iki 1,5mln. EUR. Daugiau kaip 80 proc. šios prekių grupės eksporto vertės sudarė kondicionavimo įrenginių dalys, 8,5 proc. teko gervėms ir špiliams.► Penktoje vietoje 2014 m. buvo žaislų ir sporto reikmenų eksportas, sudaręs 1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą. Šių prekių eksportas 2014 m. augo daugiau kaip dvigubai arba 0,7 mln. EUR iki1,4 mln. EUR. Apie 64 proc. šios prekių grupės eksporto sudarė bendrųjų fizinių pratimų, gimnastikos, atletinių sporto šakų, kitų sporto šakų (įskaitant stalo tenisą) arba lauko žaidimų reikmenys ir įranga, 36 proc. tekovaizdo žaidimų pultams ir mašinoms, pramogų reikmenims, stalo arba kambario žaidimams.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas 37 259 202 30 41 100Eksportas 62 278 227 63 56 142Importas 25 18 25 33 15 42

050

100150200250300

Lietuvos ir Kanados užsienio prekyba 2009-2014 m. mln. EUR

Page 106: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

105

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kanadą pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 61.6 275.7 226.3 62.5 54.8 140.227 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 51.2 250.4 202.5 26.4 26.2 108.394 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 4.9 3.6 10.1 11.2 11.8 16.731 Trąšos 0.0 13.2 5.9 14.9 8.5 5.884 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 0.3 0.4 0.9 2.3 1.2 1.595 Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys 0.3 0.3 0.4 0.5 0.6 1.490 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 0.2 0.5 1.1 0.7 1.2 0.796 Įvairūs pramonės dirbiniai 0.0 0.0 0.0 0.2 0.5 0.685 Elektros mašinos ir įrenginiai 0.6 0.6 0.5 1.1 0.5 0.662 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 0.2 0.0 0.1 0.0 0.2 0.535 Albumininės medžiagos, fermentai (enzimai) 0.3 3.9 2.6 2.1 0.4 0.538 Įvairūs chemijos produktai 0.2 0.2 0.2 0.3 0.4 0.5Kitos prekės 3.4 2.6 2.0 2.9 3.3 3.3

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

III. PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. iš Kanados importavome prekių už 41,9 mln. EUR, tai buvo beveik trigubai daugiau nei prieš metus. Tokį importo augimą lėmė mašinų ir mechaninių įrenginių importas išaugęs nuo 0,8 mln. EUR – 2013 m.iki 26,4 mln. EUR – 2014 m. Be šių prekių, prie importo vertės augimo 2014 m. taip pat prisidėjo transporto priemonių importas, padidėjęs 2,9 mln. EUR iki 3,6 mln. EUR, medienos importas, augęs 2,3 karto iki 1,6 mln.EUR bei farmacijos produktų importas didėjęs 25,3 proc. iki 4 mln. EUR. Labiausiai per metus sumažėjo maisto pramonės atliekų, pašarų gyvūnams importas – 92,7 proc. arba 4 mln. EUR iki 0,3 mln. EUR.► 2014 m. didžiausią importo dalį - 63 proc., sudarė mašinų ir mechaninių įrenginių importas, kuris per metus išaugo 25,5 mln. EUR ir sudarė 26,4 mln. EUR. Tokį augimą lėmė importuotas vienas turboreaktyvinisvariklis už 20 mln. EUR, tai sudarė beveik 76 proc. viso mašinų ir mechaninių įrenginių importo 2014 m. Antroje vietoje gumos arba plastikų apdirbimo mašinos – 12,4 proc. viso mašinų ir mechaninių įrenginių importo.► Antroje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo farmacijos produktai – 9,4 proc. viso prekių importo vertės iš Kanados. Per metus šių gaminių importas išaugo 25,6 proc. arba 0,8 mln. EUR ir sudarė 4 mln. EUR.Praktiškai visą šios prekių grupės importą – 98,5 proc. sudarė mažmeninei prekybai skirti medikamentai.

77%

12%

4%1% 1%

1%4%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą struktūra 2014 m. proc.

27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai31 Trąšos84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai95 Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisaiKito sprekės

Page 107: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

106

► Trečioje vietoje pagal importo vertę 2014 m. liko transporto priemonės, kurios sudarė 8,5 proc. viso prekių importo iš Kanados ir palyginti su 2013 m. jų importo vertė išaugo 2,9 mln. EUR iki 3,5 mln. EUR. Beveik95 proc. šios prekių grupės importo vertės 2014 m. sudarė ratiniai žemės ūkio traktoriai.► Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. liko medienos ir medienos dirbinių importas, sudaręs 3,8 proc. viso prekių importo iš Kanados. Per metus šių prekių importo vertė išaugo 2,3 karto iki 1,6 mln. EUR.Didžiausią šios prekių grupės importo dalį – 86,7 proc., sudarė mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, malksnos ir skalos suarė 11,8 proc.

Prekių importas iš Kanados pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 25.0 18.1 25.0 33.0 14.7 41.984 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 4.1 3.7 2.0 5.4 0.8 26.430 Farmacijos produktai 0.1 0.2 1.1 3.7 3.1 4.087 Transporto priemonės 13.6 5.9 11.8 18.4 0.6 3.544 Mediena ir medienos dirbiniai 0.7 0.9 1.5 1.1 0.7 1.685 Elektros mašinos ir įrenginiai 2.7 3.0 2.9 1.8 2.2 1.690 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 0.7 0.8 0.9 0.4 0.5 0.739 Plastikai ir jų dirbiniai 0.1 0.2 1.5 0.1 0.3 0.503 Žuvys 0.0 0.5 0.5 0.1 0.0 0.523 Maisto pramonės liekanos, paruošti pašarai gyvūnams 0.5 0.3 0.5 0.3 4.3 0.321 Įvairūs maisto produktai 0.3 0.8 0.8 0.2 0.3 0.388 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 0.0 0.2 0.0 0.0 0.0 0.322 Gėrimai 0.1 0.1 0.1 0.3 0.3 0.3Kitos prekės 2.0 1.5 1.4 1.2 1.5 1.9

63%9%

8%

4%4% 12%

Prekių importo iš Kanados struktūra 2014 m. proc.

84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai

30 Farmacijos produktai

87 Transporto priemonės

44 Mediena ir medienos dirbiniai

85 Elektros mašinos ir įrenginiai

Kitos prekės

Page 108: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

107

IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► Paslaugų eksportas į Kanada yra labai menkai išvystytas. 2014 m. tik transporto paslaugų eksporto vertė sudarė 2 mln. EUR ir palyginus su 2013 m. išaugo 42,9 proc. Visų kitų paslaugų eksportas bendrai sudėjusbuvo kiek didesnis nei 1 mln. EUR. Į Kanadą eksportavome IT paslaugų už 0,6 mln. EUR arba 6,2 proc. daugiau nei 2013, taip pat šiek tiek kelionių paslaugų – 0,25 mln. EUR, bei kitų paslaugų – 0,16 mln. EUR.

Paslaugų eksportas į Kanadą pagal paslaugų rūšį, mln. EUR

Paslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytisproc.

Iš viso -2.29 0.34 - -Transporto paslaugos 1.40 2.00 - 42.9%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 0.56 0.60 - 6.2%Kelionės 0.24 0.25 - 6.0%Kitos paslaugos 0.14 0.16 - 19.1%Apdirbamosios gamybos paslaugos -4.63 -2.67 - -

Šaltinis: Lietuvos Bankas

► Paslaugų iš Kanados taip pat importuojame ne daug, jų vertė 2014 m. sudarė tik 6,6 mln. EUR, tai buvo 5,1 proc. mažiau nei 2013 m. Daugiausia 2014 m. importavome naudojimosi intelektine nuosavybe paslaugųuž 1,9 mln. EUR, tai sudarė 28,7 proc. viso paslaugų importo iš Kanados. Šių paslaugų importo vertė per metus padidėjo 32,9 proc. Antroje vietoje liko transporto paslaugų importas, sudaręs 22,3 proc. viso paslaugųimporto. Šių paslaugų importavome už 1,5 mln. EUR, tai buvo 13,8 proc. mažiau nei prieš metus. Trečioje vietoje liko kitos verslo paslaugos, sudariusios 20,5 proc. viso paslaugų importo 2014 m. Kitų verslo paslaugųimportavome už 1,35 mln. EUR, tai buvo 34,7 proc. mažiau nei prieš metus.

Paslaugų importas iš Kanados pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 6.95 6.60 100.00% -5.1%Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai 1.42 1.89 28.71% 32.9%Transporto paslaugos 1.71 1.47 22.30% -13.8%Kitos verslo paslaugos 2.07 1.35 20.50% -34.7%Kompiuterinės ir informatikos paslaugos 0.62 0.84 12.77% 35.3%Kelionės 0.45 0.54 8.12% 17.8%Vyriausybės paslaugos 0.67 0.50 7.59% -25.1%Šaltinis: Lietuvos Bankas

V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI► Perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Kanadą yra šie: medienos ir baldų pramonė, chemijos pramonė, inžinerinės pramonės sektoriai; kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai(veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse), transporto paslaugos, turizmas, verslo paslaugos.

VI. KANADOS PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 72-ą vietą Kanados importo rinkų sąraše.

Kanados importas pagal šalis, mlrd. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 295.3 323.5 359.5 347.6 347.6JAV 148.8 160.2 182.0 181.2 188.9Kinija 32.6 34.9 39.5 38.6 39.9

Page 109: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

108

Šalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Meksika 16.2 17.8 19.9 19.5 19.6Vokietija 8.3 9.3 11.1 11.3 10.9Japonija 9.8 9.5 11.7 10.0 9.0Jungtinė Karalystė 7.8 7.5 6.6 6.2 6.2Pietų Korėja 4.5 4.8 5.0 5.4 4.9Italija 3.4 3.7 4.1 4.3 4.4Prancūzija 4.0 4.0 3.9 3.9 4.0Taivanas 2.9 3.6 3.6 3.4 3.1Šveicarija 2.2 2.3 2.8 2.9 2.6Nyderlandai 1.2 1.9 2.8 2.5 2.5Kanada 2.9 2.9 2.6 2.5 2.4Brazilija 2.4 2.8 3.1 2.7 2.4Indija 1.6 1.8 2.2 2.2 2.2Peru 2.7 3.2 2.9 2.2 2.1Tailandas 1.8 1.9 2.0 1.9 1.9Vietnamas 0.9 1.0 1.3 1.6 1.9Kitos šalys 41.6 50.4 52.5 45.5 38.6

Šaltinis: Trademap

Kanados importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 295.3 323.5 359.5 347.6 347.687 Transporto priemonės 44.2 46.1 55.0 54.0 53.084 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 41.7 46.2 52.5 49.5 50.827 Mineralinis kuras 29.8 38.2 40.0 37.8 35.685 Elektros mašinos ir įrenginiai 31.2 32.6 35.3 34.2 33.239 Plastikai 9.9 10.4 11.7 11.6 12.190 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 8.5 9.1 10.5 10.0 9.671 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai 9.5 12.7 11.9 10.4 9.630 Farmacijos produktai 8.9 9.0 9.6 9.1 9.473 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 6.9 7.9 9.5 8.8 8.894 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 5.7 5.9 7.0 6.8 6.972 Geležis ir plienas 5.6 6.2 6.6 5.6 6.599 Niekur kitur nepriskirtos prekės 4.7 5.1 5.7 6.4 6.388 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 4.1 4.1 4.4 4.9 5.8Kitos prekės 84.7 89.9 99.8 98.7 100.0

Šaltinis: Trademap

Page 110: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

109

Pietų Afrikos Respublika

I. SANTRAUKA► Lietuvos prekių eksporto vertė į Pietų Afrikos Respubliką 2014 m. augo 4,6 mln. EUR arba 31,6 proc. ir siekė 19,3 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 4,4 mln. EUR arba 30,7 proc. iki18,8 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Pietų Afrikos Respubliką daugiausia vežėme javų (43,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką), miltinių konditerijos gaminių (11,7proc.) bei optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų (9,0 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. išaugo 272 tūkst. EUR arba 79,7 proc. iki 489 tūkst. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė įvairųchemijos produktų (27,9 proc. viso reeksporto į Pietų Afrikos Respubliką), kiti augaliniai tekstilės pluoštai (20,1 proc.) bei plastikai ir jų dirbiniai (15,8 proc.). 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietų AfrikosRespubliką sudarė 97,5 proc. viso prekių eksporto, o tik 2,5 proc. teko reeksportui.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 0,026 % 70 0,060 % 56 0,079 % 54Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 0,039 % 64 0,097 % 48 0,136 % 46Šalies dalis prekių reeksporte 0,004% 86 0,003 % 94 0,005 % 94Šalies dalis prekių importe 0,128 % 37 0,023 % 64 0,043 % 50

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte ... ... 0,025 % 66 0,008 % 86Šalies dalis paslaugų importe ... ... 0,007 % 81 0,007 % 86

► Nuo 2013 m. prekybos su Pietų Afrikos Respublika balansas buvo teigiamas. 2014 m. perteklius sumažėjo nuo 8,7 iki 8,1 mln. EUR.► Prekių importo vertė iš Pietų Afrikos Respublikos 2014 m. išaugo 5,2 mln. EUR arba 88,3 proc. ir sudarė 11,1 mln. EUR. 2014 m. daugiausia iš Pietų Afrikos Respublikos importavome druskos, sieros, kalkių ir cemento(40,9 proc. viso importo iš Pietų Afrikos Respublikos), vaisių ir riešutų (34,8 proc.) bei perlų ir brangakmenių (8,9 proc.).

2,8 5,19,1 5,6

14,418,8

0,20,3

0,40,3

0,30,5

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Pietų Afrikos Respubliką 2009-2014 m., mln.EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 111: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

110

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 4,4 mln. EUR arba 30,7 proc. iki 18,8 mln. EUR. 2014 m., palyginti su 2013 m., daugiausia išaugo plastikų ir jų dirbinių – 1,0 mln. EUR, pieno ir pieno produktų– 904 tūkst. EUR, mašinų ir mechaninių įrenginių – 810 tūkst. EUR bei dirbinių iš akmens, gipso ir cemento – 809 tūkst. mln. EUR. Tuo tarpu sumažėjo malybos produkcijos ir krakmolo eksportas 441 tūkst. EUR, javų –200 tūkst. EUR.► Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. javų eksportas, kuris sudarė 43,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką. 2014 m., palyginti su 2013 m., javų eksportas į Pietų AfrikosRespubliką sumažėjo 200 tūkst. EUR arba 2,4 proc. ir siekė 8,1 mln. EUR. Viso šios prekių grupės eksporto sudarė kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys).► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo miltinių konditerijos gaminių eksportas, kuris sudarė 11,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką. Miltinių konditerijos gaminiųeksportas išaugo 2014 m. – 347 tūkst. EUR arba 18,7 proc. iki 2,2 mln. EUR. 2014 m. didžiausią miltinių konditerijos gaminių eksporto dalį 97,1 proc. sudarė tešlos gaminių eksportas.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų eksportas, sudaręs 9,0 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės į Pietų Afrikos Respubliką. Šios prekių grupėseksportas išaugo 2014 m. 242 tūkst. EUR arba 16,8 proc. iki 1,7 mln. EUR. Iš optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų į Pietų Afrikos Respubliką daugiausia eksportavome medicinos, chirurgijos,stomatologijos arba veterinarijos aparatų ir instrumentų – 88,2 proc. bei lazerių – 9,6 proc.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo pienas ir pieno produktai, kurių eksportas sudarė 8,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. išaugo 906 tūkst.EUR arba 2,3 kartus iki 1,6 mln. EUR. Iš pieno ir pieno produktų į Pietų Afrikos Respubliką daugiausia eksportavome pieno miltelių – 86,3 proc. bei sūrių – 13,7 proc.► Penktoje vietoje 2014 m. buvo plastikų ir jų dirbinių eksportas, sudaręs 5,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką. Šios prekių grupės eksporto vertė 2014 m. išaugo nuo 8 tūkst. EURiki 1,1 mln. EUR. Iš plastikų ir jų dirbinių į Pietų Afrikos Respubliką daugiausia eksportavome pirminių formų polietileno polimerų – 99,7 proc.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas - 0,9 1,4 6,3 - 25,8 8,7 8,1Eksportas 3,0 5,5 9,5 6,0 14,6 19,3Importas 4,0 4,1 3,2 31,8 5,9 11,1

- 30,0- 20,0- 10,0

0,0 10,0 20,0 30,0 40,0

Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos užsienio prekyba 2009-2014 m.,mln. EUR

Page 112: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

111

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietų Afrikos Respubliką pagal prekių rūšį, tūkst. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 2811 5140 9101 5633 14369 1878410 Javai 0 1775 2007 0 8340 814019 Miltiniai konditerijos gaminiai 167 269 511 944 1853 220090 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 857 1007 1205 1340 1441 168204 Pienas ir pieno produktai 0 161 1659 1449 678 158539 Plastikai ir jų dirbiniai 1 3 2061 6 8 109768 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento 0 0 0 0 150 95884 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 51 25 162 163 56 86656 Vata, veltinys; virvės 0 3 2 31 0 42785 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 172 248 332 407 388 35827 Mineralinis kuras, alyvos 0 0 15 137 230 30535 Albumininės medž., klijai; fermentai 100 135 181 192 225 26838 Įvairūs chemijos produktai 98 83 98 134 236 263Kitos prekės 1365 1430 869 831 765 634

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

III. PREKIŲ IMPORTAS► Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Pietų Afrikos Respublikos už 11,1 mln. EUR, tai buvo 5,2 mln. EUR arba 88,3 proc. daugiau nei prieš metus. 2014 m. labiausiai augo druskos, sieros, kalkių ir cemento importas –nuo 4 tūkst. iki 4,6 mln. EUR, vaisių ir riešutų importas didėjo – 680 tūkst. EUR arba 3,2 kartus, įvairių maisto produktų – 391 tūkst. arba beveik 10 kartus. 2014 m. labiausiai mažėjo įvairių chemijos produktų – 158tūkst. EUR arba 55,0 proc.► Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo druskos, sieros, kalkių ir cemento, kurių importavome už 4,6 mln. EUR, tai sudarė 40,9 proc. viso importo iš Pietų Afrikos Respublikos. 2014 m., palyginus su 2013m., druskos, sieros, kalkių ir cemento importas iš Pietų Afrikos Respublikos išaugo nuo 4 tūkst. iki 4,6 mln. EUR. Šios prekių kategorijos importo iš Pietų Afrikos Respublikos 2014 m. tik sudarė gamtinių kalcio fosfatų.► Antroje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo vaisių ir riešutų importas, kurie 2014 m. sudarė 34,8 proc. viso importo iš Pietų Afrikos Respublikos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 109 tūkst. EUR arba2,7 proc. iki 3,9 mln. EUR. Iš vaisių ir riešutų daugiausia importavome apelsinų – 61,8 proc., vynuogių – 13,8 proc., greipfrutų – 10,3 proc.► Trečioje vietoje 2014 m. liko perlų ir brangakmenių importas, sudarė 8,9 proc. viso importo iš Pietų Afrikos Respublikos. Perlų ir brangakmenių importas išaugo nuo 311 tūkst. EUR iki 991 tūkst. EUR. Iš šios prekiųkategorijos daugiausia importavome platinos – 58,6 proc., bižuterijos – 10,3 proc.

43,3%

11,7%9,0%

8,4%

5,8%

5,1%

4,6%2,3%

9,7%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką struktūra 2014 m.proc.

10 Javai19 Miltiniai konditerijos gaminiai90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai04 Pienas ir pieno produktai39 Plastikai ir jų dirbiniai68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai56 Vata, veltinys; virvėsKitos prekės

Page 113: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

112

►Prekių importas iš Pietų Afrikos respublikos pagal prekių rūšį, tūkst. EUR

Prekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Iš viso 3952 4060 3162 31766 5910 1112925 Druska; siera; kalkės, cementas 0 0 7 28067 4 455608 Vaisiai ir riešutai 3193 3477 2526 2200 3987 387871 Perlai, brangakmeniai 2 11 3 70 311 99121 Įvairūs maisto produktai 0 0 0 0 45 43622 Gėrimai ir actas 158 133 324 395 447 39239 Plastikai ir jų dirbiniai 2 0 0 4 486 38738 Įvairūs chemijos produktai 0 75 0 1 287 12933 Eteriniai aliejai 11 5 9 8 8 12984 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 11 5 0 11 36 8946 Dirbiniai iš šiaudų, pynimo medžiagų 0 0 0 0 0 3590 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 0 0 0 259 9 1782 Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai 0 1 0 0 20 16Kitos prekės 576 354 293 751 270 74

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. Pietų Afrikos Respublika buvo 86-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė nukrito 849 tūkst. EUR arba 63,6 proc. iki 487 tūkst. EUR, tai sudarė 0,008proc. viso paslaugų eksporto. 2014 m. per metus labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas, sumažėjęs 446 tūkst. EUR arba 26 kartus, transporto paslaugų – 440 tūkst. EUR arba 68,8 proc. 2014m. per metus labiausiai augo kitų verslo paslaugų eksportas – 35 tūkst. EUR arba 26,7 proc.

40,9%

34,8%

8,9%

3,9% 3,5%3,5% 1,2% 1,2% 2,1%

Prekių importo iš Pietų Afrikos Respublikos struktūra 2014 m. proc.

25 Druska; siera; kalkės, cementas08 Vaisiai ir riešutai71 Perlai, brangakmeniai21 Įvairūs maisto produktai22 Gėrimai ir actas39 Plastikai ir jų dirbiniai38 Įvairūs chemijos produktai33 Eteriniai aliejaiKitos prekės

Page 114: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

113

Paslaugų eksportas į Pietų Afrikos Respubliką pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 1.335 0.487 100.0% -63.6%Transporto paslaugos 0.640 0.200 41.1% -68.8%Kitos verslo paslaugos 0.130 0.165 33.9% 26.7%Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos 0.070 0.067 13.7% -4.2%Kelionės 0.032 0.032 6.5% 0.0%Apdirbamosios gamybos paslaugos 0.463 0.017 3.6% -96.3%Finansinės paslaugos 0.000 0.006 1.2% …Šaltinis: Lietuvos Bankas

► 2014 m. Pietų Afrikos Respublika buvo 86-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 310 tūkst. EUR, tai buvo 12 tūkst. EUR arba 3,9 proc. daugiau nei 2013 m. Daugiausiai iš PietųAfrikos Respublikos importavome kelionių paslaugų (96,2 proc. viso paslaugų importo iš šios šalies).

V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI► Perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Pietų Afrikos Respublika yra šie: maisto pramonė (javai, pieno milteliai), chemijos pramonė, elektros mašinų pramonė, medicinos ir chirurgijosprietaisų gamyba ir IT paslaugų sektorius.

VI. PAR PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 92-ą vietą Pietų Afrikos Respublikos importo rinkų sąraše.

Pietų Afrikos Respublikos importas pagal šalis, mln. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 62.5 73.7 81.0 77.9 75.1Kinija 8.6 10.2 11.4 12.1 11.6Vokietija 6.8 7.7 8.0 8.1 7.5Saudo Arabija 2.4 3.2 6.2 6.0 5.4Jungtinės Amerikos Valstijos 4.5 5.7 5.8 4.9 5.0Nigerija 1.7 2.2 2.9 2.7 3.9Indija 2.1 2.9 3.6 4.0 3.4Japonija 3.2 3.4 3.6 3.1 2.8Jungtinė Karalystė 2.3 2.9 2.7 2.5 2.5Italija 1.5 1.9 2.0 2.0 2.0Tailandas 1.4 1.6 2.1 2.1 1.8Prancūzija 1.8 2.0 1.9 1.7 1.7Angola 1.5 1.1 2.2 1.5 1.5Singapūras 0.7 0.8 1.0 1.5 1.4Ispanija 1.0 1.0 1.0 1.4 1.3Korėjos Respublika 1.3 1.6 1.8 1.4 1.2Kitos šalys 21.6 25.4 25.0 22.8 22.3

Šaltinis: Trademap

Page 115: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

114

Pietų Afrikos Respublikos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

All products 62.5 73.7 81.0 77.9 75.127 Mineralinis kuras, alyvos 11.9 15.3 17.8 16.8 17.584 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 9.2 11.1 11.9 11.2 10.085 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 6.6 6.8 7.0 7.9 7.387 Antžeminio transporto priemonės 5.3 6.5 7.2 6.9 6.239 Plastikai ir jų dirbiniai 1.6 1.8 1.9 1.9 1.990 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 1.6 1.8 1.8 1.8 1.730 Farmacijos produktai 1.6 1.6 1.8 1.7 1.638 Įvairūs chemijos produktai 0.9 1.1 1.3 1.3 1.329 Organiniai chemijos produktai 1.3 1.3 1.4 1.3 1.240 Kaučiukas ir jo dirbiniai 0.9 1.1 1.2 1.1 1.073 Dirbiniai iš geležies ir plieno 0.8 1.0 1.1 1.2 1.072 Geležis ir plienas 0.8 1.0 1.0 1.2 0.9Kitos prekės 20.1 23.4 25.5 23.6 23.6

Šaltinis: Trademap

Page 116: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

115

Turkija

I. SANTRAUKA► Lietuvos prekių eksporto vertė į Turkiją 2014 m. augo 41,9 mln. EUR arba 32,9 proc. ir siekė 169,1 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 44,1 mln. EUR arba 37,6 proc. iki 161,5 mln.EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Turkiją daugiausia vežėme geležies ir plieno (60,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją), javų (18,6 proc.) bei trąšų (7,7 proc.). Reeksporto vertė 2014 m.sumažėjo 2,2 mln. EUR arba 22,5 proc. iki 7,6 mln. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė eterinių aliejų (30,8 proc. viso reeksporto į Turkiją), kitų gatavų tekstilės dirbinių (11,5 proc.) bei mašinų ir mechaniniųįrenginių (7,9 proc.). 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Turkiją sudarė 95,5 proc. viso prekių eksporto, o tik 4,5 proc. teko reeksportui.

2012 2013 2014Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta

PrekėsŠalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 0,68 % 21 0,52 % 24 0,69 % 22Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 1,03 % 19 0,79 % 23 1,17 % 20Šalies dalis prekių reeksporte 0,09 % 36 0,10 % 36 0,07 % 40Šalies dalis prekių importe 0,49 % 23 0,45 % 24 0,53 % 24

PaslaugosŠalies dalis paslaugų eksporte ... ... 0,68 % 22 0,21 % 39Šalies dalis paslaugų importe ... ... 1,05 % 23 1,18 % 21

► Nuo 2010 m. prekybos su Turkija balansas buvo teigiamas. 2014 m. perteklius padidėjo nuo 10,0 iki 31,9 mln. EUR.► Prekių importo vertė iš Turkijos 2014 m. išaugo 20,0 mln. EUR arba 17,0 proc. ir sudarė 137,2 mln. EUR. 2014 m. daugiausia iš Turkijos importavome megztinių arba nertinių medžiagų (11,7 proc. viso importo išTurkijos), dirbinių iš geležies ir plieno (10,0 proc.) bei cheminių elementariųjų siūlų (7,1 proc.).

59,485,7

117,7149,1

117,4161,5

5,14,2

6,6

7,69,8

7,6

0,0

50,0

100,0

150,0

200,0

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos prekių eksportas į Turkiją 2009-2014 m., mln. EUR

Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas

Page 117: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

116

II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS► Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Turkiją 2014 m. išaugo 44,1 mln. EUR arba 37,6 proc. iki 161,5 mln. EUR. 2014 m., palyginti su 2013 m., daugiausia išaugo geležies ir plieno – 41,8 mln. EUR, javų – 23,7mln. EUR, trąšų – 5,4 mln. EUR. Tuo tarpu sumažėjo tabako eksportas 25,0 mln. EUR.► Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo geležies ir plieno eksportas, kuris sudarė 60,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją. 2014 m., palyginti su 2013 m., geležies ir plieno eksportas įTurkiją išaugo 41,8 mln. EUR arba 75,4 proc. ir siekė 97,3 mln. EUR. Iš geležies ir plieno eksportavome tik laužų ir atliekų.► Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo javų eksportas, kuris sudarė 18,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją. Javų eksportas didėjo 2014 m. – 23,7 mln. EUR arba beveik 4 kartus iki 30,1mln. EUR. 2014 m. šioje kategorijoje eksportavome tik kviečių bei rugių mišinių.► Trečioje vietoje 2014 m. buvo trąšų eksportas, sudaręs 7,7 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės į Turkiją. Šios prekių grupės eksportas išaugo 2014 m. 5,4 mln. EUR arba 77,4 proc. Iš trąšų į Turkijądaugiausia eksportavome diamonio fosfato – 99,9 proc.► Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo tabakas, kurių eksportas sudarė 4,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. nukrito 25 mln. EUR arba 76,6 proc. iki 7,6 mln. EUR.Viso šios prekių grupės eksporto sudarė cigarai, cigaretės ir cigarilės.► Penktoje vietoje 2014 m. buvo baldų eksportas, sudaręs 1,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją. Šios prekių grupės eksporto vertė 2014 m. sumažėjo 0,9 mln. EUR arba 23,7 proc. iki 2,8 mln. EUR.Iš baldų į Turkiją daugiausia eksportavome medinių baldų – 74,8 proc., šviestuvų – 10,8 proc.

2009 2010 2011 2012 2013 2014Balansas - 10,2 9,1 23,4 35,0 10,0 31,9Eksportas 64,4 90,0 124,3 156,7 127,2 169,1Importas 74,7 80,9 100,9 121,7 117,2 137,2

- 50,0

0,0

50,0

100,0

150,0

200,0

Lietuvos ir Turkijos užsienio prekyba 2009-2014 m., mln. EUR

Page 118: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

117

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Turkiją pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 59.4 85.7 117.7 149.1 117.4 161.572 Geležis ir plienas 22.9 21.7 58.2 44.0 55.5 97.310 Javai 14.9 22.8 18.6 7.5 6.3 30.131 Trąšos 0.0 0.1 0.0 61.4 7.0 12.524 Tabakas 13.4 19.9 19.1 19.5 32.6 7.694 Baldai 1.8 2.0 2.5 3.6 3.7 2.868 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento 0.2 1.5 1.2 3.2 2.6 2.027 Mineralinis kuras, alyvos 0.5 0.9 1.8 2.0 2.9 1.839 Plastikai ir jų dirbiniai 0.0 0.1 0.2 0.2 0.2 0.790 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 0.2 0.4 0.4 0.5 0.5 0.785 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 0.6 2.6 0.5 0.2 0.3 0.684 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 0.1 0.2 0.2 0.4 0.7 0.544 Mediena ir medienos dirbiniai 0.0 0.5 0.2 0.2 0.2 0.5Kitos prekės 4.6 13.0 14.9 6.6 4.8 4.5

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

III. PREKIŲ IMPORTAS► Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Turkijos už 137,2 mln. EUR, tai buvo 20,0 mln. EUR arba 17,0 proc. daugiau nei prieš metus. 2014 m. labiausiai augo dirbinių iš geležies ir plieno importas – 10,3 mln. EUR arbabeveik 4 kartus, cheminių elementariųjų siūlų importas didėjo – 2,4 mln. EUR arba 33,9 proc., megztinių arba nertinių medžiagų – 1,8 mln. EUR arba 12,7 proc. 2014 m. labiausiai mažėjo antžeminio transportopriemonių importas – 2,1 mln. EUR arba 17,8 proc.► Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo megztinės arba nertinės medžiagos, kurių importavome už 16,1 mln. EUR, tai sudarė 11,7 proc. viso importo iš Turkijos. 2014 m., palyginus su 2013 m., megztiniųarba nertinių medžiagų importas iš Turkijos išaugo 1,8 mln. EUR arba 12,7 proc. iki 16,1 mln. EUR. Iš megztinių arba nertinių medžiagų daugiausia importavome dažytų megztinių arba nertinių medžiagų iš dirbtiniųpluoštų – 30,8 proc., megztinių arba nertinių medžiagų, kurių sudėtyje elastomerinių siūlų arba guminių siūlų – 24,1 proc., dažytų megztinių arba nertinių medžiagų iš sintetinių pluoštų – 12,9 proc.► Antroje vietoje buvo dirbinių iš geležies ir plieno importas, kurie 2014 m. sudarė 10,0 proc. viso importo iš Turkijos , o per metus šių prekių importas išaugo 10,3 mln. EUR arba beveik 4 kartus iki 13,8 mln. EUR. Išdirbinių iš geležies ir plieno daugiausia importavome vamzdžių ir vamzdelių – 70,7 proc., neelektrinių centrinio šildymo radiatorių ir jų dalių – 9,2 proc., krosnių, žydinių ir viryklių – 7,8 proc.

60,2%18,6%

7,7%

4,7%

1,7%1,2%

1,1%

0,4% 4,2%

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją struktūra 2014 m. proc.

72 Geležis ir plienas10 Javai31 Trąšos24 Tabakas94 Baldai68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento27 Mineralinis kuras, alyvos39 Plastikai ir jų dirbiniaiKitos prekės

Page 119: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

118

► Trečioje vietoje 2014 m. liko cheminių elementariųjų siūlų importas, sudarė 7,1 proc. viso importo iš Turkijos. Cheminių elementariųjų siūlų importas didėjo 2014 m. – 2,4 mln.. EUR arba 33,9 proc. Iš šios prekiųkategorijos daugiausia importavome audinių iš sintetinių gijinių siūlų – 89,3 proc., audinių iš dirbtinių gijinių siūlų – 5,5 proc.

Prekių importas iš Turkijos pagal prekių rūšį, mln. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 74.7 80.9 100.9 121.7 117.2 137.260 Megztinės arba nertinės medžiagos 9.7 13.3 13.5 14.3 14.3 16.173 Dirbiniai iš geležies ir plieno 2.0 3.0 3.1 11.9 3.5 13.854 Cheminiai elementarieji siūlai (gijos) 1.7 1.8 2.4 5.2 7.2 9.758 Specialieji audiniai 2.4 4.6 8.2 8.9 8.4 9.787 Antžeminio transporto priemonės 2.9 4.9 8.1 7.9 11.6 9.584 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 11.6 6.9 6.1 8.5 8.1 9.485 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 4.5 4.5 6.7 8.7 6.2 7.224 Tabakas 4.9 5.2 6.1 5.1 4.8 5.471 Perlai, brangakmeniai 2.5 3.0 2.7 3.1 3.6 5.039 Plastikai ir jų dirbiniai 1.7 1.6 3.0 3.0 3.3 4.808 Vaisiai ir riešutai 4.0 3.4 4.7 5.3 5.7 4.855 Cheminiai štapelio pluoštai 2.5 4.2 5.1 4.9 4.7 4.6Kitos prekės 24.5 24.5 31.1 34.8 35.9 37.2

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS► 2014 m. Turkija buvo 39-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė nukrito 24,1 mln. EUR arba 66,1 proc. iki 12,3 mln. EUR, tai sudarė 0,21 proc. viso paslaugųeksporto. 2014 m. per metus labiausiai nukrito apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas, sumažėjęs 25,3 mln. EUR arba 77,5 proc. 2014 m. per metus labiausiai augo transporto paslaugų eksportas – 0,8 mln. EURarba 32,1 proc., kelionių – 0,5 mln. EUR arba 66,7 proc.

11,7%

10,0%

7,1%

7,0%

6,9%6,8%5,3%3,9%

41,1%

Prekių importo iš Turkijos struktūra 2014 m. proc.60 Megztinės arba nertinės medžiagos73 Dirbiniai iš geležies ir plieno54 Cheminiai elementarieji siūlai (gijos)58 Specialieji audiniai87 Antžeminio transporto priemonės84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai24 TabakasKitos prekės

Page 120: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

119

Paslaugų eksportas į Turkiją pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 36.4 12.3 100.0% -66.1%Apdirbamosios gamybos paslaugos 32.6 7.3 59.3% -77.5%Transporto paslaugos 2.5 3.3 26.5% 32.1%Keliones 0.7 1.1 9.3% 66.7%Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos 0.0 0.3 2.1% 435.3%Kitos verslo paslaugos 0.3 0.3 2.1% -14.2%Kitos paslaugos 0.3 0.1 0.7% -73.9%Šaltinis: Lietuvos Bankas

► 2014 m. Turkija buvo 21-a didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 51,3 mln. EUR, tai buvo 8,8 mln. EUR arba 20,8 proc. daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė 6,2 mln. EURarba 18,3 proc. augęs kelionių paslaugų importas, taip pat prie augimo prisidėjo transporto paslaugos, kurių importavome 3,1 mln. EUR arba 63,3 proc. daugiau nei 2013 m. 2014 m. daugiausiai sumažėjo kitų verslopaslaugų – 1,0 mln. EUR.

Paslaugų importas iš Turkijos pagal paslaugų rūšį, mln. EURPaslaugų rūšis 2013 2014 2014 struktūra 2014 metinis pokytis proc.

Iš viso 42.5 51.3 100.0% 20.8%Keliones 33.8 39.9 77.8% 18.3%Transporto paslaugos 4.9 8.0 15.6% 63.3%Kitos verslo paslaugos 3.2 2.2 4.2% -31.3%Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai 0.2 0.5 1.0% 168.3%Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos 0.4 0.3 0.6% -23.5%Kitos paslaugos 0.1 0.4 0.8% 410.7%Šaltinis: Lietuvos Bankas

V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI► Perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Turkiją yra šie: chemijos pramonė, baldų pramonė, farmacijos pramonė, medicinos arba chirurgijos prietaisų pramonė.

VI. TURKIJOS PREKIŲ IMPORTAS► 2014 m. Lietuva užėmė 69-ą vietą Turkijos importo rinkų sąraše.

Turkijos importas pagal šalis, mlrd. EURŠalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 139.7 172.9 183.9 189.5 182.2Rusija 16.3 17.2 20.7 18.9 19.0Kinija 12.9 15.6 16.6 18.6 18.7Vokietija 13.2 16.5 16.6 18.2 16.8Jungtinės Amerikos Valstijos 9.3 11.5 11.0 9.5 9.6Italija 7.7 9.7 10.4 9.7 9.1Iranas 5.8 8.9 9.3 7.8 7.4Prancūzija 6.2 6.6 6.7 6.1 6.1

Page 121: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

120

Šalis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Korėjos Respublika 3.6 4.5 4.4 4.6 5.7Indija 2.6 4.7 4.5 4.8 5.2Ispanija 3.6 4.4 4.7 4.8 4.6Jungtinė Karalystė 3.5 4.2 4.4 4.7 4.5Šveicarija 2.4 3.6 3.3 7.3 3.6Ukraina 2.9 3.5 3.4 3.4 3.2Graikija 1.2 1.8 2.8 3.2 3.0Belgija 2.4 2.8 2.9 2.9 2.9Kitos šalys 48.7 60.2 65.2 68.0 65.7

Šaltinis: Trademap

Turkijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EURPrekių rūšis (pagal KN) 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iš viso 139.7 172.9 183.9 189.5 182.227 Mineralinis kuras, alyvos 29.0 38.9 46.7 42.1 41.384 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 16.0 19.5 20.5 22.7 21.185 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 11.0 12.1 12.7 13.4 13.572 Geležis ir plienas 12.1 14.7 15.3 14.1 13.287 Antžeminio transporto priemonės 10.1 12.3 11.3 12.7 11.839 Plastikai ir jų dirbiniai 7.3 9.0 9.7 10.5 10.671 Perlai, brangakmeniai 2.3 5.0 6.6 12.2 6.129 Organiniai chemijos produktai 3.3 4.0 3.9 4.0 4.490 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 2.6 3.0 3.2 3.4 3.730 Farmacijos produktai 3.3 3.4 3.1 3.1 3.374 Varis ir vario dirbiniai 2.5 3.0 3.0 2.8 2.776 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 1.9 2.3 2.3 2.4 2.6Kitos prekės 38.3 45.9 45.6 46.1 47.7

Šaltinis: Trademap

Page 122: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

121

Priedas Nr. 3. Prioritetinių ekonomės diplomatijos rinkų kaita:lyginamoji analizė

Ekonominės diplomatijos tarybos 2014 m. birželio 4 d. darbo grupė:

Europa: Švedija, Vokietija, Norvegija, Danija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Rusija, Baltarusija,Nyderlandai, Ukraina, Estija, Latvija, Suomija;Azija: Japonija, Izraelis, Kinija, Kazachstanas, Turkija, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai,Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas;Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija;Afrika: Pietų Afrikos Respublika

Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programa (2014 m.):

Prioritetinės rinkos: Lenkija, Baltarusija, Rusija, Latvija, Švedija, Norvegija, Suomija, Danija,Vokietija, Jungtinė Karalystė;Perspektyvinės rinkos: Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Kinija, Indija, Brazilija, Izraelis,Kazachstanas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija: Prioritetinės eksporto rinkos už ES ir NVS ribų (2015m. kovo 18 d.) - lietuviškos kilmės prekių, neįtraukiant naftos produktų ir paslaugų, eksporto analizė

Eksporto statistikos duomenys: Rusija, Kazachstanas, Šiaurės Amerika, Kinija, Pietryčių Azija(Vietnamas, Laosas, Malaizija, Singapūras), Persų įlanka (Egiptas, Iranas, Libija, Marokas, Irakas,Jemenas), Pietų Amerika (Brazilija, Urugvajus, Argentina, Ekvadoras, Kolumbija).Įmonių apklausos rezultatai: Malaizija, Indonezija, Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas,Kenija, Ruanda, Namibija, Gana, Pietų Afrikos Respublika, Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija.Taigi apibendrinant statistinius ir verslo apklausos duomenis, identifikuotos prioritetinės eksportokryptys:Azija: Malaizija, Indonezija, Tailandas, Vietnamas, Singapūras, Korėja, Japonija, Kinija,Honkongas;Persų įlanka: Egiptas, Iranas, Marokas, Irakas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, SaudoArabija;Afrika: Kenija, Ruanda, Namibija, Gana, Pietų Afrikos Respublika;Šiaurės ir Pietų Amerika: JAV, Kanada, Brazilija, Argentina, Meksika, Kolumbija, Peru, Čilė.

Versli Lietuva analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti:

Vokietija, Rusija, Latvija, Švedija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Norvegija, Danija,Nyderlandai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Estija, Baltarusija, Ukraina, Izraelis, Kinija,Kazachstanas, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Belgija, Italija, Ispanija, Airija, Japonija, Turkija,Suomija.

Lietuvos eksporto plėtros 2014-2020 m. gairės (2015 m. gegužės 22 d. redakcija):

Pirmoji grupė: Švedija, Vokietija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Lenkija,Belgija, Danija, Nyderlandai, Latvija, Estija.Antroji grupė: Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Jungtinės AmerikosValstijos, Turkija, Italija.Trečioji grupė: Kinija, Pietų Korėja, Izraelis, Japonija, Indija, Brazilija, Argentina, Kanada,Meksika, Čilė, Turkmėnistanas, Moldova, Armėnija, Gruzija, Malaizija, Indonezija, Jungtiniai ArabųEmyratai, Pietų Afrikos Respublika, Vietnamas, Omanas, Mongolija.

Page 123: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

122

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ veiklos ilgalaikė strategija iki 2020 m.:

Tikslinės šalys: Norvegija, Suomija, Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, JungtinėsAmerikos Valstijos bei Rusija, Baltarusija ir Ukraina.

Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013-2016 metų veiksmų planas:

Prioritetinės Lietuvos dėstytojų ir studentų judumo kryptys: Baltijos jūros regiono valstybės,Europos Sąjungos valstybės, Australija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, PietųKorėja.Prioritetinės studentų pritraukimo kryptys: Rytų partnerystės šalys ir kitos posovietinės erdvėsvalstybės, Indonezija, Japonija, Kinija, Malaizija, Pietų Korėja, Singapūras, Indija, Bahreinas,Egiptas, Izraelis, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Libanas, Libija, Omanas, Turkija.

Page 124: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

123

Pirmoji grupė(6 kartai)

JAV

Antroji grupė(5 kartai)

Švedija

Trečioji grupė(4 kartai)

LenkijaKinija Vokietija BaltarusijaJaponija Norvegija UkrainaRusija Danija Latvija

Jungtinė Karalystė IzraelisSuomija TurkijaKazachstanas Brazilija

Ketvirtoji grupė(3 kartai)

Nyderlandai

Penktoji grupė(2 kartai)

Vietnamas

Šeštoji grupė(1 kartas)

UzbekistanasEstija Malaizija LaosasIndija Indonezija SingapūrasJungtiniai ArabųEmyratai

Omanas Egiptas

Azerbaidžanas Prancūzija IranasTurkmėnistanas Belgija LibijaPietų Afrikos Respublika Italija Marokas

Pietų Korėja IrakasKanada JemenasMeksika UrugvajusČilė Ekvadoras

KolumbijaKenijaRuandaNamibijaGanaIspanijaAirijaMoldovaArmėnijaGruzijaMongolija

* LPK tyrimas nagrinėjo prioritetines rinkas už ES ir NVS ribų.

Page 125: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d
Page 126: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

125

Priedas Nr. 4 Bendros institucijų, dirbančių su ekonominediplomatija, užduotys ambasadoms

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA PRANCŪZIJALR ambasadorius Prancūzijos Respublikoje

LR ambasados Prancūzijos Respublikoje I sekretorė(paskyrimo valstybė, vardas, pavardė)

2016 METŲ VEIKLOS PLANAS

Eil.Nr. Veiklos kriterijus Siektini

rezultatai

1. DA iniciatyva surengtos verslo misijos/ekonominiai renginiai (vnt.)

2. Pagalba organizuojant verslo misijas/renginius (vnt.)/tikslinių partnerių paieška(pagal VL ar kitų LT institucijų kriterijus) (vnt.)

3. DA atstovų inicijuoti susitikimai su importuotojais/LT įmonėms organizuotiB2B susitikimai (vnt.)

4. Rezidavimo šalies įmonių inicijuoti susitikimai su DA atstovais/rezidavimošalies įmonėms organizuoti B2B susitikimai (vnt.)

5. Susitikimai su potencialiais investuotojais (remiantis atskira instrukcija) (vnt.)

6. LT turizmo potencialo pristatymo renginiai (vnt.)

7. Inovacijų ir R&D ryšių plėtrai skirti renginiai/vizitai

8. LT verslui naudingos informacijos apie rezidavimo šalį teikimas (vnt.)

9. Informacijos apie Lietuvą (ekonominiai rodikliai, įvairūs renginiai, duomenųbazės) platinimas rezidavimo šalyje (vnt.)

10.

LR ambasadorius Prancūzijos Respublikoje _________ ________________(parašas) (vardas, pavardė)

LR ambasados Prancūzijos Respublikoje I sekretorė _________ ________________(parašas) (vardas, pavardė)

Suderinta :Užsienio reikalų viceministras _________ ____________

(parašas) (vardas pavardė)

_________ ______________

Page 127: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

126

VEIKLOS KRITERIJŲ APRAŠYMAS

1.Diplomatinės atstovybės iniciatyva surengtos verslo misijos/ekonominiai renginiai - ambasadosiniciatyva suorganizuotos verslo misijos iš/į Lietuvą, ekonominiai, verslo renginiai (LT eksporto,investicinio potencialo pristatymai) bei jų metu organizuoti B2B susitikimai.

Pavyzdžiai:Data: 2016 m. spalio 15-17 d.Renginio vieta: DA patalpose (ar kitoje renginiui tinkamoje vietoje)Turinys: LT maisto pramonės įmonių verslo misija (SIAL Paris parodos metu)DA atsakingas kontaktinis asmuo:Renginio partneris:Tikslai/ rezultatas : Partnerystės renginys ambasados patalpose. Pakviesti tikslinės auditorijos

atstovus (prekybos agentai, distributoriai, prekybos tinklų atstovai ir pan.) į organizuojamą renginį,ne mažiau kaip 10 tikslinių kontaktų.

Data: 2016 m. lapkričio mėn.Renginio vieta: DA patalpose (ar kitoje renginiui tinkamoje vietoje)Turinys: LT investicinio potencialo pristatymasDA atsakingas kontaktinis asmuo:Renginio partneris:Tikslai/ rezultatas : Pakviesti tikslinės auditorijos atstovus (potencialius investuotojus,

žiniasklaidos atstovus) į organizuojamą renginį, pristatyti LT investicinį potencialą, pakviestiužsienio kompanijų atstovus apsilankyti Lietuvoje.

Data: 2016 m. gruodžio mėn.Renginio vieta: Lietuva (URM ar kitos renginiui tinkamos patalpos)Turinys: Rezidavimo šalies gynybos pramonės įmonių vizitas LietuvojeDA atsakingas kontaktinis asmuo:Renginio partneris: LT Gynybos pramonės įmonių asociacijaTikslai/ rezultatas : Pakviesti LT tikslinės auditorijos atstovus (įmones, institucijas ir pan.) į

organizuojamą renginį, organizuoti atskirus susitikimus ir apsilankymus LT įmonėse.Rezidavimo šalies rinko specifikos pristatymo renginys Lietuvoje : panašus formatas, kaip

eksporto klubo, jei ambasados atstovas tuo metu būtų Lietuvoje.

2. Pagalba organizuojant verslo misijas/renginius (vnt.)/tikslinių partnerių paieška (pagal VL irkitų institucijų kriterijus) (vnt.) - DA teikiama įvairi pagalba (surandant patalpas renginiui,organizuojant susitikimus, rengiant programą, kviečiant tikslinę auditoriją, organizuojant B2Bsusitikimus parodose dalyvaujančioms įmonės, platinant informaciją tikslinei auditorijai apie parodojedalyvaujančias įmones ir t.t.) organizuojant į rezidavimo šalį atvykstančias asocijuotų verslo struktūrų,Verslios Lietuvos ar kartu su valstybės pareigūnais organizuojamas verslo misijas. Pagal LT institucijųsuformuluotus kriterijus pagalba ieškant verslo konsultacijas teikiančių bendrovių.

Pavyzdžiai:Data: 2016 Liepos 2 - 4Renginio vieta: Paryžius (Prancūzija)Turinys: Playtime Paris (tarptautinė vaikiškų rūbų bei aksesuarų prekinių ženklų paroda

www.playtimeparis.com )Sektorius: Aprangos ir tekstilės pramonėVL Atsakingas projektų vadovas: Renata NedzinskieneAmbasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai/ rezultatas : Pakviesti ir suorganizuoti ne mažiau kaip 3 -jų tikslinės auditorijos atstovų

(potencialių užsakovų, partnerių, prekybos agentų, prekybos tinklų, specializuotų vaikiškųparduotuvių boutique atstovų) apsilankymą Lietuvos įmonių stende. Išplatinti informaciją apieparodoje dalyvaujančius lietuviškus prekinius ženklus turimais potencialiais kontaktais (prekybosagentai, distributoriai, prekybos tinklai ir pan.)

Data: 2016 m. rugsėjo 2-6

Page 128: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

127

Renginio vieta: Paryžius (Prancūzija)Turinys: Maison&Objet Paris dizaino ir interjero parodaSektorius: kūrybinės industrijosVL Atsakingas projektų vadovas: Indre ZakarauskieneAmbasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai/ rezultatas : Pakviesti ir suorganizuoti ne mažiau kaip 5 -ių tikslinės auditorijos atstovų

(profesinės žiniasklaidos, interjero dizaino, mados žurnalų, blogerių, prekybos agentų, distributorių)apsilankymą Lietuvos įmonių stende. Išplatinti informaciją apie parodoje dalyvaujančiuslietuviškus prekinius ženklus turimais potencialiais kontaktais (agentai, distributoriai, prekybostinklai ir pan.)

Data: 2016 m. lapkričio mėn.Turinys: Inžinerinės pramonės verslo misijaRenginio vieta: Ambasados patalposRenginio partneris: LINPRAAmbasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai/ rezultatas : Partnerystės renginys ambasados patalpose. Pakviečiant Lietuvos

įmonėms suinteresuotas įmones, kurios galėtų tapti potencialiais partneriais, 4-5 užsieniokompanijos. Vizitas į rezidavimo valstybes įmones/potencialias partneres (2- 3 įmonės).

Data:Turinys: Tikslinių konsultantų paieška pagal suformuluotus kriterijusRenginio vieta:Renginio partneris: VL Atsakingas projektų vadovasAmbasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai: Pagalba tarptautinių konsultantų atrankai (tikslinių kontaktų paieška užsienio rinkose,

konsultavimas pardavimų konkrečioje rinkoje, konkretaus sektoriaus klausimais, teikiantpardavimų tarpininkavimo, derybų bei tiesioginių pardavimų konsultacines paslaugas).

Rezultatas : Pakviesti suinteresuotas konsultacines bendroves, kurios galėtų tapti potencialiaispartneriais. 2-3 užsienio konsultantai.

Data:Turinys: Užsienio prekybos agentaiRenginio vieta:Renginio partneris: VL Atsakingas projektų vadovasAmbasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai: Pakviesti į Lietuvą užsienio prekybos agentus, dirbančius individualiai su įmonėmis ir

siekiančius padėti jų gaminiams patekti į užsienio prekybos tinklus.Rezultatas : 1-2 užsienio prekybos agentai.

3. DA atstovų inicijuoti susitikimai su importuotojais (vnt.)/LT įmonėms organizuoti B2Bsusitikimai- ambasados atstovo iniciatyva surasti ir Lietuvos įmonėms pateikti potencialių prekybosagentų, distributorių, prekybos centrų atstovų kontaktai, suorganizuoti B2B susitikimai.

4. Rezidavimo šalies įmonių inicijuoti susitikimai su DA atstovais/rezidavimo šalies įmonėmsorganizuoti B2B susitikimai/ (vnt.) - rezidavimo šalies įmonių (potencialių prekybos agentų,distributorių, prekybos centrų atstovų ) inicijuoti susitikimai su DA atstovu, jiems suteikta informacijaapie LT eksporto potencialą ir konkrečias LT įmones, galinčias būti potencialiais tiekėjais.Suorganizuoti B2B susitikimai. Jei potencialių prekybos agentų, distributorių, prekybos tinklų atstovųpaklausimus ambasados atstovas nukreipia į Verslią Lietuvą ir atsakymą parengia Versli Lietuva, tokiuatveju užduoties įgyvendinimas neužskaitomas į rezultatus.

5. Susitikimai su potencialiais investuotojais (remiantis atskira instrukcija) (vnt.) - remiantis URMIESD ir VšĮ Investuok Lietuvoje kartu parengta atskira instrukcija.

Page 129: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

128

6. LT turizmo potencialo pristatymo renginiai (vnt.)Pavyzdžiai:Data:Turinys: Užsienio šalių turizmo atstovybių asociacijos organizuojamas profesionalios turizmo

žiniasklaidos atstovų metinis susitikimasRenginio vieta:Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai: Pristatyti LT turizmo potencialą, naujausias LT turizmo sektoriaus iniciatyvas,

pasiūlyti galimas žurnalistų turu temas, suorganizuoti rezidavimo šalyje turizmo tema rašančiųžurnalistų (gali būti ir individuali žurnalisto kelionė, jei leidinys yra svarbus ir pasiekia platųauditorijos ratą) grupes pažintiniams turams į Lietuvą.

Rezultatas : 3 užsienio žurnalistų turai LietuvojeData:Turinys: Kartu su VTD rengiamas LT turizmo potencialo pristatymas rezidavimo šalyjeRenginio vieta: Ambasados patalpose/arba turizmo parodos formate (jei datos sutampa)Renginio partneris : VTD Atsakingas projektų vadovasAmbasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai: pristatyti LT turizmo potencialą turizmo verslo atstovams ir profesionalios turizmo

žiniasklaidos atstovams.Rezultatas : 2 pristatymai.Data:Turinys: DA iniciatyva rengiamas LT turizmo potencialo pristatymas rezidavimo šalyjeRenginio vieta: Ambasados ar kitose patalposeRenginio partneris :Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai: pristatyti LT turizmo potencialą turizmo verslo atstovams ir profesionalios turizmo

žiniasklaidos atstovams.Rezultatas : 2 pristatymai.

7. Inovacijų ir R&D ryšių plėtrai skirti renginiai/vizitaiData: 2016 m. birželio mėn.Turinys: Biotech sektoriaus atstovų (verslo, mokslo institucijų) vizitasRenginio vieta: DA ar kitos renginiui tinkamos patalposRenginio partneris: MITAAmbasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai/ rezultatas : Partnerystės renginys skirtas LT biotech sektoriaus pristatymui

pakviečiant tikslinę rezidavimo šalies auditoriją. Vizitas į rezidavimo valstybės biotech sektoriausįmones/klasterius ir pan. (2- 3 įmonės, 1 klasteris).

Data: 2016 m. birželio mėn.Turinys: Life Science Baltics 2016 konferencijos pristatymasRenginio vieta: DA patalposRenginio partneris: VL/MITAAmbasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai/ rezultatas : Partnerystės renginys skirtas pristatyti Life Science Baltics 2016

konferenciją pakviečiant tikslinę rezidavimo šalies auditoriją. (15 tikslinės auditorijos atstovų).Data: 2016 m. spalio mėn.Turinys: Open R&D tinklo pristatymasRenginio vieta: DA patalpos/kita renginiui tinkama vietaRenginio partneris: MITA/LT mokslo įstaigos/slėniaiAmbasada, atsakingas kontaktinis asmuo:Tikslai/ rezultatas: Renginys/susitikimas skirtas pristatyti Open R&D tinklą rezidavimo šalies

tiksliniai auditorijai.

Page 130: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

129

8. LT verslui naudingos informacijos apie rezidavimo šalį teikimas (vnt.) - periodiškas LT versloryšiams naudingos informacijos (parodos, konferencijos, renginiai, viešieji pirkimai, makro ekonominėstendencijos, produktų įvedimo į rinką reikalavimai ir pan.) teikimas (ne rečiau, kaip kartą per mėnesįekonominių aktualijų apžvalgos/specifinė informacija pagal poreikį). Informacija apie LT įmonėmsįdomius viešuosius pirkimus turi būti pateikta ne vėliau kaip likus mėnesiui iki dokumentų dalyvautiviešajame pirkime pateikimo termino.

9. Informacijos apie Lietuvą (ekonominiai rodikliai, įvairūs renginiai, duomenų bazės) platinimasrezidavimo šalyje (vnt.) - informacijos (Lietuvoje vykstantys renginiai, parodos, konferencijos,įvairios duomenų bazės, investicinė aplinka, makro ekonominiai LT rodikliai ir pan.) platinimasįvairiais tiksliniais kanalais (nurodoma kokiais konkrečiais kanalais info buvo išplatinta), susitikimai sutikslinės auditorijos atstovais viešinant renginius, kviečiant dalyvius (nurodomi tiksliniai kontaktai,kuriems renginys buvo pristatytas) ir siekiant įgyvendinti IESD kartu su renginio organizatoriaisnustatytus siektinus viešinimo ir dalyvių pritraukimo į tam tikrus svarbius renginius rodiklius (pvz.kviečiant į LSB2016 kai kurioms atstovybėms suformuluoti siektini dalyvių pritraukimo kriterijai).

Page 131: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

130

LIETUVOS RESPUBLIKOS

(paskyrimo valstybė, vardas, pavardė)

20__ M. __________________MĖNESIO VEIKLOS ATASKAITA

___________(data)

Eil.Nr. Veiklos kriterijus

RezultatasKito

ketvirčioplanasketvirčio Trumpas rezultato aprašymas

Nuometų

pradžios

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

....

_________ ______________________________________(parašas) (vardas, pavardė)

Page 132: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

131

LIETUVOS RESPUBLIKOS

(paskyrimo valstybė, vardas, pavardė)

20__ M. __________________ METŲ VEIKLOS ATASKAITA___________

(data)

Eil.Nr. Veiklos kriterijus

Iš visoper

metusTrumpas rezultato aprašymas

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

...

Lietuvos Respublikos komercijos atašė _________ ______________________________________(parašas) (vardas, pavardė)

Page 133: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d
Page 134: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

133

Priedas Nr. 5 Viešojo sektoriaus priemonių koncentravimasŠVEDIJAPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuo bendroprekių eksporto)

Prekybą vykdantys sektoriai – paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto)

Baldai, medienos gaminiai, surenkami namai(~40%)

Transportas ir logistika (~38%)

Apdirbamoji pramonė, inžinerija, elektronika(~25%)

Statyba (~21%)

Tekstilė, drabužiai, avalynė, oda, kailiai (~11%) Verslo paslaugos (~19%)Chemija, plastikai (~10%) Turizmas (~4%)Maistas, gėrimai, žemės ūkio produktai (~6%) Spauda, leidyba (~3%);

IT (~3%)Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiFarmacijaIRT paslaugosBiotechnologijosŽalioji energetikaSveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 12 vizitų/verslo misijų į Švediją (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT“ - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsVersli Lietuva

Page 135: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

134

„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ - programos eksporto kompetencijųugdymui Plėtros rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis.

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviaiveikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Verslo plėtros užsienio rinkose konsultacinių paslaugųviešasis pirkimas – maisto konsultantai

2015 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas.

Žemės ūkio ministerija

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas); Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje); Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose).

Valstybinis Turizmo Departamentas

Page 136: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

135

„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai (RoadShow), e-rinkodara, reklamos kampanijos, dalyvavimas parodoje (TUR inGoethenburg) ir kituose turizmo skatinimo renginiuose ir pan.Turizmo galimybių pristatymo renginys.3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Švedijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams.

Švietimo mainų paramos FondasErasmus+ Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų

studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visųšvietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis)

Nordplus Bendrojo lavinimo, suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimo projektai, Šiaurės šaliųkalbų mokymo projektai

NORVEGIJAPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuo bendroprekių eksporto)

Prekybą vykdantys sektoriai – paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto)

Baldai, medienos gaminiai, surenkami namai(~40%)

Transportas ir logistika (~38%)

Apdirbamoji pramonė, inžinerija, elektronika(~25%)

Statyba (~21%)

Tekstilė, drabužiai, avalynė, oda, kailiai (~11%) Verslo paslaugos (~19%)Chemija, plastikai (~10%) Turizmas (~4%)Maistas, gėrimai, žemės ūkio produktai (~6%) Spauda, leidyba (~3%);

IT (~3%)Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiFarmacijaIRT paslaugosBiotechnologijosŽalioji energetikaSveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas

Page 137: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

136

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 11 vizitų/verslo misijų į Norvegiją (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT“ - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsVersli Lietuva„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas;

Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ - programos eksportokompetencijų ugdymui Plėtros rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis.

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikiajų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Žemės ūkio ministerija

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Page 138: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

137

Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas);

Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotėsužsienyje);

Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas

parodose).

Valstybinis Turizmo Departamentas„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Norvegijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams.

Dalyvavimas Reiselivsmessen parodoje.

Švietimo mainų paramos FondasErasmus+ Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų

studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visųšvietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis)

Nordplus Bendrojo lavinimo, suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimo projektai, Šiaurės šaliųkalbų mokymo projektai

PRANCŪZIJAPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuobendro prekių eksporto)

Prekybą vykdantys sektoriai – paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto)

Chemijos pramonė (trąšos, plastikai) 31 proc. Transporto paslaugos 66,2 proc.Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 19 proc. Kitos verslo paslaugos 13,2 proc.Medienos ir baldų pramonė 14 proc. Kelionės 7,3 proc.Inžinerinė, apdirbamoji pramonė, elektronika13 proc.Tekstilės ir drabužių pramonė 8 proc.

Page 139: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

138

Maisto pramonė ir žemės ūkis 2,7 proc.Gynybos pramonėPerspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiFarmacijaIRT paslaugosBiotechnologijosŽalioji energetika

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 13 vizitų/verslo misijų į Prancūziją (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT“ - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsŽemės ūkio ministerija,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,prekybos mugėms, konkursams organizuoti irdalyvauti“

,,Sial Paris 2016“ Prancūzija (Paryžius)(Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas))

Versli Lietuva„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas;

Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ - programos eksportokompetencijų ugdymui Plėtros rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis;

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose;

Page 140: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

139

LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikiajų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Verslo plėtros užsienio rinkose konsultaciniųpaslaugų viešasis pirkimas – maisto konsultantai

2015 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas);

Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotėsužsienyje);

Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas

parodose).Valstybinis Turizmo Departamentas„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

Dalyvavimas parodoje Salon Mondial du Tourisme2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Prancūzijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams

Švietimo mainų paramos FondasErasmus+ Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų

studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visųšvietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis)

JUNGTINĖ KARALYSTĖPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuobendro prekių eksporto)

Prekybą vykdantys sektoriai – paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto)

Chemijos pramonė ir naftos produkcija (40,8%) Transporto paslaugos (60,4%)

Page 141: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

140

Medienos ir baldų pramonė (18,8%) Verslo paslaugos (13,1%)Maisto pramonė ir žemės ūkis (12,5%) Apdirbamosios gamybos paslaugos (9,1%)Tekstilės pramonė (10,7%) Informacinės technologijos (6,9%)Inžinerinė pramonė (4,1%) Statybų paslaugos (0,9%)Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiInžinerinė pramonėFarmacijaBiotechnologijosIRT paslaugos

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 14 vizitų/verslo misijų į Jungtinę Karalystę (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT“ - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsVersli Lietuva„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas;

Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ - programos eksportokompetencijų ugdymui Plėtros rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis;

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose;

Page 142: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

141

LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikiajų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Žemės ūkio ministerija

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas);

Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotėsužsienyje);

Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas

parodose).

Valstybinis Turizmo Departamentas„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai (RoadShow), e-rinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiaiir pan.

Dalyvavimas WTM parodoje Turizmo galimybių pristatymo renginys 4 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti JK žurnalistams ir kelionių organizatoriams

Švietimo mainų paramos FondasErasmus+ Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų

studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visųšvietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis)

Page 143: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

142

VOKIETIJAPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuobendro prekių eksporto)

Prekybą vykdantys sektoriai – paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto)

Medienos ir baldų pramonė (23,1%) Transporto paslaugos (70%)Maisto pramonė ir žemės ūkis (21,8%) Turizmo paslaugos (14,5%)Inžinerinė pramonė (18,5%) Verslo paslaugos (8,1%)Tekstilės ir drabužių pramonė (10,1%) Informacinės technologijos (2%)Chemijos pramonė (11,5%) Statybų paslaugos (0,7%)Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiInžinerinė pramonėFarmacijaBiotechnologijosIRT paslaugos

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 32 vizitai/verslo misijos į Vokietiją (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT“ - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsŽemės ūkio ministerija,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,prekybos mugėms, konkursams organizuoti irdalyvauti“

„Žalioji savaitė“ Vokietijoje (Berlynas) „Biofach 2016“ Vokietija (Niurbergas)

(Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas))Susisiekimo ministerijaVizitai / parodos Tarptautinio transporto forumo (ITF) kasmetinis ministrų susitikimas (Leipcigas, Vokietija), 2016

m. II ketv (gegužė).Paroda "InnoTrans 2016" (Berlynas), 2016 m. III ketv.

Versli Lietuva

Page 144: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

143

„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ - programos eksportokompetencijų ugdymui Plėtros rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis.

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikiajų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Verslo plėtros užsienio rinkose konsultaciniųpaslaugų viešasis pirkimas – maisto konsultantai

2015 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas);

Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotėsužsienyje);

Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas

parodose).

Valstybinis Turizmo Departamentas

Page 145: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

144

„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai (RoadShow), e-rinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiaiir pan.

Dalyvavimas ITB ir IMEX parodose Turizmo galimybių pristatymo renginys 4 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Vokietijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams

Švietimo mainų paramos FondasErasmus+ Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų

studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visųšvietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis)

JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOSPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuobendro prekių eksporto)

Prekybą vykdantys sektoriai – paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto)

Chemijos pramonė ir naftos produkcija (76,8%) Informacinės technologijos (52,6%)Medienos ir baldų pramonė (10,4%) Transporto paslaugos (41,4%)Inžinerinė pramonė (4,3%)Maisto pramonė ir žemės ūkis (3,1%)Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiInžinerinė pramonėFarmacijaBiotechnologijosIRT paslaugos

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 11 vizitų/verslo misijų į JAV (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT“ - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.

Page 146: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

145

„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsVersli Lietuva„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas;

Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ - programos eksportokompetencijų ugdymui Perspektyvinėms rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis.

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikiajų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Verslo plėtros užsienio rinkose konsultaciniųpaslaugų viešasis pirkimas – maisto konsultantai

2015 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas.

Žemės ūkio ministerija,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,prekybos mugėms, konkursams organizuoti irdalyvauti“

,,SummerFancyFoodShow 2016“, JAV (Niujorkas)(Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas))

„Žemės ūkio produktams skirtų informavimo irpardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramos schema“

ES mėsos produktų informavimo ir skatinimo programa JAV ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos rinkose((868 222 Eur) ES + ūkio subjekto lėšos), Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija

Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veislesinformavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas – Asociacija Baltijos gėrimų pramonėsaljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė – 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų

Page 147: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

146

programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės - JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas,Turkija), Kinija. Programos biudžetas – 3 547 611 Eur.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas);

Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotėsužsienyje);

Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas

parodose).

Valstybinis Turizmo Departamentas„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

1 pažintinis turas Lietuvoje žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje kelionių organizatoriams Dalyvavimas ASTA (American Society of Travel Agents) metiniame renginyje Dalyvavimas VEMEX (Visit Europe Media Exchange) kontaktų mugėje

Švietimo mainų paramos fondasErasmus+ Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai)Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų praktikaLR diplomatinėse atstovybėse bei lietuviųbendruomenėse, lituanistinėse mokyklose užsienyje– rengiamas projektas

2-10 mėn laikotarpio studentų ir absolventų praktikaKasmetinis konkursas, organizuojamas ŠMPF

Dalyvavimas tarptautinėse parodose Dalyvavimas kasmetinėje tarptautinėje aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo parodoje-konferencijoje„NAFSA“ ( 2016 metais vyks gegužės 29-birželio 3 d. Denveryje)

Page 148: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

147

KINIJAPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuobendro prekių eksporto)

Prekybą vykdantys sektoriai – paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto)

Baldai, mediena (49 proc.) Transporto paslaugos (95,9 proc.)Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiApdirbamoji pramonė, inžinerija, elektronika(22 proc.)Maistas ir gėrimai, žemės ūkio produktai (apie 2proc.)Popierius, spauda ir leidyba

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 2 vizitai/verslo misijos į Kiniją (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsVersli Lietuva„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas;

Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ - programos eksportokompetencijų ugdymui Perspektyvinėms rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis;

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose;

Page 149: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

148

LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikiajų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Verslo plėtros užsienio rinkose konsultaciniųpaslaugų viešasis pirkimas – maisto konsultantai

2015 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas.

Žemės ūkio ministerija,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,prekybos mugėms, konkursams organizuoti irdalyvauti“

,,SialChina 2016“ Kinija (Šanchajus)(Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas))

„Žemės ūkio produktams skirtų informavimo irpardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramos schema“

Baltijos regiono mėsos ir mėsos produktų skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas – Lietuvosmaisto pramoninkų konfederacija), vykdoma nuo 2013 m. liepos 22 d. Programos trukmė – 3 metai. Šiuometu vyksta trečių programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės – Rusija ir Kinija.Programos biudžetas – 3 996 041 Eur.

Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veislesinformavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas – Asociacija Baltijos gėrimų pramonėsaljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė – 3 metai. Šiuo metu vyksta antrųprogramos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės - JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas,Turkija), Kinija. Programos biudžetas – 3 547 611 Eur.

Susisiekimo ministerijaRenginiai / vizitai Paroda "China-Eurasia Expo" (Urumčis, Kinija), III ketv.

Šilko kelio tarptautinis logistikos forumas-paroda (Lianjunganis), 2016 m. IV ketv.Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotėsužsienyje)Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose)Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimasparodose)

Page 150: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

149

Įmonių stažuotė Kinijos mokslo parkuose

Valstybinis Turizmo Departamentas„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje Dalyvavimas parodoje Honkonge Dalyvavimas renginiuose 16+1 (CEEC’s formatas) Kartu su 16+1 (CEEC’s formatas) dalyvauti didžiausioje Kinijos parodoje 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos kelionių organizatoriams

Švietimo mainų paramos fondasErasmus+ Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai)Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų praktikaLR diplomatinėse atstovybėse bei lietuviųbendruomenėse, lituanistinėse mokyklose užsienyje– rengiamas projektas

2-10 mėn laikotarpio studentų ir absolventų praktikaKasmetinis konkursas, organizuojamas ŠMPF

Valstybinių stipendijų programa Pagal Lietuvos ir Kinijos dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kasmet Kinija siūlo 25 stipendijas Lietuvosstudentams ir mokslininkams studijoms/stažuotėms Kinijos universitetuose, Lietuva atitinkamai – 15stipendijų Kinijos studentams dalyvauti vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursuose bei 40 mėn. - dalinėmsstudijoms /mokslinėms stažuotėms Lietuvos universitetuose.Kasmet Lietuva (pagal ŠMM nutarimą) skiria 3 stipendijas Kinijos piliečiams studijuoti nuolatinėsemagistro studijose Lietuvos universitetuose

Įvairūs projektai / priemonės Lietuvos ir Kinijos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo skatinimui skirtas renginys, 2016 m. gegužės 9 d.Pekine, organizuojamas kartu su LR ambasada Pekine. Dalyvauja ŠMPF ir 10 Lietuvos universitetų

IZRAELISPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuobendro prekių eksporto)

Prekybą vykdantys sektoriai – paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto)

Farmacijos produktai (24 proc.)Maisto pramonė (24 proc.)Baldų ir medienos pramonė (17 proc.)Inžinierinė pramonė (6 proc.)

Page 151: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

150

Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiAukštos pridėtinės veiklos sektoriai (gyvybėsmokslai, ICT)Rizikos kapitalo investicijosTransporto paslaugos

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 5 vizitai/verslo misijos į Izraelį (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT“ - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsVersli Lietuva„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas;

Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ - programos eksportokompetencijų ugdymui Perspektyvinėms rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis.

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikiajų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Page 152: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

151

Žemės ūkio ministerija„Žemės ūkio produktams skirtų informavimo irpardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramos schema“

Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veislesinformavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas – Asociacija Baltijos gėrimų pramonėsaljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė – 3 metai. Šiuo metu vyksta antrųprogramos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės - JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas,Turkija), Kinija. Programos biudžetas – 3 547 611 Eur.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas)

Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas

parodose)

Valstybinis Turizmo Departamentas„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

Dalyvavimas parodoje IMTM 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio kelionių organizatoriams

Švietimo mainų paramos fondasErasmus+ Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai, gebėjimų stiprinimo

projektai)Valstybinių stipendijų programa Pagal Lietuvos ir Izraelio dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kasmet Izraelis siūlo 2 stipendijas Lietuvos

studentams ir mokslininkams studijoms/stažuotėms Izraelio universitetuose, Lietuva atitinkamai – 1stipendiją dalyvauti vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursuose bei 10 mėn. - dalinėms studijoms/mokslinėms stažuotėms Lietuvos universitetuose.

Page 153: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

152

JAPONIJAPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuobendro prekių eksporto)

Prekybą vykdantys sektoriai – paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto)

Maistas, gėrimai, žemės ūkio produktai (~32%) Apdirbamoji gamyba (~41%)Apdirbamoji pramonė, inžinerija (ypač lazerių,optikos), elektronika (~20%)

Transportavimas, logistika (~35%)

Baldai, medienos gaminiai (~16%) Turizmas (~3%)Tekstilė, drabužiai, avalynė, oda, kailiai (~13%) Verslo paslaugos (~2%)Tabakas (~9%)Chemija, plastikai (~6%)Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiGyvybės mokslai (farmacija, medicina,biotechnologijos)IT produktai ir paslaugosSpauda, leidybaŽaislai, sporto prekės

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 5 vizitai/verslo misijos į Japoniją (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT“ - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsVersli Lietuva„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas;

Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė;

Page 154: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

153

Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.„Akademija LT“ - programos eksporto kompetencijųugdymui Perspektyvinėms rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis.

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikiajų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Žemės ūkio ministerija,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,prekybos mugėms, konkursams organizuoti irdalyvauti“

,,FoodexJapan 2016“ Japonija (Tokijas)(Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas))

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas

parodose)

Valstybinis Turizmo Departamentas„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

Kompleksinių rinkodaros priemonių vykdymas Japonijos rinkoje 1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje dalyvavimas JATA parodoje Tokijuje 1 renginys (Road Show) keliuose Japonijos miestuose bendradarbiaujant su Latvija ir Estija 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos kelionių organizatoriams

Page 155: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

154

Švietimo mainų paramos fondasErasmus+ Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai)Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų praktika LRdiplomatinėse atstovybėse bei lietuviųbendruomenėse, lituanistinėse mokyklose užsienyje –rengiamas projektas

2-10 mėn laikotarpio studentų ir absolventų praktikaKasmetinis konkursas, organizuojamas ŠMPF

Valstybinių stipendijų programa Kasmet Japonija siūlo MEXT stipendijas Lietuvos studentams nuolatinėms studijoms bei dalinėmsjaponistikos Japonijos universitetuose, Lietuva atitinkamai – kelias stipendijų Japonijos studentamsdalyvauti vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursuose bei dalinėms studijoms /mokslinėms stažuotėmsLietuvos universitetuose (priklausomai nuo konkurso).

Dalyvavimas tarptautinėse parodose Dalyvavimas kasmetinėje EHEF (European Higher Education Fairs) tarptautinėje aukštojo moksloparodoje Kioto ir Tokijuje. 2016 m. birželio 10-12 d. dalyvauja ŠMPF ir 5 universitetai.

UKRAINAPrekybą vykdantys sektoriaiPrekybą vykdantys sektoriai – prekės (% nuobendro prekių eksporto)Baldų ir medienos apdirbimo pramonė (~5.1%)Chemijos pramonė (~3,2%)Inžinerinė pramonė (~1.9%)Tekstilės pramonė (~1.2%)Maisto pramonė (~0.95%)

Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs)sektoriaiInformacinės technologijosInžinerinė pramonėMaisto pramonėTransportavimo ir logistikos paslaugosStatybų ir renovacijų sektorius

Page 156: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

155

TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖSDiplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir

užduotysParamos verslui priemonės „Naujos galimybės LT“ - 8 vizitai/verslo misijos į Ukrainą (2015-2017 m.)

„Expo sertifikatas LT“ - 36 projektai„Expo konsultantas LT“ – 2016 m. I pusm.„Verslo klasteris“ – 2016 m. I ketv.“Faktoringas LT“ -

Institucijų priemonėsVersli Lietuva„Tarptautiškumas LT“ – rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas;

Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ - programos eksportokompetencijų ugdymui Perspektyvinėms rinkoms:

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis.

EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaroskompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojųeksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti priebesikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto versloesmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmoniųvadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikiajų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda.

Žemės ūkio ministerija

Susisiekimo ministerijaVizitai/parodos Transporto savaitė "Inter-TRANSPORT" (Odesa, Ukraina), II ketv.Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra„Inopatentas LT“ Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti.

Page 157: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

156

„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumoskatinimas“

Tarptautinių MTEP projektų pagal programą „Eureka“ įgyvendinimo skatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas)

Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas

parodose)

Valstybinis Turizmo Departamentas„Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūrosplėtra“ (2016 m.)

2 turizmo galimybių pristatymo renginiai 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Ukrainos žurnalistams ir kelionių organizatoriams 1 renginys (Road Show)

Švietimo mainų paramos fondasErasmus+ Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai, gebėjimų stiprinimo

projektai)Valstybinių stipendijų programa Lietuva kasmet siūlo ukrainiečiams kelias stipendijas dalyvauti vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursuose

bei dalinėms studijoms /mokslinėms stažuotėms Lietuvos universitetuose (priklausomai nuo konkurso) beitikslines stipendijas ir paramą nuolatinėms magistro studijoms (pagal ŠMM nutarimą, 2015 m. buvo skirta40 tokių stipendijų).

Page 158: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

157

EGZISTUOJANČIOS BENDROSIOS PRIEMONĖS: ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI, VIZITAI, PARAMOS VERSLUI PRIEMONĖS, INSTITUCIJŲPRIEMONĖS

Veikla Vykdytojas 2016 m. 2017 m. 2018 m.

ŠVEDIJADiplomatinėspriemonėsŽmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatasDiplomatas ekonomistasKomercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

URMURMURMŪMŽŪMSMURM

+-

-+--7

+--+--?

Vizitai

Paramosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“2015 m. - 3 vizitai:

-VersliLietuva:SCANPACK;-Lietuvos pramoninkųkonfederacija - ELMIASubcontractor 2015;-Lietuvos pramoninkųkonfederacija - Spaudospramonės verslo misija;

1 verslo misija – Lietuvosmaisto eksportuotojųasociacija (Litmea) - tbc

ŪM 7 vizitai: Asociacija „Infobalt“- 2 verslomisijos; Asociacija „Infobalt“- ParodaIT SOLUTIONS EXPO; Lietuvos žemės ūkio ir maistoproduktų rinkos reguliavimoagentūra-Paroda NORDICORGANIC FOOD FAIR; Panevėžio prekybos, pramonėsir amatų rūmai - Paroda Formex; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) – Nordbygg.

1 vizitas: - Asociacija „Infobalt“verslo misija

„Expo sertifikatas LT“ ŪM„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

Page 159: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

158

InstitucijųpriemonėsVersli Lietuva

„Tarptautiškumas LT“ VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;Eksporto auditas:pradedantiems eksportuoti irnorintiems išsiplėsti į naujasrinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiemseksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ VL Eksporto kompetencijų ugdymoprograma

Eksporto kompetencijųugdymo programa

Eksporto kompetencijųugdymo programa

„Naujos galimybės LT“2015 m. -Versli Lietuva:SCANPACK;

VL Versli Lietuva -NORDBYGG;

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų pagalbarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksportoskatinimo priemonėmsvykdyti“

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Eksporto klubai;

Page 160: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

159

- Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM Potencialiai:- Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas)

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM Potencialiai:- Asocijuotų įmonių grupiųinformavimo apie ES produkcijąkampanijos rėmimas

Susisiekimoministerija

SM AB „Lietuvos geležinkeliai“vizitas į forumą-parodą LogistikStokholmas, 2016 m. rugsėjis

ValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD Kompleksinių rinkodarospriemonių įgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai(RoadShow), e-rinkodara,reklamos kampanijos,dalyvavimas parodoje (TURinGoethenburg) ir kituoseturizmo skatinimorenginiuose ir pan.

Turizmo galimybių pristatymorenginys

Kompleksinių rinkodarospriemonių įgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos, dalyvavimasparodoje (TURinGoethenburg) irkituose turizmoskatinimo renginiuose irpan.

Turizmo galimybiųpristatymo renginys

Kompleksiniųrinkodaros priemoniųįgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y.turizmo skatinimorenginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos,dalyvavimas parodoje(TUR inGoethenburg)ir kituose turizmoskatinimo renginiuoseir pan.

Page 161: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

160

3 pažintiniai turai Lietuvoje,skirti Švedijos žurnalistams irkelionių organizatoriams

4 pažintiniai turaiLietuvoje, skirti Švedijosžurnalistams ir kelioniųorganizatoriams

3 pažintiniai turaiLietuvoje, skirtiŠvedijos žurnalistamsir kelioniųorganizatoriams

Mokslo,inovacijų irtechnologijųagentūra

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

„MTEP rezultatųkomercinimo irtarptautiškumo skatinimas“

MITA Tarptautinių MTEP projektųpagal programą „Eureka“įgyvendinimo skatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės

1 verslo misija – 10-12įmonių misija 2015 m.gruodžio mėn.

MITA Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programose skatinimas(finansinė parama, paraiškųrengimo konsultacijos irmokymai, dalyvavimorenginiuose užsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklo pristatymasužsienyje (mokslo misijos,mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugosir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programoseskatinimas (finansinėparama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai,dalyvavimo renginiuoseužsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos, moksloinstitucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimotarptautinėse MTEPprogramoseskatinimas (finansinėparama, paraiškųrengimo konsultacijosir mokymai,dalyvavimorenginiuose užsienyjeišlaidų apmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos,mokslo institucijųdarbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Page 162: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

161

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos irrenginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

InvestuokLietuvoje

IL 2 vizitai:-IndustryForumMachinery;-NordicSharedServicesandOutsourcingForum.

NORVEGIJADiplomatinėspriemonėsŽmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatasDiplomatas ekonomistasKomercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

URMURMURMŪMŽŪMSMURM

+--+--7

+--+--?

Vizitai

Paramosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“ 2015 m. -Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) -"BYGG REIS DEG 2015";

1 vizitas – Lietuvos maistoeksportuotojų asociacija(Litmea) tbc

ŪM 7 vizitai: Asociacija „Infobalt“ - 2 verslomisijos Versli Lietuva- verslo misija; Nacionalinė SPA asociacija -Paroda REISELIVSMESSEN; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK):- „BOOLIGMESSE OSLO2016“;

2 vizitai: Nacionalinė SPAasociacija - ParodaREISELIVSMESSEN; Asociacija „Infobalt“verslo misija.

Page 163: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

162

- „BOOLIGMESSE Stavanger2016 “- „BOOLIGMESSEHellerudsletta 2016“ , 2016/05,NORVEGIJA, OSLAS

„Expo sertifikatas LT“ ŪM„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

InstitucijųpriemonėsVersli Lietuva

„Tarptautiškumas LT“ VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;-Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems eksportuotiir norintiems išsiplėsti įnaujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiemseksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ VL„Naujos galimybės LT“ VL Versli Lietuva- verslo misija;

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų pagalbarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

Page 164: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

163

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksportoskatinimo priemonėmsvykdyti“

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM - Potencialiai:Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas)

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM - Potencialiai:Asocijuotų įmonių grupiųinformavimo apie ES produkcijąkampanijos rėmimas (ES + ūkiosubjekto lėšos)

Susisiekimoministerija

SMValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD 2 pažintiniai turai Lietuvoje,skirti Norvegijos žurnalistamsir kelionių organizatoriams

DalyvavimasReiselivsmessenparodoje

Kompleksinių rinkodarospriemonių įgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos, dalyvavimasparodoje(Reiselivsmessen) irkituose turizmoskatinimo renginiuose irpan.

Kompleksiniųrinkodaros priemoniųįgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y.turizmo skatinimorenginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos,dalyvavimas parodoje(Reiselivsmessen) irkituose turizmo

Page 165: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

164

Turizmo galimybiųpristatymo renginys

2 pažintiniai turaiLietuvoje, skirti Švedijosžurnalistams ir kelioniųorganizatoriams

skatinimo renginiuoseir pan.

2 pažintiniai turaiLietuvoje, skirtiNorvegijosžurnalistams irkelioniųorganizatoriams

Turizmo galimybiųpristatymo renginys

Mokslo,inovacijų irtechnologijųagentūra

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

„MTEP rezultatųkomercinimo irtarptautiškumo skatinimas“

MITA Tarptautinių MTEP projektųpagal programą „Eureka“įgyvendinimo skatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programose skatinimas(finansinė parama, paraiškųrengimo konsultacijos irmokymai, dalyvavimorenginiuose užsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklo pristatymasužsienyje (mokslo misijos,mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugos

Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programoseskatinimas (finansinėparama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai,dalyvavimo renginiuoseužsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos, moksloinstitucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Dalyvavimotarptautinėse MTEPprogramoseskatinimas (finansinėparama, paraiškųrengimo konsultacijosir mokymai,dalyvavimorenginiuose užsienyjeišlaidų apmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos,mokslo institucijųdarbuotojų stažuotėsužsienyje)

Page 166: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

165

ir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos irrenginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

InvestuokLietuvoje

IL 2 vizitai:-NFLB SummerConference;-ONS Norway.

VOKIETIJADiplomatinėspriemonėsŽmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatasDiplomatas ekonomistasKomercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

URMURMURMŪMŽŪMSMURM

+-+++-7

+-+++-?

Vizitai

ŽŪM – planuojami 2 vizitai(dalyvavimas tarptautinėježemės ūkio ir maisto parodoje„Žalioji savaitė“ ir Biofach2016).

Paramosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“ ŪM 23 vizitai: Asociacija „Infobalt“- ParodaCeBIT; Versli Lietuva - Paroda CeBIT;

9 vizitai: Asociacija „Infobalt“verslo misija;

Page 167: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

166

Versli Lietuva –INTERSOLAR; Versli Lietuva - GLOBALAUTOMOTIVE; Versli Lietuva – verslo misija; Vilniaus prekybos, pramonės iramatų rūmai - ParodaLightandBuilding; Lietuvos verslo konfederacija –verslo misija;Litmea - Paroda ISM 2016; Lietuvos aprangos ir tekstilėsįmonių asociacija – Panorama; Lietuvos aprangos ir tekstilėsįmonių asociacija - „Heimtextil“; Lietuvos aprangos ir tekstilėsįmonių asociacija - paroda„Ambiente“ 2016; Panevėžio prekybos, pramonėsir amatų rūmai - paroda„Ambiente“ 2016; Panevėžio prekybos, pramonėsir amatų rūmai -Paroda Glasstec-2016; Panevėžio prekybos, pramonėsir amatų rūmai -Paroda Domotex; Panevėžio prekybos, pramonėsir amatų rūmai -ParodaMunichfabric; Lietuvos pramoninkųkonfederacija - HANNOVERMESSE 2016; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - paroda„Ambiente“ 2016; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - Spaudospramonės verslo misija;

Asociacija „Infobalt“ -Paroda CeBIT; Versli Lietuva - ParodaCeBIT; Lietuvos gynybos irsaugumo pramonėsasociacija – IWA; Lietuvos aprangos irtekstilės įmonių asociacija –Panorama; Lietuvos aprangos irtekstilės įmonių asociacija -„Heimtextil“; Panevėžio prekybos,pramonės ir amatų rūmai -paroda „Ambiente“ 2017; Lietuvos pramoninkųkonfederacija - HANNOVERMESSE 2017; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) -paroda „Ambiente“ 2017.

Page 168: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

167

Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) -„BAUMESSE BIELEFELD2016“; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - „BAUTEC2016“; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - „FARBE –AUSBAU & FASSADE 2016“; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) -„INVENTA - ART OF LIVING2016“; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - „BAUEN2016“.

„Expo sertifikatas LT“ ŪM„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

InstitucijųpriemonėsVersli Lietuva

„Tarptautiškumas LT“ VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems eksportuotiir norintiems išsiplėsti įnaujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiemseksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ VL

Page 169: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

168

„Naujos galimybės LT“ VL Versli Lietuva - Paroda CeBIT; Versli Lietuva –INTERSOLAR; Versli Lietuva - GLOBALAUTOMOTIVE; Versli Lietuva – verslo misija.

Versli Lietuva - ParodaCeBIT.

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų pagalbarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksportoskatinimo priemonėmsvykdyti“

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Eksporto klubai;

Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM „Žalioji savaitė“ Vokietijoje(Berlynas)„Biofach 2016“ Vokietija(Niurbergas)

(Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas))

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM - Potencialiai:Asocijuotų įmonių grupiųinformavimo apie ES produkcijąkampanijos rėmimas (ES + ūkiosubjekto lėšos)

Page 170: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

169

Susisiekimoministerija

SM Tarptautinio transportoforumo (ITF) kasmetinisministrų susitikimas (Leipcigas,Vokietija), 2016 m. II ketv(gegužė). Paroda "InnoTrans 2016"(Berlynas), 2016 m. III ketv.

Asociacija „Lineka“ irSusisiekimo ministerija:2017 m. gegužės 9-12dienomis MiuncheneTransporto ir Logistikosparoda.

ValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD Kompleksinių rinkodarospriemonių įgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai(RoadShow), e-rinkodara,reklamos kampanijos, turizmoskatinimo renginiai ir pan.

Dalyvavimas ITB ir IMEXparodose

Turizmo galimybių pristatymorenginys

4 pažintiniai turai Lietuvoje,skirti Vokietijos žurnalistamsir kelionių organizatoriams

Kompleksinių rinkodarospriemonių įgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos, turizmoskatinimo renginiai irpan.

Dalyvavimas ITB ir IMEXparodose

Turizmo galimybiųpristatymo renginys

4 pažintiniai turaiLietuvoje, skirtiVokietijos žurnalistamsir kelioniųorganizatoriams

Kompleksiniųrinkodaros priemoniųįgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y.turizmo skatinimorenginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos, turizmoskatinimo renginiai irpan.

Dalyvavimas ITB irIMEX parodose

Turizmo galimybiųpristatymo renginys

3 pažintiniai turaiLietuvoje, skirtiVokietijosžurnalistams irkelioniųorganizatoriams

Mokslo,inovacijų ir

Page 171: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

170

technologijųagentūra

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

„MTEP rezultatųkomercinimo irtarptautiškumo skatinimas“

MITA Tarptautinių MTEP projektųpagal programą „Eureka“įgyvendinimo skatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programose skatinimas(finansinė parama, paraiškųrengimo konsultacijos irmokymai, dalyvavimorenginiuose užsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklo pristatymasužsienyje (mokslo misijos,mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugosir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programoseskatinimas (finansinėparama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai,dalyvavimo renginiuoseužsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos, moksloinstitucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimotarptautinėse MTEPprogramoseskatinimas (finansinėparama, paraiškųrengimo konsultacijosir mokymai,dalyvavimorenginiuose užsienyjeišlaidų apmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos,mokslo institucijųdarbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos irrenginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

Page 172: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

171

InvestuokLietuvoje

IL 3 vizitai:-Gamescom;-12thAnnualManufacturingStrategiesSummit;-IndustryForumAutomotive.

JUNGTINĖKARALYSTĖDiplomatinėspriemonėsŽmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatasDiplomatas ekonomistasKomercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

URMURMURMŪMŽŪMSMURM

+--+--3

+--+--?

Vizitai

Paramosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“ 2015 m. : Versli Lietuva-DSEI;

- Lietuvos maistoeksportuotojų asociacija:verslo misija – tbc.

ŪM 7 vizitai: Asociacija „Infobalt“ - verslomisija; Asociacija „Infobalt“ - ParodaBETT; Asociacija „Infobalt“ - ParodaWebsummit; Asociacija „Infobalt“ - ParodaThebusinessshow; Versli Lietuva – verslo misija; Versli Lietuva - ECOBUILD2016; Lietuvos verslo konfederacija -Paroda NATURAL & ORGANICPRODUCTS EUROPE.

5 vizitai: Asociacija „Infobalt“ -verslo misija; Asociacija „Infobalt“ -Paroda BETT; Versli Lietuva -ECOBUILD 2017; Lietuvos žemės ūkio irmaisto produktų rinkosreguliavimo agentūra -Paroda IFE; Nacionalinė SPAasociacija - ParodaWorldTravel Market.

„Expo sertifikatas LT“ ŪM

Page 173: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

172

„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

InstitucijųpriemonėsVersli Lietuva

„Tarptautiškumas LT“ VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems eksportuotiir norintiems išsiplėsti įnaujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiemseksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ VL„Naujos galimybės LT“ 2015 m. : Versli Lietuva-DSEI;

VL Versli Lietuva – verslo misija; Versli Lietuva - ECOBUILD2016.

Versli Lietuva -ECOBUILD 2017.

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų pagalbarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksporto

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Eksporto klubai;

Page 174: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

173

skatinimo priemonėmsvykdyti“

- Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM - Potencialiai:Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas)

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM - Potencialiai:Asocijuotų įmonių grupiųinformavimo apie ES produkcijąkampanijos rėmimas (ES + ūkiosubjekto lėšos)

Susisiekimoministerija

SMValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD Kompleksinių rinkodarospriemonių įgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai(RoadShow), e-rinkodara,reklamos kampanijos, turizmoskatinimo renginiai ir pan.

Dalyvavimas WTM parodoje Turizmo galimybių pristatymo

renginys 4 pažintiniai turai Lietuvoje,

skirti JK žurnalistams irkelionių organizatoriams

Kompleksinių rinkodarospriemonių įgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos, turizmoskatinimo renginiai irpan.

Dalyvavimas WTMparodoje

Turizmo galimybiųpristatymo renginys

4 pažintiniai turaiLietuvoje, skirti JK

Kompleksiniųrinkodaros priemoniųįgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y.turizmo skatinimorenginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos, turizmoskatinimo renginiai irpan.

Dalyvavimas WTMparodoje

3 pažintiniai turaiLietuvoje, skirti JKžurnalistams ir

Page 175: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

174

žurnalistams ir kelioniųorganizatoriams

kelioniųorganizatoriams

Mokslo,inovacijų irtechnologijųagentūra

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

„MTEP rezultatųkomercinimo irtarptautiškumo skatinimas“

MITA Tarptautinių MTEP projektųpagal programą „Eureka“įgyvendinimo skatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programose skatinimas(finansinė parama, paraiškųrengimo konsultacijos irmokymai, dalyvavimorenginiuose užsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklo pristatymasužsienyje (mokslo misijos,mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugosir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programoseskatinimas (finansinėparama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai,dalyvavimo renginiuoseužsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos, moksloinstitucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimotarptautinėse MTEPprogramoseskatinimas (finansinėparama, paraiškųrengimo konsultacijosir mokymai,dalyvavimorenginiuose užsienyjeišlaidų apmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos,mokslo institucijųdarbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos ir

Page 176: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

175

renginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

InvestuokLietuvoje

IL 2 vizitai:The SPEOffshoreEuropeConferenceandExhibition;TheLawyer.

UKRAINADiplomatinėspriemonėsŽmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatasDiplomatas ekonomistasKomercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

URMURMURMŪMŽŪMSMURM

+--+--10

+--+--?

Vizitai

ŽŪM – planuojami 1-2 vizitaiParamosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“2015 m. – 4 vizitai : Lietuvos gynybos irsaugumo pramonės asociacija– verslo misija; Lietuvos gynybos irsaugumo pramonės asociacija– verslo misija; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - „BUD-EXPO AUTUMN 2015“;

Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) -

ŪM 4 vizitai: Asociacija „Infobalt“ - verslomisija; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) -„STROYTEH 2016“; Lietuvos pramonininkųkonfederacija - „BUILDTECH2016“; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - „ODESSAHOME 2016“.

Page 177: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

176

„WOODEN HOUSEBUILDING 2015“.„Expo sertifikatas LT“ ŪM„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

InstitucijųpriemonėsVersli Lietuva

„Tarptautiškumas LT“ VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems eksportuotiir norintiems išsiplėsti įnaujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiemseksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ VL„Naujos galimybės LT“ VL

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų pagalbarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksporto

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Eksporto klubai;

Page 178: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

177

skatinimo priemonėmsvykdyti“

- Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM - Potencialiai:Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas)

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM - Potencialiai:Asocijuotų įmonių grupiųinformavimo apie ES produkcijąkampanijos rėmimas (ES + ūkiosubjekto lėšos)

Susisiekimoministerija

SM Transporto savaitė "Inter-TRANSPORT" (Odesa,Ukraina), II ketv.

ValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD 2 turizmo galimybiųpristatymo renginiai

3 pažintiniai turai Lietuvoje,skirti Ukrainos žurnalistams irkelionių organizatoriams

1 renginys (RoadShow)

2 turizmo galimybiųpristatymo renginiai

3 pažintiniai turaiLietuvoje, skirtiUkrainos žurnalistams irkelionių organizatoriams

1 renginys (RoadShow)

2 turizmo galimybiųpristatymo renginiai

3 pažintiniai turaiLietuvoje, skirtiUkrainos žurnalistamsir kelioniųorganizatoriams

1 renginys(RoadShow)

Mokslo,inovacijų irtechnologijųagentūra

Page 179: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

178

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

„MTEP rezultatųkomercinimo irtarptautiškumo skatinimas“

MITA Tarptautinių MTEP projektųpagal programą „Eureka“įgyvendinimo skatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programose skatinimas(finansinė parama, paraiškųrengimo konsultacijos irmokymai, dalyvavimorenginiuose užsienyje išlaidųapmokėjimas)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugosir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programoseskatinimas (finansinėparama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai,dalyvavimo renginiuoseužsienyje išlaidųapmokėjimas)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimotarptautinėse MTEPprogramoseskatinimas (finansinėparama, paraiškųrengimo konsultacijosir mokymai,dalyvavimorenginiuose užsienyjeišlaidų apmokėjimas)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos irrenginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

InvestuokLietuvoje

ILPRANCŪZIJADiplomatinėspriemonėsŽmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatas

URMURM

--

--

Page 180: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

179

Diplomatas ekonomistasKomercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

URMŪMŽŪMSMURM

++--6

++--?

Vizitai

ŽŪM – planuojamas 1Paramosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“2015 m. - 2 vizitai: Lietuvos gynybos irsaugumo pramonės asociacija– Milipol; Lietuvos gynybos irsaugumo pramonės asociacija– EUROSATORI.

Lietuvos maistoeksportuotojų asociacija –tbc.

ŪM 9 vizitai: Versli Lietuva – PLAY TIME; Versli Lietuva – PLAY TIME; Versli Lietuva -MAISON&OBJET; Lietuvos žemės ūkio ir maistoproduktų rinkos reguliavimoagentūra - Paroda SIAL Paris; Lietuvos aprangos ir tekstilėsįmonių asociacija -„Maison&Objet“; Lietuvos aprangos ir tekstilėsįmonių asociacija -„Maison&Objet“; Lietuvos aprangos ir tekstilėsįmonių asociacija -„PremierVision“; Panevėžio prekybos, pramonėsir amatų rūmai - Paroda Maison etobjet; Lietuvos pramoninkųkonfederacija - MIDESTTheworld'sleadingindustrialsubcontractingshow 2016.

1 vizitas: Lietuvos aprangos irtekstilės įmonių asociacija -„PremierVision“.

„Expo sertifikatas LT“ ŪM„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

Institucijųpriemonės

Page 181: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

180

Versli Lietuva - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems eksportuotiir norintiems išsiplėsti įnaujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiemseksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Tarptautiškumas LT“ VL„Akademija LT“ VL„Naujos galimybės LT“ VL Versli Lietuva – PLAY TIME;

Versli Lietuva – PLAY TIME; Versli Lietuva -MAISON&OBJET.

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų atskirosešalyse finansinė paramarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksportoskatinimo priemonėmsvykdyti“

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Eksporto klubai;

Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

Page 182: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

181

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM ,,Sial Paris 2016“ Prancūzija(Paryžius)

(Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas))

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM - Potencialiai:Asocijuotų įmonių grupiųinformavimo apie ES produkcijąkampanijos rėmimas (ES + ūkiosubjekto lėšos)

Susisiekimoministerija

SMValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD Dalyvavimas parodoje SalonMondial du Tourisme

2 pažintiniai turai Lietuvoje,skirti JK žurnalistams irkelionių organizatoriams

Kompleksinių rinkodarospriemonių įgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y. turizmoskatinimo renginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos, dalyvavimasparodoje Salon Mondialdu Tourisme, turizmoskatinimo renginiai irpan.

Turizmo galimybiųpristatymo renginys

2 pažintiniai turaiLietuvoje, skirti JKžurnalistams ir kelioniųorganizatoriams

Kompleksiniųrinkodaros priemoniųįgyvendinimas(turizmo atstovavimopaslaugos), t.y.turizmo skatinimorenginiai(RoadShow), e-rinkodara, reklamoskampanijos,dalyvavimas parodojeSalon Mondial duTourisme, turizmoskatinimo renginiai irpan.

Turizmo galimybiųpristatymo renginys

2 pažintiniai turaiLietuvoje, skirti JK

Page 183: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

182

žurnalistams irkelioniųorganizatoriams

Mokslo,inovacijų irtechnologijųagentūra

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

„MTEP rezultatųkomercinimo irtarptautiškumo skatinimas“

MITA Tarptautinių MTEP projektųpagal programą „Eureka“įgyvendinimo skatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programose skatinimas(finansinė parama, paraiškųrengimo konsultacijos irmokymai, dalyvavimorenginiuose užsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklo pristatymasužsienyje (mokslo misijos,mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugosir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programoseskatinimas (finansinėparama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai,dalyvavimo renginiuoseužsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos, moksloinstitucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimotarptautinėse MTEPprogramoseskatinimas (finansinėparama, paraiškųrengimo konsultacijosir mokymai,dalyvavimorenginiuose užsienyjeišlaidų apmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos,mokslo institucijųdarbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos ir

Page 184: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

183

renginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

InvestuokLietuvoje

ILJAVDiplomatinėspriemonėsŽmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatas

Diplomatas ekonomistasKomercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

URMURM

URMŪMŽŪMSMURM

++ (Niujorkas)+ (Čikaga)+-+-23

++(Niujorkas)+ (Čikaga)+-+-?

VizitaiŽŪM – planuojamas 1

Paramosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“Lietuvos maistoeksportuotojų asociacijaverslo misija – tbc.

ŪM 6 vizitai: Versli Lietuva – TheInternational ConsumerElectronics Show (InternationalCES) 2016; Versli Lietuva – JAV IT verslomisija; Versli Lietuva – verslo misija; Vilniaus prekybos, pramonės iramatų rūmai – verslo misija; Lietuvos gynybos ir saugumopramonės asociacija – SHOT ; Panevėžio prekybos, pramonėsir amatų rūmai – verslo misija.

4 vizitai: Asociacija „Infobalt“ –verslo misija; Versli Lietuva – TheInternational ConsumerElectronics Show(International CES) 2017; Versli Lietuva – JAV ITverslo misija; Lietuvos gynybos irsaugumo pramonėsasociacija – SHOT .

„Expo sertifikatas LT“ ŪM„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

Page 185: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

184

InstitucijųpriemonėsVersli Lietuva

„Tarptautiškumas LT“ VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems eksportuotiir norintiems išsiplėsti įnaujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiemseksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ VL„Naujos galimybės LT“ VL Versli Lietuva – The

International ConsumerElectronics Show (InternationalCES) 2016; Versli Lietuva – JAV IT verslomisija; Versli Lietuva – verslo misija.

Versli Lietuva – TheInternational ConsumerElectronics Show(International CES) 2017; Versli Lietuva – JAV ITverslo misija.

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų pagalbarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksporto

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Eksporto klubai;

-

Page 186: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

185

skatinimo priemonėmsvykdyti“

Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM ,,SummerFancyFoodShow2016“, JAV (Niujorkas)

(Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas))

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM ES mėsos produktųinformavimo ir skatinimoprograma JAV ir Artimųjų Rytųir Šiaurės Afrikos rinkose ((868222 Eur) ES + ūkio subjektolėšos), Lietuvos mėsosperdirbėjų asociacija

Europos spiritinių gėrimų susaugoma geografine nuoroda irvynų su nuoroda į vyniniųvynuogių veisles informavimo irskatinimo trečiose šalyseprograma (pareiškėjas –Asociacija Baltijos gėrimųpramonės aljansas) vykdomanuo 2014 m. liepos 16 d.Programos trukmė – 3 metai.Šiuo metu vyksta antrųprogramos metų pirmas veiklosketvirtis. Tikslinės valstybės -JAV, Vidurio Rytai (Izraelis,Libanas, Turkija), Kinija.Programos biudžetas – 3 547611 Eur.

Europos spiritinių gėrimųsu saugoma geografinenuoroda ir vynų su nuorodaį vyninių vynuogių veislesinformavimo ir skatinimotrečiose šalyse programa(pareiškėjas – AsociacijaBaltijos gėrimų pramonėsaljansas) vykdoma nuo2014 m. liepos 16 d.Programos trukmė – 3metai. Šiuo metu vykstaantrų programos metųpirmas veiklos ketvirtis.Tikslinės valstybės - JAV,Vidurio Rytai (Izraelis,Libanas, Turkija), Kinija.Programos biudžetas – 3547 611 Eur.

Rusijos embargo planopriemonė „Prisidėti verčiantklausimynus, teisės aktus irkitus dokumentus,

ŽŪM Pagal poreikį Pagal poreikį

Page 187: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

186

reikalingus eksportoleidimams gauti beiorganizuojant su eksportoleidimų gavimu susijusiųoficialių trečiųjų šaliųkompetentingų institucijųatstovų vizitus“

Susisiekimoministerija

SMValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD 1 pažintinis turas Lietuvoježurnalistams

1 pažintinis turas Lietuvojekelionių organizatoriams

Dalyvavimas ASTA(AmericanSocietyofTravelAgents)metiniame renginyje

Dalyvavimas VEMEX (VisitEuropeMedia Exchange)kontaktų mugėje

1 pažintinis turasLietuvoje žurnalistams

1 pažintinis turasLietuvoje kelioniųorganizatoriams

Dalyvavimas ASTA(AmericanSocietyofTravelAgents)metiniame renginyje

Dalyvavimas VEMEX(Visit EuropeMediaExchange) kontaktųmugėje

1 pažintinis turasLietuvoježurnalistams

1 pažintinis turasLietuvoje kelioniųorganizatoriams

Dalyvavimas ASTA(AmericanSocietyofTravelAgents) metiniamerenginyje JAV

Dalyvavimas VEMEX(Visit EuropeMediaExchange) kontaktųmugėje

Mokslo,inovacijų irtechnologijųagentūra

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Įvairūs projektai MITA Open R&D tinklo pristatymasužsienyje (mokslo misijos,

Open R&D tinklopristatymas užsienyje

Open R&D tinklopristatymas užsienyje

Page 188: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

187

mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugosir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

(mokslo misijos, moksloinstitucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

(mokslo misijos,mokslo institucijųdarbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos irrenginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

InvestuokLietuvoje

IL 1 vizitas:-RoboBusiness.

KINIJADiplomatinėspriemonėsŽmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatasDiplomatas ekonomistasKomercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

URMURMURMŪMŽŪMSMURM

+-++++1

+-++++?

Vizitai

ŽŪM – planuojami 2Paramosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“ ŪM 2 vizitai: Lietuvos žemės ūkio ir maistoproduktų rinkos reguliavimoagentūra - Paroda SIAL CHINA;

Page 189: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

188

Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - Spaudospramonės verslo misija į Kiniją.

„Expo sertifikatas LT“ ŪM„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

InstitucijųpriemonėsVersli Lietuva

„Tarptautiškumas LT“ VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems eksportuotiir norintiems išsiplėsti įnaujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiemseksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ VL„Naujos galimybės LT“ VL

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų pagalbarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksporto

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;

Page 190: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

189

skatinimo priemonėmsvykdyti“

- Eksporto klubai;Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM ,,SialChina 2016“ Kinija(Šanchajus)

(Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas))

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM Baltijos regiono mėsos ir mėsosproduktų skatinimo trečiosešalyse programa (pareiškėjas –Lietuvos maisto pramoninkųkonfederacija), vykdoma nuo2013 m. liepos 22 d. Programostrukmė – 3 metai. Šiuo metuvyksta trečių programos metųpirmas veiklos ketvirtis.Tikslinės valstybės – Rusija irKinija. Programos biudžetas – 3996 041 Eur.

Europos spiritinių gėrimų susaugoma geografine nuoroda irvynų su nuoroda į vyniniųvynuogių veisles informavimo irskatinimo trečiose šalyseprograma (pareiškėjas –Asociacija Baltijos gėrimųpramonės aljansas) vykdomanuo 2014 m. liepos 16 d.Programos trukmė – 3 metai.Šiuo metu vyksta antrųprogramos metų pirmas veiklosketvirtis. Tikslinės valstybės -JAV, Vidurio Rytai (Izraelis,Libanas, Turkija), Kinija.

Europos spiritinių gėrimųsu saugoma geografinenuoroda ir vynų su nuorodaį vyninių vynuogių veislesinformavimo ir skatinimotrečiose šalyse programa(pareiškėjas – AsociacijaBaltijos gėrimų pramonėsaljansas) vykdoma nuo2014 m. liepos 16 d.Programos trukmė – 3metai. Šiuo metu vykstaantrų programos metųpirmas veiklos ketvirtis.Tikslinės valstybės - JAV,Vidurio Rytai (Izraelis,Libanas, Turkija), Kinija.Programos biudžetas – 3547 611 Eur.

Page 191: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

190

Programos biudžetas – 3 547611 Eur.

Rusijos embargo planopriemonė „Prisidėti verčiantklausimynus, teisės aktus irkitus dokumentus,reikalingus eksportoleidimams gauti beiorganizuojant su eksportoleidimų gavimu susijusiųoficialių trečiųjų šaliųkompetentingų institucijųatstovų vizitus“

ŽŪM Pagal poreikį Pagal poreikį

Susisiekimoministerija

SM Paroda "China-Eurasia Expo"(Urumčis, Kinija), III ketv. Šilko kelio tarptautinislogistikos forumas-paroda(Lianjunganis), 2016 m. IV ketv.

ValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD 1 turizmo galimybiųpristatymo renginysambasadoje

dalyvavimas parodoje HongKonge

dalyvavimas renginiuose 16+1(CEEC’s formatas)

kartu su 16+1 (CEEC’sformatas) dalyvautididžiausioje Kinijos parodoje

1 pažintinis turas Lietuvoje,skirtas Kinijos žurnalistams

1 turizmo galimybiųpristatymo renginysambasadoje

dalyvavimas renginiuose16+1 (CEEC’s formatas)

kartu su 16+1 (CEEC’sformatas) dalyvautididžiausioje Kinijosparodoje

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtas Kinijosžurnalistams

1 turizmo galimybiųpristatymo renginysambasadoje

dalyvavimasrenginiuose 16+1(CEEC’s formatas)

kartu su 16+1(CEEC’s formatas)dalyvauti didžiausiojeKinijos parodoje

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtasKinijos žurnalistams

Page 192: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

191

1 pažintinis turas Lietuvoje,skirtas Kinijos kelioniųorganizatoriams

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtas Kinijoskelionių organizatoriams

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtasKinijos kelioniųorganizatoriams

Mokslo,inovacijų irtechnologijųagentūra

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Įvairūs projektai/stažuotės MITA Open R&D tinklo pristatymasužsienyje (mokslo misijos,mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugosir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Įmonių stažuotė Kinijosmokslo parkuose

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos, moksloinstitucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmonių stažuotėsužsienio akseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos,mokslo institucijųdarbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos irrenginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

InvestuokLietuvoje

ILIZRAELISDiplomatinėspriemonėsŽmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatasDiplomatas ekonomistas

URMURMURM

+--

+--

Page 193: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

192

Komercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

ŪMŽŪMSMURM

+--3

+--?

Vizitai

Paramosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“2015 m. - 1 vizitas: Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) –spaudos pramonės verslomisija.

ŪM 3 vizitai: Nacionalinė SPA asociacija -Turizmo paslaugų verslo misija; Lietuvos verslo konfederacija –verslo misija; Panevėžio prekybos, pramonėsir amatų rūmai – verslo misija.

1 vizitas: Vilniaus prekybos,pramonės ir amatų rūmai –verslo misija.

„Expo sertifikatas LT“ ŪM„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

InstitucijųpriemonėsVersli Lietuva

„Tarptautiškumas LT“ VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems eksportuotiir norintiems išsiplėsti įnaujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiemseksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ VL„Naujos galimybės LT“ VL

Page 194: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

193

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų pagalbarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksportoskatinimo priemonėmsvykdyti“

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM - Potencialiai:Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas)

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM Europos spiritinių gėrimų susaugoma geografine nuoroda irvynų su nuoroda į vyniniųvynuogių veisles informavimo irskatinimo trečiose šalyseprograma (pareiškėjas –Asociacija Baltijos gėrimųpramonės aljansas) vykdomanuo 2014 m. liepos 16 d.Programos trukmė – 3 metai.Šiuo metu vyksta antrųprogramos metų pirmas veiklosketvirtis. Tikslinės valstybės -JAV, Vidurio Rytai (Izraelis,Libanas, Turkija), Kinija.

Europos spiritinių gėrimųsu saugoma geografinenuoroda ir vynų su nuorodaį vyninių vynuogių veislesinformavimo ir skatinimotrečiose šalyse programa(pareiškėjas – AsociacijaBaltijos gėrimų pramonėsaljansas) vykdoma nuo2014 m. liepos 16 d.Programos trukmė – 3metai. Šiuo metu vykstaantrų programos metųpirmas veiklos ketvirtis.Tikslinės valstybės - JAV,Vidurio Rytai (Izraelis,

Page 195: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

194

Programos biudžetas – 3 547611 Eur.

Libanas, Turkija), Kinija.Programos biudžetas – 3547 611 Eur.

Rusijos embargo planopriemonė „Prisidėti verčiantklausimynus, teisės aktus irkitus dokumentus,reikalingus eksportoleidimams gauti beiorganizuojant su eksportoleidimų gavimu susijusiųoficialių trečiųjų šaliųkompetentingų institucijųatstovų vizitus“

ŽŪM Pagal poreikį Pagal poreikį

Susisiekimoministerija

SMValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD Dalyvavimas parodoje IMTM 1 pažintinis turas Lietuvoje,

skirtas Izraelio žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje,

skirtas Izraelio kelioniųorganizatoriams

Dalyvavimas parodojeIMTM

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtas Izraeliožurnalistams

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtas Izraeliokelionių organizatoriams

Dalyvavimas parodojeIMTM

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtasIzraelio žurnalistams

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtasIzraelio kelioniųorganizatoriams

Mokslo,inovacijų irtechnologijųagentūra

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Page 196: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

195

„MTEP rezultatųkomercinimo irtarptautiškumo skatinimas“

MITA Tarptautinių MTEP projektųpagal programą „Eureka“įgyvendinimo skatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Tarptautinių MTEPprojektų pagal programą„Eureka“ įgyvendinimoskatinimas.

Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programose skatinimas(finansinė parama, paraiškųrengimo konsultacijos irmokymai, dalyvavimorenginiuose užsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklo pristatymasužsienyje (mokslo misijos,mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugosir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimo tarptautinėseMTEP programoseskatinimas (finansinėparama, paraiškų rengimokonsultacijos ir mokymai,dalyvavimo renginiuoseužsienyje išlaidųapmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos, moksloinstitucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Dalyvavimotarptautinėse MTEPprogramoseskatinimas (finansinėparama, paraiškųrengimo konsultacijosir mokymai,dalyvavimorenginiuose užsienyjeišlaidų apmokėjimas)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos,mokslo institucijųdarbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos irrenginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

InvestuokLietuvoje

ILJAPONIJADiplomatinėspriemonės

Page 197: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

196

Žmogiškiejiresursai

AmbasadaKonsulatasDiplomatas ekonomistasKomercijos atašėŽemės ūkio atašėTransporto atašėGarbės konsulas

URMURMURMŪMŽŪMSMURM

+-----2

+-----?

Vizitai

ŽŪM – planuojama 1Paramosversluipriemonės

„Naujos galimybės LT“ ŪM 4 vizitai: Versli Lietuva - INTERIORLIFE STYLE TOKYO; Versli Lietuva – IFFT; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - Spaudospramonės 1 verslo misija; Lietuvos pramonininkųkonfederacija (LPK) - Spaudospramonės 2 verslo misija.

1 vizitas: Panevėžio prekybos,pramonės ir amatų rūmai –verslo misija.

„Expo sertifikatas LT“ ŪM„Expo konsultantas LT“ ŪM„Verslo klasteris“ ŪM“Faktoringas LT“ ŪM

InstitucijųpriemonėsVersli Lietuva

„Tarptautiškumas LT“ VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas;- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;- Eksporto auditas: pradedantiemseksportuoti ir norintiems išsiplėstiį naujas rinkas.

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimo priemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems eksportuoti

- Klasterių kūrimosiinicijavimas;- Verslo misijos adhocLietuvoje ir užsienyje;- Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje;- Eksporto klubai;- Rinkų pažinimopriemonė;

Eksporto auditas:pradedantiems

Page 198: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

197

ir norintiems išsiplėsti įnaujas rinkas.

eksportuoti ir norintiemsišsiplėsti į naujas rinkas.

„Akademija LT“ VL„Naujos galimybės LT“ VL Versli Lietuva - INTERIOR

LIFE STYLE TOKYO; Versli Lietuva – IFFT.

Užsienioreikalųministerija

Ekonominių projektų URMir diplomatinėse atstovybėsefinansavimas

URM

LR garbės konsulų pagalbarenginių organizavimui

URM

Žemės ūkioministerija

,,Rinkos reguliavimopriemonių administravimas“veiklos sritis ,,Eksportoskatinimo priemonėmsvykdyti“

ŽŪM Potencialiai:- Verslo misijos adhoc Lietuvojeir užsienyje;- Eksporto klubai;

Rinkų pažinimo priemonė perdalyvavimą parodose (LTstendas);

-

,,Parama tarptautinėmsžemės ūkio parodoms,prekybos mugėms,konkursams organizuoti irdalyvauti“

ŽŪM ,,FoodexJapan 2016“ Japonija(Tokijas)

(Įmonių dalyvavimo parodoserėmimas (stendo, parodos plotodalies išlaidų padengimas))

„Žemės ūkio produktamsskirtų informavimo irpardavimo skatinimoveiksmų vidaus rinkoje irtrečiosiose šalyse paramosschema“

ŽŪM - Potencialiai:Asocijuotų įmonių grupiųinformavimo apie ES produkcijąkampanijos rėmimas (ES + ūkiosubjekto lėšos)

Rusijos embargo planopriemonė „Prisidėti verčiantklausimynus, teisės aktus ir

ŽŪM Pagal poreikį Pagal poreikį

Page 199: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

198

kitus dokumentus,reikalingus eksportoleidimams gauti beiorganizuojant su eksportoleidimų gavimu susijusiųoficialių trečiųjų šaliųkompetentingų institucijųatstovų vizitus“

Susisiekimoministerija

SMValstybinisTurizmoDepartamentas

„Nacionalinių turizmomaršrutų, trasų ir produktųrinkodara bei turizmoženklinimo infrastruktūrosplėtra“

VTD Kompleksinių rinkodarospriemonių vykdymasJaponijos rinkoje

1 turizmo galimybiųpristatymo renginysambasadoje

dalyvavimas JATA parodojeTokijuje

1 renginys (RoadShow)keliuose Japonijos miestuosebendradarbiaujant su Latvijair Estija

1 pažintinis turas Lietuvoje,skirtas Japonijos žurnalistams

1 pažintinis turas Lietuvoje,skirtas Japonijos kelioniųorganizatoriams

Kompleksinių rinkodarospriemonių vykdymasJaponijos rinkoje

1 turizmo galimybiųpristatymo renginysambasadoje

dalyvavimas JATAparodoje Tokijuje

1 renginys (RoadShow)keliuose Japonijosmiestuosebendradarbiaujant suLatvija ir Estija

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtasJaponijos žurnalistams

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtasJaponijos kelioniųorganizatoriams

Kompleksiniųrinkodaros priemoniųvykdymas Japonijosrinkoje

1 turizmo galimybiųpristatymo renginysambasadoje

dalyvavimas JATAparodoje Tokijuje

1 renginys(RoadShow) keliuoseJaponijos miestuosebendradarbiaujant suLatvija ir Estija

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtasJaponijosžurnalistams

1 pažintinis turasLietuvoje, skirtasJaponijos kelioniųorganizatoriams

Page 200: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

199

Mokslo,inovacijų irtechnologijųagentūra

„Inopatentas LT“ MITA Finansinė parama išradimamspatentuoti / dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Finansinė paramaišradimams patentuoti /dizainui registruoti.

Įvairūs projektai MITA Open R&D tinklo pristatymasužsienyje (mokslo misijos,mokslo institucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinė plėtra(partnerių paieškos paslaugosir renginiai, konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos, moksloinstitucijų darbuotojųstažuotės užsienyje)

Startuolių plėtra (užsieniopartnerių paieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partnerių paieškospaslaugos ir renginiai,konsultacijos,dalyvavimas parodose)

Open R&D tinklopristatymas užsienyje(mokslo misijos,mokslo institucijųdarbuotojų stažuotėsužsienyje)

Startuolių plėtra(užsienio partneriųpaieška, įmoniųstažuotės užsienioakseleratoriuose)

Klasterių tarptautinėplėtra (partneriųpaieškos paslaugos irrenginiai,konsultacijos,dalyvavimasparodose)

InvestuokLietuvoje

IL

Page 201: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d
Page 202: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

201

Priedas Nr. 6 Fokus grupių ataskaitosFokus grupių metu buvo naudojama ši metodinė medžiaga:

► PRIEDAI

PRIEDAS 1. REGISTRACIJOS FORMA

Page 203: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

202

PRIEDAS 2. INFORMACIJOS KONFIDENCIALUMO IR TINKAMO PANAUDOJIMO UŽTIKRINIMOFORMA

Page 204: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

203

PRIEDAS 3. DISKUSIJOS KLAUSIMYNAS

Klausimynas

Fokus grupės tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos prioritetinės eksporto rinkose

1. PLĖTROS RINKOS (Švedija, Norvegija, Vokietija, JK, Prancūzija)

Bendras aktualumo vertinimas

1.1. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms Švedijos, Norvegijos, Vokietijos,Prancūzijos ir JK rinkos (vertinant kartu) nesudaro reikšmingos dalies eksporto (bent penktadalio) irgalėtų būti vertinamos kaip nereikšmingos?

1.2. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms minėtų šalių rinkose nematoperspektyvos didinti eksporto pajamų per artimiausius penkis metus?

1.3. Kurios iš minėtų rinkų yra svarbiausios jūsų šių metų eksporto rezultatams? Kurių iš jų perpastaruosius metus svarba padidėjo / sumažėjo? Kas lėmė šį svarbos padidėjimą / sumažėjimą?

1.4. Kokios pagrindinės minėtų rinkų savybės (pvz. rinkos dydis..) apibrėžia minėtų rinkų patrauklumą?Jei galite, įvardinkite, kurios iš jų svarbiausios?

1.5. Kokie pagrindiniai veiksniai ribojo eksporto plėtrą (pvz. ribota paklausa, gamybos pajėgumai,logistikai) minėtose rinkose? Jei galite įvardinkite svarbiausius?

1.6. Kas jūsų nuomone galėjo sumažinti minėtus ribojimus? Kurie viešojo sektoriaus eksporto skatinimoįrankiai, jūsų vertinimu, prisideda prie minėtų ribojimų mažinimo? Kokių priemonių jūsų vertinimųtrūksta?

Konkretūs motyvai, galimybės ir barjerai

1.7. Kokie barjerai lėmė, kad jūsų įmonės nėra įžengus į (vieną / dalį iš) minėtų rinkų? Kurie veiksniaisvarbiausi?

1.8. Kaip manote derėtų spręsti / mažinti minėtus barjerus? Kaip prie to turėtų prisidėti viešojo sektoriauspriemonės (VL paslaugos, ekonominė diplomatija, finansinės priemonės)? Kokių papildomų priemoniųjūsų vertinimu reikia?

1.9. Kurios iš minėtų rinkų manote per ateinančius penkis metus manote taps svarbesnės jūsų eksportui?Kurios manote taps mažiau svarbios?

1.10. Kokie veiksniai, jūsų vertinimu, daugiausiai prisidės prie eksporto plėtros? Jei galite, įvardinkite,svarbiausius?

1.11. Kokie veiksniai / rizikos / grėsmės, jūsų vertinimu, gali lemti eksporto mažėjimą minėtose rinkose?Kurios jūsų vertinimu yra svarbiausios?

1.12. Kokias papildomas galimybes (barjerų sumažėjimą) matote, kurios įgalintų spartesnę eksportoplėtrą?

1.13 Kokios, jūsų vertinimu, viešojo sektoriaus priemonės (VL ar kitų agentūrų paslaugos, ekonominėdiplomatija, finansinė parama) gali veiksmingiausiai prisidėti prie eksporto plėtros minėtose rinkose?

2. PERSPEKTYVINĖS RINKOS (JAV, Kinija, Japonija, Izraelis, Ukraina)

Page 205: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

204

Bendras aktualumo vertinimas

2.1. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms JAV, Kinijos, Japonijos, Izraelio,Ukrainos rinkos (vertinant kartu) nesudaro reikšmingos dalies eksporto (bent penktadalio) ir galėtų būtivertinamos kaip nereikšmingos?

2.2. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms minėtų šalių rinkose nematoperspektyvos didinti eksporto pajamų per artimiausius penkis metus?

2.3. Kurios iš minėtų rinkų yra svarbiausios jūsų šių metų eksporto rezultatams? Kurių iš jų perpastaruosius metus svarba padidėjo / sumažėjo? Kas lėmė šį svarbos padidėjimą / sumažėjimą?

2.4. Kokios pagrindinės minėtų rinkų savybės (pvz. rinkos dydis..) apibrėžia minėtų rinkų patrauklumą?Jei galite, įvardinkite, kurios iš jų svarbiausios?

2.5. Kokie pagrindiniai veiksniai ribojo eksporto plėtrą (pvz. ribota paklausa, gamybos pajėgumai,logistikai) minėtose rinkose? Jei galite įvardinkite svarbiausius?

2.6. Kas jūsų nuomone galėjo sumažinti minėtus ribojimus? Kurie viešojo sektoriaus eksporto skatinimoįrankiai, jūsų vertinimu, prisideda prie minėtų ribojimų mažinimo? Kokių priemonių jūsų vertinimųtrūksta?

Konkretūs motyvai, galimybės ir barjerai

2.7. Kokie barjerai lėmė, kad jūsų įmonės nėra įžengus į (vieną / dalį iš) minėtų rinkų? Kurie veiksniaisvarbiausi?

2.8. Kaip manote derėtų spręsti / mažinti minėtus barjerus? Kaip prie to turėtų prisidėti viešojo sektoriauspriemonės (VL paslaugos, ekonominė diplomatija, finansinės priemonės)? Kokių papildomų priemoniųjūsų vertinimu reikia?

2.9. Kurios iš minėtų rinkų manote per ateinančius penkis metus manote taps svarbesnės jūsų eksportui?Kurios manote taps mažiau svarbios?

2.10. Kokie veiksniai, jūsų vertinimu, daugiausiai prisidės prie eksporto plėtros? Jei galite, įvardinkite,svarbiausius?

2.11. Kokie veiksniai / rizikos / grėsmės, jūsų vertinimu, gali lemti eksporto mažėjimą minėtose rinkose?Kurios jūsų vertinimu yra svarbiausios?

2.12. Kokias papildomas galimybes (barjerų sumažėjimą) matote, kurios įgalintų spartesnę eksportoplėtrą?

2.13. Kokios, jūsų vertinimu, viešojo sektoriaus priemonės (VL ar kitų agentūrų paslaugos, ekonominėdiplomatija, finansinė parama) gali veiksmingiausiai prisidėti prie eksporto plėtros minėtose rinkose?

3. ŽVALGYBINĖS RINKOS (JAE, Kanada, Turkija, PAR)

Bendras aktualumo vertinimas

3.1. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms JAE, Kanados, Turkijos ir PARrinkos (vertinant kartu) nesudaro reikšmingos dalies eksporto (bent penktadalio) ir galėtų būti vertinamoskaip nereikšmingos?

3.2. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms minėtų šalių rinkose nematoperspektyvos didinti eksporto pajamų per artimiausius penkis metus?

Page 206: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

205

3.3. Kurios iš minėtų rinkų yra svarbiausios jūsų šių metų eksporto rezultatams? Kurių iš jų perpastaruosius metus svarba padidėjo / sumažėjo? Kas lėmė šį svarbos padidėjimą / sumažėjimą?

3.4. Kokios pagrindinės minėtų rinkų savybės (pvz. rinkos dydis..) apibrėžia minėtų rinkų patrauklumą?Jei galite, įvardinkite, kurios iš jų svarbiausios?

3.5. Kokie pagrindiniai veiksniai ribojo eksporto plėtrą (pvz. ribota paklausa, gamybos pajėgumai,logistikai) minėtose rinkose? Jei galite įvardinkite svarbiausius?

3.6. Kas jūsų nuomone galėjo sumažinti minėtus ribojimus? Kurie viešojo sektoriaus eksporto skatinimoįrankiai, jūsų vertinimu, prisideda prie minėtų ribojimų mažinimo? Kokių priemonių jūsų vertinimųtrūksta?

Konkretūs motyvai, galimybės ir barjerai

3.7. Kokie barjerai lėmė, kad jūsų įmonės nėra įžengus į (vieną / dalį iš) minėtų rinkų? Kurie veiksniaisvarbiausi?

3.8. Kaip manote derėtų spręsti / mažinti minėtus barjerus? Kaip prie to turėtų prisidėti viešojo sektoriauspriemonės (VL paslaugos, ekonominė diplomatija, finansinės priemonės)? Kokių papildomų priemoniųjūsų vertinimu reikia?

3.9. Kurios iš minėtų rinkų manote per ateinančius penkis metus manote taps svarbesnės jūsų eksportui?Kurios manote taps mažiau svarbios?

3.10. Kokie veiksniai, jūsų vertinimu, daugiausiai prisidės prie eksporto plėtros? Jei galite, įvardinkite,svarbiausius?

Klausimyno teminės sritys (klausiama visoms rinkų grupėms, t. y. plėtros, perspektyvinėms ir žvalgybosrinkoms):

1. aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu;

2. pagrindinės galimybės;

3. pagrindiniai ribojimai / barjerai;

4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (pagal patirtį irporeikius).

Page 207: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

206

FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA | maisto ir gėrimų pramonėParengimo data: 2016 m. sausio 21 d.

Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose1

Diskusijos vykdytojas: VšĮ „Versli Lietuva“

► BENDROJI INFORMACIJA

ORGANIZACINĖ INFORMACIJA

Data: 2015 m. gruodžio 7 d.

Pradžia: 14:00

Trukmė: 2 val.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas

Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovas

Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijosataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams.

Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacijaataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojasįsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktąformą).

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

TIKSLAI

Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tiksliniųpriemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus

1 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras

Page 208: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

207

eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų,kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų.

Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečiomsįmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifiniuspatrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose,kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjamaatskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantisnumatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taippat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo.

METODAS

Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimoir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašiosstruktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. PriedasNr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių2 padengimą. Skiriamaspapildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas(leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiamitikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus beiišgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyviasektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiaismetodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovųvertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste.

DALYVIŲ PARINKIMAS

Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamasdėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinįįmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnėsdinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus).

DALYVIAI

Diskusijoje dalyvavo devynių įmonių atstovai iš pieno, mėsos apdirbimo, taip pat iš gėrimų, grūdinių produktų irvaikiško maisto gamybos subsektorių.

DISKUSIJOS EIGA

2 Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniairibojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai).

1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas

Eil.Nr.

Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos

1 Biovela, UAB mėsos produktai Andrius Butrimas paramos projektų vadovas2 Utenos mėsa, UAB mėsos produktai Kristina Ožiūnienė prekybos direktorė3 Žemaitijos pienas, AB pieno produktai Tomas Čepononis verslo plėtros vadovas4 Žemaitijos pienas, AB pieno produktai Rasa Inčiarauskaitė eksporto vadovė5 Malsena plius, UAB malybos produktai Žilvinas Pakeltis eksporto vadovas6 Krekenavos agrofirma, AB mėsos produktai Mindaugas Žvykas patarėjas7 Birštono mineraliniai vandenys ir Ko, UAB gėrimai produktai Nerijus Žliobas regiono pardavimų vadovas8 Kaniu, UAB vaikiškas maistas Gintaras Didžiokas direktorius9 Marijampolės pieno konservai, UAB pieno produktai Rimas Varkulevičius valdybos pirmininko patarėjas

Page 209: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

208

Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybiųanalizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“ turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip patatsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš ankstoparengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijosdalyviams svarbiems aspektams.

► DISKUSIJOS TURINYS

ESMINIAI MOMENTAI

Septyni diskusijoje dalyvavusių įmonių atstovai nurodė, kad plėtros rinkos (Švedija, Norvegija, Vokietija,JK ir Prancūzija) yra svarbios jų eksportui (ypač išskirtos Švedija ir Norvegija), taip pat daugumanumato jose plėtrą per ateinančius penkis metus. Taip pat dauguma per ateinančius penkis metusnorėtų matyti plėtrą į JAV ir Kiniją. Dalis dalyvių pabrėžė, kad turi tvirtus prekybinius ryšius su Ukraina irJAE, matoma aiški plėtros perspektyva ir šiose rinkose.

Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad yra aiški problema su Lietuvos (maisto ir gėrimų eksporto kontekste)įvaizdžiu ir pozicionavimu. Įvardinta, kad maisto sektorius neturi profesionalios ir tikslingos pozicionavimostrategijos, pabrėžta, kad strategija turi būti tikslinga, pritaikyta šalies stiprybėms (turi būtų akcentuojamasekologiškumas, švari gamta, žalia šalis – šios žinutes ypač svarbios tolimosioms Pietryčių Azijos, ArtimųjųRytų, Afrikos rinkoms). Atsargiai konstruojamos maisto sektoriau kontekste turi būti pigius šalies darboišteklius apibrėžiančios žinutės (produkto kaštai (pigumas), jos retai būna tinkamas pardavimo momentasmaisto ir gėrimų pramonei (akcentuotini kokybinius aspektus). Šalies pozicionavimas turi būti geraikoordinuotas tarp institucijų ir ypač atsakingai vykdomas ekonominę diplomatiją įgyvendinančių atstovų.Pozicionavimo ir sektoriaus interesų atstovavimo srityje pasiūlyta remtis gerąja kitų šalių patirtimi(paminėta Lenkija, Čekija, Danija, N. Zelandija). Galima prekės ženklo vystymo strategija. Pasiūlyta idėja„Green Lithuania“, kuri būtų kuriama ant esminių rinkose labai palankiai priimamų stiprybes apibrėžiančiųžinučių – švarus, miškų, gamtos kraštas, taip pat ekologiški, saugūs produktai.

Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad sektoriaus eksporto sėkmei svarbi ekonominės diplomatijos veikla(ypač sertifikavimo klausimams spręsti). Tiesa, įvardinta, kad šiuo metu šalies ekonominio atstovavimokompetencija iš esmės nepakankama, labai skirtinga diplomatų, komercijos atašė bei užsienyje dirbančiųVšĮ „Versli Lietuva“ atstovų kompetencija. Buvo pateikti pasiūlymai, kad tiek už eksporto plėtrą atsakingosinstitucijos, tiek ambasados tampriai koordinuotųsi, t. y. turėtų ir keltų atskiroms rinkoms bendrus tikslusbei paruoštų ambasadas tiems tikslams pasiekti bei pagal tai vertintų jų efektyvumą. Buvo pasiūlyta idėjatobulinti ekonominio atstovavimo diplomatų atskaitomybę bei vykdyti skaidrius reitingavimus, skatintidalinimąsi gerąja patirtimi.

Diskusijos dalyviai iškėlė problemą, kad maisto ir gėrimo pramonės sektoriaus priemonės išskaidytos tarpinstitucijų (paminėta – VšĮ „Versli Lietuva“, VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimoagentūra, ŽŪM, ŪM), teigta, kad ne visada aišku, kur ir dėl ko kreiptis ir kaip koordinuojamas tam tikrųpriemonių vykdymas.

Mėsos pramonės atstovai pakartotinai pabrėždavo veterinarinių sertifikatų gavimo trečiosiose rinkoseproblemą. Teigta, kad turi būti siekiama tikslingo koordinuoto darbo, kad šie barjerai būtų panaikinti(sektoriai pristatomi šalyse ir skatinami važiuoti į parodas, nors rinkos neatvertos). Pabrėžta, kad ypačsvarbus profesionalus ir tikslingas ambasadų darbas (nurodyti sėkmingi kitų šalių pavyzdžiai).

Norvegija (ir iš dalies Švedija) labai stipriai gina savo gamintojus ir taiko netarifinius įėjimo į rinką barjerus,šiose rinkose taip pat galėtų būti parengiama speciali kryptinga sektoriaus lygio strategija, kuri padėtųLietuvos gamintojams išnaudoti šių rinkų potencialą.

Page 210: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

209

Dauguma diskusijos dalyvių teigė, kad maisto sektoriaus įmonės mato nemažas plėtros perspektyvas įPietryčių Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos rinkas, tačiau dalis jų vis dar užvertos dėl sertifikatų poreikių ir kitųnetarifinių barjerų. Būtų tikslinga aiški ir kryptinga strategija atveriant kiek įmanoma daugiau rinkų šioseregionuose, pvz. pradedant nuo didesnio gravitacinio svorio regioninių centrų (angl. hubs).

BENDRIEJI EKSPORTO ASPEKTAI

RINKŲ VERTINIMAS

Įvertindami maisto sektoriaus prioritetus, diskusijos dalyviai paminėjo kitas svarbias rinkas ir prioritetusneįeinančias į nurodytas plėtros, perspektyvinių ir žvalgybinių rinkų kategorijas, buvo įvardinta Rusija(šiuo metu susiduriama su vartotojų perkamosios galios kritimu ir tiksliniais importo ribojimais), taip patkur yra vartotojai, kur yra augančios rinkos, kur ribota vidinė pasiūla (buvo įvardinta Azija, Artimieji Rytaiir Afrika). Pieno sektoriaus atstovai atskirai pabrėžė: Ispaniją, Libiją, Nyderlandus. Kitų įmonių atstovaipaminėjo: Honkongą, Pietų Korėją, Malaiziją („Pietryčių Azijos hub‘as“), Indoneziją.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad žvalgybinių rinkų kategorija jų atstovaujamoms įmonėms iš esmėsneaktualios. Sektoriaus atstovai kelis kartus užakcentavo, kad reikalingas dėmesys Pietryčių Azijosregionui („jos auga ir neužsiaugina pakankamai maisto“), taip pat Afrikai ir Artimiesiems Rytams.

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Daugelis įmonių atstovų pažymėjo lietuviško produkto įvaizdžio svarbą, t. y. tinkamą rimtą šaliespristatymą stenduose, parodose, aiškios įvaizdžio strategijos turėjimą ir komunikavimą. AkcentuotinasLietuvos aplinkos ekologiškumo aspektas (tyros gamtos apsektai). Svarbu pritaikyti pristatymą sektoriui(žinoti, kokie aspektai svarbūs; pvz. vykstant į parodas akcentuoti sveiką maistą, ekologiškumą). Pateiktaidėja – „Green Lithuania” (ar panašios šalies ženklo iniciatyvos) pozicionavimas (pateiktas sėkmingasmaisto sektoriaus pozicionavimo pavyzdys – Lenkija); paminėta, kad „Made in Lithuania“ pozicionavimasES lygiu nėra galimas dėl reguliacinių/teisinių priežasčių, todėl reikalingas kūrybiškumas pristatant šalį.

Buvo paminėta, kad maisto sektoriui žengiant į naujas rinkas labai svarbus kokybiškas ambasadų darbas.Lietuvos ekonominio/komercinio atstovavimo gebėjimai labai nevienodi – yra ambasadų, kurios dirbagerai ir turi kompetencijų, tačiau toli gražu ne visos („kai kurios dirba gerai, kai kurios visai nedirba“;„maisto sektoriaus atstovams suorganizavo vizitus su IT ir aeronautikos įmonėms, tai apie kokįatstovavimą kalbame“). Panašūs aspektai paminėti ir dėl komercijos atašė ir VšĮ „Versli Lietuva“ užsieniošalių atstovų darbo kokybės, t. y. kompetencijų ir gebėjimų lygis labai nevienodas. Taip pat nurodyta, kadsvarbu, jog komercijos atašė ir ambasados būtų susiderinusios ir dirbtų viena kryptimi. Pageidautinigebėjimai (rinkos situacijos išmanymas, sugebėjimas suvesti su konsultantais, partneriais, klientais).Buvo pateikti pavyzdžiai, kad vykstant verslo atstovams į šalį komercijos atašė nerado laiko susitikti suįmonių atstovais dėl „netinkamų prioritetų“ (buvo seminare). Buvo pateikta keletas pasiūlymų, kuriediskusijos dalyvių vertinimu prisidėtu prie situacijos gerėjimo:

o Pieno įmonės atstovo pasiūlymas – nauja ir gerai apgalvota ambasadų ir komercijos atstovųatsiskaitymo bei vertinimo sistema. Turi būti aiškiai keliami tikslai ir atsiskaitoma, kas nuveiktaprioritetinių sektorių (įvardintas mėsos ir pieno) labui. Teigta, kad būtina tobulinti ambasadų irkomercijos atašė reitingavimo sistemą (į procedūrą įtraukiant sektorių atstovus). Buvo paminėtasporeikis ekonominės diplomatijos atstovams būti specializuotais svarbių sektorių specifikąišmanančiais specialistais.

o Įmonių atstovai taip pat paminėjo, kad Lietuvos sektorius turi persiorientuoti pirmiausia į Lietuvosekonominių interesų atstovavimą ir turėti konkrečias užduotis. Pasiūlyta mokintis iš Lenkijos irČekijos ekonominio atstovavimo ir eksporto strategijas („Lietuva nesugeba vykdyti ekonominėspolitikos, atstovauti verslui“; „atstovai turi atstovauti verslo interesams, labai svarbu požiūrio

Page 211: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

210

problemos“). Teigta, kad komercinių atstovų ir ambasadų paslaugos gali būti apmokestinamos(kaip yra Čekijoje bei kitur), bet privalo būti kokybiškos („daugelis sutiktų susimokėti užkokybiškas paslaugas“; „per tai gal būtų rezultatai geresni ir kontrolė užtikrinta“.). Kiti paminėtisėkmingi maisto sektoriaus atstovavimo modeliai – Naujoji Zelandija ir Danija.

o Institucijos turi koordinuotis ir turėti bendrus tikslus tam tikroje šalyje („toje šalyje turi X proc.augimas“) ir pagal juos turi būti vertinami.

o Svarbūs ambasadorių profesionalumo aspektai. Pateiktas pavyzdys, kad nepasiruošusiosambasados („veikia formaliai, neįsigilina į situaciją“) lemia labai ribotą, oficialiųjų vizitų naudą(„turi būti atlikti namų darbai“) svarbiose plėtros ir žvalgybinėse rinkose. Oficialūs vizitai turi būtikoordinuoti ir aiškiai žinoti tikslus („paspausti ranką svarbu, bet nepakanka“; „Švedijos karaliussavo vizitais atstovauja Švedijos verslui“).

Maisto sektoriui neaišku kas juos atstovauja, komplikuotas, necentralizuotas paslaugų teikimas per„Verslią Lietuvą“ ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą.

Vienos įmonės atstovas paminėjo eksporto įstatymo iniciavimo ir priėmimo poreikį, teigta tai suteiktųaiškumą ir skatintų priemonių finansavimo ir realios koordinacijos įgyvendinimą („nėra pagrindiniodokumento, svarbiausiai ekonominiai sričiai“). Teigta, kad tai svarbus veiksnys nuoseklesniam eksportostrategijos įgyvendinimui.

Buvo paminėtas eksporto draudimo poreikis.

Vandenį gaminančios įmonės atstovas nurodė, kad jų eksporto intensyvumui ypač svarbus atstumas,todėl svarbiausios rinkos yra Baltijos šalys bei Lenkija. Eksportuoti į tolimesnes negu kaimynines šaliskaštų prasme iš esmės tas pats.

Maisto ir gėrimų pramonės įmonės daug kartų paminėjo Rusijos rinkos svarbą („arti ir mes ten vertinami“),todėl reikia jos nepamiršti ir gebėti tinkamoms sąlygoms susiklosčius į ją grįžti ir plėstis (galimas nemažasteigiamas „atšokimo/sugrįžimo“ efektas).

Reikalinga užtikrinti rinkų informacijos buvimą, specifinės, sektorių lygiu. Svarbu visoms rinkoms, betypač perspektyvinėms ir žvalgybos.

Mėsos pramonės įmonės paminėjo didelę sertifikavimo problema („didžiausia pagalba - veterinarinissertifikavimas“; „Japonija, Izraelis, Kinija uždaryta“; „anekdotas Kinijoje... važiuojam į parodas, o rinkauždaryta – negalim parduoti“). Ekonominio atstovavimo ypač didelės koncentracijos reikia ne Europoje.

Pristatant „Lietuvos eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir institucinės koordinacijos tobulinimo“projektą diskusijos dalyviai iškėlė klausimą, ar bus ir kaip bus užtikrintas projekto metu apibrėžtųpriemonių efektyvumo kontrolės mechanizmas.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOKIETIJA, JK,PRANCŪZIJA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

BENDRI

Dviejų įmonių atstovai atsakė, kad nurodomos rinkos nesudaro reikšmingos dalies (penktadalio) eksportopajamų, tačiau abi artimiausius penkis metus šiose rinkose numato eksporto plėtrą.

Kitų įmonių atstovams nurodytos rinkos ir sudaro reikšmingą dalį eksporto pajamų, ir laikomos svarbiomisartimiausių penkių metų eksporto plėtros strategijai.

Page 212: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

211

MĖSOS SUBSEKTORIUS

Mėsos pramonės atstovai nurodė, kad visos nurodytos šalys gana panašiai svarbios eksporto struktūroje.Vienos įmonės atstovas nurodė, kad yra sunkiau Norvegijos rinkoje (dėl vietinės produkcijos dominavimo,t. y. tam tikro protekcionizmo taikant netarifinius barjerus).

Svarbiausi patrauklumo minimų rinkų patrauklumo aspektai – perkamoji galia, artumas ir suvokiamivartotojų poreikiai. Įmonių atstovai nurodė, kad per artimiausius penkis metus didžiausia plėtra numatomaį Švedijos ir Prancūzijos rinkos, taip pat į Norvegiją.

PIENO SUBSEKTORIUS

Vienos įmonės atstovas nurodė JK ir Vokietiją kaip šiek tiek svarbesnes rinkas, teigta, kad joatstovaujamai įmonei kitos plėtros rinkos nėra nesvarbios. Kitos pieno pramonės įmonės atstovas nurodė,kad visos rinkos svarbios, tiesa nurodė, kad sudėtingiau eksportą vykdyti Švedijos ir Norvegijos rinkose(„labai saugo vidaus rinką“; „aktualios, bet sunkiai pasiekiamos“), Vokietijos, JK ir Prancūzijos rinkosvienodai svarbios (labai didelis pieno produktų (ypač siūrių) suvartojimas), taip pat buvo nurodyta, kadšiuo metu didžiausias augimas JK rinkoje.

Įmonių atstovai nurodė, kad per ateinančius penkis metus pagrindinės augimo rinkos numatomos šios:Vokietija (vienos įmonės atstovas teigė per Vokietijos partnerius įžengią į tam tikras Azijos rinkas), taippat nurodyta Prancūzija ir JK kaip itin perspektyviausios.

KITI SEKTORIAI

Vienos įmonės atstovas nurodė Vokietiją kaip reikšmingiausią rinką, taip pat JK, šiek tiek prekybiniųpozicijų ir kitose rinkose (dirbama prekės ženklo gamybos principu, angl. „private lebel“). Kitos įmonėsatstovas taip pat nurodė JK ir Vokietijos kaip svarbias (teigta, kad iš esmės paklausą sukuria Lietuvos,Rusijos emigrantai), Švedijoje tikimas augimo ateityje. Trečios įmonės atstovas taip pat nurodėPrancūziją, Vokietiją ir JK.

Šios įmonės nurodė, kad per artimiausius penkis metus didžiausią plėtrą numato į Vokietiją irSkandinaviją, taip pat JK bei paminėta Prancūzija (pastaroji paminėta su tam tikru atsargumu).

SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS,UKRAINA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Vienos įmonės atstovas, kad viena iš paminėtų rinkų (Ukraina) turėjo potencialo būti labai reikšminga jųprodukcijos eksportui (buvo gerai pasiruošta), tačiau sutrukdė politiniai neramumai ir karas. Niekasneįvardino šių rinkų kaip kartu sudarančių reikšmingą (bent penktadalį) eksporto dalį. Tačiau nebuvoįmonių, kurios paneigtų, kad šios rinkos auginimo prasme per ateinančius penkis metus nebūtųperspektyvios (skirtingų įmonių buvo išskirtos Kinija ir JAV, taip pat Japonija).

BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

BENDRI

Page 213: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

212

Diskusijos dalyviai teigė, kad Kinijoje pozicionuojant lietuvišką produktą reikia akcentuoti, kad taieuropietiška produkcija (labai patrauklus aspektas Kinijos rinkai). Tvirtintina, kad ypač paklausūs šiojerinkoje gali būti kūdikio / vaikiškas maistas ir kiti produktai (Europa laikoma švaria, ekologiškos kilmėsproduktų gaminimo vieta). Svarbu tinkamai pozicionuoti ekologiškumą, taip pat išnaudoti čia Lietuvosgamintojų kaštų efektyvumą palyginti su V. Europos šalimis (Kinijoje ne taip svarbu šalies prekės ženklas,svarbu – Europa). Japonijoje taip pat galimybių yra (panašūs patrauklumo aspektai kaip ir Kinijojepozicionuojant produkciją).

MĖSOS SUBSEKTORIUS

Mėsos pramonės įmonių atstovai paminėjo didelę sertifikavimo problemą („didžiausia pagalbaveterinarinis sertifikavimas“; „Japonija, Izraelis, Kinija uždaryta“; „anekdotas Kinijoje... važiuojam įparodas, o rinka uždaryta“).

PIENO SUBSEKTORIUS

Vienos įmonės atstovas nurodė, kad Kinijos rinkoje labai paklausūs Vokietijos prekės ženklai, tokiu būduyra galimybių lietuviškai produkcijai įeiti į Kinijos rinką susitarus ir tiekiant produkciją Vokietijos prekėsženklams.

SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Mėsos sektoriaus įmonės nurodė kaip galimai įdomias ateities eksporto plėtrai, bet labai atsargūsvertinimai („susiję su veterinarijos sertifikatų barjerais“). Pieno pramonės atstovai nurodė JAE („tinkaskonis ir kt.“), Kanadą („kvotų problema“) kaip įdomesnes rinkas.

Dauguma paminėjo, kad Turkija yra stiprus konkurentas lietuviškai produkcijai, todėl Turkija maistosektoriui yra labai riboto aktualumo (dalis įmonių tokia laiko ir Kanadą). Viena įmonė paminėjo, kad JAEturi veikiančius prekybinius ryšius ir tai, kad matomas tam tikras šios rinkos svarbumo augimas ateityje.Ketvirta įmonė pasakė, kad JAE turėtų būti ypač svarbi („galima įeiti į kitas regiono šalis“).

BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Yra poreikis tikslingai ir prieinamai rinkos informacijai, kuris padėtų įvertinti konkrečius rinkospatrauklumo veiksnius.

Page 214: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

213

FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA | tekstilės ir drabužių pramonėParengimo data: 2016 m. sausio 21 d.

Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose3

Diskusijos vykdytojas: VšĮ „Versli Lietuva“

2. BENDROJI INFORMACIJA

ORGANIZACINĖ INFORMACIJA

Data: 2015 m. gruodžio 8 d.

Pradžia: 14:00

Trukmė: 2 val.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas

Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovas

Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijosataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams.

Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacijaataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojasįsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktąformą).

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

TIKSLAI

Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tiksliniųpriemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus

3 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras

Page 215: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

214

eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų,kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų.

Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečiomsįmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifiniuspatrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose,kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjamaatskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantisnumatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taippat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo.

METODAS

Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimoir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašiosstruktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. PriedasNr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių4 padengimą. Skiriamaspapildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas(leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiamitikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus beiišgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyviasektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiaismetodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovųvertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste.

DALYVIŲ PARINKIMAS

Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamasdėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinįįmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnėsdinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus).

DALYVIAI

Diskusijoje dalyvavo dešimties įmonių atstovai iš tekstilės, namų tekstilės, mados ir drabužių pramonės

4 Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniairibojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai).

1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas

Eil.Nr.

Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos

1 Baltic Flax, UAB Borisas Symulevičius Pardavimų vadovas2 Robert Kalinkin, UAB Indrė Viltrakytė Direktorė3 Julia Janus, UAB Arnoldas Remeika Eksporto direktorius4 Omniteksas, UAB Audronė Pocienė Direktorė5 Omniteksas, UAB Vydas Damalakas Pirkimų direktorius6 Akuku Edita Jankauskienė Įkūrėja / Vadovė7 Linum Studio, UAB Ilona Radvinauskienė Plėtros vadovė8 3T-Transfers Technologies for Textile Žilvinas Svigaris Direktorius9 Vilkma, AB Irena Bagdonaitė Pardavimų dep. vadovė10 Korlėja, UAB Rita-Laimutė Valeškienė Direktorė11 Vike, UAB Viktorija Čeplikė Direktorė

Page 216: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

215

DISKUSIJOS EIGA

Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybiųanalizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“ turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip patatsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš ankstoparengtu klausimynu (žr. Priedas nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijosdalyviams svarbiems aspektams.

3. DISKUSIJOS TURINYS

ESMINIAI MOMENTAI

Iš esmės visų atstovautų įmonių atstovai sutiko, kad pagrindinės rinkos yra ir išliks Vakarų Europos šalys.

Dauguma sutinka, kad reikia stipriai padirbėti su Lietuvos įvaizdžio formavimu tarptautinėse rinkose, ypačPrancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje. Reikalingas eksporto draudimas, bei stipresnė teisinė sistemaiš Lietuvos pusės.

BENDRIEJI EKSPORTO ASPEKTAI

RINKŲ VERTINIMAS

Dizaineriams ir prekiniams ženklams įdomiausios plėtros rinkos yra: Vokietija, Jungtinė Karalystė irPrancūzija.

Užsakomosios gamybos ir tekstilės atstovai teigė, kad įdomiausios plėtros rinkos yra: Vokietija, Švedija,Norvegija.

Dauguma sutinka, kad reikia stipriai padirbėti su Lietuvos įvaizdžio formavimu tarptautinėse rinkose, ypačPrancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje. Reikalingas eksporto draudimas, bei stipresnė teisinė sistemaiš Lietuvos pusės.

Tekstilės ir aprangos sektoriaus įmonės nurodė kaip įdomias ateities eksporto plėtrai: JAV, Izraelio irJaponijos rinkas ir šiek tiek mažiau, bet vis tiek patraukli išlieka Kinija.

Tekstilės ir aprangos sektoriaus įmonės nurodė kaip įdomias ateities eksporto plėtrai: JAE ir Kanadosrinką ir šiek tiek mažiau, bet vis tiek patraukli išlieka Turkija.

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Vienbalsiai teigiama, kad reikalinga stiprinti Lietuvos įvaizdį, ypač plėtros rinkose.

Būtina parama sertifikatų įgijimo srityje, bei dalyvavimui parodose.

Reikalinga pergalvoti eksporto draudimo galimybes, stipresnės teisinės sistemos eksporto atžvilgiupolitiką, ambasadų stipresnis įsitraukimas, padedant Lietuvos eksportuotojams, kultūrinių skirtumųidentifikavimas ir komunikavimas, eksporto klubai (kur būtų galima dalintis patirtimi).

SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOKIETIJA, JK,PRANCŪZIJA)

Page 217: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

216

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

BENDRI

Siūloma į plėtros rinkas įtraukti Australiją, nes vienbalsiai teigiama, kad tai yra įdomi rinka, ypačel.prekybos srityje. Ir Italiją, ypač Milano regioną, nes mados kūrėjams ir dizaineriams, kurie dirba suprekiniais ženklais, ši rinka yra labai potenciali ir įdomi. 3 dalyviai paminėjo, kad labai įdomios rinkos yraŠveicarija ir Austrija.

Daugiau nei pusė dalyvių teigia, kad yra įdomios ir reikalingos plėtros rinkos: Jungtinė Karalystė,Prancūzija, Vokietija. Visi dirba su šiomis rinkomis. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija įdomesnėdizaineriams ir kūrėjams, o Vokietija – tekstilininkams ir gamintojams pagal užsakymus.

Prekiniams ženklams ir dizaineriams Vokietija bei Skandinavijos (Norvegija, Švedija) šalys yra įdomios,tačiau įeiti į šias rinkas labai sudėtinga, nes jų suvokimas madai gerokai kitoks, jie labai konservatyvūs,skiriasi kultūra, tradicijos, lyginant su Prancūzija ar Jungtine Karalyste. Švedija, Norvegija yra sudėtingosrinkos ir su jomis dirbama labai nedaug arba visai nedirbama.

Priešingą nuomonę išreiškė užsakomosios gamybos atstovai. Jiems prioritetinės rinkos yra Švedija,Norvegija, Vokietija, tačiau su šiomis rinkomis sudėtingas, nes jie labai saugo savo rinką ir sunkiaiįsileidžia naujus žaidėjus.

4 dalyviai teigia, jog pastebintys tendenciją, kad vokiečiams nelabai įdomūs užsakomosios gamybospartneriai, nes jie žymiai pigiau gamina Lenkijoje.

BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

BENDRI

Visi dalyviai pritaria, kad didžiausias barjeras yra konkurencija. Taip pat jaučiamas didelis šaliųpalaikymas vietinių gamintojų, šalys gana uždaros.

Prekinio ženklo dizaineriai teigia, kad didelis iššūkis yra išlaikyti savo prekinio ženklo ir produkcijosunikalumą, išskirtinumą. Daugiausiai išlaidų reikalinga pozicionavimui, marketingui, įvaizdžio kūrimuinaujoje rinkoje išlakant ne mažiausią kainą, nes dažnai būna taip, kad naujoje rinko lietuviški prekiniaiženklai yra nežinomi, todėl jiems reikalingas įdirbis.

Skandinavų šalyse, pasak daugumos dalyvių, vyrauja prastas Lietuvos įvaizdis. Reikalingas aktyvusvalstybės įvaizdžio formavimas šiose regionuose, nes dažnais atvejais (Švedijoje, Norvegijoje)atsisakoma bendradarbiauti todėl, kad prekybininkas lietuvis.

Vienbalsiai teigiama, kad Prancūzijoje ir Vokietijoje didžiausias barjeras yra kalba. Reikalingastarpininkas, agentas ar pan., kas padėtų efektyviau ir lengviau rasti įmones su kuriomis galima kontaktuotianglų kalba.

4 įmonių atstovai pritaria, kad tiems prekiniams ženklams, kurie neturi kapitalo dirbti be avansų rinkose,kurioms tai nėra įprasta – net nekalba su mažais Lietuvos tekstilės ir aprangos gamintojais (skandinavai,prancūzai, vokiečiai), todėl vienbalsiai pritariama, kad reikalingas eksporto draudimas.

Vienbalsiai pritariama, kad eksporto draudimas yra būtinas, ypač mažoms įmonėms. Tai padėtųpatenkinti didelės apimties užsakymus, kur prašomas apmokėjimo atidėjimas. Susiduriama su apyvartiniųlėšų problema, kai užsakovas paprašo didelės apimties užsakymo atidėjimo pvz. 60 dienų.

Daugiau nei pusė dalyvių teigia, kad reikalinga sugrąžinti sertifikatų įsigijimo paramą. Tai labai aktualudirbant su Vokietija, Prancūzija, Skandinavija. Taip pat reikalinga atnaujinti sertifikatus – jie įmonėms per

Page 218: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

217

brangūs (net didelėms). Pateiktas pasiūlymas produkcijos testavimo paramai – tai tampa aktualu, ypačekologijos klausimais.

Beveik visi dalyviai teigia, kad dalyvavimas parodose yra labai aktualus ir būtinas, tačiau brangus.Kasmetinis dalyvavimas parodose leidžia įmonėms įrodyti, kad jie dirba ir veika rinkoje sėkmingai,palaikyti bendravimą ir ryšius su partneriais, kurie apsilanko parodose.

Visi pritaria, kad reikalingas aktyvesnis ambasadų įsitraukimas. Du dalyviai teigia, kad labai patenkintiŠvedijos ambasados darbu – jie suteikia patalpas B2B susitikimams, supažindina su kultūriniaisskirtumais, suteikia pagalbą, kai kreipiamasi, pataria, padeda, padrąsina. Šitaip noriai pagelbėja ne visųšalių ambasados. Ambasados galėtų aktyviau įsitraukti į lietuviškos produkcijos, prekinių ženklų ir pan.viešinimą, pristatymą, stiprinant Lietuvos įvaizdį šalyje.

Taip pat, beveik visi respondentai teigia, kad šalia parodų, labai naudingi kultūriniai ir Lietuvos pristatymorenginiai ambasadose. Galėtų būti organizuojami nuolatiniai verslo klubai ambasadose.

Visi dizaineriai teigia, kad trūksta iniciatyvų ir paramos dizaineriams, prekinių ženklų kūrėjams irkūrybininkams. Galima pagalvoti apie aktyvesnį rėmimą jų dalyvavimui parodose, specializuotų renginiųir veiklų organizavimą. Kolkas didžiausias dėmesys skiriamas gamintojams, bet ne kūrėjams.

Dauguma dalyvių teigia, kad trūksta žinių, kur ieškoti informacijos dėl ES paramos, verslo finansavimo irpan. Kolkas dauguma šią informaciją gauną tik per VšĮ Versli Lietuva.

Visi teigia, kad būtų naudinga informacija apie skirtingus pošakius tam tikrose rinkose, rinkas, rinkosypatybes, pradinis vadovas įeinant į naują rinką, step-by-step, ką reikia žinoti. Daugiau mokymųvadybiniais klausimais, nes dauguma (dizainerių) šių įgūdžių neturi.

Dauguma teigia, kad pastebimas Lietuvos įmonių išsiskaidymas, trūksta vieningumo. Dauguma norėtų,kad būtų iniciatyva kasmetiniams susitikimams eksportuotojų klube, kur būtų galima pasidalinti patirtimi(galbūt tai galėtų būti el. platforma).

Dizainerių atstovas teigia (kiti – pritaria), kad Vokietija ir Prancūzija sudėtingos rinkos, todėl būtų labainaudinga nuoseklūs susitikimai, eksporto klubai, kurių metu būtų atvirai pasidalinama patirtimi,sunkumais, sėkme, patarimais. Šiose rinkose egzistuoja „labai radikalūs reikalavimai kokybei, beiapmokėjimo terminams, nuolat jaučiais nepasitikėjimas“, - teigia dalyvis. Nors Prancūzijos rinko žymiaiatviresnė nei Vokietijos, tačiau čia labai jaučiasi kultūriniai skirtumai.

Pasak 1 dalyvės, Norvegijoje sudėtinga situacija su apmokėjimais iš Norvegijos pusės. Dalyvė teigia, kad„norvegai leidžia sau nesumokėti paskutini apmokėjimo pagal kontraktą, kabinėjasi prie produkcijos,ignoruoja, tokiu būdu argumentuodami, kad produkcija neatitiko lūkesčių. O norvegai žino kad lietuviaipaprastai į teismą nesikreipia, nes brangu“.

Patarimas: reikia stipriai padirbėti su Lietuvos įvaizdžio formavimu tarptautinėse rinkose, ypačPrancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje. Reikalingas eksporto draudimas, bei stipresnė teisinė sistemaiš Lietuvos pusės.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS,UKRAINA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Keli įmonių atstovai teigė, kad viena iš paminėtų rinkų (Ukraina) turi potencialo būti reikšminga, tačiau tenstipriai susilpnėjusi perkamoji galia (dėl neramumų), todėl ji tampa neįdomi. Niekas neįvardino šių rinkų

Page 219: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

218

kaip kartu sudarančių reikšmingą (bent penktadalį) eksporto dalį. Tačiau nebuvo įmonių, kurios paneigtų,kad šios rinkos auginimo prasme per ateinančius penkis metus nebūtų perspektyvios (skirtingų įmoniųbuvo išskirtos JAV, Izraelis, taip pat Japonija).

Tekstilės ir aprangos sektoriaus įmonės nurodė kaip įdomias ateities eksporto plėtrai: JAV, Izraelio irJaponijos rinkas ir šiek tiek mažiau, bet vis tiek patraukli išlieka Kinija.

Jaučiamas labai didelis užsienio susidomėjimas lietuviška produkcija JAV, Japonijoje, Kinijoje. Daugumateigia, kad JAV klientai labai smalsūs ir ne tokie reiklūs kaip Europos. JAV rinka labai aktyvi el. prekyboje.

Ypač lietuviškos mados kūrėjams (brand‘ams, dizaineriams) aktualios JAV ir Kinijos rinkos (teigė pusėdalyvių). Beveik vienbalsiai teigiama, kad didžiausias lietuvių pranašumas JAV rinkoje yra ekologijossertifikatai, kokybė, kaina.

Dauguma teigia, kad Japonija ir Izraelis domina, tačiau šiuo metu su šia rinka nedirbama. Kinija yra įdomiypač lino produkcijos gamintojams.

Centrinė Azija ir Ukraina, pasak prekinio ženklo kūrėjų – augančios mados nišos, kurios vis aktualesnėsLietuvai.

BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Diskusijos dalyviai beveik vienbalsiai teigė, kad didžiausi barjerai ir ribotumai šiose rinkose yra logistika,muitai ir kultūriniai aspektai (mentalitetas).

Visi teigia, kad JAV labai didelės galimybės, jaučiamas ypatingas susidomėjimas lietuviškais gaminiais,tačiau dažniausiai (ypač B2B) kontaktas nutrūksta prakalbus apie transportavimą ir kaštus. Reikalingakonsultantų ar specialistų pagalba ieškant informacijos apie transportavimo galimybes, nes pvz. JAVkiekviena valstija turi skirtinus apribojimus, sudėtinga susigaudyti informacijos srautuose.

Dauguma siūlo pamąstyti apie tarpininką JAV (gal ambasada, tarpininkas terminalas), per kurį būtųgalima tiekti produkciją, pvz. iš Lietuvos pas JAV tarpininką, o iš ten jau kaip vidinėje rinkoje prekiauti.Dauguma mano, kad tai sumažintų kaštus ir informacijos sklaidos sudėtingumą.

Kinijos rinka sudėtinga dėl sutarčių klausimų. Reikalingas šią rinką gerai išmanantis žmogus, kurispagelbėtų derybose ir komunikacijoje, nes kinams lietuviška produkcija labai patinka, bet užmegzti tąpirminį kontaktą yra labai sudėtinga, jie labai atsargūs. Siūloma pamąstyti apie šalių bendradarbiavimoklausimus: eksporto sutarčių, tarptautinės prekybos palengvinimo klausimai ir pan.

Dauguma pritarė, kad reikalinga ypatinga pagalba randant agentus, kurie galėtų pagelbėti atrasti įmones,kuriose būtų galima susikalbėti anglų kalba (Kinija, Japonija, Izraelis). Tai labai padėtų užmegztiilgalaikius B2B kontaktus, pasitikėjimą.

Visi vienbalsiai teigia, kad reikia dėti akcentą ne tik į Ukrainą (joje labai maža paklausa ir marža), betypatingai į Rusiją, nes ši rinka nors ir šiuo metu uždaryta, tačiau 5-10 m. perspektyvoje ši rinkaneabejotinai vėl bus atvira, o tada gali tapti bėda įeiti į ją, nes bus išaugusi didelė konkurencija tarpkaimyninių šalių. Šiuo metu Rusijos klientams parduoda per kitas šalis, pvz. Anglija. (teigė 1 dalyvė).

Visi vienbalsiai teigia, kad reikalingas ypatingas akcentas Pabaltijo šalims. Ten ir kultūriniai aspektai nėraproblema, ir rinkos paklausa pakankama.

SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Page 220: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

219

Tekstilės ir aprangos sektoriaus įmonės nurodė kaip įdomias ateities eksporto plėtrai: JAE ir Kanadosrinką ir šiek tiek mažiau, bet vis tiek patraukli išlieka Turkija.

BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Dauguma paminėjo, kad bando užmegzti ryšius su Turkija, JAE, tačiau labai sudėtinga. Labiausiai trukdokultūriniai skirtumai („musulmonai linkę bendrauti su musulmonais, tokiu atveju reikalingas agentas“).

Dauguma pritarė, kad reikalinga ypatinga pagalba randant agentus, kurie galėtų pagelbėti atrasti įmones,kuriose būtų galima susikalbėti anglų kalba (Turkija, JAE)

Taip pat reikalinga praktinė informacija, patarimai, kaip valdyti kultūrinių skirtumų iššūkius.

Kalbant apie žvalgybines rinkas, visi pritarė, kad reikia orientuotis ne į šalis, o į regionus, pvz. Omanas,Kuveitas, Kanada ir pan. Taip būtų sukuriamas produktyvesnis regioninis skatinimas.

Page 221: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

220

FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA | baldų pramonėParengimo data: 2016 m. vasario 26 d.

Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose5

Diskusijos vykdytojas: VšĮ „Versli Lietuva“

► BENDROJI INFORMACIJA

ORGANIZACINĖ INFORMACIJA

Data: 2015 m. gruodžio 9 d.

Pradžia: 14:00

Trukmė: 2 val.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas

Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovas

Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijosataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams.

Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacijaataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojasįsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktąformą).

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

TIKSLAI

Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tiksliniųpriemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus

5 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras

Page 222: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

221

eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų,kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų.

Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečiomsįmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifiniuspatrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose,kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjamaatskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantisnumatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taippat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo.

METODAS

Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimoir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašiosstruktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. PriedasNr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių6 padengimą. Skiriamaspapildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas(leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiamitikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus beiišgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyviasektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiaismetodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovųvertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste.

DALYVIŲ PARINKIMAS

Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamasdėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinįįmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnėsdinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus).

DALYVIAI

Diskusijoje dalyvavo septynių įmonių atstovai iš baldų sektoriaus.

DISKUSIJOS EIGA

Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybiųanalizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“ turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip patatsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš anksto

6 Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniairibojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai).

1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas

Eil.Nr.

Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos

1 Narbutas, UAB Biuro baldai Petras Narbutas Akcininkas2 Kelio Ženklai, UAB Arnoldas Zigmantavičius Direktorius3 Siguldos baldai, UAB Kęstutis Markevičius Direktorius4 Fornestas LT Medžio masyvo baldai Tadas Vaicekauskas Direktorius5 Vilmers, UAB Darius Sakalauskas Generalinis direktorius6 Zbiga, UAB (Magrės baldai) Evaldas Kondrotas Pirkimų direktorius7 Optimata Yakovas Marianosvski Vadovas

Page 223: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

222

parengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijosdalyviams svarbiems aspektams.

► DISKUSIJOS TURINYS

ESMINIAI MOMENTAI

Visos plėtros rinkos, baldų sektoriaus atstovų teigimu, jiems yra aktualios. Viena įmonė po kol kasneeksportuoja savo produkcijos į užsienio rinkas, tačiau ketina pradėti tai daryti per artimiausius penkismetus ir ketina pradėti eksportą plėtros rinkose, tačiau ne Skandinavijos šalyse. Vienos įmonės eksportopajamų struktūroje plėtros rinkos nesudarė 20 ir daugiau procentų, tačiau penkių metų perspektyvojeįmonė tikisi augimo šiose rinkose. Dar vienos įmonės atstovas teigė, kad dešimt ir daugiau metų dirba tikperspektyvinėse rinkose, o plėtros rinkose dalyvauta parodose, tačiau pradėti eksportuoti produkcijąnepavyko ir ateityje greičiausiai į jas negrįš. Baldų sektoriaus atstovai nurodė, kad Nyderlandų, Belgijos,bei Danijos rinkos jiems taip pat yra svarbios.

Korpusinių baldų gamintojai sutaria, kad išskirti bendras rinkas praktiškai neįmanoma, kadangi produktaiyra labai individualūs, dažnai nišiniai ir pritaikyti konkrečiai rinkai („daug ką lemia dizainas“). Kita įmonėtaip pat pritarė, kad tai kokiose rinkose dirba įmonės didžiąja dalimi priklauso nuo istoriškai susiklosčiusiųsantykių, patikimų partnerių, pačios įmonių veiklos krypties. „Galima gaminti pagal užsakovo dizainą, tadagali gaminti bet kokiai rinkai, tačiau už mažesnę kainą, arba gali kurti individualų produktą ir gauti didesnękainą, tačiau tada atkrenta dalis šalių“. Negana to, kiekviena rinka yra dar ir labai segmentuota. Kitosįmonės nuomone, labai daug lemia geri bei patikimi ryšiai eksporto rinkose, ši įmonė eksportuoja tą patįproduktą į dvi Skandinavijos šalis, tačiau vienoje parduoda tik apie 10 procentų produkcijos.

Viena įmonė, kaip problemą, įvardino valstybės pagalbos stoką įmonėms vykdant mokslinių tyrimų irplėtros veiklą, kuri yra ypatingai svarbi norint patekti į užsienio rinkas su savo produktu. „Reikia suprastiužsienio rinkas ir pradėti matyti taip kaip jie mato, būtent čia MTTP veikla ir yra labai svarbi“. Įmonėnurodė, kad jiems buvo naudingas „Verslios Lietuvos“ vykdytas projektas „BrandLab“.

Įmonės nurodė, kad joms einant į užsienio rinkas su savo prekiniu ženklu, labai svarbu šalies įvaizdis,šalies prekinis ženklas. Nėra vieningos valstybės strategijos, todėl įmonės naudoja skirtingus būdus,vienos bando akcentuoti ir stiprinti „made in Lithuania“ prekės ženklą, kitos atvirkščiai nori, kad juos kuomažiau tapatintu su Lietuva. Viena įmonė pateikė pavyzdį, kad atvažiavę kolegos iš Nyderlandų buvonustebę, kadangi tikėjosi rasti „Lenkiją prieš 20 metų“. Visa tai rodo Lietuvos įvaizdžio stiprinimo svarbą.Įmonės taip pat nurodė, jog prekinio ženklo IKEA naudojimas valstybinio lygio vizituose, renginiuose,parodose ir kitur kenkia savo prekinį ženklą kurti ir populiarinti bandančioms įmonėms, kadangi jieautomatiškai asocijuojami su pigia masine gamyba, todėl praranda dalį potencialių klientų.

Keletas įmonių turėjo pastabų dėl ES struktūrinių lėšų panaudojimo sąlygų, kurios iš vienos pusės raginaįmones didinti produktyvumą bei automatizacijos lygį, o iš kitos reikalauja, kad įmonė samdytų daugiaudarbuotojų. „Reikia skatinti investicijas į įrengimus, o ne į žmonių skaičių“, tada augs produktyvumas irdidės atlyginimai.

Kaip problemą įmonės įvardijo ir ekonominės diplomatijos veiklą. Pageidauta solidesnio Lietuvos verslointeresų atstovavimo bei problemų sprendimo valstybiniame lygmenyje, įmonės teigė, kad nereikia jiemsieškoti klientų, tą patys gali padaryti, jiems reikia, kad atstovai gintų Lietuvos verslą valstybinių institucijųlygmeniu, operatyviai padėtų spręsti iškilusias problemas, didintų Lietuvos kaip kokybišką produkcijągaminančios šalies įvaizdį.

Įmonės išreiškė detalesnės informacijos apie užsienio rinkas poreikį (distribucijos kanalai, pagrindiniaižaidėjai, jų rinkos dalys ir pan.).

Page 224: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

223

BENDRIEJI EKSPORTO ASPEKTAI

RINKŲ VERTINIMAS

Vertindami rinkas baldų sektoriaus atstovai pateikė labai individualų požiūrį į rinkų aktualumą, kurį sunkuapibendrinti. Dažniausiai tai kokioje rinkoje įmonė dirba, apsprendžia įmonės kryptis, kuriamas produktas,turimi ryšiai.

Daugumos diskusijoje dalyvavusių įmonių didžioji eksporto pardavimų dalis yra plėtros rinkose.

Skandinavijos rinkos patrauklios dėl artumo ir tradicijų.

Viena įmonė dirba tik perspektyvinėse rinkose.

Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos rinkos patrauklios dėl savo dydžio, tačiau kelios kompanijosnurodė, kad Prancūzija yra toli, todėl brangi logistika. Vokietijos rinka labai konkurencinga, brangusįėjimas, sunku konkuruoti su Lenkais ir Balkanų šalių gamintojais.

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Kadangi dauguma diskusijoje dalyvavusių įmonių užsienio rinkose prekiauja produkcija pažymėta savoprekiniu ženklu, todėl šalies įvaizdžio nebuvimas ženkliai apsunkina plėtrą eksporto rinkose. Taip patišreikštas noras turėti daugiau informacijos ir mokymų apie prekinio ženklo vystymą ir įvedimą į užsieniorinkas.

Kaip ribojimą įmonės įvardijo ES struktūrinių lėšų panaudojimo sąlygas, kurios skatina didintiproduktyvumą ir darbuotojų skaičių tuo pačiu metu.

Buvo paminėta, kad įmonės turėjo skirtingos patirties su ekonominės diplomatijos atstovais. Pageidautasolidesnio Lietuvos verslo interesų atstovavimo valstybinių institucijų lygmenyje, nei parodose „nemaišykitdirbti plėtros rinkose, tai ne Azija ir valdžios atstovų dėmesys niekam neįdomus“. Kalbant apie komercijosatašė, įmonės sutaria, kad neįmanoma, jog vienas žmogus išmanytų visus sektorius ir dar kiekvienosektoriaus specifiką, todėl pateiktas siūlymas, kad komercijos atašė galėtų padėti Lietuvos įmonėmssurasti tokį specialistą užsienio rinkoje, o tada jau įmonės bendrautų tiesiogiai su juo.

Kaip ribojimas įvardintas ir informacijos apie užsienio rinkas stygius.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOKIETIJA, JK,PRANCŪZIJA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Švedijos ir Norvegijos rinkų patrauklumą lemia ten susiklosčiusios tradicijos bei artumas, tačiau vienadiskusijoje dalyvavusi įmonė nemato galimybių eksportuoti į šias rinkas, kadangi gamina ilgaamžiškusproduktus (5-10 metų), o Skandinavai linkę ženkliai dažniau keisti baldus.

Dauguma dalyvių sutarė, kad Vokietijos rinka yra patraukli, tačiau labai konkurencinga, brangus įėjimoprocesas, mažas Lietuvos žinomumas.

Patraukli didelė Jungtinės Karalystė rinka, joje sėkmingai dirba keletas diskusijoje dalyvavusių įmonių.Kaip perspektyvi rinka įvardinta ir Prancūzija, tačiau vienas iš pagrindinių ribojimų – atstumas, kai kuriosįmonės paminėjo ir skirtingą temperamentą bei verslo kultūrą.

Page 225: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

224

SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS,UKRAINA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

JAV ir Japonijos rinkos įmanomos pasiekus tam tikrą kalibrą, tačiau tik su gerai žinomu prekės ženklu,išskirtiniu produktu, ne masine gamyba.

Ukrainos rinka turi potencialo, nors dėl dabartinės padėties rizikinga, tačiau kai kurios įmonės ir dabar tendirba, o situacijai nurimus eksportas turėtų augti, iš dalies dėl teigiamo Lietuvos įvaizdžio bei rinkosdydžio. Praktiškai neturi korpusinių baldų gamybos.

Izraelis patraukli rinka dėl to, kad turi kitus sezonus, kadangi baldai vis tiek yra sezoninė prekė. Taip patlietuviška gamyba pakankamai aukštai vertinama, ypatingai lyginant su Lenkija.

BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

JAV ir Japonijos rinkos įmanomos, tačiau tik su gerai žinomu prekės ženklu, išskirtiniu produktu, nemasine gamyba. JAV daug pigios gamybos, ypatingai minkštų baldų srityje.

Viena įmonė dirbanti Ukrainoje nurodė, kad šioje šalyje sunku rasti vieną didelį pirkėja. Labai svarbusžmogaus faktorius, todėl norint dirbti Ukrainoje būtina ten būti.

Izraelio problema ta, kad ten nėra didelių pirkimų.

SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Kelios įmonės yra turėję patirties Kanadoje, daugiau Saudo Arabijoje, kur šiuo metu apimtys nėra didelės,tačiau šiokių tokių perspektyvų yra. Didelės šeimos, dažnai keičia baldus.

Page 226: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

225

FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA | informacinių ir ryšių technologijųsektorius

Parengimo data: 2016 m. vasario 5 d.

Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose7

Diskusijos vykdytojas: VšĮ „Versli Lietuva“

► BENDROJI INFORMACIJA

ORGANIZACINĖ INFORMACIJA

Data: 2015 m. gruodžio 10 d.

Pradžia: 10:00

Trukmė: 2 val.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas

Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovas

Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijosataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams.

Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacijaataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojasįsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktąformą).

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

7 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras

Page 227: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

226

TIKSLAI

Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tiksliniųpriemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriauseksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų,kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtose dešimt tikslinių rinkų.

Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečiomsįmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifiniuspatrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose,kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjamaatskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantisnumatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taippat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo.

METODAS

Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimoir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašiosstruktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. PriedasNr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių8 padengimą. Skiriamaspapildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas(leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiamitikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus beiišgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyviasektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiaismetodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovųvertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste.

DALYVIŲ PARINKIMAS

Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamasdėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinįįmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnėsdinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus).

DALYVIAI

Diskusijoje dalyvavo atstovai iš septynių įmonių, kurios veiklą vykdo IRT srities produktų ir / arba paslaugųvystyme ir prekyboje. Šešios atstovaujamos įmonės vykdo eksporto veiklą, viena diskusijoje dalyvaujanti įmonėšiuo metu nevykdo eksporto veiklos, tačiau ketina ją pradėti greitu metu.

8 Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniairibojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai).

1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas

Eil.Nr.

Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos

1 Alna Software, UAB IRT Elijus Čivilis Direktorius2 INVENTI, UAB IRT Asta Meškerevičiūtė Direktorė3 NFQ Technologies, UAB IRT Karolis Ceizaris Pardavimų vadovas4 NFQ Technologies, UAB IRT Paulius Insoda Direktorius5 DocLogix, UAB IRT Jūratė Būčienė Plėtros ir rinkodaros skyriaus vadovė6 Magma solutions, UAB IRT Vytautas Taujanskas Vykdantysis direktorius7 ELSIS PRO, UAB IRT Dainius Buzėnas Verslo plėtros direktorius8 Midpoint systems, UAB IRT Saulius Martinėnas Partneris

Page 228: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

227

DISKUSIJOS EIGA

Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybiųanalizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“ turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip patatsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš ankstoparengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijosdalyviams svarbiems aspektams.

► DISKUSIJOS TURINYS

ESMINIAI MOMENTAI

IRT paslaugų eksporto sąrangą turi būti apibrėžiama pagal kitus parametrus negu prekių eksportas.Kadangi šios rūšies eksportui iš esmės nėra reikšmingi geografiniai ir kiti prekių eksportui svarbūsparametrai (atstumas, logistika ir kita), būtina tinkamai suprasti ir prasmingu pjūviu nagrinėti aktualiusaspektus. Įprastinis IRT sektoriau skirstymas į paslaugas ir produktus (turima galvoje programavimorezultato produktus) yra nepakankamai gilus, todėl diskusijos dalyviai minėjo Lietuvos specifikąapibūdinančias apibūdinančius skirstymus, kurie gali būti apibendrinti į tolesnes kategorijas: bazinėsprogramavimo paslaugos; plataus pritaikymo produktai (įsk. e-valdžios sprendimus, e-komercijossprendimus, bazines verslo valdymo sistemas ir kita); specializuotos programavimo paslaugos irproduktai (įsk. nišinės srities / sektoriaus sprendimus, taip pat paslaugas pritaikytas specifineisistemai / infrastruktūrai ir pan.). Taip pat diskusijos metu pažymėta, kad kitas svarbus skirstymas yrapagal stambiąsias vartotojų grupes (išskiriant namų vartotojui, smulkiam verslui, stambiomskorporacijoms, viešajam sektoriui).

Atsižvelgiant į sektoriaus specifiką (pvz. mažą valstybių sienų aktualumą), diskusijos metu buvo įvardinta,kad Lietuvos IRT sektoriaus plėtros galimybės technologiškai pažangiose/brandžios šalyse (iš esmėsvisos Vakarų Europos rinkos) yra su labai specializuotais (sudėtingesniais/pažangesniais) programavimopaslaugomis ir produktais, o technologiškai mažiau išsivysčiusiose bet sparčiai augančiose imlioserinkose (Pietų Amerika, Afrika, Artimieji Rytai, Azijos šalys, NVS) galima pasiūlyti daug platesnio profiliosprendimus (pvz. jau tuos, kurie veikia vietinėje rinkoje). Būtent dėl šių priežasčių buvo užakcentuota,kad Lietuvos IRT sektoriaus plėtros strategija turi būti aiškiai išreikšta per orientaciją į besivystančiasrinkas.

Būtina kryptingai įgyvendinti Lietuvos kaip technologiškai pažangios šalies pozicionavimo strategiją.Diskusijos metu buvo įvardinta, kad Lietuva nors ir daugeliu aspektų nenusileidžia pagal technologinįpažangumą tokios šalims kaip Estija, tačiau save pristato daug silpniau. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kadsvarbu ne tik profesionali pozicionavimo strategija, bet ir tinkamas įgyvendinimas, t. y. mūsų tarnautojai,diplomatai turi sugebėti pristatyti ir pasigirti tiek unikaliais mūsų e-valdžios srities pasiekimais, betsugebėti patraukliai ir suprantamai apibūdinti kitus Lietuvos IRT sektoriaus patrauklumus. Svarbiausiaspektai, žinutės nuoseklumas (šalies pristatymo kontekste) ir profesionalumas pristatyme (ypač kalbanttiek apie oficialiuosius asmenis, tiek apie diplomatinį korpusą).

Svarbu didinti eksporto skatinimo paslaugų teikimo profesionalumą. Diskusijos dalyviai nurodė patirtis,kurios iliustruoja, kad tam tikros už valstybės ar ES lėšas įgyvendinamos priemonės išpildomosnetinkamai ir neprofesionaliai. Paminėtas konkretus pavyzdys, kaip 2015 m. IRT sektoriaus verslo misijaŠvedijoje buvo suorganizuota labai neprofesionaliai ir buvo neišpildyti visų dalyvavusių įmonių lūkesčiai(plačiau žr. „Bendrieji eksporto aspektai“ dalyje). Blogų patirčių buvo ir daugiau. Diskusijos dalyviaipaminėjo, kad reikia geriau organizuoti Lietuvos ekonominį atstovavimą ir užtikrinti tokių priemoniųkokybę, buvo paminėti keli geri pavyzdžiai, į kuriuos galimo orientuotis bei kurti kokybės užtikrinimo iratsakomybės didinimo sistemas.

Page 229: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

228

Paminėta, kad IRT sektoriaus įmonėms svarbu patogia forma gauti informaciją apie prieinamas viešojosektoriaus priemones, taip pat tikslingą informaciją apie jas dominančias tikslines rinkas.

BENDRIEJI EKSPORTO ASPEKTAI

RINKŲ VERTINIMAS

Dauguma diskusijos dalyvių tvirtino, kad plėsti eksportą į besivystančią šalių rinkas daugelių aspektų yralengviau negu į susiformavusių ekonomikų (technologiškai brandžių) rinkas. [„Afrika puiki rinka ITsektoriui... Lietuva gali save pristatyti kaip vieną lyderiaujančių su e-paslaugų ir informacinių sistemųsprendimais, kurie kažkuria prasme atkartotini (augančiose rinkose)“; „Emiratuose, Karibuose, patirtisrodo, jei sakai – Lietuva yra pirmaujanti Europoje pagal paslaugas (pvz. el. deklaravimo sistema, kiti e-valdžios sprendimai) ir tai mes jums galime pasiūlyti, būtų labai rimtas susidomėjimas. Tokią patį įspūdįpadaryti Danijoje būtų labai sunku“; „...IRT srityje brandžios šalys, tobulins savo jau įdiegtastechnologijas... Nelabai norima iš esmės kitokių (nors dažnai daug pažangesnių) sprendimų“; „Vokiečiaimieliau pasidarys patys, negu leis, kad kažkas iš šalies darytų, t. y. toks principinis kultūrinis dalykas“;„orientuojamės į labai inovatyvius sprendimus, todėl einame į tas rinkas (visų pirma augančios rinkas),kuriuose atsiranda „disruptive“ produktai ar paslaugos. Ten mes esame aktualūs“; „...Augančių rinkųpartneriai yra lankstesni, mažiau reikalaujama įvairių standartų... Kitas kritinis veiksnys - veikiantiproduktas ir jo istorinė sėkmė.“].

Vertindamos pateiktą rinkų sąrašą, kaip neįtrauktas, bet IRT sektoriui labai aktualias rinkas, diskusijosdalyviai įvardino: Daniją (bent dvi įmonės), Olandija (bent dvi įmonės), taip pat bent kelis kartus buvoįvardinti IRT požiūriu augantys regionai, t. y. Pietų Amerika, Artimieji Rytai, NVS šalys, Azija (t. y.besivystančių šalių regionai) [„Vokiečius jau turim, bet perspektyvoje mums daug įdomiau žiūrėti šiek tiektoliau, pvz.: Meksika, Brazilija, P. Amerika“; „Danija, Olandija labai svarbios IRT sektoriaus rinkos...Olandija yra tipinė rinka, kur galima prasitestuoti.“].

Buvo įvardinti tokie rinkų patrauklumų kriterijai: „rinkos branda ir kokios kompanijos valdo instaliacinę(bazinę) infrastruktūrą (koks technologinis standartas – tai vienas svarbiausių aspektų su specifinėmtechnologijom dirbančiom kompanijom) [„jei geriau mūsų standartas ir rami galva, mes geriau kažkoatsisakysim, bet nerizikuosim...“]; taip pat svarbus polinkis naujovėms [„...Arabų kraštai kur kas atviresninaujovėm, Azija...“] bei konkurencija vietinėje rinkoje [„pavyzdžiui, Lenkijoje yra daug pigių gamintojų,kurių tu nenugalės.. ir tai jokiu būdu nėra mūsų strateginis tikslas... Panašiai ir su Kinija, mes ten nebūsimgreitu metu tikrai.“]. Subrendusiose rinkose galima Lietuvos įmonėms didesnė perspektyva konkuruoti tikarba su specifiniais / nišiniais sprendimais, arba su labai inovatyviais sprendimais. Pabrėžta, kad ten labaiaktualus jau veikiančių standartų barjeras (gebėjimas juos įvaldyti) ir vietinių vystytojų (produktų tiekėjų)konkurencija.

Bent keli diskusijos dalyviai (teikiantys specializuotas / nišines paslaugas) paminėjo, kad labai daug lemiapartneriai. Šis aspektas, kuris apibrėžia, ar tu gali dalyvauti viename ar kitame stambiame konkurse. Taipat ir rinka, kur sutelkiama galutinė pridėtinė vertė (t. y. priklauso kur veikia partneriai). Įmonių atstovaipabrėžė, kad jiems labai įdomūs viešojo sektoriaus konkursai užsienyje. Produktą vystančios įmonėsatstovas nurodė, kad jiems esminis patrauklumo aspektas yra jų rinkos dydis ir specifiniai aspektai, kurieliečia jų produktą (partneriai, istoriniai kontraktai).

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Kalbant apie viešojo sektoriaus priemones buvo užakcentuotos dvi sritys į kurias prasminga (IRTsektoriaus kontekste) orientuotis: 1) šalies tikslingos ir kryptingos pozicionavimo strategijos apibrėžimas(į išpildymą galima įtraukti ir pačias įmones, asociacijas) bei koordinuotas išpildymas (sekant renginius,kur mūsų sektorius galėtų būti pristatytas; [„tas pats Microsoft nori, kad kai kurie dalykai nuo lietuvių būtų

Page 230: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

229

viešinami... reikia koordinuoti šiuos dalykus], taip pat 2) užtikrinimas profesionalių ir tikslingų verslo misijųįgyvendinimo.

Daugelis sektorių įmonių išreiškė poreikį tikslinei rinkų bei sektorių informacijai, taip pat ir kitų sektoriausaktualijų renginių centralizuotam pateikimui (gavimui pagal prenumeratą). Taip pat nurodyta, kad reikiaaiškiau ir patraukliau viešinti sektorių lygio priemones (misijas ir kt.) [„karts nuo karto išgirsti buvo tokiakažkokios priemonės, kažkokios misijos, bet tikrai toli gražu ne visi apie tai laiku sužino“]. Papildomaiįmonės atstovas pateikė kitą sektoriaus plėtrai galimai perspektyvią idėją – „vienos įmonės turi kažkokįįdirbį, o galbūt kitos, kurios nekonkuruoja (bet rinka įdomi) gali tokią informaciją vertinti. O kaipgi žinoti...Pvz. aš pragyvenau Pietų Afrikoje tris metus ir ten tęstinis projektas ir daug pažinčių ir žinių įvairiuosesektoriuose ir sluoksniuose. Mielai šia patirtimi pasidalinčiau tinkama man pasiūlyta forma.“].

Esminė Lietuvos įmonių problema brandžiose rinkose – parodyti, kad tu esi patikimas partneris (tam tikroverslo kultūros lygio parodymas). Lietuvos IRT sektorius, ypač kalbant ne apie specializuotussprendimus, yra riboto konkurencingumo [„Lietuvos programuotojo atlyginimai yra didesni negu Berlyne..arba skirtumas labai, labai mažas (t. y. Lietuva neturi esminio konkurencinio pranašumo čia)“ „Čiainvestavę (IT) paslaugų centrai sukėlė atlyginimus“ „nėra Lietuvoje to milijono programuotojų apie kągarsiai kalba „Investuok Lietuvoje“; „Lietuvos IT dalykų studijuojančių studentų santykis tebėra labaiprastas, yra tragedija“].

Įmonių atstovai pasidalino nevienareikšmiška patirtimi dalyvaujant verslo misijose, buvo pristatytoskonkrečios neigiamos patirtys – „dalyvavom verslo misijoje Švedijoje, kurią organizavo „InfoBalt“ rugsėjomėn... rezultatas analogiškas pinigų sudeginimui. Tokios nekompetencijos investuojant valstybės arEuropos pinigus yra nedovanotinas. Niekada neleisčiau samdyti neaiškios kontoros, kuri tesugebėjoseptynioms lietuviškom įmonėm atvesti penkis kontaktus iš kurių į temą gal tik vienas“; „...verslo misijųdarymas panašus į „check“, t. y. varnelių dėliojimą, bet iš esmės niekas Lietuvoje to nesugeba padarytitikrai profesionaliai“; „tikrai žinome, kad Švedijoje yra įmonių, kurios domisi lietuvišku IRT sektoriumi, todėlreikia pademonstruoti tam tikrą profesionalumą, kad sugebėti jas pritraukti“. Diskusijos dalyviai pasiūlė(remdamiesi ir individualia patirtimi) verslo misijų organizavimo procedūrą, kuri užtikrintų geresniusrezultatus – „mes patys pateikėm organizatoriams sąrašus įmonių su kuriais norime susitikti. Jeimatydavom, kad organizatoriam nepavyksta jų prisikviesti, mes nešvaistome laiko ir atsisakomedalyvauti“). Ši procedūra visiems diskusijos dalyviams atrodė patraukli, tačiau buvo paminėta, kad dažnaiverslo misijų organizatoriai neišpildo savo įsipareigojimų [„turėjome susitikti su vienom, mums patraukliomįmonėm, bet atvedė visai kitus], todėl būtina kažkokia kontrolė ir atsakomybė.

Dauguma diskusijos dalyvių sutiko, kad Lietuvos ekonomiką atstovaujantys tarnautojai [„oficialiuosevizituose dalyvaujantys ūkio ministerijos pareigūnai, taip pat diplomatai mažai gaudosi ir nesugeba geraiparduoti Lietuvos kaip technologiškai pažangios šalies... Nors mūsų sektorius yra tikrai palyginti stipruspalyginti su estais, bet savo pozicionavime jie labai toli... Ką ir kalbėt, kai šio sektoriaus viešinimu užsiimabuvę prezidentai ir tikrai labai gerai jo strategiją išmano šalį pristatantys klerkai... patys dalyvaujaparodose ir demonstruoja jų šalyje sukurtus viešojo sektoriaus produktus“]. Tačiau buvo pabrėžta, kadyra žvaigždžių ir tarp ekonominės diplomatijos korpuse [„pvz. buvo Lietuvos komercijos atašė Švedijoje,ką paklausi – tą gausi. Į tokius reikia lygiuotis“].

Dauguma diskusijos dalyvių sutiko, kad vienas aspektas aktualus tiek stambioms tiek smulkioms (taip patorientuotų į įvairius sektorius) įmonėms yra Lietuvos įvaizdžio problema [„Lietuva daugumoje rinkųnepakankamai žinoma, kaip technologinė, inovatyvi valstybė“]. Taip pat buvo įvardinta, kad Lietuvosįvaizdis stiprus NVS rinkoje, t. y. esant gerai ekonominei situacijai Rusijoje ir kitur, matoma nemažaigalimybių plėtrai [„Lietuvos įvaizdis pagal minėtus parametrus yra stipriausias buvusios Tarybų sąjungosšalyse... Jiems mes esame „juos suprantanti vakarietiška valstybė“... Tik, žinoma, galimybės neviešajame sektoriuje“].

Diskusijos dalyviai apibrėžė, kad dirbant su viešuoju sektoriumi (arba tokiom organizacijom kaip NATO),svarbu tam tikrų veiklos standartų diegimas. Galimybės viešojo sektoriaus užsakymams užsienyje

Page 231: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

230

galimos ir per Lietuvos institucijas, t. y. darant projektus pvz. KAM, susipažįstama su galimai tam tikraisaspektais panašiais NATO projektais. Dirbant su viešuoju sektoriumi svarbu gerai išmanyti specialiuosiusreikalavimus (pvz. ES galioja tokie aspektai kaip vykdytojų kvotos ir pan.).

Yra poreikis tikslingai ir prieinamai rinkos informacijai, kuris padėtų įvertinti konkrečius rinkos patrauklumoveiksnius.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOKIETIJA, JK,PRANCŪZIJA)

Dauguma diskusijoje dalyvavusių įmonių atstovų nurodė, kad jų įmonėms nurodytos šalys yra svarbioseksporto rinkos ir / arba šiose šalyse numatoma eksporto plėtra penkerių metų perspektyvoje (kiek rečiaubuvo minima Prancūzija). Tiesa, pabrėžta, kad šalies lygiu suskirstymas yra mažiau svarbus ir daugperspektyviau rinkas skirtyti grupėmis (žr. „Bendrieji eksporto aspektai“ dalyje), kad ir pagal tam tikrotechnoliginio pažangumo stadijas. Svarbiausi paminėti patrauklumo aspektai – technologinispažangumas, istorinės partnerystės, įmonių kapitalo kilmė.

Su nišiniais sprendimais dirbančios įmonės atstovas nurodė, kad esminiai jų klientai yra Vokietijoje irItalijoje, taip pat Švedijoje. Visgi pabrėžiama, kad IRT srities rinką sunku apibrėžti konkrečios šaliesribomis, paprasčiau žiūrėti per užsakovą (viešojo/privataus sektoriaus; perkantis paslaugą (vykdytojus)ar produktą), kuris gali veikti ir naudotis įsigytai sprendimais keliose šalyse ar regionuose. Pagrindiniaipatrauklumo (sėkmės) aspektai – tinkamai išpildyti ankstesni užsakymai [„gerai užsikabinus, mums visdaugiau ir daugiau darbų duoda...“]. Švedijoje užsakymai atsirado ir dėl specifinių energetikos sektoriausužsakymų.

Visgi plėtros rinkos buvo įvardintos kaip gana sudėtingos Lietuvos IRT sektoriaus sparčiai plėtrai, osėkminga veikla jose dažniausiai remiasi arba itin specifinais sprendimais, arba dažnai susiję su pačiųįmonių kapitalo kilme ir istorinėm partnerystėm [„su produktais į šias rinkas eiti žiauriai sunku...“ „supaslaugoms, tipinėm sunku eiti dėl konkurencijos su rumunais (ir kitais pigesniais)“ „high-end paslaugos,kurių negali lengvai išpildyti yra sąlyginai vienintelės su kuriomis galima į šias rinkas eiti. t. y. specializuoti,nišiniai dalykai, kuriuos individuali įmonė turi atrasti ir specializuotis“; „padarius gerą įdirbi, tuomet klientaiateina per rekomendacijas“; „mūsų šaknys vokiškos, todėl mums Vokietijoje pardavinėti lengviau... nevokiškoms kompanijoms įsitvirtinti šioje rinkoje arti neįmanomo“; „Lietuvoje pakankama norma sietinieksporto ryšiai su įmonių kapitalo kilme, pvz. daug pavyzdžių su Šiaurės Europos šalimis... Tai padedapasiekti klientus būtent tose šalyse“]

SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS,UKRAINA)

Kelios įmonės nurodė JAV ir Ukrainą kaip jų eksporto rinkas arba perspektyvias artimiausių penkių metųlaikotarpiu. Tačiau pabrėžta, kad esminis skirstymas turėtų būti pagal kitus rinkų parametrus (žr.ataskaitos „Bendrieji eksporto aspektai“ dalyje).

SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR)

Kelios įmonės nurodė JAE kaip jų eksporto rinką arba perspektyvią artimiausių penkių metų laikotarpiu.Tačiau pabrėžta, kad esminis skirstymas turėtų būti pagal kitus rinkų parametrus (žr. ataskaitos „Bendriejieksporto aspektai“ dalyje).

Page 232: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

231

FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA | medienos apdirbimo pramonėParengimo data: 2016 m. sausio 21 d.

Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose9

Diskusijos vykdytojas: VšĮ „Versli Lietuva“

► BENDROJI INFORMACIJA

ORGANIZACINĖ INFORMACIJA

Data: 2016 m. sausio 25 d.

Pradžia: 14:00

Trukmė: 2 val.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas

Moderatoriaus padėjėjas: Nerijus Dovydėnas, VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas

Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijosataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams.

Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacijaataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojasįsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktąformą).

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

TIKSLAI

Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tiksliniųpriemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriauseksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų,kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų.

9 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras

Page 233: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

232

Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečiomsįmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifiniuspatrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose,kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjamaatskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantisnumatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taippat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo.

METODAS

Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimoir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašiosstruktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. PriedasNr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių10 padengimą. Skiriamaspapildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas(leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiamitikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus beiišgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyviasektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiaismetodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovųvertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste.

DALYVIŲ PARINKIMAS

Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamasdėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinįįmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnėsdinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus).

DALYVIAI

Diskusijoje dalyvavo aštuonių įmonių atstovai iš medienos gaminių ir medinių namų subsektorių.

DISKUSIJOS EIGA

Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybiųanalizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“ turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip patatsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš ankstoparengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijosdalyviams svarbiems aspektams.

10 Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniairibojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai).

1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas

Eil.Nr.

Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos

1 Šilalės mediena, UAB mediena Virgilijus Žygaitis Vadovas2 Mediniai namai, UAB mediniai namai Giedrius Vidrinskas Direktorius3 Alobera, UAB Ina Pilipauskienė Direktorė4 „Jūsų namas“, UAB mediniai namai Dalia Kerdaitė Projektų vadovė5 Gildera, UAB Domas Šipelis Komercijos direktorius6 Gildera, UAB Mindaugas Peciukonis Generalinis direktorius7 Vudva, UAB Edmundas Direktorius8 Litimbera, UAB Romualdas Petkevičius Direkrius

Page 234: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

233

► DISKUSIJOS TURINYS

ESMINIAI MOMENTAI

Visų diskusijoje dalyvavusių įmonių atstovai nurodė, kad plėtros rinkos (Švedija, Norvegija, Vokietija, JKir Prancūzija) yra svarbios jų eksportui. Švedijos ir Norvegijos rinkos aktualios dėl ten vyraujančių mediniųnamų bei medienos apdirbimo tradicijų ir artumo. Tiek medinių namų, tiek ir medienos gaminiųgamintojams labai įdomi Vokietija. Dauguma įmonių nurodė dirbantys arba artimoje ateityje pradėsiantysdirbti su Prancūzijos rinka, mato joje didelį potencialą. Danija taip pat įvardinta kaip perspektyvi rinkaplėtrai, tačiau medinių namų eksportuotojams mažiau aktuali Jungtinės Karalystės rinka. Kaip svarbųpraradimą įmonės įvardino Rusijos rinką. Penkių metų perspektyvoje įmonės daugiausia galimybių matoplėtros rinkose. Viena įmonė teigė daugiausia dirbanti su Ispanijos rinka.

Visi diskusijos dalyviai teigė, kad didžiausia problema šiuo metu yra medienos žaliavų rinka Lietuvoje,kuri ženkliai mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą eksporto rinkose bei stabdo medienos sektoriausplėtrą bei investicijas Lietuvoje, kadangi medienos žaliavų kaina, lyginant aplinkines rinkas, Lietuvoje yraaukščiausia. Įmonės teigė, kad tik deklaruojama, jog kaina nustatoma rinkos sąlygomis, tačiau iš tiesųrinka yra iškraipyta, kadangi kaimyninės valstybės Lietuvišką medieną gali įsigyti laisvai, tuo tarpuLietuvos gamintojai aplinkinėse rinkose susiduria su įvairiais suvaržymais, kurie žaliavų pirkimą labaikomplikuoja arba daro jį neįmanomu.

Kaip dar vieną problemą, įmonės įvardino sertifikatus, kurie medienos sektoriui labai svarbūs norintsėkmingai dirbti eksporto rinkose. Dalyviai teigė, kad sertifikavimo procesą labai apsunkina Aplinkosministerijos nuolat kaitaliojamos taisyklės, kurios ir taip yra perteklinės, komplikuota tvarka, nuolatiniaigrasinimai. Sertifikavimo procesą prižiūri nekompetentingi valdžios atstovai, kurie nesupranta medienossektoriaus specifikos. „Valstybinės institucijos turėtų padėti, o nesudaryti kliūtis“.

Mokesčių surinkimo ypatumai, anot įmonių atstovų, taip pat galėtų keistis Lietuvoje, kadangi įmanomostokios situacijos „kai per vieną diena trys mokesčių inspekcijos specialistai paskambina į vieną įmonę tuopačiu klausimu“. Problema yra ir tai, kad dar dažnai mokesčių inspekcijos atstovai su įmonėmis bendraujagrasinimo, o ne pagalbos terminais, ypatingai regionuose.

Darbo jėgos ir ypatingai specialistų trūkumas yra dar viena problema mažinanti medienos sektoriauskonkurencingumą. Ši problema ateityje bus dar aštresnė, kadangi švietimo sistema šiuo metu praktiškainustojo ruošti specialistus medienos sektoriui, o „studentai renkasi kitas pakraipas – metalo, betono“.

Diskusijos dalyviai turėjo skirtingos patirties su ekonominės diplomatijos atstovais. Teigiamai atsilieptaapie Švedijos (Brazinskas), Ispanijos bei Prancūzijos atstovus, tačiau pabrėžė, kad net nežino kasLietuvai atstovauja Norvegijoje, nors Norvegija yra viena pagrindinių rinkų medienos sektoriui. Įmonėstaip pat nori aiškesnio atskaitingumo iš ekonominės diplomatijos atstovų, daugiau iniciatyvos,proaktyvumo, dalyvavimo parodose.

Visos įmonės išreiškė norą, kad butų įkurti arba aktyviau veiktų Lietuvos prekybos rūmai plėtros rinkose.

Eksporto plėtrą užsienio rinkose ženkliai stabdo, anot įmonių atstovų, Lietuvos bankų sistema, kuri neturiarba nevykdo projektinio finansavimo, nors toks finansavimo būdas taikomas tiek toje pačiojeSkandinavijoje, tiek ir Vokietijoje.

Page 235: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

234

BENDRIEJI EKSPORTO ASPEKTAI

RINKŲ VERTINIMAS

Vertindami rinkas medienos sektoriaus atstovai kaip didžiausią praradimą išskyrė Rusijos rinką, kuripraktiškai užsidarė tiek dėl sankcijų, tiek dėl rublio nuvertėjimo. Taip pat Rusija anksčiau nemažaimedienos ir jos gaminių į Europą eksportuodavo per Lietuvą, tuo tarpu paskutiniu metu šie srautai ženkliaisumažėję ir Lietuva palaipsniui eliminuojama iš rusiškos medienos tiekimo į vakarų Europą grandinės.

Sektoriaus atstovams labai aktuali Vokietijos rinka, tačiau šiuo metu ten dirbti labai sudėtinga, dėl to kadrinka yra perpildyta, stiprūs vietiniai gamintojai, įmonės teigia: „jeigu esi 15 proc. pigesnis, tai nelabaijiems įdomu, kadangi labiau vertina garantijas ir patikimumą“, todėl Lietuvos įmonės norėdamos tensėkmingai veikti privalo pasiūlyti 30 ir daugiau procentų pigesnę produkciją.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad perspektyvinių ir žvalgybinių rinkų kategorijos jų atstovaujamoms įmonėmsiš esmės neaktualios.

Medinių namu gamintojai, kaip pavyzdį, nurodė Estijos rinką, kuri su mažesniais ištekliais sugebaeksportuoti didesnius kiekius medinių namų nei Lietuva.

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Kaip didžiausią ribojimą medienos sektoriaus atstovai nurodė medienos žaliavų rinką Lietuvoje ir teigė,kad situacija blogėja kiekvieną dieną. Įmonių manymu, Lietuvoje karaliauja urėdijos, kurios visiškaineatsižvelgia į rinkos poreikius. Taip pat įmonės teigė, jog urėdijose ženkliai suprastėjęs medienosrūšiavimas. Taigi kaina aukštesnė, kokybė prastesnė. Todėl gamintojai vietinę žaliavą neretai perka tikekstra atveju. Lyginant su aplinkinėmis rinkomis, žaliavų kainos ir kokybės santykis Lietuvoje yraprasčiausias, tai verčia Lietuvos įmones bent dalį jų įsigyti užsienio rinkose. Tačiau žaliavų pirkimas išužsienio turi savas rizikas - tiekimo sutrikimai, žaliavų pardavėjai taip pat stebi kainų dinamiką Lietuvoje,todėl mažėja Lietuvos įmonių galimybės derėtis, kai kuriose rinkose (buvo įvardinta Lenkija, Vokietija)Lietuvos įmonėms įsigyti žaliavas labai sunku arba praktiškai neįmanoma dėl vietinių ribojimų.

Sektoriaus įmonės įvardino ir kitus vietinius ribojimus, kurie ženkliai apsunkina įmonių galimybes užsieniorinkose, tai ir specialistų stygius bei švietimo sistemos neatitikimas rinkos poreikių. Komplikuota, neaiškibei nuolat kaitaliojama sertifikavimo sistema. Mokesčių inspekcijos atstovų elgsena su įmonėmis. Bankųfinansavimo sistemos neatitikimas vakarietiškų praktikų, dėl to daugelis Lietuvos įmonių, ypatingai SVV,negali vystyti didesnių projektų, kadangi neužtenka apyvartinių lėšų. Projektinio finansavimo praktikątaiko tiek Skandinavijos bankai, tiek Vokietijos, tačiau ne Lietuvos.

Buvo paminėta, kad įmonės turėjo skirtingos patirties su ekonominės diplomatijos atstovais. Pasigestaambasadų ir komercijos atstovų aiškios atsiskaitymo bei vertinimo sistemos. Įmonės norėtų aktyvesniųveiksmų iš Lietuvos ekonominės diplomatijos atstovų, daugiau dalyvavimo parodose.

Buvo pateiktas pasiūlymas padėti įkurti Lietuvos prekybos rūmus visose plėtros rinkose.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOKIETIJA, JK,PRANCŪZIJA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Visos įmonės nurodė, kad plėtros rinkos jiems yra svarbiausios ir didžiausią plėtra mato būtent jose.

Page 236: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

235

Švedijos ir Norvegijos rinkų patrauklumą lemia ten susiklosčiusios medžio apdirbimo tradicijos beiartumas.

Vokietijos rinkos patrauklumą apsprendžia jos dydis, tačiau šiuo metu tai perpildyta rinka ir dirbti jojeLietuvos įmonėms labai sudėtinga.

Kaip labai perspektyvią rinką plėtrai keletas įmonių įvardijo Prancūzijos rinką.

Iš plėtros rinkų, medinių namų subsektoriui, mažiausiai aktuali yra Jungtinės Karalystės rinka.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS,UKRAINA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Medienos sektoriui šios rinkos neaktualios.

BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Medinos sektoriui šios rinkos neaktualios.

Page 237: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

236

FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA | spaudos ir pakuotės pramonėParengimo data: 2016 m. vasario 19 d.

Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose11

Diskusijos vykdytojas: VšĮ „Versli Lietuva“

► BENDROJI INFORMACIJA

ORGANIZACINĖ INFORMACIJA

Data: 2016 m. vasario 2 d.

Pradžia: 14:00

Trukmė: 2 val.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Moderatorius: Nerijus Dovydėnas, VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas

Moderatoriaus padėjėjai: Thomas Notten, VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas

Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijosataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams.

Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacijaataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojasįsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktąformą).

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

TIKSLAI

Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tiksliniųpriemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus

11 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras

Page 238: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

237

eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų,kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų.

Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečiomsįmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifiniuspatrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose,kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjamaatskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantisnumatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taippat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo.

METODAS

Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimoir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašiosstruktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. PriedasNr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių12 padengimą. Skiriamaspapildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas(leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiamitikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus beiišgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyviasektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiaismetodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovųvertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste.

DALYVIŲ PARINKIMAS

Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamasdėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinįįmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnėsdinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus).

DALYVIAI

Diskusijoje dalyvavo septynių įmonių atstovai spaustuvių ir pakavimo sektoriaus.

DISKUSIJOS EIGA

Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybiųanalizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“ turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip pat

12 Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniairibojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai).

1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas

Eil.Nr.

Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos

1 Balto print, UAB Spaustuvė Artūras Karosas Generalinis direktorius2 Eltaka, UAB Popierinė pakuotė Dalia Vilkelytė Vyr. projektų vadovė3 Kopa, UAB Spaustuvė Saulius Mudėnas Vadovas4 Paka, UAB Plastikinė pakuotė Aurimas Murėnas Vadovas5 Panoden, UAB Plastikinė pakuotė Remigijus Šedys Pardavimų vadovas6 Petro Ofsetas, UAB Spaustuvė Kamilė Kalibataitė Rinkodaros ir reklamos direktorė7 Technopakas, TŪB Plastikinė pakuotė Mečislavas Mikelionis Vadovas

Page 239: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

238

atsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš ankstoparengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijosdalyviams svarbiems aspektams.

► DISKUSIJOS TURINYS

ESMINIAI MOMENTAI

Visi dalyvavusių įmonių atstovai nurodė, kad plėtros rinkos (Švedija, Norvegija, Vokietija, JK irPrancūzija) yra svarbios jų eksportui (ypač išskirtos Švedija ir Vokietija), taip pat dauguma numato joseplėtrą per ateinančius penkis metus. Taip pat yra matančių plėtrą į Lenkiją, Baltarusiją (plastikinė pakuotė)ir JAV (nišinė spauda).

Didžiosios dalies įmonių eksporto rinkos yra „stipriai apibrėžtos kilometrais“, atstumas ir logistikosgalimybės yra vieni pagrindinių eksportą ribojančių veiksnių.

Kitas eksportą ribojantis veiksnys, kurį išskyrė įmonės, tai Lietuvos kaip pigių gamintojų šalies įvaizdis.Dabartinės Lietuvos įmonių gamybos apimtys lemia tai, jog įmonės dažniausiai ieško nišinių sektoriųeksporto rinkose. Siekiant gauti kuo didesnius pelnus, dirbant nišiniuose sektoriuose, pigių gamintojųšalies įvaizdis kenkia Lietuvos įmonių pozicijoms derantis dėl pelningesnių kontraktų. Todėl pristatinėjantšalį ar sektorių reikėtų nebeminėti pigumo, o labiau pabrėžti kokybę bei lankstumą.

Spaustuvių įmonės pažymėjo, kad didžiausia nemokumo rizikos grėsmė yra Jungtinės Karalystės rinkoje,kiek mažiau Prancūzijos rinkoje.

Popierinės ir plastikinės spaudos gamintojai didžiąją eksporto dalį vykdo per tarpininkus, kas ribojadidesnės pridėtinės vertės kūrimą eksporto grandinėje.

Dalis įmonių Skandinaviją laiko kaip vieną eksporto regioną, dalis akcentuoja kiekvienos šalies kultūriniusir verslo skirtumus, svarbius planuojant tikslingą eksporto strategiją.

Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad Lietuva kaip šalis yra mažai žinoma Skandinavijoje ir kitose rinkose,įmonių atstovai teigia, kad „kiekvieną kartą turiu įrodinėti kas ta Lietuva, nes Lietuvos nežino ir tai yravalstybės problematika“. Įvardinta, kad Lietuva neturi profesionalios ir tikslingos šalies prisistatymo(pardavimo) ir pozicionavimo strategijos. Šiuo metu esami šalies pristatymo resursai menki irnekoordinuoti (pvz. turime daug ekonomikos ir kultūros atašė, veikiančių pavieniui), atmestini (pateiktaspavyzdys, kad rengiant pristatomąjį leidinį apie Lietuvą aukštam valstybės pareigūnui rūpėjo ne leidinioturinys, o poreikis išleisti biudžeto eilutę). Pabrėžta, kad šalies pristatymo ir žinomumo strategijąefektyviausiai įgyvendintų naujai sukurta atskira organizacija su aiškiais jai nustatytais tikslais ir matavimosistema. Organizacija Lietuvos žinomumo didinimui turėtų samdyti vietinius rinkų žmones, išmanančiusšalies kultūrą ir turinčius platų kontaktų tinklą („Apie lietuvius švedams turi komunikuoti švedas“). Kitasgalimas variantas - įdarbinti vietos žmones Lietuvos ambasadose, galinčius dirbti su Lietuvos žinomumosklaida („bent keletas užsienio žmonių ambasadose būtų didelis indėlis“).

Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad sektoriaus eksporto sėkmei svarbi ekonominės diplomatijos veikla,tačiau šiuo metu ji nėra efektyvi (pasigendama ambasados pagalbos prieš ir per sektoriams svarbiasparodas). Įvardinta, kad šiuo metu šalies ekonominio atstovavimo kompetencija iš esmės nepakankama,labai skirtinga diplomatų, komercijos atašė bei ambasadų atstovų kompetencija (yra ambasadų, kuriomsreikia skambinti prašant atsakyti į laiškus).

Smulkiam ir vidutiniam verslui lengviau pasiekti eksporto rinkas galėtų padėti „rekomendacijų klubai“,kurių metu tarpusavyje nekonkuruojančios įmonės dalinasi kontaktais, idėjomis, rekomendacijomis.Metodologija galėtų būti panaši kaip BNI organizacijos (www.bni.lt).

Page 240: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

239

BENDRIEJI EKSPORTO ASPEKTAI

RINKŲ VERTINIMAS

Plėtros rinkos yra pagrindinės šio sektoriaus rinkos, užimančios didžiausias dalis eksporto struktūroje.

Plastikinės ir popierinės pakuotės įmonėms be plėtros kategorijoje esančių rinkų aktualios ir Lenkijos,Baltarusijos, Suomijos rinkos.

Plastikinės ir popierinės pakuotės gamintojams vertinant atstumą patraukliausios Skandinavijos(Švedijos, Norvegijos, Suomijos), taip pat Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Prancūzija pakuotėsgamintojams neaktuali rinka.

Spaustuvių įmonėms aktualiausia kurti pridėtinę vertę ir ieškoti nišų didelėse rinkose kaip Vokietija,Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Skandinavija taip pat prioritetinis regionas.

Visoms įmonėms vienas lemiamų sėkmės faktorių dirbant su rinka yra vietinės kalbos bei verslo kultūrosžinojimas, todėl įmonės, norėdamos didinti pardavimus eksporto rinkose, dažniausiai samdo vietiniusspecialistus/pardavėjus. Įmonių praktika parodė, kad toks modelis leidžia tikėtis ženkliai geresniųrezultatų.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad perspektyvinių ir žvalgybinių rinkų kategorijos jų atstovaujamoms įmonėmsiš esmės neaktualios. Paminėta tik JAV rinkos galimybė nišiniams spaudos įmonių produktams.

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Daugelis įmonių atstovų pažymėjo Lietuvos įvaizdžio svarbą, t. y. tinkamą patikimos šalies pristatymą (suaiškia žinute, šalies vizija, misija ir t..) stenduose parodose, aiškios įvaizdžio strategijos turėjimą irkomunikavimą. Pagrindinis siūlymas, galintis prisidėti prie situacijos gerėjimo:

o Organizacijos, atsakingos už Lietuvos kaip šalies žinomumo sklaidos įsteigimas ir vietinių žmoniųįdarbinimas plėtros rinkose. Siekiant efektyvios organizacijos veiklos reiktų iškelti konkrečiuspamatuojamus tikslus ir rezultatų vertinimo sistemą.

Buvo paminėta, kad žengiant į naujas rinkas labai svarbus kokybiškas ir efektyvus ambasadų darbas(pvz. Lietuvos ambasada Vokietijoje galėtų daugiau dėmesio skirti Vokietijos regionų analizei, tinkamųparodų paieškai ir informacijos dalinimuisi su Lietuvos įmonėmis). Lietuvos ekonominio/komercinioatstovavimo gebėjimai labai nevienodi – didžioji dalis ambasadų pasyviai reaguoja į užklausas,skambučius (tik Švedijos ambasada išskirta kaip aktyvi). Paminėta, kad atranka yra ambasadųdarbuotojus vykdoma primityviai (kalbos mokėjimas kartais yra pagrindinis atrankos kriterijus).

Svarbūs ambasadorių profesionalumo aspektai. Pateiktas pavyzdys, kad užsienio šalių ambasadoriaiaktyviai dalyvauja parodose ir pristato savo šalį. Prieš parodas informuoja savo kanalais užsieniopartnerius apie tai, kad parodoje dalyvaus įmonės iš jų šalies ir kviečia aplankyti jų stendą parodoje irpan. Aktyvi komunikacija.

Spaustuvių įmonės, kaip svarbią problemą, išskyrė nemokumo riziką, su kuria labiausiai susiduriaJungtinės Karalystės rinkoje bei šiek tiek Prancūzijoje, todėl reikėtų mechanizmų, kuriais Lietuvos įmonėsgalėtų geriau apginti savo interesus minėtose šalyse.

Įmonių atstovų teigimu, labai svarbu dalintis įgytomis žiniomis, kontaktais ir patirtimi su kitomisnekonkuruojančiomis Lietuvos įmonėmis taip palengvinant eksporto procesą. Toks žinių, kontaktų irrekomendacijų dalinimasis galėtų vykti „rekomendacijų klubo“ ar panašiu formatu.

Page 241: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

240

SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOKIETIJA, JK,PRANCŪZIJA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Popierinės ir plastikinės pakuotės įmones šiek tiek riboja darbas per tarpininkus, mažiau galimybių kurti didesnępridėtinę vertę, tačiau didieji užsakovai Skandinavijoje ir kitose rinkose dirba tik per tarpininkus ir nėra tiesioginioeksporto galimybių.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS,UKRAINA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Neaktualios rinkos. Paminėta JAV rinkos galimybė nišiniams spaustuvių produktams.

SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Neaktualios rinkos.

Page 242: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

241

FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA | chemijos ir kosmetikos sektoriaiParengimo data: 2016 m. vasario 26 d.

Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose13

Diskusijos vykdytojas: VšĮ „Versli Lietuva“

► BENDROJI INFORMACIJA

ORGANIZACINĖ INFORMACIJA

Data: 2016 m. vasario 11 d.

Pradžia: 14:00

Trukmė: 2 val.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas

Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovas

Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijosataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams.

Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacijaataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojasįsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktąformą).

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

TIKSLAI

Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tiksliniųpriemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus

13 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras

Page 243: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

242

eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų,kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų.

Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečiomsįmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifiniuspatrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose,kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjamaatskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantisnumatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taippat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo.

METODAS

Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimoir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašiosstruktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. PriedasNr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių14 padengimą. Skiriamaspapildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas(leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiamitikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus beiišgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyviasektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiaismetodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovųvertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste.

DALYVIŲ PARINKIMAS

Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamasdėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinįįmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnėsdinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus).

DALYVIAI

Diskusijoje dalyvavo penkių įmonių atstovai iš kosmetikos gamybos, statybinės chemijos produktų gamybos irdistribucijos, automobilių eksploatacijos medžiagų ir reikmenų gamybos, automobilių dažymo sistemų ir kėbuloremonto medžiagų distribucijos subsektorių.

14 Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniairibojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai).

1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas

Eil.Nr.

Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos

1 Tegra, UAB statybinės chemijos produktųdistribucija

Algirdas Matuiza Administracijos vadovas

2 Helvina, UAB automobilių dažymo sistemų irkėbulo remonto medžiagųdistribucija

Mindaugas Kelevičius Verslo plėtros vadovas

3 Lesta, UAB automobilių eksploatacijosmedžiagų ir reikmenų gamybos

Paulius Rakauskas Eksporto vadybininkas

4 Biok laboratorija, UAB kosmetikos gamybos Vaidotas Krencius Direktorius5 Elektra, IĮ statybinės chemijos produktų

gamybosVytautas Plečkaitis Pardavimų vadovas

6 Elektra, IĮ statybinės chemijos produktųgamybos

Marius Adomaitis Vadybininkas

Page 244: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

243

DISKUSIJOS EIGA

Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybiųanalizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“ turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip patatsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš ankstoparengtu klausimynu (žr. Priedas nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijosdalyviams svarbiems aspektams.

► DISKUSIJOS TURINYS

ESMINIAI MOMENTAI

Visi dalyvavusių įmonių atstovai nurodė, kad eksportas į plėtros rinkas (Švedija, Norvegija, Vokietija, JKir Prancūzija) šiuo metu sudaro mažiau kaip penktadalį bendro įmonių eksporto, tačiau dauguma numatojose plėtrą per ateinančius penkis metus (ypač į Skandinaviją). Dalis įmonių turi tvirtus ryšius Baltijosrinkose, dalis - NVS rinkose, taip pat iš eksporto partnerių paminėta Belgija, Ukraina, Čekija.

Plėtros rinkos įvardijamos kaip konservatyvios, tačiau labai patrauklios savo perkamąja galia, dydžiu,kainomis ir transporto kaštais. Pagrindinis barjeras šiose rinkose yra vyraujantis „Rytų“ gamintojostereotipas - įrodyti, kad Rytų Europoje gamintojas pajėgus kokybiškai ir gera kaina gaminti, užtrunkalaiko. Kitas didelis barjeras yra kokybiškos informacijos ir informacinių kanalų trūkumas – ilgai užtrunkapirminių kontaktų paieška, analizė ir užmezgimas. Taip pat dalyvaujant parodose jaučiamas Lietuvos,kaip šalies, žinomumo trūkumas. Kitas barjero pavyzdys - kosmetikos gamybos įmonė susidūrė suteisinės sistemos neatitikimais, kai užregistravę savo prekinį ženklą Europos Sąjungos (ES) lygmeniu,Vokietijoje sulaukė teisinių ginčų dėl prekės ženklo pavadinimo.

Iš perspektyvinių rinkų sąrašo kaip aktualiausia rinka, kurioje matytų plėtrą artimiausiu metu, įvardintaUkraina. Dalis įmonių pastebi šiuo metu stipriai atsigaunančią Ukrainos rinką bei naujas galimybesUkrainai pasirašius asociacijos sutartį su ES. Viena įmonė tyrė galimybės JAV rinkoje ir įvertino labaipalankiai dėl rinkos dydžio, perkamosios galios, mentaliteto panašumo; kita įmonė taip pat planuojatestuoti savo produktus JAV rinkoje.

Iš žvalgybinių rinkų aktualios įvardintos Kanados, PAR ir Arabijos pusiasalio rinkos, pastebima kadmusulmoniškos kilmės rinkos irgi pradeda ieškoti kokybės tarp Europos gamintojų.

Pastaruoju metu įmonės susiduria su biurokratiniais stabdžiais ir neefektyviu bendradarbiavimu dėlprekių kilmės dokumentų išdavimo muitinėje ir prekybos pramonės amatų rūmuose.

„Verslios Lietuvos“ atstovų užsienio rinkose paslauga įvardinta kaip labai geras įrankis pirminiamskontaktams užmegzti ir informacijai rasti.

Esminė pagalba sektoriaus įmonėms būtų Lietuvos žinomumo skatinimas, įvaizdžio kūrimas(akcentuojant, kad galime kokybiškai gaminti) ir platesnių informacijos kanalų sukūrimas.

Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad sektoriaus eksportą plėtros rinkose paskatintų aktyvesnė ekonominioatstovavimo pagalba – t.y. randant kokybišką informaciją apie rinkas, rinkos žaidėjus, įmones, pirminiuskontaktus, aktualias parodas ir t.t.

Page 245: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

244

BENDRIEJI EKSPORTO ASPEKTAI

RINKŲ VERTINIMAS

Plėtros rinkos šiuo metu neužima reikšmingos dalies įmonių eksporto struktūroje, bet jose numatomaplėtra per artimiausius 5 metus.

Visos plėtros patrauklios perkamąja galia, dydžiu, vyraujančiomis kainomis, transportavimo kaštais. Dalisįmonių yra pradėję partnerių / klientų paiešką, dalyvavę parodose, bet susiduria tiek su informacijostrūkumu, tiek su menku Lietuvos žinomumo aspektu.

Kosmetikos įmonei plėtojant įdirbį Švedijos rinkoje padėjo „Versli Lietuva“ atstovų pagalba.

Statybinės chemijos produktų distributoriaus ir automobilių dažymo sistemų ir kėbulo remonto medžiagųdistributoriaus eksporto pagrindas yra NSV šalys, tačiau didelis potencialo šiose rinkose nėra jaučiamas.Aktyvinamas įdirbis kitose - iš ES šalių kaip sėkminga rinka išskiriama Rumunija, Malta. Taip pat dirbamasu Belgijoje per partnerius.

Automobilių eksploatacijos medžiagų ir reikmenų gamybos įmonės pagrindinės eksporto rinkos yraBaltarusija, Ukraina, Čekija.

Kosmetikos gamybos įmonės eksportą pagrindą sudaro Baltijos šalys, Vokietija. Tačiau Vokietijoje plėtragali būti pristabdyta dėl teisinių šalies rinkos niuansų, kai atsisakoma pripažinti įmonės prekės ženklą,registruotą ES mastu.

Diskusijos dalyviai iš perspektyvinių rinkų kaip aktualiausią paminėjo Ukrainos rinką, dalis įmoniųdomėjosi, tyrėsi galimybes JAV rinkoje. Viena įmonė šiek tiek parduoda Japonijoje, bet įvardija kaipsunkią rinką su labai dideliais iššūkiais ir kultūriniais skirtumais.

Iš žvalgybinių rinkų kategorijos kaip įdomios paminėtos JAE ir Arabijos pusiasalio rinkos (pvz. Kuveitas),bet vyraujančios problemos yra mentaliteto ir kainų skirtumai: europiečiai nėra konkurencingi su vietiniaisgamintojais. Viena įmonė turi šiek tiek pardavimų PAR rinkoje, rinką vertina kaip įdomią.

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Vienas pagrindinių eksporto barjerų yra nepakankamas Lietuvos žinomumas ir pasitikėjimo Rytų Europosgamintoju stoka – mažas šalies žinomumas, patikimo įvaizdžio trūkumas riboja bendravimą supotencialiais partneriais ir klientais.

Kitas barjerų yra Skandinavijos ir Vakarų Europos rinkų konservatyvumas ir mentaliteto skirtumai („turiupinigų, kodėl turėčiau pirkti pigiau“). Tačiau pastebima, kad pamažu atsiranda poreikis taupyti – dabartinėnaftos krizė skatina taupyti ir ieškoti pigesnių prekių.

Dalis įmonių pažymėjo, kad trūksta tikslios informacijos apie parodas („paštas lūžta nuo parodųpasiūlymų, bet informacija netiksli“), yra atvejų kai nuvykus į parodą lūkesčių neatitinka apie parodąskelbta informacija. Taip pat nėra kanalų, kurių pagalba būtų galima „atsisijoti klientus“, tikslingiau įvertintipirminius kontaktus ir t.t.

Atkreipta dėmesį, kad įmonė ne gamintoja negali pasinaudoti eksportą skatinančiomis priemonėmis (pvz,vykimu į parodas nacionaliniuose stenduose).

Kosmetikos gamybos įmonei pagrindinis klientų atradimo šaltinis yra parodos, šiuo metu jaučiamasgalimybės dalyvauti parodose su parama sumažėjimas („kai buvo pristabdytos parodos šiam sektoriui,labai pasijautė sumažėjęs klientų srautas, sumažėjo prekyba“).

Page 246: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

245

Neefektyvūs muitinės procedūros procesai – dažnai nesutampa informacija / dokumentacija Lietuvosmuitinėje ir užsienio muitinėje. Dokumentų tikslinimas kainuoja papildomo laiko, žmogiškųjų ir finansiniųišteklių.

Sertifikatų gavimas ne ES rinkose taip pat reikalauja daug papildomų resursų.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOKIETIJA, JK,PRANCŪZIJA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Plėtros rinkos labiausiai patrauklios atstumu, perkamąja galia, rinkos dydžiu, kainomis.

BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Yra poreikis tikslingai ir prieinamai rinkos informacijai, kuris padėtų įvertinti konkrečius rinkos patrauklumoveiksnius – parodas, pirminius kontaktus ir t.t.

Yra poreikis šalies viešinimo didinimui, teigiamo įvaizdžio formavimui ir t.t.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS,UKRAINA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Ukraina aktuali rinka dėl asociacijos sutarties su ES pasirašymo. JAV – labai didelė, potenciali ir mentalitetoprasme artima rinka.

BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Logistikos kaštai, taip pat sertifikavimas brangus ir užimantis laiko.Japonija labai sudėtinga dėl kultūrinių skirtumų, Izraelis – „sunkiai sukalbama“ rinka. Dalis produktų netinkaKinijos rinkai dėl klimato sąlygų.

SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Iš lėto besikeičiantis arabiškų šalių požiūris, t. y. kokybiško gamintojo iš Europos paieška sudaro naujas galimybesįmonių eksportui į JAE ir kitas aplinkines rinkas. Viena įmonė turi pardavimų PAR rinkoje, tikisi ir toliau ieškotigalimybių. Kanada panašumu patrauklumu prilyginama JAV rinkai.

BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Eksportą į arabiškas šalis sąlygoja šalių mentalitetas ir vyraujančios kainos, perkamąja galią turinčių klientųnedaug, bet pamažu atsiranda. Sertifikatų gavimas šioms rinkoms reikalauja daug laiko ir resursų. Pateiktaspavyzdys, kaip užmezgus ryšį su JAE klientu ir jam išreiškus interesą atvykti į Lietuvą, buvo susidurta su sudėtingavizų ir kitų dokumentų gavimo procedūra. Reikėtų diplomatinio atstovavimo JAE ir kitose arabiškose šalyse.

Page 247: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

246

FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA | inžinerinė pramonėParengimo data: 2016 m. vasario 26 d.

Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose15

Diskusijos vykdytojas: VšĮ „Versli Lietuva“

► BENDROJI INFORMACIJA

ORGANIZACINĖ INFORMACIJA

Data: 2016 m. vasario 24 d.

Pradžia: 10:00

Trukmė: 2 val.

Vieta: UAB „Arginta“ posėdžių salė, Molėtų pl. 71, Vilnius

Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas

Moderatoriaus padėjėjas: Nerijus Dovydėnas, VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas

Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijosataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams.

Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacijaataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojasįsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktąformą).

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

TIKSLAI

Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tiksliniųpriemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriauseksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų,kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų.

15 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras

Page 248: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

247

Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečiomsįmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifiniuspatrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose,kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjamaatskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantisnumatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taippat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo.

METODAS

Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimoir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašiosstruktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. PriedasNr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių16 padengimą. Skiriamaspapildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas(leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiamitikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus beiišgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyviasektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiaismetodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovųvertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste.

DALYVIŲ PARINKIMAS

Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamasdėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinįįmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnėsdinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus).

DALYVIAI

Diskusijoje dalyvavo ir savo vertinimus pateikė septynių inžinerinės pramonės įmonių atstovai.

DISKUSIJOS EIGA

16 Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniairibojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai).

1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas

Eil.Nr.

Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos

1 Panevėžio Aurida, UAB inžineriniai įrenginiaimetalo inžinerijos prod. Mantas Klupšas generalinio direktoriau pav.

2 BaltLED, UAB apšvietimo sistemos Irmantas Gelminauskas pardavimų vadovas3 BCT, UAB inžineriniai įrenginiai,

metalo inžinerijos prod. Evaldas Rimša verslo plėtros vadovas4 Arginta Engineering, UAB inžineriniai įrenginiai Evaldas Stralkus pardavimų sk. vadovas5 Aedilis, UAB inžineriniai sprendimai

energetikai ir pramonei Evaldas Paliliūnas pardavimų vadovas6 Aedilis, UAB inžineriniai sprendimai

energetikai ir pramonei Raimundas Slavinskas direktorius7 Progresyvūs Verslo Sprendimai,

UABinžinerinės pram.įmonių vystymas Tomas Jaskelevičius direktorius

8 Precizika Metrology, UAB inžineriniai įrenginiaimetalo inžinerijos prod. Andrejus Šaninas generalinis direktorius

Page 249: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

248

Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybiųanalizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“ turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip patatsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš ankstoparengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijosdalyviams svarbiems aspektams.

► DISKUSIJOS TURINYS

ESMINIAI MOMENTAI

Lietuvos inžinerinė pramonė eksporto veiklą vysto B2B (verslas-verslui) segmente, tai yra iš esmėsgamina komponentus, gaminius arba teikia intelektines paslaugas kitoms užsienio įmonėms. Tai lemia,kad dalis įmonių turi nedaug klientų, kuriems koncentruoja savo produkciją siaurame rinkų rate (arbatiksliau sunku nuspėti, kur nukeliauja produkcija, kurioje panaudoti lietuviškų įmonių komponentai). Tokiubūdu Lietuvos įmonės dalyvauja globaliose tam tikro produkto vertės grandyje ir tai nulemia labai kitokiąraidos faktorių specifiką negu sektoriams, kurie gamina galutinį plataus vartojimo produktą.

Diskusijoje dalyvavusios įmonės iš esmės sutiko, kad joms pristatytas Lietuvos tikslinių eksporto rinkųsąrašas atitinka sektoriaus orientaciją ir yra labai aktualus diskusijoje atstovaujamoms įmonėms.Daugumos diskusijoje dalyvavusių įmonių pagrindiniai klientai, taigi ir eksporto rinkos koncentruojasiVokietijos ir Skandinavijos rinkose (ypač Švedijos), tačiau eksportuojama ir į kitas ES šalis. Vokietijossvarba šiuo atveju išskirtinė, kada šioje rinkoje yra didžiausia inžinerinės pramonės koncentracijaEuropoje, o šio sektoriaus įmonės sudaro esminę klientų bazę Lietuvos įmonėms.

Diskusijos metu pabrėžta, kad Lietuvos inžinerinė pramonė yra itin aukštą pridėtinę vertę kuriantissektorius, kuris privalo būti laikomas prioritetiniu ir kurio reikšmė ateityje turi tik didėti. Lietuvos inžinerinėspramonės lygis per penkiolika metų transformavosi iš esmės, ir jaučiamas neblogas pagreitis toliaukeliant standartus ir teikiant vis didesnę pridėtinę vertę turinčius gaminius bei intelektinius produktus.Tikėtina, kad per ateinančiu penkis metus Lietuvos ekonomikos struktūroje inžinerinė pramonė užimsdidesnę dalį Lietuvos ekonomikos struktūroje. Tam itin svarbi Lietuvos sektoriaus branda, prasidėjęklasterizacijos procesai ir sėkmingas šio sektoriaus šakinės asociacijos (LINPRA) veikla.

Diskusijoje dalyvavusios įmonės pristatė jų sektoriaus ir ekonominės diplomatijos bendradarbiavimomodelį, kurį sugeba sėkmingai taikyti veikdamos per šakinę asociaciją LINPRA ir kuris duoda gerusrezultatus. Toks modelis galėtų tapti norma siekiant vystyti Lietuvos inžinerinės pramonės potencialą. Šiomodelio esmė prioritetinėse rinkose turėti tikslingą planą konkrečiai ambasadai (tarkim tik prioritetinėserinkose) su sektoriui aktualiomis veiklos gairėmis bei tikslingu stambiųjų potencialių užsakovu Lietuvosįmonėms sąrašu. Veikdamas su sektoriaus ekspertais ambasadų arba ekonominio korpuso atstovai turimisiją supažindinti didžių įmonių vadovybę su Lietuvos inžinerinės pramonės potencialu. Pabrėžta, kadtikslinėse rinkose svarbu koordinuot ambasadų ekonominės diplomatijos veiklą, kad ji atitiktų Lietuvosprioritetinių sektorių interesus. Čia pristatytas veiklos modelis duoda gerus rezultatus dirbantSkandinavijos ir kitose Vakarų šalyse.

BENDRIEJI EKSPORTO ASPEKTAI

RINKŲ VERTINIMAS

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės dažniau veikia kaip tiekėjos galutinius įrenginius gaminančiomsVakarų šalių stambioms įmonėms. Taigi pasaulinių vertės kūrimo grandžių sąrangos pokyčiai yra labaidaug lemiantys tokia veikla užsiimančioms įmonėms. Lietuvos įmonės dažnai gamina produktą, kurisįdiegiamas į kitus įrenginius (tai irgi lemia, kad produkciją realiai gali įsigyti klientas kitoje šalyje negupirminis partneris).

Page 250: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

249

Vertindamos pristatytą Lietuvos tikslinių rinkų sąrašą visos diskusijoje dalyvavusios įmonės sutiko su joaktualumu inžinerinės pramonės sektoriui. Buvo kelis kartus paminėta, kad tarp žvalgybinių rinkų galimaiverta turėti Iraną, kurio įmonės šiuo metu aktyviai ieško jų poreikius tenkinančius vakarietiškų produktų.Paminėta, kad galimai verta imtis veiksmų siekiant geriau suprasti šios rinkos galimybes Lietuvossektoriui. Taip pat potencialiai labai svarbios (dėl inžinerinės pramonės gigantų koncentracijos) yraKinijos, Taivano, Japonijos rinkos.

Viena diskusijoje dalyvavusi įmonė šiuo metu daugiau dirba su NVS rinka, tačiau turi aiškią strategijądidesnį dėmesį skirti Vokietijos rinkai ir ieškoti galimybių tenai.

Kaip esminius rinkų patrauklumo aspektus įmonės nurodė pirminį kontaktą ir pirminė pasirinktą eksportostrategiją. Svarbūs kriterijai tam buvo rinkų artumas, taip pat įvardinta, kad koncentravimasis yranatūralus, po to kai išpildomi tam tikri klientui reikalingi reikalavimai ir prie jo prisiderinama siekiamaišlaikyti tam tikrą stabilumą.

Buvo įvardinta, kad inžinerinei pramonės veiklos rezultatą galima skirstyti į dvi kategorijas: intelektinįproduktą ir materialųjį produktą. Intelektinis produktus pasižymi didesne galimybe būti eksportuotastolesnes rinkas, šios eksporto potencialas tikėtina tik didės.

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Dauguma diskusijos dalyvių paminėjo, kad inžinerinė pramonė negamina plataus vartojimo prekių, t. y. išesmės priimanti B2B modelį. Šis aspektas nulemia tam tikrą klientų ieškojimo ir rinkų parinkimo sąrangą,kurioje išpildoma tam tikra vertės grandis. Pagrindinės galimybės yra surasti patikimus didelius globaliusžaidėjus ir įsijungti į jų tiekimo grandinę.

Įmonės paminėjo, kad Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui ypač svarbus darbas su pasauliniais,globaliai šio sektoriaus žaidėjais. Pabrėžta, kad reikalinga nuolat megzti ryšius su didžiausioms,globalioms kompanijoms, kuriuos ilgainiui padėtų įtvirtini Lietuvos gamintojus aukštesnės vertėsgrandinės dalyje.

Diskusijoje dalyvavęs įmonės atstovas pristatė veikiantį modelį kaip pajungiant Lietuvos diplomatinįkorpusą užtikrinti naujų stambių žaidėjų įėjimą į Lietuvos tiekimo sistemą. Buvo pristatytas koordinuotasveikimas pagal planą, t. y. įmonių atstovai teikia trumpą sąrašą stambių bendrovių su jų profiliu, kuristeikiamas ambasadoms. Užduotis yra padėti globalių organizacijų vadovams atrasti Lietuvą ir susipažintisu Lietuvos inžinerinio korpuso ar specialiais įmonių gebėjimais. Tokia veikla jau davė daug gerųrezultatų. Šiam modeliui toliau vystantis svarbu aiški ir skaidri verslo ir ambasadų komunikaciją ir puikuseksporto darbotvarkės išmanymas. Ambasadorius turi žinoti pramonės sektoriaus specifiką ir poreikį (turiturėti aiškias gaires).

Kelių įmonių atstovų buvo pabrėžė, kad Lietuvos inžinerinės pramonės lygis per penkiolika metųtransformavosi iš esmės ir toliau tęsiasi, todėl tikėtina, kad per ateinančiu penkis metus Lietuvosekonomikos struktūroje inžinerinė pramonė užims daugiau. Svarbiausia pabrėžti, kad dabartinėjestadijoje svarbu užtikrintai išeiti į tarptautinę rinką ir tendencijos teigiamos (įmonės pradėjobendradarbiauti ir veikti kartu dėl bendrų užsakymų).

Dalis diskusijos dalyvių nurodė, kad eksporto veiklą dažnai vykdo naudodamasis partneriųdistributorių/partnerių paslaugomis. Jų pagalba ypač pasiteisina tose rinkose, kur reikalinga specifinisrinkos išmanymas, arba kur specifiniai verslo kultūros, mentaliteto aspektai. Įmonė daugiausiai dirbatiesiogiai su klientais, bet tam tikrais atvejais (daugiausia tolimesnėse rinkose) klientus pasiekia ir perdistributorius.

Vienas diskusijoje dalyvavęs įmonės atstovas nurodė, kad jų įmonei labai svarbu tampriai dirbti su klientuir gerai suprasti jo poreikius labai detaliu lygiu. Tai ypač susiję su tuo, kad įmonė teikia ne galutinius

Page 251: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

250

technologinius sprendimus užsakovui, todėl svarbu intensyviai instruktuoti klientą ir palaikyti tamprųkontaktą su juo. Įmonė dirba su stambioms globalioms kompanijoms dėl tikrų ir tvarių kontaktųužmezgimas yra svarbus iššūkis.

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

LIETUVOS IR SEKTORIAUS ĮVAIZDŽIO PROBLEMA

Visos diskusijoje dalyvavusios įmonės nurodė, kad susidūrė su mažo Lietuvos žinomumo problema[„nuvažiavę į Kinija daugiausia sustojame prie skaidrės kur Lietuva pažymėta žemėlapyje“]. Viena įmonėnurodė, kad šalies įvaizdžio problema mažiau aktuali ilgiau rinkoje dirbančioms įmonėms [„mes šaliesbrandą pakeitėm savo brandu“; „atvažiavus klientams tarkim iš Šveicarijos, jie nustemba pamatę mūsųšalies ir įmonių lygį, nes jų išankstinis vertinimas – kažkoks juodas „plėmas“ šalies Rusijos“; „atvažiavęklientai iš Vokietijos eidami po Vilniaus senamiestį nustemba, jie nesitiki tokio šalies išsivystymo lygio,tikisi kažko panašaus kaip Rumunijoj“].

Daugelis diskusijoje dalyvavusių įmonių sutiko, kad jų sektoriui svarbu, jog pati šalis būtų pateikiama kaipinovatyvi, technologiškai pažangi valstybė, reikia pabrėžti inžinerinį išsilavinimą įgyjančių studentųsantykinį skaičių tenkantį milijonui gyventojų. Diskutuodami apie įvaizdį įmonių atstovai nurodė, kadsvarbu akcentuoti Lietuvos produkcijos kokybę (kvalifikuota darbo jėga, pažangūs įrengimai), perimtasvakarietiškas vadybos tradicijas, kuriamą vertę, kaina nėra pirmaeilis dalykas (t. y. nėra tikslingas pigiosšalies įvaizdžio formavimas). Verta pabrėžti, kad daug Lietuvos įmonių sėkmingai dirba reikliose Vakarųrinkose, taip pat, kad mūsų išgyvenama transformacija yra greita, mūsų verslas geba greitai prisitaikanti.Reikia pabrėžti žinutę, kad darome beveik taip gerai kaip vakariečiai, bet greičiau ir lanksčiau [„vokiečiaipuikiai dirba su kinais, kai reikia mažos kainos, Lietuva kaina jau nepakonkuruoja“; „mūsų kaina yra dargerokai mažesnė negu vokiečių, bet mes labai toli nuo pačių pigiausių“].

Daugelio įmonių atstovai sutiko, kad labai svarbu pabrėžti išskirtinę Lietuvos IRT infrastruktūrą, kuriagalime palikti įspūdį / nustebinti daugelį Vakarų klientų. Nurodyta, kad gamybinėms įmonėms, kuriossiekia diegto „smart“ gamybos valdymo sistemas, IRT infrastruktūra yra itin svarbi šio pažangių procesųsklandai [„apdorota informacija keliauja į duomenų centrus ir apdorota grįžta atgal į procesus vykdančiusvienetus“; „jei interneto ryšys lėtas, informacijos ir apdorojimo sparta galimai nebus labai sklandi“].

Įmonė įvardijo, kad Skandinavijos rinkoje buvo susidurta su stereotipų problema, kad Lietuva laikomapakankamai svetima Rytų sferos šalimi. Buvo išplėtota platesnė šalies įvaizdžio problema, kad Lietuvosįvaizdis Skandinavijoje nėra vystomas. Įvardinta, kad Estija yra daug labiau žinoma Skandinavijoje ir tašalis aktyviai pristato savo pasiekiamus. Vis daugiau švedų ir kitų užsieniečių lankosi Lietuvoje ir jąatranda, tai tikėtina lems vis geresnį šalies įvaizdį Vakaruose ir galimai didesnį pasitikėjimą Lietuvosįmonėmis.

KITI ASPENTKAI

Bent kelios diskusijoje dalyvavusios įmonės nurodė, kad jų sėkmę tam tikroje rinkoje riboja vietiniųgamintojų konkurencija (ir klientų polinkis labiau rinktis vietinę produkciją). Atstovai nurodė, kad labiaunegu Lietuvos nežinomumas juos riboja potencialių klientų polinkis labiau rinktis vietinės kilmėsprodukciją, taip pat pirmumas teikiamas Vakarų įmonėms [„kitos vokiškos įmonės prieš priimdamossprendimą Rytų šalių produkciją vertina priekabiau, ir tikrai rinksi labiau vietinės kilmės įmones, nebentbus pasiūlyta ženkliai geresnis kainos/kokybės santykis“]. Taip pat dažnai galioja netiesioginiai barjerai,pvz. tokie kaip galėjimas pasinaudoti tam tikroms lengvatoms tik tam tikroms įmonėms priklausančiomsasociacijos į kurias dažniau įeina vietinei gamintojai arba reikalavimai specifiniams vietiniamssertifikatams.

Šiokia tokia konkurencija jaučiama ir iš „pigesnių“ šalių, tokių kaip Pakistanas ar Indija, tačiau tų šaliųgamintojams sunkiau išpildyti kokybinius reikalavimus.

Page 252: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

251

Buvo paminėta, kad šalies ekonominės diplomatijos korpusas galimai per daug išsiskaidęs irnekoncentruotas, todėl jo efektyvumas ribotas. Taip pat svarbus nuoseklumas ir darbo tęstinumas atskirųšalių atstovybėse.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOKIETIJA, JK,PRANCŪZIJA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Dauguma įmonių paminėjo Skandinavijos (dali įmonių žiūri į šį regioną kaip į vieną rinką) šalis kaip itinsvarbias joms rinkas tiek dabar, tiek plėtros perspektyvoje. Viena metalo inžinerijos produktus gaminantįmonė, nurodė, kad Švedijoje ir Suomijoje koncentruoja arti 90 proc. savo eksporto.

Kelios metalo inžinerinius sprendimus gaminanti įmonės nurodė, kad jų pagrindinė rinka yra Vokietija (viena nurodė, kad ten nukreipta daugiau negu pusę eksporto, dauguma kitų įmonių rimtai vertina plėtrosgalimybes į šią rinką). Taip pat kaip itin svarbios rinkos tokioms įmonėms nurodyta Švedijos, Norvegijosrinkas (buvo minimos ir kitos Skandinavijos šalys). Taip pat su kiek mažesniu akcentu daugelio įmoniųbuvo minima JK, Prancūzija.

Dalis metalo inžinerinius produktus gaminančių įmonių nurodė, kad jos dirba su dideliais pramoniniaisgamintojais, tai apsprendžia ir rinkų patrauklumo kriterijų, t. y. Vokietijoje yra didžiausia dalis Europojestambiųjų gamintojų, todėl natūralus, kad dėmesys čia krypsta. Taip pat pabrėžta, kad bent daliai įmoniųjų veiklos specifika lemia, kad vertinimas pagal šalių rinkas nėra tiek tikslus. Įmonės pabrėžė, kad dirbamasu klientais, kurie jų produkciją naudoją galutiniam produktui, kuris dažnai gabenamas į dar kitas šalis.

Vienomis svarbiausiomis buvimo tam tikroje rinkoje priežastimis buvo nurodyta: priminis kontaktas, rinkosartumas ir poreikių specifika atitinkanti Lietuvos įmonių galimybes. Pabrėžta, kad Vokietijoje yradidžiausia inžinerinės pramonės koncentracija Europoje, natūralu, kad didžioji dalis galimų klientų(dauguma šio sektoriaus įmonių dirba B2B segmente) yra būtent čia.

Vertindamos patrauklumo aspektus dalis įmonių nurodė, kad nustatydamos savo eksporto strategiją visasrinkas vertino pagal rinkos dydžio ir kitus kriterijus. Pasirinkus prioritetines šalis buvo vykdomi aktyvusveiksmai po kurių atsirasdavo pirminis partneris. Svarbiausi nurodyti patrauklumo aspektai: istoriniairyšiai, ankstyvas įsitvirtinimas. Taip pat ypač svarbus rinkos artumas, ne tik galėjimas tiekti eksportoplėtras, bet ir prireikus greitai sureaguoti į kliento poreikius pas jį nuvykstant. Paminėta, kad įmonėmssvarbus susikalbėjimas anglų kalba.

Kitos diskusijoje dalyvavusios įmonės (gamina metalo inžinerijos produkciją) atstovas nurodė, kaddaugiausia dėmesio skiriama Vokietijos rinkai. Pagrindiniai patrauklumo aspektai yra potencialių klientųbazė, kuriems yra ką pasiūlyti konkurencingoms kainoms. Tiesa bent šiuo metu įmonės eksportogeografijoje svarbiausią vietą užima NVS rinkos. Nurodyta, kad sudėtingiau įeiti Vakarų rinkas riboja

SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS,UKRAINA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Viena įmonė nurodė, kad JAV yra jau didžiausia rinka. Bent kelios teigė, kad JAV, Japonija ir Kinija tikraiįdomios rinkos perspektyvoje, bent viena tokiomis įvardino Izraelį.

Kelios nurodė, kad Ukraina yra svarbi rinka. Ukrainą įvardinta kaip labai įdomią ateityje rinką. Įvardinta,kad 2015 m. jau buvo gana sėkmingi Ukrainoje [„kai karas tapo norma partneriai pradėjo teiktinuoseklesnius užsakymus“].

Page 253: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

252

SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Iš žvalgybinių rinkų nebent Kanada, bet daug įdomesnis Iranas [„jie patys rodo dėmesį, jiems viskoreikia“].

Viena įmonė nurodė JAE kaip aktualią rinką, nemažai įmonių teigė, kad ši rinka gali būti įdomi.

Nei viena įmonė neįvardino PAR kaip aktualią ar ilgesniu laikotarpiu perspektyvią rinką [„PAR nėra mumsrinkos visai“].

Page 254: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

253

FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA | transporto ir logistikos paslaugosParengimo data: 2016 m. kovo 18 d.

Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose17

Diskusijos vykdytojas: VšĮ „Versli Lietuva“

► BENDROJI INFORMACIJA

ORGANIZACINĖ INFORMACIJA

Data: 2016 m. kovo 17 d.

Pradžia: 14:00

Trukmė: 2 val.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Moderatorius: Nerijus Dovydėnas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas

Moderatoriaus padėjėjai: Thomas Notten, VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas

Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijosataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams.

Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacijaataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojasįsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktąformą).

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

TIKSLAI

Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tiksliniųpriemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriauseksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų,kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų.

17 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras

Page 255: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

254

Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečiomsįmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifiniuspatrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose,kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjamaatskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantisnumatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taippat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo.

METODAS

Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimoir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašiosstruktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. PriedasNr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių18 padengimą. Skiriamaspapildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas(leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiamitikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus beiišgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyviasektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiaismetodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovųvertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste.

DALYVIŲ PARINKIMAS

Atskiros Grupinės diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taippat buvo kreipiamas dėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmoniųsantykį ir kt.). Į tikslinį įmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijoskonstruktyvumo ir geresnės dinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus).

DALYVIAI

Diskusijoje dalyvavo septynių įmonių atstovai iš transporto ir logistikos sektorių.

DISKUSIJOS EIGA

Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybiųanalizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“ turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip patatsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš ankstoparengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijosdalyviams svarbiems aspektams.

18 Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniairibojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai).

1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas

Eil.Nr.

Įmonė sektorius Vardas, Pavardė Pareigos

1 Limarko jūrų agentūra Transportas ir logistika Igoris Uba Generalinis direktorius2 Girteka Logistics Transportas ir logistika Denis Rackevič Pardavimų vadovas3 TEF Vilteda Transportas ir logistika Violeta Sankauskienė Komercijos direktorė4 Rosteka Transportas ir logistika Valdas Miliukas Komercijos direktorius5 AD REM TRANSPORT Transportas ir logistika Antanas Šimelis Direktorius6 BretaLita Transportas ir logistika Arnas Sirutis7 Schenker Transportas ir logistika Edmundas Daukantas Vykdantysis direktorius

Page 256: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

255

► DISKUSIJOS TURINYS

ESMINIAI MOMENTAI

Visų diskusijoje dalyvavusių įmonių atstovai nurodė, kad plėtros rinkos (Švedija, Norvegija, Vokietija, JKir Prancūzija) yra svarbios jų eksportui. Šios rinkos mažiau svarbios yra geležinkelio transportu kroviniusgabenančioms įmonėms didžiąja dalimi dėl to, kad nebaigta „Rail Baltica“ vėžė. Geležinkelininkai kaiplabai perspektyvią rinką mato Ukrainą, tačiau pabrėžia labai didelius Baltarusijos ir pačios Ukrainosgeležinkelių kaštus. Jiems taip pat aktuali Kinijos rinka, Balkanų šalys, perspektyvų mato ir Turkijosrinkoje. Jūrų transportu krovinius gabenančios įmonės be plėtros rinkų taip pat išskyrė Kiniją, Japoniją,JAV. Tiek geležinkelininkams, tiek ir jūrininkams labai svarbu lietuviškas eksportas, kadangi jie daugiauorientuoti į vietinę rinką. Krovinių gabenimo kelių transportu įmonės pabrėžė sumažėjusią Rusijos dalįeksporto krepšelyje. Dažniausiai Rusijos praradimus įmonės bando kompensuoti aktyvindamos veiksmusvakarų Europos rinkose, taip pat jiems aktualios Rumunijos, Vengrijos, Balkanų rinkos. Kaip labaiperspektyvios paslaugų plėtrai paminėtos Skandinavijos šalys. Panaikinus sankcijas, krovinių gabenimokelių transportu įmonės žada vėl aktyviai veikti Rusijoje, kadangi „mes mokame dirbti toje rinkoje, konemoka vakarų europiečiai“, tačiau įmonės pabrėžia, kad sankcijoms užsitęsus sunkės ir grįžimas į šiąrinką. Ukrainos rinka įvardinta kaip perspektyvi, tačiau tiek dėl geopolitinių tiek dėl korupcinių veiksnių,ypatingai muitinės procedūrose, šiandien toje rinkoje dirbti sudėtinga. „Sutvarkyti importo muitusanalogiškai siuntai Ukrainoje kainuoja 3,5 karto daugiau nei Norvegijoje“. Sandėliavimo ir ekspedijavimoįmonėms be plėtros rinkų labai svarbios yra ir kaimyninių šalių rinkos.

Transporto ir logistikos įmonės kaip papildomą rizikos faktorių verslui išskyrė mokesčių inspekcijosinicijuotą elektroninio važtaraščio sistemą, kurią privalo įgyvendinti iki 2016 m. spalio mėn. Verslo atstovaibaiminasi, kad šios sistemos taps privalomos, tačiau yra labai didelė riziką, kad jos neveiks taip kaipturėtų. Kaip pavyzdys buvo pateiktas Vengrijos atvejis, kur tokios sistemos skubotas įdiegimas kainavoVengrijos transportininkams dalį konkurencingumo. Įmonės dalyvavusios šios sistemos darbo grupėse,turi pagrįstų abejonių dėl šios sistemos tinkamo veikimo Lietuvoje, jų teigimu, jeigu sistema veiks sutrikdžiais ir nesugebės tinkamai aptarnauti transporto įmonių, o tai labai tikėtina, tai Lietuvos transporto irlogistikos sektorius praras dalį konkurencingumo, kuris yra gyvybiškai svarbus konkuruojant su kitomisšalimis, nes konkurencija transporto ir logistikos sektoriuje yra labai arši ir bet koks konkurencingumopraradimas šaliai brangiai kainuoja. Sudėtingesnėse logistikos schemose krovinių gabenimas dėlelektroninio važtaraščio sistemos netinkamo veikimo tampa labai sudėtingas arba neįmanomas.

Kaip vieną iš didžiausių problemų transporto ir logistikos įmonės įvardino pasenusį transporto kodeksą.Jų teigimų kodeksas neatitinka šių dienų reikalavimų ir realijų, nebuvo keistas nuo 1996 metų, „yra daugnaujų dalykų, kurie net nereglamentuoti kodekse“ (pvz. elektroninė prekyba). Todėl kodekso atnaujinimasir sutvarkymas turėtų būti vienas iš pagrindinių prioritetų, siekiant supaprastinti ir optimizuoti transportosektorių reglamentuojančias taisykles, tuo pačiu didinant sektoriaus įmonių konkurencines galimybes.

Kaip dar vieną opią problemą įmonės įvardijo muitinės sistemą. Įmonių atstovų teigimu, muitinė visadastengiasi būti pionierių gretose įgyvendinant visas ES direktyvas ir praktiškai visuomet įgyvendinagriežčiausią jų variantą, „tokiu būdu mes apsunkinam patys save“, negana to, priimtos tvarkos dar irskirtingai traktuojamos pačios sistemos viduje „Vilniuje ne taip kaip Kaune, Klaipėdoje ne taip kaipVilniuje“. „Dabar einama į procesą suvienodinti su visa Europos Sąjunga muitinės procedūras ir būtilyderiais Lietuvoje, šalyje, kuri to negali padaryti savo šalies viduje“.

Įmonės pabrėžė, kad dėl eilės valstybinių institucijų keliamų trukdžių (elektroninis važtaraštis, senaskodeksas, muitinės sistema), logistikos centrai kursis kitose šalyse, kadangi sudėtingoms logistinėmsgrandinėms greitis yra labai svarbu, o šie administraciniai trukdžiai ženkliai apsunkina logistikos procesąarba daro jį neįmanomu. „Kurioje vietoje bus distribucinis sandėlis aptarnauti regioną? Sandėlys atsirasLietuvoje, aptarnaus, vežios prekes, sakykim, Lidl`ui, nuo Varšuvos iki Talino ir tai bus paslaugoseksportas, arba jis atsiras Bauske ir darys lygiai tą patį.“

Page 257: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

256

Kaip problema buvo išsakyta ir kvalifikuotos darbo jėgos trukumas, tiek vairuotojų, tiek ir vadovavimograndies. Įmonė pabrėžė, kad studijuojant logistiką, logistikos specialybei būtina didesnė specializacija,kadangi šiuo metu niekas neruošia pvz. pramonės logistikos specialistų. Taip pat programose skiriamaper mažai dėmesio užsienio kalboms, o tai šiame sektoriuje turi labai didelės reikšmės. Kaip problemaišskirta ir migracijos departamento taikoma užsieniečių įdarbinimo tvarka, kuri visiškai neatitinkasektoriaus poreikių. „Dabar gaunasi taip, kad savo specialistų neturim, o iš užsienio įdarbinti irgisudėtinga“. Įmonės paminėjo, kad specialios užsieniečių įdarbinimo transporto sektoriuje tvarkosegzistuoja Lenkijoje, Vokietijoje.

Kaip paslaugų eksportą ribojantį veiksnį įmonės įvardino protekcionistinę kitų ES šalių politiką.Daugiausia buvo paminėtos Prancūzijos, Vokietijos, Italijos rinkos. Kad visoje ES sąlygos būtų visiemsvienodos, įmonės siūlo kovoti kooperuojantis su kitomis valstybėmis.

Bendrieji eksporto aspektai

RINKŲ VERTINIMAS

Vertindami rinkas transporto ir logistikos sektoriaus atstovai kaip didžiausią praradimą išskyrė Rusijosrinką, iš kurios pajamos smuko tiek dėl sankcijų, tiek dėl rublio nuvertėjimo. Taip pat įmonės pabrėžė,kad sankcijoms užsitęsus į Rusijos rinką grįžti bus vis sudėtingiau.

Sektoriaus atstovams aktualios visos plėtros rinkos, tačiau įmonės pažymėjo didžiųjų vakarų Europosrinkų taikomą protekcionistinę politiką Lietuvos vežėjų atžvilgiu. Buvo paminėtos Vokietija, Italija,Prancūzija.

Plėtros perspektyvas sektoriaus atstovai mato Skandinavijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos rinkose,taip pat Balkanų šalyse.

Transporto sektoriui aktualios ir tolimesnės rinkos – Kinija, Japonija, JAV.

PAGRINDINIAI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS

Kaip didžiausius ribojimus įmonės įvardino vietines valstybines institucijas (muitinę, mokesčių inspekciją,migracijos departamentą, švietimo įstaigas) ir jų darbo specifiką, kuri dažnu atveju apsunkina transportoir logistikos sektoriaus veiklą bei mažina Lietuvos įmonių konkurencines galimybes.

Kitas įmonių įvardintas ribojimas, tai ES šalių taikoma protekcionistinė politika Lietuvos vežėju atžvilgiu.

Geležinkeliais krovinius gabenančios įmonės kaip ribojimą įvardino aukštus Baltarusijos ir Ukrainosgeležinkelių įkainius, logistikos atstovai kaip ribojimą plėtrai į Ukrainos rinką įvadino didelį korupcijos lygįUkrainos muitinės sistemoje.

Buvo pateiktas pasiūlymas atnaujinti bei optimizuoti transporto ir logistikos sektorių reglamentuojančiastaisykles bei įstatymus, taip pat intensyviau kovoti su nelegaliais vežėjais.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOKIETIJA, JK,PRANCŪZIJA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Visos įmonės nurodė, kad plėtros rinkos jiems yra aktualios.

Švedijos ir Norvegijos rinkose įmonės mato geras plėtros perspektyvas dėl didėjančių prekių srautų.

Page 258: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

257

Vokietijos rinkos patrauklumą apsprendžia jos dydis, tačiau šiuo metu joje dirbti sudėtinga dėlprotekcionistinės politikos bei didelės konkurencijos.

Kaip labai perspektyvią rinką plėtrai keletas įmonių įvardijo Prancūzijos rinką, tačiau vėlgi vienas išpagrindinių veiksnių stabdančių plėtrą šioje rinkoje yra ta pati protekcionistinė politika.

SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS,UKRAINA)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Krovinių gabenimo jūrų transportų atstovai įvardino, kad jiems aktualios Kinijos, Japonijos ir JAV rinkos.Kinijos rinka aktuali ir geležinkelininkams.

Visos įmonės mato plėtros galimybių Ukrainos rinkoje, tačiau kaip vieną iš pagrindinių trukdžių įvardinakorumpuotą muitinės sistemą.

SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR)

AKTUALUMAS IR PATRAUKLUMO ASPEKTAI

Logistikos ir krovinių gabenimo kelių transportų įmonės mato perspektyvų Turkijos rinkoje, kadangiRusijai įvedus sankcijas po numušto lėktuvo, Turkijos verslininkai aktyviai ieško galimybių realizuotiprodukciją ES rinkoje.

Logistikos įmonės palankiai vertina perspektyvas ir JAE bei PAR rinkose.

Page 259: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

258

Priedas Nr. 7 Tikslinių interviu su įmonėmis/šakinėmisasociacijomis ataskaitos

VšĮ „Versli Lietuva“ ir LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija) susitikimo ataskaita19

Dėl eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose20

Parengimo data: 2016 m. vasario 29 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. vasario 24 d.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Tikslas: aptarti asociacijos atstovaujamo sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose, taip pataptarti sektoriaus įmonių poziciją.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Gintaras Vilda, asociacijos LINPRA direktoriuso Tomas Jaskelevičius, asociacijos LINPRA prezidiumo naryso Rūta Pentiokinaitė, VšĮ „Versli Lietuva“, l. e. p. generalinė direktorėo Mantas Zamžickas, VšĮ „Versli Lietuva“, l. e. p. Eksporto departamento direktoriuso Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. analitikaso Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. analitikas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Asociacijos atstovams buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašytaįvertinti asociacijos įmonių poziciją Lietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Asociacijos atstovai įvardino, kad nurodytos Lietuvos tikslinės rinkos (ypač plėtros rinkos) iš esmės yratos pačios, kuriuos prieš pusantrų metų buvo numatytos LINPRA strategijoje. Taigi šių rinkų aktualumasasociacijos atstovaujamoms įmonėms yra tikrai didelis.

Tomas Jaskelevičius pristatė LINPRA kartu su LR Užsienio reikalų ministerija ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“koordinuojamą iniciatyvą pagal, kurią Lietuvos diplomatiniam korpusui tam tikrose šalyse pradėtosformuoti konkrečios užduotys. Šios iniciatyvos dėka vyksta tampri koordinacija tarp Lietuvos diplomatiniokorpuso ir verslo (verslo asociacijų) atstovų ir jau yra pasiekta tam tikrų rezultatų. Susitikimo dalyviaisutarė, kad tokia iniciatyva labai tinkama ir yra sveikintinas modelis efektyvinant Lietuvos ekonominįatstovavimą bei sprendžiant įmonių fokus grupių metu įvardintas problemas.

Gintaras Vilda pabrėžė tam tikrus Lietuvos įvaizdžio akcentus aktualius šalies inžinerinei pramonei. Jisapibendrino, kad pristatant šalies inžinerinį sektorių svarbu akcentuoti iš esmės atnaujintą švietimosistemą (ypač turima galvoje profesinį mokymą, kolegijų tinklo pertvarkymą), kuri šiuo metu daugefektyviau bei kokybiškiau rengia taikomosios inžinerijos krypties studentus. Taip pat galima pabrėžti,kad Lietuva turi didelį skaičių inžinerijos krypties studentų tenkanti vienam milijonui gyventojų. EsmingaiLietuvos inžinerijos pramonės galimybes ir potencialą atskleidžia šie aspektai:

o moderni mokslo technologijų infrastruktūrą;

19 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).20 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Page 260: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

259

o perimta ir jau įsitvirtinus vakarietiška vadybos kultūra;o produkcijos kokybė, produktyvumas, efektyvus tiekimas, gera kaina.

Asociacijos atstovai sutarė padėti suorganizuoti inžinerinės pramonės įmonių atstovų fokus grupę, taippat sutarta bendradarbiauti dalinantis idėjomis ir pasiūlymai „Lietuvos tikslinių rinkų“ projekto rėmuose.

Page 261: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

260

VšĮ „Versli Lietuva“ ir LISPA (Lietuvos spaustuvininkų asociacija) susitikimo ataskaita21

Dėl eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose22

Parengimo data: 2016 m. vasario 29 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. kovo 2 d.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Tikslas: aptarti asociacijos atstovaujamo sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose, taip pataptarti sektoriaus įmonių poziciją.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Kristina Rakauskaitė , asociacijos LISPA vykdančioji direktorėo Aistė Zapalskytė, VšĮ „Versli Lietuva“, projektų vadovėo Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. projektų vadovas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Asociacijos atstovams buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašytaįvertinti asociacijos įmonių poziciją Lietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Asociacijos atstovė įvardino, kad nurodytos Lietuvos tikslinės rinkos (ypač plėtros rinkos) iš esmės yratos pačios, kurias LISPA identifikavo kaip prioritetines sektoriaus rinkas. Taigi šių rinkų aktualumasasociacijos atstovaujamoms įmonėms yra tikrai didelis.

Asociacijos atstovė taip pat pabrėžė Lietuvos įvaizdžio svarbą didinant sektoriaus įmonių eksportąužsienio rinkose. Atstovė pritarė sektoriaus įmonių nuomonei, kad Lietuva kaip šalis yra mažai žinomatiek Skandinavijos tiek kitose eksporto rinkose, dėl to būtina susikoncentruoti ties šia problema ir ją spręstiiš esmės. Kaip vieną iš siūlomų sprendimų Lietuvos įvaizdžiui formuoti asociacijos atstovė pateikė idėjąorganizuoti komunikacinius renginius (pvz. golfo turnyrus ar panašaus pobūdžio pramoginius renginius)į kuriuos Lietuvos įmonės pasikviestų savo potencialių partnerių atstovus, taip būtų pristatoma tiekLietuva, kaip moderni ir patraukli (turizmo) valstybė, tiek parodyti Lietuvos įmonių potencialą beitechninius pajėgumus.

Asociacijos atstovė taip pat pasiūlė vykdyti tyrimus, kurie identifikuotų problemas ir apribojimus dėl kuriųeksportas į vieną ar kitą rinką yra nedidelis, apklausiant potencialius partneriu dėl kokių priežasčiųnesirenka Lietuvos įmonių. Toks tyrimas padėtų identifikuoti problemas bei apribojimus eksportui perkonkrečios rinkos/sektriaus/pošakio prizmę.

21 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).22 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Page 262: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

261

VšĮ „Versli Lietuva“ ir LitMEA (Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija) susitikimo ataskaita23

Dėl eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose24

Parengimo data: 2016 m. kovo 29 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. kovo 2 d.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Tikslas: aptarti asociacijos atstovaujamo sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose, taip pataptarti sektoriaus įmonių poziciją.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Giedrius Bagušinskas, asociacijos LitMEA vykdantysis direktoriuso Indrė Zakarauskaitė, VšĮ „Versli Lietuva“, projektų vadovėo Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. projektų vadovas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Asociacijos atstovui buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašytaįvertinti asociacijos įmonių poziciją Lietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Asociacijos atstovas įvardino, kad išskirtų tris eksporto rinkų grupes:

o Didelio potencialo rinkos: Jungtinė Karalystė, Vokietija;o Vidutinio potencialo rinkos: JAV, Švedija, Kinija, JAE,o Abejotinų perspektyvų rinkos: Norvegija, Prancūzija

Asociacijos atstovas įvardijo šiuos apribojimus vidutinio potencialo ir abejotinų perspektyvų rinkose: JAV– labai daug dedame vilčių, tačiau kiekiai nėra dideli; Švedija – labai uždara rinka; Kinija – mūsųgalimybės aprūpinti šią milžinišką rinką labai ribotos; Norvegija – labai uždara rinka, dėl to perspektyvųLT įmonėms beveik nėra; Prancūzija – riboja kalbos nemokėjimas, be to Prancūzija - „maisto šalis“ jiemssunku įtikti, mes mokomės iš jų. Bendros problemos ir ribojimai – mūsų maisto sektorius per mažasaprūpinti didelius prekybos tinklus.

Asociacijos atstovas pritarė sektoriaus nuomonei dėl Lietuvos įvaizdžio. Esminė problema – nėra vienosavininko. Bendro Lietuvos prekinio ženklo naudojimas turi būti patrauklus ekonomiškai, pvz. būtų galimaįpareigoti įmones jį naudoti tuo atveju jei gauna ES struktūrinę paramą dalyvaujant parodose, verslomisijose ir pan.

Asociacijos atstovas nepritaria sektoriaus įmonių nuomonei dėl ambasadų ir diplomatinių atstovybiųveiklos neefektyvumo, kadangi tai labai subjektyvi įmonių nuomonė, paremta individualia įmonės patirtimibei žmogiškuoju faktoriumi. Atstovas pabrėžė, kad esminė problema yra ta, kad vienas žmogus (pvz.komercijos atašė) atsakingas už visus Lietuvos sektorius, nėra specializacijos. Dėl to atstovų darbasnėra efektyvus. Asociacijos atstovas taip pat pabrėžė, kad prieš diskutuojant apie diplomatinių atstovybiųdarbą, būtina aiškaus išgryninimo, kokią pagalbą ekonominė diplomatija gali ir kokios negali suteiktiLietuvos verslui, kadangi verslo lūkesčiai dažnu atveju pranoksta ekonominės diplomatijos galimybes,dėl to kyla nepasitenkinimas.

23 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).24 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Page 263: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

262

Asociacijos atstovas tai pat pabrėžė, kad ekonominė diplomatija negali būti atskaitinga tiesiogiai verslui,kadangi ne verslas formuoja tikslus ir užduotis ambasadoms. Verslas gali dalyvauti tikslų formavime perasociacijas, tačiau prieš tai turi aiškiai ir pagrįstai apsibrėžti savo lūkesčius.

Asociacijos atstovas Azijos rinkas įvardino kaip reiklias laiku ir finansiniams ištekliams. Į šias rinkas patektireikalingos gana didelės investicijos, tai pat svarbu įvertinti ir visiškai kitą kultūrą bei papročius (tiekbendraujant tiek paruošiant savo produktus rinkai).

Asociacijos atstovas kaip patrauklias, tačiau Lietuvos neįvertintas rinkas įvardijo Balkanų regiono šalis.Asociacijos atstovo nuomone Lietuvos įmonės būtų stiprus žaidėjas šiose rinkose. Atstovas taip patpabrėžė, kad siekiant sustiprinti savo pozicijas JAE, būtina ambasada Dubajuje.

Asociacijos atstovas taip pat pastebėjo, kad trūksta viešojo administravimo institucijų vientisumo irprofesionalumo ruošiant ES finansavimo priemones. Kaip pavyzdį įvardijo priemonę „Naujos galimybėsLT“, kurioje numatyti dalyvavimo parodose ir verslo misijose įkainiai nėra pagrįsti, neaiškus ir rinkųsąrašas, kadangi nėra didelės dalies svarbių rinkų.

Page 264: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

263

VšĮ „Versli Lietuva“ ir asociacijos INFOBALT (Nacionalinio informacinių ir ryšiųtechnologijų (IRT) sektoriaus asociacija) susitikimo ataskaita25

Dėl eksporto situacijos ir perspektyvų Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose26

Parengimo data: 2016 m. kovo 29 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. kovo 3 d.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Tikslas: aptarti asociacijos atstovaujamo sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose, taip pataptarti sektoriaus įmonių poziciją.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Paulius Valiulis, asociacijos „INFOBALT“ eksporto ir investicijų vadovaso Mantas Zamžickas, VšĮ „Versli Lietuva“, l.e.p. eksporto departamento vadovaso Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. projektų vadovas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Asociacijos atstovui buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašytaįvertinti asociacijos įmonių poziciją Lietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Asociacijos atstovas susitikimo metu pritarė Informacinių ir ryšių technologijų (toliau IRT) sektoriausįmonių fokus grupės išsakytai nuomonei.

Asociacijos atstovas pažymėjo, kad Lietuvos IRT sektoriuje dirba apie 28 tūkst. darbuotojų, o tai reiškia,jog šis sektorius yra įdarbinęs apie 1,7 proc. visų darbuotojų Lietuvoje. Taip pat verta paminėti, kad IRTsektoriaus pridėtinė vertė sudaro apie 2,5 proc. visos šalies BVP. Verta išskirti, kad kompiuteriųprogramavimo ir susijusios veiklos sukuriama pridėtinė vertė nuolat auga ir nuo 2008 m. išaugo iki 0,5mlrd. Eur. IRT produktai taip pat sudaro apie 2,5 proc. visos Lietuvos eksportuojamos produkcijos.Remiantis minėta statistika, galima drąsiai teigti, jog Lietuva turi pakankamai daug potencialo šiuosrodiklius pagerinti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra daug darbuotojų, kurie ateityje tapsaukštos kvalifikacijos ekspertais, galimai susidarys palankios sąlygos įtvirtinti strateginę valstybės kryptį– pozicionuoti Lietuvą kaip technologiškai pažangią šalį.

Atstovas pabrėžė, kad yra svarbu laikytis „nuoseklios žinios“ aspekto valstybiniame sektoriuje t.y. šalįpristatantys Lietuvos ekonominės diplomatijos atstovai ir oficialiuose vizituose dalyvaujantys ministerijųatstovai dažnai stokoja profesionalių žinių kalbėdami apie IRT sektorių ir nesugeba pozicionuoti Lietuvoskaip technologiškai pažangios šalies. Taip pat reikėtų išskirti, jog komunikacijos srautai yra nesuderinti,o IRT sektoriaus įmonėms yra itin svarbu informaciją apie prieinamas priemones, renginius, galimybes,tikslines rinkas gauti centralizuotai ir patogiausia forma.

Asociacijos atstovas taip pat pažymėjo, kad verslo misijų organizavimas Lietuvos IRT sektoriuje (ir ne tik)tapo neadekvačiai neefektyvus. Didžiąja dalimi – dėl ES struktūrinių fondų lėšų, kurios šiek tiek „išlepino“įmones per visą Lietuvai skiriamo finansavimo laikotarpį. Verslo misijų organizavimu užsiima per daugorganizacijų, kurios, siekdamos įgyvendinti keliamus rodiklius, privalo neakivaizdžiai kovoti viena su kitadėl rinkoje esančių įmonių ir siūlyti toms pačioms įmonėms dalyvauti tose pačiose verslo misijose, tosepačiose šalyse naudojantis ta pačia ES struktūrinių fondų priemone. Daug kas užmiršta nors ir labai

25 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).26 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Page 265: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

264

smulkią, procesinę, tačiau itin svarbią verslo misijos organizavimo dalį – kontaktų lankytinoje šalyjepaiešką. Didelė dauguma šio proceso įgyvendinama nesinaudojant analitiniais metodais, todėl renginiometu suorganizuoti susitikimai dažnai neatitinka keliamų lūkesčių. Vienareikšmiškai galima teigti, jogsiekiant didinti svarbius eksporto rodiklius, reikia tobulinti eksporto skatinimo paslaugas viešajamesektoriuje.

Asociacijos atstovas pateikė sąrašą siūlymų, kurių įgyvendinimas, asociacijos nuomone, prisidėtų priesektoriaus eksporto apimčių augimo:

o Reikia sukurti vieningą IRT sektoriaus strategiją, kuri netolimoje ateityje turi tapti valstybėsprioritetu. Tai turėtų apimti atitinkamą valstybės finansavimą, įvaizdžio sukūrimą, komunikacijossklaidos užtikrinimą, kokybiškų eksporto paslaugų proceso viešajame sektoriuje įgyvendinimą.

o Ministerijų darbuotojai neturi pakankamų žinių apie IRT sektorių ir negali tinkamai pristatytiLietuvos įmonių sprendimų oficialiuose vizituose užsienyje. Lietuva neturi viešajame sektoriujedirbančio IRT srities eksperto, kuris galėtų diplomatiniu lygiu pristatyti Lietuvos IRT sektorių.Atsižvegiant į tai, reikia paskirti, o dar geriau, išrinkti IRT srities specialistą ir suteikti jamdiplomatinį statusą, pavyzdžiui, „IT komercijos atašė“.

o Bendradarbiavimas tarp skirtingų organizacijų ir asociacijų organizuojant verslo misijas yra būtinasąlyga siekiant koordinuoti Lietuvos IRT sektoriaus veiksmus užsienio valstybėse.

o IRT sektoriaus įmonių įsitraukimas, pateikiant verslo misijų organizatoriams tikslinių įmonių, sukuriomis siekiama užmegzti ryšį, organizuoti susitikimą bei pristatyti sprendimus, sąrašus yra itinbūtinas ir sveikintinas aspektas.

o Plėtoti dvišalius santykius ir siekti panaikinti dvigubą apmokestinimo režimą su šalimis, kurioseLietuvos įmonės jau aktyviai vykdo eksporto/importo veiklą. Plėtoti dvišalius santykius ir siektiįteisinti bevizį režimą šalyse, su kuriomis Lietuvos įmonės jau aktyviai vykdo eksporto/importoveiklą.

o Kalbant apie Rytų partnerystės šalių rinkas (tame tarpe ir Ukraina) būtina stiprinti Lietuvospozicijas dalyvaujant Harmonizing Digital Markets (HDM) iniciatyvoje. Dėl to būtina kuo skubiauparengti HDM iniciatyvos plėtojimo priemonių planą, kuris viešojo ir privataus sektoriųpartnerystės pagrindu sudarytų sąlygas aktyviam Lietuvos vaidmeniui harmonizuojantskaitmenines Rytų partnerystės šalių rinkas. Ypač didelį dėmesį skiriant temoms – eLogistika,eSveikata, eMokslas. Reikalinga skirti finansavimą HDM iniciatyvos koordinacinės grupės LRviešojo sektoriaus atstovų efektyviai veiklai – galimybių studijoms, komandiruotėms į Rytųpartnerystės šalis.

Page 266: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

265

VšĮ „Versli Lietuva“ ir asociacijos „Lietuvos mediena“ susitikimo ataskaita27

Dėl eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose28

Parengimo data: 2016 m. kovo 29 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. kovo 9 d.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 6 aukšto mažoji posėdžių salė, Vilnius

Tikslas: aptarti asociacijos atstovaujamo sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose, taip pataptarti sektoriaus įmonių poziciją.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Raimundas Beinortas, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriuso Ramūnas Baltaduonis, VšĮ „Versli Lietuva“, projektų vadovaso Nerijus Dovydėnas, VšĮ „Versli Lietuva“, analitikaso Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. projektų vadovas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Asociacijos atstovui buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašytaįvertinti asociacijos įmonių poziciją Lietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Asociacijos atstovas susitikimo metu pritarė Baldų ir medienos pramonės sektorių įmonių fokus grupiųišsakytai nuomonei.

Asociacijos atstovas taip pat pažymėjo, kad kalbant apie baldų ir medienos sektoriaus konkurencingumą(eksporto perspektyvoje), didžiausias apribojimas yra neefektyvi valstybinių miškų valdymo sistema, kuriąbūtina reformuoti. Šiuo metu veikianti medienos žaliavų rinka Lietuvoje, ženkliai mažina Lietuvos įmoniųkonkurencingumą eksporto rinkose bei stabdo baldų ir medienos sektoriaus plėtrą bei investicijasLietuvoje, kadangi medienos žaliavų kaina, lyginant aplinkines rinkas, Lietuvoje yra aukščiausia. Kaippavyzdį atstovas pateikė prarastas investicijas į plokščių gamyklą Lietuvoje, o tai stipriai apribos baldųpramonės augimą ateityje.

Asociacijos atstovas taip pat pateikė pastabą, kad į baldų sektoriaus įmonių fokus grupę derėjo įtraukti irtas įmones, kurios dirba išskirtinai tik su IKEA, taip būtų dar labiau išryškėjęs tendencingumas sektoriuje.Atstovo nuomone, pakliūti į didelio tinklo tiekimo grandinę užtikrina ilgalaikę sėkmę įmonės plėtrai.

Asociacijos atstovas taip pat pritarė įmonių nuogąstavimui dėl Lietuvos įvaizdžio nebuvimo. Atstovaspabrėžė, kad Lietuvos įvaizdžio formavimui svarbus įmonių dalyvavimas tarptautinėse parodose, tačiaudabartinės ES struktūrinės paramos finansavimo priemonės visiškai neatitinka baldų ir medienossektoriaus specifiškumo, kadangi šio norint dalyvauti parodoje su nacionaliniu stendu tokio stendo plotasturėtų būti ne mažesnis kaip 100 m2 . Atstovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu finansavimo priemonėsnėra patrauklios įmonių dalyvavimui dėl per daug aukštų reikalavimų, uždėtų apribojimų (tame tarpe irįkainio), bei didelės administracinės naštos.

27 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).28 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Page 267: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

266

VšĮ „Versli Lietuva“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija susitikimo ataskaita29

Dėl eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose30

Parengimo data: 2016 m. kovo 29 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. kovo 23 d.

Vieta: pastabos ir komentarai pateikti el. paštu

Tikslas: aptarti Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose,taip pat aptarti sektoriaus įmonių poziciją išsakytą fokus grupės metu.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Artūras Drungilas , VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, rinkodaros ir bendrųjų reikalųdirektorius

o Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. projektų vadovas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Įmonės atstovui buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašyta įvertintiLietuvos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių poziciją bei pateikti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uostodirekcija (KVJUD) nuomonę Lietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Įmonės atstovas pabrėžė, kad KVJUD nėra verslo įmonė, todėl kalbėti gali tik ne apie procedūriniusdalykus, o apie KVJUD įtakoje turimą esminį įrankį – infrastruktūros plėtrą, kuri tiek KVJUD, tiek uostoversle dalyvaujančioms įmonėms padėtų pritraukti naują paslaugų paklausą ir tokiu būdu padidintųeksporto pajamas.

Įmonės atstovo nuomone, svarbiausi ribojantys mūsų uosto paslaugų plėtros faktoriai yra teritorijos irgylio nepakankamumas. Todėl KVJUD tikslas – prijungti prie uosto naujas teritorijas ir išgilinti uostą ikimaksimaliai reikalingo 17 metrų gylio (dabar turime 15m šiaurinėje dalyje ir 14.5m pietinėje).

Atstovas pažymėjo, kad Lietuvos jūsų uostas yra paslaugų uostas. Uostai turintys daugiau žemės yra netik paslaugu, bet ir industriniai – juose yra išvystyta gamyba (Antverpenas, Roterdamas), kas iš savęs yrageneruojanti uostinių paslaugų paklausą. Įmonės atstovas pažymėjo, kad šiuo metu daromu Bendruojuuosto planu, KVJUD sieks prijungti naujas žemes ir užpilti akvatoriją, taip suformuojant uosto žemėsplotus, kuriuos KVJUD galėtų siūlyti gamintojams ir logistams.

Atstovas pabrėžė, kad KVJUD taip pat mato perspektyvą reeksportui arba uostine terminologija –„transhipmentui“. Šiuo metu yra užbaigtas Klaipėdos Smeltė konteinerių terminalas – MSC konteineriųpaskirstymo centras, perspektyvoje KVJUD planuoja ir išorinio – giliavandenio uosto statybą. Tai leistųpritraukti papildomus srautus jūra – jūra.

29 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).30 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Page 268: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

267

VšĮ „Versli Lietuva“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ susitikimo ataskaita31

Dėl eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose32

Parengimo data: 2016 m. kovo 29 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. kovo 24 d.

Vieta: AB „Lietuvos geležinkeliai“, Mindaugo g. 12, Vilnius

Tikslas: aptarti Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose,taip pat aptarti sektoriaus įmonių poziciją išsakytą fokus grupės metu.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Marius Matulaitis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Viešųjų logistikos centrų(VLC) rinkos tyrimų ir plėtros sektoriaus viršininkas

o Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. projektų vadovas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Įmonės atstovui buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašyta įvertintiLietuvos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių poziciją bei pateikti AB „Lietuvos geležinkeliai“nuomonę Lietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Įmonės atstovas pažymėjo, kad krovinių gabenimo geležinkeliais segmentas labai specifinis, kadangiišskirtinai priklauso nuo esamos geležinkelių infrastruktūros ir tam tikrų techninių apribojimų (pvz.skirtingas geležinkelio vėžių plotis ir pan.), veiklos specifiškumo (pvz. skirtingo verslo modelio). Atstovastaip pat atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu nustatytos Lietuvos eksporto plėtros rinkos nesutampa su AB„Lietuvos geležinkeliai“ plėtros rinkomis. Pagrindinėmis eksporto plėtros rinkomis AB „Lietuvosgeležinkeliai“ mato Lenkiją bei Latviją. Šiuo metu vykdomi rinkos tyrimai ir galimybių studijos dėl įėjimo įLenkijos rinką.

Kaip svarbų aspektą eksporto plėtrai šiame segmente, įmonės atstovas, pažymėjo specifinę krovinioekspedijavimo važtaraščių tvarką. Šiuo metu naudojami du skirtingi važtaraščių tipai – CIMAS(dažniausiai naudojamas ES) ir SMGS (naudojamas NVS ir Azijos regiono šalyse). Užtrunka dokumentųperforminimas kuomet vežama iš vieno regiono į kitą. Šio apribojimo sprendimas būtų perkelti važtaraščiopildymą į elektroninę terpę, tačiau to neleidžia šiuo metu galiojantys Lietuvos įstatymai (konkrečiaiLietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas, kuris šiuo metu kaip tik keičiamas).

Įmonės atstovas pažymėjo, kad iš perspektyvinių rinkų sąrašo labai įdomi rinka – Kinija. AB „Lietuvosgeležinkeliai“ tikslas šioje rinkoje – tapti patraukliu partneriu vežant krovinius iš Kinijos į Europą. Tiksluipasiekti reikalingas išskirtinis politinis dėmesys ir palaikymas. Šiam tikslui jau veikia jungtis - konteinerinistraukinys „Saulė", kuris jungia Europą ir Kiniją ir yra unikalus tuo, kad kroviniai iš Kinijos Europą pasiekiaper 10 d. (jūra plaukia 40 d.). Šio traukinio projekto plėtrą tarpvalstybiniais susitarimais įtvirtino Lietuvosir Kazachstano prezidentai. Šiuo metu aktyviai dirbama su stambiomis Kinijos logistikos kompanijomis„CRIMT", „Sinotrans", „Genertec international logistics", „Bondex Logistics Co", kurios galėtų užtikrintikonteinerių surinkimą Kinijoje ir prijungimą prie „Saulės" traukinio. Manome, kad bendradarbiavimą suKinijos kompanijomis padės pritraukti naujus krovinių srautus ir suaktyvins vežimus esamais konteineriniųtraukinių projektais.

31 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).32 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Page 269: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

268

Kalbant apie žvalgybines rinkas, atstovas išskyrė Turkijos rinką, kuri pakankamai įdomi, tačiau labaispecifiška, kadangi Turkijoje nėra didelio ir patikimo partnerio, gabenimas geležinkeliu nėra tokspopuliarus. Šalyje paplitęs transportavimo būdas – sausumos transportas. Šiuo metu veikia konteinerinistraukinys pavadinimu „Viking train". „Viking train“ – tai bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainosgeležinkelių, uosto krovos kompanijų ir Klaipėdos, Odesos ir Iljičiovsko uostų projektas, geležinkeliaisjungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. Kroviniai per Mukrano – Klaipėdos perkėlą vežami toliau į Baltarusiją,Ukrainą, Artimuosius Rytus, Kaukazą, Turkiją – per Iljičiovsko bei Odesos uostus ir atgal. Šiuo metukrovinių srautas keliauja tik iki Ukrainos, tam įtakos turi korumpuota muitinių sistema Ukrainoje.

Page 270: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

269

VšĮ „Versli Lietuva“ ir LINEKA (Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacija)susitikimo ataskaita33

Dėl eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose34

Parengimo data: 2016 m. kovo 29 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. kovo 24 d.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Tikslas: aptarti asociacijos atstovaujamo sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose, taip pataptarti sektoriaus įmonių poziciją.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Tautginas Sankauskas, asociacijos „LINEKA“ prezidentaso Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. projektų vadovas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Asociacijos atstovui buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašytaįvertinti asociacijos įmonių poziciją Lietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Asociacijos atstovas susitikimo metu pritarė transporto ir logistikos sektoriaus įmonių fokus grupiųišsakytai nuomonei.

Asociacijos atstovas taip pat pažymėjo, kad kalbant apie transporto ir logistikos sektorių būtina suprasti,kad šis sektorius labai segmentuotas (pvz. jūrų krova, keleivių gabenimas, krovinių gabenimas ir pan.) ir,siekiant tiksliai užfiksuoti sektoriaus specifiką, reikėtų kalbėti apie kiekvieną segmentą atskirai. Kitassvarbus aspektas, kalbant apie sektoriaus specifiką tai suvokimas, kad transporto ir logistikos sektoriauseksporto rinkos tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos įmonių, kurios eksportuoja savo produkciją ir naudojasitransporto ir logistikos sektoriaus paslaugomis eksporto rinkų.

Asociacijos atstovas pabrėžė, kad sektoriaus eksporto plėtros pagrindas – konkurencinis pranašumasprieš kitas valstybes. Jei Lietuvai nepavyks išlaikyti ir įgauti didesnio konkurencinio pranašumo, plėtrasunkai įmanoma. Viešojo administravimo institucijos (pvz. muitinė) turėtų padėti verslui (ypač kai kalbamaapie eksportą), o ne sudaryti kliūtis, valdžios atstovai turėtų atstovėti valstybės ir verslo interesusderybose su užsienio partneriais, o prieš bet kokias derybas, tinkamai atlikti namų darbus, ekonominęžvalgybą bei nusistatyti prioritetus, juos pasigrįsti ir jų laikytis.

Pagrindiniais iššūkiais (apribojimais) verslui, asociacijos atstovas įvardijo problemas teisėkūroje irįstatyminėje bazėje, muitinės veikloje. Kaip pavyzdį atstovas pateikė situaciją, kai Lietuvos institucijos įLietuvos įstatyminę bazę perkelia pačius griežčiausius reguliavimo metodus tačiau neužtikrina procedūrųir procesų efektyvumo, tokiu atveju sudaromi dirbtiniai apribojimai verslui dėl kurių prarandamassektoriaus konkurencingumas. Šią problemą išspręsti galėtų didesnis valstybės institucijų, dalyvaujančiųteisėkūroje, dėmesys į tai ką sako verslas. Šiandien dienai verslo indikacijos ateinančios per asociacijasir kitas asocijuotas struktūras mažai paisomos ir sudaromas įspūdis, kad valstybės funkcionieriaisektoriaus problematiką išmano geriau už patį verslą.

33 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).34 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Page 271: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

270

Asociacijos atstovas taip pat pritarė sektoriaus nuomonei dėl neefektyvios švietimo sistemos ir specialistųtrūkumo. Tačiau pabrėžė, kad ši problema labiau kyla iš to, kad verslas nesugeba identifikuoti ir pasakytišvietimo sistemai kokių būtent specialistų (su kokiais įgūdžiais ir kompetencijomis) jam reikia.

Page 272: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

271

VšĮ „Versli Lietuva“ ir AB „Lietuvos paštas“ susitikimo ataskaita35

Dėl eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose36

Parengimo data: 2016 m. kovo 31 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. kovo 30 d.

Vieta: AB „Lietuvos paštas“ J. Jasinskio g. 16, LT-03500 Vilnius

Tikslas: aptarti Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose,taip pat aptarti sektoriaus įmonių poziciją išsakytą fokus grupės metu.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Rytis Budrys, AB „Lietuvos paštas“, tarptautinės veiklos grupės vadovaso Tadas Drunga, AB „Lietuvos paštas“, tarptautinės veiklos grupės projekto vadovaso Lina Banienie, AB „Lietuvos paštas“, tarptautinės veiklos grupės projekto vadovėo Mantas Zamžickas, VšĮ „Versli Lietuva“, l.e.p. eksporto departamento vadovaso Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. projektų vadovas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Įmonės atstovams buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašyta įvertintiLietuvos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių poziciją bei pateikti AB „Lietuvos paštas“ nuomonęLietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Įmonės atstovai pabrėžė, kad tyrimo metu nustatytos Lietuvos tikslinės rinkos atitinka AB „Lietuvospaštas“ eksporto plėtros rinkas ir pažymėjo, kad įmonės rinkos tiesiogiai priklauso nuo klientų – Lietuvosįmonių bei jų užsienio partnerių geografijos. Svarbų vaidmenį įmonės eksporto rinkoms vaidina e-komercija.

Įmonės atstovai identifikavo, kad pagrindinės AB „Lietuvos paštas“ rinkos – Jungtinė Karalystė irVokietija, kiek mažesnis srautą generuoja Prancūzija, Danija, Švedija, Baltarusija, Rusija (šioje rinkojemažėjimo nejaučia nes vyrauja reeksportas iš Kinijos).

Įmonės atstovų nuomone, iš perspektyvinių rinkų įdomiausia Kinijos rinka. Didelį postūmį plėtrai šiojerinkoje duos leidimų ir licencijų suteikimas Lietuvos maisto produktų sektoriui (pienas, mėsa), kadangiKinijoje labai populiari e-komercija. Atstovų nuomone, dėl šios priežasties Lietuvos įmones jau dabarreikia edukuoti ir skatinti naudotis šiuo pardavimų kanalu.

Susitikimo metu įmonės atstovai taip pat identifikavo šiuos apribojimus, kurie neleidžia efektyvia vykdytieksporto plėtros.

o Nelanksti ir per daug griežta Lietuvos muitinės veikla ir negatyvus požiūris į reeksportą. Šiuoatveju muitinė turėtų labiau padėti, o ne trukdyti Lietuvos įmonėms eksportuoti.

o Reguliuojami ir RRT prižiūrimi tarifai bei privalomas viešųjų pirkimų įstatymo taikymas, kasneleidžia įmonei tinkamai, lanksčiai ir adekvačiai reaguoti į rinkos pokyčius.

35 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).36 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Page 273: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

272

o Oro uostų technologiniai apribojimai (pakilti ir nusileisti gali tik nedideli lėktuvai), dėl to didelisiuntų kiekiai sudaro didžiulius iššūkius norint suteikti kokybiškas paslaugas.

Be šių Lietuvos tikslinių rinkų, įmonei įdomios tokios rinkos kaip: Brazilija, Kazachstanas ir kitos rytųvalstybės.

Page 274: Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir ... · Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros 2014-2020 m. gairėms rengti – 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d

273

VšĮ „Versli Lietuva“ ir LATIA (Lietuvos aprangos ir Tekstiles įmonių asociacija) susitikimoataskaita37

Dėl eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose38

Parengimo data: 2016 m. kovo 31 d.

BENDROJI INFORMACIJA

Data: 2016 m. balandžio 1 d.

Vieta: VšĮ „Versli Lietuva“ A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius

Tikslas: aptarti asociacijos atstovaujamo sektoriaus situaciją ir perspektyvas Lietuvos tikslinėse rinkose, taip pataptarti sektoriaus įmonių poziciją.

Metodas: tikslinis interviu

Susitikimo dalyviai:

o Valdas Klimantavičius, asociacijos LATIA generalinis direktoriuso Linas Lasiauskas, asociacijos LATIA projekto vadovaso Andrius Bartminas, VšĮ „Versli Lietuva“, vyr. projektų vadovas

SUSITIKIMO TURINYS IR EIGA

Asociacijos atstovams buvo pristatytas Lietuvos tikslinių rinkų projekto turinys ir eiga. Buvo paprašytaįvertinti asociacijos įmonių poziciją Lietuvos tikslinių eksporto rinkų atžvilgiu.

Asociacijos atstovai susitikimo metu pritarė aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonių fokus grupių išsakytainuomonei.

Asociacijos atstovai pabrėžė, kad šiuo metu galiojantis SVV įstatymas bei ES struktūrinės paramospriemonių reikalavimai įmonėms apriboja sektoriaus įmonių plėtrą pasinaudojant ES struktūrine parama,kadangi didžioji sektoriaus įmonių dalis išlipa iš mažos ir vidutinės įmonės statuso ribų dėl dideliodarbuotojų skaičiaus. Dėl šios priežasties įmonės negali pasinaudoti ES struktūrine parama (tame tarpeir dalyvaujant parodose/verslo misijose). Tačiau kaip bebūtų įmonės nėra pakankamai stiprios finansiškai,kadangi sektoriaus specifiškumas – žema pridėtinė vertė ir dėl to negali vykdyti verslo plėtros savaisresursais. Vien įmonės dalyvavimas parodose yra labai brangus, kadangi tam reikalinga paruošti atskirąkolekciją, kuri bus eksponuojama parodoje (pvz. 10 vnt. kolekcijos parengimas apie 10000 EUR)

Asociacijos atstovai taip pat akcentavo, kad dėl aiškaus lyderio nebuvimo sektoriuje sunkiai sekasi vystytiklasterizacijos procesus, kurie leistų didinti eksporto apimtis ir efektyvumą.

Kalbant apie sektoriui skirtas tikslines priemones, atstovai pabrėžė, kad būtinos priemonės Lietuviškųprekinių ženklų kūrimui ir stiprinimui, kadangi prekinis ženklas sukuria džiausią pridėtinę vertę sektoriausįmonėms.

37 Šios ataskaitos ankstyvoji versija buvo suderinta su susitikimo dalyviais, esama ataskaitos versija dalyvių vertinimu gerai atitinka susitikimo turinį (apibrėžtos temoskontekste).38 Projektui „Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas“; projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkioministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“.