LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ

UNIVERSITETAS

GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS

2013.05.08 1

Dr. Violeta JUŠKIENĖ LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė

2013.05.08 2

GYVULININKYSTĖS STRATEGINIS

TIKSLAS

Patenkinti šiandieninius vartotojų poreikius nedarant

žalos ateities kartoms.

VYSTYMO STRATEGIJA

Darnus gamybos sistemų vystymas, atsižvelgiant į

ekonominį efektyvumą, aplinkos apsaugą bei

priimtinumą ūkininkams, vartotojams ir visuomenei.

2013.05.08 3

DABARTIES IŠŠŪKIAI

GYVULININKYSTEI

• Rinkos globalizacija, didėjanti konkurencija.

• Auganti maisto paklausa, augantys reikalavimai

produkcijos kokybei.

• Kylančios energijos kainos.

• Augantis bioenergijos poreikis.

• Globalūs klimato pokyčiai (klimato atšilimas).

• Aplinkosauginiai iššūkiai.

• Ligų protrūkio pavojai.

• Pasaulinė finansinė krizė.

• Kintanti demografinė situacija.

2013.05.08 4

GYVULININKYSTĖS INSTITUTO VAIDMUO

GYVULININKYSTĖS ŠAKOS VYSTYME

94 darbuotojai.

30 mokslo darbuotojų: 1 habilituotas

daktaras; 21 daktaras; 2 tyrėjai;

6 doktorantai.

Techniniai darbuotojai - 70:

moksliniuose padaliniuose – 30;

administracijoje – 8; bandymų skyriuje

– 25; genetinių išteklių bandose – 7.

Žmogiškieji ištekliai

LSMU GYVULININKYSTĖS INSTITUTO

M I S I J A

Tarptautinio ir nacionalinio lygio fundamentinių

ir taikomųjų biomedicinos ir žemės ūkio mokslų

srities zootechnikos ir biologijos krypties mokslinių

tyrimų, eksperimentinių darbų plėtra, mokslininkų ir

aukščiausios kvalifikacijos specialistų kartu su

Lietuvos sveikatos mokslų universitetu rengimas,

lemiantis šalies gyvulininkystės pažangą.

Intelektualinio ir istorinio gyvulininkystės

mokslo palikimo saugojimas ir puoselėjimas.

ADMINISTRACIJA

GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS

SKYRIUS

GYVŪNŲ MITYBOS IR PAŠARŲ

SKYRIUS

GYVŪNŲ REPRODUKCIJOS

SKYRIUS EKOLOGIJOS SKYRIUS

LIETUVOS ŪKINIŲ GYVŪNŲ

GENETINIŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS

KOORDINAVIMO CENTRAS

CHEMIJOS LABORATORIJA

Techninė-ūkinė tarnybaEKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR

BANDYMŲ SKYRIUS

PAŠARŲ GAMYBOS IR ŠĖRIMO

TECHNOLOGIJŲ VERTINIMO

LABORATORIJA

GYVŪNŲ PAŠARŲ MAISTO

MEDŽIAGŲ VIRŠKINAMUMO

TYRIMŲ LABORATORIJA

GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ

TYRIMO IR ILGALAIKIO

IŠSAUGOJIMO EX-SITU

LABORATORIJA

Slėnio “Nemunas” projekte kuriamos naujos laboratorijos

INSTITUTO STRUKTŪRA

1830 m. Baisogalos (Komarų) dvaras – išskirtinės žemės ūkio kultūros židinys.

1910 m. Baisogalos bandymų stotis.

1946 m. įsteigtas Žemės ūkio institutas (Vilniuje).

1952 m. įsteigtas Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutas (Vilniuje).

1956 m. institutas perduotas LR ŽŪM ir iš Vilniaus perkeltas į Baisogalą.

1959 m. LGVMTI padalintas į du institutus - LGMTI ir LVMTI.

1987 m. LGMTI sujungtas su LVMTI.

1990 m. LGVMTI pertvarkytas į du - LGMTI ir LVMTI.

1990 m. pakeistas instituto pavadinimas Lietuvos gyvulininkystės institutas.

1992 m. institutui perduota Pabaltijo paukštininkystės bandymų stotis.

1992 m. institutui suteiktas valstybinio mokslo instituto statusas.

2001 m. institutas reorganizuotas į valstybinę mokslo įstaigą.

2003 m. Lietuvos gyvulininkystės institutas tapo universiteto mokslo institutu.

2010 m. sausio 1 d. institutas neteko juridinio statuso – LVA padalinys.

2010 m. rugsėjo 1 d. Institutas tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

padaliniu.

INSTITUTO ORGANIZACINĖ RAIDA

PAGRINDINĖS INSTITUTO VEIKLOS

KRYPTYS

Gyvūnų veisimo ir genetikos

Gyvūnų reprodukcijos biologijos

Gyvūnų mitybos ir pašarų kokybės

Gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimai

GYVŪNŲ VEISIMO IR

GENETIKOS TYRIMAI

Tiriamas Lietuvoje veisiamų ūkinių

gyvūnų genetinis potencialas bei įvairių

veislių deriniai.

Tobulinami selekcijos ir veisimo

metodai, rengiamos gyvūnų selekcinės

programos ir vertinimo taisyklės.

Tiriama genetinių faktorių įtaka

gyvūnų produktyvumui ir produkcijos

kokybei.

Nustatoma ir patikslinama gyvūnų

kilmė bei atliekami genetiniai tyrimai.

Dalyvaujama įvairių gyvūnų augintojų

asociacijų veikloje.

GYVŪNŲ REPRODUKCIJOS BIOLOGIJOS

TYRIMAI

Tiriamas žemų temperatūrų poveikis

gyvūnų gametų gyvybingumui.

Atliekami embrionų gavimo in vitro

sistemos bei atskirų jos elementų tyrimai ir

tobulinimas.

Tobulinama Veislinių bulių laikymo ir

naudojimo Lietuvos technologija.

Metodiškai vadovaujama kumelių

sėklinimo metodo diegimui Lietuvoje.

Kuriami ir tobulinami eržilų, kuilių,

avinų spermos kriokonservavimo metodai.

Kuriamos medžiagos, priemonės,

įrankiai, palengvinantys gyvūnų spermos,

embrionų ir ovocitų kriokonservavimą ir

panaudojimą.

GYVŪNŲ MITYBOS IR PAŠARŲ KOKYBĖS

TYRIMAI Atliekami pašarų virškinamumo,

maisto medžiagų fermentacijos galvijų

didžiajame prieskrandyje tyrimai, siekiant

optimizuoti šėrimą ir pagerinti pašarų

konversiją.

Vertinamas gyvūnų mitybos faktorių

poveikis gyvulininkystės produkcijai.

Kuriamos ekologiškos silosavimo ir

siloso naudojimo šėrimui technologijos.

Ieškoma efektyvesnių biotechnolo-

gijos produktų panaudojimo būdų pašarų

konversijai gerinti.

Tiriamos ūkiuose išaugintų

baltymingų pašarų, maisto pramonės

antrinių produktų panaudojimo galimybės

gyvūnų mitybos pilnavertiškumui gerinti.

GYVŪNŲ GEROVĖS IR GYVULININKYSTĖS

POVEIKIO APLINKAI TYRIMAI

Tiriama aplinkos faktorių įtaka žemės ūkio

paskirties gyvūnų organizmo fiziologinei būklei ir

produktyvumui.

Atliekami aplinkosauginių problemų bei gyvū-

nų gerovės tyrimai įvairiose auginimo sistemose.

Dalyvaujama rengiant aplinkosauginius

reikalavimus, mokymo programas, panaudojant

rizikos veiksnių ir svarbių valdymo taškų

(RVASVT) sistemų analizės rezultatus.

Dalyvaujama rengiant žemės ūkio paskirties

gyvūnų pastatų technologinio projektavimo

normas.

Dalyvauja Nacionalinės išmetamų į atmosferą

šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos

ataskaitos rengimo komisijoje (LRV 2011.06.08

nutarimas Nr. 683).

CHEMIJOS LABORATORIJOS

TYRIMAI

Atliekami pašarų cheminės sudėties,

maistingumo, pieno ir mėsos kokybės tyrimai

Tiriamas skirtingos biologinės vertės

pašarų poveikis karvių produktyvumui, pieno

kokybei ir jo technologinėms savybėms.

Dirbama ekologinio pieno gamybos

plėtros, karvių produktyvumo kontrolės, pieno

supirkimo sistemų Lietuvoje tobulinimo

klausimais.

Laboratorijoje atliekamų tyrimų pagrindu

sukurtas ir plečiamas pašarų cheminės sudėties

ir maistingumo duomenų bankas.

Pradėti tyrimai siekiant sukurti naujus

ekologiškus bičių varoozės gydymo metodus.

LIETUVOS ŪKINIŲ GYVŪNŲ NACIONALINIŲ

GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR

TYRIMAI

GYVULININKYSTĖS INSTITUTE

SAUGOMI GYVŪNAI

Lietuvos žalieji galvijai

Lietuvos baltosios (senojo genotipo)

kiaulės

Veislė Skaičius

Žemaitukų veislės arkliai 30

Šėmi galvijai 16

Baltnugariai galvijai 17

Senojo genotipo Lietuvos

žalieji 15

Vietinės kiaulės 140

Baltosios kiaulės 196

Šiurkščiavilnės avys 78

Žąsys 154

▪ Koordinuojama Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių

išsaugojimo programa. Vykdomas nykstančių veislių

monitoringas.

▪ Kuriamos naujos nykstančių gyvūnų veislių linijos,

rengiamos veislių išsaugojimo, stebėsenos ir selekcijos

programos.

▪ Saugomi, tiriami, populiarinami ir platinami Lietuvos

nykstančių veislių gyvūnai.

▪ Tiriamas vietinių veislių unikalumas, ieškoma būdų

platesniam jų panaudojimui, kuriant specifinius produktus.

▪ Teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos tautinio paveldo

išsaugojimo bei panaudojimo klausimais.

EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR BANDYMŲ

SKYRIUS

Bendras žemės plotas – 757,6 ha, t.t.

žemės ūkio naudmenos – 742,5 ha.

Auginamos pašarinės, grūdinės ir

aliejinės kultūros.

Skyrius specializuojasi pieno-mėsos

galvijininkystėje.

Ūkyje laikomi 334 galvijai, iš jų – 158

galvijų prieauglis, 176 melžiamos

karvės (52 – genofondo).

SVARBIAUSIOS TARPTAUTINĖS

PROGRAMOS IR PROJEKTAI

DVIŠALIAI PROJEKTAI

Švedija-Lietuva – “Lietuvos kiaulių veislininkystės

sistemos įvertinimas”.

Danija-Lietuva – “Bioplus 2B poveikio kiaulėms

tyrimas” Nyderlandai-Lietuva – “Pašarų kontrolės

sistemos stiprinimas pagal ES reikalavimus”.

REGPOT projektas FEED-TO-FOOD (2008-2011 m.; 5 partneriai).

REGPOT projektas BaltFoofQual (2008-2011 m.; 5 partneriai).

MoniQA (2007-2010 m.;

155 mokslininkai iš 20 pasaulio šalių).

ReNiLit “Tyrėjų “naktis” Lietuvoje” (2009 m.; 9 partneriai Lietuvoje).

EUROPOS 7BP PROJEKTAI

Maisto klasterio

iniciatyva

COST veikla FA0702 “Motininio organizmo sąveika su gametomis ir

embrionais” GEMINI

(2008-2012 m.; 19 partnerių).

INSTITUTAS DALYVAUJA

Slėnio “NEMUNAS” kūrime

***

Nacionalinėje Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės

technologinėje platformoje

***

Nacionalinėje Maisto ūkio technologinėje platformoje

***

Nacionalinėje Ateities augalų technologinėje platformoje

***

Nacionaliniame Maisto ūkio klasteryje

***

Lietuvos kaimo tinkle

DVIŠALIAI PROJEKTAI LSMU GYVULININKYSTĖS

INSTITUTO LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M.

PROGRAMOS PROJEKTAI

Skirtingų technologijų taikymas siekiant išryškinti žirgų ūkines - biologines savybes

siekiant padidinti žirgininkystės ūkių veiklos darbo našumą, pelningumą ir

konkurencingumą

Pieninių galvijų ankstyvojo veršingumo diagnostikos metodų naujausių mokslo žinių ir

inovacinės praktikos sklaida

Ūkinės paskirties gyvūnų inovatyvios auginimo sistemos ir gyvūninės kilmės produktų

pateikimas vartotojui

Kiaulių sėklinimo technologijos šaldyta kuilių sperma diegimas Lietuvoje

Studija: Europos Sąjungos paramos gyvulininkystės ūkių plėtrai ir poveikio gyvenimo

kokybei kaime analizė

Dalyvavimas 61-oje Europos gyvulininkystės asociacijos (EAAP 2010) konferencijoje.

"Europos Sąjungos kaimo plėtros patirties ir pokyčių patirties perėmimas"

Importuojamų žaliavų pakeitimas vietiniais komponentais paukščių racionuose

(Ankštinių – baltyminių komponentų panaudojimo galimybės kalakučiukų – broilerių lesaluose)

Vaškinės brandos drėgnų grūdų konservavimas ir naudojimas melžiamų karvių ir/ar

penimų galvijų šėrimui (Aukštos higieninės kokybės ir didelės mitybinės vertės silosuotų

traiškytų grūdų gamyba, kuri užtikrintų pilnavertę gyvūnų mitybą, gerą jų produktyvumą ir

saugų gyvūninį maistą)

BENDRADARBIAVIMAS SU VERSLU

▪ AB “Malsena”,

▪ AB “Stumbras”

▪ AB “Danisco Sugar Panevėžys”

▪ AB “Kauno grūdai”,

▪ AB “Biofuture”

▪ UAB “Dotnuvos projektai”

▪ UAB “Kemira GrowHow”

▪ UAB “Litamilk”

▪ UAB “Bardra”

▪ “Biomin GmbH”

▪ UAB “Lietuviška mėsa”

MOKSLINĖ PRODUKCIJA (2006-2010 m.)

Metai

2006 2007 2008 2010 2011

Monografijos 2 - - 1,11 0,1

Knygos 3 6 5 4 3

Straipsniai ISI sąrašo

leidiniuose 4 3 3 14 8

Straipsniai tarptautinėse

bazėse 24 25 24 16 17

Kiti moksliniai straipsniai 18 14 22 3 -

Mokslo populiarinimo

straipsniai 23 46 43 37 40

INSTITUTO FINANSINIŲ LĖŠŲ STRUKTŪRA %

27

Biudžeto subsidijos;

52,4 Ministerijų pavedimų lėšos; 33

ES projektai;

3,5

Ūkio subjektai;

4

Uždirbtos lėšos; 7,1

Biudžeto subsidijos;

58,8

Ministerijų pavedimų lėšos; 27,6

ES projektai;

1,8

Ūkio subjektai;

2,7

Uždirbtos lėšos; 9,1

2010 m. 2011 m.

2850,75 tūkst. Lt 2322,4 tūkst. Lt

INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS

Pastatų rekonstrukcija tūkst. Lt:

Mažojo laboratorinio pastato 1 273,0

Centrinių rūmų 1 248,0

Vėjinio malūno 350,0

Genetinių išteklių koordinavimo centro 280,0

Eksperimentinės plėtros ir bandymų

skyriaus pastatai ir statiniai 362,8

Įrangos ir ilgalaikio turto įsigijimas tūkst. Lt:

Laboratorinė įranga 1 890,0

Žemės ūkio technika ir įrengimai 256,1

PAGRINDINĖS PRIEMONĖS INSTITUTO

VEIKLOS STIPRINIMUI

1. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas, pritraukiant jaunus,

perspektyvius specialistus.

2. Integracija į bendrąją ES tyrimų erdvę.

3. Renovuoti ir stiprinti Instituto bazę, skirtą studijų proceso

vykdymui.

4. Mokslinius tyrimus orientuoti į šalies ūkio, verslo ir

visuomenės poreikius.

5. Renovuoti ir atnaujinti LSMU Gyvulininkystės instituto

Eksperimentinės plėtros ir bandymų bei Genetinių išteklių

bazes.

6. Stiprinti Instituto bendradarbiavimą su ūkininkais ir

verslo įmonėmis.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

Europa yra ribota ir gali augti tik mokslo dėka.

Inovacijos – išeitis iš krizės.

Regionams svarbu surasti savo kelią.

EU komisijos renginys

Inovatyvių regionų savaitė “Europa 2020”,

Granada, 2010