1

MEDICINOS FIZIKOS SPECIALISTŲ RUOŠIMAS EUROPOJE IR LIETUVOJE EFOMP* POŽIŪRIU

Violeta Karenauskaitė (VU), Diana Adlienė (KTU)

Lietuvos medicinos fizikų ir biomedicinos inžinierių asociacijos I suvažiavimas

Vilnius, 2009-02-17

*Medicinos fizikos organizacijų Europos federacija

2

MEDICINOS FIZIKASKvalifikacija (1)

Medicinos fizikas ekspertas yra radiacinės fizikos arba radiacinės apšvitos technologijos specialistas, turintis oficialiai pripažintą kvalifikaciją. Medicinos fizikas dirba arba teikia konsultacijas pacientų dozimetrijos, sudėtingų metodikų ir įrangos kūrimo bei naudojimo, radiacinės saugos optimizavimo, kokybės laidavimo, tame tarpe ir kokybės kontrolės klausimais, bei kitose radiacinės saugos srityse, kuriose taikoma medicininė apšvita.

Medicinos fiziko eksperto kvalifikaciją griežtai reglamentuoja ES Direktyva EURATOM 43/97 bei LR HN 73-2001

3

MEDICINOS FIZIKASKvalifikacija (2)

Medicinos fizikas yra fizikos (kitų fizinių ar technologijos mokslų) specialistas, turintis oficialiai pripažintą kvalifikaciją vienoje ar keliose Medicinos fizikos kryptyse (radioterapija, diagnostinė radiologija, branduolinė medicina, radiacinė sauga) arba vienoje iš daugelio medicinos fizikos šakų, nesusijusių su jonizuojančia spinduliuote. MF yra atsakingas už aparatūros, skirtos pacientų priežiūrai, kalibravimą, saugą, kokybės laidavimą bei kontrolę, naujos įrangos ir metodų kūrimą, pritaikymą ir optimizavimą.

EFOMP Malagos deklaracija, 2006;

4

Federacijos misija: Harmonizuoti ir skatinti aukščiausiu lygiu Medicinos fizikos

profesinę, klinikinę ir mokslinę pažangą visoje Europoje. Stiprinti ir efektyvinti nacionalinių narių organizacijų veiklas:

• keičiantis profesine ir moksline informacija, • kuriant bendras strategijas, • paremiant ir harmonizuojant įvairių lygių Medicinos fizikos

mokymo programas

Vienas iš EFOMP tikslų: Teikti rekomendacijas MF mokymo programų ir jų akreditavimo

klausimais bei skatinti bendradarbiavimą tarp mokymo institucijų

Medicinos fizikos organizacijų Europos federacija (EFOMP)

EFOMP mission statement, aims and purposes, 2009, http://www.efomp.org/docs/mission.html

5

MF RUOŠIMO SCHEMA

(2008)

6

Medicinos fiziko (MF) profesija

Problemos, reikalaujančios skubių sprendimų *:

Tiktai 40% Europos šalių turi oficialiai patvirtintas, vyriausybines MF akreditacijas

15 šalių yra vykdoma neoficiali MF akreditacija ( draugijos, asociacijos, universitetai)

MF mobilumas tarp šalių vis dar yra problema Daugelyje Europos šalių Medicinos fizika nėra

reglamentuojama profesija Daugelyje Europos šalių nėra nuolat veikiančių MF mokymo

programų Reikalinga skubi programų harmonizacija

* Schlegel, W. Future goals of EFOMP in education, profession and science. Second European Conference on Medical Physicis, 22 September 2008, Krakow, Poland

7

ES dokumentai

EFOMP dokumentai EFOMP veiklos

BOLONIJOS DEKLARACIJA – PROCESASdėl Europos aukštojo mokslo sistemos harmonizavimo

POLITINĖS GAIRĖS (Policy statements No 1,3,8,9,10 ir 12 - gairės MF švietimui, mokymui bei jų tęstiniam profesiniam tobulinimui, (turinys, metodai, mokymosi rezultatai, įgyjamos kompetencijos) ir juos lydinčios konkrečios rekomendacijos

Padėti NNO vystyti MF mokymo strategijas, harmonizuojant MF ruošimą Europoje

ES, EFOMP dokumentai ir švietimo veiklos (1):

8

ES dokumentai

EFOMP dokumentai EFOMP veiklos

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo

MALAGOS DEKLARACIJA – „EFOMP‘s Position on Medical Physics in Europe“, pasirašyta 2006 m. spalio 5d., patvirtinta 2008m.

Medicinos fizikus prilygina sveikatos priežiūros profesijoms, siekia MF profesijos įtraukimo į ES direktyvomis reglamentuojamų profesijų sąrašą, siekiant užtikrinti MF specialistų pripažinimą visose ES šalyse

ES, EFOMP dokumentai ir švietimo veiklos (2):

9

ES dokumentai EFOMP dokumentai ir

rekomendacijos

EFOMP veiklos

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REKOMENDACIJA 2008/C 111/01 dėl europinių kvalifikacijų sistemos viso gyvenimo mokymuisi įkūrimo

Sukurtos rekomendacijos tęstiniam profesiniam tobulinimui(si) :Politinės gairės PS 6, 8, 10) ir jas lydinčios rekomendacijos (IPEM, 2008)

Įkurtas MF mokyklų europinis tinklas (ENMPS), skirtas harmonizuoti ir koordinuojantis MF tęstinio profesinio tobulinimo (CPD) kursus Europoje;Europos medicinos fizikos mokykla (ESMF)

ES, EFOMP dokumentai ir švietimo veiklos (3):

10

EFOMP veiklų numatoma nauda

Reglamentuota MF profesija ES šalyse (Europoje)

Laisvas MF judėjimas ir įsidarbinimas ES šalyse

Todėl EFOMP primygtinai rekomenduoja naudoti terminą “Medicinos fizikas” , siekiant harmonizuoti šios profesijos apibūdinimą ES narėse.

Cristofides S. et al. “Physics and Society: the Medical Physics Profession and its Contribution to Healthcare”, 2008

11

Konferencija ir kongresas (www.wc2009.org/world-congress-2009)

The 3rd European Conference on Medical Physics by EFOMP will be held in conjuction with the World Congress 2009 on Medical Physics and Biomedical Engineering in September 2009 at Munich, Germany.

Mokslinės programos temose yra tema, susijusi su MF švietimu :

Research on biomedical physics education for Medical Physicists

Deadline for paper submission 22 th of February, 2009 !

12

MF specialistų poreikis Lietuvoje

Bendras poreikis Lietuvos gydymo įstaigose galėtų būti ne mažiau 100-150 medicinos fizikos specialistų*

Nuo 2003 m. Kauno technologijos universitete, bendradarbiaujant su Kauno Medicinos universitetu, yra vykdoma Medicinos fizikos studijų programa (baigė 23 absolventai)

VU Onkologijos institute ir Santariškių klinikose dirba keli medicinos fizikai, MF išsilavinimą įgiję užsienio valstybių mokymo institucijose

Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose daugiausiai dirba specialistai, turintys fiziko, biofiziko, biologo, mediko bazinį išsilavinimą

*VU Onkologijos instituto (dr. S.Letautienė) ir Santariškių klinikų (dr., doc. A.Tamošiūnas) pateiktais duomenimis

13

VU Medicinos fizikos studijų programa*

Medicinos fizikos studijų programa yra plečiamoji, taikomojo pobūdžio magistrantūros studijų programa

- gilinamos bakalauro studijų metu įgytos fizikos žinios ir gebėjimai medicinoje taikomų metodų ir technologijų kontekste;

- praplečiamos specifinėmis biomedicinos mokslo žiniomis;- derinamos teorinės studijos su profesinių gebėjimų ugdymu;- ugdomi mokslo-tiriamojo darbo įgūdžiai.

Buvo rengiama ir bus vykdoma pasitelkiant VU Fizikos, Medicinos fakultetų dėstytojus ir VUOI bei Santariškių klinikų specialistus

Planuojama priimti studijuoti kiekvienais metais dienine forma 10 klausytojų, o į mokamas studijas – 5 klausytojus.

*Programa pristatyta į ŠMM įregistravimui

14

VU MF programos sandara, turinys ir studijų metodai

Trukmė 2 metai.

Apimtis 80 kreditų (120 ECTS). Bendras valandų skaičius 3200, tarp jų auditorinių valandų – 1862 val. Studentų savarankiškas darbas viršija 30% visos programos apimties

Programoje numatyta 240 val. mokslo tiriamajam darbui,

120 val. pažintinei mokslo tiriamajai praktikai ir 680 val. magistro baigiamajam darbui parengti

Programą sudaro 2 dalykų grupės: gilinamieji ir plečiamieji dalykai bei individualūs tyrimai.

Numatyti dėstytojai yra atitinkamų sričių mokslų daktarai arba habilituoti daktarai, iš jų 11 profesorių, 10 docentų, 7 mokslo daktarai.

15

MF studijų programos dalykai

(EFOMP ir IPEM parengtos MF ir BI mokymo rekomendacijos) Radiotherapy Radiation Protection Diagnostic Radiology Nuclear Medicine 14 Magnetic Resonance Imaging Ultrasound Medical Imaging Non-Ionising Radiations Physiological Measurement Biomechanical Evaluation and Function Information and Communications Technology Design of Medical Electronic Instrumentation Assistive Technology Medical Engineering Design Medical Equipment Management

Clinical Engineering Subjects

Medical Physics Subjects

Konkreti VU Medicinos fizikos magistrantūros programos struktūra pateikiama toliau, lyginant su KTU programa.

16

Problemos išryškėjusios, rengiant programą

Nėra parengti medicinos fiziko, kaip SAM licenzijuojamos profesijos, normatyviniai kvalifikaciniai reikalavimai.

Suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija Biofizikos magistras, o ne Medicinos fizikas! ( nėra LR Mokslo šakų klasifikatoriuje, 2007)

Diskusijos dėl programos administravimo (pasirinktas VU Medicinos fakultetas)

17

MEDICINOS FIZIKA Teisinė bazė

1992 m. įstatymiškai įteisinta medicinos fiziko profesija.

1995-2001 m. LR Higienos normų pagrindu reglamentuota medicinos fizikų veikla, kvalifikacija, kompetencija ir atsakomybė.

1999 m. priimtas LR Radiacinės saugos įstatymas. 2000m. priimta LR Radiacinės saugos programa,

kurioje LR ŠMM, RSC, KTU, KMU įvardintos atsakingomis už medicinos fizikų rengimą ir universitetinių studijų organizavimą

2002m. Parengta ir pasiūlyta medicinos fizikų karjeros koncepcija

18

MEDICINOS FIZIKAProblemos

Medicinos fizikų veikla yra įteisinta nuo 1992m.

- Formaliai, kiekvienas fiziko, inžinieriaus ar kitokį lygiavertį bakalauro laipsnį turintis asmuo gali būti įdarbintas “medicinos fiziku”

- Medicinos fiziko veikla nėra licencijuota

19

MEDICINOS FIZIKADirbantieji medicinos fizikais (2003)

20.0%

6.7%

26.6%

6.7%

33.3%

6.7%

0.0%

5.0%

10.0%

15.0%

20.0%

25.0%

30.0%

35.0%

40.0%

45.0%

Fizikai

Biofizikai

Medicinos fizikai

Elektronikos inžinieriai

Mechanikos inžinieriai

Matematikai

20

MEDICINOS FIZIKAĮteisinimo problemos

PRIEŠTARA tarp įstatyminių aktų ir realių galimybių:

- Sveikatos priežiūros institucijose taikant jonizuojančiąją spinduliuotę pacientams gydyti privalo dalyvauti medicinos fizikas:

- 1 MF/ 400 pacientų per metus (HN 95-2005)

21

MEDICINOS FIZIKAPoreikiai 1

Remiantis EFOMP rekomendacijomis (2001), vidutinis privalomas medicinos fizikų skaičius šalyje, kurioje gyvena ~3,6 Mln gyventojų (Lietuvos atveju) turėtų būti:

Spindulinėje terapijoje 11 (max.24)Diagnostinėje radiologijoje 4Branduolinėje medicinoje 5

22

MEDICINOS FIZIKAPoreikiai 2

Gydymo įstaiga Dabartinis

poreikisPerspektyvinisporeikis

VU Onkologijos institutas

Santariškių klinikos

VšĮ Klaipėdos ligoninė Etatai užimti

2

KMU onkologijos ligoninė

Etatai užimti

1

KMUK Visi etatai užimti

3

VšĮ Šiaulių ligoninė ? 2

23

MEDICINOS FIZIKASKvalifikacija

Medicinos fizikas ekspertas yra radiacinės fizikos arba radiacinės apšvitos technologijos specialistas, turintis oficialiai pripažintą kvalifikaciją. Medicinos fizikas dirba arba teikia konsultacijas pacientų dozimetrijos, sudėtingų metodikų ir įrangos kūrimo bei naudojimo, radiacinės saugos optimizavimo, kokybės laidavimo, tame tarpe ir kokybės kontrolės klausimais, bei kitose radiacinės saugos srityse, kuriose taikoma medicininė apšvita.

Medicinos fiziko eksperto kvalifikaciją griežtai reglamentuoja ES Direktyva EURATOM 43/97 bei LR HN 73-2001

24

Lygis Iki 2005-07-01 Nuo 2005-07-01 EFOMP (Europos medicinos fiziku organizaciju federacija)

1 Bakalauro arba jam prilyginto išsilavinimo diplomas*, ≥4 metai

-Darbas klinikinėje aplinkoje medicinos fiziko pareigose, ≥5metai, -specializuoti kursai (ESTRO, XX, YY)

Magistrantūros studijų programa „Medicinos fizika“, 2 metai

Podiplominės studijos:Teorinė dalis (300-400 val)Praktika ≥2 metai praktinio darbo klinikinėje aplinkoje

MEDICINOS FIZIKAS

2 -Teorinis mokymas, ≥ 300 val.(pagal aprašus)-Kvalifikacinis egzaminas

Rezidentūra, 2 metai(Nauja studijų programa)

LICENCIJUOTAS MEDICINOS FIZIKAS Kvalifikuotas medicinos fizikas

3 Tęstinis profesinis mokymas, 5 metų ciklas, kreditų sistema

MEDICINOS FIZIKAS EKSPERTAS

MEDICINOS FIZIKAKarjeros schema (2002 m. redakcija)

25

MEDICINOS FIZIKAMagistrantūros studijų programa

Studijų programa buvo patvirtinta ir įregistruota 2003 m.

Programa buvo rengiama: Bendradarbiaujant su Švedijos ir Anglijos universitetais

Švedijos radiacinės saugos institutu bei EFOMP; Įdiegiant TEMPUS S JEP-112402-97 projekto“Joint Baltic

master courses in Biomedical engineering and Physics” rezultatus;

Dalyvaujant regioniniame TATENA projekte RER/6/008 “Building capacity in Medical physics”

26

MEDICINOS FIZIKAMagistrantūros studijų programa

Valstybinis kodas 62102B102

Studijų sritis Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis Biofizika 02B

Studijų programa Medicinos fizika

Studijų rūšis Magistrantūra

Studijų forma ir trukmė Dieninė, 2 metai

Programos apimtis 80 kreditų

Suteikiamas laipsnis Biofizikos magistras

Minimalus išsilavinimas Bakalauras

Programos įregistravimo duomenys: 2003-05-29, Nr.ISAK-763

MF programų palyginimas (2002)LIETUVAKTU

ŠVEDIJALund University Göteborg UniversityKarolinska University, Sockholm

JUNGTINĖ KARALYSTĖKing‘s College LondonCollege of London

Radiacinė sauga ir saugumas, 4kr. Radiation protection, 5P. Radiation protection

Radiobiologija, 2kr Radiation biology, 5P Radiobiology

Žmogaus anatomijos ir fiziologijos, 4kr. Human anatomy, 5P Anatomy and physiology

Statistika ir matematinis modeliavimas, 2kr Biostatistics for physicists, 5P Biomedical statistics

Spinduliuotės sąveika su medžiaga, 4kr.Interaction of ionizing radiation with matter, 5P Interaction of nonionizing and ionizing radiation

with matter

Vizualizacijos metodai medicinoje, 4kr.Imaging systems and imaging, 5P(Photon imaging)

Imaging systems

Vaizdų analizė ir atpažinimas, 4kr.Mathematical methods and image processing,

including applied system analysis, 5PBasic signal processing in medical imaging

Spinduliuotės detektoriai ir registracijos metodai, 4kr

Radiation detectors and measurements, 5P Radiation detectors and dosimetry

Diagnostinė spinduliuotės fizika (Spindulinė diagnostika), 4kr

Diagnostic radiology, 5P Diagnostic radiology

Spindulinės terapijos fizika (Spindulinė terapija), 4kr.

Physics of radiotherapy, 5P Physics of radiotherapy

Dozimetrija, 2kr. Radiation dosimetry, 5P

Taikomoji nejonizuojančiosios spinduliuotės fizika, 4kr.

Imaging systems and imaging, 5P NMR imagingUltrasound imaging

Taikomoji radionuklidų fizika (Branduolinė medicina) 2kr.

Nuclear medicine, 5P Nuclear medicine

Laisvai pasirinkti, 4kr.

Magistro baigiamasis darbas, 20kr. MSC. Degree project, 20P

MF programų palyginimas (2009)KTU VU

Radiacinė sauga ir saugumas, 4kr. Sauga (radiacinė, elektrinė, mechaninė, cheminė, biologinė ir kt.), 4kr.

Radiobiologija, 2kr Radiobiologija 3 kr

Žmogaus anatomijos ir fiziologijos, 4kr. Žmogaus fiziologijos ir anatomijos pagrindai, 4 kr.

Statistika ir matematinis modeliavimas, 2kr Statistiniai metodai medicinoje ir matematinis modeliavimas, 3kr.

Spinduliuotės sąveika su medžiaga, 4kr. Jonizuojančioji spinduliuotė, jos sąveika su biologiniais objektais, 3kr.

Vizualizacijos metodai medicinoje, 4kr. Vaizdinimo metodai medicinoje 1, 7kr.

Vaizdų analizė ir atpažinimas, 4kr. Vaizdinimo metodai medicinoje 2, 5kr.

Spinduliuotės detektoriai ir registracijos metodai, 4kr

Diagnostinė spinduliuotės fizika (Spindulinė diagnostika), 4kr Kokybės užtikrinimo ir kontrolės principai medicinoje, 3kr

Spindulinės terapijos fizika (Spindulinė terapija), 4kr. Spindulinė terapija. Dozimetrija, 5kr

Dozimetrija, 2kr.

Taikomoji nejonizuojančiosios spinduliuotės fizika,4kr. Taikomoji nejonizuojančiosios spinduliuotės fizika, 4kr

Taikomoji radionuklidų fizika 2kr. Taikomoji radionuklidų fizika,4kr.

Branduolinė medicina ir molekulinis vaizdinimas, 3kr.

Nanomedicinos pagrindai,3kr.

Laisvai pasirinkti, 4kr. Laisvai pasirinkti, 3kr.

Tiriamasis darbas, 12kr. Tiriamasis darbas, 6kr

Pažintinė mokslo tiriamoji praktika, 3 kr.

Magistro baigiamasis darbas, 20kr Magistro baigiamasis darbas, 17kr

Branduolio ir neutronų fizika, 4kr. Ultragarso taikymai medicinoje,3kr

Kvantinė mechanika, 4kr. Lazerių taikymai medicinoje, 3kr.

Biomedicininių sistemų modeliavimas, 4kr. Fiziologiniai matavimai (EKG, EEC, audiologija ir kt.),3kr.

Radioaktyvi aplinkos tarša, 4kr.

29

MEDICINOS FIZIKA Dirbantieji medicinos fizikais

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

Fizika

i

Biofizi

kai+

Biologai

Med

icino

s fizi

kai

Elektro

nikos

inžin

ieriai

Mec

hanik

os in

žinier

iai

Mat

emat

ikai

2003

2007

2008

2008 m. pradžioje gydymo įstaigose medicinos fizikais dirbo 7+1 medicinos fiziko išsilavinimą ir 22 kitą išsilavinimą turintys specialistai (duomenis pateikė A.Miller, VU OI)

30

Problemos?

Problemos susijusios su studijomis

Nepakankamas “susikalbėjimas” su darbdaviais

Ne visi medicinos fizikai gali rinktis darbą darbą pagal specialybę

Nėra parengti medicinos fiziko, kaip SAM licenzijuojamos profesijos, normatyviniai kvalifikaciniai reikalavimai.

Suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija Biofizikos magistras, o ne Medicinos fizikas!

31

MEDICINOS FIZIKA Problemos

•Lietuvoje šiandien nėra nė vieno profesoriaus, dirbančio konkrečiai medicinos fizikos srityje;

•Trūksta įrangos, specializuotų laboratorijų

•Vykdant reikalavimą dėl medicinos fizikų atstovavimo sveikatos priežiūros institucijose, kurių veikla susijusi su jonizuojančiąja spinduliuote, darbdaviai renkasi asmenis, turinčius ilgametę darbo patirtį, tačiau neinvestuoja į jaunus specialistus, kurie savarankišką darbą galėtų pradėti tik po 2 metų “praktikos” periodo

32

MEDICINOS FIZIKA Absolventai

2003-2008 m. Medicinos fizikos studijų programą baigė 23 magistrai

Studijų programos MEDICINOS FIZIKA absolventai

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

2003-2005 2004-2006 2005-2007 2006-2008

Medicinos f izikai

Gretuitinė specialybė

Doktorantai

Kiti

33

Lygis Iki 2005-07-01 Nuo 2005-07-01 EFOMP (Europos medicinos fiziku organizaciju federacija)

1 Bakalauro arba jam prilyginto išsilavinimo diplomas*, ≥4 metai

-Darbas klinikinėje aplinkoje medicinos fiziko pareigose, ≥5metai, -specializuoti kursai (ESTRO, XX, YY)

Magistrantūros studijų programa „Medicinos fizika“, 2 metai

Podiplominės studijos:Teorinė dalis (300-400 val)Praktika ≥2 metai praktinio darbo klinikinėje aplinkoje

MEDICINOS (JAUNESNYSIS???) FIZIKAS

2 -Teorinis mokymas, ≥ 300 val.(pagal aprašus)-Kvalifikacinis egzaminas

Darbas klinikinėje aplinkoje, prižiūrint patyrusiam medicinos fizikui; praktinis ir teorinis mokymas (pagal aprašus) ≥ 2 metai

LICENCIJUOTAS MEDICINOS FIZIKAS Kvalifikuotas medicinos fizikas

3 Tęstinis profesinis mokymas, 5 metų ciklas, kreditų sistema

MEDICINOS FIZIKAS SPECIALISTAS/EKSPERTAS

MEDICINOS FIZIKAKarjeros schema (2008 m. redakcija)

35

Praktiniai problemų, susijusių su medicinos fizikų

licencijavimu, studijomis, tęstiniu mokymu,

sprendimo būdai bus aptariami 7 –ojoje

tarptautinėje konferencijoje– seminare

“Medical Physics in the Baltic Sates2009”,

kuri vyks 2009 m. spalio 9-11d. Kauno

technologijos universitete (www.medphys.lt)

36

violeta.karenauskaite@ff.vu.lt

diana.adliene@ktu.lt