lietaus nuotekų tvarkymo būdai ir priemonės - corpi.ku.ltcorpi.ku.lt/~akmenadane/img/pranesimai/4...

Lietaus nuotekų tvarkymo būdai ir priemonės

Dr. Mindaugas Rimeika Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Seminaras

Klaipėda2011-12-06

2

Lietaus nuotekų šalinimas ir valymas

Šalinimo tikslas: Kaip galima greičiau pašalinti susidariusias lietaus nuotekas, kad nebūtų patvenktos urbanizuotos teritorijos.

Valymo tikslas: Apsaugoti paviršinius vandens telkinius nuo taršos iš urbanizuotų teritorijų.

dr. Mindaugas RimeikaVGTU

Istorinė apžvalga

Vamzdžiai lietaus vandens šalinimui pakloti daug ankščiau negu buitinių nuotekų;

Iki XX amžiaus vidurio statomas mišrusis nuotakynas; XX a. 5 deš. pradėtos statyti pusiau atskirtosios sistemos; XX a. 6 deš. pradėtos statyti atskirtosios sistemos; XX a. 7 deš. pirmieji duomenys apie lietaus nuotekų

užterštumą ir teršalų atsiradimo šaltinius XX a. 7 deš. pirmieji vietiniai lietaus nuotekų valymo įrenginiai;

XX a. 8 deš. baseininiai lietaus nuotekų valymo įrenginiai; XX a. 9 deš. grįžta prie lietaus nuotekų kiekio mažinimo

priemonių. XX a. 9 deš. integruotas lietaus nuotekų tvarkymas.

3dr. Mindaugas RimeikaVGTU

4

Lietaus nuotekų šalinimo sistemos

Mišrioji sistema Atskirtoji sistema Pusiau atskirtoji sistema


Teisinė informacija

Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka, 2001;

STR 2.07.01-2003. Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai. 2003;

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, 2007; Nuotekų tvarkymo reglamentas, 2006; LST EN 752. Drain and sewer systems outside

buildings. 2008; Nėra ES dokumento paviršinėms nuotekoms.


Galimybių studijos ir planai

Miestų paviršinių nuotekų tvarkymo studija, 2007. Užsakovas AM.

Lietaus nuotekų tvarkymo sistemų parinktose probleminėse gyvenvietėse įrengimo galimybių studijų atlikimas bei rekomendacijų šių sistemų įrengimui atskirais tipiniais atvejais parengimas, 2009. Užsakovas AAA.

Atskirų miestų studijos ir specialieji planai: Klaipėda, Alytus, Jonava, Šakiai, Kaunas, Kretinga, Gargždai, Birštonas ir kt.


Paviršinių nuotekų tvarkymas (2007)

31311

55

Paviršinių nuotekų tvarkymo ir valymo įrenginiųvaldymas 36 savivaldybėse (proc.)

Vandens tiekėjaiSavivaldybėsSeniūnijosKitos įmonės

dr. Mindaugas Rimeika 7VGTU

8

Lietaus nutakyno techninės būklės įvertinimas


Bendra info

9

Lietuvoje tik atskirtoji sistema leidžiama. Tačiau tik didmiesčiai turi du vamzdžius. Mažesnieji miestai turi tik vieną buitinių nuotekų

vamzdį. Trys miestai turi mišriojo nuotakyno elementų. Atskirtosios sistemos išleistuvai:

Vilnius – 130 vnt. (4); Kaunas – 115 vnt. (0); Klaipėda – 46 vnt. (1).

Nėra investicijų nuo 1990. >30% tinklų per maži. <30% patenkinamas stovis.


10

Pagrindinės problemos

Lietaus nuotekų išleistuvai įrengti urbanizuotoje teritorijoje ir nėra vietos įrengti baseininius valymo įrenginius;

Jeigu nuotekio baseinas didesnis kaip 10 ha reikia įrengti debitomačius;

Valymo įrenginiai turi turėti sanitarines apsaugos zonas; Seni lietaus nuotekų tinklai – reikia renovuoti; Ne visame mieste įrengtas lietaus nuotakynas; Nelegalūs pajungimai prie lietaus tinklo; Lietaus vandens pajungimas prie nuotakyno; Nėra lietaus nuotakyno tinklų techninės dokumentacijos; Nėra aiškios mokėjimo sistemos už lietaus nuotakyno

eksploataciją. Grunto erozija mieste ir tinklų užsikimšimas. Finansavimas ir plėtra


Lietaus nuotekų kiekio skaičiavimas STR metodika – klasikinė, tinka mažiems baseinams;

Gaunami didesni debitai;

Rankinis metodas nėra patikimas, nes daug kintamųjų ir ypač akumuliacinis nuotakyno pajėgumas, bei slėginis tekėjimas.


12

Lietaus nuotekų debito skaičiavimasPaviršinių (lietaus) nuotekų debitas apskaičiuojamas pagal formulę:

kai: I - lietaus intensyvumas (l/s·ha); F - skaičiuotinis nuotėkio baseino plotas (ha); Cvid - vidutinis svertinis nuotėkio koeficientas;

Lietaus intensyvumą galima apskaičiuoti iš lygties arba prarinkti iš kartografinių schemų:

kai: A, B, c – lietaus parametrai, priklausantys nuo vietosgeografinių – klimatinių sąlygų ir leidžiamo nuotakynoištvinimo pasikartojimo; T – lietaus trukmė, min.

Skaičiuotina lietaus trukmė: T = tkonc. + t lat.+tvam [min]

.vidlt CFIQ

cBTAI


13

Nuotėkio koeficientai (mažaaukštė statyba)


14

Nuotėkio koeficientai (daugiabučiai)


15

Nuotėkio koeficientai (pramonė)


16

Dažniausi koeficientai

Daugiaaukščiais gyvenamaisiais namais užstatyta teritorija – 39-45%;

Mažaaukščiais gyvenamaisiais namais užstatyta (sodybinio užstatymo) teritorija – 25-33%;

Gamybinės teritorijos – 50-80%;

Žalieji plotai - 0%.


17

Lietaus intensyvumo kartografinė schema


Rankinis – kompiuterinis projektavimas

Naudojamas kompiuterinis

projektavimas, gerinana kokybę ir

darbo procesą.

Skaičiuojant kompiuteriniu būdu

galima lengviau suprasti, kaip dirbs

nuotekų šalinimo sistema, vizualiai

matyti, kada nuotekų tinklas

patvenktas, koks patvankos lygis ir

kiti skaičiavimo parametrai.


Tinklų hidraulinis skaičiavimas

Jei šoninis kolektorius įsijungia įpatvenktą pagrindinį kolektorių, reikiaanalizuoti, ar nuotekos jame netekaslėginiu režimu. Tačiau kai šoniniokolektoriaus vamzdžio nuolydis yradidesnis, tuomet paprastai patvankasusidaro nedidelė ir viso ruožonepatvenkia. Dėl staigaus nuolydžiopasikeitimo, dažnai susidaro patvanka.


Mėginiai ir debitas

Paviršinės nuotekos analizuojamos ne rečiau kaip 4 kartus per metus (kas ketvirtį, prasidėjus lietui);

Matuojama: pH, skendinčios medžiagos, BDS, ChDS, naftos produktai ir kitos medžiagos pagal objektą;

Paviršinių nuotekų apskaitai vykdyti ant išleistuvų privaloma įrengti debitmačius: nuo miestų ir kitų gyvenamųjų teritorijų 10 ha ir

didesnio ploto, nuo pramonės įmonių; specifinės ūkinės veiklos atvejais (potencialiai

teršiamose teritorijose) pagal RAAD nurodymą, kol bus parengti nauji teisės aktai;

nenumatytais atvejais paviršinių nuotekų kiekis įvertinamas pagal kritulių kiekį.


Palyginimas Gal būt iš tikrųjų nėra jokio pavojaus dėl teršalų

patenkančių su paviršinėmis nuotekomis?

Pagrindinė ypatybė – nežiūrėti į koncentracijas.

Aplinkosauginiu požiūriu reikia žiūrėti į teršalų kiekį.


22

Ar tikrai lietaus nuotekos pavojingos?Buitinių nuotekų kiekis

[l/s/ha]

qsal. vid. – vandens vartojimo norma, priimu 200 l/d/žm.; P – gyventojų tankumas, priimu 150 žm./ha

Lietaus nuotekų debitas

C – nuotėkio koeficientas, priimu 0,5; I – lietaus intensyvumas, priimu 0,35 mm/min (vidutinis 30 min. trukmės lietaus

intensyvumas LR); dimensinei koeficientai: 10000 m2/ha; 0,001 mm/m; 1000 l/m3.

0,4

10,120,1

360024150200

360024 ..inf..

.. įtvidsal

nbuit kkPqQ

[l/s/ha] 60

1000001,01000035,05,060

1000001,010000 2 29,

ICQlietaus


23

Ar tikrai lietaus nuotekos pavojingos?

Teršalų kiekis buitinėse nuotekose:

Teršalų kiekis lietaus nuotekose:

kg/val/ha31,5mg/s/ha 87603002,29.. SMlietSMliet CQW

g/val/ha 210 mg/s/ha 4,5822,29.... prNlietprNliet CQW

g/val/ha504mg/s/ha 1403504,0..... SMnbuitSMnevnbuit CQW

g/val/ha36mg/s/ha 10254,0..... SMnbuitSMvalnbuit CQW


24

Atmosferos užterštumas

Lietaus charakteristikos:

a) kritulių kiekis; b) lietaus trukmė; c) sauso periodo

Autotransporto ir pėsčiųjų eismo intensyvumas

Klimatinės sąlygos:

a) sezoniškumas; b) teritorijos geografinė padėtis.

Baseino funkcinė paskirtis,

sutvarkymo lygis ir dangų pobūdis

Kelio dangų ir šaligatvių rūšys bei priežiūros

lygis

Žmonių kultūros lygis


25

Teršalų šaltiniai ir jų įtakaTeršalas Šaltinis Įtaka ekosistemoms Nuosėdos Statybos aikštelės, miesto

teritorijos paviršiaus erozija

Nusėda ant dugno, yra papildomas biogeninių medžiagų šaltinis, blokuoja saulės šviesos prasiskverbimą, padengia dugną smėlių

Organinės medžiagos Mašinų tepalai, trąšos, šiukšlės

Mažina deguonies kiekį vandenyje, blogina vandens kokybę

Biogeninės medžiagos Organinės medžiagos, šiukšlės, trąšos, maisto atliekos, nuotekos

Išbalansuota ekosistema, intensyvus dumblių augimas, deguonies mažėjimas

Metalai Auto transportas, statybinės medžiagos, chemikalai

Mažina atsparumą ligoms, mažina dauginimosi spartą, keičia įpročius

Chloridai Druska (iš maisto pramonės ir kovai su kelių apledėjimu)

Sterilizuoja vandenį, mažina biotos augimą

Bakterijos Naminiai gyvūnai, šiukšlės Ligų sukėlimo pavojus Nafta Auto transportas, Mažina deguonies kiekį

vandenyje dr. Mindaugas RimeikaVGTU

26

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2005

-01-

07

2005

-03-

17

2005

-05-

03

2005

-06-

09

2005

-08-

09

2005

-11-

17

2006

-06-

23

2006

-12-

13

2007

-01-

18

2007

-05-

08

2007

-06-

28

2007

-07-

10

2007

-10-

04

2007

-10-

18

2008

-02-

22

2008

-05-

12

2008

-07-

14

2008

-09-

08

2008

-10-

23

Sken

dinč

ios

med

žiag

os, m

g/l

Išleistuvas 1 (Maironio)Išleistuvas 1' (Dailidės)Išleistuvas 2 (Upelio)Išleistuvas 3 (Sanatorijos)Išleistuvas 4 (Artojų)Išleistuvas 5'Išleistuvas 5''Išleistuvas 6 (Valymo įrenginių)Išleistuvas 7 (Pievų)Išleistuvas 8 (AB "Alkesta")Išleistuvas 9 (Vandentiekio stoties Nr.2)Išleistuvas 10 (Žemaitės)

202 reikšmių,12 mažiau normos (6%)30 mg/l

Užterštumas lietaus metu, SM


27

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2005

-01-07

2005

-03-23

2005

-06-07

2005

-08-09

2005

-11-28

2006

-09-04

2007

-01-18

2007

-05-10

2007

-07-05

2007

-10-04

2008

-01-25

2008

-04-17

2008

-07-14

2008

-09-19

2008

-11-20

BD

S7, m

g/l

Išleistuvas 1 (Maironio)Išleistuvas 1' (Dailidės)Išleistuvas 2 (Upelio)Išleistuvas 3 (Sanatorijos)Išleistuvas 4 (Artojų)Išleistuvas 5'Išleistuvas 5''Išleistuvas 6 (Valymo įrenginių)Išleistuvas 7 (Pievų)Išleistuvas 8 (AB "Alkesta")Išleistuvas 9 (Vandentiekio stoties Nr.2)Išleistuvas 10 (Žemaitės)


Alytus, užterštumas lietaus metu, BDS7


28

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2005

-01-

07

2005

-03-

23

2005

-06-

07

2005

-08-

09

2005

-11-

28

2006

-09-

04

2007

-01-

18

2007

-05-

10

2007

-07-

05

2007

-10-

04

2008

-01-

25

2008

-04-

17

2008

-07-

14

2008

-09-

19

2008

-11-

20

Naf

tos

prod

ukta

i, m

g/l

Išleistuvas 1 (Maironio)Išleistuvas 1' (Dailidės)Išleistuvas 2 (Upelio)Išleistuvas 3 (Sanatorijos)Išleistuvas 4 (Artojų)Išleistuvas 5'Išleistuvas 5''Išleistuvas 6 (Valymo įrenginių)Išleistuvas 7 (Pievų)Išleistuvas 8 (AB "Alkesta")Išleistuvas 9 (Vandentiekio stoties Nr. 2)Išleistuvas 10 (Žemaitės)


Alytus, užterštumas lietaus metu, nafta


Vilnius, vienas baseinas

SM koncentracijos kitimas, 9 metai. Vidurkis – 150 mg/l (4-820 mg/l)

29

0100200300400500600700800900

1997 1998 1999 2001 2002 2004 2005 2006 2008

Time, yr

SS, m

g L-1


Vilnius, vienas baseinas

Naftos koncentracijos kitimas, 9 metai. Vidurkis – 2,4 mg/l (0,05-14,5 mg/l)

30

02468

1012141618

1997 1998 1999 2001 2002 2004 2005 2006 2008

TPH

, mgL

-1


Klaipėda

31

2006 m vidurkis Max MinSkendinčios medž., mg/l 32 253 3,2

BDS7, mgO2/l 13,5 96 1,9ChDS mgO2/l 81 412 20

Naftos produktai, mg/l 0,3 2,7 0

JonavaParametrai Vidurkis Max. Min.

Skendinčiosios medžiagos, mg/l 54,2 1965 2

BDS7, mgO2/l 14,0 257 1,5

Naftos produktai, mg/l 0,5 3,6 0,1

ChDSMn, O2/l 13,2 106 3

ChDSCr, O2/l 45,9 426 3

Chloridai, mg/l 163,9 4761 6

Sulfatai, mg/l 56,5 123 12


32

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2005

-03-

07

2005

-04-

19

2005

-06-

16

2005

-08-

18

2005

-09-

14

2005

-10-

11

2006

-03-

15

2006

-07-

19

2007

-01-

03

2007

-04-

16

2007

-07-

17

2007

-09-

12

2007

-12-

06

2008

-01-

25

2008

-06-

27

2008

-12-

08

Sken

dinč

ios

med

žiag

os, m

g/l

Išleistuvas 1 (Maironio)Išleistuvas 1' (Dailidės)Išleistuvas 2 (Upelio)Išleistuvas 3 (Sanatorijos)Išleistuvas 4 (Artojų)Išleistuvas 5'Išleistuvas 5''Išleistuvas 6 (Valymo įrenginių)Išleistuvas 7 (Pievų)Išleistuvas 8 (AB "Alkesta")Išleistuvas 9 (Vandentiekio stoties Nr.2)

Alytus , užterštumas sausu metu, SM141 reikšmė


Teršalų kitimas (pirmas nuotėkis)

Pirmo nuotėkio reiškinys (first flush) kai apie 30% nuotekų yra apie 80%teršalų.

Paprastai šis reiškinys pastebimas tik mažuose baseinuose


Teršalų kitimas lietaus metu


Debitas x koncentracija= teršalų kiekis


Drumstumo ir SM priklausomybė

Galima on-line kontrolė

36

y = -0,0017x2 + 1,2908x + 20,114R2 = 0,9063

0

50

100

150

200

250

300

0 25 50 75 100 125 150 175 200 225 250 275

SM koncentracija, mg/l

Dru

mst

umo

vien

etai

, DV


Paviršinių nuotekų debito reguliavimas

• Leidžia sumažinti žemiau įrenginių esančių nuotakų skersmenį;

• Naujos teritorijos pasijungia į senus tinklus;• Išlygina pikinius nuotekų debitus;• Galima pagerinti vietovės estetinį vaizdą;• Galima panaudoti rekreacijai;• Šiek tiek sumažina užterštumą nors išbūvimo

trukmė žymiai trumpesnė nei valymo įrenginiuose.

• Požeminiai ir antžeminiai įrenginiai.


38

Qát

Debitoreguliavimo talpa Qið

SKQ0 Q1

Qįt Qiš

Qįt Qiš


Požeminiai rezervuarai


Požeminiai (2)


Antžeminiai debito reguliavimo įrenginiai


Pagrindinis dėmesys buitinės nuotekos

“Sutvarkius” buitines nuotekas dėmesys pradėtas kreipti į paviršines nuotekas

44

Lietaus nuotekų valymas

Reikalavimai į aplinką išleidžiamoms lietausnuotekoms: SM – 30 mg/l vidutinė metinė ir 50 mg/l

momentinė;

Naftos pr. - 5 mg/l vidutinė metinė ir 7 mg/lmomentinė;

BDS5 - 25 mg/l vidutinė metinė ir 50 mg/lmomentinė;


45

Ar reikia valyti? Be lietaus nuotekų valymo įrenginių negalima

užtikrinti, kad į aplinką išleidžiamų nuotekų momentinė koncentracija bus mažesnė kaip 50 mg/l.

Įsakyme reikalaujama, kad būtų valoma ne mažiau kaip 15% didžiausio momentinio debito, likę 85% paviršinių nuotekų debito išleidžiama be valymo.

Tačiau įrengus dalies paviršinių nuotekų valymą, negalima užtikrinti, kad koncentracijos neviršys aplinkosauginių reikalavimų.


46

Kokį kiekį reikia valytiAlytus

50

60

70

80

90

100

3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25Kritulių sluoksnis, mm

Šilto

jo m

etų

laik

otar

pio

kritu

lių k

ieki

s, %

0

5

10

15

20

25

Kar

tojim

osi p

erio

das,

karta

is p

er m

etus

kritulių kiekis kartai per metus


47

Susidarančių lietaus nuotekų kiekis (valyklos tūris) apskaičiuojamas:

HFCVvid

.

10

V – lietaus nuotekų kiekis, m3; F – nuotėkio baseino plotas, ha;Cvid. – vidutinis svertinis nuotėkio koeficientas; bedimensinis dydis rodantis, kuri kritulių dalis virsta nuotėkiu. Mes jau paskaičiavome koeficientus.H – valytinas kritulių kiekis, mm.


48

Lietaus nuotekų šalinimo ir valymo sistemų principinės schemos

a)c)

Nuotėkiobaseinas

Nuotakynas

Paviršinių nuotekų valykla

Nuopyla

b)Lokalinė paviršinių nuotekųvalykla


49

Paviršinių nuotekų valyklos:

purvo - naftos gaudyklės; nusodintuvai; akumuliuojančios talpos; išleidžiamieji tvenkiniai; neišleidžiamieji tvenkiniai; pelkės; grioviai apaugę žole; infiltraciniai įrenginiai; smėlio ir kitų medžiagų filtrai.


50

Paviršinių nuotekų valyklų darbo efektyvumas

Valyklos tipas Hidraulinis Teršalų pašalinimas našumas Skendinčiosios

medžiagos Tirpios medžiagos

Bendras efektyvumas

Purvo-naftos gaudyklės

Mažas Mažas Nėra Mažas

Nusodintuvai Mažas-vidutinis

Mažas-vidutinis

Nėra Mažas

Akumuliuojančios talpos

Didelis Vidutinis -didelis

Nėra-mažas

Vidutinis

Išleidžiamieji tvenkiniai

Didelis Vidutinis -didelis

Nėra-mažas

Vidutinis-didelis

Neišleidžiamieji tvenkiniai

Didelis Didelis Mažas-vidutinis

Vidutinis-didelis

Pelkės Vidutinis-didelis

Vidutinis-didelis

Mažas-vidutinis

Vidutinis-didelis

Grioviai apaugę žole

Mažas-didelis

Mažas-vidutinis

Nėra-mažas

Mažas

Infiltraciniai įrenginiai

Vidutinis-didelis

Didelis Vidutinis-didelis

Vidutinis

Smėlio ir kitų medžiagų filtrai

Mažas-vidutinis

Vidutinis-didelis

Nėra-mažas

Mažas-vidutinis


51

Smėlio – naftos gaudyklė


52

Naftos gaudyklės pasaulio praktikoje taikomos tik lokalios teritorijos nuotekų valymui.

Smėlio skirtuvas – nusodinimas 5-10 min. Naftos gaudyklė – filtravimas ir nusodinimas- 5-10 min.Bendra trukmė – 10-20 min.

Smėlio ir naftos gaydyklių veikimas ir efektyvumas atitinka smėliagaudę (3-5 min.) arba optimistiniu atveju pirminius nusodintuvus (1-2 val. nusodinimas ir efektyvumas tik 50%).

Naftos gaudyklės (2)


53


Įrengus dalies paviršinių nuotekų valymą naftos gaudyklėse, negalima užtikrinti, kad koncentracijos neviršys aplinkosauginių reikalavimų (50 mgSM/l);

Valoma tik dalis nuotekų; Efektyvumas didėja naudojant koalescencinius

modulius ir absorbcinius filtrus; Lietūs dažnai trunka trumpai ir yra intensyvūs,

nors iškrenta nedidelis kritulių kiekis. Problema persiliejimo slenkstis (separatorius).


54


Standartinės naftos gaudyklės žalingos, aplinkosauginiu požiūriu, nes jos valo tik dalį nuotekų, o jeigu tekėjimo trukmė daugiau kaip 30 min., tai tik pirmosios nuotekų porcijos bus valomos.

Lietūs kurie viršys 15% smėlio-naftos gaudyklės našumą pasikartos apie 10-15 kartų per metus.

Butų geriausiai prieš gaudyklę statyti rezervuarą (akumuliuojančią talpą).


55

Våta dammar - våtmarker

Pelkės


56

Fördelning damm - översilningsyta

Žolių terasos


57

Pelkės


Skendinčios medžiagos Pašalinus SM tuo pačiu pašalinamas apie 90%

organinių teršalų ir 70% naftos.

Todėl skendinčios medžiagos yra pagrindinis teršalas.

Po 24 valandų galima pašalinti 70-90% SM.


Dalelių dydis paviršinėse nuotekose

2,0-0,062 mm45%

0,062-0,004mm

19%

< 0,004 mm36%


60

Paviršinių nuotekų debito ir užterštumo formavimosi ypatumai

1. Kritulių kiekis metuose pasiskirsto netolygiai: didžiausias kritulių kiekis ir didžiausi lietaus intensyvumai įvyksta

šiltuoju metų laikotarpiu; didžiausi teršalų kiekiai susidaro intensyvių liūčių metu; lietaus intensyvumo, trukmės ir pasikartojimo pasiskirstymas yra

atsitiktinis;2. Vidutinio lietaus metu susidarančių paviršinių nuotekų kiekiai

kelis kartus viršija buitinių nuotekų kiekį iš to paties baseino;3. Paviršinių nuotekų užterštumo kitimo kreivė pakartoja lietaus

hidrografą;4. Didžioji paviršinių nuotekų teršalų dalis yra smulkiadispersinėje

frakcijoje;5. Didžiąją skendinčiųjų medžiagų dalį sudaro neorganinės

medžiagos;6. Vidutinis paviršinių nuotekų užterštumas skendinčiųjų

medžiagų viršija buitinių nuotekų užterštumą;7. Paviršinių nuotekų užterštumas vieno lietaus metu gali skirtis

keliasdešimt kartų.dr. Mindaugas RimeikaVGTU

61

Tvenkinys

Pagrindinis paviršinių nuotekų valymo sistemos elementas turi būti tvenkinys (akumuliuojanti talpa). Tvenkinys atlieka nuotekų debito išlyginimo, valymo ir išleidimo reguliavimo funkcijas. Tvenkinio įrengimas nereikalauja didelių kapitalinių išlaidų, paprasta jo eksploatacija, valymui nenaudojama elektros energija, negadina kraštovaizdžio, o tinkamai suprojektavus jis gali būti naudojamas rekreacijai.


62

Išleidžiamo tvenkinio schema


63

Neišleidžiamio tvenkinio schema


64

Pirminis valymas – stambių teršalų pašalinimas

stambių nešmenų pašalinimas; plūdrių šiukšlių ir naftos produktų sulaikymas; tolygaus nuotekų srauto, patenkančio į pagrindinę tvenkinio dalį, pasiskirstymas; tėkmės greičio sumažinimas. dviejų valymo pakopų viename įrenginyje sudarymas;

Prieštvankos tūris – nuo 15% iki 30% visos valyklos tūrio. Tam, kad nusėdę tešalai nebūtų pakelti nuo dugno, prieštvankos gylis turi būti nemažesnis kaip 1,5 m.


65

Antrinis valymas – nusodinimas

Antrasis valymo etapas smulkių medžiagų nusodinimas, ne mažiau kaip 48 valandas.

Nuolatinio nuotekų kiekio baseine nuotėkos turi išbūti 2 - 4 savaites tam, kad būtų sudarytos palankios vandens augalų, mikroorganizmų ir dumblių augimo ir gyvenimo sąlygos.

Vandens augalų terasų plotas turi būti ne mažesnis kaip 30% viso tvenkinio paviršiaus ploto. Terasos nuolydis (tvenkinio šlaito nuolydis) turi būti 1:6 arba dar lėkštesnis.


66

Tretinis valymas – filtravimas

Tikslas - smulkiadispersinių skendinčiųjų medžiagų pašalinimui, ištirpusių naftos produktų, organinių ir biogeninių medžiagų pašalinimui.

Pagrindinis valymo sistemos elementas tvenkinio šlaituose įrengtas kintamo panardinimo ir kintamos filtravimo krypties biofiltras, apsodintas vandens augalais.

Biologinis nuotekų valymo metodas - gamtinis teršalų pašalinimas – dalinai nuskaidrintų nuotekų filtravimas pro gruntą.


67

Vandens augalai

Sodinamas skirtingo drėgnumo juostose: drėgniausios šlaitinio biofiltro vietos apsodinamos meldais, sausesnės švendrėmis, mažiausiai drėgmės gaunančios vietos -vilkdalgiais.

Hidraulinė apkrova filtrui turėtų būti apie 0,1-0,3 m3/m2/h.

Reguliuojant biofiltro patvenkimo gylį galima reguliuoti įrenginio darbo režimą:

· filtracines sąlygas;· biologinį procesą (nitrifikaciją - denitrifikaciją);· tvenkinio kaupimo tūrį.


Neišleidžiamias tvenkinys iš gelžbetonio


Neišleidžiamias tvenkinys iš gelžbetonio (2)


Tvenkinys su biofiltru

Legend.1.Isolation; 2.Sand;3.Course gravel;4.Drainage pipes;5.Flexible pipe;

1.Valves;7, 8, 9. Water plant: Scirpus, Typha, Iris respectively;10. Reinforced slope.

Tvenkinys su biofiltru


Iki Iki kito lietaus


Lietaus nuotekų tvarkymo būdai ir priemonės

Dr. Mindaugas Rimeika Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Seminaras

Klaipėda2011-12-06

lietaus nuotekų tvarkymo būdai ir priemonės - corpi.ku.ltcorpi.ku.lt/~akmenadane/img/pranesimai/4...

Documents