laima sajienė 2008 kaunas

Vytauto Didžiojo universitetas

Konferencija“Profesijos pedagogų rengimas

Lietuvoje: sistema ir jos valdymas”

Profesijos pedagogų rengimo valdymo modelio projektas

Laima Sajienė 2008 Kaunas


Projektas Nr. ESF-2.4.-033PROFESIJOS PEDAGOGŲ RENGIMO TINKLO

IŠPLĖTIMAS Į LIETUVOS REGIONUS

PROJEKTO TIKSLASPROJEKTO TIKSLAS – –

sukurti profesijos pedagogų rengimo tinklą, apimantį didžiuosius Lietuvos regionus


Projekto koordinatorius –Projekto koordinatorius –

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETASVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Projekto partneriai:Projekto partneriai:

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASKLAIPĖDOS UNIVERSITETAS VILNIAUS PEDAGOGINIS VILNIAUS PEDAGOGINIS

UNIVERSITETASUNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS


Profesijos mokytojų rengimo regioninio tinklo plėtros procesas

Profesijos mokytojų rengimo regioninio tinklo sukūrimas

Profesijos mokytojų rengimo regioninio tinklo įjungimas į Nacionalinį profesijos mokytojų rengimo tinklą

Profesijos mokytojų rengimo regioninio tinklo įjungimas į

Europos profesinio rengimo plėtros centrą (CEDEFOP)


PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO TINKLAS

CEDEFOPEuropos profesinio rengimo plėtros

centras

Nacionalinis profesijos mokytojų rengimo tinklas

Profesijos mokytojų rengimo

regioninis tinklas

(VDU, VPU, KU, ŠPU)


• PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO SITUACIJOS ANALIZĖ– PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO PROBLEMATIKA

POLITINIAME LIETUVOS IR EUROPOS PATIRTIES KONTEKSTE

– PROFESIJOS MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS TYRIMAI – PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO LIETUVOJE

ISTORINĖ RAIDA IR PATIRTIS – PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO LIETUVOJE

SITUACIJA – PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMĄ

REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI • PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO VALDYMO

MODELIAVIMAS– PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO/KVALIFIKACIJOS

TOBULINIMO INSTITUCIJOS– PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO SISTEMA– INSTITUCINIS PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO

SISTEMOS VALDYMAS


Profesijos mokytojų rengimo valdymo modelį pagrindžiantys strateginiai

dokumentai• Kopenhagos deklaracija (2002 m.)

(profesinio rengimo plėtros prioritetai). • Mastrichto komunikatas (2004).

• Lisabonos strategija ir jos integruotos darbo vietų kūrimo 2005 – 2008 m. gairės.

• 2006 m. pasirašytas bendras šalių narių susitarimas - Helsinkio komunikatas.

• 2007 m. Europos Komisijos komunikatas.


Europos Taryba, vertindama pedagogų kompetencijos svarbą, 2004 m. patvirtino dokumentą “Bendrieji Europos principai mokytojo kompetencijos ir kvalifikacijos plėtrai”.

Šis dokumentas paskatino dar kartą įvardinti prioritetus, siekiant suteikti Lietuvos profesijos mokytojams, kurie taip pat yra Europos mokytojų bendruomenės nariai, galimybes mokytis, tobulinti kvalifikaciją.


PATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468VALSTYBINĖ PEDAGOGŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PERTVARKOS PROGRAMA

Valstybinės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – vykdyti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, kad pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema atitiktų Lietuvos švietimo sistemos ir visuomenės poreikius.


Atsakingi šios Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Profesinio ir tęstinio mokymo departamentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Finansų ministerija.

Ši Programa parengta įgyvendinant Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), ir bus vykdoma 2006–2008 metais bendradarbiaujant su apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijomis, aukštosiomis mokyklomis, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančiomis institucijomis.


Šios Programos tikslas – pasiekti, kad pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema atitiktų Lietuvos švietimo sistemos ir visuomenės poreikius.

Šios Programos uždaviniai:

pertvarkyti pedagogų rengimo sistemą įdiegus naujus pedagogų rengimo modelius;

sukurti ir įdiegti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės stebėsenos sistemą;

tobulinti ir plėtoti pedagogų perkvalifikavimo ir tęstinio mokymosi sistemą.


Numatomi šios Programos įgyvendinimo rezultatai:

• Bus pasirengta pedagogų rengimo pertvarkai parengus teisės aktus ir sukūrus metodinės paramos sistemą pedagogus rengiančioms aukštosioms mokykloms (bus parengtas mokytojų profesijos kompetencijos aprašas, pedagogų rengimo reglamentas).

• Bus pasirengta diegti pedagoginės stažuotės sistemą (nustatyta pedagoginės stažuotės vadovų darbo reglamentavimo ir apmokėjimo tvarka, pedagoginės stažuotės finansavimo tvarka).

• Bus pasirengta diegti kvalifikacinio egzamino sistemą (nustatyta kvalifikacinio egzamino finansavimo tvarka).

• Bus pasirengta įgyvendinti naujus pedagogų rengimo modelius:


• Mokytojai bus rengiami dirbti pagal profesinio mokymo programą taikant nuoseklųjį pedagogų rengimo modelį. Į profesines (pedagogines) studijas bus priimami asmenys, baigę neuniversitetinių arba universitetinių studijų programas ir turintys ne mažesnį kaip 3 metų darbo tam tikroje profesinės veiklos srityje patirtį.

• Bus pakeisti (arba parengti nauji) mokytojų ir mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojantys teisės aktai.

• Bus įgyvendinama pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės stebėsenos ir kokybės užtikrinimo sistema regioninėse pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančiose institucijose plėtojant žmogiškuosius išteklius ir stiprinant infrastruktūrą.


• Bus sukurta pedagogų neformaliojo mokymosi pripažinimo sistema.

• Bus parengti teisės aktai ir reglamentuojantys pedagogų perkvalifikavimą.

• Bus parengti teisės aktai, reglamentuojantys jungtis tarp neuniversitetinio ir universitetinio pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo.


KITI DOKUMENTAI:• Kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams. • Švietimo darbuotojų kvalifikacijos

tobulinimo programų akreditavimo reglamentas.

• Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų vertinimo taisyklės.

• Mokyklų vadovų ir mokytojų atestacijos nuostatai.

• 2004 m. parengta Pedagogų rengimo koncepcija.

• Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, parengta jų įgyvendinimo programa. Šių nuostatų 13 punkte, 2 dalyje, kalbant apie švietimo plėtotės kokybę nurodoma, kad turi būti atnaujinamas mokytojų rengimas.


Tačiau visos šios priemonės ir dokumentai didžiausia dėmesį

skiria bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų rengimo problematikai, o profesijos

mokytojų rengimo sritis stokoja reikiamo dėmesio.

Vytauto Didžiojo universitetas Modernizuojant profesijos pedagogų rengimo sistemą

reikalingas profesijos pedagogų rengimo valdymo visuose lygmenyse nustatymas ir funkcijų bei atsakomybių

apibrėžimas.


Pagrindiniai LR dokumentai, reglamentuojantys profesijos

mokytojų veiklą ir profesinį rengimą

• LR Švietimo įstatymas• LR Profesinio mokymo įstatymas• Profesijos mokytojo profesijos

standartas• Profesijos mokytojų rengimo

Lietuvoje koncepcija• Profesijos mokytojo pirminio

pedagoginio rengimo reglamentas


PAGRINDINPAGRINDINĖS VEIKLOS SRITYSĖS VEIKLOS SRITYS

•Profesijos mokytojų ir mentorių rengimo Profesijos mokytojų ir mentorių rengimo modulinių programų modernizavimasmodulinių programų modernizavimas

•Programų modulių parengimas Programų modulių parengimas

•Profesijos mokytojų grupių Profesijos mokytojų grupių (4x25) (4x25) komplektavimaskomplektavimas

•Mentorių rengimasMentorių rengimas

•Profesijos mokytojų rengimasProfesijos mokytojų rengimas


• Profesijos pedagogų rengimo centrų Profesijos pedagogų rengimo centrų tinklo įjungimas į Europos profesinio tinklo įjungimas į Europos profesinio rengimo institucijų tinklą CEDEFOP.rengimo institucijų tinklą CEDEFOP.

• Profesijos pedagogų rengimo valdymo Profesijos pedagogų rengimo valdymo modelio sukūrimas.modelio sukūrimas.


Pagrindinės profesijos mokytojų rengimo dimensijos

• Profesijos mokytojų rengimas vyksta pagal pirminį nuoseklųjį profesinio rengimo modelį;

• Mokytojo profesinis rengimas suvokiamas kaip nenutrūkstamas procesas, apimantis pirminį nuoseklųjį mokytojo rengimą, pagalbą pradėjus dirbti mokykloje ir nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą;

• Visokeriopai skatinami profesijos mokytojų rengimo poreikių tyrimai.


Skatinamas profesijos mokytojų mobilumas:

• mokytojų keitimosi patirtimi projektai,

• prieinama informacija apie Europos šalių bendradrabiavimo galimybes,

• sudaromos sąlygos mokytis Europos kalbų,

• sukurta skaidri mokytojų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistema.


Profesijos mokytojų rengimo kaita – naujos sampratos ir patirties

perkėlimas į profesijos mokytojų rengimo sistemą.

Koks turėtų būti profesijos mokytojų rengimo valdymo

modelis?


PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO VALDYMO MODELIS

VALSTYBINIS STRATEGINIŲ SPRENDIMŲ LYGMUO

LIETUVOS PROFESINIO

MOKYMO TARYBA

LR ŠVIETIMO IR MOKSLO

MINISTERIJA

KVALIFIKACIJŲ TARNYBA

PROFESIJOS PEDAGOGŲ RENGIMO

TARYBA

VALSTYBINIS VYKDOMŲJŲ SPRENDIMŲ LYGMUO

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO

POREIKIŲ NUSTATYMO ŠAKINĖS EKSPERTŲ GRUPĖS

PROFESINIO MOKYMOĮSTAIGOS

Š M M PROFESINIO IR TĘSTINIO

MOKYMO DEPARTAMENTAS

PEDAGOGŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS

TOBULINIMO SKYRIUS


PIRMINIO IR TĘSTINIO PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO LYGMUO

PIRMINIS NUOSEKLUSIS PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMAS

VILNIAUS PEDAGOGINIS

UNIVERSITETAS

VYTAUTO DIDŽIOJO

UNIVERSITETAS

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS

TĘSTINIS PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMAS (KVALIFIKACIJOS

VDU

PROFESINIO RENGIMO

STUDIJŲCENTRAS

VPU

PROFESINIO RENGIMO

STUDIJŲCENTRAS

ŠU

PROFESINIO RENGIMO STUDIJŲCENTRAS

KU

PROFESINIO RENGIMO STUDIJŲCENTRAS


Šiame profesijos pedagogų rengimo valdymo modelyje išryškėja profesijos pedagogų rengimo sistemos pokyčiai,

sudarantys galimybes:• profesijos mokytojams įgyti ir tobulinti pedagoginę

kvalifikaciją arti savo gyvenamosios vietos, sutaupant kelionių ir pragyvenimo kitur kaštus ir laiką;

• visų Lietuvos regionų pedagogai turi lygias galimybes tobulinti savo profesinę kvalifikaciją;

• universitetinių profesinio rengimo studijų centrų pajėgumai ir galimybės kurti pedagogams kokybiškas bei šiuolaikiškas mokymosi aplinkas yra tolygūs;

• šiuose centruose dirbančio personalo kompetencijos buvo įgytos ir patobulintos projekte, o taip pat bendradarbiavimas tarp universitetinių Profesinio rengimo centrų leidžia palaikyti ir užtikrinti reikiamas personalo kompetencijas;


Modelis siūlo gaires modernizuoti profesijos pedagogų rengimo sistemą žmogiškųjų

išteklių plėtros požiūriais, t.y.

• sukurti visą Lietuvą aprėpiantį, tolygų profesijos pedagogų rengimo institucijų tinklą;

• sudaryti lygias ir visiems Lietuvos profesijos pedagogams prieinamas, kokybiškas mokymosi bei nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo galimybes;

• įdiegti Lietuvoje profesijos pedagogų kvalifikacijos sistemos kokybės monitoringo ir profesijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo sistemas.


DĖKOJAME

PARAMOS FONDO EUROPOS SOCIALINIO FONDO AGENTŪRAI.

PROGRAMOS VYKDYTOJAMS – VDU, VPU, KU, ŠU DĖSTYTOJAMS.

PROGRAMOS DALYVIAMS – MOKYTOJAMS IR MENTORIAMS.

PROJEKTO VEIKLŲ VADYBININKAMS UNIVERSITEUOSE.

PROJEKTO VALDYMO GRUPEI, IR VISIEMS, PRISIDĖJUSIEMS PRIE

PROJEKTO ĮGYVENDINIMO.

laima sajienė 2008 kaunas

Documents