Kultūrinio turizmo ir paveldo globos sistemos plėtra Lietuvoje

Mindaugas Danysmindaugas.danys@gmail.com

Idėja

• Perkelti iš JK (The National Trust) ir pritaikyti Lietuvoje kultūros ir gamtos paveldo objektų valdymo, priežiūros ir lankymo bei rinkodaros sistemą optimizuojant valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto valdymą bei įtraukiant į jo priežiūrą piliečius

Problemos įvardijimas

• Valdiški paveldo objektai neišnaudoja vieningos rinkodaros ir visuomeninės partnerystės privalumų, jiems trūksta motyvacijos kelti paslaugų kultūrą bei didinti jų įvairovę.

• Nėra išnaudojami savanorystės teikiami privalumai• Nėra motyvacijos pritraukti išteklius iš skirtingų

šaltinių ir atstatyti ar prižiūrėti apleistus objektus• Paveldo objektai per mažai išnaudojami turizmo

plėtrai ir neįneša tinkamo indėlio į šalies ekonomiką

Britų modelio pristatymas

• The National Trust yra 1894 įkurta visuomeninė organizacija, kuri turi savo nuosavybėje ir prižiūri gamtos ir kultūros paveldo objektus, Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje.

• 400 paveldo objektų, 250,000 ha žemės/miško, 700 km pakrantės

• 4 mln. narių, 60,000 savanorių • Metinė narystę suteikia teisę nemokamai lankytis

objektuose• www.nationaltrust.org.uk

Trust pajamos ir išlaidos

• Pajamos: £406 mln. iš jų narystė (£125.2 mln.), turto nuoma (£105.6 mln.), aukos/palikimai(£50.3 mln.) ir komercinės veiklos pelnas £54.7 mln.

• Išlaidos £277.4 mln. turto priežiūra, išlaikymas ir personalas

Modelio perkėlimas į Lietuvą

• Pradėti nuo vieningos rinkodaros ir bilietavimo sistemos, nekeičiant pavaldumo ir nuosavybės

• Lygiagrečiai sukurti savanorių įtraukimo programą• Įtraukti Ūkio ministerijos, socialinių ir ekonominių

partnerių atstovus į valstybei priklausančių paveldo objektų valdymą (kelti verslumo dvasią)

• Sukurti ir reklamuoti paslaugų standartų sistemą• Susieti lankytojų srautus ir pajamas su paveldo objektų

valdytoju veiklos vertinimu (ar galima pritaikyti valstybės valdomų įmonių reorganizavimo patirtį?)

Nauda

• Išaugusios pajamos iš vietos ir užsienio lankytojų• Diversifikuoti pajamų šaltiniai• Pritrauktas savanoriškas darbas• Įdiegti kokybės standartai• Padidintas objektų patrauklumas• Optimizuotas valdymas• Efektyviau panaudotas valstybei priklausantis

turtas ir sutaupytos biudžeto lėšos jo priežiūrai bei valdymui

Įgyvendinimo etapai

• Modelio pasirinkimas, juridinis statusas, biudžetas ir pan.• Bendra rinkodara, narystės modelis, pajamų paskirstymo

sistema• Savanorių pritraukimas• Kokybės standartų įvedimas ir valdymo efektyvumo

didinimas• Pradėti nuo nacionalinių muziejų ir plėstis į savivaldybių

muziejus ir privačius objektus• Perėjimas nuo rinkodarinių priemonių prie valdymo

modelio keitimo ir optimizavimo

Artimiausi žingsniai

• Modelio detalizavimas ir pristatymas suinteresuotoms institucijoms ir soc. ekonominiams partneriams: KM, KPD, VTD, muziejų asociacija ir t.t.

• Teisinių/administracinių barjerų įvertinimas• Susitarimai su paveldo objektų valdytojais• Visuomeninių organizacijų ir bendruomenių įtraukimas• Paveldo objektų valdytojų mokymai• Rinkodaros partnerio pasirinkimas• Pirmo etapo projekto veiklos pradžia - 2013 m. turizmo

sezonas