Kristijonas Donelaitis

’’’’Metai’’Metai’’’’’’Pavasario linksmybės’’Pavasario linksmybės’’

,,Metai’’ prasideda ‘’Pavasario linksmybių’’ ,,Metai’’ prasideda ‘’Pavasario linksmybių’’ gamtovaizdžio aprašymu . Šioje dalyje gamtovaizdžio aprašymu . Šioje dalyje vaizduojama bundanti , atsinaujinanti ir vis vaizduojama bundanti , atsinaujinanti ir vis gražėjanti gamta .gražėjanti gamta .

Eilės skamba pakyliai , saulelė ir orai personifikuojami , daug dėmesio skiriama bundančiai gamtai (žolelėms , krūmams , šilui , laukams , kalnams ir kloniams ) , bei įvairiems gyvūnams ( nuo meškų iki ... blusų )

Gandras vaizduojamas kaip tikras būras . Radęs su savo gaspadine namus naujus , tik užpernai statytus , jau sugadintus, ėmė viską taisyti ir tvarkyti.

Tačiau niekas poetui nesukelia tokio lyrinio jausmų antplūdžio kaip lakštingala . Apibūdinamas jos balso grožis ir kartu paprastumas . Taigi lakštingala laikoma liaudies dvasinio grožio simboliu .

Džiaugsmas, vaizduojamas ’’Pavasario linksmybėse’’ , turi ir religinį atspalvį : dažnai minimas Dievas , stebimasi jo visagalybe : ,, Ak, šlovings Dieve , kaip dyvins tavo sutaikyms ! ’’.

Pirmas žmogus , kuris vaizduojamas ,,Metuose’’ , yra ne būras , o ponas . Šis veikėjas parodomas kaip atstumiantis , prisirijėlis , kuriam kaip šikšnosparniai iš pilvo kepsniai veržiasi lauk . Šis veikėjas su kitais ,,Metų’’ veikėjais nėra susijęs , jis tik tarsi atskira iliustracija, smerkianti apsirijimą .

Toliau poetas vaizduoja būrų viešą susirinkimą – krivūlę , kurioje dalyvauja ir vyrai, ir moterys . Seniūnas Pričkus bando įrodinėti ponų ir būrų lygybę .

Pavasaris - tai pat ir prasidedančių darbų metas . Žmonės privalo gerai pasiruošti , kad rudenį turėtų maisto . K.Donelaičio mintys apie darbą turi gilią filosofinę prasmę . Kad ir koks sunkus bebūtų darbas , dirbti reikia ne vien dvarui , bet ir sau .

Bet ne visi būrai tokie rūpestingi ir darbštūs . Poemoje leidžiama kalbėti ir tikram tinginiui , kuriam tarsi norint dar labiau pabrėžti jo būdą duodamas Slunkio vardas . Slunkiaus svajonę išreiškia toks ,,devizas’’ :,,ir kad vis miegot mums būtų sviete paskirta’’ .

Seniūnas Pričkus labai griežtai išbara Slunkių ir išjuokęs tinginystę paskelbia darbą šlovinančią sentenciją – trumpą pamokymą:

,,Kad skilvys išalkęs nor gardžiai pasilinksmyt , Tai pirma tur visas kūns viernai pasipurtyt’’ .

Toliau seka Pričkaus pamokymai prasidedant pavasario darbams . Jis rimtai įspėja būrus , kad bus ne juokai – laukia sunki baudžiavinė vasara .Prisiklausys jie ponų riksmų ir keiksmų.

Galiausiai įsiterpia ir pats autorius , maloniai prabildamas apie darbščias moteris - ,,prietelkas’’ . Tai trumpa pagiriamoji kalba puikiosioms Lietuvos audėjoms :

,,Jums garbė , kad vindas jūsų , sukriai besisukdams Pakulų bei linų kuodelį nupeša greitai ; Jums gabė , kad staklės prieš pavasarį trinka Ir šaudyklė su šeiva šokinėdama tarškia ; Jums garbė , kad audeklėliai jūsų nuausti, Ant margų lankų kaip sniegs pavasario blizga’’ .

Taip autorius kartu su Pričkumi galvoja apie žmogaus darbą girdamas būro ranką .

Taigi K.Donelaičio ,,Metuose’’ labai aiškiai yra išreikštas tikras XVI amžiaus lietuviškas pavasaris su jo gamta , žmonėmis , jų darbais , ydomis , vargais ir to laikmečio vertybėmis .

Darbą atliko : Inga Banytė Darbą atliko : Inga Banytė 11b11b