kretingos r. vydmantŲ gimnazijos 2016 ir 2016-2017 …isak-2433 (toliau – pagrindinio ugdymo...

PATVIRTINTA

Kretingos r. Vydmantų gimnazijos

direktoriaus 2015 m. d.

įsakymu Nr. V-

KRETINGOS R. VYDMANTŲ GIMNAZIJOS

2015–2016 IR 2016-2017 MOKSLO METŲ

PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO

PROGRAMŲ UGDYMO PLANAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kretingos r. Vydmantų gimnazijos (toliau - Gimnazijos) 2015-2016 ir 2016-2017

mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planai (toliau – UP)

reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams

pritaikytų bei neformaliojo vaikų švietimo programų (toliau – Ugdymo programos) įgyvendinimą

gimnazijoje. Gimnazijos UP sudarytas vadovaujantis 2015–2016 ir 2016-2017 mokslo metų

bendruoju pradinio ugdymo programos planu (toliau PBUP), patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.V-634, ir 2015-2016 ir 2016-2017

mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau -

PVBUP), patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d.

įsakymu Nr. 457, ir kitais teisės aktais.

2. Gimnazijos UP tikslas - užtikrinti ugdymo kokybę, išnaudojant PBUP ir PVBUP

teikiamas galimybes.

3. Gimnazijos UP uždaviniai:

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti mokantis pagal

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

3.2. aprašyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus

(individualizavimas ir diferencijavimas, integracija ir kt.), siekiant kiekvieno mokinio asmeninės

pažangos;

3.3. apibrėžti reikalavimus ugdymo procesui Gimnazijoje organizuoti, ugdymo kokybei

gerinti.

4. 2014-2015 m. m. Ugdymo plano įgyvendinimas.

Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. suteiktas Vydmantų gimnazijos statusas, įpareigojantis dar

didesnį dėmesį skirti ugdymo kokybei, mokinių individualiai pažangai gerinti.

2014-2015 m. m. Ugdymo plano prioritetinė kryptis buvo ekonominis švietimas,

finansinio raštingumo ugdymas, kuriam ugdyti buvo skirta 1 (1G-2G kl.) mokinio ugdymo

poreikiams skiriamų pamokų. Finansinis raštingumas buvo ugdomas visų dalykų ugdymo proceso

metu. Gruodžio mėnesį organizuota finasinio raštingumo inegracijos diena ,,Litą palydim, eurą

pasitinkam“. Mokiniai aktyviai dalyvavo įvairių bankų organizuojamuose konkursuose, viktorinose.

Gimnazijoje vyko finansinį raštingumą ugdantys renginiai – mugės, konkursai.

4,8 klasių mokiniai atliko standartizuotus testus. Tiek 4, tiek 8 klasėje pasitikrinimų

rezultatai aukštesni už respublikos vidurkius. PUPP rezultatai – lietuvių k. teigiamus įvertinimus

gavo 100 proc. dešimtokų, matematikos – 98 proc. Brandos egzaminus laikė 39 abiturientai. 2015

metų XXV laidos visi abiturientai baigė vidurinio ugdymo programą, gavo brandos atestatus. Dvi

mokinės gavo 100 balų įvertinimus , tai Aurelija Kairytė - iš lietuvių kalbos (iš anglų k. įvertinta 99

balais) ir Greta Viskontaitė - iš anglų kalbos. 74 proc. mokinių laikė anglų k. egzaminą, lietuvių k.

(valstybinį) ir biologijos egzaminus laikė pusė abiturientų. Pirmą kartą 3 vaikinai laikė technologijų

2

egzaminą. Balų vidurkiai – rusų k. – 89, anglų k. – 60, istorijos – 55,8, lietuvių k. – 48,5, fizikos –

46,4, geografijos – 39,3, matematikos – 38,6, chemijos – 33, informacinių technologijų – 34,

biologijos – 22. Didžioji dalis (56 proc.) mokinių išlaikė 4 ir daugiau egzaminų ir sėkmingai įstojo į

Lietuvos universitetų bei kolegijų valstybės finansuojamas studijų programas.

Per 2014-2015 m. m. praturtinta gimnazijos mokymo bazė, įsigyta ir efektyviai naudota

aktyvi klasė pradiniame ugdyme ir planšetiniai kompiuteriai gamtos mokslų kabinete. Didelis

dėmesys skirtas ugdymo kokybės gerinimui ir pagalbos teikimui, mokinių konsultavimui. Visi

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopų mokiniai perkelti į aukštesnes klases.

PIRMASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas 2015-2016, 2016-2017 mokslo metais:

5.1. ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasės

2015–2016 m.m. 2016-2017 m.m.

Ugdymo

proceso pabaiga

Ugdymo

proceso

trukmė

savaitėmis

Ugdymo

proceso

pabaiga

Ugdymo

proceso

trukmė

savaitėmis

1-4,5 2016-05-31 32 2017-05-30 32

6-8, 1G -3G 2016-06-03 34 2017-06-02 34

4G 2016-05-26 33 2017-05-25 33

6. Ugdymo procesas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

gimnazijos sprendimu (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 8 d. protokolas Nr.MT-4) skirstomas

pusmečiais.

7. Nustatoma tokia pusmečių trukmė:

Pusmečiai 2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.

Pirmas pusmetis:

1-4 G klasėms

rugsėjo 1 d. – sausio 22 d.

rugsėjo 1 d. – sausio 20 d.

Antras pusmetis:

1- 5 klasės

6-8, 1G- 3G klasėms

4G klasei

sausio 25 d.- gegužės 31 d.

sausio 25 d. – birželio 3 d.

sausio 25 d. – gegužės 26 d.

sausio 23 d. - birželio 2 d.

sausio 23 d. – gegužės 25 d.

8. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.

9. Mokinių atostogos skiriamos:

Atostogos 2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.

Prasideda Baigiasi Prasideda Baigiasi

Rudens:

1-8,1G- 4G klasėms

2015-10-26

2015-10-30

2016-10-31

2016-11-04

Žiemos (Kalėdų):

1-8, 1G-4G klasėms

2015-12-28

2016-01-08

2016-12-27

2017-01-06

Žiemos:

6-8, 1G-4G klasėms,

2016-02-15

2015- 02 -15

2017-02-17

2017- 02 -17

Pavasario(Velykų)

1-8, 1G-3G,

4G* klasėms

2016-03-21

2016-03-25

2017-04-10

2017-04-14

3

Papildomos

1-5 klasėms

2015-11-02

2016-02-15

2016-03-29

2015-11-03

2016-02-19

2016-04-01

2017-03-13

2017-04-18

2017-03-19

2017-04-21

Vasaros:

1 – 4 klasėms

5 - 8, 1G-3G klasėms

2016-06-01

2016-06-03

2016-08-31

2016-08-31

2017-05-31

2017-06-02

2017-08-31

2017-08-31

* laikiusiems įskaitas - atostogos 2016-03-29,30 d. 2017-04-17,18 d.

10. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai,

Gimnazijos direktorė, suderinusi su Gimnazijos taryba, priima sprendimus dėl ugdymo proceso

koregavimo.

11. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į Gimnaziją gali neiti 1-5

klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai - 6–8, 1G-4G klasių mokiniai.

Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

12. Gimnazijos ugdymo turinys suformuotas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal

Gimnazijos tikslus, Lietuvos visuomenės vertybes, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

13. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio

ir Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (toliau – Pagrindinio ugdymo

bendrosios programos), ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu

Nr. V-269 (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais,

Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)

formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 ir atsižvelgiant į Gimnazijai skirtas

mokymo lėšas.

14. Formuojant Gimnazijos ugdymo turinį ir rengiant Gimnazijos ugdymo planą remtasi

Gimnazijos administracijos stebėsenos, mokinių pasiekimų ir asmeninės pažangos vertinimo

ugdymo procese informacija, Standartizuotų testų 4, 8 klasėse pasiekimų analize, Gimnazijos

veiklos išorinio vertinimo, vidaus įsivertinimo duomenimis. Gimnazija, formuodama ugdymo

turinį, priėmė sprendimą dėl ekonominio švietimo, finansinio raštingumo ugdymo stiprinimo

pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo koncentruose.

15. Gimnazijos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro Gimnazijoje ir už jos ribų

vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė,

praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su Gimnazijos tikslais,

mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama:

15.1. 1-4 klasėms – 10 dienų;

15.2. 5-8, 1G-3G klasėms – 5 dienos;

15.3. 4G klasei- 3 dienos. (Priedas Nr.4).

16. Gimnazijoje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengtas Gimnazijos

ugdymo planas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Gimnazijos ugdymo plano

rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais,

įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus).

17. Gimnazijos ugdymo planui rengti Gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta

Gimnazijos bendruomenės narių grupėms atstovaujanti darbo grupė. (2015m. gegužės 5 d.įsakymas

4

Nr.V-45 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 m. m. Vydmantų gimnazijos pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų bedrojo ugdymo plano parengimo darbo grupės sudarymo“ ).

18. Gimnazijoje susitarta rengti bendrą pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planą

2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metams.

19. Rengiant Gimnazijos ugdymo planą Mokytojų tarybos posėdyje 2015 birželio 8 d. ,

protokolo Nr. MT-4, Gimnazija priėmė susitarimus dėl:

19.1. Gimnazijos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų. Gimnazijos UP tikslas –

užtikrinti ugdymo kokybę, išnaudojant PBUP ir PVBUP teikiamas galimybes. Principai –

demokratiškumas, prieinamumas, subsidiarumas, bendradarbiavimas.

19.2. Gimnazijoje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų.

19.2.1.2015-2016 m.m. toliau vykdyti ekonominio- finansinio raštingumo ugdymo

programą.

19.2.1.1.Pasirenkamojo dalyko programų įgyvendinimas: 5-8 kl. modulis

,,Finansinis raštingumas “ , 1 pamoka iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriamų

pamokų(toliau -MUPT);1G-2G kl. modulis ,,Verslumo pagrindai“, (1 pamoka iš MUPT).

19.2.1.2..Ekonominio-finansinio raštingumo ugdymo integracija į dalykų programas.

1-4 kl. programa,,Pasirinkimų šalis‘‘, kiekvienoje klasėje integruojama ne mažiau 9 pamokų-

veiklų.5-8 kl. programa ,,Pinigų medis“, 1G-2G kl. programa ,,Verslumo pradžiamokslis“.3G-4G

kl. ,,Verslo pagrindai“.

19.2.1.3.Gimnazijos mokinių, mokytojų, tėvų dalyvavimas neformalioje finansinio

raštingumo, ekonominio švietimo veikloje (mugės, konkursai, ekskursijos, paskaitos ir kt.).

19.3. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos. Ugdymo turinį planuoti

vieneriems mokslo metams. Rengti dalykų ilgalaikius planus, pažymėti integruojamus dalykus.

Ugdymo turinio įgyvendinimo stebėseną vykdyti vadovaujantis Gimnazijos metiniu 2015, 2016

metų planu.

19.4. skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje.( Priedas Nr. 1).

19.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų.( Priedas Nr. 2).

19.6. mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių,( Priedas Nr. 3).

19.7. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo, (Priedas Nr. 4).

19.8. mokymosi sąlygų sudarymas mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose

aplinkose. Rekomenduojamos erdvės, kur būtų galima vykdyti ugdymo procesą (apie 10 proc.

dalyko pamokų): Kretingos muziejus, Palangos Gintaro, A.Mončio ir kiti muziejai, Palangos

Birutės parkas, Nagarbos piliakalnis, Kvecių miško poilsinės, Vydmantų kaime esančios įmonės,

Gimnazijos parkelis, Vydmantų užtvankos apylinkės.

19.9. socialinės – pilietinės veiklos organizavimo. Socialinė-pilietinė veikla privaloma

visiems 5-8, 1G-2G klasės mokiniams: 5-6 klasėse - 5 valandos, 7-8 klasėse – 7 valandos, 1G-2G

klasėse – 10 valandų. Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą vadovautis ,,Kretingos r. Vydmantų

gimnazijos socialinės-pilietinės veiklos organizavimo veiklos aprašu“,( Priedas Nr. 5).

19.10. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimas. 5- 4G klasėse visi dalykai vertinami

pažymiu nuo 1 iki 10, išskyrus dorinį ugdymą – 1G-4G klasėse etika/tikyba vertinama

,,įskaityta“/,,neįskaityta“. Pasirenkamuosius dalykus 5-2G klasėse vertinti ,,įskaityta“/,,neįskaityta“,

3G-4G klasėse – pažymiu nuo 1 iki 10. Dalykų moduliai vertinami ,,įskaityta“/,,neįskaityta“.

Integruojamųjų dalykų įvertinimai įskaitomi prie dalyko, į kurį vykdyta integracija. Vadovautis

,,Kretingos r. Vydmantų gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu“.

(Priedas Nr. 6).

19.11. mokinio individualaus ugdymo plano. Individualius ugymo planus sudaro 3G-4G

klasės mokiniai pagal gimnazijos siūlomą formą, patvirtintą Vydmantų direktoriaus 2014 m.

rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-49,(Priedas Nr. 7). Individualus ugdymo planas sudaromas namuose

mokomam mokiniui.

19.12. numatomų priemonių ir būdų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų

mokymosi pagalbai teikti. Gimnazijoje pagalbos teikimą mokiniui kordinuoja ir organizuoja Vaiko

5

gerovės komisija. Mokymosi pagalba inegruojama į mokymo ir mokymosi procesą, pagalbą

pirmiausiai suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo užduotis, metodiką.

Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas. Mokymosi pagalba

teikiama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos grupes.

Pagalbą teikiama laiku, kurį viešai skelbia mokytojas. Mokytojai ir mokiniai įgyvendina projektą

,,Spėk“, kurio esmė yra mokinių tarpusavio pagalba.

19.13. pamokų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti(MUPT) panaudojimo.

1-4 klasėse: 1 pamoka šokiui (2 kl.); 5-8 klasese: 1 pamoka moduliui etnokultūra (5 kl.),

1 pamoka moduliui etnokultūra (6 kl.), 1 pamoka moduliui ,,Finansinis raštingumas“ ;1G-2G

klasėse: 2 pamokos lietuvių k. konsultacijoms, 2 pamokos matematikos konsultacijoms, 1 pamoka

moduliui ,,Finansinis raštingumas“, 2 pamokos lietuvių k., 2 pamokos matematikai, 2 pamokos

vokiečių kalbai.

19.14. neformaliojo švietimo organizavimo. Neformalųjį švietimą organizuoti

vadovaujantis Kretingos r. Vydmantų gimnazijos neformaliojo švietimo organizavimo tvarkos

aprašu. Minimalus neformaliojo švietimo veiklos grupės skaičius – 10 mokinių.

19.15. laikinųjų grupių sudarymo principai ir dydis. Laikinosiosio grupės sudaromos 2G

klasėse lietuvių k. , matematikai ir anglų k. mokyti. Laikinosios grupės mokinių skaičius negali būti

didesnis negu klasės mokinių skaičius. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių minimalus grupės

skaičius – 10 mokinių. 3G-4G klasėse minimalus grupės skaičius – 5 mokiniai.

19.16. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio

keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo

pasirinkimo.Vadovautis Vydmantų gimnazijos mokinio dalyko, dalyko kurso ir kitų individualaus

plano keitimo tvarkos aprašu.( Priedas Nr.8).

19.17. dalykų mokymo intensyvinimo. Numatoma intensyvinti 3G klasėje

pasirenkamojo dalyko ,,Braižyba“ mokymą.

19.18. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų.

Vadovautis ,,Kretingos r. Vydmantų gimnazijos bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais) ir jų informavimo tvarkos aprašu“. (Priedas Nr. 9).

19.19. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų.

Gimnazija bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi,

Socialinių reikalų ir sveikatos skyriumi, Pedagogų švietimo centru, Pedagogine psichologine

tarnyba, Švietimo skyriumi, su rajono policijos Nepilnamečių reikalų skyriumi, su SODRA, rajono

mokyklomis, Vydmantų darželiu ir su Vydmantų įmonėmis, kurios yra pasirašiusios

bendradarbiavimo sutartis su Gimnazija.

20. Gimnazija 2014-2015 m.m. gali koreguoti UP pamokų paskirstymo lenteles.

21. Gimnazija, atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams,

ugdymo proceso metu gali koreguoti Gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio

individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių

dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

22. Ugdymo procesas Gimnazijoje organizuojamas pamokos forma. Pamokos trukmė –

35 minutės 1 klasėje, 45 minutės 2-4G klasėse. Gimnazija dalykų programose numatytiems

pasiekimams pasiekti skyrė minimalų pamokų skaičių.

23. Gimnazijos ugdymo planą Gimnazijos direktorius tvirtina iki mokslo metų pradžios

pritarus Gimnazijos tarybai ir suderinus su Kretingos rajono savivaldybės administracijos švietimo

skyriumiiradministracijos direktoriumi.

6

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

24. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant

mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo

išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo

mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

25. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia

individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – tai mokinio, besimokančio pagal

vidurinio ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį - dvejus metus, dalykai,

dalykų kursai ir moduliai, suderinti su Gimnazijos galimybėmis. Mokinio pasirengtame

individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų

skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų

modulius planuoja mokytis. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su Gimnazijos

galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo Gimnazija.

26. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame

numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems

skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai. Mokinys mokosi pagal Gimnazijos

direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) suderintą pamokų

tvarkaraštį.

27. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas

individualus ugdymo planas, kuris sudarytų galimybes stebėti mokinio pažangą.

28. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programas, individualaus

ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai.

(Pvz., jame numatoma mokinio veikla gali būti siejama su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko

pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų

gerinimą: papildomų ar tikslinių užduočių atlikimą, darbą su kitokiomis mokymo priemonėmis ar

kitokiais mokymosi metodais ir kt.). Gimnazija susitaria dėl individualaus mokinio ugdymo plano

sudarymo laikotarpio ir formos.

29. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, kuriems kyla

mokymosi sunkumų arba jie itin sėkmingai mokosi, gali būti sudaromi individualūs ugdymo planai,

paskiriamas asmuo, organizuojantis šią veiklą. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodoma

sritis, dalykas, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastis, numatyti uždavinius, kaip bus

šalinami iškilę mokymosi sunkumai.

30. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas

bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir

Gimnazijos vadovui , Gimnazijos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SVEIKATA IR GEROVĖ GIMNAZIJOJE

31. Gimnazija, įgyvendindama pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas:

31.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773,,Dėl Lietuvos higienos

normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos

reikalavimai‘‘(toliau – Higienos norma);

32. Į Gimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.

V-1290 ,,Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“.

7

32.1. Sveikatos ugdymo bendroji programa inegruojama 1-4 klasėse į klasės vadovo

darbą, pasaulio pažinimo pamokas.

32.2. 5 klasėje vykdomas pasirenkamojo dalyko modulis,, Sveika gyvensena“;

32.3. 6-8,1G-4G klasėse integruojama į programų ,,Gamta ir žmogus“, ,,Biologija“

mokymą, klasių vadovų veiklas.

33. Gimnazijoje yra sudarytos sąlygos po 4 pamokų per 20 min. pertrauką žaisti

judriuosius žaidimus, šokti.

34. Gimnazijos mokymosi aplinka yra pritaikyta Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio

ugdymo bendrosiose programose iškeltiems tikslams siekti. Mokytojams sudaromos galimybės

dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą,

interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką. Kiekvienas

Gimnazijoje esantis kabinetas yra aprūpintas kompiuteriu, turi prieigą prie interneto, produktyviai

išnaudojamos interaktyviosios lentos, kompiuterinės programos.

35. Gimnazijos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padeda

mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų,

nuostatų ir pasiekti Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytų

pasiekimų. 2014 m. įsigyta aktyvioji klasė pradinam ugdymui ir planšetiniai kompiuteriai gamtos

mokslų kabinete.

36. Gimnazijos prioritetas šiais mokslo metais teikiamas pradinio ugdymo kabinetų

mokinių suolų ir kėdžių atnaujinimui, biologijos, chemijos, technologijų (mergaičių) kabinetų

modernizavimui.

37. Gimnazijos direktorius bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybės

administracija Gimnazijos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.

PENKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

38. Gimnazija siekia geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir

padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų.

39.1. diferencijuotai mokoma 2Ga ir 2Gb klasėse lietuvių kalba, matematika, anglų

kalba.

40 Dėl mažo mokinių skaičiaus klasių nedalinant į grupes, dalyko turinys

diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis.

41. Pagrindinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti klasės į grupes dalijamos

šiems dalykams mokyti - užsienio kalboms (anglų kalbai, rusų kalbai), kai klasėje yra 21 ir daugiau

mokinių, informacinėms technologijoms, technologijoms mokyti.

42. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą laikinoji grupė sudaroma iš ne mažiau

kaip 10 mokinių.

43. Gimnazija analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip

mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima

sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio

mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus

mokymosi tikslus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

44. Mokinių pasiekimai Gimnazijoje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami

kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami Gimnazijos

8

švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi

pagalbos suteikimo.

45. Mokymosi pagalbos organizavims aprėpia priimamus sprendimus ir panaudotų

priemonių poveikio analizę. Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir turi atitikti mokinio mokymosi

galias. Gimnazijoje pagalbos teikimą mokiniui kordinuoja ir organizuoja Vaiko gerovės komisija.

46. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi

pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si)

užduotis, metodikas ir kt.

47. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių

trukmę nustato Gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba skiriama

individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes.

48. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio

mokiniui. Mokiniui mokymosi pagalba suteikiama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti

bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio

darbo įvertinimo, po ligos ir pan.

49. Gimnazijos numatyti mokymosi pagalbos teikimo ir įgyvendinimo būdai yra

pateikiami pagalbą teikiančių specialistų – socialinio pedagogo, logopedo, psichologo asistento,

socialinio pedagogo - planuose.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

50. Gimnazijos ugdymo plane nustatytos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir

Gimnazijos bendradarbiavimo formos, numatant mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu

su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant

sprendimus.

51. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie Gimnazijoje

organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.

52. Gimnazija užtikrina, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie

mokinių mokymąsi perdavimas tarp Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų).

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

53. Gimnazijoje intensyvinamas 3G klasėje pasirenkamojo dalyko ,,Braižyba“

mokymas.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

54. Gimnazija Pradinio ugdymo programoje žmogaus saugą (civilinė sauga,

priešgaisrinė sauga, saugus eismas) integruoja į kitus Bendrosios programos dalykus.

55. Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.

56. Prevencinės ir kitos programos bei Gimnazijos vykdomi projektai integruojami į

ugdymo turinį. Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas

integruoja į mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę

bei klasės vadovo veiklą.

57. Integruojamųjų dalykų turinys numatomas ilgalaikiuose dalykų, kitų veiklų

teminiuose planuose ir žymimas TAMO dienyne.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

9

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

58. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese Gimnazija vadovaujasi

Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25d. įsakymu Nr.ISAK-256 ir

Vydmantų gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu.

59. Pasirenkamųjų dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, modulio laikotarpio

pabaigoje įvertinami pažymiu (vidurinio ugdymo), įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“ (pagrindinio

ugdymo). Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir

mokyklos direktoriaus įsakymą, įrašas „neatestuota“ – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

60. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno

kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ / „neįskaityta“.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

61. Gimnazijos direktoriaus paskirtas asmuo (direktoriaus pavaduotojas ugdymui)

organizuoja Gimnazijos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:

61.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų

darbų stebėseną ir kontrolę;

61.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio

optimizavimo klausimus;

61.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas

kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

Kontroliniai darbai neskiriami po atostogų ar šventinių dienų.

62. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją

dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, skirtas minimalus privalomų pamokų skaičius. Didesnis už

minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams

mokytis 5–8 ir 1G-2G klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais).

63. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus

pamokų skaičius per savaitę yra ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų

pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Mokymosi pagalbai organizuoti

skirtos konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai)

panaudojant elektroninį dienyną, telefoną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą

jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

64. Gimnazijos Mokytojų tarybos sprendimu, mokiniai, lankantys neformaliojo vaikų

švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklas, pagal atitinkamas formalųjį švietimą

papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas,

nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų pamokų (ar jų dalies)

lankymo neatleidžiami.

65. Per dieną mokiniui ne daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

66. Gimnazijoje neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų

švietimo koncepsiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m.

gruodžio 30 d. įsakymu Nr.ISAK-2695, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija, Gimnazijoje nustatytą tvarką.

67. Atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo ypatumus, veikla:

10

67.1. vykdoma aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo

tikslus;

67.2. neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgus į

veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo

programai.

68. Gimnazija, įvertinusi 2014-2015 m.m.mokinių neformaliojo švietimo poreikius ir

atsižvelgusi į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.(Priedas Nr. 10 )

69. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš

valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo

ministro.

70. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičių Gimnazija nustatė - ne mažiau

kaip 10 mokinių .

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS

TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA

MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA

71. Gimnazija šios veiklos nevykdo.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR

TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO

PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

72. Gimnazija apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės

organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo

programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Kretingos rajono

savivaldybės švietimo skyrių ir numato jo mokymąsi.

73. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos

dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus).

Gimnazija tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar

pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo

mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio, Pagrindinio ar

Vidurinio ugdymo bendrosiose programose.

74. Gimnazija parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo

programos dalį ar visą programą, integracijos į Gimnazijos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia

pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – mokinio individualų ugdymo planą:

74.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;

74.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai

įsitraukti į gimnazijos bendruomenės gyvenimą;

74.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);

74.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti;

74.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos

stebėjimą;

74.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau

integruotis.

75. Gimnazija nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo

programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:

11

75.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys

per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo

lietuvių kalbos programoje ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje;

75.2. mokymąsi išlyginamojoje klasėje ar išlyginamojoje grupėje (mokslo metams ar

trumpesniam laikotarpiui), kai atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos arba yra dar

nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje

ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje ar per adaptacinį laikotarpį pagal

sudarytą individualią programą jo nepasiekė.

76. Gimnazijos mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar

visą programą, bus sudaryta palanki ir saugi mokymosi aplinka.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

77. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.

V-1405 ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

78. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso

organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai,

tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, Gimnazija, suderinusi su

mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos

rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

79. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6

klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14.

Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti Gimnazijoje arba

mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, besimokantiems namie

nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms

grupėje skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų

ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę, o

besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) –

Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.

80. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), Gimnazijos direktoriaus

įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir

mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis

pamokų, gydytojo leidimu lankomų Gimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

Gimnazijos sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų

pamokų per savaitę. Šios pamokos panaudojamos Gimnazijos nuožiūra mokinio pasiekimams

gerinti.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE

AR GRUPĖSE


SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

12


AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

83. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustatė

laikinosios grupės dydį- minimalus mokinių skaičius 10 mokinių 5-8 ir 1G-2G klasėse, 5

mokiniai3G-4G klasėse.

84. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama šiems dalykams

mokyti:

84.1. doriniam ugdymui, kai tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką:

5 - 6 klasėse;

84.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) 6, 7, 8, 2G klasėse.

85. Klasės į grupes dalijamos:

85.1. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti 5, 6, 7, 8, 1G, 2G

klasėse. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos

(Lietuvos higienos norma HN 21: 2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji

sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (toliau – Higienos norma).

85.2. 2015-2016 m.m. klasių dalijimas į grupes.(Priedas Nr.11)

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO


86. Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas.

87. 2015-2016 mokslo metais 1–4 klasėse pradinio ugdymo programa įgyvendinama

pagal Bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.

rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 2433.

88. Dorinio ugdymo organizavimas:

88.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų -

etiką arba tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės tikybą;

88.2. dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais, jo tėvams (globėjams,

rūpintojams) parašius prašymą.

89. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:

89.1. užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais - ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais;

89.2. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš Gimnazijos siūlomų užsienio

kalbų ( anglų k; prancūzų k.);

89.3. užsienio kalbos pradinėse klasėse moko:

89.3.1. užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su

pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą;

90. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

90.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui;

90.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose

su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

90.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

mokykloje;

13

90.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir

pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti

ligų paūmėjimą.

91. Meniniam ir technologiniam ugdymui skiriama po 2 val. per savaitę.

92. 2015-2016 mokslo metų pradinio ugdymo programai (ugdymo dalykams) skiriama

valandų:

92.1. pradinio ugdymo programos dalykų apimtis valandomis, kai pamokos trukmė

1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.

ANTRASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS

93. Pamokų paskirstymas:

93.1. 1-4 klasės 2015 -2016 mokslo metai

Dalykai

Klasės/ mokinių sk. Pamokų skaičius

1-4 1 2 3 4

24 22 20 22 Dorinis ugdymas (tikyba) 1(24) 1 (22) 1(19) 1(22) 4

Dorinis ugdymas (etika) - - - - -

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29

Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 6 Matematika 4 5 5 4 18

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8

Muzika 2 2 2 2 8

Kūno kultūra 2 2 2 2 8

Šokis 1 - 1 1 3

Privalomų ugdymo valandų skaičius

mokiniui 22 23

24 23 92

Valandos, skirtos mokinių ugdymosi

poreikiams tenkinti 1 1

Šokis 1 1

Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8

Bendras pamokų skaičius klasei 24 26 26 25 101

93.2. 1-4 klasės 2016 -2017 mokslo metai

Dalykai


1-4 1 2 3 4

20 24 22 20 Dorinis ugdymas (tikyba) 1() 1 () 1() 1() 4



Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2/2 2 2/2 6/4 Matematika 4 5 5 4 18



14

Muzika 2 2 2 2 8


Šokis 1 - 1 1 3

Privalomų ugdymo valandų skaičius

mokiniui 22 23

24 23 92

Valandos, skirtos mokinių ugdymosi

poreikiams tenkinti 1 1

Šokis 1 1



III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO


94. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio

ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

95. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama Gimnazijos

ugdymo turinį, skyrė Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų pamokų

skaičių per savaitę.

96. Gimnazija nustatė adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio

ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams- 1 mėnesį, adaptaciniu

laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

97. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su

pilietiškumo ugdymu, Gimnazijos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis

bei socializacijos programomis ir pan. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę

veiklą. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Tai mokinio pasirinkta

ar Gimnazijos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma pažintinės ir kultūrinės veiklos metu

arba kitu laiku. Socialinė veikla skirta ugdyti praktinius piliečio gebėjimus, ji gali būti

įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis

organizacijomis.

98. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama Gimnazijos ugdymo turinį susitarė:

98.1. skirti Gimnazijos prioritetiniams tikslams įgyvendinti mokinių pasirinktam

finansinio raštingumo mokymo moduliui 8 klasėje 1 mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriamų

pamokų;

98.2. įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą;

99. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių

kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo

būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į Gimnaziją, vykdančią nuotolinį mokymą.

15

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

100. Gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas,

Gimnazijoje susitarta:

100.1. rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose

naudojamasi lietuviška aplinka;

100.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių

dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

100.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu

per visų dalykų pamokas;

100.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos

mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;

100.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš

prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

101. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką ( tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki

14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojame rinktis

dvejiems metams (5–6, 7–8, 1G-2G klasėms).

102. Lietuvių kalba.

102.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį:

102.1.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamąjį dalyką: etnokultūrą – žemaičių kalbą;

102.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skirtos

konsultacijos 1G klasėje).

103. Užsienio kalbos.

103.1. ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos

5 klasėje;

103.2. pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–8,

1G-2G klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

103.3. užsienio kalbos mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas

naudojantis savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio

kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne;

103.4. 2G klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų

perdavimo sistemą „KELTAS“);

103.5. antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai)

mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats

renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų, vokiečių;

103.6. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5 - 6 klasėse orientuota į A1, o 7 -8,

1G-2G klasėse - į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

103.7. jeigu mokinys atvykęs iš kitos mokyklos ir tėvams (globėjams, rūpintojams)

pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o Gimnazija neturi reikiamos kalbos mokytojo:

103.7.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje

mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais,

rūpintojais) ir su Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriumi.

103.8. užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo

atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu Gimnazija dėl

objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus

mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis

užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus.

16

104. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi:

104.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių 2011 m. TIMSS (angl. Trends in

International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir

rekomendacijomis;

104.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias

priemones.

105. Informacinės technologijos.

105.1. 7 klasėje skiriamos 35 dalyko pamokos;

105.2. 1G-2G klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas

iš pasirenkamųjų modulių. Gimnazija siūlo rinktis programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo

pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

106. Socialiniai mokslai.

107.1. mokymas per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas;

107.2. siekiant gerinti gimtojo krašto - Kretingos rajono, Vydmantų gyvenvietės,

Palangos miesto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir

geografijos mokymas organizuojamas netradicinėse aplinkose.

108. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą :

108.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA (angl. Programme

for International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

108.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais,

dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas;

108.3. gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius.

109. Menai.

109.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

110. Technologijos.

110.1. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės,

konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;

110.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją

dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso;

110.3. baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius

mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių

medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų).

111. Kūno kultūra.

111.1. kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems

mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas ( šokio, teniso,

krepšinio, badmintono ) per neformaliojo švietimo veiklą Gimnazijoje;

111.2. kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš

paralelių 1Ga,b klasių mokinių.

111.3. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus;

111.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio

aktyvumo galimybės. Gimnazija numatė, kaip organizuoti šių mokinių ugdymą;

111.4.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems

skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

111.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir

pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,

galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių

17

mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir

gydytojo rekomendacijas;

111.6. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir

laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių

klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

112. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis

Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159.

113. Sveikatos ugdymas. Gimnazija, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi

Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 .

114. Ugdymas karjerai. Gimnazija, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi

Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. V-1090/A1-314. Profesinį informavimą ir konsultavimą atlieka gimnazijos karjeros

ugdymo specialistė pagal gimnazijos direktorės patvirtintą darbo planą.

115. Etninės kultūros ugdymas. Gimnazija, organizuodama etninės kultūros ugdymą,

vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651.

116. Prevencinių programų įgyvendinimas. Gimnazija priėmė sprendimą, kokias

prevencines programas ir kaip įgyvendins. Priedas Nr. 10.

117. Kitų ugdymo programų įgyvendinimas. Gimnazija mokiniams pasiūlė pasirinkti

gimnazijos parengtas ir direktorės patvirtintas pasirenkamojo dalyko - finansinio raštingumo

programą 1 G klasėse.

118. Pamokų paskirstymo lentelės:

118.1. 5-8 klasėms 2015-2016 mokslo metams

Eil. Nr. Dalykas

Klasės/mokinių sk. Pamokų

skaičius 5-8 klasėse 5(24) 6(17) 7(23) 8(23)

1. Dorinis ugdymas (tikyba)

1(10)

1(8)

1(10)

1(12) - 4

Dorinis ugdymas (etika) 1(15)

1(10)

1(13)

1(11)

Kalbos: 2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20

3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12 4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6

5. Matematika 4 4 4 4 16

Gamtamokslinis ugdymas:

6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4

7. Biologija - - 2 1 3

8. Fizika - - 1 2 3

9. Chemija - - - 2 2

Informacinės technologijos 1 1 1 3 Socialinis ugdymas: 10. Istorija 2 2 2 2 8 11. Pilietiškumo pagrindai - - - - 12. Geografija - 2 2 2 6 13. Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno

kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 4

18

15. Muzika 1 1 1 1 4 16. Technologijos 2 2 2 1 7 17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8

18. Šokis 1 - - - 1 19. Žmogaus sauga 1 - 1 2

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per

savaitę 26 28 30 29 113

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 1 1 1 3

20. Etnokultūra 1 21. Etnokultūra 1 22. Finansinis raštingumas 1



118.2. 5-8 klasėms 2016-2017 mokslo metams

Eil. Nr. Dalykas



1. Dorinis ugdymas (tikyba)

1()

1()

1()

1() - 4

Dorinis ugdymas (etika) 1()

1()

1() 1()

Kalbos: 2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20

3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12 4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6





8. Fizika - - 1 2 3

9. Chemija - - - 2 2

Informacinės technologijos 1 1 1 3 Socialinis ugdymas: 10. Istorija 2 2 2 2 8 11. Pilietiškumo pagrindai - - - - 12. Geografija - 2 2 2 6 13. Ekonomika


kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 4

15. Muzika 1 1 1 1 4 16. Technologijos 2 2/ 2 1 7 17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8

18. Šokis 1 - - - 1 19. Žmogaus sauga 1 - 1 2

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per

savaitę 26 28 30 29 113


tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 1 1 1 3

20. Sveika gyvensena 1

19

21. Etnokultūra 1 22. Finansinis raštingumas 1



118.3. 1G – 2G klasėms 2015 – 2016 mokslo metams

Eil.

Nr. Dalykas

Klasė (mokinių skaičius) Pamokų

skaičius 1G – 2G klasėse

1G (24) 2Ga(19) 2Gb( 20)

1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1(12)/1(12) 1(10)/1(9) 1(10)/1(10) 3

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 4 4 13

3. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 3 9

4. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 2 6

5. Matematika 3 4 4 11


6. Gamta ir žmogus - - - -

7. Biologija 2 1 1 5

8. Fizika 2 2 2 6

9. Chemija 2 2 2 6

Informacinės technologijos 1 1 1 3

Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 6

11. Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 3

12. Geografija 2 1 1 4

13. Ekonomika - 1 1 2


kultūra:

14. Dailė 1 1 1 3

15. Muzika 1 1 1 3

16. Technologijos 1,5 1 1 3,5

17. Kūno kultūra 2 2 2 6

18. Žmogaus sauga (integruota)

Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31,5 31 31 93,5


tenkinti , mokymosi pagalbai teikti 1 4 5-

Diferencijuotas mokymas (dalinimas į grupes):

19. Vokiečių k. 2 2

20

20. Lietuvių k.konsultacijos 1 1 3

21. Matematikos konsultacijos 1 1 2

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

22. Finansinis raštingumas 1 1

23. Lietuvių k.modulis 1 1 2

24. Matematikos modulis 1 1

25.

Neformalusis švietimas 2 3 3 8

Bendras pamokų skaičius klasei 45 38 37 120

118.4. 1G – 2G klasėms 2016 – 2017 mokslo metams

Eil.

Nr. Dalykas



1G(23) 2G (24)

22. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1(12)/1(11) 1(10)/1(9) 3

Kalbos:

23. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 4 13

24. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 9

25. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 6

26. Matematika 3 4 11


27. Gamta ir žmogus - - -

28. Biologija 2 1 5

29. Fizika 2 2 6

30. Chemija 2 2 6

Informacinės technologijos 1 1 3

Socialinis ugdymas:

31. Istorija 2 2 6

32. Pilietiškumo pagrindai 1 1 3

33. Geografija 2 1 4

34. Ekonomika - 1 2


kultūra:

35. Dailė 1 1 3

36. Muzika 1 1 3

37. Technologijos 1,5 1 3,5

38. Kūno kultūra 2 2 6

21


Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31,5 31 93,5


tenkinti , mokymosi pagalbai teikti 1 4

Diferencijuotas mokymas (dalinimas į grupes):

40. Vokiečių k. 2

41. Lietuvių k.konsultacijos 1 3

42. Matematikos konsultacijos 1 2

Neformalusis švietimas 2 3 8

Bendras pamokų skaičius klasei 45 38 120

119. Mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, konsultacijoms,

skirtoms mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ir mokymo pasiekimams gerinti.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

120. Vidurinio ugdymo programa 2015-2016 mokslo metais įgyvendinama

vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis.Ugdymas organizuojamas

vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387, Mokymosi pagal formaliojo

švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo

tvarkos aprašu, gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19

metų mokiniams modelio aprašą.

121. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro

sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų

sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį

mokymąsi.

122. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą Gimnazija, atsižvelgdama į mokinių

pasirinkimus ir jų individualius ugdymo planus, modeliuoja jiems kokybišką vidurinio ugdymo

programos įgyvendinimą.

123. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama Gimnazijos ugdymo turinį pagal

Vidurinio ugdymo bendrąsias programas priėmė sprendimus:

123.1. dalykų bendrąsias programas skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius

pasirenkamas atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių

pasiekimus. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius;

123.2. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą;

123.3.siūlyti mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius

dalykus, dalykų modulius.

124. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir

ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas

mokinių ugdymo poreikiams tenkinti:

124.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;

124.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo

tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą);

124.3. rengti ir įgyvendinti projektus, brandos darbus.

22

125. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį, pažintinę veiklą integruojama Žmogaus saugos

ugdymo bendroji programa.

126. Ugdymo proceso dienos, skirtos pažintinei kultūrinei veiklai skiriamos karjeros

planavimo, kultūrinei veiklai, civilinės saugos mokymui.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

127. Dorinis ugdymas.

127.1. mokinys renkasi vieną dalyką – etiką dvejiems mokslo metams.

128. Lietuvių kalba ir literatūra.

128.1. išplėstiniu kursu mokoma ne daugiau kaip 25 mokinius;

128.2. Gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius

pasirenkamuosius dalyko modulius. Mokiniai iš Gimnazijoje siūlomų modulių programų renkasi

pagal polinkius ir interesus: kalbos vartojimo praktikos, viešojo kalbėjimo, šiuolaikinės literatūros,

kūrybinio rašymo. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių

poreikius;

128.3. siūloma mokiniams atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, konsultuoti mokinius.

129. Užsienio kalbos.

129.1. mokinių užsienio kalbos pasiekimai buvo patikrinti 2G klasėje centralizuotai

parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą

„KELTAS“). Organizuojant kalbos mokymosi grupes vadovautasi šio testo rezultatais. 3G-4G

klasėse mokoma trijų užsienio kalbų – anglų, rusų, prancūzų kalbų.

129.2. 3G-4G klasėse mokiniui pageidaujant ir Gimnazijai pritarus mokinys gali keisti

vieną iš dviejų kalbų ir pradėti mokytis naujos kalbos kaip trečiosios arba mokytis tris kalbas, t. y.

tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir pasirinkti mokytis trečiąją (naują) kalbą.

129.3. trečiosios užsienio kalbos bendroji programa 3G-4G klasėse pateikiama kursu,

orientuotu į A1 arba A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

129.4. mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie

atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, t.y. kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų

metmenis. Užsienio kalbos B2 kalbos mokėjimo lygis atitinka pagrindinį (B2.1) ir aukštesnįjį

(B2.2) pasiekimų lygį, o B1 kalbos mokėjimo lygis – patenkinamą pasiekimų lygį;

129.5. nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal

pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos)

yra:

129.5.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;

129.5.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;

129.5.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą.

129.6. užsienio kalbų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas.

Mokiniai iš Gimnazijoje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus.

Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių

poreikius, mokyklos specifiką. Gimnazijoje parengta užsienio kalbos modulio programa Verslo

kalba angliškai.

130. Socialiniai mokslai. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką,

etninę kultūrą .

131. Menai. Mokinys gali rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės,

muzikos.

132. Technologijos.

132.1. mokinys gali rinktis vienos iš technologijų programos krypčių: turizmo ir

mitybos; statybos ir medžio apdirbimo; taikomojo meno, amatų ir dizaino; tekstilės ir aprangos.

133. Kūno kultūra.

23

133.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą ir iš mokyklos siūlomų sporto šakų

pageidaujamą sportą šaką (krepšinį, futbolą, tinklinį , badmintoną).

133.2. kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. Vidurinio ugdymo programoje

kūno kultūros mokymas neintensyvinamas.

133.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros

ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 130.4, 130.5, 130.6 punktais.

134. Matematika. Organizuojant matematikos mokymą rekomenduojama:

134.1. plėsti mokiniui siūlomų rinktis matematikos modulių programų įvairovę:

„Logikos įvadas“, „Įrodymo metodai. Sekos“, „Funkcijos“;

134.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias

programas.

135. Informacinės technologijos: jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje

mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam

sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių

programos atitinka Informacinių technologijų Pagrindinio ugdymo bendrosios programos

Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų

modulių programas.

136. Gamtos mokslai: plėsti mokiniui siūlomų rinktis gamtos mokslų dalykų ar modulių

programų įvairovę (pvz., biotechnologijų, biofizikos, biochemijos ir pan.).

137. Sveikatos ugdymas. Gimnazija, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi

Sveikatos ugdymo bendrąja programa.

138. Ugdymas karjerai. Gimnazija, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi

Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu.

139. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir

per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo

būdais.

24

139.1. 3G-4G klasių ugdymo planas 2014-2015 m. m.

Klasės/mokinių skaičius 3G Iš viso 4G a,, 4Gb Iš viso Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P Dorinis ugdymas Etika 1 1 1 1 2 Lietuvių kalba 5 1 1 1 5 5 2 M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 1 1 2 Užsienio k. I Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 3 1 2 M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui 1 1 2 M Anglų kalbos gramatika 1 1 Užsienio k. II Prancūzų kalba 2 1 Rusų kalba 3 1 2 3 2 Socialiniai mokslai Istorija ir politologija 3 1 2 3 1 1 Geografija 2 1 2 1 1 P Verslo pradmenys 2 1 2 1

M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1 1 Matematika 4 1 3 5 1 1 M Pasiruoškime matematikos egzaminui 1 1 Informacinės technologijos 2 1 2 1 1

Biologija 3 1 2 3 1 1 1 1 Fizika ir astronomija 3 1 4 1 Chemija 3 1 3 1 1 1 Menai ir meninė raiška, technologijos Dailė 2 1 Muzika 2 1 2 1 Technologijos (vaikinams) 2 1 Kūno kultūra Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1 Sporto šaka ( Badmintonas) 2 1 2 1 Sporto šaka (Šokis) 2 1 2 1 Iš viso pamokų 13 24 9 7 5 5 2 15 3 4 29 10 14 5 1 12 10 12 2

Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus

Mobilios grupės 19 36 Neformalusis švietimas Viso: pamokų:

3 49

6 87

25


Klasės/mokinių skaičius 3G Iš viso 4G Iš viso

Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P

Dorinis ugdymas

Etika 1 1 1 1

Lietuvių kalba 6 1 6 1

Pasirenkamasis dalykas Braižyba 1 1

Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1

M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui

M Anglų kalbos gramatika 1 1

Užsienio k. II

Prancūzų kalba 1

Rusų kalba 3 1 3 1

Socialiniai mokslai

Istorija ir politologija 3 1 3 1

Geografija 2 1 2 1 1

P Verslo pradmenys 2 1 1

M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1

Matematika 4 1 5 1

M Pasiruoškime matematikos egzaminui 1 1


Biologija 3 1 3 1

Fizika ir astronomija 3 1 4 1

Chemija 3 1 3 1

Menai ir meninė raiška, technologijos

Dailė 2 1

Muzika 2 1 2 1

Technologijos (vaikinams)

Kūno kultūra

Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1

Sporto šaka ( Badmintonas) 2 1

Sporto šaka (Šokis) 2 1

Iš viso pamokų 15 25 7 7 6 3 2 8 30 8 5 7 4 3

Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus Mobilios grupės 18 19 Neformalusis švietimas Viso: pamokų:

3 50

3 49


26



Dorinis ugdymas

Etika 1 1 1 1



Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1



Užsienio k. II

Prancūzų kalba 1

Rusų kalba 3 1 3 1

Socialiniai mokslai





Matematika 4 1 5 1



Biologija 3 1 3 1


Chemija 3 1 3 1


Dailė 2 1

Muzika 2 1 2 1


Kūno kultūra




Iš viso pamokų 15 25 7 7 6 3 2 8 30 8 5 7 4 3


Mobilios grupės 18 19

Neformalusis švietimas Viso: pamokų:

3 50

3 49

27

V SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS


140. Gimnazija, rengdama ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam

specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo

pagalbą.

141. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja,

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į:

141.1. formaliojo švietimo programą;

141.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

141.3. specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, švietimo pagalbos specialistų,

Gimnazijos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų

rekomendacijas;

141.4. Gimnazijos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir

švietimo pagalbos lėšos).

142. Gimnazija, pritaikydama ugdymo planą mokinių reikmėms ir vadovaudamasi

bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų

savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu bendrųjų ugdymo planų 123, 124, 136 punktuose, gali:

142.1. keisti specialiųjų pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų)

skaičių per mokslo metus, atsižvelgdamos į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko

gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

142.2. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tos pačios ar skirtingų

klasių mokinių, kurių skaičių grupėje, pogrupyje nustato pati mokykla, atsižvelgdama į mokymo

lėšas, mokinio ugdymosi poreikius, turimas ir mokymo mokymo(si) sąlygas priemones.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

143. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir

pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus.

144. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą,

mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus

pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo

pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų

vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su Bendrosiose programose numatytais pasiekimų

lygiais.

145. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą

įforminimo susitariama mokykloje. Mokinio mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese

vertinami pažymiu 10 balų skalėje.

28

TREČIASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS

PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

146. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo

veiksmingumą.

147. Gimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia,

vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ir Gimnazijos

vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

148. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

148.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-

1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

148.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui;

148.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės

(5–8 mokiniai).

149. Specialioji pagalba:

149.1. teikiama, vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus

aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus

aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;

149.2. teikiama ugdymo proceso metu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ

IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR PRITAIKYTAS BENDROJO

UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS

150. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko arba individualizuoja mokytojas,

atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės

komisijos narių rekomendacijas.

______________________________

PRITARTA

Mokyklos tarybos posėdžio 2015-06-11d.

protokolo Nr. GT-5

TIKRINO

Kretingos rajono savivaldybės administracijos

švietimo skyriaus vyr. specialistė

Jolanta Jurgutienė

2015-08-

SUDERINTA

Kretingos rajono savivaldybės

administracijos direktorius

Virginijus Domarkas

2015-08-

PRIEDAI

Priedas Nr. 1.

PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS

1-4 klasės 2015 -2016 mokslo metai

Dalykai


1-4 1 2 3 4

24 22 20 22 Dorinis ugdymas (tikyba) 1(24) 1 (22) 1(19) 1(22) 4



Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 6 Matematika 4 5 5 4 18



Muzika 2 2 2 2 8


Šokis 1 - 1 1 3

Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 23 24 23 92

Valandos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams

tenkinti 1 1

Šokis 1 1



1-4 klasės 2016 -2017 mokslo metai

Dalykai


1-4 1 2 3 4

20 24 22 20 Dorinis ugdymas (tikyba) 1() 1 () 1() 1() 4



Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2/2 2 2/2 6/4 Matematika 4 5 5 4 18



Muzika 2 2 2 2 8


Šokis 1 - 1 1 3

Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 23 24 23 92

Valandos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams

tenkinti 1 1

Šokis 1 1



5-8 klasėms 2015-2016 mokslo metams

Eil. Nr. Dalykas



1. Dorinis ugdymas (tikyba) 1(10)

1(8)

1(10)

1(12) -

4 Dorinis ugdymas (etika) 1(15)

1(10)

1(13) 1(11)

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20

3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12

4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6





8. Fizika - - 1 2 3

9. Chemija - - - 2 2


Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 2 8

11. Pilietiškumo pagrindai - - - -

12. Geografija - 2 2 2 6

13. Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas,

kūno kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 4

15. Muzika 1 1 1 1 4

16. Technologijos 2 2 2 1 7

17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8

18. Šokis 1 - - - 1

19. Žmogaus sauga 1 - 1 2

Minimalus pamokų skaičius

mokiniui per savaitę

26 28 30 29 113

Pamokos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti, mokymosi

pagalbai teikti

1 1 1 3

20. Etnokultūra 1

21. Etnokultūra 1

22. Finansinis raštingumas 1



5-8 klasėms 2016-2017 mokslo metams

Eil. Nr. Dalykas



1. Dorinis ugdymas (tikyba) 1()

1()

1()

1() -

4 Dorinis ugdymas (etika) 1()

1()

1() 1()

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20

3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12

4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6





8. Fizika - - 1 2 3

9. Chemija - - - 2 2


Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 2 8

11. Pilietiškumo pagrindai - - - -

12. Geografija - 2 2 2 6

13. Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas,

kūno kultūra:

14. Dailė 1 1 1 1 4

15. Muzika 1 1 1 1 4

16. Technologijos 2 2/ 2 1 7

17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8

18. Šokis 1 - - - 1

19. Žmogaus sauga 1 - 1 2

Minimalus pamokų skaičius

mokiniui per savaitę

26 28 30 29 113

Pamokos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti, mokymosi

pagalbai teikti

1 1 1 3


21. Etnokultūra 1

22. Finansinis raštingumas 1



1G – 2G klasėms 2015 – 2016 mokslo metams

Eil.

Nr. Dalykas



1G (24) 2Ga(19) 2Gb( 20)

1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1(12)/1(12) 1(10)/1(9) 1(10)/1(10) 3

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 4 4 13

3. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 3 9

4. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 2 6

5. Matematika 3 4 4 11


6. Gamta ir žmogus - - - -

7. Biologija 2 1 1 5

8. Fizika 2 2 2 6

9. Chemija 2 2 2 6


Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 2 6

11. Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 3

12. Geografija 2 1 1 4

13. Ekonomika - 1 1 2


kultūra:

14. Dailė 1 1 1 3

15. Muzika 1 1 1 3

16. Technologijos 1,5 1 1 3,5

17. Kūno kultūra 2 2 2 6


Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31,5 31 31 93,5


tenkinti , mokymosi pagalbai teikti

1 4 5-

Diferencijuotas mokymas

(dalinimas į grupes):

19. Vokiečių k. 2 2

20. Lietuvių k. konsultacijos 1 1 3

21. Matematikos konsultacijos 1 1 2

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

22. Finansinis raštingumas 1 1

23. Lietuvių k.modulis 1 1 2

24. Matematikos modulis 1 1

25.

Neformalusis švietimas 2 3 3 8

Bendras pamokų skaičius klasei 45 38 37 120

1G – 2G klasėms 2016 – 2017 mokslo metams

Eil.

Nr. Dalykas



1G(23) 2G (24)

1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1(12)/1(1

1) 1(10)/1(9) 3

Kalbos:

2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 4 13

3. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 9

4. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 6

5. Matematika 3 4 11


6. Gamta ir žmogus - - -

7. Biologija 2 1 5

8. Fizika 2 2 6

9. Chemija 2 2 6

Informacinės technologijos 1 1 3

Socialinis ugdymas:

10. Istorija 2 2 6

11. Pilietiškumo pagrindai 1 1 3

12. Geografija 2 1 4

13. Ekonomika - 1 2

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:

14. Dailė 1 1 3

15. Muzika 1 1 3

16. Technologijos 1,5 1 3,5

17. Kūno kultūra 2 2 6


Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31,5 31 93,5

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ,

mokymosi pagalbai teikti

1 4

Diferencijuotas mokymas

(dalinimas į grupes):

19. Vokiečių k. 2

20. Lietuvių k. konsultacijos 1 3

21. Matematikos konsultacijos 1 2

Neformalusis švietimas 2 3 8

Bendras pamokų skaičius klasei 45 38 120

. 3G-4G klasių ugdymo planas 2014-2015 m. m.

Klasės/mokinių skaičius 3G Iš viso 4G a,, 4Gb Iš viso


Dorinis ugdymas

Etika 1 1 1 1 2

Lietuvių kalba 5 1 1 1 5 5 2

M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 1 1 2

Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 3 1 2

M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui 1 1 2


Užsienio k. II

Prancūzų kalba 2 1

Rusų kalba 3 1 2 3 2

Socialiniai mokslai

Istorija ir politologija 3 1 2 3 1 1


P Verslo pradmenys 2 1 2 1

M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1 1

Matematika 4 1 3 5 1 1


Informacinės technologijos 2 1 2 1 1

Biologija 3 1 2 3 1 1 1 1


Chemija 3 1 3 1 1 1


Dailė 2 1

Muzika 2 1 2 1

Technologijos (vaikinams) 2 1

Kūno kultūra


Sporto šaka ( Badmintonas) 2 1 2 1

Sporto šaka (Šokis) 2 1 2 1

Iš viso pamokų 13 24 9 7 5 5 2 15 3 4 29 10 14 5 1 12 10 12 2



Neformalusis švietimas

Viso: pamokų:

3

49

6

87

. 3G-4G klasių ugdymo planas 2015-2016 m. m.



Dorinis ugdymas

Etika 1 1 1 1



Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1



Užsienio k. II

Prancūzų kalba 1

Rusų kalba 3 1 3 1

Socialiniai mokslai





Matematika 4 1 5 1



Biologija 3 1 3 1


Chemija 3 1 3 1


Dailė 2 1

Muzika 2 1 2 1


Kūno kultūra




Iš viso pamokų 15 25 7 7 6 3 2 8 30 8 5 7 4 3




3 50

3 49

3G-4G klasių ugdymo planas 2016-2017 m. m.



Dorinis ugdymas

Etika 1 1 1 1



Užsienio k. I

Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1



Užsienio k. II

Prancūzų kalba 1

Rusų kalba 3 1 3 1

Socialiniai mokslai





Matematika 4 1 5 1



Biologija 3 1 3 1


Chemija 3 1 3 1


Dailė 2 1

Muzika 2 1 2 1


Kūno kultūra




Iš viso pamokų 15 25 7 7 6 3 2 8 30 8 5 7 4 3




3 50

3 49

Priedas Nr.2

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMO NUOSTATOS


1.Pradinio ugdymo programoje žmogaus sauga – civilinė sauga, priešgaisrinė sauga,

saugus eismas- integruojama į kitus Bendrosios programos dalykus.

2.Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.

3.Prevencinės ir kitos programos bei mokyklos vykdomi projektai integruojami į

ugdymo turinį.Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas integruoja

į mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę bei klasės

vadovo veiklą.

Programos ir projektai Dalykai, veiklos

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių

medžiagų vartojimo prevencijos programa

Neformalusis švietimas, 5- 8, 1G-4G kl.: chemija,

gamta ir žmogus, biologija, kūno kultūra, dorinis

ugdymas;

1-4 kl.: žmogaus sauga, pasaulio pažinimas, klasės

vadovo veikla

Profesinio informavimo ir konsultavimo

programa

5-8, 1G- 4G klasių visi dalykai, neformalusis

švietimas, klasės vadovo veikla, pažintinė veikla

Socializacijos programa „Sniego gniūžtė“ 5-8, 1G-4G klasių vadovų veikla, neformalusis

švietimas

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo

programa

1-8, 1G-4G klasių biologija, technologijos,

žmogaus sauga, klasės vadovo, popamokinė

veikla, dorinis ugdymas

Žmogaus saugos 1G klasėje integravimas

Eil.

Nr.

Temos pavadinimas Valandų

skaičius

Dalykai Pastabos

1. Psichologinis pasirengimas

grėsmėms ir pavojams

3 Klasės vadovo

veikla,pilietinis ugdymas

2. Saugi elgsena buityje ir

gamtoje

3 Klasės vadovo veikla,

technologijos

3. Saugi elgsena

eismo aplinkoje

2 Pažintinė veikla,

Kūno kultūra

4. Saugi elgsena estremaliose

situacijose

5 Fizika, chemija

5. Pirmoji pagalba 4 Netradicinis ugdymas,

biologija

____________________________

Priedas Nr.3

PASIRENKAMŲJŲ DALYKŲ IR MODULIŲ PASIŪLA

1.Gimnazija siūlė mokiniams rinktis šiuos pasirenkamuosius dalykus

Eil.

Nr. Dalyko pavadinimas Klasės

1 Žemaičių kalba 6,1G

2 Finansinis raštingumas 1G

3 Ekonomika 3G,4G

4 Braižyba 3G,4G

5 Informacinės technologijos 3G,4G

2. Gimnazija siūlė mokiniams rinktis šiuos dalykų modulius

Eil.

Nr. Modulio pavadinimas Klasės


2. Sportiniai šokiai 3G,4G

3. Biologijos konsultacijos 4G

4. Chemijos konsultacijos 4G

5. Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas 1G

6. Matematikos konsultacijos 4G

7. Matematikos konsultacijos 2G

8. Samprotaujamojo teksto kūrimas 2G

9. Lietuvių kalbos teksto kūrimas 3G

10. Verslo kalba angliškai 3G

11. Istorinių šaltinių ir dokumentų analizė 3G

12. Lietuvių kalbos gramatinių sistemų kartojimas 4G

13. Kompleksiniai skaičiai 4G

14. Verslo anglų kalba 4G

15. Ekonominė geografija 4G

___________________________________

Priedas Nr.4

PAŽINTINĖS IR KULTŪRINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

2015-2016 MOKSLO METAIS

1-4 klasėse – 10 dienų

Dienų

skaičius Data Veikla

1 2015-09-01 Mokslo ir žinių diena.Atostogų įspūdžiai,susipažinimas

1 2015-10-02 Piešimas ant asfalto Mokytojo dienai

1 2015-10-23 Rudenėlio šventė

1 2015-09,10 Pažintinės kelionės po Vydmantus, Palangos, Kretingos

kraštą

1 2015-12-22,23 Kalėdiniai renginiai

1 2016-03-16 Knygos ir skaitymo diena

1 2016-04-22 Sveikatingumo-sporto diena

2 2016-05-25-29 Pažintinės kelionės, išvykos

1 Gimnazijos poreikiams

5-8, 1G, 2G, 3G klasėse - 5 dienos

Dienų


1 2015-09-01 Mokslo ir žinių diena

1 2015-10-12-23 Veikla, susijusi su karjeros planavimu, žmogaus sauga

1 2015-12-21-23 Kalėdiniai renginiai

1 2016-04-18-22 Socialinė – pilietinė veikla

1 2016-06 Ekskursijos, išvykos po Lietuvą

4G klasėje – 3 dienos

Dienų


1 2015-09-01 Mokslo ir žinių diena

1 2015-12-21-23 Kalėdiniai renginiai

1 2016-03-14-18 Civilinės saugos ir prišgaisrinės saugos mokymai

__________________________

Priedas Nr.5

SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS

ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja

socialinės-pilietinės veiklos organizavimą pagrindinio ugdymo klasių mokiniams Vydmantų

gimnazijoje.

2. Socialinė-pilietinė veikla yra privaloma bendrojo pagrindinio ugdymo dalis. Ji

vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei praktinei

veiklai metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, gimnazijos bendruomenės

projektais, vietos bendruomene, kultūrinėmis bei socializacijos programomis ir yra įtraukiama į

gimnazijos veiklos planą.

3.Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą, atsižvelgiama į mokinių amžiaus tarpsnių

ypatumus.

II. SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

4. Socialinei–pilietinei veiklai organizuoti ir koordinuoti gimnazijos direktoriaus

įsakymu mokslo metams sudaroma darbo grupė ( toliau- Grupė) iš iniciatyvių mokytojų.

5. Grupė numato pagrindines socialinės-pilietinės veiklos kryptis mokslo metams

(darbinė, ekologinė, projektinė ir kitokia ) atsižvelgdama į gimnazijos vykdomus projektus ir vietos

bendruomenės poreikius.

6. Grupė, bendradarbiaudama su klasių vadovais, iki rugsėjo 15 dienos parengia ir

pateikia gimnazijos direktoriui tvirtinti socialinės-pilietinės veiklos atlikimo plano projektą,

kuriame numatomas veiklos turinys, skiriamos valandos, atlikimo data, proceso ir rezultatų

įvertinimas,atsakingi asmenys (klasių vadovai, mokytojai, mokiniai ).

7. Už socialinės-pilietinės veiklos organizavimą atsakingas klasės vadovas, jis veda

socialinės-pilietinės veiklos atlikimo apskaitą dienyne.

8.Socialinės-pilietinės veiklos dienų ir valandų kiekį mokiniams kiekvienais mokslo

metais nustato gimnazijos taryba.

9. Siūlomos socialinės veiklos kryptys

9.1. Gimnazijos teritorijos priežiūra;

9.2. Kabinetų, kitų gimnazijos patalpų prižiūra;

9.3. Scenografijų ruošimas, salės apipavidalinimas;

9.4. Gimnazijos inventoriaus smulkus remontas;

9.5. Gimnazijos gėlynų, želdinių priežiūra;

9.6. Gimnazijos parkelio tvarkymas;

9.7. Dalyvavimas projektuose (Snaigė, Sniego gniūžtė ir kituose );

9.8. Dalyvavimas savivaldos veikloje;

9.9. Kultūrinių renginių organizavimas;

9.10. Gerumo ir labdaros akcijų organizavimas;

9.11. Pagalba draugui, turinčim mokymosi sunkumų;

9.12. Darbas gimnazijos bibliotekoje;

9.13. Dalyvavimas Vydmantų bendruomenės organizuojamuose renginiuose;

9.14. Dalyvavimas koncertinėse programose.

______________________________

Priedas Nr. 6

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO

TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau Tvarka) parengta

vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr .ISAK-256 patvirtinta

„Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata", 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-

2433 patvirtintomis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2011 m. vasario 21

d. įsakymu Nr. V-269 patvirtintomis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2011 m. kovo

17 d. Nr. XI-1281 Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo Pakeitimo Įstatymu, 2011-2013 metų

pradinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, 2011 m. birželio 7 d. švietimo ir mokslo

ministro įsakymu Nr.V-1016 patvirtintais 2013-2015metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendraisiais ugdymo planais.

2. Tvarka remiamasi rengiant ir atnaujinant gimnazijos vertinimo dokumentus.

3. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir

nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo

informacijos analizė, informavimas.

4. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas - nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus

kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas - vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas - paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija - įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie

mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,

nuostatas).

Vertinimo validumas - vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas);

vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

Vertinimo kriterijai- išsilavinimo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų

vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai, atitinkantys IS.

Kontrolinis darbas - ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,

kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip

mokiniai išmoko tam tikrą dalyko programos dalį.

Vertinimo tipai ( klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

Diagnostinis vertinimas - vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio

mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kurio metu

siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo

galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis

vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro

galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas - vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą,

modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Kriterinis vertinimas - vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri kriterijai (pvz.,

standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

Formalusis vertinimas - vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys,

numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas

fiksuojamas.

Neformalusis vertinimas - vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant

nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta

forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).

Kaupiamasis vertinimas - tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir

pasiekimus kaupimas.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Vertinimo tikslai:

5.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.

5.2. Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.

5.3. Nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

6. Vertinimo uždaviniai:

6.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti

savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.

6.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir

spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.

6.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi,

stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.

6.4. Nustatyti gimnazijai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti

mokiniams pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

7. Vertinimo nuostatos:

7.1. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių, psichologiniais ypatumais, individualiais

mokinio poreikiais.

7.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų

taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji

gebėjimai.

8. Vertinimo principai:

8.1. Tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);

8.2. Atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko,

aiškūs vertinimo kriterijai);

8.3. Objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi

standartais);

8.4. Informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką

mokinys jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas ištaisyti).

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

9. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.

10. Metodinėse grupėse aptariamos, suderinamos ir aprobuojamos dalyko vertinimo

tvarkos, sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar mokymosi pakopas.

11. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus suderina

ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus. 12. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas programas, ilgalaikiuose planuose arba

kitoje pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas.

13. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo

laikas gali būti koreguojami.

V. VERTINIMAS MOKANT

14. Pradinio ugdymo programos mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

15. Adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokiniams nerašomi nepatenkinami pažymiai.

16. 5-8, 1G-4G kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema:

10-puikiai, 9-labai gerai, 8- gerai, 7- pakankamai gerai, 6-patenkinamai, 5-pakankamai

patenkinamai, 4- silpnai, 3- blogai, 2-labai blogai, 1-nieko neatsakė, neatliko užduoties.

17. Mokinių pasiekimų mokantis dailės, muzikos, kūno kultūros, technologijų,

pilietiškumo pagrindų, dorinio ugdymo, žmogaus saugos, pasirenkamųjų dalykų ir modulių

vertinimas:

17.1. Muzika, dailė, kūno kultūra, technologijos, pilietiškumo pagrindai 5-8, 1G-4G kl.

vertinami pažymiais;

17.2. Dorinis ugdymas 5,6,7 kl. vertinamas pažymiais, kitose klasėse - ,,įsk.’’;

17.3. Pasirenkamųjų dalykų moduliai, mokomųjų dalykų moduliai 5-8, 1G-2G kl.

vertinami ,,įsk.“;

17.4. Pasirenkamųjų dalykų moduliai, sporto šaka 3G-4G kl. vertinami pažymiais;

17.4. Žmogaus sauga 5,8 kl. vertinama ,,įsk.“

18. Specialiosios medicininės grupės mokinių kūno kultūros pasiekimai pažymiais

nevertinami, įvertinimai dienyne žymimi „įsk.“ arba „neįsk“.

19. Mokiniui, pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar

metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl“.

20 Integruotai ugdomų bendrojo lavinimo klasėse mokinių, turinčių specialiųjų

ugdymosi poreikių, vertinimas individualizuojamas.

21. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų

mokymosi eigos stebėjimu.

21.1. Pirmos dvi rugsėjo mėnesio savaitės skiriamos adaptacijai, taikomas

formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas.

21.2.Kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius, kurių negali būti daugiau kaip

vienas trečdalis visų per pusmetį gautų pažymių.

22. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal IS ir BP

reikalavimus, baigiamųjų klasių mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo instrukcijas,

mokytojo individualią vertinimo metodiką.

23. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį,

rekomenduojama rašyti atsiskaitomąjį darbą.

24. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas.

24.1. Kontrolinis darbas skiriamas baigiant didesnę temą. Jis gali trukti 30-90 minučių.

Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto. Rekomenduojama sudarant kontrolinio

darbo užduotis laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas

mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.

24.2. Savarankiškas darbas gali trukti iki 30 minučių. Mokiniai gali naudotis mokytojo

nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiško darbo tikslas - sužinoti, kaip mokinys geba

pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

24.3. Apklausos raštu ar žodžiu tikslas - greitas mokinio ar klasės žinių patikrinimas.

Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas,

testas, diktantas.

24.4. Laboratoriniai (praktiniai) darbai ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės

žinios pritaikomos praktiškai. Paprastai visi klasės mokiniai atlieka tą patį darbą su vienodais

prietaisais. Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą

(išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas).

24.5. Kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai, tai fiksuodami

elektroniniame dienyne.

24.6. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

Mokiniams turi būti aišku, ką jie turi mokėti, ką pasiekti ir kaip bus vertinama. Prieš vykdant

kontrolinį darbą, skiriamas laikas išeitai medžiagai kartoti, įtvirtinti.

24.7. Kontrolinio darbo užduotys sudaromos parenkant įvairaus sunkumo užduotis, kad

kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti teigiamą įvertinimą.

Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad jose būtų nurodytas kiekvienos užduoties ar klausimo

įvertinimas balais.

24.8. Mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.

Kontroliniams darbams rekomenduojama skirti darbingiausias savaitės dienas ir laiką - antrą, trečią

pamokas antradieniais ir trečiadieniais. Nerekomenduojama kontrolinių darbų rašyti pirmadieniais

ir penktadieniais.

24.9. Rugsėjo mėnesį 5 klasės mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais, o

mokinių ugdymo(si) pasiekimų aiškinimui taikomi individualūs mokinių pažinimo metodai.

24.10. Kontroliniai darbai ištaisomi per dvi savaites, jų rezultatai surašomi į dienyną.

Gavęs nepatenkinamą/netenkinantį įvertinimą mokinys gali kreiptis į mokytoją dėl pakartotino

kontrolinio darbo rašymo. Kontrolinį darbą, pageidaujant mokiniams, privaloma perrašyti, jei

daugiau kaip 50% mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą. Pirmojo kontrolinio darbo

rezultatų neįrašyti.

24.11. Kontrolinių darbų rezultatai aptariami klasėje, numatomi būdai mokymosi

spragoms šalinti.

24.12. Paskutinę pusmečio savaitę kontroliniai darbai neorganizuojami.

24.13. Mokiniai, nerašę kontrolinio darbo, praleidę pamokas, atsiskaito sutartu, patogiu

mokytojui ir mokiniui laiku, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Įvertinimas fiksuojamas

atsiskaitymo dieną. Jei mokinys neatsiskaito, įrašomas „1".

25. Įskaitiniai darbai rašomi 3G-4G kl. vieną kartą per pusmetį. Darbai recenzuojami,

nurodant, kas padaryta gerai, kas blogai, ko dar reikia pasimokyti.

26. Pusmečio, metinis rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal

aritmetinį vidurkį. Teigiamas metinis įvertinimas negali būti, jeigu yra neigiamas II pusmečio

įvertinimas.

27. Gimnazijos Tarybai pritarus gali būti organizuojami pasitikrinamieji kontroliniai

darbai, bandomieji egzaminai, infotestai mokymosi pasiekimams įvertinti. Pasitikrinamųjų

kontrolinių darbų, infotestų vykdymo tvarkaraštis sudaromas ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki jų

vykdymo pradžios. Bandomųjų egzaminų vykdymo trukmė 2-3 val.

VI. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS. VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ

28. 1-4 klasių mokinių pasiekimai fiksuojami atitinkamose dienynų skiltyse įrašant

mokinio pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal

pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje

29. Adaptaciniu laikotarpiu (I mėnesį) 5 klasės mokiniams nerašomi pažymiai.

30. 5 klasės (po adaptacinio laikotarpio) -8, 1G-4G klasės mokinių kontrolinės užduotys,

savarankiški, projektiniai, kūrybiniai, laboratoriniai ir kt. darbai, kai mokiniai parodo IS numatomas

žinias, supratimą ir gebėjimus, vertinami pažymiu, kuris įrašomas į dienyną. Kaupiamojo vertinimo

fiksavimo formą dalykų mokytojai aptaria metodinėse grupėse, numato individualiose vertinimo

metodikose.

31. 5 -ų klasių mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatai aptariami po adaptacinio

periodo, dalyvaujant klasių vadovams ir dalykų mokytojams.

32. Mokinių žinios vertinamos pagal tokią schemą:

32.1 Mokslo metai besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo

programą, skirstomi pusmečiais (Jeigu mokytojų taryba nenuspręs kitaip).

32.2. Per pusmetį rekomenduojamas pažymių skaičius:

32.2.1. Jeigu per savaitę dalykui skirta 1 savaitinė valanda, mokinio žinios vertinamos

ne mažiau kaip 3 pažymiais.

32.2.2.Jeigu 2 savaitinės valandos, ne mažiau kaip 4 pažymiais.

32.2.3. Jeigu 3 savaitinės valandos ,ne mažiau kaip 5 pažymiais.

32.2.4. Jeigu 4-5 savaitinės valandos ,ne mažiau kaip 7 pažymiais.

33. Pusmečių ir metiniai mokinių įvertinimai fiksuojami pažangumo suvestinėse.

34. Mokinių pasiekimai kas mėnesį aptariami klasės susirinkime (atsakingas klasės

vadovas).

35. Ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus organizuojamas mokinių pasiekimų

aptarimas su visais klasėje dėstančiais mokytojais (atsakingas klasės vadovas).

36. Mokymosi pasiekimai nuolat stebimi ir, esant reikalui, aptariami Vaiko gerovės

komisijoje, klasės vadovų, dalyko mokytojų, tėvų, mokyklos vadovų pasitarimuose.

37. Metodinėse grupėse analizuojami pasitikrinamųjų kontrolinių darbų, infotestų,

bandomųjų egzaminų, egzaminų, įskaitų, pusmečių ir metiniai rezultatai. Priimami sprendimai dėl

ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių

panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

VII. INFORMAVIMAS

38. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos

pradžioje ir konkrečius mokymosi uždavinius, užduotis, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką.

Klasių, kabinetų skelbimų lentoje informuojama apie taikomą dalyko vertinimo metodiką.

39. Apie mokymosi pasiekimus tėvai informuojami elektroniniame dienyne.

39.1. Atsiradus mokymosi problemoms, tėvai informuojami įvairiais būdais: lankantis

namuose, skambinant, rašant laiškus, komentarus elektroniniame dienyne

39.2. Klasių vadovai ne rečiau kaip kartą per pusmetį informuoja tėvus apie mokinių

daromą pažangą ir pasiekimus.

39.3. Klasių vadovai ne rečiau kaip 1 kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus,

esant reikalui kviečia į juos dalykų mokytojus.

PRITARTA

Gimnazijos metodinės tarybos posėdyje

protokolo Nr.1

2015-06-05

Priedas Nr.7

Vydmantų gimnazijos

klasės mokinio(ės)

_________

(Vardas , pavardė)

INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS

_____________________________________M.M.

Dalykai Bendrasis

(B)

Išplėstinis

(A) Kursas

3G

klasėje Kursas

4G

klasėje

Tikyba

1

2 -

Etika 2 -

Lietuvių kalba ( gimtoji ) 8 10

Anglų k. (I užs. k.)

1

6 (B2)

Rusų k. ( II užs.k.) 6 ( B1)

Prancūzų k. (II užs. k.) 6 (B1)

Istorija

1

4 6

Geografija 4 6

Integruotas soc.m.kursas 4 -

Matematika 6 9

Biologija

1

4 6

Fizika ir astronomija 4 7

Integruotas gamtos m. k 4 -

Chemija 4 6

Dailė 1

4 6

Muzika 4 6

Technologijos

1

Turizmas ir mityba 4 6

Taikomasis menas, amatai 4 6

Integruotas menų ir techn.k 4 6

Bendroji kūno kultūra 4 8

Krepšinis 2 -

Sportiniai šokiai 2 -

Badmintonas 2 -

Tinklinis 2 -

Mokinys (-ė)

...................................................... .......................................

( v. pavardė) ( parašas)

Tėvai ( globėjai, rūpintojai)

...................................................... .......................................

( v. pavardė) ( parašas)

Dalykai Bendrasis

(B)

Išplėstinis

(A) Kursas

3

klasėje Kursas

4

klasėje

Pasirenkamieji dalykai

Ekonomika 4 -

Etnokultūra 2 -

Braižyba 2 -

Teisės pagrindai 2 -

Informacinės technologijos 2 4

Dalykų moduliai

„Matematikos rinktiniai

uždaviniai“ 2 -

Lietuvių k. „Teksto kūrimas“ 2 -

Lietuvių k. rašyba ir skyryba 2

Politologija 2

„Civilizacijų kultūra“ 2 -

„Šiuolaikinė rusų literatūra“ 2 -

„ Šnekamoji anglų kalba “ 2 -

„Kompleksiniai fizikos uždaviniai“ 2 -

„Įdomioji biologija“ 2 -

Projektinis darbas

Iš viso pamokų

Iš viso dalykų

Priedas Nr.8

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMO NUOSTATOS


1.Pradinio ugdymo programoje žmogaus sauga – civilinė sauga, priešgaisrinė sauga,

saugus eismas- integruojama į kitus Bendrosios programos dalykus.

2.Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.

3.Prevencinės ir kitos programos bei mokyklos vykdomi projektai integruojami į

ugdymo turinį.Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas integruoja

į mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę bei klasės

vadovo veiklą.

Programos ir projektai Dalykai, veiklos

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių

medžiagų vartojimo prevencijos programa

Neformalusis švietimas, 9,10,11,12 kl.: chemija,

biologija, kūno kultūra, dorinis ugdymas;

1-4 kl.: žmogaus sauga, pasaulio pažinimas,

klasės vadovo veikla

Profesinio informavimo ir konsultavimo

programa

5-8, 9-12 klasių visi dalykai, neformalusis

švietimas, klasės vadovo veikla, pažintinė veikla

Socializacijos programa „Sniego gniūžtė“ 5-12 klasių vadovų veikla, neformalusis

švietimas

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa

1-12 klasių biologija, technologijos, žmogaus

sauga, klasės vadovo, popamokinė veikla,

dorinis ugdymas

_____________________________

Priedas Nr.9

BENDRADARBIAVIMO SU MOKINIŲ TĖVAIS, GLOBĖJAIS

IR JŲ INFORMAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tvarka parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymu, Vydmantų

gimnazijos Nuostatais , Veiklos programa .

2. Tvarka reglamentuoja gimnazijos bendradarbiavimo ir bendravimo su mokinių

tėvais formas, būdus, informacijos perteikimą ir sistemingo grįžtamojo ryšio gavimą.

3. Tvarka suderinama gimnazijos mokytojų tarybos posėdyje ir tvirtinama gimnazijos

direktoriaus įsakymu.

4. Bendradarbiaujant su tėvais ar globėjais vadovaujamasi demokratiškumo (tėvai

visada priimami ir išklausomi), atvirumo (jiems suteikiama išsami informacija apie jų vaiką,

prieinama informacija apie visos gimnazijos bendruomenės veiklą), sistemiškumo (darbas su tėvais

ar globėjais yra nuoseklus ir planingas, tėvai laiku informuojami apie vaiko mokymąsi, lankomumą,

elgesį), lankstumo (pagal galimybes gimnazija atsižvelgia į tėvų pageidavimus, su tėvais tariamasi

dėl problemų sprendimo būdų) principais.

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Tikslas – stiprinti bendradarbiavimo ryšius ir vienyti mokinių, jų tėvų, mokytojų

bendras pastangas siekiant kiekvieno vaiko aukštesnės ugdymosi kokybės bei socialinių įgūdžių

lavinimo.

6. Uždaviniai:

6.1. Kurti veiksmingą tėvų informavimo sistemą gimnazijoje;

6.2. Aktyvinti tėvų dalyvavimo gimnazijos savivaldoje veiklą;

6.3. Vykdyti tėvų švietimą, skatinti tėvus domėtis gimnazijos veikla, juos įtraukti į

vykdomą veiklą.

III. BENDRAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO ORGANIZAVIMAS

7. Vydmantų gimnazija informaciją tėvams teikia:

7.1. Elektroniniame dienyne;

7.2. Informojant elektroniniu paštu, laišku ar telefonu;

7.3. Interneto svetainėje www.Vydmantugimnazija.lt;

7.4. Bendrame gimnazijos tėvų susirinkime (2 kartus per mokslo metus). Juos

organizuoja gimnazijos administracija (rugsėjo- spalio mėn. ir kovo- balandžio mėn.) susirinkimų

turinį planuoja atsižvelgdama į gimnazijos veikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir iškilusias

problemas. Esant reikalui administracija gali šaukti neeilinį bendrą gimnazijos tėvų susirinkimą.

Administracija papildomai organizuoja tėvų susirinkimus 4G kl. - dėl supažindinimo su brandos

egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka ir 3G kl. – dėl supažindinimo su PUPP ir vidurinio

ugdymo programa;

7.5. Klasių tėvų susirinkimai. Klasių vadovai organizuoja teminius mokinių tėvų

susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per pusmetį. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo

mėnesį, jame tėvai supažindinami su gimnazijos bendraisiais reikalavimais, mokinių tvarkos ir

elgesio taisyklėmis, mokinių pažangos ir vertinimo tvarka, aptariami svarbiausi klausimai ir

planuojamos veiklos. Klasės vadovas į susirinkimus gali pakviesti dalykų mokytojus, gimnazijos

specialistus ir administraciją. Klasių vadovų, kitų mokytojų susirinkimai su mokinių tėvais

(globėjais) gali būti rengiami pagal poreikį;

7.6. Informaciją apie bendrus gimnazijos tėvų susirinkimus ar klasės mokinių tėvų

susirinkimus tėvams pateikia klasės vadovas ir surenka pilną informaciją apie tėvų ar globėjų

dalyvavimą susirinkime (informaciją fiksuoja apskaitos lape);

7.7. Atvirų durų dienos tėvams (sudaroma visos dienos dienotvarkė- lankymasis

pamokose, neformalaus ugdymo užsiėmimuose, susitikimas su gimnazijos administracija ir

specialistais, apžiūrimi kabinetai, parodos, rengiami tėvų pusryčiai ir kt.);

7.8. Pedagoginės konsultacinės valandos tėvams ( pagal parengtą reguliarų mokytojų ir

tėvų susitikimų tvarkaraštį). Pokalbyje kartu gali dalyvauti ir mokinys;

8. Tėvų dalyvavimas gimnazijos savivaldoje:

8.1. Šventės tėvams (Padėkos diena, Mamyčių šventė, Šeimos dienos šventė);

8.2. Tėvų pagalba organizuojant ekskursijas, edukacines išvykas, žygius;

8.3. Apskrito stalo „Valanda su direktore“ organizavimas (pagal parengtą grafiką klasių

tėvų komitetų atstovai susitinka su direktore ir aptaria svarbiausius mokinių ugdymo (si)

klausimus, iškelia problemas, siūlo sprendimo būdus);

8.4. Gimnazijos tėvų komiteto susirinkimai (ne mažiau kaip 3 per metus). Sprendžia

problemas susijusias su tėvų švietimu, jų atsakomybe už vaikų priežiūrą ir auklėjimą, aptaria

klausimus susijusius su mokinių elgesiu, jų saugumo užtikrinimu, ugdymu ir ugdymosi sąlygų

gerinimu.

8.5. Vykdomos tėvų apklausos tikslu sužinoti tėvų nuomonę apie vaiko ugdymą (si),

atlikti ir analizuoti ugdymo rezultatus , jų kokybės gerinimą, išsiaiškinti aplinkos poveikio daromą

įtaką vaiko asmenybės raidai ir adaptacijai.

9. Vykdomas tėvų švietimas:

9.1. Organizuojamos paskaitos aktualiais vaikų ugdymo ir tėvų pedagoginio švietimo

klausimais (paskaitų ciklus organizuoja socialinis pedagogas, vaiko gerovės komisija, specialusis

pedagogas, bendruomenės slaugytoja).

9.2. Rengiamos atmintinės tėvams apie vaikų ugdymą ir auklėjimą (organizuoja

socialinis pedagogas, vaiko gerovės komisija, specialusis pedagogas, bendruomenės slaugytoja).

9.3. Teikiamos specialistų konsultacijos tėvams.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Gimnazija, tėvai ir vaikas pasirašo vaiko priėmimo į mokyklą sutartį, kurioje

nurodomi visų šalių bendri susitarimai ir įsipareigojimai dėl vaiko mokymo ir mokymosi.

11. Bendradarbiavimo su mokinių tėvais, globėjais ir jų informavimo tvarkos aprašas

leis tobulinti gimnazijos ugdymo proceso organizavimą, sudarys sąlygas gimnazijos veiklos

pozityviai kaitai - saugioje aplinkoje kiekvienam mokiniui siekti pažangos ir savirealizacijos pagal

gebėjimus ir polinkius.

______________________

Priedas Nr.10

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PASIŪLA

2015-2016 M.M.

1-4 KLASĖS (8 val.)

Mažasis futbolas 2 val. Vaidas Mackevičius

Badmintono ABC 1 val. Vaidas Mackevičius

Mišrus ansamblis 2 val. Inga Kutelienė

Judrieji žaidimai 1 val. Romualdas Mažionis

Dailės būrelis 1 val. Rasa Kaunė

Dramos būrelis 1 val. Erika Beinoravičienė

VISO: 8 VAL.

5-8 KLASĖS (8 VAL.)

Tinklinis 1 val. Romualdas Mažionis

Jaunųjų matematikų

programuotojų

1 val. Vaidas Mackevičius

Jaunųjų matematikų

programuotojų

0,5 val. Rasa Griškevičienė

Šokių studija 3 val. Vilma Petrošienė

Tautodailės būrelis 1 val. Sigutė Latakaitė

Dramos 1 val. Danutė Dunauskaitė

Judrieji žaidimai 0,5 val. Romualdas Mažionis

VISO: 8 VAL.

1-2 G KLASĖS (7 VAL.)

Mišrus ansamblis 2 val. Inga Kutelienė

Šokių studija 2 val. Vilma Petrošienė

Krepšinis 2 val. Romualdas Mažionis

Krašto ainiai 1 val. Birutė Trakimienė

VISO: 7 VAL.

3-4 G KLASĖS(6 VAL.)

„Sprigtas“ – žurnalistų

b.

2 val. Leonida Jonušienė

Istorijos pėdomis 1 val. Darius Petreikis

„Bendraamžių klubas“ 2 val. Irena Grabienė

Virtualus dizainas 1 val Grikštaitė Ramunė

VISO: 6 VAL.

IŠ VISO: 29 VAL.

.

_______________________

Priedas Nr.11

KLASIŲ DALIJIMAS Į GRUPES IR PARALELIŲ BEI GRETIMŲ KLASIŲ JUNGIMAS 2014-2015 M.M.

DORINIS UGDYMAS

Klasė Mokinių

skaičius

Iš jų mokysis Savaitinių pamokų skaičius Papildomų

pamokų

skaičius Tikybos Etikos Tikybai Etikai

5 24 12 12 1 1 1

6 17 9 8 1 1 1 7 23 10 13 1 1 1

8 23 13 10

1 1 1

Iš viso: 4

1G 24 12 12 1 1 1

2Ga 19 10 9 1 1 1 2Gb 20 10 10 1 1 1

Iš viso: 3

TECHNOLOGIJOS

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Klasė Mokinių

skaičius

Iš jų: Savaitinių pamokų skaičius pagal ugdymo

planą

Papildomų

pamokų

skaičius

I gr. II gr. Klasei I gr. II gr.

5 24 10 14 4 2 2 2 6 17 10 7 4 2 2 2

7 23 12 11

4 2 2 2

8 24 12 12 2 1 1 1

Iš viso: 7

1G 24 12 12 3

1,5 1,5 1,5

2Ga 19 13 13 3 1 1 2Gb 20 13 1 1

Iš viso: 2,5

Klasė Mokinių

skaičius

Iš jų Savaitinių pamokų skaičius pagal

ugdymo planą

Papildomų

pamokų

skaičius Mokinių sk. Igr. Mokinių sk. II gr. Klasei I gr. II gr.

5 24 12 12 2 1 1 1

6 17 9 8 2 1 1 1

7 23 12 11 2 1 1 1

Iš viso: 3

1G 24 12 12 2

1 1 1 2Ga 19 13 13 3 1 1

2Gb 20 13 1 1

Iš viso:

2

UŽSIENIO KALBOS

___________________

Kla

sė

Mo

kin

ių

ska

ičiu

s

Pirmoji užsienio kalba

Pa

pil

do

m

ų p

am

ok

ų

sk.

Antroji užsienio kalba

Pa

pil

d.

pa

mo

kų

sk.

Pra

ncū

zų k

.

Pa

mo

k

ų

ska

ičiu

s

An

glų

k.

Pa

mo

k

ų

ska

ičiu

s

Pra

ncū

zų k

.

Pa

mo

k

ų s

k.

An

glų

k.

Pa

mo

k

ų s

k.

Ru

sų k

.

Pa

mo

k

ų s

k.

2 22 - - 11/11 4 2

4 22 - - 11/11 4 2

Iš viso: 4

5 24 12/12 6 3

7 23 11/12 6 3 11/12 4 2

8 23 12/11 6 3 12/11 4 2

Iš viso: 9 4

1G 24 - 12/12 6 3 - - - - 12/12 4 2

Iš viso: 3 2

kretingos r. vydmantŲ gimnazijos 2016 ir 2016-2017 …isak-2433 (toliau – pagrindinio ugdymo...

Documents