Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 19 (10077) * 2018 m. kovo 14 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2 p.

3 p.

6 p.

Ðiandien – mënulio delèia, nuoðeðtadienio – jaunatis. Saulë teka

6 val. 36 min., leidþiasi 18 val. 20 min. Dienos ilgumas 11val. 43 min.

Vardadieniai: ðiandien – Batilda, Darkinta, Darmantas,Darminta, Dartautas, Kargauda, Karigaila, Lygmantas, Lykantas,Lymantas, Matilda, rytoj – Raigardas, penktadiená – Mëgys,Mëgotas, Norvainas, Norvilas, Norvilë, Vaidota, Vaidotas,Vaidotë.

Kovo 16 – Knygneðiø diena.

Kovo 8 -àjà LSDP Prienøskyriaus vyrai tradiciðkai gëliøþiedais pagerbë á renginá Prienøkultûros ir laisvalaikio centresusirinkusias moteris – ið visoáteikta 600 roþiø. Iðkilmingo va-karo metu taip pat pasveikintosir apdovanotos keturios pagar-bos vertos rajono moterys.

Prienø skyriaus socialdemo-kratai ið gautø pasiûlymø kasmetnominuoja Metø moteris. Uþnuopelnus Prienø kraðto bend-ruomenei, darnià ðeimà, pasie-kimus darbe, visuomeninæ veiklà,nepriklausomai nuo jø partiðku-mo, jos apdovanojamos padëkosraðtais ir specialiomis skulptû-rëlëmis.

Ðià misijà Prienø skyriaus pir-mininkui merui Alvydui Vaice-kauskui padëjo atlikti LSDP

Pagerbë darbðèias ir pareigingas moteris

( N u k e l t a á 5 p . )

Birðtone, „Tulpës“ sanatorijoje, atverta naujamoderni erdvë – renovuota „Baltoji vila“

Tai – poilsio ir sveikatos puoselëjimo oazë, skatinanti susi-gràþinti sveikatà, dþiaugtis kasdienybe ir kurti laimingà vi-suomenæ.

Nuoðirdþiai dëkojame visiems dalyvavusiems ir prisidëjusiemságyvendinant ðià idëjà:

Birðtono savivaldybës tarybai ir Merei Nijolei Dirginèienei –uþ atkûrimo idëjà, jos visapusiðkà palaikymà bei skatinimà.

Birðtono savivaldybës administracijai, visø Birðtono orga-nizacijø, ámoniø kolektyvams ir pilieèiams – uþ vertingosinformacijos suteikimà bei aktyvø dalyvavimà „Baltosios vilos“statybos darbø ir aplinkos tvarkymo procese bei atidarymo ce-remonijoje.

Esame tikri, kad ðis naujas unikalus objektas suteiks iðskirtinævertæ pleèiant gydymo paslaugas Birðtono kurorte bei garsins jovardà Europos kurortø kontekste.

„Tulpës“ sanatorijos darbuotojø vardu – direktorë Liucija Patinskienë

Apie „Baltosios vilos“ atidarymo ðventæ – ðeðtadienio „Birðtonoversmëse“.

Padëka

Laisvës aikðtëje nuskambëjo Tautiðka giesmë, buvopakelta Lietuvos Respublikos vëliava ir atliktas Prienøkraðto himnas. Lietuvos ðauliø sàjungos Kaunoapskrities Vytauto Didþiojo ðauliø 2-osios rinktinësðauliai iððovë tris salves: „Uþ Lietuvos valstybæ“, „Uþtautos vienybæ“, „Uþ Prienø kraðtà“. Sveikinimo þodátaræs Prienø rajono savivaldybës meras Alvydas Vaice-kauskas susirinkusiems ið rankø á rankas perdavëTrispalvæ, kaip vienybës þenklà.

Ávairaus amþiaus bëgikai Lietuvos nepriklauso-mybës atkûrimo dienos bëgime áveikë 10 km, 5 km ir 2km distancijas, finiðuodami miesto centre.

Aikðtëje koncertavo Prienø kultûros ir laisvalaikiocentro vokalinë grupë „Aksomas“, vokalinis ansamblis„Pienë“, Prienø „Àþuolo“ progimnazijos vaikø choras,

Kovo 11 -oji Prienuose

Alytaus profesinio rengimo centro vokalinis duetas –Greta ir Dþiuginta, duetas – Virginija ir Raminta, solistëAustëja Belenavièiûtë.

Renginyje savo gebëjimus demonstravo Alytausapskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimoskyriaus vyriausiasis patrulis (kinologas) SvajûnasBunza ir jo tarnybinis ðuo Zylë.

Renginio kulminacija – Tautos vienybës bëgimas uþPrienus su 50 metrø ilgio Lietuvos Respublikos vëliava.Jame dalyvavo miestieèiai, sveikuoliai, ðauliai, darbokolektyvai, ðeimos, miesto sveèiai ir kt.

Kovo 11-osios renginá organizavo Prienø rajonosavivaldybë, Kûno kultûros ir sporto centras bei Prienøkultûros ir laisvalaikio centras, prie to prisidëjo ir rëmëjai.

„Gyvenimo“ informacija

Kovo 11 -àjà prienieèiai ir miesto sveèiai ðv. Miðiomis baþnyèioje ir renginiu Laisvës aikðtëjeiðkilmingai paminëjo Ðimtmeèio Nepriklausomybës atkûrimo dienà. Prienø miesto centre ður-muliavo prekybininkai, ðauliai, buvo reklamuojamos Alytaus profesinio rengimo centro programos,ugniagesiai gelbëtojai demonstravo naudojamà árangà, Visuomenës sveikatos biuras organizavosveikatinimo akcijà, o Prienø r. PK pristatë prevencinæ veiklà.

Kà daryti VRKpirmininkei?

Sugráþkime prieneatliktø namø darbø

2 - 6 p.

Ar koalicijossusitarimas yraaukðèiau gyventojø(rinkëjø)interesø?

Vakar,ðiandien, rytoj...

4 p.

Mokiniai skyrëeiles Lietuvai 5 p.

Pareigûnai praðo gyventojøatpaþinti rastus daiktus

RenginiaiSusitikimai 8 p.

2018 m. kovo 14 d. Nr. 19 (10077) 2 p.

Rytas STASELIS

Kà daryti VRKpirmininkei?

Jeigu ávairiais pjûviais vertintume daugiau nei ketvirtá amþiaus poto, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybë, du jos aspektai buvoplieno tvirtumo ir këlë mûsø pasitikëjimà. Visø pirma – nacionaliniaipinigai (nuo lito ávedimo 1993 m.). Valiutø valdybos modelá (kadalitai buvo tvirtu kursu susieti su JAV doleriu , vëliau euru, kai kaskeikë, taèiau neginèijama Lietuvos þmoniø diduma per du deðimt-meèius áprato, kad lietuviðki pinigai bus tokios vertës, prie kokiosesame ápratæ. Tø pinigø kiðenëje gali bûti maþiau, taèiau, atmetusinfliacijos rodiklius, juos galima taupyti, pasitikëti ir tartis dël versloreikalø litø pagrindu. Skirtingai nei, tarkime, Rusijoje ar Baltarusijoje,kur pinigai ilgus laikotarpius buvo verti daug nuliø, o keliskart vykdytasnuliø nubraukimas tapdavo atrakcionu visam regionui.

Kitas dalykas, kuris gal ir nekëlë ðimtaprocentinio pasitikëjimo,taèiau niekada nestûmë á neviltá dël visiðko nepasitikëjimo, buvo tas,kad mes visada þinojome, jog rinkimai, visuotini balsavimai vyksta beklastojimø (palyginimui vël labai tinka Rusija). Ar bent jau be tokiø,kurie verstø suabejoti, kad mûsø rinkimø institutas nëra skaidrus,negebantis susidoroti su kai kuriø visuomenës degradø provokuotaisbalsø pirkimo - pardavimo incidentais, kurie niekaip esmingai negalëjopaveikti balsavimø rezultatø.

Kodël taip yra, paaiðkinimø galima atrasti apsèiai. Viena vertus,Lietuvos bankas beveik be iðlygø buvo ta institucija, kuria visuomenëpasitiki (kas netiki, tepasiþiûri ilgø metø sociologinius tyrimus). Ne-paisant buvusio LB vadovo Reinoldijaus Ðarkino proteguoto ir aferosepaskendusio „Tauro banko“.

Kita vertus, Vyriausioji rinkimø komisija, nors jai ir vadovavo„amþinasis Zenonas“ (Zenonas Vaigauskas) per ketvirtá amþiausnesuteikë progos suabejoti tos institucijos sàþiningumu, nepaisant,kad keletà kartø per tà laikà virð komisijos buvo susikaupæ debesëliøir ðiokiø tokiø ðiukðliø. Betgi debesëliai beigi tos ðiukðlës netapoprielaida, kad Lietuvoje gali bûti balsuojama vienaip, o balsaiskaièiuojami – kitaip. Ir kad ne nuo balsuotojø, o nuo skaièiuotojøpareitø galutinis urnø turinio rezultatas. Nes VRK darbas iki rinkimøatrodë neðaliðkas. Ðis áspûdis þmonëms leido bûti ramiems, kad balsaimasiðkai nebus pavogti kurios nors partijos ar kandidato naudai. Nettuos incidentus, kurie pasitikëjimo kartelæ galëjo gerokai nuleistiþemyn (paskutiniai balsai uþ Valdà Adamkø, padëjæ jam nugalëti kon-kuruojantá Artûrà Paulauskà 1998 m. rinkimuose, ar Rolando Paksopergalë prieð V. Adamkø 2003 m.), VRK sugebëjo suvaldyti ir pagrástitaip, kad jie niekam nebekëlë abejoniø.

Dþiaugtis – per anksti. Artëja 2019 -ieji, rinkimø maratono metai,kai vasario - kovo mën. bus balsuojama dël savivaldybiø tarybø sudë-ties, geguþæ - Respublikos Prezidento rinkimuose, o geguþës - birþeliomën. vyks rinkimai á Europos Parlamentà.

Dabartinei VRK ðis krûvis gali bûti nepakeliamas. Viena vertus,ði struktûra vis dar nesusitupëjus. Jos pirmininkë Laura Matjoðaitytë,regis, sau labai patinka, taèiau nelabai supranta, kaip jai derëtø elgtisvieðojoje erdvëje; kad visi jos veiksmai, kûno kalba liudytø tik apie pertaurës kraðtus besiverþiantá rimtumà, besàlygiðkà patikimumà. Að jaunekalbu apie tai, kad p. Matjoðaitytë jau dabar atsirandanèius kont-roversinius klausimus sugeba paaiðkinti kaþkaip „teisiðkai“, kad poto vietoje vieno gimsta kokios dvi deðimtys papildomø, á kuriuos jauniekas nekreipia dëmesio.

Ir dabar pamëginkime ásivaizduoti, kad rinkimø stebëtojai kitømetø vasará - kovà VRK pateikia kelias deðimtis pretenzijø, á kuriasVRK ir p. Matjoðaitytë reaguoja panaðiai, kaip dabar á klausimus apie„Naisiø vasaros“ serialà, rodytà prieð pat 2016 m. rinkimus, jo finansináaspektà. Kaþkas numetama á stalèiø, kaþkam uþdegama þalia ðviesa,kaþkas atiduodama Specialiøjø tyrimø tarnybai... O dar neiðtyrus visøpretenzijø, þiûûûû, ant nosies jau prezidento rinkimai...

Klausimas, kaip tokioje miðrainëje, komentuojant Lietuvos vals-tieèiø - þaliøjø lyderiams, jausis rinkëjai? Ar jiems atrodys, kad balsuo-dami jie dalyvavo sàþiningame veiksme?

Manau, kad ne. Todël bent jau man yra aiðku ðtai kas: arba dabartinëVRK pirmininkë sugebës konsoliduoti institucijà, sukurti mechaniz-mus, kad toje struktûroje bûtø reglamentuotos bei gerbiamos politinësopozicijos teisës, arba jai nebeliks nieko kita, kaip tik eiti ðunims ðëkopjauti valstybës intereso vardan. Ir pasislëpti po pernykðèiais lapais.

Kol kas visai nepanaðu, kad reikalai kryptø ta linkme. Pretenzijasp. Matjoðaitytë paverèia futbolo kamuoliais ir su jomis elgiasi atitin-kamai. Uþuot iðsiaiðkinus savo komandos viduje, ji ieðko uþtarimopas Seimo pirmininkà, premjerà.

Bet nei vienas, nei kitas jai niekuo negali padëti dël aukðèiau iðvar-dytø prieþasèiø. Aukðèiausiojo rango uþtarëjai nepadës nei konsoliduotikomisijos á vieningà institutà, nei padidinti visuomenës pasitikëjimà ja.

Tai reiðkia, kad paèioje bûsimojo rinkimø maratono pradþiojegalime patirti chaosà.

Þemës ûkio ministro BroniausMarkausko ásakymu patvirtintojenaujojoje metodikoje yra nustatytisankcijø dydþiai uþ teisës aktø nuo-statø paþeidimus dël reikalavimø irásipareigojimø nesilaikymo pagalLietuvos kaimo plëtros 2012 - 2020metø programos priemones. Pareið-këjui, paramos gavëjui ir partneriuiuþ padarytus paþeidimus gali bûtitaikomos tokios sankcijos: paramosdydþio sumaþinimas, paramos ne-skyrimas, reikalavimas gràþinti visàar dalá sumokëtos paramos, kitospoveikio priemonës. Tuo atveju, kaitaikoma 100 proc. paramos sumaþi-nimo ar paramos sumos susigràþi-nimo sankcija, paramos sutartis nu-traukiama.

Naujoji metodika, be redakciniopobûdþio patikslinimø, buvo papil-dyta nuostatomis dël pakartotiniopaþeidimo nustatymo ir sankcijosskyrimo; iðskirtiniø aplinkybiø irjø sàraðo; maþareikðmio paþeidimoir jo taikymo; sankcijø dydþiø ir kitønuostatø.

Sàþiningai dirbantiems dabarnebereikës nuogàstauti, kad vos su-klydæ gaus paèias grieþèiausias sank-cijas, nes bus labiau atsiþvelgiama ápaþeidimo reikðmingumà, mastà,trukmæ ir pasikartojimà. Atkreip-tinas dëmesys á tai, kad nesuðvel-ninamos sankcijos uþ tyèinius arpiktybinius paþeidimus.

Jei bus nustatytas daugiau neivienas paþeidimas, sankcijos bussumuojamos, sudedant uþ kiekvie-nà paþeidimà apskaièiuotà sankcijà.Jei bendra sankcijos suma bus ma-þesnë nei 100,01 Eur, bus skiriama100,01 Eur sankcija. Jei bus nusta-tyta, kad vienas pareiðkëjo, paramosgavëjo ar partnerio padarytas paþei-dimas turëjo tiesioginës átakos kitampaþeidimui padaryti, tø paþeidimøsankcijos nebus sumuojamos, osankcija taikoma tik uþ tà paþeidimà,uþ kurá sankcija yra didþiausia.

Sankcijos nebus taikomos, jeipaþeidimas bus padarytas dëliðskirtiniø aplinkybiø. Pareiðkëjuireikës árodyti, dël kokiø aplinkybiø

(pvz., ligos, privalomosios karo tar-nybos, gaisro, meteorologiniø reið-kiniø, turëjusiø didelá poveiká val-dai, embargas ir kt.) jis negalëjo lai-kytis prisiimtø ásipareigojimø. Ta-èiau iðnykus ðioms iðskirtinëms ap-linkybëms, pareiðkëjai, paramosgavëjai ir partneriai privalës laikytisprisiimtø ásipareigojimø.

Metodikoje yra apibrëþti ir ma-þareikðmiai teisës aktø reikalavimøpaþeidimai, kurie neatneð þalos ESar ðalies biudþetui, bus padaryti ne-tyèia ar neturës átakos projekto tiks-lams pasiekti, todël galës bûti iðtai-syti. Iðtaisius ðiuos maþareikðmiuspaþeidimus, sankcijos nebus tai-komos.

Taèiau ástatymo ranka bus ne-gailestinga tiems, kurie savo veik-loje darys pakartotinius paþeidimus.Paþeidimo pasikartojimas bus nu-statomas pagal tai, ar per visà 2014–2020 m. programavimo laikotarpábuvo nustatyta panaðiø to paties pa-reiðkëjo, paramos gavëjo ar part-nerio paþeidimø, ágyvendinant tàpatá projektà ar tokià paèià prie-monæ, arba per pastaruosius ketve-rius metus buvo nustatyta panaðiøpaþeidimø, ágyvendinant panaðià2007 - 2013 m. programavimo lai-kotarpio priemonæ. Uþ pirmà kartànustatytà pakartotiná paþeidimànustatyta sankcija bus didinama 10proc., uþ antrà kartà – 20 proc., o uþtreèià – 30 proc. ir t.t.

Sankcijos bus proporcingospadarytiems paþeidimams

Ûkininkus, norinèius pasinaudoti ES parama, daþnai sustabdobaimë nesugebëti ávykdyti projekto, nepasiekti reikiamø rodikliøar net keisti veiklà. Atsiþvelgdama á paramos gavëjø lûkesèius,Þemës ûkio ministerija pakeitë sankcijø uþ teisës aktø nuostatøpaþeidimus ágyvendinant Lietuvos kaimo plëtros 2014–2020 metøprogramos priemones metodikà. Nuo ðiol sankcijø apskaièiavimasir taikymas bus daug aiðkesnis ir teisingesnis, lengviau su-prantamas paramos gavëjams.

Justinas ADOMAITIS

Savivalda, regionø plëtra,socialinë atskirtis – politikamsir valdininkams ið lûpø á lûpaseinantys burtaþodþiai. Nuo Vil-niaus bokðtø iki Pagëgiø bam-bagyslës su gretima valstybe.Nacionaliniai dienraðèiai irávairios priklausomybës rajonøþiniasklaidos priemonës kelio-lika metø tautai praneðdavo ge-ràsias naujienas – apie valsty-bës ir Europos Sàjungos lëðas,kuriomis pasinaudojo þemdir-biai ir jø organizacijos.

Padarysime kaimà Eldoradu,uþsienieèiai verðis su savo pinigais,mums reikës tik juos (aiðku, pini-gus) paimti. Atkurtoji kaimo savi-valda (Þemës ûkio rûmai) moks-lininkø ir agrarinës srities specialistøpastangomis bandë transformuotibuvusios planinës ekonomikos ûká.Turtingøjø Vakarø Europos ðaliøparama, skirta ûkininkø savivaldaikurti bei stiprinti, kaþkaip praðapo,kaltøjø naujieji Lietuvos teismaipasigailëjo. Panaðiai atsitiko ir sumilijonine parama nacionalinei koo-peracijai diegti. Visi matë traktorius,kombainus, ávairià árangà pienofermoms, o kai reikëjo deklaruoti jøatneðtà naudà, pasirodë, jog viskasvël kaþkur nugarmëjo. Paramos ga-vëjai tik rankomis skësèiojo.

Tada vienas politikos nelaimëlisleptelëjo, jog „visa esmë mûsyse.“Supratome, jog reikia patiems mo-kytis ir þemdirbystës, ir verslumo.Pirmoji lygiai prieð 25 metus susi-kûrë Pieno gamintojø asociacija,kurios pagrindà nuo pat pradþiosiki dabar sudaro prieniðkiai ûki-ninkai. Vëliau atsirado kitos „ða-kinës“ asociacijos, vienijanèiosaugalininkystës, darþininkystës,sodininkystës ir kitus, netgi sliekøûkius. Ne visø visuomeniniø or-

ganizacijø startas buvo sëkmingas:vieni jau turëjo „bagaþà“ (þemësûkio bendroviø atvejis), kitiems tekopradëti nuo nulio. Nuo pat pradþiønetilo diskusijos dël agrarinio sek-toriaus strategijos. Vieni siûlë eitivakarietiðko modelio ðeimos ûkiøkeliu, kiti pasisakë uþ stambø pra-moniná agrariná verslà, kuris suku-ria kaime daug darbo vietø, mokes-èiais paremia valstybæ.

Gera ugná kurti, kai yra kelmas.Taip sakydavo tëvas, perduodamasûká sûnui. Vienu metu Þemës ûkiorûmai buvo virtæ diskusijø klubu.Ið visos Lietuvos suvaþiavæ rajonuo-se rezidavæ valstybës iðlaikomi savi-valdos organizatoriai, ûkininkai irjø asociacijø vadovai tardavosi dëlrengiamø teisës aktø projektø, bal-suodavo dël siûlymø, dokumentusveþdavo á Seimà ir Vyriausybæ. Þe-mës ûkio ministerija buvo suinte-resuota turëti socialinius partnerius,kurie galëtø ne tik patarti, bet ir pri-tarti. Buvo surasti bûdai „prisijau-kinti“ þemdirbiø savivaldà, nes na-rio mokesèiais iðlaikyti asociacijastapo problematiðka. Tik keliosstambiuosius ûkius vienijanèiosorganizacijos galëjo ið savo nariøánaðø iðlaikyti administratorius,kaupianèius informacijà apie agra-rinæ rinkà, pasaulio ir ðalies þemësûkio produkcijos kainas. Nedauginvestavusios kai kurios þemdirbiø

savivaldos organizacijos ið opera-tyviai gaunamos informacijos ið-loðë, pelnë autoritetà. Javø, darþo-viø augintojø, þemës ûkio bendro-viø asociacijos savo átaka ëmë lenktivisà likusiàjà þemdirbiø savivaldà.Keièiantis politinei konjunktûrai,ieðkant niðos integruojantis á Euro-pos ir pasaulio agrarinæ rinkà, visdaþniau iðkildavo lyderiø paieðkosklausimas. Þemdirbiø savivaldosorganizacijos tapo svarbios ne tikverslo struktûroms, bet ir politi-kams. Vieðai regimi geri vadybinin-kai, uþ kuriø nugaros rikiavosi pokelis procentus þemdirbiø, sociali-niø partneriø (elevatoriø, pieniniø,verslo ámoniø savininkø) lëðomiskeliavo ne tik á parodas uþsienyje,bet ir poilsiauti egzotiðkuose krað-tuose. „Nemokamø pietø nebûna,“– sakoma Suvalkijoje. Po tokiø„ekskursijø“ (áprastai kasmet sau-sio mën.) ûkininkai stebëdavosi ne-tikëtai sumaþëjusiomis þemës ûkioprodukcijos supirkimo kainomis.Politikai irgi „paikino“ agrariniosektoriaus nuomonæ formuojanèiusasociacijø vadovus, pavyzdþiui, kaipatlygá visuomenininkui mokëdamisolidø atlyginimà ið „projektiniølëðø“.

Þemdirbys nëra elgeta, jis galisusimokëti ir uþ narystæ asociacijoje,

Sugráþkime prie neatliktø namø darbø

( N u k e l t a á 6 p . )

PadëkaLabai noriu padëkoti Skriaudþius aptarnaujanèiai laið-

kaneðei Alinai Juðkënienei. Ðiais laikais sutinki ne tiek daugjaunø þmoniø, kurie taip graþiai, kaip Alina, bendrauja suvyresniais. Atneðusi laikraðtá ar kitais reikalais, ji visadapaklausia apie sveikatà, pasidomi, ar ko nors netrûksta,pasako kà nors linksmesnio.

Dëkoju mielai Alinai uþ jos ðvelnumà.Moèiutë Julija

2018 m. kovo 14 d.3 p. Nr. 19 (10077)

Dalë LAZAUSKIENË

Pokyèius daro politikaiVasario 1 - 21 dienomis mero

potvarkiu organizuotos atrankinësapklausos duomenimis, ið 429 ap-klaustø Aðmintos seniûnijos gyven-tojø 366 respondentai, t.y. 85,31proc., pritarë tokiam valdþios þings-niui, 63 þmonës (14,69 proc.) buvoprieð. Ið viso seniûnijos 23 kaimuosegyvenamàjà vietà yra deklaravæ 1392gyventojai, ið jø apklausta 30,82 proc.

Kovo 8 dienos Prienø rajono sa-vivaldybës tarybos posëdyje, atsi-þvelgiant á apklaustøjø iðreikðtà va-lià, valdanèiosios koalicijos balsais(15 uþ, 5 prieð, 4 susilaikius, 1 neda-lyvaujant) buvo patvirtinti ðios ap-klausos rezultatai. Po ðio veiksmoseks kitas – savivaldybës administ-racijos direktorius ápareigotas pa-rengti Prienø rajono savivaldybës ta-rybos sprendimo projektà dël Að-mintos seniûnijos panaikinimo beiBalbieriðkio, Iðlauþo, Pakuonio irPrienø seniûnijø teritorijø ribø pa-keitimo planà. Pagal já Aðmintos se-niûnijos kaimai bus priskirti Pakuo-nio, Prienø ir Iðlauþo seniûnijoms.Atrankinës apklausos rezultatai

prieð gyventojø paraðusTaèiau daug kam liko neaiðku,

kodël taip kardinaliai skiriasi val-dþios pavedimu vykdytos atrankinësapklausos rezultatai ir paèiø gyven-tojø nuomonë. Kaip alternatyvà ap-klausai pilietiðki atstovai visoje Að-mintos seniûnijoje surinko gyventojøparaðus po praðymu nenaikinti ðiosseniûnijos. Nepritarianèiøjø valdþiossumanymui praðymas buvo adresuo-tas merui, Tarybos nariams ir admi-nistracijos direktoriui, já pasiraðë437 seniûnijos kaimø gyventojai.Atsakymo á ðá ir kitus klausimus pus-antros valandos trukusiø pasisakymømetu ieðkojo ir opozicijai priklau-santys politikai, ir neabejingi seniû-nijos gyventojai.

Apklausos komisijos pirminin-kë, savivaldybës Tarybos sekretorëAgnë Darguþienë patikino, jog at-rankinë apklausa pasirinktoje teri-torijoje buvo organizuota ástatymið-kai. Jos teigimu, mero potvarkiusudaryta komisija kaimuose ëjo iðnamo á namà ir apklausë visus rastusnamuose, turinèius teisæ ir sutikusiusiðreikðti savo nuomonæ, gyventojus;kiekviename kaime apklausta nemaþiau nei 15 proc. jø; raðytiniøskundø ar priekaiðtø dël netinkamøkomisijos veiksmø nebuvo gauta.

Atrankinei gyventojø apklausaibuvo teikiamas klausimas: „Ar pri-tariate Prienø rajono savivaldybësAðmintos seniûnijos panaikinimuibei Balbieriðkio, Iðlauþo, Pakuonioir Prienø seniûnijø teritorijø ribønustatymui (pakeitimui) pagal pa-rengtà planà?“. Aktyviø Aðmintosseniûnijos gyventojø, panorusiø pasi-sakyti posëdyje, nuomone, gali bûti,kad kompleksinë, susidedanti ið ke-liø daliø, klausimo formuluotë ne-maþai apklaustøjø suklaidino. Skir-tingø, niekaip viena su kita nesusi-jusiø, nutolusiø gyvenamøjø vietoviøgyventojai apklausoje buvo priverstiatsakinëti á tà patá klausimà, kurisne vienodu lygiu bei apimtimi yrasvarbus apklausos teritorijos gyven-tojams. Tokiu bûdu Balbieriðkioseniûnijos Giraitiðkiø, Naravø ir Pa-

duoblio kaimø gyventojai, iðreikðda-mi savo norà prisijungti prie Prienøseniûnijos, vienu savo atsakymulëmë ir Aðmintos seniûnijos likimà.Lemtingà „taip“ tarë ir dauguma Pa-kuonio seniûnijos Valengiðkiø, Lau-kiðkiø ir Purvininkø kaimø gyvento-jø. Komisijos pirmininkë A.Dargu-þienë tame neáþvelgë nieko blogo.Meras taipogi replikavo, esà visiemsgyventojams neátiksi...

O opozicijos atstovas ArûnasVaidogas atkreipë dëmesá á ðias ap-linkybes - jis iðvardino daugybæ ap-klausos metu galimai padarytø teisësaktø nuostatø, reglamentuojanèiøapklausos inicijavimà, organizavimàir vykdymà, paþeidimø.

Atkreipë dëmesá á galimuspaþeidimus

A.Vaidogo teigimu, meras A.Vai-cekauskas, parinkæs ir nustatæsapklausos teritorijà, o administraci-jos direktorius Egidijus Visockas –savavaliðkai (be Tarybos pritarimo)nustatæs apklausos bûdà, virðijo savoágaliojimus.

Tarybos nariui, be kita ko, uþ-kliuvo ir tai, kad apklausos komisijagalimai neturëjo patvirtintø veiklosnuostatø ir pati sprendë, kaip atrinktigyventojus apklausai ir kuriuos gy-ventojus apklausti. Anot jo, kai kuriekomisijos nariai apklausos rezulta-tais galëjo bûti tiesiogiai suinteresuo-ti (dël jø darbinës ar partinës priklau-somybës, - aut. pastaba), todël, jonuomone, tokia komisija negalëjoveikti ið esmës neðaliðkai, nepriklau-somai ir skaidriai.

A.Vaidogas siûlë vietos gyventojøapklausos rezultatams nepritarti.Taip pat jis bandë teikti balsavimuipataisà, kuria bûtø panaikinti Prienørajono savivaldybës mero potvarkisir administracijos direktoriausásakymas dël apklausos bûdo nusta-tymo ir paskelbimo – sulaukus pri-tarimo, tolesnis ðio klausimo spren-dimas bûtø netekæs prasmës. Taèiaumeras nepriëmë domën Tarybos na-rio pastabø ir siûlymø.

Pasiûlë, ið kur gauti lëðø…Ne kartà vieðai dël valdanèiøjø

iniciatyvos panaikinti Aðmintos se-niûnijà tikslingumo suabejojusi Tary-bos narë Loreta Jakinevièienë ir ðá-kart, remdamasi paèiø gyventojø su-rinktais paraðais, pasiûlë minëtàklausimà iðbraukti ið darbotvarkës.Ji klausë savivaldybës vadovø, ar,gavæ gyventojø praðymà, jie atsakë ávisus neraminanèius klausimus dëlsenø ir vieniðø þmoniø socialinës at-skirties, susisiekimo su naujais se-niûnijø centrais, keliø tvarkymo, kai-miðkosios Prienø seniûnijos ribø,adresø pasikeitimo, þemës mokesèiøir kt. „Pasidþiaugë“ tuo, kad buvorasta laiko kruopðèiai gyventojø para-ðø analizei, ir pasidomëjo, ar jø raðy-senoms palyginti á pagalbà buvo pasi-kviesta ðios srities ekspertø. A.Dar-guþienë, pradþioje skeptiðkai ver-tinusi gyventojø rinktø paraðø tei-sëtumà, po Tarybos narës pastabospasitaisë, esà tai buvo vizualus, as-meninis vertinimas.

L.Jakinevièienës ásitikinimu,jeigu vienas ið pagrindiniø Aðmintosseniûnijos panaikinimo tikslø yraekonominis, galima surasti papras-tesniø bûdø sutaupyti. Ji pasiûlë pa-

naikinti administracijos vadovø irmero patarëjos gaunamus priedus,juolab kad, jos pastebëjimu, savi-valdybës administracijos direktoriusnesilankë savo kuruojamø seniûnijøataskaitiniuose susirinkimuose, norsdomëjimasis seniûnijø reikalais áeinaá jo tiesiogines pareigas. Kreipdamasiá Tarybos narius, ji kvietë juos bal-suoti pagal savo sàþinæ ir atstovavi-mo gyventojams principà, bet merasTarybos naræ perspëjo dël politikavi-mo, o jos mikrofonas buvo iðjungtas….Skubinant pertvarkà, gyventojøparaðai ir nuomonë nesvarbûs?

Nors prieð klausimo svarstymàpirmiausia buvo suteikta tribûnaketuriems Aðmintos seniûnijos gy-ventojams ir jø atstovams, akivaizdu,kad jø nuomonë valdanèiajai koa-licijai nerûpëjo ir nepakeitë politiniosusitarimo padalinti Aðmintos seniû-nijos teritorijà kitoms seniûnijoms.

Tik Tarybos narë Angelë Bajo-rienë suabejojo, ar vietoje 15 proc.apklausti 30 proc. gyventojø yra pa-kankama kritinë masë, kurios nuo-mone remiantis galima priimti tokásvarbø sprendimà dël seniûnijos nai-kinimo. Jos nuomone, pasitikëjimàvaldþia, tikëjimà bûsimø permainønauda bûtø padidinæ tai, jei á apklausàbûtø átraukta daugiau nei pusë visøseniûnijos gyventojø.

Valdantieji niekaip nesureagavo,kai Lina Miluðauskienë, gimusi iruþaugusi Aðmintos kaime, besirû-pinanti èia gyvenanèiais vyresnio am-þiaus tëvais, kreipësi á Tarybos narius,praðydama paþvelgti á akis ir pakeltidràsiai rankas tuos, kurie balsavo uþðià, savo, bet ne Aðmintos kaimo gy-ventojø iniciatyvà. Gyvenvietëje ap-klaususi kaimynus, kuriø daugumapensinio amþiaus, ji nesurado neivieno, pritarianèio ðalia esanèios se-niûnijos panaikinimui ir suinteresuo-to savo sàlygø pabloginimu. Todëlði politikø iniciatyva jai asocijavosi suþmoniø priverstiniu varymu á buvu-sius kolûkius. Moteris áþvelgë uþ ðiosprendimo slypinèius paties meroA.Vaicekausko interesus prijungtiAðmintos seniûnijà prie Pakuonioseniûnijos, nes ten jis gyvena, o mo-kyklos direktore dirba jo þmona.

Pranciðkus Zubrickas neradopateisinimo, kodël reikëtø naikintiAðmintos seniûnijà, kurioje verdapilnavertis bendruomeninis gyveni-mas. Jis atkreipë dëmesá á Aðmintosgyventojams kylanèias susisiekimoproblemas, patikino, kad apklausosrengëjai á jo namus nebuvo uþsukæ,ir pasidalino nuogirdomis, esà ap-klausos metu kai kuriø kaimø gyven-tojai buvo agituojami pasiraðyti taip,o ne kitaip. Iðreikðdamas savo ir kitøAðmintos gyventojø nuomonæ, jispastebëjo, jog jiems patogiau bûtø

tvarkyti reikalus ne Pakuonio uþkam-pyje, o Prienuose, kur dirba, lankosiávairiose valstybinëse ástaigose, kurveikia jø parapijos baþnyèia, kapinës.

Aðmintiðkis Antanas Dagilisapeliavo á politikø jausmus, kviesda-mas pamàstyti apie savo senus tëvus,gyvenanèius kaime, ir praðydamasnedidinti ðios gyventojø dalies so-cialinës atskirties, juolab kad prieð jàpasisako ir ES direktyvos.

Aktyvus pilietis, remdamasis jamþinomais atvejais, prabilo apie suin-teresuotos pusës galbût darytà átakàatskiriems gyventojams. Todël, ási-baiminæ, kad jø artimieji gali netektidarbo, kai kurie þmonës apklausojepasisakë prieðingai, nei renkant para-ðus. Jis prakalbo ir apie tai, jog ir patsmeras galimai norëjo paveikti gyven-tojø paraðus rinkusià seniûnaitæ.

Poðventyje gyvenanèio AlgirdoGriðkos nuomone, apklausa buvoprieðtaringa, pirmiausia dël teisiniøniuansø. Jis stebëjosi, kodël buvopasirinktas toks sudëtingas, reikalau-jantis ávertinti daugelá dalykø, ap-klausos bûdas. Jo þiniomis, ðis ap-klausos bûdas nebuvo patvirtintasTarybos posëdyje sprendimu (ðis ap-klausos bûdas paminëtas sausio 18d. grupës Tarybos nariø praðyme me-rui, kuris teisiðkai nëra lygiavertissprendimui, o já pasiraðë vienuolikavaldanèiosios koalicijos nariø, - aut.pastaba). A.Griðka pastebëjo, kadapklausa vykdyta ne atskirose seniû-nijose, praðant atsakyti á su ta kon-kreèia gyvenamàja vietove susijusáklausimà, o vientisoje teritorijoje, uþ-duodant bendro pobûdþio klausimà,tai galëjo suklaidinti nepatyrusius,garbaus amþiaus þmones. A.Griðkosmanymu, dël ðiø ir kitø prieþasèiøapklausa yra niekinë, o jos rezultataituri bûti pripaþinti negaliojanèiais.

Vis dëlto Tarybos nariø daugu-ma su meru priekyje, pasinaudodamirinkëjø jiems suteikta teise, balsavouþ bûsimus Aðmintos vietovës isto-rijà, kultûrà, tradicijas, daugelio gy-ventojø gyvenimo bûdà ir kokybæ –nebûtinai á geràjà pusæ - pakeisian-èius pokyèius.

Þadama, kad, panaikinus Að-mintos seniûnijà kaip administraci-ná vienetà, Aðmintos ir aplinkiniøkaimø gyventojø patogumui daugia-funkcio centro patalpose ir toliau busteikiamos seniûno, socialinio darbospecialisto ir þemës ûkio ir kaimoplëtros specialisto paslaugos, todëlþmoniø interesai nenukentës.

Taèiau liûdna patirtis byloja, kadðvietimo, kultûros, savivaldos ir kitøástaigø naikinimas kaimuose tik ati-tolina paslaugas nuo þmoniø, todëlvietovës, kuriose veikë vietos centrai,praranda savo reikðmæ, patrauklumàir sparèiau iðtuðtëja.

Ar koalicijos susitarimas yraaukðèiau gyventojø (rinkëjø) interesø?

Prienø rajono savivaldybës meras ir valdanèioji koalicija gavokozirá pateisinti savo politiná susitarimà, tiksliau sakant, patys gy-ventojai jiems suteikë pretekstà panaikinti Aðmintos seniûnijà.

Posëdyje pasisakë dël Aðmintos seniûnijos likimo susirûpinæ gyventojai ir atstovai.

Opozicijai priklausantys politikai L.Jakinevièienë bei A.Vaidogas suradoargumentø, kodël atrankinës apklausos rezultatams reikëtø nepritarti.

Auto

rës

nuot

rauk

os

Gausëja gretosTik prasidëjæs pavasaris á

Veiveriø Ðauliø namus surinkoValstieèiø ir þaliøjø sàjungosPrienø skyriaus narius. Tautið-kos giesmës eilëmis prasidëju-sio susitikimo metu buvo pami-nëta Lietuvos Nepriklausomybësatkûrimo diena.

Ypatingo dëmesio taip patsulaukë ir partijos moterys. Jomsvyrai skyrë graþiausius þodþius irgëles – taip buvo paminëta Tarptau-tinë moters diena.

Kovo 10 -àjà vykusio ataskaitiniosusirinkimo metu buvo ne tik pri-statyta pirmininko Jono Vilioniometinë ataskaita, bet taip pat ir ið-rinkti nauji valdybos nariai. J. Vilio-nis dþiaugësi, kad partijoje daugëjajaunø ir ambicingø þmoniø, norinèiøskleisti savo idëjas.

Pirmininku dar dvejiems me-tams buvo iðrinktas ilgametis josvadovas Jonas Vilionis, jo pavaduo-toja - Laimutë Janèiukienë.

Renginyje dalyvavo Prienø rajo-no savivaldybës administracijosdirektorius Egidijus Visockas ir ra-jono Tarybos narys Artûras Buitkus,kurie svarsto galimybæ tapti partijosnariais ir 2019 metø savivaldos rin-kimuose dalyvauti kaip ðios partijosnariai.LVÞS Prienø skyriaus informacija

Lietuvos Nepriklausomybës at-kûrimo dienos minëjimui Skriau-dþiø bibliotekoje susirinkome suSkriaudþiø pagrindinës mokyklos1 - 4 klasiø mokinukais ir mokyto-jais. Atsakinëdami á klausimus„Istoriniø þiniø labirintais“ mo-kinukai prisiminë su Lietuvos isto-rija susijusius ávykius. Kai kuriemsið jø prireikë palaikymo komandosnariø ir mokytojø pagalbos. Pirmojiá klausimus atsakë „geltonøjø“komanda, o antros vietos laimëtojaistapo „raudonøjø“ ir „þaliøjø“ ko-mandos. Taigi pralaimëtojø ne-buvo...

Mokiniai dar galëjo apþiûrëtiveikianèià kilnojamà kalendoriøparodà „Lietuva, Tëvyne Mano“ irKovo 11 -ajai skirtà literatûrinæ pa-rodà „Laisvës keliu“. Renginyje 3 -4 klasiø moksleiviai skaitë JustinoMarcinkevièiaus, Bernardo Braz-dþionio, Maironio, Pauliaus Ðirvioeiles. Pabaigoje visi sudainavomedainà „Brangiausios spalvos“.

Vëliau bibliotekoje netikëtaiapsilankë Skriaudþiø darþelinukøgrupë ir padovanojo rankø darbo„Trispalvius delniukus“.

Laimëtojai - visiKiekvienos tautos istorijoje

yra datø, kurios tampa ne tik lai-kà þyminèiais skaièiais kalen-doriuje, bet ir þenklu ávykio, pa-keitusio visà tolesná tos tautosir valstybës gyvenimà, þenklu.

2018 m. kovo 14 d. Nr. 19 (10077) 4 p.

Vakar, ðiandien, rytoj... Projektà remia

Net ir dabar laisvoje Lietuvojebûna, kad reikia ið naujo árodinëtiLietuvos valstybingumo raidos es-minius principus. Kartais pasitaiko,kad koks nors buvæs okupacinës val-dþios treèios rûðies ar ketvirto po-rûðio veikëjas prakalbsta ir tau ban-do árodinëti, kad bûtent jie savo„partinëmis statybomis“ Lietuvailaisvæ gràþino. Dargi pyksta, kadmes buvusiø vaidmens neávertina-me ir pjedestalø jiems nestatome.Toks veikëjas 1988 - 1991 m. nebûtøiðdrásæs net þmonëms rodytis ir apiesavo tiesas uþsiminti. Pratûnojæ tamtikrà laikà visuomenës dëmesio pa-kraðtyje ir pasinaudojæ tuo, kad muspalieka þmonës, tiesiogai matæ so-vietiná genocidà ir lietuviðkos pat-riotinës dvasios naikinimà, beipragmatiðkas, energingas jaunimas,jie vël politiniame helovyne apsi-reiðkia. Buvæ, kad ir smulkesni so-vietinio aparato pontijai pilotai savenet bando prilyginti mokytojams,gydytojams, advokatams, kultûrosdarbuotojams ir kitø srièiø specia-listams, kurie, net ir netekus vals-tybës, jos þmonëms dirbo. Tada tøbuvusiøjø geranoriðkam auklëji-mui pasitelki nenuginèijamus isto-rinius faktus ir pasakai, kas tie tøbronziniø pjedestalø iðtroðkæ guru- sovietmeèio „stebukladariai“. Jukjie tremtiniams á gimtàjá kraðtà ne-leido gráþti, katalikø baþnyèià per-sekiojo, laisvës kovotojus niekino,jø teisëtos nuosavybës negràþino,kitaminèius persekiojo. Ne Lietuvàkûrë, o jos dvasinius pamatus griovë...

Buvusiems vieðpaèiams niekasbloga nelinki. Tik gero, sveikatos irtvirtybës. O kad sveikatos bûtø, jieturëtø jau pradëti atsiminimus ra-ðyti, anûkus ir proanûkius auklëti,„neuþmirðtamais“ laikais visuome-nëje nesigërëti ir savo buvimu val-dþioje kraðto þmoniø neapsunkinti.Jau atëjo Jaunosios Lietuvos, iðvai-kytos po londonus, dublinus ar dau-gelá ðaleliø tolimiausiø, laikas. Jau-nime, atsibusk, sukrusk ir iðtrûk iðnepasitikinèiø Tavimi ir Tau vis dardiktuojanèios, daþnai nesupratingosvaldþios rankø. Jaunime, JaunojiLietuva, jau subrendo Jûsø laikas...Atsigræþk á pokario kartà, kuri netu-rëjo kito kelio, kaip tik spræsti Tëvy-nës likimà.

Taip nepaliaujamo istorijos virs-mo akordai mus átikinamais pavyz-dþiais nukelia 70 metø atgal á tuoslaikus, kai tuometinë Jaunoji Lie-tuva, moksleiviai, pradedant ke-turiolikmeèiais, uþ savo tëvø þemëslaisvæ gyvybes, jaunystës dþiaugsmàir pirmàjà meilæ aukojo.

Jaunøjø laisvës kovotojøbûrelis kraðto laisvës kovose

1946 - 1949 m. Jiezno gimnazi-joje veikë moksleiviø pogrindinëorganizacija, pasivadinusi minëtuvardu. Ji gimë, kaip kraðto partizanøagitacinis padalinys. Jau 1945 metøpabaigoje Jiezno gimnazijos 6 b

klasës mokinys Vytautas Melen-kevièius, susipaþinæs su daugeliunaciø okupacijos iðleistø knygø beituo metu ëjusiø laikraðèiø medþia-ga, nusprendë ákurti pogrindinæmoksleiviø organizacijà. Bendra-minèiu jis pasikvietë sokoniðká Do-minykà Randá, jau tuo metu palai-kiusá ryðá su partizanais. Bûtent, Do-minykas Randis Vëþiongiryje 1946metø pradþioje buvo susitikæs sukraðto partizanais, Dainavos apy-gardos Dzûkø rinktinës Margio gru-pës nariais: Pranu Sadausku – Per-kûnu, partizanais Ëgliu ir Vijokliu.Ðio susitikimo metu Perkûnas pa-siûlë Jiezno gimnazijoje ásteigti jau-nimo kovos uþ laisvæ organizacijàir jà pavadinti „Jaunøjø kovotojø uþLietuvos laisvæ bûriu“. Á ðià orga-nizacijà turëjo bûti átraukiami pat-riotiniø paþiûrø jaunuoliai, o taippat asmenys, nukentëjæ nuo sovie-tiniø represijø. Þinoma, organiza-cijos ákûrëjai pavadinimà pakore-gavo. Organizacija plëtësi ir augo,vykdë kovinæ veiklà, kol 1949 m.buvo emgebistø susekta ir jos or-ganizacjos nariai suimti.

Ðios organizacijos veikla dides-niam kraðto gyventojø ratui yra ne-þinoma. Organizacijos veiklà iðsa-miai yra nagrinëjæs biomedicinosmokslø daktaras Antanas Raga-vièius (Antanas Ragavièius. Jaunø-jø laisvës kovø bûrelis - „Genocidasir rezistencija“, 2012, nr.2(32), p.140-151). Ðis tyrinëtojas taip pat yralabai detaliai apraðæs 1952 -1954 m.Jiezno gimnazijoje veikusios „Jau-nøjø Jiezno partizanø organizaci-jos“ veiklà (http://etalpykla.lituanis-tikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367170938565/DS.002.0.01.ARTIC). Vienok, ten-ka pastebëti, kad neaiðku, dël kokiøprieþasèiø tyrinëtojas nepastebi jo-kio ryðio tarp ðiø organizacijø, Jau-nøjø laisvës kovotojø bûrelio bentinformacinio poveikio po trejø metøsusikûrusiai antrajai pogrindineiorganizacijai. Juk Strazdiðkiø, Pike-lioniø, Sobuvos kaimuose gyvenæJaunøjø Jiezno partizanø organiza-cijos nariai negalëjo neþinoti apievyresnius jø kaime gyvenusiusmoksleivius pogrindininkus, prieð3 metus suimtus, tardytus, nuteistuskalëti. Juk tos þinios kaime visiemsbuvo þinomos. Strazdiðkëse Lietu-vos savanorio Jono Adomaièio irjo þmonos Onos ðeimoje augo sû-nus Vytautas - Audra (g. 1929 m.),priklausæs Jaunøjø laisvës kovotojøbûreliui. Po trejø metø á JaunøjøJiezno partizanø pogrindinæ orga-nizacijà ásijungë jo brolis Antanas– Siaubas (g.1937 m.) (LCVA,f.743, ap.2, b.521,p.2).

Ar jaunesnis brolis galëjo ne-þinoti apie vyresnio brolio veiklà?

Istorizmo principai, susijæ suprieþastingumu, ávykiø seka tyri-nëjimuose labai svarbûs. Abi ðiosorganizacijos savo kova prieð oku-pantus - labai svarbios. Kovos prieð

okupantus laikais konkurencijosdël organizacijos reikðmingumo juknebuvo. Negalime jø prieðpastatytiviena kitai, abiejø jø veikla krau-javusiai Lietuvai buvo svarbi. Betðiuo metu yra paradoksali situacija:Moksleiviø pogrindinio judëjimopirmeivë, veikusi þiauriø represijøsàlygomis, iðlieka beveik neþinoma,o visuomenei daugiau þinoma tikpirmosios poveikyje atsiradusi Jau-nøjø Jiezno partizanø organizacija,veikusi 1952 - 1954 m. Tai nulëmëir ðios publikacijos problematikà.Kadangi Jaunøjø laisvës kovotojøbûrelis yra glaudþiai susijæs supartizaniniu judëjimu kraðte, ðiosorganizacijos veiklà visø pastan-gomis reikëtø paþymëti Jiezno gim-nazijoje kitais metais, minint Lais-vës kovø sàjûdþio kraðte 75 -metá.Reikëtø plaèiau iðryðkinti ðios orga-nizacijos veiklà ir visus joje veiku-sius þmones, surinkti dar gyvø gimi-naièiø ar klasës draugø prisimi-nimus.

Organizacijos susikûrimasSovietinë reokupacija ir geno-

cidas sàlygojo Lietuvos partizanøpasiprieðinimà kraðte, prasidëjusájau tik áþengus antràkart okupantui1944 m. rugpjûtá. 1945 m. pasi-prieðinimas okupantui persimetë ápradëjusias veikti gimnazijas. Jieznomoksleiviai pogrindininkai buvogimæ 1928 - 1931 m. Jie labai geraiprisiminë nepriklausomà Lietuvosvalstybæ, jos kariuomenæ, jos tra-dicijas. Iðaugæ darniose, patriotið-kose ðeimose, auklëti darbu ir ka-talikø tikëjimo vertybëmis, jie nega-lëjo nei siela, nei protu priimti ko-munistinio mankurtizmo, melo,tautos naikinimo.

Jaunøjø laisvës kovotojø vedliutapo ðeðtos klasës moksleivis Vytau-tas Melenkevièius. Jo tëvas buvoVëþioniø pradþios mokyklos moky-tojas Juozas Melenkevièius. Na-muose buvo radijo imtuvas. Naciøokupacijos metais Vytautas per-skaitë 1942 - 1944 m. iðleistà Lie-tuviø archyvà: bolðevizmo metai.Jame jis rado pakankamai medþia-gos apie sovietø þvëriðkumus Rai-niuose, Pravieniðkëse, apie pirmàjà1941 m. birþelio 14 d. sovietinætremtá. Karo metais skaitë tuo metuleistus „Á laisvæ“, „Ateitá“.

Susiformavæs tvirtu patriotu jisnusprendë imtis konkreèios kovosveiksmø. 1945 m. jis tikëjo, kadprieð sovietus karà pradës anglai iramerikieèiai. Tad 1945 m. pabaigojebendraklasiui Dominykui Ran-dþiui pasiûlë sukurti pogrindinækovos prieð sovietinius okupantusorganizacijà Jiezno gimnazijoje.Vytautas Melenkevièius turëjokonspiraciná Aþuolo slapyvardá, o

Dominykas Randis – Jaunuèio.Dominykas Randis 1945 m. palaikëaktyvø ryðá su Kosto Malecko -Auksinuko partizanais, 1945 - 1946m. veikusiais Jiezno ir Kruonio apy-linkëse (LYA, f.k-58, b.42931/3,p.69). Ðiam þuvus, Dominykasaktyviai palaikë nuolatinius ryðiussu Vlado Bunevièiaus - Berþeliopartizanø bûriu, o vëliau ir su parti-zano Motiejaus Jaruðevièiaus -Lakðtingalos vyrais. Apie ðio patrio-to dalyvavimà kovinëje 1948 m. lap-krièio 8 dienos operacijoje Jieznejau esame raðæ.

Du kovos bendraminèiai nu-sprendë pasirinkti ðiuos organiza-cijos tikslus: 1. Antisovietinë agi-tacija tarp gyventojø. 2. Materialinëir organizacinë pagalba partiza-nams. 3. Sukurti gausià organizacijàgimnazijoje. (Ten pat, p.66).

Per tris 1946 mënesius VytautuiMelenkevièiui pavyko á organizaci-jà átraukti (uþverbuoti) daugiaunariø, pirmiausiai - Jonà Marcinke-vièiø - Vijûnà (Ten pat, p.61). Vë-liau organizacijos tvarka á organi-zacijà ástojo Vytautas Nenarta-vièius - Dagilis, Vytautas Valatka -Kadugys, Mindaugas Barðèe-vièius - Þvirblis, Vytautas Adomai-tis - Audra, Bronius Jakutavièius -Lapë (Ten pat. p.44). Tik po pusant-rø metø kandidatais á organizacijosnarius tapo septintokai AlgirdasStanevièius ir Juozas Labukas.

Vytautas Nenartavièius -Dagilis pogrindþio gretoseSobuvos kaimas mûsø kraðte

þinomas nuo 1534 m. Tai buvo vie-na pirmøjø Jiezno valdytojo, ku-nigaikðèio Motiejaus Mikitinyèiausvaldø. Jau 1644 m. inventoriuosejau minima Nenartavièiø pavardë.Tai - viena seniausiø kraðto giminiø.1942 metø duomenimis, Sobuvojegyveno net 9 Nenartavièiø ðeimos.Savo ðviesuoliðkumu, darbðtumuiðsiskyrë Simano Nenartavièiausðeima. Ðeimos galva, þemdirbys Ne-nartavièius Simanas (gimæs 1893m.) buvo baigæs 6 skyriø progimna-zijos mokyklà. 1914 m. jis vedë 3metais vyresnæ Valatkaitæ Marcelæ(kai kur dokumentuose dar vadina-ma Marta) ið Þideikoniø kaimo.Sutuoktiniai susilaukë 8 vaikø, betdu ið jø mirë (LCVA, f.R-743, ap.2,b.513, l.63-64). Uþaugo ðeði. 1930m. gimæs Vytautas turëjo tris bro-lius: Antanà (g.1920 m.), Jonà (g.1922 m.), Mykolà (g. 1924 m.) irdvi seseris: Onà (g. 1912 m.) irAdelæ (g. 1916 m.) (LYA,f.k-38,b.42931,p.249a).

Ðios ðeimos name tarpukariu,pokariu ir dar sovietmeèiu glaudësiSobuvos pradinë mokykla, èia tar-pukariu vyko klojimo teatro spek-

takliai. Nenartavièiaus Simano so-dyba buvo þinoma, kaip geguþiniø,o rudená - ir talkø vieta. 1924 m.tuometinë Nenartavièiaus Simanoðeima, kaip vidutiniokai, valdë 12ha þemës (LCVA, F.1567, ap.3,b.61). 1949 m. atlikus vadinamàjàtarybinæ þemës reformà, prieð vals-tieèiø nuvarymà nuo þemës turëjo6,68 ha, 1 arklá, dvi karves, 1 avá irûkinius pastatus (LYA, f.5-58,b.42931/3, p.254). Tëvams ûkyjepadëjo vyresni uþ Vytautà brolis An-tanas ir sesuo Adelë. Brolis Jonas tuometu dirbo Kauno stiklo fabrike irmokësi Þemës ûkio akademijoje,kitas brolis Mykolas - ûkiniu darbuo-toju Birðtono kurorte. Vyriausiojidukra Ona su maþamete dukra Onagyveno Dukurnoniø kaime. Jos vyrasKostantas Bieliauskas, buvusio suma-niai tvarkomo ûkio ðeimininkas, buvoiðtremtas á Sibirà.

Uþaugæs tvirtoje patriotø ðei-moje Vytautas negalëjo taikstytis suokupantais. Dar bûdamas Jieznogimnazijos ketvirtokas, 1946 m. sau-sio pirmomis dienomis jis po pa-mokø susitiko su vyresniu VytautuMelenkevièiumi. Ðis jam pasiûlëstoti á pogrindinæ moksleiviøorganizacijà - Jaunøjø laisvës kovo-tojø bûrelá. Sobuviðkis sutiko. Par-tizanø kovai paremti tada jis paau-kojo 5 tuometiniø sovietiniø rubliøbanknotà. Tada jis pamatë ir per-skaitë pirmuosius Dainavos apy-gardos partizanø laikraðtukus „UþTëvø þemæ“. Po dviejø savaièiø Me-lenkevièius Vytautas jam iðdavë po-grindinës organizacijos nario paþy-mëjimà. Ðá paþymëjimà sobuviðkisturëjo pasislëpæs tik jam þinomojevietoje. Jis nuomojo kambará pasjieznietá Valatkà Juozà. Kai 1946m. kaimyniniame Marijos Ðaulins-kienës bute emgebistai darë kratà,jis tà paþymëjimà saugumo dëleisuplëðë. Ir gimnazijoje, ir Naujojegatvëje, pas ten gyvenusá Jonà

Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmeèiui. Laisvës kovø barikadose. Jaunøjø laisvës kovotojøbûrelis Jiezno gimnazijoje: tarp pogrindþio agitacijos ir partizaninës kovos 1946 – 1949 m. (I)

Dominyko Randþio moksleivio paþymëjimas.Melenkevièius Vytautas.

Partizanø áspëjimas gimnazijos direktoriui P.Lisui.

Penktokas gimnazistas Vytau-tas Nenartavièius 1947 m.

( N u k e l t a á 6 p . )

2018 m. kovo 14 d.5 p. Nr. 19 (10077)

Pagerbë darbðèiasir pareigingas moteris

Prienø skyriaus pirmininkopavaduotojas AleksasBaniðauskas ir renginio vedëjasDeividas Darguþis.

Pirmiausia meras pagarbà ati-davë prienietei Danutei VAIÈIÛ-NAITEI. Ji aktyviai dalyvaujaPrienø sveikos gyvensenos klubo„Versmenë“ veikloje, yra klubovaldybos narë. Savanoriðkai ási-traukusi á Maltos Ordino Pagal-bos Tarnybos Prienø grupës veik-là, ji globoja dvi senoles, tvarko jønamus, neða maltieèiø sriubà,ásitraukusi á Maisto banko akcijas,tvarko nepriþiûrimus kapus.

Iðlauþo pagrindinëje mokyk-loje pradiniø klasiø mokytoja dir-banti, Iðlauþo kaimø bendruome-nës ðeimos dienos centre vaikaisið socialinës rizikos ðeimø besi-rûpinanti Auðra BALKÛNIENËávertinta ne tik uþ sàþiningai at-liekamas pareigas, bet ir uþ mo-kiniø átraukimà á ávairius projek-tus, bendruomenës renginius. Jinoriai organizuoja ðventes, lab-daros renginius, yra pristaèiusi dvifotografijos parodas Iðlauþe.

Nominacijos ir nuoðirdausþiûrovø palaikymo sulaukë pa-prasta ir kukli Balbieriðkio kraðto

moteris – 11 vaikø mama OnaTRAKYMIENË – 2015 metais uþtai, kad iðaugino ir gerai iðauklëjotiek vaikø, Respublikos Preziden-të Dalia Grybauskaitë jà apdova-nojo ordino „Uþ nuopelnus Lietu-vai“ medaliu. Visà gyvenimà ne-lengvai dirbusi, ûkininkavusi ðian-dien Ona gali pasidþiaugti di-dþiausiu uþgyventu turtu - vaikais,dvideðimt septyniais anûkais ir að-tuoniais proanûkiais. Iki ðiol mo-teris aktyviai dalyvauja bendruo-menës gyvenime, dainuoja „Vid-upio“ bendruomenës ansamblyje,skaito knygas ir padeda ûkyje jà áðventæ atlydëjusiam sûnui.

Deðimtá metø Prienø sociali-niø paslaugø centrui vadovaujantidirektorë Aurelija URBONIE-NË pastebëta uþ savo profesiona-lumà, atsakomybæ, kûrybiðkumàir naujoves socialiniø paslaugø tei-kimo srityje. Aurelijos pavyzdysákvepia, skatina, motyvuoja dar-buotojus nuolat tobulëti savo pro-fesinëje veikloje, sëkmingai ágy-vendinti vis naujus projektus.

Po apdovanojimø ir sveikinimøðventës dalyviai buvo pakviesti pasi-klausyti grupës „Pikaso“ koncerto.

(Atkelta ið 1 p.)

Dalë

s La

zaus

kien

ës n

uotra

ukos

Daugiau nuotraukø www.face-book.com/laikrastisgyvenimas

Jeigu pamatytumëte nuklydusá apie 50 cm ûgiomiðrûnà ðviesiai rusvos spalvos (ðuo patinëlis, nugaratamsesnë), vidutinio ilgio plauko (nekudlotas), nosisjuoda, praneðkite tel. 8 687 52 556. Bûsiu dëkinga.

Graþià áþangà padarë ir dalyviøjaudulá apmaldë nuotaikingas ðei-mininkø koncertas, kuriame skam-bëjo liaudies muzika ir dainos, tau-tiniame ratelyje sukosi ðokëjai. Svei-kinimo þodá tarusi mokyklos direk-torë Ilona Balèiukynienë pasidþiau-gë, kad vaikai nuo maþø dienø puo-selëja kalbà, prisimena istorijà, tra-dicijas, tautosakà – tai ir sudarolietuvybæ.

Klausytojai kartu su 18 -ka skai-tovø gavo progà dar kartà prisimintipopuliariausias lietuviø poetø - Just.Marcinkevièiaus, P.Ðirvio, J. Balt-ruðaièio, J.Degutytës, A.Matuèio,B.Brazdþionio, Maironio, V. Ne-munëlio eiles ir kitø autoriø kûri-nëlius, skirtus Lietuvai, gimtajai

Mokiniai skyrë eiles LietuvaiÁ „Revuonos“ pagrindinæ mokyklà susirinkæ Prienø rajono 3 - 4 klasiø moksleiviai Kovo 11 -osios

ðventæ pasitiko Lietuvos atkûrimo 100 -èiui paminëti skirtu raiðkaus þodþio konkursu „Tau, Lietuva“.

þemei. Kompetentinga komisijakonkurso dalyvius vertino, atsiþvelg-dama á kalbos taisyklingumà, sce-ninæ laikysenà, sugebëjimà dekla-muoti aiðkiai ir átaigiai.

Konkurso nugalëtoja paskelbta„Revuonos“ pagrindinës mokyklos3 klasës mokinë Augustë Maþei-kaitë, pasirinkusi Anzelmo Matuèioeiles „Að tavo gimtinë“ (konkursuijà parengë mokytoja V.Abrama-vièienë).

Dvi antrosios vietos paskirtos„Revuonos“ pagrindinës mokyklosketvirtokei Darijai Kuzmickaitei(mokytoja D.Moisejevienë), perskai-èiusiai J.Degutytës eilëraðtá „Gim-tinë“, ir Veiveriø Tomo Þilinsko gim-nazijos treèiokei Austëjai Paþëraitei,

padeklamavusiai Jurgio Baltruðaièioeilëraðtá „Lietuvos takelis“ (jà parengëmokytoja V. Petkevièienë).

Dvi treèiosios vietos skirtos„Àþuolo“ progimnazijos 3 klasësmokinei Evelinai Brazaitytei (mo-kytoja O. Krikðtolaitienë) uþ B.Braz-dþionio eilëraðtá „Að èia gyva“, taippat Stakliðkiø gimnazijos ketvirtokeiMiglei Kralikauskaitei (mokytojaDalë Stankevièienë) uþ D. Dilytëskûrinio „Pasaka apie Lietuvos var-dà“ interpretacijà.

Kiekvienas konkurso dalyvis bu-vo apdovanotas. Konkurso nugalë-tojai ir prizininkai buvo apdovanotidiplomais, dalyviai – padëkomis irrëmëjø prizais.

Dalë Lazauskienë

Virginija Kochanskytë ðákart ágimnazijà atvyko su programa„Ðimtmeèio dialogas“, skirtapoeto, dramaturgo, kritiko SigitoGedos 75 -meèiui. Pasak aktorës,Sigito Gedos kûryba turi ypatingàgalià - ji atgaivina, gyvenimas tam-pa dar mielesnis. Aktorës autori-nës interpretacijos tiesë gijas ne tiká poeto gyvenimà bei kûrybà. Perpoeto Sigito Gedos eilëraðèius ak-torë skatino gimnazistus reflek-

Pilietiðkumo pamoka –susitikimas Stakliðkiø gimnazijoje

tuoti, ieðkoti atsakymø á esminiusðiandienos klausimus ir ðirdysekurti Lietuvos ateities vizijà. Kogero, aktorës Virginijos Kochans-kytës perskaityti Sigito Gedos de-vyni sonetai ir epitafija „Maironiomirtis“ bei þodþiai ið Aðtuntojosoneto: „Ar dar kas imsis vesti ðitàtautà, /Taip paprastai apgaunamà,apgautà, /Dubysos kloniuos tems-tanèiuos, sûnau?“ tarsi apibend-rina viso Lietuvos ðimtmeèio

Stakliðkiø gimnazijos mokiniai kovo 6 d. rinkosi á pilietiðkumo pamokà, skirtà Lietuvos valstybësatkûrimo ðimtmeèiui paminëti. Jos sveèiai - Virginija Kochanskytë, teatro, televizijos, kino aktorë,Klaipëdos universiteto Humanitariniø mokslø fakulteto (LFR - lietuviø filologija ir reþisûra) scenoskalbos dëstytoja bei klarnetininkas Valdas Andriuðkevièius.

istorijà, primenanèià jaunamþmogui, kad valstybei reikia akty-vaus pilieèio. Juk tautos gerovë iriðlikimas priklauso ir nuo kiekvie-no ið mûsø asmeninio indëlio.

„Ðimtmeèio dialogo“ muzikosimprovizacijas atliko ir susitikimonuotaikà kûrë klarnetininkasValdas Andriuðkevièius.

Rûta Vasiliauskaitë Stakliðkiø gimnazijos

II g klasës mokinë

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Tel. 8 648 10 424.

Suteikiame paskolas irrefinansuojame Jûsø skolas

(ir antstoliø) iki 10000 Eur laikotar-piui iki 48 mën. Reikalui esant, at-vykstame á kliento namus. Prireikusfinansinës pagalbos visada galitekreiptis á mus! Tel. 8 601 50935.

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS„Gyvenimo“ redakcijoje

priimami skelbimai ir á Alytaus,Marijampolës ir Vilkaviðkiomiestø ir rajonø laikraðèius.

2018 m. kovo 14 d. Nr. 19 (10077) 6 p.

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!!!

ir uþ dalyvavimà mokymuose arkonferencijose. Tik daþnai jis at-simuða á visuomeninës organizaci-jos vadovo pozicijà: siûlymu smaug-ti valdþià ir reikalauti ið jos pinigø.Vakarø ðaliø ûkininkai tokiu atvejuprotesto smaigalá nukreipia á pre-kybos tinklus, kurie Lietuvoje tebëra„ðventa karvë“.

Nariø gausa ir stebëtina gretøvienybe stebina ðalies bitininkai. Iðbièiø iðmokæ demokratinës tvarkos,jie savo organizacijà remia narioánaðais, susimoka uþ seminarus,mokymus, tradicinæ ðventæ rugpjû-èio pirmàjá savaitgalá. Þinios – bran-giausias turtas, kuris duoda solidþiàgràþà. Bièiø ðeimø ir bitininkø skai-èiumi Lietuva sugráþusi á sektoriausklestëjimo laikotarpá prieð Pirmàjápasauliná karà.

Neseniai ið Briuselio sugráþæmûsø augalininkystës ûkiø atstovaipasakojo apie ES aplinkosauginin-kø kvietimà bendrijoje puoselëtibitininkystæ. Vartotojai atðipo dantisnuo chemizuoto maisto, o bitës –natûralios gamtos sertifikatas.

Nesubalansuota mûsø þemdir-biø savivalda – gardus kàsnelis poli-tikams. „Ateikite pas mane atlikæsavo namø darbus,“ – Jonavos suva-þiavime sakë Premjeras.

Pastaràjá deðimtmetá savivaldosvairininku turëjæ bûti Þemës ûkiorûmai daþnai tik „amortizuodavo“ið þemdirbiø gretø einantá protestobalsà ir nuolankiai iðklausydavo

Vilniaus. Mûsø kraðto ûkininkai,ypaè veiveriðkiai, siûlydavo rinktisavivaldos mokestá – pagal dekla-ruotus hektarus, turimus galvijus irpan. „Nëra ástatymo,“ – politinësvalios stoka motyvuodavo tuome-èiai ÞÛR vadovai. Ið nevilties bend-ra organizacija byrëjo, liko tik pa-vienës asociacijos, kuriose nuomo-næ formavo vienas ar keli þmonës.Ðimtas keturiasdeðimt tûkstanèiøðalies ûkininkø. Ið tribûnø aidi kal-bos apie skurstantá kaimà ir penkisðimtus pelningai dirbanèiø ûkiø.Þiniasklaida suskaièiavo kaimomilijonierius. Daugelis susigëstø dëliðpuoselëtø ûkiø ar turimos þemësnuosavybës pavadinti turtuoliais:brenda fermose mëðlà, patys vai-ruoja traktorius, vaikus lenkia priedarbo. Tik uþkalbinti jie prisipaþástasavo narystës ánaðais paremiantysmedþiotojø draugijà, „Rotary“ ar„Lions“ klubus, finansuojantys se-niûnijø renginius. „Tylieji milijonie-riai“ pritartø þemdirbiø savivaldosmokesèiui. Tuomet nereikëtø rau-donuoti dël neatliktø namø darbø.Ðiandieniame Seime dvi deðimtysûkininkø, dar vakar dejavusiø dëlpolitinës valios trûkumo raciona-lizuojant stiprià, motyvuotà þem-dirbiø savivaldà. Vakarieèiø pavyz-dþiu priimkime ástatymà ir nutil-dykime rëksnius, reketuojanèiusvalstybæ iðlaikyti jai oponuojanèiasstruktûras. Po vienà eurà uþ hektarà– ir tuomet jau þemdirbiai kutentøpadus paèiø iðlaikomiems savival-dos organizacijø vadovams.

(Atkelta ið 2 p.)

Sugráþkime prieneatliktø namø darbø

Kaðkonà, ir Simano Nenartavièiaussodyboje Vytautas Nenartavièiusgaudavo platinimui naujus partiza-nø laikraðèius ir atsiðaukimus. Jisjuos iðplatindavo organizacijos nariamsarba perskaitydavo klasës mokslei-viams (Ten pat. p.265-. p.271).1948 m. spalio mënesá paremdamaspartizanus Vytautas Nenartavièiuspaaukojo dar 5 rublius. VytautasNenartavièius ginklø, kaip ir kiti or-ganizacijos nariai, neturëjo. Mokyk-loje tuo metu buvæ direktoriai P.Li-sas, A.Ðilingas aktyviai diegë komu-nistines prievartos instrukcijas, ver-të moksleivius vykti á kaimus irdalyvauti rinkimø á sovietø valdþios

organus agitacijoje. DominykasRandis paslapèiomis ant gimnazi-jos direktoriaus kabineto stalo pa-dëjo áspëjimà: „Áspëjimas pilieèiuiPetrui Lisui. Mes pakankamai tu-rime þiniø apie Tamstos darbus irkalbas prieðo naudai. Tuo einateprieð tautos interesus. Tat áspëjameTamstà mesti tà pragaiðtingà darbàir susitvarkyti, nes ðiuo savo elgesiupakenksite tik sau ir savo ðeimai.Reik þinoti, kad kiekvieno Tëvynësiðdaviko laukia vienas uþmokestis -mirtis. Mirtis Tautos iðdavikams –Partizanai“. (Ten pat. p.2-33, kalbanetaisyta)

Bus daugiauVytautas Kuzmickas, istorikas

(Atkelta ið 4 p.)

Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmeèiui. Laisvës kovø barikadose.Jaunøjø laisvës kovotojø bûrelis Jiezno gimnazijoje: tarp pogrindþioagitacijos ir partizaninës kovos 1946 – 1949 m.

Specialistas pataria

Linksmasis „Drakoniukas“ su savo dantø ðepetuku lankësiBirðtono lopðelio - darþelio „Vyturëlis“ darþelinukø grupëse. Jisnorëjo pasisveèiuoti pas vaikus, o svarbiausia - pakalbëti ir suþinoti,kaip vaikai laikosi burnos higienos - valosi dantukus. Su savimi„Drakoniukas“ atsineðë pilnà pintinæ ávairiaspalviø indeliø. Suvaikais diskutavome (dalyvaujant „Drakoniukui“), kà reikia daryti,kad dantukai bûtø tokie sveiki ir graþûs, kaip jo.

Sveiki dantukai – graþi ðypsena

Dantø ðepetukas ir pasta pade-da dantukams bûti ðvariems ir svei-kiems. Dantukus reikia valyti dukartus per dienà: atsikëlus ryte irvakare einant miegoti. Vaikai pa-sakojo, kad jie savarankiðkai valosidantukus patys, maþesniesiemspadeda tëveliai. Ypaè kruopðèiaireikia iðvalyti krûminius dantukus,nes juose daugiausia uþsilaiko mais-to likuèiø ir dantukai gali „susirgti“.„Susirgus“ dantukui, reikia kreip-tis á gydytojà odontologà, kurispadës dantukui pagyti. Gydytojonereikia bijoti, juk jis vaikø dantu-kø draugas ir patarëjas.

Vaikai bandë valyti „Drakoniu-ko“ dantukus su jo ðepetuku (neskiekvienas turi turëti savo dantø

ðepetukà). Vaikai pasakojo apie sa-vo ávairiø spalvø ir formø dantøðepetukus. Jie spalvino atðviestuspopieriuje ðepetukus, dantukus irpastas. Vaikai ne tik valosi dantu-kus, bet ir darþelyje po kiekvienovalgymo su vandeniu skalauja bur-nytæ. „Drakoniukas“ visiems dar-þelio vaikams padovanojo naujusburnutës skalavimo indelius.

Vaikai taip pat paþadëjo „Dra-koniukui“ maþiau valgyti saldumy-nø, gerti saldþiø gërimø, nes jie ga-dina dantukus. Tinkama mityba: dar-þovës, vaisiai padeda dantukams bûtisveikiems. Dantukai atlieka ne tikkramtymo, bet ir estetinæ funkcijà –

( N u k e l t a á 8 p . )

Meile moterims ir tëvyneiprasidëjæs pavasaris pamaþutirpdina sniegà. Turguje nors irbuvo paþliugæ, bet ðurmulio,prekiautojø ir pirkëjø buvo ge-rokai daugiau.

Ið tolo uþsukti viliojo ir didesnisþmoniø susibûrimas gyvuliø tur-gavietëje. Prasidëjo prekyba rudo-mis, juodomis ir baltomis vakci-nuotomis dedeklëmis viðtaitëmis.6 mënesiø viðta, greit pradësiantidëti kiauðinius, kainavo 7 eurus, jau-nesnë (3 mën.) – kainavo 5 - 6 eurus.Buvo didesnis pasirinkimas triuðiø.Belgø milþinà jø augintojas dzûkaspardavë uþ 30 - 35 eurus, jaunesnikainavo 8 - 20 eurø. Ðioje turga-vietëje sutikti pieðtuvëniðkiai Nijolëir Gintas Grigaravièiai nestokojogeros nuotaikos ir tikino, kadpavasará reikia mokëti pajausti, norsdar pirmieji þiedai ið po sniego irnekyðo. Jie sakë, jog pirmiausiapasiþvalgys po turgø, o tada pirks,kà iðsirinks.

Kiek daugiau ûkininkø prekia-vo ir grûdais. Centnerá mieþiø,kvieèiø, kvietrugiø jie pardavë uþ 7- 9 eurus. Uþ sëklinius, priklauso-mai nuo kokybës, praðë 12 - 15 eurø.Prasidëjo prekyba ir þoliø sëklomis,þoliø miðiniu ið raudonøjø dobilø,baltøjø dobilø, motiejukø, eraièino,svidrës, miglës. Raudonøjø dobilø,motiejukø, eraièino „Kaita“ kilo-gramas kainavo 3 eurus, baltø do-bilø – 7 eurus, liucernos – 6 eurus,geltonþiedþiø lubinø „Mister“ – 2eurus, baltaþiedþiø lubinø – 0,60euro. Sëkliniø grikiø 50 kg maiðelis– 20 eurø, vikiø – 16 eurø, paðariniøgrûdø centneris kainavo 8 eurus.Viðtoms granuliø – 7 eurus, miltø– 6 eurus, linø sëmenø iðspaudø 20kilogramø maiðelis kainavo 5eurus.

Ðalto spaudimo sëmenø aliejauspusës litro buteliukà galima buvonusipirkti uþ 3,50 euro.

Ðioje turgavietëje didesniaiskiekiais pardavë bulves, burokëlius,morkas, svogûnus.

Kitur kilogramas bulviø kaina-vo 0,20 - 0,30 euro, morkø – 0,40 -0,60 euro, burokëliø – 0,30 euro,kopûstø – 0,30 - 0,40 euro, svogûnø– 0,50 euro, vienà ropelæ èesnakopardavë uþ 0,35 - 0,50 euro arbakilogramà - uþ 4 eurus, stiklinæ pu-peliø – uþ 0,70 euro, indelá krienøar rûgðtyniø – uþ 1 - 1,50 euro, in-delis dþiovintø baravykø kainavo2,50 euro, marinuotø baravykø pu-sës litro stiklainis – 5 eurus. Pamë-gusieji raugintus kopûstus, kuriuosvalgant, kaip patikino pirkëja, ðar-

minamas organizmas, gerinamasvirðkinimas, stiprinamas imunitetas,uþ kilogramà mokëjo vienà eurà.Virtø burokëliø kilogramas kaina-vo vienà eurà, raugintø agurkø - 1,50- 2 eurus.

Tarp perkamiausiø natûralausdûmo mësos gaminiø Iðlauþo „Më-sos kraitës“ asortimente buvo ne tiklaðiniuotis, bet ir svilintø lietuviðkøbekonø laðiniai, kuriø kilogramaskainavo 6,50 - 6,80 euro. Sûdytø laði-niø kilogramas kainavo nuo 5,80euro. Populiari ir sûdyta nugarinëminkðta oda, kurios kilogramo kai-na – 6 eurai.

Pavasario þenklø pridroþæs ir vëlá Prienus atvyko medþio droþëjas iðKauno. Naujiena - dailûs padëkliu-kai kiauðiniams, kuriuos ðeiminin-kës pirko dovanoms ir Velykø sta-lui. Buvo galima rinktis vieno arbadviejø „aukðtø“, o vienas kainavo 5– 8 eurus.

Buvo galima rasti ir pintø gami-niø. „Kiekvienas renkasi pagal savoskoná bei kiðenæ“, - sakë ilgametisprekeivis. Ðluotø riðëjas apie deðimtàvalandà jø turëjo jau tik vienà irdþiaugësi, jog visas kitas pardavë„urmu“. Ilgesnë ðluota kainavo 1,50euro, trumpa – 1,20 euro. „Bet reikiadar ir derëtis“, - ragino jis.

Uþklaustas, ar dar yra pirkëjø,perkanèiø apynasrius, jø prekeivis,ásikûræs tradiciðkai greta áëjimo áturgø, sakë, kad net pats nustebæs,jog pardavë visus: ir arkliams, irkarvëms. Apynasris karvei kainavo10 eurø, arkliui – 15 eurø, o verðiu-kui – 7 eurus.

Pamaþu ásibëgës ir prekyba ávai-riomis sëklomis. Sëklø kioskelioðeimininkas jau anksti rytà jø ne-maþai pardavë, bet, kaip sakë, eilutëbus, kai saulutë ðilèiau paðvies.

Á turgø po ilgesnës pertraukosatvykusi þolininkë Vilija ið Rau-dondvario stabtelëjusiems davë pa-tarimø, kaip gelbëtis nuo pavasari-nio nuovargio ir dar daug kitø. Jukþolininkas, kaip ji sakë, tarsi psicho-logas, saugantis kiekvieno paslaptá– kartais iðklauso, pataria, ir þmoguinet pirkti nieko nereikia. Þinoma,

pasak Vilijos, pavasará, atgyjantgamtai, reikia pasinaudoti jos tei-kiamais vaistais ir labiau mylëti sa-ve, - tuomet daugiau meilës suteik-sime ir ðalia esanèiam. Sugráþus va-kare po sunkios darbo dienos, kadiðgaruotø per dienà susikaupusiátampa, nervingumas, patariama ið-simaudyti ðiltoje vonioje su vais-tiniais uþpilais. Labai tinka voniaimelisos. Jos greitai atpalaiduojaraumenis, tuo paèiu gerina miegà,yra malonaus aromato. Norintiemsiðsivalyti organizmà nuo ávairiø pa-razitø ar grybelio, þolininkë turëjomaltø pelynø, bitkrëslës ir gvazdi-këliø miðinio. Galima sau pasido-vanoti ir natûraliø tepaliukø su lie-tuviðkom þolelëm: „Miðkinio te-palas“ – papartis, eukaliptas suteikssustingusiam kûnui lankstumo, sa-kai padës uþgyti þaizdelëms. Tiksperðalus, sloguojant, kosint. „Kre-mas veidui“ – ið nerafinuotø aliejøsu drëgmæ ir riebalø pusiausvyràbalansuojanèiom esencijom puo-selëja odà, skatina atsinaujinti, drë-kina. „Kaulaþoliø tepaliukas“ tikssumuðimams, patempimams,skausmingiems sànariams, nugarai,venoms stiprinti ir kt. Naujiena -labai graþûs natûralûs þolininkësgaminti muiliukai, pavyzdþiui, susumaltu lauro lapu, su prieskoniais,kakava, ciberþole, pakvëpinti ete-riniais aliejais. Vienas tokio muilogabalëlis kainuoja 1,50 - 3 eurus.

Maþiau turguje buvo pieno beijo produktø prekeiviø, nors kainosnekinta. „Matyt, karvës „uþtrûku-sios“, - juokavo pavëlavæs jø rastipirkëjas, todël pirko tik deðimtviðtos kiauðiniø uþ 2 eurus. Gretaseno miðko gyvenantis vyras pasa-kojo, kad visas viðteles álindæs áviðtidæ „þvërukas“ iðpjovë, todël darabejoja, ar apskritai jø pirks, kai la-biau atðils. „Naktimis labai ûbaujapelëdos – jø meilës laikas, taigi pa-vasaris jau atëjo“, - tikino ðypso-damasis miðko gyventojas.

Alytaus apskr. VPK Prienø r. PK vykdomoikiteisminio tyrimo metu atlikus kratà átaria-mojo namuose, buvo rasti ir paimti ðie daiktai:ðaukðteliai, svarstyklës, sulèiaspaudë, þenk-liukai, elektrinis árankis.

Asmenis, kà nors þinanèius ar atpaþinusiusjiems priklausanèius daiktus, policija praðoinformuoti Alytaus apskr. VPK Prienø r. PKVeiklos skyriaus tyrëjà Vilmà Bitcherienæ tel.+370 700 65755 arba bendruoju pagalbostelefonu 112.

Pareigûnai praðo gyventojø atpaþinti rastus daiktus

2018 m. kovo 14 d.7 p. Nr. 19 (10077)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

Nekilnojamasis turtasPerka miðkà, gali bûti su bendrasa-vininkais neatidalinta ið bendros nuo-savybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvar-ko dokumentus ir atsiskaito grynais.Tel. 8 644 55 355.

Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.

Ávairios prekësPerka traktoriø MTZ, T-40, javøkombainà. Tel. 8 630 93471.

Gyvuliai, gyvûnaiA. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos mësa“kainomis. Tel. 8 613 79 515.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria elektroni-nëmis svarstyklëmis, pasiima savotranspor tu. Tel.: (8 319) 43386,8698 28 063, 8 685 86 121.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 861234503.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius ir trau-muotus galvijus. Tel. 8 616 43646.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Ámonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið kar to, iðsiveþa.Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534.

Siûlome darbà Norvegijoje staliui, plyteliø klojëjui, santechnikui.Uþdarbis 2600 Eur po mokesèiø. Skambinkite tel. +474 637 3333arba siøskite CV el.p. renoveringpluss@yahoo.com

Nekilnojamasis turtasParduodama sodyba su 54 arø þe-mës sklypu Jiezno seniûnijoje. Kaina- 11000 eurø.Skambinti tel. 8 604 86779.

Parduoda 20 arø gyvenamosios pa-skir ties þemës sklypà Verknës g.,Birðtono vienkiemyje.Tel. 8 614 08731.

Parduoda sodybà Verbyliðkiø k.,netoli Verknës upës, yra 0,64 ha namøvaldos ir 1,40 ha þemës ûkio paskir-ties þemës sklypai. Tel. 8 698 56047.

Parduodamas Jiezne 1 kambario bu-tas. Yra vanduo, kanalizacija, tuale-tas, boileris, duðas, atskiras áëjimas.Apkûrenama peèiuku. Kambarys, vir-tuvë, koridorius, didelë veranda, dide-lis kiemas, pavësinë. Tel.: (8 319)57 481 (vakare), 8 606 24 593.

Parduoda sodybà Zapyðkyje, prieKaèerginës Nemuno þiedo, namøvaldos 26 arai, visos komunikacijos,netoli autobusø stotelë.Tel. 8 605 20917.

Ávairios prekësNuolaidos! Parduodami nauji ðal-dytuvai ir ðaldikliai „Snaigë“. Naujasdizainas, antibakterinë sistema. Ga-rantija 2 metai. Pristatymas á namusnemokamas. Tel. 8 656 12550.Parduodu naujus lëkðtinius ir gilu-minius skutikus, frezas, tràðø barsty-tuvus, rapsø stalus, ðienapjoves, mul-èerius, vartomus plûgus, kultivatorius,Kembridþo volus, frontalinius krautu-vus ir jø priedus, chemikalø purkð-tuvus, grûdø sëjamàsias, sraigtiniuskrautuvus, priekabas, svorius trakto-riams, ðakø smulkintuvus ir kt. Raðo-me sàskaitas, komercinius, dokumen-tus ES paramoms. Kreiptis tel. 8 68673 022, UAB Romudava, Berþø g.3,Pilviðkiai, Vilkaviðkio raj., sav.info@romudava.lt, www.romudava.ltParduodu: 4 m diskinæ sëjamàjàAMAZONE D8, tràðø barstytuvà, 4,5m kultivatoriø KONSKILDE, 5 m hid-rauliðkai sulankstomus volus, 14 ttraktorinæ priekabà. Tel. 8 656 19 852.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-

kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduoda malkas, supjautas kaladë-mis ir skaldytas. Statybinæ medienàsupjauname pagal kliento nurodytusmatmenis. Pristato. Tel. 8 614 98516,8 699 48191.Parduoda malkas, supjautas kaladë-mis, pristato á namus. Tel. 867194231.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda paaugintas mësines viðtas(broileriai). Tel. 8 686 79 659.

Plautà aukðèiausios rûðiesKuzbaso baseino akmensanglá. Durpiø briketus

didmaiðiais po 500 kg.Atveþame, iðkrauname

mechanizuotai su krautuvuJums patogioje vietoje.Akmens anglis fasuota irmaiðuose po 25 - 40 kg.Tel. Prienuose 8 687 36 216,Mauruèiuose 8 686 40 250.

UAB „GRASTA“ PARDUODA

Remontuoja ir prijungia: skalbykles,el.virykles, dþiovykles, indaploves,orkaites. Atvyksta á namus, suteikiagarantijà. Tel. 8 676 08 313.

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.

Statome nerûdijanèius apðildomuskaminus. Dedame nerûdijanèio plie-no ádëklus á kaminus, þidinius, pirtisir kt. Darome pajungimus. Tel.8 685 60129.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Autodiagnostika, starteriø genera-toriø remontas, autoelektrikopaslaugos. Remontuoju ávairius

elektros árankius. Tel. 8 612 32314.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome na-mø fasadus. Kasame pamatus, mû-rijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris, at-liekame langø apdailà, griovimodarbus. Statome karkasinius namus.Tel. 8 620 85350.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel.8 645 87304.

Kasame, valome tvenkinius, daromepylimus, ðlaitus, lyginame, tvarkometeritorijas. Iðnuomojame technikà. Tel.8 640 50 090.

GAMINA DURIS nuosaviems na-mams, ûkiniams pastatams ir rû-siams. Durys ðiltos ir saugios. Tel.8 653 93 193.

Mobiliu gateriu pjauname medienà iki9 m ilgio, kreizuojame lentas, klientokieme. Tel. 8 610 03 983.

„Norëdami á savo klientø ðirdisáneðti ðiek tiek pavasariðko dþiaugs-mo, siûlome patraukliomis sàlygo-mis ásigyti iðmaniuosius telefonus“,– sakë Vaida Burnickienë, „Tele2“prekybos vadovë.

Iðmanieji – pigiau!Populiariøjø telefonø „Sam-

sung“ ir „Huawei“ gerbëjai „Tele2“salonuose ir internetinëje parduo-tuvëje www.tele2.lt tikrai ras kuoatsinaujinti.

Sudarius 24 mën. sutartá ir su-mokëjus pradinæ 59 Eur ámokà, ele-gantiðkas, vientiso metalinio kor-puso „Samsung Galaxy J5“ kainuosvos 5 Eur/mën. (kaina be sutarties –259 Eur).

Nuoðalyje neliks ir patys di-dþiausi þaidimø entuziastai. Neáti-këtinai greitas, 8 branduoliø, spe-cialø þaidimø valdymo centrà turin-tis „Samsung Galaxy S7“ dabar kai-nuoja tik 12,5 Eur/mën. Pasiûlymasgalioja sudarius 24 mën. sutartá irsumokëjus pradinæ 99 Eur ámokà(kaina be sutarties – 559 Eur).

Neátikëtinas pasiûlymas laukia„Huawei“ aistruoliø. Sudarius 24mën. sutartá ir sumokëjus pradinæ219 Eur ámokà, dirbtinio intelektoprocesoriø turintis iðmanusis„Huawei Mate 10 Pro“ kainuos vos20 Eur/mën. (kaina be sutarties –799 Eur).

Laisvam narðymui – net iki100 GB nemokamai

Staigmenø „Tele2“ paruoðë irdaugiau. Kiekvienas, ásigijæs tele-fonus pigiau, kartu su neribotø po-kalbiø ir SMS planais, gaus ir dau-giau laisvës narðymui – 20 GB duo-menø dovanø.

Ir tai dar ne viskas – klientai, siû-lomus telefonus ásigijæ internetinëjeparduotuvëje www.tele2.lt, nemo-kamai narðyti galës dar daugiau.Perkantys internetu – dovanø gausnet 100 GB.

Pasiûlymø metu suteikti inter-neto duomenys galios net 90 dienøvisoje Lietuvos teritorijoje.

Pasiûlymø laikas ir árenginiøkiekis – riboti.

„Tele2“ nuolaidø metas: iðmaniejipigiau, interneto duomenys – dovanø

Prasidëjus kalendoriniam pavasariui, „Tele2“ siûlo atsinaujintisavo telefonus ir skelbia nuolaidas. Visuose operatoriaus salo-nuose bei internetinëje parduotuvëje www.tele2.lt klientø laukiaitin viliojantys pasiûlymai.

VagystësVasario 26 d. Prienø r. PK gau-

tame vyriðkio pareiðkime praneða-ma, jog, sugadinus pakabinamasspynas, ásibrauta á jo rûsio sandë-liukus, esanèius Veiveriø mieste-lyje. Ið jø pavogti automobilio aku-muliatorius, elektrinis suktukas,gràþtas, du dviraèiai, aukðto spau-dimo plovimo árenginys.

Tà paèià dienà policijoje uþre-gistruoti dar du vagystës atvejai.Ðiuo metu vagiðiai „nusitaikë“ áautomobilius ir vogë degalus. IðPrienuose esanèios uþdarosiosakcinës bendrovës teritorijojestovëjusio vilkiko „Scania“ kurobako iðleista apie 170 litrø dyzeli-no, o ið automobilio kabinos pa-vogta 170 eurø. Jiezno miestelyjeið kieme stovëjusio vilkiko „DAF“kuro bako iðtraukta apie 300 litrødyzelino.

Kovo 10 d. prieniðkis, atvykæsá negyvenamà sodybà mûsø rajone,pamatë, jog ið kieme stovëjusiokrovininio automobilio priekabospavogtas benzininis þemës gràþ-tas. Padaryta nuostolio uþ 200 eurø.

Kovo 10 d. apie 8 val. Prienør. savivaldybëje, ðventës metu ið tri-jø nepilnameèiø keturi jiems ne-paþástami asmenys, pagrasinæ pa-naudoti fiziná smurtà, pagrobëmobiliojo ryðio telefonus ir vienorankiná laikrodá bei sumuðë ne-pilnametá, gyvenantá Kazlø Rûdossavivaldybëje, po to pasiðalino.

Vairavo neblaivusKovo 9 d. apie 23 val. 55 min.

Prienø r. savivaldybës teritorijoje35 -eriø metø vyras vairavo auto-mobilá „Volvo S40“, bûdamas ne-blaivus (2,18 prom.). Vairuotojasbuvo nuveþtas á gydymo ástaigàkraujo mëginiui paimti girtumuinustatyti. Jis buvo sulaikytas iruþdarytas á areðtinæ.

SmurtasKovo 9 d. apie 11 val. 27 min.

viduramþis Birðtono gyventojas,smurtaudamas artimoje aplinkoje,sukëlë fiziná skausmà aðtuonias-deðimtmetei mamai. Vyras buvosulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Avansà pervedë –prekës nesulaukë

55 -eriø metø rajono gyvento-jas, kovo 4 d. internetiniame skel-bimø portale radæs skelbimà apieparduodamà traktoriø, sutarë sujo pardavëju ir pervedë nurodytamasmeniui 200 eurø avansà uþ trak-toriø, kurio iki ðiol negavo.

GrasinimasKovo 9 d. apie 23 val. 40 min.

namuose 37 -eriø metø rajono gy-ventojas, bûdamas neblaivus (2,08prom.), uþvedæs benzininá pjûklàperpjovë kambario staktos apdai-los juostelæ, grasindamas suþalotisavo neblaivià (2,35 prom.) þmo-nà. Vyras buvo sulaikytas ir uþda-rytas á areðtinæ.

Rasti lavonaiKovo 9 d. apie 16 val. 10 min.

Prienuose ugniagesiai gelbëtojaiiðlauþë buto duris, kambaryje ras-tas ant sofos gulinèio vyro (gim.

1941 m.) lavonas. Apþiûrint lavo-nà, dalyvavo VTMT Alytaus po-skyrio teismo med. ekspertas. La-vono krûtinës làstos kairëje pusëjematësi dvi þaizdos, ant stalo rastaspramoninis peilis, ant kurio briau-nø matësi raudonos spalvos dë-mës. Butas tvarkingas, durys uþra-kintos ið vidaus, spynoje rastas rak-tas, butas yra ketvirtame aukðte,be balkono. Pirminiais duome-nimis, konstatuota saviþudybë.Kûnas tolimesniam tyrimui iðveþ-tas Valstybinei teismo medicinostarnybai prie LR Teisingumo mi-nisterijos Alytaus poskyriui mir-ties prieþasèiai nustatyti.

Kovo 9 d. apie 16 val. 26 min.rajone, ûkiniame pastate, smaug-virvëje rastas 1969 m. gimusioþmogaus lavonas su stranguliacinevaga ant kaklo. Iðoriniø smurto þy-miø nerasta. Kûnas tolimesniamtyrimui iðveþtas Valstybinei teis-mo medicinos tarnybai prie LRTeisingumo ministerijos Alytausposkyriui mirties prieþasèiai nu-statyti.

Sudegintas automobilisKovo 11 d. Stakliðkiø seniûni-

joje, Skerdimø kaime, miðko ma-syve, rastas visiðkai sudegæs 1992m. gamybos automobilis „Audi80“, likusios tik metalo konstruk-cijos. Átariamas padegimas. Kovo10 d. automobilis buvo pavogtasElektrënø savivaldybëje, Muste-niø kaime.

Parengta pagal Alytausapskrities VPK pirminæ

informacijà

Ieðko buhalterio (-ës) terminuotai darbo sutarèiai. Vals-tybinës miðkø urëdijos Prienø regioninis padalinys. El.p.prienai@vivmu.lt, tel. (8 319) 60 300.

Reklama Reklama.

2018 m. kovo 14 d. Nr. 19 (10077) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, ramute@gyvenimas.info); SOCIA-LINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorëspavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë, ZinaLankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Reng in ia i . Sus i t i k ima i

Kauno LSMU gimnazija jau ne-be pirmus metus sukvieèia mo-kytojus ir mokinius, jø tëvelius beigimnazijos draugus á jau tradicijatapusá renginá „Chorø karai“. Ðiaismetais „Chorø karai“ pasitiko ðiektiek kitokie, bet kaip visada – nepa-kartojami!

Renginio dalyviai – klasiø cho-rai ið visos Kauno apskrities. Pat-riotines, lietuviø liaudies, tremtiniøir kitas lietuviðkas dainas atliko visøklasiø koncentrai. Gimnazijosiðkilmiø salëje netrûko puikausvokalo, daugiabalsiðkumo, muziki-niø interpretacijø, aká traukë

Mes laimëjome „karà“!Suintrigavo?.. O gal nustebote perskaitæ antraðtæ? Ar manote, kad kaþkas pajuokavo? Deja, ne.Ið tiesø - tai mes, Stakliðkiø gimnazijos II g klasës mokiniai, drauge su auklëtoja ir muzikos

mokytoja metodininke Onute Kamblevièiene, kovo 7 dienà dalyvavome Kauno LSMU gimnazijojevykusiame konkurse ,,Chorø karai 2018“, skirtame Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmeèiui paminëti,ir tikrai laimëjome ,,karà“...

jaunatviðka energija, ritmiðki ir mu-zikalûs sceniniai judesiai.

Fortûna ðiame „kare“ mumsðypsojosi - mes laimëjome: tapomeprizinës III vietos nugalëtojais.

Gabrielë KamblevièiûtëStakliðkiø gimnazijos

II g klasës mokinë

Kovo 3 dienà Kaðoniø bib-liotekoje vyko smiginio varþy-bos, skirtos Lietuvos ValstybësNepriklausomybës atkûrimodienai paminëti. Jas organizavoKaðoniø biblioteka kartu sukaimo bendruomene „Kaðonys“.

Nors rytas buvo ir labai ðaltas(termometro stulpelis rodë minus18O), aktyviausiems smiginio më-gëjams dalyvauti varþybose ðaltukasnesutrukdë. Juk ðis þaidimas - azar-tiðka, ádomi bei viena ið sàþiningiau-siø sporto ðakø, ir, nors Lietuvojeþaisti smiginá nëra labai populiaru,pasaulyje ðios sporto ðakos aistruo-liai skaièiuojami milijonais. Èia vis-kà reikia atlikti paèiam: nei tu drau-gà apkaltinsi, nei varþovà - turi ateitiir padaryti savo darbà.

Dauguma dalyviø smiginio strë-lytes rankose jau buvo turëjæ, o ðtaivyriausias dalyvis Jonas Astrovassmiginá þaidë pirmà kartà. Daug kasmano, kad norint bûti geru smiginioþaidëju reikia turëti taiklià rankà irþvitrià aká. Akiniø ðiam vyriðkiui, tie-sa, dar nereikia, o ðtai strëlytes mëtëkaire ranka. Ir kaip bebûtø keista,Jonas tapo absoliuèiu smiginio var-þybø nugalëtoju. „Sekësi, nes turëjaustiprià palaikymo komandà: á varþy-bas atlydëjo þmona Romutë ir anû-kas Lukas,“ - juokavo Jonas.

Finalinëse varþybose tarp vyrøantras liko Dalius Kabaðinskas, tre-

èias - Rièardas Mazuronis. Tarp mo-terø geriausiai sekësi Editai Kaba-ðinskienei, antra liko Laimutë Pyra-gienë, treèia - Danutë Bajorienë.Moksleiviø kategorijoje pirmà vietàiðkovojo Matas Mazuronis, antrà -Lukas Astrovas. Pasitvirtino taisyklë,kad smiginiui þaisti amþius ne-kliudo: vyriausiam varþybø dalyviui- ðeðiasdeðimt treji, o jauniausiam –aðtuoneri metai.

Dëkojame visiems kaðonið-kiams, kurie aktyviai dalyvauja Ka-ðoniø bibliotekos ir Kaðoniø bend-ruomenës organizuojamuose ren-giniuose.

Danutë BajorienëKaðoniø bibliotekininkë

Smiginio varþybas skyrëme LietuvosValstybës Nepriklausomybës dienai paminëti

„Poezija yra tarsi paveikslas“Kovo 7 dienà Prienø Justino Marcinkevièiaus vieðojoje biblio-

tekoje vyko popietë „Poezija yra tarsi paveikslas“, skirta Lietuviøkalbos dienoms. Susirinkusius á popietæ su Lietuviø kalbos die-nomis ir artëjanèia Tarptautine moters diena pasveikino bibliotekosdirektorë Daiva Èepeliauskienë.

Bibliotekoje susirinkæ knygømylëtojai su bendraminèiais disku-tavo rûpimomis temomis, susipaþi-no su naujomis knygomis, aptarë jauiðrinktas Metø knygas, o susirin-kusiøjø skaitomi Maironio, Bernar-do Brazdþionio, Roberto Ketura-

kio, Eduardo Selelionio, JustinoMarcinkevièiaus poezijos posmai,suvirpinæ kiekvieno klausanèiojoðirdá, ramiai pasivaikðèiojo tarp kny-gø lentynø, graþiai prisiglaudë vieniprie kitø, sukurdami poezijos pa-veikslà kalbai, gimtinei ir Lietuvai.

Sveiki dantukai – graþi ðypsena

mes kalbame, ðypsomës.Burnos higienos mokymas turi

tæstis visà gyvenimà – vos tik iðdyguspirmam dantukui. Vaikai „Dra-

koniukui“ paþadëjo, kad rûpinsissavo dantukais kartu su tëveliais.

Genovaitë DaðkevièienëVisuomenës sveikatosprieþiûros specialistë

(Atkelta ið 6 p.)