Taikomasis mokslinis darbas

LIETUVOS MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS PRAMONĖS

KONKURENCINGUMO STUDIJA

Užsakovas: Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

Vykdytojas: KTU Verslo strategijos institutas VšĮ Žinių visuomenės institutas

Darbo grupės vadovas: prof. habil. dr. R. Jucevičius

Ekspertai: prof.dr. V. Vitunskienė S. Šajeva

Kaunas, 2009

1

LENTELĖS

LENTELĖ 3.3. LIETUVOS MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS STIPRUMAI.....................................................................................................................................68LENTELĖ 3.4. SVARBIAUSI VEIKSNIAI, LEMIANTYS MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ KONKURENCINGUMĄ (KSF)...................................70LENTELĖ 3.5. LIETUVOS MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS SILPNUMAI ....................................................................................................................................75

PAVEIKSLAI

TURINYS

1. LIETUVOS MAISTO PRAMONĖS POKYČIAI VIDUTINĖS TRUKMĖS LAIKOTARPIU ................................................................................................................................. 4

1.1 Tyrimo duomenys ir apribojimai ........................................................................................................................ 4

1.2 Maisto pramonės struktūriniai pokyčiai ............................................................................................................. 4 1.2.1. Maisto pramonės struktūra ..................................................................................................................................41.2.2. Maisto pramonės lyginamoji reikšmė....................................................................................................................7

1.3. Maisto pramonės veiklos rezultatai .................................................................................................................. 9

2

1.3.1. Pokyčiai vidutinės trukmės laikotarpiu..................................................................................................................91.3.2. Pokyčiai trumpuoju laikotarpiu............................................................................................................................12

1.4. Apibendrinančios išvados ................................................................................................................................ 17

2. LIETUVOS MAISTO PRODUKTŲ LYGINAMASIS PRANAŠUMAS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE ................................................................................................. 18

2.1. Tyrimo metodai, duomenys ir apribojimai ....................................................................................................... 18

2.2. Lietuvos maisto pramonės tarptautinės prekybos rezultatyvumas ................................................................... 20

2.3. Tarptautinėje prekyboje pranašiausių pieno pramonės gaminių identifikavimas .............................................. 24 2.3.1. Santykinis pranašumas pasaulinėje ir ES rinkose.................................................................................................242.3.2. Pieno produktų eksporto augimo pokyčiai.........................................................................................................272.3.3. Pieno produktų eksporto prekinės struktūros pokyčiai.......................................................................................282.3.4. Pieno produktų eksporto geografinė struktūros pokyčiai...................................................................................29

2.4. Tarptautinėje prekyboje pranašiausių mėsos pramonės gaminių identifikavimas ............................................. 33 2.4.1. Santykinis pranašumas pasaulinėje ir ES rinkose.................................................................................................332.4.2. Mėsos produktų eksporto augimo pokyčiai.........................................................................................................342.4.3 Mėsos produktų eksporto prekinė struktūra........................................................................................................362.4.4. Mėsos produktų eksporto geografinė struktūra..................................................................................................37

2.5. Tarptautinėje prekyboje pranašiausių grūdų perdirbimo pramonės gaminių identifikavimas ........................... 40 2.5.1. Santykinis pranašumas pasaulinėje ir ES rinkose.................................................................................................402.5.2. Perdribtų grūdų produktų eksporto augimo pokyčiai.........................................................................................422.5.3. Perdirbtų grūdų produktų eksporto prekinė struktūra.......................................................................................442.5.4. Perdirbtų grūdų produktų eksporto geografinė struktūra .................................................................................44

2.6 Apibendrinančios išvados ................................................................................................................................. 48

3. LIETUVOS MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO VEIKSNIŲ ANALIZĖ ....................................................................... 52

3.1. Sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimas ................................................................................................ 52 3.1.1. Tyrimo logika ir respondentai..............................................................................................................................523.1.2. Sektoriaus konkurencingumo palyginimas su bendru šalies konkurencingumo lygiu ........................................543.1.3. Sektoriaus konkurencingumo „deimantas“.........................................................................................................62

3.2. Sektoriaus stiprumų, silpnumų, galimybių, grėsmių (SSGG) analizė .................................................................. 67

APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS ......................................................................... 83

3

1. LIETUVOS MAISTO PRAMONĖS POKYČIAI VIDUTINĖS TRUKMĖS LAIKOTARPIU

Šiame Lietuvos maisto pramonės vystymosi vidutinės trukmės laikotarpiu studijos skyriuje pateikiama jos struktūrinių pokyčių ir veiklos tendencijų 2002 – 2008 m. ir 2009 m. sausio birželio mėnesiais analizė. Lyginant su vidutiniais apdirbamosios gamybos ir visos pramonės bei su kitų ES šalių maisto pramonės rezultatais, vidutinės trukmės ir paskutiniųjų ketvirčių rezultatais nustatomi Lietuvos maisto produktų gamybos struktūros ypatumai ir pokyčiai, atskleidžiamas ekonominio augimo iki kriziniu laikotarpiu mastas ir dabartinio gamybos bei pardavimų nuosmukio tendencijos.

1.1 Tyrimo duomenys ir apribojimai

Maisto pramonės pokyčių vidutinės trukmės ir trumpuoju laikotarpiu analizei naudoti Lietuvos statistikos departamento ir EUROSTAT duomenys, skelbti duomenų bazėse arba specialiuose leidiniuose.

Nuo 2009 m. pramonės statistikos informacija agreguojama pagal naująjį Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), kuriame apdirbamajai gamybai suteiktas kodas – C:10–33, maisto produktų gamybos – C10, gėrimų – C11, tabako gaminių – C12. Pažymėtina, kad ankstesniame EVRK red.1.1 apdirbamajai gamybai buvo sutektas D:15–37 kodas, maisto produktų ir gėrimų gamybai – D:15, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybai – DA. Kadangi statistikos duomenų bazėse (Lietuvos statistikos ir EUROSTAT) kai kurie statistiniai duomenys iki 2008 m. pabaigos skelbiami tik pagal ankstesnę EVRK 1.1 red. kodavimo sistemą, o pagal naująją EVRK 2 red. kodavimo sistemą kai kurie ketvirtiniai ir mėnesiniai statistiniai duomenys skelbiami tik nuo 2009 m. pradžios, dėl to pagal poreikį tyrime buvo remtasi statistine informacija pagal abi EVRK versijas ir naudota skirtingos duomenų dinaminės eilutės.

Statistikos duomenų bazėse (Lietuvos statistikos ir EUROSTAT) tam tikri pramonės statistiniai duomenys paskelbti pagal skirtingus jų agregavimo/ detalizavimo pagal ekonominės veiklos rūšis lygius. Pavyzdžiui, apie tiesiogines užsienio investicijas paskelbti agreguoti duomenys maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje (kodas DA pagal EVRK 1.1 red.), apie materialines investicijas – detalizuoti duomenys pagal kiekvieną minėtą gamybos rūšį, t. y. maisto produktų (C10 pagal EVRK 2 red.), gėrimų (C11) ir tabako gaminių (C12) gamybas. Tokie duomenų agregavimo/ detalizavimo skirtumai apribojo tam tikrų statistinių rodiklių pokyčių tiek vidutinės trukmės, tiek trumpuoju laikotarpiu palyginamąjį vertinimą.

Dėl pasikeitusio statistinių duomenų šaltinio materialinių investicijų duomenys nuo 2005 m. nėra palyginami su anksčiau skelbtais duomenimis. Dėl to tyrime nagrinėjami trumpesnės dinaminės eilutės materialinių investicijų metiniai ir ketvirtiniai duomenys.

1.2 Maisto pramonės struktūriniai pokyčiai

1.2.1. Maisto pramonės struktūra Nagrinėjamam vidutinės trukmės laikotarpiui (2002 – 2008 m.) maisto pramonei buvo

būdingas spartus restruktūrizacijos procesas, kuomet pagrindinėse maisto gamybos šakose/ sektoriuose, išskyrus vaisių, uogų ir daržovių apdirbamąją gamybą, daugiau nei perpus sumažėjo veikiančių ūkio subjektų (1.1 – 1.2 lentelės) ir padidėjo didesnių įmonių dalis (1.1 pav.). Tad ekonominio nuosmukio laikotarpiu galima laukti dar spartesnio veikiančių subjektų skaičiaus sumažėjimo.

Kaip rodo 1.1 lentelėje pateikti Statistinio verslo registro duomenys apie veikiančius ūkio subjektus metų pradžioje maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje jų skaičius sumažėjo beveik perpus (43,9 proc.), t.y. nuo 1579 – 2002 m. iki 886 – 2009 m. Tačiau, tiek veikiančių ūkio subjektų, tiek veikiančių ir įregistruotų bei išregistruotų mažų ir vidutinių įmonių statistika rodo, kad palyginti sparčiausia restruktūrizacija buvo būdinga maisto produktų gamyboje. Vien per

4

pastaruosius ketverius metus veikiančių ūkio subjektų skaičius joje sumažėjo beveik ketvirtadaliu, t. y. 23,5 proc. Statistinio verslo registro duomenimis 2009 m. pradžioje joje veikė 788 ūkio subjektai, iš kurių 285 - individualiosios įmonės.

Tabako gaminių gamyboje veikiančių ūkio subjektų skaičius beveik nesikeitė, t.y., ilgai veikė viena bendrovė, o 2008 m., buvo įregistruota individuali įmonė. Gėrimų gamyboje jų kitimas buvo perpus lėtesnis nei maisto produktų gamyboje. Pavyzdžiui, 2009 m., palyginti su 2006 m., veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje atitinkamai sumažėjo 12,7 ir 23,5 proc.

Lentel . 1.1. Veikiantys kio subjektai maisto produkt , g rim ir tabako pramon je* (metė ū ų ė ų ė ų pradžioje)

2002200

3 2004 2005 2006 2007 2008 2009Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje

C10 Maisto produktų gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. 1030 897 823 788C11 Gėrimų gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. 110 114 102 96C12 Tabako gaminių gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. 1 1 1 2

C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba** 1579152

2 1416 1208 1141 1012 926 886Pokytis, palyginti su ankstesniais metais, ± %

C10 Maisto produktų gamyba - - - - - -12,9 -8,2 -4,3C11 Gėrimų gamyba - - - - - 3,6 -10,5 -5,9C12 Tabako gaminių gamyba - - - - - 0,0 0,0 100,0C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba** - -3,6 -7,0 -14,7 -5,5 -11,3 -8,5 -4,3

Pastabos: * pagal EVRK 2 red.** iki 2005 m. DA Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba pagal EVRK 1.1 red.

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazės informaciją

Nagrinėjamose penkiose pagrindinėse Lietuvos maisto pramonės šakose/sektoriuose (1.2 lentelė) veikiančių įmonių skaičius labiausiai sumažėjo grūdų perdirbimo (69,4 proc.) bei pieno (56,4 proc.) pramonėje, o mažiausiai (26,1 proc.) – vaisių ir daržovių pramonėje. Mėsos ir žuvies pramonėje įmonių skaičius sumažėjo perpus, atitinkamai 50 ir 49 proc. Tačiau reikia pastebėti, kad pastarosiose veikiančių įmonių skaičiaus mažėjimo tempas antrojoje nagrinėjamo laikotarpio pusėje (2006-2008 m.), lyginant su pirmąja, gerokai paspartėjo, kai tuo tarpu trijose pirmosiose – sulėtėjo.

Per visą tyrimo laikotarpį daugiausia įmonių veikė mėsos ir jos produktų gamyboje. O likusios pramonės šakos pagal veikiančių įmonių skaitlingumą persiskirstė. Grūdų pramonė pagal įmonių skaičių laikotarpio pradžioje buvusi antra laikotarpio pabaigoje pozicijas užleido žuvies pramonei, o trečiąją poziciją turėjusi pieno pramonė ją užleido vaisių ir daržovių pramonei. Tad 2009 m. pradžioje daugiausia įmonių – 182 veikė mėsos ir jos produktų gamyboje, žuvų ir jų produktų paruošime ir perdirbime – 48, po tiek pat įmonių – 34 veikė dvejose šakose, t. y. grūdų malimo produktų, krakmolo ir jų produktų bei vaisių, uogų ir daržovių apdirbamojoje gamyboje, mažiausiai – 27 įmonės liko dirbti pieno ir jo produktų gamyboje (1.2 lentelė).

Lentel . 1.2. Veikiantys kio subjektai maisto pramon je pagal ekonomin s veiklos r šis* ė ū ė ė ū 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Veikiančių įmonių skaičius metų pradžioje

5

C101 Mėsos ir jos produktų gamyba 355 357 312 264 263 226 193 182C102 Žuvų ir jų produktų paruošimas ir

perdirbimas96 91 89 67 70 55 50 48

C103 Vaisių, uogų ir daržovių paruošimas, perdirbimas ir konservavimas

46 40 41 37 35 30 34 34

C105 Pieno ir jo produktų gamyba 62 51 39 32 31 30 32 27C106 Grūdų malimo produktų, krakmolo ir jo

produktų gamyba111 94 83 69 51 44 39 34

Pokytis, palyginti su ankstesniais metais, ± proc.C101 Mėsos ir jos produktų gamyba - 0,6 -12,6 -15,4 -0,4 -14,1 -14,6 -5,7C102 Žuvų ir jų produktų paruošimas ir

perdirbimas- -5,2 -2,2 -24,7 4,5 -21,4 -9,1 -4,0

C103 Vaisių, uogų ir daržovių paruošimas, perdirbimas ir konservavimas

- -13,0 2,5 -9,8 -5,4 -14,3 13,3 0,0

C105 Pieno ir jo produktų gamyba - -17,7 -23,5 -17,9 -3,1 -3,2 6,7 -15,6C106 Grūdų malimo produktų, krakmolo ir jo

produktų gamyba- -15,3 -11,7 -16,9 -26,1 -13,7 -11,4 -12,8

Pastabos: *pagal EVRK 2 red.Šaltinis: apskaičiuota autorių remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, skelbtais LAEI metiniame leidinyje „Lietuvos žemės ir maisto ūkis“, išleistame 2006 ir 2009 metais

Per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjus įmonių skaičiui, veikiančios – sustambėjo. Didžiausios įmonės dirba pieno ir jo produktų gamyboje (iš esmės, joje dominuoja keletas didelių bendrovių), o mažiausios – grūdų malimo produktų, krakmolo ir jų produktų bei vaisių, uogų ir daržovių apdirbamojoje gamyboje. Vidutiniškai vienoje pieno pramonės įmonėje 2002 – 2008 m. darbuotojų padaugėjo nuo iki 163 iki 198 (21 proc.), o vidutinė metinė prekių apyvarta išaugo nuo 21,3 iki 93 mln. Lt. (4,4 karto). Tačiau, reikia pastebėti, kad pirmojoje nagrinėjamo laikotarpio pusėje vidutinėje pieno produktus gaminančioje įmonėje augęs darbuotojų skaičius (iki 306 – 2005 m.) pastaraisiais metais gerokai sumažėjo (35,3 proc.).

Grūdų perdirbimo pramonėje vidutinis įmonės darbuotojų skaičius padidėjo nuo 14 – 2002 m. iki 28 – 2008 m. (94 proc.), o vidutinė metinė prekių apyvarta išaugo atitinkamai nuo 1,3 iki 8,9 mln. Lt (6,7 karto). Vaisių ir daržovių pramonės įmonėse vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo atitinkamai nuo 16 iki 30 (89 proc.), o vidutinė metinė prekių apyvarta išaugo atitinkamai nuo 1,1 iki 5,5 mln. Lt (5,1 karto). Tuo pačiu laikotarpiu mėsos pramonės vidutinėje įmonėje darbuotojų padaugėjo nuo 25 iki 54 (2,1 karto), o metinė prekių apyvarta išaugo nuo 2,1 iki 10,3 mln. Lt (4,9 karto). Žuvies pramonės įmonių vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo nuo 44 – 2002 m. iki 92 – 2008 m., o vidutinė metinė prekių apyvarta išaugo atitinkamai nuo 4,7 iki 17,3 mln. Lt (3,6 karto)1.

Be to, maisto produktų pramonėje padidėjo didesnių įmonių lyginamoji reikšmė (1.1 pav.). Ūkio subjektų dydį vertinant pagal darbuotojų skaičių2, reikia pastebėti, kad 2009 m.

pradžioje didžiąją dalį (77,9 proc.) Lietuvos maisto produktų gamyboje veikusių ūkio subjektų sudarė mažos įmonės (614 įmonių). Du penktadaliai (41 proc.) veikiančių įmonių – 323, kuriose dirbo iki 10 darbuotojų, priskirtinos mikroįmonėms. 138 vidutinės įmonės sudarė 17,5 proc., o 36 didelės įmonės – 4,6 proc. visų veikusių ūkio subjektų maisto pramonėje3.

1 Maisto pramonės įmonių darbuotojų skaičiaus ir meninės prekių apyvartos/ produkcijos pardavimų vidutiniai rodikliai pagal nagrinėjamas pramonės šakas apskaičiuoti autorių remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, skelbtais LAEI metiniame leidinyje „Lietuvos žemės ir maisto ūkis“, išleistame 2006 ir 2009 metais.

2 Pagal Europos Komisijos rekomendacijas 96/280/EB dėl mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo mažos ir vidutinės įmonės yra apibrėžiamos kaip įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 40 mln. eurų (138 mln. Lt). Kai reikia išskirti mažas įmones ir vidutines įmones, „maža įmonė“ apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios metinė prekių apyvarta neviršija 7 mln. eurų (24 mln. Lt).3 Struktūros rodikliai apskaičiuoti autorių remiantis statistiniais duomenimis, pateiktais leidinyje: Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2009.

6

0–4 darbuotojai

20%

5–9 darbuotojai

15%

10–19 darbuotojų

16%

20–49 darbuotojai

18%

50–99 darbuotojai

8%

100–149 darbuotojai

3%

150–249 darbuotojai

4%

2006 01 01

0–4 darbuotojai

20%

5–9 darbuotojai

14%10–19

darbuotojų18%

20–49 darbuotojai

21%

50–99 darbuotojai

10%

100–149 darbuotojai

4%

150–249 darbuotojai

4%

2009 01 01

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazės 2009 gegužės-birželio mėn. informaciją

Pav. 1.1. Veikian i maž ir vidutini moni maisto produkt gamyboje (C10) pasiskirstymas pagalč ų ų ų į ų ų dyd , išreikšt darbuotoj skai iumiį ą ų č

Be to, ūkio subjektų dydį vertinant pagal jų metinės prekių apyvartos apimtį, reikia pridurti, kad 2009 m. pradžioje tarp 788 Lietuvos maisto produktų gamyboje veikusių ūkio subjektų 95,8 proc. sudarė įmonės, kurių metinė prekių apyvarta neviršijo 50 mln. Lt. 31 (3,4 proc.) įmonės metinė prekių apyvarta siekė nuo 50 iki 500 mln. Lt., ir tik 2 proc. įmonių viršijo 500 mln. Lt.

1.2.2. Maisto pramonės lyginamoji reikšmė

Vidutinės trukmės laikotarpį, apimantį 2002 – 2008 m., galima įvardinti kaip stabilios maisto pramonės lyginamosios reikšmės Lietuvos ekonomikos struktūroje laikotarpį. Jam buvo būdingas labai lėtas maisto pramonės procentinės dalies bendrojoje pridėtinėje vertėje (BPV) mažėjimas ir dvigubai spartesnis jos dalies eksporto vertėje didėjimas (1.3 lentelė).

2002 – 2008 m. maisto pramonės (kartus su gėrimų ir tabako gamyba) dalis BPV sumažėjo nuo 4 iki 3,5 proc., t. y. vidutiniškai po 0,13 procentinio punkto per metus (1.3 lentelė), palyginti su 0,28 procentinio punkto vidutiniu metiniu sumažėjimu per ankstesnįjį septynerių metų laikotarpį. Be to, pagal minėtą procentinės dalies BPV vidutinį metinį pokytį nagrinėjamu laikotarpiu, maisto pramonė stabilesnes pozicijas išlaikė tiek visos apdirbamosios gamybos, tiek visos pramonės, kur vidutinis metinis rodiklio sumažėjimas sudarė atitinkamai 0,18 ir 0,36 procentinio punkto atžvilgiu.

Nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu eksportuojamų maisto produktų ir gėrimų dalis bendrojoje šalies eksporto vertėje vidutiniškai padidėdavo po 0,2 procentinio punkto, t. y. nuo 8,2 – 2002 iki 10,9 proc. – 2007 m. Tačiau 2008 m. užsienio prekybos srautų statistika parodė kiek sumenkusią maisto pramonės lyginamąją reikšmę. Maisto produktų ir gėrimų dalis prekių eksporte per metus sumažėjo 1,5 procentinio punkto, t. y. iki 9,4 proc. (1.3 lentelė). Be to, ketverius metus (2004-2007 m.) buvęs teigiamas maisto produktų ir gėrimų prekybos balansas 2008 m. virto neigiamu.

7

Lentel . 1.3. Maisto pramon s strukt riniai rodikliaiė ė ū 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Maisto pramonės dalis visose ekonominėse veiklose, proc.:Bendrojoje pridėtinėje vertėje* 4,0 3,9 3,8 3,8 3,6 3,7 3,5 n.d.Užimtųjų skaičiuje* 3,2 3,0 2,7 3,0 2,9 3,2 n.d. n.d.

Tiesioginėse užsienio investicijose*(^) 10,9 11,2 11,7 10,3 6,8 5,0 4,3 4,9Materialinėse investicijose** n.d. n.d. n.d. 2,7 2,6 2,2 1,9 n.d.Eksporto vertėje*** 8,2 8,3 8,8 9,0 9,4 10,9 9,4 n.d.

Maisto pramonės dalis apdirbamojoje gamyboje, proc.:Bendrojoje pridėtinėje vertėje* 21,5 20,2 18,4 18,1 17,9 19,3 18,8 n.d.Užimtųjų skaičiuje* 20,5 20,5 19,6 17,8 19,5 19,7 21,5 n.d.Tiesioginėse užsienio investicijose*(^) 42,4 38,3 37,6 30,3 17,1 12,5 12,1 21,2Materialinėse investicijose** n.d. n.d. n.d. 16,9 17,8 14,6 14,7 n.d.Eksporto vertėje*** 8,6 8,8 9,2 9,5 10,0 11,7 10,2 n.d.

Pastabos: * DA Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba (EVRK 1.1 red.)** C10 Maisto produktų gamyba (EVRK 2 red.)*** 15 Maisto produktai ir gėrimai (CPA klasifikatorius)^ metų pradžios duomenys

Šaltinis: apskaičiuota pagal Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazės informaciją, paskelbtą 2009 gegužės-birželio mėn.

Tačiau nagrinėjamu ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu maisto pramonės lyginamosios reikšmė pastebimai sumenko materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų srityje (1.3 lentelė). Nors 2005-2008 m. maisto produktų gamyboje materialinių investicijų vertė padidėjo 27,3 proc. (1.4 lentelė), tačiau jų procentinė dalis visose materialinėse investicijose nuolat mažėjo, ir ypač smuko 2007 – 2008 m. – atitinkamai 0,3 ir 0,4 procentinio punkto per metus (1.3 lentelė). Atvirkščiai, padidėjusi užimtųjų dalis nuo 3 proc. – 2005 m. iki 3, 2 proc. – 2007 m. leidžia daryti prielaidą, jog trejus metus iki ekonominio nuosmukio pradžios maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybai plėsti darbo išteklių buvo pritraukiama santykinai daugiau nei materialinių investicinių.

Maisto pramonės lyginamoji reikšmė tiesioginių užsienio investicijų struktūroje daugiau nei per pus krito antrojoje nagrinėjamo laikotarpio pusėje, t. y. vidutiniškai nuo 11 proc. – 2002 – 2004 m. iki 5,2 proc. – 2005 – 2007 m. Tiesioginių užsienio investicijų metiniai pokyčių rodikliai, pateikti 1.4 lentelėje, taip pat liudija apie pastaraisiais metais gerokai sumažėjusį Lietuvos maisto pramonės (kartu su gėrimų ir tabako gaminių gamyba) patrauklumą užsienio investuotojams.

Tad minėtus vidutinės trukmės laikotarpio pokyčius materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų srityse galima įvardyti kaip vieną pagrindinę priežastį, dėl ko ekonominis smukimas maisto pramonėje prasidėjo anksčiau ir vyksta sparčiau nei visoje apdirbamojoje gamyboje ir visoje pramonėje.

Nagrinėjamu 2002 – 2008 m. laikotarpiu maisto pramonė išlaikė didžiausią lyginamąją reikšmę Lietuvos padirbamosios pramonės struktūroje (1.3 lentelė):

− jai teko didžiausias indėlis į apdirbamojoje gamyboje sukurtą bendrąją pridėtinę vertę. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos procentinė dalis palaipsniui sumažėjusi 2002 – 2006 m. (nuo 21,5 iki 17,9 proc.), vėl padidėjo 2007 – 2008 m., atitinkamai iki 19,3 ir 18,8 proc.;

− nors maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos priskiriamos žemų arba vidutiniškai žemų technologijų pramonei, tačiau jos padeda spręsti šalies gyventojų užimtumo problemas. Nagrinėjamu laikotarpiu joje dirbo apie penktadalis visų apdirbamosios pramonės darbuotojų (mažiausiai 17,8 proc. – 2004 m., daugiausiai 21,5 proc. – 2007 m.). Iki laikotarpio pabaigos pagal užimtųjų skaičių maisto pramonę lenkė tik tekstilės pramonė, o 2007 m. jų pozicijos apsikeitė;

− maisto produktų gamyba akumuliavo didžiausią apdirbamosios gamybos materialinių investicijų dalį. 2005 – 2008 m. jai teko apie šeštadalis (vidutiniškai 16 proc.) materialinių investicijų vertės. Be to, tai antra po rafinuotų naftos produktų ir chemijos gaminių gamybos apdirbamosios pramonės sritis pagal tiesioginių užsienio investicijų mastą;

− maisto produktų ir gėrimų dalis apdirbamosios gamybos prekių eksporto struktūroje palaipsniui padidėjo nuo 8,6 proc. – 2002 m. iki 10,2 proc. – 2008 m. Šioje struktūroje santykinai

8

didesnė dalis teko rafinuotiems naftos produktams (atitinkamai 18,8 ir 25,6 proc.), o nuo 2007 m. – ir chemijos pramonės gaminiams (atitinkamai 7,4 ir 13,8 proc.).

1.3. Maisto pramonės veiklos rezultatai

1.3.1. Pokyčiai vidutinės trukmės laikotarpiu

Nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu, apimančiu 2002–2008 m., Lietuvos maisto pramonės vystymuisi būdingos tam tikros tendencijos, išsiskiriančios tiek iš visos apdirbamosios gamybos, tiek iš visos pramonės vystymosi konteksto. Toliau maisto pramonės vystymasis nagrinėjamas, atskleidžiant tris jo išskirtinumus.

Pirma. Ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu maisto pramonei būdingas spartesnis ekonominis augimas nei vidutiniškai apdirbamojoje gamyboje (ar visoje pramonėje) bei visoje šalies ekonomikoje.

Spartus gamybos apimties augimas maisto pramonėje prasidėjo 2003 m. ir tęsėsi iki 2007 m., kuomet maisto produktų gamyba kasmet vidutiniškai padidėdavo 6–14 proc. (1.4 lentelė). Per penkerius metus, t. y., 2007 m., palyginti su 2002 m., maisto pramonėje produkcijos gamyba išaugo 63,4 proc. (palyginti su 49,8 proc. augimu apdirbamojoje ir 47,3 proc. – visoje pramonėje), o sukurta bendroji pridėtinė vertė padidėjo 59,3 proc. (palyginti su bendrosios pridėtinės vertės padidėjimu 49,9 proc. – visoje šalies ekonomikoje).

Lentel . 1.4. Maisto pramon s pagrindiniai rodikliaiė ė 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008Produkcijos vertė to meto kainomis, mln. Lt** 3843,1 4240,3 4726,2 5304,6 6032,8 7502,6 8124,1Užimtieji, tūkst.* 52,8 51,3 44,9 51,4 51,6 57,3 n.d.Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt*(^) 1480,6 1602,0 1670,1 1618,5 1433,9 1522,6 1553,6Materialinės investicijos to meto kainomis, mln. Lt** n.d. n.d. n.d. 326,5 398,1 453,9 415,7Eksporto vertė, mln. Lt*** 1565,5 1756,7 2264,7 2935,0 3671,7 4686,6 5205,3

Importo vertė, mln. Lt*** 1714,5 1779,6 2203,7 2755,5 3456,1 4222,2 5319,0

Prekybos balansas, mln. Lt*** -149,0 -22,9 60,9 179,4 215,5 464,4 -113,7

Indeksas, palyginti su ankstesniais metais, proc.Produkcijos apimtis** 102,4 113,7 106,0 107,6 110,9 113,5 96,4Užimtieji* 106,7 97,2 87,5 114,5 100,4 111,0 n.d.

Tiesioginių užsienio investicijų vertė* 128,0 108,2 104,2 96,9 88,6 106,2 102,0Materialinių investicijų apimtis** n.d. n.d. n.d. n.d. 116,1 104,6 86,3Eksporto vertė Lt*** 102,4 112,2 128,9 129,6 125,1 127,6 110,8Importo vertė*** 100,3 103,8 123,8 125,0 125,4 122,2 125,3

Pastabos: *DA Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba (EVRK 1.1 klasifikatorius);** C10 Maisto produktų gamyba;*** 15 Maisto produktai ir gėrimai (CPA klasifikatorius);^ duomenys vėlesnių metų pradžioje

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazės informaciją

Sparčiam maisto pramonės gamybos apimčių augimui įtakos turėjo gerokai padidėjęs užimtųjų skaičiaus joje. Užimtųjų daugėjimu maisto pramonė ypač išsiskyrė antrojoje nagrinėjamo laikotarpio pusėje, t. y. 2005 – 2007 m. (1.4. lentelė). 2007 m., palyginti su 2004 m., maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje jų skaičiaus padidėjo 27,8 proc., kai tuo tarpu visoje apdirbamojoje gamyboje – 5,6 proc., o visoje pramonėje – 4,1 proc.

Tad, maisto pramonės gamybos apimčių augimo 2003 – 2007 m. lygį palyginus su, viena vertus, materialinių investicijų ir užimtųjų pokyčių dydžiu (1.4 lentelė) bei, antra vertus, su materialinių investicijų ir užimtųjų joje procentinės dalies kitimo tendencijomis (1.3 lentelė), peršasi išvada, jog šiam augimui darbo veiksnys padarė didesnį poveikį nei investicijos.

9

Tačiau santykinai didelis užimtumo augimas, daręs neigiamą poveikį darbo našumo kitimui, nepalankus maisto pramonės ekonominiam vystymuisi ir konkurencingumui (1.2 pav.). Viena vertus, dėl padidėjusios disproporcijos tarp bendrosios pridėtinės vertės ir užimtųjų skaičiaus augimo 2005-2007 m. maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje darbo našumo prieaugis kasmet vis mažėjo ir per tris metus sumažėjo gerokai daugiau nei visos apdirbamosios gamybos ar pramonės mastu. (žr. kairįjį grafiką 1.2 paveiksle). Antra vertus, nuo 2005 m. palaipsniui pradėjo kristi darbo našumo santykinis lygis. Iki 2004 m. darbo našumas maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje buvo gerokai aukštesnis už vidutinį jo lygį visoje šalies ekonomikoje. Tačiau, dėl anksčiau minėtų darbo našumo metinio prieaugio mažėjimo tendencijų, šis atotrūkis labai krito, nes 44 proc. darbo našumo perviršis, kurį maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos pramonė turėjo 2004 m., sumažėjo iki 11 proc. – 2007 m. (žr. dešinįjį grafiką 1.2 paveiksle).

-8,5

11,0

20,9

-2,9

9,8

2,5

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

darbo našumo pokytis, palyginti su ankstesniaismetais, proc.

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybaApdirbamoji gamybaPramonė

126 128144

127 122 115

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

vidutinis darbo našumas visose ekonominėse veiklose =100%*

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybaApdirbamoji gamybaPramonė

* darbo našumo santykinio lygio indeksas apskaičiuotas kaip tam tikros nagrinėjamos ekonominės veiklos bendrosios pridėtinės vertės ir užimtųjų procentinių dalių santykis. Jis parodo koks darbo našumo nagrinėjamoje veikloje lygis, palyginti su vidutiniu darbo našumu visose ekonominėse veiklose. Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Lietuvos statistikos duomenų bazėje 2009 gegužės-birželio mėn. skelbtą informaciją

Pav. 1.2. Darbo našumo rodikliai pramon jeė

Antra. Penkerius metus iki ekonominio nuosmukio pradžios šalies maisto pramonės įmonių prekių pardavimų užsienio rinkose plėtra buvo gerokai spartesnė nei vidaus rinkoje ir pastebimai aplenkė vidutinį visos apdirbamosios gamybos prekių pardavimų užsienio rinkose augimą.

Nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu šalies maisto pramonės produkcijos pardavimų/apyvartos augimas, prasidėjęs 2003 m. ir trukęs iki 2008 m., Lietuvos rinkoje siekė 2,2 karto, o užsienio rinkose – net 3,2 karto. Šalies maisto pramonės įmonių prekių pardavimai ne Lietuvos rinkoje ypač sparčiai augo 2004 – 2007 m. (vidutiniškai po 28,1 proc. per metus, žr. 1.3 pav.), tačiau drastiškai krito 2008 m. – iki 4,3 proc., palyginti su ankstesniais metais.

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal EUROSTAT‘o pramonės rodiklių duomenų bazėje 2009 gegužės-birželio mėn. skelbtą informaciją

Pav. 1.3. Maisto pramon s produkt pardavim metinis pokytis ė ų ų

10

Tokie maisto produktų pardavimų pokyčiai sąlygojo ir struktūrinius pasikeitimus – nuolat didėjanti parduotos produkcijos dalis, tenkanti eksportuojamai produkcijai. Per penkerius metus daugiau kaip 10 procentinių punktų, t. y. nuo 30,9 proc. – 2002 m. iki 41 proc. – 2007 m. padidėjo maisto produktų pardavimų užsienio rinkose dalis (1.4 pav.). Dėl to tam tikru laipsniu padidėjo Lietuvos maisto produktų gamintojų sėkmės priklausomybė nuo ekonomikos pokyčių šalyse – importuotojose.

Dabartinės ekonomikos krizės požiūriu tai galiama vertinti dvejopai. Viena vertus, maisto produktų paklausos ir ypač kainų pasaulinėse rinkose smukimą, prasidėjusį anksčiau nei Lietuvoje (jau 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje), galima įvardyti kaip dar vieną pagrindinę priežastį, lėmusią Lietuvos maisto pramonėje ankstesnę nei visoje apdirbamojoje gamyboje ir visoje pramonėje ekonominio nuosmukio pradžią (žr. trečią punktą).

Kita vertus, tikėtina, kad nuo ekonomikos recesijos pirmiausiai pradėsiančios atsigauti užsienio rinkos. Lietuvos maisto pramonės gamybos ir pardavimų apimčių augimą turėtų pradėti skatinti anksčiau, nei vėliau laukiami vidaus rinkos atsigavimo pokyčiai.

69,1 68,3 64,6 62,1 61,7 59 61,1

30,9 31,7 35,4 37,9 38,3 41 38,9

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Parduota ne Lietuvos rinkoje

Parduota Lietuvos rinkoje

Šaltinis: parengta autorių pagal Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazės informacijąPav. 1.4. Maisto pramon s produkt pardavimo pasiskirstymas pagal rinkasė ų

Palyginimui, reikia pridurti, kad tuo pačiu laikotarpiu visos apdirbamosios gamybos produktų pardavimai vidaus rinkoje išaugo 2,6 karto, t. y. kiek daugiau nei maisto produktų, o užsienio rinkose – 2,8 karto, t.y. kiek mažiau nei maisto produktų. Dėl to prekių pardavimų vidaus ir užsienio rinkose proporcijos beveik nesikeitė. 2002 – 2008 m. apie pusantro karto didesnė apdirbamosios pramonės gaminių dalis (60-61 proc.) buvo parduodama ne Lietuvos rinkoje, likusi dalis (39-40 proc.) – vidaus rinkoje. Tik 2007 m. pastaroji buvo padidėjusi beveik iki 45 proc.

Trečia. Maisto pramonėje ekonomikos nuosmukis prasidėjo metais ankščiau nei visoje apdirbamojoje gamyboje ar visoje pramonėje.

2008 m., palyginti su ankstesniais metais, maisto produktų gamybos apimtys sumažėjo 3,6 proc. (1.4 lentelė), kai tuo tarpu visa apdirbamoji gamyba išaugo 6,6 proc., o visos pramonės produkcijos gamyba – 5,5 proc. Reikia pridurti, jog tas pačias ekonominio nuosmukio / augimo tendencijas 2008 m., tačiau su kiek mažesniu atotrūkiu, rodo ir bendrosios pridėtinės vertės metinis pokytis, t. y., maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje ji sumažėjo 1,9 proc., o visoje apdirbamojoje gamyboje ir visoje pramonėje padidėjo, atitinkamai 2,1 bei 1,6 proc. Maisto produktų gamyboje ekonominio nuosmukio 2008 m. požymiu galima laikyti ir 13,7 proc. metinį materialinių investicijų vertės sumažėjimą (1.4 lentelėje), kuomet bendra materialinių investicijų vertė visose ekonominėse veiklose išliko nepakitusi, t. y. 2008 m., jos indeksas sudarė 100,3 proc. ankstesnių metų lygio.

Be to, kaip rodo 1.5 paveiksle pateikti ketvirtiniai pramonės produkcijos indeksai, maisto produktų gamybos nuosmukis prasidėjo jau pirmajame 2008 m. ketvirtyje, tuo tarpu vidutiniškai visoje pramonėje – ketvirtajame ketvirtyje, o visoje apdirbamojoje gamyboje – metais vėliau, t.y. nuo 2009 m. pirmojo ketvirčio.

Palyginti su kitomis ES šalimis4, maisto produktų gamybos sumažėjimas, eliminavus darbo dienų skaičiaus įtaką, 2008 m. Lietuvoje buvo vienas didžiausių – 4 proc. Didesnis nuosmukis buvo tik keturiose šalyse: didžiausias Čekijoje – 12,4 proc., pastebimai didesnis Vengrijoje – 5,8 proc. ir šiek tiek didesnis Bulgarijoje (4,9 proc.), Latvijoje (4,6 proc.) ir Rumunijoje (4,8 proc.). Tačiau, 4 Išskyrus Kiprą, Slovėniją, Slovakiją ir Liuksemburgą, kurių duomenys apie maisto produktų gamyba nėra paskelbti EUROSTAT duomenų bazėje.

11

verta pastebėti, kad Lietuvoje maisto produktų gamybos augimas 2003 – 2007 m., kuris buvo įvardytas kaip Lietuvos maisto pramonės spartaus augimo laikotarpis (skaitykite primą punktą), buvo vienas didžiausių (63,6 proc.), išskyrus Bulgariją (69,8 proc.), tarp ES šalių. Tad Lietuvos maisto pramonėje buvo galima laukti ir vieno didžiausio nuosmukio.

1.3.2. Pokyčiai trumpuoju laikotarpiu

Pramonės produkcijos ir apyvartos/ pardavimų ketvirtiniai ir mėnesiniai indeksai, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, (1.5 – 1.8 paveikslai) ir materialinių investicijų ketvirtiniai indeksai (1.9 paveikslai) vis dar rodo šalies maisto ūkio aktyvumo mažėjimą 2009 m. pirmojoje pusėje.

107,5

115,5113,1

107,8

117,1 116,8116,6

104,5

96,8 96,993,9

98,3

91,4

80859095

100105110115120 a) palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, proc.

C Apdirbamoji gamyba

C10 Maisto produktų gamyba

B-E Pramonė

100,6

104,5102,5

102,2106,6

104,6101,5

93,3

98,3

102,9

98,1 99,9

91,7

97,7

80,0

85,0

90,0

95,0

100,0

105,0

110,0

115,0 b) palyginti su ankstesniu laikotarpiu (proc.), eliminavus sezono įtaką

C Apdirbamoji gamyba

C10 Maisto produktų gamyba

Pastabos: skaičiai rodo maisto produktų gamybos indeksų reikšmesŠaltinis: parengta autorių pagal Lietuvos statistikos (a grafikas) ir EUROSTAT (b grafikas) rodiklių duomenų bazės

informaciją.Pav. 1.5. Pramon s produkcijos ketvirtiniai indeksai ė

Maisto pramonės produkcijos gamyba šių metų sausio–birželio mėnesiais, palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo gerokai mažiau nei apdirbamosios gamybos ar visos pramonės produkcija (1.5 ir 1.6 paveikslų a grafikai). Maisto pramonės produkcija sumažėjo 9,6 proc., eliminavus darbo dienų skaičiaus įtaką, – 9 proc., tuo tarpu apdirbamosios gamybos produkcija per tą patį laikotarpį sumažėjo 18,7 proc., eliminavus darbo dienų skaičiaus įtaką – 18,1 proc., o pramonės produkcija sumažėjo 17,2 proc., eliminavus darbo dienų skaičiaus įtaką – 16,8 proc.

Kita vertus, produkcijos ketvirtiniai ir mėnesiniai indeksai, palyginti su ankstesniu laikotarpiu (1.5 ir 1.6 pav. b grafikai) rodo, jog maisto produktų gamybai būdingas sezoniškumas. Geriausi rezultatai pasiekiami II ketvirtyje. Maisto pramonės produkcijos gamyba 2009 m. I ketvirtyje, palyginti su ankstesniuoju (2008 m. IV ketvirčiu) smuko, eliminavus sezono įtaką, 8,3 proc., o II ketvirtyje, palyginti su I, sumažėjo tik 2,3 proc. Visos apdirbamosios gamybos produkcija sumažėjo atitinkamai 7,5 ir 2,6 proc.

12

-1,5

1,6

-8,9

3,9

-6 -6,2-2,7

-12,7

-2,2 -2,9 -4,1

2,2

-10,4 -11,4

-4,1 -5,8

-13,8-11,4

-30-25-20-15-10-505

101520 a) pokytis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, �proc

B-E Pramonė

C Apdirbamoji gamyba

C10 Maisto produktų gamyba

-4,1

0,3 1,6

7,25

1,6 2,8

-6,6

-0,2

4,6

-8,1

-0,7

-15,9

-0,8

9,9

5,3

-3,9

4,4

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15 b) pokytis, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, �proc

B-E Pramonė

C Apdirbamoji gamyba

C10 Maisto produktų gamyba

Pastabos: skaičiai rodo maisto produktų gamybos pokyčių reikšmes. Šaltinis: parengta pagal Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazės informaciją, skelbiamą 2009 liepos mėn.

Pav. 1.6. Pramon s produkcijos m nesiniai indeksai ė ė

1.6 paveiksle pateiktas grafikas apie pramonės produkcijos gamybos mėnesinius pokyčius, palyginti su ankstesniu laikotarpiu rodo, jog nuo šių metų kovo, išskyrus gegužę, kas mėnesį buvo pagaminama vis daugiau maisto produktų. Tačiau, šį augimą galima vertinti daugiau kaip gamybos sezoniškumo efektą (1.6 pav. b grafikas), o ne kaip maisto pramonės atsigavimo tendenciją (požymį). Kaip rodo produkcijos kumuliacinis augimas, apskaičiuotas pagal mėnesinius indeksus, maisto produktų gamyba kovo – birželio mėnesiais 2009 m., padidėjo beveik tiek pat, kaip ir per 2008 m. tą patį laikotarpį (atitinkamai 16,2 ir 16,1 proc., arba vidutiniškai po 3,8 ir 3,9 proc. per mėnesį). Tad šias tendencijas 2009 m. kovo – birželio mėnesiais galima vertinti kaip tam tikrą maisto produktų gamybos stabilizacijos minėtu laikotarpiu požymį.

Tarp daugelio ES šalių, išskyrus Kiprą, Slovėniją, Slovakiją ir Liuksemburgą, 2009 m. I ketvirtyje, palyginti su tuo pačiu 2008 m. ketvirčiu, Lietuvoje maisto produktų gamybos sumažėjimas, eliminavus darbo dienų skaičiaus įtaką, kaip ir buvo galima laukti, vienas didžiausių (7,4 proc.), didesnis smukimas užfiksuotas tik Estijoje (8,5 proc.) ir Latvijoje (12,4 proc.). ES(27) vidutiniškai maisto produktų gamyba sumažėjo 1,5 proc.

Kita vertus, 2009 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, t. y. 2008 m. IV ketvirčiu, maisto produktų gamybos sumažėjimas Lietuvoje buvo mažesnis (7,5 proc.) nei vienuolikoje kitų ES šalių ir artimas ES(27) vidurkiui (7,7 proc.). Beveik dvigubai didesnis produkcijos gamybos smukimas, siekęs 13-14 proc., buvo Bulgarijos, Vokietijos, Estijos ir Latvijos maisto pramonėje; 10-12 proc. maisto pramonės produkcija sumažėjo – Suomijoje ir Vengrijoje, 8-9 proc. – Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje ir Slovėnijoje. Preliminarias duomenimis, panašių skirtumų galima laukti ir II šių metų ketvirtyje.

Produktų pardavimų/apyvartos ketvirtiniai ir mėnesiniai indeksai (1.7 paveikslas) rodo, kad maisto produktų pramonės pardavimai/ bendroji apyvarta pirmajame 2009 m. ketvirtyje smuko labiau nei jų gamyba. Lietuvos maisto pramonės įmonės per 2009 m. pirmąjį ketvirtį pardavė produkcijos 11,5 proc. mažiau negu 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pastebėtina, kad visos apdirbamosios gamybos produkcijos pardavimai, krito dar labiau – 30,4 proc.

13

113,4

122,7118,4

113,1

123,1 120,4128,8

124,6117,3 114,6

109,2100,6

88,580

90

100

110

120

130

140

150 a) palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, proc.

Lietuvos rinka

Ne Lietuvos rinka

Bendroji rinka

101,6106,0

101,7 104,0110,5

103,2107,2

102,1 105,099,9 100,8

94,9 93,4

80

90

100

110

120

130

140

150 b) palyginti su ankstesniu laikotarpiu (proc.), eliminavus sezono įtaką

Lietuvos rinka

Ne Lietuvos rinka

Bendroji rinka

Pastabos: skaičiai rodo bendros apyvartos/ pardavimų (bendroji rinka) indekso reikšmesŠaltinis: parengta pagal EUROSTAT statistikos rodiklių duomenų bazės informaciją, paskelbtą 2009 birželio mėn.

Pav. 1.7. Maisto pramon s produkt pardavim indeksai ė ų ų

Mėnesiniai indeksai (1.8 paveikslas) rodo, kad II 2009 m. ketvirtyje, palyginti ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, maisto produktų pardavimai dar labiau smunka. Išankstiniais duomenimis, 2009 m. sausio – gegužės mėn. maisto pramonė pardavė produkcijos 13,5 proc. mažiau negu 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tai 3-4 procentiniais punktais didesnis nei gamybos apimčių sumažėjimas. Tad galima daryti prielaidą, kad maisto produktų pardavimų smukimas I ir II ketvirčiuose turėtų skatinti ir jų gamybos tolesnį mažinimą.

Tačiau, ketvirtinių indeksų ir mėnesinių pokyčių, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, rodikliai, pateikti 1.7 – 1.8 pav. b grafikuose, rodo, kad nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. gegužės mėn. maisto produktų pardavimų smukimą kelis mėnesius paeiliui tiek vidaus, tiek užsienio rinkose keisdavo tam tikras jų augimas ir vėl smukimas. Pavyzdžiui, pardavimai ne Lietuvos rinkose mažėję 2008 m. III ir IV ketvirčiais, didėjo 2009 m. sausį – balandį, išskyrus vasario mėn., o gegužės mėn. vėl sumažėjo. Panašūs svyravimai buvo būdingi ir maisto produktų pardavimams Lietuvos rinkoje. Tai galima vertinti, kaip maisto paklausos kritimo stabilizavimosi požymį. Ir galima daryti prielaidą, kad toliau maisto produktų gamyba neturėtų daug susitraukti.

14

20,0 22,7

10,5

20,8

12,2 11,717,5

4,2 6,11,4

-2,0

2,5

-12,4 -14,8

-6,7 -7,9-14,9

-30

-20

-10

0

10

20

30a) palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, proc

Lietuvos rinka

Ne Lietuvos rinka

Bendroji rinka

8,4

2,0

-7,1

4,31,1

-0,6

4,8

-5,1-0,9 -1,4 -3,4

1,2

-6,5-0,9

1,6 2,0

-5,5

-20-15-10-505

1015202530

b) palyginti su ankstesniu laikotarpiu (proc.), eliminavus sezono įtaką

Lietuvos rinka

Ne Lietuvos rinka

Bendroji rinka

Pastabos: skaičiai rodo bendros apyvartos/ pardavimų (bendroji rinka) pokyčių reikšmesŠaltinis: parengta pagal EUROSTAT statistikos rodiklių duomenų bazės informaciją, paskelbtą 2009 birželio mėn.

Pav. 1.8. Maisto pramon s (C10 Maisto produkt gamyba) apyvartos indeksai ė ų

Ketvirtiniai indeksai, pateikti 1.9 paveiksle, rodo, jog materialinių investicijų maisto pramonėje apimčių smukimas, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, prasidėjęs 2007 m. III ketvirtyje ir kiek sulėtėjęs 2008 m. II-IV ketvirčiuose, vėl pastebimai šoktelėjo 2009 m. pradžioje. 2009 m. I ketvirčio materialinių investicijų apimtys sumažėjo daugiau nei per pus, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šį drastišką nuosmukį galima vertinti dvejopai. Perpus sumažėjusios materialinių investicijų apimtys yra ir ekonominio nuosmukio išraiška, ir tolesnius neigiamus pokyčius maisto produktų gamyboje stabdantis veiksnys.

86,5

70

151,1 153,4 169,8

144,2

89,6

73,264,8

89,477,5

112,7

4740

60

80

100

120

140

160palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu,

C Apdirbamoji gamyba

C10 Maisto produktų gamyba

Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis

Šaltinis: parengta pagal Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazės informaciją, skelbiamą 2009 liepos mėn.Pav. 1.9. Materialini investicij indeksai, palyginamosiomis kainomisų ų

Maisto produktų gamybą stabdo ir gamintojų kainų mažėjimas, informuojantis gamintojus apie sumažėjusią šių prekių paklausą. Užsienio rinkose Lietuvos gamintojų parduodamų maisto produktų kainų kritimas prasidėjo kiek anksčiau – nuo 2008 m. spalio mėn., nei vidaus rinkoje – 2009 m. vasario mėn. (1.10 paveikslas). Užsienio rinkose Lietuvos gamintojų parduodamų maisto produktų kainos labiausiai sumažėjo 2008 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiai, atitinkamai 4,1 ir 5,9 proc., palyginti su jų lygiu pačiu laikotarpiu prieš metu. Kainų smukimas padidino konkurenciją ir sumenkino maisto prekių eksporto galimybes. 2009 m. liepos mėn. pirmą kartą nuo smukimo pradžios gamintojų kainos ūgtelėjo –Lietuvos gamintojai maisto produktus užsienio rinkose

15

pardavė vidutiniškai 3,4 proc. aukštesnėmis kainomis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai gali būti maisto produktų užsienio rinkų atsigavimo požymiu ir signalu eksportuojamų prekių gamybai didinti.

5,1 5,6 6,9 7,1 7,2 7 7,8 8,7 12,7 15,2 16,2 16,9 19,4 19,6 19,9 18,6 18,3 19,8 19,4 19,913,3 9,4 7,8 4,6 1,6

-1,1 -1,9 -2 -1,7 -3,8 -5,8-10-505

101520253035

Lietuvos rinka

Ne Lietuvos rinka

Šaltinis: parengta pagal Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazės informaciją, skelbiamą 2009 liepos mėn.Pav. 1.10. Maisto produkt kain pokytis, palyginti su pra jusi met atitinkamu m nesiuų ų ė ų ų ė

Lietuvos rinkoje gamintojų parduodamų maisto produktų kainų mažėjimas nuo 2009 m. pradžios tebesitęsia. Kita vertus, per paskutiniuosius du mėnesius jos nukrito daugiausiai. Maisto produktus vidaus rinkoje birželio mėn. gamintojai pardavė 3,8 proc., o liepos mėn. 5,8 proc. mažesnėmis kainomis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau tai nedidelis kainų kritimas, palyginti su sparčiu jų augimu 2007 m. rugsėjo – 2009 m. rugsėjo mėn., kuomet metinis padidėjimas siekė nuo 12 iki 20 proc. (1.10 paveikslas) ir sudarė rezervą jų galimam smukimui.

Be to reikia pastebėti, kad, nepaisant maisto produktų pardavimų apimčių ir gamintojų kainų Lietuvos ir ne Lietuvos rinkose smukimo, pelningų maisto pramonės įmonių dalis 2009 m. pirmajame ketvirtyje padidėjo 9 procentiniais punktais, palyginti su ankstesniuoju ketvirčiu, ir 2 procentiniais punktais, palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu (1.11 paveikslas). Tuo tarpu visoje apdirbamojoje gamyboje pelningų įmonių proporcija buvo gerokai mažesnė (43 proc. – 2009 m. I ketvirtyje), be to ji sumažėjo tiek lyginant su ankstesniuoju ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (48 proc. – 2008 m. I ketvirtyje).

4535 31 38 36 33 35 29 39 45

3045 36

5565 69 62 64 67 65 71 62 55

7055 64

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Pelningos įmonės

Nuostolingos įmonės

Šaltinis: parengta pagal Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazės informaciją, skelbiamą 2009 liepos mėnPav. 1.11. Pelning ir nuostoling moni proporcijos maisto pramon jeų ų į ų ė

Kita vertus, paveiksle pateikti ketvirtiniai duomenys apie pelningų ir nuostolingų įmonių dalį bendrame įmonių skaičiuje rodo, kad tam tikri jų proporcijų svyravimai ketvirčiais buvo būdingi ankstesniais metais, o tokios pat proporcijos, kaip 2008 m. IV ir 2009 m. I ketvirčiuose buvo pasiektos ir ankstesniais laikotarpiais. Tad pagal dviejų paskutiniųjų ketvirčių tendencijų nepakanka išvadoms apie ganybos nuosmukio įtaką maisto pramonės įmonių pelningumui/ nuostolingumui padaryti.

16

1.4. Apibendrinančios išvados

1. Nagrinėjamam vidutinės trukmės laikotarpiui (2002 – 2008 m.) maisto pramonei buvo būdingas spartus restruktūrizacijos procesas, kuomet daugiau nei perpus sumažėjo veikiančių ūkio subjektų ir padidėjo didesnių įmonių lyginamoji dalis. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu galima laukti dar spartesnio veikiančių subjektų maisto produktų gamyboje skaičiaus sumažėjimo.

2. Vidutinės trukmės laikotarpiu, apimančiu 2002 – 2008 metus, maisto pramonės išlaikė stabilią lyginamąją reikšmę Lietuvos ekonomikos struktūroje. Šiuo laikotarpiu maisto pramonei buvo būdingas labai lėtas procentinės dalies šalies bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjimas ir dvigubai spartesnis jos dalies eksporto vertėje didėjimas. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu galima laukti maisto pramonės lyginamosios reikšmės tiek apdirbamojoje gamyboje, tiek visoje pramonėje, tiek visoje Lietuvos ekonomikoje padidėjimo.

3. Ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu maisto pramonei buvo būdingas spartesnis ekonominis augimas nei vidutiniškai apdirbamojoje gamyboje (ar visoje pramonėje) bei visoje šalies ekonomikoje. Tačiau joje ekonomikos nuosmukis prasidėjo 2008 m., t. y. metais ankščiau nei šalies apdirbamojoje gamyboje ir visoje pramonėje.

4. Be to, minėtu laikotarpiu Lietuvos maisto pramonės augimas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tad galima laukti ir vieno didžiausio nuosmukio. Kita vertus, nors 2008 m. maisto produktų gamybos sumukimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių, po Čekijos, Vengrijos –Bulgarijos, Latvijos ir Rumunijos, tačiau jau pirmąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, maisto produktų gamybos sumažėjimas Lietuvoje buvo mažesnis nei vienuolikoje kitų ES šalių ir artimas ES(27) vidurkiui.

5. Maisto pramonė produkcijos ir apyvartos/ pardavimų bei materialinių investicijų pokyčiai pirmojoje 2009 m. pusėje, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, vis dar rodo šalies maisto ūkio aktyvumo mažėjimą. Kita vertus, maisto produktų gamybos apimčių padėjimą kovo – birželio mėnesiais ir jų pardavimų augamą 2009 m. kovo – balandžio mėnesiais, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, galima vertinti kaip sezoninio pobūdžio pokyčius.

6. Penkerius metus iki ekonominio nuosmukio pradžios šalies maisto pramonės įmonių prekių pardavimų užsienio rinkose plėtra buvo gerokai sparesnė nei vidaus rinkoje. Pasikeitė maisto produktų pardavimų struktūra – padidėjo parduotos produkcijos dalis, tenkanti eksportui. Tad padidėjo Lietuvos maisto produktų gamintojų sėkmės priklausomybė nuo ekonomikos pokyčių šalyse – importuotojose. Dėl to, maisto produktų paklausos ir ypač kainų pasaulinėse rinkose smukimas, prasidėjęs 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje, buvo viena pagrindinių ankstesnės ekonominio nuosmukio pradžios Lietuvos maisto pramonėje nei visoje pramonėje. Tikėtina, kad nuo ekonomikos recesijos pirmiausiai pradėsiančios atsigauti užsienio rinkos Lietuvos maisto pramonės gamybos ir pardavimų apimčių augimą turėtų paskatinti anksčiau, nei vėliau laukiami vidaus rinkos atsigavimo pokyčiai.

17

2. LIETUVOS MAISTO PRODUKTŲ LYGINAMASIS PRANAŠUMAS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE

Šiame Lietuvos maisto pramonės konkurencingumo studijos skyriuje pateikiama bendra perdirbtų maisto produktų tarptautinės prekybos rezultatyvumo vidutinės trukmės laikotarpiu analizė, o atskleistojo santykinio pranašumo/ tarptautinio konkurencingumo vertinimas detalizuojamas pagal produktų grupes, klasifikuotas Kombinuotosios nomenklatūros antrojo ir trečiojo lygmens skirstiniuose. Lyginant Lietuvos ir šalių partnerių užsienio prekybos rodiklius, identifikuojami tarptautinėje prekyboje konkurencingiausi Lietuvos pieno, mėsos ir grūdų perdirbimo pramonės produktai, įvertinamos Lietuvos eksportuotojų ir jų konkurentų pozicijos tarptautinėse rinkose.

2.1. Tyrimo metodai, duomenys ir apribojimai

Lietuvos maisto produktų konkurencingumui tarptautinėje prekyboje identifikuoti naudojamos šios rodiklių grupės:

− tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas (angl. – Trade Performance Index) ir jo dedamosios (žr. 2.1 lentelę);

− svarbiausi tarptautinės prekybos rodikliai, tokie kaip eksporto apimtys ir pokyčiai, prekybos balansas, prekinė ir geografinė struktūra, dalis tarptautinėse rinkose ir kt.

− atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) indeksas (angl. – revealed comparative advantage – RCA);

− tarptautinio konkurencingumo pasirinktoje rinkoje indeksas LIIC-A (angl. – international competitiveness index);

Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas (angl. – Trade Performance Index (TPI))5

padeda stebėti ir vertinti atskirų šalių ir konkrečių jų pramonės šakų tarptautinės prekybos rezultatyvumą. Tai daugiadimensinis rodiklis, kurio pagrindinės dedamosios pateiktos 2.1 lentelėje, o atskirų rodiklių turinys paaiškintas 2.2 poskyryje. Indeksas skaičiuojamas įvertinant 184 pasaulio šalių tarptautinės prekybos duomenis. Pasitelkiant šį indeksą galima argumentuotai vertinti konkrečios šalies konkrečių pramonės šakų konkurencingumą, jas palyginant su kitų šalių atitinkamų pramonės šakų tarptautinės prekybos rezultatyvumu. Indeksu įvertinami tarptautinės rinkos pokyčiai, jis padeda nustatyti veiksnius, kurie sąlygoja šiuos pasikeitimus. Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas apibūdina bendrąjį analizuojamos šalies konkrečios pramonės šakos vaizdą; konkurencinę padėtį (situaciją), išmatuotą pagal vėliausius tarptautinės prekybos statistikos duomenis; pasaulinės rinkos dalies kitimo dinamiką ir jos veiksnių indėlį. TPI skaičiuoja ir skelbia Jungtinių Tautų ir PPO (UNCTAD/WTO) Tarptautinės prekybos centras (angl.: International Trade Centre – ITC)6.

Pagrindinis tarptautinės prekybos rezultatyvumo indekso trūkumas ir jo pritaikymo maisto pramonės konkurencingumo analizėje ribotumas yra tas, kad jis skaičiuojamas tarptautinės prekybos duomenis agreguojant tik tam tikrame produktų klasifikacijos lygmenyje. Tarptautinės prekybos centras žemės ūkio ir maisto produktų gamybos srityje TPI skaičiuoja dviems produktų grupėms: „perdirbti maisto produktai“ (angl. – Processed food and agro-based products) ir „švieži maisto produktai ir žaliava (angl. – Fresh food and raw agro-based products). Šioje studijoje naudojamas TPI, apskaičiuotas perdirbtų maisto produktų grupei.

5ITC (2007). The Trade Performance Index: International Trade Centre Technical Notes. Geneva. http://www.intracen.org/countries/toolpd06/tpi-notes-2002-2006.pdf 6 Tarptautinės Prekybos Centras (ITC, http://www.intracen.org/) yra Pasaulio Prekybos Organizacijos (WTO, http://www.wto.org/) ir Jungtinių Tautų (UN, http://www.un.org/) bendras projektas. ITC tikslas yra padėti besi-vystančioms ir pereinamojoje vystymosi fazėje esančioms šalims pasiekti darnaus šalies vystymosi tikslų, per vietinės produkcijos eksporto skatinimą ir jo apimčių didinimą.

18

Atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) indeksas naudojamas kaip tarptautinio konkurencingumo indikatorius. Šalies produktas/ šaka/ sektoriaus nekonkurencingi, jeigu RCA indekso reikšmė mažesnė už vienetą. Atvirkščiai, didesnė už vienetą RCA indekso reikšmė byloja apie šalies produkto/ šakos/ sektoriaus konkurencinį pranašumą eksporto rinkose. RCA kaip prekybos srautų struktūrinis rodiklis naudojamas šalies specializacijai nustatyti. Be to, atskleistojo santykinio pranašumo koncepcija dažnai naudojama šalies silpnosioms ir stipriosioms šakoms/ sektoriams nustatyti. Indeksas apskaičiuojamas, remiantis tarptautinės prekybos struktūriniais rodikliais. Santykinai didesnė šalies dalis eksporto rinkose atskleidžia jos pranašumą (angl. – comparative advantage), ir atvirkščiai, santykinai mažesnė jos dalis rodo, kad šalis nėra pranaši (angl. – comparative disadvantage). Atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) indekso originali Balassa formulė tokia (Balassa, 1965):

)/(

)/(

rsis

rjijij XX

XXB = , (1)

čia X – eksportas; i – prekė; j – šalis; r – prekių grupė; s – šalių grupė. B (arba RCA) indeksas apskaičiuojamas naudojant struktūrinius užsienio prekybos rodiklius ir parodo santykį tarp tam tikros eksportuojamos prekės dalies tiriamosios šalies visame eksporte ir, atitinkamai, jos dalies suminiame tiriamosios šalių grupės (tiriamosios bazės), visų prekių eksporte. Indekso reikšmė, didesnė už vienetą, rodo, jog tam tikros prekės dalis šalies visame eksporte didesnė, už atitinkamą jos dalį nagrinėjamoje šalių grupėje. Tai reiškia, jog šalis specializuojasi tos prekės eksporte ir turi santykinį pranašumą tiriamosios bazės atžvilgiu. Jei rodiklio reikšmė lygi vienetui, šalis turi neutralų santykinį pranašumą, reiškiantį, kad jos padėtis rinkose panaši į vidutinę padėtį tiriamojoje bazėje. Mažesnė už vienetą indekso reikšmė byloja apie šalies prastesnę padėtį7.

Pagrindinis atskleistojo santykinio pranašumo indekso trūkumas ir jo pritaikymo Lietuvos maisto pramonės konkurencingumo analizėje ribotumas yra tas, kad jis apskaičiuojamas naudojant prekių eksporto srautus ir parodo santykinį pranašumą visos tarptautinės prekybos mastu, tačiau netinkamas nagrinėti šalies padėties Europos Sąjungos rinkoje. Šiame tyrime RCA indeksas apskaičiuojamas tarptautinės prekybos duomenis agreguojant pagal Kombinuotosios nomenklatūros arba ją atitinkančios tarptautinės Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos antrojo ir trečiojo lygmens prekių kodus.

Tarptautinio konkurencingumo pasirinktoje rinkoje indeksas LIIC-A (angl. – international competitiveness index) tyrime naudojamas Lietuvos maisto pramonės konkurencingumui Europos Sąjungos rinkoje nustatyti. IC indeksas taipogi kilęs iš Balaso indekso. Ekonominėje literatūroje šis indeksas dar įvardijamas kaip santykinio prekybos intensyvumo vertinimo indeksas (angl. - Relative Measure of Trade Intensity).

LIIC-A matematiškai gali būti užrašytas taip8:

(2)

čia: k – prekė, i – eksportuojanti šalis, j – importuojanti šalis, šalių grupė. Indeksas palygina tiriamosios šalies prekės, eksportuojamos į pasirinktą rinką, procentinę dalį visame šalies prekių į tą pačią rinką eksporte su šios prekės importo pasirinktoje rinkoje procentine dalimi, visų prekių importe. Jei LIIC-A indeksas didesnis už 1, prekė yra konkurencinga analizuojamoje rinkoje, kai indekso reikšmė mažesnė už 1 – nekonkurencinga. Šiame tyrime analizuojamas Lietuvos pieno produktų eksporto į ES rinką procentinės dalies visų šalies prekių eksporte į ES santykis su ES pieno produktų importo iš viso pasaulio visų prekių importe. Jis atskleidžia kurie Lietuvos pieno produktai yra santykinai pranašūs ES importo rinkoje, o kurie - ne. Šiame tyrime LIIC-A indeksas

7 Vitunskienė V., Serva E. (2005) Atskleistasis santykinis pranašumas Lietuvos pieno sektoriuje. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo darbai „Vagos“. ISSN 1648 – 116X. Nr. 68 (21), p. 95-105.8 Imagawa T. (2004). Use of BTM for Measuring International Competitiveness: Japanese Manufacturing Exports in the US Market. Prepared for 12th INFORUM World Conference. University of Florence, Italy, September 5 -11, 2004.

19

)X/X)/(X/(X A-LIICk i

kij

iij

kij

kij ∑∑∑∑= k

k

apskaičiuojamas Lietuvos eksporto į ES ir ES importo iš viso pasaulio duomenis agreguojant tuo pačiu būdu kaip ir skaičiuojant RCA indeksą.

Analizuojant maisto produktų tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksus, naudoti duomenys pagal Jungtinių Tautų ir PPO Tarptautinės prekybos centro (UNCTAD/WTO ITC – International Trade Center) klasifikaciją „Perdirbti maisto produktai“ (angl. – Processed food and agro-based products“)

Analizuojant pieno produktų, mėsos gaminių ir perdirbtų grūdų produktų tarptautinės prekybos srautus, rodiklius ir konkurencingumą pasaulinės prekybos statistikos duomenys buvo agreguojami, naudojant KN arba ją atitinkančios tarptautinės Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos trečiojo lygmens prekių kodus. Pieno produktų analizei naudota informacija pagal KN 0401-0406 ir 2105, mėsos produktų – pagal NK 0201-0210 ir KN 1601-1602, grūdų perdirbimo produktų – pagal NK 1101-1109 prekių kodus.

Dėl prekybos statistikos duomenų agregavimo pagal du skirtingus prekių klasifikavimo lygius, pasitaiko tam tikrų neatitikimų analizuojant pieno ir mėsos produktų tarptautinės prekybos rodiklius. Vieni pieno produktų užsienio prekybos rodikliai bus analizuojami pagal KN 04 prekių kodą, t. y. kartu su kiaušiniais, medumi ir gyvūninės kilmės maisto produktais, nenurodytais kitoje vietoje, tačiau be ledų (KN 2105), kiti – išgryninti pagal KN 0401-0406 ir 2105 prekių kodus. Panašūs tam tikri nesutapimai būdingi ir mėsos produktų grupei. Vieni rodikliai aprėpia užsienio prekybos informaciją agreguotą pagal KN 02 prekių kodą, kiti – platesnę, agreguotą pagal KN 0201-0210 ir 1601-1602 prekių kodus.

Lietuvos maisto produktų tarptautinės prekybos rezultatyvumo, tarptautinių rinkų pokyčių ir atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) ir tarptautinio konkurencingumo (LIIC-A) ES rinkoje vidutinės trukmės laikotarpiu analizei atlikti naudoti pasaulinės prekybos statistikos duomenys apie prekybos srautų ir rodiklių pagal produktus ir šalis, paskelbti bendro Jungtinių Tautų ir Pasaulio prekubos Organzacijos Tarptautinės prekybos centro (UNCTAD/WTO ITC – International Trade Center) duomenų bazėje. http://www.trademap.org/.

2.2. Lietuvos maisto pramonės tarptautinės prekybos rezultatyvumas

2.1 lentelėje pateikti tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksai 2002 ir 2006 m. apibūdina Lietuvos perdirbtų maisto produktų gamybos šakos tarptautinės prekybos bendrąjį vaizdą ir konkurencinę padėtį (situaciją) kitų pasaulio šalių, tarptautinėse rinkose prekiaujančių šiais produktais atžvilgiu, ir dinamiką. 2002 m. Lietuvos rangas pagal įvairias indekso dimensijas įvertintas 152, o 2006 m. 159 šalių atžvilgiu. Beveik pagal visas tarptautinės prekybos rezultatyvumo dimensijas, t.y. vertinant tiek bendrąjį vaizdą (G1 – G6 rodikliai), tiek padėtį (P1 – P5) ir pokyčius (C1 – C2), Lietuva 2002-2006 m. pasiekė aukštesnes konkurencines pozicijas perdirbtų maisto produktų tarptautinėje prekyboje ir padidėjo jos reikšmė šalies ekonomikai:

− dėl keliolika kartų padidėjusio vidutinio metinio eksporto vertės augimo 2002-2006 m., palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu (G1 rodiklis), Lietuvos reitingas šoktelėjo iš 73 – 2002 m. į 19– 2006 m. poziciją, tarp atitinkamai 152 ir 159 reitinge dalyvaujančių šalių;

− teigiamas perdirbtų maisto produktų santykinis prekybos balansas (G5 rodiklis), padidėjęs 7 procentiniais punktais, t.y., nuo 9 proc. 2002 m. iki 16 proc. 2006 m., rodo gerokai padidėjusį eksporto perviršį užsienio prekybos apyvartos atžvilgiu. Lietuva šiose veiklose aukštai specializuota, įvertinant tarptautinės prekybos perdirbtais maisto produktais tendencijas. Be to, reikia pastebėti, kad per penkerius metus 4,9 karto padidėjusi grynojo eksporto vertė (eliminavus reeksportą, P1 rodiklis) sudarė pagrindą Lietuvai pasiekti santykinai aukštą reitingą – pakilti iš 35 į 28 poziciją tarp 159 šalių, 2006 m. tarptautinėse rinkose prekiavusių perdirbtais maisto produktais;

− vienam šalies gyventojui tenkančios eksporto vertės rodiklis (P2 rodiklis) rodo, kad šalies ekonomikai perdirbtų maisto produktų gamybos sritis, t. y. maisto pramonės reikšmė per penkerius metus santykinai padidėjo. Pagal šį rodiklį 2002 – 2006 m. Lietuva pakylėjo iš 39 į 22 poziciją, tarp atitinkamai 152 ir 159 reitinge dalyvavusių šalių;

− per penkerius metus Lietuvos konkurencines pozicijas tarptautinėse rinkose sustiprino padidėjusi produktų (P4a rodiklis) bei rinkų (P5a rodiklis) diversifikacijos. Šalies pramonės įmonių,

20

prekiaujančių tautinėse rinkose perdirbtais maisto produktais diversifikacijos lygis nuo 9 ekvivalentinių produktų9 – 2002 m. padidėjo iki 17 – 2006 m., o Lietuvos reitingas paliko iš 58 į 35 poziciją tarp atitinkamai 152 ir 159 reitinge dalyvavusių šalių. Tačiau pastebėtina, kad Lietuvos perdirbtų maisto produktų eksporto struktūra produktų diversifikacijos požiūriu dar gana nutolusi nuo pasaulinėje rinkoje lyderiaujančių šalių struktūros. Pagal produktų diversifikaciją Lietuva labai atsilieka nuo didžiausią rodiklį pasiekusios Belgijos – 46, Vokietijos – 43, JAV – 40, Olandijos – 30 ekvivalentiniai produktai ir kt.;

− nors nagrinėjamu laikotarpiu ekvivalentinių rinkų10 padaugėjo nuo 9 – 2002 m. iki 10 – 2006 m., tačiau Lietuvos rangas šiek tiek smuktelėjo – iš 38 į 42 poziciją. Tai rodo, kad per nagrinėjamą laikotarpį, nors padidėjusi maisto produktų diversifikacija sumažino šalies maisto pramonės jautrumą specifinėms perdirbtų maisto produktų rinkoms, tačiau lėta rinkų diversifikacija palyginti turėjo menką poveikį mažinant priklausomybę nuo nedidelio skaičius produktų rinkų. Apie tai byloja ir perdirbtų maisto rinkų koncentracijos /pasklidimo lygis (rodiklis P5b). Palyginti žemas Lietuvos rangas (52 pozicija tarp159 šalių, reitinguotų 2006 m.) rodo, kad Lietuvos perdirbtų maisto produktų eksportas netolygiai pasiskirstęs tarp rinkų. O per 2002-2006 m. smuktelėjęs rangas rodo padidėjusį netolygumą, t.y., eksporto koncentraciją tam tikrose rinkose;

− teigiamas pasaulinės rinkos dalies pokytis (rodiklis C1) atskleidžia teigiamas Lietuvos maisto pramonės tarptautinės prekybos plėtojimosi tendencijas per pastarąjį dešimtmetį. Be to, 2006 m. pasaulinės rinkos dalies santykinio pokyčio indekso didesnė reikšmė nei 2002 m. rodo, kad Lietuvos eksportuotojų pozicijos tarptautinėje prekyboje 2002 – 2006 m. sustiprėjo gerokai labiau nei per ankstesnįjį penkerių metų laikotarpį (1998 – 2002 m.). Lietuvos pasaulinės rinkos dalies augimo perdirbtų maisto produktų srityje tendencijos buvo determinuotos padidėjusio konkurencingumo efekto (rodiklis C1a) ir produkto (rodiklis C1b) bei geografinės (rodiklis C1c) specializacijos indeksų reikšmės pasikeitimo iš neigiamos 2002 m. į teigiamą 2006 m. Didžiausią įtaką Lietuvos dalies pasaulinėje perdirbtų maisto produktų rinkoje augimui padarė konkurencingumo efektas11, t. y. dėl spartesnio rinkos dalies importuojančiose šalyse augimo 2002 – 2006 m., palyginti su ankstesnių penkerių metų laikotarpiu, Lietuvos reitingas šoktelėjo iš 47 į 18 poziciją, tarp 159 reitinge dalyvavusių šalių.

Tik pagal dvi tarptautinės prekybos rezultatyvumo pokyčio 1998 – 2002 m. ir 2002 – 2006 m. dimensijas – adaptavimosi efektą ir eksporto struktūros atitikimą pasaulinės rinkos paklausos pokyčiams – Lietuvos maisto pramonės pozicijos perdirbtų maisto produktų tarptautinėje prekyboje sumenko, t.y. nukrito į žemesnes reitingo pozicijas:

− pagal adaptavimosi efekto indeksą12, Lietuvos reitingas nukrito iš 53 pozicijos – 2002 m. į 69 – 2006 m.;

− o pagal eksporto struktūros atitikimą pasaulinės rinkos paklausos pokyčiams indeksą13

Lietuva iš vidutiniokės pozicijų reitinge – 62 (iš 152 reitinguotų šalių), smuko į autsaiderės – 147 (iš 159 reitinguotų šalių).

Apibendrintai tarptautinės prekybos rezultatyvumo analizės rezultatus galima teigti, kad 2002 – 2006 m., palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, Lietuvos perdirbtų maisto 9 Ekvivalentiniais produktų vienetais yra laikomi eksportuojami gaminiai, kurių svarba eksporto struktūroje yra vienoda. Mažiau reikšmingi gaminiai yra agreguojami iki tokio lygmens, kuris leidžia išskirti papildomą ekvivalentinį produkto vienetą.

10 Ekvivalentiniais rinkų vienetais yra laikomos vienodo dydžio rinkos eksporto struktūroje, t.y. partnerių importuotojų rinkos su vienodu eksporto koncentracijos laipsniu. Ekvivalentinių rinkų skaičius apskaičiuojamas taip pat, kaip ir ekvivalentinių produktų. 11 Konkurencingumo efektas pasaulinės rinkos dalies dinamikos kontekste yra apibūdinamas kaip šalies rinkos dalies įgijimas ar praradimas dėl importo struktūros pasikeitimo partnerėse - importuojančiose šalyse, nekreipiant dėmesio į šalies eksporto struktūrą.12 Adaptavimosi efektas parodo šalies gebėjimą eksportą pritaikyti prie pasaulinės rinkos paklausos pokyčių. Teigiama įtaka pasaulinės rinkos dalies pokyčiui atsiranda tada, kai šalies eksporto dalis kinta ta pačia linkme, kaip ir pokyčiai importo rinkose arba didėja dalis augančiose rinkose (+,+), arba mažėja dalis besitraukiančiose rinkose (−,−). 13 Eksporto struktūros atitikimo pasaulinės rinkos paklausos pokyčiams indekso apskaičiavimo pagrindas yra koreliacijos koeficientas tarp eksporto apimties iš šalies ir pasaulinio importo apimties pokyčių. Šalies eksportas atitinka pasaulinės rinkos paklausos pokyčius, kai eksporto struktūra keičiasi taip pat, kaip ir apibendrinto pasaulio importo struktūra.

21

produktų konkurencingumas tarptautinėje prekyboje sustiprėjo. Toliau šiame skyriuje, remiantis atskleistojo santykinio pranašumo (angl.: revealed comparative advantage – RCA) indeksu (2.1. paveikslas), bus nustatyta kurių perdirbtų maisto produktų eksporte Lietuva specializuojasi ir yra santykinai pranašiausia pasaulinėje prekyboje.

Lentel . 2.1. Lietuvos tarptautin s prekybos rezultatyvumo indeksai perdirbt maisto produktė ė ų ų srityje

Rodiklis 2002 m. 2006 m.

Vertė Rangas Vertė Rangas

Bendrasis šalies apibūdinimas

N Eksportuojančių šalių skaičius 152 159

G1 Eksporto vertė, tūkst. JAV dolerių 403822 1247093

G2Vidutinis eksporto vertės augimas per penkerius metus, atitinkamai 1998 – 2002 ir 2002 – 2006 m., % 2% 73 32% 19

G3 Dalis šalies eksporte, % 7% 8%

G4 Dalis šalies importe, % 4% 4%

G5 Santykinis prekybos balansas, % 9% 16%

G6Santykinė vieneto vertė (kai pasaulio vidurkis = 1) 0,9 1,2

Padėties, atitinkamai 2002 m. ir 2006 m. indeksai

P1 Grynasis eksportas, tūkst. JAV dol. 69742 35 341823 28

P2Eksporto vertė tenkanti vienam gyventojui, tūkst. JAV dolerių 116,4 39 367,1 22

P3 Pasaulio rinkos dalis, % 0,16% 56 0,31% 41

P4aProdukto diversifikacija (ekvivalentinių produktų skaičius) 9 58 17 35

P4b Produkto koncentracija (pasklidimas) 49 29

P5aRinkų diversifikacija (ekvivalentinių rinkų skaičius) 9 38 10 42

P5b Rinkų koncentracija (pasklidimas) 44 52

Pokyčio per penkerius metus indeksai, atitinkamai 1998 – 2002 m. ir 2002 – 2006 m.

C1Santykinis pasaulinės rinkos dalies pokytis per metus, % 0,0079% 0,1815%

C1a Konkurencingumo efektas, % 0,0312% 47 0,1392% 18

C1b Pradinė geografinė specializacija, % -0,0295% 131 0,0260% 33

C1c Pradinė produkto specializacija, % -0,0020% 80 0,0161% 37

C1d Adaptavimosi efektas, % 0,0082% 53 0,0002% 69

C2Atitikimas pasaulinės rinkos paklausos pokyčiams 62 147

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC). http://www.intracen.org/countries/

Perdirbti maisto produktai su žaliaviniais maisto/ žemės ūkio ir žuvininkystės produktais bei gėrimų ir tabako gaminiai klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros arba ją atitinkančią tarptautinę Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemą 01 – 24 antrojo lygmens ski-rsniuose (žr. 1 priedą). Tyrime, kaip perdirbti maisto produktai, buvo kategorizuota 11 prekių skirsnių (2.1. paveikslą). Likusiųjų vienuolikos skirsnių, neskaitant gėrimų (KN 22) ir tabako (KN 24), buvo priskirti prie žaliavinių produktų ir į tyrimą jie nebuvo įtraukti.

2.1 paveiksle pateikti Lietuvos atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) pasaulinėse rinkose indeksai vienuolikai perdirbtų maisto produktų grupių, suklasifikuotų pagal Kombinuotosios nomenklatūros antrojo lygio skirsnius, rodo, kad beveik visos produktų grupės gali būti vertinamos kaip turinčios santykinį pranašumą tarptautinės prekybos rinkose, nes RCA indeksas yra didesnis už vienetą. Paveiksle taip pat galima įžvelgti RCA indekso dinamiką 2002 – 2007 m., kurią apibūdinantys matematiniai rodikliai pateikti 2 priede.

22

0,6

0,7

0,4

0,5

1,5

0,8

1,3

2,6

0,3

5,1

5,8

0,7

1,0

1,5

1,7

1,8

1,9

2,1

3,5

3,6

4,5

7,2

0 1 2 3 4 5 6 7 8

15 Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai

20 Produktai iš daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių

19 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo, pieno; miltiniai konditerijos gaminiai

02 Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai

18 Kakava ir gaminiai iš kakavos

17 Cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus

21 Įvairūs maisto produktai

16 Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų, kitų vandens

bestuburių

11 Malybos produkcija ; salyklas; krakmolas; inulinas;

23 Maisto pramonės liekanos ir a tliekos; paruošti pašarai gyvūnams

04 Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; medus; ir kt.

2007

2006

2005

2004

2003

2002

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) paskelbtus pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.1. Lietuvos RCA pasaulin se rinkose indeksas perdirbt maisto produkt ė ų ų 14 srityje

Paveiksle matyti, kad nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos maisto pramonė santykinio pranašumo tarptautinėje prekyboje neturėjo ir neįgijo eksportuodama tik dvi perdirbtų maisto produktų grupes: gyvūninius, augalinius riebalus bei aliejų (KN 15) ir produktus iš daržovių bei vaisių (KN 20). Eksportuodama likusias devynias perdirbtų produktų grupes, santykinį pranašumą ji išlaikė per visą vidutinės trukmės laikotarpį, arba šiuo laikotarpiu jį įgijo.

Stiprųjį15 santykinį pranašumą tarptautinėse rinkose Lietuva išlaikė eksportuodama tris perdirbtų produktų grupes. Stiprus ir stabilus santykinis pranašumas buvo išlaikytas eksportuojant pieno produktus (KN 04) ir maisto pramonės atliekas bei pašarus gyvūnams (KN 23). Abiejų produktų grupių RCA > 4 išliko pastovus 2002 – 2008 m. (indekso variacija siekė, atitinkamai 11,3 ir 10 proc.). Gaminiams iš mėsos, žuvies ar kitų vandens gyvūnų (KN 16) buvo būdingas vidutinio stiprumo santykinis pranašumas. Jų RCA indeksas svyravo nuo 2,6 iki 3,6, su 13,3 proc., t. y. vidutine variacija (žr. 2.1 pav. ir 2 priedą). Kadangi Lietuvos perdirbtų maisto produktų eksporto struktūroje didžiausią dalį sudaro pieno produktai, dėl to likusiosios kitos dvi minėtos santykinai pranašios produktų grupės vertintinos kaip mažiau reikšmingos stiprinant šalies maisto pramonės tarptautinį konkurencingumą. Tad galima daryti prielaidą, kad anksčiau atskleisto Lietuvos perdirbtų maisto produktų tarptautinės perkybos rezultatyvumo teigiamus pokyčius dideliu laipsniu

14 Paveiksluose, lentelėse ir tekste yra dėl patogumo naudojami sutrumpinti prekių grupių pavadinimai, kurie visada teikiami kartu su Kombinuotosios nomenklatūros klasifikacijos kodu. Visų nagrinėjamų žemės ūkio ir maisto produktų antrojo lygmens kodų sąrašas su tiksliais pavadinimais yra pateiktas šios studijos 1 priede.15 Kai RCA reikšmės nuo 0 iki 1 rodo, kad nėra santykinio pranašumo, 1<RCA≤2 rodo “silpnąjį santykinį pranašumą“ 2<RCA≤4 – „vidutinįjį santykinį pranašumą“ , 4≤RCA – „stiprųjį santykinį pranašumą“. Plačiau skaitykite: Vitunskienė V., Serva E. Atskleistasis santykinis pranašumas Lietuvos pieno sektoriuje. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo darbai „Vagos“. ISSN 1648 – 116X. 2005. Nr. 68 (21), p. 95-105.

23

sąlygojo įgyti konkurenciniai pranašumai pieno produktų eksporto srityje. Be to, reikia pastebėti, kad pieno produktų eksporto struktūroje vyrauja sūriai ir varškė (plačiau skaitykite 2.3 poskyryje), kurių eksporte Lietuva yra pasiekusi didžiausią santykinį pranašumą. Dėl to galima teigti, kad šių gaminių eksportas daugiausiai nulemia šalies pieno pramonės palyginti aukštas pozicijas tarptautinėse rinkose. Detalesnė santykinai pranašiausių pieno produktų konkurencingumo pasaulio ir Europos Sąjungos rinkose analizė pateikta kitame studijos poskyryje.

Į pasaulio rinkose lyginamai pranašių Lietuvos perdirbtų maisto produktų grupę patenka ir gaminiai iš kakavos (KN 18) bei įvairūs maisto produktai (KN 21), kurie per nagrinėjamą vidutinės trukmės laikotarpį išlaikė silpnąjį santykinį pranašumą, jų RCA indekso reikšmė svyravo nuo 1 iki 2. Be to, nagrinėjamu laikotarpiu atskleistąjį santykinį pranašumą įgijo dar keturios perdirbtų maisto produktų grupės. Šiuo požiūriu didžiausi pokyčiai įvyko malybos produktų ir krakmolo gaminių gamyboje (KN 11). Ši Lietuvos apdirbamosios pramonės šaka, tarptautinėje prekyboje santykinai pranašia tapusi 2004 m., trejus metus išlaikė silpnąjį santykinį pranašumą (RCA indeksas išaugo nuo 1,5 iki 1,8), 2008 m. šoktelėjo į aukštesnę, t. y. vidutinio santykinio pranašumo klasę. O eksportuodama cukraus ir konditerijos gaminius (KN 17), konditerijos gaminius, klasifikuojamus NK 19 skirsnyje, ir mėsą bei valgomuosius mėsos subproduktus (KN 02), silpnąjį santykinį pranašumą tarptautinėse rinkose Lietuva įgijo nagrinėjamo vidutinės trukmės laikotarpio antrojoje pusėje (žr. 2.1 pav. ir 2 priedą).

RCA indekso pagrindu atliktos perdirbtų maisto produktų tarptautinio konkurencingumo analizės rezultatai veda prie išvados, kad Lietuvos ekonomikai šių produktų gamyba yra labai reikšminga apdirbamosios pramonės sritis, vis labiau besispecializuojanti tarptautinėse rinkose konkurencingų prekių gamyboje ir eksporte. Toliau atskiruose šios studijos poskyriuose pateikiama detali tarptautinėse rinkose pranašių perdirbtų maisto produktų identifikavimo analizė pagal tris pagrindines maisto pramonės sritis, tokias kaip pieno ir mėsos produktų gamyba bei grūdų perdirbimas.

2.3. Tarptautinėje prekyboje pranašiausių pieno pramonės gaminių identifikavimas

2.3.1. Santykinis pranašumas pasaulinėje ir ES rinkose

Atskleistojo santykinio pranašumo analizę detalizavus pagal pieno produktų rūšis (žr. 2.2. paveikslą), nustatyta kad visi Kombinuotosios nomenklatūros 04 ir 21 skirsniuose klasifikuojami pieno gaminiai, išskyrus pasukas, rūgpienį, grietinę ir jogurtą (KN 0403), yra santykinai pranašūs pasaulio rinkose. Lietuvos peno pramonė yra giliai specializuota sūrių ir varškės (KN 0406), išrūgų produktų (KN 0404), sviesto ir pieno riebalų (KN 0405), koncentruoto ir nekoncentruotų pieno ir grietinėlės (KN 0401-0402), grietininių ir kitų valgomųjų ledų (KN 2105) gamyboje ir orientuota į paklausą tiek tarptautinėse, tiek Lietuvos vidaus rinkose.

24

0,7

3,3

1,0

4,4

4,8

10,8

5,6

5,8

14,0

4,9

6,5

4,2

9,3

3,8

7,6

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

0401 Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti

0402 Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti

0403 Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras

0404 Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno

0405 Sviestas ir kiti pieno riebalai ir a liejai

0406 Sūria i ir varškė

2105 Grietininia i ir kiti valgomieji ledai

0401-0406, 2105 Pienas ir pieno produktai

2007

2006

2005

2004

2003

2002

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) paskelbtus pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.2. Lietuvos RCA (atskleistojo santykinio pranašumo) pasaulin se rinkose indeksasė

Tačiau ganėtinai skirtingi įvairių rūšių pieno produktų RCA indeksų dydžiai (žr. 2.2. paveikslą) rodo, kad Lietuvos pieno produktai tarptautinėse rinkose nevienodai konkurencingi. Stiprųjį atskleistąjį santykinį pranašumą Lietuva turi daugeliui į užsienio rinkas eksportuojamų pieno produktų rūšių, išskyrus jau minėtą KN 0403 prekių grupę. Tačiau, didelė pieno produktų, išskyrus sūrius ir varškę, RCA indeksų variacija 2002 – 2007 m. (žr. 3.3.1 priedą) rodo, jog per pastaruosius penkerius metus lietuviškų pieno produktų konkurencinės pozicijos tarptautinėse rinkoje nebuvo stabilios. Šias išvadas taip pat patvirtina ir pieno produktų eksporto pokyčių rodikliai (žr. 2.2 lentelę).

Nors pasukos, rūgpienis, grietinė ir jogurtas (KN 0403) pagal RCA indekso reikšmes yra laikytini santykinai nepranašiomis prekėmis pasaulinėje eksporto struktūroje (jų RCA indeksas nagrinėjamu laikotarpiu buvo artimas, bet mažesnis už vienetą), tačiau jų užimamos pasaulinės rinkos dalies augimo 2003 – 2007 m. globalių paklausos pokyčių kontekste požiūriu šiuos produktus taip galima vertinti kaip sėkmingai konkuruojančius tarptautinėje prekyboje. Palyginus 2.2 lentelėje pateiktus vidutinius Lietuvos eksporto apimties ir pasaulinio importo augimo tempus, yra išmatuojamas vidutinis metinis Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalies augimo tempas. 2003 – 2007 m. šis santykis nagrinėjamoje pieno produktų grupėje siekė 1,4 ir tai rodo, kad Lietuvos pasukų, rūgpienio, grietinės ir jogurto pasaulinės rinkos dalies augimas sudarė apie 40 proc.

Be to reikia pridurti, kad minėtas rinkos dalies augimo tempas apsprendžia ar produktas laikomas laimėtoju ar pralaimėtoju tiriamose importo rinkose. Produktai, kurių eksportas iš tam tikros šalies (t.y. Lietuvos) auga lėčiau nei jų pasaulinis importas, vadinami pralaimėtojais (angl. – losers), o kurių eksportas auga greičiau nei jų pasaulinis importas vadinami laimėtojais (angl. – winners). Tad, akivaizdžiai didesni visų Lietuvos pieno produktų eksporto apimčių augimo tempai už jų pasaulinio importo augimo tempus (žr. 2.2 lentelę) įgalina visus 2.2 paveiksle paminėtus pieno produktus, nepriklausomai nuo to ar jei buvo įvardinti kaip santykinai pranašūs, ar nepanašūs, priskirti produktams laimėtojams.

Dėl per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį pastebimai pasikeitusios Lietuvos pieno produktų tarptautinės prekybos krypties, kai beveik visų rūšių pieno produktų, išskyrus sūrius ir varškę, didesnė eksporto srautų dalis nukreipiama į Europos Sąjungos rinką (detaliau skaitykite 3.3.4 poskyryje), tampa aktualu nustatyti šių produktų konkurencingumą ne tik visos tarptautinės prekybos, bet ir ES rinkų atžvilgiu. Kaip buvo minėta 2.1 poskyryje tam bus naudojama RCA indekso modifikacija – tarptautinio konkurencingumo pasirinktoje rinkoje indeksas LIIC-A (angl. –

25

international competitiveness index), kuris parodo koks yra Lietuvos eksportuojamų į ES rinką pieno produktų procentinės dalies visų šalies prekių į ES eksporte santykis su į ES rinkas importuojamų pieno produktų procentine dalimi visų prekių importe (žr. 2.3. paveikslą ir 4 priedą). Jis atskleidžia, kurie Lietuvos pieno produktai yra santykinai pranašūs ES importo rinkoje, o kurie ne ir parodo nagrinėjamų produktų eksporto specializacijos į ES lygį.

Vertinant pagal bendrąjį pieno produktų (KN 0401-0406, 2105) LIIC-A indeksą (žr. 2.3 paveikslą) galima daryti išvadą, kad Lietuvos pieno produktai yra konkurencingi/ santykinai pranašūs ES rinkoje, nes jų dalis visame šalies prekių eksporte į ES yra gerokai didesnė nei iš viso pasaulio importuojamų į ES pieno produktų dalis ES visų prekių importe. Detalizavus analizuojamą pieno produktų grupę matyti, kad visi Kombinuotosios nomenklatūros 04 ir 21 skirsniuose pagal 4 ženklų kodus klasifikuojami gaminiai, išskyrus pasukas, rūgpienį, grietinę ir jogurtą (KN 0403), yra santykinai pranašūs ES rinkose. Tačiau, skirtingai nei visos pasaulinės rinkos atžvilgiu, kurioje Lietuvos maisto pramonė labiausiai specializuojasi sūrių ir varškės (KN 0406) eksporte (žr. 2.2. paveikslą), ES rinkoje per pastaruosius ketverius metus eksporto specializacija labiausia pagilinta koncentruoto ir nekoncentruoto pieno ir grietinėlės (KN 0401-0402) ir išrūgų bei produktų iš natūralaus pieno (KN 0404) eksporte. Tai patvirtina ir šių produktų eksporto apimčių ir srautų geografinės struktūros pokyčių analizės rezultatai (žr. 2.4 ir 2.6 paveikslus)

0,5

2,9

0,6

0,2

1,6

2,4

3,3

1,9

9,9

9,0

4,1

2,2

3,9

2,7

5,0

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

0401 Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti

0402 Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti

0403 Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras

0404 Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno

0405 Sviestas ir kiti pieno riebalai ir a liejai

0406 Sūria i ir varškė

2105 Grietininia i ir kiti valgomieji ledai

0401-0406, 2105 Pienas ir pieno produktai

2007

2006

2005

2004

2003

2002

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) paskelbtus pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.3. Lietuvos LIIC-A (tarptautinio konkurencingumo) ES16 indeksas

16 Iki 2004 ir 2007 m. ES traktuojama kaip dabartinių šalių narių geografinė teritorija.

26

2.3.2. Pieno produktų eksporto augimo pokyčiai

Nors nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų17 eksporto struktūroje pieno produktų (KN0401-0406 ir 2105) dalis palaipsniui mažėjo (sumažėjo nuo 27,7 proc. – 2002 m. iki 20,7 proc. – 2007 m. ir iki 16,2 proc. – 2008 m.), tačiau iki pastarųjų metų jie sudaro didžiausią eksporto dalį. Visame Lietuvos eksporte pieno produktų procentinė dalis 2002 – 2007 m. sudarė 2,5 – 3,1, o 2008 m. sumažėjo iki 2,3 proc. Šiuos struktūrinius pokyčius iki 2007 m. sąlygojo ne pieno produktų eksporto apimties sumažėjimas, atvirkščiai, ji pastebimai padidėjo (2.4 paveikslas), o labiau padidėjusios kai kurių kitų prekių, taip pat ir tam tikrų rūšių žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtys. Perdirbtų maisto produktų grupėje šiuo laikotarpiu sparčiausiai augo malybos produktų, krakmolo ir jo produktų (KN 11) bei mėsos produktų (KN 02) eksportas – vidutiniškai po 72 proc. per metus (žr. 2.3 ir 2.6 lenteles ir 5 priedą).

Per 2002 – 2007 m. laikotarpį Lietuvos pieno produktų (KN0401-0406 ir 2105) eksporto vertė padidėjo nuo 182,8 iki 394,1 mln. €, o 2008 m. sumažėjo iki 379,3 mln. € (2.4 paveikslas). Reikia pridurti, kad Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais (KN 0401-0406) balansas nagrinėjamu laikotarpiu buvo teigiamas (žr. 3 priedą). Be to, pieno produktų eksporto perviršis, palyginti su importu, padidėjo 2,1 karto, t.y., nuo 142, mln. € – 2002 m. iki 306,1 mln. € – 2007 m. Tačiau per 2008 m. teigiamas prekybos saldo sumažėjo 14,3 proc., t. y. iki 262,2 mln. €.

109,4 97,5127,4 137,8

165,7187,5

226,722,0 27,2

32,0 30,8

31,9

66,7

53,7

1,9 8,8

30,339,5

42,9

80,352,7

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Mln. € 0403 Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras

2105 Grietininiai ir kiti valgomieji ledai

0405 Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai

0404 Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno

0401 Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti

0402 Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti

0406 Sūriai ir varškė

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) paskelbtus pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.4. Lietuvos pieno produkt (KN 0401-0406 ir 2105) eksporto vert ų ė

Pieno produktų (KN 04) eksporto vidutinis metinis augimas 2003 – 2007 m. siekė 29 proc. (5 priedas), o 2008 m. kritimas – 3,7 proc. Pastebėtina, kad tuo pačiu laikotarpiu pasaulinė pieno produktų eksporto vertė augo daugiau nei du kartus lėtesniu tempu, t.y. vidutiniškai po 13 proc. per metus. Šis skirtumas rodo palyginti spartų pieno produktų gamybos ir eksporto vystymąsi nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu ir Lietuvos eksportuotojų sustiprėjusias konkurencines pozicijas pasaulinėje pieno produktų rinkoje.

Detalizavus analizuojamą produktų grupę matyti (žr. 2.4 paveikslą ir 2.2 lentelę), kad per nagrinėjamą vidutinės trukmės laikotarpį visų KN 04 ir KN 21 kombinuotosios nomenklatūros skirsniuose klasifikuojamų pieno produktų eksportas augo labai nevienodai. 2002 – 2007 m. labiausiai augo nekoncentruoto pieno ir grietinėlės (KN 0401) bei išrūgų ir natūralaus pieno produktų (KN 0404) eksportas. 2003 – 2007 m. pirmosios produktų grupės eksporto vidutinis metinis augimas siekė 68 proc., o antrosios – 68 proc. Tačiau kaip tik šių produktų eksportas labiausiai smuko 2008 m. Taip pat sumažėjo koncentruoto pieno ir grietinėlės (KN 0402) bei sviesto (KN 0405) eksportas, atitinkamai 34,3 ir 26,2 proc., o išaugo sūrio ir varškės (KN 0406) ledų (KN 2105) ir pasukų, rūgpienio, grietinės, jogurto (KN 0403) eksportas. Pastebėtina, kad sūrio eksporto vertė 2008 m., palyginti su 2007 m., padidėjo net penktadaliu (20,9 proc.). Jis mažai skyrėsi nuo jų eksporto vidutinio metinio augimo tempo 2003 - 2007 m.

17 Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė apskaičiuota pagal KN 01-21 ir 23 produktų grupes, nesumuojant gėrimų (KN 22) ir tabako (KN 24) prekių grupių.

27

Šiuos aukštus visų rūšių pieno produktų eksporto augimo tempus vertinat gerokai kuklesnių – du ar net kelis kartus mažesnių – tų pačių produktų pasaulio importo apimties augimo tempų požiūriu, peršasi išvada, kad ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu visų eksportuojamų lietuviškų pieno produktų konkurencinės pozicijos tarptautinėse rinkoje labai sustiprėjo. Prie šios išvados veda ir duomenys apie Lietuvos padėtį 2.3 lentelėje pateiktame pagrindinių pieno produktų eksportuotojų pasaulyje sąraše.

Lentel . 2.2. Lietuvos pieno produkt eksporto rodikliai 2007 m. ė ų

Kodas Produktų pavadinimas

Prekybos rodikliai

Vidutinis metinis eksporto

vertės augimas,

2003-2007 m., %

Eksporto vertės

augimas, 2006-2007

m., %

Vidutinis metinis pasaulio importo vertės

augimas, 2003-2007

m., %

Dalis pasaulio eksporto

struktūroje, %

Rangas pasaulio eksporte

'0406 Sūriai ir varškė 22,0 23,0 12,0 1,16 18

'0401Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti 68,0 104,0 12,0 1,74 12

'0402Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti 24,0 128,0 13,0 0,61 29

'0404Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno 45,0 73,0 33,0 0,81 19

'0405Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai 24,0 -12,0 8,0 0,52 22

'2105Grietininiai ir kiti valgomieji ledai 12,0 26,0 9,0 0,47 26

'0403Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras 21,0 53,0 15,0 0,15 43

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

2.3.3. Pieno produktų eksporto prekinės struktūros pokyčiai

Lietuvos pieno produktų eksporto struktūroje dominuoja trys produktų grupės, kaip antai sūriai ir varškė (KN0406), nekoncentruotas pienas ir grietinėlė (KN0401) ir koncentruotas pienas ir grietinėlė (KN0402), atskirais metais sudarydamos 82 – 88 proc. visame pieno produktų eksporte (2.3 paveikslas). Tačiau pagrindine eksportuojama preke išliko sūriai ir varškė. Nors nuo tiriamojo laikotarpio pradžios jų santykinė reikšmė pieno eksporto produktų struktūroje palaipsniui mažėjo (2002 – 2007 m. sumažėjo beveik 22 procentiniais punktais – nuo 69,4 proc. iki 47,6 proc.), tačiau 2008 m. šoktelėjo daugiau nei 12 procentinių punktų – beveik iki 60 proc.

Mažiausią pieno produktų eksporto dalį sudarė sviestas ir kiti pieno riebalai (KN0405), koncentruotos ir nekoncentruotos išrūgos (KN0404), grietininiai ir kiti valgomieji ledai (KN 2105) ir labai nežymią apie 1 procento dalį – pasukos, rūgpienis, jogurtas ir kefyras (KN0403). Pastebėtina, kad sviesto eksporto dalis 2002 – 2008 m. sumažėjo beveik perpus – nuo 7,2 iki 4 proc. Be to per visą nagrinėjamą laikotarpį sviestas buvo vienintelis produktas su neigiamu eksporto – importo balansu (žr. 3 priedą).

28

69,461,2 56,7 54,6 56,6

47,659,8

14,017,1

14,212,2 10,9

16,9

14,2

1,2 5,513,5 15,6 14,7 20,4

13,9

7,2 6,7 6,5 7,6 8,4 5,1 4,0

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Proc. 0403 Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras

2105 Grietininiai ir kiti valgomieji ledai

0405 Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai

0404 Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno

0401 Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti

0402 Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti

0406 Sūriai ir varškė

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.5. Lietuvos pieno produkt (KN 0401-0406 ir 2105) eksporto prekin strukt raų ė ū

2.3.4. Pieno produktų eksporto geografinė struktūros pokyčiai

2.4 paveiksle pateikta pieno produktų eksporto struktūra pagal dvi rinkų grupes byloja apie gerokai padidėjusią ES šalių rinkų santykinę reikšmę tiriamo laikotarpio pabaigoje, palyginti su jo pradžia. Nuo Lietuvos narystės ES pražios panaikinus prekybos barjerus tarp šalių, kaip ir buvo laukta, prekyba tarp jų suaktyvėjo ir ES šalių rinkų dalis Lietuvos visų pieno produktų grupių eksporte palaipsniui augo. 2008 m. ES rinkoje parduota daugiau kaip trys penktadaliai – 61,2 proc. – Lietuvos eksportuojamų pieno produktų (KN 0401-0406 ir 2105), o nekoncentruoto pieno ir grietinėlės (KN 0401), ledų (KN 2105) ir jogurtų ir kt. KN 0403 grupės produktų – absoliuti dauguma. Tarptautinės prekybos centro (ITC) duomenimis pastaraisiais metais pirmajame Lietuvos pieno produktų importuotojų dešimtuke yra devynios ES narės (žr. 5 priedą). Tik pagrindinės tarp eksportuojamų pieno produktų grupės – sūrių ir varškės – didesniąją dalį rinkos sudarė trečiųjų šalių, t. y. ne ES narių, rinkos.

Eksporto struktūros pagal šalis tyrimas (žr. 5 priedą) parodė, kad pastaraisiais metais Lietuvos pieno produktų eksportas į ES buvo sukoncentruotas penkių šalių rinkose – Vokietijos, Italijos, Olandijos, Latvijos ir Lenkijos. Į šias šalis 2004 – 2008 m. buvo išvežta pusė Lietuvos eksportuotų pieno produktų . Tačiau svarbiausiomis Lietuvos pieno produktų rinkomis Europos Sąjungoje buvo Vokietijos ir Italijos rinkos. Lietuvos pieno produktų eksporto struktūroje Vokietijos rinka 2004 – 2008 m. vidutiniškai sudarė 16,4 proc., o Italijos – 15,4 proc. Gerokai mažesnė dalis Lietuvos pieno produktų buvo eksportuojama į Olandiją (vidutiniškai 6,9 proc.), Latviją (vidutiniškai 6,6 proc.) ir Lenkiją (vidutiniškai 4,9 proc.).

29

26,5

3,4

46,0

44,1

74,7

78,1

96,6

33,8

73,5

96,6

54,0

55,9

25,3

21,9

3,4

66,2

0% 25% 50% 75% 100%

0406 Sūriai ir varškė

0404 Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno

0405 Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai

0402 Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti

0403 Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras

2105 Grietininiai ir kiti valgomieji ledai

0401 Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti

0401-0406, 2105 Pienas ir pieno produktai

2002 m

ES* rinka

III ša lių rinkos

45,4

62,4

69,9

75,1

85,4

87,7

98,1

61,2

54,6

37,6

30,1

24,9

14,6

12,3

1,9

38,8

0% 25% 50% 75% 100%

0406 Sūriai ir varškė

0404 Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno

0405 Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai

0402 Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti

0403 Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras

2105 Grietininiai ir kiti valgomieji ledai

0401 Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti

0401-0406, 2105 Pienas ir pieno produktai

2008 m

ES rinka

III šalių rinkos

Pastaba: * 2002 m. dabartinių ES 27 šalių geografinė teritorija Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) pasaulinės

prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/Pav. 2.6. Lietuvos pieno produkt (KN 0401-0406 ir 2105) eksporto strukt ra pagal rinkasų ū

Trečiosiose šalyse, t. y. ne ES narėse, svarbiausia Lietuvos pieno produktų eksporto rinka yra Rusijos Federacijos rinka (žr. 5 priedą). Jos dalis 2004 – 2008 m. vidutiniškai siekė 28,3 proc. (2006 m. – net 34,9 proc.). Nuo 2005 m. Lietuva yra ketvirtoji Rusijos Federacijos pieno produktų importo partnerė po Ukrainos, Vokietijos ir Suomijos (žr. 2.3 lentelę). Per pastaruosius trejus metus (2006-2008 m.) Lietuvos dalis Rusijos Federacijos pieno produktų importe siekė vidutiniškai 9,5 proc.

Kita vertus, reikia pastebėti, kad jei visų pieno produktų eksporto atžvilgiu Rusijos Federacijos rinka nedaro lemiamos įtakos Lietuvos eksporto rezultatams ir vystymuisi, tai tokių apibendrinančių išvadų negalima daryti sūrių ir varškės (KN 0406) eksporto atžvilgiu. 2006 – 2008 m. į šią rinką buvo eksportuojama daugiau kaip pusė (vidutiniškai 52 proc.) Lietuvos sūrių eksporto, ir tai dvigubai didesnė dalis nei 2002 – 2004 m. laikotarpiu. Be to, Lietuvos sūrių eksporto rinkos koncentracijos kontekste pastebėtina, kad kita didelė jų eksporto dalis sukoncentruota Italijos rinkoje – 27 proc. (2006 – 2008 m.). Galiausiai, paprasta aritmetika rodo, kad per pastaruosius trejus metus net keturi penktadaliai (81 proc.) Lietuvos sūrių eksporto sukoncentruota dvejose rinkose.

Apibendrinant Lietuvos pieno produktų eksporto prekinės ir geografinės struktūrų ir jų pokyčių duomenis galima daryti išvadą, kad nagrinėjamam vidutinės trukmės laikotarpiui būdingas aukštas šios šakos/ sektoriaus produktų ir rinkų koncentracijos lygis. Viena vertus, pieno produktų eksportas sukoncentruotas į tris produktų grupes su dominuojančiu sūrių eksportu. Antra vertus, beveik nesikeitė į šešias rinkas eksportuojamų pieno produktų procentinė dalis, vidutiniškai sudariusi 80 proc. (max.: 82,2 proc. – 2008 m. min.: 74,7 proc. – 2008 m.). Be to, eksporto koncentracija trijose didžiausiose pagal eksportuojamų produktų dalį rinkose (Rusijos federacijos, Olandijos ir Vokietijos) padidėjo nuo 51,9 proc. – 2004 m. iki 62,2 proc. – 2008 m. Galiausiai, reikia pridurti, kad pagrindinės eksportuojamos prekių grupės – sūrių ir varškės – eksportas į

30

Rusijos federacijos rinką pastaraisiais metais sudaro apie pusę šalies sūrių ir varškės eksporto (pvz., 2007 m. – 52,8 proc.). Visa tai rodo didelę Lietuvos pieno produktų eksporto priklausomybę nuo trijų produktų grupių (ypač sūrių ir varškės) ir didelį jautrumą trijų šalių (ypač Rusijos Federacijos) rinkų, galiausiai jų ekonomikos būklės pokyčiams.

2.3 lentelėje pateikti pagrindinių pasaulio eksportuotojų prekybos rodikliai leidžia daryti panašias išvadas apie labai sustiprėjusias per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį Lietuvos eksportuotojų konkurencines pozicijas tarptautinėje pieno produktų prekyboje, kurios jau buvo padarytos ankstesniuose poskyriuose, analizuojant Lietuvos pieno produktų santykinį pranašumą ir jų eksporto augimo tempus. Pagal 2007 m. tarptautinės prekybos rodiklius Lietuva pateko į pasaulyje didžiausių pieno produktų eksportuotojų dvidešimtuką, sudarydama beveik šimtadalį (0,9 proc.) pasaulinio pieno produktų eksporto. Pastaroji nuo nagrinėjamo vidutinės trukmės laikotarpio pradžios padidėjo beveik dvigubai, nes 2002-2003 m Lietuvos pieno produktų eksportas sudarė 0,5 proc. pasauliniame jų eksporte. Be to, pagal vidutinį metinį pieno produktų eksporto augimo tempą, siekusį 29 proc. – 2003 – 2007 m., Lietuva atsiliko tik nuo keturių pirmajame dvidešimtuke reitinguojamų šalių, t. y. nuo Lenkijos (41 proc.), Baltarusijos (37 proc.), Čekijos (35 proc.) ir JAV (30 proc.).

Didžiausios pieno produkto eksportuotojos pasaulyje, kurioms 2007 m. teko pusė (51,9 proc.) šių produktų eksporto, o tai reiškia ir Lietuvos konkurentėmis yra Vokietija, Prancūzija, Olandija, Naujoji Zelandija ir Belgija (žr. 2.3 lentelę). Iš jų tik Naujoji Zelandija yra akivaizdžiai į eksportą orientuota pieno produktų gamintoja. Jos prekybos balansas yra artimas eksporto apimčiai – 98,6 proc. Palyginimui, reikia pastebėti, kad šis rodiklis labai aukštas yra ir Lietuvoje – 79,4 proc. Tai rodo, kad ir Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais srautas didžiąja dalimi koncentruojamas į eksportą. Kitų dviejų lyderių – Prancūzijos ir Olandijos – teigiamas prekybos balansas sudaro mažiau nei pusę eksporto vertės, o Vokietijos – penktadalį. Tuo tarpu Belgija turi neigiamą prekybos balansą, vadinasi, vidaus paklausai tenkinti maisto produktų importuoja daugiau nei jų eksportuoja. Dėl to ji nevertintina, kaip potencialiai grėsminga konkurentė.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos pieno produktų eksportas sukoncentruotas šešiose rinkose. Į Rusijos Federacijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Olandijos ir Lenkijos rinkas 2006 – 2008 m. buvo nukreipti trys ketvirtadaliai viso šalies pieno produktų eksporto. Kaip matyti 2.4 lentelėje dvejose iš jų, t. y. Rusijos federacijoje ir Latvijoje Lietuvai teko dešimtadalis viso pieno produktų importo rinkos, o reitingų lentelėse užėmė atitinkamai ketvirtąją ir antrąją pozicijas.

Lentel . 2.3. Didžiausi pieno produkt eksportuotojai pasaulyje ir Lietuvos pad tis eksportuotojė ų ė ų s raše, 2007 m.ą

Rei-tingas

ŠalisEksporto vertė,

tūkst. JAV dolerių

Prekybos balansas, tūkst.

JAV dolerių

Vidutinis eksporto vertės augimas, 2003-

2007 m., %

Eksporto vertės augimas, 2006-

2007 m., %

Dalis pasaulio eksporto struktū-

roje, %

0 Pasaulio eksportas 61139580 666212 13 29 100,00

1 Vokietija 9004014 1962150 13 29 14,73

2 Prancūzija 6678169 3214919 9 24 10,92

3 Olandija 6588050 3102476 7 23 10,78

4 Naujoji Zelandija 5567499 5491368 17 37 9,11

5 Belgija 3288741 -238889 9 33 5,38

6 JAV 2509820 678892 30 65 4,11

7 Danija 2262667 1593014 8 14 3,70

8 Italija 2164405 -2264771 10 24 3,54

9 Australija 2012689 1637025 9 11 3,72

10 Airija 1955344 1376839 14 31 3,20

17 Čekija 765256 248293 35 41 1,25

18 Ukraina 622711 523260 17 83 1,02

31

19 Saudo Arabija 594393 -705342 21 33 0,97

20 Lietuva 551360 437640 29 47 0,9

21 Šveicarija 551247 74111 5 14 0,9

22 Suomija 503033 235931 12 25 0,82

23 Kinija 461348 -291762 19 53 0,75

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

Analizuojant Lietuvos šešių pagrindinių partnerių – importuotojų rinkų specifiką, svarbu pastebėti, kad penkios iš jų, išskyrus Latvijos, 2003 – 2007 m. Lietuvos pieno produktų eksportuotojų buvo intensyviai vystomos, tai yra Lietuvos eksportas į šias šalis augo sparčiau, nei šių šalių pasaulinis importas (7 priedas). Šiuo požiūriu sėkmingiausia prekybos plėtra buvo Italijoje, kurios pieno produktų rinkoje Lietuvos eksporto dalies augimas importo augimą minėtu laikotarpių viršijo daugiau nei 10 kartų. Vokietijos rinkoje, atitinkamai – 3,8, Rusijos Federacijoje – 2,5, Olandijos – 2, o Lenkijos – 1,4 karto. Tačiau Latvijos rinkoje Lietuvos eksportuotojai savo pozicijas nagrinėjamu laikotarpiu palaipsniui praranda, nes Latvijos maisto produktų visas importas augo daugiau nei du kartus sparčiau nei jų importas iš Lietuvos.

Kadangi Rusijos Federacija didžiausia Lietuvos partnere – pieno produktų importuotoja išliko per visą nagrinėjamą laikotarpį (2008 m. jos dalis siekė 33,2 proc.), dėl to svarbu įvertinti Lietuvos pozicijas kitų eksportuotojų atžvilgiu. Pagal importo iš šalies eksportuotojos augimą 2003 – 2007 m. Lietuva, iš kurios Rusijos Federacijos importas padidėjo 56 proc., pralenkė net septynias reitingo pirmajame dešimtuke esančias konkurentes, kaip antai pirmąją reitinge įsitvirtinusią Ukrainą, importo, iš kurios išaugo vos 2 proc., Vokietiją (2 pozicija ir 17 proc. augimo tempas), Suomiją (3; 14 proc.), Olandiją (5; 41 proc.), Prancūziją (6; 33 proc.), Lenkiją (7; 14 proc.) Naująją Zelandiją (9; 2 proc.). Kaip sparčiai kylančias Lietuvos konkurentes Rusijos federacijos rinkoje reikia vertinti JAV, importas iš kurios 2003-2007 m. padidėjo 204 proc. (13 vieta reitinge), Estiją (204 proc.;10), Argentiną (136 proc.;8), Latviją (118 proc.; 16).

Lentel . 2.4. Konkurentai Lietuvos didžiausiose pieno produkt eksporto rinkose, 2007 m.ė ų

Rei

ting

as

Rusijos Federacija:

2,05 % pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

Rei

ting

as Vokietija: 11,64 %

pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

Rei

ting

as Italija: 7.32 %

pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

Rei

ting

as Lenkija: 0,63 %

pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

1 Ukraina 21,16 1 Olandija 29,00 1 Vokietija 47,43 1 Vokietija 36,342 Vokietija 17,76 2 Prancūzija 13,34 2 Prancūzija 16,03 2 Lietuva 10,153 Suomija 12,72 3 Austrija 7,74 3 Austrija 5,95 3 Čekija 9,874 Lietuva 9,58 4 Airija 6,99 4 Belgija 5,86 4 Prancūzija 9,255 Olandija 7,35 5 Danija 6,49 5 Olandija 4,50 5 Olandija 7,526 Prancūzija 5,07 6 Italija 5,52 6 Šveicarija 2,81 6 Danija 5,457 Lenkija 4,80 7 Belgija 5,47 7 Lenkija 2,27 7 Vengrija 3,048 Argentina 4,39 8 Lenkija 5,43 8 Slovėnija 2,16 8 Belgija 2,53

9 N.Zelandija 4,19 9Liuksemburgas 3,78 9 Ispanija 2,09 9 Italija 2,33

10 Estija 1,74 10 Čekija 3,46 10 Lietuva 1,74 10 Austrija 2,1411 Danija 1,73 11 Šveicarija 2,49 11 Vengrija 1,71 11 Airija 1,79

12 Belgija 1,55 12Jungtinė Karalystė 1,16 12

Jungtinė Karalystė 1,70 12 Baltarusija 1,59

13 JAV 1,55 13 Lietuva 1,11 13 Čekija 1,20 13 Latvija 1,4014 Italija 1,08 14 Graikija 1,02 14 Slovakija 0,96 14 Slovakija 1,1915 Urugvajus 1,03 15 Latvija 0,93 15 Vokietija 0,96 15 Suomija 1,0916 Latvija 0,80 16 N.Zelandija 0,76 16 Graikija 0,84 16 Graikija 0,91

Informacijos šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

32

Lietuva Rusijos Federacijos rinkoje, į kurią išvežama daugiau nei pusė sūrių eksporto, užima trečią poziciją (arba 13 proc. rinkos) po Ukrainos bei Vokietijos, o pagal importo iš šalies eksportuotojos augimą 64 proc. – 2003 – 2007 m. laimi ne tik prieš minėtas konkurentes, bet ir prieš daugelį kitų konkurenčių, o pralaimi tik Argentinai, sūrių ir varškės importuos Rusijos Federacijoje iš šios šalies padidėjo net 143 proc.

2.4. Tarptautinėje prekyboje pranašiausių mėsos pramonės gaminių identifikavimas

2.4.1. Santykinis pranašumas pasaulinėje ir ES rinkose

Lietuvos atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) pasaulinėse rinkose analizę atlikus pagal produktus, suklasifikuotus pagal Kombinuotosios nomenklatūros antrojo lygio skirsnius, buvo prieita išvados, kad perdirbtų mėsos bei valgomųjų mėsos subproduktų (KN 02) eksporte santykinį pranašumą Lietuva įgijo tik nagrinėjamo laikotarpio viduryje ir iki jo pabaigos išlaikė silpnąjį pranašumą (žr. 2.2 poskyrį). Tolesniame etape RCA indeksų analizę detalizavus pagal devynias mėsos produktų grupes (žr. 2.7. paveikslą) nustatyta, kad tik vienos gaminių grupės – dešrų ir kitų produktų iš mėsos (KN 1601) eksporte santykinį pranašumą Lietuva turėjo per visą nagrinėjamą 2002 – 2007 m. laikotarpį. Dvi produktų grupės, kaip antai, paukštienos mėsa ir subproduktai (KN 0207) bei šviežia ar atšaldyta galvijiena (KN 0201) santykinai pranašiomis pasaulinėse rinkose tapo 2004 – 2007 m. Likusių mėsos produktų grupių RCA indeksas nepakilo aukščiau vieneto, arba aukščiau jo labai šoktelėjo per paskutiniuosius vienerius ar dvejus metus. Tad galima daryti prielaidą apie tai, jog trumpuoju laikotarpiu šių produktų eksporto iš Lietuvos augimo tempas buvo gerokai spartesnis nei jų viso pasaulinio eksporto augimo tempas, o tai byloja apie sustiprėjusias Lietuvos eksportuotojų konkurencines pozicijas. Kitame poskyryje, atlikus lyginamąją įvairių rūšių mėsos gaminių eksporto iš Lietuvos ir viso pasaulinio eksporto augimo tempų vidutinės trukmės laikotarpiu analizę, šios prielaidos pasitvirtino.

0,55

0,15

0,55

0,02

0,00

0,06

0,95

1,12

0,13

0,00

1,11

0,05

4,33

0,79

0,42

0,00

3,76

1,21

2,10

0,68

3,30

0,19

2,07

1,06

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0

0201 Galvijiena, šviežia, atšaldyta

0202 Galvijiena, sušaldyta

0203 Kiauliena, šviežia, atšaldyta,sušaldyta

0204 Aviena arba ožkiena, šviežia, atšaldyta, sušaldyta

0205 Arkliena, asilų, mulų, arklėnų mėsa

0206 Raudonos mėsos subproduktai

0207 Paukščių mėsa ir subproduktai

0208 Kita mėsa ir mėsos subproduktai

0209 Kiauliniai riebalai ir paukščių taukai

0210 Mėsa ir subproduktai, sūdyti, džiovinti arba rūkyti;

1601 Dešros ir produktai iš mėsos, subproduktų, kraujo

1602 Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, subproduktų arba kraujo

2007

2006

2005

2004

2003

2002

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) paskelbtus pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.7. Lietuvos RCA (atskleistojo santykinio pranašumo) pasaulin se rinkose indeksasė

Per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį pastebimai pasikeitė Lietuvos mėsos pramonės tarptautinės prekybos kryptis – daugumos mėsos gaminių rūšių eksportas buvo nukreiptas į Europos

33

Sąjungos šalių rinkas (žr. 3.4.2 paveikslą). Dėl to yra aktualu nustatyti šalies mėsos produktų konkurencingumą ne tik pasaulinėse, bet ir ES rinkose. Lietuvos tarptautinio konkurencingumo ES rinkoje LIIC-A indekso reikšmės, pateiktos 2.8 paveiksle, rodo, kad Lietuva, kaip ir pasaulinėse, taip ir ES rinkoje neturi santykinio pranašumo daugumai mėsos produktų rūšių. Paveiksle matyti, kad tik keturių iš dvylikos nagrinėtų mėsos produktų grupių LIIC-A indekso reikšmės perkopė per vienetą per nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje. Per paskutiniuosius dvejus – trejus metus labai padidėjusios paukštienos mėsos ir subproduktų (KN 0207) bei šviežios, atšaldytos ir užšaldytos galvijienos (KN 0201, 0202) LIIC-A indeksų reikšmės leidžia daryti prielaidą, kad šių produktų eksportas į ES iš Lietuvos išaugo kur kas labiau nei šių produktų ES importas iš viso pasaulio.

0,64

0,45

0,34

0,01

0,00

0,05

0,66

0,55

0,04

0,00

0,001

0,35

2,42

2,08

0,32

2,97

1,50

2,95

0,56

0,67

0,12

0,002

1,36

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5

0201 Galvijiena, šviežia, atšaldyta

0202 Galvijiena, sušaldyta

0203 Kiauliena, šviežia, atšaldyta,sušaldyta

0204 Aviena arba ožkiena, šviežia, atšaldyta, sušaldyta

0205 Arkliena, asilų, mulų, arklėnų mėsa

0206 Raudonos mėsos subproduktai

0207 Paukščių mėsa ir subproduktai

0208 Kita mėsa ir mėsos subproduktai

0209 Kiauliniai riebalai ir paukščių taukai

0210 Mėsa ir subproduktai, sūdyti, džiovinti arba rūkyti;

1601 Dešros ir produktai iš mėsos, subproduktų, kraujo

1602 Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, subproduktų arba kraujo

2007

2006

2005

2004

2003

2002

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) paskelbtus pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.8. Lietuvos LIIC-A (tarptautinio konkurencingumo) ES18 indeksas

2.4.2. Mėsos produktų eksporto augimo pokyčiai

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų19 eksporto struktūroje mėsos produktai (KN 02 ir 1601-1602) per pastaruosius ketverius metus užėmė šeštąją poziciją. Jų dalis vidutiniškai nuo 3,5 proc. – 2002 – 2005 m. laikotarpiu padidėjo iki 7 proc. – 2006 – 2008 m. laikotarpiu (6,3 proc. – 2008 m.). Lietuvos visų prekių eksporte mėsos produktų procentinė dalis taip pat palaipsniui didėjo, nuo 0,35 proc. – 2002 m. iki 0,92 proc. Šalies prekių eksporto struktūroje mėsos produktai didžiausią dalį sudarė 2008 m. –1,1 proc. Šiuos struktūrinius pokyčius sąlygojo sparčiai augusi mėsos produktų eksporto vertė – vidutiniškai po 72 proc. per metus (žr. 2.7 paveikslą ir 2.5 lentelę). Ypač didelis augimas buvo pasiektas 2005 – 2007 m. Pastebėtina, kad tuo pačiu laikotarpiu pasaulinė mėsos produktų eksporto vertė augo daugiau nei penkis kartus lėtesniu tempu – vidutiniškai po 13 proc. per metus. Tai rodo, kad Lietuvos mėsos eksportuotojai sustiprino konkurencines pozicijas pasaulinėje rinkoje.

18 Iki 2007 m. ES 27 traktuojama kaip dabartinių šalių narių geografinė teritorija.

19 Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė apskaičiuota pagal KN 01-21 ir 23 produktų grupes, nesumuojant gėrimų (KN 22) ir tabako (KN 24) prekių grupių.

34

14,0

38,350,1

65,4 68,1

7,6 7,19,1

21,5

24,2

32,2 30,6

5,1

7,4

10,2 13,9

0

20

40

60

80

100

120

140

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Mln. € 0204,0205;0208;0210 Kiti produktai

0209 Kiauliniai riebalai ir paukščių taukai

0206 Raudonos mėsos subproduktai

1601 Dešros ir produktai iš mėsos, subproduktų, kraujo

0202 Galvijiena, sušaldyta

0203 Kiauliena, šviežia, atšaldyta,sušaldyta

1602 Kt. gaminiai, konservai iš mėsos, subproduktų, kraujo

0207 Paukščių mėsa ir subproduktai

0201 Galvijiena, šviežia, atšaldyta

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.9. Lietuvos m sos produkt (KN 02 ir 1601-1602) eksporto vertė ų ė

Per 2002 – 2008 m. laikotarpį Lietuvos mėsos produktų (KN 02 ir 1601-1602) eksporto vertė padidėjo nuo 20,5 iki 148,4 mln. € (2.7 paveikslas). Reikia pastebėti, kad mėsos produktų eksportas, priešingai nei pieno produktų, augo ir 2008 m. Per nagrinėjamą vidutinės trukmės laikotarpį net 15,9 kartų padidėjo šviežios ir atšaldytos bei 9,3 karto sušaldytos galvijienos eksportas, 4 kartus – paukštienos ir dešrų bei kitų produktų iš mėsos eksportas.

Detalizavus analizuojamą produktų grupę matyti (žr. 2.9. paveikslą ir 2.5 lentelę), kad per nagrinėjamą vidutinės trukmės laikotarpį visų mėsos produktų, išskyrus dešrų ir produktų iš mėsos (KN 1602) ir avienos (KN0204), eksportas augo labai sparčiai, kelis ar net kelias dešimtis kartų viršijant pasalinio importo rinkų augimo tempus. 2002 – 2007 m. labiausiai augo sūdytos, džiovintos arba rūkytos mėsos (KN 0210), paukštienos (KN 0207), kitų mėsos gaminių bei konservų (KN 1601), kitos rūšies mėsos ir subproduktų (KN 0208) eksportas.

Nors pagal RCA indekso reikšmes daug mėsos produktų yra laikytini santykinai nepranašiomis prekėmis pasaulinėse ir ES rinkose (jų RCA ir LIIC-A indeksai nagrinėjamu laikotarpiu buvo mažesnis už vienetą), tačiau jų užimamos pasaulinės rinkos dalies spartesnio pokyčio 2003 – 2007 m. paklausos globaliose rinkose lėtesnio pokyčio kontekste beveik visas nagrinėjamas mėsos produktų grupes, išskyrus šviežią, atšaldytą ar sušaldytą avieną (KN 0204) ir dešrą bei produktus iš mėsos ar subproduktų (KN 1602), galima vertinti kaip sėkmingai konkuruojančias tarptautinėje prekyboje . Palyginus 2.5 lentelėje pateiktus vidutinius Lietuvos eksporto ir pasaulinio importo verčių augimo tempus matyti, kad vidutinis metinis Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalies augimo tempas 2003 – 2007 m. atskirų mėsos produktų grupėse siekė nuo 1,4 iki 10,9 karto (2.5 lentelė). Dėl to reikia pridurti, kad akivaizdžiai didesni visų Lietuvos mėsos produktų eksporto apimčių augimo tempai už jų pasaulinio importo augimo tempus (žr. 2.2 lentelę) įgalina daugelį Lietuvos gamintojų mėsos produktų, išskyrus KN 1602 ir 0204 grupes, priskirti produktams laimėtojams.

Lentel . 2.5. Lietuvos m sos produkt eksporto rodikliai 2007 m. ė ė ų

Kodas Produktų pavadinimas

Prekybos rodikliai

Vidutinis metinis eksporto

vertės augimas,

2003-2007 m., %

Eksporto vertės

augimas, 2006-2007

m., %

Vidutinis metinis pasaulio importo vertės

augimas, 2003-2007

m., %

Dalis pasaulio eksporto

struktūroje, %

Rangas pasaulio eksporte

'0201 Galvijiena, šviežia, atšaldyta 24 21 16 0,1 67'0207 Paukščių mėsa ir subproduktai 94 42 13 0,5 23'0203 Kiauliena, šviežia, atšaldyta,

sušaldyta 55 45 13 0,3 24'0202 Galvijiena, sušaldyta 45 81 11 0,1 31'0206 Raudonos mėsos subproduktai 55 53 12 0,1 34

35

'0205 Arkliena, asilų, mulų, arklėnų mėsa 142 100 12 0,2 31

'0209 Kiauliniai riebalai ir paukščių taukai 72 9 0,5 17

'0210 Mėsa ir subproduktai, sūdyti, džiovinti arba rūkyti; 138 297 15 0,4 16

'0208 Kita mėsa ir mėsos subproduktai 92 215 9 0,0 48'0204 Aviena arba ožkiena, šviežia,

atšaldyta, sušaldyta -1 50 12 0,1 39'1602 Dešros ir produktai iš mėsos,

subproduktų, kraujo -9 -72 9 0,0 86'1601 Kiti gaminiai arba konservai iš

mėsos, subproduktų arba kraujo 134 51 16 0,1 40

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

Tad peršasi išvada, kad ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu beveik visų, išskyrus KN 1602 ir 0204 grupes, eksportuojamų lietuviškų mėsos produktų konkurencinės pozicijos tarptautinėse rinkoje labai sustiprėjo. Kita vertus, kaip rodo Lietuvos padėtis 2.6 lentelėje pateiktame pagrindinių mėsos produktų eksportuotojų pasaulyje sąraše, mūsų mėsos gamintojai yra menki žaidėjai tarptautinėse rinkose.

Lietuvos užsienio prekybos mėsos produktais (KN 02 ir 1601-1602) balansas nagrinėjamu laikotarpiu buvo neigiamas (žr. 8 priedą). Be to, mėsos produktų importo perviršis, palyginti su eksportu, padidėjo 2,4 kartus, t.y., nuo 12, mln. € – 2002 m. iki 29,6 mln. € – 2007 m. Pastebėtina, kad neigiamas prekybos saldo ypač padidėjo 2008 m. – 2,9 karto, t. y. iki 87,2 mln. €. Tarp eksportuojamų mėsos produktų grupių neigiamas užsienio prekybos balansas visą nagrinėjamą laikotarpį buvo būdingas septynioms produktų grupėms: didžiausias – šviežios atšaldytos ar sušaldytos kiaulienos (KN 0203), 2008 m. pasiekęs 122,6 mln. €; dešrų ir produktų iš mėsos, subproduktų, kraujo (KN 1601) – atitinkamai 16,5 mln. €; paukščių mėsos ir subproduktų (KN 0207) – atitinkamai 7,5 mln. €; raudonos mėsos subproduktų (KN 0206) – atitinkamai 4,2 mln. €.; sūdytų, džiovintų arba rūkytų mėsos ir subproduktų (KN 0210) – atitinkamai 2,6 mln. €; kiaulinių riebalų ir paukščių taukų (KN 0209) – atitinkamai 1,1 mln. €; šviežios, atšaldytos ar sušaldytos avienos ir ožkienos (KN 0209) – atitinkamai 0,15 mln. €. Be to, kitos mėsos ir mėsos subproduktų (KN 0208) prekybos balansas išlikęs teigiamu beveik iki nagrinėjamo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2007 m., 2008 m. virto neigiamu. Per visą nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos užsienio prekyboje teigiamas balansas buvo būdingas tik trims produktų grupėms: galvijienai (KN 0201-0202); arklienai (KN 0205) ir kitų gaminių arba konservų iš mėsos, subproduktų arba kraujo produktų grupei (KN 1601).

2.4.3 Mėsos produktų eksporto prekinė struktūra

Lietuvos mėsos produktų eksporto struktūroje dominuoja dvi produktų grupės – galvijiena ir paukštiena bei jos valgomi subproduktai, per pastaruosius penkerius metus sudarydami vidutiniškai apie 77 proc. (2.8 paveikslas). Nuo 2004 m. pusę Lietuvos mėsos produktų eksporto sudaro šviežia atšaldyta ar sušaldyta galvijiena (KN 0201-0202), atskirais metais sudarydama 50 – 55 proc. viso mėsos produktų eksporto. Penktadalį eksportuojamų mėsos ir jos gaminių sudaro paukštiena ir jos subproduktai.

36

20,9 26,943,0

50,3 49,5 47,5 45,9

37,235,2

28,128,3 23,9 23,4 20,61,2

1,9

4,6

6,77,3 7,4

9,325,9 12,65,2

2,24,8 5,8 8,2

0102030405060708090

100

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Proc. 0204,0205;0208;0210 Kiti produktai

0209 Kiauliniai riebalai ir paukščių taukai

0206 Raudonos mėsos subproduktai

1601 Dešros ir produktai iš mėsos, subproduktų, kraujo

0202 Galvijiena, sušaldyta

0203 Kiauliena, šviežia, atšaldyta,sušaldyta

1602 Kt. gaminiai, konservai iš mėsos, subproduktų, kraujo

0207 Paukščių mėsa ir subproduktai

0201 Galvijiena, šviežia, atšaldyta

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.10. Lietuvos m sos produkt (KN 02 ir 1601-1602) eksporto prekin strukt raė ų ė ū

2.4.4. Mėsos produktų eksporto geografinė struktūra

2.11 paveiksle pateikta mėsos produktų eksporto struktūra pagal dvi rinkų grupes veda prie išvados, kad vertinant bendro šių produktų eksporto požiūriu per nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos eksportuotojams pastebimai padidėjo ES šalių rinkų reikšmė nuo 57,8 proc. – 2002 m. iki 64,5 proc. – 2008 m., tačiau atskirų produktų grupėse ES rinkų reikšmė sumenko, o padidėjo trečiųjų šalių, t. y. ne ES narių, rinkų svarba. Tik dešrų ir produktų iš mėsos, subproduktų, kraujo (KN 1601) eksporto kryptis praktiškai nesikeitė – tiek nagrinėjamo laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje beveik visas (99,9 proc.) jų eksporto srautas buvo nukreiptas į trečiųjų šalių rinkas.

37

0,1

20,8

26,4

99,5

77,4

76,5

55,9

100,0

64,7

45,4

19,0

56,0

57,8

99,9

79,2

73,6

0,5

22,6

23,5

44,1

35,3

54,6

81,0

44,0

42,2

0% 25% 50% 75% 100%

1601 Dešros ir produktai iš mėsos, subproduktų, kraujo

0209 Kiauliniai riebalai ir paukščių taukai

0206 Raudonos mėsos subproduktai

0201 Galvijiena, šviežia, atšaldyta

0202 Galvijiena, sušaldyta

0204 Aviena arba ožkiena, šviežia, atšaldyta, sušaldyta*

0203 Kiauliena, šviežia, atšaldyta,sušaldyta

0210 Mėsa ir subproduktai, sūdyti, džiovinti arba rūkyti;

1602 Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, …

0207 Paukščių mėsa ir subproduktai

0205 Arkliena, asilų, mulų, arklėnų mėsa**

0208 Kita mėsa ir mėsos subproduktai

02,101-1602 iš viso

2002 m

ES* rinka

III ša lių rinkos

0,1

7,2

36,3

47,5

65,2

88,9

90,1

91,5

96,6

96,8

100,0

100,0

64,5

99,9

92,8

63,7

52,5

34,8

11,1

9,9

8,5

3,4

3,2

35,5

0% 25% 50% 75% 100%

1601 Dešros ir produktai iš mėsos, subproduktų, kraujo

0209 Kiauliniai riebalai ir paukščių taukai

0206 Raudonos mėsos subproduktai

0201 Galvijiena, šviežia, atšaldyta

0202 Galvijiena, sušaldyta

0204 Aviena arba ožkiena, šviežia, atšaldyta, sušaldyta*

0203 Kiauliena, šviežia, atšaldyta,sušaldyta

0210 Mėsa ir subproduktai, sūdyti, džiovinti arba rūkyti;

1602 Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, …

0207 Paukščių mėsa ir subproduktai

0205 Arkliena, asilų, mulų, arklėnų mėsa**

0208 Kita mėsa ir mėsos subproduktai

02,101-1602 iš viso

2008 m

ES* rinka

III ša lių rinkos

Pastaba: * 2002 m. dabartinių ES 27 šalių geografinė teritorija Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) pasaulinės

prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/Pav. 2.11. Lietuvos m sos produkt (KN 02 ir 1601-1602) eksporto strukt ra pagal rinkasė ų ū

Mėsos produktų eksporto struktūros pagal šalis tyrimas (žr. 9 priedą) parodė, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuvos mėsos produktų eksportas į ES buvo sukoncentruotas šešių šalių rinkose – Olandijos, Latvijos, Estijos, Italijos Švedijos ir Vokietijos. Į pastarųjų rinkas 2005 – 2008 m. buvo išvežta daugiau kaip pusė – vidutiniškai 55 proc. Lietuvos eksportuotų mėsos produktų. Tačiau svarbiausiomis Lietuvos mėsos produktų rinkomis Europos Sąjungoje buvo Latvijos ir Olandijos rinkos. Per pastaruosius trejus metus į Latviją buvo eksportuojama vidutiniškai 15,2, o į Olandiją – 13,2 proc., nuo viso mėsos produktų eksporto. Gerokai mažesnė dalis Lietuvos mėsos produktų buvo eksportuojama į Estiją (vidutiniškai 8,1 proc.), Vokietiją (vidutiniškai 7,5proc.) Italiją (vidutiniškai 6,9 proc.) ir Švediją (vidutiniškai 4 proc.).

Trečiosiose šalyse, t. y. už ES sienų, svarbiausia Lietuvos mėsos produktų eksporto rinka nagrinėjamu laikotarpiu tapo Rusijos Federacijos rinka (žr. 9 priedą). Jos reikšmė nuo 2002 metų palaipsniui augo, t. y. jos dalis Lietuvos mėsos eksporto struktūroje padidėjo nuo vidutiniškai 13 proc. – 2002 – 2005 m. iki vidutiniškai 31 proc.– 2005 – 2008 m., o per visą nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos mėsos produktų eksportas į Rusijos Federaciją padidėjo 13,7 karto, beveik 2 kartus daugiau, palyginti su šių produktų visos eksporto vertės augimu.

Apibendrinant Lietuvos mėsos produktų eksporto prekinės ir geografinės struktūrų bei jų pokyčių duomenis galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos mėsos produktų eksportui, skirtingai nei pieno produktų, būdinga gerokai silpnesnė eksporto rinkų koncentracija. Tai mažina eksporto riziką ir mažina šalies maisto pramonės jautrumą specifinėms perdirbtų maisto produktų rinkoms.

38

2.6 lentelėje pateikti pagrindinių pasaulio eksportuotojų prekybos rodikliai rodo, kad Lietuva mėsos produktų pasaulinėse rinkose sudaro menką dalį – 0,21 proc. (2007 m.) ir patenka tik į trečiąjį šalių eksportuotojų dešimtuką. Neigiamas prekybos balansas rodo, kad paulinėje mėsos produktų rinkoje Lietuva dalyvauja daugiau kaip pirkėja, o nei pardavėja. Kita vertus, pagal vidutinį metinį mėsos produktų eksporto augimo tempą, siekusį net 72 proc. – 2003 – 2007 m., Lietuvą aplenkė tik vienintelė Kolumbija (146 proc.), esanti aukštesnėje – 26 reitingo pozicijoje. Be to, kelis ar net keliasdešimt kartų pagal eksporto augimo tempą lenkdama didžiausias mėsos eksportuotojas, Lietuva gerokai sustiprino savo konkurencines pozicijas tarptautinėje prekyboje. Tai rodo mėsos produktų eksporto augimo potencialą Lietuvoje.

Lentel . 2.6. Didžiausi m sos produkt eksportuotojai pasaulyje ir Lietuvos pad tis eksportuotojė ė ų ė ų s raše, 2007 m.ą

Rei-tingas

ŠalisEksporto

vertė, tūkst. JAV dolerių

Prekybos balansas,

tūkst. JAV dolerių

Vidutinis eksporto

vertės augimas,

2003-2007 m., %

Eksporto vertės

augimas, 2006-2007

m., %

Dalis pasaulio eksporto

struktūroje, %

RCA in-deksas, pagal

2007 m. prekybos duomenis

0 Pasaulio eksportas 78408360 886368 13 16 100

1 Brazilija 9613344 9494569 25 31 12,26

2 JAV 8343673 3558361 8 27 10,64

3 Olandija 7538928 4423753 13 24 9,61

4 Vokietija 6204915 454915 20 10 7,91

5 Australija 5410205 5046529 11 3 6,90

6 Danija 4762173 3746395 6 7 6,07

7 Prancūzija 3981640 -837085 5 12 5,08

8 Kanada 3563207 2060390 6 3 4,54

9 Belgija 3524851 1996902 9 10 4,50

10 N.Zelandija 3202059 3080815 6 6 4,08

11 Ispanija 2994671 1291155 14 12 3,82

12 Airija 2579028 2012615 12 9 3,29

13 Lenkija 1978439 1245599 39 25 2,52

14 Italija 1824987 -3822869 12 14 2,33

15 Argentina 1618591 1540628 26 13 2,06

29 Bulgarija 168022 -71063 27 48 0,21

30 Suomija 167156 -16078 12 24 0,21

31 Čekija 166409 -443469 29 41 0,21

32 Lietuva 166318 -24244 72 49 0,21

33 Švedija 155077 -802723 11 21 0,20

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos pieno produktų eksportas sukoncentruotas šešiose rinkose: Rusijos Federacijos, Olandijos, Latvijos, Italijos, Vokietijos ir Estijos rinkas 2006 – 2008 m. buvo nukreipta apie 85 proc. viso šalies mėsos produktų eksporto. Tačiau tik vienoje iš jų – Latvijoje (žr. 2.7 lentelę), Lietuvai teko nemaža – šeštadalis – jos importo rinkos dalis, o reitinge užėmė atitinkamai antrąją pozicijas. Kitų minėtų šalių rinkose mėsos produktų eksportas iš Lietuvos sudarė vos kelias dešimtis procento dalis (nuo 0,27 iki 0,83 proc.).

39

Lentel . 2.7. Konkurentai Lietuvos didžiausiose m sos produkt eksporto rinkose, 2007 m.ė ė ųR

eiti

ngas

Rusijos Federacija:

6,58 % pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

Rei

ting

as Olandija: 4,2 %

pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

Rei

ting

as Latvija: 0,16 %

pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

Rei

ting

as Italija: 7,29 %

pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

1 Brazilija 40,26 1 Vokietija 26,34 1 Lenkija 26,06 1 Vokietija 22,152 JAV 16,69 2 Brazilija 22,66 2 Lietuva 14,58 2 Olandija 19,523 Argentina 6,42 3 Belgija 14,96 3 Vokietija 12,92 3 Prancūzija 14,184 Vokietija 6,12 4 Airija 6,29 4 Estija 12,20 4 Danija 7,755 Danija 5,56 5 Lenkija 5,58 5 Olandija 9,33 5 Austrija 5,46

6 Kanada 3,79 6Jungtinė Karalystė 5,02 6 Danija 8,03 6 Brazilija 5,02

7 Paragvajus 3,27 7 Prancūzija 3,65 7Jungtinė Karalystė 4,08 7 Ispanija 4,99

8 Ispanija 2,67 8 Argentina 3,14 8 Vengrija 3,67 8 Airija 4,869 Prancūzija 2,54 9 Austrija 2,34 9 Prancūzija 2,24 9 Belgija 4,70

10 Belgija 1,98 10 N.Zelandija 1,66 10 Suomija 1,60 10 Lenkija 3,68

13 Australija 1,60 15 Vengrija 0,69 11 Ispanija 1,52 15 Slovėnija 0,4614 Urugvajus 1,26 16 Australija 0,58 12 Brazilija 1,50 16 Čilė 0,3115 Suomija 0,89 17 Lietuva 0,42 13 Belgija 0,79 17 Bulgarija 0,2816 Lietuva 0,83 18 JAV 0,42 14 Italija 0,61 18 Lietuva 0,2717 Airija 0,79 19 Čilė 0,29 15 Švedija 0,49 19 Urugvajus 0,2318 Italija 0,41 20 Čekija 0,26 16 Ustrija 0,26 20 Serbija 0,18

Informacijos šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

Analizuojant Lietuvos šešių pagrindinių partnerių – importuotojų rinkų specifiką, svarbu pastebėti, kad penkios iš jų, išskyrus Latvijos, 2003 – 2007 m. Lietuvos eksportas į šias šalis augo sparčiau, nei šių šalių pasaulinis importas (9 priedas). Šiuo požiūriu sėkmingiausia prekybos plėtra buvo Olandijoje, kurios mėsos produktų rinkoje Lietuvos eksporto dalies augimas importo augimą minėtu laikotarpių aplenkė beveik 20 kartų. Vokietijos rinkoje, atitinkamai – 7,3, Rusijos Federacijoje – 6,2, Italijos – 7, Vokietijos – 7,3, o Estijos – 2,5 karto. Latvijos rinkoje Lietuvos pozicijos nagrinėjamu laikotarpiu praktiškai nepakito, nes mėsos produktų importas iš Lietuvos padidėjo tiek pat kiek ir visas jų importas.

2.5. Tarptautinėje prekyboje pranašiausių grūdų perdirbimo pramonės gaminių identifikavimas

2.5.1. Santykinis pranašumas pasaulinėje ir ES rinkose

Lietuvos atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) pasaulinėse rinkose analizę atlikus pagal produktus, suklasifikuotus pagal Kombinuotosios nomenklatūros antrojo lygio skirsnius, buvo prieita išvados, kad perdirbti grūdų produktai (KN 11 – malybos produkcija, salyklas, krakmolas ir inulinas) santykinai pranašiais tarptautinėse rinkose tapo tik nagrinėjamo laikotarpio viduryje ir iki jo pabaigos išlaikė silpnąjį santykinį pranašumą (žr. 2.2 poskyrį). Tolesniame etape RCA indeksų analizę detalizavus pagal devynias produktų grupes (žr. 2.12 paveikslą) nustatyta, kad tik viena gaminių grupė, tokia kaip javų kruopos, rupiniai ir granulės (KN 1103), tarptautinėje prekyboje santykinai pranašia išliko per visą nagrinėjamą 2002 – 2007 m. laikotarpį, o apdirbtų javų grūdai (KN 1104) – nuo 2003 m.

40

0,27

0,06

1,15

0,76

0,00

2,75

0,04

0,28

0,00

1,00

0,80

1,32

3,46

0,02

0,00

5,40

6,89

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

1101 Kvietiniai arba meslininiai milta i:

1102 Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai:

1103 Javų kruopos, rupiniai ir granulės

1104 Javų grūdai, apdirbti kitais būdais, išskyrus ryžius

1105 Bulvių milta i, rupiniai, miltelia i, dribsniai ir granulės

1106 Džiovintų ankštinių daržovių milta i, rupinia i ir miltelia i

1107 Salyklas, skrudintas arba neskrudintas:

1108 Krakmolas; inulinas

1109 Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas

2007

2006

2005

2004

2003

2002

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) paskelbtus pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.12. Lietuvos RCA (atskleistojo santykinio pranašumo) pasaulin se rinkose indeksas ė

Paminėtos pirmosios produktų grupės RCA metiniai indeksai varijavo 1,15 – 2,57 intervale, o antrosios – intervale nuo 1,91 iki 3,46. Nepaisant to, kad RCA indekso reikšmės atskirais metais kiek šokteldavo, javų kruopų, rupinių ir granulių santykinį pranašumą galima vertinti kaip silpną, o apdirbtų javų grūdų – vidutinį. Dar trys produktų grupės (KN 1107 – 1109) santykinai pranašiomis tapo tik tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Likusių keturių (KN 1101-1102, 1105-1106) perdirbtų grūdų produktų grupių RCA indeksas arba nepakilo aukščiau vieneto, arba žemiau jo nukrito paskutiniaisiais tiriamojo laikotarpio metais.

2.13 paveiksle pateiktų LIIC-A indeksų, apskaičiuotų ES rinkų atžvilgiu, kompozicija labai panaši į 2.12 paveiksle atvaizduotų RCA indeksų kompoziciją pasaulinių rinkų kontekste, tačiau LIIC-A indeksų reikšmės kiek didesnės. O tai rodo, kad santykinai pranašių perdirbtų grūdų produktų eksportuotojai ES rinkose turi kiek stipresnes pozicijas nei pasaulinėse rinkose.

41

0,53

0,05

1,34

1,11

0,00

0,00

0,07

0,20

0,00

1,97

1,04

2,41

7,48

0,02

0,00

11,17

8,31

6,18

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

1101 Kvietiniai arba meslininiai milta i:

1102 Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai:

1103 Javų kruopos, rupiniai ir granulės

1104 Javų grūdai, apdirbti kitais būdais, išskyrus ryžius

1105 Bulvių milta i, rupiniai, miltelia i, dribsniai ir granulės

1106 Džiovintų ankštinių daržovių milta i, rupiniai ir miltelia i

1107 Salyklas, skrudintas arba neskrudintas:

1108 Krakmolas; inulinas

1109 Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas

2007

2006

2005

2004

2003

2002

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) paskelbtus pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.13. Lietuvos LIIC-A (tarptautinio konkurencingumo) ES20 indeksas

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamojo laikotarpio pradžioje Lietuvos grūdų perdirbimo pramonė specializavosi tik dviejų produktų grupių eksporte tiek į ES, tiek ir į kitas tarptautines rinkas – tai javų kruopos, rupiniai ir granulės (KN 1103) bei apdirbtų javų grūdai (KN 1104). Laikotarpio pabaigoje santykį pranašumą abejose rinkų grupėse ji įgijo dar trijų produktų grupių eksporte – tai salyklas (KN 1107), krakmolas (KN 1108) inulinas ir kviečių glitimas (KN 1109). Apie sustiprėjusias Lietuvos eksportuotojų konkurencines pozicijas tarptautinėje prekyboje byloja ir kitame poskyryje parodyti akivaizdžiai didesni beveik visų Lietuvos perdirbtų grūdų gaminių eksporto apimčių augimo tempai už jų pasaulinio importo augimo tempus.

2.5.2. Perdribtų grūdų produktų eksporto augimo pokyčiai

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų21 eksporto struktūroje grūdų perdirbimo pramonės produktai, vertinant pagal malybos produktų ir krakmolo bei jo produktų grupės (KN 11) prekybos srautus, yra menka – 2008 m. užėmė penkioliktą poziciją tarp reitinguotų 22 žemės ūkio ir maisto produktų grupių. Jų dalis nuo vidutiniškai 0,4 proc. – 2002 – 2003 m. padidėjo iki 1,6 proc. – 2004 – 2008 m. (2,5 proc. – 2008 m.). Kita vertus, reikia pastebėti, kad nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu perdirbtų grūdų produktų eksporto reikšmė gerokai padidėjo. Jų eksporto vertė 2002 - 2008 m. išaugo 33 kartus (žr. 2.14 paveikslą), palyginti su 4 kartus išaugusia visų žemės ūkio ir maisto produktų eksporte verte. Be to, reikia pridurti, kad tai vienas didžiausių augimo rodiklių visoje perdirbtų maisto produktų grupėje.

Lietuvos visų prekių eksporte grūdų perdirbimo pramonės produktų procentinė dalis padidėjo nuo 0,03 proc. – 2002 m. iki 0,36 proc. – 2008 m. Minėtus struktūrinius pokyčius sąlygojo 2003 – 2007 m. sparčiai augusi šių produktų eksporto vertė – vidutiniškai po 72 proc. per metus. Pastebėtina, kad tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos visų prekių eksporto vertės vidutinis metinis augimas siekė 24 proc. (žr. 2.9 lentelę ir 5 priedą). Pastebėtina, kad tuo pačiu laikotarpiu pasaulinė malybos produktų ir krakmolo bei jo produktų eksporto vertė augo daugiau nei penkis kartus

20 Iki 2007 m. ES 27 traktuojama kaip dabartinių šalių narių geografinė teritorija.

21 Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė apskaičiuota pagal KN 01-21 ir 23 produktų grupes, nesumuojant gėrimų (KN 22) ir tabako (KN 24) prekių grupių.

42

lėtesniu tempu – vidutiniškai po 13 proc. per metus. Tai rodo, kad Lietuvos perdirbtų grūdų produktų eksportuotojai sustiprino konkurencines pozicijas pasaulinėje rinkoje.

11,4

21,0

5,5 7,7

14,6

19,35,9

9,4

4,73,5

3,3

0

10

20

30

40

50

60

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Mln. €1102; 1105; 1106 Kiti produktai

1103 Javų kruopos, rupiniai ir granulės

1101 Kvietiniai arba meslininiai miltai:

1104 Javų grūdai, apdirbti kitais būdais, išskyrus ryžius

1109 Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas

1107 Salyklas, skrudintas arba neskrudintas:

1108 Krakmolas; inulinas

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.14. Lietuvos perdirbt gr d produkt (KN 11) eksporto vert ų ū ų ų ė

Per 2002 – 2008 m. laikotarpį Lietuvos malybos produktų ir krakmolo bei jo produktų (KN 11) eksporto vertė padidėjo nuo 1,7 iki 58,2 mln. € (2.12. paveikslas). Reikia pastebėti, kad visų perdirbtų grūdų produktų eksportas, priešingai nei sumažėjęs šalies bendras visų prekių eksportas, padidėjo ir 2008 m. – 8,2 proc. O detalizavus analizuojamą produktų grupę matyti, kad salyklo (KN 1107) eksportas padidėjo net 2,5 karto, krakmolo ir inulino – 95 proc. Šių produktų eksportas labiausiai išaugo ir per visą nagrinėjamą vidutinės trukmės laikotarpį, atitinkamai 38 ir 11 kartų – 2008 m., palyginti su 2002 m. Šiuo laikotarpiu beveik 13 kartų padidėjo ir apdirbtų javų produktų, priskirtų KN 1104 grupei, eksportas, 5,6 karto – kvietinių miltų (KN 1101) ir beveik 2,7 karto – javų kruopų, rupinių ir granulių (KN 1103) eksportas.

2.5 lentelėje matyti, kad per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį daugumos nagrinėjamų perdirbtų grūdų produktų grupių eksportas iš Lietuvos augo labai sparčiai, kelis ar net kelias dešimtis kartų viršijant pasalinio importo rinkų augimo tempus. Didžiausias vidutinio metinio augimo 2003 – 2007 m. tempų skirtumas pasiektas salyklo (KN 1107) – 25 kartai, krakmolo (KN 1108) – 5 kartai, kitų javų miltų (KN 1102) – 6, 3 karto, ir įvairias būdais apdirbtų javų grūdų (KN 1104) – 2,9 karto produktų grupėse. Tad jų užimamos pasaulinės rinkos dalies spartaus pokyčio kontekste beveik visas nagrinėjamas perdirbtų grūdų produktų grupes, išskyrus KN 1106 ir 1103, galima vertinti kaip sėkmingai konkuruojančias tarptautinėje prekyboje.

Lentel . 2.8. Lietuvos perdirbt gr d produkt eksporto rodikliai 2007 m. ė ų ū ų ų

Kodas Produktų pavadinimas

Prekybos rodikliai

Vidutinis metinis eksporto

vertės augimas,

2003-2007 m., %

Eksporto vertės

augimas, 2006-2007

m., %

Vidutinis metinis pasaulio importo vertės

augimas, 2003-2007

m., %

Dalis pasaulio eksporto

struktūroje, %

Rangas pasaulio eksporte

'1107 Salyklas, skrudintas arba neskrudintas:

250 21 16 0.12 67

'1108 Krakmolas; inulinas 84 108 10 0.67 21

'1109 Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas

n.d. 1794 17 0.86 16

'1104 Javų grūdai, apdirbti kitais būdais, išskyrus ryžius

37 34870 12 1.86 9

'1101 Kvietiniai arba meslininiai miltai:

15 81 13 0.43 25

'1103 Javų kruopos, rupiniai ir granulės 10 4 15 0.12 57

43

'1102 Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai:

76 23 11 0.16 40

'1105 Bulvių miltai, rupiniai, milteliai, dribsniai ir granulės

21 189 12 0.1 56

'1106 Džiovintų ankštinių daržovių miltai, rupiniai ir milteliai

n.d -48 5 0 69

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

Lietuvos užsienio prekybos malybos produktais ir krakmolo bei jo produktais (KN 11) bendras balansas nagrinėjamu laikotarpiu buvo teigiamas, išskyrus tris produktų grupes KN 1102, 1105 – 1106, kurių eksporto apimtys labai mažos, o bendrame perdirbtų grūdų produktų eksporte sudarė iki 1 proc. (žr. 10 priedą).

2.5.3. Perdirbtų grūdų produktų eksporto prekinė struktūra

Lietuvos perdirbtų grūdų ir krakmolo produktų eksporto struktūra per nagrinėjamą vidutinės trukmės laikotarpį pastebimai pasikeitė (2.15 paveikslas). Trys produktų grupės, kaip antai apdirbti javų grūdai (KN 1104), kvietiniai arba meslininiai miltai (KN 1101) bei javų kruopos, rupiniai ir granulės (KN 1103), eksporto srautuose dominavusios 2002 – 2004 m., vėlesniais metais palaipsniui pozicijas užleido salyklui (KN 1107), krakmolui bei jo produktams (KN 1108) ir kviečių glitimui (KN 1109).

10,9 12,9 10,6 5,8 4,4

28,336,013,3

42,0 51,1

36,333,1

14,516,1

21,429,8 17,6

16,416,3

10,18,3

22,1

39,2 46,7

27,221,8

7,7 3,8

26,7

15,4 10,0 7,3 5,3

0

20

40

60

80

100

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Proc. 1102; 1105; 1106 Kiti produktai

1103 Javų kruopos, rupiniai ir granulės

1101 Kvietiniai arba meslininiai miltai:

1104 Javų grūdai, apdirbti kitais būdais, išskyrus ryžius

1109 Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas

1107 Salyklas, skrudintas arba neskrudintas:

1108 Krakmolas; inulinas

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/

Pav. 2.15. Lietuvos perdirbt gr d produkt (KN 11) eksporto prekin strukt raų ū ų ų ė ū

Šią perdirbtų grūdų produktų eksporto prekinės struktūros diagramą palyginus su anksčiau nagrinėtų pieno ir mėsos produktų atitinkamomis diagramomis (žr. 2.5 ir 2.10 paveikslus), galima pastebėti grūdų produktų eksporto prekinė diversifikacija per visą nagrinėjamą vidutinės trukmės laikotarpį buvo labiausiai išreikšta. O tai rodo mažesnį grūdų perdirbimo maisto pramonės jautrumą specifinėms tarptautinėms maisto produktų rinkoms.

2.5.4. Perdirbtų grūdų produktų eksporto geografinė struktūra

2.14 paveiksle pateikta perdirbtų grūdų produktų eksporto struktūra rodo, kad, vertinant šių produktų bendro eksporto požiūriu, per nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos grūdų pramonė perorientavo eksportą į ES rinką. Tarptautinės prekybos centro (ITC) duomenimis (žr. 11 priedą), pirmajame Lietuvos eksportuoto partnerių – šalių importuotojų dešimtuke pastaraisiais metais dominuoja ES šalys. 2007 m. aštuonioms ES šalims teko net 84,3 proc. Lietuvos malybos produktų ir krakmolo bei jo produktų (KN 11) eksporto vertės. Dviems į pirmąjį dešimtuką patekusioms ne ES šalims, t. y. JAV ir Rusijos Federacijai, teko dešimtadalis eksporto, atitinkamai 7 ir 3,4 proc.

44

63,2

0,0

10,0

35,7

79,2

63,9

78,1

57,0

55,5

36,8

90,0

64,3

20,8

36,1

21,9

43,0

44,5

0% 25% 50% 75% 100%

1101 Kvietiniai arba meslininiai miltai

1109 Kviečių glitimas, džiovintas arba …

1105 Bulvių miltai, rupiniai, milteliai, …

1102 Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną, …

1107 Salyklas, skrudintas arba neskrudintas

1108 Krakmolas; inulinas

1104 Javų grūdai, apdirbti kitais būdais, …

1103 Javų kruopos, rupiniai ir granulės

11 Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; …

2002 m

ES* rinka

III šalių rinka

58,5

59,7

66,7

80,7

96,0

96,9

98,6

99,3

89,2

41,5

33,3

19,3

4,0

3,1

1,4

0,7

10,8

0% 25% 50% 75% 100%

1101 Kvietiniai arba meslininiai miltai

1109 Kviečių glitimas, džiovintas arba …

1105 Bulvių miltai, rupiniai, milteliai, …

1102 Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną, …

1107 Salyklas, skrudintas arba neskrudintas

1108 Krakmolas; inulinas

1104 Javų grūdai, apdirbti kitais būdais, …

1103 Javų kruopos, rupiniai ir granulės

11 Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; …

2008 m

ES* rinka

III šalių rinka

Pastaba: * 2002 m. dabartinių ES 27 šalių geografinė teritorija Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC – International Trade Center) skelbiamus

pasaulinės prekybos statistikos duomenis. http://www.trademap.org/Pav. 2.16. Lietuvos perdirbt gr d produkt (KN 11) eksporto strukt ra pagal rinkasų ū ų ų ū

Eksporto struktūros pagal šalis tyrimas (žr. 11 priedą) parodė, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuvos perdirbtų grūdų ir krakmolo produktų eksportas sukoncentruotas į septynių šalių rinkas – Latvijos, Suomijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Estijos ir Vokietijos ir. Pastaraisiais metais (2006 – 2008 m.) į jas buvo išvežama nuo 80 iki 89 proc. visų Lietuvos eksportuojamų grūdų perdirbimo pramonės produktų. Tačiau per nagrinėjamą vidutinės trukmės laikotarpį Lietuvos svarbiausia partnere išliko Latvija, į kurią buvo eksportuojama nuo ketvirtadalio iki trečdalio užsienio rinkose parduotų perdirbtų grūdų produktų. Iki 2006 m. antra pagal reikšmę buvo Estijos rinka, kurioje 2002 – 2006 m. buvo eksportuojama nuo 14 iki 29 proc. Lietuvos grūdų produktų. Tačiau per pastaruosius dvejus metus eksporto į Estiją dalis smuktelėjo iki 6 proc. 2007 – 2008 m. antrąja pagal reikšmę užsienio prekybos partnere tapo Suomija, į kurią iš Lietuvos išvežamų perdirbtų grūdų ir krakmolo produktų dalis padidėjo vidutiniškai iki 18 proc.

Apibendrinant eksporto prekinės ir geografinės struktūrų bei jų pokyčių duomenis galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos perdirbtų grūdų produktų eksportui, skirtingai nei pieno produktų, būdinga gerokai silpnesnė produktų ir rinkų koncentracija. Tai mažina grūdų perdirbimo pramonės eksporto riziką ir mažina jos jautrumą specifiniams pokyčiams tarptautinėse rinkose. Apie tai byloja ir 2.9 lentelėje pateikti pagrindinių pasaulio eksportuotojų prekybos rodikliai, rodantys, kad Lietuva perdirbtų grūdų produktų pasaulinėse rinkose sudaro menką dalį – 0,46 proc. (2007 m.) ir patenka tik į trečiąjį šalių eksportuotojų dešimtuką.

45

Lentel . 2.9. Didžiausi perdirbt gr d produkt (KN 11) eksportuotojai pasaulyje ir Lietuvos pad tisė ų ū ų ų ė eksportuotoj s raše, 2007 m.ų ą

Rei-tingas

ŠalisEksporto vertė,

tūkst. JAV dolerių

Prekybos balansas, tūkst.

JAV dolerių

Vidutinis eksporto vertės augimas, 2003-

2007 m., %

Eksporto vertės augimas, 2006-

2007 m., %

Dalis pasaulio eksporto

struktūroje, %

0 Pasaulio eksportas 11910110 -834119 13 31 100,00

1 JAV 1272085 446090 18 37 10,68

2 Prancūzija 1091936 711509 4 8 9,17

3 Vokietija 990163 468670 10 27 8,31

4 Belgija 961159 373131 9 12 8,07

5 Kanada 601986 395157 11 31 5,05

6 Kinija 508729 287308 33 116 4,27

7 Turkija 504658 483871 33 57 4,24

8 Tailandas 503850 300530 22 10 4,23

9 Olandija 491528 135206 3 -19 4,13

10 Australija 462503 408195 11 31 3,88

11 Argentina 429841 419597 44 204 3,61

12 Kazachstanas 352876 323641 51 96 2,96

13 Jungtinė Karalystė 278709 -89540 -1 27 2,34

14 Italija 256616 29586 2 5 2,15

15 Ispanija 205052 -64814 2 18 1,72

31 Ukraina 73735 2685 35 103 0,62

32 Čilė 72546 32525 15 77 0,61

33 Malaizija 56684 -124863 7 25 0,48

34 Lietuva 55286 29345 72 190 0,46

35Jungtiniai Arabų Emyratai

54893 12623 3 8 0,46

36 Brazilija 52072 -435330 27 45 0,44

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

Pagal vidutinį perdirbtų grūdų produktų eksporto augimo tempą, siekusį net 72 proc. – 2003 – 2007 m., Lietuva nuo1,5 iki keliolikos kartų aplenkė visas aukščiau reitinge išsidėsčiusias šalis ir gerokai sustiprino savo konkurencines pozicijas tarptautinėje prekyboje. Tik kiek žemesnėje – 38 reitingo pozicijoje esanti Šri Lanka Lietuvą aplenkė 19 proc. Tai rodo Lietuvoje eksporto augimo potencialą perdirbtų grūdų produktų srityje.

Analizuojant Lietuvos septynių pagrindinių partnerių – importuotojų rinkų specifiką, svarbu pastebėti, kad dvejose iš jų Lietuvos eksportuotojai užima didžiausią perdirbtų grūdų produktų importo rinkos dalį: Latvijoje – daugiau kaip pusę (beveik 54 proc. – 2007 m.), o Suomijoje – trečdalį (beveik 33 proc.). Likusių šalių rinkose grūdų produktų importas iš Lietuvos buvo mažai reikšmingas – sudarė nuo kelių iki kelių dešimtųjų procentų šių produktų importo struktūroje.

46

Lentel . 2.10. Konkurentai Lietuvos didžiausiose perdirbt gr d produkt eksporto rinkose, 2007 m.ė ų ū ų ųR

eiti

ngas Latvija:

0,21 % pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

Rei

ting

as Suomija: 0.28 %

pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

Rei

ting

as Lenkija: 1,66 %

pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

Rei

ting

as

Jungtinė Karalystė

2,89 % pasaulinio importo

Dal

is im

port

o st

rukt

ūroj

e, %

1 Lietuva 53,59 1 Lietuva 32,96 1 Vokietija 24,06 1 Prancūzija 23,272 Estija 13,93 2 Olandija 23,56 2 Čekija 23,45 2 Vokietija 21,153 Vokietija 11,04 3 Prancūzija 10,97 3 'Slovakia 19,71 3 Olandija 15,514 Danija 8,52 4 Vokietija 9,42 4 Olandija 7,41 4 Airija 7,795 Suomija 4,01 5 Estija 5,91 5 Lietuva 4,51 5 Danija 7,636 Lenkija 3,00 6 Švedija 4,55 6 Prancūzija 3,27 6 JAV 5,507 Belgija 1,77 7 Belgija 2,74 7 Argentina 2,72 7 Belgija 4,858 Prancūzija 1,47 8 Danija 2,52 8 Vengrija 2,04 8 Italija 3,43

9Rusijos federacija 0,72 9

Jungtinė Karalystė 1,97 9 Belgija 2,04 9 Gana 1,74

10 Olandija 0,70 10 Tailandas 1,26 10 Italija 1,88 10 Indija 1,2511 Švedija 0,63 11 JAV 1,20 11 Austrija 1,69 11 Ispanija 1,15

12 Slovėnija 0,25 12Rusijos federacija 0,92 12 Portugalija 1,27 12 Lenkija 0,95

13 Vengrija 0,14 13 Italija 0,69 13 Kinija 0,99 13 Suomija 0,8914 Čekija 0,10 14 Ispanija 0,36 14 Tailandas 0,82 14 Lietuva 0,7615 Ispanija 0,09 15 Kinija 0,33 15 Danija 0,75 15 Švedija 0,62

16 Slovakija 0,02 16 Singapūras 0,23 16Jungtinė Karalystė 0,63 16 Kanada 0,52

Informacijos šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

Tačiau palyginus 11 priede pateiktus perdirbtų grūdų produktų Lietuvos eksporto ir šalių – importuotojų tų pačių produktų importo augimo tempus, ir tokiu būdu išmatavus Lietuvos eksporto rinkos dalies šalyje partnerėse augimą, nustatyta, kad sėkmingiausia Lietuvos prekybos plėtra 2003 – 2007 m. buvo Jungtinėje Karalystėje. Jos perdirbtų grūdų produktų importo rinkoje Lietuvos santykinis rinkos dalies pokytis sudarė – 48 proc. Taip pat sparti Lietuvos prekybos plėtra buvo Suomijoje ir Vokietijoje, kuriose Lietuvos santykinis rinkos dalies pokytis siekė atitinkamai 16 ir 14 proc. Tuo tarpu Latvijos perdirbtų grūdų produktų importo rinkoje Lietuvos santykinis rinkos dalies augimas buvo labai lėtas, 2003 – 2007 m. šis pokytis sudarė tik 4 proc.

47

2.6 Apibendrinančios išvados

1. Pagal tarptautinės prekybos rezultatyvumo analizės rezultatus apibendrintai galima teigti, kad 2002 – 2006 m., palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, Lietuvos perdirbtų maisto produktų konkurencingumas tarptautinėje prekyboje sustiprėjo. Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas (TPI) 2002 ir 2006 m. apibūdina Lietuvos perdirbtų maisto produktų gamybos šakos tarptautinės prekybos bendrąjį vaizdą ir konkurencinę padėtį kitų pasaulio šalių, tarptautinėse rinkose prekiaujančių šiais produktais, atžvilgiu. Beveik visos tarptautinės prekybos rezultatyvumo indekso dimensijos rodo, kad Lietuva 2002 – 2006 m. pasiekė aukštesnes konkurencines pozicijas perdirbtų maisto produktų tarptautinėje prekyboje ir, kad padidėjo maisto pramonės reikšmė šalies ekonomikai. Tik pagal dvi tarptautinės prekybos rezultatyvumo indekso (TPI) dimensijas – adaptavimosi efektą ir eksporto struktūros atitikimą pasaulinės rinkos paklausos pokyčiams – Lietuvos maisto pramonės pozicijos perdirbtų maisto produktų tarptautinėje prekyboje sumenko, t. y. nukrito į žemesnes reitingo pozicijas. Ypač Lietuvos reitingas krito pagal antrąją indekso dimensiją, kuomet iš vidutiniokės (2002m.) smuko į autsaiderės pozicijas (2006 m.).

2. Lietuvos atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) pasaulinėse rinkose indeksas, apskaičiuotas vienuolikai perdirbtų maisto produktų grupių, rodo, kad beveik visos jos, išskyrus gyvūninius, augalinius riebalus bei aliejų (KN 15) ir produktus iš daržovių bei vaisių (KN 20), gali būti vertinamos kaip turinčios santykinį pranašumą tarptautinės prekybos rinkose, nes RCA indeksas yra didesnis už vienetą. Eksportuodama likusias devynias perdirbtų produktų grupes (KN 02, 04, 11, 16-19, 21 ir 23) santykinį pranašumą Lietuvos maisto pramonė išlaikė per visą vidutinės trukmės laikotarpį, arba šiuo laikotarpiu jį įgijo. RCA indekso ir pasaulinės rinkos dalies augimo pagrindu atliktos perdirbtų maisto produktų tarptautinio konkurencingumo analizės rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos ekonomikai šių produktų gamyba yra svarbi apdirbamosios pramonės sritis, vis labiau besispecializuojanti tarptautinėse rinkose konkurencingų prekių gamyboje ir eksporte.

3. Nors vidutinės trukmės laikotarpiu (2002 – 2008 m.) pieno produktų dalis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūroje palaipsniui mažėjo, tačiau iki pastarųjų metų jie sudaro didžiausią jos dalį. Lietuvos pieno produktų eksporto vertės vidutinis metinis augimas (vidutiniškai po 29 proc. per metus – 2003 – 2007 m. laikotarpiu) daugiau nei du kartus lenkė viso pasaulinio pieno produktų eksporto augimo tempą, siekusį 13 proc. Tai byloja apie palyginti spartų Lietuvos pieno produktų gamybos ir eksporto vystymąsi nagrinėjamu ikikriziniu laikotarpiu ir šalies eksportuotojų sustiprėjusias konkurencines pozicijas pasaulinėje pieno produktų rinkoje.

4. Lietuvos pieno pramonės konkurencingumo paulinėje ir ES rinkose analizė atskleidė, kad per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį ji išlaikė stiprųjį ir stabilų santykinį pranašumą/ tarptautinį konkurencingumą eksportuodama beveik visus pieno produktus tiek į visas pasaulio, tiek į ES šalis. Analizę detalizavus pagal pieno produktų rūšis, nustatyta kad visi Kombinuotosios nomenklatūros (arba tarptautinės Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos) 04 ir 21 skirsniuose klasifikuojami pieno gaminiai, išskyrus pasukas, rūgpienį, grietinę ir jogurtą (KN 0403), yra konkurencingi pasaulio ir ES rinkose. Tačiau užimamos pasaulinės rinkos dalies augimo 2003 – 2007 m. globalių paklausos pokyčių kontekste požiūriu KN 0403 grupės produktus taip pat galima vertinti kaip sėkmingai konkuruojančius tarptautinėje prekyboje.

5. Lietuvos pieno pramonė yra giliai specializuota sūrių ir varškės (KN 0406), išrūgų produktų (KN 0404), sviesto ir pieno riebalų (KN 0405), koncentruoto ir nekoncentruotų pieno ir grietinėlės (KN 0401-0402), grietininių ir kitų valgomųjų ledų (KN 2105) gamyboje ir orientuota į paklausą tiek tarptautinėse, tiek Lietuvos vidaus rinkose. Nors nuo tiriamojo laikotarpio pradžios sūrių ir varškės santykinė reikšmė pieno eksporto produktų struktūroje palaipsniui mažėjo, tačiau iki šiol jie išliko pagrindine eksportuojama Lietuvos pieno pramonės preke.

6. Lietuvos pieno produktų eksporto prekinės ir geografinės struktūrų analizė parodė, kad nagrinėjamam vidutinės trukmės laikotarpiui būdingas aukštas šios šakos produktų ir rinkų koncentracijos lygis: a) pieno produktų eksportas sukoncentruotas į tris produktų grupes su dominuojančiu sūrių eksportu; b) vidutiniškai apie 80 proc. (max: 82,2 proc. – 2008 m. min: 74,7

48

proc. – 2004 m.) pieno produktų buvo eksportuojama į šešias rinkas. Be to padidėjo eksporto koncentracija trijose didžiausiose pagal eksportuojamų produktų dalį rinkose, t. y. Rusijos federacijos, Olandijos ir Vokietijos (nuo 51,9 proc. – 2004 m. iki 62,2 proc. – 2008 m.). O pagrindinės eksportuojamos prekių grupės – sūrių ir varškės – eksportas į Rusijos federacijos rinką pastaraisiais metais sudarė apie pusę šių prekių eksporto. Visa tai rodo didelę Lietuvos pieno produktų eksporto priklausomybę nuo trijų produktų grupių (ypač sūrių ir varškės) ir didelį jautrumą trijų šalių (ypač Rusijos Federacijos) rinkų, galiausiai ir jų ekonomikos būklės, pokyčiams.

7. Išanalizavus šešių pagrindinių Lietuvos partnerių – importuotojų rinkų specifiką, nustatyta, kad penkios iš jų, išskyrus Latvijos, ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu šalies pieno produktų eksportuotojų buvo intensyviai vystomos, nes Lietuvos eksportas į šias šalis augo sparčiau, nei šių šalių pasaulinis importas. Sėkmingiausia prekybos plėtra vyko Italijoje, kurios pieno produktų rinkoje Lietuvos eksporto dalies augimas importo augimą minėtu laikotarpiu viršijo daugiau nei 10 kartų (Vokietijos rinkoje, atitinkamai – 3,8, Rusijos Federacijoje – 2,5, Olandijos – 2, o Lenkijos – 1,4 karto). Lietuva Rusijos Federacijos rinkoje, į kurią išvežama daugiau nei pusė sūrių eksporto, užima trečią poziciją po Ukrainos bei Vokietijos, o pagal šios prekės importo iš šalies eksportuotojos augimą laimi ne tik prieš minėtas, bet ir prieš daugelį kitų konkurenčių.

8. Mėsos produktai (KN 02 ir 1601-1602) Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūroje per pastaruosius ketverius metus užėmė šeštąją poziciją, o jų dalis padvigubėjo (vidutiniškai nuo 3,5 proc. – 2002 – 2005 m. iki 7 proc. – 2006 – 2008 m.). Šiuos struktūrinius pokyčius sąlygojo sparčiai augęs šalies mėsos produktų eksportas (vidutiniškai po 72 proc. per metus), palyginti su daugiau nei penkis kartus lėtesniu pasaulinio mėsos produktų eksporto vertės augimo tempu (po 13 proc. per metus). Tai rodo, kad Lietuvos mėsos produktų eksportuotojai sustiprino konkurencines pozicijas pasaulinėje rinkoje. Šias išvadas paantrino ir Lietuvos atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) pasaulinėse bei tarptautinio konkurencingumo (LIIC-A) ES rinkose analizės rezultatai, kurie parodė, kad perdirbti mėsos produktai (KN 02) santykinai pranašiais / konkurencingais tapo nagrinėjamo laikotarpio viduryje ir iki jo pabaigos išliko silpnai pranašūs.

9. RCA indekso analizė, detalizuota pagal devynias mėsos produktų grupes, atskleidė, kad tik vienos mėsos gaminių grupės – dešrų ir kitų produktų iš mėsos (KN 1601) eksporte santykinį pranašumą pasaulinėse rinkose Lietuva turėjo per visą nagrinėjamą laikotarpį. Dvi produktų grupės, kaip antai, paukštienos mėsa ir subproduktai (KN 0207) bei šviežia ar atšaldyta galvijiena (KN 0201) santykinai pranašiomis pasaulinėse rinkose tapo 2004 – 2007 m. Likusių mėsos produktų grupių RCA indeksas nepakilo aukščiau vieneto, arba aukščiau jo labai šoktelėjo per paskutiniuosius vienerius ar dvejus metus. LIIC-A indekso analizė parodė, kad ES mėsos produktų rinkoje šalies eksportuotojų konkurencinės pozicijos menkesnės nei pasaulinėse rinkose. Per paskutiniuosius dvejus – trejus metus labai padidėjusios paukštienos mėsos ir subproduktų (KN 0207) bei šviežios, atšaldytos ir užšaldytos galvijienos (KN 0201, 0202) LIIC-A indeksų reikšmės leidžia daryti prielaidą, kad šių produktų eksportas į ES iš Lietuvos išaugo kur kas labiau nei šių produktų ES importas iš viso pasaulio.

10. Nors pagal RCA ir LIIC-A indeksų reikšmes daug mėsos produktų rūšių per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį buvo santykinai nepranašios pasaulinėse ir ES rinkose, tačiau jų užimamos pasaulinės rinkos dalies spartus augimas parodė, kad Lietuvos mėsos perdirbėjai konkurencines pozicijas tarptautinėje prekyboje sustiprino eksportuodami beveik visus mėsos produktus, išskyrus avieną (KN 0204) ir dešrą bei produktus iš mėsos ar subproduktų (KN 1602). Vidutinis metinis Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalies augimas 2003 – 2007 m. atskirų mėsos produktų grupėse siekė nuo 1,4 iki 10,9 karto. Tai veda prie išvados, kad ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu beveik visų eksportuojamų lietuviškų mėsos produktų konkurencinės pozicijos tarptautinėse rinkoje labai sustiprėjo. Kita vertus, kaip rodo Lietuvos padėtis pagrindinių mėsos produktų eksportuotojų pasaulyje sąraše, šalies mėsos gamintojai yra menki žaidėjai tarptautinėse rinkose.

11. Lietuvos mėsos produktų eksporto prekinės ir geografinės struktūrų bei jų pokyčių analizės rezultatai parodė, kad nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu šių produktų eksportui, skirtingai nei pieno produktų, buvo būdinga gerokai silpnesnė rinkų koncentracija. Daugiau kaip

49

pusė (vidutiniškai 55 proc. – 2005 – 2008 m.) Lietuvos mėsos produktų eksporto buvo nukreipta į šešių ES šalių – Olandijos, Latvijos, Estijos, Italijos Švedijos ir Vokietijos – rinkas. Trečiosiose šalyse, t. y. už ES sienų, svarbiausia Lietuvos mėsos produktų eksporto rinka nagrinėjamu laikotarpiu tapo Rusijos Federacijos rinka. Jos dalis Lietuvos mėsos eksporto struktūroje padidėjo nuo vidutiniškai 13 proc. – 2002 – 2005 m. iki vidutiniškai 31 proc. – 2005 – 2008 m., o per visą nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos mėsos produktų eksportas į Rusijos Federaciją padidėjo 13,7 karto, beveik 2 kartus daugiau, palyginti su šių produktų visos eksporto vertės augimu.

12. Išanalizavus šešių pagrindinių parnerių – importuotojų rinkų specifiką, nustatyta, kad į penkias iš jų ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos mėsos produktų eksportas augo sparčiau, nei šių šalių pasaulinis importas. Sėkmingiausia prekybos plėtra buvo Olandijoje, kurios mėsos produktų rinkoje Lietuvos eksporto dalies augimas importo augimą minėtu laikotarpių aplenkė beveik 20 kartų. Vokietijos rinkoje, atitinkamai – 7,3, Rusijos Federacijoje – 6,2, Italijos – 7, Vokietijos – 7,3, o Estijos – 2,5 karto. Latvijos rinkoje Lietuvos pozicijos nagrinėjamu laikotarpiu praktiškai nepakito.

13. Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės gaminių, vertinant pagal KN 11 grupės prekybos srautus, reikšmė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūroje yra menka – 2008 m. užėmė penkioliktą poziciją tarp reitinguotų 22 žemės ūkio ir maisto produktų grupių. Kita vertus, reikia pastebėti, kad nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu perdirbtų grūdų produktų eksporto reikšmė gerokai padidėjo. Jų dalis nuo vidutiniškai 0,4 proc. – 2002 – 2003 m. padidėjo iki 1,6 proc. – 2004 – 2008 m. (2,5 proc. – 2008 m.), o eksporto vertė išaugo net 33 kartus, palyginti su 4 kartus išaugusia visų žemės ūkio ir maisto produktų eksporte verte. Ir tai buvo vienas didžiausių eksporto augimo rodiklių visoje perdirbtų maisto produktų grupėje. Nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu pasaulinė perdirbtų grūdų produktų eksporto vertė augo daugiau nei penkis kartus lėtesniu tempu. Tai rodo, kad Lietuvos perdirbtų grūdų produktų eksportuotojai sustiprino konkurencines pozicijas pasaulinėje rinkoje.

14. Atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) paulinėje ir tarptautinio konkurencingumo (LIIC-A) ES rinkose analizė parodė, kad per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį iš Lietuvos eksportuojami perdirbti grūdų produktai (KN 11) santykinai pranašiais tarptautinėse rinkose tapo tik nagrinėjamo laikotarpio viduryje ir iki jo pabaigos išlaikė santykinai silpnas konkurencines pozicijas. Tiriamojo laikotarpio pradžioje Lietuvos grūdų perdirbimo pramonė specializavosi tik dviejų produktų grupių eksporte tiek į ES, tiek ir į kitas tarptautines rinkas – tai javų kruopos, rupiniai ir granulės (KN 1103) bei apdirbtų javų grūdai (KN 1104). Laikotarpio pabaigoje santykį pranašumą abejose rinkų grupėse ji įgijo dar trijų produktų grupių eksporte – tai salyklas (KN 1107), krakmolas (KN 1108), inulinas ir kviečių glitimas (KN 1109). Be to, reikia pridurti, kad LIIC-A indeksų reikšmės kiek didesnės už RCA indeksų reikšmes veda prie išvados, kad santykinai pranašių perdirbtų grūdų produktų eksportuotojai ES rinkose turi kiek stipresnes pozicijas nei pasaulinėse rinkose.

15. Lietuvos perdirbtų grūdų produktų eksporto prekinės ir geografinės struktūrų bei jų pokyčių analizė parodė, kad nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu šioje srityje, palyginti su pieno ir mėsos produktais, būdinga gerokai silpnesnė rinkų koncentracija, o prekinė diversifikacija buvo labiausiai išreikšta. Tai mažina grūdų perdirbimo pramonės eksporto riziką ir jos jautrumą specifiniams pokyčiams tarptautinėse rinkose. Kita vertus, Lietuva perdirbtų grūdų produktų pasaulinėse rinkose sudaro menką dalį – 0,46 proc. (2007 m.) ir patenka tik į trečiąjį šalių eksportuotojų dešimtuką.

16. Išanalizavus septynių pagrindinių Lietuvos partnerių – importuotojų rinkų specifiką nustatyta, kad dvejose iš jų Lietuvos eksportuotojai užima didžiausią perdirbtų grūdų produktų importo rinkos dalį: Latvijoje – daugiau kaip pusę (beveik 54 proc. – 2007 m.), o Suomijoje – trečdalį (beveik 33 proc.). Likusių šalių rinkose grūdų produktų importas iš Lietuvos buvo mažai reikšmingas – sudarė nuo kelių iki kelių dešimtųjų procento šių produktų importo struktūroje. Išmatavus Lietuvos eksporto rinkos dalies šalyse partnerėse augimą, nustatyta, kad sėkmingiausia Lietuvos prekybos perdirbtais grūdų produktais plėtra ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu buvo Jungtinėje Karalystėje. Jos perdirbtų grūdų produktų importo rinkoje Lietuvos santykinis rinkos dalies pokytis sudarė – 48 proc. Taip pat sparti Lietuvos prekybos plėtra buvo Suomijoje ir Vokietijoje (atitinkamai 16 ir 14 proc.). Tuo tarpu pagrindinės partnerės – Latvijos perdirbtų grūdų

50

produktų importo rinkoje Lietuvos santykinis rinkos dalies augimas buvo labai lėtas, 2003 – 2007 m. šis pokytis sudarė tik 4 proc.

51

3. LIETUVOS MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Per pastaruosius dešimtmečius visame pasaulyje pastebimas staigus konkurencijos sustiprėjimas. Dar neseniai daugelyje valstybių, regionų ir pramonės šakų tokios stiprios konkurencijos net nebuvo. Šią situaciją lėmė platus prekybų barjerų ir kitų specialių rinkos apsaugos reguliavimo priemonių taikymas. Šiandien, kai daugelio šalių ekonomikos tapo atviros, konkurencijos augimas yra spartus ir sąlygoja naujų rinkų atsiradimą bei jų dinaminį vystymąsi. Tokiomis sąlygomis labai svarbus tampa visos šalies ir atskirų jos pramonės šakų konkurencinių pozicijų stiprinimas. Kadangi šalis negali būti vienodai stipri visose pramonės šakose, svarbu koncentruotis ir plėtoti perspektyviausius sektorius. Lietuvos maisto produktų gamybos sektorius yra vienas tradiciškai plėtojamų sektorių šalyje, kurio stiprinimas galėtų būti prioritetinis valstybės uždavinys. Siekiant išsiaiškinti šios šakos plėtros kryptis, svarbu žinoti jos konkurencingumą lemiančius veiksnius.

Konkurencingumo veiksnių nustatymas yra vienas pagrindinių šioje studijos dalyje pristatomo tyrimo tikslas. Nuo kitų iki šiol atliktų tyrimų šis tyrimas skiriasi ne tik savo tikslais, bet ir jo vykdymo sąlygomis. Tyrimo vertę padidina tai, kad jis vykdomas kritinėmis sąlygomis, kai daugumai įmonių tenka spręsti daug problemų ir galvoti apie savo išgyvenimą. Visi kiti iki šiol parengti moksliniai tiriamieji darbai (pavyzdžiui, „Maisto produktų ir gėrimų gamybos sektoriaus studija“22, „Lietuvos maisto ūkio sektoriaus MTEP institucijų ir verslo subjektų dalyvavimo nacionalinės maisto technologinės platformos veikloje galimybių studija23“) buvo parengti iki krizės pradžios ir daugiau atspindi optimistines perspektyvas, kurios šiuo metu kelia abejonių. Ši studija atskleidžia dabartinę situaciją ir leidžia spręsti apie sektoriaus konkurencingumo stiprinimą, įvertinant jo realią padėtį.

3.1. Sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimas

3.1.1. Tyrimo logika ir respondentai

Tyrimo eiga. Siekiant nustatyti Lietuvos maisto produktų gamybos pramonės konkurencingumą lemiančius veiksnius 2009 m. kovo-liepos mėnesiais buvo vykdomas tyrimas, kuris buvo organizuotas dviem etapais.

Pirmajame tyrimo etape buvo atlikta sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti bendruosius sektoriaus konkurencingumo veiksnius. Tyrimo anketa (žr. 12 priedą) buvo sudaryta remiantis kasmet Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum24) atliekamo šalių konkurencingumo tyrimo metodologija, kuri buvo adaptuota šakos konkurencingumo vertinimui.

Antrajame tyrimo etape vyko „apskritojo stalo“ diskusijos, kurių metu buvo vertinami gauti tyrimo rezultatai, o taip pat taikant integruotą metodiką buvo išryškinti sektoriaus privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės.

Anketavimo ir diskusijos metu gauti rezultatai buvo vertinami taikant tokius metodus: 1. šakos konkurencingumo rodiklių įvertinimo metodiką; 2. M. Porterio „deimanto“ modelį, kuris leidžia įvertinti sektoriaus konkurencingumo

sistemines prielaidas; 3. integruotą SWOT-VRIO-KSF metodą, kuris leidžia išryškinti situaciją sektoriuje

svarbiausių veiksnių, lemiančių jo tarptautinį konkurencingumą, atžvilgiu.

22 Maisto produktų ir gėrimų gamybos sektoriaus studija. Darbuotojų ir jų kvalifikacijos kaitos prognozių tyrimo ataskaita. Parengė Profesinio mokymo metodikos centras. 2008. ISBN 978-9955-748-50-2. http://www.pmmc.lt/Skelbimai/SEK_LT/maisto%20studija%20vidiniai%20final.pdf 23 Lietuvos maisto ūkio sektoriaus MTEP institucijų ir verslo subjektų dalyvavimo nacionalinės maisto technologinės platformos veikloje galimybių studija. Vilnius. 2007. www.lmutp.lt/docs/dokumentai/NMUTP_galimybiu_studija.doc 24 World Economic Forum http://www.weforum.org/en/index.htm

52

Tyrimo metu gauti rezultatai atspindi bendrą Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus atstovų nuomonę ir leidžia įvertinti konkurencinę padėtį bei numatyti, kaip būtų galima kokybiškai pagerinti sektoriaus konkurencingumą.

Apklausos klausimynas. Apklausos klausimynas buvo grindžiamas Pasaulio Ekonomikos Forumo atliekamo šalių konkurencingumo tyrimo metodologija. Pradedant nuo 1979 m. Pasaulio ekonomikos forumas kasmet skelbia Globalaus konkurencingumo ataskaitas, kuriose analizuojami įvairūs veiksniai, kurie leidžia šalims užtikrinti ekonominį augimą ir ilgalaikę gerovę. Daugelyje pasaulio šalyse šios ataskaitos laikomos atskaitos tašku, kuris padeda nustatyti šalies konkurencingumo būseną vertinant su kitomis pasaulio šalimis, apibrėžti barjerus, trukdančius stiprinti šalių konkurencingumą, o taip pat leidžia kurti šiuos barjerus įveikimo strategijas. Šalies konkurencingumo metodologija buvo nuolat tobulinama, atsižvelgiant į paskutinius šioje srityje vykdomus tyrimus. 2004 metais buvo pasiūlytas Globalaus konkurencingumo indeksas (Global Competitiveness Index), kuris šiuo metu apima 12 pagrindinių parametrų, leidžiančių pateikti visapusišką skirtinguose ekonominio vystymo etapuose esančių šalių konkurencingumo vertinimą. Konkurencingumo vertinimas apima tokias dimensijas:

viešosios institucijos (institutions); viešoji infrastruktūra (infrastructure); makroekonominis stabilumas (makroeconomic stability); sveikata ir pagrindinis išsilavinimas (health and primary education); aukštasis išsilavinimas ir profesinis parengimas (higher education and training); prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas (goods market efficiency); darbo rinkos efektyvumas (labor market efficiency); finansinės rinkos išvystymas (financial market sophistication); technologinis lygis (technological readiness) rinkos dydis (market size); įmonių sofistiškumas (business sophistication); inovacijų potencialas (innovation).

Lietuvos maisto produktų gamybos konkurencingumo veiksnių tyrimo anketa sudaryta taip, kad būtų aprėptas platus sąrašas veiksnių, turinčių įtakos šio sektoriaus konkurencingumui. Anketą sudaro trys pagrindiniai blokai:

1. 67 uždari klausimai, suformuluoti remiantis Pasaulio ekonomikos forumo taikomos metodologijos logika, tačiau adaptuota šakos konkurencingumo vertinimui. Atsakymai į šiuos klausimus padeda įvertinti įvairius „deimanto” modelio elementus, jų svarbą konkurencingumui. Konkurencingumo veiksnių stiprumas buvo vertinamas skaitinėje skalėje nuo 1 balo (ryškus konkurencinis trūkumas) iki 7 balų (ryškus konkurencinis stiprumas). Išreikšdami savo nuomonę apie sektorių, su kurio veiklos sąlygomis yra gerai susipažinę, respondentai galėjo pažymėti atitinkamą skaitmenį kiekviename teiginyje pateiktoje skalėje:

1 pažymimas, kai respondentas visiškai sutinka su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu;2 pažymimas, kai respondentas iš esmės sutinka su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu;3 pažymimas, kai respondentas iš dalies sutinka su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu;4 pažymimas, kai respondento nuomonė yra tarpinė tarp dviejų pateiktų apibūdinimų;5 pažymimas, kai respondentas iš dalies sutinka su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu;6 pažymimas, kai respondentas iš esmės sutinka su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu;7 pažymimas, kai respondentas visiškai sutinka su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu.Jeigu kuriuo nors teiginiu apibūdinta sritis respondentui buvo nežinoma arba nė vienas

teiginyje pateiktas jos apibūdinimo variantas netiko, respondentas galėjo pažymėti variantą „nėra atsakymo“.

2. Atviras klausimas apie sektoriaus stiprybes ir silpnybes, o taip pat svarbias galimybes ir lemiamas grėsmes. Respondentus buvo prašoma pateiktoje lentelėje įrašyti bent po tris, bet ne daugiau kaip penkis vertinimus kiekvienu aspektu.

3. Uždari klausimai apie atstovaujamą įmonę, apimantys klausimus apie darbuotojų skaičių, pajamas, konkuravimo pobūdį, eksporto lygį ir kita, o taip pat klausimai apie anketą pildžiusio asmens užimamas pareigas bei darbo stažą įmonėje ir sektoriuje.

53

Respondentai. Tyrime dalyvauti buvo kviečiamos visos sektoriaus įmonės, kurios yra neabejingos Lietuvos pramonės ateičiai. Kvietimai buvo paskelbti Ekonominės plėtros agentūros (LEPA) ir Nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklo (INOVADIS) interneto puslapiuose. Taip pat anketos buvo išsiųstos elektroniniu paštu 300 sektoriaus įmonėms, atrinktoms iš didžiausių verslo informacijos elektroninių katalogų „Visa Lietuva“ (http://www.visalietuva.lt) ir „Mano įmonė“ (http://www.manoimone.lt). Tyrimui buvo atrinktos tos įmonės, kurios turi interneto puslapį ir skelbia savo elektroninį paštą. Tačiau vykdant maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimą buvo susidurta su problema, kad šio sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pasyviai dalyvauja tyrime. Per du mėnesius buvo gautos tik 7 pilnai užpildytos anketos, kurias buvo galima analizuoti. Siekiant padidinti respondentų skaičių tyrimą vykdantys specialistai gegužės-liepos mėnesiais organizavo 42 individualius susitikimus su sektoriaus įmonių vadovais ir kitais aukštas pareigas užimančiais darbuotojais. Tokiu būdu respondentų skaičius buvo padidintas iki 49.

Tyrimo metu buvo apklausti įmonių vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir kiti aukštas pozicijas einantys darbuotojai, kurie turi ilgametę patirtį ir tinkamas kompetencijas, leidžiančias daryti ekspertinius vertinimus dėl Lietuvos maisto pramonės konkurencingumo ir jo didinimo galimybių. Daugumą apklaustųjų sudarė samdomi įmonių vadovai (47 proc.) ir įmonių savininkai ir vadovai (27 proc.), kurių darbo stažas įmonėje ir sektoriuje siekia ne mažiau kaip 10 metų.

Vykdant tyrimą daugiausia anketas užpildė smulkių ir vidutinio lygio įmonių vadovai ir ekspertai. Tarp tyrime dalyvavusių įmonių 40 proc. sudarė tos, kurių darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 250 žmonių, o 33 proc. buvo mažos įmonės, turinčios nuo 10 iki 50 darbuotojų. Mikroįmonės, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, tyrime nedalyvavo. Stambios įmonės sudarė virš 13 proc. Iš labai stambių įmonių, kurių darbuotojų skaičius viršija 1000 darbuotojų, dalyvavo tik kelios.

Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių įmonių yra specializuotos įmonės (73 proc.), kurių vienos veiklos pajamos viršija 90 proc. Mažiausia buvo apklausta įmonių, kuriose vykdomos įvairios veiklos (7 proc.).

Visos tyrime dalyvavusios įmonės yra ekonomiškai gyvybingos ir veiklios. Įmonių bendros pajamos per paskutinius finansinius metus sudarė ne mažiau kaip 500 tūkst. litų. Pagal gaunamų pajamų dydį apklaustos įmonės pasiskirsto taip: 34 proc. respondentų pajamos siekia nuo 1 iki 10 mln. litų, 46 proc. – nuo 10 iki 100 mln. litų, ir 13 proc. – virš 100 mln. litų.

71 proc. tyrime dalyvavusių įmonių kapitalas priklauso vietiniams investuotojams. Virš 75 proc. užsienio kapitalo turi tik 7 proc. respondentų. Pagal konkuravimo pobūdį apklaustos įmonės pasiskirsto taip: 20 proc. respondentų pažymėjo, kad konkuruoja tik Lietuvoje su vietinėmis įmonėmis; 53 proc. įmonių vidaus rinkoje konkuruoja su vietinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis; tarptautiniu mastu, įsteigusi atstovybes ar kitus padalinius užsienyje konkuruoja 7 proc. tyrime dalyvavusių įmonių; o 20 proc. respondentų pažymėjo, kad konkuruoja tarptautiniu būdu, tačiau bazuojasi tik Lietuvoje.

Vertinant tyrimo metu apklaustų įmonių eksporto apimtis, pasirodė, kad 27 proc. respondentų neeksportuoja savo produkcijos. Iki 30 proc. užsienio rinkose savo produkciją realizuojančios įmonės sudarė 53 proc., o 20 proc. įmonių produkcijos eksportas nuo bendros pardavimų vertės sudaro apie 50-75 proc.

3.1.2. Sektoriaus konkurencingumo palyginimas su bendru šalies konkurencingumo lygiu

Vykdant konkurencingumo veiksnių analizę, tam tikri Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus parametrai yra lyginami su bendra situacija šalyje. Toks vertinimas leidžia nustatyti, ar nagrinėjamas sektorius atitinka vidutinį šalies išsivystymo lygį. Nustačius tam tikrus neatitikimus, toliau galima daryti išvadas dėl atskirų konkurencingumą lemiančių aspektų stiprinimo. Bendras šalies konkurencingumo lygis yra nustatomas panaudojant Globalaus konkurencingumo ataskaitos už 2008-2009 metus duomenis. Sektoriaus konkurencingumui įvertinti remiamasi pramonės atstovų nuomonėmis.

54

Analizuojant gautus tyrimo duomenis, galima pamatyti, kad pagal daugelį konkurencingumo rodiklių Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus išsivystymas atsilieka nuo bendro šalies lygio. Sektoriaus vadovų ir specialistų nuomone, daugiausia atsilieka įmonių technologinis lygis. Mažiausiai atsilieka arba sutampa su šalies vertinimu darbo rinkos efektyvumo, instituciniai ir infrastruktūriniai parametrai. Inovacijų potencialas, sektoriaus atstovų teigimu, yra didesnis, lyginant su šalies vidurkiu.

4.19

4.24

5.23

4.85

4.52

4.52

4.5

4.29

4.39

3.354.03

3.96

3.82

3.17

3.31

4.21

3.86

3.82

4.24

2.78

00.5

11.5

22.5

33.5

44.5

55.5

6Institucijos

Infrastruktūra

Makroekonominis stabilumas

Aukštasis išsilavinimas ir profesinisparengimas

Prekių ir paslaugų rinkosefektyvumas

Darbo rinkos efektyvumas

Finansinės rinkos išvystymas

Technologinis lygis

Įmonių sofistiškumas

Inovacijų potencialas

Šalies konkurencingumo vertinimas

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas

Pav. 3.1. Maisto produkt gamybos sektoriaus ir šalies konkurencingumo vidutiniai vertinimai, 2008 m.ų

Makroekonominis stabilumas. Ekonominis ir politinis stabilumas šalyje sudaro prielaidas įmonių ir sektorių, kuriuose jos veikia, konkurencingumui didinti. Šalyse, kur ekonominė padėtis yra stabili ir gyventojai yra užtikrinti dėl ekonominės gerovės augimo, labiau plėtojamas verslas ir drąsiau sutinkamos plėtros rizikos. Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus mastu atlikto ekonominio stabilumo vertinimo rezultatai rodo, kad gilios krizės tikimybė yra pakankamai didelė. Sektoriaus atstovų nuomone, mažai tikėtina, kad Lietuvos ekonomika per artimiausius dvylika mėnesių augs (2.56 balai). Smulkių ir vidutinio lygio įmonių vadovai ir specialistai šiuo klausimu yra labiau pesimistiškai nusiteikę. Be to, apklausti įmonių vadovai ir specialistai mano, kad patirta ekonominė krizė sąlygos Lietuvos maisto produktų gamybos pramonės susilpnėjimą. Tyrime dalyvavusių respondentų teigimu, labiau tikėtina, kad 1-2 metų perspektyvoje sektoriaus laukia ekonominis pablogėjimas (3 balai). Įmonės, kurios konkuruoja vien tik Lietuvos rinkoje, nepriklausomai, ar tik su vietinėmis, ar kartu su vietinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis, vertinimai šiuo aspektu yra žemesni (2.72 balai), lyginant su įmonių, kurios konkuruoja tarptautiniu mastu, vadovų ir specialistų atsakymais (3.75 balai).

Infrastruktūros kokybė. Šiuolaikinės infrastruktūros kokybė yra vienas esminių šalies konkurencingumą sąlygojančių veiksnių, kadangi leidžia padidinti jos tranzitinį potencialą, pagerinti susisiekimą šalies viduje ir su kitomis šalimis, paspartinti krovinių gabenimą ir informacijos perdavimą. Lietuvos maisto produktų gamybininkų nuomonė dėl transporto infrastruktūros išsivystymo visiškai sutampa arba nedaug skiriasi nuo bendro šalies vidurkio. Sektoriaus atstovų teigimu, geležinkelių, vandens kelių ir oro transporto tinklo kokybė bei palanki geografinė padėtis sudaro patogias tiekimo į vietos ir tarptautines rinkas galimybes. Informacijos ir ryšių infrastruktūros išsivystymo (5.18 balai) bei elektros energijos tiekimo (3.81 balas) kokybės

55

vertinimų reikšmės nesutampa ir yra prastesnės, lyginant su šalies mastu vykdomo tyrimo rezultatais.

3.81 3.8

4.43

4

5.18

0

1

2

3

4

5

6

Geležinkelių infrastruktūrosišvystymas

Uostų pajėgumai ir vidaus vandenskelių išvystymas

Oro transporto tinklo išvystymasElektros energijos tiekimo kokybė

Informacijos ir ryšių infrastruktūrosišvystymas

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 3.2. Maisto produkt gamybos sektoriaus infrastrukt ros kokyb s vertinimas, 2008 m.ų ū ė

Viešųjų ir privačių institucijų veiklos kokybė. Šalies konkurencingumui lemiamos įtakos turi ne tik tai, kaip veikia privatus verslo sektorius. Viešosios institucijos taip pat yra labai svarbios. Jeigu politikai ir valdininkai nėra suinteresuoti arba nesugeba efektyviai spręsti šalies ir jos pramonės nepakankamo išsivystymo problemas, nerealu būtų tikėtis greitų teigiamų pokyčių verslo įmonių lygmenyje. Tuo tarpu efektyvi viešųjų institucijų veikla formuoja palankias sąlygas įmonėms sąžiningai ir etiškai konkuruoti. Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus mastu atliktas tyrimas parodė, kad verslo etika sektoriuje nėra aukšto lygio (3.37 balai) ir vertinama žemiau šalies vidurkio, kuris siekia 4.3 balo. Tai parodo, kad sektoriaus įmonės dažniau veikia nesilaikant galiojančių konkurencijos ir kitų įstatymų, todėl šioje pramonės šakoje dažniau kyla etinės ir kitos panašaus pobūdžio problemos.

Darbo rinkos efektyvumas. Darbo rinkos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Iš jų itin didelę svarbą turi darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas. Vertinant darbo jėgos Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriuje poreikį ir galimybes įsidarbinti, pastebima, kad sektoriaus įmonės susiduria su darbuotojų trūkumo problema. Sektoriaus įmonės nesugeba pritraukti kvalifikuotus ir talentingus darbuotojus, o, atvirkščiai, pakankamai dažnai jų netenka (3.84 balai). Tačiau verta pažymėti, kad situacija sektoriuje yra palankesnė nei šalies mastu.

Geriausias įdarbinimo galimybes Lietuvos maisto produktų gamybos pramonės šakoje turi vadybos specialistai (4.25 balai). Be to, vertėtų akcentuoti, kad daugelio atvejų sektoriaus įmonės pasikliauna būtent profesionalia vadyba (5.09 balai). Pagal šį rodiklį sektoriaus įmonės pralenkia vidutinį šalies vertinimą. Kitas svarbus sektoriaus įmonių konkurencingumą stiprinantis parametras, kuris, anot įmonių vadovų ir specialistų, vertinamas aukščiau šalies vidurkio, yra darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimo kultūra. Remiantis tyrimo rezultatais, darbuotojų ir darbdavių santykiai sektoriaus įmonėse dažniausiai nėra konfliktiniai, o, atvirkščiai, yra pagrįsti partneryste ir tarpusavio pagarba (5.15 balai).

Įmonių galimybės darbo rinkoje surasti ir įdarbinti kvalifikuotus darbininkus yra pakankamai ribotos (3.62 balai). Stambios įmonės, sektoriaus atstovų nuomone, turi platesnes galimybes įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbininkus (4.66 balai), tuo tarpu mažos įmonės šiuo klausimu išreiškė didesnį nepasitenkinimą (3.33 balai).

56

2.93

3.62

3.25

4.253.84

5.15

5.20

4.60

5.09

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00

7.00Pasikliovimas profesionalia vadyba

Atlyginimų nustatymo lankstumas

Apmokėjimo susietumas suproduktyvumu

Darbuotojų ir darbdaviųbendradarbiavimo ir tarpusavio

pagarbos lygis

Protų pritraukimasVadybos specialistų įdarbinimo

galimybės

Inžinierių įdarbinimo galimybės

Darbininkų įdarbinimo galimybės

Vyresnio ir pensinio amžiaus žmoniųįdarbinimo galimybės

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 3.3. Maisto produkt gamybos sektoriaus vertinimas pagal darbo rinkos efektyvumo dimensij ,ų ą 2008 m.

Aukštojo išsilavinimo ir profesinio parengimo kokybė. Siekiant šalies ir jos pramonės konkurencingumo, kokybiškas aukštasis išsilavinimas ir profesinis parengimas turėtų tapti vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Šalis turėtų būti suinteresuota, kad jos mokymo įstaigos būtų konkurencingos pasaulyje, o jauni žmonės įgytų kokybišką ir vertingą, visuomenės poreikius tenkinantį išsilavinimą. Įmonių vadovai, savo ruožtu, turėtų būti pasirengę dalį pelno skirti savo darbuotojų kompetencijai ugdyti, kadangi tik skiriant pakankamai dėmesio darbuotojų tobulinimui galima tikėtis didesnės darbuotojų motyvacijos didinti savo veiklos efektyvumą ir kurti pridėtinę vertę įmonei. Vertinant situaciją Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriuje, pastebima, kad įmonių investicijos į personalo mokymus yra pakankamai aukšto lygio (4.65 balai) ir pralenkia vidutinį šalies vertinimą. Remiantis tyrimo duomenimis, siekdamos turėti geriausius darbuotojus Lietuvos mastu konkuruojančios įmonės daugiau investuoja į darbuotojų mokymus (4.72 balai) negu įmonės, kurios konkuruoja tarptautinėse rinkose (3.5 balai). Tačiau sektoriaus įmonių vadovų nuomone, kokybiško darbuotojų kvalifikacijos kėlimo specializuotose įstaigose galimybės Lietuvoje nėra plačios (3.56 balai).

Analizuojant sektoriaus įmonių darbuotojų parengimo kokybę, prasčiausiai vertinamas darbininkų parengimas (3.06 balai). Inžinierių parengimo kokybė, sektoriaus atstovų nuomone, yra pakankamai aukšto lygio (4.13 balų). Vadybos specialistų parengimo vertinimas skiriasi priklausomai nuo įmonių konkuravimo pobūdžio. Tarptautiniu mastu konkuruojančios įmonės vadybos specialistų kompetencijas ir kvalifikaciją vertina aukščiau (5.25 balai) nei įmonės, kurios konkuruoja tik Lietuvoje (3.18 balai). Akivaizdu, kad įmonėms, norinčioms sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose, reikalingos atitinkamos kompetencijos. Taigi tokius skirtumus gali lemti tai, kad tarptautiniu mastu veikiančios ir konkuruojančios įmonės gali vykdyti labiau apgalvotą ir tikslingesnę darbuotojų atrankos politiką.

57

3.06

4.65

3.56

3.68

4.13

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00Personalo mokymo mastai

Kokybiško įmonių darbuotojųkvalifikacijos kėlimo galimybės

Vadybos specialistų parengimokokybė

Inžinierių parengimo kokybė

Darbininkų parengimo kokybė

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 3.4. Maisto produkt gamybos sektoriaus vertinimas pagal aukštojo išsilavinimo ir profesinioų parengimo kokyb s dimensij , 2008 m. ė ą

Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas. Praktika rodo, kad darbo jėgos, kapitalo arba žaliavų prieinamumas tik iš dalies lemia įmonių sėkmę, kadangi šie resursai daugelio atveju būna lengvai pasiekiami ir įgyjami. Konkurencingumą daugiau sąlygoja šių resursų panaudojimo efektyvumas, kadangi laimi būtent tos įmonės, kurios sugeba greičiau, efektyviau ir racionaliau panaudoti turimus resursus, teikiant vartotojams jų poreikius labiausiai atitinkančius produktus ir paslaugas. Tai yra ypatingai svarbu maisto produktų gamybos sektoriaus įmonėms, kurios konkuruoja plačiame rinkos segmente arba panašių produktų rinkoje. Sektoriaus atstovų nuomone, šios pramonės šakos įmonėms yra būdingas didelis orientavimasis į vartotojus (5.9 balai). Jos siekia įgyti pranašumų prieš kitus, stengdamos greitai reaguoti į rinkos pokyčius.

Nors sektoriaus atstovų nuomone, priklausomybė užsienio investuotojams didina įmonių konkurencingumą (4.65 balai), tyrimo rezultatai rodo, kad užsienio investuotojai sektoriuje įmones valdo pakankamai retai (3.44 balai). Remiantis tyrimo duomenimis, sektoriaus įmonės nėra pakankamai aktyvios tarptautinėse rinkose (3.35 balai). Jų konkurencingumą taip pat mažina nepakankamai platus naudojimas tarptautiniais logistikos ir distribucijos kanalais (3.47 balai).

58

2.533.31

4.28

3.56

4.81

5

3.26

5.90

3.47

2.95

3.35

4.653.14

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00

7.00Užsienio nuosavybės paplitimas

Priklausomybės užsienioinvestuotojams įtaka įmonių

konkurencingumui

Įmonių aktyvumas tarptautinėserinkose

Tarptautinių prekių ženklų savininkųužsakymų vykdymas

Platus naudojimas tarptautiniaislogistikos ir distribucijos kanalais

Reagavimo į vartotojų poreikiusjautrumas

Lobistinių grupių stiprumas irįtakingumas

Konkurencijos tarp įmonių Baltijosjūros regiono rinkoje intensyvumas

Vyrauja stambūs pirkėjai

Pirkėjų orientavimasis į išskirtinesproduktų savybes

Prekybos barjerų įtaka

Stambių tarptautinių kompanijųveiklos intensyvumas

Naujo verslo pradėjimo paprastumas

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 3.5. Maisto produkt gamybos sektoriaus vertinimas pagal rinkos efektyvumo dimensij , 2008 m.ų ą

Finansinės rinkos išvystymas. Finansų rinkos stabilumas yra tiesiogiai susijęs su bendra makroekonomine aplinka ir turi panašų poveikį įmonių veiklai. Esant finansinės rinkos stabilumui įmonėms sudaromos palankesnės sąlygos verslo plėtrai ir investicijoms. Nesant finansinės rinkos stabilumui mažėja įmonių finansavimas, o kreditų gavimo sąlygos tampa griežtesnės. Vertinant situaciją Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriuje, galima pastebėti, kad nors bankai pakankamai pasitiki sektoriaus įmonėmis (4.43 balai), banko paskolų gauti beveik neįmanoma (1.68 balai), ypatingai smulkioms ir vidutinio lygio įmonėms. Tai daugelio atvejų apsunkina įmonių veiklą ir padidina verslo nesaugumo jausmą.

4.43 3.81

1.68

0

1

2

3

4

5

6

7

Banko paskolos gavimolengvumas

Bankų patikimumasBankų pasitikėjimo sektoriaus

įmonėmis lygis

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 3.6. Maisto produkt gamybos sektoriaus finansin s rinkos lygio vertinimas, 2008 m.ų ė

Įmonių sofistiškumas. Vienas pagrindinių šalies ekonomikos gyvybingumą, o tuo pačiu jos pramonės konkurencingumą lemiančių veiksnių yra konkurencingos verslo įmonės, kurios sugeba

59

panaudoti savo stipriąsias puses, koncentruojant savo pastangas tose veiklos srityse, kuriose jos gali užimti lyderių pozicijas vidaus ir tarptautinėse rinkose. Įmonių konkurencingumą lemia jų taikomos strategijos, darbo jėgos, finansų ir kitų resursų turėjimas, inovacinis potencialas, užimama rinkos dalis, vadovavimo efektyvumas ir kiti veiksniai. Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumą stiprina pakankamai aukšta įmonių specializacija (4.50 balai). Aukštas specializacijos lygis leidžia sektoriaus įmonėms vystyti reikalingas kompetencijas bei siekti profesionalumo ir išskirtinės kokybės konkrečiose veiklos sferose, o taip pat efektyviausiai panaudoti turimus resursus tokiu būdu sumažinant veiklos kaštus.

Kitas maisto pramonės įmonių konkurencingumą didinantis veiksnys yra gamybos modernizavimas. Sektoriaus atstovų nuomone, dauguma įmonių, ypatingai stambių, savo gamybos procesuose naudoja pažangias technologijas (5 balai). Pagal šį rodiklį sektoriaus įmonės pralenkia bendrą šalies vidurkį. Kitas svarbus konkurencingumo parametras, kuris, nors nėra labai aukšto lygio, tačiau viršija šalies mastu atliktą vertinimą, yra įmonių konkuravimo pobūdis. Tyrimo rezultatai parodo, kad Lietuvoje su vietiniais ir tarptautiniais gamintojais konkuruojančios įmonės daugiausia yra konkurencingos dėl išskirtinių produktų gamybos ir unikalių procesų vykdymo (4.22 balai). Remiantis tyrimo rezultatais kartu galima teigti, kad tarptautiniu mastu konkuruojančios įmonės lieka konkurencingos vien tik dėl žemų kaštų ir geresnio aprūpinimo vietiniais ištekliais (2 balai). Apsirūpinimą vietiniais ištekliais įmonių vadovai ir specialistai vertina palankiai (4.26 balai).

3.60

5.00

4.00

3.30

3.75

4.26

3.55

4.50

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00Įmonių specializacijos lygis

Konkurencingumas dėl unikaliųproduktų ir procesų

Apsirūpinimas vietiniais ištekliais

Pasirengimas deleguoti įgaliojimus

Skatinimo priemonių įvairovė

Marketingo naudojimas

Gamybos proceso išmoningumas

Kreditų aktualumas

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 3.7. Maisto produkt gamybos sektoriaus moni sofistiškumo vertinimas moni lygmenyje, 2008ų į ų į ų m.

Vertinant Lietuvos maisto produktų gamybos įmonių sofistiškumą sektoriaus lygmenyje, pastebima, kad įmonių konkurencines pozicijas stiprina didelis vietinių tiekėjų skaičius (5.06 balai), pakankama jų teikiamų produktų ir paslaugų kokybė (4.31 balas) bei pajėgumas tenkinti dabartinius ir didesnius sektoriaus įmonių poreikius (4.18 balai).

Sektoriaus įmonių konkurencingumas galėtų būti dar labiau sustiprintas padidinus bendradarbiavimo tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų intensyvumą bei efektyviau išnaudojus integracijos į Europos Sąjungos bei kitų šalių pramonę galimybes. Sektoriaus atstovų nuomone, šie rodikliai šiuo metu nėra aukšto lygio. Kaip galima matyti, įmonių integracijos į ES šalių pramonę galimybės yra aukštesnės (3.4 balai) nei yra išnaudojamos (3.26 balai). Dar prastesnė situacija yra su integracija į ne ES šalių pramonę (3 balai).

60

3.12 5.06

4.31

4.182.87

3.26

3.4

3

01

23

45

6

7

Bendradarbiavimo tarp sektoriausįmonių ir organizacijų intensyvumas

Vietinių tiekėjų skaičius

Vietinių tiekėjų tiekiamų produktų irpaslaugų kokybė

Vietinių mašinų ir įrangos gamintojųpajėgumas

Įmonių produkcijos realizavimas pervietines įmones

Įmonių integracijos į ES šalių pramonęlygis

Įmonių integracijos į ES šalių pramonęgalimybės

Įmonių integracijos ne į ES šaliųpramonę lygis

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 3.8. Maisto produkt gamybos sektoriaus moni sofistiškumo vertinimas sektoriaus lygmenyje,ų į ų 2008 m.

Technologinis lygis. Naujų technologijų panaudojimas iš esmės pakeičia gamybos metodus, sudaro sąlygas naujų produkcijos rūšių įsisavinimui ir gamybai. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad nepakankamos investicijos į naujas gamybos technologijas neleidžia smarkiai padidinti Lietuvos maisto pramonės konkurencingumo. Sektoriaus įmonių pajėgumas įsigyti pačias naujausias technologijas yra vidutinio lygio (3.85 balai), o užsienio technologijų licencijavimas sektoriaus įmonėse pasitaiko pakankamai retai (2.57 balai). E-komercijos galimybės maisto pramonėje taip pat nėra išnaudojamos (2.65 balai).

3.85

2.57

3.6

2.65

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00

Pajėgumas įsigyti pačias naujausiastechnologijas

Užsienio technologijų licencijavimas

E-komercijos naudojimas

Tiesioginės užsienio investicijų įtakanaujųjų technologijų įsigijimui

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 3.9. Maisto produkt gamybos sektoriaus technologinio lygio vertinimas, 2008 m.ų

61

Inovacijų potencialas. Globalizacija ir stiprėjanti konkurencija didina inovacijų poreikį visose pramonės šakose, tame tarpe ir maisto produktų gamybos pramonėje. Kaip teigiama nacionalinėje 2007-2013 metų kaimo plėtros strategijoje25, siekiant, kad Lietuvos žemės ūkio, maisto ir perdirbimo pramonės konkurencingumas nuolat stiprėtų, būtina nuosekliai investuoti į naujų produktų, procesų ir technologijų kūrimą, diegti inovacinius metodus, taip didinant pridėtinę vertę ir gerinant produkcijos kokybę. Taigi tik pastovios investicijos į naujų produktų kūrimą, technologinius procesus ir modernią techniką, o taip pat intensyvus originalių, savo tyrimais pagrįstų inovacijų diegimas leidžia šiuolaikinėms įmonėms sėkmingai konkuruoti. Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta novatoriškų gaminių kūrimo svarbą (4 balai), todėl investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (3.5 balai) ir sukuria inovacijas (3.94 balai). Jų nuomone, sektoriaus įmonių novatoriškumo lygis yra pakankamai auštas (4.45 balai). Palyginamai aukštą sektoriaus įmonių inovacinį potencialą lemia aukštesnis nei kitose pramonės šakose mokslo ir tyrimų institucijų bendradarbiavimas su įmonėmis (3.87 balai).

3.94

4

4.12

3.87

3.93

3.87 4.45

3.50

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00

Išlaidos moksliniams tyrimams ireksperimentinei plėtrai

Įmonių novatoriškumas

Originalių, savo tyrimais pagrįstųinovacijų diegimo intensyvumas

Novatoriškų produktų svarbumas

Specializuotų tyrimo ir mokymopaslaugų kokybė

Reikalingo profilio mokslininkųLietuvoje prieinamumas

Specializuotų tyrimo ir mokymopaslaugų Lietuvoje prieinamumas

Mokslo įstaigų ir pramonės šakosįmonių bendradarbiavimas tyrimų

srityje

Maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimasŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metaiŠalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai

Pav. 3.10. Maisto produkt gamybos sektoriaus inovacinio potencialo vertinimas, 2008 m.ų

3.1.3. Sektoriaus konkurencingumo „deimantas“

Konkurencingumą didinančių ir mažinančių veiksnių analizė vykdoma atskirai vertinant nedidelių ir stambių įmonių vadovų ir specialistų atsakymus. Remiantis tyrimo duomenimis, galima pastebėti, kad įmonėms nepriklausomai nuo jų dydžio svarbiausia yra jautriai reaguoti į vartotojų poreikius. Nedidelių įmonių konkurencingumą teigiamai veikia vidiniai įmonių išsivystymą lemiantys veiksniai, pavyzdžiui, aukštas vadovų profesionalumas, pakankamos investicijos į personalo mokymus ir naujausių technologijų įsigijimą. Stambių įmonių konkurencingumą stiprina infrastruktūriniai veiksniai ir aktyvumas tarptautinėse rinkose, kuris pasireiškia per taikomos marketingo veiklos efektyvumą, platų tarptautinių logistikos ir distribucijos kanalų naudojimą ir kt.

Vertinant konkurencingumo veiksnių stiprumą, pastebima, kad stambioms įmonėms išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, bankų pasitikėjimas, išvystyta informacijos ir ryšių infrastruktūra, vietinių tiekėjų prieinamumas turi daugiau reikšmės negu mažesnėms įmonėms. Tuo tarpu nedidelėms įmonėms, lyginant su stambiomis, konkurencingumui įgyti ir išlaikyti svarbesni yra organizaciniai

25 Nacionalinė 2007-2013 metų kaimo plėtros strategija. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 2007 m. liepos 18 d. p. 10. http://www.zum.lt/min/failai/Strategija_NSP_Lithuania_2007_09_14_revised_be_track_LT.pdf

62

ir strateginiai veiklos aspektai, pavyzdžiui, didesnis apmokėjimo lankstumas, aukštesnis darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos lygis.

Lentel 3.ė 1. Lietuvos maisto produkt gamybos sektoriaus konkurencingum didinan i veiksnių ą č ų ų vertinimas

Eil. Nr.

Smulkios ir vidutin s mon sė į ė Stambios mon sį ėKonkurencingum didinantysą

veiksniaiK Konkurencingum didinantysą

veiksniaiK

1 Jautrus reagavimas vartotoj poreikiusį ų 5.67 Jautrus reagavimas vartotoj poreikiusį ų 6.332 Vadovaujan ias pozicijas mon se da niausiaič į ė ž

u ima profesional s vadovaiž ū 5.25Gerai išvystyta informacijos ir ryšių infrastrukt raū 6.00

3

Apmok jimo susietumas su produktyvumuė 5.17Vietini tiek j , galin i sektori apr pintių ė ų č ų ų ū svarbiais ištekliais, yra pakankamai 5.67

4 Aukštas darbuotoj ir darbdavių ų bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos lygis 5.17

mon s gamybos procesuose naudoja pakankamaiĮ ė modernias technologijas 5.67

5 Gerai išvystyta informacijos ir ryšių infrastrukt raū 5.08 Grie tas aplinkosaugos reguliavimasž 5.33

6 Intensyvi konkurencija tarp moni Baltijosį ų j ros regiono rinkojeū 5.00 Aukštas moni specializacijos lygisį ų 5.33

7 Stambi pirk j vyravimasų ė ų 5.00 Aukšto lygio marketingo veikla 5.338 Vietini tiek j , galin i sektori apr pintių ė ų č ų ų ū

svarbiais ištekliais, yra pakankamai 4.83Vadovaujan ias pozicijas mon se da niausiaič į ė ž u ima profesional s vadovaiž ū 5.00

9 Atlyginim nustatymo lankstumasų 4.73 Apmok jimo susietumas su produktyvumuė 5.0010 Pakankamos moni investicijos personaloį ų į

mokymus 4.58Intensyvi konkurencija tarp moni Baltijosį ų j ros regiono rinkojeū 5.00

11 mon s gamybos procesuose naudoja pakankamaiĮ ė modernias technologijas 4.50

Aukštas bank pasitik jimo sektoriausų ė mon mis lygisį ė 5.00

12 Aukšta vietini tiek j tiekiam produkt irų ė ų ų ų paslaug kokybų ė 4.50

Platus naudojimas tarptautiniais logistikos ir distribucijos kanalais 5.00

13

Grie tas aplinkosaugos reguliavimasž 4.50Aukštas darbuotoj ir darbdavių ų bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos lygis 4.67

14

Nedidel prekybos barjer takaė ų į 4.45Dideli uost paj gumai ir vidaus vandens kelių ė ų išvystymas 4.67

15 Aukštas bank pasitik jimo sektoriausų ė mon mis lygisį ė 4.42

Aukšta in inieri ir vadybos specialistž ų ų parengimo kokybė 4.67

Vertinant sektoriaus įmonių konkurencingumą mažinančius veiksnius, pastebima, kad didžiausią neigiamą įtaką turi banko paskolų gavimo sudėtingumas. Sektoriaus įmonės, ypatingai stambios, yra priklausomos nuo kreditų gavimo, kadangi, siekiant išlaikyti aukštą darbo našumą, turi daug investuoti į darbo jėgą ir technologinę bazę.

Nedidelių įmonių konkurencingumą labai silpnina makroaplinkos veiksniai. Ypatingą neigiamą įtaką nedidelėms įmonėms turi bendras ekonominis nestabilumas šalyje. Mažos ir vidutinės įmonės turi mažiau gamybos pajėgumų, paprastai aptarnauja mažesnius rinkos segmentus, yra labiau priklausomos nuo kainų svyravimų. Nestabiliomis sąlygomis nedidelės įmonės tampa nepajėgios investuoti į savo veiklos plėtrą, gamybinio potencialo stiprinimą, o yra priverstos mažinti darbuotojų atlyginimus, kitas veiklos sąnaudas, siekdamos išvengti bankroto. Per didelis, o kai kuriais atvejais, staigus sąnaudų mažinimas neigiamai veikia jų verslus. Stambių įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose silpnina jų nepakankamas novatoriškumas.

63

Lentel 3.ė 2. Lietuvos maisto produkt gamybos sektoriaus konkurencingum mažinan i veiksnių ą č ų ų vertinimas

Eil. Nr.

Smulkios ir vidutin s mon sė į ė Stambios mon sį ėKonkurencingum mažinantysą

veiksniaiK Konkurencingum mažinantysą

veiksniaiK

1

Banko paskolos gavimo sud tingumasė 1.50Kredit gavimo kritinis svarbumas monių į ų veiklai 1.67

2 E-komercijos galimybi neišnaudojimasų 2.00 Banko paskolos gavimo sud tingumasė 2.673 U sienio technologij licencijavimo retumasž ų 2.00 U sienio technologij licencijavimo retumasž ų 2.674

Naujo verslo prad jimo sud tingumasė ė 2.27Ribotos vyresnio ir pensinio am iaus moniž ž ų darbinimo galimyb sį ė 2.67

5

Šalies ekonominis nestabilumas 2.33Nepakankamas moni integracijos ne ESį ų į šali pramon lygisų ę 2.67

6 Retas tarptautini preki enkl savininkų ų ž ų ų u sakym vykdymasž ų 2.67

Nepakankamai intensyvus bendradarbiavimas tarp sektoriaus moni ir organizacijį ų ų 2.67

7

mon s neaktyvios tarptautin se rinkoseĮ ė ė 2.83Nepakankama skatinimo priemoni vairovų į ė (motyvavimas tik per atlyginim )ą 2.67

8 Vietini moni , vykdan i sektoriaus monių į ų č ų į ų produkcijos tarptautin paskirstym irį ą marketing , nebuvimasą 2.83

Nepakankamos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei pl traiė 2.67

9 Nepakankamas naudojimas tarptautiniais logistikos ir distribucijos kanalais 3.00 Naujo verslo prad jimo sud tingumasė ė 3.00

10

Ribotos in inieri darbinimo galimyb sž ų į ė 3.00Retas tarptautini preki enkl savininkų ųž ų ų u sakym vykdymasž ų 3.00

11 ema darbinink parengimo kokybŽ ų ė 3.00 ema darbinink parengimo kokybŽ ų ė 3.0012 Ribotos vyresnio ir pensinio am iaus moniž ž ų

darbinimo galimyb sį ė 3.00 Lobistini grupi silpnumasų ų 3.0013 Nepakankamas moni integracijos ne ESį ų į

šali pramon lygisų ę 3.09Ribotos moni integracijos ES šaliį ų į ų pramon lygis ir galimyb sę ė 3.00

14 Ribotos darbinink darbinimo galimyb sų į ė 3.33 Praradimas talenting darbuotojų ų 3.0015 Nepakankamai intensyvus bendradarbiavimas

tarp sektoriaus moni ir organizacijį ų ų 3.33Reikalingo profilio mokslinink Lietuvojeų neprieinamumas 3.00

Sektoriaus konkurencingumo vertinimas grindžiamas M. Porter nacionalinio konkurencingumo idėjomis. Nagrinėdamas amerikiečių ir užsienio korporacijų veiklą mokslininkas priėjo išvados, kad įmonės konkurentabilumas (arba konkurencinis pranašumas) nėra jos imanentinis bruožas, kadangi įmonės funkcionuoja makro ir mikro aplinkos sistemoje, kuri susiformuoja tam tikros nacionalinės ekonomikos ribose. Tokiu būdu atskirų įmonių konkurencingumas, iš vienos pusės, priklauso nuo bendros nacionalinės ekonomikos, ir, iš kitos pusės, lemia šalies konkurentabilumą. Ši idėja gali būti sėkmingai pritaikyta vertinant pramonės sektoriaus konkurencingumą. Sektoriaus bendras konkurencingumo lygis yra įtakojamas jame veikiančių įmonių konkurencinio lygio, ir kartu užtikrina jų konkurencinius pranašumus. Apibendrindamas savo idėjas Porter sukūrė „deimanto“ modelį, kurį sudaro keturios pagrindinės veiksnių grupės: 1) veiksnių sąlygos; 2) vietos paklausos sąlygos; 3) įmonių strategijų kontekstas; ir 4) susijusios ir palaikančios šakos. Šie elementai nuolat sąveikaujant ir funkcionuojant kaip sistema, sustiprina arba susilpnina konkurencinių pranašumų, kuriuos įgyja šalies įmonės, lygį.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, toliau sudaromas Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus „deimantas“. Maisto pramonės šakos „deimantui“ suformuoti visi esminiai konkurencingumo veiksniai buvo vertinami pagal jų stiprumo lygį. Šiuo tikslu buvo nustatytas

64

bendras sektoriaus įmonių atsakymų vidurkis (lygus 3.84). Vidurkiui nustatyti visų gautų atsakymų vidurkiai buvo susumuoti ir padalinti iš vertinamų veiksnių skaičiaus. Visi veiksniai, kurių vertinimas yra iki vidurkio, yra konkurencingumą ribojantys veiksniai, o tie veiksniai, kurių vertinimas yra virš vidurkio laikomi konkurencingumą didinančiais veiksniais. Aukščiausiai, sektoriaus vadovų ir specialistų nuomone, buvo įvertintas įmonių reagavimo į vartotojų poreikius jautrumas (5.9 balai), žemiausią balą gavo rodiklis „banko paskolos gavimo lengvumas“ (1.68 balai). Visi veiksniai, kurie patenka į intervalą tarp vidurkio ir 4.87 balų laikomi vidutinio stiprumo.

Veiksnių sąlygos (gamtiniai ir žmonių resursai, kapitalas, mokslo potencialas, infrastruktūra, kiti gyvenimo kokybę apsprendžiantys veiksniai). Gali būti išskiriamos bazinės veiksnių sąlygos, kurios būdingos šaliai, pavyzdžiui, gamtiniai resursai, ir išvystomos, t.y. tokios, kurių sukūrimas reikalauja papildomų investicijų, pavyzdžiui, kvalifikuota darbo jėga arba infrastruktūra. Vertinant veiksnių sąlygas, galima pastebėti, kad jų potencialas Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriuje nėra pakankamai išnaudojamas. Ypatingai sektoriaus augimą stabdo kvalifikuotų darbuotojų stygius. Talentingų darbuotojų trūkumą iš dalies sąlygoja jų migracija į užsienį. Tačiau tai nėra lemiamas veiksnys. Didesnį neigiamą poveikį šiuo aspektu turi darbuotojų nepakankamas paruošimas. Šią situaciją dar labiau apsunkina tai, kad net ir norėdamos kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, įmonės susiduria su tuo, kad specializuotos kvalifikacijos kėlimo įstaigos negali šių poreikių patenkinti.

Teigiamą poveikį sektoriaus konkurencingumui turi palankus žemės ūkio veiklai klimatas, leidžiantis maisto produktų gamintojams naudoti vietines žaliavas. Taip pat sektoriaus konkurencingumą stiprina gerai išvystyta ryšių infrastruktūra, kuri leidžia greitai skleisti ir įgyti verslui naudingą informaciją tokiu būdu padidinant potencialių galimybių išnaudojimo galimybes, ir pakankamai išvystyta logistinė infrastruktūra, kuri suteikia įmonėms galimybes laiku rinkai teikti pagaminta produkciją.

Vietos paklausos sąlygos (rinka) (paklausos pobūdis, apimtis, atitikimas pasaulio tendencijoms). Vertinant rinkos sąlygas vertėtų pažymėti, kad vietos rinka yra nepakankamai didelė, kad suteiktų galimybes Lietuvos maisto produktų gamintojams pasiekti didesnį pajėgumą ir apyvartą. Be to, stiprus orientavimasis į vietinę rinką ir pasyvumas ieškant naujų rinkų mažina gamintojų konkurencingumą. Sektoriaus įmonių konkurencingumą didina griežti kokybės ir aplinkosaugos reikalavimai, atitinkantys Europos Sąjungos standartus ir reikalavimus. Šių reikalavimų laikymasis suteikia sektoriaus įmonėms galimybes sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu. Tačiau šios galimybės išnaudojamos nepakankamai.

Įmonių strategijų kontekstas (įmonių veiklos tikslai, konkurencinės strategijos, veiklos organizavimas, valdymas). Kaip galima pastebėti, įmonių strategijų kontekstas yra palankūs, siekiant įmonėms įgyti ir išlaikyti konkurencinius pranašumus. Įmonių konkurencingumą labiausiai stiprina taikomos strategijos, garantuojančios jų veiklos efektyvumą. Didesnį veiklos efektyvumą sektoriaus įmonėms leidžia pasiekti profesionalus valdymas, išskirtinis dėmesys vartotojų poreikiams ir investicijos į gamybos modernizavimą. Tačiau nepakankamas dėmesys darbuotojų ugdymui ir motyvavimui neleidžia pilnai panaudoti vidinį žmonių potencialą. Nepakankamas marketingo išvystymas, tuo tarpu, neleidžia pilnai pasinaudoti teikiamomis išorinėmis galimybėmis, apribojant įmonių pastangas išeiti į užsienio rinkas.

Susijusių ir palaikančių šakų. Reali konkurencija vyksta konkrečių įmonių lygmenyje, tačiau konkurencinį pranašumą greičiau įgyja tokios įmonės, kurios veikia susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių, mokslo įstaigų, verslo informacijos, paslaugų ir konsultavimo centrų klasteryje. Maisto produktų gamyba labai priklauso nuo pagalbinių šakų, teikiančių žaliavas, gamybinę įrangą, pakavimo medžiagas ir kt. Šiuo atžvilgiu vietinių tiekėjų, galinčių sektorių aprūpinti svarbiausiais ištekliais, buvimas labai stiprina sektoriaus įmonių konkurencingumą. Tačiau nepakankamas bendradarbiavimas su kitais rinkos dalyviais šį konkurencinį pranašumą labai apriboja.

65

Pav. 3.11. Lietuvos maisto produkt gamybos sektoriaus „deimantas“ų

moni strategij Į ų ųkontekstas

Klasteriai ir verslo sistemos, susijusios

ir palaikan ios čšakos

Veiksnių s lygosą

Vietos paklausos

s lygos, rinkaą

Inovacin infrastrukt raė ū (+/-) Vidutin in inieri parengimo kokybė ž ų ė (+/-) Vidutin specializuot tyrimo ir mokymo paslaug kokyb ė ų ų ė (+/-) Reikalingo profilio mokslinink Lietuvoje nepakankamas prieinamumasų (-) Ribotos in inieri darbinimo galimyb sž ų į ė

Kapitalo rinkos infrastrukt raū (-) Banko paskolos gavimo sunkumas

Logistin infrastrukt raė ū (+) Gerai išvystyta informacijos ir ryši infrastrukt raų ū (+) Uost , geležinkeli ir automobili transportoų ų ų paj gumaiė (-) Nepakankamas oro transporto tinklo išvystymas

Žmoni ištekliaių (+) Gilios tradicijos (+/-) Vidutin vadybos specialist parengimo kokybė ų ė (+/-) Sektoriaus patrauklumas talentingiems darbuotojams (-) ema darbinink parengimo kokybŽ ų ė (-) Ribotos kokybiško moni darbuotoj kvalifikacijos k limo galimyb sį ų ų ė ė

Organizacinė veikla

(+) Vadovaujančias pozicijas įmonėse dažniausiai užima profesionalūs vadovai

(+/-) Vidutinės įmonių investicijos į personalo mokymus (+/-) Vidutinis įmonių pajėgumas įsigyti pačias naujausias technologijas (-) Mažas įmonių vadovybės pasirengimas deleguoti įgaliojimus (-) Nepakankama skatinimo priemonių įvairovė (motyvavimas tik per

atlyginimą)Strategija ir veiklos efektyvumas

(+) Jautrus reagavimas vartotoj poreikius į ų(+) Moderni technologij naudojimas moni gamybos procesuoseų ų į ų(+) Pagrindini moni d mesys inovacijomisų į ų ė(+/-) Originali , savo tyrimais pagr st inovacij diegimo intensyvumasų į ų ų(-) Marketingas

Kontekstas įmonių strategijoms ir konkuravimui

(+) Aukštas darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos lygis

(+) Veikla intensyvios konkurencijos rinkose (-) Prekybos barjerų įtaka (-) Nepakankamas įmonių elgsenos etiškumas (-) Lobistinių grupių nepakankamas stiprumas ir įtakingumas

Įmonių internacionalizavimas (-) Daugelis įmonės yra neaktyvios tarptautinėse rinkose (-) Dažnu atveju veikiama rizikingose rinkose

(+) Vietini tiek j , galin i sektori apr pinti svarbiais ištekliais, buvimasų ė ų č ų ų ū (+/-) Vidutin vietini tiek j tiekiam produkt ir paslaug kokybė ų ė ų ų ų ų ė (+/-) Specializuot tyrimo ir mokymo paslaug Lietuvoje prieinamumas ų ų (-) Vietini mašin ir rangos gamintoj paj gumasų ų į ų ė (-) Mokslo staig ir pramon s šakos moni bendradarbiavimas tyrim srityjeį ų ė į ų ų (-) Ribotos moni integracijos ES šali pramon galimyb s ir nepakankamas integracijos lygisį ų į ų ę ė (-) Nepakankamai intensyvus bendradarbiavimas tarp sektoriaus moni ir organizacijį ų ų

(+) Vartotoj lojalumasų (+/-) Kokyb s standart lygisė ų (-) Pirk j orientavimasis emiausi kainė ų į ž ą ą (-) Ma a rinkaž (-) Didel šeš lin ekonomikaė ė ė

3.2. Sektoriaus stiprumų, silpnumų, galimybių, grėsmių (SSGG) analizė

Lietuvos maisto produktų gamybos stiprumų, silpnumų, galimybių ir grėsmių įvertinimui buvo naudotas integruotas metodas, apjungiantis tris skirtingas technikas:

SWOT arba Stiprumų-Silpnumų-Galimybių-Grėsmių (SSGG) analizės metodiką. VRIO analizę, leidžiančią giliau pažvelgti ir kritiškiau įvertinti esminius šakos / įmonių

konkurencinius pranašumus. Esminių sėkmės veiksnių (KSF) įvertinimo metodiką.

Visos šios technikos (metodikos) grindžiamos ekspertų nuomonės išryškinimu ir argumentavimu. Atliekant šią konkurencingumo studiją, ekspertų nuomonės buvo klausiama ir ji analizuojama trimis skirtingais etapais. Pirmajame etape buvo pateiktas bendrųjų konkurencingumo veiksnių tyrimo klausimynas, kurio pagalba suformuotas maisto produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo „deimantas“ (3.11 pav.). Jame ženklu (+) pažymėti tie konkurencingumo veiksniai, kuriuos ekspertai nurodė esant stipresniais, o (-) – silpnesniais. Antrajame etape ekspertai vertino labiau integruotus sektoriaus stiprumus bei silpnumus, o taip pat galimybes bei grėsmes nusakančius veiksnius, išreiškė savo nuomonę apie svarbiausius veiksnius, nuo kurių priklauso įmonių, konkuruojančių maisto produktų gamybos pramonėje, sėkmė (KSF). Trečiajame etape daugelio ekspertų išsakyta individuali nuomonė apie visus šiuos veiksnius buvo aptariama maisto produktų gamybos sektoriaus ekspertų riboto dydžio grupėje. Gauti rezultatai pateikiami matricose.

3.3 lentelėje pateikti ekspertų išskirti Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus stiprumai. Be abejo, įvairios įmonės pasižymi gana skirtinga stiprumų kombinacija, kai kurios iš jų lentelėje patiektais stiprumais iš viso nepasižymi. Tačiau vertinant sektoriaus ypatumus buvo stengiamasi šiuos stiprumus apibendrinti pagal tai, kaip šie stiprumai būdingi viso sektoriaus mastu. Šioje lentelėje išskirti sektoriaus stiprumai papildomai vertinami pasitelkiant VRIO metodo galimybes.

VRIO analizė leidžia giliau pažvelgti, ko iš tiesų yra vertos SSGG analizės metu išskirtos stipriosios pusės. Ar jos yra vertingos, retos, ar jas sunku imituoti ir pagaliau ar jos yra optimaliai panaudojamos? Atsakymai į šiuos klausimus leidžia daryti išvadas, ar turimas konkurencinis pranašumas yra laikinas, ar ilgalaikis, ar pilnai ir ar iš viso išnaudojamas turimas potencialas, ar organizacijos turimi ištekliai yra tinkamai “įveiklinti”. Jei stiprumas yra mažai reikšmingas ar netgi, jei jis yra pakankamai reikšmingas, tačiau rinkoje tarp konkurentų nėra retas, nepasižymi unikalumu ir saugumu nuo imitavimo, nukopijavimo, toks stiprumas neteikia bent kiek svaresnio pranašumo prieš konkurentus. Geriausiu atveju tai tik nėra silpnumas. Kaip matyti iš 3.3 lentelės, išskirtinių pranašumų Lietuvos maisto produktų gamybos pramonė realiai neturi. Vieninteliai gero Rytų rinkos mentaliteto žinojimo ir geros produktų reputacijos Rytų rinkoje veiksniai „linksta“ link retos savybės pusės. Tai reiškia, kad Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriui geras Rytų rinkų mentaliteto žinojimas suteikia pranašumo prieš konkurentus iš kitų šalių, o Lietuvos gamintojų produkcijos reputacija Rytų rinkose vis dar yra neretai aukštesnė nei konkurentų. Taip yra daugiau ne dėl objektyvių kokybės parametrų, bet todėl, jog žymiai daliai vartotojų šiose rinkose mūsų gamintojų produktai vis dar yra pažįstami, juos prisimenama iš ankstesnių laikų.. Tačiau šie stiprumai aktualūs tik konkuruojant Rytų rinkose. Tuo tarpu Lietuvos ir Vakarų rinkose maisto produktų gamybos sektorius neturi nei vieno išskirtinio pranašumo, kuriuo galėtų būti grindžiama konkurencinė strategija, todėl neišvengiamai teks derinti kelis ar daugelį skirtingų veiksmų ir priemonių. Lietuvos rinkoje pozityvu tik tai, jog vartotojai yra lojalūs vietos gamintojams Gero Rytų rinkų mentaliteto žinojimo ir geros produktų reputacijos Rytų rinkoje stiprumais sektoriaus įmonės gali pasinaudoti kuriant strategijas, orientuotas į Rytų rinkas.

Lentel 3.3. ė Lietuvos maisto produkt gamybos sektoriaus ų stiprumai

Stiprumai

Vertinimo kriterijaiMaža

i svaru

s stiprumas

1

Reikš-minga

s stiprumas

2

Retasavybė3

Unikali

savybė4

Efektyviai

išnaudojama

51. Pagrindinėse įmonėse įdiegta šiuolaikinė technologija +2. Galimybės greitai ir be didelių investicijų padidinti

gamybos apimtis+

3. Gerai žinomas Rytų rinkos mentalitetas + +4. Geras produktų kokybės ir kainos santykis +5. Pagrindinėse įmonėse įdiegtos šiuolaikinės kokybės

valdymo sistemos+

6. Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų +7. Pakankamai išvystyta infrastruktūra +

8. Gera produktų reputacija Rytų rinkose + +

9. Gilios tradicijos ir prestižas +

Kaip tam tikras, o kai kuriais atvejais ir strateginis stiprumas yra palyginti aukštas kapitalo koncentracijos laipsnis pagrindiniuose maisto pramonės produktų gamybos sektoriuose. Tai labai svarbu, siekiant įsitvirtinti eksporto rinkose. Mažos įmonės turi tik labai menkas galimybes būti sėkmingomis kitose, o ne vietinėse rinkose. Be abejo, tai nemenkina mažų ir vidutinių įmonių svarbos ne tik visos ekonomikos, bet ir šio konkretaus sektoriaus konkurencingumui. Smulkūs gamintojai gali vaidinti labai svarbų vaidmenį tuo atveju, jei jie specializuosis į specifinių produktų gamybą. Jie taip pat efektyviai prisideda prie vietinės rinkos poreikių skirtingiems produktams tenkinimo. Tačiau savo technologijomis ar efektyvumu tokios įmonės negali konkuruoti su stambiais gamintojais.

Kitas labai svarbus konkurencingumo veiksnių tyrimo aspektas – maisto produktų gamintojų konkurencinį pranašumą lemiančių svarbiausių veiksnių (KSF) identifikavimas. Tai – veiksniai, kurie yra patys svarbiausi įmonėms, siekiančioms konkuruoti maisto produktų gamybos versle. Yra daug veiksnių, kurie gali būti svaresniais ar menkesniais šakos įmonių konkurencinio pranašumo įgijimo šaltiniais. Tačiau visuomet yra tik ribotas tokių veiksnių, kurie yra patys svarbiausi konkrečioje šakoje, skaičius. Tokius veiksnius nustatyti yra labai svarbu.

Bene sudėtingiausia problema yra ta, jog šie veiksniai gali skirtis skirtingose to paties sektoriaus šakose – mėsos, pieno, grūdų bei kitų produktų gamybos. Jie taip pat gali skirtis įmonėms, konkuruojančioms vietinėje rinkoje ir tarptautiniu mastu. Įtakos gali turėti ir tai, kokią laiko perspektyvą ar strateginį tikslą imsime pagrindu. Dėl šių priežasčių pateikta metodika labiau tinka analizuoti ir vertinti vienos konkrečios įmonės konkurencingumą ir jį lemiančius veiksnius, negu visam sektoriui apibūdinti. Tačiau, su tam tikromis išlygomis, ji tinka ir tokiai analizės dimensijai.

Vertinant maisto produktų gamybos pramonės įmonių konkurencingumą lemiančius veiksnius (KSF), buvo atsižvelgta į sektoriuje šiuo metu vyraujančių įmonių pobūdį, jų technologinio ir kitokio išsivystymo lygį, o taip pat į dominuojančias jų rinkas. Todėl šie veiksniai, jei į juos būtų žvelgiama iš pačių pažangiausių įmonių perspektyvos, galėtų būti diskutuotini. Ypač – jų reikšmingumo vertinimas, ką akivaizdžiai parodė diskusijos ekspertų – skirtingų įmonių vadovų bei vedančiųjų specialistų grupėse. 3.4 lentelėje pateiktas apibendrintas vertinimas, dėl kurio sutarė dauguma ekspertų.

Grupinės ekspertų diskusijos metu išryškėjo, kad pagrindinis maisto produktų gamybos sektoriaus įmonių sėkmę lemiantis veiksnys yra gebėjimas užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį. Ilgą laiką daugelis maisto produktų gamintojų išskirtinai orientavosi tik į žemą kainą. Šiuo metu, įvertinant gyvenimo lygio standartus Lietuvoje, o taip pat išaugusios šešėlinės ekonomikos mastus, produktų tiekėjams į vietinę rinką kaina taip pat išlieka išskirtinės svarbos veiksniu. Analogiškai yra ir vertinant kainos ir kokybės santykio svarbą. Tai ypač pastebima vertinant rinkoje lietuvišką ir lenkiką mėsą. Ekspertų nuomone, vienu svarbiausių veiksnių yra ir marketingo novatoriškumas. Kartu tai įvardijama ir kaip šiuo metu esantis silpnumas.

Keliais aspektais, vertinat maisto produktų gamybos sektoriaus KSF, ryškiai išsiskyrė ekspertų nuomonė. Vienų nuomone, gebėjimas kurti išskirtinius produktus, novatoriški verslo sprendimai yra mažiau svarbūs veiksniais nei priklausymas tarptautinėms vertės kūrimo grandinėms, ryšiai su tarptautiniais prekybos tinklais, strateginio užsienio partnerio turėjimas. Kitų nuomone, svarbiau yra gebėjimas kurti novatoriškus produktus bei novatoriški verslo sprendimai. Tokį nuomonių skirtumą paaiškinti nėra labai sudėtinga, jei įsigilinama į vertinimus teikiančių įmonių specifiką, rinkas ir kitus veiklos parametrus. Šie nuomonių nesutapimai parodyti raudonomis punktyrinėmis rodyklėmis.

Lentel 3.4. Svarbiausi veiksniai, lemiantys maisto produkt gamybos sektoriaus moniė ų į ų konkurencingum (KSF)ą

Veiksnys 1menkaisvarbu

2svarbu

3labai

svarbu

4išskirtinės svarbos veiksnys

1. Gebėjimas būti žemų kainų gamintoju X2. Gebėjimas kurti išskirtinius produktus X3. Marketingo novatoriškumas X4.Novatoriškų verslo sprendimų svarba X5.Priklausymas tarptautinėms vertės kūrimo grandinėms

X

6. Ryšiai su tarptautiniais prekybos tinklais X7. Turėjimas strateginio užsienio partnerio X8. Stiprios pozicijos vietinėje rinkoje X9.Gebėjimas apsirūpinti pigiais ir kokybiškais ištekliais

X

10. Modernios technologijos X11. Gebėjimas užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį

X

12. Vietinių bazinių išteklių gausa X13. Transporto infrastruktūros kokybė X14. Efektyvi logistika X

15. Gebėjimas veikti Rytų rinkose X

Apibendrinus ekspertų nuomones išskiriami pagrindiniai veiksniais, nuo kurių priklauso maisto pramonės įmonių ir viso sektoriaus konkurencingumas:

1. Gebėjimas pateikti produktus žema kaina (ypač artimuoju laikotarpiu)2. Novatoriškumas (produktų, marketingo, technologijų, verslo modelių ir kt.)3. Stipri pozicija vietinėje rinkoje4. Geras kainos ir kokybės santykis5. Gebėjimas veikti Rytų rinkose6. Gera logistika 7. Vietinių bazinių išteklių gausa

Vertinant sektoriaus stiprumų atitikimą svarbiausiems konkurencinį pranašumą lemiantiems veiksniams tikslinga matricoje susieti du kriterijus – stiprumus ir kiekvieną KSF. Tokį ryšį parodo 3.12 paveiksle pateikti ekspertinio vertinimo rezultatai.

Šiame ir kituose paveiksluose ženklo (+) skaičiumi įvertintas minėtų veiksnių atitikimo laipsnis. Jei konkretus stiprumas nėra susijęs su konkrečiu konkurencingumo veiksniu (KSF), tuomet rašomas (-). Jei stiprumas gali būti reikšmingas tik tam tikru laipsniu ar aspektu, tuomet jis įvertinamas (+). Jei stiprumas yra tiesiogiai susijęs su konkrečiu konkurencingumo veiksniu, siekiant jį realizuoti yra ypač svarbus, tuomet jis vertinamas (+++). O jei jis tik reikšmingai svarbus, tuomet vertinimas būtų (++).

3.12 pav. pateiktas ekspertų vertinimas, kaip išryškinti sektoriaus stiprumai gali būti svarūs realizuojant svarbiausius konkurencingumo veiksnius. Iš šio paveikslo matyti, jog maisto produktų gamybos įmonių svarbiausi stiprumai konkurencinį pranašumą lemiančių veiksnių aspektu yra

pakankamai subalansuoti, kiek ryškiau savo svarbumu išsiskiria įdiegtų šiuolaikinių technologijų ir šiuolaikinių valdymo sistemų bei produktų kokybės ir kainos santykio pranašumai.

StiprumaiSvarbiausi sėkmę lemiantys veiksniai (KSF)

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Suma:++ ++ ++ +++ ++ - + 12++ + + + - - - 5+ ++ - + +++ + - 8

++ + +++ +++ ++ - - 11++ + +++ +++ ++ - + 12+ + + ++ ++ + 8+ + + + + +++ ++ 10- - - - +++ - - 3

9. + ++ ++ ++ ++ - - 9Suma: 12 11 12 15 17 6 5

Stiprumai

1. Pagrindinėse įmonėse įdiegta šiuolaikinė technologija2. Galimybės greitai ir be didelių investicijų padidinti gamybos

apimtis3. Gerai žinomas Rytų rinkos mentalitetas4. Geras produktų kokybės ir kainos santykis5. Pagrindinėse įmonėse įdiegtos šiuolaikinės kokybės valdymo

sistemos6. Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų7. Pakankamai išvystyta infrastruktūra8. Gera produktų reputacija Rytų rinkose9. Gilios tradicijos ir prestižas

Svarbiausi sėkmę lemiantys veiksniai (KSF) :

1.Gebėjimas pateikti produktus žema kaina (ypač artimuoju laikotarpiu)2.Novatoriškumas (produktų, marketingo, verslo modelių ir kt.)3. Stipri pozicija vietinėje rinkoje4. Geras kainos ir kokybės santykis 5. Gebėjimas veikti Rytų rinkose 6. Gera logistika7. Vietinių bazinių išteklių gausa

Pav. 3.12. Lietuvos maisto produkt gamybos sektoriaus stiprybi atitikimas svarbiausiems s km lemiantiems veiksniams (KSF)ų ų ė ę

Paveiksle pateikti duomenys rodo, jog maisto produktų gamybos šakoje esantys stiprumai labiausiai orientuoti į patį svarbiausią veiksnį – gebėjimą veikti Rytų rinkose. Kiti sėkmę lemiantis veiksniai (KSF), kuriuos esami sektoriaus stiprumai leidžia realizuoti, yra geras kainos ir kokybės santykis, gebėjimas pateikti produktus žema kaina ir stiprios pozicijos vietinėje rinkoje.

3.5 lentelėje pateikti svarbiausi maisto produktų gamybos sektoriaus silpnumai. Pateikti ekspertiniai vertinimai leidžia teigti, kad visoje maisto produktų gamybos pramonėje išskirtinio silpnumo, kaip ir išskirtinio stiprumo, nėra. Tačiau maisto pramonės mėsos gaminių subsektoriaus ekspertai teigia, kad jų veikloje bazinės žaliavos, ypač kokybiškos, išteklių trūkumas yra išskirtinis silpnumas, lemiantis dar vieną šio maisto pramonės subsektoriaus strateginį silpnumą – nepilną gamybinių pajėgumų išnaudojimą. Riboto dydžio ekspertų grupinės diskusijos metu išryškėjo, kad mėsos produktų gamintojams bazinės žaliavos trūkumas (tiek kiekio, tiek kokybės prasme) lemia didelius nuostolius. Didžiulės įmonių investicijos į galvijų skerdyklas ne tik, kad neneša pelno, bet yra nuostolingos – dėl bazinės žaliavos (gyvų galvijų) trūkumo jos stovi nenaudojamos. Kitų maisto pramonės subsektorių atstovų teigimu tai, kad bazinės žaliavos sektorius nepajėgus užtikrinti didelio kiekio kokybiškos žaliavos yra strateginis sektoriaus silpnumas, sąlygojantis kitą didelį silpnumą – nepilną gamybinių pajėgumų išnaudojimą. Per didelė orientaciją į politiniams veiksniams jautrias Rytų rinkas bei valstybės mokesčių politikos nepalankumas (ypač dėl didesnio, nei kitose šalyse PVM), ekspertų įvardijami taip pat kaip strateginiai maisto produktų gamybos sektoriaus silpnumai, stipriai įtakojantys sektoriaus įmonių veiklos rezultatus. Mokesčių sistemos nepalankumas iš dalies sąlygoja dar vieną silpnumą – šešėlinės ekonomikos didėjimą. Šis silpnumas ypatingai reikšmingas ir ekspertų įvardijamas strateginiu mėsos, daržovių ir vaisių gamybos veiklose. Maža vietinė rinka, per mažai marketinginių veiksmų prekių ženklų įtvirtinimui ES šalių rinkose, orientacija į mažos pridedamosios vertės produktų gamybą, žema sektoriaus įmonių specializaciją ir subalansuotos industrinės sistemos nebuvimas vertinami kaip dideli Lietuvos maisto pramonės silpnumai.

Lentel 3.5. Lietuvos maisto produkt gamybos sektoriaus ė ų silpnumai

Silpnumai

Vertinimo kriterijai

Mažai svarus silpnu

mas1

Reikš-mingas

silpnumas2

Didelis silpnumas3

Strateginis silpnumas4

Išskirtini

s silpnumas5

1. Maža vietinė rinka +2. Valstybės mokesčių politika nepalanki maisto produktų gamybos sektoriui (didesnis nei kitose šalyse PVM)

+

3. Prekių ženklai nežinomi ES šalių rinkose +4. Didelė šešėlinė ekonomika (mėsos, vaisių, daržovių gamyba) + 5. Didelė šešėlinė ekonomika (kitų maisto produktų gamyba) +6. Moksliniai tyrimai šalies mokslo įstaigose menkai susieti su sektoriaus įmonių poreikiais

+

7. Įmonių orientacija į tradicinių mažos pridedamosios vertės produktų gamybą

+

8. Menkas bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių nekuria prielaidų kurtis stipriems klasteriams

+

9. Nepilnai panaudojami gamybiniai pajėgumai (mėsos produktų +

gamyba)10. Nepilnai panaudojami gamybiniai pajėgumai (kitų produktų gamyba) +11. Didelė priklausomybė nuo politiniams veiksniams jautrių Rytų rinkų +12. Riboti bazinės žaliavos, ypač kokybiškos, ištekliai (kitų produktų gamyba)

+

13. Riboti bazinės žaliavos, ypač kokybiškos, ištekliai (mėsos produktų gamyba)

+

14. Įmonės neįdiegę šiuolaikinių verslo valdymo sistemų +15. Nesusiformavusi subalansuota industrinė (klasterinė) sistema +16. Žema sektoriaus įmonių specializacija +17. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas +

3.13 ir 3.14 paveiksluose pateikta ekspertų nuomonė apie svarbiausias maisto produktų gamybos sektoriaus galimybes ir grėsmes, jas susiejant su tikimybe, jog tai įvyks ir potencialų poveikį verslui.

Reikia pasakyti, jog atsižvelgiant į visos eilės galimybių gana svarų potencialų poveikį verslui, ekspertai yra gan pesimistiškai nusiteikę dėl realaus šių galimybių realizavimo. Tas pats pesimizmas pastebimas ir vertinat maisto produktų gamybos sektoriaus grėsmių tikimybę: ekspertų nuomone, didžioji dalis grėsmių turėtų didelę įtaką verslui ir yra didelė tikimybė, kad šios grėsmės įvyks.

Vertinant galimybes, kaip labiausiai tikėtinas ir turėsiančias didelę pozityvią įtaką maisto pramonės sektoriui, ekspertai mano, kad naujų technologijų diegimas bei modernizavimas, pasinaudojant ES teikiama parama, yra viena iš labiausiai tikėtinų ir reikšmingiausių galimybių. Taip pat tikėtina ir svarbi galimybė – eksporto išplėtimas į atsigaunančias Vakarų rinkas.

Tarp mažiau tikėtinų, tačiau turinčių didelį pozityvios įtakos potencialą, ekspertai nurodo tokias galimybes: suformuoti stiprų šio sektoriaus klasterį, surasti stiprių užsienio partnerių, efektyviau pasinaudoti tarptautinių prekybos tinklų galimybėmis. Tiesa, pastaroji galimybė vertinama gana skeptiškai, nes tam reikia užtikrinti didelius produkcijos kiekius ir konkurencingą asortimentą. Šiuo metu Lietuvos maisto pramonės sektorius tai padaryti nėra pajėgus.

Gana sudėtingas atrodo potencialių grėsmių vertinimas. Net 7 iš 12 nurodytų grėsmių pripažįstamos kaip gana tikėtinos, o jų negatyvi įtaka sektoriaus konkurencingumui būtų svari. Šios grėsmės susiję su energetinių išteklių brangimu, politinių veiksnių Rytų rinkose poveikiu, mokesčių didėjimu ir kitais įvykiais. Labai skiriasi šešėlinės ekonomikos grėsmės vertinimas. Tokią grėsmę labai rimtai vertina mėsos, vaisių ir daržovių produktų gamintojai. Tuo tarpu pieno ir grūdų produktų gamintojai čia nemato didelės grėsmės. Tai lemia pats tokių produktų gamybos verslo modelis.

Pav. 3.13. Lietuvos maisto produkt gamybos sektoriaus ų galimyb sė

5

4 7 1

6 3

8

2

1. Pasinaudoti ES parama naujoms technologijoms įdiegti

2. Įsisavinti aukštos pridedamosios vertės ir nišinių produktų gamybą

3. Atsigaunant ekonomikai padidinti eksportą į ekonomiškai pajėgias rinkas

4. Efektyviau panaudoti tarptautinius prekybos kanalus

5. Suformuoti stiprų nacionalinį maisto klasterį 6. Tarptautinėje konkurencijoje efektyviau taikyti

prekės ženklų strategiją7. Pasinaudojant stipriu užsienio partneriu įgyti

kompetenciją, reikalingą pateikti kokybiškus pakaitalus importuojamiems produktams.

8. Žymiai padidinti ekologiškų produktų dalį bendrojoje produkcijoje

DidelėMaža

Mažas

Didelis

Tikimybė, kad įvyks

Pov

eik

is v

ersl

ui

Pav. 3.14. Lietuvos maisto produkt gamybos sektoriaus ų gr sm sė ė

6 7 9

8 1

1 5

4 1

13 2

1. Sugriežtėjus bankų politikai bus sunku gauti kreditus

2. Užsitęsusi ekonomikos krizė privers nemažai įmonių bankrutuoti ar patirti rimtų finansinių problemų

3. Dėl emigracijos pradės trūkti kvalifikuotų darbuotojų

4. Rinkoje dominuojantys monopolininkai išstums mažus gamintojus

5. Prekybinių tinklų diktatas menkins galimybes gamintojams konkuruoti vietinėje rinkoje

6. Padidėjusi mokesčių našta sužlugdys nemažai įmonių

7. Brangstantys energetiniai resursai ir žaliavos sumažins įmonių konkurencingumą

8. Rusijos rinka pasidarys nepatraukli9. Užsitęs vartotojų perkamosios galios mažėjimas10. Vietinėje rinkoje sustiprės užsienio konkurentų

spaudimas11. Šešėlinės ekonomikos didėjimas (mėsos, vaisių

daržovių gamyba)12. Šešėlinės ekonomikos didėjimas (kitų maisto

produktų gamyba)

DidelėMaža

Mažas

Didelis

Tikimybė, kad įvyks

Pov

eik

is v

ersl

ui

3.15 paveikslas susieja sektoriaus stiprumus ir ekspertų įvardytas galimybes. Ekspertų nuomone, ryškiausiai išsiskiria ir gali būti prioritetiniu taikiniu viena galimybė – atsigaunant ekonomikai padidinti eksportą į ekonomiškai pajėgias rinkas. Aukštos pridėtinės vertės ir nišinių produktų gamybos įsisavinimas yra kita galimybė, į kurią, ekspertų nuomone, reiktų orientuotis kuriant ilgalaikes veiklos strategijas. Tačiau Lietuvos maisto produktų gamybos sektorius neturi nei vieno stiprumo, kuris galėtų būti strateginiu realizuojant numatomas verslo galimybes. Šiek tiek labiau iš visų stiprumų išsiskiria įdiegtų šiuolaikinių technologijų, gilių tradicijų ir prestižo stiprumai. Tačiau jie nėra ypatingai reikšmingi ir strategiškai svarbūs, todėl sektoriaus konkurencingumo didinimo strategija, jei tokia būtų rengiama, labiau akcentuotų strateginių pranašumo veiksnių kūrimą ir stiprinimą. Kokie būtų prioritetai, labiausiai lemtų pagrindinių įmonių pozicija ir galimybės pritraukti strateginius išteklius.

Atskleistos maisto pramonės gaminių gamybos sektoriaus tikėtinos galimybės bei grėsmės leidžia parengti keletą hipotetinių šio sektoriaus raidos scenarijų. Scenarijų rengimo metodai yra įvairūs, visas jų rengimo procesas yra gana sudėtingas ir reikalauja atskiro dėmesio, todėl čia bus pateikti scenarijai, parengti pagal supaprastintą metodiką.

Sudėtingiausia ekspertams buvo apsispręsti dėl tikėtinų neapibrėžtumų, kurie ir lemtų vienokią ar kitokią įvykių seką bei situaciją. Daugeliui sektorių vienu iš svarbiausių neapibrėžtumų yra šiuo metu esanti ekonominė krizė ir jos pasekmių ilgalaikiškumas. Tačiau maisto produktų rinkose šis poveikis nėra toks kritiškai svarbus, nors ir daro gana svarią neigiamą įtaką. Todėl buvo pasirinkti tokie neapibrėžtumai:veiklos Rytų, visų pirma, Rusijos rinkose perspektyvos ir įmonių strateginė orientacija į aukštesnę pridedamąją vertę kuriančias veiklas. Pagal šią logiką buvo pasiūlyti keturi tikėtini scenarijai (3.16 pav.).

Labiausiai tikėtini scenarijai yra tie, kurie numato veiklos Rusijos rinkoje sudėtingėjimą. Labai tikėtina, kad ši šalis palaipsniui griežtins reikalavimus importinei produkcijai, kad pastarąją galėtų pakeisti vietinių gamintojų produktais. Tam Rusija turi nemažai galimybių. Kitos Rytų šalys gali dalinai kompensuoti prarandamas pozicijas, tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, pasekmės greičiausiai būtų tokios pačios. Scenarijus „tradicinė maisto pramonė“ taip įvardytas todėl, kad daugeliui įmonių nepakeitus strateginės orientacijos į aukštą pridedamąją vertę kuriančius produktus ir toliau vyraus tradiciniai produktai, turintys tik ribotą eksporto potencialą. Be abejo, tai netaikoma grūdų produktų pramonei, kuri jau šiuo metu gana žymiai orientuota į eksportą ir netgi su gana skirtingais produktais.

Scenarijus „strateginis persiorientavimas“ laikytinas labiausiai norimu, tačiau kiek mažiau tikėtinu. Beveik galima neabejoti nemažos dalies įmonių pastangomis realizuoti būtent tokį scenarijų, tačiau viso sektoriaus mastu tai padaryti bus sudėtingiau. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, jog tokiam persiorientavimui reikia didelių investicijų į tyrimus ir inovacijas. Lietuvoje šiuo metu esanti mokslo, tyrimų ir inovacijų infrastruktūra nėra stipri, todėl didžiausias akcentas būtų į naujausių žinių ir gerosios praktikos absorbavimą iš labiau išsivysčiusių šalių ir pažangiausių įmonių. Tačiau vargu ar to užtektų – kopijavimas gali būti tik trumpalaikė strategija.

Kiti du scenarijai nekelia didesnių iššūkių, tačiau ir neturi didesnio augimo potencialo. Be abejo, žymų augimą, palengvėjus verslo Rytų rinkose sąlygoms, gali užtikrinti ir tradiciniai produktai bei iki šiol taikytos strategijos. Tačiau tikėtina, jog tokia perspektyva nėra ilgalaikė.

Pav. 3.15. Lietuvos maisto produkt gamybos sektoriaus galimybi ir stipri j pusi sugretinimasų ų ų ų ų

StiprumaiGalimybės

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Suma:1. + +++ ++ + ++ + ++ ++ 142. - + ++ - + - + + 63. - - - - - + - - 14. - + ++ ++ + ++ ++ - 105. + ++ ++ + - + + ++ 106. - + ++ ++ - - - + 67. - + + - + - - - 38. - - - + - - - - 19. + ++ + - ++ ++ + ++ 11

Suma: 3 11 12 7 7 7 7 8

Stiprumai 1. Pagrindinėse įmonėse įdiegta šiuolaikinė technologija2. Galimybės greitai ir be didelių investicijų padidinti gamybos

apimtis3. Gerai žinomas Rytų rinkos mentalitetas4. Geras produktų kokybės ir kainos santykis5. Pagrindinėse įmonėse įdiegtos šiuolaikinės kokybės

valdymo sistemos6. Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų7. Pakankamai išvystyta infrastruktūra8. Gera produktų reputacija Rytų rinkose9. Gilios tradicijos ir prestižas

Galimybės 1. Pasinaudoti ES parama naujoms technologijoms įdiegti2. Įsisavinti aukštos pridedamosios vertės ir nišinių produktų gamybą3. Atsigaunant ekonomikai padidinti eksportą į ekonomiškai pajėgias rinkas4. Efektyviau panaudoti tarptautinius prekybos kanalus5. Suformuoti stiprų nacionalinį maisto klasterį 6. Tarptautinėje konkurencijoje efektyviau taikyti prekės ženklų strategiją7. Pasinaudojant stipriu užsienio partneriu įgyti kompetenciją, reikalingą pateikti kokybiškus pakaitalus importuojamiems produktams.8. Žymiai padidinti ekologiškų produktų dalį bendrojoje produkcijoje

Pav. 3.16. Maisto produkt gamybos sektoriaus raidos scenarijaių

Rytų rinkos taps labai problematiškos

„Tradicin maisto pramon “ė ė

D l u sit susios ekonomin s kriz s nema ai moni nesugeb s iš esm s ė ž ę ė ė ž į ų ė ėpakeisti savo verslo pob d ioū žSmulki gamintoj rinka – prioritetiškai vietinų ų ėVietin je rinkoje sustipr s stambi gamintoj spaudimasė ė ų ųDalis moni nepaj gs konkuruoti d l padid jusios mokes i naštosį ų ė ė ė č ųD l paaštr jusios konkurencijos tarp ma gamintoj kooperacijos kult ra ė ė žų ų ūtaps dar labiau problemine

„Stabilumas“

Sektoriaus strukt ra ir dinamika nepatirs didesni poky iū ų č ųmoni specializacijos laipsnio did jimas kis l taiĮ ų ė ė

Eksportuotojai Ryt rinkas sukaups investicin kapital ir stiprins savo į ų į ąpozicijas ES rinkose

„Strateginis persiorientavimas“

Vyks kapitalo koncentracijaDid s galutini produkt , o ne pusgamini pardavimas išsivys iusi ė ų ų ų č ųšali rinkomsųEksportuojan ios mon s intensyviai investuos technologijas ir inovacijasč į ė įSmulk s gamintojai specializuosis gaminti išskirtinius produktus ir juos ūkartu pardavin ti eksporto rinkasė į

„Spartus augimas“

Reikalavimai kokybei išaugsDaug s moni , konkurencingum grind ian i prek s enklo ė į ų ą ž č ų ė žstrategijaKursis stiprus sektorinis klasteris, kurio mon s racionalizuos vert s į ė ėgrandinęSektorius taps dar patrauklesnis u sienio investuotojuiž

Strategijos orientuotos į žemas kainas Strategijos orientuotos į aukštą pridedamąją vertę

Išėjimo į rytų rinkas barjerai taps lengviau įveikiami

APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS

Maisto pramonė Lietuvos apdirbamosios pramonės struktūroje visą laiką užėmė ir šiuo metu užima gana stabilią reikšmingą vietą. Per pastarąjį dešimtmetį maisto pramonei buvo būdingas labai lėtas santykinės dalies šalies bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjimas ir dvigubai spartesnis jos dalies eksporto vertėje didėjimas. Tikėtina, jog dabartinio ekonominio nuosmukio laikotarpiu maisto pramonės santykinė reikšmė tiek apdirbamojoje gamyboje, tiek visoje pramonėje, tiek visoje Lietuvos ekonomikoje didės. Maisto pramonei taip pat buvo būdingas spartesnis ekonominis augimas nei vidutiniškai apdirbamojoje gamyboje (ar visoje pramonėje) bei visoje šalies ekonomikoje. Tačiau joje ekonomikos nuosmukis prasidėjo beveik metais ankščiau nei šalies apdirbamojoje gamyboje ir visoje pramonėje. Be to, minėtu laikotarpiu Lietuvos maisto pramonės augimas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Todėl tikėtina, jog galima laukti ir vieno didžiausių nuosmukių. Kita vertus, nors 2008 m. maisto produktų gamybos sumukimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių, po Čekijos, Vengrijos, Bulgarijos, Latvijos ir Rumunijos, tačiau jau pirmąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, maisto produktų gamybos sumažėjimas Lietuvoje buvo mažesnis nei vienuolikoje kitų ES šalių ir artimas ES(27) vidurkiui. Maisto pramonės produkcijos ir apyvartos/ pardavimų bei materialinių investicijų pokyčiai pirmojoje 2009 m. pusėje, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, vis dar rodė šalies maisto ūkio aktyvumo mažėjimą.

Per pastarąjį dešimtmetį maisto pramonei buvo būdingas spartus restruktūrizacijos procesas, kuomet daugiau nei perpus sumažėjo veikiančių ūkio subjektų ir padidėjo didesnių įmonių lyginamoji dalis. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu galima laukti dar spartesnio maisto produktų gamyboje veikiančių subjektų skaičiaus sumažėjimo ir kapitalo koncentracijos.

Penkerius metus iki ekonominio nuosmukio pradžios šalies maisto pramonės įmonių prekių pardavimų užsienio rinkose augimas buvo gerokai sparesnis nei vidaus rinkoje. Pasikeitė maisto produktų pardavimų struktūra – padidėjo parduotos produkcijos dalis, tenkanti eksportui. Tad padidėjo Lietuvos maisto produktų gamintojų sėkmės priklausomybė nuo ekonomikos pokyčių šalyse – importuotojose. Dėl to, maisto produktų paklausos ir ypač kainų pasaulinėse rinkose smukimas, prasidėjęs 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje, buvo viena pagrindinių ankstesnės ekonominio nuosmukio pradžios Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriuje, nei visoje pramonėje, priežasčių. Tikėtina, kad nuo ekonomikos recesijos pirmiausiai pradėsiančios atsigauti užsienio rinkos Lietuvos maisto pramonės gamybos ir pardavimų apimčių augimą tai pat paskatins anksčiau.

Pagal tarptautinės prekybos rezultatyvumo atliktos analizės rezultatus galima teigti, kad 2002 – 2006 m., palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, Lietuvos perdirbtų maisto produktų konkurencingumas tarptautinėje prekyboje sustiprėjo. Apskaičiuotas Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas (TPI) 2002 m. ir 2006 m. parodo Lietuvos perdirbtų maisto produktų gamybos šakos tarptautinės prekybos bendrąjį vaizdą ir leidžia įvertinti šio sektoriaus konkurencinę padėtį, ją palyginant su kitų pasaulio šalių, tarptautinėse rinkose prekiaujančių šiais produktais, situacija. Beveik visos tarptautinės prekybos rezultatyvumo indekso dimensijos rodo, kad Lietuva 2002 – 2006 m. pasiekė aukštesnes konkurencines pozicijas perdirbtų maisto produktų tarptautinėje prekyboje ir, kad padidėjo maisto pramonės reikšmė šalies ekonomikai. Tik pagal dvi tarptautinės prekybos rezultatyvumo indekso (TPI) dimensijas – adaptavimosi efektą ir eksporto struktūros atitikimą pasaulinės rinkos paklausos pokyčiams – Lietuvos maisto pramonės pozicijos perdirbtų maisto produktų tarptautinėje prekyboje sumenko, t. y. nukrito į žemesnes reitingo pozicijas. Ypač Lietuvos reitingas krito pagal antrąją indekso dimensiją, kuomet iš vidutiniokės (2002 m.) smuko į autsaiderės pozicijas (2006 m.).

Lietuvos pieno produktų eksporto vertės vidutinis metinis augimas (vidutiniškai po 29 proc. per metus – 2003 – 2007 m. laikotarpiu) daugiau nei du kartus lenkė viso pasaulinio pieno produktų eksporto augimo tempą, siekusį 13 proc. Tai byloja apie palyginti spartų Lietuvos pieno produktų gamybos ir eksporto vystymąsi nagrinėjamu ikikriziniu laikotarpiu ir šalies eksportuotojų sustiprėjusias konkurencines pozicijas pasaulinėje pieno produktų rinkoje.

Lietuvos atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) pasaulinėse rinkose indeksas, apskaičiuotas vienuolikai perdirbtų maisto produktų grupių, rodo, kad beveik visos jos, išskyrus gyvūninius, augalinius riebalus bei aliejų (KN-15) ir produktus iš daržovių bei vaisių (KN-20), gali būti vertinamos kaip turinčios santykinį pranašumą tarptautinės prekybos rinkose, nes RCA indeksas yra didesnis už vienetą. Eksportuodama likusias devynias perdirbtų produktų grupes (KN-02, 04, 11, 16-19, 21 ir 23) santykinį pranašumą Lietuvos maisto pramonė išlaikė per visą 2002 – 2007 m. laikotarpį, arba jį šiuo laikotarpiu įgijo. RCA indekso ir pasaulinės rinkos dalies augimo pagrindu atliktos perdirbtų maisto produktų tarptautinio konkurencingumo analizės rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos ekonomikai šių produktų gamyba yra svarbi apdirbamosios pramonės sritis, vis labiau besispecializuojanti tarptautinėse rinkose konkurencingų prekių gamyboje ir eksporte.

Lietuvos pieno pramonės konkurencingumo paulinėje ir ES rinkose analizė atskleidė, kad per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį ji išlaikė stiprųjį ir stabilų santykinį pranašumą/ tarptautinį konkurencingumą eksportuodama beveik visus pieno produktus tiek į visas pasaulio, tiek į ES šalis. Analizę detalizavus pagal pieno produktų rūšis, nustatyta kad visi Kombinuotosios nomenklatūros (arba tarptautinės Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos) 04 ir 21 skirsniuose klasifikuojami pieno gaminiai, išskyrus pasukas, rūgpienį, grietinę ir jogurtą (KN-0403), yra konkurencingi pasaulio ir ES rinkose. Tačiau užimamos pasaulinės rinkos dalies augimo 2003 – 2007 m. globalių paklausos pokyčių kontekste požiūriu KN-0403 grupės produktus taip pat galima vertinti kaip sėkmingai konkuruojančius tarptautinėje prekyboje.

Lietuvos pieno pramonė yra giliai specializuota sūrių ir varškės (KN 0406), išrūgų produktų (KN 0404), sviesto ir pieno riebalų (KN 0405), koncentruoto ir nekoncentruotų pieno ir grietinėlės (KN 0401-0402), grietininių ir kitų valgomųjų ledų (KN 2105) gamyboje ir orientuota į paklausą tiek tarptautinėse, tiek Lietuvos vidaus rinkose. Nors sūrių ir varškės santykinė reikšmė pieno eksporto produktų struktūroje palaipsniui mažėjo, tačiau iki šiol jie išliko pagrindine eksportuojama Lietuvos pieno pramonės preke.

Lietuvos pieno produktų eksporto prekinės ir geografinės struktūrų analizė parodė, kad pastarajam penkių metų laikotarpiui būdingas aukštas šios šakos produktų ir rinkų koncentracijos lygis: a) pieno produktų eksportas sukoncentruotas į tris produktų grupes su dominuojančiu sūrių eksportu; b) vidutiniškai apie 80 proc. (max: 82,2 proc. – 2008 m. min: 74,7 proc. – 2004 m.) pieno produktų buvo eksportuojama į šešias rinkas. Be to padidėjo eksporto koncentracija trijose didžiausiose pagal eksportuojamų produktų dalį rinkose, t. y. Rusijos, Olandijos ir Vokietijos (nuo 51,9 proc. – 2004 m. iki 62,2 proc. – 2008 m.). O pagrindinės eksportuojamos prekių grupės – sūrių ir varškės – eksportas į Rusijos rinką pastaraisiais metais sudarė apie pusę šių prekių eksporto. Visa tai rodo didelę Lietuvos pieno produktų eksporto priklausomybę nuo trijų produktų grupių (ypač sūrių ir varškės) ir didelį jautrumą trijų šalių (ypač Rusijos) rinkų, galiausiai ir jų ekonomikos būklės, jos pokyčiams.

Išanalizavus šešių pagrindinių Lietuvos partnerių – importuotojų rinkų specifiką, nustatyta, kad penkios iš jų, išskyrus Latvijos, ikikriziniu laikotarpiu šalies pieno produktų eksportuotojų buvo intensyviai vystomos, nes Lietuvos eksportas į šias šalis augo sparčiau, nei šių šalių pasaulinis importas. Sėkmingiausia prekybos plėtra vyko Italijoje, kurios pieno produktų rinkoje Lietuvos eksporto dalies augimas importo augimą minėtu laikotarpiu viršijo daugiau nei 10 kartų (Vokietijos rinkoje, atitinkamai – 3,8, Rusijos – 2,5, Olandijos – 2, o Lenkijos – 1,4 karto). Lietuva Rusijos rinkoje, į kurią išvežama daugiau nei pusę sūrių eksporto, užima trečią poziciją po Ukrainos bei Vokietijos, o pagal šios prekės importo iš šalies eksportuotojos augimą laimi ne tik prieš minėtas, bet ir prieš daugelį kitų konkurenčių.

Mėsos produktai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūroje per pastaruosius ketverius metus užėmė šeštąją poziciją, o jų dalis padvigubėjo (vidutiniškai nuo 3,5 proc. – 2002 – 2005 m. iki 7 proc. – 2006 – 2008 m.). Šiuos struktūrinius pokyčius sąlygojo sparčiai augęs šalies mėsos produktų eksportas (vidutiniškai po 72 proc. per metus), palyginti su daugiau nei penkis kartus lėtesniu pasaulinio mėsos produktų eksporto vertės augimo tempu (po 13 proc. per metus). Tai rodo, kad Lietuvos mėsos produktų eksportuotojai sustiprino konkurencines pozicijas pasaulinėje rinkoje. Šias išvadas paantrino ir Lietuvos atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) pasaulinėse bei tarptautinio konkurencingumo (LIIC-A) ES rinkose analizės rezultatai, kurie parodė, kad perdirbti

mėsos produktai (KN-02) santykinai pranašiais / konkurencingais tapo nagrinėjamo laikotarpio viduryje ir iki jo pabaigos išliko silpnai pranašūs.

RCA indekso analizė, detalizuota pagal devynias mėsos produktų grupes, atskleidė, kad tik vienos mėsos gaminių grupės – dešrų ir kitų produktų iš mėsos (KN-1601) eksporte santykinį pranašumą pasaulinėse rinkose Lietuva turėjo per visus pastaruosius penkis metus. Dvi produktų grupės, kaip antai, paukštienos mėsa ir subproduktai (KN-0207) bei šviežia ar atšaldyta galvijiena (KN-0201) santykinai pranašiomis pasaulinėse rinkose tapo 2004 – 2007 m. Likusių mėsos produktų grupių RCA indeksas nepakilo aukščiau vieneto, arba aukščiau jo labai šoktelėjo per paskutiniuosius vienerius ar dvejus metus. LIIC-A indekso analizė parodė, kad ES mėsos produktų rinkoje šalies eksportuotojų konkurencinės pozicijos menkesnės nei pasaulinėse rinkose. Per paskutiniuosius dvejus – trejus metus labai padidėjusios paukštienos mėsos ir subproduktų (KN-0207) bei šviežios, atšaldytos ir užšaldytos galvijienos (KN-0201, 0202) LIIC-A indeksų reikšmės leidžia daryti prielaidą, kad šių produktų eksportas į ES iš Lietuvos išaugo kur kas labiau nei šių produktų ES importas iš viso pasaulio.

Nors pagal RCA ir LIIC-A indeksų reikšmes daug mėsos produktų rūšių per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį buvo santykinai nepranašios pasaulinėse ir ES rinkose, tačiau jų užimamos pasaulinės rinkos dalies spartus augimas parodė, kad Lietuvos mėsos perdirbėjai konkurencines pozicijas tarptautinėje prekyboje sustiprino eksportuodami beveik visus mėsos produktus, išskyrus avieną (KN- 0204) ir dešrą bei produktus iš mėsos ar subproduktų (KN-1602). Vidutinis metinis Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalies augimas 2003 – 2007 m. atskirų mėsos produktų grupėse siekė nuo 1,4 iki 10,9 karto. Tai leidžia teigti, kad ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu beveik visų eksportuojamų lietuviškų mėsos produktų konkurencinės pozicijos tarptautinėse rinkoje labai sustiprėjo. Kita vertus, kaip rodo Lietuvos padėtis pagrindinių mėsos produktų eksportuotojų pasaulyje sąraše, šalies mėsos gamintojai yra menki žaidėjai tarptautinėse rinkose.

Lietuvos mėsos produktų eksporto prekinės ir geografinės struktūrų bei jų pokyčių analizės rezultatai parodė, kad pastarųjų metų laikotarpiu šių produktų eksportui, skirtingai nei pieno produktų, buvo būdinga gerokai silpnesnė rinkų koncentracija. Daugiau kaip pusė (vidutiniškai 55 proc. – 2005 – 2008 m.) Lietuvos mėsos produktų eksporto buvo nukreipta į šešių ES šalių – Olandijos, Latvijos, Estijos, Italijos Švedijos ir Vokietijos – rinkas. Trečiosiose šalyse, t. y. už ES sienų, svarbiausia Lietuvos mėsos produktų eksporto rinka nagrinėjamu laikotarpiu tapo Rusijos rinka. Jos dalis Lietuvos mėsos eksporto struktūroje padidėjo nuo vidutiniškai 13 proc. – 2002 – 2005 m. iki vidutiniškai 31 proc. – 2005 – 2008 m., o per visą nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos mėsos produktų eksportas į Rusiją padidėjo 13,7 karto, beveik 2 kartus daugiau, palyginti su šių produktų visos eksporto vertės augimu. Tačiau problemiška yra tai, kad eksporto struktūroje vyrauja menkos pridedamosios vertės produktai. Pavyzdžiui, apie 50 proc. eksportuojamos jautienos sudaro galvijai, o kiaulienos eksportas iš viso nežymus – parduodamos daugiausiai tik pačios kiaulės. Šiuo atveju, žinoma, didelę įtaką turi eksporto muitai Rusijoje: žaliavai taikomi daug žemesni muitai. Tuo tarpu ES nei viena šalis neeksportuoja gyvos žaliavos, nes tai labai didelis nuostolis eksporto, tūrio, svorio netekimo prasmėmis ir pan.

Išanalizavus šešių pagrindinių partnerių – importuotojų rinkų specifiką, nustatyta, kad į penkias iš jų ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos mėsos produktų eksportas augo sparčiau, nei šių šalių pasaulinis importas. Sėkmingiausia prekybos plėtra buvo Olandijoje, kurios mėsos produktų rinkoje Lietuvos eksporto dalies augimas importo augimą minėtu laikotarpių aplenkė beveik 20 kartų. Vokietijos rinkoje, atitinkamai – 7,3, Rusijos – 6,2, Italijos – 7, Vokietijos – 7,3, o Estijos – 2,5 karto. Latvijos rinkoje Lietuvos pozicijos nagrinėjamu laikotarpiu praktiškai nepakito.

Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės gaminių, vertinant pagal KN-11 grupės prekybos srautus, reikšmė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūroje yra menka – 2008 m. užėmė penkioliktą poziciją tarp reitinguotų 22 žemės ūkio ir maisto produktų grupių. Kita vertus, reikia pastebėti, kad nagrinėjamu vidutinės trukmės laikotarpiu perdirbtų grūdų produktų eksporto reikšmė gerokai padidėjo. Jų dalis nuo vidutiniškai 0,4 proc. – 2002 – 2003 m. padidėjo iki 1,6 proc. – 2004 – 2008 m. (2,5 proc. – 2008 m.), o eksporto vertė išaugo net 33 kartus, palyginti su 4 kartus išaugusia visų žemės ūkio ir maisto produktų eksporte verte. Ir tai buvo vienas didžiausių eksporto augimo rodiklių visoje perdirbtų maisto produktų grupėje. Tuo pačiu laikotarpiu pasaulinė perdirbtų grūdų

produktų eksporto vertė augo daugiau nei penkis kartus lėtesniu tempu. Akivaizdu, kad Lietuvos perdirbtų grūdų produktų eksportuotojai sustiprino konkurencines pozicijas pasaulinėje rinkoje.

Atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) paulinėje ir tarptautinio konkurencingumo (LIIC-A) ES rinkose analizė parodė, kad per pastarąjį penkmetį iš Lietuvos eksportuojami perdirbti grūdų produktai (KN-11) santykinai pranašiais tarptautinėse rinkose tapo tik šio laikotarpio viduryje ir iki jo pabaigos išlaikė santykinai silpnas konkurencines pozicijas. Laikotarpio pradžioje Lietuvos grūdų perdirbimo pramonė specializavosi tik dviejų produktų grupių eksporte tiek į ES, tiek ir į kitas tarptautines rinkas – tai javų kruopos, rupiniai ir granulės (KN-1103) bei apdirbtų javų grūdai (KN-1104). Laikotarpio pabaigoje santykį pranašumą abejose rinkų grupėse ji įgijo dar trijų produktų grupių eksporte – tai salyklas (KN-1107), krakmolas (KN-1108), inulinas ir kviečių glitimas (KN-1109).

Lietuvos perdirbtų grūdų produktų eksporto prekinės ir geografinės struktūrų bei jų pokyčių analizė parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu šioje srityje, palyginti su pieno ir mėsos produktais, būdinga gerokai silpnesnė rinkų koncentracija, o prekinė diversifikacija buvo labiausiai išreikšta. Tai mažina grūdų perdirbimo pramonės eksporto riziką ir jos jautrumą specifiniams pokyčiams tarptautinėse rinkose. Kita vertus, Lietuva perdirbtų grūdų produktų pasaulinėse rinkose sudaro menką dalį – 0,46 proc. (2007 m.) ir patenka tik į trečiąjį šalių eksportuotojų dešimtuką.

Vertinant septynių pagrindinių Lietuvos partnerių – importuotojų rinkų specifiką matyti, kad dvejose iš jų Lietuvos eksportuotojai užima didžiausią perdirbtų grūdų produktų importo rinkos dalį: Latvijoje – daugiau kaip pusę (beveik 54 proc. – 2007 m.), o Suomijoje – trečdalį (beveik 33 proc.). Likusių šalių rinkose grūdų produktų importas iš Lietuvos buvo mažai reikšmingas – sudarė nuo kelių iki kelių dešimtųjų procento viso šių produktų importo struktūroje. Sėkmingiausia Lietuvos prekybos perdirbtais grūdų produktais plėtra ikikriziniu vidutinės trukmės laikotarpiu buvo Jungtinėje Karalystėje. Jos perdirbtų grūdų produktų importo rinkoje Lietuvos santykinis rinkos dalies pokytis sudarė net 48 proc. Taip pat sparti Lietuvos prekybos plėtra buvo Suomijoje ir Vokietijoje (atitinkamai 16 ir 14 proc.). Tuo tarpu pagrindinės partnerės – Latvijos perdirbtų grūdų produktų importo rinkoje Lietuvos santykinis rinkos dalies augimas buvo labai lėtas, 2003 – 2007 m. šis pokytis sudarė tik 4 proc.

Vertinant šalies maisto produktų gamybos pramonės konkurencingumo veiksnius išryškėjo tam tikros tendencijos ir svariausių veiksnių grupės. Strateginiu požiūriu labai svarbu turėti bent keletą veiksnių, kurie galėtų būti atspirtimi konkurencingumui didinti. Nežiūrint itin sparčių viso sektoriaus augimo tempų, ką liudija statistiniai rodikliai, jokių esminio pranašumo veiksnių nustatyti nepavyko. Augimą daugiausiai lėmė itin reikšmingos investicijos į įmonių modernizavimą ir naujų statybą, gamybos efektyvumo didinimas, o taip pat sparčiai auganti paklausa tarptautinėse rinkose. Kaip tam tikrus sektoriaus stiprumus galima įvardyti šiuos:

Pagrindinėse įmonėse įdiegta šiuolaikinė technologija Galimybės greitai ir be didelių investicijų padidinti gamybos apimtis Gerai žinomas Rytų rinkos mentalitetas Geras produktų kokybės ir kainos santykis Pagrindinėse įmonėse įdiegtos šiuolaikinės kokybės valdymo sistemos Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų Pakankamai išvystyta infrastruktūra Gera produktų reputacija Rytų rinkose Gilios tradicijos ir prestižas

Siekiant objektyviau įvertinti šių stiprumų svarbą sektoriui, jie buvo vertinami dar dviem aspektais: kaip jie dera su svarbiausiais konkurencingumą lemiančiais veiksniais (KSF) ir numatomomis galimybėmis rinkoje. Šiuo požiūriu svarbiausiais laikytini skirtingi veiksniai. Galimybių požiūriu svarbiausiais yra gilios tradicijos ir prestižas, o taip pat tai, jog daugelyje įmonių yra įdiegtos modernios technologijos. Tuo tarpu KSF veiksnių požiūriu svarbiausiais stiprumais laikytini: įdiegtos šiuolaikinės kokybės valdymo sistemos, modernios technologijos, geras kainos ir kokybės santykis. Savo ruožtu, svarbiausiais sėkmės veiksniais ekspertai nurodo esant:

• Gebėjimas pateikti produktus žema kaina (ypač artimuoju laikotarpiu)• Novatoriškumas (produktų, marketingo, technologijų, verslo modelių ir kt.)

• Stipri pozicija vietinėje rinkoje• Geras kainos ir kokybės santykis• Gebėjimas veikti Rytų rinkose• Gera logistika • Vietinių bazinių išteklių gausa

Analizuojant kurie iš šių veiksnių yra perspektyviausi būti realizuotais pasinaudojant esamais stiprumais, išryškėjo, jog perspektyviausi yra gebėjimas pateikti produktus žema kaina, stipri pozicija vietinėje rinkoje, geras kainos ir kokybės santykis, gebėjimas veikti Rytų rinkose.

Analizuojant sektoriaus silpnumus bei konkurencingumą mažinančius veiksnius ekspertais buvo pasitelkti visų svarbiausių šakų įmonių vadovai ir specialistai. Jų pateikti ekspertiniai vertinimai leidžia teigti, kad visoje maisto produktų gamybos pramonėje išskirtinio silpnumo, kaip ir išskirtinio stiprumo, nėra. Tačiau maisto pramonės mėsos gaminių šakos ekspertai teigia, kad jų veikloje bazinės žaliavos, o ypač kokybiškos, išteklių trūkumas yra išskirtinis silpnumas, lemiantis dar vieną šio maisto pramonės šakos strateginį silpnumą – nepilną gamybinių pajėgumų išnaudojimą. Diskusijos metu išryškėjo, kad mėsos produktų gamintojams bazinės žaliavos trūkumas (tiek kiekio, tiek kokybės prasme) lemia didelius nuostolius. Didžiulės įmonių investicijos į galvijų skerdyklas ne tik, kad neneša pelno, bet yra nuostolingos – dėl bazinės žaliavos (gyvų galvijų) trūkumo jos stovi nenaudojamos. Kitų maisto pramonės šakų atstovų teigimu tai, kad bazinės žaliavos sektorius nepajėgus užtikrinti didelio kiekio kokybiškos žaliavos yra strateginis sektoriaus silpnumas, sąlygojantis kitą didelį silpnumą – nepilną gamybinių pajėgumų išnaudojimą. Per didelė orientaciją į politiniams veiksniams jautrias Rytų rinkas bei valstybės mokesčių politikos nepalankumas (ypač dėl didesnio, nei kitose šalyse PVM), ekspertų įvardijami taip pat kaip strateginiai maisto produktų gamybos sektoriaus silpnumai, stipriai įtakojantys sektoriaus įmonių veiklos rezultatus. Mokesčių sistemos nepalankumas iš dalies sąlygoja dar vieną silpnumą – šešėlinės ekonomikos didėjimą. Šis silpnumas ypatingai reikšmingas ir ekspertų įvardijamas kaip strateginis mėsos, daržovių ir vaisių gamybos veiklose. Maža vietinė rinka, per mažai marketinginių veiksmų prekių ženklų įtvirtinimui ES šalių rinkose, orientacija į mažos pridedamosios vertės produktų gamybą, žema sektoriaus įmonių specializaciją ir subalansuotos industrinės sistemos nebuvimas taip pat yra vertinami kaip dideli Lietuvos maisto pramonės silpnumai.

Svarbiausi siūlymai sektoriaus konkurencingumą lemiantiems veiksniams stiprinti ir jį mažinantiems veiksniams įveikti:

1. Vienas labai svarbių negatyvių veiksnių yra šešėlinės ekonomikos spartus augimas, darantis didelę neigiamą įtaką žymios dalies sektoriaus įmonių veiklai. Tas pats silpnumas yra susijęs ir su nekonkurencingais mokesčiais (PVM) ir gali būti koreguojamas išimtinai tik valstybės politikos priemonėmis. Jei mokesčiai nebus bent jau suvienodinti su esančiais kaimyninėse šalyse, tikėtis realių teigiamų poslinkių vargu ar galima. Nedaug padės ir mokesčių inspekcijos ryžtingos intervencijos.

2. Kita strateginių silpnumų grupė susijusi su vyraujančia menka pridėtine verte, sukuriama žymioje dalyje maisto produktų pramonės įmonių, ką atspindi ir bendri sektoriaus statistiniai rodikliai. Šios situacijos dramatizuoti jokiu būdu nereikia – įmonės per pastarąjį dešimtmetį pasiekė įspūdingų rezultatų. Tačiau jau tenka ieškoti būdu kaip nuo ekstensyvaus augimo pereiti prie pastangų konsolidavimo į perspektyviausias veiklas ir metodus. Situacijos pakeitimui neužteks vien valstybės ar įmonių pastangų. Be to, tai neabejotinai užtrūks. Be rimtos mokslo ir tyrimų, specialistų rengimo ir inovacijų sistemos sektoriuje korekcijos vargu ar bus pasiekti ilgalaikiai ir tvarūs rezultatai. Šiuo metu įmonės pagrįstai nepatenkintos visų lygių ir grandžių specialistų rengimu. Tačiau reikia suprasti ir specialistų rengimo institucijų padėtį bei požiūrį. Tik nedaugeliui įmonių šiuo metu reikia aukščiausios kvalifikacijos specialistų, kitoms užtenka ir menkesnės kvalifikacijos darbuotojų. Realus vaisingas dialogas šia tema gali vykti tik tarp stambių gamybos įmonių ar asocijuotų verslo struktūrų ir mokslo bei studijų institucijų. Taip pat svarbu tampriau susieti mokslinių tyrimų, atliekamų universitetuose tematiką su pramonės poreikiais. To

šiuo metu to trūksta ir ne tik šiame sektoriuje. Interesų derinimo metodai yra gerai žinomi, juos reikia taikyti.

3. Strateginė Lietuvos maisto pramonės gaminių eksporto didinimo problema yra tegul ir gilėjanti, tačiau vis dar labai nepakankama įmonių specializacija, o sektoriaus mastu ir gebėjimas rinkai pateikti platų gaminių asortimentą dideliais kiekiais. Atskirai paimtos įmonės to padaryti, daugeliu atvejų, nepajėgios, išskyrus dalinai tik pačias didžiausias. Į tarptautines rinkas įeiti ir jose įsitvirtinti galima tik su ribotu skaičiumi produktų, o ne plačiu asortimentu iš karto. Šiuo metu įmonės taiko priešingą strategiją, todėl tokių veiksmų rezultatyvumas nėra pakankamai didelis. Problemos sprendimo kelias taip pat gerai žinomas pasaulinėje praktikoje, naujų būdų išradinėti nereikia. Tai, visų pirma, kapitalo koncentracijos, įmonių stambėjimo palaikymas ir antra – mažų įmonių klasterinių ar kooperacinių iniciatyvų palaikymas. Tam šiuo metu yra visos teisinės ir finansinės paramos prielaidos, reikia įmonių ir su jomis susijusių organizacijų iniciatyvos. Bijoti stambių įmonių diktato nereikia – maisto produktų gamybos specifika yra tokia, kad smulkūs gamintojai vietinės rinkos poreikių įvairovę yra pajėgios gana sėkmingai užpildyti tuo, ko neapsimoka ar nepajėgia stambios įmonės. O eksportas artimiausius eilę metų bus, dėl suprantamų priežasčių, daugiausiai stambių įmonių prerogatyva.

4. Konkurencingumą menkina ir kokybiškos žaliavos stygius. Čia yra keli problemos sprendimo keliai, kuriuos lemia skirtingos kokybiškos žaliavos trūkumo priežastys. Strateginė maisto produktų gamybos sektoriaus šaka yra pieno produktų gamyba. Gamybiniai pajėgumai didinti gamybos apimtis yra pakankami arba lengvai papildomi, tačiau svarbu, kad vyriausybė (žemės ūkio ministerija) inicijuotų priemones pieno žaliavos kokybei gerinti. Pasitaikančios šios žaliavos kokybės problemos, susijungę su politiniais veiksniais, daro ypač didelę žalą gamybinėms įmonėms, kelia pagrįstų abejonių dėl veiklos strateginėje Rusijos rinkoje perspektyvų. Daug gali padaryti ir pačios pieno perdirbimo įmonės, labiau koordinuodamos savo veiklą, bet nepažeisdamos sąžiningos konkurencijos principų. Mėsos gamybos įmonių priekaištai dėl aiškiai nepakankamų mėsos žaliavos išteklių taip pat turi dvi puses. Pirma, labai daug kokybiškos mėsos eksportuojama žaliavos pavidalu (galvijai, kiaulės), o ne perdirbtais produktais. Reikia sukurti atsvaros Rusijos mokestinei politikai priemones, kad gyvulių augintojai būtų suinteresuoti žaliavą realizuoti vietos rinkoje. Iš to išloštų visi, tame tarpe ir valstybė. Taip pat reikia spręsti kaip palengvinti naujų kompleksų statybos leidimų gavimą, be ko žaliavos stygiaus nepavyks likviduoti. Dalis kaltės dėl žaliavos stygiaus tenka ir pačioms gamybos įmonėms. Kaip parodė interviu ir diskusijos su įmonių vadovais ir kitais specialistais, įmonės tikrai per menkai bendradarbiauja su žaliavos augintojais, juo „atiduodami“ į gyvulių supirkėjų rankas.

5. Maisto pramonė yra specifinė – ji laba glaudžiai susieja žaliavos gamintojus su perdirbėjais, todėl realiai vieni be kitų, o ypač – perdirbėjai vargiai ar gali būti konkurencingi. Iš to seka, kad konkurencingumo problema turi būti sprendžiama sistemiškai. Pats efektyviausias būdas, tegul ir reikalaujantis laiko, yra nacionalinės maisto industrinės sistemos formavimasis. Tai – žymia dalimi savaiminis procesas, jos sukurti administracinėmis priemonėmis negalima, tačiau ekonominėmis ir kitokio pobūdžio priemonėmis procesus paspartinti galima. Tokia sistema turi apimti visą maisto produktų kūrimo ir realizavimo grandinę, įtraukti sektoriaus specifinę infrastruktūrą.

6. Ši konkurencingumo studija yra bandymas sistemiškai pažvelgti į sektoriaus konkurencingumą, jį lemiančius veiksnius, išryškinti tendencijas. Tačiau svarbu šį darbą giliau plėtoti, kad būtų galima parengti rekomendacijas specifiškai produktų grupėms, rinkoms, įmonių grupėms ir panašiai. Tolesnių tyrimų objektu galėtų būti konkrečios vertės kūrimo grandinės – pieno, mėsos, grūdų produktų, o pagal reikalą ir kitų maisto produktų gamybos sektoriau šakų ar produktų. Taip pat būtų svarbu atlikti palyginamąją pasirinktų šalių maisto pramonės struktūros, jos infrastruktūros, privalumų analizę. Konkurencingumo vertinimas turi prasmę tik palyginant su kitais konkurentais, o vieni skaičiai patys savaime

nieko nereiškia. Tokia lyginamoji analizė leistų objektyvizuoti konkurencingumo veiksnius, atskleistų daugelį tarptautinės konkurencijos maisto produktais aspektų.

PRIEDAI

1 priedas. KN 01-24 prekių kodai ir pavadinimaiKN ir HN

KodasProduktų pavadinimas26

01 Gyvi gyvūnai

02 Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai

03 Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai

04Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje

05 Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje

06Augantys medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai

07 Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai

08 Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų vaisių arba melionų žievelės ir luobos

09 Kava, arbata, matė ir prieskoniai

10 Javai

11 Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas

12Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai

13 Šelakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai

14 Augalinės pynimo medžiagos; augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje

15Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti maistiniai riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas

16 Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių

17 Cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus

18 Kakava ir gaminiai iš kakavos

19 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai

20 Produktai iš daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių

21 Įvairūs maisto produktai

22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas

23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams

24 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai

26 Lietuviški prekių grupių pavadinimai pagal: 2008 m. spalio 17 d., ES Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą. Reglamentas, kuriuo patvirtinta 2007 m. kombinuotoji nomenklatūra, http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/KN_2007_intr_1.pdf

2 priedas. Perdirbtų maisto produktų RCA indeksai Lietuvos pasaulinėje prekyboje

Prekių KN kodai ir pavadinimai 2002 2003 2004 2005 2006 2007

2002-2007

min maxvidurki

s

kvadratinis

nuokrypis

variacija

15 Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai 0,6 0,5 0,6 0,6 0,7 0,7 0,5 0,7 0,6 0,1 12,720 Produktai iš daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių 0,7 1,0 0,6 0,9 0,9 1,0 0,6 1,0 0,8 0,2 18,219 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo, pieno; miltiniai konditerijos gaminiai 0,4 0,5 0,7 1,1 1,4 1,5 0,4 1,5 0,9 0,5 50,302 Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai 0,5 0,4 0,6 1,1 1,4 1,7 0,4 1,7 1,0 0,5 54,718 Kakava ir gaminiai iš kakavos 1,5 1,8 1,6 1,6 2,2 1,8 1,5 2,2 1,7 0,3 16,217 Cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus 0,8 1,1 2,0 2,1 1,7 1,9 0,8 2,1 1,6 0,5 32,6

21 Įvairūs maisto produktai 1,3 1,0 1,2 1,5 1,8 2,1 1,0 2,1 1,5 0,4 26,816 Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų, kitų vandens bestuburių 2,6 2,7 3,0 3,5 3,6 3,5 2,6 3,6 3,2 0,4 13,311 Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; 0,3 0,7 1,5 1,7 1,8 3,6 0,3 3,6 1,6 1,1 71,123 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams 5,1 5,4 4,6 4,0 4,6 4,5 4,0 5,4 4,7 0,5 10,004 Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; medus; ir kt. 5,8 5,2 6,6 6,1 6,7 7,2 5,2 7,2 6,3 0,7 11,3

3 priedas. Pieno produktų RCA indeksai Lietuvos pasaulinėje prekyboje

Prekių KN kodai ir pavadinimai 2002 2003 2004 2005 2006 2007

2002-2007

min maxvidurki

s

kvadratinis

nuokrypis

variacija

0401 Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti 0,7 3,0 8,6 9,1 9,3 14,0 0,7 14,0 7,5 4,8 64,40402 Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti 3,3 3,8 3,8 3,1 3,1 4,9 3,1 4,9 3,7 0,7 18,30403 Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras 1,0 1,0 1,6 0,9 1,0 n.d 0,9 1,6 1,1 0,3 25,40404 Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno 4,4 6,1 8,5 7,7 6,5 6,5 4,4 8,5 6,6 1,4 21,10405 Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai 4,8 3,7 4,3 4,8 6,6 4,2 3,7 6,6 4,7 1,0 20,9

0406 Sūriai ir varškė 10,8 8,4 9,6 8,5 9,6 9,3 8,4 10,8 9,4 0,9 9,22105 Grietininiai ir kiti valgomieji ledai 5,6 4,8 3,4 3,4 3,7 3,8 3,4 5,6 4,1 0,9 21,60401-0406, 2105 Pienas ir pieno produktai 5,8 5,2 6,5 6,0 6,6 7,6 5,2 7,6 6,3 0,8 12,6

4 priedas. Lietuvos LIIC-A (tarptautinio konkurencingumo) ES indeksas

Prekių KN kodai ir pavadinimai 2002 2003 2004 2005 2006 2007

2002-2007

min maxvidurki

s

kvadratinis

nuokrypis

variacija

0401 Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti 0,5 2,1 5,8 6,6 6,7 9,9 0,5 9,9 5,3 3,4 65,40402 Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti 2,9 3,3 6,9 6,1 6,6 9,0 2,9 9,0 5,8 2,3 40,20403 Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras 0,6 0,6 0,9 0,5 0,6 - 0,5 0,9 0,6 0,2 25,20404 Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno 0,2 1,3 5,0 3,6 4,0 4,1 0,2 5,0 3,0 1,9 61,70405 Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai 1,6 2,7 3,5 2,9 3,0 2,2 1,6 3,5 2,7 0,6 24,2

0406 Sūriai ir varškė 2,4 2,6 5,0 4,5 3,9 3,9 2,4 5,0 3,7 1,0 27,72105 Grietininiai ir kiti valgomieji ledai 3,3 3,1 2,4 2,6 2,8 2,7 2,4 3,3 2,8 0,3 12,30401-0406, 2105 Pienas ir pieno produktai 1,9 2,4 4,6 4,3 4,2 5,0 1,9 5,0 3,7 1,3 34,2

5 priedas. Lietuvos maisto produktų eksporto rodikliai 2007 m.

Kodas Produktų pavadinimas

Prekybos rodikliai

Eksporto vertė, tūkst. JAV

dolerių

Prekybos balansas,

tūkst. JAV do-

lerių

Vidutinis metiniseksporto

vertės augimas,

2003-2007 m.,

%

Eksporto vertės

augimas, 2006-

2007 m., %

Vidutinismetinis

pasaulio importo vertės

augimas, 2003-

2007 m., %

Dalis pasaulio eksporto struktū-roje, %

Rangas pasaulio eksporte

'04

Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje 551360 437640 29 47 13 0.90 20

'08Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų vaisių arba melionų žievelės ir luobos 292128 -41580 76 64 12 0.48 35

'23Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams 227682 115043 15 31 11 0.57 27

'10 Javai 216438 162458 22 88 14 0.3 31

'07Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai 173786 36396 50 62 12 0.39 31

'02 Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai 166318 -24244 72 49 12 0.21 32

'16

Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių 142811 75840 31 16 12 0.43 36

'03Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai 132225 -64896 22 30 9 0.2 61

'12

Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai 102294 53938 21 206 10 0.24 35

'21 Įvairūs maisto produktai 100152 -63372 45 44 13 0.26 49

'01 Gyvi gyvūnai 80422 53511 64 51 14 0.51 28

'17 Cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus 71454 -3157 34 23 15 0.25 60

'19Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai 68579 -17441 63 26 13 0.18 50

'18 Kakava ir gaminiai iš kakavos 61121 -9775 21 0 9 0.22 41

'20Produktai iš daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių 56335 -39826 27 55 13 0.13 58

'11Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas 55286 29345 72 190 13 0.46 34

'15

Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti maistiniai riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas 49351 -67493 35 38 15 0.08 70

'09 Kava, arbata, matė ir prieskoniai 22137 -55856 30 29 17 0.08 68

'06

Augantys medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai 10463 -15468 81 32 9 0.06 48

'05Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje 4093 -36954 14 6 7 0.07 61

'13Šelakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai 1222 -5361 71 -29 7 0.03 73

'14Augalinės pynimo medžiagos; augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje 489 -258 61 -7 9 0.07 65

01-99 Iš viso 17162400 -7282672 24 21 16 0.12 67

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

6 priedas. Lietuvos pieno produktų užsienio prekybos balansas (tūkst. €)

KodasProduktų

pavadinimas2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2007/

2002, %2008/2007, %

'0406 Sūriai ir varškė 107739,3 94941,3 123808,6 131024,9 157740,3 175675,4 207609,8 163,1 118,2

'0402

Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti 14632,6 25395,8 31438,5 27514,3 29487,6 61737,3 47380,7 421,9 76,7

'0404Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno 4342,9 3090,8 9159,4 12213,1 14726,7 23472,7 14710,4 540,5 62,7

'0405Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai 11065,6 9405,7 14238,0 17918,1 23343,8 17478,1 13060,2 157,9 74,7

'0401

Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti 1374,4 8234,4 29641,7 27902,1 8042,4 35132,0 -10862,2 2556,3 -30,9

'0403

Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras -2311,0 -1919,5 -1917,4 -5978,9 -7391,2 -9802,7 -12706,8 424,2 129,6

'2105Grietininiai ir kiti valgomieji ledai 5628,5 5674,5 2290,5 2392,8 1512,5 2443,2 3025,1 43,4 123,8

0401-0406; 2105 Iš viso 142472,2 144823,0 208659,3 212986,5 227462,0 306136,0 262217,3 214,9 85,7

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

7 priedas. Svarbiausios Lietuvos pieno produktų, kiaušinių ir medaus (KN 04) eksporto rinkos 2007 m.

Rei-tingas

Šalis

Prekybos rodikliai

Eksporto vertė, tūkst. JAV dolerių

Prekybos balansas,

tūkst. JAV dolerių

Dalis Lietuvos

eksporte, %

Vidutinis eksporto

vertės augimas,

2003-2007 m., %

Eksporto vertės

augimas, 2006-2007

m., %

Šalies partnerės reitingas

pasauliniame importe, %

Šalies partnerės importo vertės

pokytis 2003-2007,

%,

0 'Pasaulis 551360 437640 100 29 47 13

1 'Rusijos Federacija 154929 154822 28,10 43 20 12 17

2 'Vokietija 101582 95192 18,42 42 80 1 11

3 'Italija 70571 70288 12,80 85 19 2 8

4 'Lenkija 48477 24665 8,79 77 154 34 55

5 'Olandija 46448 45153 8,42 18 205 5 9

6 'Latvija 29978 -38794 5,44 17 44 74 39

7 'Ispanija 13983 13837 2,54 234 27 7 13

8 'Jungtine Karalystė 10298 10032 1,87 197 -40 4 10

9 'Estija 9613 3648 1,74 0 23 97 -7

10 'Čekija 7392 6953 1,34 79 11 28 37

11 'Saudo Arabija 6172 6172 1,12 225 12 10 14

12 'Danija 5951 5557 1,08 0 155 21 12

13 'Libija 5355 5355 0,97 179 1703 45 20

14 'Portugalija 5104 5104 0,93 49 128 25 15

15 'Rumunija 4166 4166 0,76 8579 52 50

16 'Bulgarija 3828 3828 0,69 20 331 75 27

17 'Prancūzija 3570 2583 0,65 32 -30 6 9

18 'Kroatija 3414 3414 0,62 25 1193 66 9

19 'Kazachstanas 2719 2719 0,49 69 66 43 44

20 'Airija 2264 2229 0,41 114 36 26 14

21 'Vengrija 1524 1515 0,28 14 53 36 41

22 'Baltarusija 1491 1491 0,27 34 27 102 9

23 'Uzbekistanas 1471 1471 0,27 16 -10 147 -7

24'Jungtinės Amerikos Valstijos 1155 1155 0,21 -64 27 8 6

25 'Marokas 1142 1142 0,21 51 20

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

8 priedas. Lietuvos mėsos produktų užsienio prekybos balansas (tūkst. €)

KodasProduktų

pavadinimas2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2007/

2002, %2008/2007, %

'0201Galvijiena, šviežia, atšaldyta 4241,5 5402,5 13906,0 37868,5 46230,6 59676,4 61608,6 1407,0 103,2

'0202 Galvijiena, sušaldyta -846,8 1176,6 1201,9 1212,5 2390,1 3571,1 2239,5 -421,7 62,7

'0205Arkliena, asilų, mulų, arklėnų mėsa** 0,0 0,0 -7,2 313,2 1018,1 1745,8 1640,0 93,9

'0208Kita mėsa ir mėsos subproduktai 576,2 669,6 463,9 493,8 271,5 212,3 -34,0 36,8 -16,0

'0204

Aviena arba ožkiena, šviežia, atšaldyta, sušaldyta 0,0 14,1 -6,4 5,6 -69,3 -108,7 -152,2 140,1

'0209Kiauliniai riebalai ir paukščių taukai -952,5 -2106,7 -3201,3 -1752,9 -870,9 -150,3 -1103,8 15,8 734,5

'0210

Mėsa ir subproduktai, sūdyti, džiovinti arba rūkyti; -89,9 -50,4 -274,2 -472,9 -533,3 -794,5 -2597,0 884,1 326,9

'0206Raudonos mėsos subproduktai -2275,1 -2090,8 -5979,8 -6418,1 -4803,3 -3852,7 -4215,9 169,3 109,4

'0207Paukščių mėsa ir subproduktai -7161,4 -9543,5 -11226,4 -9136,1 -3359,3 -7706,0 -7493,2 107,6 97,2

'0203 Kiauliena, šviežia, atšaldyta,sušaldyta -992,7 -9580,6 -27380,2 -34338,7 -43520,1 -70280,1 -122581,0 7079,7 174,4

'1602

Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, subproduktų arba kraujo -2236,0 -2094,4 -1644,9 195,1 1332,6 777,7 2071,6 -34,8 266,4

'1601

Dešros ir produktai iš mėsos, subproduktų, kraujo -2588,0 -1729,6 -1967,3 -5950,0 -9787,3 -12688,7 -16543,5 490,3 130,4

Iš viso -12324,7 -19933,3 -36115,9 -17979,9 -11700,6 -29597,8 -87160,9 240,2 294,5

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

9 priedas. Svarbiausios Lietuvos mėsos produktų (KN 02) eksporto rinkos 2007 m.

Rei-tingas

Šalis

Prekybos rodikliai

Eksporto vertė, tūkst. JAV dolerių

Prekybos balansas,

tūkst. JAV dolerių

Dalis Lietuvos

eksporte, %

Vidutinis eksporto

vertės augimas,

2003-2007 m., %

Eksporto vertės

augimas, 2006-2007

m., %

Šalies partnerės reitingas

pasauliniame importe, %

Šalies partnerės importo vertės

pokytis 2003-2007,

%,

0 'Pasaulis 166318 -24244 100,00 72 49 12

1 'Rusijos Federacija 51155 50806 30,76 167 46 5 27

2 'Olandija 25683 11814 15,44 318 62 8 16

3 'Latvija 22022 10305 13,24 22 31 61 21

4 'Italija 16558 15602 9,96 77 93 4 11

5 'Vokietija 12948 -5547 7,79 87 79 3 12

6 'Estija 12345 -1003 7,42 58 75 70 23

7 'Švedija 5729 5447 3,44 n.d. 34 20 17

8 'Belgija 4395 2755 2,64 n.d. 234 13 9

9 'Prancūzija 4201 2164 2,53 n.d. 239 6 12

10 'Danija 3165 -12098 1,90 n.d. -25 18 16

11 'Jungtinė Karalystė 1440 -1544 0,87 n.d. 52 2 8

12 'Austrija 1412 125 0,85 n.d. 25 21 20

13 'Malta 1195 1195 0,72 n.d. 28 81 18

14 'Lenkija 948 -99452 0,57 74 384 24 55

15 'Ispanija 866 -1634 0,52 n.d. -72 12 17

16 'Vengrija 356 -1588 0,21 n.d. 585 39 33

17 'Kipras 349 349 0,21 n.d. 88 40

18 'Čekija 327 327 0,20 n.d. 15 26 46

19 'Slovėnija 244 244 0,15 n.d. 39 47 31

20 'Ukraina 238 238 0,14 19 49 26

21 'Airija 196 -70 0,12 69 27 28 16

22 'Bulgarija 158 158 0,09 42 41 39

23 'Gana 128 128 0,08 n.d. 64 31

24 'Graikija 68 68 0,04 n.d. 16 12

25 'Izraelis 49 49 0,03 n.d. 145 43 17

10 priedas. Lietuvos perdirbtų grūdų produktų (KN 11) užsienio prekybos balansas (tūkst. €)

Code Product label 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2007/2002, %

2008/2007, %

'1108 Krakmolas; inulinas -2667,0 -3465,0 -2775,0 -4929,0 -6755,0 8667,0 25969,0 -325,0 299,6

'1107Salyklas, skrudintas arba neskrudintas: -12207,0 -12306,0 -9177,0 -352,0 4836,0 14050,0 23614,0 115,1 168,1

'1109

Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas -322,0 -347,0 -357,0 -367,0 -344,0 7608,0 13245,0 2362,7 174,1

'1104

Javų grūdai, apdirbti kitais būdais, išskyrus ryžius -764,0 -306,0 -227,0 1421,0 1102,0 3114,0 4004,0 07,6 128,6

'1103Javų kruopos, rupiniai ir granulės -58,0 249,0 765,0 606,0 487,0 475,0 1063,0 819,0 223,8

'1101Kvietiniai arba meslininiai miltai: 308,0 1267,0 4861,0 3847,0 2899,0 2395,0 561,0 777,6 23,4

'1106

Džiovintų ankštinių daržovių miltai, rupiniai ir milteliai 250,0 -2,0 -13,0 -7,0 -2,0 -91,0 -107,0 -36,4 117,6

'1105

Bulvių miltai, rupiniai, milteliai, dribsniai ir granulės** -212,0 -358,0 -516,0 -839,0 -822,0 -1453,0 -1205,0 685,4 82,9

'1102

Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną, miltai: -27,0 -15,0 -115,0 -868,0 -978,0 -5418,0 -7028,0 20066,7 129,7

11

Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas -15699,0 -15283,0 -7554,0 -1488,0 423,0 29347,0 60116,0 186,9 204,8

Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC – International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. http://www.trademap.org/

11 priedas. Svarbiausios Lietuvos perdirbtų grūdų produktų (KN 11) eksporto rinkos 2007 m.

Rei-tingas

Šalis

Prekybos rodikliai

Eksporto vertė, tūkst. JAV dolerių

Prekybos balansas,

tūkst. JAV dolerių

Dalis Lietuvos

eksporte, %

Vidutinis eksporto

vertės augimas,

2003-2007 m., %

Eksporto vertės

augimas, 2006-2007

m., %

Šalies partnerės reitingas

pasauliniame importe, %

Šalies partnerės importo vertės

pokytis 2003-2007,

%, 0 'Pasaulis 55286 29345 100,00 72,0 190,0 131 'Latvija 14526 5809 26,27 83,0 92,0 76 212 'Suomija 11639 9688 21,05 386,0 7764,0 65 243 'Lenkija 8784 6692 15,89 154,0 891,0 15 254 'Jungtinė Karalystė 4096 4096 7,41 721,0 125,0 8 15

5'Jungtinės Amerikos Valstijos 3876 3876 7,01 92,0 96800,0 1 12

6 'Estija 3134 1662 5,67 50,0 -35,0 87 157 'Vokietija 3031 1237 5,48 212,0 316,0 4 158 'Rusijos Federacija 1861 1477 3,37 -2,0 -18,0 28 -139 'Danija 723 -3945 1,31 n.d 11950,0 26 1210 'Olandija 678 181 1,23 n.d n.d 9 211 'Švedija 510 374 0,92 n.d n.d 44 1112 'Prancūzija 468 -1769 0,85 n.d 4155,0 7 1113 'Kazachstanas 334 334 0,60 n.d 16600,0 71 2514 'Baltarusija 310 282 0,56 8,0 244,0 51 015 'Bulgarija 288 288 0,52 n.d n.d 85 2916 'Moldova 285 285 0,52 -58,0 n.d 62 1417 'Airija 202 202 0,37 83,0 138,0 37 1018 'Izraelis 117 117 0,21 38,0 121,0 47 519 'Norvegija 108 108 0,20 n.d n.d 35 2320 'Kinija 101 101 0,18 n.d n.d 20 1621 'Gruzija 63 63 0,11 n.d 58,0 49 2722 'Čekija 55 -650 0,10 n.d -47,0 53 3423 'Uzbekistanas 32 32 0,06 n.d n.d 24 5724 'Austrija 17 -311 0,03 n.d n.d 36 1125 'Graikija 16 16 0,03 n.d n.d 43 15

Priedas 12. Anketos pavyzdys

Gerbiamas eksperte,

Prašome Jus skirti šiek tiek brangaus Jūsų laiko ir išreikšti savo nuomonę apie sektorių, su kurio veiklos sąlygomis Lietuvoje esate gerai susipažinęs(usi).

Nurodykite pramonės sektorių, apie kurį išreiškiate savo nuomonę:

10 Maisto produktų gamyba 11 Gėrimų gamyba 13 Tekstilės gaminių gamyba 14 Drabužių siuvimas (gamyba) 15 Odos ir odos dirbinių gamyba 16 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba 17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 18 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 19 Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba 20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 24 Pagrindinių metalų gamyba 25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 27 Elektros įrangos gamyba 28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 31 Baldų gamyba 32 Kita gamyba 33 Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

Džiugu, kad prisijungiate prie tų, kurie neabejingi Lietuvos pramonės ateičiai

Klausimo pavyzdys

29. Sektoriuje lobistinės grupės

praktiškai neegzistuoja 1 2 3 4 5 6 7 yra stiprios ir takingosį

Išreikšdami savo nuomonę, pažymėkite atitinkamą skaitmenį kiekviename teiginyje pateiktoje skalėje:

1 pažymimas, kai Jūs visiškai sutinkate su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu7 pažymimas, kai Jūs visiškai sutinkate su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu

2 pažymimas, kai Jūs iš esmės sutinkate su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu3 pažymimas, kai Jūs iš dalies sutinkate su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu4 pažymimas, kai Jūsų nuomonė yra tarpinė tarp dviejų pateiktų apibūdinimų5 pažymimas, kai Jūs iš dalies sutinkate su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu6 pažymimas, kai Jūs iš esmės sutinkate su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu

Pastaba: Jeigu kuriuo nors teiginiu apibūdinta sritis Jums yra nežinoma arba nė vienas teiginyje pateiktas jos apibūdinimo variantas netinka Jūsų nuomonei išreikšti, pažymėkite "nėra atsakymo".

Įmonių lygmuo

1. Sektoriaus įmonės dažniausiai

vykdo įvairiarūšę veiklą 1 2 3 4 5 6 7 yra siaurai specializuotos

2. Tarptautinėse rinkose sektoriaus įmonės daugiausiai yra konkurencingos dėl

žemų kaštų arba vietinių išteklių 1 2 3 4 5 6 7 unikalių produktų ir procesų

3. Užsienio investuotojai sektoriuje įmones valdo

labai retai 1 2 3 4 5 6 7 labai dažnai

4. Priklausomybė užsienio investuotojams įmonių konkurencingumą

labai mažina 1 2 3 4 5 6 7 labai didina

5. Savo veiklai reikalingais ištekliais sektoriaus įmonės apsirūpina

išimtinai iš užsienio 1 2 3 4 5 6 7 išimtinai Lietuvoje

6. Vadovų pozicijas sektoriaus įmonėse dažniausiai užima

giminaičiai ar draugai, nepriklausomai nuo jų

kompetencijos

1 2 3 4 5 6 7 profesionalūs vadovai, įvertinus jų aukštą kompetenciją

7. Sektoriaus įmonėse

viską sprendžia įmonės aukščiausi vadovai

1 2 3 4 5 6 7 padalinių vadovai sprendimus priima savarankiškai

8. Sektoriaus įmonių vadovų atlyginimas

yra fiksuotas, nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų

1 2 3 4 5 6 7 tiesiogiai priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų

9. Apmokėjimas už darbą sektoriaus įmonėse nuo darbuotojo veiklos produktyvumo

visai nepriklauso 1 2 3 4 5 6 7 priklauso tiesiogiai

10. Skatinimo priemonių įvairovė sektoriaus įmonėse yra

labai skurdi - motyvuojama tik per atlyginimą

1 2 3 4 5 6 7 labai turtinga – taikomos itin individualizuotos darbuotojų skatinimo priemonės

11. Darbuotojų ir darbdavių santykiai sektoriaus įmonėse dažniausiai yra

konfliktiniai 1 2 3 4 5 6 7 pagrįsti bendradarbiavimu ir tarpusavio pagarba

12. Sektoriaus įmonės

visai neinvestuoja į darbuotojų mokymą

1 2 3 4 5 6 7 į mokymą daug investuoja, siekdamos turėti geriausius darbuotojus

13. Sektoriaus įmonės

intensyviai netenka talentingų darbuotojų

1 2 3 4 5 6 7 pritraukia geriausius protus ne tik iš Lietuvos

14. Į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sektoriaus įmonės

visiškai neinvestuoja 1 2 3 4 5 6 7 investuoja ne mažiau negu pažangiausios užsienio kompanijos

15. Pačias naujausias technologijas sektoriaus įmonės

nepajėgios įsigyti 1 2 3 4 5 6 7 plačiai naudoja

16. Užsienio technologijų licencijavimas sektoriaus įmonėse yra

retenybė 1 2 3 4 5 6 7 įprastinis būdas įsigyti naująsias technologijas

17. Sektoriaus įmonės

inovacijomis išvis nesirūpina 1 2 3 4 5 6 7 yra labai novatoriškos

18. Sektoriaus įmonėse

savo sukurtų inovacijų praktiškai nėra

1 2 3 4 5 6 7 intensyviai diegiamos originalios, savo tyrimais pagrįstos inovacijos

19. E-komercijos naudojimas sektoriaus įmonėse yra

labai retas reiškinys 1 2 3 4 5 6 7 tapęs kasdiene praktika

20. Sektoriaus įmonės

daugiausiai gamina vietinei rinkai 1 2 3 4 5 6 7 gamina išimtinai tarptautinei rinkai

21. Tarptautinių prekių ženklų savininkų užsakymų sektoriaus įmonės

išvis negauna 1 2 3 4 5 6 7 vykdo tik tokius užsakymus

22. Tarptautiniais logistikos, distribucijos kanalais sektoriaus įmonės

visai nesinaudoja 1 2 3 4 5 6 7 labai plačiai naudojasi - per juos realizuoja didžiąją dalį savo produkcijos

23. Marketingo veikla sektoriaus įmonėse yra

labai ribota ir primityvi 1 2 3 4 5 6 7 aukšto lygio, atitinka aukščiausius tarptautinius standartus

24. Sektoriaus įmonės

mažai kreipia dėmesio į vartotojus 1 2 3 4 5 6 7 labai jautriai reaguoja į vartotojų poreikius

25. Sektoriaus įmonės gamybos procesuose naudoja

darbui imlius metodus bei pasenusias technologijas

1 2 3 4 5 6 7 moderniausias technologijas

26. Kreditai sektoriaus įmonėms yra

kritiškai svarbūs 1 2 3 4 5 6 7 neaktualūs

Jau ketvirtadalį atsakėte, sėkmės pildant toliau!

Sektoriaus lygmuo

27. Bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų

visai nepasireiškia 1 2 3 4 5 6 7 yra intensyvus, susiformavusi aukšta bendradarbiavimo kultūra

28. Verslo etika sektoriuje yra

itin prasta 1 2 3 4 5 6 7 atitinka aukščiausius tarptautinius standartus

29. Sektoriuje lobistinės grupės

praktiškai neegzistuoja 1 2 3 4 5 6 7 yra stiprios ir įtakingos

30. Konkurencija tarp sektoriaus įmonių Baltijos jūros regiono rinkoje yra

labai silpna 1 2 3 4 5 6 7 labai intensyvi

31. Vietinių tiekėjų, galinčių sektorių aprūpinti svarbiais ištekliais

praktiškai nėra 1 2 3 4 5 6 7 yra labai daug, jie pilnai aprūpina sektoriaus įmones visais reikiamais ištekliais

32. Vietinių tiekėjų sektoriui tiekiamų produktų ir paslaugų kokybė yra

labai žema 1 2 3 4 5 6 7 labai aukšta, jie yra konkurencingi tarptautiniu mastu

33. Vietinės įmonės, tiekiančios nestandartinę įrangą, garantinės, techninės priežiūros ir remonto paslaugas

yra visiškai nepajėgios tenkinti sektoriaus įmonių poreikius

1 2 3 4 5 6 7 pilnai tenkina dabartinius ir pajėgios tenkinti didesnius sektoriaus įmonių poreikius

34. Vietinių įmonių, vykdančių sektoriaus įmonių produkcijos tarptautinį paskirstymą ir marketingą

išvis nėra 1 2 3 4 5 6 7 yra pakankamai, per jas realizuojama praktiškai visa sektoriaus įmonių produkcija

35. Sektoriaus produktų rinkoje

vyrauja smulkūs pirkėjai 1 2 3 4 5 6 7 vyrauja stambūs „žaidėjai“

36. Sprendimus pirkti sektoriaus produktus pirkėjai priima

išimtinai orientuodamiesi į žemiausią kainą

1 2 3 4 5 6 7 išimtinai orientuodamiesi į išskirtines produktų savybes

37. Novatoriški produktai sektoriaus rinkai

nėra svarbūs 1 2 3 4 5 6 7 yra lemiamas sėkmės veiksnys

38. Tarifiniai ir netarifiniai barjerai importuojamų sektoriaus prekių galimybes konkuruoti Lietuvos rinkoje

labai sumažina 1 2 3 4 5 6 7 visai nemažina

39. Tiesioginės užsienio investicijos į sektorių

neturi įtakos įmonių technologiniam lygiui

1 2 3 4 5 6 7 yra pagrindinis naujųjų technologijų įsigijimo šaltinis

40. Stambių tarptautinių kompanijų veikla sektoriaus veiklos srityse Lietuvoje

praktiškai nepasireiškia 1 2 3 4 5 6 7 yra labai intensyvi

41. Sektoriaus įmonėmis bankai

visiškai nepasitiki 1 2 3 4 5 6 7 visiškai pasitiki

42. Sektoriaus / šakinės mokslinių tyrimų institucijos (centrai, institutai, universitetų laboratorijos ir pan.) Lietuvoje

neegzistuoja 1 2 3 4 5 6 7 atitinka aukščiausius tarptautinius standartus

43. Sektoriui reikalingo profilio mokslininkų Lietuvoje

iš viso nėra arba jų labai mažai 1 2 3 4 5 6 7 yra labai daug

44. Lietuvoje gauti sektoriaus įmonėms reikalingas specializuotas, kokybiškas tyrimo ir mokymo paslaugas

nėra galimybių 1 2 3 4 5 6 7 yra labai daug galimybių

45. Sektoriaus įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis yra

minimalus arba jo išvis nėra 1 2 3 4 5 6 7 intensyvus, nuolatinis ir produktyvus

46. Kokybiško sektoriaus įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo specializuotose įstaigose galimybės Lietuvoje yra

labai ribotos 1 2 3 4 5 6 7 labai plačios

47. Galimybės darbo rinkoje surasti ir įdarbinti kvalifikuotus vadybos specialistus yra

labai ribotos 1 2 3 4 5 6 7 labai plačios

48. Vadybos specialistų (marketingo, finansų, verslo organizavimo) parengimo Lietuvoje kokybė yra

labai prasta 1 2 3 4 5 6 7 aukščiausio tarptautinio lygio

49. Galimybės darbo rinkoje surasti ir sektoriaus įmonėse įdarbinti kvalifikuotus inžinierius yra

labai ribotos 1 2 3 4 5 6 7 labai plačios

50. Sektoriui reikalingo profilio inžinierių (konstruktorių, projektuotojų, technologų ir kt.) parengimo Lietuvoje kokybė yra

labai prasta 1 2 3 4 5 6 7 aukščiausio tarptautinio lygio

51. Galimybės darbo rinkoje surasti ir sektoriaus įmonėse įdarbinti kvalifikuotus darbininkus

labai ribotos 1 2 3 4 5 6 7 labai plačios

52. Darbininkų parengimo kokybė profesinio mokymo institucijose yra

labai prasta 1 2 3 4 5 6 7 aukščiausio tarptautinio lygio

53. Galimybės įdarbinti sektoriuje vyresnio ir pensinio amžiaus žmones yra

labai ribotos 1 2 3 4 5 6 7 labai plačios

54. Pradėti Lietuvoje verslą sektoriaus veiklos srityse dėl su veiklos specifika susijusių reikalavimų ir apribojimų yra

labai sunku 1 2 3 4 5 6 7 labai lengva

55. Sektoriaus įmonių integracijos į ES šalių pramonę lygis yra

labai žemas 1 2 3 4 5 6 7 labai aukštas - sektoriaus įmonės organiškai integruotos į ES šalių pramonę

56. Sektoriaus įmonių galimybės daugiau integruotis į ES šalių pramonę yra

labai menkos 1 2 3 4 5 6 7 labai didelės

57. Sektoriaus įmonių integracijos į ne ES šalių pramonę lygis yra

labai žemas 1 2 3 4 5 6 7 labai aukštas - sektoriaus įmonės organiškai integruotos į ne ES šalių pramonę

58. 1-2 metų perspektyvoje sektoriaus laukia

smarkus ekonominis pablogėjimas 1 2 3 4 5 6 7 itin stiprus augimas

Nacionalinis lygmuo

Jau užpildėte daugiau nei pusę anketos!

59. Lietuvoje gauti banko paskolą turint tik gerą verslo planą ir neturint jokio užstato

neįmanoma 1 2 3 4 5 6 7 labai lengva

60. Bankai Lietuvoje yra

nepatikimi 1 2 3 4 5 6 7 labai patikimi

61. Aplinkosaugos reguliavimas Lietuvoje yra

minimalus 1 2 3 4 5 6 7 vienas griežčiausių ES

62. Geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje

menkai išvystyta ir visiškai neatitinka sektoriaus įmonių

poreikių

1 2 3 4 5 6 7 labai gerai išvystyta, viršija dabartinius sektoriaus įmonių poreikius

63. Uostų pajėgumai ir vidaus vandens keliai Lietuvoje yra

menkai išvystyti ir visiškai neatitinka sektoriaus įmonių poreikių

1 2 3 4 5 6 7 labai gerai išvystyti, viršija dabartinius sektoriaus įmonių poreikius

64. Oro transporto tinklas Lietuvoje yra

menkai išvystytas ir visiškai neatitinka sektoriaus įmonių

poreikių

1 2 3 4 5 6 7 labai gerai išvystytas, viršija dabartinius sektoriaus įmonių poreikius

65. Elektros energijos tiekimo parametrai (pakankamumas, nepertraukiamumas, įtampos svyravimai ir kt.) Lietuvoje yra

labai prasti 1 2 3 4 5 6 7 labai geri, atitinka aukščiausius tarptautinius standartus

66. Informacijos ir ryšių infrastruktūra Lietuvoje yra

prastai išvystyta ir neefektyvi 1 2 3 4 5 6 7 labai gerai išvystyta, atitinka pažangiausių šalių lygį

67. Lietuvos ekonomika per artimiausius dvylika mėnesių

patirs gilią krizę

1 2 3 4 5 6 7 sparčiai augs

SEKTORIAUS SITUACIJOS BENDRAS APIBŪDINIMAS

Prašome toliau pateiktose lentelėse įrašyti bent po tris:

• Jūsų sektoriaus stiprybes ir silpnybes, sąlygojančias jo konkurencingumą tarptautiniu mastu. • Jūsų sektoriui svarbias, išorinių sąlygų teikiamas galimybes ir grėsmes (nacionaliniu ir globaliu mastu).

Stiprybės Silpnybės

1.      1.     

2.      2.     

3.      3.     

4.      4.     

5.      5.     

Galimybės Grėsmės

1.      1.     

2.      2.     

3.      3.     

4.      4.     

5.      5.     

INFORMACIJA APIE ĮMONĘ, KURIAI VADOVAUJATE / KURIOJE DIRBATE:

Įmonės pavadinimas:      (pvz.: UAB "Skrybėlaitės")

Ar sutiktumėte dalyvauti diskusijose apie sektoriaus konkurencingumą?

taip ne

Ar pageidaujate gauti sektoriaus konkurencingumo vertinimo studiją?

taip ne

Jūsų įmonė yra

specializuota įmonė (vienos veiklos pajamos viršija 90 proc.) dominuojančio verslo (vienos veiklos pajamos viršija 70 proc.) vykdomos įvairios veiklos

Jūsų įmonėje dirba

iki 10 darbuotojų nuo 10 iki 50 darbuotojų nuo 50 iki 100 darbuotojų

nuo 100 iki 250 darbuotojų nuo 250 iki 1 000 darbuotojų virš 1000 darbuotojų

Jūsų įmonės kapitalo dalis priklauso:

vietiniams investuotojams

užsienio investuotojams:

     %

     %

Jūsų įmonės bendros pajamos per paskutiniuosius finansinius metus buvo

iki 100 000 Lt,- nuo 100 000 iki 500 000 Lt,- nuo 500 000 iki 1 mln. Lt,-

nuo 1 mln. iki 10 mln. Lt,- nuo 10 mln. iki 100 mln Lt,- virš 100 mln Lt,-

Jūsų įmonė konkuruoja (prašome pasirinkite tik vieną atsakymą)

tik Lietuvoje su vietinėmis įmonėmis tik Lietuvoje su vietinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis tarptautiniu mastu, įsteigusi atstovybes ar kitus padalinius užsienyje tarptautiniu mastu, tačiau bazuojasi tik Lietuvoje.

Jūsų įmonės produkcijos eksportas nuo bendros pardavimų vertės sudaro:

nėra iki 30 % 30 - 50 % 50 - 75 % virš 75 %

INFORMACIJA APIE JUS

Jūsų statusas ir pareigos

įmonės savininkas ir vadovas įmonės savininkas / vienas iš pagrindinių akcininkų samdomas įmonės vadovas įmonės vadovo pavaduotojas

verslo vieneto vadovas / jo pavaduotojas padalinio vadovas / jo pavaduotojas vadybininkas kitos (parašykite kokios)

Jūsų darbo stažas

įmonėje iki 3 metų 3 – 5 metai 5 – 10 metų 10 – 20 metų virš 20 metų

sektoriuje iki 3 metų 3 – 5 metai 5 – 10 metų 10 – 20 metų virš 20 metų

Dėkojame už Jūsų nuomonę ir anketai pildyti skirtą laiką!