kodel sunku atkurti azuolynus

14
KODĖL SUNKU ATKURTI ĄŽUOLYNUS Miško sanitarinės apsaugos specialisto pastebėjimai

Upload: lietuviz

Post on 26-Jul-2015

21 views

Category:

Documents


2 download

TRANSCRIPT

Page 1: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

KODĖL SUNKU ATKURTI ĄŽUOLYNUS

Miško sanitarinės apsaugos specialisto pastebėjimai

Page 2: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

2

Page 3: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

Turinys

1. Cheminės augalų apsaugos priemonės ne išganymas 42. Tinkamos augimo sąlygos 53. Pažeidžiantys faktoriai, darantys įtaką ąžuolynų atkūrimui 63.1. Nepalankios orų sąlygos 63.2. Jaunuolynus ir giles pažeidžiantys gyvūnai 73.3. Grybinės ligos 83.4. Jautrumas pažeidimams 9

4. Stiprūs sodmenys 94.1. Sodmenų dydis, priežiūra 94.2. Šaknų formavimo svarba 104.3. Šaknų kokybės vertinimas 11

5. Sodinimas 126. Savaiminį atsikūrimą įtakojantys faktoriai 137. Darbuotojų kvalifikacija 14

3

Page 4: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

Nebe pirmus metus vykdoma Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose

programa, numatyta 2006-2021 metų laikotarpiui. Ne visur pasodinti ąžuoliukai sėkmingai

auga, dėl to įprasta kaltinti kanopinius žvėris, graužikus, stelbiančią augaliją, nepalankius

orus, grybines ligas. Kaip miško sanitarinės apsaugos specialistui pastoviai tenka

nustatyti, sekti ir stebėti ąžuolo želdinius žalojančius veiksnius ir priežastis. Per keliolikos

metų darbo praktiką akivaizdžiai matėsi, kad sėkmingam ąžuolo želdinių augimui lemiamą

reikšmę turi: medelynuose išauginamų sodmenų kokybė, želdinių pasodinimo kokybė,

ąžuolui augti optimaliausių vietų parinkimas, pastovi profesionali želdinių priežiūra.

Prisiminkime, kad ir anksčiau dešimt metų vykdėme Ąžuolynų atkūrimo programą,

Lietuvos miškų instituto parengtą 1995 metais. Gaila, kad iš to laikotarpio neturime

didesnių plotų pasigėrėjimo vertų ąžuolo jaunuolynų. Programa pasibaigė tyliai, kaip eilinis

vajus. Nesinori, kad ir dabartinė programa sulauktų to paties likimo. Viliuosi, kad šiame

straipsnyje mano pateikti pastebėjimai bus naudingi miškininkams ąžuolų auginimo

entuziastams.

1. Cheminės augalų apsaugos priemonės ne išganymas

Jau keliolikti metai miškuose vis daugiau sodinama ąžuoliukų. Daugiau sodinant ir

problemų daugėja: ąžuoliukai auga silpni, juos pažeidžia žvėrys, šalnos ir sausros,

užgožia nepageidaujama augalija. Nusilpusius medelius apnika ligos, kenkėjai.

Cheminėmis priemonėmis norėtume ąžuoliukus išgydyti, tačiau jos nesunaikina nusilpimą

sukėlusių priežasčių. Gydydami

nuo antrinių negandų negalime

pašalinti ligoms ir kenkėjams

atsirasti palankių sąlygų.

Susiduriama su aktualia

problema, kad mažėja Lietuvos

miškuose leidžiamų naudoti

cheminių augalų apsaugos

priemonių, tačiau ir neuždraustų

preparatų veiksmingumas

dažnokai būna nepakankamas

dėl poveikį menkinančių įvairių

pašalinių sąlygų: pavėluoto

purškimo, netinkamos

koncentracijos, panaudojimo ne

pagal paskirtį. Dar kita bėda,

4

1.1. Dėl ąžuolų lapų miltligės dažniausiai nukenčia 1-10 metų ąžuoliukai

Page 5: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

kad sertifikuotuose miškuose miškininkai verčiami augalų apsaugoje mažinti cheminių

priemonių naudojimą.

Augalų apsaugoje cheminių augalų apsaugos priemonių panaudojimas sudaro tik

dalį iš galimų pritaikyti priemonių visumos. Prisiminkime, kad vadovėliuose ir

rekomendacijose greta kitų medelių apsaugos metodų siūlomos naudoti ir profilaktinės

priemonės. Noriu pabrėžti, kad tokios profilaktinės priemonės, kaip tinkamų augimo sąlygų

parinkimas ir sudarymas, bei sodinimas stipriais sodmenimis, žymiai patikimiau už

chemines augalų apsaugos priemones apsaugo medelius nuo daugelio neigiamai

veikiančių faktorių: nepalankių orų, ligų, kenkėjų. Neabejoju, kad visiems miškininkams

aišku, jei medelynuose išauginsime stiprius sodmenis, ąžuolą sodinsime tinkamiausiuose

jam augti plotuose, medelių nenusilpninsime persodinimo metu, vėliau želdinius ir

jaunuolynus pastoviai prižiūrėsime, tai ąžuolo jaunuolynų turėsime daugiau. Visa bėda,

kad šios priemonės yra brangios ir reikalauja daug darbo sąnaudų bei miškininkų

pastangų.

2. Tinkamos augimo sąlygos

Ąžuolas dažniausiai sutinkamas

priesmėlio ant priemolio dirvožemiuose, o

geriausiai auga giliuose priesmėliuose ir

priemoliuose. Jis reiklus dirvožemio

derlingumui. Už ąžuolą pas mus dirvai

reiklesni tik uosis ir guobiniai. Pagrindinis

Lietuvos ąžuolynų tipas – sausgirio

ąžuolynas (žibuoklinis-kiškiakopūstinis).

Kai gruntiniai vandenys slūgso giliai,

šaknys gali siekti 10 metrų gylį ir daugiau,

todėl sėkmingai išgyvena per sausras.

Nepakenčia užmirkusių dirvų, nepakelia

nuolatinio drėgmės pertekliaus.

Pasodinti ąžuoliukai gerai augs

derlingesnių dirvožemių (c, d, f trofotropų)

sausesnėse augavietėse: geriausiai –

normalaus drėkinimo (N), prasčiau –

laikinai užmirkstančiose (L). Kitose

augavietėse sodinant ąžuoliukus žymiai

padidėja rizika, kad jie gali neišlikti, nes

5

2.1.Teisingas sprendimas - ąžuoliukai pasodinti grupėmis reljefo mikropakilimuose

Page 6: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

bus jautresni orų sąlygų ekstremalesniems pokyčiams, labiau sirgs, sunkiau galės

konkuruoti su stelbiančia augalija.

Želdomuose plotuose ąžuolus geriausia sodinti grupėmis, sodinimo vietas

parenkant su jiems augti optimaliausiomis augavietės sąlygomis, t.y. derlingose,

drenuotose, neužmirkusiose dirvose. Klystama, kai ąžuolai su kitomis medžių rūšimis

mišrinami eilėmis vienodai visame želdomame plote, – neatsižvelgiant į jame esantį

skirtingą dirvos derlingumą, drėgnumą, reljefą. Mikro lomelėse pasodinti medeliai

užmirksta. Taip pat ąžuoliukus žudančiai veikia sekliai slūgsantis gruntinis vanduo.

Tokiose dirvose jų sodinti neverta, nes ąžuoliukai skurs, kol galiausiai nudžius.

3. Pažeidžiantys faktoriai, darantys įtaką ąžuolynų atkūrimui3.1. Nepalankios orų sąlygos

Temperatūrų svyravimams ąžuolas jautrus ir šaltuoju, ir vegetacijos metu.

Neigiamai veikia dideli skirtumai tarp mėnesio aukščiausių ir žemiausių temperatūrų.

Temperatūrų pokyčiams jis jautresnis už pušį. Ką galime padaryti? Orų ir klimato kaitos

nesustabdysime. Tačiau turime vengti ąžuolus veisti plotuose, kuriuose būna dažnesnės

šalnos bei užsistovi šalto oro masės (pavyzdžiui, neprapučiamose lomose) ir kur žiemos

pabaigoje ir pavasarį būna didesni dienos ir nakties oro temperatūrų skirtumai (reljefo

pietiniame šlaite arba pietinės saulės kaitinamoje pamiškėje).

Dabar miško kirtavietėse

įprasta sodinti ąžuoliukus, kuriose

iki sodinimo herbicidais buvo

sunaikinta nepageidaujama žolinė

ir sumedėjusi augalija, o dirva

paruošta išariant vagas. Medeliai

sodinami vagos dugne į nenašų

podirvį. Sausringais metais taip

pasodintus ąžuoliukus ypač

neigiamai veikia perdžiūvę, įkaitę,

supuolę dirvos. Atviras dirvos

paviršius greitai perdžiūsta. Jei

dirvos nepavėsina plačialapė

augalija ar nepridengia mulčio sluoksnis, tuomet medelio šaknys silpnai vystosi, jis

skursta, kelis metus būna menka prieauga. Toks ąžuoliukas jautriau reaguoja į

ekstremalesnius orų pokyčius, gyvūnų pažeidimus, stelbimą. Kaip to išvengti? Apie

pasodintų medelių kamienus ant dirvos paviršiaus paskleistas skiedrų ar šiaudų 0,5-1 m

6

3.1.1. Šoninio pavėsinimo efektą ąžuoliukams sudaro individualūs gaubtai

Page 7: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

skersmens mulčio sluoksnis visą vasarą saugos šaknis nuo perdžiūvimo, perkaitimo, nuo

plutos susidarymo dirvos paviršiuje, o storesnis sluoksnis – ir nuo žolinės augalijos.

Gamtoje tai natūraliai atlieka medžių lapų ir žolinės augalijos nesuirusios pakritos.

Neturintys šoninio pavėsinimo kamienėliai nukenčia nuo saulės nudeginimo ir šalnų.

Ąžuoliukų apsaugai nuo žvėrių skabymo naudojami individualūs gaubtai, taip pat turi

paskirtį sudaryti šoninio pavėsinimo efektą. Jis verčia atvirame plote pasodintą medelį

stiebtis aukštyn ir mažiau auginti šoninių ūglių, jo antžeminę dalį pridengia nuo

saulėkaitos.

3.2. Jaunuolynus ir giles pažeidžiantys gyvūnai

Vegetacijos metu ąžuoliukų jaunais ūgliais ir lapais minta stirnos, elniai ir briedžiai.

Medelių ramybės laikotarpiu šie žvėrys maitinasi belapiais ūgliais. Žiemą ūglius ir žievę

apgraužia kiškiai. Po sniegu ir žolėse kamienėlių žievę apgraužia pelėnai. Vyresniuose

želdiniuose žievę laupo elniai ir briedžiai. Gilėmis minta kanopiniai žvėrys (šernai, elniai,

stirnos), voverės, peliniai graužikai, kėkštai, net karveliai keršuliai. Daugiausia gilių

surenka šernai. Mažesniais medeliais pasodintus ąžuoliukus žvėrys žeidžia labiau ir

ilgesnį laiką. Žvėrys pirmiausia nuskabo geriausiai augančių ąžuoliukų sodriausius ūglius,

o silpnų medelių trumpi, ploni ūgliukai skabomi esant gausesniam žvėrių kiekiui. Susidaro

7

3.2.1. Neprižiūrimi gaubtai nuvirsta, nulinksta, per tarpus išlenda ūgliai

Page 8: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

bloga situacija: gyvybingiausiems medeliams normaliai augti neleidžia žvėrys, o silpni

ąžuoliukai – net žvėrių nepažeisti – neišgyvena dėl sausrų, kaitrų, užmirkimo bei

aplinkinės augalijos stelbimo.

Želdiniuose ir jaunuolynuose kelintus metus pastebimas intensyvėjantis ąžuolo

šakelių skabymas ir žievės laupymas, nes uosynų džiūvimo pasekoje nebeliko jaunų

uosiukų, todėl kanopiniai žvėrys maistui nebeturi gausesnio pasirinkimo kitos lapuočių

medžių pamėgtos rūšies, tik ąžuolą. Jie pamėgo ugdomųjų kirtimų šviežiai iškirstus plotus,

kur patogiai prieina prie ąžuolų šakelių ir kamienų, nes nebetrukdo iškirsta augalija, į ten

traukia, kaip į “valgyklą”.

Klystama, kai pavasarį kirtavietėse pasodinti ąžuoliukai individualiais gaubtais ar

tvoromis aptveriami ne iškart po pasodinimo, o rudenį. Stiprūs pasodinti medeliai vasarą

išaugina sodrius ūglius. Iki sumedėjimo šiais ūgliais labai noriai maitinasi kanopiniai

žvėrys. Jie lengvai randa vagose pasodintų medelių eiles ir, eidami vaga, nuskabo ūglius.

Todėl rudenį dažniausiai aptveriami jau žvėrių pažeisti medeliai.

Nuo žvėrių pažeidimų veiksmingiausia ir pigiausia želdinių ir žėlinių apsaugos

priemonė – žvėrių kaimenės mažinimas. Ištisų plotų ar individualus medelių aptvėrimas

taip pat sėkmingai apsaugo jaunus medelius nuo kanopinių žvėrių ir kiškių. Tačiau

aptvėrimai veiksmingi tik tuomet, kai jie kokybiškai įrengti ir pastoviai prižiūrimi, o tai

nepigiai kainuoja.

3.3. Grybinės ligos

Šakų džiūvimą sukeliantys grybai nekelia pavojaus gerai augantiems, t.y. tinkamose

sąlygose pasodintiems ir laiku ugdomiems želdiniams. Tačiau turime vengti mechaninių

sužeidimų medelių sodinimo ir priežiūros metu, nes per žaizdas plinta medienos puvinių

sukėlėjai.

Dabartiniu metu ąžuolo želdiniams vienas pavojingiausių yra kelmutis, kurio

parazitizmas ženkliai suaktyvėja sausesniais metais. Jis miško želdiniuose dažniausiai

pažeidžia “iš pažiūros” normaliai 3-7 metus augusius medelius, kurie buvo pasodinti su

“probleminėmis” šaknimis: susuktomis, užlenktomis, labai nutrumpintomis, pavytusiomis.

Dirvoje kelmučio grybienos išplitimo šaltiniu dažnai būna parazituoti nukirstų medžių

kelmai. Dirvos paviršiniame sluoksnyje nuo pažeistų kelmų grybo rizomorfų išplitimo

spindulys kasmet padidėja apie vieną metrą ir tai tęsiasi keletą metų, kol apipuvęs kelmas

tampa nebetinkamu grybui vystytis. Ši grybiena “užpuola” silpnų medelių šaknis. Neaišku

ar nesusirgs nudžiūvusių uosynų vietoje pasodinti ąžuoliukai.

Netikroji ąžuolo miltligė – pagrindinė ir plačiausiai išplitusi lapų ir jaunų ūglių liga.

Medeliai nuo jos labiausiai nusilpsta, kai liga pažeidžia nesumedėjusius ūglius ir jaunus

8

Page 9: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

lapelius, išaugusius po pavasarinio nušalimo ar po žvėrių nugraužimo. Taip pat labiau

pažeidžia ąžuoliukus po persodinimo, nes persodinimas suvėlina lapelių skleidimąsį ir

ūglių augimą.

3.4. Jautrumas pažeidimams

Dabartiniu laikotarpiu džiūstančiuose ąžuolynuose plačiausias lajas turintys medžiai

mažiau už kitus pažeidžiami ligų ir liemenų kenkėjų, mažiau džiūsta. Plačią lają medžiai

išaugina augdami retesniuose medynuose, nestelbiami aplinkinės augalijos, išvystę stiprią

šaknų sistemą. Miškininkai tokius medžius vadina “vilkais”. Ar miškininkystės požiūriu jie

medyne pageidautini, atskira kalba, bet, kad plačialajai ąžuolai šiuo metu džiūvimui

atsparesni, tai akivaizdu.

4. Stiprūs sodmenys4.1. Sodmenų dydis, priežiūra

Jauni, maži, neužskurdę ąžuolo sodmenys, pasodinti iki 1 m aukščio medeliais,

geriau prigyja ir pirmus 1-2 metus turi didesnį aukščio prieaugį už pasodintus aukštesnius

1,5-2,0 m dydžio sodmenis. Bet tarp miškininkų yra susidariusi nuomonė, kad maži

sodmenys prigyja blogiau. Yra priešingai, maži sodmenys prigyja geriau, tačiau po kelių

metų jų mažiau išlieka dėl aplinkinės augalijos nustelbimo ir žvėrių pažeidimų. Dėl to ir

manoma, kad maži ąžuoliukai miške blogai prigyja. Tačiau pasodinti didesniais, 1,5-2,0 m

aukščio medeliais, ąžuoliukai mažiau nukenčia nuo elninių žvėrių ir kiškių. Bet didesnių

medelių sodinimas yra fiziškai sunkus ir atsakingas darbas. Kuo kruopščiau jie sodinami,

tuo didesnės išlaidos ir lėtesnis darbas.

Sunkiai ąžuoliukai pakelia šviesos stygių, todėl svarbu laiku prižiūrėti želdinius.

Šviesos stygius labai sutrukdo medelių vystymąsį, o ilgalaikis stygius ąžuoliukus pražudo.

Žinome miškininkų tautosaka tapusį posakį, kad “ąžuolas turi augti su kailiniais, bet be

kepurės”. Tai reiškia, kad visuomet medelio lajos viršutinė dalis turi būti saulės apšviesta ir

nestelbiama, o šalia esančių žemesnių augalų sudaromas šoninis pavėsis turi versti

ąžuoliuką stiebtis aukštyn. Todėl būtina laiku šalinti lają stelbiančias žoles, puskrūmius,

sumedėjusią augaliją. Ypač tai svarbu nepavėluotai atlikti smulkiais sodmenimis

sodintuose želdiniuose. Jauni ąžuoliukai geriausiai auga gaudami apie 50% atviros vietos

apšvietimo. Mažiems medeliams tokias sąlygas našiose augavietėse galime sukurti tik

laiku šalindami stelbiančius augalus. Ąžuoliukus reikia palaipsniui išvesti į viršutinį ardą. Jų

ugdymas kas 5 metus, ar retesnis, sukelia didžiulį stresą, nusilpnina, sudaro sąlygas

9

Page 10: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

grybinėms ligoms kilti. Cheminė priežiūra rizikinga ir nerekomenduotina dėl ąžuolo ir žolių

panašaus jautrumo herbicidams.

4.2. Šaknų formavimo svarba

Sparčiai auga iš gilių sudygusių ąžuoliukų liemeninė šaknis, kuri gali paimti drėgmę

ir maisto medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių. Sausose augavietėse liemeninė šaknis

penktaisiais medelio augimo metais gali pasiekti 5-6 m gylį. Natūraliai susiformavusi

ąžuoliuko liemeninė šaknis būna daug stambesnė ir

gilesnė už kitas šaknis. Kuo ji geriau išsivysčiusi,

tuo medelis atsparesnis ir intensyviau auga. Tačiau

medelyne išaugintus medelius turime iškasti ir

pasodinti miške. Iškasant gili liemeninė šaknis

neišvengiamai pažeidžiama. Ši problema Europos

medelynuose jau nuo devyniolikto amžiaus pradžios

sprendžiama sodinukams formuojant kuokštinę

šaknų sistemą. Tuomet pagrindinė šaknų masė

išauginama mažame dirvos tūryje. Gaunama tanki

šaknelių “barzda”, tarp jų nebėra pagrindinės

šaknies. Tik toks sodmuo yra tinkamai paruoštas

persodinimui. Tik taip išaugintą sodinuką galima

iškasti beveik nepažeidžiant šaknų sistemos.

10

4.2.1. Šaknų formavimo eiliškumas medelyne

4.2.2. Pirmiausiai nudžiūna želdiniai su grubiausiais sodinimo technologijų pažeidimais

Page 11: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

Formuodami šaknis laikinai pristabdome medelio augimą. Neformuotomis šaknimis

ąžuoliukas medelyne gali išaugti žymiai didesnis už tokio pat amžiaus formuotą. Tačiau,

iškasant neformuotą medelį, nutraukus jo pagrindinę šaknį, dirvoje gali likti apie 80%

šaknų masės. Toks persodintas medelis “tupės” 1-3 metus, nes stengsis atauginti prarastą

šaknų masę. Bus menka

aukščio prieauga, jis bus

neatsparus sausroms bei

grybinėms ligoms, jį labiau

stelbs aplinkinė augalija.

Nukirstomis šaknimis

pasodinti ąžuoliukai linkę

formuoti paviršinę šaknų

sistemą ir pradžioje auga

lėčiau, atsilieka nuo šalia

augančių sėklinės kilmės

ąžuoliukų. Persodinimo

metu nukirsta pagrindinė

šaknis ir neišvystytas kuokštinis šaknynas gali būti priežastis, kad medis nudžius jauname

amžiuje arba net sulaukęs pusamžių medynų amžiaus.

Blogiausia, kad mes pripratome prie persodinimu sukeliamo medelių nusilpimo. Tai

tapo norma bei savaime suprantama neišvengiamybe, kad persodinimą medelis turi

sunkiai “persirgti”. To neturėtų būti. Tik turėdamas gausų kuokštinį šaknyną medelis

nenusilpsta ir persodintas iškart ima augti. Problema, kad kokybiškos šaknų sistemos

suformavimą, tą ypač svarbų technologinį procesą, sunku įgyvendinti realioje mūsų

medelynų praktikoje. Dar nepavyksta mechanizuotai suformuoti pakankamai kokybiškų

šaknų, o apie rankiniu būdu kiekvieno medelio formavimą galime tik pasvajoti.

4.3. Šaknų kokybės vertinimas

Įprasta medelius vertinti pagal stambumą. Labiausiai vertinami aukščiausi ir turintys

storiausius stiebelius, nors šaknų gali beveik nebūti! Kodėl primiršome, kad šaknys taip pat

gyvybiškai labai svarbus organas, kuris turi būti gerai išvystytas ir nepažeistas

persodinimo metu? Reikia ypač kritiškai vertinti šaknų sistemą: jei matome nukirstą

pagrindinę šaknį ir nėra smulkių šaknų gausių kuokštelių – yra didelė tikimybė, kad toks

pasodintas medelis nudžius arba ilgai skurs kol “persirgs” persodinimą. Trūkstant dalies

šaknų sistemos geriau prigis mažas sodmuo. Kodėl? Todėl, kad turėdamas mažiau lapų,

jis iš šaknų reikalauja mažiau drėgmės.

11

4.2.3. Mažesni ūgliai ir lapai išaugo dėl persodinimo streso

Page 12: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

5. Sodinimas

Žinome, kad gamtoje gali išlikti stipriausi. Todėl pasodinti silpni ąžuoliukai

neišgyvens, anksčiau ar vėliau nudžius, nepaisant visų mūsų pastangų juos gelbėti nuo

žvėrių, ligų, kenkėjų ar aplinkinės augalijos neigiamos įtakos. Dėl to medelyne reikia

kruopščiai išrūšiuoti iškastus ąžuoliukus. Silpni, užskurdę, neišsivystę ir su pažeistomis

šaknimis medeliai nepageidautini sodinti miške. Jų sodinimas bus tuščias darbo ir lėšų

švaistymas.

Tačiau ir puikiai išsivysčiusius ąžuoliukus su gerai suformuota šaknų sistema

galime nusilpninti persodinimo metu, jei jie pavys, padžius, sukais, bus traumuoti

mechaniškai. Jei ilgai laikomi, nusilpsta ir tinkamai apsaugotomis šaknimis, bei pavėsyje

prikasti medeliai. Jie sunaudoja savo sukauptas medžiagas, o praradę ryšį su žeme (nes

iškastomis šaknimis) nebegali apsirūpinti vandeniu ir maistmedžiagėmis. Šaknų

padžiovinimas, pakaitimas ir iki pasodinimo prasidėjęs pumpurų sprogimas pristabdo

medelių augimą arba gali net pražudyti. Persodinami stambesni medeliai visada labiau

apsilpsta, nes patiria didesnį stresą ir šoką. Todėl, kuo didesnius medelius sodiname, tuo

daugiau šaknų turime jiems išsaugoti. Galime žymiai padidinti sodinamų didesnių medelių

prigijimą (savaime suprantama ir mažesnių), jei medelyne kiekvieno sodmens šaknis

apsaugosime nuo džiūvimo: jas padengsime vandenį sugeriančio gelio (Agricol,

AgroAquaGel ir pan.) ar priemolio tirpalo sluoksniu ir iki pasodinimo jas laikysime

12

5.1. Didesnių sodmenų šaknys apsaugotos individualiai

Page 13: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

apgaubtas maišu ar apvyniotas plėveline medžiaga. Svarbiausias šios priemonės tikslas –

šaknis išlaikyti drėgnas iki pasodinimo. Šaknų apvėlimui paruoštas tirpalas turi tolygiu

sluoksniu padengti visas šaknis. Ant šaknelių turi likti 1,5-2,5 mm storio tirpalo sluoksnis.

Jei lieka plonesnis sluoksnis, tirpalas nuvarva, palikdamas plikas, nuo saulės ir vėjelio

greitai apdžiūstančias plonąsias šakneles. Gauname priešingą efektą: vargstame

mirkydami šaknis, tiksliau – jas nuplaudami, bet šaknų nuo džiūvimo neapsaugome, tik

tuščiai išleidžiame lėšas darbui ir medžiagoms.

Medeliui sodinti paruoštos duobės skersmuo turi būti didesnis už jo šaknyno

skersmenį. Sodinant būtina ištiesinti medelio šaknis. Jos išskleidžiamos duobės dugne ant

iš supurentos žemės suformuoto

kūgio ir užberiamos puria dirva.

Užberiant medelis nestipriai

purtomas aukštyn-žemyn, kad

gruntas tolygiai apspaustų

šaknis ir neliktų tuščių ertmių.

Prisipažinkime, kad savo

nuosavuose sklypuose taip

puikiausiai pasisodiname

dekoratyvinius medelius ir

vaismedžius, be to, pasodinę

juos paliejame. Ir jie puikiai

prigyja! Tie patys reikalavimai

galioja sodinant miške. Tačiau neįprasta taip “žaisti” su miške sodinamais medeliais.

Kodėl? Gal, kad mes nesulauksime jų kirtimo amžiaus? Tai kam stengtis!

Idealiausia būtų medelius persodinti iškastus kartu su žemės grumstu arba

išaugintus su uždarąja šaknų sistema. Pervežant ir perkeliant tokį medelį turi nesutrūkti

dirvos grumstas, kad nenutraukytų plonųjų šaknelių. Nekelti medelio laikant už kamieno,

nes tuomet trūkinėja šaknys panašiai kaip raunant medelį iš žemės. Medelį reikia kelti

laikant už žemės grumsto apačios arba grumstą įdėti į tarą ir imti už taros. Iki pasodinimo

grumsto dirva visą laiką turi išlikti drėgna. Būtina sąlyga persodinant medelius su uždarąja

šaknų sistema – turime ištiesinti susisukusias šaknis!!!

6. Savaiminį atsikūrimą įtakojantys faktoriai

Po didesnio gilių derliaus po medžių lajomis pridygsta ąžuoliukų. Jei trūksta šviesos,

po 3-4 metų jiems nudžiūna viršūnėlės. Kitais metais išauga naujos, bet ir vėl nudžiūna.

Tai kartojantis medeliai nusilpsta ir žūna. Jei laiku prašviesintume medyną, gyvybingi

13

5.2. Kokybiškai persodintas medelis

Page 14: Kodel Sunku Atkurti Azuolynus

sausaviršūniai ąžuoliukai nuo šaknies kaklelio galėtų išauginti naujas viršūnėles ir išaugti

normaliais medeliais.

Medyne ąžuolas atsikuria geriausio apšvietimo sąlygomis: medžių properšose ir

vietose kur nėra trako. Kaip jau minėta, jauni ąžuoliukai geriausiai auga gaudami apie 50%

atviros vietos apšvietimo. Galime atžėlimą pagerinti derliaus metais po ąžuolais

supurendami dirvą. Gilėmis apsėtų plotų ir žėlinių apsaugai nuo žvėrių pažeidimų gerai

tinka ištisinis plotų aptvėrimas tvoromis. Vėliau žėliniams augti turime sudaryti palankias

sąlygas palaipsniui retindami medyną ir naikindami stelbiančią žolinę augaliją ir krūmus.

Atžėlimą mažinančios priežastys Lietuvos miškų instituto duomenimis: glaudūs

medynai, eglių priemaiša medyne bei žolinės dangos gausumas ir agresyvumas

(užstelbia), neigiamai veikia perteklinga drėgmė (užmirksta), žvėrių gausa (skabo, laupo,

sunaikina giles), nederlius (gausiau dera kas 3-4 metai), šaltos žiemos (nušąla), neaiškios

priežastys. Derėjimą mažina žiedų bei ūglių nušalimas ir vabzdžių pažeidimai, giles

kenkiantys vabzdžiai.

7. Darbuotojų kvalifikacija

Miške didesnių medelių sodinimas yra fiziškai sunkus darbas – tai mums visiems

savaime suprantama. Manau, kad tik kvalifikuoti darbuotojai, turintys miškininkystės žinių,

gali kokybiškai pasodinti medelius, o vėliau tinkamai atlikti želdinių, žėlinių ir jaunuolynų

priežiūros darbus. Ir dar turintys noro arba motyvacijos kokybiškai dirbti! Jaučiu, kad šis

mano teiginys daug kam sukels pašaipą. Kitų veiksmingų alternatyvų nematau, jei norime,

kad pasodinti ąžuoliukai vešliai augtų ir ateityje augantis jaunuolynas būtų atsparesnis

klimato kaitai, ligoms, kenkėjams. Pastoviai mažėja žmonių, norinčių dirbti miško

sezoninius darbus, o apie norą kokybiškai dirbti jau ir nekalbu. Dar niekas nesuorganizavo

“kiniečių brigadų”, galinčių miškuose triūsti pigiai ir kokybiškai. Todėl pats gyvenimas

verčia keisti susidariusią nuomonę, kad miško sodinimas ir priežiūra yra nekvalifikuotas

darbas. Darbuotojus galime prisivilioti tik aukštu atlyginimu ir gera vadyba.

Jei tinkamai pasodinsime ir prižiūrėsime, medeliai sodriai augs, nereikės želdinių

papildyti ar nurašyti. Tuomet nepasitvirtins Merfio dėsnis: “visada pristinga laiko deramai

atlikti darbą, bet jį perdaryti laiko visuomet atsiranda”.

Miško sanitarinės apsaugos tarnyba, direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Vasiliauskas

2009-05-21

14