Klaipedos universitetas

Lietuvos istorijos institutas

Vilniaus universitetas

• •

VILNIUS 2004

UDK 902/904 ( 474.5) Li-227

Redaktoriq kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudmytojas) (Lietuvos istorijos instilutas)

Rimantas lankauskas (Vilniaus universiletas)

Vytautas KazakeviCius (Lietuvos istorijos institutas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas)

Vytautas UrbanaviCius (PiliLl tyrimo centras "Lietuvos pilys")

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institulas)

y

Vladas Zulkus (Klaipedos universitetas)

ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-118-3

© Licluvos iSlorijos inslilulas, 2004 © Straipsnil! aUloriai, 2004

L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA . 200~ . T. 26, p. 73-76 . ISSN 0207-8694

v

KONFERENCIJOS PRANESIMAI

HISTOMORFOLOGINIO METODO TAl ARCHEOLOGIJOJE

• •

INGRlDA ALIONIENE

[VADAS

Tam tikrose zmogaus veiklos srityse tenka susidurti su individo identi fi kavimo problema. Identi fi kuoti individ1\.labai svarbu teisl110 medicinos, antropologijos, zooarcheologijos tyrinetojams.

Salia kitt.t audiniL[, 0 tam tikrais atvejais ir vienin­tele islikusi tiriamoji medziaga, galinti padeti identifikuoti individ1l, yra kaulai. Del to osteologams ypac aktuali kaulL[ tyril110 metodt.t paidka ir jL[ tobulinimas.

Tyrimo metoda parinkimas priklauso nuo to, ar tiriamo kaulo fragmentas turi tam kaului budingus anatominius pozymius, nuo kaulines medziagos ru~iies (akytoji ar tankioji) ir kitLt veiksniL[. Be to, nelygu, k<t noresime nustatyti - individo rusL amzit.t ar Iytt. Kaulo prigimti lengva nustatyti ir irodyti, turint vis1\. kaulq, ar nemazai jo fragmentlL kuriems budingi anatominiai pozymiai. TaCiau ir siuo atveju buna, kad zmogaus kaUlll fragl1lentai, ilgai isgulej~ zel1leje, klaidingai palaikomi gyvunL[ kault.t fragl11entais. Taip yra buv~ su kildikit.t plastakos ir pedos kaulais (Grupe, Garland, 1993, p. 79). Turint maZai kaulo fragl1lentll galima taikyti histomorfologini tyril110 metod<t.

IIISTOMORFOLOGINIS METODAS

Sis metodas remiasi kaulo mik.roskopinit.t struktUrq tyrinejil1lu. 1903 m. vengrq mokslininkai Kenyeres ir Hegyi vieni pinmUt.t nustate, kad ilgL[jt.t kault.t diafizit.t tankiosios l11edziagos skerspjuvis gali buti naudojamas identifikuojant zmogt.t (Grupe, Garland, 1993, p. 82).

Kaulo struktiira

lIg'l.ii (vamzdini.) kaulq, sudaro dvi epifizes (proksi­maline ir distaline) - kaulo galai bei diafize - kaulo kunas (vidurine kaulo dalis).

3

• •

•

• .' .. •

,

7 1 pay. llgojo kaulo struktura (suns pcti­kaulis): 1 - akytoji medziuga, 2 -tankioji mcdziaga, 3 kaullJ. ciulp4 C11-

me, 4 - antkaulis, 5 - kaullJ. ciulpai, 6 -distaline cpifize, 7 - diafize, 8 - proksi­maline epifize (Banks, 1992, p. 121). Fig. 1. Drawing of a canine humerus: 1 - cancellous bonc, 2 - compact bone, 3 - marrow cavity, 4 - pcriosteum, 5 -

6 bonc marrav, 6 distal cpiphysis, 7 -diaphysis, 8 - proximal cpiphysis (Banks, 1992, p. 121).

Sios kaulo dalys sudarytos is dviejt.t medziagll: tankiosios ir akytosios. Akytosios medziagos randama

v

kaulo epifizese, 0 tankiosios - diafizeje. Si ir yra svarbi histomorfologiniam metodui. J i sudaryta is kaulinill ploksteliL[.

74

--• ,

, I

\

•

1- I

.~

-, • ~ , ,

:--9

• , .;

--• . •

-, -- - --.. / - -' .,. .. - -- • , , -•

•

, • I

I

~

/

i 1

2-'

-)

I ,

, I

,

8

, ~-- s , - ,

2 pay. IIgojo kaulo tankiosios medziagos struktiira (diafizes skerspjiivis) : 1 - kaulincs plokstcles, 2 - centrinis kanalas (Haverso kanalas), 3 - iSOJincs ziedincs plokstelcs, 4 - antkaulis, 5 ostcono kraujagysle, 6 - osteonas, 7 - cementine linija, 8 -intersticines ploksteles, 9 - vidines ziedines ploksteles (Banks, 1992, p. 124). Fig. 2. Diagram of a section of compact bone from a diaphysis: I laminae of bone, 2 osteonal (Haversian) canal, 3 - outer circumferential lamellae, 4 - periosteum,S - osteonal blood ves­sel, 6 osteon, 7 cement line (reversal line), 8 - interstitiallamel­lac, 9 - inner circumferential lamellae (Banks, 1992, p. 124).

Po antkauliu lygiagreCiai kaulo pavirsiui randamos isorines ziedines ploksteles. Giliau tankiojoje medzia­goje isilgai kaulo yra centriniai kanalai (Haverso kanalai), kuriuose yra kraujagysIes. Apie kanalus koncentriskai issidesto 5- 15 kaulinitt plokstelitt. Tokia koncentrisktt plokstelitt sistema su kanalu centre vadinama osteonu. Tai strukturinis kaulo vienetas. Kiekvien<\. osteon<\. gaubia cementine arba rezorbcine linija. Osteon us skiria intresticines ploksteles, kurios yra suirusitt osteontt I iekanos, atsiradusios persitvar­kant kaului. Lygiagreciai kaulo vidiniam pavirsiui yra vidines ziedines ploksteles (Banks, 1992, p. 121- 123).

Metodika

IS ilgojo kaulo diafizes vidurio pjukleliu ispjatUlama kelit! milimetrtt (geriausia 3- 5 mm) storio skersine kaulo plokstele. TlII;nt sviezio kaulo plokstel((, ji fiksuojal11a 10% neutraliu fonnalinu, kad sustabdyttt it;mo procesus. Taciau mustt atveju, kai turime muziejini ar archeologini kaul<t, jtt fLksuoti nereikia (KneBe3aJ1b, KneHHeH6epr,

•

INGRIDA ALiONIENE

I lentelc. Haverso kanaltt skersmuo ir skaicius (pagal Muller ir Demarez, 1934) (Grupe, Garland, 1993, p. 87)

Table I. Number and diameter of Haversian canals

Skersmuo Skaicius matymo

Riisis (vidurkis) lauke (vidurkis)

~m

Diameter Number in Sort (average) visibility field

~m (average) • Zmogaus vaisius 54,3 2,3 • Zmogus, 6 mcn . 60,5 1,7 • Zmogus, 12 men. 71,6 1,6

Zmogus, 18 men. 56,8 1,7 -t •

52,9 Zmogus, 41 m. I ,7

Arklys 30,0 2,7

Karve 47,9 1,4

OZka 21,2 2,4

Avis 18,2 3,6

KiaulC 32,8 2, I

Suo 21,2 3,0

Triusis 12,6 8,0

Kate 20,3 2,8

Vista 14,0 7,0 • Zqsis 15,7 14, I

BdeiZionc 30 40 -

1967). Po to is kaulo, kad j is buttt minkstas, t. y. tinkamas histologiniam preparatui ruosti, pasalinamos neorganines medziagos (dekalcinacija). Tai atliekama naudojant organines arba neorganines riigstis. Naudojant organines rugstis, maziau pazeidZiamos kaulo mikrostruktliros. Mes savo tyrimuose naudojome Richmano, Gelfando ir Chilio tirpal'l. (100 ml 90% skruzdzitt rugsties, 80 ml 38,8% druskos riigsties, 820 ml distiliuoto vandens). Po to ploksteles 12-24 val. laikomos 5% kalio ir aliuminio allino tirpale, kad kaulas neisbrinkttt. Veliau 24 val. plaunama po tekanciu vandeniu. Kad kaulo organint:( medziag1l.biill! gal ima infiltruoti parafinu, atliekama dehidratacija 70, 80,96% ir absoliuciu spiritu, kiekviename laikantnuo puses iki kelitt valandtt. Infiltravimas parafinu atliekamas 56° C termostate nuo 2 val. iki paros, priklausomai nuo objekto dydzio. Gaunami para­fininiai blokeliai, kurie pjaustomi mikrotomu. Svieziems kaulams rekomenduojamas daryti pjiivi4

IIiSTOMORFOLOGINIO METODO TAl KYMAS ARClIEOLOGIJOJE 75

•

• 2 :)

•

•

••

[ I •

I • ..... , •

• , •

•

... • • • •

, • • v • -.. ~ • • 0, , - ,

,; .. 2 •

) r -"

.. • •

1 1 .. .J •

• • • •

•

• • ~

'0 _

.' J ~

, [ [ [

, , • •

2

3 pay. Pedos III kaulo tankiosios medziagos mikroskopine struktiira (skerspjiivis). Padidinta x lOO. 1- kiaulc. II - sernas

v

(dazyta tioninu ir fosfomolibdenu; pagal Smorli). III -archeologinis kaulas (serno. daZyta hematoksilinu ir eozinu): I-osteonas. 2 - centrinis (Haverso) kamllas.l. Aliollielles IIl10n:

Fig 3. Microscopic structure of a cross-section of the third metatarsal compact bone from a diaphysis. Magnification x 100. I - pig, II - wild boar (Schmorl's thionin phosphomolyb­dic acid method). III - archaeological bone (wild boar, hema­toxylin and eosin): I-osteon, 2-osteonal (Haversian) canal.

storis yra 4-6/lm, 0 archeologiniams - 1O-15/lm . Mes kaulo ploksteli4 parafininius blokelius pjausteme 10 ir 12/lm storio pjuviais. Toliau pjuviai dazomi, pries tai is j4 ksilolu pasalinus parafinCl. Dazoma norint isryskinti kaulo mikroskopines strukturas. Mes pjuvius dazeme hematoksilinu ir eozinu bci tioninu

v

ir fosfomolibdenu pagal Smorlj (Afanasjevas, BalanCiuk ir kt., 1971, p. 194). Fosfomolibdenas geriau isryskina mikroskopines struktUras, tai matyti kaulo tankiosios medziagos histologini4 preparatl! nuotraukose.

NudaZytuose histologiniuosc preparatuose mikro-metru atliekami osteon4,j4 centrini4 kanal4 matavimai (Katzen berg, Saunders, 2000, p. 206-207).

Osteon4 centrini4 (Haverso) kanal4 skersmuo, j4 tankumas matymo lauke svarbus atskiriant zmoni4 kaulus nuo gyvDn4 (1 lentele) .

v

Sis metodas taikomas ir zooarcheologl!, identifi-v

kuojant laukinius ir naminius gyvunus. Sioje srityje daug dirbta lenk4 mokslininkes A. Lasotos-Moska-lewskos. Ji atliko stumbro ir galvij4 (1979), naminil! ir laukini4 kiauli4 (1980) kaul4 mikroskopinj

v

palyginimCl. Siuo k1ausimu dirba ir latvi4 mokslininkai A. Mugurevics ir Z. A. Bruveris (1989). Nustatant gyvuno rusj, amZil!, Iytj is mikroskopini4 struktur4 dirbo rus4 mokslininkai G. A. Klevczal ir S. E. Klei-nenberg (1967), L. B. Davletova (1985), nustatant karvi4 produktyvumCl- angl4 mokslininkai A. Cham-berlain ir S. T. Forbes (2002).

v • KIAULH) IR SERNl) PEDOS III KAULO

HISTOLOGINIS .{VERTINIMAS

Lietuvos veterinarijos akadem ijos osteo[ogijos [aboratorijoje prie Anatomijos ir histo[ogijos katedros buvo atlikti 8-10 men. amziaus kiaulil! ir sern4 pedos III kau[o histomorfologiniai tyrimai. Buvo jvertintas osteon4 tankumas matymo lauke bei palyginta su archeologiniu kaulu (serno pedos III kaulu).

IS histologini4 prepara14 nuotrauk4 matyti, kad to paties amziaus (8-10 men.) kiaules pedos kaulo tankiojoje medziagoje osteon4 tankumas matymo lauke daug mazesnis nei serno.

76

Palyginus archeologinio kaulo tankiqj~ medziag~ su serno bei kiaules, gal ima teigti, kad sis kaulas priklauso semui.

Mlis4 tyrimuose histomorfologinis metodas taiky­tas siekiant atskirti namini4 ir laukini4 kiaulill kaulus.

LITERATUROS S1\RASAS

Afanasjevas J., Balanciuk V. ir kt., 1971 -Histologijos ir histologines technikos pagrindai. Vilnius, 1971, p. 194-196.

Banks W. J., 1992 - Applied Veterinary Histology. Mosby Year Book. New-York, 1992, p. 119-145.

Chamberlain A., Forbes S. T., 2002 - A Prelimi­nary Study of Microscopic Evidence for Lactation in Cattle. 9th Conference of the International Council of Archaeozoology (ICAZ). Durham, 2002, p. 32.

Grupe G., Garland A. N. (Eds.), 1993 - Histology of Ancient Human Bone: Methods and Diagnosis. Ber­lin, 1993, p. 79-95.

Katzenberg M. A., Saunders S. R. (eds.), 2000 -Biological Anthropology of the Human Skeleton. New York, 2000, p. 187-213.

Ingrida Alionicnc Lictuvos velerinarijos akademija, Anatomijos ir histologijos katedra, Osteologijos laboratorija, Tilzcs g. 18,41781, Kaunas, leI. 36 1903. el. pastas: alioinga @lv3.11

•

INGRIDA ALIONIENE

Lasota-Moskalewska A., 1979 - Microscopic Struc­ture of the bones of Bos Linnaeus in evolution. Archaeozoology. Szczecin, 1979, p. 375-386.

Lasota-Moskalewska A., Moskalewski S., 1980-Microscopic comparison of bones from medieval domes­tic and wild pigs. OSSA. 1980. Vol. 7, p. 173- 178.

,lJ,aBJIeTOBa JI. B., 1985 - Mopcj:>onorYUI l! reHeTl1Ka Ka6aHa. MocKBa, 1985, c. 114-137.

KJIeBe3aJlb r. A., KJIeiinellfiepr C. E., 1967-OnpeneJIemle B03pacTa MJleKOnl1TalOLUI1X no CIIOI1CTblM cTpyKTypaM 3y6oB H KOCTl!. MocKBa, 1967, c. 1-144.

MyrypcBuII A. 3., IipyBCpuC 3. A., 1989 - Mopcpo­MeTpl1 LleCKI1e nOK33aTeml CKeneTa KpynHoro poraToro CKoTa B l!CTOpHLleCKo~1 aClleKTe. 113BeCTI11I aKaneMHl1 I-IayK JiaTBl!HCKoi1 CCP. Pl!ra, 1989, N2 2(499), c. 91-96.

APPLICATION OF THE HYSTOMORPHOLOGICAL METHOD

IN ARCHAEOLOGY

Reiksmil1iai zod~iai - keywords: histomorfologinis metodas - histomorphometric method, kiaule - pig, semas­wild boar, pedos III kaulas - third metatarsal bone.

Gauta 2003 05 26