kaulai_jungtys(elektr) anatomija

Download Kaulai_Jungtys(elektr) anatomija

Post on 08-Nov-2014

1.370 views

Category:

Documents

8 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Kaulai, jungtys

TRANSCRIPT

LIETUVOS KNO KULTROS AKADEMIJA

Aiva Karpaviien, Angel Seibutien, Pavelas Zachovajevas

MOGAUS ANATOMIJA KAULAI. JUNGTYSStudij knyga

Kaunas

2010

UDK 611.7(075.8) Ka463

Recenzavo: doc. dr. Graina KRUTULYT Milda GINTILIEN

Patvirtinta LKKA Leidybos komiteto 2010-02-02 posdyje (prot. Nr. LK-1)

Aiva Karpaviien, 2010 Angel Seibutien, 2010 Pavelas Zachovajevas, 2010 Lietuvos kno kultros akademija, 2010

ISBN 978-609-8040-17-3

2

Turinys Pratarm ....................................................................................... 4 1. AUDINIAI ............................................................................................ 5 1.1. Epitelinis audinys ................................................................... 5 1.2 Jungiamasis audinys............................................................... 7 1.2.1. Retikulinis jungiamasis audinys................................ 9 1.2.2. Purus jungiamasis audinys ....................................... 9 1.2.3. Skaidulinis jungiamasis audinys ............................... 9 1.2.4. Kremzlinis audinys.................................................... 10 1.2.5. Kaulinis audinys........................................................ 10 1.3. Nervinis audinys..................................................................... 11 2. OSTEOLOGIJA .................................................................................. 12 2.1. Bendroji osteologija................................................................ 12 2.1.1. Kaulas kaip organas ................................................. 12 2.1.2. Kaul forma ir sandara ............................................. 13 2.1.3. Kaul chemin sudtis.............................................. 15 2.2. Specialioji osteologija............................................................. 16 2.2.1. Liemens kaulai.......................................................... 16 2.2.2. Pei lanko kaulai..................................................... 18 2.2.3. Rankos kaulai ........................................................... 18 2.2.4. Dubens kaulai ........................................................... 19 2.2.5. Kojos kaulai .............................................................. 20 2.2.6. Galvos kaulai ir j jungtys ......................................... 21 3. ARTROLOGIJA .................................................................................. 24 3.1. Bendroji artrologija ................................................................. 24 3.2. Specialioji artrologija .............................................................. 28 3.2.1. Stuburo kaul jungtys ............................................... 28 3.2.2. onkauli jungtys su krtinkauliu ............................. 29 3.2.3. onkauli jungtys su stuburu.................................... 29 3.2.4. Pei lanko ir rankos kaul jungtys .......................... 30 3.2.5. Dubens kaul jungtys ............................................... 32 3.2.6. Kojos kaul jungtys................................................... 33 PAVEIKSLAI ........................................................................................... 36 Kaulai ............................................................................................ 37 Snariai ......................................................................................... 72 Literatra ....................................................................................... 86 3

Pratarmi mogaus anatomija yra atnaujintas bei papildytas 1990 met mokymo priemons (A. Seibutien) leidimas. Anatomija yra mokslas, nagrinjantis kno sandar, formas bei struktr. Viena i pagrindini io mokslo dali yra skiriama atramos judjimo aparatui, kuris sudarytas i aktyviosios dalies raumen ir pasyviosios kaul bei j jungi. ias dalis reikia mokti vienodai gerai ir sugebti gautas inias integruoti kitas disciplinas. iame leidinyje daugiau dmesio yra skiriama audini, kaul ir snari apraymui. Vaizdumui gerinti mediaga yra pagausinta paveikslais i vairi medicinos studentams skirt anatomijos atlas ir papildyta lietuvikais terminais. Taiau neteikiama ini apie mogaus anatomijos istorij, raumenin audin bei raumenis. Leidinys skirtas Lietuvos Kno Kultros Akademijos edukologijos fakulteto studentams. Jis yra naudingas ir biomedicinos fakulteto bei kit auktj mokykl studentams, bsimiems treneriams ir visiems norintiems tapti gerais kno kultros, sporto ir sveikatinimo specialistais.

4

1. AUDINIAIAudiniai skirstomi keturias grupes: epitelin arba pasienin, jungiamj, raumenin ir nervin. Audinius sudaro lstels ir tarplastelin mediaga, taiau j kiekio santykis vairiuose audiniuose nevienodas.

1.1. Epitelinis audinysEpitelinis audinys turi daug lsteli ir maai tarplstelins mediagos. Lstels yra isidsiusios ant bazins membranos, po ja yra puraus jungiamojo audinio sluoksnis. Epitelyje nra kraujagysli ir limfagysli, todl per membran lstels maitinamos, i j alinami mediag apykaitos produktai. Epiteliniai audiniai dengia iorin ir ikloja vidin organizmo paviri. Jie apsaugo giliau esanius audinius nuo sueidim, mikrob patekimo. Per epitel krauj siurbiamos maisto mediagos, vanduo ir alinami mediag apykaitos produktai. Epiteliniai audiniai gamina prakait, virkinimo sultis. Epitelinio audinio funkcijos: 1. Apsaugin. Epiteliniai audiniai sudaro odos pavirin sluoksn, ikloja vidaus organus. Jie apsaugo giliau esanius organus nuo paeidim, mikrob patekimo. 2. Maitinamoji. Per arn epitel krauj siurbiamos maisto mediagos ir vanduo. 3. Sekrecin. Epiteliniai audiniai sudaro liauk galines dalis, itekamuosius latakus, gamina sekretus: prakait, virkinimo sultis. 4. Iskiriamoji. I organizmo per epitelinius audinius iskiriami mediag apykaitos produktai. Epitelinis audinys klasifikuojamas: 1. Pagal funkcij: a) dengiamasis; b) liaukinis. 5

2. Pagal sluoksni skaii: a) vienasluoksnis; b) daugiasluoksnisi. 3. Pagal pavirinio sluoksnio lsteli form: a) plokiasis; b) kubinis; c) prizminis (stulpinis). Vienasluoksnis epitelis. Jo lstels isidsiusios ant bazins membranos vienu sluoksniu. Epitelis skirstomas pagal lsteli form: 1. Plokiasis epitelis. Lstels plokios, netaisyklingos, branduolys plokias. is audinys dengia kraujagysli, limfagysli vid, pilvo bei krtins ertmes. 2. Kubinis epitelis. Lstels kubo formos, j centre yra apvalus branduolys. is audinys dengia liauk itekamuosius latakus, inkst lataklius. 3. Prizminis epitelis. Lstels siauros, auktos, branduolys pailgas, guli ariau bazins membranos. Jis dengia virkinimo organus. 4. Prizminis virpamasis epitelis. Branduoliai isidst vairiame auktyje nuo bazins membranos, lstels turi citoplazmos iaugas plaukelius, kurie juda viena kryptimi. Jis dengia kvpavimo takus, kiauintakius. Daugiasluoksnis epitelis. Jo lstels isidsiusios keliais sluoksniais. Apatinis sluoksnis, esantis ant bazins membranos, yra prizms formos, j branduoliai pailgi. Paviriau esanios lstels yra kubo formos, j branduoliai apvals. Paiame paviriuje esanios lstels yra plokios, j branduoliai plokti. Daugiasluoksnis epitelis skirstomas pagal pavirinio lsteli sluoksnio ypatybes: 1. Plokiasis ragjantis epitelis. Paviriuje esanios lstels suragja, netenka branduolio, va ir nukrinta nuo odos. I bazins membranos puss nuolat auga naujos lstels. is audinys sudaro pavirin odos sluoksn. 2. Plokias neragjantis epitelis. Pavirinis lsteli sluoksnis nesuragjs. Jis dengia ragen, burnos, rykls, stempls gleivin. 6

3. Pereinamasis epitelis. Kai organas tuias, epitelio sluoksni daugja, lstels darosi kubins ar net cilindrins. Kai organas pilnas, isitempia, sluoksni skaiius maja, lstels pasidaro beveik plokios. Jis dengia organ, keiiani savo tr, vid (lapimo psl). I liaukinio epitelio yra sudarytos liaukos. Liaukinio audinio lstels sugeba sintezuoti ir iskirti specifinius produktus sekretus. Pagal lsteli skaii liaukos skirstomos vienalstes ir daugialstes. Daugialsts liaukos klasifikuojamos pagal sandar paprastas ir sudtingas; pagal form vamzdines, pslines ir mirias; pagal sekreto iskyrimo bd vidaus sekrecijos ir iorins sekrecijos. Paprastos vamzdins arba pslins liaukos turi dugn, kn, kaklel. Iorins sekrecijos liaukos turi lataklius, per kuriuos sekretas iteka organ ertmes arba odos paviri. Vidaus sekrecijos liaukos itekamj latak neturi, j pagamintas sekretas, hormonai, iskiriami krauj.

1.2 Jungiamasis audinysJungiamasis audinys turi maai lsteli, daug tarplstelins mediagos. Jungiamasis audinys dalyvauja sudarant griauius, sausgysles, raiius, gaubia vidaus organus, kraujagysles, nervus. Jungiamojo audinio funkcijos: 1. Apsaugin. Kraujo lstels fagocituoja mikrobus ir gamina antiknius. is audinys apgaubia vidaus organus, nervus, kraujagysles. 2. Maitinamoji. Kraujas ir limfa ineioja po organizm maisto mediagas. 3. Atramin. Suformuoja griauius, raiius.

7

Kraujas Kraujas yra skystas audinys. mogaus organizme yra 4,55 l kraujo. Kraujo lstels yra trij ri. 1. Eritrocitai. Tai raudonieji kraujo kneliai. Jie yra i abiej pusi dubusio disko formos, neturi branduolio. Eritrocito viduje esantis hemoglobinas sugeba prisijungti deguon. Eritrocitus gamina raudonieji kaul iulpai, jie gyvena 23 mnesius, suyra blunyje. 2. Leukocitai. Tai baltieji kraujo kneliai. Pagal protoplazmos ypatybes jie skirstomi grdtuosius (granuliocitus) ir negrdtuosius (agranuliocitus). Pagal tai, kaip nusidao protoplazma, granuliocitai skirstomi : a) eozinofilus; b) bazofilus; c) neutrofilus. Agranuliocitai skirstomi : a) monocitus; b) limfocitus. Granuliocit branduolys yra segmentuotas, agranuliocit branduolys apvalus, uima didij dal lstels. Leukocitus gamina raudonieji kaul iulpai, gyvena nuo 23 dien iki keli mnesi. Jie gali pereiti per kraujagysli sieneles, klajoti audiniuose, fagocituoti mikrobus. Limfocitus gamina limfmazgiai, blunis, ukrio liauka, migdolai. 3. Trombocitai. Tai maos, neturinios branduolio lstels, dalyvaujanios kraujo kr