SELEMONAS PALTANAVIEIUS=,-

s E L E M o N A s p AL T AN AV r e I u s

Kas girel"i oSia

DailininkeLina Eitmantyte-ValuZiene

l$vtJlVILNIUS

Kai pavargstame mokykloje ar darbe, pailseti vaZiuojame i mibka. MedZiq51am6jimas, miSko kvapai ir garsai gydo geriau uZ vaistus, tad vakare sugriZtame2valus ir pamirsg ankstesni nuovargi.

Ziem4 miSke slidinejame ir mokomes paiinti Lv6rir.t, pedas, pavasarf groZimesZiedais ir dZiaugiam6s paukSiiq giesm6m. Vasarai baigiantis miSkan b6gameuogauti, rie6utauti ar grybauti, miSke renkame vaistaZoles. Mi5kas teikia medie-nos ir Zaliavq daugybei naudingq dalykq - nuo medinio Saukdto iki baldq, nuodervos iki vaistq. MiSko augalai pagamina daugiausia deguonies, kuriuo meskv6puojame. Musq gyvenime midkas toks svarbus, kad apie jf galima ra5yti,pasakoti, dainuoti, bet visko vis vien neparaSysi, neiSpasakosi, neiSdainuosi.

MiSkas - sudetingas gamtos kompleksas, kurio svarbiausia dalis yra sumeddjgaugalai - krumai ir medZiai. Tadiau miSkas susideda ne vien i5 iq. Kartu sumedZiais miSke auga fvairus Zoliniai augalai, kerp6s, samanos,, grybai. Atskiraiaugti jie vargu ar gal6tq, nes per ilgq laikq prisitaik6 vieni prie kitq ir priemiSko sqlygq, - prie savito dirvoZemio, oro dregmes, Sviesos, temperafllros.Taigi tie nesumed6jg miSko augalai yra savita, neatskiriama jo dalis.

MiSkai Zaliavo beveik visoje senoves Lietuvoje, kai Zmon6s joje pradejo kurtis.Bet pamaZdle lietuviai miSkus vis labiau kirto ir degino, nes truko dirvq javamsseti ir pievq galvijams ganyti. Dabar miSkai apima treidali Lietuvos ploto.

MiSkas lietuviui visada buvo draugas ir gelbetojas. Gal todel miSkui duotatiek visokiq vardq. Tik paklausykite, kaip jie skamba, nors reik5me jq visq tapati: rniSkas, mi5kelis, mi5kyne, giri.a, gittt/€, giraite, girynas, mede, medZias,medynas, miSkaviete, retis. Tai dar ne viskas, daug naujq mi3ko vardq galitejus patys surasti ar suZinoti.

O dainq i,odi,itose miSkas - vienas daZniausiq.

Oi giria giin,Girele ialioji, - dainuojama vienoje dainoje.Per iileli jojau,

Vidury sustojau... - pritariama antroje. O tredioje Lraukiama jau kitaip -Iibegs iibigsPeld ii miiko. . .

Sioje knygeleje kalb6sime apie svarbiausiE miSko augalijos dali - medZius.

Jq Lietuvoje auga apie 100 ru5iq, tadiau ne visos jos vietin6s. Kai kurios labairetos, ikurdintos tik parkuose ar sodybose. Pasakodami apie daZnesnes ru5is,pristatysime ir joms giminingas ret4sias. Perskaitg knygelg, jns patys pagalkamienus, lapus, seklas galesite pasakyti, kaip vadinasi surastas medis, kuo jisypatingas.

Kvietiame i nuostabq medZiq pasauli.

KUR cTRELE oSrA /

KAMIENAS

tS ro SUSIDEDA MEDIS

Kiekvienas medis - vis kitoks. Tadiau stov6dami tarp miSko medZiq atrasime,

kad greta augantys turi daug bendrumo. Visq pirma - sudetines dalis, kuriq

Zinojimas padeda paZinti medZius ir atskleisti daugelf jq sawybiq'

Dygstant medZio seklai, iSleidZiama tiesiai Zemyn besiskverbianti stipri pa-

grindin6 baknis. Si Saknis daugeliui medZiq iSlieka svarbiausia atrama vis4

gyvenimq. Nuo pagrindin6s Saknies v6liau atsiSakoja Sonines daknys, kuriomis

i5 dirvos siurbiamas vanduo ir maistingosios medZiagos. sonin6s Saknys ypai

iisiSakoja derlingoje dirvoje.MedZio kamienu arba stiebu laikome beveik vis4 medf nuo Saknq iki vir-

dunes, jungianti kitas augalo dalis. Kamienas sumedajgs, tatiau gyvas. Negyvas

tik Zieves pavirSiuje esantis sluoksnis, vadinamas Ziauberimi. Tiesa, kai kurie

medZiai, kaip baltalksniai, skroblai ar bukai, jos neturi. Ziauberis saugo medf nuo

Saliio, nuo suZeidimq, tad jE turintys medZiai yra atsparesni. Vidinis medZiq Ziev6s

sluoksnis yra luobas arba kama, o po juo - btazdas' Brazdu medis auga' ] iSorq

iis augina kam4, i vidq - medienq.

METINE RIEVE BRAZDAS

PAGRINDINESAKNIMI

AUGANTISSoNINEMIS

SAKNIMISAUGANTIS

MEDIS (4iuolas)

MEDIS (egli)

SAKNYS

Pavasari augandios medZiq l4stel6s bnna dide16s, su siauromis sienelemis.

Rudeniop, medZiui pereinant I ramyb6s busen4, l4stel6s maLdja, bet storeja ju

sienel6s. 2iem4 brazdas neauga, tad per6jimas i5 rudeniniq l4steliq i pavasarines

yra Zenklus ir vadinamas metine rieve. Padiame medZio kamieno viduryje yra

medZio Serdis, o apie j4 - mediena, vadinama balana.

Nuo medZiq kamienq i visas puses driekiasi Sakos. visi medziai Sakojasi

pagal tam tikr4 tvark4, tadiau geba prisitaikyti prie aplinkos sqlygq. Antai laukq

vidury auganti pavien6 puSis buna labai Sakota, o girios tankm6je pu5is -aukSta, liekna, su 5akq vainiku tik paiioje virduneje. Jeigu nuo medZio kamieno

Sakos driekiasi i 5alis, toks Sakojimasis vadinamas Soniniu(1), jei daliiasi pats

kamienas - dviSakiu(2).

Sakq ir bakeliq galuose auga medZio lapai ar spygliai. Lapuodiq lapai skirs-

tomi i kotuotus ir bekoiius. Pagal lapo 1ak5t4 skiriami paprastieji ir sudatiniai

1apai. Savo ruoZtu paprastieji lapai buna i5tisiniai(1), skiauteti(2), iikarpyti(3),

idpjaustyti(4) ir suskaldyti(5). sudetiniai lapai buna trilapiai(1), pirStuoti(2) irplunksniski(3).

PAPRASTIEJI LAPAI

SUDETINIAI LAPAI

MedZiq Ziedai labai fvairus. Labai retai medZiai puobiasi stambiais pavieniaisZiedais. DaZniau jrtr smulkus Ziedeliai yra iSsidestg taisyklingomis grup€mis,vadinamomis Ziedynais. Ziedynai buna paprastieji ir suddtiniai. Kiekvienos medZiqru6ies Ziedynai susideda i5 savitos sandaros Ziedelir4.

Kai medis pefiydi, vietoj Ziedq pradeda vystytis vaisiai, brandinantys irplatinantys s6klas. Ne visi Zinome, kaip tiksliai vadinasi tie ar kiti medZiqvaisiai, todel susipaZinkime su jq jvairove.

Obelis, kriauSe bei er3ketis augina vadinamuosius netikrus vaisius. Visi kitivaisiai vadinami tikraisiais, jrl ivairove labai didele. Vaisiai gali bnli bkie: ankitis- akacijos, iirnrnedLio(1), rieiutas - lazdyno(2), gili - 4Luolo, buko, kaStono(3),sparnnraisis - uosio, guobos, klevo(4), kqulsaaisis - wySnios, slyvos, 5alteksnio(5),obuolilis - SermukSnio(6), uoga - agrasto, serbento(7).

I5 vaisiuose prinokusiq s6k1q iSauga naujas medis,tines dalis.

turintis tokias pat sud6-

(1)

(7)

NUO SEKLETES IKI MEDZIO

Kiekvienas medis iSaugina ir subrandina hrkstantius ar net milijonus s6klq.Kai kurios jq yra labai maZos: t0kstdntis egl6s sekleliq sveria 7 gramus/ mau-medZio - 3, o juodalksnio - tik 1 gram4. ,{Zuolo gil6 sveria 5 gramus, kadtonosekla - 15 gramq. Kai kuriq tropikuose augandiq palmiq rieSutai buna 8 - 9

kilogramq svorio.MedZiq s6klos padios, padedamos v6jo ar ivairiq gyvunq, plinta kuo toliau

nuo gimtojo medZio. Tos, kurios nukrito tlesiai po jo Sakomis, niekada netapsmedZiais - SeSelyje jq lapeliams truks Sviesos, o Saknims - dr6gm6s ir maistomedZiagq. Ir ne i5 visq seklq, paplitusiq toli nuo gimtojo medZio, iSauga

medeliai. Daug seklq iSdZiusta ar permirksta, supelyja ar supuva. Kitos pa-klinva i nepalankias augti sElygas, o dar kitas sulesa pauk5tiai ar sugrauZiaZv6reliai.

Pavasar! at5ilus orams; iSlystame i5 Zem6s prasikalusius maZus Zalius medZiqdaigus. Jie turi tik vien4 stor4 5aknelg ir du lapelius ar rna24 spygliq Sepeteli.

Per pirm4j4 savo gyvenimo vasar4 daigas iSaugina vos kelis lapelius, tadiau jokamienas sumed6ja ir augalas virsta medeliu. Jo vir5unel6je buna augimo pum-

.puras, kuris kitE pavasari atgyja, iSskleidZia lapelius ir pradeda stiebtis aukdtyn.MedZiai auga skirtingai. Karklai, drebul6s per metus gali iSaugti iki 2 metrq

aukbtio, o trimet6 eglute buna tik 30 centimetrq. Daugiau nei de5imd metqturinti egl6 kasmet gali i5augti po metrq, o qZuol6lis - po pusmehi. Simtametismaumedis buna 40 metrq auk5iio ir 45-50 centimetrq skersmens, Simto metqegl6 - 32 metrq aukSEio ir 35 centimetry skersmens, Simto metq qZuolas - apie30 metrq aukSdio ir 40 centimetrq skersmens. Zinorrra, ne visi Simtametiai bunaauge geromis s4lygomis, tad galima rasti ir daug maZesniq bei plonesniq tokioamZiaus medZiq. Jeigu palyginsime dvi 70 metq pu5is, kuriq viena augo saul6s

apSviestame kalnelyje, o kita - pelk6je, pamatysime, kad pirmoji yra aukStasiSlakus medis, antroji - dviejq metrq aukddio kreiva pu5el6.

Augdami medZiai kasmet priaugina po vienE sumed€jusi4 rievg. Greitaiaugandiq ir mink5tq medien4 turindiq ru5iq Sios mefin6s riev€s pladios,letai augandiq - siaurutes. Jei metai medZiui buvo sunkus, sausringi -riev6s tai rodo, - jos Zymiai siauresnes uZ gerq metq rieves. Todelnupjovus medi, i5 jo kelmo galima ne tik suskaidiuoti metus, bet irnustatyti, kurie metai buvg geresni, o kurie - prasti.

100 METV

2 MENESIV 4 METV 12 METV

Zrnu.q vASAR,{ Zl^ttKai baigiantis rudeniui medZiai nubarsto savo lapus, miSkams gyvumo teikia

Zaliuojantys spygliuotiai - puSys. egl6s ir kadagiai. Jq lapai - siauri adatosformos spygliai su kieta odele, pro kuriq augalas i5garina labai maZai dregm6s.Spygliuose ir medienoje spygliuodiai turi daug dervq, saugandiq augalus nuotemperaturos pasikeitimo, panzlt4, grybq ir paZeidimq.

I5 visq spygliuodiq iSsiskiria tik maumedZiai, kiekvien4 pavasarj uZauginantysZalius Svelnius spygliukus, kurie rudenf pagelsta ir nukrinta. Kiti medZiai spyg-lius keidia pamaZele, numesdami ne visus, o tik senus. PuSq spygliai ant SakeliqL,aIiroja 2-3 metus, egli,4 5-7, o keniq iki 12 metq. Suaugusi egle gali turetinet tris milijonus spygliq, pu3is - milijon4.

Savo seklas spygliuodiai brandina kankoreZiuose, po Zvyneliais. Kai aterna

metas jas paberti Zemen, Lvyneliai pasiSiaudia ir sdklos iSbyra. Kad kuo daugiaujq galetq sudygti ir kad medZiai plistq kuo toliau, seklos daZnai turi lengvusskristukus. Su tokiu sparnu seklas vejas nuneSa toli, tadiau ir be vejo josnusklendZia toleliau nuo motininio medZio.

Suaugusi egle gaii subrandinti net 300 kankoreZiq, o hektaro dydZio eglynas

- paseti 50 kilogramq seklq. Jeigu bandytume jas suskaidiuoti, gautume astro-nornini skaidiq - aBtuonis su puse bilijono. Tik i5 labai maZos 5iq sekleliq daliesiSaugs egles. Visos kitos s6kle16s atiteks rniSko paukbiiams ir Zv6rims, kurie jas

be galo m6gsta.

$-i\

-\ - .

r { , rr i}:j ilrf *''j

'-*fF

;.\

EGLELietuvos miSkuose nattraliai auga tik viena eglir4 ruSis -

paprastoii egl6. Jos spygliai ry5kiai iali, kieti ir smailus. Arprisimenate, kaip rankas bade Kal6dq eglut6s Sakos? Spygliqilgis 2-2.5 centimetro, o plotis tik 2-3 milimetrai. Rudi egles

kankor6Ziai kybo ant aukddiausiq 5akq. Jie yra 1.0-15 centi-

metrq ilgio ir iki 4 centimetrq skersmens. Po kankor6ZiqZ',yneliais randamos tamsiai rudos su geltonu Permatomusparneliu s6klos.

Egles Zydi geguZes menesi. S6klos prinoksta rudeni, taiiaui5 kankor6Ziq iSbyra tik kitq metq pavasari.

Egl6s auga greitai, gyvena iki 300 metq. Aukddiausios

Lietuvos egl6s pasiekia net 45 metrq auk5d. Egliq Saknys

gludi padiame Zemds pavirdiuje, tad stipresni v6jai jas ne-

sunkiai idverdia.

Egl6se m6gsta pereti daug paukSdiq ru5iq, egliq s6klomis

minta paukSiiai ir Zv6riukai. Zmon6s eglut6mis apsodina sa-

vo sodybas, pakeles. O kokios Kaledos be papuoStos eglut6s?

Egl6s mediena balta, mink5ta ir lengva. Eg16 naudojama mu-zikos instrumentams gaminti, taip pat popieriaus, celiulioz6s

gamyboje.Be gamtoje augandios paprastosios egles, Lietuvoje yra

auginamos ir kitos jq ru5ys. Baltoji egl6 kilusi i5 Siaurds

Amerikos. Ji iSauga iki 25 melrq aukddio, sodinama parkuose

bei sodybose. Lengviausiai paZinsite jq i5 spygliq - jie ne-

smailus, melsvi ar pilk5vai Zali ir trumpuiiai, vos 1-1.5 cen-

timetrq. Kankor6Ziukai Sviesiai rudi ir visai nedideli - iki6 centimetrrl ilgio ir 1 centimetro skersmens. Dygioji egl6

taip pat i5 Siaur6s Amerikos. Ji mielai auginama parkuose,

miestuose ir sodybose. Yra nereikli dirvoZemiui, be to, galiaugti ir uZter5toje aplinkoje. Dygiosios egles spygliai smailiir dygus. Jq ilgis iki 3 centimefrq. Kankor6Ziai Sviesiai rudi,6-10 centimetrq ilgio ir 2-3 skersmens.

PUSISVienintel6 Liefuvoje natttraliai auganti puSq rnSis - pa-

prastoji pu5is. Tai tiesiu kamienu medis, kurio Ziev6 kam-

blyje - kelet4 pirmqjq metrq nuo Zemes - yra tamsi irsueiZ6jusi, o auk5diau iki pat virbun6s - gelsvai rusva, be-

silaupanti plonais lakSteliais. Zali spygliai buna iki 8 centimetrq

PAPRASTOJI EGLE

DYGIOJI

KUR GTRELE ogrA /9

PAPRASTOJI PUSIS

ilgio, tvirti ir smailus. VasarE kankoftLiai LaIi, o ruden!, kaiprinoksta - pilki. Jie k0giSki, maZdaug 4-6 centimetrq ilgioir 2-3 centimetrq skersmens. Pu5ys Zydi geguli - tada padulkstasmulkiq aukso geltonumo jq Ziedadulkiq debes6liai. LabiausiaipuSys megsta smeletus lengvus dirvoZemius, nors auga irpelk6se, dr6gnose vietose. jos atsparios Baldiams ir sausroms,nes ilgos Saknys pasiekia giliai esant! gruntini vandenf. Gyvenapudys gyvena mai.darg 300 metr1, tadiau gali sulaukti net600-800 metq.

PuSys Lietuvos mi3kuose yra vieni daZniausiq medZiq. Jqmediena naudojama statybose bei lvairiq baldq, kitq daiktqgamybai. I5 spygliq gaunami vitaminizuoti miltai bei ekstrak-tai, i5 sakq - terpentinas bei kanifolija. IS pu5q kelmq sun-kiamos ivairios dervos.

Be paprastosios puSies, Lietuvoje auginama dar 11 pudqru5iq. Kai kurios jU ypai retos., tadiau kitas nesunku surastiir su jornis susipaZinti. Kalnin6 pusis sodinama tik Kur5iqnerijoje bei prie Palangos, kur vejai pusto geltonq pajuriosmeliuk4. Siam smeliui sulaikyti kalnines pu5is pradeta so-dinti prieS 150 metq. Kalnind pu5is retai iSauga daugiau kaip10 metrq. Jos kamienas kreivas, daZnai besidriekiantis paZe-me. Zali spygliai 3-B centimetrq ilgio, tank0s. Rudi kanko-reLiai 2-5 centimetrq ilgio ir 2-4 centimetrq skersmens. Kan-kor6Zius m6gsta aiZyti geniai bei kryZiasnapiai. Kalniniq pu-5q tankynes Lrnogai sunkiai praeinamos, tadiau pauk5diai irLv6tys ypat vertina 5iq priebegq. Bankso pubis kilusi idSiaures Amerikos. Pietq Lietuvos nederlinguose dirvoZemiuoseSios pudys auga neblogai, yra nereiklios, tadiau lieka plonos,kreivaliemenes, menkomis Sakomis lcaip skurstantis medis. Jqspygliai vos 2-4 centimetrq ilgio ir kreivi. KankoreZiai tap patkreivi, 3-6 centimetrq ilgio ir 2 centimetrq skersmens. Ant Bakqjie kybo kekernis ir laikosi nenukritg bent de6imti meh4. Galimarasti jau nudZirfvusias pu5is, ant kuriq Sakq tebesilaiko kanko-r6Ziukai. Veimutind pudis - viena puoSniausiq. Jq retai surasitemi5ke, jos sodinamos parkq, sodybq papuosimui. Kuok5te-liuose po 5 esantys jos spygliai ploni ir bvelnus, 6-!2 cen-timetrq ilgio. Kankor6iiai cilindriSki, 1,0-20 centimetrq ilgioir apie 3 centimetnl skersmens. Jie buna aptekg sakais irlaikosi ant 2 centimetrq ilgio kotelio. Be 5iq rn5iq, Lietuvojekur ne kur auga ir kitos puSys: balkanine, kor6fin6, sibiringkedrin€, gelsvoii, juodoji, Mur6jaus, Biurkbdioji.

*ttlarnaNou*'seur1

BANKSO PUSIS

VEIMUTINE PUSIS

MAUMEDISTai vienas idomesniq spygliuodiq, kurio Svelnus spygliai

iSsprogsta pavasarf, o rudeni pagelsta ir bflna numetami'Manoma, kad visi maumedZiai Lietuvoje auga tik iveisti -t4 patvirtina ir gana apibr6Ztos jq augimvietes. MaumedZiai

auga labai greitai - 50 metq medZio auk5tis siekia 30 metrq.

MaumedZio Ziev6 stora, daZnai suplei56jusi. Zemutin6s Sakos

aukdtokai nuo Zemes, horizontalios.Auga derlingose Zem6se. Europinio maumedZio spygliai

bnna iki 3 centimelrq ilgio, puokStel6mis po 30 - 40 i5sid6st9

ant trumpqjq 5akeliq. Trijq centimetrq ilgio ir dviejq sker-

smens kankoreZiukai ant 5iq Sakeliq laikosi tvirtai prikibg.

MaumedZio mediena tvirta ir sunki, vertinama statybose, bal-

dq pramon6je. Daug maumedZiq auga ne miSkuose, bet par-

kuose, miestuose, pake16se. Net ir pavieniai medZiai sugeba

atsispirti v6jams - jq Saknys labai tvirtos.Lietuvoie rasta 8 maumedZiq rudys, kurios viena nuo kitos

nedaug skiriasi, bent jau ne specialistams jas nelengva atskirti.

Be europinio maumedZio, dar auga sibirinis, Sukaiiovo, ku-rilinis, plaiiaLvynis, lenkinis ir kitos jq rubys.

KADAGYSKadagi daZniau Zinome kaip spygliuot4 krum4, tatiau ne-

retai galima rasti 10-15 metrq aukbiio kadagius kaip me-

dZius. Daugiausiai jq auga sm6l6tose Zemese, tatiau pasitaiko

ir uZpelk6jusiose vietose. Labai megsta saulg, tod6l mieliauauga retuose pubynuose ar visai atviruose plotuose. Papras-

tojo kadagio spygliai smailus ir a5trus, 10-15 milimetrq ilgio.MedZiq ir krumq lajos tankios. Kadagiq kankor6Ziukai -pikbvai rudos su melynu apnabu uogel6s, kuriq viduje buna

keletas sdklq. Pirm4jE vasarE kankoreZiukai btrna ZaIi, o

pamelynuoja ir prinoksta tik kitq metq rudeni. Jq skonis

aitrus, tod6l ne visi pauk5diai lesa juos ir badui prispyrus.Zmon6s m6lynEsias uogeles naudoja patiekalams pagardinti.Kadagio mediena taip pat kvapi, gana tvirta. I5 jos gaminami

smulkus dirbiniai, o i5 spygliq, kankoreZiukq bei medienos

galima iSgauti kadagini aliejq.Lietuvoje dar auginami i5 Siaur6s Amerikos kilg virgini-

niniai kadagiai, kazokiniai kadagiai bei fvairios 5iq augalq

sukulturintos formos.

MAUMEDIS

KUR GIRELE oSrA /11

KIJ'KMEDIS

KUKMEDISSie visZaliai medZiai nuo senq senovds augo ir Lietuvoje,

tadiau v6liau buvo i5naikinti. Dabar kukmedZiq galima rastikaip pasodintq dekoratyviniq krumq. MiSkuose auge kukme-dZiai pasiekdavo 20 metrq auk5ti, budavo labai i5si5akojg.Krumais augantys die augalai taip pat veSlis, tankus. Kuk-medZio spygliai ploksti, 2-3 centimetrq ilgio, tamsiai Zali.Nors spygliq vir5un6les smailios, tatiau jie neduria. Ant Ba-

keliq spygliai iSsidestg tarsi 5ukq dantys, abiejose jq pus6se.Sie spygliai nuodingi, tad jq geriau neragauti nei Zmogui,nei gyvrlnui. Kas kita rudens pradZioje ant Sakeliq sunoks-tan{zs raudoni vaisiukai. Jie primena uogE su viena s6klaviduje ir daugelio paukSdiq yra labai megstami.

KaZkada i5 kukmedZio medienos buvo gaminami muzikosinstrumentai, ivairus smulkus dirbiniai. Kukmedis auga labaii5 l6to, jo amZius itin ilgas - nuo fikstaniio iki trijq tuks-tantiq metq.

IS KITUR ATKELIAVE SPYGLIUOEIAIZrnogr1 visada trauke nematytos augalq rrlSys ir dekora-

tyvios jq formos. Todel parkams puoSti, miestq Zeldiniamsformuoti augalai budavo lveZami i5 pietinds Europos, Azijosir Siaurds Amerikos. Ne visi jq atlaike klimato atSiaurumus,tadiau idlikg uieme svarbi4 viet4 parkuose tarp sumed€jusiqaugalq. Kiti gali tapti vertingais medienq teikiandiais medZiais.

Daugeli i5 svetur atveZtq spygliuodiq paZistame menkai -mat nors pirmieji 3iq ruSiq medZiai pakliuvo i Lietuvq pried150-200 metq, dauguma jq sodinta tik 5io amZiaus pradZioje.Beveik visi jie randami tik parkuose, miestq Zeldiniuose irn6ra plaiiai paplitg. Siek tiek daZniau jie imti sodinti prieS40-50 metq prie sodybq bei naujuose parkuose ir dar netapoiivaizdLiais medZiais. Be to, jq veisimu uZsiima nedaug me-delynq, tad mums neiprastq, bet gan idomiq fu gaiiq spyg-liuotiq plitimas n6ra spartus.

TUIASodybose, miestq skveruose ir parkuose tujos pasidare

iprastos. Vakarin6 tufa kilusi i5 Siaur6s Amerikos. Kai kadaauga kaip krtmas, tadiau daZniausiai buna medZio formos.Sios tujos laja piramidiSka, Sakos trumpos ir horizontalios.

*tt

/ 'ernernu resaurl

TUJA

Tujq spygliai Zryniiki, i5sidestg po 2 ant plok5iiosios ugliqpusds ir po 2 i5 5onq. KankoreZiukai nesud6tingi, i5 8-1.0

Zvyneliq. Jie buna maZdaug centimetro ilgio.Tujq medZiai iSauga iki 20 metrq aukiiio ir gali gyventi

iki 200 metq. Nors Europoje 5i tujq ruSis auginama bent 500

metq, tadiau Lietuvoje nerasime n6 Simtamediq medZiq. YraiSvesta daugyb6 vakarines tujos dekoratyviniq atmainq, kuriosviena nuo kitos skiriasi savo atspalviais bei formomis.

DidZioji tuja daug retesnti, nors yra gana graLi. Tai spardiai

augantis didelis - iki 30 metrq aukStio - medis su netankiom5akom. Savo t6vyn6je Siaur6s Amerikoje iSauga iki 60 metrqaukStio ir 3 metrq storio ir yra vertinama indenq, kurie i5jos medienos daro savo totemus.

KENISSibirinis k6nis gamioje auga i rytus nuo Uralo kalnq.

Lietuvoje Siuos medZius prad6ta sodinti tik nuo dvide5imtoamZiaus pradZios. Tai aukbtas - siekiantis 30 metrq medissiaura laja. Jo spygliai 2-3 centimetrq ilgio, bukais galais irsiauri. Vir5utin6 jq puse tamsiai Lalia fu Zvilganti. Kankor6-Ziai buku galu, daZniausiai 7-9 centimetrq ilgio. Jie daZnai

brtna aptekg sakais ir lyg Zvak6s styro aukStyn. K6nio me-

diena minkSta, prastesne negu egl6s. I5 kenio sakq Saminamibalzarnai, o i5 spygliq - eterinis aliejus. Keniai auga l6tokaiir i5gyvena iki 200 metq.

Europinis k6nis - budingas Europos rni5kq spygliuotis.Lietuvoje jis auginamas tik parkuose, nors ir juose yra gana

retas. I$auga iki 30-50 metrq aukSdio. Sio kenio spygliai 2-3 centimetrq ilgio, su ikirpta vir5un6le. Kankor6Ziai rudi, lygZvak6s kylantys nuo Sakq. iie dideli - apie 10-15 centimefrqilgio. Auga taip pat l6tai, gyvena iki 400 metq.

KANADINN CUCAKanadin6 ctrga kilusi i5 Siaur6s Amerikos ir Lietuvoje

auginama tik parkuose, miestq ir gyvenviediq Zeldiniuose.ISauga iki 20-25 metrq auk5dio, medZio laja turi pla6iospiramides formq. Cugos spygliai tik 1 centimetro ilgio, plokS-

ti ir buki, ant Sakeliq persiskyrg i 2 eiles. KankoreZiukailabai smulkus, 1-2 centimetrq ilgio. Pagal Siuos poZymiusctrgq lengviausiai atskirsite nuo kitq spygliuodiq.

SIBIRINIS KENIS

EUROPINIS KENIS

KANADINE CIf GAKUR GTRELE oarA /73

DUGLASO POCIIGE

DUGLASO POCOGEDuglaso poctrg6s t6vyne - Siaur6s Amerika. Lietuvoje ji

nereta, ypad gausu jaunq, bet jau derindiq medZiq. Pocugeauga gana greitai. Jos spygliai apie 2 centimetrq ilgio, mink5-ti ir plokbti. Augal4 lengviausia paLinti pagal kankoreZius.Jie buna iki 10 centimetrq ilgio, o pro kankoreZiq sekliniusZvynelius matyti i51ind9 ilgi triskiauliai dengiantieji Ltrynai.

DINOZAURU AMZININKASTaip visi vadina ginkmedi, kuris taliavo dar juros ir

kreidos perioduose - maZdaug prieS 130-200 milijonq metq.Sie medZiai taip pat ilgaamiiai, galintys augti 1000 ir dau-giau metq. Jq tevyne - Pietryiiq Kinija, ten ginkmedZiai augakalnuose, kur klimatas Siltas ir dr6gnas. Nors Lietuvojeginkmedis auginamas retokai, bet i save i5 karto atkreipiademesf . Visq pirma, ypatingi 5io medZio lapai. Jie ant ilgqkotelirl, aptraukti nelyginant Svelnia odele ir yra padios ne-

iprasdiausios formos: v6duokliSki ar rombiSki, su Zenkliomisi5ilgin6mis gyslelemis. Beje., ginkmed Lio Iapai rudenf pagels-ta ir nukrinta, o pavasari iSauga nauji.

Ginkmedis - inoringas augalas. Musq Ziemos jam gali butiper Saltos, tad auginant butina jaunus medelius pridengti.Tadiau jeigu savo sodyboje norite auginti k4 nors labai ne-paprast4, pasisodinkite ginkmedi, juk 5is medis - tikras di-nozaurq gadyn6s augalas.

*tt

/ arnanru rasaur;

GINKMEDIS

Nors tl.rugnrna meclZiLl ktekvien4 rucleni nutnetar l:rpus, t.riiau ii sa\rllre llera

p.rti s-.'albiausi.r, skiriant spr-eliuc'ri-i us nr.Lo lapuoiiti. Sr':rrbi;ru t;ri, k.riP arL:la

lapuoiiirl scklos ir kokia r-r;r l:rpL1 sanclara. Spvgliuoiiai vr:r plikasirl<1iai, irl sel<los

k.rnkoreZt'je. .rtvrlar grrli ant 2','vr-rtliq. C,.r rrbtaseklirl l.rpuoiirl seklLls LrZiltlsit \..r1

si:rus rricluje, o 5is iisivlslo ii Ziecfu rricluje' es.rniiios prcstcles. Lapai i.rtpr pa1

skirrirsi nrro splglirl - jie cl.r2niaL.Lsrai platr-1s, su t.un tikra tvarka iiclistr lorn js

gvslornis.LilFr.io!:iai piie aplinkos s41r-gq plisit.rikq' geri;ru uZ spvgliuot'ius - til r'()(lo

ir jq p.rplitirnas nlio tuncltos iki clvktunq ir kirlnq. N'.er;r l:rptLot'it1 tik Arrtark-ticloje. Lietuvojt' atteantr-s visialiai lapuoiiai r.ra litbiari pl.rZe'ic12iarni, nei 1.rpus

rnetaniie'ji vasarialiai. Zi.^tn.1 r''.rstrr2:'tliarns negiesi.r 5;r1tis, r't:iai bei sniego n.rita

\'.rsarZaliiri mecl2iai pasibaiuus atrgirno L',ei vaisirl ir si:klq auginirno periotiuillumeta lal.us. TLL,-r rnetu tarp lapo koto ir iakelis, ant kurios jis tLZ;rLrgo,

susid.rro skiri.rrnirsis slrtoksnerlis. lo 14stcles aprnirit;t, ir u2tenk.r vejo Eiusio .r1

lic.t.rrrs, k;rcl lapas urrliristtl. ltuc1e'n1 l.rpttose atsir.lncla n;ruju claTomqjtl rn.'

cl2iagrl - pigrnentq, tarl jie p;rsicll.rro geltoni, lucli, raucloni .rr in.rrgi.

Sumcclejusi11 1apr166i,* LiettLvoje cl.rugi:rLL nei sp1-glils;iq, nernarZai jq rLrsitl

i:ia pritapo jveZtos i5 sr.'etimt! klaitq ir rn.rZai sl<iriasr nuo senq;u. rtrtLsll 1<raitcr

tneci2iq.

l_ r.'

..i

'*r,-

,,1 {

1-, :- -. f-t".i.-W

PAPRASTASIS AZUOLAS

4ZUOLASLietuvoje auga trys 4Zuolq ru5ys, id kuriq dvi - papras_

tasis ir bekotis - tikrieji musq kra5to medZiai, o raudonasis,arba Siaurinis, fveZtas i5 Siaur6s Amerikos. paprastieii 4iuolaitik retame mi5ke sudaro didesnius plotus. paprastai jie augakartu su kitais lapuotiais bei spygliuodiais. Lietuvos midkuo-se paplitg nevienodai - rediau jq rasite Dz[kijoje, Auk5tai_tijoje bei Siaurin6je respubllkos dalyje. Daug gausesni jieVidurio Lietuvoje, pajnryje bei Suvalkijoje. .{Zuol4 kaip stip_rybes simboli Zmones visada labai gerbe, laike ji bventumedZiu. -{Zuoliukus sodino ne tik savo miikuose, bet irpakel6se, sodybose. I5 qZuolo dirbdinosi paEius stipriausiusirankius ir padargus, droZe skulphlras.

Paprastasis 4luolas - ilgai gyvenantis ir labai atsparusmedis. Net per Saldiausias Ziemas iis neibi4la, tad keletoSimtq metq amZiaus 4Luolai jokia retenybe. pats seniausiasLietuvoje ir Europoje StelmuZes 4Ltolas, augantis Zarasu, ra-jone, turi daugiau kaip 1500 metq.

Paprastasis 4Zuolas tiauga iki 40 metrq aukbdio, jo Zievestora ir sueiZ6jusi. MedZio skersmuo gali siekti 2 metrus irdaugiau. ,{Zuolq lapai sprogsta velai - geguZes ar birZeliomenesi. Pagal ankstum4 skiriamos dvi qZuolo formos - anks-ffvoji bei v6lyvoji, kurios lapai skleidZiasi net dviem savai-t6mis v6liau. ,{Zuolo iapas tamsiai Zalias, iki 15 centimetrqilgio ir 3-7 centimetrq skersmens. Kiekvienas lapas turi 3-8 skiautes. .{Zuolai Zydi .skleidZiantis lapams, o jq vaisiai(giles) prinoksta rugsejo ar spalio menesiais.

Bekotis 4Zuolas Lietuvoje retas, didZiausia jo augimvieteaptikta Lazdijq rajone, - Trako mi3ke netoli Dusios eZero.Atskirti bekoti qZuol4 nuo paprastojo yra lengva. Visq pirma,,jo giles prie 5akeliq buna prisitvirtinusios tiesiogiai, ne ko-teliu. Lapq kotas ilgas, pastebimai ilgesnis uZ paprastojo4Zuoio. Nukriig bekodio qiuolo lapai nesuyra ilgai, tad pa-vasari rasite juos gulindius sveikus ir lygius.

Raudonasis arba Siaurinis qZuolas idauga iki 25-40 metrqauk5dio, apie 70 centimetrq skersmens. Lietuvoje tokiq me-dZiq reta, nes 5iE ru5i pradeta sodinti palyginti neseniai.Raudonojo EZuolo kamieno Zieve lygi, plona, kamienas ap-valus. Sakos prasideda Zemai ir btna gana stambios. ypatingi5io 4Zuolo lapai. Jie Zvilgantys, tamsiai Zali, o rudeni pasidaro

*tt

/ arrarou rasrurl

RAUDoNASTS 4Zuores

rausvi ar rausvai rudi. Lapai bnna 8-22 centimetrq ilgio ir8-12 plotio. Lapo skiautes su smailomis virdunemis. Gilestrumpos ir pladios, prie Sakeliq prisitvirtinusios tiesiogiai arvisai trumpu koteliu.

BERZASLietuvoje auga keturios tarpusar,yje Zenkliai besiskirian-

tios berZq ru5ys, nors mes berZ4 daZniausiai lsivaizduojametik balta Lieve ir dailiai nusvirusiomis Bakomis.

Karpotasis beri,as ui.auga iki 20-25 metrq aukd6io, gyvenaiki 150 metq. Kadangi jis atsparus daltoms Ziemoms ir kitomsnepalankioms sElygoms, auga greitai ir visi5kai ti.auga per50-60 metq. Jaunq berZeliq Ziev6 buna rausvai ruda, tikveliau ji pab4la ir iSsiiygina. Senesniq medZiq apatineje ka-mieno dalyje Zieve buna juoda ir sueiZejusi. BerZo ugliaiploni, pliki ir karpoti. Lapai kotuoti, trikampiai ar romboformos. Jq pakraSdiai dvigubai pjukli5ki. Zydi karpotasis ber-Zas geguZes m6nesi, skleidZiantis lapams. Zirgineliuose pri-noksta du sparnelius turindios seklytes, kurios iibyra antrojevasaros puseje. Plaukuotasis berZas labai panaius i karpot4ji,tadiau ne toks aukStas, siekia tik 20 metrq. Jo ngliai rausvairudi, plaukuoti. Lapai kotuoti, apvaliai trikampiBki ar rom-bi5ki, kartais primena dirdies form4. Jie buna 4-6 centimetrqilgio, bukomis vir5unel6mis ir pjnkli5kais krabtais. Abi lapqpuses plaukuotos. Zydi lapams sprogstant, sparnuotos seklosi5 Zirginiq byra nuo rugpjudio menesio iki pat Ziemos. Abiejq5iq ruSiq lapai rudeni pagelsta. BerZq mediena nepatvari,todel daZniausiai naudojama gaminti fanerai, sporto invento-riui, irankiams.

Liekninis berZas auga pelk6se. Nera retas, taiiau neiei-kokite didelio medZio - jis uZauga tik iki 1-2 metrq auk5dioir daZniausiai kaip krumas. Jo lapai kiau5iniSki, kartais be-veik apskriti, dantytais kraStais. Lapai buna 1-4 centimetrqilgio, jq ilgis virSija ploti. Taip pat pelkese auga ir keruZinisberZas, aukbtumu nepralenkiantis greta Zaliuojaniiq krumeliqar Zoliq. KeruZinio berZo krumeliai buna 30-60 centimetrq aukd-iio. Lapeliai apskriti, dantytais pakraidiais, 5-15 milimetrq ilgioir 10-20 plodio. Paprastai jq plotis didesnis Dt ilgl.

Kai kur Lietuvoje auginamas i5 Siaures Amerikos ki19spopierZievis berZas. Jis gana dekoratyvus, su plonomis nu-

KARPOTASIS BERZAS

ffr

KURGTRELE o e /77

PLAUKUOTASIS BERZAS

PAPRASTASIS KLEVAS

svirusiomis Sakomis. Berl,o Liev| balta ir lygi, besilupantiplonomis lyg popierius juostelEmis. Lapai 4-8 centimetrqilgio ir 2-5 centimetrq plodio, kiau5iniski, pjnkliskais kra3tais.Visos berZq rr15ys, augdamos greta, gali tarpusavyje kryZmin-tis, tad kai kurie medZiai turi sunkiai nustatomus poZvmius.

KLEVASKlevai labai graLis, visq megstami medZiai. Pavasarf jie

ptaLysta graLiais, daZnai skaniai kvepiandiais Liedais, .uy',au-

gina skristukus turiniias seklas, o rudeni lapus nudaZo ivairiomisspalvomis - geltona, ruda, raudona. Paprastasis klevas pa-Zistamas geriausiai - jo lapai su 5-7 nusmailejusiomis skiau-temis, 5-15 centimetrq ilgio ir tokio pat plodio. Zydi lapamsskleidZiantis, rugs6jo m6nesf prinoksta apie 5 centimetrq ilgiosparnavaisiai. Klevas iSauga iki 30 metrq auk5Eio. daZnasmi5riuose miSkuose, o sodybose ir parkuose ypai gerai vebipavieniui. Klevo mediena kieta, naudojama fvairiems dirbi-niams, droZiniams, muzikos instrumentams gaminti. Pavasarii5 klevq teka salsva ir aromatinga sula.

Trakinis klevas Lietuvoje retokas, auginamas parkuose irsodybose. Nors gali augti kaip medis ir pasiekti 20 metrqaukSti, taiiau neretai auginamas ir karpomas kaip gyvatvor6.Trakinio klevo Zieduose daug nektaro - sakoma, kad id vienohektaro klevyno galima gauti vienq ton4 medaus. Lapai 4-15 centimetrq ilgio ir 4-10 plodio, daZniausiai penkiaskiau-diai, skiauEiq virSines bukos. VirSutin6 lapq pus6 tamsiaitalia, apatin| Sviesi ir pukuota. Raudonasis klevas kilgs i5Siaur6s Amerikos. Medis iSauga iki 30 metrq aukbEio. Lapaipenkiaskiaudiai, 6-L0 centimetrq ilgio, pjukliSkais kraStais.Vasar4 lapai tamsiai Zali, rudeni rausvi ar rausvai oranZiniai.Sidabrinis klevas taip pat iveZtas i5 Siaur6s Amerikos, au-ginamas parkuose ar vandens telkiniq pakra5diuose. ]o lapaipenkiaskiaudiai, tamsiai Zalia virdutine puse ir pilkai sidab-riSka apatine. Rudeni lapai pagelsta. Uosialapis klevas labaidaLnas, auginamas palei kelius, miestq skveruose. NebijouZterSto oro, atsparus klimatin6ms s4lygoms. Jo lapai sude-tiniai, sudaryti i5 5-9 lapeliq. VirSrlninis lapelis didZiausias,daZnai triskiautis. Dera kasmet ir labai gausiai. S6klos idsi-laiko net per Ziemq ir yra m6gstamos sniegenq.

*trlarruNouresaurl

*{t

JUODALKSNIS

ALKSNISfuodalksnis - vienas paprasdiausiq ir daZniausiq musq

miSkuose medZiq. Jis auga dr6gnose, kitiems medZiamsnetinkamose vietose. Auga gana greitai, tadiau retai iigyvenadaugiau kaip 150-200 metq. Jo Ziev6 juosvai ruda, sueiZejusi,medf nupjovus mediena ruduoja. ]uodalksnio lapai paprasti,su koteliu, kiauSiniSki, 4-10 centimetrq ilgio, pjukli5kais krad-tais ir lipnus. Zydi juodalksnis anksti, iiemai dar nepasibaigus;jo Liedai gludi Zirginiuose. Spalio menesi apvaliuose kanko-reZiukuose sunoksta s6k1os. Ziem4 jas labai megsta aiZytipaukbdiai alksninukai. I5 juodalksnio medienos gaminama ta-ra, baldai. Baltalksnis neiSauga toks didelis. Jo kamieno Ziev6lygi, o lapai smailomis vir5unemis. Baltalksniai Zvdi siek tiekanksdiau uZ juodalksnius.

UOSISPaprastasis uosis paplitgs visoje Lietuvoje, nors pietryti-

n6je respublikos dalyje labai retas. Uosis ibauga iki 30-35metrq aukSdio, pusantro metro skersmens. Jaunq uosiukqi:ievd lygi, senesniq stora, pilkos spalvos, i5ilgai sueiZejusi.Uosio lapai sudetiniai, plunksnidki, 30-40 centimetrq ilgio.Kiekvienas jq susideda i5 5-15 maZesnir4 lapeliq. Zydi ge-grti.6s pradLioje, o rudens pradLioje prinoksta rnai.datg 4centimetnf ilgio. s6klavaisiq kekes. Uosiai neretai sodinamisodybose, prie keliq. Jq mediena tvirta, naudojama baldams,fvairiems jrankiams gaminti. Kai kur Lietuvoje auginamasamerikinis uosis, kurio sudetiniai lapai maZesni - tesiekia 30centimetrq ilgio ir yra sudaryti tik iS 3-g lapeliq.

BUKASLietuvoje paprastieii bukai paplitg tik Zemaitijos miSkuo-

se, taiiau ir ten jie buvo pasodinti. Masq Ziemos diemsmedZiams per Saltos, tad neretai ap5ala jq ugliai ar nukenEiair visi medZiai. Bukas gali iSaugti iki 40 metrq auk5dio iriki 2 metrq skersmens. I akis krinta lygi, Bvelniai pilka biomedZio Zieve. Lapai su koteliais, 5-10 centimetrq ilgio. jr1

kraStai lygus, kartais Siek tiek banguoti. Rudenf lapai pasidarorudi ar rausvi. Bukai Lydi pavasafl, skleidiiantis lapams, ospalio m6nesi prinoksta deZut6se esandios s6klos. Kiekvienoje

PAPRASTASIS UOSIS

BALTALKSNIS

KUR crRELl oSrA /79

DIDZIALAPE LIEPA

deZuteje, papuodtoje savotiSkais plaukeliais, subrgsta 2-4 s|k-los. Jos turi riebalq, tad yra m€gstamos ne tik gyviinq, betir Zmoniq. I5 buko medienos gaminami baldai, parketas, pa-puoSalai. Pats augalas dekoraty'vus, ypad jo raudonlape arkarpytalape formos. Bukai gyvena iki 500 metq.

LIEPALietuvos miSkuose, parkuose, miestuose bei sodybose ras-

ta augant 11 liepq ri5iq, tadiau jq gali bnti ir daugiau, nesZmon6s 5i medf megsta/ ji mielai sodina prie namq ir iedkokuo graZesniq jo formq. Labiausiai paplifusi maZalap6 liepa.Palankiomis sElygomis ji gali iSaugti didele ir tankiaSak6.Neretai i5 vieno kelmo kyla net keletas liepos kamienq. JqZieve pilka ir sueiZdjusi. Liepos lapai kiau6iniSki, 5-10 cen-timetrq ilgio, pjnkliSkais kraStais ir smailomis virdrfnel€mis.Kasmet birZelio ar liepos m6nesi liepos gausiai Zydi gelto-nais Ziedais, kuriq kuokSteliai po 4-6 prisitvirting prie maZ-daug 5 centimetrq ilgio paZiedlapio.

Zydindias liepas gausiai lanko bites, Ziedq arbata Zinomakaip vaistas nuo perdalimo. Liepos mediena balta, naudojamadroZiniams, mediniams indams.

Siek ti.k anksdiau, birZelio pradiioje, praLysta didZialap6liepa. Ji Lietuvoje ikurdinta, tad auga tik pakelese, sodybosear parkuose. Sios ruSies lapai didesni, 6-15 centimetrq ilgio.Stambus geltoni Ziedai po 3-4 prisitvirting prie 8-9 centimet-rq paZiedlapio.

Be 5iq rn5iq, dar auga ar auginamos: gelsvoii/ kalnine,mongolind, amerikinE, sidabrinG, ivairialap4 grak5iioji, pa-prasfoii, europinG liepos.

Ssnuux5NlsLiefuvos miSkuose paprastasis SermukSnis gana daLnas,

tik ne visada jis iSauga dideliu medZiu. 20 metrq aukSdioir storesni Sermuk5niai retoki, o plonesni ir besikrumijantys -daZnesni. SermukSnio kamieno Liev6 lygi, storesniq medZiqsueiZ6jusi. Lapai sudetiniai, iki 20 centimetrq ilgio. Jie su-sideda i5 10-15 pailgq pjnkliSkais kraStais lapeliq. Rudenf 5ie

lapai pasidaro rausvi ar geltoni, daZnai - rnargl.Zydi Sermuk5nis

*'/er*touRasaut-1

MAZALAPE LIEPA

SERMUKSNIS

geguZ6s ar birZelio menesi, o rugseji kek6mis prinoksta oran-Liniai ar raudoni iki 1 centimetro skersmens vaisiukai. Norsjie aitriai rr1g5tus, bet Zmoniq naudojami vynui, sultims ga-minti, o pauk5diai - ypad strazdai, vamenai, svirbeliai - juosmielai lesa.

Auginamos ir lvairios kulturin€s Sermukiniq formos, taippat hibridinis, vedinis bei miltuotasis Bermuk5niai.

KASTONASKa5tonas - ne miSko medis. Ji rasime auganti daZnoje

sodyboje, o parkus, skverus be kaitonq tiesiog sunku isivaiz-duoti. Tai iSvaizdus storaSakis medis. pavasari stambus jopumpurai buna aptekg lipniu skysdiu, saugandiu sprogsran-dius lapelius nuo Saliio bei kenk6jq. Sudetiniai ka5tono lapaiilgakodiai, sudaryti ii; 5-7 pailg1, pjnklbkais krabtais lapeliq.GeguZ6s gale medZiai pta|ysla - lyg Zvakes nuo dakq kylabalti Ziedynai. Veliau dalis Ziedq nubyra, ib kitq ibauga Zalismailiaspygliai vaisiai. Rugsejo gale ar spali Bie vaisiai plyitair iSkrinta dideles Zvilganlios rudos spalvos seklos. Jos su-dygsta kit4 pavasari.

KaStono Ziedai gausiai lankomi biiiq. Medien a graL| norsnaudojama retai. Daug labiau kaitonas vertinamas kaip de-koratyvus, musq aplinkE puo5iantis medis.

IEVAPaprastoji ieva retai ti.auga didesniu medZiu - jos kamie-

nas daZniausiai Bakojasi i keletq kreivq, horizontaliq atbakq.Auga paupiuose, prie pelkiq, rediau sausose vietose. Kamie-nas apgaubtas juosvai pilka Zieve, kuri turi a5trq kvapq.YpaE kvepia jaunos ievos atialos. Ievos lapai elipsiSki, smai-lomis virSrln6mis ir dantytais krabtais. GeguZes pradZioje ie-vos praZysta nusvirusiomis baltq kvepianiiq Ziedq kekemis.Ziedat gteila! nubyra, o jq vietoje vasarE sunoksta juodqZvilgantiq kaulavaisiq kek6s. Kaulavaisiai aitri:s, bet strazdai,liepsnelds, delynbalsds mielai juos lesa. Ievq Ziedus gausiailanko bit6s. I5 medienos gaminami papuoSalai.

Lietuvoje daug kur auginama v6lyvoii ieva. Ji ir idaugakaip medis didesne, ir Zydi veliau ui. paprast4j4 iev4. Rudenikekemis prinokg juodi kaulavaisiai btrna stambesni nei

KASTONAS

PAPRASTOJI IEVA

KUR GIRELE aTTA /21

SKROBLAS

paprastosios ievos ir gana malonaus skonio. Velyvosios ievoslapai rudeni darosi raudoni ar roZiniai.

SKROBLASTai gana aukStas, briaunotu kamienu medis. Per Lietuv4

praeina Siaurin6 skroblo paplitimo riba - Siauriau jis yragana retas. Skroblo Zieve pilka ir lygi, senesniq medZiq su-eiZ6jusi. Lapai kiauiini5ki, smailavir5uniai, pjukliSkais kraS-tais. Jq ilgis 5-12 centimetrq. Zydi pavasari, lapams sprogs-tant. Baigiant Zydeti skroblo Lirglni.ai gali siekti 15 centimetrqilgi. Rudenj prinoksta briaunoti kieti riedut6liai, kurie gam-toje sudygsta tik antraisiais metais. Nors skroblas auga l6tai,tadiau gyvena tik apie 150 metq. Paprastai auga miSriamemiBke. I5 kietos skroblo medienos daromos detales ivairiomsmaSinoms, muzikos insfrumentams. Tiesa, jo medien4 ganasunku apdoroti.

VINKSNAVinkSna - didelis, iki 30 metrq aukSdio medis pilkai rusva

Zieve. Lapai kiau5ini5ki, nesimetridku pagrindu, piikliSkaiskraStais. Jie Siurkdtns, vir5utin6 lapq puse Zalia, apatin6 Svie-sesn6 ir plaukuota. Rudeni vink5nos lapai paruduoja. Kiekvien4vaisiq supa sparnelis fkirpta virSunele. Prinoksta vaisiai ge-guZ6s menesi ir tuoj pat nukrinta. Nors vinkdna gali gyventi300 metq, tatiau Lietuvoje auganti ruSis labai kendia nuoguobq maro ir tod6l daug kur yra prareGjusi.

GUOBAKalnin6 guoba gana daLnas, iki 30 metrq aukSdio medis,

augantis mi5kuose, upiq sleniuose, tinkamas auginti paleikelius bei parkuose. Kamieno Zieve juosvai ruda. Lapai kiau-5ini5ki, irivir5nniai. Jie buna 8-15 centimetrq ilgio, plaukuotiir pjnkliskais kraStais. Zydi balandlio menesi. Vasar4 pri-noksta savotiSki sparnavaisiai, kuriq rieSut6lis gltdi sparneliocentre. Pa{zs sparnavaisiai siekia 2-3 centimetrus ilgio.

SKIRPSTASPaprastasis skirpstas - miSkq medis pilkai rusva Zieve ir

paprastais trumpakoiiais lapais. Lapai 3-10 centimetrq ilgio,pjnkliSkais kradtais. Zenklus yra lapq nesimetri5kas pamatas.

*"/arnarourasaurl

GUOBA

Medis Zydi balandZio m6nesi, o geguZes vidury ar pabaigojeprinoksta skristukuose esanlzs rie5ut6liai. Jie yra netoli spar-nelio vir5unes, tad jo ikirpimas beveik juos siekia. Skirpstaim6gsta augti kriaudiuose, griovose, kur savo Saknimis sutvir-tina Zemg.

SErvavrnplsLietuvoje augandius juodauogi ir raudonuogi SeivamedZius

paprastai Zinome kaip aukbtus krumus, nes kaip medeliai jieauga daug reliau. SeivamedZio vardas kilo i5 ypatingos ka-mieno sandaros - jo vidus uZpildytas balta minkbta medLia-ga, kuri4 iSvalius lieka 5eiva, paprasEiausias vamzdelis. Spar-diai augantys SeivamedZiai m6gsta dr6gnq, bet labai derling4,puvening4 iemg, gana daZnai veSi sqvartynuose ar Siuk5ly-nuose. Jie gali augti pavesyje.

BirZeli juodauogis Seivamedis praZysta baltais, stipriai iraitriai kvepiandiais Ziedeliais, kurie glaudZiasi skedio formosZiedynuose. Rugpjuti prinoksta juodq uogq kekes, kiekvienabeveik po 100 uogeliq. Jas megsta strazdai, kek5tai ir kitipauk5diai. Raudonuogis deivamedis Zydi geltonais i:redais, jouogos raudonos. Jas taip pat lesa varn6nai, strazdai ir kitisparnuodiai. Abiejq SeivamedZio rudirl lapai pana5us: sud6-tiniai, sudaryti i5 3-7 pjnkli6kais kradtais ir smailomis vir-Sun6mis lapeliq.

LAZDYNASLazdynas savaime auga daugelyje lapuoiiq miSkq bei mid-

riuose, o sodybose bei parkuose iis visq sodinamas ir m6-gstamas. Tai - sumedejgs krumas, kurio i Salis nulinkusiosat3akos gali siekti 10 metrq. Lazdyno Zieve tamsiai pilka arrusva, jaunos atZalos buna labai tiesios, apZ6lusios plauke-Iiais. Ziemos pabaigoje lazdynai prai.ysta. Nuo Sakeliq nu-tista gelsvi vyriSki Zirginiai, o ant Sakeliq glaudZiasi rausvimoteridki Ziedeliai. Jq vietoje lazdynas iSaugina riebutus. jiegali augti pavieniui ar kekemis, tatiau kiekvienas rie5utas ikipuses glldi skroteleje. Lazdyno lapai paprasti, su koteliu. JqkraStai nelygiai pjnkhbki, o virdun6les smailos. Riedutus megstane tik Zmones, bet ir daugelis grauZikq bei paukddiai: kekb-tai, geniai, riebutinds.

SEIVAMEDIS

KUR crREL, oit,o, / 2I

GLAZDYNAS

RIESUTMEDIS

Turkinis lazdynas auga kaip medis - pasiekia 20 rnetrqauk5d. Jo lapai ant ilgq koteliq, smailavirSfiniai, su kraStuoseesandiomis iSkirptemis. Turkinio lazdyno rieSutai maZiau ver-tingt - jq kevalo daugiau nei branduolio. Riedutai bnna gi-Iiose skrotel6se, kuriq kradtai garbanoti. Neretai galima rastii5tisas Biq kietq riedutq kekes.

RIESUTMEDISRieiutmedZiai auginami sodybose, parkuose., nes yra gra-

Zus medZiai su sud6tiniais plunksni5kais lapais ir auginagausias kekes stambiq ir skaniq riedutq. Tiesa, daugeliuirieSutmedZiq musq klimatas nepalankus - per didesnius 5al-iius ap5ala jq 5akos, o kartais Zrfsta ir patys medZiai.

Graikinis rieiutmedis uLaaga iki 30 metrq aukidio ir dviejqmetrq storio. Sudetiniai jo lapai gali siekti 70 centimetrq ilgi,o kiekviename lape esantys 5-10 lapeliq turi po 5-10 cen-timetrus. Rugsejo menesi medis prinokina 4-5 centimetrq sker-smens rieSutus raukbl6fu kevalu. Zrnorrra, ptadlioje rie5utqnematyti, nes juos dengia Zalias apyvaisis. Geriausiai 5is

medis dera kas 2 - 3 metai. IB Siaur6s Amerikos afveZtipilkieji rieiutmedZiai auga taip pat auk5ti ir stori. Lapai iki70 centimetrq ilgio, sudaryti i5 10-20 pjukliSkais kraStaislapeliq, kuriq kiekvienas yra 6-15 centimetrq ilgio. Sio rie-SutmedZio vaisiai kiau5iniSki, iki 10 centimetrq ilgio. |uodojorie5utmediio lapai panaSrls i kitq riedutmedZiq lapus, tiksud6tinio lapo virSflninis lapelis pats maZiausias ar i5vis jon6ra. Vaisiai 3-5 centimetrq skersmens, nukritus apywaisiuimatyti juosvas rieSuto kevalas. RiedufmedZio mediena labait^rtirta, gratatts ra5to, tadiau Lietuvoje beveik nenaudojama,nes juodasis rieSutmedis tia retas.

PUTINASPutinas yra krumas ir retai iSauga didelis. MiSkuose jis

aptinkamas daZnokai, tadiau didesniq augynq nesudaro. Norsgali augti pudynuose, pav€singose vietose, tadiau geriausiai tarpstaatvirose pakrant6se, paupiuose. Jei Zem6 ten derlinga, triskiau-iiai dantyti putino lapai gali buti .dideli. Vasaros pradZiojeputinas praLysta. Jo Ziedynai sudaryti i5 balq kvepiandiq Zie-

deliq. V6lq rudeni putino uogq kek6s visiSkai prinoksta ir netlapams nukritus raudonuoja iki pavasario. Jos itin aitraus sko-

*-/arnaNnuraseurl

TURKINIS LAZDYNAS

PUTINAS

nio, tad netgi pauk5diai jas lesa retai. Putinas dekoratyrrrs, oraudonos jo uogos ypab pagyvina aplinkq Ziemos m6nesiais.

oZnxSNrsLietuvoje sutinkamos dvi oZekSniq rr15ys - europinis bei

karpotasis - auga krumais ir pasiekia 2-3 metrq aukSii. Kar-potasis oZekSnis neretas; jo lapai ant tq padir4 Sakeliq bunaskirtingos formos - nuo pailgq iki kiau5ini5kq. Ziedeliaismulkrls, ant ilgq koteliq. Rudeni akis diiugina neiprastioZek5nio vaisiai - d6Zutes, kurios neprinokusios buna bals-vos, o po to paraudonuoja. Atsidarius ddZut6ms, matyti antpakab6liq esantios s6klos. Karpotojo oZekSnio s6klos i5 vienospus6s juodos. Europinio oZek5nio lapeliai maZesni, s6klosdeZut6s viduje baltos.

s,q.rrnxSNrsTai nedidelis krumas ar medelis, retai pasiekiantis 4 metrq

aukStf. Saltek5nio lapai paprasti, kiauSiniSki ir lygiais kraS-tais. Ziedeliai gelsvi ar Svelniai rcLiniai, juos mielai lankobites ir kin vabzdLiai.Vasaros gale sunoksta juodos Zvilgan-tios uogos, kurias lesa daugelis paukSdiq. SaltekSniai augapomiSkyje, m6gsta derlingq Zemg.

SuNonnrnSunobele daZniausiai auga kaip dygliuotas sfipriai iSsike-

rojgs kn:mas, rediau - kaip medelis. Jos Zieve pilka, o 3-6 centimetrq ilgio lapai ant Sakeliq gana tankus, ovaliSki irsmailavir5uniai. Jq kra5tai pjukliski. Rudenf sunoksta Sakeles

apkibusios Lirnio dydLi.o juodos Zvilgandios uogos. |ei metaipalankis, jos gali buti istisai apkibusios 5akas. Augalo uo-gos, lapai ir Zieve turi nemalonq kvap4, tad ne atsitiktinaiduotas toks vardas - Sunobele. Labiausiai jrl sqZalynus ver-tina pauk$diai, nes pro tankias Sakas ir spyglius prie Suno-belese susuktq jq lizdq sunkiai prasibrauna pledrr:nai.

GUDOBELELietuvos mi5kuose nuo seno auga bent 5 gudobeliq ru5ys,

tadiau jq yra ir daugiaq iveLtq i5 kitur ir iiplitusiq Zmoniqkuriamoje aplinkoje bei gamtoje. Gudobel6s - nedideli me-deiiai ar kmmai dygliuotais kamienais, augantys pavieniui

SALTEKSNTS

OZEKSNIS

KUR GTRELB oarA / 25

SUNOBELE

VIENPIESTE GUDOBELE

-rntrt-

SILKMEDI

ar sEZalynais. Zmones daZnai gudobeles sodina tankiomiseilemis, taip suformuodami beveik nepraeinamas dygliuotasuZtvaras. Visos gudobeles Zydi baltais nemaloniai kvepian-diais Ziedais, rudeni jos sunokina raudonus, miltingus obuo-liukus, kuriq viduje buna kietos s6klos.Vienpiest6 gudobelEsutinkama bene daZniausiai. Ji gali iSaugti iki 10 metrq aukS-Eio. Jos lapai paprasti, dantytomis skiaudiq virSunemis. Rug-s6ji prinoksta raudoni vaisiai, kuriais Ziemq kai kada mai-tinadi paukSteliai. Lietuvoje dar auga, tik yra retesn6s, mi5-kine, gauZelin6, Dauguvos gudobel6s bei iveZtos ilgaspyglesruSys - velnioji, tadkuotoji, raudonoji, juodoji.

SrxusorsMiSkuose dio medZio nerasime, nes iveZg Lietuvon Zmo-

n6s jf sodino tik parkuose. Siaip Sis medis platintas popasauli tik del jo lapq, kuriais minta 5ilkE gaminangrs drugiqSilkverpiq vik5rai. Silkmedis iSauga iki 20 metrq, jauni me-deliai daZnai nukendia nuo Saldiq. Lapai Zalsvai gelsvi, pu-kuota apatine puse. Jie plaiiai kiauSiniski, iki 15 centimetn4ilgio, gali buti skiaut6ti. Jq kradtai dantyti ar karbuoti. Lieposgale prinoksta saldus vaisiukai, forma pana5is I avietes. Bal-tojo SilkmedZio jie balti, juodojo - melsvai juodi.

OBELISNepasakosime jums apie soduose auginamas sukultrfrintas

obelis - je nemaZai auga gamtoje laukinirtr. I5 kitq miSkomedZiq beveik niekuo neiSsiskirianti miSkin6 obelis geguZ6smenesi trumpam pasipuo5ia, pnLysta baltais ar rausvais Zie-dais. Jeigu Zinote auganEi4 toki4 obeli, rugs6jo gale rasite j4prinokinusi4 2-3 centimetrq skersmens vaisius. L3ukiniai obuo-liukai rugddiai aitrus, tad netraukia net giros gyvunq. Tik poSalnq tas aitrumas sumaZeia, tada iuos mielai 6da stirnos,Sernai, Iesa strazdai.

KRIAUSEPanaSiai kaip miSkine obelis auga ir paprastoji kriauSe, tik

jos Sakos labiau glaustos, kamienas tiesesnis ir aukStesnis,siekiantis 20 metrq. KriauS6s m6gsta atviresnes, iSkilesnes vie-tas. BalandZio gale jos praLysta baltais Ziedais, o rugseji pri-

*"/arnarourasaurl

nokina 4-5 centimetrq ilgio kietas kriaudytes. |q skonis ZmoguimaZai priimtinas, tad visas derlius lieka nukritgs ant Zem6s,sutrgSta ir supuva, jeigu juo nesp€ja pasinaudoti didesni beimaZesni girios gyventojai.

MEDLIEVAI5 Siaures Amerikos iveZta medlieva Lietuvoje prigijo -

rasime j4 daLnoje kaimo sodyboje, kai kur jq apstu ir mi5-kuose. Tai krumas ar nedidelis medelis ovaliSkais lapais.BalandZio ar geguZ6s menesiais medlieva apsipila baltais arrausvais kvepiandiais iiedais, o liepos menesi sunoksta kek6sapvaliq, 6-10 milimetrq skersmens juodq Zvilgandiq obuole-liq. ]ie paprastai netrukus nubyra, tadiau ne visi iSsyk, nesant tos padios kekes galima rasti ir juodq prinokusiq, ir darvisiSkai Zaliq vaisiq. Medlievos vaisiai skanis ne tik Zmo-n6ms, juos m6gsta ir paukbtiai, ypad varnenai, strazdai beiliepsneles. Pasodinus bent vien4 medlievos krumeli, ji pradedaplisti aplink atZalomis ar dygsta i5 nukritusiq Zemen seklq.

BALTAZIEDtrS VIKMEDISVisi paZista 5i medf, tik vadina skirtingai - vieni robinija,

kiti balt4ja akacija ar ZirnmedZiu. I5 Siaures Amerikos atveZ-tas vikmedis ne visada iSgyvena SaltEsias Liernas, tadiau galiiSaugti iki 20-25 metrq aukidio. Nors daZniausiai sodinamaskaip dekoratyvus medis, tadiau kai kur, pavyzdLiui, KurSiqNerijoje, atlieka ir apsauging funkcijq. J akis visada krintagiliai sueiZ6jusi 5io medZio Liev6, laip pat sarybe iSsprogtiIabai velai - geguZes vidury ar net pabaigoje. BirZelf vik-medZio lapai jau gaiviai Zali: jie sudetiniai, plunksniSki, iki25 centimetrq ilgio, o kiekvien4 je sudaro 10-25 elipsi5ki iki4 centimetrq ilgio lapeliai. Tuo metu pakimba baltos ar ro-Zines maloniai kvepiandiq Ziedq kekes. Spalio menesi 10-12centimetrq ilgio ankStyse prinoksta s6klos. Vikmedis augagana greitai, tadiau gyvena neilgai - maZdaug 80 metq.

DREBULE IR KITOS TUOPOSSviesu ir gera drebulyne: Liem4, kai medZiai be lapr4,

balzganai Zalsvi drebuliq kamienai tvyro lyg graLi uLuolaida,vasar4, kai ant Sakq virpa lapeliai, drebuliq pavesyje jautidr6gmg ir ypating4 salsvE 5io medZio kvapq. Drebule - vie-

KRIAUSE

KUR GTRELE asA /27

BALTAZIEDIS VIKMEDIS

0

#JI TUO

nas daZnesniq girios medZiq, daLnai augantis tarp kitq la-puodiq bei spygliuodiq, tadiau geriausiai tarpstantis derliose,puveningose ir gana dr6gnose vietose. Drebul6 iSauga iki 30metrq aukSdio, buna reta5ak6, bent jau kamieno apatinejedalyje jokiq Sakq neturi. Kelet4 metrq nuo Zemes Zieve pilkairusva, d6m6ta ir gruobleta, auk5teliau - glotni it lygi, i.alsvaar balzganai Zalia. Drebules lapai - lyg pinigeliai, apvaludiai,netaisyklingai iSvingiuotais pakraBEiais. Jie ant ilgq kotq, tadpaputus net menkam vejeliui, virpa ore, 5lama. Drebul6 Zydibalandi, - nuo Sakq Zemyn nukara stori pukuoti jos Zirginiai.Po m6nesio tuose Zirginiuose subrgsta s6klos. Tiesa, drebul6daZnai dauginasi ir i5 Saknq augandiomis atZalomis.

Drebul6s mediena balta ir minkdta, ji naudojama degtukq,baldq, frankiq ir kitokiq naudingq daiktq gamybai. Drebulesm6gsta gyvunai - paukddiai jose iSsikala dreves per6ti, Zin-duoliai grauZia jq Zievg.

Miestuose, pakel6se daZnai sodinamos, o dykvietese irpaiios gerai isitvirtina baltosios tuopos. Tai auksti ispudingimedZiai, kuriuos lengviausia paLint:r pagal lapus. Jie paprasti,ilgakodiai, dantytais kra5tais. Gali buti skiauteti, pladiai kiau-5ini5ki. iq vir5utind puse tamsiai ialia, o apatin6 balta, pn-kuota lyg aksomas. Tuopos ?ydi balandi:io m6nesi, o geguZ6sgale pradeda skraidyti smulkut6s, pukq skristukus turindiosjq seklos. DaZnai tq pukq buna pilni iniestai ir maZesnesgyvenvietes, jq tumulai susitelkia vejo neuZpudiamose vie-tose. Baltosios tuopos, kaip ir visos kitos tuopq ru5ys, gy-vena neilgai, apie 80-100 metq. M6gstamos ir daug kur au-ginamos juodosios, kanadin6s, berlynin6s tuopos bei malo-niai kvepianti balzaminE tuopa.

BLINDE IR KITI GLUOSNIAIAnksti pavasari praZysta blindEs - geltoni j9 Liedynai,

vadinami kadiukais, tokiu metu traukia akf spalvomis netur-tingoje gamioje. Tiesa, pradLioje kadiukai buna balti, tik ve-liau lyg apsigaubia geltonais debes6liais. Blindes daZniausiaiauga kaip medZiai ir pasiekia 15-20 metrq auk5d. Jq kamie-nai Sakojasi, Zieve rusvai lalsva, sueildjusi. Lapai paprasti,5-15 centimetrq ilgio, karbuotais krabtais. Vir5utine lapq pusei.alia, apatin6 balsva ir pukuota. Blinde auga visur, ypad

*"/ernaNnuresaurl

BALTO PA

BLINDE

atvirose vietose, kirtavietdse, kur s4lygos daZnai neleidiiaaugti kitoms medZiq ruiims.

Baltasis gluosnis yra Zmoniq labai mdgstamas. ]o fvairiosformos gali skirtis aukddiu - kai kurie gluosniai buna net30 metrq. Lapai trumpakodiai, 5-L5 centimetrq ilgio ir 3 ploiio,pjukli5kais kraStais. Prie sodybq tvenkiniq bei miestuose daZ-

nai auginamos svyruoklin6s baltojo gluosnio formos.Trapusis gluosnis nereiklus, ypad jis paplites pakriauS6se,

griovose, kur Saknimis sutvirtina dirvoZemi. Zmon6s daZnai

iais nusodindavo pakeles, nes uZtenka tik ikalti trapiojo gluosniokuol4, ir jis bttinai lsiSaknyja. Trapiuoju 5is gluosnis vadi-namas tod61, kad jaunos jo Sakeles lengvai h:Zta, o kilusstipresniam vejui jq gali daug pribyr6ti po medZiais.

Visos gluosniq rubys tarp savgs lengvai kryZminasi, tadpasitaiko medZiq bei krumq su tarpindmis, ne visada lengvaiaoibldinamomis sawbdmis.

TRAPUSIS GLUOSNIS

BALTASIS GLUOSNIS

KUR GTRELE oi:u. /29

RENKAME MEDZIV KOLEKCII,{

susipaZinome su beveik visomis Lietuvoje augandiomis medZiq ruiimis. Zi-noma/ yra labai retq ru5iq, apie kurias iia nekalbejome, - jveZtos iS tolimqkradtq, jos auga tik kur ne kur parkuose ar sodybose.

Geriau prisiminsite medZius, kuriuos surasite gamtoje ir su kuriais susipa-Zinsite, jei surinksite jq kolekcij4. Zinoma, ne paiiq medZiq, o tik kai kuriqjq daliq. Bene paprastiausia rinkti lapq herbarq. Tarp dvieiq kartono ar faneroslakbtq, perdetq laikraSdiu, medZiq lapus galima dZiovinti. suspausti lapai issau-go beveik nepakitusiq savo spalv4. Jau iddZiuvusius juos galima popieriausjuostelemis priklijuoti prie popieriaus lakdto, kuriame tiksliai paZymime: kokiamedziq rubis, kada, kur ir kieno lapas rastas. Galima rinkti medziq Zievespavyzdl,its, tadiau tokia kolekcija uZirns nemaZai vietos, be to, ne visada jE

gal6site papildyti retq ru5iq Zieve. Juk lupti Zievg nuo gyvq medZiq nevalia,o lankytis kirtavietese galimybiq turime ne visi.

Dar sunkiau igyvendinamas sumanymas rinkti medZiq nuopjovrl kolekcij4.suprantama, ji ypad vertinga, nes nuopjovose matyti medziq rnetines rieves beimedienos spalva ir raitas. Toki4 kolekcijE gali rinkti kaimo vaikai ar mokyklqklases. Be tokios kolekcijos sunkiai fsivaizduojamas mokykloje gamtos kabinetas.

Labai idomi medZiq seklq bei vaisiq kolekcija. Kai kuriuos jos eksponatusrinkti lengva - kankoreZius, rieSutus, giles. Tadiau minkbtus vaisius, uogas argreitai gendandias seklas paprastomis s4lygornis rinkti ir idsaugoti tikrai neleng-va.

Galime surinkti ir arrgandiq medZiq, medeliq bei krumq kolekcij4. Tai ilgoir kruopbtaus darbo reikalaujantis tikslas, imanomas tik turint nemaZ4 tarn skirtosZemes plotq. Prie5 kuriant toki4 kolekcij4, butina pasitarti su miSkininkais, gam-tininkais ir visada prisiminti, kad medZiai kada nors bus dideli ir uZims ne-palyginamai daugiau vietos.

Tokias kolekcijas, garsias visoje Lietuvoje, yra sukurg profesorius Tadas Iva-nauskas fobelyne prie Kauno], Kgstutis Kaltenis [Kedainiq rajone], IzidoriusNevidanskas [Skuodo rajone] ir kiti gamtos myletojai.

TURINYS

IS Ko SUSIDEDA MEDISNUO SEKLELES IKI MEDZIOZIEII/IA VASARA ZALI

PUSIS

4rf

8

9

9

MAUMEDISKADAGYS

KUKMEDIS

77

11

72

72

t213

74

14

IS KITUR ATKELIAV4 SPYGLIUOCIAI

TU}A

KENIS

KANADINE CUGA

DUGLASO POCOGE

DINOZAURU AMZININKAS

LAPUOEIU PAUNKSMES42UOLAS

77

18

79

1576

26

26

27

BERZAS

KLEVAS

ALKSNISUOSIS

BUKAS

LIEPA

SERMUKgNTS

KASTONAS

79

79

20

20

27

,l

22

IEVA

SKROBLAS

VINKSNAGUOBA

PUTINAS

oZEKSNIS

SKIRPSTAS

SEIVAMEDISLAZDYNAS

RIESUTMEDIS

22

22

23

23

24

7tI

23

25

23

26

SALTEKSNTS

SUNoBELE

GUDOBELFJ

iILKMEDISOBELIS

KRIAUSE

MEDLIEVA

BALTAZIEDIS VIKMEDIS

DREBULE IR KITOS TUOPOS

BLINDE IR KITI GLUOSNIAI

RENKAME MEDZIU KOLEKCIJA

F-R.pak