ISBN 978-609-95578-6-1UDK 929(474.5) Ka599

© VšĮ Leidybos idėjų centrasVisos teisės saugomos.

Už finansinę paramą leidžiant šią knygą Leidybos idėjų centras nuoširdžiai dėkoja UAB „Maxima LT“, UAB „Biuro pasaulis“, UAB „ABC Data Lietuva“, UAB „Nextury Ventures“, AB „Lietuvos draudimas“ ir Kazickų šeimos fondui.

Prieš jūsų akis pirmą kartą Lietuvoje leidžiama tokio pobūdžio knyga, skirta jauniesiems Lietuvos talentams suburti. Jie – tautos ateitis, Lietuvos kūrėjai, tobulintojai, puoselėtojai. Jie – būsimieji šalies vadovai, mokslininkai, menininkai, sportininkai ir visuo-menininkai, ateities lyderiai, ne tik kursiantys savo verslus, bet ir tapsiantys geriausiais ir geidžiamiausiais darbuotojais. Autobio­grafinis žinynas „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ yra unikalus lei-dinys, suteikiantis progą pamatyti iškiliausias ateities asmenybes pačioje jų gyvenimų pradžioje.

Šioje knygoje subūrėme vaikus, apdovanotus įvairiose mokslo ir meno olimpiadose bei konkursuose, pelniusius prizus sporto varžybose, tuos, kuriais didžiuojasi ne tik tėvai, bet ir mokyklų vadovai, draugai ir visos Lietuvos piliečiai. Didžiąją knygos dalį sudaro autentiškos gabiausių Lietuvos mokinių autobiografinės apybraižos – jų surinkome net 569. Apybraižose vaikai pasakoja apie savo šeimas, mėgstamiausias pamokas, pasiekimus, autori-tetus, dalijasi savo svajonėmis ir Lietuvos vizija po dešimtmečio.

Leidinyje pateikiamos Lietuvos mokinių pasiekimų nacionali-nėse mokslo ir meno olimpiadose bei tarptautinėse sporto varžy-bose apžvalgos. Taip pat pristatome mokymo įstaigas, kolektyvus ir organizacijas, kurios kasdieniu savo darbu užtikrina, kad jau-nieji Lietuvos talentai galėtų atskleisti ir tobulinti savo gabumus. Ši talentų kalvė – tai sėkmingos valstybės pamatas. Knygoje rasite ir talentų areną – svarbiausius moksleivių konkursus ir organiza-cijas, kuriose savo išskirtinius gebėjimus mokiniai gali parodyti jau dabar. Nepamirštame ir talentų draugų, savo veikla padedan-čių jaunuoliams siekti pačių didžiausių aukštumų. Knygą užbai-giame savotiška Lietuvos gimnazijų garbės lenta, kurioje skelbia-me geriausių mokinių penketukus ir šių mokinių mokytojus.

Džiaugiamės, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, kultūros ministras Šarūnas Birutis, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir būrys Lietuvai nusipelniusių asmenybių neliko abejingi šiam leidiniui,

o jų žodžiai, tikime, įkvėps jaunuosius talentus nenustoti tobulėti ir savo darbais toliau džiuginti ne tik savo artimuosius, bet ir visą Lietuvą.

Dėkojame jaunuosius Lietuvos sportininkus, kūrėjus, visuo-menininkus ir mokslininkus rekomendavusioms ir leidinį pa-dėjusioms parengti Lietuvos bendrojo lavinimo, meno ir aukš-tosioms mokykloms, sporto centrams, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, mokinių organizacijoms, kolektyvams ir kon-kursų organizatoriams, užsienyje esančioms lietuvių mokykloms, „Lietuvos Maximalisto“ stipendiją įsteigusiai UAB „Maxima LT“, kitoms įstaigoms. Taip pat norėtume padėkoti rengiant knygą pagelbėjusioms Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojoms Rūtai Leinartaitei, Virginijai Drobelytei, Viktorijai Kalaimaitei, Aurelijai Visockienei, technologijų mokytojai Vidai Jaruševičiūtei, Lietuvos sporto žurnalistų sąjungos prezidentui Gintarui Nenartavičiui, knygoje pristatomų vaikų tėvams ir, žino-ma, patiems jauniesiems Lietuvos talentams.

Daugumos šioje knygoje aprašomų vaikų vardus galbūt girdi-te pirmą kartą, bet esame tikri – didžioji jų dalis bus žinoma ir pažįstama ateities kartoms, apie šiuos žmones po 20 ar 50 metų skaitysime vadovėliuose ir enciklopedijose. Tikime, kad ši knyga taps dokumentu, kuriame įamžinta iškilių Lietuvos kūrėjų kelio pradžia.

Tad kviečiame žvilgtelėti į ateitį ir sužinoti, kas statys mūsų miestus, vystys stipriausius verslus, vadovaus visuomeninėms organizacijoms, leis knygas, skins laurus olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose, koncertuos žymiausiose pasaulio sce-nose, pelnys mokslo ir meno premijas ir garsins Lietuvos vardą pasaulyje.

VšĮ Leidybos idėjų centro redakcija

5

Talentų pasiekimai ............................................ 16 psl.

Autobiografinės apybraižos .............................. 38 psl.

Talentų kalvė .................................................. 400 psl.

Talentų arena ................................................. 438 psl.

Talentų draugai .............................................. 464 psl.

Gimnazijų garbės lenta .................................. 478 psl.

Rodyklė ........................................................... 523 psl.

Turinys

6

Dalia Grybauskaitė

lietuvos respublikos Prezidentė

Naujoji Lietuvos talentų karta savo pasiekimais garsina šalį visame pasaulyje. Lietuvos vardas vis dažniau skamba tarp Europos ir pasaulio geriausiųjų mokslo, meno ir sporto sri-tyse. Tūkstančiai jaunų žmonių yra pilietiški, aktyvūs ir verslūs. Jie drąsiai kuria ir įgyvendina idėjas, sutelkia bendramin-čius ir imasi pilietinių iniciatyvų. Tai rodo, kad šiandieninis jaunimas jaučia atsakomybę už savo valstybę ir nori būti naudingas Lietuvai. Ši knyga kartu yra ir įsipareigojimas. Lietuvos ateities ly-derių ugdymas – tai ne tik pilietiškų tėvų, atsidavusių mo-kytojų ir trenerių atsakomybė, mes visi privalome padėti vaikams atsiskleisti, tobulinti savo sugebėjimus. Turime sudaryti sąlygas jaunuoliams tapti daug darančiais Lietu-vos lyderiais.Lietuvos jaunime, Jūs ir tik Jūs kursite rytojaus Lietuvą! Tai – ne privilegija, o pareiga. Todėl linkiu Jums drąsiai svajoti ir atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų. Mes Jumis didžiuojamės ir tikime!

7

alGirDas butkevičius

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Mieli knygos skaitytojai,„Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ savotiška laiko mašina. Iš vienos pusės – tai ateities knyga, kurioje mūsų jaunoji kar-ta turi galimybę jau šiandien save pristatyti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Tai knyga, į kurią sudėti mūsų gabaus jau-nimo pasiekimai ir įvertinimai, tai leidinys­orakulas, pie-šiantis lietuvių tautai šviesią, modernią ateitį, kurią sukurs talentingi, užsispyrę ir jėgų negailintys jauni žmonės.Netrukus ši knyga taps ir savotiška galimybe grįžti į pra-eitį, įvertinti iškeltus ir pasiektus tikslus. Galbūt paskatins naujų siekių imtis žmones, kurie yra gavę Dievo dovaną mokslo, sporto ar meno šakose. Be iniciatyvos, kūrybin-gumo, užsispyrimo ir veržlumo neįsivaizduoju modernios Lietuvos ateities. Kaip tik šių savybių vedini jaunieji lyde-riai kuria ateitį sau ir mums visiems.Tegul jūsų tėvų, senelių, mokytojų, trenerių pastangas ir sumanymus vainikuoja jūsų įspūdingi pasiekimai. Tai bus gražiausia padėka jiems ir geriausia dovana Lietuvai.Įspūdingų pasiekimų!

8

Šarūnas birutis

lietuvos respublikos kultūros ministras

Sklaidydamas knygos puslapius, suprantu ir džiaugiuosi, kad Lietuvoje gyvena talentingi žmonės, kurie kurs valsty-bės ateitį. Tai jauni ir gabūs menininkai, sportininkai, inte-lektualai, iniciatyvūs piliečiai, mokslininkai, specialistai – jie jau šiandien jaučia atsakomybę už šalies raidą, nebijo būti lyderiais. Itin džiugu, jog suprantama, kad kultūra – mūsų unikalu-mo ženklas – galimybė kalbėtis, kurti pozityvų dialogą, dis-kutuoti, rasti tapatumų ir skirtumų tarp pačių įvairiausių nuomonių, sutelkti žmones bendram tikslui, garsinti šalį visame pasaulyje, išsakyti mūsų valstybės ateities vizijas. Džiugu matyti, kad per nepriklausomybės metus Lietuva išugdė kartą, kuri suvokia, jog kiekvienas yra savo paties gyvenimo šeimininkas, didžiuojasi Lietuvos pasiekimais, suvokia, kad valstybės gyvybingumas yra jų pačių gyveni-mo įprasminimas.Linkiu ateities kūrėjams dirbti, džiaugtis savo pasiekimais, inicijuoti intelektualines diskusijas, skatinti naujas idėjas ir refleksijas, neprarasti energijos kuriant Lietuvą!

9

Dainius Pavalkis

Profesorius, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras

Mielieji, džiaugiuosi, kad Lietuvos mokykla išaugino tokį gražų būrį jaunųjų talentų, kad būtent čia kiekvienas galėjote auginti kūrybiškumą ir gebėjimus, išskleisti unikalius asmenybės bruožus, atrasti bičiulystės teikiamą džiaugsmą. Tikiu, kad sutikote savo Mokytoją, įsidėmėjote jo pamokas, lydėsian-čias jus visą gyvenimą. Vyresniųjų patirtis, jūsų drąsus jaunatviškumas – visi kar-tu kuriame Lietuvą. Šalį, kuri bus tokia, kokie būsime mes patys. Žvelgdamas į jus esu ramus. Mūsų ateitis – gerose rankose. Matau netolimos ateities Lietuvą, modernią, am-bicingai siekiančią naujovių, vertinančią išsilavinimą ir ta-lentus, branginančią savo laisvę ir saugančią tradicijas. Kiekvienam jaunam žmogui noriu palinkėti: išdrįskite kur-ti, eiti nepramintais keliais, būkite atviri geriausiai pasau-lio patirčiai, panaudokite savo talentus Lietuvoje, jaunoje galimybių šalyje.

10

ILja LauRs

Mobiliųjų programų platinimo bendrovės „GetJar“ ir rizikos kapitalo fondo „nextury ventures“ įkūrėjas

Vienas išminčius yra pasakęs, kad trijų tūkstančių mylių kelionė prasideda nuo mažyčio žingsnelio. Jūsų įdėtas sunkus darbas, stip rus žinių siekimas ir pirmieji pasiekimai rodo, kad einate tei-singa kryptimi. Linkiu, kad Jūsų kelionėje būtų daug iššūkių, nes tik tai Jus skatins tobulėti ir pasiekti dar daugiau įsimintinų per-galių, kurios garsins ne tik Jus, bet ir Lietuvą.

aGnė bilotaitė

lietuvos respublikos seimo narė

Matydama tiek daug talentingų ir savo tikslų siekiančių jaunų žmonių, tvirtai žinau – Lietuvos laukia puiki ateitis. Tai – jūs. Kiekvienas iš jūsų turite didelių svajonių. Kai kurios jau išsipildė: jumis šiandien didžiuojasi šeima, moky-tojai, draugai. Tačiau tai tik pirmieji žingsniai jūsų ilgame ir daug įdomių dalykų žadančiame gyvenimo kelyje. Tiek, kiek jūs jau pasiekėte, kai kurie pasiekia per visą gyvenimą. Nesustokite augti, norėti ir tikėti tuo, ką darote. Viskas, ko trokš-tate ir ko siekiate, būtinai išsipildys. Svarbiausia išlikti savimi ir niekada nepasiduoti. Pirmyn!

artūras areiMa

teatro režisierius

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad auga stipri ir viltinga karta. Lin-kiu jums užaugti tvirtomis asmenybėmis, kurios paskui save galė-tų vesti daugelį kitų žmonių. Manau, svarbiausia – išlikti savimi: aiškiai žinoti, ko patys gei-džiate, jausti, kad nesate verčiami kitų. Linkiu išsaugoti savo individualumą, prisiimti atsakomybę už savęs paties sukūrimą, nesileisti būti formuojamiems pagal kažkam parankius modelius ar uzurpuojamiems kažkam patogių valdymo struktūrų. Į gyveni-mą žvelkite kūrybiškai ir išnaudokite visas galimybes sukurti savo savitumą išreiškiančius, gyvenimo būdą įgalinančius socialinius mechanizmus, nes visos galimybės dabar yra jūsų rankose. Sėkmės visur ir visada!

11

arnas Marcinkus

labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius, ilgametis iniciatyvos „Misija sibiras“ vadovas

Mieli skaitytojai,man tikrai daug tenka bendrauti su jaunais žmonėmis ir turbūt dar daugiau su asmenimis, kurie dirba su jaunimu. Būtent dėl šios priežasties vis dažniau nustembu, kai iš pastarųjų vis dar iš-girstu nusiskundimų, kad šiandien jaunuoliai labai nemotyvuoti, pasyvūs ir neveiklūs. Kaskart nuoširdžiai susimąstau, kokie taip kalbantys žmonės yra tinginiai. Taip taip, būtent tinginiai. Per visą savo darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijomis laikotarpį nesu sutikęs nė vieno nemotyvuoto jaunuolio, tačiau sutikau be-galę žmonių, kurie tingi pagalvoti, kaip aktyviau ar įdomiau jauni-mą užimti. Tačiau jei Jūs jau laikote šią knygą savo rankose, tikiu, kad gyvenime Jums labai pasisekė, nes patys kuriate savo ateitį. Linkiu nemažinti apsukų ir toliau siekti savo tikslų!

eDGaras MontviDas

operos solistas

Mano tvirtu įsitikinimu, vienintelis dalykas, kuriuo Lietuva gali didžiuotis pasaulyje, – jos žmonės! Ji gali didžiuotis darbščiais, kūrybingais, išradingais žmonėmis! Ypač jaunąja karta, kuri yra laisva, nevaržoma propagandų ir idiotiškų politinių sistemų. Aš linkiu jums, mieli moksleiviai, surasti savo kelią gyvenime, turė-ti siekių, ambicijų, fantazijos... Tai jūsų laikas! Gerkite gyvenimą dideliais gurkšniais!

„skaMP“

Popmuzikos grupė

Gyvenime suvokti, kas yra kas, nėra labai paprasta, be to, net ir tada, kai sužinai, tas kažkas staiga gali imti ir pasikeisti per aki-mirką. Tad linkime niekada nebūti tais, kurie mano, kad žino, kas yra kas, linkime būti tais, kurie visada domisi besikeičiančiu pasauliu ir jo istorija, nes žinojimas, kas buvo kas, padeda daug lengviau suvokti, kas yra kas, ir nuspėti, kas bus kas ateityje.

12

Gintaras valuŠis

Mokslininkas

Talentas yra ypatinga Dievo dovana. Šią dovaną gavus, neužtenka į ją žiūrėti pasidėjus į modernią lentynėlę ar ant elegantiško stalo. Tai yra dovana, kurią reikia puoselėti, ugdyti, lavinti, kuri verčia Jus nenurimti, tačiau kartais – ir kentėti, dovana, skatinanti siek-ti žinių ir rezultatų ir kartu esanti labai trapi, nesunkiai galinti būti sutrypta kasdienės rutinos, epizodinių nesėkmių ar ambicijų tuštybės...„Niekada nepasiduok siekdamas užsibrėžto tikslo. Žmogus, turin-tis didelių svajonių ir didelį tikėjimą, yra daug galingesnis už tą, kuris žino visus faktus“, – sakė didysis fantastas Arthur C. Clarke.Tad linkiu Jums ne tik didelių svajonių, bet ir patirti nuostabų pa-žinimo džiaugsmą – savęs ir pasaulio – ir visada išlikti tuo jauna-tviškai veržliu sparnu, skatinančiu pažangą ir naujovių atsiradimą mūsų jaukiame krašte.

Dainius Zubrus

Ledo ritulininkas

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime tiek daug gabių ir talentingų vaikų. Linkiu visiems ryžtingai siekti savo tikslų. Jei yra tiks-las, pasitikėjimas savimi ir begalinis ryžtas, tada galima daryti stebuk lus. Mane žavi jaunatviškas užsispyrimas, mūsų jaunimo žinių troškimas, per kraštus plūstanti energija ir nuoširdus pasi-tikėjimas savo jėgomis. Niekada nesigailėjau, kad pasirinkau ledo ritulį. Tai ištvermės, greitos reakcijos ir jėgos reikalaujantis spor-tas. Visiems jums linkiu apgalvoti, ką rinksitės gyvenime, nieka-da nesigailėti, visada tobulėti, siekti pergalių ir pačių aukščiausių rezultatų.

„leon soMov & JaZZu“

Muzikos atlikėjai

Ar galėtume dabar pasakyti, kad išsipildė norai ir pasiekėme tai, apie ką svajojome vaikystėje ar būdami paaugliai? Didžiulis būrys mūsų muziką mėgstančių gerbėjų koncertų salėse, nemažai soli-džių apdovanojimų ir profesionalų pripažinimas yra tikriausias patvirtinimas, kad ėjome ir einame teisingu keliu – savo pasirink-tu keliu. Žinoma, toje kelionėje buvo ir smagių, ir liūdnų nuoty-kių, saldžių ir karčių patyrimų. Normalu, gyvenimiška. Galvoja-me, kad taip ir turi būti. Svarbu – nepasiduoti, tikėti tuo, ką darai, galbūt – neišduoti savo svajonių ir norų. O svarbiausia – turėti jų. Toks būtų ir linkėjimas, kaip ir mūsų daina: „Sugalvoki norą“…

13

artūras areiMateatro režisierius2008 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (įgijo režisie-riaus kvalifikaciją, suteiktas teatro bakalauro laipsnis), 2010 m. šioje akademijoje įgijo teatro magistro laipsnį. Nuo 2008 m. – Nacionalinio Kauno dramos teatro režisierius, nuo 2013 m. – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Režisuoti spektakliai: „Kelionė į kambario vidų“ (2008 m.), „Kelias“ (2008 m.), „Su-grįžimas į dykumą“ (2009 m.), „Laimingi“ (2009 m.), „Freken Julija“ (2010 m.), „Šmėklos“ (2010 m.), „Prakeiktieji“ (2010 m.), „Amfitrionas“ (2011 m.), „Markizė de Sad“ (2011 m.), „Plėši-kai“ (2011 m.), „Julijus Cezaris“ (2012 m.), „Faustas“ (2013 m.), „Intymumas“ (2013 m.), „Vyšnių sodas“ (2013 m.), „Teatrola“ (2013 m.), „Procesas T“ (2014 m.), „Kartu“ (2014 m.). Dalyvavo tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ (2008, 2010, 2011, 2012 m.), festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ (2008 m.), tarp-tautiniame šiuolaikinių vaizduojamųjų ir atlikėjų menų festiva-lyje „PLArTFORMA“ (2008 m.), Druskininkų teatro festivalyje (2008 m.), Dalios Tamulevičiūtės Lietuvos teatrų festivalyje (2010 m.), debiutų festivalyje „TYLOS!“ (2010 m.). 2013 m. už naujų sceninės raiškos formų paieškas apdovanotas Boriso Dau-guviečio auskaru, 2013 ir 2014 m. – Auksiniu scenos kryžiumi (metų režisieriaus kategorija), 2014 m. įteikta jaunųjų teatro kri-tikų „Fortūnos“ komisijos nominacija „Metų režisierius“, tais pa-čiais metais paskirta valstybės stipendija.

aGnė bilotaitėlietuvos respublikos seimo narė2004 m. pagal mainų programą studijavo Miuncheno karo aka-demijoje (Vokietija). 2006 m. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Studijų metais praktiką atliko Lietuvos Respublikos užsienio reikalų mi-nisterijos Vidurio ir Pietryčių Europos skyriuje. 2012 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valdymo magistro laipsnį. Nuo 2006 m. aktyviai dalyvauja asociacijos „SPS socialinių proble-mų sprendimas“ veikloje, yra viena iš šios organizacijos įkūrėjų. Nuo 2007 m. – Tėvynės sąjungos­Lietuvos krikščionių demokra-tų Klaipėdos skyriaus moterų bendruomenės pirmininkė. Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė. 2009 m. inicijavo Tėvynės sąjungos­Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo ben-druomenės kūrimą ir tapo jos pirmininke. 2011–2012 m. – Tė-vynės sąjungos­Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pa-vaduotoja. Nuo 2011 m. – Tėvynės sąjungos­Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė. 2012 m. per-rinkta į Lietuvos Respublikos Seimą antrai kadencijai, yra Vals-tybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, dirba Seimo Anti-korupcijos komisijoje, yra parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė.

ILja LauRsverslininkas, vienas iš mobiliųjų aplikacijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjųNuo 1999 m. įvykdė daugiau nei 10 sėkmingų projektų, tarp kurių – didžiausia Lietuvoje viešbučių rezervavimo sistema lithuanianhotels.com, mobili mokėjimo sistema „MicroPay“, mobiliųjų žaidimų studija „Midas Mobile“, trimatės fotografijos portalas geoglance.com. 2004 m. įkūrė įmonę „GetJar“, į kurią investavo amerikiečių „Private equity“ fondai, o pati bendrovė persikėlė į JAV, Silicio slėnį. Ši įmonė užima antrą vietą pasau-lyje pagal išplatintas programas mobiliesiems telefonams. Šiuo metu I. Laurs yra įmonių „GetJar Inc.“ (JAV), „GetJar Networks Ltd.“ (Jungtinė Karalystė), UAB „GetJar Baltic“ generalinis direk-torius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo tarybos narys. 2009 m. verslininkas pateko tarp 40­ies mobiliųjų komu-

nikacijų rinkoje įtakingiausių asmenų. 2010 m. Vašingtone (JAV) įvykusiame metiniame Jungtinių Valstijų Baltijos fondo foru-me paskelbtas Baltijos šalių metų verslininku. 2011 m. Europos verslo laikraščių asociacijos Generalinėje asamblėjoje Atėnuose (Graikija) įteiktas „Europos metų vadovo 2011“ apdovanojimas už nepriekaištingą darbą vadovaujant kompanijai „GetJar“. 2012 m. įteiktas „Globalios Lietuvos“ apdovanojimas už pasiekimus verslo ir vadybos srityse.

arnas Marcinkuslabdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius, ilgametis projekto „Misija sibiras“ vadovasA. Marcinkaus vadovaujamas projektas „Misija Sibiras“ įtraukė lietuvių jaunimą iš visos Lietuvos ir pasaulio ir parodė, kad jauni žmonės – pilietiški ir patriotiški. Projekto „Misija Sibiras“ tiks-las – ugdyti jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą, prisiminti ir pagerbti nuo sovietinio režimo nukentėjusius ir žuvusius Lietuvos piliečius, parodyti visuomenei, kokia svarbi yra istorinė atmintis. Nuo 2006 m. ekspedicijose dalyvavo beveik 150 jaunų žmonių. Per šiuos metus surengta 11 ekspedicijų, sutvarkyta apie 100 kapi-nių ir lietuvių laidojimo vietų Sibire. Labdaros ir paramos fondas „Jauniems“ įsteigtas 2005 m. Jo tikslas – skatinti pozityvias jau-nimo iniciatyvas. 2012 m. A. Marcinkus apdovanotas nominacija „Už istorinės atminties išsaugojimą visoms kartoms“, 2012 m. – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atminimo medaliu už darbą „EuroBasket 2011“.

eDGaras MontviDasoperos solistas1999 m. debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operoje „Liučija di Lamermur“ (sukūrė Artūro Baklau vaidme-nį). Nuo 2001 m. gyvena Londone (Jungtinė Karalystė). 2001–2003 m. stažavosi Londono „Covent Garden“ teatre. Yra sukūręs daugiau nei 20 vaidmenų. Dainavo Londono „Covent Garden“ teatre, Londono karališkojoje operoje, nacionalinėje operoje Miunchene, Frankfurto prie Maino, Bavarijos (Vokietija), Liono, Marselio (Prancūzija), Oslo (Norvegija) ir kituose Europos ope-ros teatruose. Sukūrė vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Latvijos nacionalinėje operoje, Čikagos lietuvių operoje (JAV), Vilniaus miesto operoje. Koncertavo su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos orkestru, Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Latvijos, Rusijos nacionaliniu, BBC ir kitais simfoniniais orkestrais. Lietuvoje koncertuoja su Lietuvos vals-tybiniu simfoniniu orkestru, pasirodo Pažaislio festivalyje. Da-lyvavo įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Dainuoja ir kamerinę muziką. Gastroliavo Europoje, JAV. 2009 m. apdova-notas Auksiniu scenos kryžiumi, 2014 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

„skaMP“Popmuzikos grupė„Skamp“ Lietuvoje debiutavo 1998 m. Grupės nariai: Erica Quinn Jennings, Viktoras Diawara ir Vilius Alesius. Grupė, bendradar-biaudama su žymiais džiazo, roko, bliuzo ir klasikinės muzikos atlikėjais, savo muzikoje sujungia skirtingus muzikinius stilius. „Skamp“ išleido penkis albumus, įkūrė savo leidybinę įmonę „Ta-bami Records“ ir yra viena iš geriausiai vertinamų gyvai grojančių grupių Lietuvoje, pelniusi gausybę apdovanojimų už savo akty-vią veiklą. Ji taip pat sėkmingai atstovavo Lietuvai „Eurovizijo-je“ 2001 m. ir pasirodė įvairiausiuose festivaliuose. Nuo 2003 m. „Skamp“ pradėjo dirbti su keletu garsių prodiuserių iš Jungti-nės Karalystės ir JAV (Oliver Leiber ir Dave Gamson, Jez Coad, Stuart Brown, Jon Kingsley Hall ir George Stewart). „Radiocent­ro“ muzikiniuose apdovanojimuose grupė pelnė nominacijas

14

„Metų debiutas“ (1998 m.), „Metų daina“ (1998 m., „Summerti-me“), „Metų Top­20 daina“ (2001 m., „You got style“), „Metų al-bumas“ (2000 m. – „Green“, 2001 m. – „Skempinligė“, 2004 m. – „Reach“), „Metų grupė“ (2004, 2005 m.) ir „Metų atlikėja“ (2001 m.). „Bravo“ muzikiniuose apdovanojimuose pelnė nomi-nacijas „Metų debiutas“ (1998 m.), „Metų daina“ (2001 m., „You got style“), „Metų grupė“ (1999, 2000, 2001, 2004 m.), „Metų popgrupė“ (1999 m.), „Metų albumas“ (2000 m. – „Green“, 2001 m. – „Skempinligė“), „Metų prodiuseris“ (2000 m., „Vee Diawara“), „Metų atlikėja“ (2001, 2002 m.). Apdovanojimų „Just Plain Folks Awards 2004“ ceremonijoje (JAV) pelnė nominaci-jas „Metų grupė“, „Metų rap / hip hop albumas“ („Skempinligė“), „Metų rap / hip hop daina“ („U Cannot F­­K wit this“), „Metų šo-kių muzikos albumas“ („Le Boom Chick“). 2013 m. Nacionaliniuo-se lygybės ir įvairovės apdovanojimuose pelnė nominaciją „Metų muzikos grupė“ (už atvirumą multikultūriškumui), 1999 m. kon-kurse „Liepajas Dzintars“ (Latvija) apdovanota didžiuoju prizu.

„leon soMov & JaZZu“lietuvos elektroninės muzikos atlikėjaiProdiuseris Leonas Somovas ir vokalistė Justė Arlauskaitė­Jazzu kartu pradėjo koncertuoti 2008 m. Duetas koncertuoja Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Nyderlan-duose. „Leon Somov & Jazzu“ įrašė 5 albumus. 2009 m. duetas „Leon Somov & Jazzu“ MTV Europos muzikos apdovanojimuose pelnė „Best Baltic Act“ nominaciją. 2011 m. laimėjo „Geriausios elektroninės muzikos grupės“ apdovanojimą Lietuvos muzikos asociacijos apdovanojimuose M.A.M.A. 2011 ir 2012 m. Jus-tė Arlauskaitė­Jazzu laimėjo „Geriausios atlikėjos“ nominaciją, o Leonas Somovas tapo „Metų prodiuseriu“. 2013 m. M.A.M.A. apdovanojimuose duetas „Leon Somov & Jazzu“ pelnė 3 apdova-nojimus – „Geriausios elektroninės muzikos grupės“, „Metų al-bumo“ ir „Metų grupės“. Leonas Somovas kuria muziką daugiau nei 10 metų. Jis yra pripažintas garso inžinierius, prodiuseris ir elektroninės muzikos kompozitorius, dirba su žinomais Lietuvos menininkais, dalyvauja šiuolaikinio meno projektuose, kuria mu-ziką Eimunto Nekrošiaus ir Gyčio Ivanausko teatro spektakliams. Justė Arlauskaitė­Jazzu baigė Thames Valley universitetą Londo-ne (Jungtinė Karalystė), įgijo džiazo vokalo atlikėjo specialybę. Nuo 14 metų dalyvauja džiazo konkursuose. 2003 m. festivalyje „International Jazz Junior Competition“ ir 2005 m. festivalyje „Sing Up“ apdovanota didžiaisiais prizais, pelnė kitų apdovano-jimų. Koncertuoja su įvairiais džiazo projektais, dalyvavo festiva-liuose „Kaunas Jazz“, „Vilnius Jazz“, „Vilnius Band“, „Birštonas Jazz“, „Rainbow Jazz“ (Estija), taip pat džiazo festivaliuose Vo-kietijoje. Vėliau prisijungė prie muzikos grupės „Pieno lazeriai“, su kuria išleido du albumus „Voyage“ ir „Kitchen“. Šiuo metu Jus-tė Arlauskaitė­Jazzu yra pasirašiusi kontraktą su švedų muzikos kompanija „Mr Radar“ ir įrašinėją solinį albumą Švedijoje.

Gintaras valuŠisProfesorius, habilituotas mokslų daktaras, valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius1980–1985 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Fizi-kos fakultete. 1985–1986 m. – Puslaidininkių fizikos instituto stažuotojas­tyrinėtojas, 1986−1988 m. – šio instituto jaunes-nysis mokslinis bendradarbis, 1991–1996 m. – Puslaidininkių fizikos instituto mokslinis bendradarbis. 1995–1996 m. stu-dijavo Dresdeno technologijos universiteto Taikomosios fo-tofizikos institute (Vokietija) (podoktorantūrinės studijos). 1996–2007 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fi-zikos katedros docentas, 1996–2010 m. – Puslaidininkių fizi-kos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 2000, 2003 m.

kaip Alexanderio von Humboldto fondo (Vokietija) stipendiatas stažavosi J. V. Gėtės universiteto Fizikos institute (Vokietija). Nuo 2007 m. – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidi-ninkių fizikos katedros profesorius, 2007–2010 m. – Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto vyresnysis mokslo dar-buotojas, 2010–2013 m. – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotojas plėtrai, nuo 2010 m. – šio centro vyriausiasis mokslo darbuoto-jas, 2011–2013 m. – minėto centro Terahercinės fotonikos la-boratorijos vadovas, 2011–2013 m. – šio centro Puslaidininkių fizikos instituto vadovas, nuo 2013 m. – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direk-torius. 1992 m. apgynė daktaro disertaciją „Elektronų kaitimo ypatumų kompensuotame InSb<Cr> tyrimas“, 2007 m. – habi-lituoto mokslų daktaro disertaciją „Išorinio sužadinimo sąlygoti teraherciniai reiškiniai GaAs nanodariniuose“. 1993 m. paskirta Meyerio fondo stipendija, Tarptautinio mokslo fondo stipendija, 1994 m. – Lietuvos valstybinė jaunųjų mokslininkų stipendija, 1998 m. įtekta Lietuvos mokslo premija. Mokslinių interesų sri-tys: terahercų fizika ir spektroskopija, puslaidininkinių prietaisų fizika, ultrasparčioji puslaidininkinių nanodarinių spektroskopi-ja, krūvininkų pernaša anglies nanovamzdeliuose.

Dainius ZubrusLedo ritulininkas 1996 m. pradėjo žaisti Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritu-lio lygos NHL Filadelfijos „Flyers“ klube. 1996–1997 m. sezoną su „Flyers“ klubu tapęs NHL Rytų konferencijos nugalėtoju žaidė Stenlio taurės finale prieš Detroito (JAV) komandą „Red Wings“. 2000 m. žaisdamas Monrealio (Kanada) komandoje „Canadiens“ rungtynėse prieš Čikagos (JAV) komandą „Blackhawks“ pelnė 3 įvarčius. 2004–2005 m. sezoną dėl NHL lokauto žaidė Rusijos superlygos Toljačio „Lada“ klube, su kuriuo tapo Rusijos vicečem-pionu. Per 2006–2007 m. sezoną įmušė 24 įvarčius, atliko 36 re-zultatyvius perdavimus ir surinko 60 taškų. Paskutinėse 37­erio-se rungtynėse žaisdamas Vašingtono (JAV) komandoje „Capitals“ surinko 33 taškus ir buvo ketvirtas komandoje pagal įmuštus įvarčius, antras – pagal rezultatyvius perdavimus, trečias – pagal surinktus taškus. 2007 m. su Bafalo (JAV) klubu „Sabres“ tapo NHL reguliaraus sezono nugalėtoju. 2008 m. atsto vaudamas Naujojo Džersio (JAV) klubui „Devils“ NHL rungtynėse svečiuo-se prieš Tampos įlankos (JAV) „Lightning“ komandą pelnė net 4 įvarčius. Tai buvo tik penktas kartas Naujojo Džersio klubo is-torijoje, kai žaidėjas per vienerias rungtynes pelnė tiek įvarčių. Su „Devils“ klubu tapo 2011–2012 m. sezono NHL čempionato Rytų konferencijos nugalėtoju, antrą kartą karjeroje žaidė Stenlio tau-rės finale. Dviejuose atkrintamujų varžybų mačuose su Floridos komanda „Panthers“ ir Filadelfijos komanda „Flyers“ buvo pri-pažintas geriausiu rungtyniu žaidėju. 2004 m. atstovavo Rusijai Pasaulio taurės varžybose. 2005 m. Nyderlanduose, I diviziono pasaulio čempionate, debiutavo Lietuvos nacionalinėje rinktinė-je. 2014 m. vėl atstovavo Lietuvos rinktinei. Vilniuje vykusiame pasaulio I diviziono ledo ritulio čempionate Lietuvos rinktinė iš-kovojo bronzos medalius, D. Zubrus buvo pripažintas geriausiu čempionato puolėju. 2013 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė už visuomeninę veiklą ir šalies garsinimą pa-saulyje apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Prezidentė teigė, kad D. Zubraus nuopelnai Lietuvai akivaizdūs: „Rūpintis Lietuvos jaunąja karta, jos užimtumu, sveiku gyvenimo būdu – kiekvieno mūsų pareiga. Aktyvi žinomų žmonių visuome-ninė veikla – įkvepiantis pavyzdys jaunimui, skatinantis atsako-mybę ir rūpestį, siekį dirbti Lietuvai ir jos labui.“

16

Lietuvoje vyksta įvairiausių mokslo šakų olimpiados: mokiniai gali parodyti savo žinias ir tiksliųjų mokslų srityje, ir humanita-rinių – ne tik istorijos, lietuvių ar užsienio kalbų, bet ir filosofijos ar lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiadose. Iš viso šalyje or-ganizuojamos 24 olimpiados ir net 21 yra skirta mokslui: anglų kalbos, astronomijos, biologijos, chemijos, ekonomikos ir verslo, filosofijos, fizikos, gamtos mokslų, geografijos, geologų, informa-tikos, istorijos, lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklų, lietuvių kalbos ir literatūros, lotynų kalbos ir Antikos kultūros, matemati-kos, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbų.

Dauguma olimpiadų organizuojamos trimis etapais: pirmasis – mokyklos olimpiada (ją organizuoja pačios bendrojo ugdymo, profesinės ir kitos mokyklos), antrasis – rajono, miesto olimpiada (organizuoja savivaldybių švietimo padaliniai) ir trečiasis – šalies olimpiada (organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, olimpiadą vykdanti institucija, prisidėti gali ir pavieniai asmenys). Į šalies olimpiadą patenka tik pirmuosius du etapus laimėję moksleiviai. Šalies olimpiados nugalėtojai apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo laipsnio diplomais, pagyrimo raštais, rengėjų ir rėmėjų prizais, atminimo dovanomis. Olimpiadose mokiniai kovoja ne tik dėl geriausiojo titulo, bet ir dėl galimybės atstovauti Lietuvai tarptautinėse olimpiadose, kuriose Lietuvos moksleiviams sekasi puikiai – laimėta daugybė visų spalvų medalių. Be to, olimpiadų nugalėtojams suteikiamos lengvatos, numatytos priėmimo į aukš-tąsias mokyklas taisyklėse.

Svarbu ir tai, kad buvę olimpiadų dalyviai, laimėtojai ir laurea-tai (laureato vardą dalyvis įgyja prizinę vietą olimpiadoje laimėjęs tris kartus) vėliau padeda organizuoti olimpiadas. Ypač aktyvūs yra Lietuvos gamtos moklų olimpiadų asociacijos savanoriai. Sa-vanoriaudami gamtos mokslų olimpiadose jie kuria šventę moki-niams, rodydami, kad mokytis gali būti smagu ir įdomu. Taip jie tarsi grąžina „skolą“ ankstesnių metų savanoriams, rengusiems šventę jiems. Toks bendradarbiavimas sukuria glaudžią olimpia-dų dalyvių, mokytojų ir organizatorių bendruomenę.

Lietuvos mokinių astronomijos olimpiada

Vilniaus universitetas ir tuometinis Vilniaus pedagoginis uni-versitetas (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) pirmą kartą astronomijos olimpiadą Lietuvoje surengė 2003 m. gegu-žės 10 d. Joje dalyvavo mokiniai iš Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus. Pagrindiniais olimpiados iniciatoriais buvo dr. Romualda Lazauskaitė ir dr. Vladas Vansevičius. Ši olimpiada, kitaip nei dauguma, kasmet organizuojama tik dviem etapais – pirmame etape gali dalyvauti visi norintys 5–12 klasių mokiniai, o geriausiai išsprendusieji užduotis kviečiami į Lietuvos astrono-mijos olimpiados baigiamąjį etapą. Olimpiadoje mokiniai atlieka teorines ir praktines užduotis, o iš nugalėtojų sudaroma koman-da dalyvauti Tarptautinėje astronomijos olimpiadoje ir Tarptau-tinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje. Jau pirmaisiais dalyvavimo metais Stokholme (Švedija) Vytis Kapočius (Vilniaus Karoliniškių gimnazija) laimėjo bronzos medalį.

Vėliau Laurynas Pašakarnis (Vilniaus licėjus) pelnė bronzą, o Motiejus Valiūnas (Vilniaus licėjus) – sidabro medalį. Ne prasčiau sekėsi ir Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje, kur aukso medalius pelnė Airidas Korolkovas (Kauno technologi-jos universiteto gimnazija) ir Rimas Trumpa (Rokiškio „Romuvos“ gimnazija). Vilnietis Motiejus Valiūnas 2012 m. Tarptautinėje as-tronomijos ir astrofizikos olimpiadoje laimėjo aukso medalį. Toks pasiekimas iškovotas pirmą kartą Lietuvos istorijoje. 2013 m. 18-oji tarptautinė astronomijos olimpiada vyko Lietuvoje.

2012 m. Tarptautinės astronomijos ir astrofizikos olimpiados laureatas Motiejus Valiūnas, pirmą kartą

Lietuvos istorijoje šioje olimpiadoje iškovojęs aukso medalį(Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

2014 m. Lietuvos komanda Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje iškovojo bronzos medalius (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

Lietuvos mokinių pasiekimai moksLo oLimpiadose

17

Astronomijos olimpiados tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi astronomija, ugdyti mokslinį kritinį mąstymą, grindžiamą tvir-tomis gamtos mokslų žiniomis, tobulinti eksperimentinio darbo įgūdžius ir duomenų interpretavimo gebėjimus, skatinti kūrybiš-kumą ir savarankiškumą, surasti ir ugdyti talentus ir padėti pa-siruošti tarptautinėms astronomijos olimpiadoms. Olimpiados metu mokiniai ne tik sprendžia ar vykdo užduotis, bet ir artimiau susipažįsta su astronomijos mokslu. Pavyzdžiui, 2014 m. vyku-sios jubiliejinės 10-osios Lietuvos mokinių astronomijos olim-piados dalyviai lankėsi Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto planetariume, klausėsi paskaitų, stebėjo planetariumo galimybių demonstravimą, taip pat lankėsi Molėtų astronomijos observatorijoje, susipažino su teleskopais, dalyvavo naktiniame stebėjimų ture.

Lietuvos mokinių biologijos olimpiada

Biologijos olimpiados tikslai – skatinti mokinius domėtis biologi-ja, ugdyti jų mokslinį kritinį mąstymą, grindžiamą išsamiomis bio-logijos mokslų žiniomis, ugdyti kūrybiškumą ir savarankiškumą, eksperimentinio darbo įgūdžius ir gebėjimus, atrinkti mokinius atstovauti Lietuvai Tarptautinėje biologijos olimpiadoje ir kituose tarptautiniuose konkursuose. Kasmet olimpiados laimėtojais pa-skelbiamas ne vienas moksleivis. 2014 m. vykusioje 47-ojoje Lietu-vos mokinių biologijos olimpiadoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomais apdovanoti Jonas Černeckis (Vilniaus licėjus), Julius Naktinis (Marijampolės Rygiš-kių Jono gimnazija), Laurynas Sketeris (Kauno technologijos uni-versiteto gimnazija) ir Vytautė Boreikaitė (Vilniaus licėjus).

Svarbu paminėti, kad Lietuvos mokiniai skina laurus ir Tarp-tautinėje biologijos olimpiadoje. 2010 m. Pietų Korėjos Čangvo-no mieste vykusioje 21-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje trečius metus iš eilės visi Lietuvos mokiniai pelnė apdovanojimus. Pirmąjį mūsų šalies istorijoje aukso medalį laimėjo Vilniaus My-kolo Biržiškos gimnazijos abiturientas Julius Juodakis, o su bron-zos apdovanojimais sugrįžo Šiaulių r. Bazilionų vidurinės moky-klos abiturientas Mantvydas Lopeta, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos dvyliktokė Eglė Povilaitytė ir Kauno technologijos uni-versiteto gimnazijos vienuoliktokė Emilija Emma. Lietuvaičiai šia-me konkurse dalyvavo ketvirtąjį kartą, o šiais metais jie varžėsi su atstovais iš 60 valstybių. Iš 2012 m. vykusios Tarptautinės biologi-jos olimpiados Singapūre visi keturi Lietuvos komandos nariai grį-žo su bronzos medaliais: Martyna Petrulytė (Kauno technologijos

universiteto gimnazija), Jurga Mituzaitė (Šiaulių Simono Daukan-to gimnazija), Irmantas Mogila (Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija) ir Paulius Alaburda (Kauno technologijos universiteto gimnazija). 2014 m. Indonezijoje vykusioje 25-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos atstovai iškovojo tris sidabro ir vieną bron-zos medalius. Sidabru džiaugėsi Giedrė Širvinskaitė (Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija), Vytautė Boreikaitė (Vilniaus licėjus) ir Aus-tėja Dapkutė (Šakių „Žiburio“ gimnazija), o Augustė Ambrazaitė (Raseinių r. Ariogalos gimnazija) parsivežė bronzos medalį.

Ankstesnių olimpiadų laimėtojai vėliau prisideda organizuo-jant olimpiadas. Organizuojant 2015 m. Lietuvos mokinių biolo-gijos olimpiadą aktyviai padeda Julius Juodakis, Irmantas Mogila ir Austėja Dapkutė. Jie kuria užduotis ir priklauso olimpiados ko-misijos narių komandai.

Lietuvos mokinių chemijos olimpiada

2014 m. įvyko jau 52-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpia-da. Chemijos olimpiados tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi chemija, plėtoti chemijos mokslo srities žinias, ugdyti mokinių mokslinį kritinį mąstymą, grindžiamą išsamiomis gamtos mokslų žiniomis, ugdyti mokinių kūrybiškumą ir savarankiškumą, eks-perimentinio darbo įgūdžius bei gebėjimus ir atrinkti mokinius kandidatus tarptautinėms chemijos olimpiadoms.

42-osios tarptautinės chemijos olimpiados nugalėtojai, 2010 m. Auksą pelnė Vladimiras Oleinikovas, sidabro medalius –

Vidmantas Bieliūnas ir Dominykas Sedleckas, o bronzą iškovojo Emilis Bružas

(Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

Lietuvos mokinių chemijos olimpiados dalyvė Miglė Čiurinskaitė (Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija)

sprendžia užduotis, 2012 m. (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

Lietuvos mokinių biologijos olimpiados dalyvė Kristina Savickaitė (Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija)

sprendžia užduotis, 2012 m. (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

18

Džiugina dideli Lietuvos mokinių chemijos olimpiados laure-atų pasiekimai Tarptautinėje chemijos olimpiadoje. Iš 2010 m. Japonijoje vykusios 42-osios olimpiados visa Lietuvos delegacija sugrįžo su medaliais: auksą pelnė Vladimiras Oleinikovas (Kauno technologijos universiteto gimnazija), sidabro medalius – Vid-mantas Bieliūnas (Vilniaus Gabijos gimnazija) ir Dominykas Sed-leckas (Kauno technologijos universiteto gimnazija), o bronzą iškovojo Emilis Bružas (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija). Vla-dimirui Oleinikovui tai buvo ne pirmas medalis: 2009 m. Tarp-tautinėje chemijos olimpiadoje jis pelnė bronzą, o 2010 m. Azer-baidžane vykusioje Mendelejevo chemijos olimpiadoje iškovojo sidabro medalį. 2011 m. Vytautė Mačiulskytė (Klaipėdos „Ąžuo-lyno“ gimnazija), vos būdama dešimtoke, Tarptautinėje chemijos olimpiadoje iškovojo bronzos medalį. 2012 m. 44-ojoje tarptau-tinėje chemijos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo po vieną aukso bei sidabro ir du bronzos medalius: auksu džiaugėsi Sigi-tas Mikutis (Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija), si-dabru – Antanas Radzevičius (Kauno technologijos universiteto gimnazija), bronza – Vytautė Mačiulskytė (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija) ir Mindaugas Šiaučiulis (Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija). 2014 m. visi jaunieji Lietuvos chemikai iš Vietname vykusios Tarptautinės chemijos olimpiados grįžo su medaliais: si-dabro medalius laimėjo Matas Grigaliūnas (Kauno technologijos universiteto gimnazija), Violeta Stojalnikova (Vilniaus licėjus) ir Elena Gelžinytė (Kauno technologijos universiteto gimnazija), o bronzos – Dovydas Drakšas (Klaipėdos licėjus).

Dauguma Lietuvos mokinių chemijos olimpiados laimėtojų vėliau aktyviai padeda kuriant miesto ar rajono ir respublikinės olimpiados užduotis.

Lietuvos mokinių fizikos olimpiada

Lietuvos mokinių fizikos olimpiada 2015 m. vyks jau 63-iąjį kartą. Šioje olimpiadoje siekiama skatinti mokinių domėjimąsi fizika, gilinti ir plėsti šio mokslo žinias, skatinti mokinių mokslinį kritinį mąstymą, grindžiamą tvirtomis gamtos mokslų žiniomis, tobulinti eksperimentinio darbo įgūdžius ir gebėjimus, paruošti mokinius tarptautinėms olimpiadoms. Iš respublikinio šios olim-piados etapo nugalėtojų vertinimo komisija sudaro komandą da-lyvauti Tarptautinėje fizikos olimpiadoje. Joje Lietuvos atstovai dalyvauja nuo 1989 m., iki 2010 m. jie buvo laimėję keletą bron-zos ir vieną sidabro medalį, o 2010 m. Kroatijoje vykusioje 41-ojo-je tarptautinėje fizikos olimpiadoje pirmąkart sidabro medalius iškovojo Gabija Žemaitytė (Vilniaus licėjus) ir Tadas Kartanas (Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija), bronza džiaugėsi Rimas Trumpa (Rokiškio „Romuvos“ gimnazija) ir Vladas Jurkevičius (Vilniaus licėjus). 2012 m. 43-iojoje tarptautinėje fizikos olimpia-doje vėl iškovoti du sidabro medaliai, juos pelnė Vilniaus licėjaus mokiniai Žygimantas Stražnickas ir Daumantas Kavolis.

2013 metai Lietuvos mokinių fizikos pasiekimų istorijoje įrašyti aukso raidėmis – iš Danijoje vykusios 44-osios tarptautinės fizi-kos olimpiados Daumantas Kavolis grįžo su pirmuoju lietuvaičių aukso medaliu, laimėtu tarptautinėje fizikos olimpiadoje. Šiame konkurse Lietuvos komanda iškovojo ir tris bronzos apdovano-jimus (Vilniaus licėjaus mokiniai Vilda Kornelija Markevičiūtė ir Gintautas Kamuntavičius, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinys Vilius Čepaitis).

Nors 2014 m. aukso Lietuvos moksleiviai neparsivežė, jie džiaugėsi keturiais sidabro ir vienu bronzos medaliu. Sidabrą pel-nė Vilniaus licėjaus auklėtiniai Gintautas Kamuntavičius, Justas Klimavičius, Vilda Kornelija Markevičiūtė ir Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos abiturientas Justinas Rumbutis. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos vienuoliktokas Tadas Indrelė apdovanotas bronzos medaliu.

Lietuvos mokinių gamtos mokslų olimpiada

2010 m. pradėta organizuoti Lietuvos mokinių gamtos moks-lų olimpiada, skirta išsiaiškinti, kas geriausiai išmano ir suvokia mus supančią aplinką. Pirmojoje Lietuvos gamtos mokslų olimpi-adoje dalyvavo net 468 dalyviai, o iš geriausių išrinkti 6 vaikinai iš Azerbaidžane vykusios 6-osios tarptautinės jaunių gamtos moks-lų olimpiados parvyko su puikiais apdovanojimais. Tokia sėkmė paskatino organizatorius olimpiadą rengti ir toliau. Ši olimpiada organizuojama šešiuose, septyniuose ar dešimtyje Lietuvos mies-tų vienu metu, joje kasmet dalyvauja apie 600 mokinių. Konkurso užduotys sudarytos iš įvairiausių įdomių biologijos, fizikos ir che-mijos klausimų.

Lietuvos mokinių komanda 12-ojoje Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje. Iš kairės antroje eilėje:

komandos vadovas T. Kivaras, bronzos medalį pelnęs D. Jadenkus, sidabro medalio laimėtojas V. Brasas,

komandos vadovas R. Skaudžius, sidabro medalį pelnęs V. Strimaitis, komandos vadovas P. Tamošiūnas;

pirmoje eilėje: sidabro medalio laimėtojas D. Drakšas, bronzos medalius pelnę D. Pakeltytė ir E. Sipavičius

(Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

Lietuvos mokinių gamtos mokslų olimpiada padeda moki-niams pasiruošti Europos ir tarptautinėms gamtos mokslų olim-piadoms, kuriose lietuvaičiai skina laurus. Viena iš jų – Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada, kurioje Lietuvos komanda dalyvauja nuo 2007 m. 2007-aisiais moksleiviai laimėjo sidabro, 2008 m. – aukso ir sidabro, 2009, 2010 ir 2011 m. – po du ko-mandinius sidabro medalius.

2012 m. balandžio mėnesį 10-oji Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada vyko Lietuvoje, Vilniuje. Joje lietuvaičiai lai-mėjo vieną komandinį aukso ir vieną komandinį sidabro medalį. Aukso medalius laimėtojams įteikė Prezidentas Valdas Adamkus. 2014 m. olimpiadoje sidabro medalius iškovojo Dovydas Drakšas (Klaipėdos licėjus), Valentas Brasas (Kauno technologijos univer-siteto gimnazija) ir Vytautas Strimaitis (Vilniaus Žvėryno gimna-zija). Kita lietuvaičių komanda apdovanota bronzos medaliais. Juos pelnė Donata Pakeltytė (Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija), Domantas Jadenkus (Grigiškių „Šviesos“ gimnazija) ir Einaras Sipavičius (Kėdainių šviesioji gimnazija). Šios komandos galimy-bes kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų pakoregavo tai, kad vie-nos užduoties metu Einarui Atėnuose teko operuoti apendicitą. Tačiau šis trejetas, kuriam iki sidabro pritrūko mažiau nei dviejų taškų, buvo išskirtinai pagerbtas kaip didžiausias kliūtis olimpia-doje įveikusi komanda.

Nuo 2008 m. Lietuvos mokiniai dalyvauja Tarptautinėje jauni-mo gamtos mokslų olimpiadoje, iš kurios kiekvieną kartą grįžta su medaliais. Pavyzdžiui, 2013 m. Indijoje vykusioje olimpiadoje

19

iškovoti trys sidabro medaliai, jais džiaugėsi Jonas Viršilas (Klai-pėdos licėjus), Elvinas Ribinskas (Mažeikių Gabijos gimnazija) ir Valentas Brasas (Kauno technologijos universiteto gimnazija).

Lietuvos mokinių matematikos olimpiada

2015 m. vyks 64-oji Lietuvos mokinių matematikos olimpiada. Šios kasmet organizuojamos olimpiados tikslai – skatinti moki-nių domėjimąsi matematika, ugdyti jų kūrybiškumą, matematinę kultūrą ir mąstyseną, surasti ir puoselėti talentus, rengti moki-nius tarptautinėms matematikos varžyboms, skatinti mokinių motyvaciją rinktis matematikos ar su ja susijusias specialybes, ugdant gabius matematikai mokinius aktyvinti ir puoselėti moky-tojų inicia tyvą. Olimpiados vertinimo komisija atrenka mokinius į tarptautines matematikos olimpiadas, kuriose dalyvauja Lietuvos komanda. Kandidatai atrenkami iš geriausių olimpiados dalyvių sąrašo, sprendžiant gali būti atsižvelgiama į ankstesnius pasieki-mus ir į vėliau, po olimpiados, vykdomas papildomas atrankas. Lietuvos mokinių matematikos olimpiada, kaip ir dauguma kitų tiksliųjų mokslų olimpiadų, yra puiki treniruotė ir pasiruošimas tarptautiniams konkursams, kuriuose Lietuvos mokiniai pasiekia aukštų rezultatų.

Vienas svarbių tarptautinių konkursų yra Baltijos kelio koman-dinė matematikos olimpiada, organizuojama nuo 1990 m. Tai, kad ji komandinė, gražiai atspindi šios ypatingą istorinę reikšmę turin-čios socialinės akcijos idėją. Prasidėjusi nuo trijų Baltijos valstybių, per 25-erius metus olimpiada išaugo, į ją įsitraukė kitos Baltijos re-giono šalys ir pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažinusi Islan-dija. Kasmet svečio teisėmis dalyvauja ir mokiniai iš kitų pasaulio

šalių. Lietuva Baltijos kelio komandinę matematikos olimpiadą or-ganizavo tris kartus: 1992, 2004 ir 2014 m. 2014 m. Vilniuje vyku-sioje olimpiadoje dalyvavo komandos iš 12 valstybių: Danijos, Es-tijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltarusijos. Olimpia dos metu penkių mokinių komanda uždavinius sprendžia kartu ir vertina-mas jų bendras, komandinis, sprendimas. Lietuvos komanda Bal-tijos kelio olimpiadoje ne kartą yra laimėjusi prizines vietas: 2002, 2006 ir 2012 m. – 3-iąją vietą, 2010 m. – 2-ąją vietą.

Lietuvaičiai puikiai pasirodo ir Tarptautinėje matematikos olim-piadoje ir bene kasmet grįžta su medaliais. Šiame konkurse jaunųjų Lietuvos matematikų pasiekimai prasidėjo 1986 m., kai į SSRS jau-nųjų matematikų rinktinę patekęs lietuvis Sigitas Kiaras iškovojo sidabro medalį. Jau nepriklausomai Lietuvai 1992 m. atstovavo pirmieji trys mokiniai. Pirmąjį bronzos medalį 1994 m. iškovojo Vytautas Paškūnas, o pirmąjį nepriklausomos Lietuvos sidabro medalį – Giedrius Alkauskas 1996-aisiais. 2007 m. Viet name vy-kusioje 48-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje Kęstutis Česnavičius (Kauno technologijos universiteto gimnazija) Lietuvai iškovojo pirmąjį aukso medalį per visą Lietuvos mokinių dalyva-vimo šioje olimpiadoje istoriją. Tais metais Lietuva bendroje šalių įskaitoje pakilo į 31-ąją vietą (iš 93 dalyvavusių valstybių). 2009 m. jubiliejinėje 50-ojoje olimpiadoje Greta Kuprijanovaitė (Vilniaus licėjus), iškovojusi bronzos medalį, tapo pirmąja (per 17-a Lietuvos dalyvavimo metų) Lietuvos mergina, šioje olimpiadoje laimėjusia medalį. 2010-ųjų olimpiada į Lietuvos istoriją įeina kaip metai, ku-riais iš Tarptautinės matematikos olimpiados Lietuvos moksleiviai grįžo net su keturiais medaliais (vienu sidabro ir trimis bronzos). 2012 m. olimpiadoje bronzos medalį iškovojęs Linas Klimavičius

25-osios Baltijos kelio matematikos olimpiados dalyviai, 2014 m. (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

20

(Vilniaus licėjus) tapo pirmuoju Lietuvos atstovu, Tarptautinėje matematikos olimpiadoje laimėjusiu jau tris medalius: 2010 m. – sidabro, 2011 ir 2012 m. – bronzos.

2009 m. Lietuvos komada pirmąkart dalyvavo Vidurio Europos šalių matematikos olimpiadoje, kurioje Elena Dulskytė (Vilniaus licėjus) pelnė bronzos medalį. Iš 2010 m. vykusios olimpiados mokiniai parsivežė po vieną sidabro (Vilniaus licėjaus dvyliktokas Edvard Poliakov) ir bronzos (Vilniaus jėzuitų gimnazijos dvylik-tokė Ugnė Gudžinskaitė) medalius, 2011 m. Vilniaus licėjaus de-šimtokas Ignas Urbonavičius laimėjo bronzos medalį.

Lietuvos mokinių informatikos olimpiada

Lietuvos mokinių informatikos olimpiados tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi informatika, informacinėmis technologi-jomis, programavimu, gilinti ir plėsti jų dalykines žinias, ugdyti mokinių kūrybiškumą, mokslinį kritinį požiūrį į technologijų kū-rimą ir taikymą, programavimą, algoritminį mąstymą, informaci-nę kultūrą, atrinkti kandidatus ir paruošti juos dalyvauti Baltijos šalių ir tarptautinėse informatikos olimpiadose.

Tarptautiniuose konkursuose jaunieji Lietuvos informatikai pasirodo puikiai ir yra parsivežę ne vieną medalį. Į kasmet vyks-tančią Tarptautinę informatikos olimpiadą – svarbiausias pasau-lyje mokiniams skirtas informatikos varžybas – susirenka įvairių šalių nacionalinių informatikos olimpiadų laimėtojai. 250 000 mokinių iš daugiau kaip 80 šalių varžosi siekdami atstovauti savo šaliai Tarptautinėje informatikos olimpiadoje. Dalyvaujančios šalys į olimpiadą atsiunčia po keturis mokinius ir du vadovus. Lietuviai ir šioje olimpiadoje yra pasiekę aukštų rezultatų. Štai 2010 m. iš 22-osios tarptautinės informatikos olimpiados Mari-jonas Petrauskas (Kauno technologijos universiteto gimnazija) grįžo su sidabro medaliu (iš 820 galimų taškų jis surinko 816), bronzos medaliais apdovanoti Vilniaus licėjaus mokiniai Matas Brazdeikis ir Kęstutis Vilčinskas. 2011 m. Marijonas Petrauskas vėl laimėjo sidabro medalį, bronza džiaugėsi Kęstutis Vilčinskas ir Karolis Greblikas (Vilniaus licėjus). 2013 m. šioje olimpiadoje dalyvavo beveik 300 dalyvių iš 80 šalių, o sidabro medalį laimėjo lietuvaitis Karolis Greblikas. 2014 m. bronzos medalius iškovojo Mantas Pajarskas (Vilniaus licėjus) ir Domantas Jadenkus (Gri-giškių „Šviesos“ gimnazija).

Lietuvos mokinių istorijos olimpiada

Istorijos olimpiada siekiama skatinti mokinius domėtis istorija, plėsti mokinių žinias ir istorijos problemų sprendimų gebėjimus, supažindinti su kultūros paveldu, jo saugojimu ir naudojimo ga-limybėmis, padėti atsiskleisti geriausiai istoriją išmanantiems, ja besidomintiems mokiniams, atkreipti jų dėmesį į svarbias istori-nes temas, plėsti mokinių humanitarinės terminologijos išmany-mą ir lavinti mokslinio (publicistinio) teksto rašymo gebėjimus, suteikti galimybę istorija aktyviai besidomintiems mokiniams artimiau susipažinti su profesionaliu istorijos mokslu ir jo pasie-kimais. Kasmet istorijos olimpiada turi vis kitą temą, sukonkreti-nančią užduotis ir skatinančią mokinius gilinti parinkto istorijos raidos etapo žinias (su olimpiados programa mokiniams patei-kiami ir rekomenduojamos literatūros sąrašai). Pastarųjų metų temos: 2011 m. – „Lietuvos valstybės sienų ir ploto raida XIII–XX a.“, 2012 m. – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorija nuo valstybės sukūrimo iki jos žlugimo (1236–1795 m.)“, 2013 m. – „Lietuvių tautos kova dėl valstybingumo atkūrimo 1940–1990 metais“, o 2014 m. – „Tautinis atgimimas: nuo spau-dos draudimo įvedimo iki Vasario 16-osios akto paskelbimo“. Mo-kinius vertina Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokytojai, istorijos mokslo ekspertai.

2014 m. vyko 24-oji Lietuvos mokinių istorijos olimpiada. Joje dalyvavo 76 mokiniai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomu apdovanota Monika Mor-kūnaitė (Utenos Adolfo Šapokos gimnazija), 2-ojo laipsnio di-plomais – Kasparas Grinevičius (Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija), Juta Zinkevičiūtė (Nidos vidurinė mokykla), 3-iojo laipsnio diplomais – Rūta Kerulytė (Kauno r. Raudondvario gim-nazija), Miglė Lapėnaitė (Biržų „Aušros“ vidurinė mokykla) ir Adelė Stankevičiūtė (Vilniaus Žirmūnų gimnazija).

2014 m. Lietuvos mokiniai pirmą kartą dalyvavo Tarptautinėje istorijos olimpiadoje, kurioje Auridas Litvinas iš Kauno technolo-gijos universi teto gimnazijos laimėjo aukso medalį. Iš šios olimpi-ados taip pat parvežta ir bronza.

Lietuvos mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada

Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje gali dalyvauti Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai (iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Lietuvos), olimpiadoje kviečiami dalyvauti ir užsienio šeštadieninių ir sekmadieninių lituanistinių mokyklų mokiniai ir juos lydintys mokytojai. Šios olimpiados tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi lietuvių kalba, literatūra, kultūra, skatinti užsienio lietuviškų mokyklų ir Vilniaus lietuvių namų mokinius gerai išmokti lietuvių kalbą, jausti jos grožį, mo-kytis taisyklingai ir raiškiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, sudaryti galimybes tobulėti filologijai gabiems vaikams, skatinti ir remti mokytojų iniciatyvas rengiant mokinius olimpiadoms ir taikant savo darbe individualius ugdymo metodus. Šalies olimpiado-je Lietuvos mokyklų mokiniai rašo esė nurodyta tema ir atlieka užduotis, skirtas lituanistikos žinioms ir įgūdžiams patikrinti, o užsienio bendrojo ugdymo lietuviškų mokyklų ir Vilniaus lietuvių namų mokiniai turi atlikti keturias užduotis: deklamavimo, kal-bos vartojimo, rašymo ir kalbėjimo.

2014 m. olimpiada vyko Radviliškio Vaižganto gimnazijoje, į ją susirinko 127 Lietuvos ir 23 užsienio lietuviškų mokyklų mo-kiniai. Dalyvių darbus tikrino kompetentinga komisija: Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetų, Lietuvių kalbos bei Lite-ratūros ir tautosakos institutų mokslo darbuotojai, lietuvių kal-bos mokytojai. Dvi dienas trukusioje olimpiadoje dalyvių laukė ne tik užduotys, bet ir įvairūs renginiai. Olimpiados atidarymui gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojų J. Plukienės ir I. Do-vidaitienės, paruošė kompoziciją „Vyžlaukio kronikos“. Olimpi-ados nugalėtojams buvo įteikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo laipsnio diplomai, taip pat rėmėjų dovanos.

Atskira lietuvių kalbos olimpiada organizuojama tautinių ma-žumų mokyklų mokiniams. Jos tikslas – skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius gerai išmokti lietuvių kalbą, pajusti jos grožį, mokytis taisyklingai ir raiškiai reikšti mintis ne tik žodžiu, bet ir raštu. Rengdamiesi olimpiadai mokiniai tobulina kalbos vartoji-mo gebėjimus, lavina kūrybiškumą ir saviraišką, mokosi taisyklin-gai ir laisvai reikšti mintis, integruojasi į savo gimtinės kultūrą. Olimpiadoje dalyvauja vaikai iš rusų, vokiečių, lenkų, baltarusių ir lietuvių mokyklų. 2014 m. olimpiadoje dalyvavo 49 mokiniai, jie rašė rašinį, atliko kalbos vartojimo testą ir pristatė kūrybinį projektą. Atliktas užduotis vertino Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir lietuvių kal-bos mokytojų komisija. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomą pelnė Dominika Vasilevska (Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla), 2-ojo laipsnio diplomą – Evelina Vyšnėnaitė (Vilniaus „Juventos“ gimnazija) ir Evelina Volovičeva (Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija), 3-iojo laipsnio diplomą – Margarita Buchovskaja (Vilniaus Aleksandro

21

Puškino vidurinė mokykla), Daniel Rogoža (Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija) ir Kamila Tomaševska (Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla).

Lietuvos mokinių užsienio kalbų olimpiados

Puikiai užsienio kalbas besimokantys mokiniai taip pat gali susirungti olimpiadose. Lietuvoje vyksta anglų, lenkų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbų olimpiados. Jų tikslai – skatinti mokinius domėtis užsienio kalba, šia kalba kalbančių šalių kultūra, skatinti mokinių bendradarbiavimą panaudojant jų kalbinius gebėjimus, ugdyti mokinių pilietiškumą, atvirumą pasauliui ir visuomeniš-kumą.

Anglų kalbos olimpiadoje dalyvauti gali bendrojo ugdymo pro-gramas įgyvendinančių institucijų 11-os (III gimnazijos) klasės mokiniai, siekiantys B2 kalbos mokėjimo lygio. 2015 m. vyko 8-oji Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiada, kurioje dalyvavo 82 miestų ir rajonų olimpiadų pirmųjų vietų laimėtojai. Olimpi-ados dalyviai turėjo atlikti integruotą supratimo ir rašymo už-duotį (buvo rašoma esė pagal peržiūrėtą trumpą vaizdo pristaty-mą) ir integruotą supratimo ir kalbėjimo užduotį (dialogas pagal perskaitytą trumpą publicistinį tekstą). Taip pat buvo pateiktos užduotys raštu – tikrinami mokinių rašytinės raiškos gebėjimai įvardijant problemą ir apibendrinant pasisakymą. Neformaliai buvo vertinama komandinė-grupinė užduotis: plakato kūrimas nurodyta tema ir pristatymas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos diplomai buvo įteikti 1-ąją vietą laimėju-siam Aurimui Mickui (Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija), 2-o s io s vietos laimėtojoms Kristinai Builisovai (Tauragės „Vers-mės“ gimnazija) ir Rūtai Drakšaitei (Klaipėdos „Varpo“ gimna-zija) ir 3-iąją vietą laimėjusiems Mariui Dalangauskui (Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija), Andriui Girdžiui (Klaipė-dos r. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija) ir Gintei Petrulionytei (Druskininkų „Ryto“ gimnazija). 2015 m. pradetas organizuoti Anglų kalbos konkursas, skirtas jaunesnių klasių mokiniams.

Lenkų kalbos olimpiadoje dalyvauti gali bendrojo ugdymo mo-kyklų 11–12 klasių mokiniai. Jie atlieka trijų tipų užduotis: kū-rybinį darbą raštu (rašinys, esė, grožinio teksto interpretacija), kompleksinį testą (jis atspindi bendrą kultūrinę kompetenciją) ir

viešo kalbėjimo užduotį (pasirinktos temos pristatymas ir disku-sija su komisijos nariais). Kasmet olimpiada vyksta vis kita tema, pavyzdžiui, 2010 m. XXI Lietuvos mokinių lenkų kalbos ir litera-tūros olimpiadoje mokiniai nagrinėjo tokias temas, kaip žmonių susvetimėjimas, vaikystės paveikslai, peizažo kūrimas lenkų lite-ratūroje, 2011 m. buvo skirti prisiminti Česlovą Milošą, o 2015 m. olimpiada skirta dviem svarbiems įvykiams paminėti: 250-os-ioms viešojo teatro Lenkijoje ir 100-osioms lenkų poeto kunigo Jano Tvardovskio gimimo metinėms.

Prancūzų ir vokiečių kalbų olimpiados dalyviai turi atlikti už-duotis raštu ir žodžiu. Šių olimpiadų sąlygose pabrėžiama, kad da-lyviai arba jų šeimos nariai negali turėti prancūziškai arba vokiš-kai kalbančios šalies pilietybės. Prie vokiečių kalbos olimpiados sąlygų pridedama ir tai, kad dalyvis negali būti gyvenęs vokiškai kalbančioje šalyje ilgiau nei vienerius metus, o tarptautinėje vo-kiečių kalbos olimpiadoje dalyvauti gali tik tie mokiniai, kurie Vo-kietijoje nėra gyvenę ilgiau nei 6 mėnesius. Lietuvos moksleiviai savo vokiečių kalbos žinias gali pademonstruoti tarptautiniuose jaunimo debatuose vokiečių kalba. 2011 m. šiuose debatuose Vy-tautas Jankauskas (Vilniaus jėzuitų gimnazija) užėmė 2-ąją vietą.

Rusų kalbos olimpiadoje varžosi mokiniai, kuriems rusų kal-ba yra gimtoji arba užsienio. Mokiniai atlieka kūrybines ir reto-rines užduotis. Kasmet olimpiada turi vis kitą temą, pavyzdžiui, 2014 m. tema – „Daugiabriauniai talentai: nuo Donelaičio link Lermontovo...“, 2015 m. – „Gamta, pasaulis, Visatos paslaptis...“. Mokiniams pateikiamas rekomenduojamos literatūros sąrašas, taip jie skatinami gilinti užsienio ar gimtosios kalbos žinias. Be to, Lietuvos mokiniai dalyvauja ir Tarptautinėje rusų kalbos olimpi-adoje. Joje 2013 m. Švenčionių raojono Pabradės „Ryto“ gimnazi-jos mokinys Povilas Žvirblis laimėjo 3-iąją vietą, šioje olimpiadoje iš viso dalyvavo 142 mokiniai iš 36 pasaulio šalių.

kitos Lietuvos mokinių olimpiados

Jauniesiems ekonomistams ir verslininkams skirta Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada. Jos dalyviai – vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai. Olimpiada orga-nizuojama 11–12 klasių kursus atitinkantiems mokiniams dviem etapais: pirmasis – regioninis, antrasis – šalies, į jį kviečiami sėk-mingiausiai regioniniame etape pasirodę dalyviai. Jaunesni nei 11 klasės mokiniai, ekonomikos mokytojui rekomendavus, gali daly-vauti olimpiadoje kartu su 11–12 klasių mokiniais, jiems atskiros užduotys nerengiamos. Olimpiada siekiama skatinti mokinius do-mėtis ekonomikos mokslu ir verslu, gilinti savo žinias šioje srityje, ugdyti mokinių kūrybiškumą, rinkos ekonomikos supratimą, mąs-tymo būdą ir kultūrą, surasti ir puoselėti talentus, rengti mokinius tarptautiniams ekonomikos konkursams, suteikti mokiniams gali-mybę įvertinti savo rinkos ekonomikos žinias prieš tolesnes studi-jas arba pradedant dirbti. 2015 m. vyks 21-oji olimpiada.

Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados tikslas – ugdyti moki-nių savarankišką, kritinį mąstymą, skatinti domėjimąsi filosofi-ja, mokymąsi filosofuoti, gilintis į filosofų tekstus, argumentuo-ti mintis, aktyvinti filosofijos ir etikos mokytojų darbą. Šalies olimpiadą laimėję mokiniai įgyja teisę dalyvauti Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje, kurioje lietuvaičiai dalyvauja nuo 1997 m. 2012 m. Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje pirmąkart Lietuvos istorijoje pelnytas aukso medalis – jį parsivežė Vilniaus licėjaus mokinys Tadas Kriščiūnas. 2014 m. Lietuvoje vykusioje Tarp-tautinėje filosofijos olimpiadoje Lietuvos atstovai pelnė net tris medalius: aukso medalį iškovojo Vilniaus licėjaus abiturientas Lukas Jonuška, sidabro medalis atiteko taip pat šios mokyklos abiturientui Tadui Temčinui, bronza – Kauno jėzuitų gimnazijos abiturientui Justinui Mickui. Olimpiadoje dalyvavę 89 mokiniai iš 41 pasaulio valstybės rašė filosofinę esė pasirinkta (ne gimtąja)

2013 m. Tarptautinės rusų kalbos olimpiados 3-iosios vietos laimėtojas Pabradės „Ryto“ gimnazijos vienuoliktokas

Povilas Žvirblis ir mokytoja Liudmila Popkova (nuotrauka iš asmeninio P. Žvirblio archyvo)

22

kalba: anglų, prancūzų, vokiečių arba ispanų. 2014 m. Tarptauti-nė filosofijos olimpiada buvo skirta Kaune gimusiam vienam žy-miausių XX amžiaus dialogo filosofų Emanueliui Levinui. Olimpi-ados tema – „Emmanuelis Levinas: begalybė ir kito veidas“.

Jaunieji geografai varžosi Lietuvos mokinių geografijos olimpi-adoje, kuri 2015 m. vyks 27-ąjį kartą. Jie atlieka geografinį testą, teorines, praktines ir žemėlapio (geografinio vardyno) užduotis. Šia olimpiada siekiama skatinti mokinius domėtis geografija, plės-ti mokinių akiratį, ugdyti mokinių kūrybinius polinkius ir gebė-jimus, skatinti juos praktiniame gyvenime taikyti įgytas žinias ir įgūdžius, akcentuoti svarbiausias ir aktualiausias lokalines bei glo-balines geografinio pobūdžio problemas, diegti naujausius geogra-fijos mokymo metodus, inovacijas. Apdovanojimus Lietuvos moki-niai pelno ir tarptautiniuose geografijos konkursuose. Pavyzdžiui, 2010 m. Lietuvos jaunieji geografai 4-ojoje Vidurio Europos šalių geografijos olimpiadoje laimėjo du sidabro (Mantas Kasnauskas (Šilutės Vydūno gimnazija) ir Adomas Pilinkus (Vilniaus licėjus) ir du bronzos (Monika Ulytė (Vilniaus licėjus) ir Rokas Danilevičius (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija) medalius. Tais pačiais metais 8-ojoje pasaulinėje geografijos olimpiadoje aukso medalį pelnė Adomas Pilinkus (Vilniaus licėjus), o sidabro – Rokas Danilevi-čius (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija). Ši olimpiada buvo ketvirtoji, kurioje dalyvavo lietuvaičiai, ir išskirtinė tuo, kad pirmąkart tokio lygio geografijos konkurse pelnytas aukso medalis. 2014 m. pakar-totas 2010 m. rezultatas: su aukso medaliu grįžo Vilniaus licėjaus dvyliktokė Agnė Semėnaitė, o su sidabro – Kauno r. Garliavos Juo-zo Lukšos gimnazijos abiturientė Gabrielė Ivanovaitė. Lietuviai iki šiol iš visų tarptautinių geografijos olimpiadų yra parvežę apie 20 visų spalvų medalių.

2014 m. įvyko 25-oji Lietuvos jaunųjų geologų olimpiada. Jos tikslai – skatinti mokinius domėtis geologija, išsiaiškinti geriau-sius šalies jaunuosius geologus, įtvirtinti seminarų ir mokomųjų stovyklų metu įgytas žinias ir įgūdžius, ugdyti mokinių kūrybi-nius polinkius ir gebėjimus, kompetencijas geologijos, ekologijos, gamtosaugos srityse. Šioje olimpiadoje dalyvauja jaunųjų geolo-gų būrelių nariai ir kiti besidomintys geologija bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai.

2013 m. pirmą kartą vyko Lietuvos mokinių lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada, rengiama Vilniaus universitete. Į ją susirinko beveik 100 moksleivių ir mokytojų iš visos Lietuvos.

Olimpiados ištakos – penkerius metus organizuotas Antikos žinių konkursas, kuriam šiais metais suteiktas nacionalinis sta-tusas. Olimpiados tikslai – skatinti mokinius domėtis Antikos kultūra ir antikinėmis kalbomis, jos formuojančia įtaka Vakarų civilizacijos vertybių sistemai, plėsti mokinių Europos ir Lietuvos kultūros istorijos žinias, surasti ir puoselėti gabius vaikus, ugdy-ti jų kūrybiškumą, humanitarinę kultūrą ir mąstyseną, aktyvinti mokytojų iniciatyvą ir kūrybiškumą, padėti aukštesniųjų klasių mokiniams planuoti tolesnes studijas, rengti mokinius tarptau-tinėms olimpiadoms.

* * *

2014 m. gruodžio 10 d. tarptautinių olimpiadų ir konkursų nu-galėtojai, jų mokytojai ir vadovai buvo pagerbti Lietuvos Respubli-kos prezidentūroje. Per 2014 m. net 86 Lietuvos mokiniai dalyvavo 18-oje tarptautinių renginių, kuriuose iškovojo 4 aukso, 15 sidabro ir 12 bronzos medalių – iš viso 31 asmeninį medalį, taip pat – 3 pir-mąsias, 3 antrąsias ir 1 trečiąją vietą. Lietuvos atstovai iškovojo 2 komandinius sidabro ir 2 komandinius bronzos medalius. Prizi-nės vietos pelnytos tarptautinėse lenkų ir rusų kalbų olimpiadose.

Svarbu pažymėti, kad kai kurie mokiniai pasiekia puikių re-zultatų ne vienoje tarptautinėje olimpiadoje. Lukas Jonuška ne tik pelnė auksą filosofijos olimpiadoje, bet ir bronzą matemati-kos olimpiadoje. Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gim-nazijos mokinys Domantas Jadenkus iškovojo bronzos medalius informatikos ir Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadose. Vilniaus licėjaus mokinys Justas Klimavičius taip pat pelnė du apdovanojimus: fizikos olimpiadoje – sidabro medalį, o matema-tikos – pagyrimo raštą. O Kauno technologijos universiteto gim-nazijos mokinys Valentas Brasas buvo apdovanotas komandiniu

2014 m. 8-ojoje pasaulinėje geografijos olimpiadoje Gabrielės Ivanovaitės laimėtas sidabro medalis

2014 m. Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje aukso medalį iškovojo Vilniaus licėjaus abiturientas Lukas Jonuška (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

Lietuvos mokinių lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiados uždavinius sprendžia Marius Snežko. Šis jau ketvirtus metus iš eilės prizines vietas šalies olimpiadoje

laimintis Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos dvyliktokas 2015 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministerijos laureato diplomu (A. M. Mackevič nuotrauka)

23

2014 m. gruodžio 10 d. prezidentūroje vykusi gabių mokinių, jų mokytojų ir vadovų pagerbimo šventė. Nuotraukoje – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir Tarptautinės chemijos olimpiados komanda:

vadovai Vidmantas Bieliūnas ir prof. Rimantas Raudonis, mokytojos Birutė Maciulevičienė ir Rima Grabauskienė, olimpiados dalyviai Violeta Stojalnikova, laimėjusi sidabro medalį, Matas Grigaliūnas, laimėjęs sidabro medalį, ir Dovydas Drakšas,

laimėjęs bronzos medalį (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

bronzos medaliu Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje ir komandiniu sidabro medaliu Jaunių gamtos mokslų olimpiadoje.

Siekti tokių rezultatų tarptautiniuose konkursuose ir olimpia-dose šalies mokiniams padeda „Gabių ir talentingų vaikų ugdy-mo programa“, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro įgyvendinamas projektas „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“.

Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje gausu ne tik olimpiadų, bet ir įvairiausių konkursų ir varžybų, kuriose dalyvauja daugybė moki-nių. Tad gabūs, veiklūs ir veržlūs mokiniai turi kur parodyti savo žinias, pasivaržyti ne tik su bendraamžiais tautiečiais, bet ir ga-biais vaikais iš viso pasaulio. Didelis būrys tarptautinių olimpiadų nugalėtojų rodo, kad Lietuvos mokyklose paruošiami mokiniai nė kiek nenusileidžia geriausių pasaulio mokyklų auklėtiniams – su jais ne tik rungiamasi dėl aukščiausių apdovanojimų, bet ir laimi-ma. Mokinių mokslo olimpiadose žengiami pirmieji jaunųjų Lie-tuvos mokslininkų žingsniai didesnių pasiekimų link. Taip augi-nami būsimieji Lietuvos mokslo premijos ir svarbių tarptautinių mokslo apdovanojimų laureatai.

Pagal Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) informaciją tekstą parengė knygos redaktorė

Vaiva Markevičiūtė, LMNŠC metodininkė Rūta Leinartaitė, LMNŠC komunikacijos specialistė Viktorija Kalaimaitė,

LMNŠC metodininkė Aurelija Visockienė

2014 m. gruodžio 10 d. prezidentūroje vyko gabių mokinių, jų mokytojų ir vadovų pagerbimo šventė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sveikina Tarptautinės chemijos olimpiados sidabro medalio laimėtoją Violetą Stojalnikovą

(Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

24

Menui talentingų vaikų galimybės atskleisti savo polinkius, gebėjimus ir talentus šiuo metu Lietuvoje labai plačios: organi-zuojami meninio ugdymo projektai, konkursai, festivaliai, olim-piados – nuo pavienių iniciatyvų, mokyklos lygmens iki naciona-linio. Konkursai turi aiškius ir tikslingus atrankos pagal amžiaus grupes, taip pat repertuaro, turinio reikalavimus. Dalyvavimas tokiuose konkursuose vaikams yra jų talento pripažinimas visuo-menėje ir visoje šalyje. Be to, geriausi atlikėjai atrenkami dalyvau-ti tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, projektuose.

Lietuvos mokinių dailės olimpiada – pirmas žingsnis į meno galerijas

Bene svarbiausi nacionaliniai mokinių konkursai yra kasmet organizuojamos olimpiados. Jau daugiau nei dvidešimt metų ren-giamoje Lietuvos mokinių dailės olimpiadoje kasmet atrenkami geriausi bendrojo ugdymo mokyklų ugdytiniai, gabūs dailei. Šios olimpiados tikslas – plėtoti vaikų ir jaunimo kultūrą, o uždaviniai: vykdyti sistemingą Lietuvos vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją, padedančią įgyti kultūrinių įgūdžių, meninės ir kultūrinės kom-petencijos; ugdyti mokinių kūrybinius, tarpusavio bendradarbia-vimo ir projektinio darbo įgūdžius; sudaryti mokiniams geresnes galimybes saviraiškai ir kultūrinio paveldo pažinimui; skatinti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų bendradarbiavimą su muziejais, bibliotekomis, archyvais, kitomis kultūros įstaigomis. Lietuvos mokinių dailės olimpiada organizuojama trimis etapais: pirmasis – mokyklos dailės olimpiada (ją organizuoja pačios ben-drojo ugdymo, profesinės ir kitos mokyklos), antrasis – rajono, miesto dailės olimpiada (organizuoja savivaldybių švietimo pada-liniai) ir trečiasis – šalies dailės olimpiada (organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su olimpiadą vyk-dančia institucija). Olimpiadoje gali dalyvauti bet kokio tipo ar pavaldumo Lietuvos mokyklų 8–12 klasių mokiniai.

Į trečiajį olimpiados etapą patenka po vieną antrojo etapo (ra-jonų, miestų olimpiadų) pirmosios vietos nugalėtoją, išskyrus didžiuosius miestus: iš Vilniaus dalyvauja penki nugalėtojai, Kau-no ir Klaipėdos – po keturis, Panevėžio ir Šiaulių – po tris. Prieš atvykdami į trečiąjį olimpiados etapą, dalyviai organizatoriams atsiunčia du ne didesnius nei A2 formato neįrėmintus kūrinius, iš kurių vienas – mokinio kūrybinis darbas (namų darbas), kitas – autoriaus darbas, atliktas antrojo olimpiados etapo metu. Kūri-niai turi atitikti tų metų olimpiados temą, tačiau jų raiškos būdas neribojamas: jie gali būti tradicinės vaizduojamosios dailės šakų (tapybos, grafikos, skulptūros ir kt.) arba šiuolaikinės dailės for-mų (konceptualiojo meno, meninės fotografijos, kompiuterinės grafikos, videomeno ir kt.).

Kasmet trečiasis olimpiados etapas organizuojamas vis kitame mieste ir kitoje įstaigoje – mokykloje, gimnazijoje, menų ar dailės mokykloje arba aukštojoje mokykloje, pavyzdžiui, 2010 m. trečia-sis olimpiados etapas vyko Kauno kolegijoje, 2011 m. – Druski-ninkų „Ryto“ gimnazijoje, 2012 m. – Panevėžio dailės mokykloje, 2013 m. – Vilniaus dailės akademijoje, 2014 m. – Neringos meno mokykloje, o 2015 m. vyks Vilniaus Justino Vienožinskio dailės

mokykloje. Mokinių, patekusių į trečiąjį etapą, skaičius įvairuo-ja, tačiau kasmet trečiajame etape dalyvauja apie 60 moksleivių (2010 ir 2013 m. – 64, 2011 ir 2014 m. – 66, 2012 m. – 63).

Olimpiados temos taip pat labai įvairios. Pavyzdžiui, 2010 m. tema – „Atėjau, pastebėjau, įprasminau“, šia tema sukurti dar-bai – lyg mokinių dienoraštis, meninės raiškos priemonėmis užfiksuotas dailės olimpiados metu. 2011 m. tema – „M. K. Čiur-lionis – nuo tradicijų iki modernizmo“, ši olimpiada buvo skirta 100-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinėms paminėti, o mokiniai buvo skatinami pasidomėti, koks buvo M. K. Čiurlionio kūrybinių ieškojimų kelias dailėje – nuo realisti-nių eskizų iki abstrakčių tapybinių kompozicijų. 2012 ir 2013 m. grįžta prie abstrakčių temų – „Sparnai. Nuo vėjo malūnų iki...“ ir „Būti savimi, išlikti ir augti“, 2014 m. olimpiada skirta Mažajai Lietuvai ir jos kultūriniam palikimui prisiminti, tema – „Mažo-sios Lietuvos kultūrinis palikimas“, o 2015 m. mokiniai kviečiami prisiminti Lietuvos dvarus – pasirinkta tema „Lietuvos dvarų is-torijos“, olimpiada skiriama Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti.

1–3-iojo laipsnio diplomų nugalėtojai savo darbus palieka olimpiados organizatoriams, kurie po kiekvienos olimpiados ren-gia šių darbų parodas. Šiose parodose, rengiamose žymiose meno galerijose Vilniuje, eksponuojami mokinių kūriniai organiškai įsi-lieja į suaugusių menininkų parodinį gyvenimą. Be to, nugalėtojai apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministe-rijos diplomais, pagyrimo raštais, rėmėjų dovanomis.

Olimpiadoje dalyvaujantys mokiniai ne tik rungiasi dėl nuga-lėtojo vardo, tačiau, kartu praleisdami keletą dienų, susipažįsta vieni su kitais, lanko žymias ir svarbias miesto, kuriame vyksta olimpiada, vietas, klausosi paskaitų, dalyvauja diskusijose, semi-naruose, praktiniuose užsiėmimuose ir kūrybinėse dirbtuvėse.

2012 m. Lietuvos mokinių dailės olimpiados 1-ojo laipsnio diplomo ir medalio laimėtoja Eglė Kulbytė (dešinėje)

(nuotrauka iš asmeninio E. Kulbytės archyvo)

svarbiausios Lietuvos mokinių meno oLimpiados ir konkursai

25

Kasmet Lietuvos mokinių dailės olimpiados lauretais tampa ne vienas moksleivis, o aukščiausiais apdovanojimais pastaraisiais metais apdovanoti šie mokiniai: • 2012 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos

1-ojo laipsnio diplomu, aukso medaliu ir rėmėjų prizais – Rad-vilė Juozapaitytė (Šiaulių „Romuvos“ gimnazija), Eglė Kulbytė (Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija), Adelė Vaitukaitytė (Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija), Paulius Janušauskas (Kau-no r. Kulautuvos vidurinė mokykla), Gytė Šuliokaitė (Marijam-polės Sūduvos gimnazija), 2-ojo laipsnio diplomu, sidabro me-daliu ir rėmėjų prizais – Jovilė Jaruševičiūtė (Elektrėnų meno mokykla), Emilija Bučytė (Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija), Lauryna Kiškytė (Panevėžio dailės mokykla), Jelizaveta Kroto-va (Vilniaus Vasilijaus Kačalovo gimnazija), Laima Čepauskaitė (Skuodo meno mokykla), Marija Rinkevičiūtė (Šakių r. Gelgau-diškio vidurinė mokykla), Ingrida Kazėnaitė (Trakų r. Paluknio „Medeinos“ vidurinė mokykla), Dovilė Pelegrimaitė (Pasvalio r. Saločių A. Poškos vidurinė mokykla), Reda Petrikaitytė (Plun-gės „Saulės“ gimnazija), Martyna Jucevičiūtė (Palangos senoji gimnazija), 3-iojo laipsnio diplomu, bronzos medaliu ir rėmėjų prizais – Gretė Milašiūtė (Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija), Julijana Leganovič (Vilniaus r. Pagirių gimnazija), Indrė Šaulianskaitė (Radviliškio Lizdeikos gimnazija), Vilma Zarankaitė (Ukmergės Antano Smetonos gimnazija), Edvinas Mikulskis (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija), Berta Kreivėnaitė (Prienų „Revuonos“ vidurinė mokykla), Simonas Bernotas (Vil-niaus „Sietuvos“ vidurinė mokykla), Rasuolė Jautakytė (Kelmės Jono Graičiūno gimnazija), Vaida Šikšnytė (Jonavos Senamies-čio gimnazija), Katažina Jancevič (Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija), Mantas Ramanauskas (Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija), Simona Martinkutė (Mažeikių Gabijos gimnazija), Robertas Lomsargis (Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija), Beata Badalovaitė (Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gim-nazija), Odeta Trečiokaitė (Rokiškio r. Pandėlio gimnazija);

• 2013 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomu, aukso medaliu ir rėmėjų prizais – Mar-tyna Štakonaitė (Mažeikių „Gabijos“ gimnazija), 2-ojo laipsnio diplomu, sidabro medaliu ir rėmėjų prizais – Greta Unguvai-tytė (Šakių „Žiburio“ gimnazija) ir Aivaras Bončkus (Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija), 3-iojo laipsnio diplomais, bronzos medaliais ir rėmėjų prizais – Rūta Simonaitytė (Klaipėdos „Že-mynos“ gimnazija), Lukrecija Bacvinkaitė (Prienų „Revuonos“ vidurinė mokykla) ir Jurgita Stauskaitė (Zarasų r. Dusetų Kazi-miero Būgos gimnazija);

• 2014 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomu, aukso medaliu ir rėmėjų prizais – Rafal

Doveiko (Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mo-kykla), 2-ojo laipsnio diplomu, sidabro medaliu ir rėmėjų pri-zais – Ernesta Pocevičiūtė (Mažeikių Merkelio Račkausko gim-nazija) ir Greta Kuzmickaitė (Šilutės pirmoji gimnazija), 3-iojo laipsnio diplomu, bronzos medaliu ir rėmėjų prizais – Danie-lius Balčiūnas (Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija), Ari-jus Jurevičius (Prienų „Revuonos“ vidurinė mokykla) ir Aistė Rakauskaitė (Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija).

Lietuvos mokinių muzikos olimpiada – naujos kūrybos erdvės jauniesiems talentams

Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, remdamasi estų patirti-mi ir ilgamečiu bendradarbiavimu su Europos muzikinio ugdymo mokyklose asociacija, 2012 m. kovą inicijavo I Lietuvos mokinių muzikos olimpiadą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams. Ši olimpiada vyko Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Olimpia-doje dalyvavo 28 mokiniai iš 10 šalies miestų ir rajonų. Siekiant ugdyti mokinių kūrybingumo ir kultūrinę kompetencijas, suda-ryti sąlygas jiems atsiskleisti įvairiose muzikinės veiklos srityse, skatinti mokinių muzikavimą, teigiamas muzikos pažinimo ir da-lyvavimo muzikiniame-kultūriniame gyvenime nuostatas, olim-piadoje parengtos keturios užduotys, suteikiančios mokiniams galimybių būti kūrėjais, atlikėjais ir interpretatoriais: mokiniai atliko muzikos žinių tikrinimo testą, skaitė muzikos raštą iš lapo (solfedžio, ritmo), dainavo dainą, pristatė savo sukurtą originalią kompoziciją. 2012 m. mokiniai varžėsi dviejose amžiaus grupėse:

2012 m. Lietuvos mokinių dailės olimpiados

1-ojo laipsnio diplomo ir medalio laimėtojos Eglės

Kulbytės darbai (nuotrauka iš asmeninio

E. Kulbytės archyvo)

2013 m. Lietuvos mokinių dailės olimpiados

2-ojo laipsnio diplomo ir medalio laimėtojos

Gretos Unguvaitytės darbas(nuotrauka iš asmeninio

G. Unguvaitytės archyvo)

III Lietuvos mokinių muzikos olimpiados dalyviai gieda olimpiados himną (V. Drobelytės nuotrauka)

26

12–14 metų ir 15–18 metų. Keturi šalies olimpiados laimėtojai da-lyvavo I tarptautinėje mokinių muzikos olimpiadoje Taline (Esti-ja) ir parsivežė svarių apdovanojimų.

2013 m. kovo 16 d. Klaipėdos universitete įvyko II Lietuvos mo-kinių muzikos olimpiados trečiasis etapas. Nuo šių metų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija organizuoti Lietuvos mokinių muzikos olimpiadą įgaliojo Lietuvos muzikos mokytojų asociaciją ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą. Pir-mąjį olimpiados etapą organizavo šalies miestų ir rajonų bendrojo ugdymo mokyklos, antrąjį etapą – savivaldybių švietimo padali-niai, jie delegavo laimėtojus dalyvauti trečiajame – šalies – eta-pe. 2013 m. buvo sukurtas Lietuvos mokinių muzikos olimpiados himnas „Cantemus ad unum omnes“ (muzika G. Purlio, tekstą pagal viduramžių nežinomų autorių tekstus pritaikė L. Gedgau-daitė). Olimpines užduotis atliko 46 muzikuojantys mokiniai iš 25 šalies miestų ir rajonų. Mokinių atliekamas užduotis įvertino svetingai olimpiečius priėmusio Klaipėdos universiteto Menų fa-kulteto dekano prof. Vytauto Tetensko vadovaujama vertinimo komisija. Buvo išrinkti patys talentingiausi mokiniai: du buvo ap-dovanoti aukso, du – sidabro, keturi – bronzos medaliais, jiems įteikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lie-tuvos muzikos mokytojų asociacijos pagyrimo raštai ir diplomai, rėmėjų dovanos.

2014 m. kovo 15 d. Klaipėdos universiteto Menų fakultete Lie-tuvos muzikos mokytojų asociacija kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru suorganizavo III Lietuvos mokinių muzikos olimpiadą. Olimpiadoje dalyvavo 48 šalies bendrojo ug-dymo mokyklų mokiniai iš 7 Lietuvos miestų ir 23 rajonų, tiek pat jiems pasirengti padėjusių mokytojų, daugiau nei pusė šim-to olimpiados dalyviams akompanuojančių mokinių ir mokyto-jų. Olimpiados užduotys atskleidė mokinių kūrybines galias. Jie atliko žinių tikrinimo testą, skaitė muzikos raštą iš lapo, o dai-navimo ir kompozicijos užduotys vyko kaip atviri koncertai. Nuo

ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro universiteto rūmuose skambėjo įvairių žanrų muzika, vyravo puiki kūrybos ir nuoširdaus bendra-vimo atmosfera. Apdovanoti aštuoni talentingiausi mokiniai: Lie-tuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomais, aukso medaliais ir rėmėjų prizais apdovanoti Gintarė Valionytė (Klaipėdos Vydūno gimnazija, mokytoja Ingrida Bertu-lienė) ir Paulius Prasauskas (Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazi-ja, mokytoja Daiva Merkienė), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2-ojo laipsnio diplomais, sidabro medaliais ir rėmėjų prizais apdovanoti Jonas Šopa (Mažeikių Sodų vidurinė mokykla, mokytoja Jūratė Terasienė) ir Greta Šepliakovaitė (Za-rasų „Ąžuolo“ gimnazija, mokytojas Gražvydas Gasparavičius), o Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 3-iojo laipsnio diplomus, bronzos medalius ir rėmėjų prizus pelnė Ado-mas Zubė (Klaipėdos Vydūno gimnazija, mokytoja Ingrida Bertu-lienė), Aistė Drakšaitė (Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla, mokytoja Milda Trušauskaitė), Aurelija Baliukynaitė (Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, mokytoja Irena Muzikevičienė) ir Justina Šimonytė (Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, mokytoja Rima Mingailienė).

Keturi mokiniai, surinkę daugiausia vertinimo balų, labai sėk-mingai atstovavo Lietuvai kas antrus metus vykstančioje Tarp-

II tarptautinės muzikos olimpiados 2-ojo laipsnio diplomo laimėtojas Jonas Šopa su mokytoja Jūrate Terasiene, 2014 m.

(nuotrauka iš asmeninio J. Šopos archyvo)

II Lietuvos mokinių muzikos olimpiados 1-ojo laipsnio diplomo laureatas Julius Šidlauskas

(Kauno Juozo Gruodžio konservatorija), 2013 m. (nuotrauka iš asmeninio J. Šidlausko archyvo)

2014 m. III Lietuvos mokinių muzikos olimpiados 1-osios ir II tarptautinės mokinių muzikos olimpiados 3-iosios vietos

nugalėtojas Paulius Prasauskas (nuotrauka iš asmeninio P. Prasausko archyvo)

27

tautinėje muzikos olimpiadoje (II tarptautinė muzikos olimpiada įvyko 2014 m. balandžio 30–gegužės 3 dienomis Rygoje, Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademijoje): Gintarė Valionytė laimėjo aukso, Greta Šepliakovaitė ir Jonas Šopa – sidabro, Paulius Pra-sauskas – bronzos medalius. Uždarymo ceremonijoje – dar viena Lietuvai svarbi žinia – Tarptautinės muzikos olimpiados estafetė perduota Lietuvai, ją iškilmingai ir atsakingai perėmė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos teorijos ir pedagogikos ka-tedros vedėja, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos preziden-tė Rūta Girdzijauskienė. III tarptautinė muzikos olimpiada vyks 2016 m. pavasarį Klaipėdos universitete.

taikomųjų menų kūrėjams – Lietuvos mokinių technologijų olimpiada

Lietuvos mokinių technologijų olimpiada organizuojama nuo 2004 m. Olimpiados tikslai: sudaryti mokiniams galimybę at-skleisti technologines ir bendrąsias kompetencijas, skatinti mo-kinius domėtis technologijomis, tobulinti ir plėsti jų dalykines žinias, ugdyti mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą, bendra-darbiavimo, projektinio darbo ir kitus gebėjimus, pastebėti ir ug-dyti gabius technologiniam ugdymui mokinius, atskleisti mokinių savitą požiūrį į tautinį paveldą, modernumą, šiuolaikiškumą, kū-rybiškumą, taip pat skatinti mokytojų iniciatyvumą, bendradar-biavimą. Todėl kiekvieno technologijų mokytojo tikslas – padėti atskleisti mokinio individualybę, įvairiapusius gebėjimus, talen-tus, realizuoti save ir savo idėjas.

Olimpiadoje mokiniai skatinami projektuoti, kurti ir gamin-ti įvairius gaminius taikant meninio konstravimo principus, re-miantis turima patirtimi, amatų ir technikų išmanymu, tradicijų puoselėjimu.

Kaip ir dailės ar muzikos olimpiados, Lietuvos mokinių tech-nologijų olimpiada turi tris etapus: mokyklos, miesto ar rajono ir šalies. Kasmet ši olimpiada sulaukia daugybės dalyvių, pavyz-džiui, Vilniaus miesto technologijų olimpiadoje dalyvauja per 50 mokinių iš maždaug 30 mokyklų. Olimpiadoje gali dalyvauti 7–12 klasių mokiniai, jie varžosi 7–8 ir 9–10 klasių amžiaus gru-pėse tekstilės ir konstrukcinių medžiagų kūrybinės veiklos grupė-se ir 11–12 klasių – tekstilės ir aprangos, taikomojo meno, amatų ir dizaino kūrybinės veiklos grupėse. Šeši mokiniai, geriausiai atlikę užduotis, siunčiami į respublikinę technologijų olimpiadą. 2015 m., kaip ir 2014 m., ji vyks Kaune.

Olimpiados nugalėtojai apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo laipsnio diplomais, pa-gyrimo raštais. Kasmet kiekvienoje grupėje laureatais tampa ne vienas moksleivis, pavyzdžiui, 2014 m. 1-ojo laipsnio diplomais įvairiose grupėse apdovanoti Mindaugas Karalius (Radviliškio r. Šeduvos gimnazija, 11 klasė), Rasa Galdikaitė (Mažeikių r. Židi-kų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla, 12 klasė), Ernesta Tirūnaitė (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, 9 klasė), Dovilė Zin-kutė (Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija, 8 klasė), Er-nestas Dargis (Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, 12 klasė), Martynas Žilionis (Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija, 10 klasė).

Lietuvos mokinių technologijų olimpiados laimėtoja Juneta Šivickaitė (Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija) prie savo darbų. 2014 m. J. Šivickaitė pelnė 1-ąją vietą Vilniaus miesto mokinių (II klasių) technologijų olimpiadoje ir 3-iąją vietą Lietuvos mokinių (II klasių)

technologijų olimpiadoje, 2015 m. laimėjo 1-ąją vietą Vilniaus miesto mokinių (III–IV klasių) technologijų olimpiadoje ir teisę atstovauti Vilniaus miestui respublikinėje technologijų olimpiadoje (technologijų mokytojos D. Čiupailienės nuotrauka)

28

tarptautinis mokinių frankofoniškojo teatro festivalis „pirmoji uždanga“

Atsižvelgiant į švietimo siekius ugdyti tarpkultūrinę ir kūrybin-gumo kompetencijas, sudaryti pozityvias sąlygas vaikų ir jaunimo teatriniams gebėjimams lavėti, ugdyti atvirumą ir pagarbą kitoms kultūroms, siekti estetinių vertybių sklaidos visuomenėje, prieš daugiau nei dešimtmetį imtas organizuoti tarptautinis mokinių frankofoniškojo teatro festivalis „Pirmoji uždanga“. Festivalį or-ganizuoja Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla, Prancūzijos Res-publikos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo cen-tras ir Alytaus miesto savivaldybė.

Festivalis paprastai vyksta tris dienas. Jo metu Alytaus mies-to aikštėje, miesto gatvėse, gimnazijose ir kitose mokyklose šur-muliuoja teatrališkai nusiteikęs jaunimas, kalbantis lietuviškai, prancūziškai, angliškai. Į festivalį atvyksta beveik du šimtai da-lyvių iš Lietuvos miestų ir rajonų mokyklų, svečių iš Belgijos, Ita-lijos, Turkijos ir kitų šalių. Mokyklų trupės vaidina spektaklius. Pasižiūrėti jaunųjų aktorių, vaidinančių prancūzų kalba, ateina jų tėvai, draugai, seneliai, mokyklų vadovai, Alytaus miesto gy-ventojai.

Festivalis – tai ne tik pjesių peržiūra, nugalėtojų atranka ir no-minacijų skelbimas, bet ir neformalūs vakarai, teatrinės pratybos,

nuotaikingas teatras gatvėje (žaibiškasis sambūris). Vertinimo komisija paskelbia festivalio laimėtojus ir nominuoja visas daly-vavusias trupes.

2015 m. į XIII tarptautinį mokinių frankofoniškojo teatro fes-tivalį „Pirmoji uždanga“ atvyko 180 dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Varėnos, Alytaus, Anykščių, Šiaulių. Jaunieji aktoriai prancūzų kalba suvaidino 16 pjesių. Visose festivalio veiklose dalyvavo stažuotojai iš Prancūzijos. Jie mokė mokinius prancū-ziškų dainų, vedė teatrinius užsiėmimus. Spektaklius vertino Lu-cas Aubry (Prancūzijos Respublikos ambasados Lietuvoje kalbos atašė, komisijos pirmininkas), Karolina Paliulis (aktorė, režisierė, prancūziškojo teatro trupės „Kosma“ vadovė), Milda Survilienė (Vilniaus prancūzų vidurinės mokyklos mokytoja), Snieguolė Kavoliūnienė (Prancūzijos Respublikos ambasados Lietuvoje kal-bos atašė asistentė). Festivalio atidarymo dieną dalyvius pager-bė Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje ponia Maryse Berniau. Mokinių teatro trupės vaidino Alytaus teatro salėje, vė-liau išėjo į Rotušės aikštę, čia rodė kūrybinėse studijose sukur-tas miniatiūras. Visus nuotaikingai nuteikė žaibiškasis sambūris. Buvo paskelbtos prizinės vietos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos diplomais ir rėmėjų prizais apdovanotos pa-čios talentingiausios trupės. Įvertinti ir nominuoti visi į festivalį atvykę kolektyvai. „Jaunąja viltimi“ tapo Alytaus Dzūkijos pagrin-dinės mokyklos teatro trupė, už poetinę magiją pažymėta Vilniaus

2014 m. XIII tarptautinio mokinių frankofoniškojo teatro festivalio „Pirmoji uždanga“ laimėtojai – Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos teatro trupė. Iš kairės: prancūzų kalbos mokytoja Violeta Mackuvienė, Andress Etxezarreta Arrizabalaga,

Marija Ambrazevičiūtė, Deivydas Janavičius, Dominyka Kuncytė, Gabrielė Prunskaitė, Simona Paspiešinskaitė, Monika Bagočiūtė, režisierė Janina Bardauskienė (S. Skrebio nuotrauka)

29

atviro jaunimo centro trupė „Mes“, už taisyklingiausią prancūzų kalbą – Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos teatro trupė, už komiškąjį pastišą – Kauno jėzuitų gimnazija, už parodiją – Lietuvos sveikatos universiteto vidurinės mokyklos teatro trupė. Vertinimo komisijos sprendimu 2015 m. Tarptautiniame mokinių frankofoniškojo teatro festivalių festivalyje, kuris vyks Vengrijoje, Lietuvai atstovaus Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija.

Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas – jaunųjų rašytojų kalvė

Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas – beveik pusšim-tį metų gyvuojantis renginys, sutraukiantis jaunuosius literatus. Šio konkurso tikslai – ugdyti filologijai gabių mokinių įgimtus ir įgytus humanitarinius gabumus, ugdytis gebėjimą kurti, patir-ti humanitarinių tyrimų, atradimų ir interpretacijos džiaugsmą, mokinių kūryba stiprinti gimtosios kultūros tradicijas, jų istorinį tęstinumą, skatinti kūrybišką kultūros vertybių suvokimą ir įpras-minimą gimtosios ir Europos kultūrų kontekste.

Konkursą kasmet organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, o jame dalyvauti gali visų tipų Lietuvos moky-klų ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai. Šis konkursas, kaip ir olimpiados, organizuojamas trimis etapais: mokyklų, rajonų (miestų) ir šalies.

Kadangi mokiniai gali pateikti poezijos, prozos, dramaturgijos ir kt. originalių grožinės literatūros darbų, literatūrinių, publicis-tinių rašinių, teksto interpretacijos darbų, tiriamiųjų kalbos, lite-ratūros, tautosakos, kultūros darbų, literatūros kūrinių vertimų, konkursas skirstomas į 8 sekcijas: poezijos, prozos, dramos, lite-ratūros mokslo ir kritikos, publicistikos ir esė, tautosakos, kalbos, vertimų. Pateikti darbai vertinami atsižvelgiant į jų savarankišku-mą, kūrybiškumą, originalumą, meniškumą, moksliškumą, kal-bos ir rašto kultūrą, samprotavimų ir interpretacijų brandumą, tiriamuosius rezultatus. Mokinių darbus vertina žinomi Lietuvos rašytojai, literatūros kritikai, filologijos mokslo atstovai, žurnalis-tai ir kt.

Jaunųjų filologų konkurse mokiniai ne tik rungiasi dėl nuga-lėtojo vardo, tačiau turi galimybę aptarti savo kūrybą su profe-sionalais, analizuoti savo darbus su vertinimo komisijos nariais, dalyvauti diskusijose, be to, esant galimybei, mokiniui darbas grąžinamas su recenzija ar pastabomis. Taip jaunieji kūrėjai ska-tinami tobulėti ir taisyti savo darbus. Be to, konkursas – puiki vieta susipažinti ir pabendrauti ne tik su mėgstamais rašytojais, bet ir su bendraamžiais kūrėjais: vyksta mokinių kūrybos vakarai, organizuojamos išvykos į literatūrines vietas ir pan.

Šis konkursas – puikus startas jauniesiems rašytojams. Tarp jo nugalėtojų galima rasti dabar pirmąsias knygas jau išleidusių ar jas leisti besirengiančių ir Lietuvos literatūriniame gyvenime ak-tyvių jaunųjų rašytojų, pavyzdžiui, 2008 m. 2-ojo laipsnio diplo-mo laureatas Vainius Bakas (Ukmergės „Šilo“ vidurinė mokykla) 2014 m. išleido jau trečiąjį poezijos rinkinį, tų pačių metų kon-kurso 1-ojo laipsnio diplomo laureatė (už geriausią prozą) Ieva Toleikytė (Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla) 2009 m. lai-mėjo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą Pirmosios kny-gos konkursą ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido jos pir-mąją knygą „Garstyčių namas“. 2008 m. 2-ojo laipsnio ir 2009 m. 1-ojo laipsnio diplomus pelniusi jaunoji poetė Dovilė Kuzmins-kaitė (Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla) taip pat laimėjo jau minėtą Lietuvos rašytojų sąjungos konkursą ir šios sąjungos lei-dykla 2013 m. išleido jos eilėraščių rinkinį „Namas su paukščio ženklu“. 2009 m. konkurse už labai gerą poeziją pelniusi 2-ojo laipsnio diplomą pelniusi Ieva Gudmonaitė (Vilniaus šv. Kristo-foro vidurinė mokykla) šiandien žinoma kaip poetė, prozininkė, eseistė, o 2009 m. 2-ojo laipsnio (už prozą) ir 2010 m. 1-ojo laips-

nio (už literatūros kritikos darbą) diplomus pelniusios Unės Kau-naitės (Vilniaus licėjus) bibliografijoje jau du romanai – „Sudie, rytojau“ (2011 m.) ir „Žmonės iš Alkapės“ (2014 m.).

* * *

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietu-vos mokinių neformaliojo švietimo centras, bendradarbiaudami su įvairiomis institucijomis, organizuoja daugybę konkursų, ku-riuose mokiniai skatinami atskleisti įvairiausius savo gabumus. Pavyzdžiui, Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkurso tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi lietuvių ir pasaulio poezija, ugdyti domėjimąsi Lietuvos praeitimi ir kultūra, taip pat skatinti kūrybiškumą, ugdyti estetinį skonį. Besidomintys fotografija gali dalyvauti Lietuvos mokinių fotografijos konkurse, jaunieji kera-mikai kviečiami dalyvauti Lietuvos mokinių keramikos konkurse, jaunieji filmų kūrėjai – Lietuvos mokinių kino filmų festivalyje „REC“, skaitovai – Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse ir t. t. Konkursų gausa ne tik skatina vaikus atskleisti įvairius savo gabumus, tačiau padeda juos ugdyti, sudaro sąlygas susipažinti ne tik su savo bendraamžiais, bet ir įvairių sričių profesionalais, negailinčiais jauniesiems talentams patarimų. Konkursai ir olim-piados būsimiesiems Lietuvos menininkams – it tramplinas į meno pasaulį.

Pagal Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) informaciją parengė knygos redaktorė Vaiva Markevičiūtė,

LMNŠC metodininkė Virginija Drobelytė ir technologijų mokytoja Vida Jaruševičiūtė

42-asis respublikinis jaunųjų filologų konkursas, 2010 m. Iš kairės: Donata Bužinskaitė, mokytoja,

rašytoja Vilija Dailidienė (Vilė Vėl), Beata Koniuchova, Gintarė Masiulytė, Unė Kaunaitė (1-osios vietos laimėtoja

literatūros kritikos sekcijoje) (nuotrauka iš asmeninio U. Kaunaitės archyvo)

30

Mokiniai daug pasiekia ne tik mokslo, meno srityse ar visuo-meninėje veikloje, bet tampa ir įvairių sporto šakų lyderiais. Sporto renginiai ir varžybos, skirtos vaikams ir jaunimui, vyksta mokyklose, bendruomenėse, regionuose ir visos šalies mastu. Be to, jaunieji sportininkai rungiasi ne tik nacionalinėse varžybose, bet yra daug pasiekę ir Europos jaunimo festivaliuose, pasaulio ir Europos jaunučių, jaunių, jaunimo čempionatuose, olimpinėse ir olimpinėse jaunimo žaidynėse.

Didžiausi ir svarbiausi jaunimo sporto renginiai yra Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniai festivaliai, Lietuvos jauni-mo, jaunių, jaunučių sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. Šioje apžvalgoje pateikiami minėtose ir kitose svarbiau-siose varžybose pasiekti Lietuvos moksleivių rezultatai.

Europos olimpinių komitetų prezidento Jacques’o Rogge’o, vė-liau vadovavusio Tarptautiniam olimpiniam komitetui, iniciatyva nuo 1991 m. pradėti rengti Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniai festivaliai. Iš pradžių jaunimo varžybos vadintos Eu-ropos jaunimo olimpinėmis dienomis, o festivalio pavadinimą jos gavo 2003 m. Pirmosiose jaunimo vasaros olimpinėse die-nose 1991 m. Briuselyje (Belgija) lietuviai dar nedalyvavo, kaip ir 1993 m. pirmosiose žiemos olimpinėse dienose Aostoje (Italija). Debiutas įvyko 1993 m. vasarą Valkensvarde (Nyderlandai), o Lie-tuvos delegacijoje buvo 18 sportininkų: 12 krepšininkų ir 6 dvirati-ninkai. Krepšininkų rinktinę tuomet treniravo Jonas Kazlauskas, o komandoje žaidė vėliau išgarsėję Šarūnas Jasikevičius, Kęstutis Šeštokas, Kęstutis Marčiulionis, Arnas Kazlauskas, Žydrūnas Ur-bonas ir kiti. Lietuvos krepšininkai užėmė 6-ąją vietą. Tai buvo vienintelis vasaros festivalis, kai lietuviai nelaimėjo medalių.

1995 m. Lietuvos sportininkai debiutavo Andoroje vykusiose žie-mos jaunimo olimpinėse dienose, kuriose dailiojo čiuožimo atstovė Ingrida Zenkevičiūtė užėmė 17-ąją vietą. Tais pačiais metais Bate (Jungtinė Karalystė) vykusiose III vasaros olimpinėse dienose ša-liai atstovavo jau 27 sportininkai. Čempionais tapo lengvaatlečiai Agnė Visockaitė (g. 1978 m.) ir Mindaugas Pukštas (g. 1978 m.). Tarp 42 šalių Lietuva medalių lentelėje užėmė 14-ąją vietą.

1997 m. žiemos olimpinėse dienose Sundsvalyje (Švedija) sėk-mingiausiai iš penkių sportininkų pasirodė slidininkas Jurijus Darzniekas, užėmęs 27-ąją vietą. Vasaros olimpinėse dienose Li-sabonoje (Portugalija) Lietuvos delegacijoje buvo 52 sportininkai. Rasa Drazdauskaitė (g. 1981 m.) ir Antano Komskio treniruojami futbolininkai laimėjo sidabro medalius, o bronzos medalį iškovo-jo plaukikas Rolandas Gimbutis (g. 1981 m.).

1999 m. Poprade-Tatruose (Slovakija) vykusiose žiemos olimpi-nėse dienose dailiojo čiuožimo atstovas Aidas Reklys (g. 1982 m.) užėmė 13-ąją vietą. Tais pačiais metais vasaros varžybose Esbjer-ge (Danija) Lietuvai atstovavo 36 sportininkai, pasiekę aukštų rezultatų: aukso medalį iškovojo šuolininkas į aukštį Vytautas Se-liukas (g. 1982 m.), bronzos medalius laimėjo šuolininkė į tolį Ži-vilė Šikšnelytė, plaukikė Jūratė Ladavičiūtė (g. 1985 m.), dziudo imtynininkai Ieva Ruzgytė ir Justas Drevinskas, merginų rankinio rinktinė (treneriai Alvyda Černiauskaitė ir Sigitas Dambrauskas).

2001 m. Vuokatyje (Suomija) žiemos olimpinėse dienose Lietu-vai atstovavo 7 sportininkai. Tarp jų buvo keturi būsimieji olim-

Lietuvos jaunimo sporto pasiekimai

piečiai: biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė (g. 1984 m.), kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas (g. 1985 m.), slidininkai Alek-sejus Novoselskis (g. 1985 m.) ir Irina Terentjeva (g. 1984 m.), šiame festivalyje iškovojusi sidabro medalį. Tais pačiais metais vasaros olimpinėse dienose Mursijoje (Ispanija) Lietuvos delega-cijoje buvo 28 sportininkai. Sidabro medalį laimėjo šuolininkė į aukštį Karina Vnukova (g. 1985 m.), 3-iąją vietą iškovojo dziudo imtynininkai Donatas Nedzinskas (g. 1985 m.) ir Aurimas Nipri-kas (g. 1985 m.).

2003 m. Blede (Slovėnija) vykusios varžybos jau pavadintos Eu-ropos jaunimo žiemos olimpiniu festivaliu. Lietuvos delegacijoje buvo 13 sportininkų. Arčiausiai medalio buvo dailiojo čiuožimo atstovė Gintarė Vostrecovaitė (g. 1986 m.), likusi penkta. Tais pa-čiais metais Paryžiuje (Prancūzija) vykusiame vasaros olimpinia-me festivalyje Lietuvos delegacijoje buvo 56 sportininkai. Lietu-viai iškovojo tris aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos medalius. Aukso medaliais džiaugėsi bėgikė Lina Grinčikaitė (g. 1987 m.), stalo tenisininkė Lina Misikonytė (g. 1988 m.) ir dziudo imtyni-ninkas Alius Bračiulis (g. 1987 m.), o Alina Vaišvilaitė (g. 1987 m.)

2009 m. vasaros olimpiniame festivalyje Tamperėje (Suomija) dziudo imtynininkas Žilvinas Lekavičius iškovojo sidabro

medalį (G. Nenartavičaus nuotrauka)

31

perėje (Suomija) Lietuvos rinktinėje buvo 64 sportininkai. Antrą kartą iš eilės festivalio čempionais tapo krepšininkai. Rinktinėje, kurią treniravo Darius Dikčius, žaidė Tauras Jogėla, Mantas Moc-kevičius, Martynas Paliukėnas, Ignas Ramašauskas ir kiti. Sida-bro medalius iškovojo plaukikė Giedrė Grigonytė (g. 1995 m.) ir dziudo imtynininkas Žilvinas Lekavičius (g. 1993 m.).

2010 m. Singapūre įvykusių pirmųjų jaunimo (16–18 metų) vasaros olimpinių žaidynių čempionais tapo boksininkai

Evaldas Petrauskas (dešinėje) ir Ričardas Kuncaitis (LTOK nuotrauka, aut. A. Pliadis)

2009 m. Tamperėje (Suomija) vykusio X Europos jaunimo (iki 17 m.) vasaros olimpinio festivalio vaikinų krepšinio turnyro finale Lietuvos rinktinė nugalėjo Rusijos komandą ir apgynė prieš dvejus metus Serbijoje iškovotą čempiono titulą

(G. Nenartavičaus nuotrauka)

rutulio stūmimo sektoriuje liko antra ir laimėjo sidabro medalį. Bronzos medalius iškovojo rutulio stūmikas Vidas Klibavičius (g. 1986 m.), dziudo imtynininkai Raimonda Gedutytė, Justinas Gramba (g. 1987 m.) ir Karolis Bauža (g. 1987 m.). Lietuvos krep-šininkės šiame festivalyje užėmė 4-ąją vietą. Medalių rikiuotėje Lietuva užkopė net į 11-ąją vietą.

2005 m. žiemos festivalyje Montė (Šveicarija) Lietuvai atsto-vavo 12 sportininkų. Sėkmingiausiai pasirodė dailiojo čiuožimo atstovė Rūta Gajauskaitė (g. 1989 m.), užėmusi 15-ąją vietą. Tais pačiais metais vasaros olimpiniame festivalyje Linjane (Italija) Lietuvos delegaciją sudarė 62 sportininkai. Bronzos medalius laimėjo šuolininkas į aukštį Darius Raminas (g. 1988 m.), rutulio stūmikė Sandra Mišeikytė (g. 1988 m.), plaukikas Giedrius Titenis (g. 1989 m.), dziudo imtynininkas Žilvinas Linartas (g. 1989 m.) ir vaikinų krepšinio komanda.

2007 m. žiemos olimpiniame festivalyje Chakoje (Ispanija) Lie-tuvai atstovavo 14 sportininkų. Geriausiai pasirodė biatlonininkė Jevgenija Kolga (g. 1990 m.), aplenkusi pusę varžovių ir užėmusi 37-ąją vietą. Tais pačiais metais vasaros festivalyje Belgrade (Ser-bija) Lietuvai atstovavo 64 sportininkai. Pirmą kartą festivalio čempionais tapo vaikinai krepšininkai. Rinktinėje, kurią treni-ravo Kazys Maksvytis, žaidė Vytenis Čižauskas, Dovydas Redi-kas, Edgaras Ulanovas, Renaldas Simanavičius ir kiti. Bronzos medalius iškovojo lengvaatlečiai disko metikas Andrius Gūdžius (g. 1991 m.) ir 200 m bėgikas Mindaugas Baliukonis (g. 1990 m.).

2009 m. Silezijos Beskiduose (Lenkija) vykusiame žiemos olimpiniame festivalyje Lietuvai atstovavo 15 sportininkų. Aukš-čiausią 15-ąją vietą užėmė dailiojo čiuožimo atstovas Viktoras Šilovas, o biatlonininkė Olga Tatarinova užėmė 19-ąją ir 24-ąją vietas. Tais pačiais metais vasaros olimpiniame festivalyje Tam-

32

2010 m. Singapūre įvyko pirmosios jaunimo (16–18 metų) vasaros olimpinės žaidynės. Lietuvai jose atstovavo boksinin-kai, lengvaatlečiai, plaukikai, dziudo imtynininkai, šiuolaikinės penkiakovės atstovai, krepšininkai (žaidė 3 prieš 3), buriuotojas, irkluotojas, gimnastas – iš viso 24 sportininkai. Lietuviai iško-vojo tris aukso ir du bronzos medalius ir komandinėje valstybių rikiuotėje Lietuva užėmė 19-ąją vietą. Žaidynių čempionais tapo boksininkai Evaldas Petrauskas (g. 1992 m.) ir Ričardas Kuncai-tis (g. 1993 m.), irkluotojas Rolandas Maščinskas (g. 1992 m.). Bronzos medalius pelnė dziudo imtynininkė Laura Nagins-kaitė (g. 1993 m.) ir penkiakovininkas Lukas Kontrimavičius (g. 1992 m.) (mišriojoje estafetėje su Rusijos atstove G. Gubaiduli-na). 2011 m. žiemos olimpiniame festivalyje Liberece (Čekija) Lie-tuvai atstovavo 14 sportininkų. Sėkmingiausiai pasirodė slidinin-kė Ingrida Ardišauskaitė (g. 1993 m.). Ji skirtingose distancijose užėmė 17-ąją, 24-ąją ir 36-ąją vietas. Vasarą Trabzone (Turkija) Lietuvai atstovavo 51 sportininkas ir tai šaliai buvo sėkmingiau-sias jaunimo olimpinis festivalis. Būsimoji žvaigždė Rūta Meilu-tytė (g. 1997 m.) pirmąkart atstovavo Lietuvai ir iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius. Aukso medalį 400 m bėgimo rungty-je laimėjo Modesta Morauskaitė (g. 1995 m.). Trečią kartą iš eilės čempionais tapo krepšininkai. Gintaro Razučio treniruojamoje komandoje sėkmingai žaidė Antanas Krimelis, Tautvydas Paliu-kėnas, Domantas Sabonis, Kasparas Krasauskas ir kiti. Sidabro medalius taip pat laimėjo plaukikas Danas Rapšys (g. 1995 m.), ieties metikė Liveta Jasiūnaitė (g. 1994 m.), gimnastas Rober-tas Tvorogalas (g. 1995 m.). Bronzą pelnė tenisininkių dvejetas Justina Mikulskytė (g. 1996 m.) ir Ugnė Paražinskaitė (g. 1996 m.), taip pat ieties metikas Povilas Dabašinskas (g. 1994 m.). Iškovo-ję net 10 medalių, lietuviai komandų rikiuotėje pakilo į 10-ąją vietą.

2012 m. Insbruke (Austrija) buvo surengtos pirmosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvos delegaciją sudarė šeši sportininkai: biatlonininkai, slidininkai ir kalnų slidininkai. Geriausiai pasirodė sprinto varžybose 20-ąją vietą užėmusi slidi-ninkė Kristina Kazlauskaitė.

2013 m. žiemos olimpiniame festivalyje Brašove (Rumunija) Lietuvai atstovavo 14 sportininkų. Čia sužibėjo sidabro medalį iškovojusi biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė (g. 1996 m.). Tais pačiais metais vasaros olimpiniame festivalyje Utrechte (Ny-derlandai) Lietuvai atstovavo 54 sportininkai. 800 m bėgimo rungtyje aukso medalį laimėjo Benediktas Mickus (g. 1997 m.), gimnastikos laisvųjų pratimų rungtyje bronzą iškovojo Tomas Kuzmickas (g. 1996 m.). Penki sportininkai užėmė 5-ąsias vietas, taip pat pelnyta viena 6-oji ir viena 7-oji vietos.

2014 m. Nandzinge (Kinija) įvyko II jaunimo vasaros olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvai atstovavo 21 sportininkas. Žaidynių žvaigžde tapo plaukikė Rūta Meilutytė, iškovojusi du aukso me-dalius. Pirmąją vietą taip pat užėmė trenerio Daliaus Lubio treni-ruojama vaikinų krepšinio 3 prieš 3 rinktinė (Kristupas Žemaitis, Justas Vazalis, Jonas Lekšas ir Martynas Sajus), laimėjusi visas rungtynes. Sidabro medalius iškovojo plaukikas Povilas Strazdas ir kanojininkas Vadimas Korobovas, bronzos – penkiakovininkas Dovydas Vaivada ir tenisininkė Akvilė Paražinskaitė, kuri buvo trečia ir vienetų varžybose, ir merginų dvejetų varžybose (su la-

2011-ųjų liepą Rūta Meilutytė kartu su treneriu Jonu Ruddu Europos jaunimo olimpiniame festivalyje laimėjo pirmuosius

aukso medalius Lietuvai (G. Nenartavičaus nuotrauka)

2011 m. Trabzone (Turkija) vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje tenisininkės

Justina Mikulskytė (kairėje) ir Ugnė Paražinskaitė iškovojo bronzą (G. Nenartavičaus nuotrauka)

33

tve Jelena Ostapenko). Bendroje šalių klasifikacijoje Lietuva buvo 19-a – kaip ir prieš ketverius metus Singapūre.

2015 m. jaunimo olimpiniai festivaliai rengiami Lichtenšteine ir Austrijos regione Foralberge (žiemos) bei Gruzijos sostinėje Tbilisyje (vasaros). Svarbiausios metų varžybos – Europos olim-pinių komitetų (EOK) prezidento Patricko Hickey’aus iniciatyva rengiamos pirmosios Europos sporto žaidynės. Jos vyks 2015 m. birželio 12–28 d. Azerbaidžano sostinėje Baku.

Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių sporto žaidynės – komplek-sinės sporto varžybos. Jaunimo žaidynės rengiamos nuo 1973 m., jaunių – nuo 1990 m., jaunučių – nuo 2001 m. Šių žaidynių tikslas – propaguoti ir plėtoti sportą kaip neatskiriamą tobulos asmenybės ugdymo, jaunimo fizinio rengimo priemonę, vykdy-ti talentingų sportininkų paiešką. Žaidynių uždaviniai: padėti rengti didelio meistriškumo jaunuosius sportininkus nacionali-nėms šalies rinktinėms, skatinti ir įvertinti miestų, rajonų spor-to mokymo įstaigų, sporto organizacijų, trenerių indėlį rengiant jaunuosius sportininkus. Žaidynių programoje yra populiariau-sių Lietuvoje sporto šakų (baidarių ir kanojų, akademinių val-čių irklavimo, bokso, buriavimo, badmintono, dviračių sporto, imtynių (dziudo, graikų-romėnų), futbolo, krepšinio, lengvosios ir sunkiosios atletikos, plaukimo, rankinio, stalo teniso, šaudy-mo, šiuolaikinės penkiakovės, teniso, tinklinio, žolės riedulio ir kt.) varžybos. Žaidynėse dalyvauja miestų, rajonų ir savivaldybių sporto šakų rinktinės – po 19–28 tūkstančius jaunųjų sportinin-kų, įskaitant rajonų, miestų varžybų dalyvius. Dauguma žaidynių skirtos svarbiems istoriniams šalies gyvenimo įvykiams paminėti: 1994 m. – tarptautinio olimpinio sąjūdžio 100-mečiui, 2003 m. – S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną 70-mečiui, 2004 m. – Lietuvos olimpinio sąjūdžio 80-mečiui, 2010 m. – Žal-girio mūšio 600-osioms metinėms.

Didžiausias sporto renginys Lietuvoje – Lietuvos mokinių olim-pinis festivalis, jį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuo 1993 m. organizuojamo festivalio tikslas – į sporto sąjūdį įtraukti kuo daugiau bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, ugdyti sąmoningą, pilietiškai aktyvų žmogų, puoselėjan-tį tautines vertybes. Festivalis siekia didinti mokinių motyvaciją užsiimti aktyvia fizine veikla, skatina juos sistemingai mankštin-tis, rūpintis sveikata ir fiziniu tobulinimusi, ieškant naujų aktyvu-mo formų bendrojo ugdymo mokyklose. Programą sudaro įvairių sporto šakų zoninės, tarpzoninės ir finalinės varžybos. Festivalyje

varžosi 22 sporto šakų atstovai, varžybos turi tris etapus. Vaikai iš visos Lietuvos atstovauja šalies savivaldybėms ir per 1000 mo-kyklų. Festivalyje dalyvauja apie 200 tūkstančių vaikų, vyksta ne tik olimpinių sporto šakų varžybos (krepšinio, tinklinio, plauki-mo ar futbolo), bet ir kvadrato, orientavimosi sporto, šachmatų ir meniniai konkursai. 1993–1994 m. festivalis buvo skirtas olim-pinio sąjūdžio 100-osioms metinėms, 1999–2000 m. – Lietuvos jaunimo metams, 2002–2003 m. – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui, 2003–2004 m. – Atėnų (Graiki-ja) olimpinėms žaidynėms, 2004–2005 m. – žiemos olimpinėms žaidynėms Turine (Italija).

Jaunieji sportininkai dalyvauja ir olimpinėse žaidynėse: 1996 m. dviratininkas Linas Balčiūnas (g. 1978 m.) dalyvavo Atlantos (JAV) olimpinėse žaidynėse, 2012 m. Rūta Meilutytė Londono (Jungtinė Karalystė) olimpinėse žaidynėse laimėjo auk-so medalį ir tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distancijos olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį, o 2014 m. kalnų slidininkas Rokas Zaveckas (g. 1996 m.) buvo jauniausias Lietuvos delegacijos spor-tininkas Sočio (Rusija) žiemos olimpinėse žaidynėse.

Kiekvienais metais jaunieji sportininkai užima aukštas prizines vietas pasaulio, Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose. Pa-vyzdžiui, Europos jaunių ir suaugusiųjų kiokušin karatė čempio-nate pirmąsias vietas laimėjo šie jauniai: 2005 ir 2006 m. – Rita Pivoriūnaitė (g. 1988 m.), Agnė Steponavičiūtė (g. 1988 m.), Nora

2013 m. vasaros olimpiniame festivalyje Utrechte (Nyderlandai) bėgikas Benediktas Mickus

apdovanotas aukso medaliu (G. Nenartavičaus nuotrauka)

2013 m. vasaros olimpiniame festivalyje Utrechte (Nyderlandai) gimnastas Tomas Kuzmickas pelnė

bronzos medalį (G. Nenartavičaus nuotrauka)

34

Vaznelytė (g. 1988 m.), Aivaras Dadura (g. 1987 m.), Edmundas Misevičius (g. 1987 m.), Renatas Kairevičius (g. 1988 m.), Gedi-minas Radikas (g. 1988 m.), Agnė Steponavičiūtė (g. 1988 m.) ir Aleksandra Kostina (g. 1988 m.), 2008 m. – Eimantė Leliu-kaitė (g. 1990 m.) ir Artūras Skerlo (g. 1990 m.), 2009 m. – Ma-tas Viščius (g. 1991 m.), Raminta Pitrėnaitė (g. 1991 m.), Julija Glotovaitė (g. 1991 m.) ir Diana Balsytė (g. 1991 m.), 2010 m. – Eglė Kunelytė (g. 1993 m.), Edvinas Segal (g. 1992 m.), Dovydas Kavaliauskas (g. 1992 m.) ir Gabija Kalinauskaitė (g. 1993 m.), 2011 m. – Valdas Avelis (g. 1993 m.), Dovydas Gaulė (g. 1993 m.), Valdemaras Gudauskas (g. 1993 m.), Gabija Gudeliauskaitė (g. 1993 m.) ir Milda Pankauskaitė (g. 1993 m.).

Sėkmingai pasirodo ir jaunieji dviratininkai: 2005 m. Austrijo-je surengto pasaulio jaunių čempionato auksą 25 km grupinėse lenktynėse iškovojo dviratininkas Egidijus Juršys (g. 1987 m.), Europos mažųjų dviračių (BMX) čempionate (jaunių grupė) 1-ąją vietą laimėjo Gabrielius Pabijanskas (g. 1998 m.), 2013 m. pa-saulio jaunių (iki 18 metų) dviračių treko čempionate Portugali-joje sprinto rungtyje aukso medalį iškovojo Svajūnas Jonauskas (g. 1995 m.), tais pačiais metais Milda Jankauskaitė 80-ojo pasau-lio dviračių sporto plento čempionato jaunių (17–18 metų) mer-ginų grupinėse lenktynėse užėmė 5-ąją vietą. Laimėjimų pasiekta ir kitose sporto šakose. 2008 ir 2009 m. boksininkas Evaldas Pe-trauskas (g. 1992 m.) tapo Europos jaunių čempionato laimėtoju. 2008 m. merginų jaunimo krepšinio rinktinė (iki 18 metų) tapo Europos čempione, tais pačiais metais K. Maksvyčio treniruojami jaunučiai pirmą kartą šalies krepšinio istorijoje iškovojo Europos čempionato auksą, Europos čempionate 2010 m. iškovotu auksu džiaugėsi ir Lietuvos jaunių krepšinio rinktinė.

2008 m. pasaulio jaunių ir jaunimo jėgos trikovės čempiona-to vicečempiono titulą pelnė Samanta Kondratenko (g. 1990 m.).

2014 m. Austrijoje pasibaigusiose Europos triatlono jaunimo pirmenybėse Tautvydas Kopūstas tapo čempionu jaunimo (iki 18 metų) varžybų olimpinėje distancijoje. 2009 m. Europos jau-nių (iki 17 metų) dziudo čempionate Slovėnijoje Lietuvos atstovė Renalda Gedutytė (g. 1993 m.) iškovojo 1-ąją vietą. Tai pirmasis aukso medalis per visą Lietuvos moterų dziudo istoriją. Tais pa-čiais metais sportinės radijo pelengacijos atstovė Austėja Dapku-tė (g. 1994 m.) tapo Europos jaunių čempione. 2010 m. Lenkijo-je vykusiame Europos jaunimo (iki 19 metų) šimtalangių šaškių čempionato „blykstės“ varžybose vilnietė Sabina Kovalevskaja užėmė 1-ąją vietą. 2010 m. Armandas Bunius (g. 1994 m.) tapo pasaulio jaunių kumitė čempionu. Tais pačiais metais Slovakijo-je įvykusiame pasaulio kūno rengybos ir kultūrizmo čempiona-te jauneji sportininkai užėmė pirmąsiais vietas. 2011 m. Milda Valčiukaitė (g. 1994 m.) ir Ieva Adomavičiūtė (g. 1994 m.) tapo Europos jaunių irklavimo čempionėmis, o 2011 ir 2012 m. – pa-saulio jaunių irklavimo čempionėmis. 2011 m. paplūdimio tinkli-ninkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė tapo Europos jaunių čempionėmis. Tais pačiais metais Edgaras Petrauskas (g. 1995 m.) pelnė Europos jaunių paprastųjų šaškių čempiono vardą, o Leticija Dubickaitė Estijos sostinėje Taline tapo Euro-pos jaunučių (iki 13 metų) tarptautinių šaškių varžybų čempione. 2013 m. Bulgarijoje vykusio pasaulio jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų paprastųjų šaškių čempionato jaunių (iki 16 metų) mer-ginų ir vaikinų varžybų nugalėtojais tapo Lietuvos atstovai Milda Jocaitė ir Domantas Norkus (g. 1997 m.). 2013 m. Ieva Serapinai-tė (g. 1995 m.) Kinijoje vykusiame pasaulio jaunių (iki 18 metų) šiuolaikinės penkiakovės čempionate iškovojo aukso medalį. Tais pačiais metais vykusiame pasaulio buriavimo čempionate Italijo-

Kalnų slidininkas Rokas Zaveckas – jauniausias Lietuvos delegacijos sportininkas Sočio (Rusija) žiemos

olimpinėse žaidynėse (A. Pliadžio nuotrauka)

Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir tytuvėniškė Monika Povilaitytė 2011 m. birželį Vilniuje vykusiame

Europos jaunių (iki 18 m.) paplūdimio tinklinio čempionate iškovojo aukso medalius, finale įveikusios šveicares

(Eltos nuotrauka, aut. G. Savickis)

35

je Radvilas Janulionis laimėjo 85-ąją vietą („Optimist“ laivų kla-sė). Tai aukščiausia Lietuvos buriuotojų kada nors iškovota vieta plaukiant „Optimist“ klasės laivais. Už šį pasiekimą sportininkas buvo išrinktas 2013-ųjų metų Lietuvos jaunuoju buriuotoju.

Geriausi metų jaunieji sportininkai ir jų treneriai kiekvienais metais apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos diplomais ir prizais. Įvertinami sportininkai, pasiekę geriausių sporto rezultatų Europoje ir pasaulyje. Šie apdovano-jimai įrodo, kad mokiniai yra puikūs sportininkai, iškovojantys prizines vietas, o sporto sistema, trenerių darbas yra aukšto lygio.

Čia paminėti tik svarbiausi jaunųjų sportininkų pasiekimai,

2013 m. vykusiame pasaulio buriavimo čempionate Italijoje Radvilas Janulionis laimėjo 85-ąją vietą – aukščiausią Lietuvos buriuotojų kada nors iškovotą vietą plaukiant „Optimist“ klasės laivais

(nuotrauka iš asmeninio R. Janulionio archyvo, aut. M. Capizzano)

tačiau tokia pavardžių gausa rodo, kad Lietuvos moksleiviai yra sportiški, atkaklūs, puikiai ruošiami, gebantys varžytis su sti-priausiais savo bendraamžiais iš viso pasaulio, ne tik siekiantys, bet ir pasiekiantys aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose, fes-tivaliuose ir žaidynėse. Stipriausi sportuojantys moksleiviai yra pajėgūs rungtis ne tik savo amžiaus grupėse, bet ir atstovauti Lie-tuvai olimpinėse žaidynėse.

Parengė VšĮ Leidybos idėjų centras ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas

Gintaras Nenartavičius

A U T O B I O G R A F I N Ė S A P Y B R A I Ž O S

38

ABARIS GEDIMINAS

Gimiau 1996 m. lapkričio 4 d. Vilniuje. Tėtis Leonidas yra kom-pozitorius, Vilniaus jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas ir tos pačios gimnazijos choro „Krantas“ vadovas. Mama Rita dirba pradinių klasių mokytoja Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Turiu dvi seseris – Nijolę ir Oną, ir du brolius – Mindaugą ir Kęstutį. Sesuo Nijolė gyvena Šveicari-joje, Ona dirba smuiko mokytoja Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Šioje mokykloje mokausi aš ir brolis Kęstutis. Jis mokosi klarneto specialybės.

Lankau 12-ą klasę. Man labiausiai patinka sporto ir muzikos in-formatikos disciplinos. Sportas yra puikus laiko praleidimo ir svei-katos gerinimo būdas. Muzikos informatika domina, nes man gerai sekasi dirbti kompiuteriu, tobulėju kompiuteriu rašydamas natas, dirbdamas su skaitmeninėmis garso apdorojimo programomis (DAW). Papildomai mokausi vargonų ir improvizacijos dalykų. Mokykloje esu vedęs kelis renginius, kartais padedu tvarkyti garso įrangą. Esu Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninio orkestro narys, be to, dainuoju Vilniaus jėzuitų gimnazijos chore „Krantas“. Po pamokų dažniausiai tenka repetuoti su įvairiais orkestrais, ansambliais, grupėmis, todėl laisvo laiko kartais nebelieka. Kai jo turiu, dažnai kieme su drau-gais žaidžiu krepšinį. Taip pat žaidžiu futbolą, užsiimu BMX dvi-račių sportu. Dažnai klausausi muzikos, ypač repo ir džiazo. Be to, groju būgnais. Mėgstu piešti, kartais skaityti filosofines ir fantas-tines knygas. Taip pat man patinka žiūrėti filmus, mėgstamiausi žanrai – siaubo, psichologiniai, veiksmo trileriai, istorinės dramos.

2007 m. Respublikiniame Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pu-čiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurse Kaune laimėjau 2-ąją vietą, 2011 m. šiame konkurse – 3-iąją vietą, o 2013 m. – 1-ąją vietą (grojau valtorna), 2007 ir 2008 m. Tarp-tautiniame J. Jurjano pučiamųjų instrumentų konkurse Latvijo-je – 2-ąją vietą, 2012 m. šiame konkurse – 3-iąją vietą (grojau val-torna), 2013 m. respublikiniame varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkurse „Vario garsai“ Vilniuje – 1-ąją vietą (grojau val-torna). 2009 m. dalyvavau Tarptautiniame jaunimo simfoninių orkestrų festivalyje Vokietijoje (kartu su Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoniniu orkestru), 2012 ir 2013 m. – krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“ Biržuose ir Tauragėje (grupė „Tau“, grojau klavišiniais instrumentais ir trimi-tu), 2014 m. – tarptautiniame jaunųjų muzikų kamerinių ansam-blių festivalyje „In corpore“ Taline (Estija) (varinių instrumentų kvintetas, grojau valtorna), Tarptautiniame J. Jurjano pučiamųjų instrumentų konkurse Latvijoje laimėjau 1-ąją vietą (valtorna), dalyvavau šiuolaikinio meno festivalyje „Jaunimas jaunimui“ Ne-menčinėje (Vilniaus r.) (grupė „Lotus“, grojau klavišiniais instru-mentais). Visi konkursai ir festivaliai yra įsimintini, didžiuojuosi pasiekimais juose. Galbūt viena iš paskutiniųjų ir įdomiausių buvo kelionė į Taliną (Estija). Festivalis man pasirodė įdomus: smagiai praleidau laiką, pamačiau daug įvairių ansamblių pasirodymų, su-

sipažinau su daug bendraamžių, bendraminčių iš kitų šalių. Ma-nau, kad didžiausias mano pasiekimas pastaruoju metu yra savos grupės įkūrimas. Susibūrėme 2013 m. gruodžio mėnesį ir neseniai pasivadinome grupe „Lotus“. Daugiausia grojame džiazą ir pana-šaus žanro muziką. Beveik visi kūriniai yra sukurti mano paties arba kartu su grupės vokaliste Migle. Aš pats groju klavišiniais instrumentais. Grupė jau yra pasirodžiusi keliuose koncertuose ir festivaliuose, įrašiusi dvi dainas įrašų studijoje, parengusi projek-tus ateinantiems metams. Nuo 2014 m. balandžio pradėjau savo, kaip reperio, karjerą (man šis muzikos stilius nuo mažens yra la-bai artimas). Mano slapyvardis – Spotas, esu įrašęs daugiau kaip šešis kūrinius, vienas jų – Vilniaus krepšinio lygos (VKL) 2014–2015 m. sezono himnas. Vienas naujausių pasiekimų yra duotas interviu radijo stoties „Geras FM“ studijoje. Kadangi esu vienuo-liktokas, tai dar nelabai galvoju apie ateities studijas, bet manau, kad ateitį siesiu su muzika. Kitais metais planuoju važiuoti į kon-sultacijas pas valtornos specialistą ir profesorių Vokietijoje. Esu gavęs kvietimą konsultacijoms atvažiuoti ir į Suomiją. Galimybių studijuoti ieškau ir Norvegijoje. Be valtornos specialybės esu susi-domėjęs ir kompozicijos, muzikos informacinių technologijų, taip pat džiazo teorijos, improvizacijos specialybėmis. Stengiuosi gy-venti sau iškeldamas vienokius ar kitokius tikslus, kurių siekdamas tobulėčiau vienoje ar kitoje srityje. Kartais ne viskas pavyksta, bet, kaip sakoma, nepajausi pergalės nepatyręs pralaimėjimų. Kartais vyresnioji karta nuvertina jaunimą dėl jo neatsakingumo, tradicijų tęstinumo stokos. Manau, kad, mąstant pozityviai, jaunuoliai savo pasiekimais po truputį kelia Lietuvos kultūros, mokslo ir sporto sri-čių lygį ir po 10 metų mes turėsime gražesnę ir labiau mylimą šalį.

ABARIS KĘSTUTIS

Gimiau 1999 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje. Mama Rita dirba Na-cionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos pradinių klasių mokytoja, tėvas Leonidas yra Vilniaus jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas, šios gimnazijos jaunimo mišraus choro „Krantas“ vadovas. Turiu dvi seseris ir du brolius. Nijolė yra pianistė, Ona – smuikininkė, Nacionalinės Mikalojaus Konstanti-no Čiurlionio menų mokyklos mokytoja, Mindaugas – paveikslų rėmintojas, o Gediminas mokosi Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 12-oje klasėje. Toje pačioje mokykloje aš lankau 9-ą klasę. Mano mėgstamiau-sia pamoka yra kūno kultūra, nes jos metu būna linksma. Groju mokyklos orkestre, pučiamųjų instrumentų ansamblyje – mums tai yra pamokos. Lankau tėvelio vadovaujamą Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrų chorą „Krantas“. Su choru ke-

39

liaujame, giedame mišiose, dainuojame koncertuose, dalyvauja-me konkursuose, festivaliuose, dainų šventėse. Laisvalaikiu spor-tuoju (krepšinis, tinklinis), piešiu, fotografuoju.

Galvodamas apie Lietu-vos ateitį po dešimtmečio, įsivaizduoju daugiau pa-žengusią valstybę, kurioje vyraus geresnės nuotaikos, atsiras daugiau perspekty-vų.

Dalyvavau įvairiuose piešinių konkursuose: 2009 m. – respu-blikiniame vaikų piešinių konkurse „Aš žaidžiu operą“, 2010 m. – vaikų piešinių konkurse pagal Martyno Vainilaičio pasaką „Bruk-nelė“. 2009 ir 2010 m. dalyvavau respublikiniame kūrybinių darbų konkurse „Lietuvos vaikai kuria pasakas“ ir mano kurtos pasakos buvo išspausdintos knygose. 2011 m. Respublikinia-me Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamai-siais muzikos instrumentais konkurse laimėjau 3-iąją vietą, o 2013 m. šiame konkurse – 1-ąją vietą. Pastarasis mano pasieki-mas yra svarbiausias. Šis konkursas įsiminė dar ir todėl, kad dvi dienas prieš jį susirgau ir galvojau, kad visai nevažiuosiu. Nors turėjau temperatūros ir reikėjo gerti vaistus, bet su mamos globa ir mokytojo padrąsinimu viskas baigėsi gerai.

Labai didžiuojuosi savo specialybės (klarneto) mokytoju Anta-nu Taločka. Jis yra reiklus, daug dirba, pats labai gerai groja, daug koncertuoja. Savo ateities planus sieju su muzikos studijomis, su klarnetininko specialybe, nes man ši veikla patinka. O galvoda-mas apie Lietuvos ateitį po dešimtmečio, įsivaizduoju daugiau pažengusią valstybę, kurioje vyraus geresnės nuotaikos, atsiras daugiau perspektyvų.

ADOMAITYTĖ RUGILĖ

Gimiau 1997 m. sausio 17 d. Vilniuje. Mano mama Daiva baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Aš mokausi Kau-

no Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos 12-oje klasėje. Laisvalaikiu patinka skaityti knygas, žiūrėti įvairias te-levizijos laidas, filmus, taip pat patinka piešti. Puikiai sekasi visi mokslai – tiek tikslieji, tiek humanitariniai. Tačiau arčiausiai šir-dies – biologija ir chemija, todėl šios srities pamokos patinka la-biausiai. O ir po pamokų su malonumu ruošiuosi biologijos kon-kursams ir juose dalyvauju. Didžiuojuosi savo visais pasiekimais. Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II ture Kaune 2012, 2013, 2014 m. laimėjau 1-ąją vietą, o šios olimpiados III ture 2013 m. – 1-ąją vietą, 2014 m. – 2-ąją vietą. Žinoma, įsimintiniausia yra pir-moji biologijos olimpiada, kurioje dalyvavau. Savo ateitį, manau, siesiu su medicina arba biologija.

ADOMONYTĖ SILVIJA

Gimiau 1997 m. gegužės 11 d. Anykščiuose. Tėtis ir mama dirba. Turiu brolį ir dvi seseris. Brolis studijuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ir dirba. Viena sesuo studijuoja vadybą, o kita yra baigusi teisės studijas ir dabar dirba. Aš mokausi Anykščių Jono Bilūno gimnazijos 11-oje A klasėje. Mėgstamiausios dis-ciplinos yra kūno kultūra ir biologija, nes man patinka sportuoti, judėti ir noriu kuo daugiau sužinoti apie žmogaus anatomiją. Po pamokų lankau slidinėjimo būrelį. Laisvalaikį leidžiu su draugais, skaitau knygas, naršau internete.

2013 m. Lietuvos slidinėjimo čempionate laimėjau 1-ąją vietą, Vidos Vencienės slidinėjimo taurės varžybose – 2-ąją vietą, Lie-tuvos mokinių olimpinio festivalio slidinėjimo varžybose – 2-ąją vietą, 2014 m. Latvijos slidinėjimo čempionate – 2-ąją vietą. Esu dalyvavusi ir daugybėje kitų varžybų Lietuvoje ir Latvijoje. Man teko startuoti Švedijoje, Čekijoje, Austrijoje, tačiau tose varžybo-se pasiekimai buvo žemesni. Labai įsimintinas įvykis buvo, kai 2013 m. teko nukeliauti į stovyklą, vykusią Austrijoje, ir sudaly-vauti neoficialiame Europos slidinėjimo čempionate.

Iš visų savo pasiekimų ypač didžiuojuosi tuo, kad Latvijos slidinėjimo čempionate laimėjau 4-ąją vietą (bendra įskaita tarp moterų), o pernai Lietuvos slidinėjimo čempionate – 1-ąją vietą (bendra įskaita tarp moterų), taip pat didžiuojuosi, kad 2015 m. turėjau galimybę startuoti Europos jaunimo olimpinia-me festivalyje, kuris vyko Lichtenšteine, šiame festivalyje dalyva-vo 45 šalių atstovai.

Žmogus, kuriuo galiu žavėtis, yra lenkė slidininkė Justyna Ko-walczyk. Ji atkakliai siekia savo tikslo, yra stipri ir labai gera pa-saulio sportininkė. Aš, baigusi mokyklą, norėčiau studijuoti Lie-tuvos edukologijos universitete arba Lietuvos sporto universitete, galvoju rinktis trenerio profesiją. Noriu būti trenere, nes man pa-

40

tinka sportuoti, norėčiau ir kitus išmokyti pamėgti sportą ir juo užsiimti profesionaliai.

Galvodama apie situaciją Lietuvoje po dešimtmečio, manau, kad įvairios sporto šakos bus populiaresnės, jomis domėsis dau-giau žmonių ir bus daugiau sportuojančiųjų.

Tikiuosi, kad slidinėjimo sportas iškils į aukštumas ir bus la-biau remiamas. Taip pat viliuosi, kad po tiek metų bus mažiau skurstančių žmonių, kils gyvenimo lygis, bus plėtojamos naujo-sios technologijos.

ALESIUS AURIMAS

Gimiau 1998 m. gegužės 8 d. Alytuje. Mano tėtis yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus rei-kalų ministerijos Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis specialistas, jam patinka tvarkyti mašinas. Mama dirba floriste gėlių parduotuvėje „Gėlių sala“, laisvalaikiu ji mėgsta kartu su tėčiu važinėtis dviračiais. Turiu brolį, jis yra trečiakursis studen-tas, studijuoja aplinkos inžineriją (kelių ir geležinkelių inžineri-ja). Laisvu laiku brolis mėgsta sportuoti, žaisti krepšinį, važinėtis dviračiu. Aš mokausi Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos II E klasėje. Mano mėgstamiausia yra informacinių technologijų disciplina, nes man patinka labai daug dalykų, su-sijusių su šia mokslo sritimi. Po pamokų iš karto vykstu į plau-kimo treniruotę Alytaus sporto rūmų baseine. Šią vasarą pradė-jau lankyti šaudymo iš lanko užsiėmimus Alytaus lankininkų klube „Žaliasis lankas“. Laisvalaikiu mėgstu kažką meistrauti, konstruoti, remontuoti, žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti mokslines pažintines laidas per televizorių arba kaip nors kitaip turiningai leisti laiką.

2007 m. Alytaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų moki-nių piešinių konkurse „Aš myliu Alytų“ laimėjau 1-ąją vietą (7–10 metų amžiaus mokinių grupė), 2008 m. Alytaus moki-nių kūrybiniame konkurse „Braižomosios grafikos pasaulyje 2008“, kurį organizavo Alytaus jaunimo centras, – 3-iąją vietą, 2011 m. Alytaus aeroklubo jaunųjų aviamodeliuotojų varžybose „Skrydis“ – 1-ąją vietą, 2012 m. Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos mokinių žinių ir gebėjimų konkurse „Šventas Florijo-nas – gaisrų sergėtojas“ – 1-ąją vietą, 2013 m. Marijampolės ir Alytaus plaukimo varžybose – 2-ąją vietą, Lietuvos mokinių tech-nologijų olimpiados II ir III etapuose – 1-ąją vietą, 2014 m. šios olimpiados II etape – taip pat 1-ąją vietą, Alytaus informacinių technologijų piešimo konkurse – 3-iąją vietą, Lietuvos šaudy-mo iš lanko varžybose – 1-ąją vietą (jaunimo grupė). Labiausiai didžiuojuosi 1-osiomis vietomis, laimėtomis ma no pirmosiose

šaudymo iš lanko varžybose ir Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje. Pastaroji olimpiada man yra itin įsimintina. Joje aš buvau tikras laimės kūdikis. Atvykęs į olimpiadą neturėjau jokių man reikalingų įrankių, bet konkurso metu sugebėjau išsiversti ir su pasiskolintais iš kitų dalyvių. Dėl to esu labai jiems dėkingas.

Aš stengiuosi minti savo kelią pats – neseku kitų žmonių pė-domis. Apie ateitį per daug negalvoju, bet norėtųsi studijuoti tai, kas susiję su aviacija, aviacijos inžinerija, inžinerija arba infor-macinėmis technologijomis. Mąstydamas apie Lietuvos ateitį po dešimtmečio, įsivaizduoju, kad visose mūsų valstybės srityse bus matoma dar didesnė pažanga.

ALIŠAUSKAS LUKAS

Gimiau 1999 m. rugpjūčio 17 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Šeimo-je gyvename keturiese: aš, mama Žydrūnė, tėtis Darius ir jaunes-nioji sesuo Gerda. Mama įgijusi ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesiją ir šiuo metu dirba vaikų darželyje auklėtoja ir kūno kul-tūros pedagoge. Laisvalaikiu ji skaito knygas, kuria rankdarbius: mezga, siuva, vasarą augina daržoves. Tėtis įgijo siuvėjo profesiją, tačiau siuvėju nedirba. Anksčiau tėtis dirbo sargu, bet dabar dau-giausia dirba žemės ūkio darbus, padeda mamai prižiūrėti sodą. Laisvalaikiu tėtis medžioja, žvejoja, mėgsta leisti laiką gamtoje. Sesė mokosi Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos 6-oje klasėje. Lanko muzikos mokyklą, groja kanklėmis ir pianinu. Taip pat ji lanko krepšinio ir lengvosios atletikos būrelius. Didžiuojuosi savo mama už jos ryžtą ir kantrybę auginant mus su sese, didžiuojuosi savo sese, kuri siekia savo tikslų ir jų nepaleidžia, ir didžiuojuosi savo tėčiu, kuris išliejo daug prakaito, rūpindamasis mūsų šeima.

Aš, kaip ir sesė, mokausi Raseinių rajono Ariogalos gimna-zijoje, 9-oje klasėje, esu klasės seniūnas. Iš visų dalykų labiausiai man patinka matematikos pamokos, nes mėgstu mąstyti, skai-čiuoti, atlikti logines užduotis, be to, mūsų matematikos mokytoja yra nuostabi ir išskirtinė. Ir apskritai, man labai patinka tikslieji mokslai. Po pamokų papildomai ir savarankiškai namuose mo-kausi geografijos, biologijos ir anglų kalbos, lankau technologijų būrelį. Laisvalaikiu mėgstu naršyti internete ieškodamas įvairios informacijos, skaityti knygas. Taip pat man patinka spręsti kryžia-žodžius, įvairias logines užduotis. Daug laiko praleidžiu bendrau-damas su draugais internetu ir žaisdamas komandinius žaidimus.

2012 m. man atiteko „Auksinės plunksnos“ nominacija, 2013 m. įteikta Meilės Lukšienės premija už didžiausią 10-ukų kiekį per mokslo metus, kiekvienais metais laimiu prizinę vietą Lietuvos mokinių matematikos olimpiados rajoniniame etape: 2010, 2011, 2013 ir 2014 m. – 1-ąją vietą, 2012 m. – 2-ąją vietą,

41

2010 m. Lietuvių kalbos olimpiados rajoniniame etape – 2-ąją vietą, 2013 m. Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiados rajoni-niame etape – 1-ąją vietą, respublikiniame konkurse-olimpiadoje „Logo“ – 1-ąją vietą (animuoto piešinio rungtyje), 2014 m. – 3-iąją vietą (animuoto piešinio rungtyje), 2010, 2011 ir 2012 m. tarptau-tiniame matematikos konkurse „Kengūra“ patekau į geriausiųjų mokinių 50-uką (savo amžiaus grupėje), 2009 ir 2010 m. tarp-tautiniame konkurse „Kalbų kengūra“ (lietuvių kalba) laimėjau „Sidabrinės kengūros“ diplomą, 2009 ir 2014 m. tarptautiniame konkurse „Kalbų kengūra“ (anglų kalba) – „Oranžinės kengūros“ diplomą, 2010 m. šiame konkurse – „Sidabrinės kengūros“ diplo-mą, 2012 ir 2013 m. – „Auksinės kengūros“ diplomą, 2013 m. ta-pau šio konkurso lyderių turo nugalėtoju, 2014 m. respublikinia-me edukaciniame konkurse „Olympis“ laimėjau du 1-ojo laipsnio diplomus (matematika ir anglų kalba), 2-ojo laipsnio diplomą (fizika) ir 3-iojo laipsnio diplomą (istorija). Iš visų šių pasiekimų labiausiai didžiuojuosi 2012 m. „Auksinės plunksnos“ nominaci-ja, 2013 m. Meilės Lukšienės premija už didžiausią 10-ukų kiekį per mokslo metus, respublikiniame konkurse-olimpiadoje „Logo“ laimėta 1-ąja vieta ir 2014 m. šiame konkurse laimėta 3-iąja vieta, 2013 m. tarptautiniame konkurse „Kalbų kengūra“ (anglų kalba) laimėtu „Auksinės kengūros“ diplomu ir tapęs šio konkurso lyde-rių turo nugalėtoju.

Taip pat galvoju ateityje įkurti savo įmonę, tačiau, kad galėčiau įgyvendinti šią savo svajonę, pirmiau-sia turiu sukurti idėją, ko-kias paslaugas mano įmonė teiktų.

Giliausiai į atmintį įstrigo 2010 m. vykęs Lietuvos mokinių ma-tematikos olimpiados rajoninis etapas. Aš jį atsiminsiu amžinai, nes tai buvo pirmoji rajoninė matematikos olimpiada, kurioje dalyvavau. Mokydamasis ketvirtoje klasėje Lietuvos mokinių matematikos olimpiados mokykliniame etape laimėjau 1-ąją vie-tą ir tuo nuoširdžiai apsidžiaugiau. Mūsų mokytoja pranešė, kad 1–3 vietų laimėtojai važiuos į rajoninį šios olimpiados etapą. Iš pradžių jaudinausi, bet, atsisėdęs prie uždavinių, nurimau ir pra-dėjau juos spręsti. Baigęs spręsti, grįžau namo, o kitą dieną moky-toja paskambino mamai ir su džiaugsmu pranešė, kad aš laimėjau 1-ąją vietą! Todėl ir atsimenu šią olimpiadą taip gerai – ji buvo mano pirmoji ir tada pirmą kartą laimėjau 1-ąją vietą svarbioje olimpiadoje.

Vaikystėje svajojau tapti žymiu dailininku, nors dabar net ne-pagalvočiau apie tokią profesiją. Mokydamasis pradinėse klasėse galvojau apie architekto profesiją, vien dėl to, kad mano pirmo-ji mokytoja įžvelgė, jog esu gabus piešimui ir matematikai. Šiuo metu nesu apsisprendęs, kokią profesiją norėčiau įgyti, bet savo ateitį planuoju sieti su tiksliaisiais arba gamtos mokslais. Galbūt norėčiau studijuoti informacines technologijas, nes tai yra ateities profesija ir vis labiau jaučiamas gerų šios srities specialistų porei-kis. Taip pat galvoju ateityje įkurti savo įmonę, tačiau, kad galė-čiau įgyvendinti šią savo svajonę, pirmiausia turiu sukurti idėją, kokias paslaugas mano įmonė teiktų.

Kalbant apie visos valstybės ateitį, manau, kad 2015 m. įvedus eurą, Lietuva taps pilnaverte Europos Sąjungos nare. Tikiuosi, kad tada mūsų šalis sulauks didesnės paramos iš kitų Europos valstybių, Lietuvoje pagerės ekonomika, žmonėms nereikės skųs-tis mažais atlyginimais ir dėl pakilusio ekonominio lygio galbūt Lietuvoje atsiras naujų ir geresnių universitetų, mokyklų. Be to, žinoma, po 10 metų Lietuvoje užaugs nauja karta, kuri garsins Lietuvą.

* * *Klasės auklėtoja Irena GražulevičiūtėLukas – ne tik stropus, gabus, protingas mokinys, bet ir drau-

giškas, linksmas vaikinas, niekada neatsisakantis padėti tiek au-klėtojai, tiek bendraklasiams.

ALON NETA

Gimiau 2001 m. gegužės 2 d. Izraelyje. Didžiuojuosi savo tė-vais, kuriuos labai myliu. Mano tėvas Hen yra stalo teniso trene-ris, Lietuvos mini jaunučių berniukų ir jaunučių mergaičių rink-tinės treneris, „Naujų žvaigždžių“ stalo teniso klubo direktorius ir pagrindinis treneris, auginantis jaunųjų stalo teniso talentų kartą Lietuvoje. Prieš atvykdamas į Lietuvą tėtis buvo vienas žinomiau-sių jaunųjų stalo tenisininkų trenerių savo gimtinėje Izraelyje. Mane tėtis treniravo nuo ketverių metukų. Eidami iš darželio už-sukdavome pažaisti į pakeliui buvusį stalo teniso klubą. Raketė tada sunkiai tilpdavo mano rankytėje, o stalo viršus būdavo mano akių lygyje, tačiau tėtis sugebėdavo mane įtraukti, sudominti, su-galvodavo pratimėlių, kurie būdavo ir smagūs, ir naudingi būsi-majai mano karjerai. Mano mama yra architektė, dizainerė. Mano ir tėčio sportinę veiklą ji daugiau palaiko morališkai. Kartais vyks-tame į tarptautinius turnyrus Europoje su visa šeima, tada sportą bandome suderinti su šeimos poilsiu ar trumpa pažintine kelione. Turiu vieneriais metais vyresnę sesę. Ji irgi žaidžia stalo tenisą, tačiau nėra tokia aktyvi sportininkė kaip aš, turi daug kitų užsiė-mimų. Pirmąsias šešias klases baigiau Vilniaus Šolomo Alei-chemo ORT gimnazijoje, o nuo 7-os klasės mokausi Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Laisvalaikiu dažniausiai susitinku su draugais, klausausi muzikos, žiūriu filmus, mėgstu būti gamtoje, keliauti.

Nuo 7-erių metų amžiaus dalyvavau daugybėje stalo teniso varžybų Europoje. 2011 m. tarptautinėse stalo teniso varžybose „Andro Kids Open“ (Vokietija) laimėjau 1-ąją vietą, tarptautinia-me stalo teniso mini jaunučių čempionate „Hungarian OPEN“ (Vengrija) – 3-iąją vietą, 2012 m. tarptautiniame mini jaunučių čempionate „Slovakia OPEN“ (Slovakija) iškovojau 3-iąją vietą,

396

terburgas – gražus miestas. Aplankėme daugybę eksponatų turintį zoologijos muziejų, Carskoje Selo, Šv. Isakijaus katedrą-soborą, kur matėme daug paveikslų,  sudėliotų  iš  akmeninių mozaikų.  Svečių namuose, kuriuose buvome apsistoję, mus džiugino katytės Mašos draugija. Kadangi turiu gerą atmintį, šio konkurso metu su kitu da-lyviu  iš Lietuvos padedami  tėvų  išmokome  ir  įsiminėme rusiškas raides. Vėliau savarankiškai gilinau šias žinias ir dabar galiu per-skaityti įvairiausius rusiškus žodžius, nors mano aplinka – lietuviai.Laisvalaikiu mėgstu  skaityti knygas,  žaisti kieme su draugais, 

lankstyti origamių modulius ir iš jų dėlioti figūras, groti, impro-vizuoti, kurti muziką ir eilėraščius. Kadangi mėgstu kurti meną, norėčiau studijuoti muziką ir užaugęs būti visame pasaulyje žino-mu pianistu ir kompozitoriumi, norėčiau visiems dalinti muziką.Tikiuosi, kad po 10 metų Lietuva bus turtingesnė, mano šalyje 

gyvens protingesni  ir  išmintingesni,  labiau besirūpinantys vieni kitais, aplinka ir gamta žmonės. Visi bus nuotaikingesni, dažniau šypsosis, miestai  bus  išplėsti,  o  Lietuvą  lankys  daugiau  turistų. Lietuvos prezidentai bus atsakingesni ir rūpestingai valdys šalį.

* * *Specialybės mokytoja Irina SkirsgilienėPrisimenu, kai Jokūbas, būdamas šešerių, pradėjo lankyti muzi-

kos mokyklą. Toks nedrąsus, jautrus. Bet jau tuo metu pastebėjau, kad jis labai talentingas berniukas. Nusprendėme išbandyti jėgas 2011 m. vykusiame  tarptautiniame  konkurse  „Olimpo  musicale“ Prienuose. Jokūbas pateisino mano lūkesčius – būdamas septyne-rių,  dalyvaudamas pirmajame  savo konkurse,  tapo  laureatu. Tai buvo puikus  startas. Džiaugiuosi už Jokūbą, džiaugiuosi,  kad  jis ne tik labai muzikalus, talentingas, gabus, bet ir atsakingas, draus-mingas berniukas. Tikiuosi, kad mūsų abiejų pastangomis kopsi-me į muzikos aukštumas ir patirsime dar daug gražių akimirkų.

ŽVIKAS LUKAS

Gimiau 1997 m. kovo 23 d. Klaipėdoje. Save laikau palangiškiu, nes 12 metų gyvenau Palangoje. Mano mama Eglė ir tėtis Ričardas yra juvelyrai. Turiu dešimtmetį brolį Vilių, jis žaidžia lauko tenisą.Mokausi Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos IV klasėje. Mėgs-

tamiausios pamokos mokykloje – anglų kalba ir matematika. Do-miuosi šiais dalykais, nes mintys sukasi apie finansų studijas JAV, o jie reikalingi stojant į universitetą. Po pamokų kiekvieną dieną žaidžiu lauko tenisą, o laisvalaikį dažniausiai leidžiu su draugais, taip pat mėgstu žvejoti, būti gamtoje.Dalyvavau begalėje lauko teniso turnyrų visame pasaulyje: Latvi-

joje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Serbijoje, Vengri-joje, Izraelyje, Maltoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Kara-

lystėje, Čekijoje, Turkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Egipte, Ukrainoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir Moldovoje. Labiau-siai man įsiminė 2013 m. Europos lauko teniso čempionatas Rusi-joje. Jame žaidėjams buvo sudarytos ypatingos sąlygos, o pats tur-nyras – puikiai organizuotas. Tai privertė pasijausti profesionalu. Tačiau  įsimintiniausi mano  laimėjimai  įvyko Šiauliuose – mieste, kuriame šiandien gyvenu. 2013 m. laimėjau 2 tarptautinius lauko teniso turnyrus (amžiaus grupė iki 16 metų). Buvau patekęs tarp 50 geriausių žaidėjų Europoje. Be to, esu Lietuvos lauko teniso čem-pionas ir Lietuvos jaunių lauko teniso rinktinės narys. Šiuo metu savo sportinius gebėjimus tobulinu pas trenerį Šarūną Kulnį. Pir-mieji mano treneriai buvo Birutė Rabikaitė ir Arnas Zilnys.Iš visų lauko teniso žaidėjų labiausiai žaviuosi šveicaru Rogeriu 

Federeriu: ne tik jo pasiekimais, bet ir intelektu, elgesiu aikštelėje ir už jos ribų. Iš tikrųjų domiuosi įvairiomis sporto šakomis. Ypač galėčiau  išskirti  futbolą:  jį  būčiau pasirinkęs,  jei  nebūčiau  susi-domėjęs  lauko tenisu. Norėčiau, kad ateityje Lietuva būtų pato-bulėjusi sporto, taip pat ekonomikos, kultūros ir švietimo srityse.

ŽVINKLYTĖ GRETA

Gimiau  1995 m. kovo  6 d. Kretingoje.  Gyvenu  keturių  asmenų šeimoje  su  mama,  tėčiu  ir  jaunesniuoju  broliuku.  Mano  mama Rasa yra be galo  jaunatviška  ir protinga, nepaprasta moteris,  tu-rinti visas geriausias savybes, kokias tik galima turėti. Ji man yra pats  didžiausias  autoritetas  ir  pavyzdys.  Sulaukusi  tokio  paties amžiaus, norėčiau būti panaši į mamą. Nors išvaizda esu panaši į tėtį, manau, kad charakterį paveldėjau iš mamos ir tuo labai džiau-giuosi. Prieš 7-erius metus ji įgijo aukštąjį išsilavinimą ir šiuo metu dirba UAB „Palink“ Klaipėdos regiono vadove. Mano tėtis Saulius yra ugniagesys gelbėtojas, skyrininkas. Būtent todėl jis ir yra toks pasiaukojantis, to iš jo galėtų pasimokyti kiekvienas. Vienas mano mėgstamiausių  tėčio charakterio bruožų yra  jo humoro  jausmas: jis sugeba pakelti nuotaiką net ir tada, kai, atrodo, to padaryti neį-manoma. Na, ir galiausiai šiek tiek apie mano brolį Svajūną. Jis yra mokinys, lanko 10-ą klasę. Mes su juo esame skirtingi kaip diena ir naktis, tačiau vis tiek labai gerai sutariame ir vienas be kito negalė-tume. Labiausiai džiaugiuosi, kad jis, kaip ir aš būdama jo amžiaus, žino, kuo nori būti baigęs studijas, ir pradėjo to siekti, nes esu įsiti-kinusi, kad įdėjus daug darbo ir pastangų viskas tampa įmanoma.Aš  mokiausi  Palangos senojoje gimnazijoje.  Vienuolika 

metų buvau klasės seniūne, be  to, buvau  ir mokyklos savivaldos nare. Mano mėgstamiausia  disciplina  yra  biologija,  nes  nuo  pat mažens domėjausi biologiniais procesais, tai man yra labai įdomu. Kiekvieną dieną po pamokų nespėdavau net grįžti namo... Vietoje 

397

to lėkdavau tiesiai į šokių repeticijas, nes be šio užsiėmimo turbūt nebūtų ir manęs – šoku jau dvylika metų. Kai rasdavau laisvą mi-nutę, susitikdavau su draugais, tačiau tai būdavo retai. Daug laiko skirdavau namų darbams ir papildomiems mokslams, nes pagrin-dinis tikslas buvo puikiai išlaikyti egzaminus. Be to, prieš dvejus metus  baigiau  Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklą, tačiau ir dabar kartais prisėdu prie pianino. Tai yra be galo puikus būdas atsipalaiduoti. Šiuo metu lankau tik šokių užsiėmimus, šoku ne  tik kolektyve, bet  ir  solo, o vasarą šoku Palangos orkestro šokių grupėje.  Kai  turiu  laisvo  laiko,  dažniausiai  einu  į  šokių salę, susitinku su draugais,  leidžiu  laiką su šeima ir artimaisiais. Labai mėgstu aktyvų gyvenimo būdą, todėl stengiuosi kuo mažiau laiko praleisti namie. Gyvenu prie jūros, tad turiu visas įmanomas galimybes tai įgyvendinti. Vasarą mėgstamiausia transporto prie-mone tampa dviratis, stengiuosi daug vaikščioti, būti gryname ore.Esu dalyvavusi įvairiuose muzikiniuose konkursuose. 2008 m. ta-

pau I Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų mokinių kameri-nių ansamblių festivalio-konkurso „Muzikuokime drauge“ laureate ir buvau apdovanota diplomu už originaliausią kamerinį ansamblį ir geriausią kūrinio atlikimą, fortepijoninių etiudų konkurse laimė-jau 1-ąją vietą, 2009 m. šiame konkurse – 2-ąją vietą, tais pačiais metais dalyvavau Žemaitijos krašto pianistų festivalyje-konferen-cijoje „Stasys Vainiūnas ir nūdiena: lietuviškos fortepijoninės mu-zikos vaikams interpretacija“, 2011 m. tapau III Žemaitijos regiono muzikos ir meno mokyklų fortepijoninių ansamblių festivalio-kon-kurso „Muzika sujungia mus“ laureate, dalyvavau respublikiniame jaunųjų atlikėjų instrumentinių ansamblių festivalyje.Visus dvylika metų mokykloje būdavau įvertinama vien aukščiau-

siais  pažymiais – devynetais  ir  dešimtukais.  Nuo  1-os  klasės  esu išsaugojusi padėkos raštus už labai gerą mokymąsi. 2012 m. Euro-pos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape pristačiau mokslo darbą „Sezoninės  laiko kaitos  įtaka moksleivių savijautai,  širdies  ir  kraujagyslių  sistemos  veiklai  ir  trumpalai-kei  atminčiai“  ir  laimėjau  1-ąją  vietą,  Palangos miesto  biologijos olimpiadoje – 2-ąją vietą (tik 1 tašku atsilikau nuo 1-osios vietos). Tais pačiais metais dalyvavau edukacinėje programoje „Mobilioji bioklasė“  ir  tapau  jaunąja  tyrėja. Dirbau  su mokslininkų  įranga, mačiau, kaip atrodo DNR,  ir  tyriau  ją moderniais metodais,  taip susipažinau su naujausiomis biologijos mokslo galimybėmis. Ge-riausiai įsiminė Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas, nes  jam labiausiai ruošiausi. Kiek vieną dieną nuo ryto iki vakaro sėdėdavau laboratorijoje, daug dirbau. Konkursas vyko tris dienas, todėl buvo ne tik daug streso ir jaudulio, tačiau ir linksmų nutiki-mų, susipažinau su garsiausiais ir labiausiai pripažintais Lietuvos mokslininkais, susiradau naujų draugų, kurie taip pat, kaip ir aš, siekia kažko daugiau gyvenime, yra pasiryžę daug ir sunkiai dirbti. Norėjau šiame konkurse dalyvauti ir kitais metais, tačiau pritrūko laiko  viskam pasiruošti,  nes begaliniu  greičiu  artėjanti  egzaminų sesija atėmė visas mano jėgas. Didžiuojuosi kiekvienu savo pasieki-mu, nes tikrai įdėjau daug darbo ir pastangų, kad būčiau įvertinta. Visgi ypač didžiuojuosi savo 2012 m. pasiekimais.Aš, kaip ir kiti vaikai, nuo pat mažens svajodavau, kuo tapsiu 

užaugusi.  Norėjau  tapti  profesionalia  šokėja,  tačiau  pasirinkau visiškai  priešingą  sritį. Nuo 2014 metų  rugsėjo  1  dienos  prade-du  biomedicinos  studijas  užsienyje.  Šią  specialybę  pasirinkau, nes mėgstamiausia pamoka mokykloje buvo biologija, o mokslas taip pat mane labai traukė. Būdama maža, vietoje to, kad žaisčiau su lėlėmis, rinkdavau vabalus, stebėdavau juos, man buvo įdomi gamta, mokslas, todėl nusprendžiau, kad ši sritis man visiškai tin-ka. Aišku, niekada nenustosiu šokti – būsiu šokanti mokslininkė.Mano nuomone,  viena  iš  problematiškiausių Lietuvos  veiklos 

sričių yra švietimo sistema, tad pirmiausia tikiuosi, kad ateityje ši situacija pasitaisys ir studentai nebenorės emigruoti į užsienio ša-lis, liks mokytis Lietuvoje, o Lietuvos universitetai diplomus įteiks 

daugybei puikių įvairių sferų specialistų. Antra, viliuosi, kad taip pat pagerės valstybės politinė situacija  ir žmonės nebebus pasi-piktinę  viskuo,  ką  nusprendžia  Lietuvos  valdžia.  Be  to, manau, kad  kuo  toliau,  tuo  daugiau  užsienio  piliečių  apsigyvens  Lietu-voje. Jau dabar kitataučių skaičius auga, taigi tikriausiai metams bėgant šie skaičiai keisis ir Lietuva taps kosmopolitine šalimi.

ŽVIRBLIS POVILAS

Gimiau  1995 m. liepos  4 d. Pabradėje  (Švenčionių r.).  Šei-ma – tai  visų  jos  narių  bendras  gyvenimas,  tie  patys  interesai, rūpinimasis vienas kitu. Gyvenu keturių asmenų šeimoje, kurio-je akcentuojami tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, šeimos narių bendrumas,  tarpusavio  pagalba,  moralė  ir  atsakomybė.  Tėvai bendrauja  tarpusavyje  ir  su mumis,  kartu  leidžiame  laisvalaikį. Jie ugdo pagarbą darbui,  sąžiningumą, pasitikėjimą savimi, pa-siaukojimą ir principingumą. Mano mama Elvyra dirba UAB „In-tersurgical“  pamainos meistre.  Ji  linksma  ir  komunikabili, ma-nau,  kad  tokį  jos  būdą  lemia  darbas  su  žmonėmis.  Ji  įžvalgi  ir reikli sau ir kitiems. Tėvas Jonas taip pat dirba įmonėje UAB „In-tersurgical“  sandėlininku.  Jis  yra  įdomus  pašnekovas,  ypač  kai kalbama apie politiką. Turiu brolį Eimantą, kuris yra 10 metų už mane jaunesnis, mokosi 2-oje klasėje. Eimantas – labai išdykęs ir smalsus vaikas. Manau, kad tokį elgesį lemia jo amžius. Tikiuosi, kad ateityje Eimantas aktyviai dalyvaus įvairiuose konkursuose ir sieks užsibrėžto tikslo. Mūsų šeimoje jaučiama meilės ir pagarbos atmosfera. Esame darni, saugi ir sveika, tolerantiška šeima.Aš mokausi Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazi-

jos IV klasėje. Esu klasės seniūnas, be to, gimnazijoje organizuoju ir vedu renginius. Man labiausiai patinka mokytis matematikos, nes  tai mokslas,  kuris  vysto  loginį  ir  analitinį mąstymą,  gebėji-mą spręsti įvairias problemas. Manau, kad įgytas žinias sugebėsiu pritaikyti gyvenime. Jau šiandien mąstau apie  savo ateitį  ir do-miuosi pasirinkimo galimybėmis, todėl pagrindinį dėmesį skiriu mokslui. Tačiau juk kiekvienas trokšta kažko daugiau. Domiuosi kultūra, kuri yra tarsi šviesos kibirkštis mano gyvenime. Dažnai vakarus praskaidrina  geras filmas,  įdomi  knyga,  kartais – spek-taklis, apsilankymas muziejuje. Knygos – bene lengviausiai priei-nama kultūros forma. Man tai ir priemonė išmokti ko nors naujo, ir būdas prasmingiau pailsėti. Kai kurios knygos leidžia panirti į gilius apmąstymus, o  šie  skatina geriau pažinti  save, galbūt net priimti tinkamą sprendimą painioje situacijoje. Mane žavi ateiti-ninkų kuopa „Rasa“, kuri ugdo patriotiškai nusiteikusius, jautrios širdies, tvirtos valios ir šviesaus proto jaunuolius, pasirengusius aktyviai  ir  kūrybiškai  įsijungti  į  religinę,  kultūrinę  ir  pilietinę 

398

veik lą. Mokiniai,  dalyvaudami  įvairiuose  užsiėmimuose,  gilina-si  į  rūpimas aktualias  temas,  lavina gebėjimus  logiškai mąstyti, laisvai ir aiškiai reikšti savo mintis. Kiekvienas narys randa nišą, kur gali pasireikšti, aktyviai dalyvaudamas daug gauti, bet kartu ir  duoti.  Laisvalaikiu  ypatingą  dėmesį  skiriu  skaitymui, mėgstu ilgus pasivaikščiojimus, važinėtis dviračiu. Taip pat gilinu progra-mavimo žinias, kurios man bus būtinos studijuojant universitete.Besimokydamas pradinėse klasėse, dalyvavau Lietuvos moks-

leivių žinių konkurse „Euroveiksmas… aš žinau“ ir laimėjau 2-ąją vietą, 2012 m. Vytauto Landsbergio fondo organizuojamame Rytų Lietuvos mokyklų meninės raiškos programų konkurse „Kuo man graži  tėvynė  Lietuva“  buvau  apdovanotas  paskatinamąja  pre-mija,  2013 m. Tarptautinėje  rusų  kalbos  (gimtosios  ir  užsienio) olimpiadoje  laimėjau 3-iąją vietą, Lietuvos mokinių rusų kalbos (gimtosios ir užsienio) olimpiados rajono etape – 1-ąją vietą, šios olimpiados respublikiniame etape – 1-ąją vietą, Lietuvos mokinių matematikos olimpiados rajono etape – 1-ąją vietą, 2014 m. šios olimpiados  rajono  etape – 3-iąją  vietą,  Lietuvos mokinių  infor-matikos olimpiados rajono etape – 3-iąją vietą. Didžiuojuosi da-lyvavęs  ir  laimėjęs prizines vietas Lietuvos mokinių rusų kalbos (gimtosios  ir  užsienio),  matematikos,  informatikos  olimpiadų rajono etapuose. Labiausiai man įsiminė dalyvavimas XIII tarp-tautinėje  rusų  kalbos  olimpiadoje,  kuri  vyko  Rusijos  sostinėje Maskvoje. Susipažinau su šauniais ir įdomiais jaunais žmonėmis. Vykome  į  kultūrines  pažintines  ekskursijas. Dalyvaudamas  šio-je  olimpiadoje  įgijau  vertingos  patirties.  Ypač  džiaugiuosi  šioje olimpiadoje laimėta 3-iąja vieta ir gautu padėkos raštu, kurį įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.Žmogus, kuriuo didžiuojuosi ir į kurį norėčiau lygiuotis, yra Sti-

venas Polas „Stivas“ Džobsas – vienas iš kompanijos „Apple“ įkū-rėjų, vadovas ir direktorių tarybos narys. Jo išradimai prasideda nuo kompiuterio iki lietimui jautraus ekrano, kolonėlių ar klavia-tūrų. Džobsas buvo įtikinanti ir charizmatiška asmenybė. Baigęs mokyklą planuoju mokytis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, studijuoti programų sistemas ir tapti pro-gramuotoju. Programavimas yra sudėtinė programų sistemų kū-rimo dalis. Programų sistemos yra skirtos informacijos valdymo efektyvumui didinti, todėl yra ypač svarbios informacijos amžiuje ir žinių ekonomikoje. Pasirinktos studijų programos tikslas – už-tikrinti rinkos lūkesčius atitinkančių aukštos kokybės programų sistemų sukūrimą. Man patinka bendrauti su įvairiais žmonėmis ir dirbti komandoje, mane domina kompiuterinės naujovės, no-rėčiau pats tapti jų kūrėju ir įkurti savo įmonę. Lietuva turi didelį potencialą aukštųjų technologijų srityje, todėl po 10 metų aš įsi-vaizduoju Lietuvą kaip valstybę, kuri teikia būtent tokio pobūdžio paslaugas ir prekes visam pasauliui.

ŽVIRBLYTĖ TĖJA TEODORA

Gimiau 2003 m. gegužės 14 d. Vilniuje. Mūsų šeimoje yra penki žmonės. Aš  esu  jauniausia. Turiu dar dvi  seses. Vyriausioji  sesė 

baigė  tą pačią mokyklą, kurioje mokausi  ir  aš,  tik Dailės  skyrių. Kita  sesė  dabar  jau  dvyliktokė. Mes  visi  gyvename Vilniuje.  Čia gyvena mano seneliai  ir prosenelė, mano tetos, pusbrolis  ir pus-seserė, todėl mes visi dažnai susitinkame. Vienas mano senelis yra muzikantas, o kiti seneliai priaugina mums skaniausių daržovių ir uogų. Mes labai mėgstame keliauti. Mūsų šeima yra labai linksma!Aš mokausi Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiur-

lionio menų mokyklos  Muzikos  skyriaus  5-oje  A  klasėje, mokausi  fortepijono  specialybės. Mėgstu matematiką,  nes man patinka  skaičiuoti,  taip  pat – kūno  kultūrą,  nes mėgstu  judrius žaidimus. Aišku, man labai patinka ir fortepijono pamokos. Anks-čiau lankiau dailės mokyklą, pramoginių šokių užsiėmimus. Va-sarą mokausi žaisti lauko tenisą. Lankau Robotikos akademiją ir po kelias valandas per dieną praleidžiu skambindama fortepijo-nu. Laisvalaikiu mėgstu skaityti, piešti, lipdyti iš plastilino ir mo-delino, filmuoti ir kurti filmukus, važinėtis paspirtuku, su mama gaminti desertus.Kiekvienus  mokslo  metus  baigiu  su  pagyrimo  raštu  už  labai 

gerą mokymąsi.  2013 m. su  pagyrimu  baigiau  pradinę mokyklą ir  sėkmingai  perėjau  į  5-ą  klasę.  2012 m. XVII  nacionaliniame Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse buvau apdovano-ta diplomu, man buvo įteiktas Lietuvos pašto padėkos raštas už dalyvavimą  respublikiniame moksleivių  piešinių  konkurse  „Per paštą – į pasaulį“, tarptautiniame jaunųjų pianistų konkurse Ry-goje (Latvija) laimėjau 3-iąją vietą, dalyvavau projekte „Mokausi iš kino“ („Kino edukacijos programa neformalaus moksleivių ug-dymo paslaugų plėtrai“), 2013 m. man buvo įteiktas Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos padėkos raš-tas už begalinę meilę knygai ir diplomas už dalyvavimą Lietuvos istorijos  viktorinoje  „Mes – baltai“,  IV  tarptautiniame  jaunųjų atlikėjų  konkurse  „Viva  la  musica“  Daugpilyje  (Latvija)  buvau apdovanota diplomu, respublikiniame  jaunųjų pianistų konkur-se „... nuo baroko iki romantizmo...“ Vilniuje – laureato diplomu, Vilniaus miesto pradinių klasių mokinių diktanto konkurse „Dik-tanto meistras“ laimėjau 2-ąją vietą ir buvau apdovanota Vilniaus miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio padėkos raštu už  dalyvavimą  šiame  konkurse,  2014 m. jaunųjų  išradėjų  lygos „Robotiada“ respublikinėse „First Lego League“ robotikos varžy-bose  su mergaičių  komanda  laimėjau  2-ąją  vietą  (rungtis  „Ver-tybių  išbandymas“),  respublikiniame konkurse „Kalbų kengūra“ buvau apdovanota „Auksinės kengūros“ diplomu, be to, šiais me-tais mano pasaka „Ruduo“ buvo  įtraukta  į  leidinį „Lietuvos vai-kų pasakos“. Kiekvienais metais dalyvauju kalbų ir matematikos konkursuose „Kengūra“. Didžiuojuosi visais savo pasiekimais. O labiausiai įsiminė tarptautinis jaunųjų pianistų konkursas Rygoje (Latvija). Tai buvo pirmas mano konkursas ne Vilniuje ir mes gro-jome  labai gražioje salėje Rygos senamiestyje.  Taip pat  įsiminė ir šių metų „Robotiada“. Su mergaičių komanda laimėjome  2-ąją vietą ir aš gavau pirmąjį savo medalį!Visi šeimos nariai, mokytojai man turi įtakos. Manau, kad užau-

gusi norėčiau būti pianiste, kompozitore arba kulinare. O galvo-dama apie Lietuvos ateitį po dešimtmečio, tikiuosi, kad čia gyvens daug linksmų ir laimingų žmonių, kurie mylės ir saugos savo šalį.

T A L E N T Ų K A L V Ė

428

Kartu su atgimusia Lietuva

Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, tuometinio Kauno politechnikos instituto Taikomosios matematikos katedros vedė-jui doc. Vladui Vėteriui kilo mintis įkurti naują mokyklą, skirtą motyvuotiems ir gabiems Lietuvos mokiniams. Naujoje švietimo įstaigoje turėjo mokytis matematika, fizika ir informatika besido-mintis jaunimas. Mokyklos steigėjais tapo Kauno politechnikos institutas ir Švietimo ministerija. Taip 1989 m. atsirado Kauno politechnikos instituto Eksperimentinė vidurinė mokykla, o jos direktoriumi tapo tos pačios katedros docentas Bronislovas Bur-gis. Eksperimentui pavykus, jau po metų direktorius pasiūlė to-liau tęsti pradėtus darbus, o įstaigą pavadinti gimnazija.

Pavadinimas „gimnazija“, matyt, patiko ir kitiems, tad buvo nutarta Lietuvoje kai kurias vidurines mokyklas pervadinti ir su-teikti gimnazijos statusą. „Galbūt ne mes pirmieji Lietuvoje gavo-me tą statusą, tačiau pati idėja atgaivinti gimnazijas gimė mūsų mokymo įstaigoje“, – sako laikinai mokymo įstaigos direktoriaus pareigas einantis ir matematiką čia nuo įkūrimo dėstantis moky-tojas Leonas Narkevičius.

Pasak pedagogo, pirmaisiais metais tebuvo trys klasės. Jose mokėsi jaunuoliai, kuriems savose mokyklose buvo per lengva, to-dėl neįdomu mokytis. Kiekvienoje klasėje greta karingai nusiteikusių vaikinų, pasiryžusių kakta sieną pramušti, tebuvo vos po tris merginas. „Kaip visada į žvalgybą eina vyrai“, – juokauja matematikos mokytojas.

Pamažu mokykla augo, klasių daugėjo, atsirado kom-piuterių klasė, didesnis mokytojų kambarys, vėliau gim-nazija persikėlė į kitas patalpas, esančias tame pačiame Kauno technologijos universiteto studentų miestelyje.

„Pirmoje laidoje, palyginti su dabartinėmis, iš gim-nazijos iškrito nemažas moksleivių būrys: galbūt vaikai nuleido rankas, kai pamatė, kad čia susirinko gabesni ir veržlesni, tačiau, nepaisant to, pirmosios laidos buvo itin stiprios. Abejoju, ar anuometiniai pirmakursiai būtų išsprendę visus tuos uždavinius, kuriuos sprendė

mūsų mokiniai, mokęsi pagal sustiprintą mokymo programą: moksleiviai susirinko tokie gabūs ir motyvuoti, kad nebuvo nieko, ko jie nepajėgtų atlikti, taigi mokytojams teko įtempti smegenis mokant ir renkant užduotis“, – prisimena L. Narkevičius.

Pamokas vedė universiteto fizikai, chemikai, informatikos, anglų kalbos ir kūno kultūros dėstytojai, įvairių Kauno mokyklų mokytojai. Atrankos kriterijus – ne vien tik geri, mėgstantys savo darbą specialistai, bet ir mylintys vaikus bei norintys su jais ben-drauti pedagogai.

Prie gimnazijos patrauklumo prisidėjo ir tai, kad čia buvo dau-giau demokratijos negu to meto mokyklose, mokiniams suteikta didelė saviraiškos laisvė. Gimnazijoje nebuvo uniformų, pažymių knygelių, skambučio į pamokas.

Mokinių pasiekimai – dovana pedagogams

Prioritetinė gimnazijos veiklos sritis – olimpiadininkų ugdy-mas. Olimpiadoms ir konkursams besirengiantys moksleiviai atskleidė daug talentų ir garsino gimnazijos vardą Lietuvoje ir pasaulyje. Šiandien, atšventusi 25-erių metų jubiliejų, KTU gim-nazija didžiuojasi daugiau nei 75 aukso, sidabro ir bronzos apdo-vanojimais, kuriuos gimnazistai iškovojo tarptautinėse olimpia-dose.

Pirmą Lietuvoje aukso medalį pasaulinėje matematikos olim-piadoje, vykusioje Vietname 2007 m., laimėjo KTU gimnazijos moksleivis Kęstutis Česnavičius, po septynerių metų apsigynęs daktaro disertaciją garsiajame Masačusetso (JAV) technologijos universitete (MIT) ir šiandien dirbantis Kalifornijos universitete. 2008 m. aukso medalį pasaulinėje chemijos olimpiadoje Vengri-joje iškovojo Roberta Pocevičiūtė. Tais pačiais metais astrofizikos olimpiadoje Indonezijoje aukso medaliu pasipuošė Airidas Korol-kovas. 2010 m. aukso medalį iš chemijos olimpiados Japonijoje parvežė Vladimiras Oleinikovas. 2012 m. Vytautas Pečiukėnas buvo apdovanotas Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados aukso medaliu.

Kauno technologijos universiteto gimnazistai mokyklos ir Lie-tuvos vardą garsina ne tik tarptautinėse olimpiadose, bet ir presti-žiniuose universitetuose: Kembridže, Oksforde, Jeilyje arba Har-varde. Daug gimnazistų Lietuvoje studijuoja medicinos, politikos, teisės mokslus. 2014 m. nemažai gimnazistų papildė Kauno tech-nologijos universiteto studentų gretas.

Kauno technoLogijos universiteto gimnazijaUgdyti motyvuotus siekti žinių ir aukštų tikslų žmones

Mokytojų kolektyvas 2014 m. rugsėjo 1-ąją

Medalininkai Roberta Pocevičiūtė, Kęstutis Česnavičius, Vladimiras Oleinikovas

429

Mokykla kaip namai

Tam, kad moksleiviai įgytų reikalingų gebėjimų ir išmoktų būti savarankiški, su jais dirba aukščiausios kvalifikacijos pedagogai ir patyrę dėstytojai, ilgamečiai gimnazijos mo kytojai yra (arba buvo) KTU dėstytojai: doc. dr. Alvydas Jo tautis, doc. dr. Ramū-nas Naujokaitis, prof. Algirdas Šulčius, doc. dr. Bronė Narkevičie-nė, Kęstutis Simonavičius.

2003 m. matematikos mokytojai ekspertai Bronė ir Leonas Narkevičiai tapo Lietuvos metų mokytojais, o 2007 m. buvo pa-skelbti metų šviesuoliais. 2011 m. KTU gimnazijos chemijos mo-kytojai ekspertei Birutei Maciulevičienei suteiktas Kauno miesto metų mokytojos vardas. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje 2012 m. ji buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Draugiški, demokratiški mokytojų ir mokinių santykiai – gim-nazijos išskirtinumas. O privalumas tai, kad mokykla yra maža, įsikūrusi šalia universiteto, aplinkoje, kurioje mokiniai jaučiasi kaip namie. „Mūsų mokiniai nuolat ateina į mokytojų kambarį, bendrauja su mokytojais, kartais pasišildo maistą, pasilieka mo-kykloje iki vėlumos, žiūri kino filmus, žaidžia stalo žaidimus ir taip leidžia laisvalaikį. Čia jų namai. Jų niekas iš mokyklos ne-veja lauk“, – didžiuojasi savo gimnazija direktoriaus pavaduotoja Daiva Sutkevičienė ir kartu su L. Narkevičiumi konstatuoja, kad mokykloje dauguma mokytojų ne amatininkai. Tai žmonės, kurie mėgsta savo darbą – perduoti žinias, bendrauti su vaikais, todėl skiriamo jiems laiko neskaičiuoja darbo valandomis. Šiandien mokytojai gali pasidžiaugti – jų kolegomis jau yra tapę ir buvę gimnazijos mokiniai, turėję puikų pavyzdį ir pasirinkę pedagogo specialybę.

Paminėtina ir tai, kad ne vienas baigęs mokslus garsiuose pa-saulio universitetuose ir apsigynęs mokslo laipsnį mokinys su-grįžta į Lietuvą ir dirba savo kraštui, pavyzdžiui Audrius Alkaus-kas, Kalifornijos universitete (JAV) dirbęs asocijuotu specialistu, keletas Kembridžo universiteto absolventų. Tie, kurie kol kas dar-buojasi svetur, irgi pernelyg nenutolsta nuo gimtinės ir, kaip pro-gnozuoja pedagogas, yra arba ateityje bus naudingi savo šaliai: dalyvaus konferencijose, taps atvykstančiais dėstytojais.

Nuo 2003 m. Kauno technologijos universiteto gimnazija turi viešosios įstaigos statusą ir gali lanksčiau organizuoti ugdymo procesą.

Nors konkursai (metų eigoje vykstantys mokslo lyderių turny-rai ir stojamieji egzaminai) yra dideli, plėstis neplanuojama: „Mes bijome plėtimosi, nes tokiu atveju iškiltų grėsmė kokybei. Be to, išnyktų mažos mokyklos privalumas, kai mokytojai pažįsta visus savo mokyklos mokinius ne vien tik iš veidų. Pasak direktoriaus, šiandieninis skaičius – dvylika klasių – optimali riba, kurią per-žengus mokykla taptų didele.

Kasmet į gimnaziją priimamos trys klasės, mokyklą baigia 75–78 mokiniai.

Ne vien tik moksliukai, bet ir artistai

Gimnazija svarų dėmesį skiria visapusiškai asmenybei ugdyti, tad tikslieji mokslai čia nėra prioritetas, užgožiantis kitas disci-plinas. Mokykloje yra platus pasirinktinai studijuojamų kalbų spektras. Mokiniai mokosi italų, ispanų, japonų, o nuo 2014 m. norinčiųjų studijuoti mediciną arba tapti labiau išprususiais žmo-nėmis pageidavimu – ir lotynų kalbas.

KTU gimnazijoje mokosi ne vien tik žinių trokštanti, motyvuota Lietuvos jaunuomenė, bet ir plačių pomėgių, įvairių talentų turin-čios asmenybės. Tai atsiskleidžia mokyklos renginiuose, kuriuos paprastai organizuoja patys mokiniai, be mokytojų pagalbos. Šventėje „Rudnosiukas“ naujokai, gavę užduotis, vaidybine forma prisistato mokyklos bendruomenei. Lapkritinės – santūri susi-kaupimo šventė, kurios iniciatorius – buvęs 4-osios laidos moki-nys, dabar žymiausias norvegų kalbos specialistas Kaune Ugnius Mikučionis. Įėjimas į renginį laisvas, o išėjimas „mokamas“: rei-kia padainuoti, padeklamuoti arba ką kita atlikti. „Be abejo, ren-giame krikštynas, šimtadienį, kurie kaskart tampa grandioziniais renginiais ir reginiais, puikiais koncertais. Žiūri ir atrodo, jog esa-me ne moksliukų, o meno pakraipos gimnazija. Reikia pabrėžti, kad mūsų gimnazijoje mokosi įvairių talentų, plačių pomėgių tu-rinčių vaikų, gabių menui, grojančių įvairiais muzikos instrumen-tais. Apie trisdešimt procentų moksleivių yra baigę muzikos mo-kyklas“, – didžiuojasi savo gimnazijos mokiniais L. Narkevičius.

Kasmet gimnazijoje organizuojamos sporto varžybos – gimna-zijos krepšinio ir futbolo pirmenybės.

Įsteigta nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, šiandien KTU gimnazija jau ugdo antrąją kartą – moko savo buvusių auklėtinių vaikus ir Lietuvai augina gabius, talentingus žmones.

KTUG dramos studija visus sukvietė į ilgai lauktą spektaklį „Dėdė Vasia“ Rugsėjo 1-osios šventė

„Gyva“ trispalvė Vasario 16-ąją

430

NacioNaliNė MikalojaUs koNstaNtiNo ČiUrlioNio MeNų Mokykla

Vaizdingoje Vilniaus vietoje, Antakalnyje, netoli Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Kalnų parko, Sluškų rūmų, Trijų kryžių kalno ir kitų įspūdingų gamtos ir žmonių sukurtų paminklų, įsikūrusi Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla skaičiuoja savo 70-uosius gyvavimo metus.

Ši menui gabių vaikų įstaiga savo veiklą 1945 m. pradėjo ku-kliai – vienu Muzikos skyriumi. Palaipsniui augo ir stiprė-jo. 1952 m. mokykloje buvo įsteigtas Choreografijos skyrius, 1960 m. – Dailės skyrius. Tais pačiais metais mokyklai pradėjo vadovauti pianistas, pedagogas, nusipelnęs meno veikėjas Dai-nius Trinkūnas (1960–1970 m.), vėliau mokyklai vadovavo pe-dagogas Vytautas Sereika (1970–1983 m.), pianistas, pedagogas Aleksandras Jurgelionis (1983–1994 m.).

1994 m. kultūros ir švietimo ministro D. Trinkūno įsakymu mo-kyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Gimnazijai pradėjo va-

dovauti ir iki šiol vadovauja pedagogas, chorų ir ansamblių vado-vas Romualdas Kondrotas. Po septynerių metų švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus 2001 m. balandžio 30 d. įsaky mu Nr. 720 Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gim-nazija ir Vilniaus baleto mokykla reorganizuotos į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Naujoje menų mokykloje buvo suformuoti keturi skyriai: Bendrasis, Muzikos, Dailės ir Baleto. Ši unikali švietimo institucija tapo menų ir ben-drojo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokykla, skirta itin gabiems menui vaikams, rengianti būsimus profesionalius muzikantus, baleto artistus, dailininkus. Menų mokykla yra tarsi įsikūnijusi M. K. Čiurlionio svajonių vizija – namai, kuriuose po vienu stogu sugyvena trys mūzos: muzika, šokis ir dailė.

XXI a. pirmasis dešimtmetis Nacionalinėje Mikalojaus Kons-tantino Čiurlionio menų mokykloje pažymėtas reikšmingais pokyčiais: sutvarkyti, suremontuoti mokyklos pastatai, klasės, papuošta aplinka. Bene reikšmingiausias šio laikotarpio kūrinys – šalia mokyklos Baleto skyriaus pastatytas Šokio teatras. Šokio te-atro viduje įrengta standartus atitinkanti scena, šiuolaikiška gar-so, vaizdo, apšvietimo aparatūra, speciali baleto artistams skirta danga, nesudėtinga dekoracijų keitimo technika. Šokio teat ras – tai erdvi ir visokeriopiems įgūdžiams lavinti tinkama repeticijų ir sceninės praktikos aikštelė. Čia vyksta ne tik baleto spektakliai, bet ir įvairūs muzikos, šokio, teatro ir kitokie renginiai.

Mokykla aktyviai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarp-tautiniuose kultūriniuose renginiuose. Vien 2008–2013 m. mu-zikantai dalyvavo tęstiniuose projektuose su Austrijos, Anglijos (Mančesterio), Rusijos (Kaliningrado), Kosta Rikos, Vokietijos, dailininkai – su Afganistano, Rusijos (Krasnojarsko), JAV (Čika-gos), įvairių Lenkijos miestų menininkais. Baleto skyrius nuolat bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru: mokiniai dalyvauja teatro klasikinio repertuaro spektakliuose „Miegančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“, „Bajaderė“, šoka mo-kyklos spektaklyje „Pelenė“. Kasmet mokykloje vyksta tradicinis

6–12 klasių mokinių choras Lietuvos Respublikos prezidentūroje, 2014 m.

Talentas žmogui duotas Dievo – kaip Prometėjo į žemę atnešta ugnis, de-ganti mumyse amžinai. Tačiau jeigu žmogus nepuoselėja savo talento, ne-siekia tobulumo, talentas menksta ir galų gale išnyksta kaip paprasčiau-sias laužas, kurio niekas nepakursto. Darome viską, kad ta kūrybos ugnis Jumyse neužgestų, įkvėptų naujiems ieškojimams ir laimėjimams. Lai-mingi tie, kurie gali nešti džiaugsmą žmonėms ir uždegti juos kūrybai. Tad būkime laimingi, kurdami geresnį pasaulį, šviesesnę Tėvynę, laimingesnį žmogų.

DirektoriusRomualdas Kondrotas

Namai, kuriuose po vienu stogu skleidžiasi trijų mūzų sparnai

431

ataskaitinis Muzikos skyriaus koncertas „Viva la musica“, Baleto skyriaus – „Vive le ballet“, nuo 1975 m. abiturientai kasmet pas-tato operą, kurioje dalyvauja visų skyrių (Muzikos, Baleto, Dailės) mokiniai.

Didžiausias mokykloje yra Muzikos skyrius. Apytikriais duo-menimis, trečdalio Lietuvos kultūros darbuotojų kelias prasidė-jo būtent šiame mokyklos skyriuje. Čia mokėsi pasaulyje žinomi Lietuvos menininkai: Jonas Aleksa, Feliksas Bajoras, Leopoldas Digrys, Aldona ir Jurgis Dvarionai, Petras Geniušas, Dovydas Ge-ringas, Danutė Pomerancaitė, Gintaras Rinkevičius, Mūza Rubac-kytė, Audronė ir Birutė Vainiūnaitės ir daugelis kitų. Mokyklos auklėtiniai sudaro apie pusę profesionalių Lietuvos muzikinių kolektyvų atlikėjų. Šiuo metu skyriui vadovauja buvusi „čiurlio-niukė“ Eglė Žlibinaitė-Čobotienė.

Dailės skyriaus steigėjas Antanas Garbauskas į mokyklą dirbti pasikvietė savo bendraamžius, ką tik baigusius tuometinį Dailės institutą ir daugiau negu du dešimtmečius formavusius lietuviškos pokarinės modernistinės dailės pagrindus. Tai buvo Juozas Gal-kus, Aloyzas Stasiulevičius, Egidijus Talmantas, Valentinas Anta-navičius, Vytautas Ciplijauskas, Alfonsas Ambraziūnas, Rimantas Dichavičius, Vladas Vildžiūnas, Birutė Žilytė, Rimtautas Gibavi-čius, Arvydas Každailis, Vincas Kisarauskas, Danutė Jedzinskienė, Romualdas Kunca, Bronislovas Gobis, Vladislovas Žilius, Linas Katinas, Gediminas Karalius, Anicetas Jonutis, Kęstutis Ramo-nas. Vėliau į skyrių įsiliejo Stanislovas Kuzma, Petras Mazūras, Gied rius Plechavičius, Mindaugas Skudutis, Romualdas Karpavi-čius, Daina Steponavičiūtė ir kiti profesionalūs kūrėjai, mokytojai. Per daugiau kaip pusę šimto metų Dailės skyriuje mokytojavo aš-tuoniasdešimt dailininkų. Dabar mokykloje dirba mokytojų karta,

Baleto „Paquita“ premjera Dailės skyriaus mokinių paroda, skirta Motinos dienai

Mokyklos orkestras

susiformavusi jau per Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį. Šiuo metu skyriui vadovauja Romualdas Karpavičius.

1952 m. baletmeisterių Vytauto Grivicko, Michailo ir Klav-dijos Moisejevų iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos buvo atidarytas Choreografijos skyrius. Baleto solistas Henrikas Kunavičius tapo šio skyriaus vadovu. 1963–2001 m. Choreografijos skyriui, vėliau reorganizuotam į Vilniaus baleto mokyklą, vadovavo Lili Ramanauskienė-Navickytė. 2001 m. Vil-niaus baleto mokykla reorganizuota į Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių. Šiuo metu jam vadovauja Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė.

Buvusiems mokyklos auklėtiniams, dabar – jau žymiems bale-to solistams, mokyklos pedagogams yra įteikti valstybės apdova-nojimai ir teatro premijos. Loreta Noreikienė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Mindaugas Baužys tapo Baltijos Asamblėjos meno premijos ir Šv. Kristoforo premijos laureatu. Pastarąją premiją taip pat yra laimėję Anželika Cholina, Rūta Jezerskytė, Eglė Špokaitė, Voldemaras Chlebinskas, Jurijus Smo-riginas, Živilė Baikštytė, Nerijus Juška, Aurelijus Daraškevičius. Aušra Bagdzevičienė, Vytautas Brazdylis, Audronė Domeikie-nė, Vytautas Kudžma, Marina Levickienė ir Petras Skirmantas 2005 m. tapo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premi-jos ir atminimo ženklo „Auksinis scenos kryžius“ laureatais už ge-riausią 2004–2005 m. sezono choreografiją.

„Jeigu žmoguje, kol jis visai jaunas ir ypač plačiai atveria savo jautrią sielą grožiui, pažadinsime menininką, ugdysime jo gabu-mus ir suteiksime reikiamų žinių, visas jo tolesnis gyvenimas bus turtingesnis ir kilnesnis.“ (Dainius Trinkūnas)

432

Vilniaus licėjus buvo įkurtas 1990 m. kelių asmenų iniciatyva. Šios mokyklos įkūrėjų tikslas – sudaryti sąlygas motyvuotiems ir gabiems mokiniams siekti aukštos mokymosi kokybės. Iš pradžių licėjuje didesnis dėmesys buvo skiriamas tiksliesiems ir gamtos mokslams, tačiau ilgainiui ir humanitariniai bei socialiniai moks-lai tapo darnia mokyklos visumos dalimi. 1997 m. licėjuje buvo pradėta dėstyti Tarptautinio bakalaureato diplomo programa, skirta 11–12 klasių mokiniams.

Mokiniams licėjuje sudarytos sąlygos visapusiškai plėtoti savo gebėjimus. Įstoję į licėjų vaikai gali plėtoti savo gebėjimus mate-matinėje, biologinėje ar humanitarinėje klasėje. Trečioje klasėje mokiniai gali rinktis lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos ar ma-

tematikos tikslinę grupę, kurioje toliau galima gilintis į mėgstamą dalyką. Licėjuje veikia moderni biochemijos laboratorija, nuo-lat atnaujinami informacinių technologijų kabinetai, optimaliai įrengtos ir kitų mokomųjų dalykų klasės. Mokytis licėjuje gali Vil-niaus miesto mokiniai, sėkmingai išlaikę stojamąjį egzaminą, kurį sudaro lietuvių kalbos, matematikos, socialinių ir gamtos mokslų užduotys.

Licėjuje dirba aukštos kvalifikacijos mokytojų kolektyvas. Dalis mokytojų aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose ir prisideda prie Lietuvos švietimo sistemos tobulini-mo: kuria programas, rašo vadovėlius, rengia metodinę medžia-gą. Sėkminga licėjaus bendruomenės veikla 2013 m. įvertinta Šv. Kristoforo apdovanojimu „Už ateitį dabartyje“.

Licėjaus mokiniai išsiskiria labai gerais mokymosi rezultatais ir sėkmingu dalyvavimu įvairių mokomųjų dalykų olimpiadose. Kiekvienais metais licėjaus auklėtiniai garsina Vilnių nacionalinė-se ir Lietuvą tarptautinėse olimpiadose, Lietuvos jaunųjų filologų konkursuose. Licėjus taip pat išsiskiria įdomiais ir prasmingais renginiais: pirmakursių krikštynomis, šimtadieniu, Nepriklauso-mybės šventės minėjimu, Menų savaite, įvairiais mokinių kūrybi-

VilNiaUs licėjUsNetradicinis ir savitas reiškinys lietuvos švietimo sistemoje

Atminkime, kad laikas, kuriame gyve-name, atvėrė mums ne tik neįtikėtinas galimybes, tačiau ir pateikė didžiulius iššūkius. Todėl žmogui, siekiančiam atrasti tikrąją gyvenimo pilnatvę, šiandien kaip niekada anksčiau yra būtinos aiškios dorovinės nuostatos ir sugebėjimas remtis į amžių patvir-tintas vertybes. Taip pat būtina žino-ti, kad tik idealistinių paskatų vedini gyvenime galime padaryti, atrodytų, neįgyvendinamus dalykus. Galiausiai niekada neužmirškime šaltinio, iš kurio visada galėjome pasi-semti stiprybės ir vilties, bei atsiminkime visus, kurie mums pa-dėjo augti ir tobulėti.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius

Mokslo metai baigiasi licėjaus sąskrydžiu

Tyrėjai ir tyrimai biochemijos laboratorijoje

Licėjaus bėgikų komanda Vilniaus maratone

433

nių darbų pristatymais, taip pat žurnalu „Andai“, mokinių kūry-bos almanachu „Sparnai“.

Savitą licėjaus gyvenimą formuoja demokratiška ir tolerantiška aplinka, kuri sudaro palankias sąlygas atsiskleisti kiekvienam mo-kiniui. Daug dėmesio licėjuje skiriama mokinių vertybinėms nuos-tatoms ugdyti. Tautiškumas, pilietiškumas ir dorinis auklėjimas yra svarbi mokinių ugdymo dalis. Be to, licėjuje sistemingai orga-nizuojami susitikimai su žymiais mokslo, meno ir politikos žmonė-mis. Prie šios veiklos prisideda ir licėjų pabaigę mokiniai, susibūrę

į „Alumni“ organizaciją. Ši veikla plečia mokinių pažinimo ribas ir padeda geriau suprasti šalyje ir pasaulyje vykstančius procesus.

Visi licėjų baigę mokiniai tęsia mokslus aukštosiose mokyklose. Pastaraisiais metais apie 35 proc. abiturientų renkasi įvairius Va-karų Europos universitetus.

Neatskiriama licėjaus dalis yra aktyvi mokinių savivalda. Ji telkia mokinių bendruomenę prasmingiems darbams ir priside-da prie mokyklos veiklos tobulinimo. Licėjaus mokiniai turi savo demokratiškai išrinktą prezidentą.

Ypač geri mokymosi rezultatai ir savita ugdymo sistema leidžia teigti, kad Vilniaus licėjus yra netradicinis ir savitas reiškinys vi-soje Lietuvos švietimo sistemoje.

Raštingiausia 2014 m. Lietuvos klasė – Vilniaus licėjaus II A

Vasario 16-osios šventė

Kiekvienais metais licėjaus mokinius tarptautinių olimpiadų laimėtojus ir jų mokytojus sveikina

Lietuvos Respublikos Prezidentė

Gyvo garso koncertas „Muzikinės dėžutės“

Licėjaus sąskrydžio akimirkaPaskutinio skambučio šventė

434

Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) – papildomo ugdy-mo institucija, skirta mokslui ir muzikai gabiems Lietuvos vai-kams, unikalus, sėkmingai įgyvendintas ir nuolat tobulinamas Lietuvos verslo, švietimo, mokslo ir meno žmonių projektas. Uni-kalus, nes NMA – tai organizacija, vienijanti minėtų iš esmės gana skirtingų sričių visuomenės veikėjus, bendram tikslui suburianti

tris kartas: savo srities žinovus, geriausius studentus ir mokinius, siekiančius tapti tam tikros srities žinovais. Sėkmingas dėl to, kad pasiektas tikslas – sutelktomis žymių ir pilietiškai atsakingų Lie-tuvos asmenų ir organizacijų pastangomis jau 10 metų į Lietuvos ateitį – gabius Lietuvos vaikus – investuojami finansiniai ir žmo-giškieji ištekliai.

NMA steigėjai yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir para-mos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ ir Bronė Narkevičienė. Akademijoje mokosi apie 400 talentingų vaikų iš visos Lietuvos. Akademijos idėja – stiprinti Lietuvos intelektinį potencialą, in-vestuojant į aukštus pasiekimus ir motyvaciją turinčius vaikus. Gabiems ir motyvuotiems mokiniams, neatsižvelgiant į jų gyve-namąją vietą, sudaromos sąlygos mokytis pas geriausius Lietuvos ir kitų šalių dėstytojus ir mokytojus. Nacio nalinėje moksleivių akademijoje veikia 9 dalykinės sekcijos: biochemijos, chemijos, ekonomikos, informatikos, istorijos, fizikos ir astronomijos, lie-tuvių filologijos, matematikos, muzikos. Sėkmingai įstoję į pasi-rinktą sekciją, 7–10 klasių mokiniai pradeda intensyvų mokymosi kursą, trunkantį visus mokslo metus. Jie periodiškai elektroniniu būdu gauna užduotis iš mokytojų ir dėstytojų. Mokymasis Nacio-nalinėje moksleivių akademijoje trunka nuo 3 iki 6 metų, t. y. nuo įstojimo iki 12 klasės. Akademija organizuoja nuotolinį matemati-kos mokymą 5–6 klasių vaikams, kurie dar nėra priimami į NMA, bet išreiškia norą papildomai mokytis matematikos.

Be reguliaraus mokymosi ir individualių konsultacijų nuoto-liniu būdu Nacionalinės moksleivių akademijos mokiniams tra-diciškai rengiamos jų tobulėjimui skirtos sesijos: vasaros sesija Nidoje, žiemos sesija Palangoje, pavasario sesija Kaune arba

Nieko nestebina papildomas dėmesys talentą meno ar sporto srityje turin-tiems vaikams. Tačiau, vos prakalbus apie papildomą dėmesį mokiniams, gabiems akademinėje srityje, prasi-deda abejonės jo būtinybe arba net įžiūrima vaikų segregacija.Nacionalinės moksleivių akademijos tikslas ir yra suteikti visą įmanomą pagalbą tiems mokiniams, kurie yra gabūs įvairiose mokslo srityse, nepri-klausomai nuo jų gyvenamosios vie-tos ar mokyklos, kurioje jie mokosi. Akademijoje mokiniai turi galimybę išgirsti profesorių, didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, iškiliausių visuomenės veikėjų paskaitas.Palinkėkime vieni kitiems, kad akademija ir toliau neštų šviesą kiekvienam gabiam mokiniui, o jie tobulėtų ir dirbtų savo Tėvy-nės labui.

DirektoriusLeonas Narkevičius

Vasaros sesija Nidoje, 2013 m.

NacioNaliNė MoksleiVių akadeMijatobulėti patiems ir keisti pasaulį

435

Vilniuje. Per šias sesijas mokiniai dalyvauja aukščiausio lygio dalykiniuose ir asmenybės ugdymo užsiėmimuose, kuriuos veda profesionalai iš verslo, meno ir mokslo pasaulio. Tokių renginių metu mokiniai ne tik praplečia akiratį ir įgyja vertingų žinių, bet ir susipažįsta su panašių interesų turinčiais bendraamžiais iš visos Lietuvos. Pavasario sesijos metu mokiniai atlieka praktinius dar-bus Lietuvos universitetų, dažniausiai Kauno technologijos uni-versiteto, laboratorijose. Papildomai rengiamos įvairios stovyklos atskirų sekcijų mokiniams.

Investicijos jau davė rezultatų: Nacionalinėje moksleivių aka-demijoje bendradarbiaujantys specialistai parengė Lietuvos gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategiją, kartu su Lietuvos Respubli-kos švietimo ir mokslo ministerija bei Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondu „Pagalba Lietuvos vaikams“ surengė dvi pirmąsias Baltijos šalyse tarptautines mokslines konferenci-jas, skirtas (itin) gabių vaikų ugdymo temoms nagrinėti; moks-lininkai ir mokytojai sukūrė 14 mokymo priemonių, skirtų gabių vaikų sustiprintam dalykiniam mokymui; darbui su gabiais vai-kais buvo apmokyta daugiau nei 500 mokytojų. Praktinius darbus mokiniai galėjo atlikti Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universitete, UAB „Fermentas“ (dabar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“) laboratorijose. NMA bendradarbiauja su Vokietijos moksleivių akademija.

Iš viso nuo 2004-ųjų NMA ugdymo programas yra baigę dau-giau nei 1300 vaikų. Kasmet Nacionalinės moksleivių akademijos mokiniai parsiveža medalių iš tarptautinių olimpiadų, laimi prizi-nes vietas respublikinėse olimpiadose ir konkursuose. Ypatingas NMA pasiekimas yra tai, kad ją baigę daug pasiekę jaunuoliai, nors ir išvyksta studijuoti į garsiausius pasaulio universitetus (Kembridžo universitetą (Jungtinė Karalystė), Oksfordo universi-tetą (Jungtinė Karalystė), Harvardo universitetą (JAV) ir kt.), uo-liai studijuoja Lietuvos universitetuose, toliau bendradarbiauja su NMA, padeda augti ir tobulėti kitiems gabiems vaikams ir taip ne tik nenutraukia ryšių su Lietuva, bet ir stiprina šalies intelektinį potencialą. Tokių jaunuolių yra ne viena dešimtis, NMA mokiniai ir dėstytojai nuoširdžiai jiems dėkoja, jais džiaugiasi ir didžiuoja-si. Keletas jų: Vytis Banaitis, Kęstutis Česnavičius, Vytautas Jakš-tas, Aleksas Mazeliauskas, Vaidotas Navickas.

2005–2007 ir 2011–2013 m. Nacionalinė moksleivių akademi-ja įgyvendino Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finan-suojamus projektus. Tais laikotarpiais NMA veikla buvo visiškai arba iš dalies finansuojama iš lėšų, skirtų projektams įgyvendinti. Kitu metu Nacionalinė moksleivių akademija veikė tik dėl to, kad ją rėmė socialiai atsakingos įmonės ir asmenys, suprantantys in-vesticijų į gabius Lietuvos vaikus svarbą ir įtaką tolesnei valstybės raidai. NMA remti pirmieji pradėjo Vida Bandis, Birutė ir Arvy-

das Garbaravičiai, UAB „Alna“, UAB „SBA“, vila „Jelita“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Kauno technolo-gijos universiteto gimnazija. Per dešimtmetį pagrindiniais NMA rėmėjais buvo bankas „Swed bank“, Arvydas Janulaitis, UAB „Fer-mentas“, AB TEO LT, bendrovė „Western Union“, Kauno techno-logijos universitetas. Labai svarbus Nacionalinės moksleivių aka-demijos veiklos aspektas – savanoriškas, neatlygintinas studentų ir dėstytojų, mokslininkų, kultūros, meno, verslo ir politikos at-stovų darbas. Gabūs Lietuvos vaikai už ilgametį vadovavimą Na-cionalinei moksleivių akademijai yra dėkingi chemijos ir bioche-mijos sekcijų profesoriams Eugenijui Butkui ir Vidai Mildažienei.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pa-galba Lietuvos vaikams“ nuo 2005 m. kasmet geriausiems NMA mokiniams skiria stipendijas individualiam ugdymuisi. 2008 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija projektą „Vaikų ir jaunimo akademinė pažanga – Nacionalinė moksleivių akademija“ pripažino geriausiu švietimo ir mokslo projektu ir įvertino jį už idėjos novatoriškumą. 2011 m. pirmą kartą Europoje organizuotame konkurse „Discover e-volunteering“, vykusiame Lenkijoje, NMA apdovanota už inovatyvumą.

Nacionalinės moksleivių akademijos partneriai yra Kauno tech-nologijos universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universite-tas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Lie-tuvos edukologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos verslo konfederacija, dalyvaujama projektuose „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir „Moksleiviai – į Vyriausybę“, programoje „Renkuosi mokyti!“ ir kt.

Gabiems mokiniams sudaromos sąlygos mokytis pas geriausius Lietuvos ir kitų šalių dėstytojus ir mokytojus

Po simbolinio rankų susikabinimo, skirto Baltijos kelio 25-mečiui paminėti, 2014 m.

Nacionalinės moksleivių akademijos pavasario sesija, 2010 m.

400

Dainuokite visą gyvenimą, nesvarbu, kokius darbus dirbtumėte. Mylėkite muziką ir būkite gerais klausytojais. Kurkite ir improvizuokite, nes taip įdomiau gyventi!

Artūro Noviko džiAzo mokyklA

VadovasArtūras Novikas

Muzikantas, dainininkas, aranžuotojas, choro dirigentas, peda-gogas Artūras Novikas savo vardo džiazo mokyklą įkūrė 2004 m. Šią mokyklą kasmet lanko apie 100 mokinių. Lietuvoje tai vie-nintelė mokykla, kurioje vaikai nuo ketverių metų amžiaus yra mokomi dainuoti džiazą vokaliniame ansamblyje. Vis dėlto mo-kykloje nėra apsiribojama vien tik džiazu. Vaikai dainuoja ir liau-

dies, ir klasikinės, ir populiariosios pasaulio ir Lietuvos muzikos kūrinius. Daugelį jų aranžuoja ir specialiai kolektyvams pritaiko pats A. Novikas, kurio aranžuotes neretai atlieka ir kitų mokyklų kolektyvai. Kad mokėtų skaityti iš natų, visi mokyklos auklėtiniai mokosi solfedžio. Padedami pedagogų – savo srities profesiona-lų – jie išmoksta ne tik dainuoti ar groti. Scenos judesys, atsako-mybės jausmas prieš kiekvieną koncertą, punktualumas, gebėji-mas būti kolektyvo nariu – šios nuo vaikystės ugdomos savybės praverčia tolesnėje asmenybės tobulėjimo raidoje. Su muzika užau gę jaunuoliai A. Noviko džiazo grupėse dainuoja ir studijuo-dami, ir baigę aukštąjį mokslą. Skiriamasis mokyk los bruožas – vokaliniai a cappella ansambliai, dainuojantys be jokio instru-mentinio pritarimo. A. Noviko džiazo mokyklos vaikai patys yra instrumentai: balsais imituoja ir trimitą, ir violončelę, ir gitarą. Tai labai sudėtingas, daug darbo reikalaujantis atlikimo būdas, bet šie vaikai to nuosekliai mokosi nuo mažų dienų.

Mokykla per dešimt savo veiklos metų išugdė ne vieną kolek-tyvą. Jie yra nuolat kviečiami pasirodyti koncertų salėse, laimi įvairius konkursus. Per šį dešimtmetį nebuvo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“, kuriame A. No-

Nenuilstama džiazo dvasia

Dabartinė grupė „Jazz Island“ – jau septintoji kolektyvo karta, bet pirmoji, išugdyta A. Noviko džiazo mokykloje

401

Skiriamasis mokyklos bruožas – vokaliniai a cappella ansambliai

Atranka į chorų „Euroviziją“, 2014 m.

viko džiazo mokyklos mokiniai netaptų laureatais. Kolektyvai yra laimėję apdovanojimų įvairiuose konkursuose:

2006 m. I tarptautiniame Baltijos šalių vokalinių ansamblių kon-kurse laimėjo 1-ąją vietą (mišrių vokalinių ansamblių kategorija),

2006 m. kaip geriausiam vokaliniam ansambliui įteiktas Lie-tuvos liaudies kultūros centro apdovanojimas „Aukso paukštė“,

2006 m. Lietuvos jaunųjų džiazo solistų ir ansamblių konkurse laimėjo 1-ąją vietą,

2009 m. už ryškią ir aktyvią pastarųjų metų meninę veiklą įteik-tas Lietuvos muzikų sąjungos apdovanojimas „Auksinis diskas“,

2012 m. respublikinio jaunimo vokalinės muzikos festivalio „Iš sidabro šulinių“ visose trijose konkursinėse programose (folklori-nės, džiazo ir populiariosios ir klasikinės muzikos) buvo apdova-notas didžiuoju prizu.

2014 m. Pasaulio chorų olimpiadoje grupė „Mini Jazz“ laimėjo aukso medalį (džiazo kategorija).

Be to, solistai ir ansambliai yra ne kartą laimėję šiuose šalies ir tarptautiniuose konkursuose: tarptautiniame džiazo muzikos festivalyje „Jazz fontanas“ Panevėžyje, tarptautiniame vaikų dai-navimo konkurse „Baby Sing“ Panevėžyje, festivalyje „Pori Jazz“ Suomijoje, tarptautiniame jaunųjų talentų konkurse „Baltic Ta-lents“ Latvijoje.

Grupė „Jazz island“ – tikri a cappella meistrai

Grupė „Jazz Island“ įkurta 1991 m. Dabartinė grupė „Jazz Is-land“ – jau septintoji kolektyvo karta, bet pirmoji, išugdyta A. No -viko džiazo mokykloje. Nuo mažų dienų džiazo kūrinius atlie-kantys jaunuoliai dabar jau yra užaugę ir kartu su savo vadovu A. Noviku yra tikri a cappella meistrai. Jie jau seniai yra išmo-kę solfedžio, tad gali visą savo energiją skirti a cappella atlieka-miems kūriniams. Juos specialiai savo mokiniams aranžuoja ir pritaiko pats jų mokytojas A. Novikas, kuris visada koncertuoja su savo auklėtiniais. Nors kolektyvo veikloje vyrauja džiazas, jo repertuare taip pat novatoriškai ir netikėtai skamba įvairių žanrų muzika – nuo įvairių tautų liaudies muzikos iki klasikinių kūri-nių ar Lietuvoje ir visame pasaulyje populiariausių dainų. Be to, grupė „Jazz Island“ yra parengusi bendrą programą ir Lietuvoje ir užsienyje koncertuoja su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu – Čiurlionio kvartetu. Grupė per daugiau nei dvidešimt savo gyvavimo metų yra koncertavusi įvairiose užsienio

šalyse: Vokietijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Baltijos šalyse, Italijoje.

A cappella dainuojančių jaunimo grupių pasaulyje nėra daug, todėl grupei „Jazz Island“ neretai tenka užduotis atstovauti Lie-tuvai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose mūsų šalyje ir už-sienyje. 2011 m., kai Lietuva pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, kolektyvas koncertavo šiam įvy-kiui paminėti skirtuose renginiuose Vienoje (Austrija). 2012 m. Paryžiuje (Prancūzija) surengė koncertą UNESCO ambasado-riams, kurie turėjo galimybę gyvai išgirsti lietuviškas sutartines, įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo fondą. 2012 m. grupei „Jazz Island“ buvo patikėta Lietuvai atstovauti Kinijoje vy-kusiame kultūros ir meno festivalyje. Kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, grupė buvo dažnas svečias oficialiuose renginiuose Vilniuje, taip pat Briuselyje (Belgija), kur koncertavo atidarant Europos Parlamento Baltijos kelio alėją. Europos Par-lamento kvietimu grupė pradėjo Europos jaunimo sambūrį „EYE 2014“ Strasbūre (Prancūzija), o paskutinis didelis grupės pasieki-mas – dalyvavimas 2014 m. Pasaulio chorų olimpiadoje, kur ko-lektyvas laimėjo du aukso medalius (džiazo kategorija).

Tekste panaudotos V. Markevičiaus, D. Kaleininko, R. Putnikie-nės, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos archyvo nuotraukos.

402

Jei Lietuvos medžio simbolis yra ąžuolas, tai „Ąžuoliukas“ – berniukų dainavimo simbolis. Per 55 gyvavimo metus pavirtęs milžiniška giria, ku-rios atžalų gyvastis lai nustelbia Stel-mužės amžių!

Choro meno vadovas ir dirigentasprofesorius Vytautas Miškinis

(V. Skaraičio nuotrauka)

Jei Lietuvoje nepažįstamam žmogui pradėsite kalbėti apie ąžuo-liukus, o jis ims pasakoti apie mišką, medelių priežiūrą ir kavą iš gilių, galite drąsiai sakyti, kad jūsų pašnekovas su muzika neturi nieko bendra. Eidamas gatve jis neskaito afišų ir niekuomet nėra buvęs klasikinės muzikos koncerte.

Lietuvos žmogui, kuris bent truputį domisi rimtąja muzika, „Ąžuoliukas“ gali reikšti tik viena – berniukų chorą, kuris jau daugiau kaip pusę amžiaus garsina Lietuvą visame pasaulyje. „Ąžuoliukas“ jau daugybę metų yra vienas stipriausių muzikinių prekės ženklų Lietuvoje, o būti šio choro nariu nuo seno reiškia ir prestižą, ir pasididžiavimą, ir net tam tikrą elgesio, etikos ko-deksą. „Ąžuoliukas“, kurį 1959 m. įkūrė neeilinio talento muzikas

ir pedagogas H. Perelšteinas (1923–1998), jau surengęs pirmuo-sius savo koncertus tapo išskirtiniu muzikiniu reiškiniu Lietuvoje. Šiuo metu tai yra unikalus kelių chorų – nuo mažylių iki vyrų – ir muzikos mokyklos derinys.

Svarbūs chorui yra 1960 m., kai jis persikėlė į Respublikinius mokytojų namus. 1961 m. birželio 10 d. Vilniaus filharmonijos sa-lėje tuometinės LTSR valstybinės konservatorijos dėstytojams ir studentams buvo surengtas pirmasis didelis koncertas. 1979 m. kolektyvo meno vadovu tapo profesorius V. Miškinis. Choras yra koncertavęs su dešimtimis savo šalies ir užsienio orkestrų: su Lie-tuvos kameriniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu or-kestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Maskvos radijo ir televizijos orkestru (Rusija), Izraelio filharmonijos orkestru, Varšuvos radijo orkestru (Lenkija), Sankt Peterburgo filharmoni-jos orkestru (Rusija) ir kitais. „Ąžuoliukui“ yra dirigavę daugybė žymių dirigentų: V. Fedoseyev, N. Sheriff, G. Bertini, V. Ponkin, L. Botstein, E. Märzendorfer, N. Xarhakos, J. Frantz, M. Caridis, A. Vilumanis, D. Kabalevsky, M. Joel, K. Penderecky, V. Gergiev. Choro repertuaras nepaprastai platus: nuo Renesanso ir Baroko muzikos iki šiuolaikinės muzikos, nuo kantatų, simfonijų ir ora-torijų iki motetų, aranžuotų liaudies dainų ir subtiliausių chorinių miniatiūrų a cappella. Choras yra atlikęs sudėtingus klasikinius ir šiuolaikinius kūrinius: G. F. Hendelio oratorijas „Judas Makabė-jus“ ir „Baltazaras“, V. A. Mocarto kūrinius „Karūnavimo mišios“, „Missa brevis D-Dur“ ir „Requiem“, M. Duruflé, D. Kabalevskio ir

Choras „Ąžuoliukas“ garsina Lietuvą visame pasaulyje

BerNiukų ir JAuNuolių chorAs „ĄžuoliukAs“tai – ne vien choras, tai – gyvenimo būdas

403

Chore dainuoja įvairaus amžiaus berniukai

L. Cherubini „Requiem“, F. Poulenco „Gloria“, J. S. Bacho kan tatas Nr. 21, Nr. 195 ir Nr. 196, G. Malerio Antrąją, Tre čią ją ir Aštuntąją simfonijas, H. Perselio operą „Didona ir Enėjas“, B. Bri teno „Karo requiem“, E. Elgaro odę „Muzikos kūrėjai“, A. Honegerio orato-riją „Žana d’Ark ant laužo“, I. Stravinskio „Psalmių simfoniją“, S. Prokofjevo kantatą „Aleksandras Nevskis“, H. Berliozo „Fausto pasmerkimas“, K. Orfo kantatą „Carmina Burana“, E. Balsio ora-toriją „Nelieskite mėlyno gaublio“ ir kt.

Pristatydamas savo koncertines programas choras vienoje sce-noje yra koncertavęs su iškiliausiais klasikinės, džiazo ir populia-riosios muzikos atlikėjais. Choro gastrolių užsienyje maršrutai driekiasi nuo JAV iki Japonijos, o kalbant apie Europą lengviau išvardyti tas jos šalis, kuriose „Ąžuoliukas“ nėra buvęs. „Ąžuo-liukas“ niekada nėra buvęs „konkursiniu“ choru, kuris specialiai rengiasi įvairiausioms chorų varžyboms ir reguliariai jose daly-vauja. Choras dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, festivaliuose, chorų sąskrydžiuose ir nuolat tampa įvairių konkursų laureatu: 1990 m. tarptautiniame vaikų chorų konkurse Nante (Prancūzija) choras apdovanotas didžiuoju prizu, tarptautiniame C. A. Seghiz-zi chorų konkurse, vykusiame Goricijoje (Italija), laimėjo 3-iąją vietą, 1993 m. tarptautiniame Mainhauzeno chorų festivalyje (Vokietija) – 1-ąją vietą, Marktoberdorfe (Vokietija) vykusiame tarp-tautiniame kamerinių chorų konkurse – taip pat 1-ąją vietą, 1995 m. tarptautiniame chorų konkurse Tolosoje (Ispanija) – 3-iąją vietą. Tai yra tik dalis tarptautinių festivalių ir konkursų, kuriuose daly-vavo choras „Ąžuoliukas“.

„Ąžuoliukas“ sukūrė per šimtą archyvinių įrašų Lietuvos ir užsie-nio radijo stotims, ne kartą dalyvavo televizijos laidose, kino filmuo-se (Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vokietijoje) ir muzikiniuose spektak-liuose. Choro atliekama muzika įrašyta į 35-ias vinilines plokšteles ir 15-ą kompaktinių plokštelių. Įsimintini „Ąžuoliuko“ tradiciniai jubi-liejiniai koncertai, kuriuose dalyvauja apie 450 berniukų ir jaunuo-lių. Gražia tradicija tampa profesoriaus V. Miškinio iniciatyva pradė-ti rengti tarptautiniai chorinės muzikos seminarai Vilniuje.

2004 m. berniukų ir jaunuolių chorui „Ąžuoliukas“ įteiktas Lietu-vos liaudies kultūros centro apdovanojimas „Aukso paukštė“ ir no-minacija „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“, 2005 m. „Ąžuoliuko“ vyrų chorui taip pat įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro apdovano-jimas „Aukso paukštė“, choras įvertintas nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė“. „Ąžuoliukas“ jau seniai peraugo tradicinio ber-niukų choro rėmus. Dar 1979 m. choro dainininkams buvo įsteigta muzikos mokykla, šimtus berniukų paskatinusi rinktis profesiona-laus muzikanto kelią. Šiuo metu daugelis jų yra toli už Lietuvos sie-nų žinomi dirigentai, solistai, instrumentalistai, kompozitoriai.

Šiandien „Ąžuoliukas“ – tai aštuoni atskiri chorai, kuriuose dainuo-j a keli šimtai vaikų, paauglių ir vyrų. Per 55-erius savo gyvavimo me-tus „Ąžuoliukas“ išaugo į galingą muzikinį medį, kuris per visą istori-ją po savo šakomis sutelkė kelis tūkstančius dainuojančių berniukų.

Tekste panaudotos A. Rakausko ir D. Labučio nuotraukos.

Neretai choras koncertuoja ir su kitų šalių chorais. Nuotraukoje „Ąžuoliukas“ su Oslo (Norvegija) berniukų choru „Sølvguttene“

„Ąžuoliukai“ penktokai su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite(Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka, aut. R. Dačkus)

404

Lietuvos Respublikos prezidentūroje, 2014 m.

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tiek daug gabių ir talentingų jaunų žmo-nių. Tai – mūsų ateitis. Ypač sveikinu visus, tarp kitų gražių užsiėmimų at-radusius dainavimo džiaugsmą! Juk dainavimas chore – tai nuolatinė kū-ryba, jėga, priverčianti širdis plakti vienu ritmu, gyvenimo mokykla, ku-pina pažinimo ir naujų įspūdžių! Mu-zikuokime, puoselėkime Lietuvos kul-tūrą, skambiais balsais pripildykime žmonių širdis šviesos ir džiaugsmo!

ŠiAulių „dAGilėlio“ dAiNAvimo mokyklA

Choro meno vadovas ir dirigentasRemigijus Adomaitis

Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos ištakos siejasi su intensy-via Šiaulių berniukų choro veikla, kuri prasidėjo 1990 m., kai cho-rui vadovauti pradėjo Remigijus Adomaitis. Jo iniciatyva 1999 m. buvo įkurta „Dagilėlio“ dainavimo mokykla, kurioje mokėsi per 160 berniukų. Dabar mokykloje, kuriai nuo pat jos įkūrimo vadovau-ja R. Adomaitis, mokosi per 300 mokinių – 4–19 metų amžiaus berniukų ir jaunuolių. Mokyklos vizija – puoselėti vaikų ir jaunimo chorinį meną. Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykloje vertybėmis laikoma pagarba, sąžiningumas, nuolatinis mokymasis ir siekis to-bulėti, jauki aplinka. Mokykla rengia šiuos konkursus ir festivalius:

• respublikinį vaikų meno festivalį „Aš – mažytė pasaulio dalis“ (nuo 2002 m.);

• tarptautinį vaikų ir jaunimo chorų festivalį (nuo 2007 m.);• respublikinį jaunųjų choro dainininkų berniukų ir jaunuolių

instrumentinės muzikos festivalį „Muzikos garsai“ (nuo 2010 m.);• Lietuvos berniukų chorų festivalį-akciją „Lietuvos berniukai

prieš smurtą ir narkomaniją“;

• Šiaulių miesto muzikos (meno) mokyklų solfedžio konkursą (nuo 2010 m.).

Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ yra vienas ryškiausių šio žanro kolektyvų Lietuvoje. „Dagilėlis“ kiekvienais metais surengia dešimtis koncertų, jo klausosi ir jam ploja šim-tai klausytojų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Lietuvos vardą choras „Dagilėlis“ garsina prestižinėse Europos ir JAV koncertų salėse. Jaunieji dainininkai užburia klausytojų širdis emocionalu-mu, džiugina puikiai atliekama muzika, skambiais balsais. Tai yra vienintelis Lietuvos kolektyvas, kuris koncertavo Sankt Peterbur-go valstybiniame „Ermitažo“ muziejuje (Rusija), Berlyno valsty-binėje operoje „Unter den Linden“ (Vokietija), Filadelfijos meno atlikėjų centre „Kimmel“ (JAV), žymiojoje Marijos Laach abatijos bažnyčioje (Vokietija), Didžiojoje liaudies salėje Pekine (Kinija).

Choras sulaukė puikių klausytojų ir muzikos kritikų atsilie-pimų po koncertų Vašingtono Šv. Mato katedroje (JAV), Sankt Peterburgo valstybinėje Michailo Glinkos koncertų salėje (Rusi-ja), Kaliningrado katedroje (Rusija), Kornvalio grafystės Trūro katedroje (Jungtinė Karalystė), Baltarusijos valstybinėje filhar-monijoje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Kaliningrado filharmonijoje (Rusija). Kolektyvas nuolat rengia naujas progra-mas, koncertuoja su įvairiais meno kolektyvais ir atlikėjais, da-lyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. „Dagilėlis“, ben-dradarbiaudamas su Sankt Peterburgo valstybinio „Ermitažo“ muziejaus orkestru „Camerata Sankt Peterburg“ (Rusija), Minsko valstybiniu kameriniu orkestru (Baltarusija), Lietuvos kameriniu orkestru, Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kaliningrado kameriniu orkestru (Rusija), Klaipėdos kameriniu orkestru, Šiaulių kameriniu orkestru ir Lietuvos vals-tybiniu simfoniniu orkestru, atliko šiuos kūrinius: Dž. B. Pergo-lezio „Stabat Mater“, V. A. Mocarto „Krönungsmesse“ ir „Missa brevis“, A. Vivaldžio „Gloria“, J. Reinbergerio „Stabat Mater“, L. Bernšteino „Chichester psalms“, A. Žigaitytės „Praregėjimas“,

Jaunųjų choristų balsai – kelias į žmonių širdis

405

XII Kinijos tarptautiniame chorų konkurse-festivalyje choras laimėjo 1-ąją vietą, 2014 m.

Choras sulaukė puikių klausytojų ir muzikos kritikų atsiliepimų po koncertų Vašingtono Šv. Mato katedroje (JAV), 2011 m.

Choro „Dagilėlis“ 10 metų jubiliejinis koncertas, 2010 m. Jaunieji choristai Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje, 2014 m.

S. Dobrogošo „Mass“, Dž. Raterio „Mass of the Children“, B. Čil-koto „Jubilate“ ir kt.

Choras „Dagilėlis“ laimėjo aukščiausius apdovanojimus ir įver-tinimus daugybėje Lietuvos ir tarptautinių chorų konkursų:

• 1997 m. II tarptautiniame chorų konkurse Gysene (Vokietija) laimėjo 1-ąją vietą, apdovanotas aukso diplomu ir specialiaisiais prizais už geriausiai atliktą privalomą kūrinį ir aukštą meninį lygį, tais pačiais metais tapo Lietuvos moksleivių dainų šventės kon-kurso laureatu;

• 1998 m. tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainų versmė 98“ laimėjo 1-ąją vietą, apdovanotas specialiuoju prizu už privalomo kūrinio atlikimą;

• 1999 m. įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro apdovano-jimas „Aukso paukštė“, tais pačiais metais tarptautiniame chorų konkurse „Guido d’Arezzo“ Arece (Italija) laimėjo pirmąją premi-ją, apdovanotas aukso medaliu;

• 2000 m. tarptautiniame konkurse „Music World“ Fividzane (Italija) laimėjo 1-ąją vietą;

• 2001 m. suteiktas geriausio choro vardas, festivalyje-konkur-se „Mes – Lietuvos vaikai“ apdovanotas didžiuoju prizu;

• 2002 m. tarptautiniame advento muzikos konkurse Prahoje (Čekija) laimėjo 1-ąją vietą;

• 2004 m. tarptautiniame chorų konkurse „Il coro per voci bianche nel 20 e 21 secolo“ Romoje (Italija) laimėjo 1-ąją vietą,

apdovanotas Italijos Respublikos Prezidento atminimo medaliu;• 2006 m. tarptautiniame chorų konkurse „Mundi Cantat“

Olomouce (Čekija) laimėjo didįjį prizą ir du aukso medalius;• 2007 m. tarptautiniame sakralinės muzikos konkurse, vyku-

siame Kaune, laimėjo didįjį prizą, pirmąją premiją ir apdovano-tas specialiuoju prizu už įdomiausią programą;

• 2010 m. tarptautiniame chorų konkurse Leke (Italija) laimėjo 1-ąją vietą, tais pačiais metais moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“ apdovanotas specialiuoju prizu už Dainų šven-tės tradicijų, kurios yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultū-ros paveldo sąrašą, puoselėjimą;

• 2013 m. tarptautiniame Vroclavo chorų festivalyje-konkurse „Vratislavia Sacra“ (Lenkija) laimėjo 1-ąją vietą, choro vadovui R. Ado maičiui suteiktas geriausio konkurso dirigento titulas;

• 2014 m. XII Kinijos tarptautiniame chorų konkurse-festivalyje laimėjo 1-ąją vietą (jaunimo chorų kategorija), apdovanotas aukso medaliu. Tai yra jau dvyliktas choro pelnytas aukščiausias apdova-nojimas tarptautiniame konkurse. XII Kinijos tarptautiniame cho-rų konkurse-festivalyje choras taip pat buvo apdovanotas „Taikos ir draugystės“ specialiuoju prizu. „Dagilėlis“ yra vienas iš nedau-gelio kolektyvų, kuriam buvo suteikta garbė dalyvauti šio konkur-so-festivalio atidarymo koncerte, vykusiame prestižinėje Didžiojoje liaudies salėje (Kinija). Būtent choro iš Lietuvos daina buvo pra-dėtas iškilmingas minėto konkurso-festivalio atidarymo koncertas.

406

Šokis – tai sielos šventė, tai menas, kuris nepaiso kalbos, kultūros, am-žiaus ribos... Tautiniai šokiai – tai mūsų tautos kultūrinis paveldas, tad tegul tas paveldas būna perduodamas iš kartos į kartą tarsi nenutrūkstama grandinė, jungianti visus: tiek tuos, kurie gyvena čia, Lietuvoje, tiek gyve-nančiuosius išeivijoje. Dėkoju visiems už meilę lietuviškam šokiui, už pareigą ir kantrybę, už len-gvas kojas ir plačias šypsenas. Linkiu visiems kuo didžiausios sėkmės ir tegul tautinio šokio sūkury vi-sad būna Lietuva širdy...

PANevėžio BeNdruomeNių rūmų vAikų ir JAuNimo liAudiŠkų Šokių ANsAmBlis „GrANdiNėlė“

Meno vadovėZita Rimkuvienė

Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“ pradžia – 1977 m., kai Klaipėdos univer-siteto studentė Zita Šeputytė-Rimkuvienė atvyko atlikti diplomi-nės praktikos ir tuometiniuose Panevėžio statybos tresto kultūros ir sporto rūmuose įkūrė vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolekty-vą. 1992 m. kolektyvas pavadintas ansambliu „Grandinėlė“. Šiuo metu ansamblį „Grandinėlė“ sudaro keturios šokėjų nuo 7 iki 20 metų amžiaus grupės. Jie šoka folklorinius, liaudiškus, tautinius ir naujausius Lietuvos baletmeisterių sukurtus sceninius šokius. Ansamblio sukaupto kraičio skrynioje – 18 respublikinių (suau-gusiųjų ir moksleivių), pasaulio ir išeivijos lietuvių dainų ir šokių švenčių, 89 tarptautiniai šokių festivaliai, o koncertų skaičius artė-ja link 2000. Ansamblio narių skaičius kasmet keičiasi, bet išlieka artimas 100. „Grandinėlėje“ tautinio šokio žingsniu sukasi ne tik jaunieji panevėžiečiai, bet ir vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Miestelėnai“, pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblis „Linas“.

ryškiausi vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“ veiklos momentai:

ansamblis yra Lietuvos dainų šventės (1985, 1990, 2007 ir 2014 m.), Pasaulio lietuvių dainų šventės (1994, 1998 ir 2003 m.) dalyvis;

dalyvavo tarptautiniuose šokių festivaliuose Lenkijoje, Prancū-zijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Turkijoje, Kanadoje, Ispanijoje, Meksikoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Graikijoje, Estijoje, Maroke, Por-tugalijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Suomijoje, Makedonijoje, Kipre, Bulgarijoje;

1987 m. dalyvavo Respublikinėje moksleivių dainų ir šokių šventė-je Vilniuje, respublikiniame choreografinių kolektyvų konkurse „Po-ra už poros“ (laimėjo 1-ąją vietą), koncertavo Daugpilyje (Latvija);

1990 m. dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Taline (Estija), vyko į koncertą Bulgarijoje;

1991 m. dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo koncerte Kaune;

1993 m. dalyvavo respublikiniame choreografinių kolektyvų konkurse „Pora už poros“ (laimėjo 2-ąją vietą);

1994 m. dalyvavo Panevėžio kultūros dienų renginiuose Punske (Lenkija) ir Seinuose (Lenkija);

1995 m. dalyvavo I tarptautiniame tautinių šokių ir muzikos fes-tivalyje „Ežerų sietuva“;

1996 m. dalyvavo X išeivijos lietuvių šokių šventėje Čikagoje (JAV), koncertavo Panevėžio miesto kultūros dienų renginiuose Liunene (Vokietija), respublikiniame vaikų ir moksleivių šokių ko-lektyvų konkurse „Aguonėlė“ (laimėjo 1-ąją vietą);

1997 m. dalyvavo susitikime su popiežiumi Jonu Pauliumi II Krokuvoje (Lenkija), respublikiniame choreografinių kolektyvų konkurse „Pora už poros“ (laimėjo 2-ąją vietą), V Lietuvos moks-leivių dainų šventėje Vilniuje;

1998 m. dalyvavo kultūros dienų renginiuose Liunene (Vokie-tija);

2000 m. dalyvavo XI lietuvių tautinių šokių šventėje Toronte (Kanada), respublikiniame vaikų ir moksleivių šokių kolektyvų konkurse „Aguonėlė“ Vilniuje (laimėjo 2-ąją vietą);

2002 m. dalyvavo Respublikinėje mažojoje šokių šventėje Ma-rijampolėje;

Ansamblis „Grandinėlė“, Panevėžys, 2014 m.

tautinio šokio žingsniu

407

2003 m. dalyvavo Panevėžio miesto 500 metų jubiliejaus rengi-niuose, tais pačiais metais ansamblis apdovanotas Lietuvos liau-dies kultūros centro metų nominacija „Aukso paukštė“ už aktyvią koncertinę veiklą ir tautinio šokio sklaidą;

2004 m. dalyvavo XII lietuvių tautinių šokių šventėje Čikagoje (JAV), I tarptautiniame tautinių šokių ir muzikos festivalyje „Prie Nevėžio“, koncertavo renginiuose, skirtuose Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą, respublikiniame vaikų ir moksleivių šokių ko-lektyvų konkurse „Aguonėlė“, tarptautiniame šokių ir muzikos fes-tivalyje „Sodauto“, respublikiniame vaikų šokių festivalyje „Kovo 11-osios vaikai“, tarptautiniame menų festivalyje „Mes ateinam!“;

2005 m. dalyvavo tarptautiniame šokių ir muzikos festivalyje Langolene (Jungtinė Karalystė) (laimėjo 3-iąją vietą), respubliki-niuose šokių festivaliuose „Pynė“, „Saulės vaikai“ ir „Gervė“, regi-oniniame tautinių šokių festivalyje „100-mečio skraistę prasklei-dus“, VI respublikinėje moksleivių dainų šventėje „Mes – laisvės vaikai“, Lietuvos televizijos laidoje „Mažųjų žvaigždžių valanda“;

2006 m. 4 ansamblio šokių grupės dalyvavo IV Lietuvos tauti-nės olimpiados atidarymo koncerte Panevėžyje, tarptautiniame šokių konkurse-festivalyje „Klumpakojis“ Klaipėdoje (laimėjo 2-ąją vietą), II tarptautiniame tautinių šokių ir muzikos festiva-lyje „Prie Nevėžio“, parengė naują koncertinę programą vaikams „Miško pasaka“;

2007 m. dalyvavo Lietuvos dienų renginiuose Rygoje (Latvi-ja), organizavo vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalį „Saulele, kelk“, su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros studentų šokių ansambliais „Saltanda“ ir „Vėtrungė“ su-rengė draugystės koncertą Panevėžyje;

2008 m. dalyvavo respublikiniame vaikų ir moksleivių šokių ko-lektyvų konkurse „Aguonėlė“ Panevėžyje (laimėjo 1-ąją vietą), XIII Lietuvių tautinių šokių šventėje Los Andžele (JAV); nuo 2008 m.

ansamblis „Grandinėlė“ Panevėžyje organizuoja regioninį vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalį „Saula riduolėla“;

2009 m. dalyvavo tarptautinėje šokių stovykloje-festivalyje Marjamoje (Estija), II Pietų Amerikos lietuvių šokių šventėje Be-rise (Argentina), tarptautiniuose šokių festivaliuose Iskelėje (Ki-pras), Botikase (Portugalija), Calvario mieste (Portugalija), Polia-nica Zdrujuje (Lenkija);

2011 m. tarptautiniuose šokių festivaliuose Polianica Zdrujuje (Lenkija), Bursoje (Turkija), Ochride (Makedonija), Sardinijos sa-loje (Italija);

2010 m. dalyvavo tarptautinėje šokių stovykloje-festivalyje Mer-jamoje (Estija), tarptautiniuose šokių festivaliuose Sale (Suomija), Sofijoje (Bulgarija), Balstogėje (Lenkija);

2012 m. dalyvavo VII Lietuvos moksleivių dainų šventėje (4 ansamblio grupės), XIV lietuvių šokių šventėje Bostone (JAV), respublikiniame vaikų ir moksleivių choreografinių kolektyvų konkurse „Aguonėlė“ (laimėjo 1-ąją vietą), tarptautiniuose šokių festivaliuose Naujajame Sonče (Lenkija), Sale (Suomija), Vose-lare (Belgija), Sen Meksan l’Ekolyje (Prancūzija), Sardinijos saloje (Italija), koncertavo kruiziniame laive, plaukiančiame maršrutu Ryga (Latvija)–Stokholmas (Švedija)–Ryga (Latvija), surengė ju-biliejinį koncertą „Suki, pinki grandinėlę“, skirtą ansamblio vardo suteikimo 20-mečiui;

2013 m. dalyvavo tarptautiniuose šokių festivaliuose Vailėje (Danija), Zeliona Guroje (Lenkija), Guse (Nyderlandai), kon cer-ta vo kruiziniame laive, plaukiančiame maršrutu Ryga (Latvija)–Stok holmas (Švedija)–Ryga (Latvija);

2014 m. koncertavo renginyje „Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė“, vykusiame Juozo Miltinio dramos teatre, ir Panevėžio sporto arenoje vykusiame renginyje, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, dalyvavo Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, kuriai vadovė Z. Rimkuvienė parengė 9 šokių grupes (5 iš jų – ansamblio „Grandinėlė“ šokių grupės), tarptautiniame šokių festivalyje „Cantonigros“ (Ispanija), kuriame ansamblio jaunimo grupė laimėjo 1-ąją vietą ir buvo apdovanota festivalio prizu.

Ansamblio „Grandinėlė“ mažiausieji Dainų šventėje Vilniuje, 2014 m.

Ansamblio „Grandinėlė“ šokėjai „Cantonigros“ festivalyje (Ispanija), 2014 m.

Ansamblio „Grandinėlė“ jaunučiai, 2014 m.

Ansamblio „Grandinėlė“ jauniai, 2014 m.

408

Ruošiantis Dainų šventei, 2014 m.

X respublikinis šiuolaikinio ir modernaus šokio festivalis „Šokio erdvėje“ Kaune

„Dar liko Dievo žarija – svajonėAtnešt žmonėms šviesos, teisybės, gė-rio“(Just. Marcinkevičius)

Linkime šviesios išminties, gilios pa-tirties, naujų atradimų, stip rybės, darnos ir kūrybos, kūrybos, kūrybos...

klAiPėdos JAuNimo ceNtro choreoGrAfiJos studiJA „iNkArėlis“

Studijos „Inkarėlis“ mokytojai: Esmeralda Zubrickienė,

Jolanta Kriaučelienė, Dalia Jagminienė, Lina Klepeckaitė-Diržininkienė,

Aušra Čeledinienė, Irena Marijona Gelgutienė

1972 m. spalio mėnesį Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose Klaipėdoje choreografė Irena Gelgutienė subūrė 24 vaikų šokių grupę, o 1973 m. yra laikomi vaikų šokių kolektyvo kūrybinės vei-klos pradžia. Nuo 1975 m. kolektyvas dalyvauja visose Klaipėdos miesto ir respublikinėse dainų ir šokių šventėse. „Inkarėlis“ taip pat dalyvauja konkursuose, festivaliuose, pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, ne kartą yra laimėjęs laureato vardą ir prizinių vietų įvairiuose renginiuose, miesto, zoniniuose, respublikiniuose konkursuose.

Kolektyvas kasmet pasipildydavo naujais šokėjais ir per septyne-rius metus išaugo į gausų, aukšto meninio lygio vaikų choreogra-finį kolektyvą. 1979 m. už nuopelnus vystant choreografijos meną ir koncertinę veiklą Kultūros ministerijos kolegijos nutarimu jis pavadintas liaudies kolektyvu „Inkarėlis“. Vardas įpareigojo tobu-lėti, plėsti pažinčių ratą, kurti, organizuoti, dalyvauti tarptautiniuo-se festivaliuose. 1991 m. vaikų choreografinis liaudies kolektyvas „Inka rėlis“ atšventė savo 19-os kūrybinės veiklos metų sukaktį, 1996 m. „Inkarėlis“ surengė 1000-ąjį koncertą. 1992 m. buvo įkur-ta Klaipėdos choreografijos studija „Inkarėlis“. Į studijos veiklą įsijungė ikimokyklinių įstaigų ir nieko nelankantys 3–4 metų am-žiaus vaikai, vidurinių mokyklų mokiniai, globos namų auklėtiniai, vaikai iš socialiai remtinų šeimų – tie, kurie veržiasi tobulėti, džiu-

ginti ne tik save, bet teikti džiaugsmo ir kitiems. 2009 m. Klaipėdos choreografijos studija „Inkarėlis“ reorganizuota – prijungta prie Klaipėdos jaunimo centro. Choreografijos studija tapo Klaipėdos jaunimo centro struktūriniu padaliniu.

Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studija „Inkarėlis“ – meninio, estetinio ugdymo ir kūrybinės raiškos studija, atvira visiems, kurie nori save parodyti ir kitus pamatyti. „Inkarėlio“ pažinčių ratas kiekvienais metais didėja. Studijos auklėtiniai da-lyvauja šventėse, festivaliuose, išvykose ir patys jas organizuoja. Studijoje jos ugdytiniai įgyja teorinių ir praktinių choreografijos meno, šokio istorijos, kompozicijos žinių ir geba jas pritaikyti praktikoje, studijuodami choreografiją.

Kiekvieną prasidedantį kūrybinės veiklos sezoną „Inkarėlis“ paleidžia baltąją žuvėdrą, mažiems ir dideliems klaipėdiečiams nešančią skubų pranešimą, kvietimą, skelbimą ir kreipimąsi: „Gal tau liūdna? Nuobodu? Gal nedaug turi draugų? Čia sutikt gali naujų! O gal mėgsti ir dainuoti, šokti ar improvizuoti? Visa tai surasi čia, kur yra „Inkarėlio“ studija.“ Į studiją kiekvienais metais susirenka apie 160 vaikų, ją gali lankyti 4–19 metų amžiaus vai-kai. Choreografijos studijoje „Inkarėlis“ dirba choreografijos mo-kytoja ekspertė Esmeralda Zubrickienė, choreografijos mokytoja metodininkė Lina Klepeckaitė-Diržininkienė, pedagogė ekspertė Irena Marijona Gelgutienė, vyresnioji mokytoja Aušra Čeledi-

meninio, estetinio ugdymo ir kūrybinės raiškos studija

409

Studijos „Inkarėlis“ kūrybinės veiklos 40-metis

2013 m. „Inkarėlis“ atšventė savo kūrybinės veiklos 40-metį

III tarptautinis vaikų ir jaunimo nacionalinės dainos konkursas „Garsų paletė“

nienė, koncertmeisterės Loreta Augėnaitė ir Jolanta Kriaučelie-nė, studijos vedėja Dalia Jagminienė. Studijos meno kolektyvų programose – lietuvių ir kitų tautų šokiai, choreografinės kom-pozicijos. Studija yra parengusi šias koncertines programas: Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Gimiau žmo-gumi“, Klaipėdos dramos teatre – „Kalėdos jau čia“ ir „Šokis – bežodė poezija“. Taip pat buvo pristatytas bendras projektas su Klaipėdos dramos teatru – H. K. Anderseno miuziklas „Coliu-kė“. Be to, studija organizuoja respublikinius, tarptautinius įvai-rių žanrų šokių festivalius, renginius „Inkarėlio“ laivu pirmyn“, „Rudens spalvos“, „Į ratelį“, „SAULĖgrąža“, „Tarp pavasario žydinčių sodų“, „Liub šokt...“ ir „Po angelo sparnu“, vaikų vasaros poilsio stovyklą „Laisvalaikio kūrybinis polėkis – atgaiva širdžiai“.

„Inkarėlis“ bendradarbiauja su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedra. Joje visi norintys studijos „In-karėlis“ ugdytiniai studijuoja choreografijos meną, o universiteto studentai choreografijos studijoje atlieka pedagoginę, kūrybi-nę praktiką, ginasi diplominius darbus, įgauna darbo patirties. 2013 m. „Inkarėlis“ atšventė savo kūrybinės veiklos 40-metį.

„Inkarėlis“ dalyvavo įvairiuose konkursuose ir festivaliuose:• tarptautiniame vaikų meninės raiškos festivalyje-konkurse

„Vaikystės vaivorykštė“ (su mokytoja eksperte E. Zubrickiene ir mokytoja metodininke L. Klepeckaite-Diržininkiene) Šiauliuo-se laimėjo 1-ąją ir 2-ąją vietas, apdovanotas diplomu ir prizine taure;

• čempionate „Lithuanian Show Dance ir Contemporary Dance 2014“ (su mokytoja eksperte E. Zubrickiene), vykusiame Vilniuje, laimėjo 3-iąją vietą, apdovanotas diplomu ir laureato taure;

• šokių konkurse „Augantys talentai“ (su mokytoja metodinin-ke L. Klepeckaite-Diržininkiene) laimėjo 3-iąją vietą, jam įteikti padėkos raštai;

• Latvijoje vykusiame šokio ir šokio aerobikos festivalyje „Dejas prieks“ laimėjo 1-ąją vietą, apdovanotas diplomu;

• X respublikiniame šiuolaikinio ir modernaus šokio festivaly-je-konkurse „Šokio erdvėje“ laimėjo 3-iąją vietą;

• III tarptautiniame vaikų ir jaunimo nacionalinės dainos kon-kurse „Garsų paletė 2014“ (su vyresniąja mokytoja A. Čeledinie-ne) apdovanotas diplomu;

• Žemaitijos regiono jungtinio dainos ir šokio festivalyje „Pava-sario kaprizas 2014“ (su mokytojomis E. Zubrickiene ir A. Čeledi-niene) įteikta profesionaliausio kolektyvo nominacija;

• dalyvavo I Baltijos šalių dainos ir šokio festivalyje „Vasaros šėlsmas 2014“ (su vyresniąja mokytoja A. Čelediniene ir mokytoja eksperte E. Zubrickiene);

• respublikiniame liaudiškų šokių festivalyje „Susibėgę patrep-sėkim“ Tauragėje, regioninėje folklorinių šokių šventėje „Šokim, trypkim, linksmi būkim“ Kuršėnuose (Šiaulių r.), XI liaudiškų šo-kių festivalyje „Mūsų dienos kaip šventė“ Vilniuje ir kituose festi-valiuose (su mokytoja eksperte I. M. Gelgutiene) įteiktos padėkos;

• dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėje „Čia – mūsų namai“.

410

Meninis ugdymas puoselėja žmogaus dvasingumą, kūrybiškumą, atveria plačias galimybes pajausti ir stebėti grožį, padeda kiekvienam visapu-siškai atsiskleisti. Linkiu visam Lie-tuvos jaunimui prisiliesti prie sau mielos meninės veiklos, kūrybingai ir atsakingai kurti laisvos Lietuvos ateitį.

vilNiAus choriNio dAiNAvimo mokyklA „liePAitės“

Direktorė Edita Jaraminienė

Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ ištakos sie-kia 1963 m., kai jauni chorvedžiai Liucija Palinauskaitė ir Petras Vailionis subūrė mergaičių choro studiją „Liepaitės“ prie Respu-blikinių profesinių sąjungų kultūros rūmų. 1964 m. choras pra-dėjo aktyviai koncertuoti ir per tris dešimtmečius tapo plačiai ži-nomas. Ilgamečio studijos vadovo, vėliau mokyklos direktoriaus P. Vailionio pastangomis 1992 m. choro studija buvo reorgani-zuota ir įkurta Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“. Nuo 2009 m. mokyklai vadovauja direktorė Edita Jaraminienė, dirba 42 aukštos kvalifikacijos mokytojai, koncertmeisteriai.

Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ tvirtai įleido šaknis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. „Liepaitės“ koncertuoja di-džiausiose koncertų salėse, mergaičių balsai paklūsta žymiausių

Lietuvos dirigentų J. Domarko, S. Sondeckio, G. Rinkevičiaus, R. Šerveniko, M. Pitrėno, M. Staškaus mostams. Mokyklos chorų repertuarą sudaro įvairūs kūriniai: nuo lietuvių liaudies dainų iki stambios formos kūrinių, skirtų atlikti su orkestrais. Koncertinių kelionių maršrutai plačiai driekiasi po Europą.

Nuo 1996 m. 400 mokinių gavo mokyklos baigimo pažymėji-mus. Kasmet mokykloje mokosi apie 400 mokinių pagal pradinio (1–3 klasės), pagrindinio (4–7 klasės), ilgalaikio kryptingo (8–11 klasės) ar profesinės linkmės (9–12 klasės) muzikinio ugdymo modulio programas. Svarbi yra mokyklos projektinė veikla: tarp-tautinis vaikų ir jaunimo chorų festivalis „Liepaičių draugai Vil-niuje“ jau prigijo kaip didelė chorinės muzikos šventė; kasmetinis Vilniaus miesto jaunučių chorų festivalis „Vilniaus vieversėliai“, kuris suburia apie 500 Vilniaus muzikos ir meno mokyklų mažųjų dainininkų; mokyklos ansamblinio muzikavimo tradicijoms plė-toti organizuojamas Dainiaus Trinkūno vaikų ir jaunimo kameri-nio muzikavimo festivalis, suburiantis Vilnijos krašto muzikos ir meno mokyklų mokinius; akademinio dainavimo tradicijų puo-selėtojus kas dvejus metus suburia Birutės Almonaitytės vaikų ir jaunimo solinio dainavimo festivalis.

Visas mokyklos kūrybinis gyvenimas susijęs su choriniu daina-vimu. Kaip teigia ilgametė „Liepaičių“ mokytoja, pirmoji direkto-riaus pavaduotoja ugdymo reikalams doc. Lina Jukonienė, „choro skyrius – tai mokyklos stuburas, apie kurį sukasi visa mokyklos veikla“. Chorai yra nuolatiniai dainų švenčių, įvairių projektų da-lyviai, taip pat dalyvauja įvairiose koncertinėse programose.

mokykla, puoselėjanti ilgametes chorinio dainavimo tradicijas

„Liepaites“ jungia meilė muzikai ir dainai

411

Spalvinga ir intensyvi merginų choro veikla

„Liepaičių“ jaunių choras

„Liepaičių“ jaunučių choras

Pirmuosius mokinių dainavimo įgūdžius lavina pradinių klasių chorų mokytojos: mokytoja ekspertė N. Timofejeva, vyresniosios mokytojos J. Dirgėlaitė, D. Mickevičiūtė, mokytojos S. Balčiūnai-tė ir E. Martinkevičienė. 1–3 klasių mokinių chorams akompa-nuoja vyriausieji koncertmeisteriai V. Grušnius, S. Dūdėnienė ir D. Petručionytė. Su jaunučių choru ilgus metus dirbo mokytojos ekspertės dr. L. Jukonienė, N. Krupavičiūtė, dr. H. Šečkuvienė, E. Jaraminienė, A. Steponavičiūtė-Zupkauskienė, nuo 2010 m. jam vadovauja mokytoja metodininkė E. Jaraminienė, koncert-meisteris ekspertas P. Jaraminas. Jaunučių choras yra dviejų tarptautinių konkursų – 2009 m. vykusio sakralinės muzikos konkurso „Cantate Domino“ ir 2012 m. Eišiškėse (Šalčininkų r.) vykusio chorinės muzikos festivalio-konkurso – laureatas.

Kūrybinga veikla pasižymi jaunių choras, kurį sudaro 6–7 kla-sių mokinės. Jam nuo mokyklos įkūrimo vadovavo N. Timofe-jeva, vėliau – dr. L. Jukonienė, mokytojas A. Dambrauskas, nuo 2010 m. vadovauja mokytoja ekspertė A. Steponavičiūtė-Zup-kauskienė, vyriausioji koncertmeisterė S. Dūdėnienė. Choras yra nuolatinis Dainų šventės, tarptautinių festivalių ir konkursų dalyvis, apdovanotas diplomais. Jaunių choras ne kartą pelnė laureato vardą: 1997 m. – Dainų šventėje, 1998 m. – tarptau-tiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainų versmė“, II tarptautiniame chorinės muzikos festivalyje „Klasika vaikams“, 2000 m. – tarptautiniame festivalyje Kijeve (Ukraina), 2008 m. XXXVI tarptautiniame Olomouco dainų festivalyje-konkurse (Čekija) apdovanotas aukso medaliu, 2010 m. IX Giuseppe Ze-lioli jaunimo chorų festivalyje-konkurse Leke (Italija) laimėjo pirmą ją premiją, 2013 m. XXXI tarptautiniame Kantonigros muzikos festivalyje (Ispanija) laimėjo laureato vardą ir 1-ąją vietą (vaikų kategorija). Jaunių choras taip pat dalyvavo Lietu-voje vykusiame tarptautiniame chorų festivalyje „Cantemus“, koncertavo Vokietijoje, Estijoje, Italijoje, dalyvavo atliekant B. Briteno „Karo requiem“, A. Honegerio „Žana D’Ark ant laužo“, operų pas ta tymuose: P. Čaikovskio „Spragtukas“, Dž. Pučinio „Bohema“, Ž. Bizė „Karmen“.

Spalvinga ir intensyvi merginų choro veikla. Šiam chorui nuo 1997 m. vadovauja mokytoja ekspertė J. Vaitkevičienė, koncert-meisterė metodininkė E. Kasteckaitė. Jis dalyvavo įvairiuose šalies chorų festivaliuose, konkursuose, 2012 m. – festivaliuose „Mes – Lietuvos vaikai“ ir „Džiūgaukim, Alleluja“, tarptautiniuose chorų festivaliuose ir konkursuose: 1998 ir 2003 m. – „Dainų versmė“, 2003 m. – tarptautiniame Johaneso Brahmso chorų konkurse, 2004 m. – „Praha Cantat“, „Carskoselskaja osenj“, 2005 m. – XXVI jaunimo chorų festivalyje Celėje (Slovėnija), 2006 m. – „Okras mir zvukami“, 2007 m. – tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse, 2008 m. – „Spivaje Kiiv vesniany“, 2010 m. – Kantonigroje (Ispanija), Tolosoje (Ispanija), 2012 m. – „Musica religiosa“. Minėtuose konkursuose ir festivaliuose merginų choras yra laimėjęs didįjį prizą, laureato vardą, užėmė prizines vietas.

2009 m. merginų choras laimėjo Lietuvos televizijos projektą cho-rų konkursą „Lietuvos balsai“, 2014 m. – Lietuvos televizijos chorų konkursą „Lietuvos balsai. Chorų „Eurovizija“. Kaip įdomi patirtis prisimenamas dalyvavimas 2010–2011 m. LNK televizijos projek-tų koncertuose. Be to, merginos pristatė savo šalį ir mokyklą „J. S. Bacho savaitėje“ Erfurte (Vokietija), Baltijos šalių kultūros metų renginiuose „Essentia Baltica“ Vokietijoje, tarptautiniame festi-valyje „Europa dainuoja“, vykusiame Vienoje (Austrija), ir naujų Europos Sąjungos narių renginiuose Dubline (Airija). 2004 m. už aktyvią koncertinę veiklą merginų chorui įteikta Lietuvos liaudies kultūros centro nominacija „Aukso paukštė“, choras įvertintas kaip tarptautinio spindesio žvaigždė. Merginų choras dalyvavo at-liekant Š. Brixi „Magnificat“, A. Vivaldžio „Gloria“, L. van Bethove-no „Meeresstille und glückliche Fahrt“, F. Šuberto „Mass As-Dur“, G. Malerio Simfoniją Nr. 3, F. Poulenc „Gloria“, K. Debiusi „Sire-nos“ ir A. Pärto „In principio“, chorui dirigavo dirigentai J. Do-markas, S. Sondeckis, G. Rinkevičius, R. Šervenikas, M. Pitrėnas, M. Staškus, T. Kaljuste. Merginų choras įrašė kompaktinę plokš-telę. Specialiai merginų chorui atlikti parašytas V. Bartulio ciklas „Keturios stichijos“, 2014 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko jo premjera, merginų choras jį atliko kartu su Lietuvos ka-meriniu orkestru, dirigavo M. Barkauskas.

Nuo mokyklos „Liepaitės“ mergaičių choro įkūrimo prabėgo penkiasdešimt metų. Šį pusšimtį galima suskirstyti į du periodus: 1964–1992 m. veikė Respublikinių profesinių sąjungų kultūros rūmų mergaičių choro studija, neabejotinai vaidinusi svarbų vai-dmenį Lietuvos vaikų chorinės kultūros kontekste, 1993 m. įkurta chorinio dainavimo mokykla ir kolektyvas įgavo antrą kvėpavimą. Sukurta ir nuolat tobulinama vaikų muzikinio ugdymo, parem-to chorinio dainavimo pagrindu, sistema, suburtas entuziastingų pedagogų kolektyvas. Šiandien išaugintas „liepaites“ skaičiuoja-me jau šimtais. Jas jungia meilė muzikai, dainai, gyvenimo ver-tybėms, mokyklai.

412

Ansamblis „Malūnėlis“ – vienas geriausių Lietuvos vaikų šokių kolektyvų

Džiaugiuosi, kad, įsijungę į mūsų tautinių šokių ansamblio „Malūnė-lis“ gretas, Jūs visi turėjote puikią galimybę artimiau susipažinti ir pri-siliesti prie mūsų tautinės kultūros vertybių. Linkiu Jums visiems – bu-vusiems ir esamiems „Malūnėlio“ na-riams – kurti, svajoti, siekti visų savo užsibrėžtų tikslų. Ir visa tai darykite su meile. Tegul meilė būna pagrindi-nis Jūsų gyvenimo variklis!

VadovėBirutė Brazdžiūtė

Vaikų tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“ įkurtas 1951 m. Kaune. Choreografė Genovaitė Montvilaitė subūrė tautinių šokių būrelį, kuris tuo metu buvo vienas iš nedaugelio Kauno mieste. Tai buvo nedidelis tautinio meno ugdymo židinys sudėtingu po-kario laikotarpiu. Vėliau su tautinių šokių būreliu dirbo choreo-grafai Kazimieras Motūza, Ričardas Tamutis, Onutė Vokietaitytė, Vytautas Kudulis, Olga Kazlauskaitė.

1976 m. kolektyvui pradėjo vadovauti choreografė Birutė Braz-džiūtė. Jai vadovaujant šokių būrelis išaugo į vaikų tautinių šokių ansamblį. Šiuo metu ansamblyje šoka ir groja per 150 nuo 4 iki 18

metų amžiaus vaikų. Ansamblį sudaro 6 šokėjų grupės, liaudies instrumentų orkestras ir liaudiškos muzikos kapela. „Malūnėlis“ tituluojamas vienu geriausių Lietuvos vaikų šokių kolektyvų.

Kolektyvo repertuaras yra itin platus, įvairus ir nuotaikingas. An-samblis atlieka tokias kompozicijas: „Zur zur melnyčio“ (choreo-grafija L. Kisielienės, muzika V. Juozapaičio), „Girnelės“ (cho reo grafija L. Kisielienės, muzika L. Povilaičio, liaudies žodžiai), „Grūdai grū-deliai“ (choreografija L. Kisielienės, muzika J. Baltra miejūnaitės, liaudies žodžiai), „Duonminkis“ (choreografija B. Na vic kaitės, muzika A. Rakšnio), „Žalčiukas“ (choreografija L. Ki sie lienės, mu-zika V. Juozapaičio), „Polka pašokėk“ (muzika J. Gaižausko), „Iš-leistuvių polka“ (choreografija B. Brazdžiūtės, muzika E. Čiplio, žodžiai A. Antanavičiaus), „Ant kalnelio Malūnėlis“ (choreografija L. Kisielienės, muzika J. Baltramiejūnaitės, liaudies žodžiai), „Opa pa“ (choreografija R. Mikšto, muzika V. Kabašinsko ir R. Mikšto), „Svirtelė“ (choreografija D. Radvilavičienės, muzika V. Baumilo), „Blezdingėlė“ (choreografija J. Lingio, muzika J. Švedo), „Gyvata-ras“ (choreografija J. Lingio ir J. Švedo, muzika J. Švedo), „Kepuri-nė“ (choreografija J. Lingio, muzika J. Švedo), „Pasiutpolkė“ (cho-reografija J. Lingio, muzika J. Švedo), „Pupų kult“ (choreografija L. Kisielienės, muzika J. Baltramiejūnaitės), „Žirnis pupa“ (cho-reografija L. Kisielienės, muzika J. Baltramiejūnaitės), „Roputė“ (liaudiškas ratelis), „Tindi rindi riuška“ (choreografija L. Kisielie-nės, muzka A. Lapinsko), „Vyželė“ (choreografija E. Morkūnienės, muzika L. Povilaičio), „Versmė“ (choreografija A. Kondratavičiaus, muzika A. Bražinsko), „Rolenderis“ (choreografija T. Kalibataitės, muzika V. Juozapaičio), „Gegužinė polka“ (choreografija H. Uznio,

kAuNo vAikų ir moksleivių lAisvAlAikio rūmų tAutiNių Šokių ANsAmBlis „mAlūNėlis“Pilietiškumo ir tautiškumo mokykla

413

Ansamblį sudaro 6 šokėjų grupės Daugelis šokėjų ir muzikantų į kolektyvą ateina dar visai maži, o jį palieka tik baigę mokyklą

harmonizuota liaudies muzika V. Aleksandravičiaus), „Gailingis“ (choreografija V. Buterlevičiaus, muzika V. Juozapaičio), „Po ma-lūno sparnais“ (choreografija A. Kondratavičiaus, muzika A. Bra-žinsko), „Malūnėlis“ (choreografija J. Lingio, muzika J. Švedo).

Per ilgą savo gyvavimo laikotarpį ansamblis daug koncerta-vo Kau ne ir kituose Lietuvos miestuose: festivalyje „Sodauto“ (1999 m.), Kauno miesto dienų šventiniuose koncertuose (2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m.), tradicinėje vaikų ir jaunimo kaimo kapelų šventėje „Jurgut, Jurgut, grok“ (2001 m.), tautinių šokių kolektyvų festivalyje „Pašokime, aukštaičiai“ Anykščiuose (2002 m.), Kybartų miesto šventėje (2002 m.), II tarptautiniame vaikų šokių festivalyje Klaipėdoje (2002 m.), tau-tinių šokių kolektyvų festivalyje „Sveiks, svieteli margs“ Šiauliuose (2003 m.), tautinių šokių kolektyvų festivalyje „Pašokime drauge“ Vilniuje (2004 m.), tau tinių šokių kolektyvų festivalyje „Žvaigždū-nė“ Trakuose (2005, 2008 m.), tautinių šokių kolektyvų festivalyje „Ties Merkio tėkme“ Varėnoje (2006 m.), Kauno rajono Neveronių miestelio šventėje (2006 m.), koncertiniuose renginiuose, skirtuo-se Kijevo dienoms (2007 m.), SEL studentų žaidynių atidarymo koncerte (2007 m.), koncerte, skirtame Lietuvos valstybės atkū-rimo dienai paminėti, Birštono kultūros centre (2008 m.), Lietu-vos kūno kultūros akademijos 75-ųjų metinių koncerte (2009 m.), koncerte „Viena tūkstantis devintųjų metų diena Sėlių žemėje“ Rokiš-kyje (2009 m.), choreografės Laimutės Kisielienės autorinių kūri-nių koncerte „Saulės ruimas“ Kaune, Birštone, Vilniuje (2010 m.), koncerte „Čir vir vir pavasaris“ Šiaulių kultūros centre (2010 m.), vaikų ir jaunimo ansamblių festivalio „Tirlytis“ laureatų koncerte (2010 m.), koncerte, skirtame Kovo 11-osios šventei Vilniaus peda-goginiame uni versitete (2010 m.), vaikų tautinių šokių festivalyje „Tek, saulele, tek“ Gargžduose (2011 m.), Lietuvos liaudies kultū-ros centro 70-mečio jubiliejiniame koncerte (2011 m.), šventiniame koncerte, skirtame mokslo ir žinių dienai pažymėti (2011, 2014 m.), kon cer tiniame pasirodyme LTV kuriamame filme apie Prezidentą Valdą Adamkų (2011 m.), tarptautinės „AgroBalt“ parodos atidary-mo koncerte (2012 m.), koncerte, skirtame kompozitorės Jūratės Baltramiejūnaitės kūrybinio darbo ir gyvenimo jubiliejui paminėti (2012 m.), šventiniame koncerte, skirtame šokio „Suktinis“ 110-osioms metinėms (2013 m.), tarptautinės parodos „Agrobalt 2014“ atida-rymo koncerte (2014 m.), Lietuvos mokinių parlamento inicijuoto tarptautinio renginio baigiamajame koncerte (2014 m.), XII politi-nių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventėje „Leiskit į tėvynę“ (2014 m.), „Rudens gėrybių“ parodos koncerte Kaune (2014 m.), Taba-riškių bendruomenės šventėje Šv. Mergelės Marijos atlaiduose (2014 m.).

Ansamblio „Malūnėlis“ šokėjai (visų amžiaus grupių) dalyva-vo visose pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, respublikinėse šven tėse, respublikinėse moksleivių šventėse. Ansamblio koncer-

tų maršrutai driekėsi ir per užsienio šalis: siekė Braziliją, Turki ją, Prancūziją, Vokietiją, Švediją, Lenkiją, Ispaniją, Angliją, Škotiją, Grai kiją, Vengriją, Latviją, Ukrainą, Austriją, Šveicariją. Kolekty-vas da lyva vo Tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje (1991 m., Švedija), Tarptautiniame folkloro festivalyje (2003 m., Grai ki ja), tarptautiniame vaikų festivalyje „Suk, suk ratelį“ (2004 m.), Tarp tautiniame vaikų tautinių šokių festivalyje Vokietijoje (2004 m.), Tarptautiniame festivalyje Lenčnoje Lenkijoje (2006 m.), Tarp-tautiniame vaikų festivalyje „Suk, suk ratelį“ (2006, 2008 m.), I tarptau ti niame festivalyje „Diesnianska terpsichora“ Ukrainoje (2007 m.), Tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje Ser-bijoje (2009 m.), XV tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festi-valyje „Mes Kovo 11-osios vaikai“ (2010 m.), Tarptautiniame vaikų menų festivalyje „Vasara prie Nemuno“ (2010, 2011 m.), Tarptau-tiniame festivalyje „Kaunas talent“ (2012, 2013, 2014, 2015 m.), Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomi jos – bendrame tarptautiniame projekte „Kuriame grožį“ (2013 m.), Tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje Škotijoje (2014 m.), Atvelykio šventės San Salvare koncerte (2014 m., Italija).

1992 m. Tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje, 2000 m. tarptautiniame folkloro festivalyje Prancūzijoje koletyvas pelnė laureato vardą. 2000, 2004, 2008 ir 2012 m. „Malūnėlis“ pel-nė geriausio šalies vaikų tautinių šokių kolektyvo vardą, tapęs kas ketverius metus vykstančio vaikų tautinių šokių konkurso „Aguo-nelė“ laureatu, o 2000 m. ansambliui suteikta geriausio šalies šokių ansamblio ir jo vadovo nominacija „Aukso paukštė“. 2001 m. jis ap-dovanotas už nuopelnus Lietuvos liaudies menui, 2004 m. Tarptau-tiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje Brazilijoje pelnė laurea-to vardą, 2005 m. Tarptautiniame tautinių šokių kon kurse „Gwiazdy Polskej Jesieni 2004“ Lenkijoje – laureato vardą, 2008 m. – geriausio Kauno miesto kolektyvo nominaciją, 2010 m. Respublikiniame vaikų ir jaunimo muzikos ansamblių festivalyje-konkurse „Tirlytis“ apdo-vanotas I laipsnio diplomu ir didžiuoju prizu (liaudies instrumentų orkestras), 2010 m. tapo Tarptautinio tautinių šokių kolektyvų kon-kurso Charkove (Ukraina) laureatu.

Ansamblis „Malūnėlis“ – tai puiki pilietiškumo ir tautiškumo mokykla, kurioje vaikai suvokia ir įvertina savo tautos kultūrines tradicijas. Daugelis šokėjų ir muzikantų į kolektyvą ateina dar vi-sai maži, o jį palieka tik baigę mokyklą. Malonu, kad daugelis jų šoka ir groja studentiškuose kolektyvuose.

Groti originaliais liaudiškais ir klasikiniais muzikos instrumen-tais vaikus moko Zita Labutienė, kanklių grupės vadovė Jurga Senkutė, liaudiškos muzikos kapelos vadovas Stanislovas Kriščiu-kaitis, smuikų grupės vadovė Audronė Ravkienė, koncertmeisterė Zita Dirgėlienė.

414

Ansamblio narių paklausus, ką jiems reiškia būti folkloro ansamblio dali-mi, dažnas atsako: mano gyvenimas yra čia, net ir išvykdamas svetur aš jį pasiimsiu drauge. Buvusiems, esa-miems ir būsimiems ansamblio nar-iams linkiu nebūti vienadieniams, neišbarstyti to, ką sukaupė, išmoko, pajuto. Susitikę sustokite ratu ir už-dainuokite!

kAuNo tAutiNės kultūros ceNtro folkloro ANsAmBlis „rAtilėlis“

VadovėAlvyda Česienė

Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“ įkurtas 1991 m. Kauno 13-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Kau-no šv. Mato gimnazija). Ansamblį sudarė penktų klasių mokiniai. Pirmaisiais ansamblio nariais 1991 m. tapo 5 B klasės auklėtojos, fizikos mokytojos Olgos Žvirblienės mokiniai: Ieva Dičkutė, Vidas Beresnevičius, Dalia Navickaitė, Povilas Stanevičius. Netrukus ansamblį pradėjo lankyti ir 5 A klasės auklėtojos Rasuolės Kalpo-kienės mokiniai. Metų pabaigoje ansamblį jau lankė 39 mokiniai ir kiekvienais metais jų daugėjo. Pamokos prasidėdavo 8 valandą ryto, ansamblis repetuodavo du kartus per savaitę nuo 7 valandos ryto. Nors repeticijos vyko anksti ryte, mokiniai jas gerai lankydavo.

1993 m. birželio 20–24 dienomis folkloro ansamblis surengė kūrybinę stovyklą Užpaliuose (Utenos r.). Stovyklos metu buvo ruošiamasi Rasos šventei: mokomasi šiai šventei skirtų dainų, žai-dimų, šokių, statomi vartai, gaminami deglai, renkami sausuoliai

laužui. Vaikinai, nešini sausuoliu, iš miško grįžo su daina „Ant tė-vulio dvaro“, o merginos sėdėjo pievoje, pynė vainikus ir dainavo. Buvo akivaizdu, kad liaudies dainos grūdas ansamblyje buvo pasė-tas, beliko jį prižiūrėti ir auginti. Rasos šventė vyko Lygamiškio pi-liakalnyje (Utenos r.). Užpaliečiai stebėjosi ansamblio narių gebėji-mu taip gražiai švęsti. Šios šventės metu ansambliui buvo išrinktas „Ratilėlio“ vardas, kurį pasiūlė ansamblio vadovė Alvyda Česienė, galvodama, kad ratas, kaip ir gyvenimas, turi suktis nesustodamas.

Ansamblio vardas tapo žinomas, kai „Ratilėlis“ pradėjo kon-certuoti ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose, dalyvavo tradicinio muzikavimo kursuose Kelmėje. Mokiniai pasigirdavo, kaip smagu stovyklose, kiek daug dėmesio sulaukia per koncer-tus, ir vėl pradėjo didėti ansamblio narių gretos. Ansamblis ypač sustiprėjo, kai susidraugavo su Zėlšeido (Vokietija) bendruomene ir lietuvių ir vokiečių draugijos pirmininku Herbertu Ziebertu. 1997 m. ansamblis buvo pakviestas koncertuoti Vokietijoje.

Ansamblio nariams baigus vidurinę mokyklą, „Ratilėlis“ savo veiklą tęsė Kauno tautinės kultūros centre. Šiuo metu pagrindinę ansamblio grupę lanko 40 Kauno miesto ir Kauno rajono pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokinių: 25 berniu-kai ir 15 mergaičių. Paruošiamąją ansamblio grupę lanko 45 mo-kiniai. Folkloro ansamblyje mokiniai dainuoja, šoka, skudučiuoja, kankliuoja, smuikuoja, pučia ragus, daudytes, dūdmaišį, ožragį, skambina cimbolais, griežia armonika, bandonija, groja basetle, būgnuoja mažuoju būgneliu. Dalyvavimas folkloro ansamblio vei-kloje skatina mokinius pažinti savo tautos etninę muziką, taip pat suvokti ir kritiškai vertinti kasdienę muzikinę aplinką. Tradicinėje liaudies kūryboje atsiskleidžia vidinis žmogaus pasaulis, gamtojau-ta, išmintis, bendravimo papročiai. Ansamblio meninė programa sudaryta remiantis metų kalendoriumi, todėl išmoktus kūrinėlius nesunku atlikti įvairių kalendorinių ir šeimos švenčių metu.

senosios lietuvių kultūros idėjos ir tradicijos

Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“

415

Nuo 1995 m. Rokiškio rajone vyksta etnokultūrinės kūrybinės stovyklos, tautosakinės ekspedicijos, ansamblis dalyvauja Lie-tuvos liaudies kultūros centro rengiamuose etninio muzikavimo kursuose Palūšės kaime (Ignalinos r.), Visagine. Tai padeda ge-riau suvokti tradicinį muzikavimą, jį perimti ir puoselėti. Nuo 1997 m. folkloro ansamblis „Ratilėlis“ dalyvauja Kauno, Lietuvos, pasaulio lietuvių dainų šventėse, taip pat moksleivių dainų šven-tėse. 2005, 2007, 2009, 2011 ir 2013 m. mokiniai tapo respubli-kinio liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatais, 2008, 2010, 2012 ir 2014 m. – respublikinio liaudies šokių kon-kurso „Patrepsynė“ diplomantais, 2012 m. mokiniai Tauras Ži-lionis ir Vytautė Urbonavičiūtė pelnė laureatų vardus. „Ratilėlis“ taip pat nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose Lietuvo-je: „Atataria lamzdžiai“, „Skamba skamba kankliai“, „Griežynė“, „Baltų raštai“. Be to, ansamblio nariai aktyviai dalyvauja eduka-cinėse pamokose mokyklose, darželiuose, koncertuoja Kaune, ki-tuose Lietuvos miestuose, taip pat užsienyje: Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje.

2011 m. buvo vykdomas projektas „Skudučių sutartinės XXI amžiuje“, kurio metu ansamblis „Ratilėlis“ į kompaktinę plokštelę „Skurdutės“ įrašė Adolfo Sabaliausko užrašytas skudučių sutarti-nes; 2012 m. vykdant tą patį projektą į kompaktinę plokštelę „Un-tytė“ buvo įrašytos Stasio Paliulio užrašytos skudučių sutartinės; 2013 m. vykdytas projektas „Aukštaičių tarmė XXI amžiuje“, an-samblis „Ratilėlis“ jo metu dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę ir skaitmeninį vaizdo diską „Kas tar taka per dvarėlį“. 2013 m. „Ratilėlis“ atstovavo Lietuvai tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltika“, vykusiame Estijoje, 2014 m. dalyvavo jubiliejinėje Lie-tuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“.

Ansamblis „Ratilėlis“ didžiuojasi savo buvusiais ir esamais na-riais. Buvusi ansamblio narė Jolita Celiešiūtė-Savickė jį lankė 1991–1996 m., tapo Lietuvos televizijos konkurso „Dainų dainelė 96“ laureate. 2003 m. Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakul-tete Jolita baigė bendrosios muzikos didaktikos studijų programą, įgijo muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją, 2005 m. Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete baigė edukologijos studijų programą ir įgijo edu-kologijos magistro kvalifikacinį laipsnį, 2013 m. Kauno technologi-jos universiteto Socialinių mokslų fakultete apgynė mokslų daktaro disertaciją „Mokinių asmeninių mokymosi aplinkų muziejuje susi-formavimo veiksniai“. Ištekėjusi ir išvykusi gyventi į Norvegiją ji nepamiršta Lietuvos, savo šalies liaudies dainų, muzikos, tradicijų. 2013 m. rugsėjo 1 d. Olesiunde Jolita įkūrė Miorės ir Rumsdalio lietuvių bendruomenės lituanistinę mokyklą „Ąžuolėlis“ ir jai vado-vauja. „Ratilėlis“ jau užsiaugino sau vadovus: buvę ansamblio na-riai Andrius Darčianovas, Skaistė Blinstrubaitė ir Povilas Pukelis dabar jau dirba vadovais ir perima „Ratilėlio“ vairą.

Įvertinimas:• ansamblis „Ratilėlis“ apdovanotas aukščiausiu respublikiniu

saviveiklos kolektyvų apdovanojimu „Aukso paukštė“ kaip ge-riausias 2009 metų kolektyvas;

• 2010 m. Kauno miesto kultūros skyrius mokytojai Alvydai Česienei įteikė apdovanojimą „Tikra muzika“ už lietuvių muzikos paveldo saugojimą ir tradicijų perdavimą jaunimui;

• 2010 m. tarptautiniame folkloro festivalyje-konkurse, vyku-siame Nesebere (Bulgarija), „Ratilėlis“ laimėjo aukso medalį, jam įteiktas apdovanojimas „Auksinis Orfėjas“, o ansamblio vadovei suteiktas maestro vardas;

• 2012 m. ansamblis „Ratilėlis“ (tradicinė kapela) laimėjo V respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies ir mišrių instrumentų ansamblių konkurso „Tirlytis“ didįjį prizą;

• 2013 m. mokytojai Alvydai Česienei įteikta Kauno miesto ge-riausio mokytojo nominacija;

• 2014 m. „Ratilėlis“ (ragininkų ansamblis) laimėjo VI respubli-kinio vaikų ir jaunimo liaudies ir mišrių instrumentų ansamblių konkurso „Tirlytis“ didįjį prizą.

Jaunieji ansamblio vadovai Andrius Darčianovas, Skaistė Blinstrubaitė ir Povilas Pukelis

Koncertas Norvegijoje

Ansamblio „Ratilėlis“ kapela

416

Spektaklis „Muotinuoms, ciuociems, babūniems ir mergelkuoms“, skirtas Tarmių ir teatro metams

Esu laiminga, nes dirbu su gabiais, in-telektualiais, smalsiais ir energingais jaunais žmonėmis, malonu atskleisti jų talentą ir unikalumą. Kurdama su jais nejaučiu bėgančio laiko, suvokiu, kad gyvenime yra daug puikių dalykų ir grožį galima matyti net kasdieny-bėje, tik svarbu tai puoselėti ir prisi-imti atsakomybę už tai... Vertinu vai-kus ir jaunimą, sugebančius paprastą gyvenimą nuspalvinti savo talentu. Kuriantys jauni žmonės, žinokite, kad pasauliui reikia Jūsų talento. Kurkite kantriai, spalvotai, siek-dami darnos ir neišduodami savo vertybių.

telŠių žemAitės drAmos teAtro vAikų ir JAuNimo studiJA „sAvi“

Studijos vadovė ir režisierė Laimutė Pocevičienė

Vaikų ir jaunimo studija „Savi“ – gabių, entuziastingų, talentin-gų, besidominčių savo miesto, šalies, pasaulio istorija, siekiančių atrasti save ir tobulėti teatrinėje veikloje vaikų ir jaunimo studija. Teatre vaikai, paaugliai ir jaunimas mokosi sceninės kalbos, ju-desio, teatrinės raiškos priemonių, bendrauja, kuria. Vaidindami įvairius etiudus, gyvenimiškas situacijas, studijos nariai rengiasi gyvenimui, mokosi spręsti socialines problemas, pažįsta save ir juos supantį pasaulį, išreiškia savo kūrybinius sugebėjimus. Stu-diją 1994-ųjų rudenį, ieškodama naujų spalvų Žemaitės dramos teatro veikloje, subūrė ir iki šiol jai vadovauja teatro režisierė Lai-mutė Pocevičienė. Studijoje veikia 3 grupės: 5–12 metų amžiaus vaikų, 12–15 metų amžiaus paauglių ir 16–30 metų amžiaus jau-nimo. Kiekvienais metais kolektyvą papildo nauji nariai.

Kolektyvas rodo spektaklius Telšiuose, daug gastroliuoja Lie-tuvoje, yra vaidinęs Anglijos, Austrijos, Šveicarijos, Estijos, Itali-jos, Latvijos, Rusijos, Norvegijos teatrų scenose. Jaunieji aktoriai dalyvauja pasaulio jaunimo teatrų ir edukaciniuose projektuose: 2000 m. dalyvavo Sankt Peterburge (Rusija) vykusiame projekte „Teatras neturi sienų“, 2004 m. – sceninės kovos laboratorijoje Norvegijoje, 2007 ir 2010 m. turėjo galimybę savo kūrybos meto-dą ir spektaklius „Laiškai iš Dovanų kalvos“ ir „Adelės CV“ prista-tyti Redbridžo dramos centre (Jungtinė Karalystė), teatrų meno mokėsi pas Londono „Vital Stages“ teatro kompanijos (Jungtinė Karalystė) režisierių Michaelą Woodwoodą, taip pat pas Rumu-nijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės (Redbridžo) režisierius. 2007 m. spektaklis „Adelės CV“ pristatytas Jeruzalėje (Izraelis) ir šiuo metu DVD formatu saugomas Jad Vašemo universiteto muziejaus (Izraelis) fonduose. Studija „Savi“ taip pat dalyvavo teatrų projekte „Kūrybos džiaugsmas“, vykusiame Limbažiuose (Latvija), kartu su Rusijos, Kinijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos ir Latvijos jaunaisiais aktoriais kūrė bendrą spektaklį „Mažasis upe-lis“. 2009 m. studija dalyvavo jaunimo teatrų projekte „Sapper-lot“ Briksene (Italija), ten pristatė spektaklį „Adelės CV“. Studija yra festivalių „Atspindžiai“ ir „Šimtakojis“ diplomantai, laureatai, šalies meninio skaitymo laureatai, vykdo projektus, vasaros sto-vyklas-kūrybines laboratorijas, organizuoja tarptautinius festi-

valius: 2007 m. surengtas festivalis „Iš šimtmečio sėklų“, skirtas pirmam žemaitiškam spektakliui Telšiuose paminėti.

Jau nuo 2003 m. Baltijos šalių ir Šiaurės šalių jaunimo teatrus studija sukviečia į tarptautinį projektą „Teatras – tautos spar-nai“. Jame dalyviai iš Latvijos, Rusijos, Anglijos ir Lietuvos turi galimybę aptarti savo kūrybinius darbus ir tobulėti, jiems padeda Lietuvos, taip pat užsienio režisieriai: Philipas Bradley’us, Karina Sislo, Michaelas Woodwoodas, Keith Homer. Projekto dalyviai tradiciškai susipažįsta su Telšių miesto tradicijomis, kultūros ir meno ženklais. Vienais metais festivalyje svečiavosi pasaulinės mėgėjų teatrų organizacijos AITA-IATA angliškai kalbančių šalių sekretorė Anne Gilmour, ji išsakė savo įspūdžius: „Dėkoju už tai, kad pakvietėte į nuostabų festivalį, buvau sužavėta jūsų neįtikėti-nu svetingumu, šiluma ir kūrybiškumu. Ačiū už pažintį su nuosta-biais studijos „Savi“ aktoriais ir dėkoju už puikų spektaklį „Adelės CV“. 2014 m. festivalis „Teatras – tautos sparnai“ buvo skirtas studijos „Savi“ kūrybinės veiklos 20-mečiui. Negalėjęs atvykti re-žisierius M. Woodwoodas atsiuntė sveikinimą: „Koks malonumas man buvo kelerius pastaruosius metus būti Telšiuose vykusio jau-nimo teatrų festivalio „Teatras – tautos sparnai“ dalyviu! Čia įgi-jau daugybę draugų. Aš mėgavausi Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ puikia vaidyba, mane uždegusia teatrinei veiklai, žavėjausi tuo, kad šioje studijoje jauni žmonės sužydi dėl kūrybos ir ne vienas jų apsisprendžia savo gyvenimą susieti su teatru. Akivaizdu, kad visa Jūsų studija – režisierė ir ak-toriai – esate užvaldyti aistros savo teatrui, tad ir Jūsų spektakliai visada yra aukšto meninio lygio. Kai lankėtės Londone, aktyviai dalyvavote teatrų festivalyje: stropiai dirbote seminaruose, mūsų žiūrovai dažnai pakomentuodavo, kad Jūs vaidinate meistriškai. Buvo matyti, kad esate darbštūs ir atsidavę savo studijos veiklai. Pirmasis Jūsų spektaklis „Telšiai – dovanų kalva“, parodytas Lon-done, atskleidė mums buvusį karo metu sudėtingą Telšių žydų ir

ryškios ir gyvybingos teatro spalvos

417

Veikiantis žiūrovo vaizduotę ir jausmus spektaklis „Meškis po širdim“

Dvarų dvasią atskleidžiantis spektaklis „Aksomo klostėse – epochų šnabždesys“

Intensyvus ir emocionalus spektaklis „Adelės CV“

lietuvių likimą. Tai be galo sujaudino mūsiškius žiūrovus, man paliko neišdildomą įspūdį, tą patį galiu pasakyti ir apie kitus Jūsų spektaklius, kuriuos mačiau vėliau: „Adelės CV“, „Meškis po šir-dim“, „Penelopė“. Tai yra profesionaliai surežisuoti, pasižymintys intensyvumu ir emocionalumu, veikiantys žiūrovo vaizduotę ir jausmus, skatinantys jį giliau mąstyti pastatymai. Laimutė Po-cevičienė pelnė didžiulę mano kolegų Londone pagarbą kaip ta-lentinga ir kūrybinga režisierė, nuoširdi ir kompetentinga teatro pedagogė. Jos režisuoti spektakliai Londone vykusiuose teatrų festivaliuose visuomet būdavo žymiausias įvykis.

Galiausiai būtina pažymėti, kad mūsų bendri festivaliai – ne vien teatrinė patirtis: jų metu susipažinome su skirtingomis kul-tūromis, pasidalijome idėjomis, juose užsimezgė mūsų draugystė, kuri turėtų tęstis visą gyvenimą… Man labai gaila, kad negalėsiu būti su Jumis, kai švęsite studijos ,,Savi“ 20-ies metų jubiliejų, tačiau viliuosi: Telšių ir Londono teatrų pasikeitimas kultūrine patirtimi, kaip ir mūsų draugystė, tęsis metų metus…“

Iš tikrųjų mokiniai praaugo savo mokytoją: studijos auklėtiniai Vilius Malinauskas, Agnė Banytė, Simona Gudavičiūtė, Karolis Pronckus tapo profesionaliais režisieriais, Fausta Semionovaitė studijuoja vaidybą režisieriaus Jono Vaitkaus vadovaujamame kurse. Spektakliuose vaidina ir geriausių aktorių nominacijas festivaliuose pelno jaunieji aktoriai: šešiametis Daumantas Luk-šas (Rūtos Oginskaitės pjesė „Meškis po širdim“), naujausiuose spektakliuose talentingai vaidmenis kuria aštuonmetis Dominy-kas Vaitiekus, devynmetė Ieva Marija Noreikaitė, talentingai gro-janti, dainuojanti, šokanti ir vaidinanti Monika Pleškytė, chariz-

matiškieji aktoriai Matas Gimbutas, Kasparas Nacius ir Deividas Rumbutis.

2011 m. studija „Savi“ atstovavo Lietuvai Baltijos šalių teatrų festivalyje „Baltijos rampa“, jame pristatė spektaklį „Penelopė“, jis įvertintas ryškiausio metų spektaklio titulu ir keturiomis nomi-nacijomis. Studija bendradarbiauja su šokio studijos auklėtiniais ir jų vadove choreografe Ina Levickiene. Sujungę kūrybines jėgas, pasitelkę „gyvą“ muziką kolektyvai susivienijo ir taip gimė pra-bangių kostiumų, grakštaus judesio ir dvarų dvasią atskleidžian-tis spektaklis „Aksomo klostėse – epochų šnabždesys“. 2014 m. Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ studijai „Savi“ suteikta nominacija „Ryškiausias jaunimo teatrinės kultū-ros skleidėjas“.

Studijos „Savi“ aktoriai veda teatralizuotus tarptautinius, res-publikinius, rajoninius renginius, organizuoja labdaros akcijas sergantiems vaikams, dovanoja kalėdinius labdaros spektaklius ir edukacinius renginius asocialių šeimų vaikams, vaikų namų auklėtiniams, kartu su Telšių kunigų seminarijos auklėtiniais jau 20 metų rengia Motinos dienai skirtas šventes, su profesionaliais aktoriais kuria spektaklius. Naujausias kolektyvo darbas – pa-gal Viktorijos Daujotės, Rūtos Šepetys, Romualdo Granausko, Algimanto Mikutos, Irenos Daubarienės ir Juditos Vaičiūnaitės tekstus sukurtas spektaklis „Muotinuoms, ciuociems, babūniems ir mergelkuoms“, skirtas Tarmių ir teatro metams. Jame jaunieji studijos „Savi“ aktoriai vaidina kartu su aktore Nijole Narmontai-te ir kompozitoriumi, muzikantu Andriumi Kulikausku.

418

Ansamblio šokėjai džiugina lietuviško šokio menu

Mieli mūsų „šėltinukai“, mylime, ger-biame Jus, didžiuojamės Jumis. Mes laimingi, kai Jums sekasi, mums ne-ramu, kai Jūs turite bėdų. Žinokite, kad Jūs mums esate labai brangūs, nes mus visus vienija vienintelis ne-pakartojamas jausmas – meilė šo-kiui, dainai, muzikai, meilė žmogui. Tikimės, kad Jūsų gyvenimo kelyje šis jausmas neš Jums tik sėkmę...

vAikų ir JAuNimo tAutiNių Šokių ANsAmBlis „ŠėltiNis“

Ansamblio vadovaiVioleta ir Romualdas Laugaliai

Vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Šėltinis“ 2014 m. švenčia savo 33 metų gyvavimo sukaktį. Šiaulių Didždvario gim-nazijoje ir Šiaulių Jovaro progimnazijoje šoka apie 300 nuo 7 iki 19 metų amžiaus vaikų. Ansamblio programa yra dinamiška, nuotaikinga, įvairi, ją sudaro patys gražiausi lietuvių liaudies šo-kiai, dainos ir muzika. „Šėltinio“ šokėjai džiugina lietuviško šokio menu, tautiškumu, scenine kultūra, liaudies meno puoselėjimu.

Ansamblis ne tik daug koncertuoja savo mieste ir visoje Lietuvo-je, bet ir dalyvauja pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą.

Labai plati ir turininga „Šėltinio“ koncertinė veikla užsienyje. Nuo 1991 m. Šiaulių Didždvario gimnazijos šokėjai yra nuolat kviečiami į tarptautinius festivalius, konkursus įvairiose pasaulio šalyse. „Šėl-tinis“ šoko Nyderlanduose, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, dalyvavo tarptautinia-me mainų projekte Sicilijoje (Italija). 2014 m. Šiaulių Jovaro pro-gimnazijos trečių ir ketvirtų klasių mokiniai, kurie šoka ansamblyje, kartu su kolektyvo vadove Violeta Laugaliene, juos lydinčiais moky-tojais ir tėveliais keliavo į Izmire (Turkija) vykusį tarptautinį Gazie-miro festivalį, kuriame pristatė specialiai šiam festivaliui paruoštą tautinių šokių programą. Kasmet ansamblis organizuoja respubli-kinį gimnazijų jaunimo tautinių šokių festivalį „Jaunimėlin“. 2014 m. ansamblis svečiavosi dviejuose Lenkijos miestuose – Punske ir Seinuose, juose yra įsikūrusios lietuvių bendruomenės. „Šėltinio“ šokėjai šoko koncerte, kuris buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūri-mo dienai. Renginys vyko Lietuvių namuose, esančiuose Seinuose. Vaikai turėjo puikią progą daugiau sužinoti apie Lietuvos ir Lenki-jos istoriją, aplankė Punsko bažnyčią ir muziejų – Senąją klebonijos

Gražiausi lietuvių liaudies šokiai, dainos ir muzika

419

Koncertuose visada šoka ir didieji, ir mažieji

Ansamblio šokėjai yra įvairių švenčių laureatai

Ansamblis „Šėltinis“ garsėja kolektyvo tradicijomis

Kolektyvo „Šėltinis“ Šyvis apkeliavo visą Europą

galeriją, kurioje šokėjai galėjo susipažinti su lietuvių liaudies orna-mentika, raštais, pamatyti audimo stakles ir išgirsti įdomių pasako-jimų apie lietuvių praeitį. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje šokė-jai susipažino su Lenkijos lietuviais, turėjo galimybę pabendrauti su savo amžiaus vaikais. Tai buvo pirmoji tokia kolektyvo „Šėltinis“ išvyka į Lenkiją. Ją suorganizuoti padėjo Šiaulių Didždvario gimna-zijos pilietiškumo mokytojas Vaidas Bacys.

Ansamblio „Šėltinis“ pelnyti apdovanojimai:1985 m. ansamblio „Šėltinis“ jaunučių grupės šokėjai tapo Res-

publikinės dainų šventės laureatais;1987 m. ansamblio jaunučių ir jaunių grupių šokėjai tapo Res-

publikinės moksleivių dainų šventės laureatais;1997 m. Prancūzijos kultūrinių mainų asociacija ansamblio šokė-

jus apdovanojo medaliu, tais pačiais metais Ispanijoje vykusiame tarptautinių šokių konkurse ansamblis „Šėltinis“ laimėjo 5-ąją vietą;

2000 m. šokėjai tapo tarptautinio vaikų šokių konkurso „Drau-gystės ratelis“, vykusio Maskvoje (Rusija), laureatais, tais pačiais metais kolektyvas buvo apdovanotas Agridžente (Italija) vykusio festivalio didžiąja taure;

2001 m. Italijoje ansamblis iškovojo tarptautinio muzikos kon-kurso „Pasaulio muzika“ didįjį prizą, laimėjo prizus už sudėtin-giausią choreografiją, jaunatviškumą, elegantiškumą, gražiausius tautinius kostiumus;

2003 m. tarptautiniame muzikos ir šokių konkurse „Fivizzano“ Italijoje „Šėltinis“ laimėjo 2-ąją vietą;

2005 m. ansamblio jaunimo grupės šokėjai tapo respublikinio tautinių šokių konkurso „Pora už poros“ laureatais;

2005 m. Turkijoje vykusiame tarptautiniame vaikų tautinių šokių festivalyje „Vaikai už taiką pasaulyje“ ansamblis „Šėltinis“ apdovanotas specialiuoju prizu;

2008 m. kolektyvo jaunučių grupės šokėjai tapo respublikinio vaikų ir moksleivių tautinių šokių konkurso „Aguonėlė 2008“ lau-reatais, o jaunių grupės šokėjai laimėjo 1-ąją vietą;

2009 m. tarptautiniame muzikos, dainos ir šokio konkurse-fes-tivalyje „Festival Internacional de Música de Cantonigròs“ Ispani-joje „Šėltinio“ šokėjai laimėjo 2-ąją vietą;

2008 m. ansambliui įteikta nominacija „Geriausias vaikų ir jau-nimo šokių kolektyvas 2008“ ir Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimas „Aukso paukštė“;

2008, 2009 ir 2010 m. tarptautiniame tautinių šokių festivalyje Turkijoje kolektyvas apdovanotas medaliais;

2012 m. tarptautiniame konkurse „Žemė – mūsų bendri namai“ Jekaterinburge (Rusija) mažieji „Šėltinio“ šokėjai laimėjo 1-ąją vietą ir I laipsnio diplomą, tais pačiais metais 29-ajame tarptauti-niame muzikos ir šokio konkurse-festivalyje „Festival Internacio-nal de Música de Cantonigròs“ Ispanijoje „Šėltinio“ šokėjai laimė-jo 2-ąją vietą (tautinių šokių kategorija).

Daugelyje festivalių draugystės vakarų metu šokėjai ir vadovai supažindino kitų tautų žmones su lietuvių liaudies šokiais, rate-liais, žaidimais. Ir patys mielai mokosi. Bendraujant su kitų tautų šokėjais, dainininkais, muzikantais „šėltinukams“ labai gelbsti tai, kad jie puikiai moka anglų kalbą.

Daug šokėjų prie kolektyvo prisijungia ne tik dėl to, kad galėtų siekti meninės veiklos rezultatų, bet ir dėl to, kad „Šėltinis“ garsė-ja kolektyvo tradicijomis, bendravimo kultūra. Ansamblio vadovai Violeta ir Romualdas Laugaliai siekia, kad kolektyve plėtotųsi savęs suvokimas, fizinių ir kūrybinių galių, protinių gebėjimų, poelgių ir elgesio motyvų, tikslų, požiūrių į tikrovę, į kitus žmones ir į patį save, dvasinių ir dorovinių vertybių įsisąmoninimas.

420

Niekada nesustokite ir nenuleiskite rankų, priimkite save tokius, kokie esa te, ir, mano manymu, visada verta prisiminti, kad einant gyvenimo keliu reikia elgtis garbingai. Tai yra sunku, bet verta.

trAkų meNo mokyklos fANfAriNis orkestrAs

DirigentasEgidijus Miknius

Trakų pučiamųjų orkestras įkurtas 1975 m. Jo įkūrėjas – Alek-sandras Čiupkovas. Nuo 1994 m. orkestrui vadovauja Arvydas Mišeikis. 2000 m. orkestras reorganizuotas į Trakų meno moky-klos fanfarinį orkestrą. 2005–2011 m. orkestrui dirigavo Tadas Šileika, nuo 2012 m. orkestro dirigentas yra Egidijus Miknius.

Orkestro muzikantai – labai įvairaus amžiaus: nuo pirmose meno mokyklos klasėse besimokančių vaikų iki jau seniai Trakų meno mokyklą baigusių, dabartinių įvairių aukštųjų mokyklų stu-dentų. Skirtingų kartų jaunimą vienija ypatinga aplinka, kurioje galima susikalbėti be žodžių, pakanka įsiklausyti, pajausti ir pasi-nerti į muziką. Tai brandus meninis kolektyvas su savomis tradi-cijomis, aukštu meistriškumo lygiu ir plačia koncertine geografija. Per orkestro gyvavimo metus jame buvo išugdytas ne vienas žymus

šalies muzikantas ir muzikos pedagogas, orkestras pelnė laureato ir diplomanto vardų daugelyje Lietuvos ir užsienio meistriškumo konkursų. Koncertai, konkursai, festivaliai, vasaros kūrybinės sto-vyklos – tai kasdienis darbas, kuriuo orkestro vadovai siekia, kad muzikantai galėtų kuo plačiau ir įvairiau tenkinti meninės veiklos poreikį, palyginti savo gebėjimus ir keistis gerąja patirtimi su kitais meniniais kolektyvais, kad turėtų galimybę įgyti ar pagilinti tarp-kultūrinio pažinimo ir bendravimo kompetencijas, nes tai juos mo-tyvuotų išlaikyti ir kelti meistriškumą. Didelę reikšmę turi tai, kad kiekvienas orkestro dalyvis jaučiasi labai svarbus ir nepakeičiamas bendrame kūrybiniame procese. Įvairių konkursų laureatų diplo-mai, padėkos raštai – tai taip pat orkestro 33 metų istorija.

2012 m. Trakų meno mokyklos orkestro kolektyvą papildė ne-mažai naujų narių, jaunųjų Trakų meno mokyklos mokinių. „Jie patikėjo mano muzikavimo idėja, repeticijų drausme ir punktualu-mu“, – teigia orkestro vadovas E. Miknius, o jo žodžius pagrindžia sistemingu ir kantriu darbu pasiekti rezultatai. Orkestras bendra-darbiavo su Lietuvos edukologijos universiteto mišriuoju choru „Ave vita“ (vadovas K. Barisas), su juo surengė bendrą koncertų ciklą – atliko T. Šileikos fanfariniam orkestrui ir chorui aranžuotą Carlo Orffo kantatą „Carmina Burana“. Kūrinio premjera įvyko Lie-tuvos edukologijos universiteto choro „Ave vita“ 75-mečio proga.

Kolektyvas dalyvavo muzikos festivaliuose Lietuvoje, Latvijo-je, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Graikijoje, pelnė laureato vardą kasmetiniuose Lietuvos orkestrų čempionatuose (2001, 2002, 2003, 2005, 2006, 2008, 2011 ir 2014 m.) ir tarptautiniuose konkursuose Lenkijoje „Zlata Lyra“

Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras: R. Giedraičio „Vasaros paletė“

stebinantis orkestro skambėjimo skaidrumas

421

(2006 m.), Latvijoje (2008 m.), Nyderlanduose „Open Neder-landse Fanfare Kampioenschappen“ (2013 m.).

Įvertinimas ir koncertinės kelionės:2001 m. orkestras apdovanotas diplomu (B kategorija) už daly-

vavimą I Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate;2002 m. dalyvavo pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje

Koršenbroiche (Vokietija);2002 m. laimėjo 3-iąją vietą (C kategorija) Lietuvos pučiamųjų

orkestrų čempionate;2002 m. įteikta Kauno miesto mero padėka už dalyvavimą res-

publikiniame pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje Kaune;2003 m. laimėjo 4-ąją vietą (D kategorija) III Lietuvos pučia-

mųjų orkestrų čempionate;2004 m. laimėjo 3-iąją vietą (D kategorija) IV Lietuvos pučia-

mųjų orkestrų čempionate;2004 m. įteikta padėka ir taurė už dalyvavimą pučiamųjų ins-

trumentų orkestrų festivalyje Balstogėje (Lenkija);2005 m. įteikta padėka ir taurė už dalyvavimą tarptautiniame

pučiamųjų orkestrų festivalyje Hiršfelde (Vokietija);2005 m. įteikta padėka už dalyvavimą muzikos festivalyje Ko-

šicėje (Slovakija);2005 m. orkestras koncertavo Koršenbroiche (Vokietija);2006 m. įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanoji-

mas „Aukso paukštė“ ir nominacija „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“; 2006 m. laimėjo 2-ąją vietą (D kategorija) VI Lietuvos pučia-

mųjų orkestrų čempionate;2006 m. laimėjo 2-ąją vietą tarptautiniame konkurse „Auksinė

lyra“ Rybnike (Lenkija);

Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras

Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras („Warber Communicatie“ nuotrauka)

Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras

2006 m. dalyvavo muzikos festivalyje Larisoje (Graikija);2007 m. koncertavo Nyderlandų Karalystėje;2008 m. laimėjo 2-ąją vietą (D kategorija) VIII Lietuvos pučia-

mųjų orkestrų čempionate;2008 m. laimėjo 3-iąją vietą tarptautiniame pučiamųjų orkes-

trų konkurse Ventspilyje (Latvija);2009 m. kaip geriausias orkestras (aukščiausia – D – neprofesi-

onalių orkestrų kategorija) apdovanotas didžiuoju prizu ir diplo-mu už geriausiai atliktą privalomą kūrinį IX Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate;

2010 m. kaip geriausias orkestras (aukščiausia – D – neprofesio-nalių orkestrų kategorija) apdovanotas didžiuoju prizu X Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate, jam įteiktas diplomas už geriau-siai atliktą privalomą kūrinį, dirigentui T. Šileikai suteiktas geriau-sio dirigento vardas, orkestro muzikinėje programoje skambėjusio kompozitoriaus Jano van der Roosto privalomo kūrinio „Prima luce“ atlikimas pripažintas geriausiu atlikimu. Po tokio orkestro įvertinimo kolektyvas perkeltas į aukštesnę grupę ir kitais metais konkurse dalyvavo jau kartu su profesionalių muzikantų orkestrais;

2011 m. laimėjo 1-ąją vietą (aukščiausia profesionalų – E – ka-tegorija) XI Lietuvos orkestrų čempionate, suteikti geriausio so-listo, geriausio čempionato dirigento, geriausio orkestro (fanfari-nių orkestrų kategorija) vardai. Dalyvavo II atvirajame fanfarinių orkestrų čempionate Drachtene (Nyderlandai);

2012 m. orkestrui suteikta aukščiausia – I – meninio pajėgumo kategorija;

2013 m. laimėjo 3-iąją vietą atvirajame fanfarinių orkestrų kon-kurse Nyderlanduose.

1

422

Viltis ir meilė, ir kančia – teatras!Tikėjimas ir ašaros – teatras!Ir keistas lengvas virpulys – teatras!Ir visa tai savy aš talpinu...

O tiems, kas ieško aukščio ar gelmės,Mes palinkėsim nuoširdžiai sėkmės!

kAuNo vAikų ir JAuNimo teAtrAs „vilkolAkis“

Teatro vadovaiAlgis Kybartas ir Stasė Ivanauskaitė

Jaunieji „Vilkolakio“ aktoriai su teatro vadovaisTeatro „Vilkolakis“ kolektyvas

Ilgamečiai teatro „Vilkolakis“ vadovai Stasė Ivanauskaitė ir Algis Kybartas jį įkūrė 1990 m. Teatro vadovų kūrybinės veiklos kredo – „kad jaustumeisi laimingas, duok gyvenimui daugiau, nei tikiesi ir lauki iš jo“. Per 24 gyvavimo metus aktorinio meno pa-slapčių teatre įgijo kelios kartos jaunų žmonių. Dalis jų tapo pro-fesionaliais aktoriais, kiti – tiesiog kūrybingais žmonėmis.

Šiuo metu teatro „Vilkolakis“ kūrybinėje veikloje dalyvauja 79 jaunieji teatro artistai. Per 24 kūrybinio darbo metus teatre rampos šviesą išvydo 29 spektakliai, 8 koncertinės programos. Daugelis spektaklių sukurti pagal pačios S. Ivanauskaitės rašy-tų pjesių, paremtų populiariomis pasakomis, motyvus. Originali pasakų interpretacija – bene svarbiausias bruožas, išskiriantis teatrą „Vilkolakis“ iš kitų, suteikiantis jam patrauklaus individu-alumo.

Populiariausi, žiūrovų labiausiai pamėgti teatro „Vilkolakis“ spektakliai yra šie: A. de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“, Š. Pero „Batuotas katinas“, E. Švarco „Pelenė“, A. Tolstojaus „Bu-ratino nuotykiai“, A. Lindgren „Ronja – plėšiko duktė“, E. Švarco „Princesė ir kiauliaganys“, R. Kiplingo „Mauglis“, S. Ivanauskai-tės „Musė – vilko pusė“, „Bjaurusis ančiukas“, „Auksinė žuvelė“, „Raudonkepurytė“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Kaip Pag-randukas išminties ieškojo“, „Druskilė“, „Piemenėlė ir kaminkrė-tys“, „Princesė ir mėnulis“, „Trys negražios karalaitės“ ir kt.

Teatro vadovų iniciatyva nuo 1992 m. Kaune kas dvejus metus rengiami tarptautiniai vaikų ir jaunimo teatrų festivaliai „Avan-scena“, kuriuose yra dalyvavę teatrai iš Danijos, Suomijos, Rusijos (Maskvos, Sankt Peterburgo), Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrai-nos, Baltarusijos. Festivalių metu vyksta seminarai, teatrinės labo-ratorijos. Festivalis suteikia galimybę bendrauti, pažinti, vertinti, mokytis, skatina paauglių kūrybiškumą, saviraišką. Tai didelis im-pulsas skatinant ir plečiant teatrinį judėjimą tarp jaunimo.

Teatras „Vilkolakis“ dalyvavo ir gavo svarių apdovanojimų res-publikiniuose festivaliuose: „Auksinis obuolys“ (Marijampolėje), „Gintarinis Mukas“ (Vilniuje), „Vilniaus rampa“ (Vilniuje), „Ne-nuoramos“ (Ukmergėje), „Šimtakojis“. Kolektyvas pasirodė ir tarptautiniuose festivaliuose, vykusiuose Suomijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Bulgarijoje, ir pelnė pačius aukščiausius apdovanojimus – laureatų vardus. 2014 m. balandžio 23–30 d. teatras dalyvavo Burgase (Bulgarija) vykusia-me tarptautiniame teatrų festivalyje, kuriame iš viso dalyvavo 32 kolektyvai. Teatras „Vilkolakis“ pristatė spektaklį „Piemenėlė ir kaminkrėtys“ ir užėmė 1-ąją vietą.

2013 m. Kauno vaikų ir jaunimo teatro „Vilkolakis“ kolektyvui įteikta „Aukso paukštės“ nominacija (kategorija „Geriausias vai-kų, jaunimo teatras ir jo vadovas“). Ši nominacija yra aukščiau-sias šalies mėgėjų meno kolektyvų įvertinimas. Kandidatus „Auk-so paukštės“ nominacijoms gauti atrenka prie Lietuvos liaudies kultūros centro veikiančios meno šakų ir žanrų tarybos. „Aukso paukštės“ nominacija vaikų ir jaunimo teatrui „Vilkolakis“ įteikta už ilgametę, aktyvią, kūrybingą veiklą, laimėjimus respublikinia-me vaikų ir jaunimo teatrų konkurse „Šimtakojis“, tarptautiniuo-se teatro festivaliuose, už teatro renginių organizavimą.

Teatro vadovai S. Ivanauskaitė ir A. Kybartas įsitikinę, kad vis-kas – iš meilės ir gerumo. Ir tikėjimo, kad toks teatras – tai tik priemonė išoriniam ir vidiniam jaunų žmonių laisvėjimo procesui skatinti. Tai sudėtingas procesas, tačiau be jo neįmanomas sava-rankiškos, dvasingos, kūrybingos asmenybės augimas. Tai esmė. Tai tikslas, neturintis pabaigos. Tai ilgas ir sudėtingas pedago-ginis procesas su vaikais, kasmet papildančiais teatro studijines grupes.

kūrybiškumas atveria pasaulį

423

Savo kolektyvo dainininkams ir visos Lietuvos mokiniams linkiu niekada nepamiršti dainos, ypač lietuviškos, nes ji lydi mus visą gyvenimą ir labai padeda sunkiomis gyvenimo akimir-komis. Taip pat linkiu neprarasti noro siekti žinių, nes jis yra visų atradimų variklis. Kad ir kas nutiktų, niekada nepamirškite šalies, kurioje gimėte, nes tik stiprios ir gilios šaknys išlaiko medį net per didžiausias audras...

vilNiAus kultūros ceNtro lietuvos NAcioNAliNio rAdiJo ir televiziJos vAikų chorAs

Meno vadovė ir vyriausioji dirigentėRegina Maleckaitė

Vilniaus kultūros centro Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choras

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choras įkurtas 1979 m. 1979–1992 m. choro meno vadovu ir vyriausiuoju diri-gentu buvo Arvydas Girdzijauskas. Nuo 2009 m. choras vadi-namas Vilniaus kultūros centro Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choru. Nuo 1992 m. jam vadovauja Regina Ma-leckaitė.

Chore dainuoja apie 200 skirtingo amžiaus įvairių Vilniaus mo-kyklų mokinių, jį sudaro 5 savarankiškos grupės: pirmos klasės mokinių, antros klasės mokinių, jaunučių, pagrindinė (koncerti-nė), jaunimo. Pagrindinė choro veikla – koncertai ir įrašai radijo muzikos fondams. Repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio klasi-kų, šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, taip pat liaudies dainos. Choras koncertavo Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje, Italijoje, Ispanijoje, tapo lau-reatu daugelyje tarptautinių konkursų ir festivalių.

Pagrindiniai choro uždaviniai – radijo ir televizijos fonoteką papildyti naujais ir vertingais kūriniais, taip pat koncertuoti. Cho-ro veikla yra plati ir įvairi: rengiami vieši koncertai, dalyvaujama dainų šventėse ir konkursuose, naujų kūrinių perklausose, kituo-se kultūros renginiuose. Kasmet choras surengia daugybę viešų

koncertų, įrašo naujų kūrinių. Dažnai koncertuojama Lietuvoje ir užsienyje, giedama bažnyčiose, dalyvaujama įvairiuose tarptauti-niuose festivaliuose. Choras sukaupė didelį ir įvairų repertuarą. Ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių chorinei muzikai, aktyviai dalyvaujama Lietuvos dainų šventėse ir taip tęsiama UNESCO saugoma Lietuvos dainų švenčių tradicija. Choras yra atlikęs ir Lietuvos radijo fondams įrašęs didžiulį kiekį šiuolaikinių Lietu-vos kompozitorių kūrinių (didelė jų dalis parašyta specialiai šiam chorui) – taip plačiai propaguojama lietuviška muzika pasaulyje. Taip pat choras atlieka šiuolaikinę ir klasikinę užsienio kompozi-torių muziką.

Nuo 1979 m. choras dalyvavo visose moksleivių, Lietuvos ir pa-saulio lietuvių dainų šventėse.

1994 m. choras dalyvavo I pasaulio lietuvių dainų šventėje, 1997 m. – Lietuvos moksleivių dainų šventėje, kurioje pelnė ab-soliučiai geriausio kolektyvo vardą, 1998 m. – II pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje.

Įvertinimas:1990 m. Europos vaikų ir jaunimo chorų festivalyje Nerpelte

(Belgija) laimėjo 1-ąją vietą;1992 m. Bela Bartoko konkurse Debrecene (Vengrija) – 3-iąją

vietą;1994 m. pasauliniame chorų iš įrašų konkurse Tokijuje (Japo-

nija) – 3-iąją vietą;1997 m. pasauliniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje Celėje

(Slovėnija) – 2-ąją vietą ir sidabro medalį;2004 m. vaikų ir jaunimo festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos

vaikai“ – 1-ąją vietą;2006 m. tapo Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimo

„Aukso paukštė“ laureatu, įteikta nominacija „Ryškiausia Lietu-vos žvaigždė“;

2010 m. ortodoksų religinės muzikos festivalyje „Hajnuwka“ Balstogėje (Lenkija) laimėjo 1-ąją vietą;

2011 m. jubiliejiniame – XXX – ortodoksų religinės muzikos festivalyje „Hajnuwka“ Balstogėje (Lenkija) – 2-ąją vietą;

2013 m. tarptautiniame konkurse-festivalyje „Auksinė Šalčios juosta“ – 1-ąją vietą.

choras, pulsuojantis jaunatvišku žavesiu

424

Ateitis priklauso jums! Ženkite į ją drąsiai ir ryžtingai. Tikėkite, kad ga-lite pakeisti pasaulį ar bent jau būti nepakeičiama jo dalis. Ir nebijokite svajoti, nes svajonės pildosi...

Orkestro meno vadovas ir dirigentasModestas Barkauskas

Ambicingi respublikiniai ir tarptautiniai projektai, įvairios kon-certinės programos, begalė koncertų, kurių nemaža dalis vyksta pagrindinėse Lietuvos scenose, pasirodymai su žymiausiais Lie-tuvos solistais, dirigentais, instrumentalistais, gastrolės užsieny-je, kūrybinės vasaros stovyklos, amžinai besikeičiantis ir amžinai jaunas kolektyvas. Taip keletu žodžių būtų galima apibūdinti šį Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moks-leivių simfoninį orkestrą – jau žinomą kolektyvą Lietuvos muzi-kiniame pasaulyje.

1999 m. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mo-kyklos direktorės Laimutės Užkuraitienės iniciatyva įkurtas šios mokyklos moksleivių simfoninis orkestras. Suburti kolektyvą di-rektorė patikėjo mokyklos pedagogams Ugniui Vaiginiui, Artūrui Alenskui, Tatjanai Kuc ir Viliui Pociui. Pirmuoju orkestro meno vadovu ir dirigentu tapo U. Vaiginis. Nuo 2001 m. orkestrui va-dovauti ėmėsi dirigentas Modestras Pitrėnas, o nuo 2008 m. prie dirigento pulto stojo dirigentas Modestas Barkauskas.

Skambiu „Simfukų“ vardu pasivadinę jaunieji Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoni-nio orkestro artistai, šiuo metu peržengę 15 metų savo gyvavimo slenkstį, jau surengė per 150 koncertų pačiose žymiausiose Lie-

tuvos koncertų salėse ir vis dar aktyviai koncertuoja. Itin plataus atgarsio susilaukė šio kolektyvo pasirodymai Lietuvos naciona-linės filharmonijos, Kongresų rūmų, Klaipėdos koncertų salės, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno valstybinio muzikinio teatro scenose. Dalyvavimas įvairiuose muzikiniuose projektuose kartu su kitais mokyklų ir profesionaliais Lietuvos muzikiniais kolektyvais, tarptautiniai projektai, koncertinės gas-trolės – tuo kolektyvas gyveno visada, tuo gyvena ir šiandien.

Orkestras savo repertuaro aruoduose yra sukaupęs daug įvairių kūrinių: koncertuose skamba tiek klasikos šedevrai, tiek nūdienos lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Orkestras koncertuo-se atlieka Ž. Bizė, Dž. Verdžio, F. J. Haidno, Š. K. Sen Sanso, M. Ravelio, E. H. Grygo, L. A. Minkuso, A. L. Dvoržako, Ž. Ofenba-cho, S. Prokofjevo, P. Čaikovskio, A. Borodino, M. K. Čiurlionio, B. Dvariono, E. Balsio, J. Andrejevo, J. Štrauso, P. Maskanio, H. Groso-Švarco, A. Rodrigo, L. Andersono ir daugybės kitų auto-rių kūrinius, kurių dauguma įrašyti į garso ir vaizdo kompaktines plokšteles ir išleisti.

„Simfukai“ savo jėgas bando greta tradicinių koncertinių pro-gramų imdamiesi atlikti ir kitų žanrų kūrinius. Kolektyvo reper-tuarą puošia M. K. Čiurlionio kantata „De Profundis“, M. Vait-kevičiaus kantata „Susiradom smuiko raktą“ (kūrinio premjera 2006 m.), I. Stakvilės miuziklas vaikams „Batuotas katinas“ (kūri-nio premjera 2007 m.), baletinės muzikos ištraukos iš P. Čaikov-skio, A. Adamo, J. Štrauso baletų (2004–2006 m.), atliekamos su šokio trupe „Nuotaika“. 2013 m. „Simfukai“ kartu su Eglės Špo-kaitės baleto mokyklos auklėtiniais paruošė ir atliko A. Pavlovskio baletą „Snieguolė ir septyni nykštukai“.

Savo jaunatviškumo neslepiantys „Simfukai“ nevengia paišdy-kauti ir su roko klasikos interpretacijomis, tad besilankantieji jų koncertuose neretai gali pasimėgauti orkestro interpretuojamais „The Beatles“, „Queen“ ar kitų grupių kūriniais. Orkestras dalyva-vo IV ir VI tarptautiniame jaunųjų atlikėjų festivalyje „Skambanti banga“, Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamuose projektuo-

vilNiAus BAlio dvArioNo deŠimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoNiNis orkestrAsišskirtinis lietuvos jaunimo kultūros reiškinys

„Simfukai“ koncerto metu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje

425

se, Lietuvos muzikų sąjungos rengiamuose didžiuosiuose Lietu-vos muzikų paraduose.

Su jaunaisiais artistais dažnai koncertuoja žymiausios Lietuvos ope ros žvaigždės, solistai instrumentalistai, dirigentai. Negalima nepri siminti koncertų, kuriuose su orkestru dainavo V. No rei ka, V. Prud nikovas, E. Kaniava, I. Zelenkauskaitė, R. Tallat-Kelpšai-tė, N. Vil kanauskaitė, R. Juzukonytė, R. Šilinskaitė, A. Rubežius, Č. Nau sėda, griežė M. Švėgžda fon Bekeris, F. Fresen (Vokieti-ja), Š. Kačionas, R. Beinaris, A. Dvarionaitė. Jaunieji artistai didžiuoja si turėję garbės paklusti dirigentų prof. S. Sondeckio, prof. V. Viržonio, prof. J. Domarko, M. Staškaus, V. Lukočiaus, K. Maleskovo, S. Malcevo (Vokietija), Dž. Kenavėjaus (Jungtinė Karalystė) batutoms.

Neišdildomų įspūdžių mokinių atmintyje paliko susitikimas su maestro Mstislavu Rostropovičiumi, 2005 m. kovo 1 d. apsilankiu-siu „Simfukų“ koncerte-repeticijoje. Po orkestro pasirodymo, negai-lėdamas laiko, netgi griaudamas savo vizito Lietuvoje dienotvarkę, didysis maestro tiesiog nuo scenos su klausytojais dalijosi koncerto įspūdžiais, dosniai žarstė patarimus tiek orkestrui, tiek vaikams as-meniškai. Maestro pasakė tokius žodžius: „... ir mes nė vienas šian-dien net neįsivaizduojame šio lobio, kurį matome šioje scenoje, ver-tės. Lobio, kurio visi deimantai, jau ir taip ryškiai žėrėdami šiandien, visu savo spindesiu pakerės mus tik ateityje. Ir tik mes, suau gusieji, galime nulemti šių deimantų ateities spindėjimą – puoselėdami, globodami, atiduodami save. Juk šie deimantai – mūsų vaikai...“

Neatsiejama „Simfukų“ gyvenimo dalis – jau tradicija tapusios kūrybinės stovyklos Lietuvos pajūryje. Jose ne tik repetuojama, koncertuojama bendraamžiams, bet ir kartu su bendraamžiais praleidžiamas laisvalaikis, kurio metu ypač pasireiškia visas „Simfukų“ kūrybiškumas, jų jaunatviška energija ir šėlsmas. Dar viena orkestro veiklos sritis – koncertinės gastrolės užsienyje ir bendri projektai su giminingais užsienio kolektyvais: koncertuo-ta Lenkijoje (2002 m.), Čekijoje (2004 m.), Vokietijoje (2004 ir 2009 m.), Belgijoje (Briuselyje, 2015 m.), užmegzta draugystė su Menchengladbacho (Vokietija), Meklenburgo-Pomeranijos regi-ono (Vokietija), Briuselio (Belgija), įvairių Europos mokyklų jau-nimo simfoniniais orkestrais, jaunaisiais kolegomis iš Suomijos. Kad ir kur būtų, kolektyvas visada randa laiko ir pažintinėms eks-kursijoms, ir laisvalaikio pramogoms, tačiau, žinoma, koncertai ir pasirodymų kokybė – svarbiausia. Galbūt todėl iš visur parsiveža-mi tik puikiausi publikos atsiliepimai, spaudos įvertinimai.

Turbūt negalima nesutikti, kad šiandieniai Vilniaus Balio Dva-riono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio or-kestro pasiekimai – tai kruopštaus, kasdienio, sistemingo vadovų darbo rezultatas, darbo, lydimo kantrybės, energijos, pedagogi-nio įžvalgumo, pasiaukojimo, tikėjimo, entuziazmo ir begalinio atsidavimo vaikams. Visi orkestro vadovai, neatsižvelgiant į tai,

kokį – ilgesnį ar trumpesnį – laiko tarpsnį jam paskyrė, paliko gilų pėdsaką orkestro istorijoje ir vaikų širdyse. Reikia paminėti pirmuosius žingsnius orkestre vaikams žengti padėjusį meno va-dovą ir dirigentą U. Vaiginį, iš jo vadovavimą orkestrui perėmu-sį M. Pitrėną, taip pat M. Barkauską, nuo orkestro užuomazgų iki dabar jame visą organizacinį darbą atiekantį ir su styginių instrumentų grupe dirbantį A. Alenską, šiuo metu su orkestru dirbančius pedagogus R. Beinarį, D. Jovaišą, T. Ramančiūną, E. Stanelį ir V. Pocių. Visi jie puikiai išmano savo srities darbą, yra profesionalūs muzikantai, atlikėjai, groja įvairiuose simfoniniuo-se orkestruose ar kituose muzikiniuose kolektyvuose, todėl turi sukaupę patirties, kuria ir dalijasi su jaunaisiais „Simfukų“ muzi-kantais. Sekdamas savo orkestro vadovais nemažas būrys buvusių „Simfukų“ taip pat apsisprendė savo gyvenimą sieti su muzika ir šiuo metu studijuoja, o kai kurie jau ir dirba Lietuvoje ar užsienyje.

Vaikų dienotvarkė neapsakomai įtempta: čia jie žavi publiką Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, čia pasirodo kitoje scenoje, pristato naują programą, dar po poros dienų juos matome mo-kyklos koncertų salėje... O kur dar repeticijos, gastrolės... Vaikai tarsi tarp kitko trumpam užsuka į namus, išklausę tėvų pamoky-mų apie būtinybę nepamiršti mokslų pagrindinėse mokyklose ir klusniai palinksėję galvomis vėl pėdina į... orkestrą.

Nuolatos ir sistemingai dirbdamas kolektyvas pelnė Lietuvos muzikinės visuomenės pripažinimą ir tapo tikrai išskirtiniu Lie-tuvos jaunimo kultūros reiškiniu. Dėl to, kad šiandien savo gy-venimus sieja su muzika, net jei ir vos vienas kitas iš grojančiųjų orkestre taps profesionaliu muzikantu, visi jie tikrai bus išprusu-sios, kultūringos visuomenės dalis.

Koncertas Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje

Neatsiejama „Simfukų“ gyvenimo dalis – jau tradicija tapusios kūrybinės stovyklos Lietuvos pajūryje

Repeticijoje su maestro Mstislavu Rostropovičiumi ir dirigentu Modestu Pitrėnu

426

Choro kūrybinės veiklos 50-metis, 2012 m.

Aukime kartu su gimtuoju mies-tu: puoselėkime vaikystės svajones, kaupkime kūrybinę patirtį, tikėkime savimi, savo galimybėmis ir jaunat-viškais siekiais.

mAriJAmPolės kultūros ceNtro vAikų ir JAuNimo chorAs „vyturėlis“

Choro vadovės Bronislava Barauskienė ir Laima Venclovienė,

koncertmeisteris Arūnas Barauskas

Mūsų „Vyturėliui“ – 50 metų. Per šį laiką choras išaugo ir su-brendo. Pasiekti didelių rezultatų padėjo ilgas atkaklus darbas ir daina, suteikusi galingus sparnus.

Savo veiklą choras pradėjo 1961 m. Jį įkūrė ir 17 metų jam vadovavo A. Uzėla. Nuo 1964 m. su choru dirbo du chormeiste-riai – J. Marcinkevičiūtė ir V. Bandzaitis. 1966 m. kolektyvui buvo suteiktas pavyzdinio berniukų choro „Vyturėlis“ vardas. 1971 m. „Vyturėlis“ šventė 10 metų jubiliejų. Šia proga jo atliekamos dai-nos skambėjo Vilniuje vykusiame kantatų ir oratorijų festivalyje (1968 m.), taip pat berniukų chorų sąskrydžiuose Vilniuje, Klai-

pėdoje, Tartu (Estija), Rygoje (Latvija), koncertinėse išvykose Maskvoje (Rusija), Sevastopolyje, Kijeve ir Kryme (Ukraina). Į choro dešimtmečio koncertinę programą buvo įtraukta specialiai „Vyturėliui“ sukurta A. Bražinsko chorinė siuita lietuvių liaudies dainų temomis, kartu su Valstybinės filharmonijos kameriniu or-kestru choras atliko H. Perselio operą kantatą „Karalius Artūras“. 1972 m. „Vyturėlis“ buvo pakviestas dalyvauti Latvijos dainų ir šokių šventėje, vykusioje Rygoje.

Nuo 1978 m. chorui vadovavo V. Ažukaitė ir B. Pavalkienė, nuo 1980 m. – A. Naktinskas. Aktyviai su berniukų choru dirbo L. Švi-rinas, V. Patamsa, koncertmeisteris D. Rasimavičius, turiningu choristų laisvalaikiu rūpinosi choro vadovė D. Naktinskienė, vo-kalo meno paslapčių mokė L. Šarkienė. Berniukams ne tik vasarą, bet ir per pavasario, žiemos atostogas buvo organizuojamos kūry-binės stovyklos.

Choristų gretos labai išaugo, nes dainuoti aktyviai pradėjo Ma-rijampolės miesto mokyklų mergaitės. Pajusti dainavimo meną susirenka per 200 dainininkų – nuo pirmoje iki dvyliktoje klasėje besimokančių mokinių. Nuo 1995 m. su choru pradėjo dirbti B. Ba-rauskienė, R. Burinskienė ir koncertmeisteris A. Barauskas. Choro ugdytiniai skirstomi pagal amžiaus grupes ir dainavimo įgūdžius: į paruošiamąją grupę, jaunučių ir jaunių chorus. Pasikeitus choro vadovams, nuo 2007 m. su choristais dirba meno vadovė, muzikos

daina, suteikusi galingus sparnus

427

Akcija „Mes mylim gimtą miestą“, 2014 m.

Lietuvos dainų šventė „Čia – mano namai“, 2014 m.

Marijampolės miesto dienos, 2014 m.

mokytoja metodininkė B. Barauskienė, jaunimo choro vadovė, di-rigavimo dėstytoja L. Venclovienė ir koncertmeisteris, fortepijono dėstytojas A. Barauskas. Šiuo metu chorą sudaro 90 narių. Nuo 2010 m., reorganizavus Marijampolės moksleivių kūrybos centrą, vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“ priklauso Marijampolės kultū-ros centrui, juo aktyviai rūpinasi miesto kultūros centro direktorė I. Skirpstienė ir pavaduotoja R. Striaušienė.

Choro „Vyturėlis“ dainininkai – patys aktyviausi Marijam-polės miesto koncertų, švenčių talkininkai, jie nuolat dalyvauja įvairiuose Marijampolės kultūros centro ir kitų organizatorių vykdomuose projektuose. Nei vienas miesto renginys neapsiei-na be jaunųjų dainininkų. Choristai taip pat nuolat koncertuoja įvairiose miesto mokyklose, yra aktyvūs švenčių organizatoriai ir dalyviai: dalyvavo šventėje-koncerte „Giedu ir dainuoju Dievui ir Tėvynei“, vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainuok, jaunoji Lietuva“, Lietuvos ir jaunimo dienų festivalyje „Baltijos bange-lės“. Kiekvienais metais Marijampolės gyventojams kolektyvas surengia koncertus šv. Kalėdų ir Motinos dienos progomis. Daini-ninkų talentai suspindi choristų renginiuose-konkursuose „Mano kraštas“ ir „Mano skambiausia daina“. Kiekvienais metais choras vyksta atstovauti Marijampolės dainininkams į Vakarų Lietuvos krašto dainų šventę Klaipėdoje, yra aktyvus respublikinių dainų švenčių Vilniuje dalyvis. 2009 m. Marijampolės miesto gyvento-jams choristai pristatė nuotaikingą kompozitoriaus M. Vaitkevi-čiaus sukurtą muzikinę pasaką „Voro vestuvės“. Kadangi žiūrovų susidomėjimas buvo didžiulis, ji scenoje parodyta daugybę kartų.

Jaunieji dainininkai savo balsais džiugina klausytojus, puikiai praleidžia laisvalaikį po pamokų ir koncertinėse kelionėse atosto-gų metu. 2010 m. „Vyturėlis“ pristatė koncertinę programą Var-šuvos Stepono Batoro licėjuje (Lenkija). 2010 ir 2011 m. berniukų jaunučių choro grupė prisijungė prie visos Lietuvos berniukų ir dalyvauja berniukų chorų festivalyje-akcijoje „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“.

2011 m. Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų konkurse „Mes – Lie-tuvos vaikai“ chorui suteikta II meninio lygio kategorija. 2012 m. „Vyturėlis“ dalyvavo Vilniuje vykusioje respublikinėje moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“, 2013 m. koncertavo Če-kijoje. Taip pat choras dalyvavo tarptautinėje vaikų ir jaunimo chorų šventėje „Jaunoji džiazo banga“, vykusioje Klaipėdoje.

2014 m. choras koncertavo Ziepniekkalna mokykloje Rygoje (Latvija), dalyvavo dainų šventėje „Čia – mano namai“. Aktyvus choristų domėjimasis istorinėmis miesto vietomis paskatino suor-ganizuoti akciją „Mes mylim gimtą miestą“, jos metu dainuojant patriotines dainas dviračiais buvo aplankytos žymios miesto vietos.

Choro studiją lankantys mokiniai pasižymi kūrybiškumu, inicia-tyvumu, siekiu tobulinti savo asmeninius, edukacinius, socialinius, profesinius įgūdžius. Choristės R. Bradūnaitės iniciatyva suorgani-zuota visuomeninė akcija „Vyturėlių dovana gamtai“, jos metu cho-ro dainininkai ir jų tėveliai giesmininkams dovanojo 50 inkilėlių.

Išaugę „Vyturėliai“ yra žinomi ne tik Marijampolėje, bet ir viso-je Lietuvoje, „Vyturėlio“ balsas skamba vis plačiau. Tie, kas susi-draugavo su muzika, nesiskirs su ja visą gyvenimą.

T A L E N T Ų A R E N A

438

Lietuvos mokinių parLamentas

Lietuvos mokinių parlamentas – demokratiškai renkama mokinių savivaldos institucija, kuri atstovauja Lietuvos mokinių interesams. Ji svarsto mokiniams aktualius klausimus, aktyviai dalyvauja formuojant jaunimo politiką, teikia siūlymus valstybi-nėms institucijoms, inicijuoja diskusijas, įgyvendina projektus. Lietuvos mokinių parlamentą sudaro 95 nariai – 8–12 klasių mo-kiniai.

Lietuvos mokinių parlamentas buvo sukurtas pastebėjus, kad Lietuvos politiniame gyvenime trūksta jaunų žmonių. 1999 m. va-sarą susibūrė iniciatyvinė grupė šiai idėjai įgyvendinti: Lietuvos moksleivių asociacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Panevėžio ra-jono moksleivių parlamentas, Lietuvos vaikų ir jaunimo laisvalai-kio organizavimo asociacija ir Pilietinių iniciatyvų centras. Toks projektas negalėtų gyvuoti ir be partnerių: Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ir Euro-pos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės „ELSA Lietuva“.

Nariai renkami dvejų metų kadencijai. Dvejus metus sudaro ke-turios sesijos. Dar per pirmąją sesiją mokinys tampa ir tam tikro komiteto nariu. Komitetų yra šeši: Kultūros, Socialinių reikalų, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ir Žmo-gaus teisių.

Kultūros komitetas yra vienas aktyviausių komitetų Lietuvos mokinių parlamente, jis paskatino prisidėti prie tokių akcijų, kaip „Neužmiršk“, „Trys tautos – viena istorija“ ir kt. Pastarąją inicija-vo vienas iš Kultūros komiteto narių.

Socialinių reikalų komitetas – tai komitetas, kuris sprendžia problemas, susijusias su fizine, psichine ir moraline mokinių ge-rove. Šis komitetas daug dėmesio skiria lytinio švietimo ugdymui ir socializacijos centrams.

Lietuvos mokinių parlamento nariai Seime, 2014 m.

Be galo džiugu, kad turime tokią knygą, o dar džiugiau žinoti, kad Lie­tuva tikrai turi ateitį! Norėtųsi tik pagirti mūsų jaunimą ir paskatinti jį nesustoti: kurti, siekti, klysti ir iš savo klaidų mokytis, nes sėkmė negali būti rodiklis, turi būti noro ir pastangų, o tada sėkmė ir pati ateis. Linkiu šiai puikiai Lietuvos ateities kartai nesu­stoti ir įrodyti, kad pasiekti užsibrėž­tus tikslus galima bet kada ir kad tai nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo patirties, nes visa ateina savaime, jei pats stengiesi ir to nori!

Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Juozas Vaidelis

Jaunimas garsiai

439

Lietuvos mokinių parlamento nariai sesijos metu LR Seimo simuliacijos metu su Seimo nare A. Bilotaite

„Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ „Šypsenėlių“ akcija – Skuodo rajono Aleksandrijos pagrindinės mokyklos šypsena

Lietuvos mokinių parlamento atstovai Lukas Kornelijus Vaičiakas, Vytautė Rimkutė, Kamilė Čeplinskaitė, Rosita

Urnikytė ir Lukas Kaminskis Jaunimo vasaros akademijoje

Sveikatos apsaugos komitetas stengiasi pagerinti sveikatos prie-žiūros lygį mokyklose, skatinti žalingų įpročių prevenciją, plėtoti fizinio aktyvumo lavinimo galimybes. Komitetas bendradarbiauja su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Maisto banko organizuojamu projektu „Sveikatiada“. Be to, šis komitetas surengė maratonų ir orientacinių varžybų daugumoje Lietuvos miestelių.

Švietimo ir mokslo komitetas – iš visų Lietuvos mokinių par-lamentą sudarančių komitetų daugiausia darbo turintis ir prie mokinių gyvenimo gerinimo prisidedantis komitetas. Jis pateikė daugybę pozicijų, pavyzdžiui, dėl privalomo matematikos egza-mino įvedimo 2016 m., bendro finansavimo modulio mokykloms, egzaminų vertinimo sistemos keitimo.

Užsienio reikalų komitetas mokiniams teikia informaciją apie galimybes užsienyje ir apie jaunimo programas užsienyje. Šis ko-mitetas suorganizavo rašinių konkursą, kuris sulaukė didžiulio mokinių dėmesio.

Žmogaus teisių komitetas rūpinasi, kad mažėtų patyčių tarp mokinių, taip pat siekia, kad mokiniams būtų užtikrintos lygios teisės, t. y. kad jie nebūtų išskiriami ir diskriminuojami pagal so-cialinius sluoksnius, tautybę, religiją, gyvenamąją vietą ir kt. Šio komiteto tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, ginti mokinių teises ir laisves.

Lietuvos mokinių parlamente yra įkurtos ir kelios darbo grupės:Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontro-

lės darbo grupės tikslas – spręsti tarp mokinių įsitvirtinusią nar-

kotikų, tabako ir alkoholio vartojimo problemą. Ši grupė inicijavo „Pieno tūsus“, kurių metu vietoj alkoholio geriami pieno koktei-liai;

Vaiko gerovės darbo grupė aktyviai dalyvauja su vaikų gerove susijusiose akcijose ir renginiuose. Ji pateikė poziciją dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje, dalyvavo akcijoje „Vaikų svajonės“ ir net tarptautinėje mokyklų psichologų konferencijoje;

Viešųjų ryšių darbo grupė yra vienas svarbiausių Lietuvos mo-kinių parlamento organų. Ji siekia, kad informacija pasiektų kuo didesnę mokinių grupę, tariasi dėl radijo, televizijos laidų ir atlie-ka daug kitų visuomenėje nematomų darbų.

2014 m. gegužės 19 d. vyko jau ketverius metus Lietuvos Res-publikos Seimo narės Agnės Bilotaitės globojama Seimo simu-liacija, kuriai pirmininkavo Irena Degutienė. Tai yra viena žino-miausių Lietuvos mokinių parlamento iniciatyvų. Simuliacijos metu frakcijų nariai (mokiniai) sprendžia aktualias problemas, susijusias su Lietuvos jaunimu. Šie metai taip pat ne išimtis: buvo nagrinėtos aukštojo mokslo finansavimo temos. Mokiniai virto parlamentarais ir ėmė diskutuoti dabartinio mokinių krepšelio ir studijų finansavimo temomis. Susidomėjimas tokio pobūdžio projektais auga. Dalyvauti minėtame projekte galėjo tik 141 mo-kinys, nors norinčiųjų buvo daugiau. Na, o Lietuvos Respublikos Seimo narė A. Bilotaitė džiaugėsi, kad šis renginys tapo tradicinis ir mokiniai, į jį atvykę iš visos Lietuvos, galėjo išbandyti savo jėgas parlamentaro kėdėje.

440

Lietuvos moksLeivių sĄJunGa

kodėl Lietuvos moksleivių sąjunga?

Žiniasklaidoje nuolat mirga aktualios, tačiau mums, mokslei-viams, ne visada suprantamos naujienos, kurias perskaičius daž-nai prasideda skundų laikotarpis. Tam, kad nagrinėjamos pro-blemos neliktų tik skundai, mirgančiuose laikraščių puslapiuose kartkartėmis moksleivių balsui atstovauja Lietuvos moksleivių sąjunga.

Lietuvos moksleivių sąjunga yra visuomeninė, ne pelno sie-kianti, savanorišku darbu grįsta asociacija, kurios pagrindinis tikslas – bendradarbiaujant su valstybinėmis ir nevalstybinėmis institucijomis stiprinti mokinių savivaldas ir mokinių interesų atstovavimą regiono ir nacionaliniu lygmenimis. Taigi, kalbant paprastais žodžiais, grupė aktyvių mokinių iš visos Lietuvos na-grinėja švietimo sistemos aktualijas, bendrauja su įvairiomis ins-titucijomis, skatina mokinių savivaldas dalyvauti svarstant moki-niams aktualius klausimus ir priimant sprendimus.

nuo ko viskas prasidėjo?

Lietuvos moksleivių sąjunga savo veiklą pradėjo dar 1996 m., kai grupė aktyvių mokinių iš įvairių Lietuvos miestų ir mieste-lių susitiko ir pradėjo kalbėtis apie švietimo sistemos problemas ir apie tai, kad Lietuvai trūksta vieningo mokinių balso. Tądien buvo nuspręsta, kad Lietuvai reikia nacionalinės mokinių tary-bos, kuri užtikrintų, kad mokinių balsas bus išgirstas.

Ilgą laiką organizacija atstovavo mokinių interesams bendrau-dama ir bendradarbiaudama su vis daugiau institucijų, atsakin-gų už tai, kad būtų priimami ir įgyvendinami jaunimui aktualūs sprendimai, tačiau 2010 m. nusprendė orientuotis į mokinių sa-vivaldas ir taip užtikrinti, kad ne tik būtų atstovaujama mokinių interesams, bet ir aktyviai informuojama, siekiama išsiaiškinti mokinių nuomonę, skatinti juos dalyvauti mokyklos valdyme. Tuomet organizacija, aktyviai veikusi nacionaliniu lygmeniu, vis daugiau dėmesio pradėjo skirti tam, kad jaunimui būtų atstovau-jama regioniniu lygmeniu: pradėta aktyviai bendrauti su jaunimo reikalų koordinatoriais, regioninėmis jaunimo organizacijų tary-bomis, mokyklų administracijomis ir mokinių savivaldų kurato-riais.

Žinoma, tuo metu, kaip ir šiandien, šalyje veikė ne tik Lietuvos moksleivių sąjunga, bet ir daugybė kitų jaunimo organizacijų, ku-rios savo veikla siekia gerinti jaunimo gyvenimo kokybę. Esame aktyvūs Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos – asociacijos, skir-tos jaunimo organizacijų bendravimui stiprinti, – nariai, aktyviai dalyvaujame visuose renginiuose, kuriuose nagrinėjami jaunimui aktualūs klausimai, ir taip atstovaujame mokinių interesams ir jų nuomonei.

Prieš keletą metų Lietuvos moksleivių sąjunga pradėjo aktyviai dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Šiuo metu Lietuvos moki-nių interesams yra atstovaujama Europos nacionalinių mokinių savivaldų taryboje, kuri turi svarų rekomendacinį balsą svarstant jaunimui aktualius klausimus Europos Sąjungoje. Nuolat bendra-darbiaujama su kitose šalyse veikiančiomis nacionalinėmis moks-leivių tarybomis. 2014 m. buvo vykdytas projektas, kurio metu užsienio šalių atstovai savo patirtimi dalijosi su Lietuvos mokslei-vių sąjungos savanoriais. Šių metų pabaigoje Lietuvoje planuoja-ma suorganizuoti tarptautinį renginį. Tikimasi, kad į jį atvažiuos

moksleiviams kuriame rytojų!

Lietuvos moksleivių sąjungos vasaros forumas, 2013 m. Lietuvos moksleivių sąjungos forumas­asamblėja, 2013 m.

Išnaudokime visas mums teikiamas galimybes, nes mokykla yra vieta, ku­rioje galime ne tik pradėti brandų gy­venimą, bet ir suprasti, kas mes, kas yra mūsų šalis ir kokia gali būti mūsų kiekvienos dienos darbų prasmė. Bū­kime savo šalies piliečiai, būkime savo šalies patriotai, nebijokime priimti iš­šūkių, juos įgyvendinti ir būti atsakin­gi už savo veiksmus. Kiekvieni mokslo metai atneša gali­mybę būti arčiau savo tikslo – būti ar­čiau tokio savęs, kokį norėtume matyti ateityje. Kartu kiekvieni mokslo metai kupini ir iššūkių, kurie tik padeda suvokti, kokios plačios yra mūsų galimybės.Nestokokite laiko. Nestokokite ryžto. Būkite drąsūs ir naudokitės mokyklos teikiamomis galimybėmis.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentasAntanas Mikalauskas

441

dar daugiau užsienio šalių atstovų, kurie diskutuos apie jaunimo galimybes Europoje ir mokyklų indėlį ugdant pilietišką, atsakin-gą, savarankišką jaunuolį. Lietuvos moksleivių sąjunga siekia dar glaudesnio bendradarbiavimo su užsienio šalių mokiniais ir dar labiau pagerinti atstovavimą Lietuvos mokinių interesams, užti-krinti naujausios, veiksmingiausios, aktualiausios informacijos ir metodikos sklaidą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.

Per 18 savo veiklos metų Lietuvos moksleivių sąjunga, nuolat augdama ir tapdama vis reikšmingesnė Lietuvos mokiniams, tapo didžiausia mokinių interesams atstovaujančia nevyriausybine jaunimo organizacija Lietuvoje. Šiuo metu ji glaudžiai bendradar-biauja su institucijomis, teikiančiomis įvairią informaciją jauni-mui, jam atstovaujančiomis ir priimančiomis jaunimui aktualius sprendimus. Taigi šiandien Lietuvos moksleivių sąjunga – stiprus mokinių balsas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

kaip tai veikia?

Šiuo metu Lietuvos moksleivių sąjunga vienija 27 Lietuvos miestus ir miestelius, kuriuose turi savo skyrius: mokinių savi-valdų informavimo centrus ar rajono mastu veikiančias mokinių tarybas, kurias sudaro aktyvūs savanoriai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, visuose Lietuvos moks-leivių sąjungos vienijamuose miestuose vyksta mokinių savivaldų forumai, kurių metu mokyklų atstovai renka Lietuvos moksleivių sąjungos padalinių pirmininkus, ateinančiais metais atstovau-siančius mokinių balsui rajono ir nacionaliniu lygmenimis. Pa-dalinio pirmininku gali tapti bet kuris mokinys, norintis aktyviai atstovauti mokinių interesams.

Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuota Kovo 11­osios nuotraukų akcija, 2013 m.

Lietuvos moksleivių sąjungos padalinio Kaune inicijuota Kovo 11­osios akcija, 2012 m.

Lietuvos moksleivių sąjungos vykdytas Vasario 16­osios minėji­mas buvo pripažintas vienu originaliausių Lietuvoje, 2014 m.

Siekiant, kad mokinių balsui būtų atstovaujama veiksmingai, reguliariai vyksta įvairūs susitikimai: visuose Lietuvos moksleivių sąjungos vienijamuose miestuose kartą per mėnesį rengiami va-dovų klubai, kuriuose dalyvauja, diskutuoja ir jaunimui aktualius klausimus svarsto rajone veikiančių mokyklų mokinių savivaldų pirmininkai.

Lietuvos moksleivių sąjunga skatina mokinius dalytis gerąja patirtimi ir nuolat tobulėti, todėl keturis kartus per metus vyks-ta tradiciniai renginiai – forumai. Jų metu Lietuvos moksleivių sąjungos savanoriai ir mokinių savivaldų atstovai tris, o vasarą – penkias dienas bendrauja tarpusavyje, dalyvauja paskaitose, dar-bo grupėse, diskusijose ir įvairiuose kituose užsiėmimuose, ku-riuose stiprina savo kompetencijas, lavina įgūdžius ir įgyja žinių, reikalingų norint aktyviai atstovauti mokinių interesams, mokyti kitus, taip pat dar labiau tobulėti patiems. Svarbūs ir paminėti-ni pavasario forumai: jų metu vyksta asamblėja, joje dvejų metų kadencijai išrenkamas organizacijos vadovas, tvirtinama metinė veiklos ataskaita ir svarstomi kiti klausimai, kurie vėliau keliami nacionaliniu lyg meniu – už juos atsakingoms institucijoms.

Tam, kad visi procesai vyktų sklandžiai, Lietuvos moksleivių są-junga turi savo biurą – savanoriškai dirbančių jaunuolių koman-dą. Jai vadovauja prezidentas. Biuras koordinuoja nacionalinio lygmens klausimus ir užtikrina, kad valdyba (Lietuvos moksleivių sąjungos padalinių pirmininkai) būtų informuota apie tokio po-būdžio klausimų svarstymą ir įsitrauktų į šį darbą.

Kaip jau minėta, pagrindinis Lietuvos moksleivių sąjungos tikslas – atstovauti mokinių interesams stiprinant ir vienijant mokinių savivaldas, todėl daug dėmesio skiriama bendravimui su jomis. Esame sukūrę mokymų vadovų sistemą. Pagal ją mokomi jauni žmonės, kurie gali važiuoti į mokinių savivaldas ir vesti jų atstovams mokymus pasirinktomis temomis, reikalingomis tam, kad būtų sėkmingai vykdoma veikla.

Kasdien mes dirbame tam, kad mokykla taptų institucija, mo-kiniui suteikiančia sėkmingai ateičiai užtikrinti reikiamų žinių ir įgūdžių, t. y. gebėjimą kelti asmeninius tikslus ir kryptingai jų siekti. Per 18 metų įgijome daug patirties, tačiau ir toliau kasdien tobulėjame tam, kad mokinių balsas Lietuvoje ir Europoje būtų garsus, girdimas ir išgirstas.

kur kreiptis?

Lietuvos moksleivių sąjungos nariais gali tapti bet kuri mokinių savivalda, kuriai rūpi Lietuvos mokinių gerovė. Mūsų kontaktus ir daugybę naudingos informacijos galite rasti organizacijos inter-neto svetainėje www.moksleiviai.lt

442

Lietuvos vaikų ir moksLeivių teLeviZiJos konkursas „Dainų DaineLĖ“

Konkurso laureatus sveikina Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų televizijos konkursas „Dainų dainelė“ – vienas išskirtiniausių šalies muzikinių rengi-nių, turintis ilgametes tradicijas ir jas tęsiantis. Šio konkurso tiks-las – puoselėti dainavimo kultūrą, skatinti gabių vaikų meninę saviraišką, atrinkti geriausius šalies jaunuosius solistus ir voka-linius ansamblius.

Projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Lietuvos Respublikos švie-timo ir mokslo ministerija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir te-levizija. Nuo 1998 m. Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu „Dainų dainelę“ organizuoja Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla. Kas dvejus metus organizuojamame ir devynis mėnesius trunkančiame projekte dalyvauja 3–19 metų vaikai ir mokiniai iš visų 60-ies Lietuvos savivaldybių. Konkurso dalyviai skirstomi į 4 amžiaus grupes. Dalyviai ir būsimi laureatai vertinami pagal intonavimą, vokalinius duomenis, ansamblišku-mą, repertuaro pasirinkimą ir interpretaciją, artistiškumą, sceni-nę kultūrą. Vertinant ansamblius atsižvelgiama į ansamblio tipą (duetas, tercetas, kvartetas, merginų, vaikinų, mišrus). Zoninių turų ir televizijos koncertuose pasirodo apie 5 tūkstančiai jaunųjų dainininkų, ansambliams akompanuojančių dalyvių. Baigiamo-joje konkurso laureatų šventėje, tradiciškai rengiamoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, koncertuoja per 300 jau-nųjų dainininkų. Tai vienas iš daugiausia dalyvių pritraukiančių šalies muzikinių renginių: nuo konkurso pradžios jame dalyvavo per 200 tūkstančių jaunųjų dainininkų.

Nuo 1974 m. rengiamas konkursas „Dainų dainelė“ į profesio-nalaus muziko kelią atvedė jau ne vieną šiandien žinomą Lietuvos

atlikėją. Vytautas Juozapaitis, Judita Leitaitė, Sigutė Trimakaitė, Deividas Staponkus, Loreta Sungailienė, Rafailas Karpis, Liu-das Mikalauskas, Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė, Vilius Tarasovas, Evelina Sašenko, Ona Kolobovaitė, Jurgis Brūzga, Jūratė Miliauskaitė, Gintarė Skerytė – tai tik nedaugelis „Dainų dainelės“ laureatų. 2014 m. buvo švenčiamas konkurso 40 metų jubiliejus. „Dainų dainelės“ konkurso savivaldybių, zoninių eta-pų koncertuose jau dalyvavo daugiau nei 4,5 tūkst. dainininkų. Baigiamasis jubiliejinės „Dainų dainelės“ koncertas atlikėjus su-kvietė net iš 17-os šalies savivaldybių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Šiaulių, Alytaus, Druskininkų, Kelmės, Molėtų, Mažeikių, Biržų, Pakruojo, Visagino, Vilkaviškio, Kupiškio, Ro-kiškio ir Skuodo. Konkurso geriausieji išrinkti iš 350 solistų ir ansamblių, dalyvavusių 14-oje baigiamųjų koncertų, kuriuos nuo vasario mėnesio tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija. Vieną laureatą išrinko televizijos žiūrovai. Daugiausia konkurso laimė-tojų iš Vilniaus, Klaipėdos ir Visagino. 9 laureatai atstovavo ben-drojo lavinimo mokykloms, 19 – muzikos ir meno mokykloms, kiti – lopšelių-darželių, kultūros įstaigų, neformaliojo švietimo įstaigų ugdytiniai.

Konkurso laureatus paruošė 35 vadovai. Daugiausia – 5 lau-reatus – paruošė Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyk-los mokytoja Vita Pimpienė. Laureatų koncertuose Lietuvos nacio naliniame operos ir baleto teatre skambėjo įvairių žanrų kūriniai: klasikos, džiazo, šiuolaikiniai kūriniai, taip pat lietu-vių liaudies dainos, Lietuvos ir užsienio kompozitorių sukurtos dainos.

443

Konkurso laureatas Kasparas Brikys

Konkurso laureatas ansamblis „Kvarta“

Konkurso laureatas Matas Saukantas

Konkurso laureatė Viltė Jakubkaitė

kasparas Brikys (Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, vadovė Audronė Paskaitė)matas saukantas (Skuodo vaikų lopšelis darželis, vadovė Jolanta Raišutienė)

urtė stanevičiūtė (Klaipėdos rajono Agluonėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“, vadovė Regina Valskienė)simona tuskaitė (Rokiškio lopšelis-darželis „Varpelis“, vadovė Inga Šablinskienė)

mergaičių tercetas (Mažeikių lopšelis-darželis „Gintarėlis“, vadovė Roma Skirmontienė)

vesta Barasaitė (Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla, vadovė Rasa Veretenčevienė)viltė Jakubkaitė (Kupiškio Kupos pradinė mokykla, vadovė Laima Giedraitienė)

mėlika rakauskaitė (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė)augustė rutkauskaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, vadovė Raimonda Tallat- Kelpšaitė)

ansamblis „kvarta“ (Šiaulių „Juventos“ progimnazija, vadovė Loreta Stankuvienė)mišrus ansamblis (Klaipėdos Vydūno gimnazija, vadovė Rūta Girdzijauskienė)

2014 metų Laureatai

a amžiaus grupė (3–6 metų vaikai)

B amžiaus grupė (7–10 metų mokiniai)

444

ernestas Brazovskis (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė)Gražvydas Gedvilas (Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio vidurinė mokykla, vadovė Živilė Ratinienė)

kotryna Juodzevičiūtė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, vadovė Dalia Dubietytė)Deimantė sadauskaitė (Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykla, vadovė Asta Vajegienė)simona skrebutėnaitė (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė)

ansamblis „Linksmasis Do“ (Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokykla, vadovė Jūratė Miliauskaitė)vokalinis ansamblis „mini Jazz“ (VšĮ Artūro Noviko džiazo mokykla, vadovas Artūras Novikas)

C amžiaus grupė (11–14 metų mokiniai)

Vertinimo komisijos pirmininkas Virgilijus Noreika ir jo studen­tas, 2008 m. „Dainų dainelės“ laureatas Maksim Pogrebniak Konkurso laureatas vokalinis ansamblis „Mini Jazz“

Konkurso laureatas Ernestas BrazovskisKonkurso laureatas Klaipėdos jaunimo centro studijos

„Keberiokšt“ vyresniųjų ansamblis

Konkurso laureatė Monika Šakytė

445

akvilė Čemerytė (Kupiškio „Yamaha“ muzikos klasė, vadovas Kęstutis Stankevičius)emilija Finagėjevaitė (Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, vadovė Edita Linkevičienė)

inga Gykytė (Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla, vadovė Violeta Stankevičienė)tomas kildišius (Molėtų menų mokykla, vadovė Violeta Zutkuvienė)

ieva kriščiūnaitė (Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykla, vadovė Palmyra Briedienė)Laurynas kudijanovas (Kupiškio meno mokykla, vadovė Nidija Sankauskienė)

Gabija kušleikaitė (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, vadovė Loreta Stankuvienė)meda mitkutė (Alytaus jaunimo centro vokalo studija „Bel canto“, vadovė Aldona Ramanauskaitė)

augminas petronis (Vilniaus jėzuitų gimnazija, vadovas Leonidas Abaris)simonas strazdas (Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija, vadovas Liutauras Navickas)

monika Šakytė (Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla, vadovė Dalia Olberkienė)Duetas milda ir teresė andrijauskaitės (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė)

merginų duetas eglė kvilonskaitė ir agota Gintutytė (Druskininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokykla, vadovė Gražina Vosylienė)

vaikinų duetas aurimas Jankauskas ir Gediminas skačkauskas (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vilija Ginaitienė)vaikinų duetas antanas narmontas ir Deivydas saikauskas

(Skuodo rajono Ylakių gimnazija, vadovas Algimantas Matutis)merginų duetas kamilė Daunaravičiūtė ir Greta Šepliakovaitė

(Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė)merginų tercetas (Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, vadovė Hana Mockienė)

vokalinis ansamblis „Jazz island“ (VšĮ Artūro Noviko džiazo mokykla, vadovas Artūras Novikas)Dainos studijos „keberiokšt‘‘ vyresniųjų ansamblis (Klaipėdos jaunimo centras, vadovė Regina Vindžigalskienė)

kolektyvas „vocalis“ (Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras, vadovė Erlanda Tverijonienė)mišrus ansamblis (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, vadovė Dalia Pilipavičienė)

vaikinų ansamblis (Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija, vadovės Ingrida Tuomienė, Aušrelė Nazarovaitė)

D amžiaus grupė (15–19 metų mokiniai)

Konkurso laureatė Deimantė Sadauskaitė Konkurso laureatas Laurynas Kudijanovas

446

europos sĄJunGos JaunųJų moksLininkų konkurso naCionaLinis etapas

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas (European Union Contest for Young Scientists) – nuo 1989 m. kasmet ren-giamas tarptautinis Europos Sąjungos šalių jaunųjų mokslininkų konkursas. Lietuva šiame konkurse dalyvauti pakviesta 1992 m. kartu su Baltarusija, Bulgarija, Estija, Gruzija, Latvija, Lenkija, Rusija, Slovakija, Slovėnija, Turkija ir Ukraina. Nacionalinį kon-kursą Lietuvoje nuo 1996 m. organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformalio-jo švietimo centras. Nuo 1996 m. Lietuvos mokiniai dalyvauja dviejuose Europos mokinių konkursuose: Jaunųjų europiečių aplinkotyros konkurse ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse. Nuo 2000 m. lietuviai dalyvauja tik Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse.

Iki 1999 m. Nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso darbai buvo pristatomi sekcijose. Iš geriausiųjų sekcijose buvo atren-kami darbai į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursą. Nuo 2000 m. konkursą sudaro du etapai – darbų gynimas sekci-jose ir darbų gynimas baigiamajame etape. Per pirmą etapą eks-pertų komisijos iš kiekvienos sekcijos atrenka po du geriausius darbus, skirtus baigiamajam konkurso etapui. Kandidatai turi su-gebėti pristatyti savo darbą ir diskutuoti anglų kalba. Baigiama-jame etape mokiniai darbus pristato stenduose. Darbus vertina įvairių mokslo sričių ekspertų komisija, atsižvelgdama į anksčiau jai pateiktą darbo aprašymą ir stendinį darbo pristatymą. Bai-giamajame etape ekspertų komisija, neatsižvelgdama į sekcijas, atrenka kandidatus, kurie atstovaus Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse ir kituose tarptautiniuose konkur-suose. Vertinant darbus atsižvelgiama į darbo idėjos originalu-mą; atlikimo moksliškumą, meistriškumą ir kruopštumą; tyrimo metodikos naujumą; savarankiškumą; darbo tęstinumą; darbo aprašo, stendo ir priedų estetinį vaizdą; kandidato gebėjimą dis-kutuoti su komisijos nariais kandidato darbo tema. Nuo 2013 m.

konkursą sudaro trys etapai: per pirmąjį vykdoma darbų atranka pagal pateiktą trumpą kiekvieno darbo santrauką, per antrąjį dar-bas pateikiamas stende ir pristatomas ekspertų komisijai žodžiu, per baigiamąjį konkurso etapą pristatomas mokslinis pranešimas apie atliktą tyrimą, aptariama darbo metodika, gauti rezultatai ir įvertinamas jų patikimumas, vyksta diskusija su ekspertais, išaiš-kinami prizininkai, atrenkami kandidatai atstovauti Lietuvai.

Konkurso tikslai yra šie: skatinti jaunimą kurti, padėti atskleis-ti prigimtines jo galias, stebėti jų raišką; skleisti gamtos, techni-kos, humanitarinių ir socialinių mokslų žinias; formuoti jaunimo mokslinio mąstymo ir tiriamojo darbo įgūdžius; atrinkti geriau-sius darbus Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursui. Konkurse gali dalyvauti 14–20 metų amžiaus Lietuvos mokyklų mokiniai. Konkursui teikiamą darbą turi būti atlikę ne daugiau kaip du mokiniai (konkurso dalyvis gali būti tik vieno konkursui teikiamo darbo autorius).

2014 m. Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso na-cionaliniame etape 89 darbus pristatė 149 mokiniai, nugalėtojai buvo apdovanoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo minis-terijoje. Vertinimo komisija iš 20 baigiamajame konkurso etape pristatytų darbų išrinko penkis geriausius. Konkurso 1-osios vie-tos laimėtojais paskelbti Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos 3-ios klasės mokinys Matas Navickas už darbą „Obels „Malus x robusta“ pražydinimas in vitro kultūroje“, Violeta Kala-šinskaitė ir Monika Orlovaitė iš Tauragės „Versmės“ gimnazijos už darbą „Priemonių kompleksas bičių Apis mellifera erkėtumui kontroliuoti“, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abitu-rientė Aurėja Bačinskaitė už darbą „Natūrali kvietinės duonos saugojimo trukmės prailginimo technologija“. Šie mokiniai buvo atrinkti atstovauti Lietuvai 26-ajame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, kuris 2014 m. vyko Varšuvoje (Lenkija). Šiame konkurse Lietuvai atstovavo du tiriamieji darbai, abu jie

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai, 2014 m.

Per antrąjį etapą darbai pateikiami stenduose ir pristatomi ekspertų komisijai žodžiu

447

tapo nugalėtojais. Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų kon-kurso nacionaliniame etape 1-ąją vietą taip pat pelnė Šiaulių Ju-liaus Janonio gimnazijos mokiniai Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys, pristatę darbą „Žemo dažnio virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai“, Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos 9-os klasės mokinė Aušrinė Norvilaitė ir Palangos senosios gim-nazijos 11-os klasės mokinė Gabrielė Bumbulytė, kurios pristatė darbą „Augalinių ekstraktų panaudojimas aruodinio straubliuko (Sitophilus granarius L.) kontrolei“.

Lietuvos mokinių laimėjimai

1996 m. Brėmene (Vokietija) vykusiame Europos Sąjungos jau-nųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavo Vidas Dobrovols-kas ir Andrejus Rožkovas. Abu mokiniai pelnė prizus už aplinko-tyros sekcijoje pristatytus darbus: 1997 m. Vidas Dobrovolskas dalyvavo 47-ajame Nobelio premijos laimėtojų susitikime Landau mieste, o Andrejus Rožkovas – Jaunųjų europiečių aplinkotyros koliokviume. 2001 m. Respublikinių moksleivių techninės kūry-bos rūmų astronomijos būrelio narys Tomas Vaiseta šiame kon-kurse laimėjo specialųjį prizą – dviejų mėnesių viešnagę Kanarų salų observatorijoje; 2003 m. Prienų gimnazijos mokinys Evaldas Trainavičius taip pat laimėjo specialųjį prizą – kelionę į Norvegijos poliarinį institutą Špicbergene; 2004 m. Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų chemijos būrelio narys Laurynas Pliuš-kys 16-ajame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Dubline (Airija) laimėjo 3-iąją vietą, įvertintą 1500 eurų. Jauna-sis mokslininkas L. Pliuškys pristatė darbą „Trakų ežerų vandens analizė ir naujas biosensorius sunkiųjų metalų kiekio radimui“, kuris buvo priskirtas aplinkos sekcijai. 2004 m. Vilniaus licėjaus

mokinys Julius Bogomolovas laimėjo specialųjį prizą – apsilan-kymą Europos molekulinės biologijos laboratorijoje; 2005 m. Vil-niaus Žirmūnų gimnazijos mokiniai Gediminas Kiršanskas ir Eri-kas Gaidamauskas pelnė paskatinamuosius prizus – apsilankymą Europos dalelių fizikos laboratorijoje ir Europos sintezės plėtros forume; 2007 m. Vilniaus Simono Daukanto vidurinės moky-klos mokinės Rasa Briedytė ir Milda Jurėnaitė taip pat laimėjo paskatinamuosius prizus – apsilankymą Laue-Langevin institute Prancūzijoje ir galimybę susipažinti su Europos sinchrotroninės radiacijos įranga; 2011 m. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Gi-rėno gimnazijos mokinys Povilas Kavaliauskas (vadovė dr. Rita Plančiūnienė) už darbą „Naminių musių (Musca domestica) vai-dmuo platinant atsparias bakterijų padermes“ laimėjo 1-ąją vietą ir 7000 eurų premiją, taip pat paskatinamuosius prizus – apsi-lankymą tarptautiniuose jaunimo mokslo forumuose Stokholme (Švedija) ir Londone (Jungtinė Karalystė), Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokinės Dalia Bartkevičiūtė ir Gailė Tumėnaitė lai-mėjo stažuotę į Europos patentų tarnybą Miunchene (Vokietija). 2013 m. Prahoje (Čekija) vykusiame 25-ajame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavo Aleksandro Stulginskio universiteto pirmakursis, Kauno Maironio univer-sitetinės gimnazijos absolventas Edvinas Misiukevičius, jis tapo konkurso laureatu ir laimėjo specialųjį prizą. Konkurse E. Mi-siukevičius pristatė darbą „Viendienių (Hemerocallis) selekcija ir sėjinukų auginimas patalpoje“ (vadovė dr. Rita Urbanavičienė). Per iškilmingą ceremoniją Prahos Betliejaus koplyčioje (Čekija) E. Misiukevičius buvo apdovanotas specialiu Europos Komisi-jos Jungtinių tyrimų centro prizu, jam suteikta galimybė savaitę stažuotis viename iš pasirinktų šio centro institutų Belgijoje,

Konkurso tikslas – skatinti jaunimą kurti

Konkurse gali dalyvauti 14–20 metų amžiaus Lietuvos mokyklų mokiniai

Konkurso dalyvis pristato savo darbą

Konkursui teikiamą darbą turi būti atlikę ne daugiau kaip du mokiniai

448

Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose. 2014 m. Kau-no Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokinys Matas Navickas už darbą „Obels „Malus x robusta“ pražydinimas in vitro kultūroje“ laimėjo 3-iąją vietą, įvertintą 3500 eurų. Taura-gės „Versmės“ gimnazijos mokinės Violeta Kalašinskaitė ir Mo-nika Orlovaitė laimėjo Europos patentų biuro įsteigtą specialųjį prizą – penkių dienų vizitą Europos patentų biure Miunchene (Vokietija).

europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai

2007 m.

Renata Rabovič (IV klasė, Švenčionių rajono Švenčionėlių gim-nazija) ir Austė Cijūnėlytė (III klasė, Kauno „Varpo“ gimnazija). Darbas „Jaunimo domėjimasis mokslu Lietuvoje“ (vadovas Jurgis Pralgauskis);

Aurelija Judita Abraitytė (IV klasė, Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro Neakivaizdinė jaunųjų biochemikų mokykla). Darbas „Angioten-ziną konvertuojančio fermento geno polimorfizmas“ (vadovė Gie-drė Šinkūnaitė);

Mindaugas Ilčiukas (III klasė, Utenos rajono Užpalių gimna-zija). Darbas „Užpalių apylinkių drugiai“ (vadovė Vytautė Velu-tienė);

Einoras Ramonas (10 klasė, Respublikiniai moksleivių techni-nės kūrybos rūmai). Darbas „Radijo bangomis valdomas povan-deninis laivas“ (vadovas Janas Žamoitis);

Rasa Briedytė (12 klasė, Vilniaus Simono Daukanto vidurinė mokykla), Milda Jurėnaitė (12 klasė, Vilniaus Simono Daukan-to vidurinė mokykla). Darbas „Cinko ir cinko lydinių galvaninių dangų struktūros ir korozinės elgsenos įvairiose terpėse tyrimas“ (vadovė Virgina Valentinavičienė).

2008 m.

Tautrimas Pajarskas (IV klasė, Kauno technologijos universite-to gimnazija). Darbas „Neprogramuojamas intelektas“;

Domantas Balsys (12 klasė, Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mo-kykla, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro Neakivaizdinė jaunų-jų biochemikų mokykla). Darbas „Dirvožemio mikroorganizmų, skaidančių fluoresceino dilauratą, atranka ir identifikavimas“ (va-dovas dr. Rolandas Meškys);

Justas Simonavičius ir Eglė Vaitonytė (IV klasė, Kėdainių švie-sioji gimnazija). Darbas „Sunkiųjų metalų ir bendrosios sieros koncentracijų tyrimas pušų žievėse“ (vadovė Eugenija Teišerskie-nė);

Andrius Misiukas-Misiūnas (IV klasė, Vilniaus „Minties“ gim-nazija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos cen-tras). Darbas „Saulės įtaka Žemės klimatui“ (vadovė Aurelija Vi-sockienė);

Giedrė Armonaitė ir Jelena Synanovič (IV klasė, Palangos seno-ji gimnazija). Darbas „Šakotojo banguolio (furcellaria lumbrica­lis (huds.) populiaciniai skirtumai priklausomai nuo gylio: šviesos ar bangų įtaka?“ (vadovė Daiva Urbštienė).

2009 m.

Einoras Ramonas (IV klasė, Vilniaus Radvilų gimnazija). Dar-bas „Belaidis povandeninių tyrimų aparatas“ (vadovė Natalja Ra-monienė);

Džiugas Meškelevičius (IV klasė, Vilniaus Užupio gimnazija) ir Dovilė Bundzinskaitė (II klasė, Vilniaus Žirmūnų gimnazija). Darbas „Žolinės kilmės preparato tyrimas“ (vadovė dr. Virginija Bukelskienė);

Kamilė Plėšnytė ir Vilgailė Vaitkutė (IV klasė, Vilniaus Žirmūnų gimnazija). Darbas „Šeimos genealoginis genetinis medis pagal MMP-3 geno promotorinės srities - 1171 mutaciją ir jos klinikinė reikšmė“ (vadovė Giedrė Šinkūnaitė);

Kamilė Banevičiūtė ir Asta Zaveckaitė (11 klasė, Ukmergės „Šilo“ vidurinė mokykla). Darbas „Ukmergės krašto laidotuvių giesmės“ (vadovė Janė Juzėnienė);

Aistė Baleišytė (III klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija). Darbas „Elektroporacijos ir vaisto bleomicino siner-getinio poveikio pelių hepatomos bei pelių gliomos ląstelėms tyri-mai in vitro“ (vadovas prof. dr. Gintautas Saulis).

2010 m.

Asta Lučiūnaitė (12 klasė, Vilniaus Šeškinės vidurinė mokykla, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras). Darbas „Saulės aktyvumo ciklai“ (vadovė Aurelija Visockienė);

Guoda Radavičiūtė (IV klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija) ir Vaiva Radavičiūtė (III klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija). Darbas „Piridino N-oksido dariniai – po-tencialūs antibakteriniai ir priešgrybeliniai vaistai“ (vadovė Vilma Petrikaitė);

Donatas Ramaška (IV klasė, Vilniaus „Minties“ gimnazija, Lie-tuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras). Darbas „Elektrai laidžių polimerų sintezė“ (vadovė Julija Baniukevič);

Domas Uogintas (IV klasė, Pasvalio Petro Vileišio gimnazija). Darbas „Dieninių drugių faunos pasiskirstymas įvairiose buvei-nėse“ (vadovas Egidijus Petrulis);

Varšuvoje Matas Navickas pristatė darbą „Obels „Malus x robusta“ pražydinimas in vitro kultūroje“, 2014 m.

2014 m. 26­asis Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas įvyko Varšuvoje (Lenkija)

449

Dalia Bartkevičiūtė (10 klasė, Varėnos „Ąžuolo“ vidurinė moky-kla) ir Gailė Tumėnaitė (8 klasė, Varėnos „Ąžuolo“ vidurinė mo-kykla). Darbas „Grybų dažų pritaikymas gobelenų restauravimui“ (vadovė Jolanta Žilionienė);

Raminta Juškaitė (IV klasė, Vilniaus Žirmūnų gimnazija). Dar-bas „PMQR genų paplitimas tarp Lietuvoje išskirtų klinikinės ir veterinarinės kilmės enterobakterijų“ (vadovė prof. dr. Edita Su-žiedėlienė);

Povilas Kavaliauskas (10 klasė, Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mokykla). Darbas „Naminių musių vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“ (vadovė dr. Rita Plančiūnienė).

2011 m.

Povilas Kavaliauskas (III klasė, Kauno Stepono Dariaus ir Sta-sio Girėno gimnazija). Darbas „Naminių musių (Musca domesti­ca) vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“ (vadovė dr. Rita Plančiūnienė);

Dobilė Minkutė (I klasė, Kauno „Aušros“ gimnazija). Darbas „Apsauginis tekstilinis mobiliojo telefono dėkliukas“ (vadovė Jū-ratė Martinaitienė);

Dalia Bartkevičiūtė (III klasė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija) ir Gailė Tumėnaitė (I klasė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija). Darbas „Grybų dažų pritaikymas gobelenams restauruoti“ (vadovė Jolan-ta Žilionienė);

Matas Navickas (8 klasė, Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mo-kykla). Darbas „Dekoratyvinės obels „Red Sentinel“ įvedimas į in vitro kultūrą ir mikrodauginimas“ (vadovė Gintarė Jakaitytė);

Varšuvoje Violeta Kalašinskaitė ir Monika Orlovaitė pristatė darbą „Priemonių kompleksas bičių

Apis mellifera erkėtumui kontroliuoti“, 2014 m.

Airidas Žukauskas (III klasė, Šiaulių universiteto gimnazija). Darbas „Elektromagnetinių bangų, kurias skleidžia mobilieji te-lefonai, poveikio tyrimas bakterijoms Bacilus subtilis“ (vadovas Vacys Jankus).

2012 m.

Gabija Maršalkaitė (IV klasė, Vilniaus jėzuitų gimnazija) ir Mo-tiejus Valiūnas (IV klasė, Vilniaus licėjus). Darbas „Žvaigždžių spiečių irimas Mūsų Galaktikoje“;

Airidas Žukauskas (IV klasė, Šiaulių universiteto gimnazija). Darbas „Elektromagnetinių bangų, kurias skleidžia mobilieji te-lefonai, poveikio tyrimas bakterijoms Bacilus subtilis“ (vadovas Vacys Jankus);

Miglė Radžvilaitė (III klasė, Joniškio „Aušros“ gimnazija) ir Edvinas Černauskas (III klasė, Joniškio „Aušros“ gimnazija). Darbas „Magnetinio lauko ir vandens rūšių įtaka pipirnės augi-mui ir miežių daigumui“ (vadovė Asta Radžvilienė);

Ieva Paškauskaitė (III klasė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija). Darbas „Jaunimo trumpinių ir slengo žodynas ir jo analizė“ (va-dovė Daiva Paškauskienė);

Gabija Solovjovaitė (IV klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija). Darbas „Terpės klampumo įtaka DNR ir priešvėžinio vaisto bleomicino elektropernašai į ląsteles“ (vadovas doc. dr. Saulius Šatkauskas).

2013 m.

Akvilė Gintautaitė (IV klasė, Palangos senoji gimnazija) ir Eglė Stonkutė (IV klasė, Palangos senoji gimnazija). Darbas „Pjuvenų kaip sorbentų panaudojimas švino jonams pašalinti iš užteršto vandens“ (vadovė Danguolė Baranauskienė);

Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys (II klasė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija). Darbas „Žemųjų dažnių virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai“ (vadovė Valentina Rakužienė);

Agnė Gudaitė (IV klasė, Kauno rajono Akademijos Ugnės Kar-velis gimnazija). Darbas „Ar girnelės forma turi įtakos girnelės kremzlės sudilimui?“ (vadovas prof. dr. Rimtautas Gudas);

Edvinas Misiukevičius (IV klasė, Kauno Maironio universite-tinė gimnazija). Darbas „Viendienių (Hemerocallis) selekcija ir sėjinukų auginimas patalpoje“ (vadovė Rita Urbanavičienė);

Aurėja Bačinskaitė (III klasė, Kauno Maironio universiteti-nė gimnazija, Kauno moksleivių aplinkotyros centras). Darbas „Kvietinės duonos technologija pritaikant paprastąją garšvą (Aegopodium podagraria L.) duonos gamybai ir mikrobiologinei saugai padidinti“ (vadovė Jolanta Šernienė).

2014 m.

Matas Navickas (III klasė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Gi-rėno gimnazija). Darbas „Obels „Malus x robusta“ pražydinimas in vitro kultūroje“;

Violeta Kalašinskaitė (IV klasė, Tauragės „Versmės“ gimnazi-ja) ir Monika Orlovaitė (I klasė, Tauragės „Versmės“ gimnazija). Darbas „Priemonių kompleksas bičių Apis mellifera erkėtumui kontroliuoti“ (vadovė Vitalija Kalašinskienė);

Aurėja Bačinskaitė (IV klasė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Kauno moksleivių aplinkotyros centras). Darbas „Pa-prastosios garšvos įtaka kvietinės duonos pelėjimui“ (vadovė Jo-lanta Šernienė);

Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys (III klasė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija). Darbas „Žemo dažnio virpesių įtaka sėklų dy-gimui ir augalo vegetacijai“ (vadovė Valentina Rakužienė);

Aušrinė Norvilaitė (9 klasė, Palangos „Baltijos“ pagrindinė mo-kykla) ir Gabrielė Bumbulytė (III klasė, Palangos senoji gimnazi-ja). Darbas „Augalinių ekstraktų panaudojimas aruodinio strau-bliuko kontrolei“ (vadovė Danguolė Baranauskienė).

450

naCionaLinis vinCo kuDirkos DaiLyraŠČio konkursas „raŠom!“

Nacionalinis Vinco Kudirkos dailyraščio konkursas „Rašom!“ yra kasmetinis renginys, kurio tikslas – ugdyti dailaus, taisy-klingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius, išrinkti gražiausią ir originaliausią rašyseną turinčius Lietuvos gyventojus. Renginys skiriamas Vincui Kudirkai, vienam Lietuvių tautinio sąjūdžio – judėjimo, padėjusio pamatus modernios lietuvių tautos susifor-mavimui, politiniam išsivadavimui ir savos tautinės valstybės sukūrimui, – ideologų.

Konkursas pradėtas rengti 2011 m., jį organizuoja Lietuvių kalbos institutas, UAB „Biuro pasaulis“ ir iniciatyvinė pedago-gų grupė. Šio konkurso idėjos autorius – UAB „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius Artūras Tuminas. Konkurso dalyviai su-skirstomi į tris amžiaus grupes: 3–6 klasių mokinių, 7–12 klasių mokinių ir suaugusiųjų grupes. Jie mėlyno rašalo plunksnakočiu turi perrašyti organizatorių parinktus tekstus. Konkursą sudaro du etapai. Iš atsiųstų dailyraščiu parašytų tekstų konkurso ver-tinimo komisija atrenka 10 geriausių kiekvienos amžiaus grupės dalyvių darbų. Šiuo konkursu siekiama atgaivinti rašymą ranka, visus paskatinti į rankas dažniau paimti plunksnakotį.

2013 m. konkurse aktyviausiai dalyvavo jauniausieji, 3–6 klasių, mokiniai: gauti 2835 šios amžiaus grupės dalyvių darbai. 7–12 kla-

sių mokiniai atsiuntė 1748, suaugusieji – 1034 darbus. Tarp kon-kurso finalininkų daugiausia buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Grigiškių gyventojų. Buvo renkama ir konkurse aktyviausiai da-lyvavusi bendruomenė. Ja antrus metus iš eilės tapo Vilniaus Že-mynos progimnazija, kuri atsiuntė 500 darbų. Konkursui, kaip jau įprasta, darbus siuntė ir užsienio šalyse gyvenantys tautiečiai: dai-lyraščiu parašytų tekstų gauta iš Baltarusijos, Jungtinės Karalys-tės, Latvijos. Daug Lietuvos mokyklų, norėdamos palengvinti dar-bą konkurso komisijai, rengė vietinius dailyraščio konkursus ir į konkursą „Rašom!“ siuntė kruopščiai atrinktus geriausius darbus.

Konkurso finale dalyvius sveikino renginio globėjas profesorius Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narė poetė Dalia Teišerskytė ir Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė. Konkurso nugalėtojai kiekvienoje amžiaus grupėje ir originaliausio darbo autorius laimėjo kruizus Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims. Visi konkurso finalo dalyviai buvo apdovanoti rašymo priemonėmis ir saldumynais. 2013 m. savo amžiaus gru-pėse konkurso nugalėtojomis tapo Justina Kvedaraitė (Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla), Saulė Minkevičiūtė (Klai-pėdos „Varpelio“ mokykla-darželis), Ugnė Stonkutė (Klaipėdos „Varpelio“ mokykla-darželis), Bertina Dragūnaitė (Šiaulių Jovaro progimnazija), Gabrielė Sinkevičiūtė (Kauno „Santaros“ gimnazi-ja) ir Rimtautė Lukšytė (Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija).

2014 m. konkurso finalas vyko Lietuvos mokslų akademijoje. 2014 m. savo amžiaus grupėse konkurso nugalėtojomis tapo Pau-lina Kriščiūnaitė (Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-dau-giafunkcis centras), Martyna Urmonaitė (Vilniaus Antano Vienuo-lio pagrindinė mokykla), Andrė Ožechauskaitė (Kauno Senamiesčio progimnazija), Bertina Dragūnaitė (Šiaulių Juliaus Janonio gimna-zija), Gabrielė Sinkevičiūtė (Kauno „Santaros“ gimnazija) ir Justina Turuta (Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla).

Konkurso dalyviai turi perrašyti parinktus tekstus Konkurso tikslas – ugdyti dailaus, taisyklingo rašymo įgūdžius

Konkurso finalas

451

naCionaLinis vaikų DaiLĖs DarBų konkursas „pieŠiam!“

Konkursą „Piešiam!“ organizuoja Dailės mokytojų asociacija, bendrovės „Biuro pasaulis“, „Colorino Kids“ ir „Tallink“. Konkur-so idėjos autorius – UAB „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius Artūras Tuminas. Konkurso paskirtis – puoselėti vaikų saviraišką, skatinti suprasti kito kūrybinę raišką, ieškoti netradicinių meninių raiškos priemonių kuriant kūrybinius darbus. Visi konkurso daly-viai suskirstomi į keturias amžiaus grupes – nuo ikimokyklinukų iki abiturientų. 2014 m. pavasario konkurse komisija išrinko po 10 kiekvienos amžiaus grupės finalininkų. Daugiausia į finalą pateku-sių dalyvių – Vilniaus Gabijos gimnazijos mokytojos Audros Moc-kuvienės auklėtiniai: iš 15 šios mokytojos auklėtinių atsiųstų darbų finalą pasiekė 5. Daugiausia – beveik 200 – piešinių buvo atsiųsta iš Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos. Piešinių gausa ne-daug atsiliko Vilniaus Žvėryno gimnazija, kuri atsiuntė 140 darbų.

Pagrindinė konkurso „Piešiam!“ tema buvo „Jūros pasakoji-mai“, tačiau konkrečias finalui skirtas temas kiekvienos amžiaus grupės dalyviai sužinojo tik prasidėjus finaliniam etapui. Mažiau-siesiems buvo skirta tema „Auksinė žuvelė“, antrosios amžiaus grupės dalyviams – „Jūros išdaigos“, trečiosios amžiaus grupės dalyviams – „Atostogos prie jūros“, vyriausiesiems – „Keliaujam jūra“. Jūrą konkursui piešė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ug-dymo centro bendruomenė, jie atsiuntė 25 piešinius. Kai kurie konkurso dalyviai, siekdami labiau įsigilinti į konkurso temą „Jū-ros pasakojimai“, dailę derino su kitomis meno šakomis: Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokiniai dailės darbus kūrė per muzikos pamokas klausydami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ ir kartu su muzikos moky-toja Skaiste Žemaitiene dainavo Reginos Bočienės dainą „Aš prie jūros gyvenu“; niekada jūros nematę Gelgaudiškio specialiosios mokyklos (Šakių r.) 6-os ir 7-os lavinamųjų klasių mokiniai kartu su mokytoja Rasa Misevičiene jūrą konkursui piešė iš vaizduotės, perskaitytų pasakų, legendų ir matytų filmų.

2014 m. pavasario konkurso finalas vyko Vilniaus Gabijos gim-nazijoje. Visų amžiaus grupių nugalėtojai laimėjo kruizus Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims, 2-osios vietos nugalėtojai buvo

apdovanoti planšetiniais kompiuteriais, 3-iąją vietą užėmusieji – kompiuterių priedų rinkiniais. Visi finalo dalyviai buvo apdova-noti piešimo reikmenimis.

Dalyvių iki 6 metų amžiaus grupėje 1-ąją vietą laimėjo Bronius Kvedaras (Radviliškio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“), 2-ąją vie-tą – Žilvinas Eglinskas (Klaipėdos lopšelis-darželis „Atžalynas“), 3-iąją vietą – Emilija Česnakaitė (Kretingos lopšelis-darželis „Pa-saka“); 7–10 metų amžiaus grupėje 1-ąją vietą iškovojo Emilė Kle-opatra Mielžlaiškytė (Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla), 2-ąją vietą – Ieva Visockytė (Vilniaus Mikalojaus Daukšos viduri-nė mokykla), 3-iąją vietą – Emilija Jonaitytė (Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla); 11–14 metų amžiaus grupėje 1-ąją vietą užėmė Sintija Raudonytė (Kauno „Saulės“ gimnazija), 2-ąją vietą – Artur Brodovič (Vilniaus „Ateities“ vidurinė mokykla), 3-iąją vietą – Emilija Kielaitė (VšĮ „Saulės“ privati gimnazija); tarp 15–18 metų amžiaus dalyvių geriausiai piešė Laurita Kalpo-kaitė (Vilniaus „Minties“ gimnazija), 2-ąją vietą laimėjo Aleksan-dra Zniščinska (Vilniaus Trakų Vokės vidurinė mokykla), 3-iąją vietą – Arūnė Bitvinskaitė (Vilniaus Gabijos gimnazija).

Konkurso dalyviai naudojo įvairias piešimo technikas: mažiau-siųjų mėgstamiausios priemonės – spalvoti pieštukai, flomaste-riai, akvarelė ir kreidelės; antrosios amžiaus grupės vaikai nau-dojo mišrią techniką ir kūrė labai dinamiškas kompozicijas; tarp 11–14 metų amžiaus dalyvių pagrindinės naudojamos piešimo priemonės – guašas, akvarelė ir pieštukai; vyriausieji, 15–18 am-žiaus dalyviai, derino visiškai skirtingas technikas, jų piešiniuose atsispindėjo filosofiniai apmąstymai, vyravo netradicinė kompo-zicija. Pirmajame nacionaliniame vaikų dailės darbų konkurse „Piešiam!“ dalyvavo daugiau kaip 550 švietimo įstaigų mokiniai, buvo atsiųsta beveik 3000 su jūros tema susijusių piešinių.

Pagrindinė 2014 m. konkurso tema – „Jūros pasakojimai“

Nacionalinis dailės konkursas sulaukė didelio pasisekimo, todėl 2014 m. rudenį Nacionalinėje dailės galerijoje vyko antrasis

„Piešiam!“ konkursas, jo tema – „LDK pilys“. Finalo metu dalyviai piešė savo svajonių pilį

452

Greta navickaitė, 5 metai pedagogė Rasa Kildonavičienė, Šiaulių lopšelis-darželis „Bangelė“

2014 metų ruDens konkurso Laureatai

i grupė (5–6 metų vaikai)

Luka Grondskytė, 9 metai pedagogė Kristina Ališauskienė, Kauno „Ryto“ pradinė mokykla

ii grupė (7–10 metų vaikai)

453

Ūla Balkytė, 13 metųpedagogas Tadas Traidaras, Vilniaus Petro Vileišio progimnazija

iii grupė (11–14 metų vaikai)

simona prokopovič, 16 metųpedagogė Jelena Šepeleva, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinė mokykla

iv grupė (15–18 metų vaikai)

454

naCionaLinis BaLio Dvariono pianistų ir styGininkų konkursas

Prieš keturis dešimtmečius (1974 m.) profesorės Aldonos Smil-gaitės-Dvarionienės, kompozitoriaus Juliaus Andrejevo ir pianis-to Aleksandro Jurgelionio iniciatyva pradėtas organizuoti Balio Dvariono konkursas padėjo užauginti ne vieną talentingų ir nu-sipelniusių muzikų kartą ir ištisus dešimtmečius skleidžia muzi-kos grožio dvasią. Tai yra vienas didžiausių Lietuvoje vykstančių klasikinės muzikos konkursų, skirtų jauniesiems atlikėjams. Kon-kurse dalyvauja mokiniai, besimokantys groti fortepijonu ir stygi-niais instrumentais.

Nacionalinio Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso tikslas – suburti pedagogus ir gabiausius jaunuosius atlikėjus. Jis yra vienintelis Lietuvoje rengiamas konkursas, kuris priklau-so tarptautinei Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungai (EMCY). Tai teikia galimybių šiame konkurse pritaikyti geriausią Europos muzikinių tradicijų patirtį.

Regioniniuose atrankos etapuose dalyvauja per 400 pianistų ir stygininkų, suskirstytų į saviraiškos ugdymo ir profesinio ren-gimo kategorijas. Į finalinį konkurso etapą, kuris vyksta Vilniuje, patenka apie 150 regioniniuose atrankos etapuose geriausiai pa-sirodžiusių atlikėjų. 2014 m. finaliniame konkurso etape atlikėjus vertino kompetentinga komisija – žymūs mūsų šalies atlikėjai ir pedagogai: pianistai Julius Andrejevas, Aleksandras Jurgelionis, Darius Mažintas, Daumantas Kirilauskas, Jūratė Bundzaitė, Justas

Dvarionas ir Gabrielė Kondrotaitė, stygininkai Petras Radzevičius, Jurgis Dvarionas, Raimondas Butvila, Ingrida Armonaitė, Arūnas Palšauskas, Aistė Beržanskienė, Inga Gylytė ir Irina Kirzner.

Nacionalinį Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursą glo-boja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o nuo pat pradžių šią muzikos tradiciją palaikė ir šiuo metu remia Lie-tuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Nacionalinio Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso nugalėtojais yra tapę šimtai vaikų. Iš tikrųjų pats didžiausias jų laimėjimas – muzika, kuri tapo jų likimu. Tūkstančiai šio konkur-so dalyvių, prisilietusių prie muzikos, kad ir kokioje srityje šiuo metu dirbtų, visą gyvenimą liks kūrybiški ir meniški žmonės.

Per ilgus savo gyvavimo dešimtmečius Nacionalinis Balio Dva-riono pianistų ir stygininkų konkursas įsitvirtino Lietuvos kul-tūriniame gyvenime ir tapo giliaprasme muzikos tradicija mūsų šalyje. Talentingiausiems Lietuvos jauniesiems muzikams suda-romos sąlygos pasirodyti Lietuvos ir užsienio koncertinėse sceno-se, renginys daugeliui yra puiki paskata tobulėti, pasisemti įkvė-pimo, siekti pačių aukščiausių meninių viršūnių. Šis konkursas yra puiki proga apžvelgti, kiek Lietuvoje yra talentingo jaunimo, kuriam paskatinimai ir parama atvėrė kelius į didžiąją sceną, pa-dėjo siekti pasaulinio pripažinimo ir jį pelnyti.

Tekste panaudotos Ingos Juodytės nuotraukos.

Konkurso organizatorius profesorius Jurgis Dvarionas Pianistas Justas Dvarionas sveikina jaunuosius atlikėjus

455

marija kaleničenko (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla)milda marija kiškūnaitė (Šiaulių „Juventos“ progimnazija)

Jokūbas Žvaliauskas (Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla)simonas miknius (Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla)

Justinas pliskus (Marijampolės muzikos mokykla)patrikas radzevičius (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)

milda Daunoraitė (Anykščių muzikos mokykla)kristupas klimkaitis (Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla)

emilija pelakauskaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)Dovydas vasiliauskas (Kauno berniukų ir jaunuolių chorinio dainavimo mokykla „Varpelis“)

Gabija Gudžiūnaitė (Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla)Dovilė vaizgielaitė (Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla)

Jonas Šopa (Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla)emilija Šukytė (Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla)

simas Šakenis (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)augustė petkūnaitė (Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla)

ieva petkūnaitė (Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla)Jolanta klenovska (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)

2014 metų Laureatai

pianistai (saviraiškos ugdymo kategorija)

Konkurso laureatė Eglė Valuckaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Konkurso laureatė Jolanta Klenovska (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)

Konkurso laureatė Ieva Petkūnaitė (Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla)

456

Liepa Jurgutavičiūtė (Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, papildomo mokymo skyrius)agnė Gečaitė (Tauragės muzikos mokykla)

Jokūbas Burneikis (Ukmergės meno mokykla)vytautė stecenko (Šiaulių 1-oji muzikos mokykla)

David kijevič (Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla)aleksas Filipenkovas (Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla)

karolina karneckaitė (Švenčionėlių meno mokykla)rūta Gabrusėnaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)Gabrielė Beinarytė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)aušrinė ulinskaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)

Liucilė uršulė vilimaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)andrius malinauskas (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)

stygininkai (saviraiškos ugdymo kategorija)

eglė valuckaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)narajanas Laurinavičius (Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija)

rostislava kenebas (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla)adomas Gražinis (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Dovydas kiauka (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)Lina Žutautaitė (Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija)

Laura stepkovičiūtė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)Gustas raudonius (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)Lauryna Lankutytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

pianistai (profesinio ugdymo kategorija)

Konkurso laureatė Karolina Karneckaitė (Švenčionėlių meno mokykla)

Konkurso laureatė Gustė Barbora Butvydaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

457

paulina Banaitytė (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija)rugilė Juknevičiūtė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

ula Jankauskaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)ugnė katinskaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

saulė Buikaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)ugnė Liepa Žuklytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

radvilė nevulytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)paulina Jankovskytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

marija raisanen (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija)Jokūbas savickas (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

erika ieva eriksonaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)Laura staponkutė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

rūta matuliokaitė (Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija)monika Čepytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Gustė Barbora Butvydaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)teresė pletkutė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

milda vaičiulytė (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija)Gabrielė Dikčiūtė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)marija pranskutė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

aurelijus užameckis (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija)konrad Levicki (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

stygininkai (profesinio ugdymo kategorija)

Konkurso laureatė Agnė Gečaitė (Tauragės muzikos mokykla)Konkurso laureatas Jokūbas Savickas (Nacionalinė Mikalojaus

Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Konkurso laureatė Ugnė Katinskaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

458

„Lietuvos tŪkstantmeČio vaikai“

Žinių viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ išrenkami ir apdovanojami gabiausi Lietuvos mokiniai

Visuomeninis televizijos projektas „Lietuvos tūkstantmečio vai-kai“ – tai šauni, žaisminga viktorina, kurioje kasmet išrenkami ir apdovanojami gabiausi Lietuvos mokiniai. Visuomenė supažindi-nama su įvairiose Lietuvos mokyklose besimokančiais ne tik ga-biais, bet ir visuomeniškai aktyviais, darbščiais mokiniais.

2008 m. projektą inicijavo Lietuvos nacionalinis radijas ir tele-vizija kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeri-ja, globojo Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietu-vos Respublikos Prezidento kanceliarijos. Pavadinimas projektui parinktas būtent toks dėl to, kad tuo metu buvo ruošiamasi minėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Ši savaitinė 60 minučių trukmės te-levizijos laida, kurioje renkami daugiausia žinių turintys skirtingo amžiaus Lietuvos vaikai, yra visuomeninis projektas, mokslo, ži-nių, mokyklos ir pedagogų prestižo kėlimo ir populiarinimo akci-ja. Projekto atrankose gali dalyvauti visi norintys projekte daly-vauti Lietuvos 5–12 klasių mokiniai. Remiantis testų rezultatais, atrenkami patys sumaniausieji, kurie vėliau tarpusavyje varžosi Lietuvos televizijos studijoje. Kiekvieno žaidimo metu išrenka-mas žaidimo nugalėtojas, kuris kartu su 2-osios vietos laimėtoju patenka į finalą. Po trijų žaidimų vyksta tam tikros amžiaus gru-pės finalas, kurio metu išrenkamas amžiaus grupės nugalėtojas. Redakcinę grupę sudaro žinomi ir nusipelnę Lietuvos pedagogai, kurie atsakingi už klausimų suformulavimą. Mokiniams pateikia-

mi klausimai iš įvairių sričių: meno, geografijos, biologijos, istori-jos, literatūros, politikos, tiksliųjų mokslų, sporto. Žaidimas nėra tik sausas žinių patikrinimas, klausimais patikrinamas ir bendras žaidėjų išsilavinimas, jų pilietinis smalsumas, domėjimasis šian-dienos Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, netgi populiariąja kultū-ra. Šioje televizijos laidoje pateikiama įdomios informacijos apie Lietuvos ir pasaulio istoriją, Europos Sąjungą, įvairias aktualijas, prisimenamos chemijos, fizikos, biologijos ir lietuvių kalbos ži-nios, supažindinama su saugaus eismo situacijomis, pristatomi žymių Lietuvos žmonių klausimai, kuriami siužetai apie lankyti-nas Lietuvos vietas. Žaidime svarbūs ir greito mąstymo, atmin-ties, logikos elementai. Projekto autorių tikslas – žvaigždėmis paversti darbščius ir gabius Lietuvos mokinius. Sumaniausieji apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo minis-terijos įsteigtais prizais – statulėlėmis ir diplomais, taip pat kitų rėmėjų įsteigtais prizais. Svarbiausias įvertinimas – „Lietuvos tūkstantmečio vaiko“ titulas. Kartu su laimėtojais pagerbiami ir jų pedagogai, kurie prisidėjo prie šių vaikų lavinimo.

Anksčiau projektą globojo Lietuvos Respublikos Preziden-tas Valdas Adamkus, dabartinė globėja – Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė. Nugalėtojai kasmet pagerbiami Lietuvos Respublikos prezidentūroje. 2009 m. projektas „Lietuvos tūkstantmečio vai-kai“ išrinktas geriausia LTV laida, apdovanotas „bitinuku“.

459

2008–2009 m. I SEZONAS

Giedrius pakalka, 5 klasė, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokyklamilda Jundulaitė, 6 klasė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija

Gediminas odminis, 7 klasė, Šiaulių „Juventos“ pagrindinė mokyklaGediminas Šataitis, 8 klasė, Ukmergės rajono Siesikų vidurinė mokykla

elvina Jurčiukonytė, 9 klasė, Kauno rajono Raudondvario vidurinė mokykla maksim solovjov, 10 klasė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

kristina malūkaitė, 11 klasė, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijaJurijus Danilovas, 12 klasė, Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla

2009–2010 m. II SEZONAS

rytis Jonynas, 5 klasė, Vilniaus jėzuitų gimnazijaignas planutis, 6 klasė, Vilniaus Baltupių vidurinė mokykla

mantas masiulis, 7 klasė, Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijarobertas venclova, 8 klasė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija

rugilė matulevičiūtė, 9 klasė, Vilniaus licėjusJustinas Česonis, 10 klasė, Vilniaus licėjus

rokas Danilevičius, 11 klasė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijaakvilina krasauskaitė, 12 klasė, Tauragės „Versmės“ gimnazija

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidentu Valdu Adamkumi, 2009 m.

proJekto „Lietuvos tŪkstantmeČio vaikai“ nuGaLĖtoJai

460

Laima Jundulaitė, 5 klasė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijaGilbertas umbražūnas, 6 klasė, Klaipėdos Simono Dacho pagrindinė mokykla

miglė puikytė, 7 klasė, Kauno Simono Daukanto vidurinė mokyklairmantas nomgaudas, 8 klasė, Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijamantas razma, 9 klasė, Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija

rugilė matulevičiūtė, 10 klasė, Vilniaus licėjusJustinas Žygimantas rastenis, 11 klasė, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijamartynas Gudeliauskas, 12 klasė, Kaišiadorių rajono Rumšiškių vyskupo

Antano Baranausko vidurinė mokykla

2010–2011 m. III SEZONAS

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2010 m.

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2011 m.

461

2011–2012 m. IV SEZONAS

Dovydas vasiliauskas, 5 klasė, Kauno jėzuitų gimnazijaaugenis vadluga, 6 klasė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazija

Gilbertas umbražūnas, 7 klasė, Klaipėdos Simono Dacho pagrindinė mokyklasimonas Jatužis, 8 klasė, Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla

ignas kriaučiūnas, 9 klasė, Marijampolės marijonų gimnazijaLukas stankūnas, 10 klasė, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijaedvardas voronovas, 11 klasė, Kėdainių šviesioji gimnazija

artūras Jacinavičius, 12 klasė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2013 m.

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2012 m.

462

Julius Baronas, 5 klasė, Vilniaus jėzuitų gimnazijarytis stankevičius, 6 klasė, Vilniaus Baltupių progimnazija

Herkus Gudavičius, 7 klasė, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijaeglė Liagaitė, 7 klasė, Prienų rajono Skriaudžių pagrindinė mokykla

Giedrius pakalka, 8 klasė, Ignalinos gimnazijaadelė stankevičiūtė, 9 klasė, Vilniaus Žirmūnų gimnazija

paulė tulevičiūtė, 10 klasė, Vilniaus licėjusaustėja emilija Žiūraitė, 11 klasė, Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazija

Džiugas misevičius, 12 klasė, Vilniaus Žvėryno gimnazija

eglė stankevičiūtė, 5 klasė, Vilniaus Gabijos gimnazijaemilija palivonaitė, 6 klasė, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla

Dovydas vasiliauskas, 7 klasė, Kauno jėzuitų gimnazijaaugenis vadluga, 8 klasė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijaJustina kilikauskaitė, 9 klasė, Kauno „Santaros“ gimnazija

miglė puikytė, 10 klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazijatautvydas karvelis, 11 klasė, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija

Gitana Grudytė, 12 klasė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

2012–2013 m. V SEZONAS

2013–2014 m. VI SEZONAS

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2014 m.Nuotraukos iš Lietuvos Respublikos prezidentūros archyvo. Nuotraukų autoriai Dž. G. Barysaitė ir R. Dačkus

T A L E N T Ų D R A U G A I

464

Profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reiKia?!“

Kiekvienais metais Lietuvoje mokyklas baigia apie 30 tūkst. mokinių. Po 10 ar 12 metų, praleistų mokyklos suole, užvėrę mo-kyklos duris jaunuoliai toliau mokosi universitetuose ar kolegijo-se, stoja į profesines mokyklas, taip pat dirba ar keliauja. Anks-čiau ar vėliau kiekvienas jaunas žmogus sau užduoda klausimą, ką toliau norėtų veikti savo gyvenime. Šis klausimas neretai susijęs su konkrečia veiklos sritimi arba profesija.

Tačiau surasti atsakymą į tokį klausimą nėra paprasta. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dėl savo profesijos tiksliai yra apsisprendęs tik kas ketvirtas šalies abiturientas. Tai reiškia, kad kone 22 tūkst. mokinių savo profesiją kasmet renkasi beveik atsitiktinai: jie va-dovaujasi tėvų ar pažįstamų pasakojimais, filmų ar knygų įvaiz-džiais ir populiariausių specialybių sąrašais. Bet tai juk ne visada yra geriausias sprendimas.

Norint teisingai pasirinkti profesiją būtina ją pamatyti savo aki-mis. Juk niekas negali už žmogų geriau nuspręsti, kas jam iš tiesų tinka, – nei geriausiai apmokamų profesijų sąrašai, nei tėvų norai ar mokytojų rekomendacijos. Tad vaikams reikia sukurti galimy-bę priimti apgalvotus sprendimus, o geriausia šią galimybę su-kurti mokykloje prieš pat mokiniams žengiant į darbo rinką. Štai čia pasirodome mes – profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“.

Nuo iniciatyvos pradžios esame subūrę ir nuolat plečiame am-bicingų mokytojų ir įmonių darbuotojų tinklą, jie drauge dirba tam, kad jauni žmonės apie savo trokštamą darbą išgirstų iš pir-mų lūpų ir apie savo ateities profesiją sužinotų ne iš vadovėlio, o iš žmonių, kuriuos lydi sėkmė, pasakojimų. Taip jauni žmonės ne tik savo akimis pamato, ką reiškia dirbti konkretų darbą, bet ir gali rasti profesiją, kurioje galėtų geriausiai atskleisti savo poten-cialą. O Lietuvos mokinių potencialas – labai didelis.

„Barclays“ įmonės projektų vadovas Tomas Kriščiūnas, aktyviai bendraujantis su mokiniais:

Sėkmingai dirbančios kompanijos supranta, kad jų judėjimas į priekį priklauso ne tik nuo veiklos rezultatų, bet ir nuo visuo-menės gerovės: reikia ne tik kartu augti su Lietuvos jaunimu, bet ir padėti spręsti iššūkius, su kuriais jis susiduria kasdien. Šian-dienos mokiniai rytoj bus mūsų kolegos, klientai ir partneriai – kartu dirbsime ir kursime. Todėl padėdami jauniems žmonėms šiandien iš tiesų klojame sau kelią į rytojų. Be to, bendraudami su mokiniais kartu mokomės ir patys.

Vilniaus Užupio gimnazijos vienuoliktos klasės mokinė Monika Tamošiūnaitė:

Rašyti mėgau nuo pat mažų dienų, tačiau niekada tvirtai nežinojau, kuo norėčiau dirbti baigusi mokyklą. Ir nors daly-vavau daugybėje profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ organizuotų susitikimų su įvairių sričių atstovais, lemtingą sprendimą priėmiau susitikusi su tikru žurnalistu. Tapau Edmundo Jakilaičio „šešėliu“ ir praleidau su juo dieną: savo akimis mačiau, kaip vyksta darbas televizijoje, kaip atrodo profesionali žurnalistika, koks turi būti tikras žurnalistas. Po šio susitikimo tvirtai nusprendžiau, kad ateityje noriu rinktis būtent šią profesiją.

Pasakojimai apie profesiją ne iš vadovėlio

Profesinės savanorystės iniciatyvą 2011 m. įkūrė mobiliojo ry-šio bendrovė „Omnitel“ ir bankas „Swedbank“. Nuo tada prie pro-jekto kasmet prisijungia vis daugiau socialinę atsakomybę puo-

Teisme vyksta Nacionalinė karjeros savaitėMokinys praleidžia dieną su „Lietuvos energijos“ inžinieriumi

Norime, kad užvėrę mokyklos duris jauni žmonės eitų keliu, kuris jiems patinka, todėl skatiname bendradar-biauti mokytojus ir įmonių darbuoto-jus, kad jie kartu padėtų mokiniams pasirinkti savo mėgstamą profesiją ir taip kurtų verslių ir racionaliai mąstančių žmonių valstybę.

Direktorė Živilė Drėgvaitė

stipriausia Lietuvos mokyklas ir įmones vienijanti organizacija, padedanti mokiniams teisingai pasirinkti savo profesiją

465

Profesinio pasaulio subtilybėmis dalijasi banko „Swedbank“ ekspertas

Žiūrint pro mikroskopą Kamieninių ląstelių banke Policijos pareigūnas pasakoja apie įdomiausias darbo akimirkas

Technologinėmis maisto gamybos paslaptimis dalijasi „Malsenos“ darbuotoja

selėjančių įmonių ir jų darbuotojų. 2014 m. viduryje Lietuvoje mokiniams pasirinkti savo profesiją aktyviai padėjo jau daugiau nei 800 savo srities profesionalų iš daugiau nei 230 bendrovių.

Vaikams apie savo darbą pasakoja teisininkai, ekonomikos, informacinių technologijų specialistai, savo istorijomis taip pat dalijasi logistikos ekspertai, medikai, valstybinių įmonių darbuo-tojai, kulinarai, žurnalistai, mokslininkai ir daugybės kitų profesi-jų atstovai. Visi šie žmonės pasakoja, kaip atrodo jų darbo diena, taip pat dalijasi pasakojimais apie įdomiausius savo karjeros po-sūkius ir patarimais ar įžvalgomis apie tai, ką kiekvienam žmogui reikia žinoti renkantis profesiją.

Papasakoti apie savo darbą mokiniams įvairiausių sričių specia listus 2014 m. viduryje jau kvietė mokytojai iš daugiau nei 670 šalies mokyklų – tai yra daugiau nei pusė Lietuvos bendrojo lavinimo mokymo įstaigų. Tačiau iniciatyva šioje vietoje sustoti neketina ir planuoja įtraukti apie 95 proc. visų šalies mokyklų.

2014 m. viduryje Lietuvoje jau buvo įvykę daugiau nei 2 tūkst. įmonių darbuotojų ir mokinių susitikimų, kuriuose dalyvavo dau-giau nei 52 tūkst. mokinių. Vaikai dalyvauja įmonių darbuoto-jų vedamose pamokose, taip pat tampa specialistų „šešėliais“ ir kartu praleidžia dieną darbe arba dalyvauja įmonių rengiamose ekskursijose.

2013 m. pabaigoje profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“ pirmą kartą Lietuvoje surengė Nacionalinę karjeros sa-vaitę. Tai mokiniams skirtų profesijos pasirinkimo pamokų cik­

las, vykęs daugiau nei 250 šalies mokyklų. Nacionalinę karjeros savaitę tuo metu globojo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prie iniciatyvos „Kam to reikia?!“ kasmet prisijungia projekto tikslais tikintys žinomi šalies verslininkai, nuomonės lyderiai. Savo „šešėlius“ jau turėjo ir apie savo profesiją mokiniams pasa-kojo žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, televizijos laidų vedėja ir kulinarinių knygų autorė Beata Nichol-son, naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka, drabužių mainų pradedančiosios įmonės „Vinted“ įkūrė-ja Milda Mitkutė, Lietuvą garsinantys mokslininkai broliai Vizba-rai ir daugybė kitų verslo pasaulio profesionalų.

Iniciatyvoje dalyvaujantys specialistai kartu su „Kam to rei-kia?!“ komanda kiekvienais metais organizuoja renginių mo-kiniams ciklus, kuriuose dalijasi ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir konkrečių sričių naujienomis ir įžvalgomis. Informacinių technologijų specialistai Lietuvos mokyklose surengė Saugesnio interneto savaitę, ekonomikos specialistai savo įžvalgomis dalijo-si Finansinio švietimo savaitės metu. Taip pat mokiniai dalyvavo Šešėliavimo savaitėje ir internetu stebėjo pamokas apie technolo-gijų pasaulio įdomybes.

Prisijungdami prie iniciatyvos įmonių darbuotojai ir mokytojai gali padėti sukurti dar daugiau užsiėmimų, kurie padėtų moki-niams savo akimis pamatyti, koks iš tiesų turtingas ir įdomus gali būti profesijų pasaulis.

466

Nacionalinė moksleivių skatinimo programa „Lietu vos Maxi­malistai“ startavo 2014 m. pavasarį. Ją sukūrė ir įgyvendina prekybos tinklą „Maxima“ Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT“, globoja Lietuvos Respublikos švietimo ir moks lo ministerija.

„Parama vaikų švietimui ir ugdymui yra strateginė „Maxima“ rėmimo kryptis jau 12 metų. Iki 2015 m. gabių ir talen tingų vaikų paramai esame skyrę daugiau kaip 2,5 milijono litų. Skaičiuojame,

kad mūsų vystomose programose jau sudalyvavo ir įmonės įsteig-tas stipendijas gavo daugiau nei 5,5 tūkstančio šalies moksleivių. Tikime, kad ši programa jaunajai kartai suteiks dar daugiau gali­mybių, padės dar labiau puoselėti savo gabumus bei talentus ir paskatins juos siekti asmeninės pažangos“, – sako UAB „Maxima LT“ gene ralinis direktorius Žydrūnas Valkeris.

„Lietuvos Maximalistų“ programa buvo sukurta atsižvelgus į Lie tuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomen-dacijas ir pasiūlymus, moksleivių išsakytą norą, tėvų ir pedagogų pageidavimą remti ir skatinti vaikų žinių siekimą, iniciatyvą, savi­ugdą, daromą pažangą ir gerą mokymąsi.

„Lietuvos Maximalistų“ programos tikslas – stipendijomis paskatinti pažangius, gabius, talentingus ir aktyvius Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleivius siekti užsibrėžtų tikslų ir puoselėti savo talentus. Moksleiviai dėl „Maxima LT“ įsteigtų stipendijų varžosi net aštuoniose kategorijose: mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologijos, inovacijų ir nuolati nio pažangumo.

Kandidatų „Lietuvos Maximalistų“ stipendijai gauti paraiškas vertina kompetentinga komisija – savo sričių eks pertai. 2014 m. 39 ga biausius ir pažangiausius mokslei vius atrinko komisija, suda ryta iš bendrovės „Maxima LT“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mok-slo ministerijos, VšĮ Lie tuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Lie­tuvos tautinio olimpi nio komiteto, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos moksleivių sąjungos ir Lietuvos mokinių parlamento bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro atstovų. Stipendijas talentingiausiems ir pažangiausiems moksleiviams „Maxi ma LT“ skiria už individualius pasiekimus kiekvienoje iš minėtų sričių.

„maximaListai“moksleiviai, siekiantys daugiau

Vaikus remiame ne dėl padėkų, nors neneigsiu – iš pačių vaikų, jų tėvų ir mokytojų sulaukiame daug šiltų žo-džių, kurie džiugina. Gera girdėti ir tai, kad stipendijų paskatinti vaikai padaro akivaizdžią pažangą. Iš šių vaikų jau yra išaugusių muzikos pa-saulio žvaigždžių, sportininkų, visuo-menininkų. Kai matome šiuos vaikus pasaulinėse scenose, kai išgirstame apie jų pasiekimus, garsinančius mūsų šalį, suprantame, kad tai, ką darome, yra prasminga ir privalome tęsti. Mes nuoširdžiai tikime, kad kiekvienas Lietuvos moksleivis gali siekti gerų mokslo rezultatų, surasti savyje talentą, jį puoselėti ir tapti maksimalistu. Reikia tik pastangų, nusiteikimo ir, žinoma, deramo paskatinimo.

UAB „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris

2014 m. „Lietuvos Maximalistų“ stipendijos laureatai

467

Programai startavus, daugiausia paraiškų stipendijoms gauti atsiuntė moksleiviai iš didžiųjų šalies miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus, tačiau aktyvumu nudžiugino ir Palangos, Kėdainių, Mažeikių, Skuodo moksleiviai. Stipendinin­kų amžiaus vidurkis – 17 metų. Stipriausi moksleiviai jaučiasi mokslo ir sporto srityse – šios srities stipendijoms gauti sulaukta daugiausia paraiškų.

Ryškiausiai 2014 m. išsiskyrė Justas Deveikis iš Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos. Justas už savo pasiekimus buvo įvertintas net dviem stipendijomis. Jis teigia, kad jo klasėje esa-ma sveikos konkurencijos, netgi savotiškai ir varžomasi, kas dau-giau pasieks, ir dauguma jo bendramokslių stengiasi dalyvauti įvairiuo se konkursuose, projektuose, yra stipriai motyvuoti, ak-tyvūs ir viskuo besido mintys.

„Kiek pamenu, man pačiam lūžis įvyko septintoje klasėje, kai patekau į respublikinę astronomijos olimpiadą ir ten užėmiau pirmąją vietą. Tuomet mane pakvietė į Tarptautinę astronomi-jos o lim piadą, kuri vyko Kazachstane. Būtent tada, prieš trejus metus, aš pamačiau ir įsitikinau, kad savo žinio mis galima tikrai daug pasiekti. Nuo tada ši mintis manęs nebeapleido ir aš savo atei tį susiejau su mokslu: ir ne vien su astronomija, bet ir su fizika, che mija, matematika. Ėmiau dalyvauti tiksliųjų mokslų olim piadose bei konkursuose ir tai labai praplėtė mano akiratį. Be to, ir po mokyklos baigimo savo ateitį planuoju sieti su fizika“, – pasakoja J. Deveikis.

Programos nugalėtojai gauna po 75 eurų siekiančią skati namąją stipendiją arba net po 150 eurų pagrindinę stipendiją – kiekvieną mėnesį, visus mokslo metus. Už paskirtus pinigus jie gali įgyven­dinti svajones, įsigyti mokslui reikalingų priemonių ar investuoti į savo ateitį.

Būti „Lietuvos Maximalistu“ – tai būti vienu geriausių, kurie atkakliai siekia ambicingų tikslų ir įvairiapusiškai tobulėja. Tai ne tik piniginis paskatinimas, bet ir pripažinimas nacionaliniu mas-tu. Gauta stipendija ir „Maximalisto“ vardas įpareigoja nesustoti, gerai mokytis ir puoselėti savo talentus.

„Tikime, jog kiekvienas Lietuvos moksleivis gali tapti maksi-malistu, tad jei Lietuvoje talentingų ar labai gerai besimokančių vaikų daugės, tada ir mūsų skiriamos sumos stipendijoms kas-met vis augs. Mūsų tikslas – stipendijomis paskatinti kuo daugiau gabių ir talentingų Lietuvos vaikų. Tad raginu visus Lietuvos vaikus sudalyvauti programoje „Lietuvos Maximalistai“, siekti stipendijos ir ją gauti“, – skatina įmonės generalinis direktorius Ž. Valkeris.

Nacionalinė moksleivių skatinimo programa „Lietuvos Maxi-malistai“ išaugo iš dviejų anksčiau „Maxima LT“ vyk dytų švieti-mo paramos projektų. Tai nuoseklios, jau daugiau nei dešimtmetį bendrovės „Maxima LT“ įgyvendinamos para mos vaikų švietimui ir ugdymui dalis.

Daugiau informacijos apie programą, jos nuostatus rasite adresu www.maxima.lt.

2014 m. Justas Deveikis laimėjo net dvi „Lietuvos Maximalistų“ stipendijas

2014 m. „Lietuvos Maximalistai“ Juozas Vaidelis ir Rokas Morkūnas

2014 m. „Lietuvos Maximalistų“ stipendijos laureatai

468

KLaiPėDos Universitetas

Klaipėdos universitete veikia 7 fakultetai: Gamtos ir matema-tikos mokslų, Humanitarinių mokslų, Jūrų technikos, Menų, Pedagogikos, Socialinių ir Sveikatos mokslų; 1 studijų (Tęstinių studijų) ir 1 mokslo (Baltijos regiono istorijos ir archeologijos) institutas.

Sparčiai besivystančiame universitete dabar studijuoja apie 5000 studentų. Šioje alma mater studijas yra baigę daugiau nei 30 600 absolventų, kurių gretose yra mokslo daktarų, Seimo ir Vyriausybės narių, stambių įmonių vadovų, inžinierių, mokytojų, solistų ir teatralų.

studijos prie jūros

Klaipėdos universitete vykdoma daugiau nei 120 trijų pakopų studijų programų, teikiančių asmeniui moksliniais tyrimais grin-džiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukš-tąjį universitetinį išsilavinimą. Studijas galima rinktis iš humani-tarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių. Pagrindinių studijų metu galima rinktis ir kitos studijų programos gretutines studijas. Pasirinkus studijų programą su gretutinės krypties studijomis, įgyjamas platesnis išsilavinimas – studijas baigusiam asmeniui suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Universitete ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai at-sakinga, kūrybinga ir versli asmenybė.

Klaipėdos universiteto studentai taip pat turi galimybę pagal Erasmus+ programą išvykti studijuoti arba atlikti praktiką sve-čioje šalyje.

Vienas JAV universitetų, kuriame teko darbuotis, skelbia: „Kas prasi-deda čia – keičia pasaulį.“ Iš tiesų, tai, kas prasideda universitetuose, keičia pasaulį. Keičia per universitetų pamatines ir pirmaprades vertybes – mokslą, studijas, meną ir kultūrą.Klaipėdos universitetas, įsikūręs ša-lies vakaruose, savo strateginį vaid­menį mato Lietuvos ir ypač Baltijos jūros regiono vystymosi raidoje. Kaip jau lėmė geografinė padėtis, ši alma mater specializuojasi jūros mokslų ir technologijų srityje, puose-lėja Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą, uostamiesčio socialinę gerovę, o jūrinę dvasią apdainuoja džiazo ritmu.Kviečiu Jus aplankyti mus Klaipėdos universitete ir patiems tuo įsitikinti!

Rektorius Eimutis Juzeliūnas

Laisva mintis ir jūros dvasia

Universiteto miestelis įsikūręs 24 ha teritorijoje. Jį sudaro tradiciniai krašto architektūros statiniai, modernūs pastatai(D. Žadeikio nuotrauka)

apie universitetą

Klaipėdos universitetas – tai daugiasritis, į tarptautinius aka-deminius tinklus integruotas nacionalinis ir Baltijos regiono jūros mokslų ir studijų lyderis, kultūros paveldo puoselėtojas ir moky-mosi visą gyvenimą centras.

469

Klaipėdos universitete studijuoja apie 5000 studentų (D. Žadeikio nuotrauka)

Laiškas moksleiviams...

Mes tik šiek tiek vyresni už tave . Užaugome prie jūros, kuri mus įkvepia daryti gerus darbus, moko drąsiai pasitikti iššūkius. Mes darome tai , ką mėgstame, dėl to esame laimingi . Statome laivus. Šokame ir muzikuojame. Esame puikūs psichologai . Rūpinamės žmonių sveikata. Mokome mokyti . Tiriame jūros dugną. Rengiame reportažus. Skaičiuojame. Vaidiname ir režisuojame. Ruošiamės tapti prezidentais. Kasinėjame. Sportuojame. Mokome gimtosios kalbos. Keliaujame. Vadovaujame. Programuojame. Plaukiojame jūromis.

Žinome, kad atėjo svarbių apsisprendimų metas. Visuomenė pripažįsta tave esant atsakingą ir savarankišką. Dabar renkiesi tu. Tik nebijok ieškoti ir klysti . Mes pasiryžę padėti , nes mums tu rūpi .

Čia kiekvienas jaučiasi kaip namuose .

Daugiau nei 60 laboratorijų, Jūros tyrimų atviros prieigos cen-tras, Botanikos sodas, mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, moksli-nių tyrimų ir mokomasis burlaivis „Brabander“ bei jachta „Odi-sėja“ – bazė, sukurta vykdomiems moksliniams tyrimams bei eksperimentinės plėtros darbams. Universitetas siekia lyderystės jūros mokslų ir technologijų srityje.

Klaipėdos universitete veikia 29 studentiški klubai, organizaci-jos ir būreliai, kuriuose kiekvienas randa sau patinkantį užsiėmi-mą. Studentų sąjunga (KUSS) yra didžiausia jaunimo organizacija Klaipėdoje. Universitete taip pat veikia visų menų sintezė – mu-zikos, teatro, šokio, dailės – tai skatina bendruomenės kultūrinį gyvenimą.

470

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – naujas aukš-tojo mokslo reiškinys Lietuvoje. 2010 m. Seimo nutarimu sujun-gus Kauno medicinos universitetą (KMU) ir Lietuvos veterinari-jos akademiją (LVA), LSMU yra didžiausia biomedicinos studijų srities universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje, tęsianti geriau-sias KMU ir LVA tradicijas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas siekia kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavi-nusią, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti demokratiją ir gerovę, ugdyti sveiką ir išsilavinusią visuomenę.

Šia savo veikla aukštoji mokykla siekia skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, so-cialinę santarvę.

ištakos – tarpukario vytauto Didžiojo universitetas

Medicinos studijos Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, pra-dėtos 1919 m. pabaigoje. 1920 m. Medicinos skyrius tapo Aukštų-jų kursų padaliniu. 1922 m., įsteigus Lietuvos universitetą, jame įkurtas Medicinos fakultetas, kurio dekanu 1922–1924 m. buvo prof. Petras Avižonis, o nuo 1924 m. – Vladas Lašas.

Stiprėjant Lietuvos valstybei, buvo kuriama ir medicinos stu-dijų materialinė bazė – pastatyti Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai (1930 m.), Medicinos fakulteto rūmai (1933 m.), Medicinos fakulteto klinikų rūmai (1940 m.). Medicinos studijos Kaune buvo tęsiamos ir nacių okupacijos metais (dekanas prof. J. Meškauskas).

1950 m. sovietinei valdžiai reorganizavus universitetą, įkur-tas Kauno medicinos institutas (KMI) (direktorius prof. J. Kup­

Galime drąsiai teigti, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą paten-ka tik gabiausi ir talentingiausi jau-nuoliai. Jų nebaugina ilgos studijos, sunkus darbas. Jie žino, kad renkasi prasmingą kelią, reikalingą Lietuvai ir visam pasauliui profesiją. Jaunus žmones traukia galimybės, o reta pro-fesija jų suteikia tiek, kiek medicina ir kiti sveikatos mokslai. Baigusieji studijas renkasi iš 50–70 subspe cia­lizacijų. Save išreikšti jie galės tiek dirbdami sudėtinga aparatūra, tiek mokslo tyrimuose, jau ne-kalbant apie patį sunkiausią ir atsakingiausią darbą – darbą su pacientu. Mes visi tikime, kad darbas, kūryba, motyvacija ir atsidavimas gali viską.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas

LietUvos sveiKatos moKsLų Universitetasmedikų kalvė: didžiausia ir stipriausia savo srityje, turtinga tradicijų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – vienos didžiausių Baltijos šalyse Jaunus žmones traukia sveikatos mokslų teikiamos galimybės

471

činskas). Nuo 1953 m. KMI vadovavo prof. Zigmas Januškevičius, kurio pastangomis institutas dalyvavo tarptautinėse programose, toliau plečiama materialinė studijų bazė. 1989 m. KMI reorga-nizuotas į Kauno medicinos akademiją (rektorius prof. Antanas Praškevičius).

Atkūrus nepriklausomybę, KMA pasuko demokratizavimo ir struktūrinių reformų keliu.

atkurta Lietuvos aukštoji mokykla. Pokyčiai

1991 m. slaptu KMA tarybos balsavimu KMA rektoriumi išrink-tas prof. Vilius Grabauskas. Prasidėjo esminiai struktūriniai po-kyčiai. 1991–1992 m. įkurti Biomedicinos tyrimų, Endokrinologi-jos, Kardiologijos bei Psichofiziologijos ir reabilitacijos moksliniai institutai, du nauji fakultetai – Slaugos ir Visuomenės sveikatos.

Suformuota ES Bolonijos procesą atitinkanti trijų pakopų studijų programa. Buvo siekiama įgyvendinti studijų, mokslo ir praktinės veiklos vienovės principą: vietoje klinikinių katedrų įkurtos profilinės klinikos, pasirašytos sutartys su klinikinėmis ligoninėmis, šiose ligoninėse įteisinta KMA profilinių klinikinių katedrų veikla. Jose dirbantiems gydytojams sudarytos sąlygos mokyti studentus, rezidentus, dirbti mokslinį darbą.

1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Kauno akademinės klinikos įteisintos kaip Kauno medicinos akademijos ligoninė ir grąžintos aukštajai mokyklai. Taip galutinai atkurta Lietuvos aukštoji mokykla, apie kokią svajojo tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto vadovai. 1998 m. Kau-no medicinos akademija reorganizuota į Kauno medicinos uni-versitetą.

Pradėtas reformuoti studijų procesas: peržiūrėtos studijų pro-gramos, daugiausia dėmesio skirta dėstomiems dalykams inte-gruoti, nebūtinai faktinei informacijai riboti, pradedamas dalykų dėstymas, studijavimas ciklais, atsisakoma egzaminų sesijų. Op-timizuota studijų metodika, pabrėžiama pačių studentų atsako-mybė, aktyvumas, savarankiškumas, ugdomas gebėjimas spręsti praktines problemas ir užtikrinamas objektyvus laimėjimų verti-nimas.

Taip pat buvo plečiamos nuotolinių studijų galimybės, tarptau-tinis studentų ir dėstytojų mobilumas. Visa tai sudarė sąlygas sė-kmingai įdiegti pradėtą probleminio mokymo sistemą, kuri buvo ir tebėra unikalus reiškinys valstybiniu mastu. Šią sistemą galima laikyti ilgalaikio ligtolinio bendradarbiavimo su Šveicarija rezul-tatu. Iki aptariamojo laikotarpio sėkmingai palaikyti ryšiai su Pa-saulio sveikatos organizacija (PSO) įgavo naują pagreitį ir mastą.

Toliau vykdomas studijų proceso optimizavimas. Siekiama su-teikti platų universitetinį išsilavinimą, didinti humanitarinių ir socialinių disciplinų apimtį.

susijungė lygiateisės akademijos

2002 m. universiteto rektoriumi išrenkamas prof. Remigijus Žaliūnas. 2007 m. atidaryta nauja universiteto biblioteka ir in-formacijos centras. Tai pirmoji biblioteka nepriklausomybę at-kūrusiose Baltijos šalyse, projektuota ir statyta pagal naujausius pasaulio universitetų bibliotekų standartus. Joje įdiegtos moder-niausios bibliotekų technologijos: leidinių skolinimo ir grąžinimo savitarnos RFID sistema, sukurta virtualioji biblioteka. LSMU bi-blioteka įtraukta į Europos moderniausių universitetų bibliotekų katalogą.

2010 m. birželio 30 d. Seimo nutarimu patvirtinus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statusą, Kauno medicinos univer-sitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija susijungė į didžiausią biomedicinos specialistus rengiančią aukštąją mokyklą Lietuvoje (rektorius prof. R. Žaliūnas).

Universitetas jungia dvi lygiateises akademijas – Medicinos ir Veterinarijos. Universitete veikia 7 fakultetai ir 5 institutai, LSMU

2014 m. atidarytas Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras atveria naujas

galimybes mokslininkams

yra didžiausios universitetinės ligoninės – Kauno klinikų – steigė-jas, veikia 2 stambiųjų ir smulkiųjų gyvūnų klinikos, bendrai dir-ba administracijos padaliniai, studentų atstovybė. Sukurta nauja universiteto simbolika, patvirtinta Lietuvos heraldikos komisijos. Naujame universiteto herbe įrašytas šūkis lotynų kalba – „Salus pro Patria“ (liet. „Sveikata – Tėvynei“). Naujosios heraldikos au-torius – Rolandas Rimkūnas.

Po vienu stogu – verslo ir mokslo jungtis

2014 m. atidarytas LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras, sukurtas vykdant integruoto mokslo, studi-jų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ programą. Šią programą taip pat įgyvendina LSMU partneriai – Kauno technologijos universi-tetas ir Lietuvos energetikos institutas. Bendromis Europos Są-jungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamas projektas suteikė unikalią galimybę LSMU po vienu stogu sujung-ti kompetencijas ir dirbti įvairioms Lietuvos ir užsienio moksli-ninkų grupėms. Jos čia vykdys fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus, verslo ir viešojo sektoriaus užsakymus.

2013 m. universiteto senatas pritarė LSMU bendradarbiavimo centro Kazachstane steigimui. Su Kazachstano gydytojais sė-kmingai bendradarbiauja Akušerijos ir ginekologijos, Neonatolo-gijos, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos. Kauno klinikose rengiami seminarai, stažuotės Kazachstano medikams, o į šią šalį mokyti kolegų vyksta klinikų specialistai.

Tarptautinis bendradarbiavimas visada išskyrė šį universitetą iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Vienu metu čia studijavo netgi trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje besimokiusių užsieniečių. Tarp-tautinis bendradarbiavimas ryškų impulsą įgavo nuo 1991 m., ta-čiau jo pamatai padėti jau ligi tol, tam didelės įtakos turėjo anks-tesni vadovai ir jų bendradarbiavimas su užsienio institucijomis.

2014 m. LSMU studijavo studentai iš Ispanijos, Vokietijos, Iz-raelio, Švedijos – iš viso 616 studentų iš 48 šalių. Universiteto strateginės plėtros planuose – tarptautiškumo plėtra, konkuren-cingumas mokslo atradimų ir daugelyje kitų sričių.

2013 m. rugsėjį pirmuosius mokslo metus pasitiko LSMU vi-durinė mokykla. 496 moksleiviai pradėjo mokytis 5–11 klasėse. Mokyklos steigėjas – LSMU, direktoriumi LSMU rektoriaus įsa-kymu paskirtas Arūnas Bučnys. Mokykloje mokomasi pagal ben-drąją pagrindinio ugdymo programą. Daugiau dėmesio skiriama matematikai, fizikai, chemijai, biologijai, kalboms.

472

Platus studijų pasirinkimas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, ugdanti plataus profilio technologijų, fizinių, socialinių mokslų ir menų sričių specialis-tus. Universitetas bakalaurantams, magistrantams ir doktoran-tams siūlo daugiau nei 100 studijų programų. Į kiekvienos studijų programos komitetą įtraukiami verslo ir visuomeninių organiza-

cijų atstovai, teikiantys pasiūlymus dėl programų tobulinimo, kad jos atitiktų pasaulines tendencijas ir rinkos poreikius.

VGTU siūlo perspektyvias mechatronikos, bioinžinerijos ir na-notechnologijų, kūrybinių industrijų, informacinių technologijų, statybos krypčių studijų programas, taip pat Lietuvoje retas, ta-čiau daug profesinių galimybių suteikiančias technomatematikos, taikomosios statistikos, ekonometrijos studijas. Jis pirmasis iš visų Lietuvos universitetų pradėjo organizuoti nuotolines inžine-rijos srities specialybių studijas, atviras bet kurios šalies gyvento-jams ar svetur išvykusiems lietuviams. Bendradarbiaudamas su užsienio universitetais VGTU parengė ir jungtinių studijų progra-mų. Jos suteikia galimybę dalį studijų laikotarpio praleisti užsie-nyje, o baigus studijas gauti ne vieną, bet du diplomus – VGTU ir jo partnerio. Tokia patirtis daugiakultūrėje aplinkoje tampa VGTU absolventų pranašumu ieškant darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Taip pat reikia paminėti, kad VGTU siūlo per ketverius studijų metus įgyti dvi specialybes – pagrindinę ir gretutinę. Dvigubas bakalauro laipsnis ir skirtingų krypčių, pavyzdžiui, informatikos ir vadybos, žinios praplečia akiratį ir padeda įsitvirtinti darbo rin-koje.

vGtU prioritetas – praktinis studentų rengimas

VGTU ypač daug dėmesio skiriama tam, kad studentai įgytų praktinių žinių. Universitetas turi platų ir kasmet augantį verslo partnerių ratą. VGTU partnerių įmonėse studentai ne tik atlieka praktiką ir renka medžiagą savo baigiamiesiems darbams, bet ir turi galimybę pradėti savo karjerą.

Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas ugdo kūrybiškai aktyvius ir šiuo-laikiškai mąstančius aukštos kvalifi-kacijos specialistus. Juk dabar darbo rinkoje labiausiai laukiami tie, kurie turi stiprių žinių pagrindą ir kūrybiš-kumo gyslelę. Tik tokie žmonės gali keisti nusistovėjusias normas, spręs-ti problemas, nuolat ieškoti geresnių sprendimų ir taip prisidėti tiek prie organizacijos, kurioje dirba, tiek prie visos Lietuvos klestėjimo. Tad mūsų tikslas – skatinti studentų kūrybiškumą, suteikti jiems puikų universitetinį išsilavinimą, kuris užtikrintų jų pranašumą kon-kuruojant darbo rinkoje ne tik šiandien, bet ir ateityje, išmokyti prisitaikyti prie sparčiai kintančių technologijų ir rinkos sąlygų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriusAlfonsas Daniūnas

Vilniaus Gedimino technikos universitete – galimybės kurti ir įgyti praktinių įgūdžių

Laboratorijų durys studentams visada atviros

viLniaUs GeDimino tecHniKos Universitetasinovatyvus Lietuvos universitetas, ugdantis kūrybiškus aukštos kvalifikacijos specialistus

473

Vilniaus Gedimino technikos universitetas bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams

siūlo daugiau nei 100 studijų programų

Praktinis studentų parengimas vykdomas ir pačiame univer-sitete. VGTU investuoja į studijų infrastruktūrą ir rūpinasi visa mokymuisi reikalinga įranga, bendradarbiaujant su verslo par-tneriais universitete nuolat didinamas modernių laboratorijų skaičius. Laboratorijų durys visada atviros studentams, norin-tiems kurti ir praktiškai pritaikyti įgytas žinias. 2014 m. VGTU atidaryta Kūrybinių industrijų laboratorija, kurioje sukaupta gar-so ir vaizdo įrašymo, apdorojimo įranga. Tokią įrangą savo dar-be naudoja kūrybos paslaugas teikiančių agentūrų profesio nalai. Minėtoje laboratorijoje studentai gali įrašyti ir apdirbti vaizdo siužetus, garso takelius, taip pat kurti grafinius darbus, studijinę fotografiją ir modeliuoti kitos rūšies medijų turinį. Laboratorija yra atvira visiems VGTU studentams, norintiems kūrybiškai įgy-vendinti studijų projektus ar asmenines iniciatyvas, tačiau netu-rintiems tam tinkamos įrangos.

Kita tarp studentų itin populiari kūrybos erdvė – didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija. 40 darbo vietų turinti laboratorija universitete atidaryta 2013 m., ją bendromis pastan-gomis įkūrė įmonės „Microsoft Lietuva“, „Nokia Lietuva“, „Om-nitel“ ir mobiliąsias programas kurianti bendrovė „App Camp“. Šioje laboratorijoje laukiami visų studijų programų ir kursų studentai. Čia jie gali tobulinti programavimo, dizaino, vadybos įgūdžius, prisidėti prie inovatyvių mobiliųjų sprendimų kūrimo. Neturintiesiems reikiamos patirties organizuojamos specialistų paskaitos ir konsultacijos.

Mokomosios laboratorijos įrengtos visuose VGTU fakultetuose, iš viso tokių laboratorijų yra net 44. Jose praktikuodamiesi stu-dentai įtvirtina paskaitose gautas teorines žinias, susipažįsta su naujausiais moksliniais darbais ir patys atlieka įvairius tyrimus. Laboratorijose gimsta išskirtiniai entuziastingų studentų ir jų dėstytojų projektai. Kaip vieną tokių galima paminėti jau univer-siteto tradicija tapusį kūrybiškos statybos čempionatą „Makaronų tiltai“, kuriame kuo didesnį svorį turintys atlaikyti tiltai konstruo-jami naudojant tik klijus ir makaronus.

Kas penktas mainų programų studentas – iš vGtU

VGTU atidžiai stebi ir domisi, kaip studentus rengia kolegos už-sienyje, ir užsienio patirtį perkelia į savo studijų procesą. VGTU lyderiauja tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinėje studijų erdvėje. Pagal šį kriterijų Lietuvos aukštosios mokyklos vertina-mos atsižvelgiant į išvykusių ir atvykusių studentų santykį, paly-ginti su visu konkrečios aukštosios mokyklos studentų skaičiumi, ir aukštojoje mokykloje vykdomą tarptautinę projektinę veiklą.

Kas penktas pagal akademinių mainų programas studijuoti ar atlikti praktikos į užsienį išvykstantis Lietuvos studentas yra iš VGTU. Pastaraisiais metais padaugėjo galimybių dalyvauti trum-pesnio laikotarpio mobilumo programose: intensyviose studijų programose, vasaros mokyklose ar atlikti praktiką užsienio įmo-nėse. Tarptautinė patirtis suteikia VGTU studentams ne tik kon-krečių profesinių žinių, bet ir ugdo asmenines studentų savybes: toleranciją, smalsumą, ryžtingumą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą spręsti įvairaus pobūdžio problemas.

Tarptautinius ryšius VGTU galima užmegzti ir neišvykus iš Lie-tuvos. Kartu su Lietuvos studentais mokosi užsieniečiai, atvykę pagal mainų programas tam tikram laikotarpiui arba pasirinkę studijas Lietuvoje. Jie aktyviai įsitraukia į universiteto gyvenimą: moko lietuvius savo gimtųjų kalbų, organizuoja renginius ir daly-vauja studentiškose iniciatyvose.

Laisvalaikis universitete

Studijos – tai dar ne viskas, kuo universitete gali užsiimti stu-dentai. Jau penkis dešimtmečius VGTU nuosekliai plėtojamas bendruomeniškumas, skatinamas prasmingas kultūrinis gyveni-mas. Studentai, universiteto darbuotojai ir absolventai gali save

realizuoti įvairiose srityse: šokti liaudies šokius, dainuoti chore, dalyvauti turizmo, sporto, fotografijos, teatro ir kitų sričių veikloje.

VGTU vardą garsina universiteto sportininkų pergalės, taip pat meno kolektyvai: mišrus akademinis choras „Gabija“, tauti-nių šokių kolektyvas „Vingis“, VGTU orkestras. Visi jie yra pelnę prestižinį Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimą mėgė-jų kolektyvams „Aukso paukštė“. VGTU teatro studija „Palėpė“ prisideda prie išskirtinio Baltijos šalyse vykstančio renginio – Tarptautinio universitetų teatrų forumo, kurio idėja gyvuoja jau penkioliktus metus. Kiekvienais metais forumas suburia ne tik Lietuvos universitetų teatrų trupes, bet ir svečius iš viso pasaulio. Taip pat reikia paminėti, kad universitete nuolat atnaujinamos meno parodos bibliotekos galerijose.

vGtU absolventai laukiami darbo rinkoje

Studijos VGTU suteikia stiprius pamatus karjerai – teorinės žinios ir praktinis pasirengimas atveria plačias darbo galimybes. Universiteto absolventai gali pasigirti puikiais įsidarbinimo rodi-kliais. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, pagal įsidar-binimo rezultatus pirmauja VGTU Elektronikos, Fundamentinių mokslų ir Mechanikos fakultetai. Juose yra bent po kelias studijų programas, kurias baigę studentai įsidarbina 100 procentų. Dar-bo rinkoje taip pat paklausūs kūrybinių industrijų ir transporto inžinerijos absolventai. Be to, didelė dalis VGTU studentų savo profesinę karjerą pradeda kurti atlikę praktiką universiteto par-tnerių įmonėse: jose studentams pasiūloma nuolatinė darbo vie-ta, leidžiama darbą derinti su studijomis.

474

Vilniaus universitetas (VU) – vienas seniausių universitetų Rytų ir Vidurio Europoje – yra aukštojo mokslo lyderis Lietuvoje. Tai patvirtina žurnalų „Veidas“ ir „Reitingai“ sudaromi Lietuvos universitetų reitingai. Prestižiniame tarptautinės reitingavimo agentūros „Times Higher Education – QS“ reitinge VU yra tarp 4 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų.

Daugiau nei pusė kasmet geriausiai brandos egzaminus išlai-kiusių moksleivių studijuoti renkasi VU. Ši alma mater glaudžiai sieja mokslo tyrimus su vykdomomis studijomis, puoselėja ben-druomenės narių akademinę laisvę, ugdo asmens toleranciją ir kūrybiškumą.

Turbūt nerasime Lietuvoje nei vienos įmonės ar organizacijos, kurioje nebūtų VU absolventų. Jie yra gerai vertinami darbdavių, laukiami visose Lietuvos įstaigose ir verslo įmonėse, užima jose aukštus postus ir eina svarbias pareigas.

Perspektyvios tarptautinio lygio studijos

VU vykdomos beveik visų mokslo sričių studijos, grindžiamos naujausiais Europos ir pasaulio mokslo pasiekimais ir sukaupto-mis kultūrinėmis tradicijomis.

Iš viso universitete siūloma per 70 bakalauro ir vientisųjų bei apie 100 magistrantūros studijų programų.

Vienos perspektyviausių VU yra biochemijos, molekulinės bi-ologijos, nanomedžiagų chemijos, kineziterapijos, bioinformati-kos, informacinių technologijų studijų programos, kurias pasi-renka itin motyvuoti studentai.

Įstojusieji į VU pirmosios pakopos (bakalauro) studijas gali rinktis gretutinių studijų programas. Tai galimybė greta pagrin-dinės studijų krypties programos studijuoti kitos studijų krypties programą ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį. Tokių programų VU siūloma per 40.

VU kartu su užsienio aukštosiomis mokyklomis vykdo jungti ­nes studijas, kurias baigus suteikiamas jungti nis kva l i fi kacinis laipsnis. Šiuo metu VU kartu su Deusto (Ispanija), Budapešto Corvinus (Vengrija) ir Veronos (Italija) universitetais vykdo jung-tinę darnių regioninių sveikatos sistemų magistrantūros studijų programą.

modernios laboratorijos ir mokslo centrai

VU yra puikios sąlygos siekti žinių. Saulėtekyje veikia naujoji VU biblioteka – modernus Mokslinės komunikacijos ir informa-cijos centras (MKIC), atviras studentams visą parą.

Moderniose visų VU fakultetų mokslinėse laboratorijose prak-tiką ir mokslinius tyrimus dažniausiai atlieka vyresniųjų ar ma-gistrantūros kursų studentai, o į kai kurias šiuolaikines laborato-rijas, pavyzdžiui, biochemijos ir molekulinės biologijos, studentai kviečiami jau nuo pirmųjų kursų.

Universiteto amžinos jaunystės paslaptis – amžinas judėjimas ir kaita nuolat judančiame ir besikei-čiančiame pasaulyje.

viLniaUs Universitetasiš čia kylama į žvaigždes! Hinc itur ad astra!

VU lazerinio komplekso „Naglis“ laboratorijose sumontuotus galingiausius lazerius Lietuvoje naudoja mokslininkai,

studentai ir verslo atstovai (VU archyvo nuotrauka)

Moderniausia ir didžiausia Lietuvos biblioteka VU studentų laukia kiekvieną dieną, 24 valandas per parą

(VU archyvo nuotrauka)

Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Artūras Žukauskas

475

Kuriami net du integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai – Saulėtekio ir Santaros slėniai. Duris jau atvėrė atviros prieigos VU lazerinių tyrimų centras „Naglis“, o šiemet Saulėtekyje iškils Jungtinis gyvybės mokslų centras ir Nacionalinis fizinių ir tech-nologijos mokslų centras. Į pirmąjį persikraustys VU Biochemi-jos ir Biotechnologijos mokslo institutai ir dalis Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų – tai bus moderniausias šių mokslo sričių centras Lietuvoje. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre bus sutelktos beveik visos geriausios Lietuvos fizikų ir che-mikų pajėgos.

Santaros slėnyje bus plėtojamos informacinių technologijų ir inovatyvių medicinos technologijų kryptys. Studentai čia galės atlikti praktiką, vykdyti mokslinius tyrimus.

Daugiausia studentų pasinaudoja mainų programomis

VU aktyviai bendradarbiauja su užsienio aukštojo mokslo insti-tucijomis, tarptautiniais tinklais ir asociacijomis.

Besimokydami VU galite išvykti studijuoti į daugiau kaip 800 pasaulio aukštųjų mokyklų. VU – vienintelis Lietuvos universite-tas daugiausia studentų pagal „Erasmus“ programas siunčiančių Europos universitetų šimtuke. VU studentams siūlo atlikti tarp-tautinę praktiką daugiau nei 30­ies šalių universitetuose, mokslo tyrimų centruose ar įmonėse. Ja siekiama užtikrinti geresnį pa-sirengimą darniai įsilieti į globalią ir dinamišką darbo aplinką, sudaryti galimybes teorines žinias pritaikyti praktinėje veikloje.

VU mokslo metų pradžios iškilmės su spalvinga pirmakursių eisena tapo viso Vilniaus švente (VU archyvo nuotrauka)

Nedalyvaujantieji studentų mobilumo programose tarpkultūri-nės patirties gali įgyti studijuodami dalykus, skaitomus užsienio kalba. VU galite rinktis iš užsienio kalba dėstomų dalykų, klau-sytis skirtingų pasaulio universitetų dėstytojų ir mokslininkų, atvykusių skaityti paskaitų pagal mainų programą ar įvairius pro-jektus.

studentų tradicinės šventės ir laisvalaikis

VU garsėja išsaugotomis senomis ir kuriamomis naujomis tra-dicijomis. Mokslo metai pradedami švente „Initium Semestri“ – triukšmingomis ir spalvingomis studentų ir dėstytojų eitynėmis pagrindine sostinės gatve ir iškilmėmis VU Didžiajame kieme.

Pirmaisiais mokslo metų mėnesiais krikštijami pirmakursiai. O paskui prasideda garsiosios visų VU fakultetų studentų dienos, siūlančios gausybę įdomių paskaitų, rimtų debatų, susitikimų su žinomais žmonėmis, linksmų koncertų studentams. Kas nežino fiziko dienos – FiDi ir jos herojaus Dino Zauro? Arba matematikų dienų (MiDi) ir jų kasmet kuriamos roko operos?

Kad ir kokias studijas VU pasirinksite, tapsite įdomaus, akty-vaus, kūrybingo studentiško gyvenimo dalyviu ir kūrėju. Galėsite įsilieti į geriausius patyrusius ar modernius kolektyvus ir reali-zuosite save universiteto siūlomoje meno, mokslo, sporto ar kul-tūrinėje veikloje.

Jūsų ateitis prasideda Vilniaus universitete. Išnaudokite visas teikiamas galimybes ir atsakingai rinkitės savo kelią.

G I M N A Z I J Ų G A R B Ė S

L E N T A

478

Akmenės rAjono Akmenės gimnAzijAL. e. direktoriaus pareigas Judita Ulmienėgeriausi mokiniai: Greta Embavičiūtė (III A, auklėtoja Irena Kopeikinienė), Deimantė Kupštytė (II A, auklėtoja Kristina Jomantienė), Ugnė Novogreckaitė (III A, auklėtoja Irena Kopeikinienė), Vytenis Puzonas (II B, auklėtoja Ilona Tališauskienė), Kotryna Ratkevičiūtė (8 B, auklėtoja Jūratė Varanavičienė)

Akmenės rAjono PAPilės simono DAukAnto gimnAzijADirektorius Ramūnas Perminasgeriausi mokiniai: Henrikas Giedra (I B, klasės vadovė Asta Vaičekauskienė), Laura Jonaitytė (IV, klasės vadovė Gražina Karvelienė), Mantas Lapėnas (I B, klasės vadovė Asta Vaičekauskienė), Ignė Laurynaitė (8, klasės vadovė Eglė Zaveckienė), Kotryna Narkutė (7, klasės vadovė Eglė Zaveckienė)

Akmenės rAjono Ventos gimnAzijADirektorius Voldemaras Kuodysgeriausi mokiniai: Rūta Brazlauskaitė (III B, klasės vadovė Liudmila Kundrotienė), Eidmantė Lileikytė (6 A, klasės vadovė Sandra Vežuka), Dominykas Mazaliauskas (7 A, klasės vadovė Virginija Kiudulienė), Tautvydas Ūža (III A, klasės vadovas Stanislovas Aukselis), Beata Žymančiūtė (IV B, klasės vadovė Danguolė Gurinienė)

AlytAus ADolfo rAmAnAusko-VAnAgo gimnAzijADirektorius Virginijus Skroblasgeriausi mokiniai: Mantas Auruškevičius (IV B, auklėtoja Jurgita Kamandulienė), Emilis Botvičius (IV G, auklėtoja Aldona Butrimanskienė), Laura Čiginskaitė (IV F, auklėtoja Janė Zelenienė), Simona Gritytė (III A, auklėtojas Tomas Balynas), Lukas Šteinys (IV A, auklėtoja Laimutė Gečaitė)

AlytAus jotVingių gimnAzijADirektorius Kęstutis Miliauskasgeriausi mokiniai: Justinas Daraškevičius (III E, auklėtoja Virginija Klusevičienė), Judita Gurnevičiūtė (IV D, auklėtoja Jūratė Muliuolienė), Marius Kurbakovas (II D, auklėtoja Rūta Čiuplienė), Iveta Lasickaitė (IV E, auklėtoja Ingrida Vilkinienė), Monika Šerelytė (IV E, auklėtoja Ingrida Vilkinienė)

AlytAus Putinų gimnAzijADirektorius Alfonsas Žiūkasgeriausi mokiniai: Viltė Bautronytė (II A, auklėtoja Daiva Turauskienė), Eglė Dumbliauskaitė (II A, auklėtoja Daiva Turauskienė), Indrė Juknevičiūtė (I A, auklėtojas Tadas Šikšnelis), Rokas Mockevičius (I A, auklėtojas Tadas Šikšnelis), Greta Stankutė (I B, auklėtoja Danutė Krušnienė)

AlytAus šV. BeneDikto gimnAzijADirektorius Vytautas Bigailageriausi mokiniai: Gabija Bružaitė (I B, klasės vadovė Loreta Mockuvienė), Aistė Česnavičiūtė (II C, klasės vadovė Daiva Savilionienė), Monika Martušytė (IV A, klasės vadovė Renata Janulienė), Laura Račkauskaitė (III B, klasės vadovas Aivaras Janulis), Paulina Staniulytė (III C, klasės vadovė Jolita Pekšienė)

479

AlytAus rAjono Butrimonių gimnAzijADirektorius Valdas Valvonisgeriausi mokiniai: Ernestas Matusevičius (I, auklėtoja Dalia Adžgauskienė), Lukas Sudvajus (7, auklėtoja Neringa Jančiauskaitė), Laura Vaičiūnaitė (8 B, auklėtoja Asta Gudelaitienė), Dautartas Valvonis (8 B, auklėtoja Asta Gudelaitienė), Saulius Žeimys (7, auklėtoja Neringa Jančiauskaitė)

AlytAus rAjono DAugų VlADo mirono gimnAzijADirektorius Almantas Jakimavičiusgeriausi mokiniai: Diana Juonytė (IV, auklėtoja Gitana Ivanauskienė), Aida Kašėtaitė (I, auklėtoja Rima Kriptavičienė), Arina Kavaliauskaitė (III, auklėtoja Angelė Bieliauskaitė), Simona Ogilbaitė (II, auklėtoja Sigita Juškevičienė), Jovita Veličkaitė (II, auklėtoja Rūta Juonienė)

AlytAus rAjono krokiAlAukio tomo norAus-nArušeVičiAus gimnAzijADirektorė Idalija Šukevičienėgeriausi mokiniai: Ugnė Baranauskaitė (I, auklėtoja Irena Šeimienė), Viktorija Kalinauskaitė (III, auklėtoja Alma Sorakienė), Goda Mazgelytė (I, auklėtoja Irena Šeimienė), Radvilė Viskantaitė (II, auklėtoja Sandra Bakšytė), Pijus Vosylius (IV, auklėtoja Lina Kurkutytė)

AlytAus rAjono miroslAVo gimnAzijADirektorius Romualdas Gelažauskasgeriausi mokiniai: Gaudrė Beganskaitė (III, auklėtoja Nijolė Milienė), Tautvydas Gražulis (III, auklėtoja Nijolė Milienė), Lukas Januškauskas (5, auklėtoja Ingrida Rauličkienė), Rytis Kančys (IV, auklėtoja Reda Kančienė), Domantė Žukauskaitė (II, auklėtojas Saulius Gudaitis)

AlytAus rAjono PiVAšiūnų gimnAzijADirektorius Pranas Jauneikageriausi mokiniai: Ieva Aliulytė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė), Gabrielė Glovickytė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė), Paulina Navickaitė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė), Eglė Račkytė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė), Justina Zajankauskaitė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė)

AlytAus rAjono simno gimnAzijADirektorius Evaldas Jakubavičius Mokykla geriausių mokinių sąrašo nepateikė

Anykščių jono Biliūno gimnAzijADirektorė Regina Drūsienėgeriausi mokiniai: Toma Bubulytė (I B, auklėtoja Violeta Neniškienė), Jonas Deveikis (III E, auklėtoja Rasa Pilkienė), Inga Juodelytė (IV A, auklėtoja Almyra Sabaliauskaitė), Benita Kiliutė (IV B, auklėtoja Genovaitė Tumienė), Paulius Stankevičius (IV A, auklėtoja Almyra Sabaliauskaitė)

480

Anykščių rAjono sVėDAsų juozo tumo-VAižgAnto gimnAzijADirektorius Arvydas Kirvėlageriausi mokiniai: Simona Bagdonaitė (III, auklėtoja Rimutė Kniežienė), Rokas Mikalkevičius (IV, auklėtoja Regina Žvirblienė), Monika Pajarskaitė (II, auklėtoja Gitana Ivanovienė), Guoda Rimkutė (II, auklėtoja Gitana Ivanovienė), Justina Smeledytė (III, auklėtoja Rimutė Kniežienė)

Anykščių rAjono troškūnų kAzio inčiūros gimnAzijADirektorė Aušra Sapkauskienėgeriausi mokiniai: Justė Dobrovolskytė (III, auklėtojas Algirdas Pupkis), Renata Kostia (II, auklėtoja Rima Skliaustienė), Mindaugas Minkevičius (8, auklėtoja Dana Butrimavičienė), Kamilė Petkevičiūtė (II, auklėtoja Rima Skliaustienė), Simona Valonytė (II, auklėtoja Rima Skliaustienė)

Birštono gimnAzijADirektorius Alvydas Urbanavičiusgeriausi mokiniai: Greta Gudauskaitė (II B, auklėtoja Birutė Sinkevičienė), Ieva Kučinskaitė (IV A, auklėtojas Antanas Kisielius), Gerda Mekionytė (II B, auklėtoja Birutė Sinkevičienė), Kotryna Simanaitytė (8 B, auklėtoja Kristina Justinavičienė), Jovita Vinkauskaitė (III A, auklėtoja Vidutė Berteškienė)

Biržų „sAulės“ gimnAzijADirektorius Dainius Korsakasgeriausi mokiniai: Agnė Baronaitė (IV B, auklėtoja Laimutė Marinskienė), Radvilė Klepeckaitė (III B, auklėtoja Virginija Kalvanaitė), Indra Samokaitytė (III A, auklėtoja Audronė Ulevičienė), Vyginta Sribikytė (III B, auklėtoja Virginija Kalvanaitė), Akvilė Šlėgerytė (III B, auklėtoja Virginija Kalvanaitė)

Biržų rAjono VABAlninko BAlio sruogos gimnAzijADirektorius Laimutis Štirvydasgeriausi mokiniai: Žygimantė Bitinaitė (III, auklėtojas Sigitas Kuginys), Vita Mačinskaitė (IV, auklėtoja Regina Simanavičienė), Kristina Rakūnaitė (6, auklėtoja Audronė Štirvydienė), Ugnė Stirkaitė (7, auklėtoja Simona Stačkūnienė), Benas Vinciūnas (5, auklėtoja Vida Gaidelionienė)

Druskininkų „ryto“ gimnAzijADirektorė Marijona Kriščiūnaitėgeriausi mokiniai: Živilė Graužytė (III A, auklėtoja Daiva Vasiljevienė), Jonas Sutkus (IV C, auklėtoja Valė Peluritienė), Eglė Šalengaitė (III B, auklėtoja Rytė Bolienė), Andrius Švitra (III A, auklėtoja Daiva Vasiljevienė), Kotryna Žaltauskaitė (II B, auklėtojas Zenonas Maskalenka)

elektrėnų „Versmės“ gimnAzijADirektorius Egidijus Kontrimasgeriausi mokiniai: Aurelija Čygaitė (I E, auklėtoja Teresa Einorienė), Justina Kilnaitė (I C, auklėtoja Audrutė Jančiauskienė), Eglė Rastenytė (IV D, auklėtoja Rasa Černiauskienė), Kamilė Ratkevičiūtė (II A, auklėtoja Violeta Žigutienė), Giedrė Saliutaitė (II D, auklėtoja Aldona Vainiūnienė)

523

APyBrAižų roDyklė

AAbaris Gediminas 38Abaris Kęstutis 38Adomaitytė Rugilė 39Adomonytė Silvija 39Alesius Aurimas 40Ališauskas Lukas 40Alon Neta 41Ambrazaitė Augustė 42Andersson Paulius 42Andriukaitytė Urtė 43Andriuškaitė Rūta 44Apanavičius Rūta 45Arbačiauskaitė Kamilė 46Arlauskas Lukas 46Astrauskaitė Miglė 48Aškinytė Sara 48Ašmontas Simonas Vytautas 49Augustinaitė Vaiva 49Auruškevičius Mantas 50Auškalnytė Emilija 50Ažukaitė Viktė 51

BBačinskaitė Aurėja 52Bagdonaitė Birutė 53Bagdonavičiūtė Julija 54Bairašauskaitė Agnė 54Baliukaitė Monika 55Balodis Marius 55Baltrimaitė Kotryna 56Baniulis Edvinas 57Banys Kipras 57Banys Linas 58Barakauskas Matas 58Barakauskas Žilvinas 59Baranauskas Aivaras 59Baranauskas Lukas 60Barysaitė Ugnė 60Bartkevičius Algirdas 61Bartkevičiūtė Eglė 62Bartulis Simonas 63Barusaitė Rima 63Baužytė Elzė 64Bazaras Ignas 64Beinarytė Gabrielė 65Bekerytė Gabrielė 65Belickaitė Dalia 66Bendaravičiūtė Agnė 67Benetis Algirdas 68Bernadišius Dominykas 69Bertašiūtė Aida 69Bieliauskaitė Dovilė 70Bitinaitė Vaiva 71Bitinas Zigmas 72Blažytė Gabrielė 72Blažonis Mykolas 73

Bliujūtė Austėja 73Bliūdžius Linas 74Bobin Artur 74Bogušaitė Vilija 75Boimistruk Vilius 75Boreikaitė Vytautė 76Borkertaitė Liucija 76Brasas Valentas 77Bridikytė Guostė 79Briliūtė Alvija 80Bružas Domantas 80Buchovskaja Margarita 81Budaitė Justina 82Budėnas Karolis 83Budrauskas Rokas 83Budrys Povilas 84Bugailiškis Mantas 84Bugaitė Aistė 85Buinevičiūtė Eglė 85Buinevičiūtė Laima 85Buivolaitė Viktorija 86Bulotaitė Greta 86Burbaitė Adrija 87Burneikis Karolis 88Butkevičiūtė Julita 88Butkus Benas 89Būrė Augustas 89Būrytė Amelija 90

cCeliešius Vytautas 90Charčiūnaitė Karolina 91Charčiūnas Kristijonas 91Charitonovaitė Kristina 92Cikanavičius Ernestas 93Cirtautas Jonas 93

čČaplikaitė Adrija 94Čaplikaitė Karolina 95Časas Titas Gabrielius 96Čebatavičiūtė Andrėja 96Čeponytė Viktorija 97Česaitis Pijus 98Česnulevičiūtė Iveta 98Čėsna Jurgis 99Čistova Polina 100

DDabulskytė Kajatona 100Dagytė Agna 101Damidavičius Laurynas 101Danielius Vytenis 102Dapkus Grantas 102Dapkutė Austėja 103

Daškevič Ieva 103Daujotaitė Iveta 104Daunoraitė Milda 105Deveikis Justas 106Didžiulytė Urtė 107Dirda Paulius 107Dneprovskij Davidas 108Dobilaitė Rūta 108Dobrovolskis Vitalijus 109Doerup Justina Maria 110Domarkaitė Dominyka 110Domarkaitė Kotryna 111Domeikytė Smiltė 111Domikaitytė Danutė 112Dovydaitytė Urtė 113Dragūnaitė Dominyka 114Dragūnas Simonas 114Drakšas Justas 116Drobitko Veronika 116Drūsys Jaunius 117Dubinskaitė Augustė 117Dudėnaitė Miglė Julija 118Dudutytė Augustė 119Duliūtė Rugilė 120Dumčaitytė Ilma 121Dumčiūtė Justė 121Dvarionaitė Elžbieta 122Dvylaitis Mindaugas 122Džiugytė Rusnė 123

EEidimtas Justas 124Eidukas Ąžuolas 124Eidukevičius Marius 125Eidukevičiūtė Milda 125Eimulytė Greta 126Eriksonaitė Erika Ieva 126Erslavas Augustinas 127

fFolkmanaitė Milda 127

gGalatiltis Aivaras 128Gancevičius Matas 129Gardinecaitė Justė 129Gargasaitė Kamilė 130Gasparavičius Linas 130Gataveckas Rokas 131Gaučytė Gabija 131Gedvilas Lukas 132Gendvilaitė Gailė 133Gertmonas Edvinas 133Gerulis Mindaugas 134Girdauskas Eimantas 134

524

Girdžiūtė Gabija 135Girdžiūtė Monika 136Gylys Edmundas 137Gliožerytė Eva 137Grauslys Modestas 138Gražinytė Onutė 138Greifenbergeris Deividas 139Grigaliūnas Matas 140Grigaliūnas Paulius 140Grigonis Martynas 141Grigorianaitė Goda 141Grybas Donatas 142Grudytė Gitana 143Gružas Domantas 143Gudynaitė Guosta Marija 144Gudžiūnaitė Gabija 144Guliokaitė Neringa 145Gurskaitė Antanė 146Guščiūtė Marija 146

iIvanovaitė Gabrielė 147Ivaškevičiūtė Gustė 147

jJačunskytė Ignė 148Jadenkus Domantas 148Jakimavičius Rokas 149Jakonis Edvinas 149Jakštas Ignas 149Janarauskas Martynas 150Janeikaitė Milda 150Jankauskaitė Birutė 151Jankauskaitė Edita 152Jankauskaitė Milda 152Jankauskaitė Ugnė 153Jankauskaitė Ula 154Jankūnas Antanas 154Janonytė Augustė Emilija 155Janulionis Radvilas 156Janušonytė Gabrielė 156Jarackas Donatas 157Jarec Irina 157Jarulytė Andra 158Jasikonis Arminas 159Jasiūnas Martynas 159Jazilionytė Skaistė Svajonė 160Jenkus Dainius 160Jėcka Augustinas Žygimantas 161Jocaitė Milda 162Jocytė Gerarda 163Jonaitytė Leticija 163Jonauskas Svajūnas 164Jonuška Lukas 164Jucytė Agnė 165Jukavičiūtė Rūta 165

Jukna Rokas 166Jukna Šarūnas 166Juodenytė Meda 167Juodzevičiūtė Giedrė 167Juozokas Andrius 168Jusis Vytautas 168Juškevičius Domantas 169

KKairytė Rūta 169Kaklauskaitė Modesta 170Kalašinskaitė Violeta 170Kalina Titas 171Kalinauskaitė Kornelija 171Kalinauskaitė Miglė 172Kalkytė Patricija 172Kamuntavičius Gintautas 173Karčiauskaitė Justina 174Karka Dovydas 174Karklius Gytautas 175Kašėtaitė Skaistė 175Kaškelis Edgaras 176Kaušius Gytis 176Kaušiūtė Ugnė 177Kazakevičiūtė Austėja 178Kazlauskas Jonas 179Kazlauskas Mangirdas 180Kazlauskas Oskaras 181Kelpša Domantas 181Kerbedytė Konstancija 182Kersnauskaitė Džiugilė 182Kerulis Alfredas 183Kiškel Diana 184Kizalaitė Deimantė 184Klenovska Jolanta 185Klimavičius Justas 186Klimkaitis Kristupas 187Kluonis Marius 187Klupšas Matas 188Kniaževas Deividas 189Kondratavičiūtė Laura 189Krasauskas Timonas 190Kraujelytė Rugilė 190Kravtaitė Emilija 191Kriaučiūnas Ignas 191Krikščiūnas Domas 192Kropa Elžbieta 192Kubiliūnaitė Jurgita 193Kučinskaitė Martyna 193Kudijanovas Laurynas 194Kulesza Daiva 195Kuprevičiūtė Ieva Otilija 195Kurovski Tomas 196Kuzmickas Tomas 196

lLabanauskaitė Viktė 197Labanauskas Faustas 197Laurinaitytė Gabija 198Laurinavičius Narajanas 198Lekavičiūtė Eleonora 199Levicki Konrad 199Levickytė Greta 200Levinskaitė Neringa 201Liorentaitė Miglė 201Liutkus Adomas 202Liutvinas Jonas 202Lizzi Mantas Leonardo 203Lopata Laurynas 204Ložys Mamertas 204Lukauskaitė Agnė 206Lukauskas Mantas 206Lukoševičiūtė Beatričė 207Lukšytė Gražina 207Lušaitė Kornelija 208

MMacevičius Pranciškus 208Macijauskas Marius 209Mačėnas Marius 210Mačijauskas Augustas 210Mačiokaitė Milda 211Mačiulaitis Edvinas 212Maižiešiūtė Rūta 212Maižiūtė Gintarė 213Makarevičiūtė Kamilė 213Maknavičiūtė Gabija 214Makštutis Stasys 215Malevskis Klaudijus 216Malinauskas Andrius 217Malinauskas Vilius 217Manikaitė Ema 217Manzurovas Germanas 218Marčenkaitė Anastasija 218Margevičius Deividas 219Markevičiūtė Vilda Kornelija 219Martinkėnas Paulius 220Martynaitytė Marija 220Matiulevič Vytautas 221Matulaitytė Einora 221Matulevičiūtė Domantė 222Matuliūkštytė Rasa 223Matusevičius Žygimantas 223Maziukas Vykintas 224Mazrimaitė Goda 225Mažeikytė Brigita 225Mažutaitytė Ugnė 226Megelinskas Kristijonas 226Merkis Eitvydas 227Meškaitė Rugilė 228Meškonytė Gabija 228Mežanec Dovilė 229

525

Mickevičiūtė Gustė 230Mickevičiūtė Medeinė 230Mickus Justinas 231Mikalauskaitė Gerda 232Mikalauskas Deividas 232Miklušis Kernius 233Miknevičiūtė Dalė 233Mikoliūnaitė Dovilė 234Mikulskytė Justina 235Mikužis Kasparas 235Mileška Laimonas 237Milevičius Arnas 237Minkutė Dobilė 238Misevičiūtė Iveta 238Mitkutė Vaiva 239Mitrauskaitė Laura 240Monkevičiūtė Elena 241Mordaitė Kotryna 241Morkūnas Rokas 242Mumm Marija 244Murza Dominykas 245Musteikytė Eglė 245

NNaktinis Julius 246Navickaitė Gabija 247Navickas Matas 247 Navickas Matas 248Nedzinskaitė Saulina 248Neliupšis Povilas 249Nemeravičius Dovydas 250Nenartavičius Rokas 250Nešukaitytė Edvina 251Nevulytė Radvilė 251Nociūtė Austėja 252Noreika Elvinas 253Norkus Domantas 254

oOlberkis Tomas 254Orlova Jekaterina 254Orlovaitė Eglė 255Orlovaitė Monika 256Orlovaitė Oksana 256

PPabijanskas Gabrielius 257Pajarskaitė Ugnė 257Pakalka Giedrius 257Paliokaitė Ūla 258Paniutin Jevgenij 258Paražinskaitė Akvilė 259Paskočimaitė Emilė 259Paulauskaitė Monika 260Paulikaitė Gabija 261

Pečiulytė Ina 262Peterytė Gintarė 264Petkevičius Giedrius 264Petkūnaitė Augustė 266Petkus Kasparas 265Petkus Romas 266Petkūnaitė Ieva 267Petniūnas Einaras 268Petrauskaitė Gabija 268Petrauskaitė Greta 269Petrauskas Vidas 269Petrėnaitė Martyna 270Petrosevičius Dominykas 271Petrulionytė Gintė 271Pilipčikas Renatas 272Pleskys Justas 273Pliskus Justinas 274Populaigytė Lelija 274Poška Domantas 275Povstugar Maksim 275Pranys Simonas 276Pranskaitis Mantas 276Prasauskas Paulius 277Pratkutė Gabrielė Marija 277Puikytė Miglė 278Pundzevičius Eduardas 279Pušinskytė Greta 280

rRačiūnas Mykolas 281Račkauskaitė Marija 282Radivker Rokas 282Raginis Emilis 283Ramanauskaitė Aistė 283Randers Maria Julie 284Raudonytė Sintija 284Razgutė Aušrinė 287Redeckaitė Monika 287Remeikaitė Aistė 288Ribinskas Elvinas 289Ridikaitė Valda 289Ridzvanavičiūtė Brigita 290Rybakovaitė Indrė 291Rybinas Regimantas 291Rodalevičiūtė Morta 292Rodevič Greta 292Rubinas Vilius 293Rudgalvytė Elena Barbora 293Ruibys Jokūbas 294Rukanskis Simonas 294Rutkauskas Airidas 295Rutkutė Gintvilė 295

sSabonis Džiugas 296Sajus Martynas 297Sakalauskas Kristijonas 298Sakalauskas Mantas 298Sakavičius Marius Dominykas 299Salyklytė Giedrė 300Samoška Justinas 300Sasnauskaitė Indrė 301Saudargas Lukas 301Savko Katažyna 302Sedekerskis Tadas 303Sekonaitė Dominyka 303Semėnaitė Agnė 304Serapinaitė Emilija 304Serapinaitė Ieva 305Simanavičiūtė Agnė 305Simutytė Rugilė 307Sipavičius Einaras 308Siriūnaitė Gabrielė 309Skerath Gabrielė Viktorija 309Skrabytė Paulina 309Smolskaitė Paulina 310Sokolovas Gerardas 311Songailaitė Milita 312Stalerevičiūtė Ugnė 312Stankevičius Medardas 313Stankevičiūtė Julija 313Stankus Kostas 314Staponkutė Laura 314Steponavičius Kasparas 315Stojalnikova Violeta 316Strainytė Ernesta 316Stremavičius Titas 317Strimaitis Vytautas 318Stulpinaitė Ieva 318Surgelaitė Lina 319

šŠablevičiūtė Morta 320Šapalas Martynas 320Šarkus Karolis 321Ščerbinskaitė Ieva 322Šedys Remigijus 322Šeduikytė Rūta 323Šekaitė Izabelė 323Šeleikaitė Agnė 325Šenauskaitė Gintarė 325Šepliakovaitė Greta 326Šeškus Edvinas 327Šiaulytytė Vaida Marija 327Šidlauskaitė Ievutė 328Šidlauskas Julius 328Šimkaitytė Kamilė 329Šimkutė Greta 329Šklėrius Rytenis 330Šleiterytė Simona 331

526

Šopa Jonas 331Šteinys Lukas 332Šukys Vytautas 333Šukytė Emilija 334Šuliokaitė Gytė 335Šulniūtė Agnė 335Šumskaitė Anastasija 336Švedaitė Eglė 336

tTalačkaitė Radvilė 337Tamašauskaitė Aistė 338Tarasevičiūtė Arielė Ugnė 338Tarulis Deividas 339Tatarūnaitė Aistė 339Tirilis Mantas 340Tirlikas Martynas 340Tirūnaitė Ernesta 341Titenytė Žavinta 342Toleikis Laurynas 342Tomaševičiūtė Ieva 343Tomecki Karol Michal 343Trasykytė Augustė Ona 344Truncaitė Augustė 345

uUbartaitė Grėtė 345Ulinskaitė Aušrinė 346Umbražūnas Gilbertas 347Urbonaitė Gabrielė 348Urmanavičiūtė Džordana 348Urnikytė Rosita 349

VVaicekauskaitė Kotryna Beatričė 350Vaiciukevičiūtė Monika 350Vaiciukevičiūtė Živilė 350Vaičiukynaitė Simona 351Vaičiulis Liutauras 352Vaičius Vilius 352Vaidelis Juozas 353Vaitekutis Petras 354Vaitukaitytė Adelė Sofija 355Vaitulevičius Kernius 356Vaivada Dovydas 357Valackaitė Guoda 357Valaj Julija 358Valenčius Antanas 358Valionytė Gintarė 359Valteris Donatas 359Valukonis Martynas 360Valvonis Arnas 360Valvonis Dautartas 361Vanagaitė Giedrė 362

Varanauskaitė Ugnė 363Vasilevičiūtė Luknė 363Vasiliauskas Kasparas 364Vasiliauskas Tomas 365Vasiljeva Anastasija 365Vaura Motiejus 366Vazgilevičiūtė Ugnė 366Vdovinskytė Dorotė 367Venckus Oskaras 368Venckutė Austėja 368Venckutė Skaistė 369Venislovas Arnas 369Vilčinskaitė Emilija 370Vilimaitė Liucilė Uršulė 370Vilimas Emilis 371Vilkauskaitė Adrija 371Viršilas Jonas 372Viršilas Mindaugas 373Virvilas Romanas 373Vitkūnaitė Kotryna 374Vyčius Karolis 375Vyšniauskaitė Gabija 376Vytuvytė Giedrė 376Voiskunovičiūtė Karina 377Volbergaitė Akvilė 377Voronovaitė Lėja Viktorija 379Vosyliūtė Gabrielė 379Vozgirdaitė Liepa 380

zZabielaitė Viltė 381Zagainova Diana 381Zakarauskas Jonas 382Zambacevičius Tadas 382Zaveckaitė Kamilė 383Zaveckas Rokas 384Zybartas Danielius 384Zykutė Austėja 385Zykutė Dalia 385

žŽakšauskas Karolis 386Žaliauskas Tadas 386Žalpytė Kornelija 388Žemeikytė Evelina 389Žiemys Algirdas 389Žievytė Sandra 390Žigutis Justinas 390Žikaitė Augustė 391Žikaitė Roberta 391Žilinskaitė Austė 392Žiūra Augustas 392Žiūra Kristupas 392Žukaitė Karina 393Žukaitė Simona 393Žumbakytė Austėja 394

Žutautaitė Lina 394Žvaliauskas Jokūbas 395Žvikas Lukas 396Žvinklytė Greta 396Žvirblis Povilas 397Žvirblytė Tėja Teodora 398

527

PristAtymų roDyklė

Artūro Noviko džiazo mokykla, 400Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, 402Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas, 446Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“, 414Kauno technologijos universiteto gimnazija, 428Kauno vaikų ir jaunimo teatras „Vilkolakis“, 422Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“, 412Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studija „Inkarėlis“, 408Klaipėdos universitetas, 468Lietuvos jaunimo sporto pasiekimai, 30Lietuvos mokinių parlamentas, 438Lietuvos mokinių pasiekimai mokslo olimpiadose, 16Lietuvos moksleivių sąjunga, 440Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 470„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, 458Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“, 442Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“, 426„Maximalistai“, 466Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, 430Nacionalinė moksleivių akademija, 434Nacionalinis Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursas, 454Nacionalinis vaikų dailės darbų konkursas „Piešiam!“, 451Nacionalinis Vinco Kudirkos dailyraščio konkursas „Rašom!“, 450Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblis „Grandinėlė“, 406Profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“, 464Svarbiausios Lietuvos mokinių meno olimpiados ir konkursai, 24Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla, 404Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“, 416Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras, 420Vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Šėltinis“, 418Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninis orkestras, 424Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“, 410Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 472Vilniaus kultūros centro Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choras, 423Vilniaus licėjus, 432Vilniaus universitetas, 474

Kas bus kas. Lietuvos ateitis / Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2015. – 528 p.

Autobiografinis žinynas „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ yra pirmąkart Lietuvoje leidžiama tokio pobūdžio knyga, skirta jauniesiems Lietuvos talentams pristatyti. Knygoje pateikiamos 569 gabiausių Lietuvos mokinių autobiografinės apybraižos, kuriose vaikai pasakoja apie savo pasiekimus mokslo, meno, sporto ir visuomeninės veiklos srityse, šeimas, autoritetus, dalijasi Lietuvos vizija po dešimtmečio. Leidinyje taip pat pateikiamos Lietuvos mokinių pasiekimų nacionalinėse mokslo ir meno olimpiadose bei tarptautinėse sporto varžybose apžvalgos, svarbiausių mokinių organizacijų, mokymo įstaigų, konkursų ir kolektyvų pristatymai, Lietuvos gimnazijų ir geriausių jų mokinių sąrašas.

Pakartotinis tiražas 2000 egz.leidėjas

VšĮ Leidybos idėjų centrasGedimino g. 47-219, LT-44242 Kaunas

Tel. (8 37) 20 02 72Šv. Stepono g. 7, LT-01138 Vilnius

Tel. 8 602 23 230Prenumerata tel. 8 646 53 536

kbk@leidybosidejos.ltwww.leidybosidejos.lt

www.asmenybes.lt

DirektorėVesta Jozonienė

leidybos vadovasArnas Jozonis

redakcijaVaiva MarkevičiūtėKristina Pečiūraitė

DizainasRūta Gurčinienėmaketavimas

Milda AmbrasienėRenata PridotkaitėDanutė Šmitienė

kalbos redaktorėsGabrielė Aleksandravičiūtė

Danguolė KalinauskaitėJovita Laucytė

Vaiva MarkevičiūtėGritutė Petkevičiūtėinformaciją rinko

Vida DauderienėKristina Pečiūraitė

Denisa SimanavičienėSigita KregždienėRoma Milašienė

Arvydas KvietkusAušra Stankevičiūtė

spausdinoUAB „BALTO print“

Utenos g. 41 A, LT-08217 Vilniusinfo@baltoprint.ltwww.baltoprint.lt