LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

UŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

MARINA GŢELKO

KAČIŲ OVARIOHISTEREKTOMIJOS STATISTINIŲ DUOMENŲ

IR GIMDOS BEI KIAUŠIDŢIŲ PATOMORFOLOGINIŲ TYRIMŲ

ANALIZĖ

THE ANALYSIS OF FELINE OVARIOHYSTERECTOMY

STATISTICS AND OVARIAN AND UTERUS

PATHOMORPHOLOGICAL RESEARCHES

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Alius Pockevičius

KAUNAS, 2014

2

DARBAS ATLIKTAS UŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių ovariohisterektomijos

statistinių duomenų ir gimdos bei kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizė“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2014 – 01 – 16 Marina Gţelko

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2014 – 01 – 16 Marina Gţelko

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2014 – 01 – 16 Alius Pockevičius

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 4

ĮVADAS............................................................................................................................................... 6

1. LITERATŪROS APŢVALGA ........................................................................................................ 7

1.1 Kačių lytinių organų topografija, anatomija ir histologija ................................................... 7

1.2 Fiziologija ir hormoninė reguliacija ................................................................................... 10

1.3 Įgimtos kačių gimdos ir kiaušidţių patologijos .................................................................. 11

1.4 Kiaušidţių patologijos ........................................................................................................ 12

1.5 Gimdos patologijos ............................................................................................................. 17

1.6 Kačių kastracija .................................................................................................................. 23

2. TYRIMO METODAI .................................................................................................................... 26

3. TYRIMŲ REZULTATAI .............................................................................................................. 28

3.1 Patomorfologinio tyrimo rezultatai .................................................................................. 28

3.2 Anketos duomenų analizė (n=227) .................................................................................. 40

3.3 Piometros statistinių duomenų vertinimas ....................................................................... 45

4. REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................ 49

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 51

LITERATŪRA................................................................................................................................... 52

PRIEDAI ............................................................................................................................................ 55

4

SANTRAUKA

Darbas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Patologijos

centre nuo 2012 metų sausio iki 2013 metų spalio mėnesio. Darbo tema: Kačių

ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei kiaušidţių patomorfologinių tyrimų

analizė. Tyrimo tikslas - atlikti kačių ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei

kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizę. Tyrimo tema aktuali dėl vis didėjančio kačių

reprodukcijos susidomėjimo, siekiant susilaukti sveikų palikuonių.

Tyrimų objektas – katės (♀, Felis catus), kurioms buvo atlikta OHE. Ištirti 227 kačių organai

(n=227), ir apklausius jų šeimininkus, surinkti statistiniai duomenys.

Vertinamos kiaušidės ir gimda, jų topografija, dydis, spalva, konsistencija, kvapas ir forma.

Organai vertinami iš išorės, vėliau pjūvyje. OHE metu, įtarus patologijas, paimti kiaušidţių ir

gimdos mėginiai histopatologiniam tyrimui. Ištirta 16 kačių kiaušidţių ir 13 gimdų. Mėginiai daţyti

hematoksilinu ir eozinu.

Kiaušidţių ir gimdos patologijos katėms diagnozuojamos retai (apie 7 proc.) ir dauguma

aptinkamos rutininės OHE metu. Kiaušidėse daţniausiai aptinkami pakitimai - cistos, gimdoje -

piometra. Vidutinis kačių, sergančių piometra amţius - 6 metai.

Statistiniai duomenys apskaičiuoti Microsoft Office Excel 2007.

Darbo apimtis - 56 puslapiai, naudoti 47 literatūros šaltiniai, 6 lentelės, 34 paveikslai.

Raktaţodţiai: patologija, gimda, kiaušidės, ovariohisterektomija, katė

5

SUMMARY

This work was carried out in the period of 2012 January to 2013 October at the Pathology

Center of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences. The title of

work is “The analysis of feline ovariohysterectomy statistics and ovarian and uterus

pathomorphological researches”. The aim of the study: to perform cats OHE statistics and ovarian

and uterus pathomorphological investigations analysis. The research theme is relevant due to

increasing interest in feline reproduction, in order to have healthy offsprings.

The object of study is the cats (♀, Felis catus), which has been conducted OHE. There were

examined 227 cats ovaries and uterus. Pet's owners were interviewed in order to get statistical data.

Topography, size, color, texture, smell and shape of ovaries and uteruses were estimated.

Organs were examined from the outside, later in the section. Samples for histopathological

examination were taken due to suspected pathology. There were tested 16 cats ovaries and 13

uteruses. They were stained by hematoxylin and eosin.

Cats ovary and uterus pathology are rare (about 7%) and diagnosed mostly by daily OHE.

Cysts mostly are diagnosed in ovaries, in uterus – pyometra. Average age of cats with pyometra is 6

year. Average age of cats, which was operated – 30 months. OHE is performed to terminate cats

reproduction.

Statistical data analysis was rated by Microsoft Excel 2007.

The volume of work is 56 pages, 6 tables and 34 pictures. Total count of used literat8re sourse

– 47.

Keywords: pathology, uterus, ovaries, ovariohysterectomy, cat.

6

ĮVADAS

Naminė katė (Felis catus) – katininių šeimos plėšrus ţinduolis, ţmonių prijaukintas dar

Senovės Egipte, daugiau kaip prieš 9 tūkst. metų. Paskutiniu metu ţenkliai padaugėjo kačių,

laikomų kaip naminės augintinės. Ypač didėja veislinių kačių paklausa ir domėjimasis jų veisimu

(Чандлер и др., 2002).

Tam, kad palikuonys gimtų sveiki, reikia uţtikrinti patelės lytinių organų sveikatingumą ir

lytinio ciklo ritmiškumą, todėl svarbu nustatyti, kokie veiksniai gali sutrikdyti normalią organizmo

fiziologiją ir anatomiją. Veislinių kačių veisėjai suinteresuoti išlaikyti pasirinktos veislės standartą

ir būdingus bruoţus, todėl vykdoma grieţta individų atranka. Veisimas yra tikslingas nuoseklus

darbas siekiant išgryninti geriausius veislės bruoţus (tokius kaip eksterjeras ar temperamentas) ir

išnaikinti veislės trūkumus. Jei atrinkta patelė negali atsivesti sveikų gyvybingų palikuonių, tai

sumaţina veislės genofondą. Tokiu būdu svarbu diagnozuoti ir atskirti patologijas, kurios gali turėti

įtakos kačių sveikatai ir reprodukcijai. Katėms lytinių organų patologijos yra retos, tačiau gali būti

aptinkamos įgimtos anomalijos, kiaušidţių cistos, hipertrofijos, hiperplazijos, uţdegimai, navikai

(Dijk ir kt., 2007). Dėl šių patologijų patelėms gali atsirasti apsivaisinimo problemų, abortų ar

vaisių vystymosi sutrikimų vaikingumo metu.

Kiaušidės ir gimda yra svarbūs lytiniai organai. Kiaušidės - tai porinės liaukos, kurios gamina

kiaušialąstes ir sintetina lytinius hormonus. Gimdoje auga ir vystosi vaisius. Sutrikus vieno iš šių

organų veiklai, sutrinka visas patelės lytinis ciklas.

Ovariohisterektomija (OHE) atliekama gydymo arba reprodukcijos nutraukimo tikslais.

Būtent rutininės OHE metu ir aptinkama didţioji patologijų dalis. Aptikus patologiją, tikslingiausia

taikyti histopatologinį organų tyrimą, tam, kad tiksliai būtų nustatyta diagnozė, nes, mūsų tyrimo

duomenimis, vien makroskopinio vertinimo nepakanka, kad tiksliai diferencijuoti ir nustatyti

pakitimą.

Darbo tikslas: atlikti kačių ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei

kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizę.

Darbo uţdaviniai:

1) atlikti kačių OHE metu gautų statistinių duomenų analizę.

2) Išanalizuoti kačių kiaušidţių ir gimdos patologijų priklausomybę nuo veislės, amţiaus,

rujos ir atvestų vadų skaičiaus.

3) diagnozuoti kačių kiaušidţių ir gimdos patologijų pasireiškimą ir jų daţnumą atliekant

patomorfologinius tyrimus.

7

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Kačių lytinių organų topografija, anatomija ir histologija

Patelių lytinė sistema sudaryta iš porinių kiaušidţių (Ovarium); kiaušintakių (Tuba uterina);

gimdos - ragų ir kūno (Uterus); gimdos kaklelio (Cervix uteri); makšties (Vagina). Išskiriami

vidiniai ir išoriniai lytiniai organai (genitalia interna et externa) (Aspinall et al, 2004).

1.1.1 Kiaušidės (Ovarium)

Kiaušidė - tai kombinuota endokrininė ir egzokrininė patelių liauka, t.y. ji gamina

kiaušialąstes (egzokrininė „sekrecija“) ir kiaušidės hormonus, estrogenus ir progesteroną

(endokrininė sekrecija). Kiaušidės struktūra priklauso nuo rūšies, amţiaus ir lytinio ciklo fazės

(Dellmann et al., 2007). Tai ovalūs poriniai organai, kurie išsidėstę abiejose pilvo dorsalinėse

pusėse kaudaliau inkstų. Nesubrendusiems gyvūnams kiekviena kiaušidė yra ovali, lygi;

subrendusių - nelygi, priklausomai nuo folikulų kiekio (Aspinall et al., 2004).

Kiaušidė kabo ant trumpo serozinio pasaito (mesovarium) 3-4 juosmens slankstelio lygyje.

Dešinioji kiaušidė visuomet randama dorsaliau ar dorsolateraliau storosios ţarnos. Kairioji randama

tarp dorsalinio bluţnies galo ir gaubtinės ţarnos (Dyce et al., 2010).

Prie priekinio kiaušidės galo lapeliais prisitvirtina kiaušintakio praplatėjęs galas. Uţpakalinis

galas nukreiptas į gimdos pusę. Prie jo prisitvirtina raištis, kuris jungia kiaušidę su gimdos ragu.

Raištis jungiasi su kiaušintakio pasaito kraštu ir sudaro kiaušidės maišelį (bursa ovarica). Katėms

maišelis kiaušidę uţdengia pilnai. Kačių kiaušidţių maišelis sudarytas iš maţesnio riebalų kiekio

nei kalių (Dyce et al., 2010).

Kiaušidės struktūra skirstoma į ţievę ir šerdį (Dellmann et al., 2007).

Ţievė sudaro kiaušidės išorinę dalį, o šerdis - centrinę. Kiaušidės ţievės ir šerdies griaučius

(stroma ovarii) sudaro intersticinis audinys. Kiaušidės vartuose šerdies griaučių jungiamasis

audinys pereina į kiaušidės raiščio jungiamąjį audinį, o kiaušidės paviršinis epitelis - į šio raiščio

paviršinį epitelį (Aughey et al., 2010). Ţievėje yra įvairių stadijų folikulų ir geltonkūnių, laisvai

įsiterpusių į jungiamojo audinio stromą (Dellmann et al., 2007). Kiaušidę dengia paviršinis epitelis

(epithelium superficiale), sudarytas iš mikrogaurelinių kubiškųjų epiteliocitų. Po paviršiniu epiteliu

yra išsidėstęs balzganasis dangalas (tunica albuginea) (Padaiga ir kt., 2006). Kiaušidės ţievės

(cortex ovarii) stroma, sudaryta iš puraus kolageninio jungiamojo audinio. Be to, ţievės stromoje

yra tankus kapiliarų tinklas, kuris maitina ovocitus ir yra svarbus kiaušidės pūsliniam folikului

transformuojantis į geltonąjį kūną (Aughey et al., 2010).

8

Šerdis sudaryta iš puraus kolageninio jungiamojo audinio ir neruoţuotųjų lygiųjų raumenų

skaidulų, kurios driekiasi į kiaušidės raištį. Šerdyje taip pat randamas kiaušidės tinklas (rete ovarii)

(būdingas atrajotojams ir mėsėdţiams) (Dellmann et al., 2007). Kiaušidės tinklas - analogiška

sėklidės tinklui liekana. Jį sudaro kubiškųjų epiteliocitų šerdies stygos (chorda medullaris) arba

anastomozuojantys šerdies vamzdeliai (tubuli medullaris), iškloti kubiškojo epitelio (Padaiga ir kt.,

2006). Vidinėje kiaušidės dalyje yra nervų, didelių kraujagyslių ir limfagyslių, kurios įeina per

kiaušidės vartus (hilus ovarii) (Dellmann et al., 2007).

Kraujagyslės, patekusios į kiaušidę per vartus, šerdyje formuoja mazgą ir pasiskirsto tarp

folikulų, geltonkūnio ir stromos audinio. Kraujagysles lydi limfagyslės (Dellmann et al., 2007).

Arterijos susivijusios į spiralę, todėl jos gerai prisitaiko prie kiaušidės apimties pokyčių, kurie

vyksta formuojantis kiaušidės folikulams, geltoniesiems kūnams ir ovuliacijos metu (Aughley et al.,

2010). Esant cikliškai geltonkūnio ir folikulų regresijai, arterijų, maitinančių šias struktūras,

sienelėse vyksta raumenų hipertrofija ir sklerozė. (Dellmann et al., 2007).

Kiaušides reguliuoja nervai ir humoralinė reguliacija. Simpatiniai nervai skatina folikulų

brendimą ir ovuliaciją. Pagumburys stimuliuoja ar slopina oogenezę, estrogenų ir progesterono

gamybą (Noakes et al., 2009). Nervai yra nemielinizuotos struktūros, vazomotoriniai, savo sudėtyje

turi sensorinio pluošto. Jie išsidėstę išilgai kraujagyslių ir uţsibaigia jų sienelėje arba aplink

folikulus (Dellmann et al., 2007).

Jaunų patelių kiaušidėse yra įvairių formavimosi stadijų folikulų. Jų maţėja patelei senstant.

Kiekvienas patelės folikulas sudarytas iš pirminio ovocito ir jį gaubiančių darinių. Pagal ovocito

dydį ir dangalų išsivystymą, skiriami uţuomazginiai, pirminiai, antriniai ir pūsliniai kiaušidės

folikulai (Dellmann et al., 2007).

Mėsėdţių kiaušidėse pirminiai folikulai pasiskirstę grupėmis (Padaiga ir kt., 2006).

Kiaušidėje pūslinių folikulų susiformuoja tiek, kiek patelė veda jauniklių. Katės subrendusio

pūslinio kiaušidės folikulo skersmuo yra 2 mm (Padaiga ir kt., 2006).

Po ovuliacijos buvusioje pūslinio folikulo ertmėje formuojasi laikinas endokrininis organas -

geltonasis kūnas (Padaiga ir kt., 2006). Pagal kilmę geltonojo kūno endokrinocitai skirstomi į

grūdėtuosius luteocitus ir tekaluteocitus (Dellmann et al., 2007).

Grūdėtieji luteocitai (granulosoluteocyti) - tai daugiakampės, apie 40µm skersmens,

mitoziškai aktyvios ląstelės su stambiu, apskritu branduoliu. Jų citoplazmoje yra daug maţų lipidų

lašelių. Porujo ir tarprujo metu šiose ląstelėse yra steroidus sintezuojančioms ląstelėms būdingų

organelių: mitochondrijų, negrūdėtojo endoplazminio tinklo elementų (Aughey et al., 2010).

Tekaluteocitai (thecaluteocyti) yra retesni, maţesni (apie 15µm skersmens), išsidėstę

geltonojo kūno periferijoje ir jungiamojo audinio pertvarėlėse tarp grūdėtųjų luteocitų.

9

Tekaluteocitų citoplazmoje yra daug lipidų, tačiau steroidus sintezuojančių organelių juose yra

maţiau negu grūdėtuosiuose luteocituose (Padaiga ir kt., 2006).

Jei ovocitas apvaisinamas, geltonasis kūnas išlieka visą nėštumo laiką ir vadinamas

nėštuminiu geltonuoju kūnu (corpus luteum graviditatis) (Padaiga ir kt., 2006). Jei ovocitas

neapvaisinamas, tai susiformavęs ciklinis geltonasis kūnas (corpus luteum cyclicum), veikiant

gimdos gleivinėje susidarančiam prostaglandinui F2α, nyksta ir tampa nykstančiuoju geltonuoju

kūnu (corpus luteum regressum) (Dellmann et al., 2007).

1.1.2 Gimda (Uterus)

Gimda yra ertminis organas, kuriame formuojasi ir auga vaisius. Naminių ţinduolių gimda

sudaryta iš gimdos ragų, kūno ir kaklelio. Gimdos kūnas (corpus uteri) kranialiai nusitiesia į

gimdos ragus (cornu uteri) ir per gimdos kaklelį (cervix uteri) jungiasi su makštimi (Padaiga ir kt.,

2006). Plėšrūnai turi dviragę gimdą (Шебиц и др., 2001). Gimdos kūnas dorsaliai liečiasi su

tiesiąja ţarna, ventraliai su šlapimo pūsle, o gimdos ragai guli pilvo ertmėje (Dyce et al., 2010).

Vaikingoms patelėms gimda kinta dydţio, formos ir topografijos atţvilgiu (Шебиц и др., 2001).

Kačių gimdos ragų ilgis vidutiniškai yra 10 cm, skersmuo - apie 4 mm. Ragai sueina į trumpą

gimdos kūną apie 2 - 3 cm, toliau yra gimdos kaklelis (5 - 10 mm) (Шебиц и др., 2001).

Kačių gimdos kaklelis apčiuopiamas kaip kietas ovalios formos mazgas (Dyce et al., 2010).

Mezoteris (platusis gimdos raištis) (lig.latum uteri) išreikštas dvejomis plačiomis juostomis

(Шебиц и др., 2001).

Gimdos inervacija vykdoma neurohumoraliniu būdu. Vegetacininę nervų sistemą sudaro

Plexus ovaricus ir Plexus uterovagina. Kraujo tiekimas vykdomas per kiaušidţių arteriją ir veną

(Шебиц и др., 2001).

Gimdos sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių: endometriumo (endometrium), miometriumo

(myometrium) ir perimetriumo (perimetrium). Perimetriumas, išilginis miometriumo sluoksnis ir

miometriumo kraujagyslinis sluoksnis tęsiasi kartu į platųjį gimdos raištį (Dellmann et al., 2007).

Gleivinės sandara nepastovi, nes joje ryškiausiai stebimi pokyčiai, priklausantys nuo lytinio

ciklo stadijos (Padaiga ir kt., 2006). Endometriumas sudarytas iš savosios gleivinės plokštelės ir

epitelio. Savoji gleivinės plokštelė skirstoma į struktūrinę (stratum basale endometrii) ir

funkcionaliąją (stratum functionale endometrii) zonas. Paviršinis sluoksnis iš dalies ar visai pakinta

po vaikingumo ar rujos (Dellmann et al., 2007).

Funkciniame sluoksnyje randamos tokios ląstelės kaip neutrofilai, eozinofilai, limfocitai ir

plazmos ląstelės (Dellmann et al., 2007). Šiame sluoksnyje taip pat yra paprastų, vingiuotų, šakotų

vamzdinių gimdos liaukų (glandulae uterinae), kurias sudaro vamzdelio formos gleivinės epitelio

10

įlinkiai į savąją gleivinės plokštelę. Mėsėdţių liaukos yra maţiau šakotos. Liaukų galinės dalys

išklotos gleivinių egzokrinocitų, išsidėsčiusių ant pamatinės membranos. Gilesniuose savosios

gleivinės plokštelės sluoksniuose yra daugiau skaidulų ir kraujagyslių (Padaiga ir kt., 2006).

Kačių paviršinis epitelis - vienasluoksnis stulpiškasis. Izoliuotose zonose gali būti kubiškasis

epitelis. Šių ląstelių aukštis susijęs su kiaušidţių hormonų sekrecija (Dellmann et al., 2007). Nuo

savosios gleivinės plokštelės gleivinė atskirta pamatine membrana (Padaiga ir kt., 2006).

Miometriumas - raumeninis dangalas sudarytas iš plonojo vidinio ţiedinio ir išorinio išilginio

neruoţuotųjų miocitų sluoksnio. Tarp abiejų neruoţuotojo raumeninio audinio sluoksnių yra

kraujagyslinis sluoksnis (stratum vasculare), sudarytas iš daug kraujagyslių ir puriojo kolageninio

jungiamojo audinio. Vaikingumo metu vyksta gimdos sienelės raumeninio dangalo neruoţuotųjų

miocitų hipertrofija ir hiperplazija (Padaiga ir kt., 2006).

Perimetriumas - seroza sudaryta iš daug kraujagyslių ir glaudţiojo netaisyklingojo

kolageninio jungiamojo audinio, padengto mezoteliu (Aughey et al., 2010). Šiame sluoksnyje yra

neruoţiuotųjų miocitų, limfagyslių ir nervinių skaidulų (Dellmann et al., 2007). Tarp raumeninio

dangalo ir serozos yra poserozinis sluoksnis (Padaiga ir kt., 2006).

1.2 Fiziologija ir hormoninė reguliacija

Lytiniai organai atsakingi uţ dauginimosi funkciją (Dyce et al., 2010).

Katės brendimo amţių pasiekia 7 - 12 mėn. (priklausomai nuo veislės, įmitimo ir kt.).

Pokyčiai, atsiradę brendimo metu, tiesiogiai priklauso nuo kiaušidţių veiklos (Noakes et al., 2009).

Pagrindinė patelių lytinio ciklo reguliavimo ašis: pagumburio – hipofizės - kiaušidţių.

Kankorėţinė liauka svarbi kontroliuojant reprodukcijos sezoniškumą ir brendimo laiką pagal FSH,

LH ir prolaktiną (Aspinall et al., 2004).

Katė yra sezoniškas gyvūnas. Ji turi keletą rujos periodų ar priima patiną veisimo laikotarpio

metu, kuris daugumai pasireiškia sausio - rugsėjo mėnesiais. Kačių rują stimuliuoja ilgėjantis

šviesus paros laikas. Tačiau dauguma naminių kačių rujoja ištisus metus, nes jas veikia dirbtiniai

šviesos šaltiniai (Aspinall et al., 2004).

Neveislinėms katėms kūno masė turi didelę svarbą lytiniam brendimui. Patelei paprastai

pasireiškia pirma ruja, kai jos kūno masė siekia apie 2,3 - 3,2 kg. ir apytikslis amţius yra 7

mėnesiai. Brendimui įtakos taip pat turi atvedimo laikas (Noakes et al., 2009). Pagal kai kurių

autorių nuomonę, katės pasiekia lytinę brandą, kai jų svoris pasiekia 80 proc. galutinės kūno masės

(Feldman et al., 2008).

Estrogenų koncentracija gali ţymiai padidėti rujos metu ir padvigubėti per artimiausią parą.

Pagrindinis estrogenas gaminamas kiaušidės yra estradiolis - 17β. Greitas estrogeno koncentracijos

11

kitimas sukelia elgsenos pakitimus. Katės tampa labiau aktyvios, ieško patino, reikalauja dėmesio.

Galimos išskyros iš makšties (Noakes et al., 2009).

Po poravimosi katei sukeliama ovuliacija. Kačių ovuliacija įvyksta stimuliuojant jutimo

receptorius makštyje ir kaklelyje lytinio akto metu. Tai inicijuoja neuro - endokrininį refleksą, kuris

galiausiai sukelia GnRH neuronų aktyvaciją ir LH bangą (Aspinall et al., 2004). Ovuliacija

sukeliama po kergimo 36 valandų laikotarpyje (Aspinall et al., 2004). Neseniai atlikti tyrimai

parodė, kad ovuliaciją gali sukelti gydymas vaistais. Taip pat geltonkūnio fazė gali būti sukeliama

be patino - per pojūčius, lytėjimą, regą ir pan. (Agudelo, 2005). Receptoriai, panašūs į makšties

receptorius, yra juosmens srityje. Ovuliaciją galima sukelti glostant katę toje srityje (Noakes et al.,

2009). Ovuliacijai įvykstant, plyšta atitinkamą dydį pasiekę folikulai. Kiaušialąstė patenka į

kiaušintakį. Likęs folikulo audinys reorganizuojasi į geltonąjį kūną (corpus luteum). Geltonkūnis

gamina hormoną progesteroną (Aspinall et al., 2004).

Kačių rujos fazės (Aspinall et al., 2004):

Oestrus (jaudinimo stadija) - tęsiasi 4 - 10 dienų, tačiau labai svyruoja. Nepasireiškia

jokių fiziologinių pokyčių, tačiau kinta kačių elgesys - trinimasis į daiktus, nugaros išrietimas. Katė

visą laiką kviečia patiną. Jei katei sukeliama ovuliacija, ruja pasibaigia. Tačiau jei katė buvo

izoliuota nuo patinų, jos ciklas pereina į sekančią fazę.

Metaoestrus (slopinimo stadija) – katė tarsi rimsta.

Dioestrus - trunka apie 14 savaites. Katės kiaušidės trumpą periodą yra neaktyvios.

Šio periodo pabaigoje pradės formuotis nauji folikulai.

Anoestrus - trunka apie 4 mėnesius, daţniausiai tarp rugsėjo ir sausio mėnesių. Šiuo

periodu katės kiaušidės neaktyvios ir katė yra „normali“. Kai dienos pradeda ilgėti, prasideda

folikulų gamyba, ir veisimosi sezonas prasideda iš naujo.

1.3 Įgimtos kačių gimdos ir kiaušidţių patologijos

Įgimti lytinės sistemos defektai - organų struktūriniai ar funkciniai susirgimai jau esantys

jauniklio organizme atvedimo metu (Rand, 2006). Įgimtos anomalijos gali būti randamos visuose

organuose, nuo kiaušidţių iki makšties (Dijk et al., 2007). Jie išsivysto dėl tam tikrų patologinių

procesų, vykstančių įvairių embriono formavimosi stadijų metu. Pakitimai gali išsivystyti dėl

genetinių sutrikimų ir aplinkos veiksnių. Katė gali atrodyti sveika, tačiau struktūrinės lytinės

sistemos anomalijos neleidţia jai apsivaisinti (Rand, 2006).

12

Katėms įgimtos patologijos aptinkamos labai retai (Little, 2011). Daţniausiai diagnozuojamos

įgimtos kačių kiaušidţių ir gimdos patologijos - aplazijos ir hipoplazijos (Morgan, 1988), taip pat

agenezė (Little, 2011).

Aplazijoms ir hipoplazijoms būdingas simptomas yra gonadotropinų koncentracijos

padidėjimas kraujyje dėl nepakankamo inhibitorinio kiaušidţių hormonų veikimo į hipofizės -

hipotalamuso komplekso aktyvumą. Jei yra vienpusė aplazija, didėja estradiolio koncentracija

(Simpson et al., 2004).

Kiaušidţių agenezė yra reta ir sukelia nuolatinį nevaisingumą. Atliekant laparatomiją ar

laparaskopiją galima aptikti smulkius kiaušidės likučius, kurių sudėtyje yra fibrozinio audinio

(Noakes et al., 2009).

Sutrikus gemalinių ląstelių migracijai ar embriono vystymosi metu įvykus lytinių ląstelių

praradimui, kiaušidės pilnai neišsivysto ir būna labai maţos. Tokiose kiaušidėse histologiškai

aptinkama tik kiaušidės stroma be folikulų (Foster, 2012).

Retkarčiais yra registruojami atvejai, kada aptinkama gimdos hiperplazija, agenezija, atrezija,

gimdos padvigubėjimas ar jos ragų suaugimas. Daţniausiai patologijos aptinkamos tik OHE metu

(Simpson et al., 2004).

Gimdos ragų aplazijos prieţastis neaiški. Aplazija gali apimti kaţkurį vieną segmentą

(segmentinė aplazija), viena ar abu gimdos ragus. Jei aplazija yra vienpusė, tokiu atveju katė

daţniausiai išlieka vaisinga. Jei nėra abiejų ragų, diagnozuojamas įgimtas nevaisingumas (Morgan,

1988). Daţniau diagnozuojamos Ragdoll ( angl. „skudurinė lėlė“) veislės katėms, nei mišrūnėms ar

kitų veislių atstovėms (Little, 2011). Histologiškai neaptinkama jokių audinių išskyrus ploną lygiųjų

raumenų sluoksnį, kuris toliau pereina į mesometriumą. Kitų būdingų audinių sluoksnių

neaptinkama (Foster, 2011).

1.4 Kiaušidţių patologijos

Dauguma kiaušidţių pakitimų nerodo klinikos ir aptinkami tik OHE metu. Klinika gali

pasireikšti tuo atveju, jei sutrikdoma hormonų veikla ar susidaro gausios abdominalinės masės,

trikdančios kitų organų veiklą (Davidson et al., 1998). Iš įgytų kiaušidţių patologijų daţniausiai

išskiriamos uţdegimas, cistos ir navikai (Foster, 2012).

1.4.1 Kiaušidţių uţdegimas (Ovaritas)

Katėms kiaušidţių uţdegimas yra labai retas (Foster., 2012). Infekcija gali patekti iš gimdos,

jos ragų, nuo uţdegimo apimtų kitų pilvo ertmės organų (periovaritas). Rečiau uţkratas patenka

hematogeniniu keliu (Rand, 2006). Daţniausiai išsivysto kaip antrinė infekcija dėl salpingito.

13

(Foster., 2012). Ovaritai skirstomi pagal uţdegimo pobūdį - serozinis, hemoraginis ir pūlingas, o

taip pat pagal eigą - lėtinis ir ūminis (Rand, 2006).

Pūlingo uţdegimo metu kiaušidėje randami abscesai. Geltonkūnis ir folikulai neišsivysto,

kiaušidė padidėja. Lėtinio parenchiminio uţdegimo metu kiaušidės elementai pakeičiami

jungiamuoju audiniu. Šio tipo uţdegimas vystosi iš ūmios ar pūlingos ovarito formos. Lėtinis

intersticinis uţdegimas kitaip vadinamas kiaušidės skleroze. Parenchima atrofuojasi, organas

sumaţėja, paviršius tampa grublėtas, nelygus. Kiaušidėje daugėja hialininio audinio (Little, 2011).

Periovarito metu kiaušidės paviršiuje galima aptikti jungiamojo audinio darinių, o aplink ją kartais

susidaro jungiamojo audinio kapsulė (Rand, 2006).

1.4.2 Kiaušidţių cistos

Tai yra daţniausiai diagnozuojama kačių lytinės sistemos patologija (15 - 17 proc.) (Foster,

2012). Cistos - tai yra maišeliai, kuriuose aptinkama skysčių ar tąsios medţiagos. Jos daţnesnės

seniems gyvūnams ir kartais gali stipriai pakeisti organo dydį. Tačiau dauguma cistų yra maţos ir

kliniškai nereikšmingos (Morgan, 1988). Cistos skirstomos pagal lokalizaciją į ovarines ir

paraovarines (Foster, 2012). Ovarinėms cistoms priskiriamos kiaušidės tinklo cistos, folikulinės ir

geltonkūnio cistos (Foster, 2012). Pagal V. Morgan (1988), taip pat išskiriamos epitelio kanalėlių

cistos.

Kiaušidės tinklo cistos. Suaugusių kačių tinklas baigiasi aklai ir tai turi įtakos cistų

susidarymui. Taip pat dėl šios savybės ir gausaus eksudato išskyrimo, cistos linkusios plisti ir didėti

(Gelbergk et al., 1984). Tinklo cistos randamos kiaušidės vartų srityje (Morgan, 1988).

Yra tokia pati tikimybė atsirasti šios rūšies cistų jauniems ir seniems gyvūnams (Foster,

2012). Priklausomybės tarp cistų išsivystymo ir gyvūno amţiaus, veislės ar ankstesnių

reprodukcinės sistemos sutrikimų nenustatyta. Cistos gali išsivystyti vienoje ar abiejuose kiaušidėse

(Ball et al., 2010). Pagal R. Foster (2012) pateiktus duomenis, katėms šios cistos yra daţnos, o

pagal H. Gelbergk (1984) - labai retos.

Cistos yra plonasienės, ţenkliai išsikiša uţ kiaušidės ribų. Skersmuo gali siekti iki 2,5 cm.

Cista išklota vienasluoksniu kubiškuoju epiteliu (Foster, 2012). H. Gelbergk (1984) aprašo, kad

cista taip pat gali būti išklota plokščiuoju ar stulpiškuoju blakstienuotoju epiteliu. Kai kurios cistos

gali turėti abiejų tipų ląstelių. Taip pat, autorius pabrėţia, kad gleivinė gali būti išklota

vienasluoksnio ar daugialuoksnio epitelio. Sienelėje yra plonas jungiamojo audinio sluoksnis, kuris

pereina į kiaušidės stromą (Foster, 2012).

Folikulinės cistos. Labai padidėję kačių folikulai vadinami cistiniais. Kačių normalūs

folikulai siekia 2 - 3 mm skersmens ir neišsikiša uţ kiaušidės ribų (Foster, 2012). Cistos vystosi, nes

pilnai išsivysčiusiame folikule nerezorbuojasi skysčiai (Morgan, 1988). Šio tipo folikulai

14

daţniausiai aptinkami >5 metų katėms (Rand, 2006). Folikulai gali būti pavieniai (pagal Foster

(2012) iki 7 mm skersmens) ar susilieti į cistines mases (pagal V. Morgan (1988) iki 10 cm

skersmens). Kiaušidės paviršiuje atrodo kaip blyškios pūslės, pripildytos skaidraus skysčio

(Morgan, 1988).

Cistiniai folikulai turi bruoţus, būdingus normaliems folikulams, t.y., granuliozinių ląstelių

sluoksnį ir apvalkalo ląsteles periferijoje (Foster, 2012). Katėms, kurioms buvo aptiktos folikulinės

cistos, daţniausiai buvo nustatoma prailginta oestrus fazė (Foster, 2012; Rand, 2006). Tačiau tą

pačią kliniką gali sukelti kiaušidės granuliozinių ląstelių navikai, nes jie taip pat yra labai aktyvūs

(Rand, 2006).

Epitelio kanalėlių cistos. Susidaro iš paviršinio epitelio ląstelių. Brendimo metu

susiformuoja paviršinio epitelio invaginacijos. Dėl daugybinių, į kriptas panašių struktūrų, kiaušidės

paviršius tampa nelygus. Daţnai painiojamos su folikulinėmis cistomis, tačiau jos išklotos ne

granuliozinių ląstelių sluoksniu,o vienasluoksniu kubiškuoju epiteliu. Auga virš 1 cm skersmens

(Morgan, 1988).

Geltonkūnio cistos. Tai yra geltonkūnis, turintis didelę centrinę ertmę, pripildytą skysčio.

Manoma, kad jis susiformuoja, kai per anksti uţsidaro folikulo plyšimo anga (Foster, 2012).

Geltonkūnio cistos paprastai yra pavienės, išklotos būdingo geltonkūnio audinio (Morgan, 1988).

Paraovarinės cistos. Paraovarinėmis daţniausiai vadinamos cistos, išsikišančios uţ kiaušidės

ribų, tačiau tai yra klaidingas skirstymas. Paraovarinėms cistoms priskiriami tuščiaviduriai dariniai,

susiformavę iš Volfo latako liekanos (mezonefritinės) ar Miulerio latako (paramezonefritinės)

(Foster, 2012). Daţniau aptinkamos kalėms nei katėms, ir OHE metu aptinkamos tarp kiaušidės ir

gimdos rago. Paraovarinės cistos gali atsirasti iš maţiausių mezonefritinių liekanų (Dyce et al.,

2010).

Paramezonefritinės cistos išklotos tariamuoju daugiasluoksniu epiteliu, kuris gali būti iš dalies

blakstienuotas. Šių cistų epitelio ląstelių branduoliai yra apie 50 proc. didesni negu mezonefritinių.

Gleivinėje aptinkamos nedidelės klostės, nėra bazalinės membranos, o tik plonas sluoksnis lygiųjų

raumenų skaidulų ir kolageno (Foster, 2012). Mezonefritinės liekanos daţnai aptinkamos įvairaus

amţiaus katėms, tačiau cistos išsivysto retai (Foster, 2012).

1.4.3 Kiaušidţių navikai

Tai yra sąvoka, apibūdinanti šio porinio organo daugialypių audinių neoplazinius procesus

pagal kilmę, rūšį ir hormoninį aktyvumą (Stalioraitytė, 2001). Kiaušidţių navikai sudaro 0,7 - 3,6

proc. visų navikų (Foster, 2012).

Katėms labai retai aptinkami ir dauguma jų diagnozuojami tik OHE metu (White, 2003).

Katės lytinės sistemos navikai skirstomi į stromos, gemalo ir epitelinių ląstelių navikus (Gelberg et

15

al., 1984). Taip pat yra išskiriama daug potipių, priklausomai nuo aptiktų ląstelių tipų (Foster,

2012). Navikai gali būti sudaryti iš vieno ar keletos audinių (Davidson et al., 1998).

1 Lentelė. Histologinė kiaušidţių navikų klasifikacija (Nielsen et al., 1976)

I. Epiteliniai navikai (40-50

proc.atvejų)

A. Papilinė adenoma

B. Papilinė adenokarcinoma

C. Cistadenoma

D. Nediferencijuota karcinoma

II. Uţuomazginių ląstelių navikai A. Disgerminoma

B. Teratoma

III. Stromos navikai (35-50 proc) A. Granuliozinių ląstelių navikai

B. Tekoma

C. Luteoma

IV. Minkštųjų audinių navikai

V. Metastaziniai navikai

VI. Neklasifikuoti navikai

VII. Į navikus panašūs dariniai A. Kiaušidės tinklo adenomatozinė

hiperplazija

B. Kiaušidės serozos papilinė

hiperplazija

C. Vaskulinė hamartoma

D. Kiaušidės cistos

Epiteliniai navikai yra kilę iš kiaušidės paviršinio sluoksnio ar kiaušidės tinklo. Tai yra labai

reti navikai ir dėl to maţai ištirti. Nėra duomenų apie jų prognozę ar patogenezę (Foster, 2012,

Dobson et al., 2011). Pavadinimas priklauso nuo fenotipo, todėl išskiriami papilinis ir cistinis

navikai, adenoma ir karcinoma. Šie navikai daţniausiai yra apriboti arba gali infiltruotis į kitus

audinius (Foster, 2012). Gali būti vienoje ar abiejuose kiaušidėse, dydis labai varijuoja (Dobson et

al., 2011). Piktybiniai metastazuoja į tokius organus kaip inkstai, taukinė, kepenys ir limfiniai

mazgai (Dobson et al., 2011).

Adenomos vystosi iš paviršinio epitelio (Morgan, 1988). Manoma, kad kitoms patelėms šios

rūšies navikai vystosi dėl estrogenų poveikio. Tuo tarpu katėms būdinga spontaniška ovuliacija,

patelės yra kastruojamos arba periodiškai veisiamos, todėl estrogenų poveikis nėra didelis. Tai gali

būti pagrindine prieţastimi, kodėl šie navikai reti katėms (Hong et al., 2012).

16

Navikai sudaryti iš gerai diferencijuotų stulpiškųjų ląstelių, kurių dydis neţenkliai varijuoja.

Stebima neţymi anizokariozė. Ląstelėse yra tolygi branduolio citoplazma, maţai mitozių (Foster,

2012). Daţni bilateraliniai navikai, o piktybiniai gali išplisti visoje pilvo ertmėje (Nielsen et al.,

1976).

Stromos navikai. Tai yra gerybiniai navikai, išoriškai primena fibrozinį audinį ar Grafo

folikulo ląsteles. Pagal daţnumą, tai labiausiai paplitę navikai kačių tarpe (Foster, 2012). Šie

navikai katėms sudaro apie 50 proc. visų kiaušidţių navikų (White, 2003). Nustatyta, kad jie

gamina steroidinius hormonus. Patogenezė ir prognozė nėra ţinomos (Foster, 2012). White (2003)

teigia, kad dauguma tokių navikų, diagnozuotų katėms, yra piktybiški.

Daţniausiai vystosi vienoje kiaušidėje, kita lieka nepaţeista. Dariniai yra apvalūs, lygaus

paviršiaus, kieti (Dobson et al., 2011). Makroskopinis vaizdas priklauso nuo konkretaus tipo, tačiau

bendras vaizdas – tvirtas, nuo baltos iki šviesiai rudos spalvos darinys. Jo paviršiuje aptinkama

daug nedidelių kietų mazgelių. Galima aptikti daugybines cistas. Mikroskopiškai potipiai labai

skiriasi. Klasifikuojami pagal vyraujančias ląsteles (Foster, 2012).

Granuliozinių ląstelių navikai aptinkami palyginus daţnai. Ląstelės apvalios ar ovalios,

turinčios ryškią eozinofilišką citoplazmą. Branduoliai apvalūs, hiperchromuoti, turi skirtingo dydţio

branduolėlius. Apvalkalo ląstelės yra apvalios ar verpstės formos, savo forma primena fibroblastus.

Galimas įvairus ląstelių išsidėstymas, nors daţniausiai stebimas difuziškas (Foster, 2012).

Tekoma. Apvalkalo ląstelės ovalios ar verpstės formos, citoplazma vakuolėta. Daţnai būna

grupuotos su granuliozinėmis ląstelėmis. Galima supainioti su fibroblastais. Šio tipo navikai

primena fibromą, tačiau atskirti galima pagal būdingą bruoţą - ląstelių vakuolizaciją lipidais. Šis

poţymis nėra būdingas vien katėms, o paţymimas visoms patelių rūšims (Foster, 2012). Daţniau

diagnozuojama katėms negu kalėms. Gerybinis navikas. Gali išskirti hormonus, daţniau estrogenus

nei testosteroną (Dobson et al., 2011).

Uţuomazginių ląstelių navikai. Vystosi iš primityvių lytinių ląstelių, kurios migruoja iš

trynio maišelio į embriono lytines liaukas. Išskiriami tipai - disgerminoma ir teratoma (Foster,

2012). Jauniems gyvūnams daţniausiai vystosi teratomos, o senesniems - disgerminomos

(Davidson et al., 1998).

Disgerminoma pagal savo sandarą identiška seminomoms. Jos daţniausiai yra baltos spalvos,

jų ląstelės apvalios, vienalytės (Foster, 2012). Vystosi iš nediferencijuotų uţuomazginių ląstelių.

Daţniausiai vienpusė, bet katėms aprašyti ir bilateralinės disgerminomos atvejai. Metastazuoja 10-

30 proc. atvejų (Davidson et al., 1998).

17

Teratoma sudaryta iš diferencijuotų ląstelių. Makroskopiškai ji būna kaip įvairaus dydţio,

apskritas ar pailgas, paprastai lygiu paviršiumi gumbas. Teratoma neretai didėja nuo joje

besikaupiančių skysčio, riebalų ar kokio nors organo sekreto (Foster, 2012).

Kiaušidţių uţuomazginių ląstelių navikai nėra būdingi naminiams gyvūnams, ypatingai

katėms. Literatūroje aptariami keletas registruotų atvejų, tačiau iki 1998 metų patvirtintas buvo tik

vienas. Atvejis pavadintas unikaliu, dėl to, kad katė, kuriai buvo diagnozuotas navikas, buvo labai

jauna - 5 mėnesių amţiaus. Navikas augo trumpai, tačiau greitai. Tiriant makroskopiškai nustatyta,

kad darinys dešinėje kiaušidėje buvo ovalus, nevienalytis, baltas, lygus, vietomis padengtas

plaukuota oda. Kraujagyslės stambios, vietomis paviršiuje buvo aptiktos pavienės cistos. Pilvo

ertmėje lietėsi su kairiu gimdos ragu. Kairė kiaušidė buvo nepaţeista. Svoris siekė 1,1 kg, o

matmenys buvo 15x11x10 cm. Histologiškai ištyrus naviką sudaranti masė buvo heterogeniška,

padengta ragėjančiu epiteliu. Pavienės cistos padengtos kubiškuoju ar stulpiškuoju liaukiniu epiteliu

(Basaraba et al., 1998).

Lejomioma. Gerybinis navikas, sudarytas iš lygiųjų raumenų skaidulų. Gali atsirasti bet

kuriame organe, kur yra šių ląstelių ir gausus kraujagyslių tipas. Katėms labai reti (Foster, 2012).

1.5 Gimdos patologijos

1.5.1 Adenomiozės

Tai būsena, kuomet miometriume randamas endometriumo audinys. Kai kurie mokslininkai

tvirtina, kad gimdos epitelis „įauga“ į gimdos raumenis, tačiau nėra neţinomos prieţastys ir

patogenezė. Liga nepasireiškia klinika, o OHE metu daţnai painiojama su endometriumo

hiperplazija (Foster, 2012).

Makroskopiškai pjūvyje miometriume stebimi nedideli cistiniai dariniai. Mikroskopiškai -

endometriumas stipriai įaugęs į miometriumą. Jei paţeidimai neryškus, diagnozę gali nustatyti tik

patyręs specialistas. 2008 metais aprašytas atvejis, kuomet adenomiozė buvo apėmusi abu gimdos

ragus ir kūną (Foster, 2012).

1.5.2 Mukometra ir hidrometra

Hidrometra - tai būsena, kada gimdos spindyje kaupiasi vandeningas skystis. Jei skystis yra

koloidinis, procesas vadinamas mukometra (Foster, 2012).

Daţniausiai skysčiai kaupiasi dėl obstrukcijos, kuri gali įvyksti dėl netinkamo gimdos

šalinimo, OHE metu palikus dalį gimdos. To likučio gleivinė pasidengia cistomis (Foster, 2012).

Taip pat gali atsirasti dėl padidintos ar per ilgos progesterono reakcijos (Noakes et al., 2009).

Skysčiais gali kauptis, jei gimdoje yra kliūtis, tokia kaip segmentinė aplazija ar gimdos navikai. Dėl

skysčių spaudimo gali įvykti endometriumo atrofija. Mukometra ir hidrometra beveik visuomet yra

18

susijusi su CEH (Foster, 2012). Hidrometros ir mukometros atvejais aprašytas gimdos spindyje

esantis eksudatas yra neuţdegiminės kilmės, maţai drumstas, vandeningas, sterilus. Skysčių katėms

gali susikaupti virš 500 ml. Gimdos sienelė labai suplonėjusi (Macun et al., 2004). Jei į eksudatą

patenka bakterijos, vystosi piometra. Bakterijos gali patekti į gimdą rujos metu, kai yra atvertas

gimdos kaklelis (Feldman et al., 2004).

Hidrometra - tai katarinio endometrito porūšis. Galimi tokie pakitimai kaip hiperemija,

edema, gimdos sienos suplonėjimas. Gimda nusileidţia į pilvo ertmę (Polat et al., 2007). Literatūros

duomenimis diagnozavus hidrometrą, kartu buvo aptikti 1,1 - 2 cm skersmens endometriumo

polipai, kuriuos galima supainioti su vaisiais (Macun et al., 2004).

1.5.3 Metritas

Tai jauniklius atsivedusių patelių ūmus bakterinis gimdos uţdegimas, kuris gali pasireikšti po

normalaus atvedimo, tačiau daţniau vystosi po abortų, distocijų ir pan. Klinika išsivysto per vieną

savaitę po atvedimo (Simpson et al., 2004).

Paţeidţia visus gimdos sienelės sluoksnius (Simpson et al., 2004). Infekcija gali patekti į

gimdą tiesiai iš išorės ar likus gimdoje placentos dalims. Daţniausiai išskiriamos bakterijos yra

E.coli, beta-hemoliziniai streptokokai, stafilokokai, Pasteurella spp., ir įvairios kitų anaerobinių

bakterijų rūšys. Progresuoja labai greitai ir sukelia sepsį (Rand, 2006).

Miometritas - raumeninio gimdos sluoksnio uţdegimas. Vystosi dėl sunkių endometritų ar

infekcijai išplitus hematogeniniu keliu (Rand, 2006). Jungiamasis audinys plinta, spaudţia

raumenines skaidulas. Vystosi hialininiai ir amiloidiniai pokyčiai. Vietomis gimdos sienelėje

galima aptikti kalcinozės ţidinių, abscesų, kurie gali atsiverti į gimdos spindį ar inkapsuliuotis.

Miometritui būdingas gimdos motorinės funkcijos sutrikimas, gimdos atrofija (Harvey et al., 2013).

Gimdos ragai tampa nedideli, ploni, minkštos konsistencijos. Kiaušidės sumaţėja, juose nėra

geltonkūnių ir folikulų (Davidson et al., 1998).

Gimdos infekcijos būdingos veisiamoms patelėms ir vaikingoms patelėms. Nevaikinga gimda

yra gana atspari infekcijai. Didţiausia tikimybė patekti uţkratui į gimdą, kai yra atviras gimdos

kaklelis. Infekcija paţeidţia endometriumą (endometritas) ar visus gimdos sluoksnius (metritas)

(Dwight et al., 2004). Dauguma galimų patogenų yra makštyje ir kai kaklelis yra atviras, ypač

poravimosi metu, gali patekti į gimdą. Apsauginiai mechanizmai, tokie kaip gimdos susitraukimas

ar eksudato gamyba, padeda pašalinti infekcijos sukėlėjus (Stanley et al., 2008). Daţniausiai

izoliuojamas mikroorganizmas (apie 80 proc. kačių)- E.coli. Taip pat išskiriami kiti

mikroorganizmai: Streptococcus spp., Staphylococcus spp., Klebsiella spp., Pseudomonas spp.,

Proteus spp., Moraxella spp. ir Pasteurella spp. Registruota ir Mycoplasma (Agudelo, 2005).

19

1.5.4 Endometritas

Tai gimdos gleivinės uţdegimas, kurį sukelia mikroorganizmai (Mačiulskis ir kt., 2007). Šis

sutrikimas yra vienas iš pagrindinių reprodukcinių funkcinių sutrikimų prieţasčių. Etiologija

skirtinga. Hormoniniai sutrikimai sukelia endometriumo cistinę hiperplaziją, ir gimda tampa

neatspari infekcijai. Pagrindinis veiksnys, dėl ko vystosi patologija- progesterono poveikis. Taip pat

aprašyti atvejai, kuomet endometritas vystosi dėl tariamo vaikingumo (Чандлер и др., 2002).

Liga prasideda ūminiu endometritu. Tiriant mikroskopiškai, gleivinė hiperemiška, infiltruota

neutrofilinių granuliocitų, vėliau, arčiau gleivinės paviršiaus išsidėstę dengiamasis epitelis ir liaukų

ištekamosios dalys ţūva, nusilupa, o paţeistas gleivinės paviršius pasidengia fibrininiu - pūliniu

eksudatu. Makroskopiškai gimdos gleivinė paburkusi, tamsiai raudona, padengta ţalsvai pilkomis

fibrininėmis - npūlinėmis apnašomis (Stalioratytė, 2001).

Endometritą reikia įtarti visoms katėms, kurių anamnezėje buvo išskyros iš makšties

nesusijusios su atvedimu ar abortu. Tačiau išskyros pasireiškia ne visais atvejais. Diagnozė

patvirtinama remiantis histopatologiniais tyrimais (Чандлер и др., 2002).

Ūmaus pūlinio endometrito metu gleivinė paraudusi, pabrinkusi, padengta gleivėmis, fibrinu

ir pūliniu eksudatu. Kraujagyslės yra ryškios, gimdos gleivinėje skiriama epitelio ląstelių

degeneracija, gleivinės edema ir nekrozė. Taip pat gimdos gleivinėje ir stromoje aptinkami

neutrofiliniai granuliocitai. Endometritas gali komplikuotis sepsine infekcija, piometra,

nevaisingumu ir kitų lyties organų uţdegimu (Mačiulskis ir kt., 2007).

Lėtinio endometrito metu vystosi gimdos gleivinės lėtinis uţdegimas, kurio metu vystosi

endometriumo pakitimai ir intensyvėja gimdos liaukų sekrecija. Pagal kliniką ir eksudatą skiriamas

katarinis ir pūlinis endometritai. Lėtinis katarinis apibūdinamas stipriais gleivinės paţeidimais

(erozijos ir kt.). Gleivinėje gali plisti jungiamasis audinys. Gimdos liaukos atrofuojasi, vietomis

formuojasi cistos, atskiros liaukos hiperplazuoja. Gali būti gleivinės klosčių sustorėjimas. Slaptas

lėtinis endometritas - katarinio endometrito potipis, kurio atveju nėra jokių morfologinių pokyčių.

Lėtinis pūlingas katarinis endometritas - vystosi iš ūmaus. Būdingi poţymiai - edema, stipri

hiperemija, kraujosruvos gimdos gleivinėje. Gali būti pūlinga infiltracija, degeneracija, nekrozė.

Daţnai paţeidţiamas ir raumeninis sluoksnis. Gleivinė atrofuojasi, raukšlės išsilygina. Kai kur

išplinta jungiamasis audinys ir susidaro grybo pavidalo dariniai. Iš gimdos liaukų formuojasi cistos.

Daţnai gyvūnui pablogėja bendra savijauta, sumaţėja apetitas ir krenta gyvūno svoris (Harvey et

al., 2013).

1.5.5 Endometriumo hiperplazija

Cistinė endometriumo hiperplazija (CEH) - tai yra padidinta gimdos reakcija į pregestacinį

stimuliavimą rujos geltonkūnio fazėje ar po prailginto egzogeninio progesterono poveikio (Morgan,

20

1988). Iš tirtų kačių tik trečdaliui kiaušidėse rastas geltonkūnis, todėl daryta prielaida, kad

hiperplazija yra estrogenų stimuliacijos padarinys. Estrogenai skatina ląsteles reaguoti į

progesteroną, nors progesteronas ir pats gali sukelti endometriumo hiperplaziją (Foster, 2012).

Progesteronas sukelia gimdos hiperplaziją, ypač veikia paviršinį epitelį ir endometriumo

liaukas, uţdaro gimdos kaklelį, padidina endometriumo liaukų sekrecijos intensyvumą. Pirma

susirgimo fazė - endometriumo cistinė diliatacija ir eksudato susikaupimas spindyje. Ši fazė

priklauso nuo amţiaus ir hormoninio stimulo, ir pereina į CEH (Agudelo, 2005).

Susieti estrogenų ir progesterono koncentracijas su hiperplazijos išsivystymo tipais yra sunku,

o tai reiškia, kad veiksniai, tokie kaip receptorių koncentracija ar endometriumo augimo faktorius,

gali būti svarbūs (Okkens et al., 1997).

2. lentelė. CEH klasifikacija pagal Agudelo, 2005

Išskiriami keletas endometriumo hiperplazijos tipų. Svarbiausiu pripaţinta cistinės

hiperplazijos - piometros kompleksas. Nustatyta, kad jei išsivysto CEH, toliau vystosi endometritas

ir piometra. Yra išskirtos pakitimų ribos nuo hiperplazijos iki ūmios ar lėtinės piometros (Davidson

et al., 1998). Yra iškelta prielaida, kad katės su endometriumo hiperplazija labiau imlios

infekcijoms ir uţdegimams. Paţeistas endometriumas lengvai paţeidţiamas bakterinės infekcijos

(Foster, 2012).

1.5.6 Piometra

Terminas piometra apima daugiau kliniką, tuo tarpu iš morfologinės pusės gimdos sienelės

pakitimai atitinka endometrito pokyčius. Piometra daţnesnė geltonkūnio fazėje (Dong et al., 2012).

Piometros metu didesnė dalis eksudato kaupiasi gimdoje. Piometra gali vystytis atvira ir uţdara

CEH

tipai

Trumpa charakteristika

I CEH be uţdegiminio proceso. Klinika nepasireškia.

II CEH su ūminiu endometritu. Daugelyje atveju aptinkamas geltonkūnis. Padaugėja

leukocitų. Klinika gali skirtis priklausomai nuo endometrito reakcijos ir gimdos

padidėjimo.

III Poūmis endometritas. Būdinga endometriumo cistiniai pakitimai ir gimdos

mononuklearinė infiltracija. Klinika ryškesnė nei ankstesnėse stadijose. Svarbus leukocitų

kiekio padidėjimas.

IV Lėtinis endometritas su endometriumo atrofija. Labai išpūstas pilvas, galimi kitų

pilvo organų paţeidimai. Klinika priklauso nuo leukocitų kiekio.

21

forma, be to, viena forma gali pereiti į kitą (Harvey, 2013). Piometra su uţdaru kakleliu yra

daţnesnė katėms (Agudelo, 2005).

Katėms pasireiškia rečiau nei kalėms nes daţniausiai kačių ovuliacija nevyksta nesant

kergimui, todėl gimda nėra veikiama progesterono (Schlafer et al., 2008). Cistiniai pokyčiai

neprogresuoja, taip pat progesterono fazė, prasidedanti po ovuliacijos, yra trumpesnė (45 dienų

katėms, 60 dienų šunims) (Simpson et al., 2004). Retai diagnozuojama ţiemą, kai patelių lytinis

susidomėjimas aprimęs. Nustatyta, kad 35 proc. kačių ovuliuoja spontaniškai be kergimo ar

receptorių stimuliacijos (Noakes ir kt., 2009). Progesteronas skatina skysčių kaupimąsi gimdos

kūne ir slopina leukocitų atsaką į infekciją. Estrogenai neturi įtakos piometrai (Harvey, 2013).

Katėms, sergančioms piometra, daţniausiai išskiriamos teigiamos ar neigiamos hemolizei

E.coli - O2 ir O22 tipai, bei teigiami hemolizei Staphylococcus spp. (Schultheiss et al., 1999).

Po OHE taip pat gali išsivystyti piometra, bet tik tuo atveju, jei yra likusi gimdos dalis. Jei

pašalintos abi kiaušidės - patelėms stebimos pūlingos išskyros, tačiau be kitų klinikinių poţymių ar

intoksikacijos. Jei yra likę kiaušidės audinių (ORS), galimi silpni poţymiai (Simpson et al., 2004).

Uţdara piometra vystosi po uţdegimo ir bakterinės infekcijos gimdos kūno liekanoje kastruotiems

gyvūnams (Harvey, 2013). Kastruotoms katėms ganėtinai daţnas atvejis (Agudelo, 2005).

Mikroskopiškai sutrikimai prasideda nuo neutrofilų migracijos į liaukas ir spindį.

Endometriumo stromoje aptinkami limfocitai ir plazminės ląstelės. Galimos gimdos gleivinės

erozijos ir opos, gimdos sienelės atrofija (Foster, 2012). Piometrą reikia skirti nuo vaikingumo

praėjus 21 dienai po kergimo, gimdos navikų (Angulo, 2009).

1.5.7 Gimdos navikai

Katėms lytinių takų navikai diagnozuojami labai retai. Gimdos navikai sudaro 0,29 proc. visų

organų navikų (Cooper et al., 2006; Sapierzynski et al., 2009; Anderson et al., 2011). 9,6 metų

laikotarpyje buvo ištirtos 10 976 katės, iš kurių 4 402 rasti įvairių organų navikai. Iš jų tik 13 kačių

aptikti gimdos navikai (Miller et al., 2003).

Etiologija neţinoma, tačiau daţniausiai randama vyresnio amţiaus gyvūnams (Dobson, 2011).

Daţniausiai 9 - 10 metų amţiaus katėms (Morgan, 1988). Katėms būdingesni yra piktybiniai lytinių

takų navikai (Dobson, 2011), nors kiti autoriai (White, 2003) teigia, kad dauguma gimdos navikų

yra gerybiniai. Gerybiniai navikai paprastai klinikinių simptomų nesukelia (Morgan, 1988).

Gerybiniai gimdos navikai - lejomioma, fibroma, fibrolejomyoma, fibromioma, fibroadenoma,

adenoma, lipoma ir endometriumo polipai (Macus et al., 2002)

Endometriniai polipai. Daţniausiai polipai aptinkami kartu su endometritu ar piometra.

Polipai gali būti mikroskopinio dydţio, tačiau taip pat gali būti vienas ar du didesni. Tuo pačiu

22

stebimas gimdos gleivinės sustorėjimas. Daţniausiai didesni polipai vertinami kaip gimdos navikai.

Dauguma turi plačią kojelę, tačiau kai kurie - ir platų pagrindą (Macun, 2004).

Polipai sudaryti iš endometriumo audinio, identiško gimdos gleivinės audiniams. Liaukos

padidėjusios, ląstelės gerai diferencijuotos, nepastebima displazijos poţymių. Mikroskopinis

vaizdas primena cistinę endometriumo hiperplaziją (Foster, 2012). Endometriumo polipai yra

gerybiniai ir pasiţymi endometriumo liaukų proliferacija (Macun et al., 2002).

Endometriumo navikai. Navikai gali apimti vieną ar abu endometriumo komponentus.

Sudaro regioninius mazgelius ir nustumia gimdos raumenis. Augliuose galima aptikti gimdos liaukų

(Nielsen et al., 1976). Mišrūs endotelio navikai apima abu sluoksnius (Foster, 2012).

Adenokarcinoma daţniausiai vystosi iš endometriumo. Daţnos metastazės - pilvo ertmėje,

plaučiuose, limfiniuose mazguose, akyse ir smegenyse. Abdominalinės masės gali būti

apčiuopiamos palpuojant pilvą. Galima letargija, anoreksija, kacheksija (Dobson et al., 2011).

Cistadenoma vystosi iš kiaušidţių tinklo (rete ovarii) ir daţniausiais yra vienapusė. Daugybinės

plonasienės cistos pripildytos serozinio skysčio (Sontas et al., 2012).

Manoma, kad adenokarcinomą gali sukelti kačių leukemijos virusas (FeLV). Taip pat

manoma, kad gimdos kaklelio vėţį ir sarkomą sukelia herpes virusai (Sontas et al., 2012; Cho et al.,

2011).

Gimdos lejomioma (leiomyoma uteri) - tai gerybinis, dėl hormonų veiklos besivystantis

gimdos lygiųjų raumenų navikas (Foster, 2012). Pradeda augti tuo laikotarpiu, kai lytinės liaukos

aktyviai funkcionuoja. Maţos, pavienės, esančios gimdos sienoje lejomiomos gali likti kliniškai

nepastebėtos. Manoma, kad lejomiomai prasidėti svarbūs progesteronas ir hormonų apykaitos

tarpiniai produktai (Hong et al., 2012).

Pasireiškia kaip kieti, ryškiai riboti, įvairaus dydţio mazgai. Daţniausiai auga multicentriškai.

Pagal lokalizaciją lejomioma gali būti: submukozinė (mazgai tuoj po gimdos gleivine),

intramuralinė (gimdos sienelėje), subserozinė (po seroziniu dangalu), intraligamentinė (tarp gimdos

raiščių lapelių iš ektopinių miometriumo uţuomazgų). Dauginės lejomiomos vadinamos miomatoze

(miomatosis uteri). Ilgainiui augančiuose dideliuose miomos mazguose prasideda audinio edema,

kartais primenanti gleivėjimą, išryškėja hialinozė, kraujosruvos, cistos, sukalkėję ţidiniai.

Pagrindinė histologinė struktūra - lygiųjų raumenų pluošteliai. Jeigu kartu veša lygieji raumenys ir

jungiamasis audinys, vystosi fibrolejomioma. Kartais miomos mazge aptinkama endometriumo

struktūrų, kilusių iš endometriozės ţidinių (ektopinių endometriumo uţuomazgų miometriume).

Toks mišrios histologijos navikas vadinamas adenolejomioma (Hong et al., 2012).

Lejomiosarkoma - piktybinis navikas. Turi panašią į leiomiomas išvaizdą, tačiau pasiţymi

metastazavimu. Randama daug mitozinių ląstelių ir regioninės nekrozės. (Foster, 2012).

23

Sarkoma. Literatūroje paţymimas 2007 metais aprašytas atvejis, kuomet buvo aptiktas 5,5 x

4,5 x 3,0 cm dydţio pilkšvai baltas gimdos navikas. Tuo pačiu rasta daug pilkšvai baltų mazgelių

(0,1 - 1,2 cm. skersmens ) plaučiuose. Kiaušidėse ir pieno liaukoje nebuvo pastebėt jokių poţymių

(Sato et al., 2007).

Histologinis tyrimas parodė, kad navikas išsivystė iš endometriumo ir peraugo miometriumą.

Nustatyta lygiųjų raumenų ląstelių ţidininė nekrozė, taip pat endometriumo stromos pabrinkimas.

Endometriumo stroma turėjo maţų, kiaušinio ir verpstės formų ląstelių su negausia citoplazma,

lydimų gausiu kraujagyslių tinklu, pagrinde arteriolių. Pastebėta edema ir hialinas aplink

kraujagysles. Gerai diferencijuotos gleivinės liaukos. Endometriumo liaukos buvo sudarytos iš

eozinofilinio kubiškojo epitelio. Maţos grupės navikinių ląstelių pastebėtos prie kraujagyslių ir

limfagyslių. Kartu su epiteliniais komponentais ilgosios ląstelės buvo susisukusios pluoštu (Sato et

al., 2007).

Gimdos karcinoma (carcinoma uteri) - tai epitelinis piktybinis gimdos navikas. Pagal

lokalizaciją karcinoma skirstomą į gimdos kaklelio ir gimdos kūno (Gelberg et al., 1985).

Naviko vystymosi pradţioje nustatomas daugiasluoksnio plokščiojo epitelio prekarcinominis

pokytis- displazija. Ji būna neryški - daugėja pamatinio sluoksnio ląstelių eilių, visos ląstelės

bazofiliškos, paviršinės ne visada ragėja. Vėliau displazija ryškėja, branduoliai yra įvairaus dydţio,

hiperchromiški, matyti atskiros mitozės. Ši displazija apibūdinama kaip obligatinė prekarcinominė

būklė (Miller et al., 2003).

Gimdos kūno ar endometriumo karcinoma - piktybinis gimdos kūno gleivinės epitelinis

navikas. Prekarcinominė gimdos kūno būklė yra gleivinės adenomatozė ir liaukinė endometriumo

hiperplazija. Karcinoma gali būti preinvazinė ir invazinė (Nielsen et al., 1976).

1.6 Kačių kastracija

Ovariektomija ir ovariohisterektomija - tai metodai, uţtikrinantys visišką kačių reprodukcijos

nutraukimą (Биорж, 1999). OHE atliekama sutrikus lytiniam ciklui, diagnozavus piometrą, CEH,

kiaušidţių disfunkciją, sukeliančią odos ar kailio pokyčius. Taip pat aptikus gimdos, kiaušidės ar

gimdos kaklelio navikus ar polipus. Siekiant nutraukti vaikingumą ar sustabdyti patelės

reprodukciją (Шебиц и др., 2001). Kastracija uţtikrina kačių populiacijos reguliavimą.

Išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Prancūzija ir JAV, kastruotos katės sudaro apie 50 proc. šios

rūšies populiacijų. Daugumai veterinarijos gydytojų Europoje labiau priimtina ovariektomija, tuo

tarpu JAV labiau taikoma OHE (Биорж, 1999).

Nekastruotos katės labiau agresyvios, turi tendenciją valkatavimui, kas padidina nelaimingų

atsitikimų daţnumą: autotraumas, įkandimus ir pan. Galimai tai yra viena iš daţnesnių trumpo

24

gyvenimo prieţasčių. Kastruotos katės, lyginant su intaktinėmis, maţiau imlios tokiems

susirgimams kaip piometra ir pieno liaukų navikai (Биорж, 1999).

Kastracija stimuliuoja gyvūno apetitą ir maţina organizmo energetinį poreikį. Todėl

kastruotos katės turi tendenciją priaugti svorio, jei jos gauna pašaro, pasiţyminčiu dideliu

energetiniu maistingumu. Hormoninio statuso slopinimas iššaukia svorio priaugimą per artimiausias

savaites po operacijos. Tokiom katėm racioną reikia kontroliuoti kiekvieną savaitę, o vėliau kas

mėnesį (Биорж, 1999). Po kastracijos katės suvartoja 18 - 26 proc. daugiau pašaro ir priauga apie

19 proc. svorio. Energijos poreikis operuotoms katėms yra 24 - 30 proc. maţesnis lyginant su

kontroline grupe (neoperuotomis katėmis). Kačių, gaunančių pašarą „Premium“ ir „Super-

premium“ klasių svoris padidėja 2 - 3 kartus. Jei pašare yra 10 proc. riebalų, nutukimo rizikos

laipsnis sumaţėja apie 50 proc., todėl svorio netekimas gali būti pasiekiamas sumaţinus riebalų

kiekį (Биорж, 1999).

Kačių nutukimą galima vertinti pagal kūno įmitimą. Pasaulyje kačių įmitimas daţniausiai

vertinamas balų sistema tam, kad standartizuoti gyvūno svorį ir nustatyti ribas dėl viršsvorio ir

menko įmitimo (German et al., 2006).

Kačių įmitimo vertinimas 9 balų sistema. Pernelyg maţo įmitimo laikomi gyvūnai, kurie

vertinami 1 - 4 balais, idealaus 5 balų ir 6 - 9 balų- turi viršsvorį (German at al, 2006):

1. Šonkauliai, juosmens slanksteliai ir kiti kaulai matomi iš tolo. Neapčiuopiami kūno

riebalai. Ţymus raumenų sunykimas.

2. Šonkauliai, juosmens slanksteliai ir kiti kaulai matomi iš tolo. Neapčiuopiami kūno

riebalai. Menkas raumenų sunykimas.

3. Šonkauliai lengvai apčiuopiami ir gali būti matomi. Ryškesni dubens kaulai.

4. Šonkauliai lengvai apčiuopiami, padengti minimaliai riebalais. Ţiūrint iš viršaus

akivaizdus juosmuo.

5. Šonkauliai apčiuopiami. Nėra riebalų pertekliaus. Pilvas neįlinkęs.

6. Šonkauliai apčiuopiami su nedideliu riebalų pertekliumi. Juosmuo neţymiai matomas

iš viršaus.

7. Šonkauliai apčiuopiami sunkiai, storas riebalų sluoksnis. Pastebimos riebalų

sankaupos juosmens srityje.

8. Šonkauliai nėra apčiuopiami ar juntami tik stipriai palpuojant. Storos riebalų

sankaupos juosmens srityje ir ties uodegos pagrindu.

9. Didelės riebalų sankaupos prie uodegos pagrindo, juosmens, krūtinės ląstos. Didelis

pilvas.

25

Kiaušidės liekanos sindromas (angl. Ovarian remnant syndrome) - OHE komplikacija,

kuomet po operacijos katės organizme pasilieka kiaušidės funkcionuojančio audinio (Harvey, 2013

). Katėms ir kalėms įtarti šį sindromą galima tuo atveju, jei po chirurginės intervencijos gyvūnams

kartojasi lytinis ciklas (Miller, 1995). Sindromas daţnai vertinamas kaip chirurginės intervencijos

klaida, tačiau tai nėra tiksliai įrodyta. Kai kuriais atvejais liekana aptinkama praėjus keletui metų po

operacijos (Davidson ir kt., 1998).

Galimas vienpusis ar abipusis kiaušidės audinio aptikimas (Harvey, 2010). Pagal 1988 - 1992

metais Graikijoje atliktus tyrimus, buvo pateikti duomenys, kad sindromas daţniau diagnozuojamas

katėms, negu kalėms. Tikimybė, kad kiaušidės dalis bus palikta vienoje ar abiejuose pusėse yra

vienoda, tačiau jei palikta vienoje pusėje, didesnė tikimybė rasti dešinės kiaušidės liekaną šalia

inksto (Miller, 1995). Amţius ar veislė neturi įtakos simptomo pasireiškimui. Nėra aptikta ne vieno

sindromo atvejo jaunesnėms nei 4 mėnesių katėms (Little, 2011).

Diagnozė patvirtinama laparatomijos metu. Taip pat vertinamas hormonų aktyvumas, nors šis

rodiklis yra tikslesnis kalėms, negu katėms, nes katėms progesterono koncentracija gali padidėti tuo

atveju, jei iki operacijos katė buvo veisiama (Miller, 1995). S. Little (2011) diagnostikai siūlo

naudoti citologiją. Laikas tarp atliktos OHE ir atsinaujinusio lytinio ciklo yra nuo 2 savaičių iki 3

metų (Miller, 1995).

Atlikus histopatologinį tyrimą nustatyta, kad paliktuose kiaušidės audiniuose daţniausiai

randamos įvairios audinių struktūros (Miller, 1995).

3 lentelė. ORS histopatologinių būdu tirtose kiaušidėse aptiktos struktūros (46 ORS

atvejai)

Struktūra Atvejų skaičius

Cistos 1

Folikulai 3

Granuliacinis audinys 2

Geltonkūnus 28

Kiaušintakis 1

26

2. TYRIMO METODAI

Tyrimai atlikti nuo 2012 metų sausio 1 dienos iki 2013 mmetų spalio 31 dienos.

Tirtos katės (♀), operuotos dviejose veterinarijos klinikose ir GGO „Pifas“ rengtų kastracijos

akcijų metu. Bendras ištirtas gyvūnų skaičius – n=227. Kačių gimdos ir kiaušidţių mėginiai paimti

atliekant ovariohisterektomiją.

Makroskopiškai vertinta gimdos ir kiaušidţių topografija, dydis, konsistencija, kvapas, forma

ir spalva. Organai vertinti iš išorės, vėliau pjūvyje. Įtarus patologiją, organai imti histopatologiniam

tyrimui. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Patologijos centre buvo

ištirta 16 kačių kiaušidţių ir 13 kačių gimdos histologinių preparatų.

Kontrolės pagrindu paimti kačių iki 2-jų metų, neturėjusių palikuonių, organai, atitinkantys

literatūroje aprašytas normalios anatomijos normas.

OHE atlikimo metu buvo prisilaikoma gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių

reikalavimų.

1 pav. Tiriamojo darbo schema

Taip pat buvo apklausti kačių augintojai, kurių katėms buvo atlikta ovariohisterektomija,

siekiant išsiaiškinti kastracijos prieţastis, kastruotų gyvūnų amţių, atvestų vadų ir gyvybingų

OHE

Anketos pateikiamos

šeimininkams

Mėginių paėmimas

Mėginių tyrimas ir

vertinimas

Kačių kurioms buvo

diagnozuota piometra,

duomenys

Statistikos analizė

27

kačiukų skaičių. Anketos pateiktos kačių augintojams atvykus į pasirinktą kliniką kastruoti

augintinę (n=227). Tyrimų rezultatai ir jų statistiniai duomenys apskaičiuoti kompiuterine programa

„Microsoft Exel’ 2007“.

Taip pat analizuoti penkerių metų laikotarpio statistiniai duomenys apie kates, kurioms

veterinarijos klinikoje „Jakovo veterinarijos centras“ buvo diagnozuota piometra.

Histopatologiniam tyrimui imti katės audiniai (gimda ir kiaušidės) fiksuoti 10 proc. neutraliu

formalino tirpalu 3 - 5 dienas vienkartiniuose indeliuose.

Po to patologinė medţiaga pjaustyta, sudėta į biopsines kasetes ir pamerkta į šaltą tekantį

vandenį 24 val., tam, kad išplauti 10 proc. formaliną patologinėje medţiagoje.

Po to biopsinės kasetės su patologine medţiaga sudėtos į audinių įmirkymo procesorių

„Shandon Pathcentre, USA“. Jame patologinė medţiaga, esanti biopsinėse kasetėse dehidratuota

60º , 80º ir 96º etilo alkoholyje (po 2,3 val.) ir izopropanolio alkoholiu (po 1,3 val.) Vėliau

patologinė medţiaga skaidrinta chloroforme (po 1,3 val.). Po dehidratavimo ir skaidrinimo

patologinė medţiaga impregnuota parafinu A, B, C, D (po 1 val.). Visas procesas truko apie 24 val.

Pasibaigus automatiniam audinių paruošimo etapui, tiriamieji audinių mėginiai įlieti į parafininius

blokus naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“.

Vėliau parafininiai blokeliai su patologine medţiaga atvėsinti ant šaldomo stalelio tam, kad

įgytų reikiamą mėginio tvirtumą. Iš suformuotų parafininių blokų atpjauti 4 µm storio parafininiai

audinių pjūviai (mikropjūviai), naudojant „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija“ pusiau automatinį

rotacinį mikrotomą. Atpjautas pjūvis adatėlių pagalba perneštas į 37 ºC temperatūros termostatinę

vandens vonelę, pjūvis ištiesintas perkeltas ant objektinio stiklelio. Objektinis stiklelis su pjūviu

išdţiovinti ir daţyti hematoksilinu ir eozinu naudojant histologinių pjūvių automatinį daţymo

įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija“. Nudaţius, objektiniai stikleliai uţdengti ilgalaikio

saugojimo dengiamąja terpe „Thermo Shandon Consul-Mount histology formulatio“.

Mėginiai analizuoti ir diagnozuoti „Olympus BX41“ mikroskopu. Mikroskopinės nuotraukos

darytos naudojant histologinių vaizdų analizatorių (mikroskopą) „Olympus DP72 BX63“. Visos

tyrimų rezultatuose panaudotos nuotraukos yra autorės.

28

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Patomorfologinio tyrimo rezultatai

Tyrimo metu buvo atliktas 227 kačių, kurioms buvo atlikta ovariohisterektomija, gimdos ir

kiaušidţių patologinis anatominis tyrimas. 90 proc. tirtų kačių – mišrūnės. Tyrimo metu patologija

buvo nustatyta ar įtarta 16 kačių kiaušidţių ir 13 kačių gimdų. Paimti mėginiai histopatologiniam

tyrimui.

4 lentelė. Katėms diagnozuotos gimdos ir kiaušidţių patologijos

Kiaušidės Gimda

Patologija ORS Uţdegimas Cista CEH Endometritas Piometra Navikas

Daţnumas(%) 0,44 0,44 3,52 0,44 0,44 0,88 0,88

Tyrimo duomenimis 95,6 proc. kačių kiaušidėse patologinių morfologinių pokyčių

nenustatyta. Tik 4,4 proc. kačių kiaušidėse nustatytos patologijos: kiaušidės likučio sindromas

(n=1), kiaušidės uţdegimas (n=1), kiaušidţių cistos (n=8).

2 pav. Diagnozuotos kačių kiaušidţių patologijos

29

Iš visų ištirtų 227 individų, 97,36 % gyvūnų gimdoje patologijų nenustatyta. 2,6 proc. kačių

buvo nustatytos gimdos patologijos: CEH (n=1), endometritas (n=1), piometra (n=2), gimdos

navikai (n=2).

3 pav. Diagnozuotos kačių gimdos patologijos

30

3.1.1 Kačių gimdos ir kiaušidţių organų patomorfologinė ir histopatologinė analizė

4 pav. Sveikos katės lytiniai organai

Katė, mišrūnė, 19 mėnesių. Svoris – 2,6 kg. Patelė neturėjusi palikuonių ir lytinių takų

susirgimų. 1) Kiaušidė; 2) Gimdos ragas; 3) Gimdos rago spindis; 4) Gimdos rago gleivinė. Gimdos

ragai 5 cm ilgio, kiaušidė 0,6 cm. Kiaušidė ovalios formos, lygiu rausvu paviršiumi. Minkštos

konsistencijos, netrapi. Gimda standţios konsistencijos, rausva. Tolygi, neaptikta susiaurėjimų ar

iškilimų. Pjūvyje struktūra vienalytė. Gleivinė rusva, švari, skysčių nėra. Gimdos sienelės

sluoksniai nepakitę.

3.1.1.1 Kiaušidės

5 pav. Sveika kiaušidė

31

Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40.

Katė, mišrūnė, 1 metų, 2,1 kg. 1) Pūslinis folikulas; 2) Ţievė; 3) Pirminiai folikulai; 4)

Uţuomazginiai folikulai. Kiaušidėje yra įvairių išsivystymo stadijų folikulai. Ţieviniame sluoksnyje

aptikta daug uţuomazginių folikulų. Ląstelės išsidėsčiusios tvarkingai, gerai matomi bazofiliškai

nusidaţę branduoliai. Kraujagyslės prisipildţiusios; tankesnis kraujagyslių išsidėstymas aplink

folikulus. Pirminiai ovocitai padengti vienasluoksnio stulpiškojo epitelio.

6 pav. Geltonasis kūnas

Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. Katė, mišrūnė, 7 m. 3,6 kg. Patelė neturėjusi palikuonių.

Geltonkūnis uţima didesnę kiaušidės dalį ir yra gerai vaskuliarizuotas. Išsidėstęs šalia kiaušidės

ţievės. Išorinėje dalyje skiriami tekaluteocitai, viduje- luteocitai. Ląstelių ribos ryškios, citoplazma

bazofiliška. Luteocitai apvalūs su ryškiais branduoliais. Kraujagyslės prisipildţiusios, gana

stambios.

32

7 pav. Kairės kiaušidės cista

Katė, mišrūnė. 5 metai. Svoris 4 kg. Turėjusi vieną vadą.

Ruja diagnozuota prieš mėnesį. 1) Cista; 2) Kraujagyslė; 3) Gimdos ragas

Kiaušidė padidėjusi, apie 1 cm. skersmens. Skiriamos plonasienės cistos, uţpildytos

vandeningo skysčio. Jos apima beveik visą kiaušidės paviršių. Gerai matomos stambios

prisipildţiusios kraujagyslės. Gimda paţeista nebuvo. Taip pat dešinėje kiaušidėje cistų neaptikta.

8 pav. Kiaušidės tinklo cista

Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. Katė, mišrūnė. 3 metai, 4,1 kg., turėjusi 2 vadas. Ruja

pasireiškusi prieš 2 mėnesius. 1) Kubiškasis epitelis; 2) Jungiamasis audinys.

Cista ţenkliai išsikišusi uţ kiaušidės ribų. Išklota vienu sluoksniu kubiškojo epitelio. Sekantis

sluoksnis - plonas jungiamojo audinio. Išorinėje dalyje išskiriama kiaušidės ţievė.

33

9 pav. Dešinės kiaušidės folikulinė cista

Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. Katė, mišrūnė, 8 mėn., 2,3 kg. Vadų neturėjusi. Rujojo

OHE atlikimo metu.

Tipiška kiaušidės sandara. Labai padidėjęs folikulas, prisipildęs skaidraus eksudato. Skiriama

kiaušidės šerdis su tvarkingomis ląstelėmis ir ţievė, kurioje yra daug uţuomazginių folikulų. Taip

pat granuliozinių ląstelių sluoksnis ir periferijoje apvalkalo ląstelės.

10 pav. Kiaušidės uţdegimas

Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x200. Katė, mišrūnė, 6 metai, 4,0 kg. Vadų neturėjusi, rujojo

prieš 2 mėnesius.

Kraujagyslės stambios, prisipildţiusios eritrocitų. Kiaušidę dengia kubiškasis vienasluoksnis

epitelis. Kiaušidės stromos ląstelės neryškių ribų, branduoliai pailgi. Audinyje aptinkama

uţdegiminių ląstelių.

34

11 pav. Kiaušidės liekanos sindromas

Katė, mišrūnė, 2 metai, 3,7 kg. Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. 1) Antrinis folikulas; 2)

Kiaušidės paviršinis epitelis.

Katė buvo operuota prieš 2 mėnesius, tačiau po atliktos procedūros rodė susidomėjimą

patinais, tipišką rujojančiai patelei elgseną. Pakartotinos OHE metu aptikta apie 0,5 x 0,3 cm.

nepašalinta kiaušidės dalis (funkcionuojantis kiaušidės audinio fragmentas)., kurioje išskirtos abi

kiaušidės dalys (ţievė ir šerdis). Ţievėje aptikta antrinių folikulų ir pūslinių folikulų, keturi

uţuomazginiai folikulai. Ţievė sudaryta iš plokščiojo epitelio, ląstelės netvarkingos. Šerdies ląstelės

neryškių ribų, taip pat išsidėsčiusios netvarkingai. Branduoliuose randama po ryškų bazofilinį

branduolėlį.

3.1.1.2 Gimda

12 pav. Sveika gimda (dešinysis gimdos ragas)

35

Katė, mišrūnė, 1,5 metų. Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. 1) Gimdos liaukos; 2) Gimdos

spindis; 3) Kraujagyslinis sluoksnis; 4) Išorinis išilginis raumenų sluoksnis; 5) Vidinis ţiedinis

raumenų sluoksnis.

Katės, neturėjusios palikuonių, gimdos ragas. Gerai matomas siauras gimdos spindis, aplink jį

išsidėsčiusios gimdos liaukos. Ne visų liaukų spindis atsiveria į gimdos spindį. Išryškinti visi

gimdos sluoksniai - endometriumas (su gimdos liaukomis), miometriumas (skiriamos tvarkingai

išsidėsčiusios raumeninės skaidulos) ir perimetriumas - gimdos paviršinis sluoksnis.

13 pav. Piometra, kairėje kiaušidėje cista

Katė, mišrūnė, 3 metai, 2,9 kg. Vadų neturėjo, rujojo prieš mėnesį. Gimda padidėjusi apie 3

kartus. Minkštos konsistencijos, blyški, gana trapi. Gerai matomos kraujagyslės. Abu ragai yra

beveik tolygiai padidėję. 1) Gimdos ragas; 2) Kiaušidė; 3) Gimdos bifurkacija; 4) Gimdos kūnas.

36

14 pav. Piometra, kairėje kiaušidėje cista

Katė, mišrūnė, 3 metai, 2,9 kg.

Prapjovus gimdą, ištekėjo balkšvi pūliai su kraujo priemaiša. Gimdos gleivinė nelygi,

išsivysčiusi CEH. Gleivinė hiperemiška, sutinusi. 1) Kiaušidės cista; 2) Kraujagyslė; 3) Gimdos

ragas; 4) Gimdos rago gleivinė.

15 pav. Piometra

Katė, mišrūnė, 4 metai, 3,6 kg. Turėjusi vieną vadą. Ruja prieš mėnesį. Daţyta hematoksilinu

ir eozinu, x40.

Stebima gimdos epitelio nekrozė. Kraujagyslės labai padidėjusios, prisipildţiusios kraujo.

Gimdos liaukos sunykusios, likusios pavienės prie gimdos spindţio. Raumeninės skaidulos

išsitempusios, ribos nematomos. Branduoliai taip pat ištempti ir siauri. Ryški audinių hiperemija.

37

16 pav. Piometra

Katė, mišrūnė, 4 metai, 3,6 kg. Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x200.

Ţymi epitelio degeneracija ir gleivinės liaukų atrofija. Daug neutrofilų ir eritrocitų.

17 pav. Lėtinis endometritas

Katė, mišrūnė, 5 metai, 3,8 kg. Turėjusi tris vadas, ruja neţinoma.

Gimda padidėjusi, labai trapi (silpnai spaudţiant, paţeidţiamas gimdos vientisumas). Labai

hiperemiška. Kiaušidės labai maţos, apie 0,4 cm skersmens. Gimdos ragų ilgis apie 5 cm. Gimdos

gleivinė pjūvyje sutinusi, hiperemiška, spindyje nedaug kraujingo eksudato. Daug kraujosruvų.

1) Kiaušidės; 2) Gimdos ragai; 3) Gimdos bifurkacija; 4) Gimdos rago gleivinė.

38

18 pav. Gimdos endometriumo cistinė hiperplazija

Katė, mišrūnė, 5 metai, 3,2 kg. Vadų neturėjusi, ruja pasireiškė prieš savaitę. Daţyta

hematoksilinu ir eozinu, x100.

Ryškių makroskopinių pokyčių nerasta, išskyrus silpną hiperemiją. Mikroskopiškai nustatytos

daugybinės gimdos liaukos su ryškiu stulpiškuoju epiteliu. Gimdos gleivinė padengta kubiškuoju

epiteliu. Stebima neryški hiperemija. Stromoje stebimos plazminės ląstelės. Gleivinėje daugybinės

maţos cistos, pripildytos skaidraus skysčio.

1) Gimdos cista; 2) Gimdos paviršinis epitelis; 3) Gimdos liaukos.

19 pav. Navikas

Katė, mišrūnė, 7 metai, 3,6 kg. Turėjusi 2 vadas, paskutinės rujos data neţinoma. Gimdos

ragas.

39

Gimdos rage aptikti du nedideli (apie 0,2 cm skersmens) apvalūs dariniai. Gimdos rago

išorėje jie atrodė kaip gimdos rago išgaubimai. Perpjovus gimdos ragą ir aptiktus darinius,

pastebėta, kad išoriškai jų sandara nesiskiria nuo gleivinės. Gleivinė nebuvo sustorėjusi, paraudusi

ar kitaip pakitusi. Dariniai prisitvirtinę ant plataus pagrindo.

20 pav. Gimdos rago navikas, adenoma

Katė, mišrūnė, 7 metai, 3,6 kg. Turėjusi 2 vadas, ruja neţinoma. Daţyta hematoksilinu ir

eozinu, x400. Histologiškai dariniai buvo apriboti, išsidėstę epiteliniame sluoksnyje.

21 pav. Gimdos rago navikas, adenoma

Katė, mišrūnė, 7 metai. Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x200. Ląstelės neryškios, ribų beveik

nematyti, tačiau yra ryškūs bazofiliniai branduoliai. Tarp nediferencijuotų ląstelių yra įsiterpusios

gimdos liaukos, kurių daugumos epitelinės ląstelės stipriai paţeistos.

40

3.2 Anketos duomenų analizė (n=227)

Daţniausiai kastruojamos mišrūnės. Iš veislinių kačių į veterinarijos klinikas daugiausiai

šeimininkai atnešdavo kastruoti: Persų (6 proc.), Rusų mėlynųjų (5 proc.), Siamo (5 proc.), Sfinksų

ir Egzotų (po 4 proc.).

22 pav. Kastruotų kačių veislės

Didţiausia augintojų dalis kastruoja savo kates tam, kad jos neturėtų palikuonių (68 proc.). 19

proc. augintojų nurodė, kad OHE pasirinko dėl daţnos rujos. Dėl pakitusios elgsenos (katė tampa

nerami, ieško patinų, kniaukia, tuo pačiu sukeldama nepatogumus savo augintojams) – 7 proc. Dėl

ankščiau patirtų komplikacijų atvedimo metu savo augintines kastravo 4 proc. šeimininkų. 2 proc.

kačių OHE buvo atlikta tam, kad ateityje sumaţėtų galimybė katei susirgti navikiniais susirgimais.

23 pav. Daţniausios kastracijos prieţastys

41

Tirtos katės buvo sugrupuotos pagal amţių - iki 1 metų (daugumos veislių brendimo amţius),

1 - 5 metų subrendusios katės, 6 - 10 metų vyresnio amţiaus katės ir vyresnės negu 10 metų katės.

Tyrimo rezultatai parodė, kad kačių augintojai daţniausiai linkę kastruoti subrendusias kates nuo 1

iki 5 metų (61 proc.). Jaunesnės nei 1 metų katės kastruotos 27 proc. atvejų. Nuo 6 iki 10 metų

amţiaus iškastruotos 9 proc. augintinių augintinių ir tik 3 proc. kastruotos vyresnės nei 10 metų

katės.

24 pav. Kastruotų kačių amţius (metais)

5 lentelė. Kačių, kurioms buvo atlikta OHE, amţiaus statistinė analizė (mėnesiais)

Rodiklis

Amţius, mėn.

Imties dydis n 227

Vidurkis x 30

Standartinis nuokrypis σ 33

Vidurkio paklaida mx 2

Variacijos koeficientas Cv, % 110

Maţiausia reikšmė MIN 3

Didţiausia reikšmė MAX 180

Moda MODE 12

Mediana MEDIA 18

Pagal atliktus skaičiavimus, galima matyti, kad vidutinis OHE atlikimo amţius yra 30

mėnesių (vidutiniškai 2,5 metų). Standartinis nuokrypis, nusakantis atsitiktinio dydţio įgyjamų

reikšmių sklaidą apie vidurkį, lygi 33. Nustatytas vidurkio standartinis nuokrypis (paklaida), rodo,

42

kad statistika yra nepakankamai koncentruota ties vidurkiu ir tuo pačiu yra didelis variacijos

koeficientas, kuris nurodo didelę rodiklių variaciją. Jauniausių kačių amţius nesiekė metų (3-jų

mėnesių amţiaus), o vyriausia tirta katė – 180 mėnesių (15 metų amţiaus). Daţniausiai pasitaikanti

reikšmė (Moda) – 12 metai, kuri nurodo, kokio amţiaus katės buvo kastruotos daţniausiai (vienerių

metų). Vidurinis imties rodiklis yra 18 (1,5 metų).

Dauguma augintojų savo augintines į veterinarijos kliniką kastracijai atneša, kai po rujos

praėjęs apie 1 mėnesį (31 proc.). 28 proc. apklaustųjų neţinojo ar neatsiminė, kada katė rujojo

paskutinį kartą. Po 2 mėnesių po rujos buvo operuotos 18 proc. kačių. Maţa dalis tirtų kačių rujojo

daugiau nei prieš 2 mėnesius (2 proc.). Operacijos metu ruja nustatyta 5 proc. kačių. Ruja nebuvo

pasireiškiusi 16 proc. kačių, kurioms buvo atlikta OHE.

25 pav. Katės rujos pasireiškimas

Dauguma kačių nebuvo turėjusios palikuonių (63 proc.). 16 proc. kačių turėjo vieną vadą, 5

proc. kačių buvo atvedusios 2 vadas. Daugiau nei 2 vadas turėjo 15 proc. operuotų kačių.

43

26 pav. Atvestų vadų skaičius

Pagal šeimininkų pateiktus duomenis nustatyta, kad daugumos kastruotų kačių, kurios prieš

operaciją turėjo palikuonių, atvesti kačiukai išgyveno 100 proc. (53 proc. kačių). 29 proc. atvejų

išgyveno daugiau nei pusė kačiukų, 19 proc.- maţiau nei pusė vados.

27 pav. Atvęstų gyvybingų kačiukų skaičius

Atlikus kačių šėrimo po OHE atlikimo analizę, t.y. ar buvo pakeisti maitinimo įpročiai (iš

ankstesnių į specialiai kastruotoms katėms gaminamą pašarą), nustatyta, kad tik 19 proc. kačių

augintojų pakeitė buvusį į rekomenduojamą kačių pašarą, o 81 proc. augintojų šėrimo įpročių

nepakeitė.

44

28 pav. Maitinimas atlikus ovariohisterektomiją

Praėjus 6 mėnesiams po OHE, 27 proc. kačių nustatytas svorio padidėjimas. 73 proc. svoris

nepakito ar pakito, tačiau dėl jų lytinio brendimo fiziologinių normų ribose. Priaugtas viršsvoris

vertinamas pagal German (2013) pasiūlytą įmitimo vertinimo balų sistemą.

29 pav. Operuotų kačių svorio pokyčiai praėjus 6 mėnesiams po ovariohisterektomijos

45

3.3 Piometros statistinių duomenų vertinimas

Analizuoti duomenys iš Jakovo veterinarijos centro (5 metų laikotarpio) apie registruotus

kačių piometros atvejus. Buvo vertinti tokie rodikliai kaip piometros priklausomybė nuo veislės,

amţiaus, buvusių vaikingumų skaičiaus, išskyrų ir vaistų panaudojimo. Bendras kačių skaičius –

94.

Daţniausiai piometra diagnozuojama mišrūnėms (66 proc.). Iš veislinių gyvūnų daugiausia

piometros atvejų nustatyta Korniš reksams (6 proc.), Peterbald sfinksams (5 proc.), Siamo katėms

(5 proc.) ir Persams (5 proc.). Kitoms veislėms piometra pasireiškė 1-2 proc.

30 pav. Piometros pasiskirstymas pagal kačių veisles

Katės buvo sugrupuotos pagal amţių - iki 1 metų (brendimo amţius), 1 - 5 metų subrendusios

katės, 6 - 10 metų vyresnio amţiaus katės ir vyresnės negu 10 metų katės. Jaunesnėms negu 1 metai

piometra buvo diagnozuota 2 proc. kačių, buvo Orientalų veislės (Siamo katės ar jų mišrūnai).

Didţiausią sergančiųjų piometra skaičių sudarė subrendusios katės nuo 1 iki 5 metų (50 proc.).

Vyresnio amţiaus kačių (6 - 10 metų) ir vyresnių nei 10 metų sergamumas buvo panašus - 22 proc.

ir 26 proc. atitinkamai.

46

31 pav. Piometra sirgusių kačių amţius (metai)

6 lentelė. Kačių, kurioms buvo diagnozuota piometra, amţiaus statistinė analizė (metai)

Rodiklis

Amţius, metai

Imties dydis n 94

Vidurkis x 6

Standartinis nuokrypis σ 5

Vidurkio paklaida mx 0,5

Variacijos koeficientas Cv, % 75

Maţiausia reikšmė MIN 0

Didţiausia reikšmė MAX 18

Moda MODE 2

Mediana MEDIA 5

Pagal atliktus skaičiavimus, galima matyti, kad vidutinis sergamumo amţius yra 6 metai.

Standartinis nuokrypis, nusakantis atsitiktinio dydţio įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį, lygi 5.

Nustatytas vidurkio standartinis nuokrypis (paklaida), rodo, kad statistika yra labiau koncentruota

ties vidurkiu. Tačiau yra didelis variacijos koeficientas, kuris nurodo didelę rodiklių variaciją.

Jauniausių kačių amţius nesiekė metų, todėl MIN = 0, o vyriausia tirta katė – 18 metų amţiaus.

Daţniausiai pasitaikanti reikšmė (Moda) – 2 metai, kuri nurodo, kokio amţiaus katėms piometra

buvo diagnozuota daţniausiai. Vidurinis imties rodiklis yra 5.

47

Taip pat buvo analizuota, kiek kačių, prieš diagnozuojant piometrą, buvo vaikingos.

Nustatyta, kad piometra diagnozuota daţniau katėms, kurios prieš tai nebuvo vaikingos ar kergtos

(81 proc.). 19 proc. kačių neseniai buvo atsivedusios palikuonių arba buvo kergtos.

32 pav. Sergamumo priklausomybė nuo kergimo

Vertinant išskyrų iš lytinių takų pasireiškimą, nustatyta, kad šis simptomas pastebėtas 65

proc. tirtų kačių.

33 pav. Išskyros iš lytinių takų

48

Pagal kačių šeimininkų pateiktus duomenis, 13 proc. kačių buvo naudotas preparatas

„Perlutex“ ilgesniam laikui kačių rujai slopinti. 87 proc. kačių šis preparatas nebuvo naudotas.

34 pav. Perlutex naudojimas (katėms rujai ilgą laiką nukelti)

49

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Mūsų tyrimo duomenimis, kačių gimdos ir kiaušidţių patologijos yra labai retos ir dauguma

diagnozuojamos rutininės OHE metu. Tyrimo metu buvo diagnozuotos tokios patologijos:

kiaušidţių uţdegimas, cistos ir kiaušidės liekana; gimdos uţdegimai (endometritas, piometra), CEH

ir navikai. Iš kiaušidţių patologijų daţniausiai nustatytos cistos. Mūsų duomenimis, jos sudarė 3,52

proc. kiaušidţių patologijų. Tuo tarpu iš gimdos patologijų diagnozuoti piometra ir navikai (po 0,88

proc.).

Dauguma diagnozuotų patologijų nustatyta mišrūnėms katėms. Priklausomybės tarp

patologijų išsivystymo ir atvestų vadų skaičiaus nenustatyta. Cistos aptiktos įvairaus amţiaus

gyvūnams. Nustatytos dvi kiaušidţių cistų rūšys - kiaušidės tinklo ir folikulinės cistos. Pagal W.

Dong ir kt. (2012), 15-23 proc. kačių folikulinės cistos diagnozuojamos kartu su piometra. Mūsų

tyrimo metu aptiktas vienas atvejis, kuomet vienam gyvūnui diagnozuota piometra ir aptikta

folikulinė cista.

Kačių šeimininkai ne visuomet atsimena paskutinės rujos datą, todėl susieti ją su

patologijomis sudėtinga. Ţinoma, kad abiejų piometros atvejų metu katės rujojo prieš mėnesį.

Pagal A. Harvey ir S. Tasker (2013), vyresnės katės (2,5 - 7,5 metų amţiaus) ir neturėjusios

palikuonių yra padidintos rizikos grupėje išsivystyti CEH.

Mūsų aptiktas navikas priskirtas adenomoms. Pagal C. Anderson ir kt. (2011), dauguma kačių

gimdos navikų yra adenokarcinomos. Nors yra pranešimų apie lejomiomas ir lejomiosarkomas,

piktybiniai mezenchiminiai augliai, išskyrus limfomas, katėms pasitaiko retai.

Atlikus statistinį anketinių duomenų tyrimą, yra gauti rezultatai, kad daţniausiai OHE

atliekama mišrūnėms (70 proc.). Iš veislinių gyvūnų, kuriems buvo atlikta OHE, didesnę dalį sudarė

tokios veislės kaip Persai (6 proc.), Rusų mėlynosios ir Siamo (po 5 proc). Vertinant amţių OHE

daţniau atliekama 1 - 5 metų amţiaus katėms (61 proc.), po rujos praėjus apie vieną mėnesį (31

proc.). 63 proc. tirtų kačių nebuvo turėjusios vadų, o iš 27 proc. turėjusių, apie pusę kačių (52 proc.)

buvo atsivedusios visus gyvybingus palikuonis.

Po OHE tik 19 proc. šeimininkų pakeitė pašarą į specialiai pagamintą kastruotoms katėm.

Nepaisant to, svorio pakitimų po 6 mėnesių laikotarpio nebuvo pastebėta 73 proc kačių.

1999 metais ištyrus daugiau nei 2 000 kačių, nustatyta, kad kastruotos katės 3,4 karto daugiau

linkusios į nutukimą negu nekastruotos, todėl yra teigiama, kad kastracija yra pagrindinis nutukimo

rizikos faktorius. Daţniausiai nutukimas diagnozuojamas subrendusiems individams ( >5 metų)

(Биорж, 1999).

50

Atlikus OHE prieţasčių analizę, darome prielaidą, kad viena pagrindinių prieţasčių, dėl ko

šeimininkai ryţtasi OHE, yra nutraukti reprodukciją (tam, kad patelė neturėtų palikuonių). Mūsų

tyrime ši dalis sudarė 68 proc., o nepatogumai, kylantys šeimininkams dėl kačių daţnos rujos,

sudarė 19 proc.

Atlikus statistinį tyrimą, buvo nustatyta, kad Europoje katės kastruojamos daţniausiai po

konsultacijos su veterinarijos gydytoju, atliekamos vakcinavimo metu. Svarbiausi teiginiai - ligų

prevencijai ir reprodukcijos nutraukimui. Jei kastracija atliekama šeimininkams prašant, tai

daţniausiai susiję su elgesio problemomis rujos metu (Биорж, 1999).

Kačių kastracijos pranašumas yra tas, kad padeda reguliuoti populiaciją. Šiuo metu nėra

ištirta, kokio amţiaus geriausia kastruoti kates, kad iki minimumo sumaţinti komplikacijų ir

elgsenos problemų (Биорж, 1999). Mūsų tyrimo duomenimis, vidutinis kastruojamų kačių amţius –

30 mėnesių. Jauniausia kastruota patelė – 3-jų mėnesių, vyriausia – 15 metų.

Vertinant piometros statistinius duomenis, galima išskirti, kad piometra daţniausiai buvo

diagnozuota mišrūnėms (66%), taip pat veislinėms katėms: Korniš reksams (6 proc.), Sfinksams,

Siamo ir Persams (po 5 proc.). Daţniausiai piometra diagnozuota 1 - 5 metų amţiaus patelėms (50

proc.). Kačių, sergančių piometra, amţiaus vidurkis - 6 metai. Pagal W. Dong ir kt. (2012)

pateikiamus duomenis, piometra daţniausiai pasireiškia vyresnėms negu 8 metų katėms, o C.

Agudelo (2005), remiantis savo tyrimais, pateikė, kad vidutinis kačių piometros amţius yra 7 metai,

tačiau piometra gali išsivystyti ir jaunesniems individams po progestageno suleidimo. Iš mūsų tirtų

kačių, sirgusių piometra 13 proc. kačių šeimininkai naudojo vaistinį preparatą „Perlutex“ kačių rujai

nukelti ilgam laikotarpiui. Preparato sudedamoji dalis yra medroksiprogesterono acetatas.

2 proc. kačių diagnozuota piometra iki 1-rių metų amţiaus. Gyvūnai, patekę į šią kategoriją,

buvo Siamo veislės ar jų mišrūnai. Literatūros duomenimis (Чандлер и др., 2002; Noakes ir kt.,

2009) Orientalams (Siamo, Burma veislių) brendimas prasideda ankščiau - pirma ruja jaunesniems

negu 6 mėnesių amţiaus. Ilgaplaukės ir britų trumpaplaukės pradeda rujoti nuo 1 metų amţiaus.

Ilgaplaukėms katėms ruja registruojama 1 - 2 kartus per metus, o trunka keletą dienų. Orientalams

trunka apie 10 dienų, o tarpas tarp rujų apie savaitę.

Pagal S. Angulo atliktą tyrimą (2009), nustatyta, kad piometra gali išsivysto įvairaus amţiaus

katėms, nepriklausomai ar jos turėjo palikuonių.Mūsų duomenimis, 81 proc. atvejų katės nebuvo

kergtos ir neturėjo kontakto su patinu.

Išskyros nustatytos 65 proc. augintinių. Pasak C. Agudelo (2005) katėms išskyros iš lytinių

takų pasireiškia 75 proc. atvejų. Tačiau šio simptomo galima nepastebėti, jei katė susitvarko arba

gimdos kaklelis yra uţdaras. G. Simpson ir kt. (2004) teigia, kad išskyros yra būdingas piometros

poţymis.

51

IŠVADOS

1. Kiaušidţių ir gimdos patologijos katėms yra labai retos (pasireiškia 7 proc. tirtų patelių)

ir dauguma aptinkamos rutininės OHE metu. Iš kiaušidţių patologijų daţniausiai aptinkamos cistos,

o iš gimdos patologijų - piometra.

2. Didesnė dalis šeimininkų ryţtasi OHE, kai jų augintinė subręsta lytiškai ir jų amţius

siekia 1 - 5 metų. Vidutinis kastruojamų kačių amţius yra 30 mėnesių.

3. Daţniausiai OHE atliekama, kad išvengti nelauktų palikuonių arba problemų, susijusių

su katės elgsena rujos metu ir jos daţnumu.

4. Praėjus 6 mėnesiams po OHE 2/3 kačių svoris nepasikeičia. Tik 4/5 šeimininkų keičia

augintinių ankstesnį pašarą į specialiai kastruotoms pritaikytą įvairių gamintojų pašarą.

5. Piometra vystosi daţniausiai 1 - 5 metų amţiaus, nekergtoms katėms mišrūnėms. 1/7

apklaustųjų naudojo savo gyvūnams vaistinį preparatą Perlutex“, kuris galimai paskatino piometros

išsivystymą. Vidutinis piometros pasireiškimo amţius - -6 metai.

6. 65 proc. atvejų katėms pastebėtos pūlingos išskyros iš lytinių takų, tai būdinga atvirai

piometros formai.

7. Priklausomybės tarp gimdos ir kiaušidţių patologijų ir kačių atvestų vadų skaičiaus

nenustatyta. Patologijos daţniausiai nustatytos įvairaus amţiaus mišrūnėms. Nuo rujos laikotarpio

galimai priklauso tik piometros ir CEH išsivystymas.

52

LITERATŪRA

1. Agudelo C.F. Cystic endometrial hyperplasia- pyometra complex in cats.

Veterinary Quarterly. Czech Republic, 2005. P. 173 - 181.

2. Anderson C., Pratschke K. Uterine adenokarcinoma with abdominal metastases in an

ovariohysterectomised cat. Journal of feline medicine and surgery. 2011, 13, P. 44 - 47.

3. Angulo S. Uterus, vagina and vulva pathologies in the dog and cat. Southern

European Veterinary Conference. 2009 oct. 2 - 4, Spain.

4. Aspinall V., Capello M., Cappello M., O’Reilly M., Introduction to veterinary

anatomy and physiology. Butterworth-Heinemann, USA. 2004. P.134 - 148.

5. Aughey E., Frye F.L. Comparative veterinary histology with clinical correlates.

Taylor & Francis, USA. 2010. P. 183 - 191.

6. Ball R.L., Birchard S.J., May L.R., Threlfall W.R., Young G.S. Ovarianremnant

syndrome in dogs and cats: 21 cases (2000-2007). Journal of the American veterinary

medical association. 2010, Vol. 236, No. 5. P. 548 - 553.

7. Basaraba R.J., Kraft S.L., Andrews G.A., Leipold H.W., Small D. An ovarian

teratoma in a cat. Veterinary pathology online. 1998, Nr. 35: P. 141.

8. Cho S., Lee H., Hong S., Kim O. Uterine adenocarcinoma with feline leukemia virus

infection. Labaratory animal research. 2011: 27(4), P. 347 - 351.

9. Cooper T.K., Ronnett B.M., Ruben D.S., Zink M.C. Uterine myxoid leimyosarcoma

with widespread metastases in a cat. Veterinary pathology online. 2006 43:P. 552 - 556.

10. Davidson M.G., Else R.W., Lumsden J.H. BSAVA Manual of small animal clinical

pathology. BSAVA, UK. 1998. P. 339 - 343.

11. Dellmann D.H., Eurell J. Textbook of veterinary histology. Wiley-Blackwell, UK.

2007. P. 247 - 260.

12. Dijk E.J., Gruys E., Mouwen J.M.V.M. Color atlas of veterinary pathology. Elsevier

Saunders, Canada. 2007. P. 107 - 108.

13. Dyce K.M., Sack W.O., Wensing C.J.G. Textbook of veterinary anatomy. Elsevier

Saunders, USA. 2010. P. 459 - 466.

14. Dobson J.M., Lascelles B.S.X. BSAVA manual of canine and feline oncology.

BSAVA, UK. 2011.

15. Dong W., Chun J., Qian C. Histopathological observation on the uterus and ovary of

a cat with pyometra. Pakistan veterinary journal. ISSN: 0253 – 8318, 2012.

53

16. Dwight C.H., MacLachlan N.J., Walker R.L. Veterinary microbiology. Paperback,

USA. 2004. P. 501 - 503.

17. Feldman E.C., Nelson R.W. Canine and feline endocrinology and reproduction.

Elsevier Saunders, USA. 2004. P.1016 - 1043.

18. Foster R. Surgical pathology of the feline female reproductive tract.

http://www.uoguelph.ca/~rfoster/repropath/repro.htm prieiga per internetą 2013.05.15

19. Gelberg H.B., McEntee K. Veterinary pathology online. 1985 : 22, P. 572.

20. Gelberg H.B., McEntee K., Heath E.H. Feline cystic rete ovarii. Veterinary

pathology online. 1984 : 21. P. 304.

21. German A.J., Holden S.L., Moxham G.L., Holmes K.L., Hackett R.M., Rawlings

J.M. A simple, reliable tool for owners to assess the body condition of their dog or cat.

The journal of nutrition. 2006. 136: 2031 - 2033.

22. Harvey A., Tasker S. BSAVA Manual of feline practice a foundation manual.

BSAVA, UK. 2013. P. 407 - 409.

23. Hong S., Cho Sung Jin, Lee H., Chung Z., Kim O. Simultaneous uterine

adenocarcinoma and leiomioma with ovarian interstitial cell tumor in a cat. 2012. ISSN

1976 - 7447.

24. Little S. Feline reproduction problems and clinical challenges. Journal of feline

medicine and surgery. 2011. T.13, 508 - 515.

25. Macun H., Ozyurtlu N. Endometrial polyps and adenoma in a cat with hydrometra:

case report. Tubitak. 2004, P. 447 - 449.

26. Mačiulskis P., Aniulienė A., Pockevičius A., Juodţiukynienė N. Makroskopiniai ir

mikroskopiniai organų ir audinių tyrimai. Naujasis lankas, Kaunas. 2007. P 79.

27. Miller D.M. Ovarian remnant syndrome in dogs and cats: 46 cases (1988 - 1992).

Journal of veterinary diagnostic investigation. 1995, 7. P. 572.

28. Miller M.A., Ramos-Vara J.A., Dickerson M.F., Johnson G.C., Pace L.W., Kreeger

J.M., Turnquist S.E., Turk J.R. Uterine neoplasia in 13 cats. Journal of veterinary

diagnostic investigation. 2003 15, P. 515.

29. Morgan V. Handbook of small animal practice. USA. 1988. P. 651-666.

30. Nielsen S.W., Misdorp W., McEntee K. Tumours of the ovary. PubMed. 1976, 53 (2-

3): 203 - 15.

31. Noakes D.E., Parkinson T.J., England C.W. Veterinary reproduction and obstetrics.

Elsevier saunders, USA. 2009. P. 37 - 40, 667 - 671.

54

32. Okkens A.G., Kooistra H.S. Reproductive problems in the bitch and the queen.

Veterinary quarterly. 1997, 19: sup1, P. 36 - 37.

33. Padaiga A., Lasys V., Sederevičius A. Naminių gyvūnų mikroskopinė anatomija.

LVA, Kaunas. 2006. P. 158 - 173.

34. Polat B., Salmanoglu M.R. Hydrometra and endometrial hyperplasia in a cat with

follicular cyst. Journal of applied biological sciences. 2007, 1(3) P. 109 - 110.

35. Rand J. Problem-based feline medicine. Elsevier saunders, USA. 2006. P. 1145-

1149, 1151-1163.

36. Sapierzynski R.A., Dolka I., Cywinska A. Multiple pathologies of the feline uterus: a

case report. Veterinarni medicina, 2009 (7), P. 345 - 350.

37. Sato T., Maeda H., Suzuki A., Shibuya H., Sakata A., Shirai W. Endometrial stromal

sarcoma with smooth muscle and glandular differentiation of the feline uterus. Veterinary

pathology online. 2007 44, P. 379.

38. Schlafer D.H., Gifford A.T. Cystic endometrial hyperplasia, pseudo- placentational

endometrial hyperplasia, and other cystic conditions of the canine and feline uterus.

Theriogenology 70 (2008) P. 349 - 358.

39. Schultheiss P.C., Jones R.L., Kesel M.L., Olson P.N. Normal bacterial flora in canine

and feline uteri. Journal of veterinary diagnostic investigation. 1999 11. P. 560.

40. Simpson G., England G., Harvey M. BSAVA manual of small animal reproduction

and neonatology. BSAVA, UK. 2004. P. 235.

41. Sontas B.H., Erdogan O., Apaydin Enginler S.O., Turna Yilmaz O., Sennazli G.,

Ekici H. Endometrial adenocarcinoma in two young queens. Journal of small animal

practice (2013) 54, P. 156 - 159.

42. Stalioraitytė E. Patologinė anatomija. Naujasis lankas, Kaunas. 2001.

43. Stanley S.W., Pacchiana P.D. Uterine torsion and metabolic abnormalities in a cat

with a pyometra. The Canadian veterinary journal. 2008; 49 (4). P. 398 - 400.

44. White R.A. BSAVA manual of small animal oncology. BSAVA, UK. 2003. P. 352.

45. Биорж В. Стерилизированные кошки. Ветеринар, 2/1999. P. 18 - 24.

46. Чандлер Э.А., Гаскелл К.Дж., Гаскелл Р.М. Болезни кошек. Аквариум, Россия.

2002. P. 250 - 251, 256 - 257.

47. Шебиц Х., Брасс В. Оперативная хирургия собак и кошек. Аквариум, Россия.

2001.P. 327 - 329.

55

PRIEDAI

1 priedas

Gerb. Kačių augintojai

Maloniai prašau Jūsų atsakyti į keletą klausimų apie Jūsų augintinę. Suteikta informacija bus

panaudota moksliniams tikslams. Privati informacija nebus viešinama, ja pasinaudosime, jei reikės

susisiekti su Jumis, kad pranešti naujus duomenis apie Jūsų augintinį. Iš karto dėkoju.

Pagarbiai, LSMU VA studentė M. Gželko

1. Savininko vardas, pavardė __________________________________________________

2. Adresas, tel. nm. __________________________________________________

3. Gyvūno vardas __________________________________________________

4. Gyvūno veislė (pažymėkite tinkamą)

Meino meškėnas

Siamo

Sfinksas

Persų

Rusų mėlynoji

Britų

Egzotų

Mišrūnė

Kita

_____________________________________________________

5. Gyvūno amžius

<6 mėn.

6 mėn. - 1 metai

2- 5 metai

6- 10 metai

>10 metai

Jei ţinote tikslų amţių

____________________________________________________

6. Gyvūno svoris:

Iki 1 kg

1-3 kg.

4-7 kg.

8-12 kg.

>12 kg.

Jei ţinote tikslų svorį

__________________________________________________

Tęsinys kitoje pusėje

56

7. Paskutinė ruja pasireiškė prieš

1 sav.

1 mėn.

2 mėn.

Kita

______________________________________________________

8. Vadų skaičius

1

2

3

Kita

______________________________________________________

9. Gyvybingų kačiukų skaičius

100 %

50 %

<50 %

>50%

10. Priežastys ar negalavimai, dėl kurių kreipiatės į vet. gydytoją

Apetito praradimas

Ištakos

Temperatūros pakitimai

Pasikeitęs elgesys

Nerami

Apatiška

Ruja:

Daţnai besikartojanti

Nepasireiškia

Sterilizacijos (kastracijos) atlikimui

Kita

_____________________________________________________