1

www.sac.smm.lt

ISSN 1648-5874

Her mis len kia si Mel po me nei

12 psl. 16 psl.

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOSSPALIS

2009’12/287

6 psl.„Švietimo panoramos“

Sukurta ateities vizija

Numerio tema:Egzaminai 2010

Atestatui gauti – du brandos egzaminai

2 psl.

Apie valstybinių brandos egzaminų programų naują redakciją

3 psl.

Nacionalinio egzaminų centro informacija

Svarstomas 2010 m. brandos egzaminų tvarkaraščių projektas

6 psl.

Technologijų egzaminas – pirmas bandymasKomentuoja Ugdymo plėtotės centro specialistės

10 psl.

Pirmoji patirtis – egzaminas pavyko puikiai

11 psl.

Ką apie egzaminus mano......mokiniai, mokytojai, tėvai ir mokyklų vadovai

„Švietimo panoramos“

Pro­fe­si­nės­šven­tės­pro­ga­svei­ki­nu­kiek­vie­ną­

Mo­ky­to­ją.­Lin­kiu­drą­sos­aug­ti­ir­au­gin­ti,­–­kad­ ži­nių­bei­stip­ry­bės­iš­ Jū­sų­pa­si­sem­tų­ir­

pa­tik­lus­vai­kas,­ir­pa­sau­lį­iš­nau­jo­at­ran­dan­tis­

pa­aug­lys.­Sėk­mės­Jums­as­me­ni­nia­me­

gy­ve­ni­me,­ši­lu­mos­ Jū­sų­na­mams.

­­­­­­­­­­­­­­­­Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nist­ras­Gin­ta­ras­Ste­po­na­vi­čius

Dvi ša lio ben dra dar bia vi mo moks lo ir tech no lo gi jų sri ty je pro gra ma

V. V

aluc

kien

ės n

uotr.

2

Da bar ti nė Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los bran dos eg za mi nų sis te ma pra­dė­ta­kur­ti­1996­me­tais. Nuo to lai ko bu vo ne tik įtvir tin tas pa grin di nis eg za mi nų sis­te mos re for mai iš­kel­tas­už­da­vi­nys­–­at­si­sa­ky­ti­dvi­gu­bo­abi­tu­rien­tų­eg­za­mi­na­vi­mo­bai­giant­vi­du­ri­nę­mo­kyk­lą­ir­sto­jant­į­Lie­tu­vos­aukš­tą­sias­mo­kyk­las, bet ir to­liau­to­bu­li­na­mas­bran­dos­eg­za­mi­nų­tu­ri­nys,­or­ga­ni­za­vi­mas, lai kan tis ben drų­jų švie ti mo sis te mos kai tos prin ci pų.

Bran dos eg za mi nų sis te ma ir da bar sie­kia ma su de rin ti du pa grin di nius tiks lus:­pa­tvir­tin­ti­sėk­min­gą­ben­dro­jo­la­vi­ni­mo­mo­kyk­los­bai­gi­mą­(bran dos ser ti fi ka vi­mas) ir pa­teik­ti­ob­jek­ty­vią­in­for­ma­ci­ją,­tin­ka­mą­at­ran­kai­į­aukš­tą­sias­mo­kyk­las. Su vo kiant bran dos eg za mi nų ir pa­grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mo svar bą vi sos ša lies švie ti mo sis te mai ir sie kiant iš plės ti kan di da tų po rei kius dau­giau ati tin kan čias pa si rin ki mo ga li my bes, pa si rū pin ti skaid ru mu or ga ni zuo jant eg za­mi nus bei ob jek ty vu mu ver ti nant kan di da­tų dar bus, bu vo pa reng tas ir LR švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2008 m. ge gu žės 30 d. įsa ky mu Nr. ISAK­1568­pa tvir tin tas Pa­grin­di­nio­ug­dy­mo­pa­sie­ki­mų­pa­tik­ri­ni­mo­ir­bran­dos­eg­za­mi­nų­to­bu­li­ni­mo­2008–2012­me­tais­ prie­mo­nių­pla­nas,­nu­ma­tan­tis,­kad­2010­m.:

abi­tu­rien­tas­bran­dos­ates­ta­tui­gau­­•ti­pri­va­lės­ iš­lai­ky­ti­du­ eg­za­mi­nus. Vie nas iš jų pri va lo mas lie tu vių kal­bos (gim to sios) ar ba lie tu vių kal bos (vals ty bi nės). Eg za mi no ti pą – vals­ty bi nį ar mo kyk li nį – ren ka si mo ki­

Ates ta tui

eg za mi nai

nys. Ki­tą­eg­za­mi­ną mo ki nys lais vai pa si ren ka iš šių da ly kų: ma te ma ti kos, is to ri jos, bio lo gi jos, che mi jos, fi zi kos, in for ma ci nių tech no lo gi jų, už sie nio kal bų (an glų, vo kie čių, pran cū zų, ru sų) (vals­ty­bi­nį)­ar ba gim tų jų kal bų (bal ta ru sių, len kų, ru sų, vo kie čių), ge og ra fi jos, dai lės, mu zi kos, mu zi­ko lo gi jos ir tech no lo gi jų (mo­kyk­li­nį). Nau jai or ga ni zuo ja mas tech no lo gi jų eg za mi nas pra ple čia mo ki nių pa si rin­ki mo ga li my bes;tų­­• pa­si­ren­ka­mų­jų­ da­ly­kų,­ ku­rių­vals­ty­bi­niai­ eg­za­mi­nai­ vyk­do­mi, mo­kyk­li­niai­bran­dos­eg­za­mi­nai­ne­bus­or­ga­ni­zuo­ja­mi,­išskyrus­lietuvių­kalbos.

Mo­kyk­li­nio­ir­vals­ty­bi­nio­eg­za­mi­nų­tu­ri­nio­ su­jun­gi­mas­ at­si­spin­di­ nau­jo­se­ eg­za­mi­nų­ pro­gra­mų­ re­dak­ci­jo­se. Eg­za­mi­no­ pro­gra­mas­ ga­li­ma­ su­ras­ti www.eg za mi nai.lt. Pa­grin­di­nė­nau­jo­vė ta, kad mo ki niai,

ku rie mo kė si pa gal iš plės ti nio ir ben dro­jo kur so pro gra mas, 2010 m. per bran dos eg za mi ną at sa kys į pa si rink to da ly ko eg za mi no tos pa čios už duo ties skir tin gus klau si mus, ku rie pa gal su dė tin gu mą, pri­klau so mai nuo to, ku rios pro gra mos kur sui (ben dra jam ar iš plės ti niam) pri ski ria mi, bus pa žy mė ti su tar ti niais žen klais. Šiuo­me­tu­ ren­gia­mos­ban­do­mo­sios­už­duo­tys,­ku­rias­ ga­lės­ iš­ban­dy­ti­kiek­vie­nas­eg­za­mi­nus­ lai­ky­ti­ be­si­ruo­šian­tis­ abi­tu­rien­tas.­­

Pa­kar­to­ti­nė­je­ se­si­jo­je­ eg­za­mi­nus­­•ga­lės­lai­ky­ti­tik­tie­kan­di­da­tai,­ku­rie­dėl­pa­tei­si­na­mos­prie­žas­ties­ne­lai­kė­vals­ty­bi­nio­ ar­mo­kyk­li­nio­ bran­dos­eg­za­mi­no bei­ne­iš­lai­kė­lie­tu­vių (gim to sios ar vals ty bi nės) kal bos vals ty bi nio ar mo kyk li nio bran dos eg za mi no per pa grin di nę se si ją. Jie­ga­lės­per­lai­ky­ti­mo­kyk­li­nį­bran­dos­eg­za­mi­ną.

Bran­dos­eg­za­mi­nų­se­si­ja­2010­m.­pra­si­dės­dviem­sa­vai­tė­mis­vė­liau­ir­­truks­vie­na­sa­vai­te­trum­piau,­kan­di­da­tai­grei­čiau­su­ži­nos­re­zul­ta­tus. Eg za mi nų se si ja trum pi na ma, kad kuo ma žiau truk dy tų ug dy mo pro ce są tais moks lo me tais.

ŠMM­inf.

gau ti – dubran dos

Spa lio 20 d. – lap kri čio 6 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, Na cio na li nio eg za mi nų ir Ug dy mo plė to tės cen trų, pro fe si nio in for ma vi mo taš kų spe cia­lis tai ap skri ty se su si tiks su sa vi val dy bių švie ti mo sky rių at sto vais, mo kyk lų di rek to riais, pe da go gais, mo ki niais, mo ki nių tė vais.

Per su si ti ki mus bus pri sta ty tos 2010 m. bran dos eg za mi nų nau jie nos, tei kia ma in for ma ci ja apie švie ti mo sis te mą, pri ėmi mo, mo ky mo si są ly gas uni ver si te tuo se, ko le gi jo se ir pro fe si nė se mo kyk lose.

ŠMM­Ry­šių­su­vi­suo­me­ne­sky­riaus­inf.

Ką apie tai ma no...

Kitąmet ne bus or ga ni zuo ja mi mo kyk li niai brandos eg za mi nai tų dalykų, kurių vyks valstybiniai, iš sky rus lietuvių kal bos.

Gra ži na (Vil niaus Už upio g-ja)Spren di mas tik rai yra ge ras. Gal būt

blo gai ja me tai, kad ne be li ko pa kar to ti­nės se si jos. Bet juk čia be veik tas pats, kas mo kyk li nį ir vals ty bi nį eg za mi nus su jung ti į vie ną. Ma nau, kad da bar vi si ma žiau ner vin sis...

Bet tur būt ge rai, kad gim­to­sios­kal­bos­eg­za­mi­nas­bus­ir­mo­kyk­li­nis,­ir­vals­ty­bi­nis. Šis da ly kas yra pri va lo mas, to dėl jį bū ti na iš lai ky ti, tai gal ir ver ta pa lik ti ga li my bę rink tis.

Dag nė (Vil niaus Žvė ry no g-ja)Da ly kus mo kau si A ly giu, to dėl ži nau,

kad lai ky siu tik vals ty bi nius eg za mi nus. Tik gai la drau gų, ku rie da bar ner vi na si, jog ne te ko ga li my bės pa si rink ti mo kyk­li nius eg za mi nus. Už­sie­ny­je­ne­vi­si­su­pran­ta­mū­sų­mo­ky­mo­si­sis­te­mą­ir­pro­cen­ti­nį­įver­ti­ni­mą.­Dau­ge­ly­je­už­sie­nio­ša­lių­yra­tik­10­ba­lų­sis­te­ma,­to­dėl­pa­ma­tę­9­ba­lus­iš­abi­tū­ros­eg­za­mi­no­jie­įver­ti­na­tie­siog­pui­kiai. Kai ku rie mū sų šalies mo ki niai tuo nau do jo si: iš­si­lai­ky­da­vo­mo­kyk­li­nį­eg­za­mi­ną,­gau­da­vo­9,­sto­da­vo­mo­ky­tis­į­už­sie­nio­uni­ver­si­te­tą­ar­ki­tą­aukš­tą­ją­mo­kyk­lą­ir­sėk­min­gai­įsto­da­vo.­Dar per nai dau ge lis taip į sto jo, o tie op ti mis tai, ku rie ir šį met ti kė jo si leng vai „pra slys ti“, da bar liū di.

Egi di jus (Vil niaus Žvė ry no g-ja)Ma nau, kad da bar kai ku rie mo ki niai

pa tirs tam tik rą psi cho lo gi nį spau di mą. Jei gu anks čiau mo ki nys dve jo da vo, ga li ar ne lai ky ti vals ty bi nį eg za mi ną, tai vi suo met ži no jo, jog dar yra per lai ky­mai, da bar jau ne be bus... Ma nau, kad šis psi­cho­lo­gi­nis­ spau­di­mas­pri­si­dės­prie­mo­ki­nių­jau­du­lio.­Vis­dėl­to,­kad­mo­kyk­li­nių eg­za­mi­nų­ ne­be­li­ko­ yra­ge­rai, ta čiau, kad­ per­lai­ky­ti­ ne­bus­ga­li­my­bės,­man­ at­ro­do,­ keis­ta. Dar vie nas svar bus da ly kas, kad pri va lo ma iš lai ky ti eg za mi ną tos sri ties, į ku rią sto ji. Pa vyz džiui, sto jant į ma te ma ti ką, bū ti na iš lai ky ti ma te ma ti kos eg za mi ną. Ma­nau,­ge­rai,­kad­ne­be­bus­ga­li­ma­su­ma­te­ma­ti­kos­mo­kyk­li­nio­ eg­za­mi­no­re­zul­ta­tu,­ta­čiau­tu­rint­iš­ki­tų­da­ly­kų­ge­res­nius­ba­lus­už­im­ti­vie­tos­aukš­to­sio­se­mo­kyk­lo­se.­

Gab rie lė (Birš to no g-ja)Nė tru pu tė lio ne si jau di nu dėl mo kyk­

li nių bran dos eg za mi nų pa nai ki ni mo. Pa ti ruo šiuo si spar čiai kib ti į moks lus, nors da bar esu vie nuo lik to kė, ta čiau XII kla sė je lai ky siu vals ty bi nius eg za mi nus, ku rių man pri reiks...

...mo ki niai

3

Apie valstybinių brandos egzaminų programų naują redakciją

Fi zi kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:už duo ties struk tū ra; •klau si mų skai čius ir ti pai; •eg za mi no taš kų pro cen ti nis pa skirs ty mas pa gal da ly ko te mas; •eg za mi no už duo ty je pa tei kia mas toks pat for mu lių rin ki nys, ta čiau sie kiant, •kad mo ki niams, ku rie mo kė si pa gal ben drą jį kur są, bū tų leng viau su ras ti jį ati tin kan čias for mu les, jos spaus di na mos pa pras tu šrif tu, o iš plės ti nį kur są ati tin kan čios – pa ryš kin tu šrif tu.

Kei čia siFi zi kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mo je pa kei ti mai pa na šūs, bet jų ma žiau nei ki tų gam tos moks lų pro gra mo se:

kaip ir dau gu mos da ly kų eg za mi nų pro gra mo se, fi zi kos vals ty bi nio bran dos •eg za mi no pro gra mo je įves tas rei ka la vi mas, kad ne ma žiau kaip 40 proc. fi zi kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no taš kų bū tų ga li ma su rink ti už klau si-mus, ku rie su si ję su ži nio mis ir ge bė ji mais, įgy ja mais mo kan tis fi zi kos pa gal ben dro jo kur so pro gra mą. Tai su da rys dau giau ga li my bių fi zi kos vals ty bi nį eg za mi ną rink tis mo ki niams, ku rie mo kė si fi zi ką ben druo ju kur su.fi zi kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no mat ri ca pro cen ti niu taš kų pa skirs ty- •mu tu ri nio te moms ne pa si kei tė, ta čiau at si ra do pa pil do mi rei ka la vi mai: taš kų, ku riuos ga li ma su rink ti už ži nių ir su pra ti mo bei pro ble mų spren di mo ge bė ji mus tik ri nan čias už duo tis, san ty kis bus tai ko mas ne tik vi sai už duo-čiai, bet ir kiek vie nai te mai; nu ro dy ta, kiek ati tin ka mos te mos taš kų bus iš ben dro jo kur so. 40 proc. ben dro jo kur so taš kų te moms pa skirs ty ti re mian tis to mis pa čio mis pro por ci jo mis, ko kios bu vo skir tos te moms fi zi kos VBE. Jei, pa vyz džiui, me cha ni kai skir ta ma žiau siai 25 proc. (ket vir ta da lis) už duo-ties taš kų, tai toks pat pro cen tas iš 40 proc. (10 proc.) skir tas me cha ni kos už duo tims, ati tin kan čioms ben dro jo kur so pro gra mą. Tai yra kon kre čio je už duo ty je bus, pa vyz džiui, 10 proc. taš kų už me cha ni kos klau si mus iš ben dro jo kur so ir 15 proc. – iš iš plės ti nio.ki ti fi zi kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mos pa kei ti mai yra re dak- •ci nio po bū džio ir eg za mi no už duo čiai tie sio gi nės įta kos ne tu ri.

Pa si kei ti mų es mė2010 m. fi zi kos vals ty bi nis bran dos eg za mi nas bus ge riau nei li gi šiol pri tai-

ky tas mo ki niams, ku rie mo kė si pa gal ben drą jį kur są. Nors anks tes nė se fi zi kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no už duo ty se bu vo klau si mų iš ben dro jo kur so, ta čiau kiek pro cen tų taš kų už juos ga li ma su rink ti, ne bu vo reg la men tuo ta. Nau jo se fi zi kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no už duo ty se bus ne ma žiau kaip 40 proc. taš kų už klau si mus, ati tin kan čius ben dro jo kur so pro gra mą. Šis pro cen tas ne bus iš dės ty tas at si tik ti nai (kas bu vo anks tes nė se už duo ty se), o tiks liai pa gal te moms skir tas pro por ci jas, kad ben druo ju kur su mo kę sis mo ki nys ga lė tų pa ro dy ti sa vo ži nias ir ge bė ji mus iš kiek vie nos te mos.

Sie kiant, kad už duo tys bū tų tin ka mo sun ku mo, eg za mi no mat ri ca bu vo pa-pil dy ta rei ka la vi mu, kad taš kų, ku riuos ga li ma su rink ti už ži nių ir su pra ti mo bei pro ble mų spren di mo ge bė ji mus tik ri nan čias už duo tis, san ty kis bū tų tai ko mas ne tik vi sai už duo čiai, bet ir kiek vie nai te mai. No ri ma, kad ne bū tų te mų, ku rias su da ro vien pro ble mų spren di mo ar vien ži nių su pra ti mo klau si mai. 2007 m. at lik ta de ta li fi zi kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no už duo ties ana li zė pa ro dė, kad toks rei ka la vi-mas lai duo ja, jog pla nuo ta mat ri ca ir re a li mat ri ca (pa ro dan ti, kaip mo ki niai rin ko taš kus už at sa ky mus į kiek vie nos te mos klau si mus) prak tiš kai su tam pa.

Mo ki niams, ku rie mo ko si fi zi ką pa gal iš plės ti nio kur so pro gra mą, fi zi kos vals ty bi-nio bran dos eg za mi no už duo tys bus la bai pa na šios į anks tes nių me tų už duo tis.

Sau lė Vin ge lie nė (sau le.vin ge lie ne@spc.smm.lt)

Bio lo gi jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čiaEg za mi no taš kų pa si skirs ty mas pa gal da ly ko te mas li ko toks pat, kaip ir

anks čiau.

Kei čia siBio lo gi jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mo je yra trys svar bes ni po ky čiai:

at si sa kius mo kyk li nio eg za mi no, griež čiau reg la men tuo ja mas ben dro jo ir •iš plės ti nio kur sų svo ris vals ty bi nio bran dos eg za mi no už duo ty je. Eg za mi-no pro gra mo je įtvir tin ta, kad ne ma žiau kaip 40 proc. bio lo gi jos vals ty-bi nio bran dos eg za mi no taš kų su rink ti už teks ži nių ir ge bė ji mų, įgy ja mų mo kan tis bio lo gi jos pa gal ben dro jo kur so pro gra mą. Pa na šus pro cen ti nis taš kų san ty kis pa gal kur sus bu vo ir anks tes nė se vals ty bi nio bran dos eg za mi no už duo ty se, ta čiau tai ne bu vo api brėž ta pro gra mo je;pa ko re guo ta ir iš plės ta eg za mi no mat ri ca. Sie kiant ska tin ti mo ki nių •ge bė ji mų ug dy mą, dau giau dė me sio ski ria ma pro ble mų spren di mo ge bė ji mų ver ti ni mui. Da bar ge bė ji mų ka te go ri joms „ži nios ir su pra ti-mas“ ir „pro ble mų spren di mas“ ver tin ti nu ma to ma skir ti po 50 proc. už duo ties taš kų. Be to, mo ky to jų ir mo ki nių pa to gu mui eg za mi no mat ri co je nu ro dy ta, kiek ati tin ka mos te mos taš kų bus iš ben dro jo kur-so, pa vyz džiui, te mos „or ga niz mas ir ap lin ka“ klau si mams bus skir ta nuo 18 iki 22 proc. už duo ties taš kų, iš jų nuo 8 iki 12 proc. – ben dro jo kur so klau si mams; re mian tis 2007 m. vyk dy tos ir bio lo gi jos mo ky to jų ben druo me nės •ge rai įver tin tos ban do mo sios už duo ties pa grin du, pa to bu lin ta bio lo-gi jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no už duo ties struk tū ra: I eg za mi no už duo ties da lies klau si mai bus ver ti na mi po 1 taš ką (bu vo ver ti na ma po 1,5 taš ko). At si ran da nau ja II eg za mi no už duo ties da lis iš 10 klau si-mų, rei ka lau jan čių trum po at sa ky mo. Trum pas at sa ky mas ver ti na mas 1 taš ku. III eg za mi no už duo ties da lis iš es mės ne si kei čia. Nors IV da ly je ne be lie ka struk tū ruo to ra ši nio, bet nuo sek lų ir lo giš ką min čių dės ty mą bei ge bė ji mus su si ste min ti ži nias iš įvai rių bio lo gi jos moks lo sri čių mo-ki niai ga lės pa de monst ruo ti at sa ki nė da mi į struk tū ruo tus, ver ti na mus 3–4 taš kais III da lies klau si mus. Kei čia si ir ben dra eg za mi no už duo ties taš kų su ma. Nuo šiol už at sa ky mus į vi sus klau si mus bus ga li ma su rink ti 100 taš kų (anks čiau bu vo – 130).

Ki ti pro gra mos pa kei ti mai yra re dak ci nio po bū džio.

Pa si kei ti mų es mėBio lo gi jos vals ty bi nis bran dos eg za mi nas bus pri tai ky tas ir mo ki niams, ku rie

mo kė si pa gal ben drą jį kur są. Mo ki niams, ku rie mo kė si pa gal iš plės ti nio kur so pro gra mą, eg za mi nas tu rė tų net gi pa leng vė ti. Kiek dau giau dė me sio ruo šian tis lai ky ti eg za mi ną rei kės skir ti pro ble mų spren di mo ge bė ji mų ug dy mui.

Re mian tis fi zi kos ir che mi jos vals ty bi nių bran dos eg za mi nų ir ver tin to jų ge rą ja pa tir ti mi, spren di mų ir at sa ky mų la pas įve da mas ir į bio lo gi jos vals-ty bi nį bran dos eg za mi ną. Jis pa dės grei čiau ir ko ky biš kiau įver tin ti mo ki nių dar bus, ta čiau mo ki niai tu rės bū ti ge rai in struk tuo ti, kaip at sa ky mų la pas pil do mas. Pa si rink tus at sa ky mus į I da lies klau si mus mo ki nys tu rės pa žy mė ti spren di mų ir at sa ky mų la pe. II, III ir IV da lies klau si mų at sa ky mai bus įra šo mi tam skir to se spren di mų ir at sa ky mų la po vie to se. Už duo čių ren gė jai pa rengs klau si mus taip, kad at sa ky mams bū tų pa kan ka mai vie tos nu ma ty to je spren-di mų ir at sa ky mų la po vie to je, o mo ki niai tu rės pa ra šy ti at sa ky mus taip, kad jie tilp tų į tas vie tas ir ne iš ei tų už ri bų.

Jo lan ta Dzi ka vi čiū tė (jo lan ta.dzi ka vi ciu te@spc.smm.lt)

4

Che mi jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:da ly ki niai tu ri nio rei ka la vi mai tiek mo ki niams, ku rie mo ko si pa gal •iš plės ti nio kur so pro gra mą, tiek pa gal ben dro jo kur so pro gra mą (ly gi nant su li gi šiol ga lio ju sio je pro gra mo je ap ra šy tais mo kyk li nio eg za mi no rei ka la vi mais);eg za mi no už duo ties struk tū ra ir klau si mų ti pai; •pro cen ti nis taš kų pa si skirs ty mas pa gal te mas – jis toks, koks li gi šiol •bū da vo vals ty bi nio che mi jos bran dos eg za mi no už duo ty se.

Kei čia siSvar bes ni che mi jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mos pa si kei ti mai yra šie:

ne ma žiau kaip 40 proc. che mi jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no •taš kų bus ga li ma su rink ti už klau si mus, ku rie su si ję su ži nio mis ir ge bė ji mais, įgy ja mais mo kan tis che mi jos pa gal ben dro jo kur so pro gra mą. Tai su da rys dau giau ga li my bių che mi jos vals ty bi nį eg za-mi ną rink tis mo ki niams, ku rie mo kė si che mi ją ben druo ju kur su;pa ko re guo ta ir iš plės ta eg za mi no mat ri ca. Mo ky to jų ir mo ki nių •pa to gu mui eg za mi no mat ri co je nu ro dy ta, kiek ati tin ka mos te-mos taš kų bus iš ben dro jo kur so. Pa vyz džiui, te mos „Che mi nis eks pe ri men tas. Ben drie ji che mi niai skai čia vi mai“ iš plės ti nio kur so klau si mams bus skir ta nuo 18 iki 22 proc. už duo ties taš kų, iš jų nuo 7 iki 9 proc. – ben dro jo kur so klau si mams.

Ki ti che mi jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mos pa kei ti mai yra re dak ci nio po bū džio.

Pa si kei ti mų es mėChe mi jos vals ty bi nis bran dos eg za mi nas daugiau nei li gi šiol pri tai ky-

tas mo ki niams, ku rie che mi jos mo kė si pa gal ben drą jį kur są. Mo ki niams, ku rie mo ko si che mi ją pa gal iš plės ti nio kur so pro gra mą, jo kių ne ma lo nių ne ti kė tu mų at lie kant 2010 m. che mi jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no už duo tį, ly gi nant su anks tes nių me tų che mi jos vals ty bi nio bran dos eg-za mi no už duo ti mis, iš kil ti ne tu rė tų.

Kiek dau giau dė me sio mo ki niams, ku rie mo kė si pa gal ben dro jo kur so pro gra mą, ruo šian tis lai ky ti eg za mi ną rei kės skir ti pro ble mų spren di mo ge bė ji mų ug dy mui (jų svo ris vals ty bi nia me eg za mi ne yra di des nis, ne gu bu vo mo kyk li nia me). Ta čiau tai ne tu rė tų su kel ti mo ki niams rim tes nių sun ku mų, nes nu ma to ma į eg za mi no už duo tį įdė ti ir ne ma ža leng vų bei vi du ti nio sun ku mo pro ble mų spren di mo klau si mų.

Ig na Kir ku ty tė­Alek nie nė (ig na.kir ku ty te@spc.smm.lt)

Ma te ma ti kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:už da vi nių ti pai; •da ly ki niai eg za mi no tu ri nio rei ka la vi mai tiek mo ki niams, ku rie mo ko si pa gal •iš plės ti nio kur so pro gra mą, tiek pa gal ben dro jo kur so pro gra mą (ly gi nant su li gi šiol ga lio ju sio je pro gra mo je ap ra šy tais mo kyk li nio eg za mi no rei ka la vi mais);pro cen ti nis taš kų pa skirs ty mas pa gal tu ri nio te ma ti kos sri tis eg za mi no už duo ty je •(ap ra šy tas eg za mi no mat ri co je).

Kei čia si Yra ke tu ri svar bes ni ma te ma ti kos eg za mi no pa si kei ti mai:

2010 m. eg za mi ne ne ma žiau kaip 40 proc. už duo ties taš kų bus ga li ma su rink ti re- •mian tis tik ma te ma ti kos ben dro jo kur so ži nio mis ir ge bė ji mais. Dėl šio rei ka la vi mo eg za mi no už duo čiai ge ro kai dau giau ga li my bių nei li gi šiol iš lai ky ti ma te ma ti kos vals ty bi nį eg za mi ną tu rės mo ki niai, mo kę si ma te ma ti ką ben druo ju kur su.pa ko re guo ta ir iš plės ta eg za mi no mat ri ca. Jo je pa si kei tė pro cen ti nis taš kų pa si- •skirs ty mas tarp ge bė ji mų ka te go ri jų „ma te ma ti nės ži nios ir pro ce dū ros“ ir „ma-te ma ti kos tai ky mai ir ma te ma ti nis mąs ty mas“ (bu vo 55:45, da bar bus 50:50). Tai reiš kia, kad eg za mi no už duo ty je bus kiek ma žiau už duo čių, skir tų iš aiš kin ti ži nias, ir kiek dau giau – ži nių tai ky mą ir pro ble mų spren di mą.eg za mi no už duo ty je šiek tiek pa di dės ben dras taš kų skai čius ir pa si keis at ski rų •už da vi nių ti pų skai čiai. Ta čiau tai ne reiš kia, kad ma te ma ti kos vals ty bi nio eg za mi-no už duo tis pa sun kės. Pa grin di nis šio pa kei ti mo tiks las, kad eg za mi no už duo ty je bū tų dau giau leng vų už da vi nių;ly gi nant su anks tes nių jų me tų ma te ma ti kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no for- •mu lių rin ki niu, 2010 m. eg za mi no pa grin di nių for mu lių rin ki nys ta po iš sa mes nis, pa pil dy tas mo kyk li nio eg za mi no for mu lė mis. Kad mo ki niams, ku rie mo kė si pa gal ben drą jį kur są, bū tų leng viau at ras ti šį kur są ati tin kan čias for mu les, iš plės ti nį kur są ati tin kan čios for mu lės pa žy mė tos žvaigž du tė mis.

Ki ti ma te ma ti kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mos pa kei ti mai yra re dak-ci nio po bū džio.

Pa si kei ti mų es mė Pa grin di nė ma te ma ti kos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mos ir eg za mi no už-

duo ties pa si kei ti mo prie žas tis – mo kyk li nio ir vals ty bi nio eg za mi nų su jun gi mas į vie ną ben drą eg za mi ną. 2010 m. šį eg za mi ną lai kys ir pa gal ma te ma ti kos ben dro jo kur so pro gra mą be si mo kan tys mo ki niai, to dėl eg za mi no už duo ty je yra pa di din tas „leng vų“ už da vi nių skai čius. Ruo šian tis eg za mi nui rei kia šiek tiek dau giau dė me sio kreip ti mo ki nių ge bė ji mams tai ky ti ma te ma ti kos ži nias, nes eg za mi no už duo ty je bus dau giau už da vi nių, tik ri nan čių šiuos ge bė ji mus.

Al bi na Vi li mie nė (al bi na.vi li mie ne@spc.smm.lt)

Is to ri jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:is to ri jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no už duo ties struk tū ra bei klau- •si mų ti pai: iš lie ka klau si mų su pa si ren ka mai siais at sa ky mais blo kas (ku ria me rei kia pa si rink ti tei sin gą klau si mo at sa ky mą) ir klau si mų blo kas, ku ria me mo ki nys už da vi nių at sa ky mus tu ri už ra šy ti pats;ne si kei čia klau si mų iš pa sau lio bei Lie tu vos is to ri jos ir šiuo lai ki nio •vi suo me nės po li ti nio gy ve ni mo te mų pro por ci jos.

Kei čia siSvar bes ni is to ri jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pa si kei ti mai yra du:

ne ma žiau kaip 40 proc. is to ri jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no taš kų bus ga li ma su rink ti •už klau si mus, ku rie su si ję su ži nio mis ir ge bė ji mais, įgy ja mais mo kan tis is to ri jos pa gal ben dro jo kur so pro gra mą. Tai su da rys dau giau ga li my bių is to ri jos vals ty bi nį eg za mi ną rink tis mo ki ni ams, ku rie mo kė si is to ri ją ben druo ju kur su;pa tiks lin ta is to ri jos vals ty bi nio bran dos eg za mi no te ma ti ka. At si sa ky ta te mos „Se no sios •ci vi li za ci jos: Egip tas, Tar pu pis (Me so po ta mi ja)“, ku ri prak tiš kai ne bu vo iš nau do ja ma ren giant is to ri jos mo kyk li nio bei vals ty bi nio eg za mi nų už duo tis. Su kon kre tin tos te mos mo ki niams, ku rie mo kė si pa gal iš plės ti nio kur so pro gra mą (pvz., „1863–1864 m. su ki-li mo va dai: Zig man tas Sie ra kaus kas, Kon stan ti nas Ka li naus kas, An ta nas Mac ke vi čius“, „Lie tu vos Lais vės Ko vos Są jū džio Ta ry bos 1949 m. va sa rio 16 d. De kla ra ci ja“).

Pa si kei ti mų es mė2010 m. is to ri jos vals ty bi nis bran dos eg za mi nas bus la biau nei li gi šiol pri tai ky tas mo ki-

niams, ku rie mo kė si pa gal ben drą jį kur są. Eg za mi no te ma ti ka da bar aiš kiau ap ra šy ta.

Kor ne li jus Šle že vi čius (kor ne li jus.sle ze vi cius@spc.smm.lt)

5

Ką apie tai ma no...Kitąmet ne bus or ga ni zuo ja mi mo kyk li niai brandos eg za mi nai...

...mo ky to jaiDai va Šal čiu vie nė (Prie nų „Ži bu rio“ g-jos vyr. so cia li nė pe da go gė)Šis spren di mas tu ri ir tei gia mų, ir ne i­

gia mų ypatumų. Pliu sai – ma­žiau­eg­za­mi­nų,­to­dėl­ma­žiau­nuo­var­gio­vi­siems: mo ki niams, mo ky to jams ir tė vams. Bus ga li ma vi są dė me sį su telk ti į du vals ty­bi nius eg za mi nus ir ge riau (gi liau) jiems pa si ruoš ti. Be to, mo ky to jai ga lės iš nau­do ti vi sas atos to gas...

Mi nu sai – ne­ma­ža­da­lis­ abi­tu­rien­tų šiais me tais (kaip ir anks tes niais) ne­iš­lai­kė­vals­ty­bi­nių­eg­za­mi­nų,­ta­čiau­ga­lė­jo­per­lai­ky­ti­mo­kyk­li­nius, to dėl ga vo ates ta tus ir sėk min gai ga li tęs ti moks lus. Ki­tais­me­tais­to­kios­ga­li­my­bės­ne­bus, ne iš lai kę pri va lės lauk ti me tus (ge riau siu at ve ju). Kur jiems dė tis, ką veik ti?..

Si gi ta Mi li se vi čiū tė (Vil niaus Žvė ry no g-jos lie tu vių kal bos mo ky to ja)Be abe jo, ge rai, kad lie tu vių kal bos

eg za mi nas bus ir mo kyk li nis. Yra vai kų, ku rie ne lin kę nei į fi lo lo gi ją, nei ap skri tai į hu ma ni ta ri nius moks lus. Jie­ne­ga­li­taip­at­sa­ky­ti,­pa­ra­šy­ti­ar­in­ter­pre­tuo­ti,­kaip­yra­rei­ka­lau­ja­ma. Ma­nau,­kad­rei­ka­la­vi­mai­yra­šiek­tiek­uto­piš­ki. Ži no ma, dau gu ma gim na zi jos mo ki nių ren ka si lie tu vių kal bos vals­ty­bi­nį­eg­za­mi­ną,­nes­to­rei­ka­lau­ja­aukš­to­sios­mo­kyk­los. Be to, XI– XII kl. mo ki niams yra pri va lo ma per­skai­ty­ti­60­kū­ri­nių, kai anks čiau bu vo pri va lo mi 24. Čia – aki vaiz dus ab sur das. Šios ap im tys – tie siog ne re a lios, mes bū­da mi fi lo lo gi jos stu den tai uni ver si te te tiek te skai ty da vo me.

Ri man tė Bu kaus kie nė (Vil niaus Žvė ry no g-jos ma te ma ti kos mo ky to ja)Mo ki niai ži no, kad ga li rink tis, ta čiau

daž niau siai ren ka si vals ty bi nį eg za mi­ną. Aš­ tik­rai­už­ tai,­ kad­mo­kyk­li­niai­eg­za­mi­nai­bū­tų­pa­nai­kin­ti. Juk sto jant ma te ma ti kos rei kia ne į vi sas spe cia ly bes, tad lai ky ti tu rė tų tik tie, ku rie iš ties su ge ba. Iki­šiol­mo­ki­nių­po­žiū­ris­bu­vo­itin­leng­va­bū­diš­kas,­to­dėl­mo­kyk­li­nių­eg­za­mi­nų­lai­ky­mas­bu­vo­ tik­pi­ni­gų­ švais­ty­mas. Mes per žiū rė jo me pra ėju sių me tų vals­ty bi nį eg za mi ną: 60 proc. už duo čių bu vo B ly gio. Nor ma liai dir ban tis mo ki nys jį tik rai tu rė tų iš lai ky ti. Juo lab da bar, kai pri va lės rink tis tik 2 eg za mi nus, kad gau­tų ates ta tą, nors, ma nau, kad mo ki niai vis tiek rink sis 3 ar net 4. Man re gis, prieš mo ki nių eg za mi nus la biau siai per gy ve na tė vai ir mes, mo ky to jai, o iš vai kų daž nai tek da vo iš girs ti: „Na ir kas, kad ne iš lai ky­siu, per lai ky siu mo kyk li nį.“ Da bar to kių ban dy mų liks iš ties ma žiau...

In for ma ci nių tech no lo gi jų vals ty bi nio eg za mi no pro gra ma

Kei čia siIn for ma ci nių tech no lo gi jų vals ty bi nio bran dos

eg za mi no pro gra mo je pa ki to eg za mi no mat ri ca. Jo je įra šy tas rei ka la vi mas eg za mi no už duo čiai, kad 30 proc. už duo ties taš kų bū tų ga li ma su rink ti re mian tis IT ben dro jo kur so ži nio mis ir ge bė ji mais (li gi šiol bu vo 25 proc.). Šis kei ti mas lė mė tes to klau si mų pro por ci jos pa si kei ti mą. 2010 m. vals-ty bi nio bran dos eg za mi no už duo ty je bus 12–18 klau si mų iš in for ma ci nių tech no lo gi jų sri ties (li gi šiol bū da vo bu vo 10–15 klau si mų) ir 8–12 klau si-mų iš pro gra ma vi mo (bū da vo 10–15 klau si mų).

Nau jo je pro gra mos re dak ci jo je pa tiks lin ta eg-za mi no struk tū ra ir eg za mi no ver ti ni mas.

Ki ti pro gra mos pa kei ti mai yra re dak ci nio po bū džio.

Po vi las Le o na vi čius (po vi las.le o na vi cius@spc.smm.lt)

Ne si kei čia:rei ka la vi mai mo ki nių ži nioms, ge bė ji mams, •tu ri nio rei ka la vi mai, •už duo ties te ma ti ka, •ben dras klau si mų skai čius, klau si mų struk tū ra, •at sa ky mų pa tei ki mas. •

Pa si kei ti mų es mėEg za mi no mat ri co je nu ma ty tų tu ri nio pro por ci jų

pa kei ti mai su da ro pa lan kes nes są ly gas mo ki niui, ku ris mo kė si in for ma ci nes tech no lo gi jas ben druo ju kur su, iš lai ky ti vals ty bi nį bran dos eg za mi ną. Šie po ky čiai taip pat ne tu rė tų kel ti jo kių sun ku mų in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jams ir iš plės ti niu kur su be si mo-kan tiems mo ki niams.

Kei čia siUž sie nio kal bos vals ty bi nia me bran dos eg za mi ne įves ti trys svar bes ni pa kei ti mai:

eg za mi no pro gra mo je įtvir tin tas rei ka la vi mas eg za mi no už duo čiai, pa gal ku rį ne ma žiau kaip •40 proc. už sie nio kal bos vals ty bi nio bran dos eg za mi no taš kų bus ga li ma su rink ti re mian tis ži nio mis ir ge bė ji mais, įgy ja mais mo kan tis už sie nio kal bos pa gal ben dro jo kur so pro gra mą;įtrau kiant į eg za mi ną už duo tis iš ben dro jo kur so, at si sa ky ta da lies iš plės ti nio kur so už duo čių. Jos pa- •keis tos leng ves nė mis ben dro jo kur so už duo ti mis. Dėl to pa di dė jo ben dras už duo čių skai čius ir ra šy mo už duo čių ap im tis. Kaip pa ki to už duo ties da lys, pa tei kia ma len te lė je.

Eg za mi no už duo ties da lys Užduočių skaičius Rašymo užduočių apimtisbu vo yra buvo yra

1 Sa ky ti nio teks to su pra ti mas (klau sy mas) 3–5 4–72 Ra šy ti nio teks to su pra ti mas (skai ty mas) 3–4 4–6 800–1200 1300–19003 Kal bos prie mo nių var to ji mas 2–4, 3–4 4–64 Ra šy ti nio teks to kū ri mas (ra šy mas) 2 2–3 100–180 220–300

nau jo je už sie nio kal bų vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mos re dak ci jo je įtvir tin ta nuo sta ta, kad •kal bos prie mo nių var to ji mo ir ra šy bos klai dos, ne kei čian čios žo džio, žo džių jun gi nio ir (ar) sa ki nio reikš mės (pra smės), klau sy mo ir skai ty mo tes tų at vi ro jo ti po už duo čių at sa ky muo se ne ver ti na mos.

Ki ti pro gra mos pa kei ti mai yra re dak ci nio po bū džio.

Pa si kei ti mų es mėPa grin di nė už sie nio kal bos vals ty bi nio bran dos eg za mi no pro gra mos ir eg za mi no už duo ties pa si kei ti mo

prie žas tis – mo kyk li nio ir vals ty bi nio eg za mi nų su jun gi mas į vie ną ben drą eg za mi ną. 2010 m. šį eg za mi ną lai kys ir pa gal už sie nio kal bos ben dro jo kur so pro gra mą be si mo kan tys mo ki niai, to dėl tarp eg za mi no už-duo čių at si ra do dau giau leng vų už duo čių.

Vio le ta Va liuš ke vi čie nė (dan guo le.pau laus kie ne@spc.smm.lt)

Ne si kei čia:tik ri na mi ge bė ji mai; •už duo ties struk tū ra; •tu ri nys ir te ma ti ka. •

Už sie nio kal bos vals ty bi nio eg za mi no pro gra ma

2010 m. spe cia lių jų po rei kių mo ki nių pa grin di nio ug dy-mo pa sie ki mų pa tik ri ni mas, kal bos įskai ta, da ly ko bran dos eg za mi no už duo ties for ma, vyk dy mas ir ver ti ni mas bus to kie pat, kaip 2009 m. Bū tent – va do vau jan tis „Pa grin di-nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mo, kal bos įskai tos, da ly ko

bran dos eg za mi no už duo ties for mos, vyk dy mo ir ver ti ni mo in struk ci jų (ver ti ni mo) pri tai ky mo spe cia lių jų po rei kių mo ki niams, bu vu siems mo ki niams ir eks ter nams tvar kos ap ra šu“, pa tvir tin tu švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2007 m. va sa rio 7 d. įsa ky mu Nr. ISAK- 184 (Žin., 2007, Nr. 19-741, 2009, Nr. 22-891).

Te re sa Ai du kie nė ŠMM Ben dro jo ug dy mo de par ta men to Spe cia lio jo ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė

Apie pri tai ky mus spe cia lių jų po rei kių mo ki niams

6

Sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų švie ti mo pa da li niams, mo kyk lų va do vams Numatoma data

1 Na cio na li nio eg za mi nų cen tro tin kla la py je bus įdė ti vals ty bi nių bran dos eg za mi nų už duo čių pa vyz džiai

Iki 2009 m. spalio 15 d.

2 2010 m. bran dos eg za mi nų tvar ka raš čiai bus pa skelb ti Iki 2009 m. spa lio 15 d.

3 2010 m. bran dos eg za mi nų or ga ni za vi mo ir vyk dy mo tvar kos ap ra šas bus pa skelb tas

Iki 2009 m. gruodžio 20 d.

4Na cio na li nio eg za mi nų cen tro tin kla la py je bus įdė tos pa ko re guo tos da ly kų vals ty bi nių bran dos eg za mi nų pro gra mos

Iki 2009 m. spa lio 10 d.

5 Nau jos struk tū ros vals ty bi nių bran dos eg za mi nų už duo čių iš ban dy mas mo kyk lo se

2010 m. vasario­kovo mėn.

Vidurinio ugdymo programos baigiamųjų klasių mokiniams Numatoma data

1 Mokiniams reikės pasirinkti brandos egzaminus, kuriuos ketina laikyti 2010 m.

Iki 2010 m. vasario pabaigos

2 Sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jos pa skirs sa vo se sa vi val dy bė se bran dos eg za mi nų vyk dy mo cen trus

Iki 2010 m. kovo pabaigos

3 Mokiniai galės sužinoti mokyklų adresus, kuriose laikys 2010 m. konkrečius pasirinktus egzaminus

Nuo 2010 m. balandžio pradžios

4

2010 m. bran dos eg za mi nų tvar ka raš tį, Bran dos eg za mi nų or ga ni za vi mo ir vyk dy mo tvar kos ap ra šą bus ga li ma ras ti mo kyk lo se ar ba Na cio na li nio eg za mi nų cen tro tin kla la py je

Nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2009 m. gruo džio 25 d.

5Pasirinktą brandos egzaminą galima laikyti, jei yra teigiamas to dalyko metinis įvertinimas ir išlaikyta lietuvių ir(ar) užsienio kalbos įskaita

Iki 2010 m. gegužės 28 d.

Na cio na li nis eg za mi nų cen tras 2009 m. bir že lio mė ne sį pa skel bė svars ty ti 2010 m. bran dos eg za mi nų tvar ka raš čio pro jek tą.

Eg za mi nų tvar ka raš tis reng tas at si žvel­giant į Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa­tik ri ni mo ir bran dos eg za mi nų to bu li ni mo 2008–2012 m. prie mo nių pla no nuo sta tas, 2009–2011 m. ben druo sius ug dy mo pla­nus, ku riuo se nu ro dy ta, kad VI– IX, XI kl. ug dy mo pro ce sas bai gia mas bir že lio 11 d., o I–IV, X, XII kl. – ge gu žės 28 d.

At si žvelg da mas į įvai rias dėl 2010 m. tvar ka raš čio pro jek to pa reikš tas nuo mo­nes, pa sta bas ir pa siū ly mus, Na cio na li nis eg za mi nų cen tras pa ko re ga vo skelb tą jį ir pa ren gė ant rą jį tvar ka raš čio va rian to pro­jek tus. Siū lo me pa nag ri nė ti.

Na­cio­na­li­nio­eg­za­mi­nų­cen­tro­in­for­ma­ci­ja

Svars to mas 2010 m. bran dos eg za mi nų tvar ka raš čių pro jek tas

At krei pia me dė me sį, kad 2010 m. ne­bus or ga ni zuo ja mi mo kyk li niai bran dos eg za mi nai (iš sky rus lie tu vių kal bos) tų da ly kų, ku rie tu ri vals ty bi nių bran dos eg za mi nų ati tik me nis. Kaip ir 2009 m., dau giau sia 2010 m. mo ki niai ga lės lai ky ti 6, o ma žiau sia 2 bran dos eg za mi nus (lie­tu vių kal ba – pri va lo mas ir pa si ren ka mas dar vie nas). 2010 m. pa kar to ti nė bran dos eg za mi nų se si ja pla nuo ja ma tiems kan di­da tams, ku rie dėl rim tų prie žas čių ne ga lės da ly vau ti pa grin di nės se si jos bran dos eg­za mi nuo se, eks ter nams, na muo se mo ky­tiems ir įka li ni mo įstai go je re gist ruo tiems (vals ty bi niai). 2010 m. ir iš lai ky to, ir ne iš­lai ky to eg za mi no per lai ky ti ne bus ga li ma, iš sky rus lie tu vių kal bą.

Ren gian tis 2010 me tų bran dos eg za mi nams svar bu ži no ti:

Ką apie tai ma no...Kitąmet ne bus or ga ni zuo ja mi mo kyk li niai brandos eg za mi nai...

...mo ky to jaiIn ga Rai šuo ty tė (Kre tin gos r. Baub lių pagr. m-klos mo ky to ja)Dau gu ma mo ki nių ne pa sve ria sa vo

ga bu mų, ži nių ir daž nai be rei ka lo įsi­sprau džia į mo kyk li nio eg za mi no rė mus, o jį iš lai kę iš girs ta: „Bū tum iš lai kęs ir vals ty bi nį!“ Ma­nau,­jog­vien­tik­vals­ty­bi­nių­eg­za­mi­nų­sis­te­ma­leis­ob­jek­ty­viau­įver­tin­ti­mo­ki­nių­ga­bu­mus.

Pa žvel gus iš mo ki nio pu sės, ga li ma pa ste bė ti ir mi nu sų. Mo ki niai ne tu rės ga li­my bės rink tis. Iki šiol vals ty bi nį eg za mi ną daž niau siai rink da vo si ga bes ni. Šian­dien­aiš­ku­tik­tiek,­kad­at­ei­nan­čiais­me­tais­abi­tū­ros­eg­za­mi­nus­ly­dės­dar­dau­giau­ne­ži­no­my­bės,­ stre­so,­ nesu­si­pra­ti­mų.­Sun­ku­ bus­mums,­mo­ky­to­jams,­ bet­dar­ la­biau­ tai­ iš­gy­vens­mo­ki­niai­ bei­jų­tė­ve­liai.

Jur gi ta Pe red nie nė (Vil niaus Bal tu pių vid. m-klos mo ky to ja)Ma nau, tai ge ras spren di mas, nes ne

vi si mo ki niai ge ba įver tin ti sa vo ži nių ly­gį ir pa si rink ti tin ka mą eg za mi no ti pą. Iki šiol abi tu rien tai bu vo lin kę ri zi kuo ti, nes ži no jo, jog gau­ti­nors­vie­ną­vals­ty­bi­nio­eg­za­mi­no­pro­cen­tą­yra­daug­ge­riau­nei­de­šim­tu­ką­iš­mo­kyk­li­nio­eg­za­mi­no. Šis spren di mas su ma žins su maiš tį ir dis kri­mi na ci ją, nes daž­nai­pa­tys­mo­ky­to­jai­sil­pnes­niems­mo­ki­niams­ ne­leis­da­vo­lai­ky­ti­vals­ty­bi­nio­eg­za­mi­no­bi­jo­da­mi,­jog­taip­ga­li­su­si­ga­din­ti­sa­vo­re­pu­ta­ci­ją­ir­ge­rą­var­dą.

Ta čiau sil pnai be si mo kan tiems mo ki­niams šis spren di mas nė ra pa lan kus. Ne­pa­slap­tis,­ kad­mo­kyk­li­nių­ eg­za­mi­nų­me­tu­kai­ku­rie­mo­ki­niai­ yra­„iš­tem­pia­mi“­sa­vų­mo­ky­to­jų,­o­ tai­nė­ra­nei­są­ži­nin­ga,­nei­tei­sin­ga.­

Ma no nuo mo ne, se­niai­rei­kė­jo­pri­im­ti­to­kį­spren­di­mą,­nes­da­bar­vi­si­mo­ki­niai­lai­kys­ vie­no­do­ sun­ku­mo­ eg­za­mi­nus, spręs to kias pa čias už duo tis, to dėl tai ge riau siai at spin dės vi sų abi tu rien tų pa­si ruo ši mą ir ly gį. Na­gal­tik­spe­cia­lių­jų­po­rei­kių­mo­ki­niams­ rei­kė­tų­ ­pa­teik­ti­leng­ves­nes­už­duo­tis...­

Jur gi ta Guo bie nė (Vil niaus Žvė ry no g-jos is to ri jos mo ky to ja)Is to ri jos mo kyk li nį eg za mi ną lai ky da vo

mo ki nių ma žu ma, to dėl ma nau, kad tik rai nie ko bai saus, jog jo ne be li ko. Mo ki niai is to ri jos mo kyk li nį eg za mi ną rink da vo si tik tuo met, kai ne be ži no jo, ką rink tis. Ma nau, kad da bar jie la biau pa svers, ap­gal vos, ar jo tik rai rei kia, juk vals ty bi nio ga li ir ne iš lai ky ti, o per lai ky mo ga li my­bės ne bus.

7

Eg za mi nas Egzamino data Egzamino pradžia Egzamino rezultatų skelbimas

PA­GRIN­DI­NĖ­SE­SI­JAVals­ty­bi­niai­bran­dos­eg­za­mi­nai VBE* MBE

Lie tu vių kal ba (gim to ji) Bir že lio 7 d. 9.00 val.Iki lie pos 8 d. Lie tu vių kal ba (vals ty bi nė) Bir že lio 7 d. 9.00 val.

In for ma ci nės tech no lo gi jos Birželio 9 d. 9.00 val.Už sie nio kal ba (vo kie čių) Bir že lio 11 d. 9.00 val.Ma te ma ti ka Birželio 14 d. 9.00 val.

Iki liepos 15 d.Fi zi ka Birželio 16 d. 9.00 val.Che mi ja Birželio 18 d. 9.00 val.Už sie nio kal ba (an glų) Bir že lio 21 d. 9.00 val. Iki lie pos 22 d.Už sie nio kal ba (pran cū zų) Bir že lio 22 d. 9.00 val.

Iki lie pos 15 d.Bio lo gi ja Birželio 23 d. 9.00 val.Is to ri ja Bir že lio 28 d. 9.00 val. Iki lie pos 22 d.Už sie nio kal ba (ru sų) Bir že lio 29 d. 9.00 val. Iki lie pos 15 d.Mo­kyk­li­niai­bran­dos­eg­za­mi­naiLie tu vių kal ba (gim to ji) Bir že lio 7 d. 9.00 val.

Per 9 dar bo die nasLie tu vių kal ba (vals ty bi nė) Bir že lio 7 d. 9.00 val.

Mu zi ko lo gi ja (I da lis) Bir že lio 8 d. (I d.)Bir že lio 17 d. (II d.) 9.00 val.

Per 5 dar bo die nasGim to ji kal ba (bal ta ru sių, len kų, ru sų, vo kie čių) Bir že lio 10 d. 9.00 val.Tech no lo gi jos Birželio 10 d. 9.00 val.Dai lė Birželio 15 val. 9.00 val.Mu zi ka Birželio 17 d. 9.00 val.Ge og ra fi ja Birželio 25 d. 9.00 val.PA­KAR­TO­TI­NĖ­SE­SI­JAVals­ty­bi­niai­bran­dos­eg­za­mi­naiMa te ma ti ka Birželio 30 d. 9.00 val.

Iki liepos 22 d.

Už sie nio kal ba (ru sų) Bir že lio 30 d. 13.00 val.In for ma ci nės tech no lo gi jos Liepos 2 d. 9.00 val.Už sie nio kal ba (vo kie čių) Lie pos 2 d. 13.00 val.Už sie nio kal ba (an glų) Lie pos 8 d. 9.00 val.Is to ri ja Liepos 8 d. 13.00 val.Lie tu vių kal ba (gim to ji) Lie pos 9 d. 9.00 val.Lie tu vių kal ba (vals ty bi nė) Lie pos 9 d. 9.00 val.Už sie nio kal ba (pran cū zų) Lie pos 12 d. 9.00 val.Bio lo gi ja Liepos 12 d. 13.00 val.Fi zi ka Liepos 13 d. 9.00 val.Che mi ja Liepos 14 d. 9.00 val.Mo­kyk­li­niai­bran­dos­eg­za­mi­naiTech no lo gi jos Liepos 1 d. 9.00 val. Per 2 darbo dienasGim to ji kal ba (bal ta ru sių, len kų, ru sų, vo kie čių) Lie pos 1 d. 13.00 val. Per 4 dar bo die nasMu zi ka Liepos 13 d. 13.00 val.

Per 2 darbo dienasMu zi ko lo gi ja Liepos 5 d. (I d.)

Lie pos 13 d. (II d.)9.00 val.

13.00 val.Dai lė Liepos 5 d. 12.00 val.Ge og ra fi ja Liepos 5 d. 15.00 val.Lie tu vių kal ba (gim to ji) Lie pos 9 d. 9.00 val.

Per 4 dar bo die nasLie tu vių kal ba (vals ty bi nė) Lie pos 9 d. 9.00 val.Mu zi ka Liepos 13 d. 13.00 val. Per 2 darbo dienas

* Vals ty bi nio bran dos eg za mi no re zul ta tų skel bi mo die na yra orien ta ci nė. Kon kre čią da tą nu sta to švie ti mo ir moks lo mi nist ras. (Žr. Tvar kos ap ra šo 135 p.)

PA STA BA. Ape lia ci jos bus iš nag ri nė tos iki lie pos 30 d.

2010 me tų bran dos eg za mi nų tvar ka raš tis 1 v. (pro jek tas)

8

Eg za mi nas Egzamino data Egzamino pradžia Egzamino rezultatų skelbimas

PA­GRIN­DI­NĖ­SE­SI­JAVals­ty­bi­niai­bran­dos­eg­za­mi­nai VBE* MBE

Lie tu vių kal ba (gim to ji) Ge gu žės 31 d. 9.00 val. Iki lie pos 1 d. Lie tu vių kal ba (vals ty bi nė) Ge gu žės 31 d. 9.00 val.In for ma ci nės tech no lo gi jos Birželio 2 d. 9.00 val. Iki liepos 1 d. Už sie nio kal ba (vo kie čių) Bir že lio 4 d. 9.00 val.Ma te ma ti ka Birželio 7 d. 9.00 val. Iki liepos 8 d. Fi zi ka Birželio 9 d. 9.00 val. Iki liepos 1 d.Che mi ja Birželio 11 d. 9.00 val. Iki liepos 1 d.Už sie nio kal ba (an glų) Bir že lio 14 d. 9.00 val. Iki lie pos 15 d.Už sie nio kal ba (pran cū zų) Bir že lio 16 d. 9.00 val. Iki lie pos 1 d.Bio lo gi ja Birželio 18 d. 9.00 val. Iki liepos 15 d.Is to ri ja Birželio 21 d. 9.00 val. Iki liepos 15 d.Už sie nio kal ba (ru sų) Bir že lio 22 d. 9.00 val. Iki lie pos 8 d.Mo­kyk­li­niai­bran­dos­eg­za­mi­naiLie tu vių kal ba (gim to ji) Ge gu žės 31 d. 9.00 val.

Per 9 dar bo die nasLie tu vių kal ba (vals ty bi nė) Ge gu žės 31 d. 9.00 val.Gim to ji kal ba (bal ta ru sių, len kų, ru sų, vo kie čių) Bir že lio 1 d. 9.00 val.

Per 5 dar bo die nas

Mu zi ko lo gi ja Bir že lio 3 d. (I d.)Bir že lio 15 d. (II d.) 9.00 val.

Tech no lo gi jos Birželio 8 d. 9.00 val.Dai lė Birželio 10 d. 9.00 val.Mu zi ka Birželio 15 d. 9.00 val.Ge og ra fi ja Birželio 17 d. 9.00 val.PA­KAR­TO­TI­NĖ­SE­SI­JAVals­ty­bi­niai­bran­dos­eg­za­mi­naiMa te ma ti ka Birželio 25 d. 9.00 val.

Iki liepos 15 d.

Už sie nio kal ba (ru sų) Bir že lio 25 d. 13.00 val.In for ma ci nės tech no lo gi jos Birželio 28 d. 9.00 val.Už sie nio kal ba (vo kie čių) Bir že lio 28 d. 13.00 val.Už sie nio kal ba (an glų) Bir že lio 29 d. 9.00 val.Is to ri ja Birželio 29 d. 13.00 val.Lie tu vių kal ba (gim to ji) Bir že lio 30 d. 9.00 val.Lie tu vių kal ba (vals ty bi nė) Bir že lio 30 d. 9.00 val.Už sie nio kal ba (pran cū zų) Lie pos 2 d. 9.00 val.Bio lo gi ja Liepos 2 d. 13.00 val.Fi zi ka Liepos 5 d. 13.00 val.Che mi ja Liepos 7 d. 9.00 val.Mo­kyk­li­niai­bran­dos­eg­za­mi­naiTech no lo gi jos Birželio 23 d. 9.00 val. Per 2 darbo dienasGim to ji kal ba (bal ta ru sių, len kų, ru sų, vo kie čių) Bir že lio 23 d. 13.00 val.

Per 4 dar bo die nasLie tu vių kal ba (gim to ji) Bir že lio 30 d. 9.00 val.Lie tu vių kal ba (vals ty bi nė) Bir že lio 30 d. 9.00 val.

Mu zi ko lo gi ja Liepos 1 d. (I d.)Lie pos 5 d. (II d.)

9.00 val.9.00 val.

Per 2 dar bo die nasDai lė Liepos 1 d. 12.00 val.Ge og ra fi ja Liepos 1 d. 15.00 val.Mu zi ka Liepos 5 d. 9.00 val.

* Vals ty bi nio bran dos eg za mi no re zul ta tų skel bi mo die na yra orien ta ci nė. Kon kre čią da tą nu sta to švie ti mo ir moks lo mi nist ras. (Žr. Tvar kos ap ra šo 135 p.)

PA STA BA. Ape lia ci jos bus iš nag ri nė tos iki lie pos 24 d.

2010 me tų bran dos eg za mi nų tvar ka raš tis 2 v. (pro jek tas)

9

Klaus­ki­te­–­at­sa­ky­si­me

Dau­giau­in­for­ma­ci­jos­www.smm.lt/klau si mai/in dex.htm

Klau­si­mus­siųs­ki­te­ad­re­su zi na.rim gai lie ne@sac.smm.lt

Švie­ti­mo­ ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja­ šiais­moks­lo­me­tais­su­lau­kė­daug­klau­si­mų­apie­die­ny­no­pil­dy­mą.Kaip­tu­rė­tų­bū­ti­pil­do­mas­pra­di­nio­ug­dy­

mo­die­ny­nas­2009/2010­m.­m.,­kai­mo­kyk­lo­se­dir­ba­ma­pa­gal­ dvi­ug­dy­mo­pro­gra­mas­–­2003­m.­pa­tvir­tin­tą­ir­at­nau­jin­tą­Pra­di­nio­ug­dy­mo­ben­drą­ją­pro­gra­mą­?­

Nau ja sis pra di nio ug dy mo die ny nas pri tai ky tas dar bui pa gal at nau jin tą Pra di­nio ug dy mo pro gra mą, ta čiau lanks čiai ir veiks min gai ga li bū ti nau do ja mas dir bant ir pa gal 2003 m. pa tvir ti ną pra di nio ug dy mo pro gra mą.

Ne aiš ku mų ga li kil ti dėl mo ki nių pa sie ki­mų ir sa vai tės ug do mo sios veik los fik sa vi mo die ny ne ypa tu mų.

No rė tu me at kreip ti dė me sį, kad ne­pri­klau­so­mai­nuo­to,­pa­gal­ku­rią­Pra­di­nio­ug­dy­mo­ben­drą­ją­pro­gra­mą­yra­dir­ba­ma,­pla­nuo­jant­mo­ki­nių­ug­do­mą­ją­veik­lą­mo­ky­to­jui­ yra­ svar­biau­ne­už­ra­šy­ti­da­ly­ko­mo­ky­mo­tu­ri­nį­(te­mas,­vei­kas),­o­nu­ma­ty­ti,­ su­pla­nuo­ti­ siek­ti­nus­mo­ki­nių­ug­dy­mo(si)­re­zul­ta­tus­(pa­sie­ki­mus). Dėl to die ny no sky riu je, skir ta me sa vai tės ug­do mo sios veik los pla na vi mui, re ko men duo­ja ma įra šy ti to kius api ben drin tus kiek vie no da ly ko mo ki nių pa sie ki mus, ku rių ti ki ma si per ati tin ka mą lai ko tar pį (sa vai tę). Mo­ky­to­jai­šio­je­die­ny­no­da­ly­je­ga­li­įra­šy­ti­ir­ki­tus­jiems­svar­bius­ug­dy­mo(si)­da­ly­kus­(pvz., nu ma to mas kon kre čias ug dy mo veik las ar joms ski ria mą lai ką). Svar­bu,­kad­die­ny­ne­už­fik­suo­tas­ sa­vai­tės­ug­dy­mo­pla­nas­pa­dė­tų­mo­ky­to­jui­ or­ga­ni­zuo­ti­ ug­dy­mo­pro­ce­są, kreip ti jį no ri ma lin kme, kad siek ti­nų sa vai tės re zul ta tų nu ma ty mas ne tap tų tik for ma liu įra šu die ny ne. Mo ki nių mo ky mo si pa sie ki mų ap skai tos su ves ti nė je, at si žvel­giant į tai, pa gal ku rią ug dy mo pro gra mą (2003­iųjų ar 2008­ųjų) dir ba ma, tu rė tų bū ti fik suo ja mas ar ba pa gal Pra di nio ug dy mo ben dro sios pro gra mos (2008 m.) da ly kų „Ver ti ni mo“ len te les api ben drin tas at ski rų da ly kų mo ky mo si pa sie ki mų ly gis, ar ba, kaip anks tes niais me tais; jei gu mo ki nys per ati tin ka mą lai ko tar pį­pa­da­rė­pa­žan­gą, ati­tin­kan­čią­Iš­si­la­vi­ni­mo­stan­dar­tų­(2003­m.)­rei ka la vi mus, ra­šo­ma­pp, jei jis­pa­žan­gos­ne­da­ro,­ra­šo­ma­np.

Taip pat no rė tu me at kreip ti dė me sį į do ri­nio ug dy mo bei spe cia lių jų ug dy mo si po rei­kių vai kų pa sie ki mų ver ti ni mą ir fik sa vi mą die ny ne. Ne­svar­bu,­pa­gal­ku­rią­pro­gra­mą­yra­dir­ba­ma,­do­ri­nio­ug­dy­mo­pa­sie­ki­mai­ne­tu­rė­tų­bū­ti­ver­ti­na­mi­ly­giais. Ati tin ka­mo se die ny no skil ty se žy mi ma pa da ry ta ar ne pa da ry ta pa žan ga (pp ar ba np). ŠMM­Iki­mo­kyk­li­nio­ir­pra­di­nio­ug­dy­mo­

sky­riaus­vy­res­nio­ji­spe­cia­lis­tė­Egi­di­ja Nau­sė­diE­Nė

Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Leidiniai)

...tėvai

Dai va Žiu rie nė (Vil niaus Žvė ry no g-jos di rek to rė)Jei gu mo ki nys yra nu ma tęs bent ke­

le tą vie tų, kur no rė tų stu di juo ti, ta čiau į tas spe cia ly bes sto jant rei kia skir tin gų da ly kų, ži no ma, kad jis rink sis 3 ar net 4 eg za mi nus. Mo­kyk­lai­bus­leng­viau,­nes­be­veik­vi­si­ gaus­ates­ta­tus. Nuo sek liai dir ban tys ir lan kan tys pa mo kas mo ki­niai vals ty bi nius eg za mi nus ga li pui kiai iš lai ky ti be jo kių ko re pe ti to rių, ta čiau yra mo ki nių, per daug pa si ti kin čių sa vo jė go mis, ku rie ti ki si eg za mi nus iš lai ky ti ne įdė ję dar bo.

Dve jo nių ke lia vie nin te lis gim­to­sios­kal­bos­eg­za­mi­nas. Pa si rink tą vie ną eg­za mi ną su ge bės iš lai ky ti kiek vie nas, ir jei gu lie tu vių kal bos eg za mi ną vis­dar­bus­ ga­li­ma­per­lai­ky­ti,­ tuo­met­ tik­rai­vis­kas­ bus­ ge­rai. Mąs tan tys tik apie mo kyk li nius eg za mi nus mo ki niai daž­nai ne lan ko mo kyk los. Gal­būt­net­ir­šį­ro­dik­lį­pa­vyks­pa­ge­rin­ti,­kai­ne­be­liks­mo­kyk­li­nių­eg­za­mi­nų.­Dar­vie­na­pro­ble­ma­–­per­di­de­lis­bran­duo­lio­da­ly­kų­skai­čius. Net ir mo ki niui, ku ris ži no, ko no ri, jų yra per daug.

XI– XII kl. sun­kiau­sia­dirb­ti­li­tu­a­nis­tams,­mes­juos­tik­rai­nuo­šir­džiai­už­jau­čia­me.­Kiek­vie­nais­me­tais­mo­ky­to­jas­ne­ži­no,­kas­jo­lau­kia.

Vir gi ni ja Na vic kie nė (Vil niaus Už upio g-jos di rek to riaus pa va duo to ja)Mo kyk li nių ir vals ty bi nių eg za mi nų

se lek ci ja mo ki niui tar si už da ro var te lius mė­gin­ti­ iš­ban­dy­ti­ sa­ve aukš tes nia me lyg me ny je. Grei čiau siai kiek vie nam vai kui kir ba no ras pa mė gin ti lai ky ti vals­ty bi nį eg za mi ną. Bet daž nai juos ap ri bo ja mo ky to jai, o kar tais jie ir pa tys ne lei džia sau pa mė gin ti. Psi cho lo giš kai leng viau ei ti į eg za mi ną, ku rį lai kys vi si kar tu. Jei­gu­Na­cio­na­li­nis­ eg­za­mi­nų­ cen­tras­pro­tin­gai­pa­rengs­už­duo­tis,­tai­mo­ki­nys,­ku­ris­mo­kė­si­12­me­tų,­tik­rai­eg­za­mi­ną­iš­lai­kys.­ Jei­gu­ už­duo­čių­ su­da­ry­to­jai­at­si­žvelgs­į­pro­gra­mas­ir­rei­ka­la­vi­mus,­jo­kių­ pro­ble­mų­ne­tu­rė­tų­ kil­ti,­ ta­čiau­jei­gu­bus­pa­mirš­ta,­jog­eg­zis­tuo­ja­ir­B­ly­gio­už­duo­tys,­ tuo­met­ eg­za­mi­nai­ taps­vi­siš­ku­ab­sur­du.­Eg­za­mi­nų­su­da­ry­to­jai­į­eg­za­mi­ną­pri­va­lo­įtrauk­ti­to­kių­už­duo­čių,­ku­rias­iš­spręs­tų­net­sil­pniau­sie­ji. Juk ne są mo nė, kad mo kyk lo je vai kas nie ko ne iš mo ko ir ne ga li jos pa baig ti. Tu rė tu me leis ti jiems su rink ti bent 1 proc., o tie, ku­rie nuo šir džiai vi są lai ką mo kė si, su rinks 91 proc. ar dau giau. Tik ne su pran tu, ko kia mo ty va ci ja pa stū mė jo pa lik ti mo kyk li nį lie tu vių kal bos eg za mi ną? Ma nau, kad ga lė tų bū ti tik vals ty bi nis.

Pa ren gė­Auš­ra­ŠU­ME­LIAUS­KAI­TĖ

San dra Šu li jie nė­Ge rai, kad ne be bus mo kyk li nių

eg za mi nų. Kal bant apie vai ko, kaip as me ny bės, ug dy mą, – tai eg za mi nų di fe ren cia ci ja nie ko ge ro ne da vė. Iš pa tir ties ga liu pa sa ky ti, kad po­šio­nu­ta­ri­mo­ vai­kai­ pa­tirs­ma­žiau­psi­cho­lo­gi­nio­ spau­di­mo. Ma no sū nus mo ko si Už upio gim na zi jo je ir dėl jo esu ra mi. Čia vai kai tu ri vi sas ga li my bes at si skleis ti ir pa si rink ti tai, ką no ri. Ta čiau vy res ny sis sū nus šiais me tais bai gė ki tą mo kyk lą ir aš ži nau, jog ten­sil­pnes­niems­ne­bu­vo­ lei­džia­ma­ lai­ky­ti­ vals­ty­bi­nių­eg­za­mi­nų. Mo­ky­to­jai­ bi­jo­jo­ su­ga­din­ti­sa­vo­re­pu­ta­ci­ją. Su pran tu aš pe da go gus ir jų bai mę bū ti ne­įver tin tiems, to dėl nau jo ji sis te ma pa leng vins si tu a ci ją ir mo ki niams, ir mo ky to jams. Da bar net gi nu me­ta mas tam tik ras krū vis nuo vai ko, nes jam ne be rei kės suk ti gal vos, ką lai ky ti, – mo kyk li nį ar vals ty bi nį.Ne­suž­lug­dy­tas­pir­ma­sis­ vai­ko­

mė­gi­ni­mas­ yra­ svar­bus­da­ly­kas­jo­gy­ve­ni­me...

Ri mas Gu de lisNe ma nau, kad tė vai tu rė tų la bai

gi lin tis į eg za mi nų ana to mi ją. (Tė­vų – ki tos prie der mės.) Ir mo kyk la to ne pa gei dau ja. Jei ko pa klau si, sa­ko, čia ne mes, o Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja nu ta rė, mes ne ga li me at sa ky ti į klau si mus, rei kia kreip­tis į mi nis te ri ją. Bet aiš ku vie na, at­si­ran­da­tvar­ka. Ir tai yra pui ku. Šį met jau ne be ai dė jo skan da lai dėl už duo čių par da vi nė ji mų, ne bu vo ab sur diš kų per lai ky mų, pi ke tų eg­za mi nų se si jos me tu. Vi sa tai tik rai ne da rė gar bės švie ti mo sis te mai.

Dar ma nau, kad šei mo se la­bai­svar­bu­ne­kai­tin­ti­ at­mos­fe­ros­be­rei­ka­lo. Vi sas kri zes, re for mas, per tvar kas rei kia mo­ky­tis­iš­gy­ven­ti­su­ma­žiau­siais­nuos­to­liais. Aš ne­rei ka lau siu iš sa vo vai kų auk si nių de šim tu kų. Te gul dau giau dė me sio ski ria tiems da ly kams, ku rie jiems svar būs, o vi sa ki ta te gul lie ka „per vi du riu ką“.

Aš no riu, kad ma­no­vai­kai­bū­tų­ap­si­skai­tę­ ir so li dus li te ra tū ros są ra šas ma nęs ne gąs di na. (Skai ty ti ga li ma ne tik per moks lo me tus ar po pa mo kų.) O in for ma ci nės tech­no lo gi jos nie kur ne pa bėgs...

...mokyklų vadovai

Ką apie tai ma no...Kitąmet ne bus or ga ni zuo ja mi mo kyk li niai brandos eg za mi nai...

In for ma ci ja apie Stu den tų pri ėmi mo į pa grin di nes uni ver si te ti nes ir vien ti są sias stu di jas 2010 me tais są ly-gas bei Stu den tų pri ėmi mo į neu ni ver si te ti nes stu di jas 2010 me tais są ly gos – Švie ti mo pa no ra mos 2 psl.

10

NAU jU MAS

L.­Sta­taus­kie­nė.­Eg za mi nas prak tiš kai su jun gė rei ka la vi mus tech no lo gi nei kom­pe ten ci jai pa ma tuo ti ben dro jo la vi ni mo ir pro fe si nė je mo kyk lo je. Jame ban dy ta at­skleis­ti­mo­ki­nio­ tech­no­lo­gi­nes­ ir­ben­drą­sias­kom­pe­ten­ci­jas, ku rios rei­ka lin gos to les niam mo ky mui si ir at ei čiai. Tai­ pir­mas­ban­dy­mas­Lie­tu­vo­je,­ kai­ma­tuo­ja­mos­ne­ži­nios,­o­mo­ki­nio­kom­pe­ten­ci­jos.A.­Pa­ce­vi­čiū­tė. Tech no lo gi nės sri ties

spe cia ly bių yra dau giau kaip tūks tan tis. Šis eg za mi nas su tei kia vie no das ga li my­bes mo ki niams, be si mo kan tiems skir tin gų tech no lo gi jų. Ge­rai,­kad­at­si­ra­do­ toks­kom­pe­ten­ci­jų­pa­tik­ri­ni­mas,­lei­džian­tis­prak­tiš­kai­pa­ga­min­ti­ga­mi­nį­ar­su­pro­jek­tuo­ti­pa­slau­gą,­o­ne­tes­tas. Eg za mi ­nas – tai pro ce sas, o mo ki nys ga li kon sul­tuo tis su mo ky to ju per pa mo ką. Mo ki nys ne tik pa ga mi na ga mi nį, bet ir ap ra šo jo kū ri mo ei gą. Ap ra še jis pa tei kia, kaip ieš­ko jo in for ma ci jos, pa grin džia me džia gų pa si rin ki mą bei nau do ji mą. Jis tam pa ne ak lu at ski rų ope ra ci jų at li kė ju, bet įgy ja tam tik rų kom pe ten ci jų, mo ko si ver slu­mo. Ge rai, kad šiam eg za mi nui ski ria ma ga na daug lai ko.

NAU dA IR yPA tU MAI

A.­Pa­ce­vi­čiū­tė. Nors Ben dro sios tech­no lo gi jų pro gra mos, pa tvir tin tos 1996 m., ap ima ne tik at ski rų ope ra ci jų po li tech ni nį mo ky mą, bet ir pro jek ti nį dar bą, mo­ky­to­jai­ tai­da­rė­ la­bai­at­sar­giai.­Eg­za­mi­no­iš­ban­dy­mas­pa­ro­dė­mo­ki­nių­ir­mo­ky­to­jų­dar­bo­ge­rą­sias­ir­blo­gą­sias­ypa­ty­bes. Per eg za mi ną mo ki nys pa si tik rins sa vo tech no lo gi nius ge bė ji mus ir gal būt ge ras įver ti ni mas pa ska tins jį rink­tis­tech­no­lo­gi­nio­pro­fi­lio­spe­cia­ly­bes. Ti­ki­mės,­kad­tech­no­lo­gi­jų­mo­kyk­li­nis­ bran­dos­ eg­za­mi­nas­bus­nau­din­gas­ir­aukš­to­sioms­tech­no­lo­gi­nės­kryp­ties­mo­kyk­loms,­nes­į­jas­stu­di­juo­ti­at­eis­mo­ki­niai,­iš­ban­dę­sa­vo­tech­no­lo­gi­nes­kom­pe­ten­ci­jas. L.­Sta­taus­kie­nė. Ben dro jo la vi ni mo ir

tech no lo gi jų eg za mi nas – pir mas Nuo 2010 m. ša lies ben dro jo la vi ni mo ir pro fe si nių mo kyk lų mo ki niai lai kys tech no­

lo gi jų mo kyk li nį bran dos eg za mi ną. Jo tiks las – pa tik rin ti ir įver tin ti mo ki nių tech­no lo gi jų sri ties kom pe ten ci jas. 2009 m. rug pjū čio 31 d. švie ti mo ir moks lo mi nist ro Gin ta ro Ste po na vi čiaus įsa ky mu pa tvir tin ta eg za mi no pro gra ma.

Na cio na li nis eg za mi nų cen tras 2009 m. va sa rio– ge gu žės mėn. or ga ni za vo ban do­mą jį tech no lo gi jų mo kyk li nį bran dos eg za mi ną, ku ria me da ly va vo 18 ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų ir gim na zi jų bei 10 pro fe si nių mo kyk lų ir pro fe si nio mo ky mo cen trų.

Tech no lo gi jų mo kyk li nio bran dos eg za mi no pro gra mą ko men tuo ja Ug dy mo plė to tės cen tro dar buo to jos Al vy da Pa ce vi čiū tė ir Lo re ta Sta taus kie nė.

ban dy mas

pro fe si nių mo kyk lų mo ky to jai, at si žvelg­da mi į eg za mi no ver ti ni mo kri te ri jus, tu rės taip or ga ni zuo ti ug dy mo pro ce są, kad to ly giai bū tų ski ria mas dė me sys vi soms tech no lo gi nio pro ce so da lims: pro jek ta­vi mui, in for ma ci jos pa ieš kai, me džia gų pa ži ni mui, pro duk to ga mi ni mui bei pri­sta ty mui.A.­Pa­ce­vi­čiū­tė. Mo ky to jui, dir­ban­

čiam­pro­fe­si­nė­je­mo­kyk­lo­je,­rei­kia­pa­gal­vo­ti,­kaip­at­skir­ti­ben­dro­jo­ug­dy­mo­tiks­lus,­ne­nu­ei­ti­tik­į­siau­rą­spe­cia­li­za­ci­ją, o bū si mą spe cia lis tą mo ky ti pri sta ty ti, ana li zuo ti ir ver tin ti sa vo dar bą, pa aiš kin ti ga my bos pro ce są, ben drau ti su klien tu, pa si džiaug ti tuo, ką pats pa da rė. Vien spe­cia ly bės iš ma ny mo čia ne pa kan ka.

Eg zA MI No Už dUo čIų REN gI MAS

A. Pa­ce­vi­čiū­tė. Eg za mi nas pla nuo­ja mas, jam ren gia ma si vi sus me tus. Tai lei džia mo ki niui pa si rink ti mėgs ta mą sri tį, įvai riau sias tech no lo gi jas, de rin ti ga mi­nio ap im tis. La bai ge rai, kad tech­ni­nes­už­duo­tis­eg­za­mi­nui­ku­ria­pa­tys­mo­ky­to­jai. Jie ga li at si žvelg ti į tai, ką mo ka, ži no, ge ba ir no ri pa si tik rin ti mo ki niai bei ko kią ma te ria li nę tech ni nę ba zę tu ri mo kyk la. Mo ky to jas ga li su kur ti ke lias tech ni nes už duo tis.

Šis eg za mi nas – dar­vie­na­pa­si­rin­ki­mo­ga­li­my­bė­mo­ki­niams. Ne vi si mo ki niai ga būs aka de mi niams da ly kams, yra ir ki to­kių... Jie taip pat tu ri bū ti įver tin ti. Svar bu, kad eg za mi nas lei džia kiek vie nam vai kui tech no lo gi jas iš ban dy ti sa vaip.L.­Sta­taus­kie­nė. Eg za mi no už duo tys

tu rė tų ska tin ti mo­ki­nių­kū­ry­biš­ku­mą. Kiek vie na mo kyk la ku ria už duo tis pa­gal­tam­tik­rus­rei­ka­la­vi­mus, ku rie ap ra šy ti pro gra mo je. Svar biau sia, kad mo ki nys tu­rė tų są ly gas pa­de­monst­ruo­ti­vi­sus­sa­vo­ge­bė­ji­mus. Mo ky to jas reng da mas už duo tį sten gia si per tech no lo gi nius ypa tu mus api brėž ti są ly gas, o mo ki nys tu ri su pras ti ir su kur ti ga mi nį. Ga­li­bū­ti­vie­no­di­rei­ka­la­vi­mai,­ bet­ ga­mi­niai­ pa­ga­mi­na­mi­skir­tin­gi.

A.­Pa­ce­vi­čiū­tė. Iš au ga mo ky to jų, ren­gian čių už duo tis, vaid muo. Eg za mi nas ska tina pa si rū pin ti ben dru mo kyk los dar­bu, pa tal po mis, ma te ria li ne ba ze ir pan. De ja, tai daž nai tam pa kliū ti mi įgy ven din ti vai kų su ma ny mus. Skau džiau sias tech no­lo gi jų sri ty je yra me džia gų bei tech ni kos trū ku mas. Mo ky to jas, reng da mas už duo­tis, tu ri iš nau do ti tai, kas yra mo kyk lo je.

Eg zA MI No EI gA

L.­Sta­taus­kie­nė. Ban do ma sis tech no­lo gi jų mo kyk li nis bran dos eg za mi nas ir jo ei gos ty ri mas pa ro dė, kad jis­ga­li­bū­ti­vyk­do­mas­pro­fe­si­nė­se­ ir­ben­dro­jo­ la­vi­ni­mo­mo­kyk­lo­se,­kad­dau­giau­ lai­ko­rei­kia­skir­ti­eg­za­mi­no­už­duo­čiai­įvyk­dy­ti. Eg za mi no vyk dy mo tvar ką nu sta to Na cio na li nis eg za mi nų cen tras. Ti ki ma si, kad, at si žvel gus į ban dy mo ty ri mo duo­me nis, 2010 m. bus nu sta ty tas il ges nis eg za mi no vyk dy mo lai kas. La bai svar bu, kad mo ky to jas kar tu su mo ki niais pir mą pus me tį pa si reng tų eg za mi nui, ap tar tų už duo tis, ver ti ni mo kri te ri jus, o mo ki niai ne jaus tų stre so. Pa si ren gi mas eg za mi nui leis pa si tik rin ti mo ki niui sa vo ge bė ji mus, mo ky to jui vis ką su pla nuo ti, for mu luo ti už duo tis.A.­Pa­ce­vi­čiū­tė. Kad eg za mi nas bū tų

ob jek ty vus ir mo ky to jas ne bū tų nuo la ti­nis mo ki nio dar bo ste bė to jas, o kiek vie na pa mo ka ne tap tų tik eg za mi no už duo­ties kon sul ta vi mu, pa­ta­ria­me­ su­da­ry­ti­kon­sul­ta­ci­jų­gra­fi­ką. Ne vi si mo ki niai vie no di. Gal ki tą rei ka tie siog pa drą sin ti ar pa sa ky ti šil tą žo dį. Per eg za mi ną mo­ky to jas, ku ris dir ba su vai ku, ga li įver tin ti ap ra šą, ga mi nį, jo pri sta ty mą, iš sa ky ti sa vo nuo mo nę, nes pa žįs ta mo ki nį. Mat kar tais prak ti nių po lin kių mo ki niai bū na ne kal būs ir ne at sklei džia vi sų sa vo ga bu mų. Kad­ver­ti­ni­mas­ne­bū­tų­sub­jek­ty­vus,­ski­ria­ma­ir­ver­ti­ni­mo­ko­mi­si­ja.­

BAN do MA SIS Eg zA MI NAS

L.­ Sta­taus­kie­nė. Šių me tų pa va sa rį mo ky to jai da ly va vo se mi na re, su si pa ži no su pro gra mos pro jek tu, ren gė tech ni nes už duo tis, ga lė jo kon sul tuo tis dėl tu ri nio ir eg za mi no or ga ni za vi mo tvar kos. Bu vo at­lik tas ty­ri­mas ir gau ti tei gia mi re zul ta tai. Mo ky to jai pa žy mė jo, kad­mo­ki­niai­ga­lė­jo­pa­si­do­mė­ti­sa­vo­ga­mi­nių­ana­lo­gais, ge­rai­ jiems­ se­kė­si­prak­ti­nė­ eg­za­mi­no­

11

Šiuo me tu, kai jau ni mas sun kiai ran da sa vo vietą dar bo rin ko je, la bai svar bu, kad at si ra do tech no lo gi jų eg za mi nas. Jis lei džia mo ki niams pa tik rin ti, iš ban dy ti ir įver tin ti sa vo tech no lo gi nes kom pe ten ci­jas bei ben druo sius ge bė ji mus. Tech no lo­gi jų eg za mi nas iš ban dy tas va do vau jan tis Tech no lo gi jų mo kyk li nio bran dos eg za­mi no pro gra mos pro jek tu. Per eg za mi ną mo ki nys su ku ria ir pa ga mi na pro duk tą, jį pri sta to bei ren gia bai gia mo jo dar bo ap ra šą. Eg za mi nas vyks ta nau do jan tis pro jek ti nio dar bo me to du ir tęsia si tris mė ne sius.

KAIP VyKS tA Eg zA MI NAS?

Tech no lo gi jų mo ky to jas pa ren gia tech­ni nę už duo tį ir drau ge su mo ki niu ap ta ria šią už duo tį, dar bo pla ną, pro jek ti nes idė­jas. To liau pats mo ki nys pa si telk da mas in­for ma ci nes ko mu ni ka ci nes tech no lo gi jas ren ka, kau pia, ana li zuo ja in for ma ci ją, ki tą ati tin ka mą me džia gą ir pa tei kia gra fiš kai. Kai už duo tis įgy ja gra fi nę iš raiš ką, at si­ren ka mos ir įver ti na mos me džia gos, jų

Pir mo ji pa tir tis – eg za mi nas pa vy ko pui kiaisa vy bės, dar bo prie mo nės, su pla nuo ja mi idė jos įgy ven di ni mo eta pai, nu ma to mos ga li mos kliū tys, dar bo sau gos rei ka la vi­mai. Kai prak ti nio dar bo įgy ven di ni mui pa si ruo šia ma, mo ki nys kon sul tuo ja si su mo ky to ju ir or ga ni zuo ja dar bo pro ce są, t. y. ku ria ir ga mi na pro duk tą.

Ką VEI KIA Mo Ky to jAS?

Mo ky to jas, kar tu ver tin to jas, su da ro sąly gas sau giai at lik ti prak ti nį mo ki nio darbą. Jis ste bi, ana li zuo ja ir fik suo ja mo ki nio tech no lo gi nius ge bė ji mus, kū­ry biškumą, darbštumą, sa va ran kiškumą, at sa kin gumą, prižiū ri mo ki nio dar bo ei gą, ver ti na, kaip mo ki nys pla nuo ja dar bus, ap­rašo ku riamą ga mi nį ir ren gia si pri sta ty ti per eg za miną. Taip la bai trum pai ga li ma api bū din ti tech no lo gi jų eg za mi no ei gą.

Ko KIE Eg zA MI No yPA tU MAI?

Vie nas svar biau sių tai, kad šis eg za mi nas su da ro mo ki niams pla tes nes pa si rin ki mo ga li my bes, lei džia iš ban dy ti sa vo tech no­lo gi nę kom pe ten ci ją, pa ke lia tech no lo gi jų

da ly ko ver tę ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se. Eg za mi no užduo tys ne bu vo sun kios, jos su de rin tos su Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų vi du ri nio ug dy mo ben dro sio mis pro gra mo mis, pro­fe si nio ren gi mo stan dar tais. Tai lei džia mo ki niams per eg za mi nų įkarš tį jaus tis sau giau. Mo ki niai eg za mi ną ver ti no tei gia mai, nes

Ra sei nių „Že mai čio“ g- jos gim na zis tas Do na tas Stul gins kas (pro jek ti nio dar bo pa va di ni mas „Šach ma ti nis sta liu kas“)

da­lis,­ kai­ ku­rių­ spe­cia­ly­bių­mo­ki­niai­pra­dė­jo­dau­giau­nau­do­ti­in­for­ma­ci­nes­ir­ko­mu­ni­ka­ci­nes­ tech­no­lo­gi­jas. Sma­gu, kad eg za mi ną lai kė įvai rių ge bė ji mų mo ki niai, bu vo plė to ja mi jų ben drie ji ge­bė ji mai, pa di dė jo tech no lo gi jų mo ky mo si mo ty va ci ja, darbš tu mas ir at sa ko my bė lai ku at lik ti dar bą, iš mok ta pla nuo ti lai ką. Mo ky to jai taip pat pa žy mė jo, kad bu­vo­ypač­kū­ry­bin­gų­spren­di­mų. A.­Pa­ce­vi­čiū­tė. Eg za mi ną iš ban dę mo­

ky to jai tei gia, kad jie­pa­to­bu­li­no­ sa­vo­pro­fe­si­nę­kom­pe­ten­ci­ją,­ iš­ban­dė­sa­ve,­at­si­ra­do­ glau­des­nis­ ben­dra­dar­bia­vi­mas­ su­mo­ki­niais,­ eg­za­mi­nas­pa­dė­jo­la­biau­pa­žin­ti­mo­ki­nį,­ jo­ ge­bė­ji­mus.

Tech no lo gi jų ir pro fe si jos mo­ky­to­jo­pa­dė­tis­mo­kyk­lo­je­pa­si­kei­tė,­pa­ge­rė­jo­ ir­­tech­no­lo­gi­jų­ da­ly­ko­ įvaiz­dis. Ta čiau, mo ky to jų tei gi mu, jie no rė tų dau giau įgy ti va dy bi nių ge bė ji mų, ku rie la bai svar būs va do vau jant mo ki nio eg za mi no dar bui. Ban do ma sis eg za mi nas at sklei dė mo ky to jų ir mo kyk lų dar bo tei gia mas ir ne igia mas ypa ty bes. Iš aiš kė jo, kaip mo ki­nys mėgs ta mą da ly ką ga li su jung ti su tech­no lo gi jo mis, ver slu mu, kaip vie ni da ly kai pa pil do ki tus. Pro gra mo je da ly va vu sios mo kyk los lin ku sios plė to ti trūks ta mus vai kų ge bė ji mus.

Ga li ma pa si džiaug ti pro fe si nių mo kyk­lų, da ly va vu sių iš ban dy me, moks lei vių

pui kiais re zul ta tais, dar bų pri sta ty mu, su rink ta vaiz di ne me džia ga ir kt.

PA gAl BA Mo Ky to jUI

L.­Sta­taus­kie­nė. Pa­reng­tos­me­to­di­nės­re­ko­men­da­ci­jos, ku rios pa dės mo ky to­jams su pras ti eg za mi no pro gra mą, pa si­reng ti ir va do vau ti eg za mi no ei gai. Jo se pa tei kia ma tech ni nių už duo čių pa vyz džių, kaip pro jek tuo ti ga mi nį ir pa slau gą.A.­Pa­ce­vi­čiū­tė. Ki tais me tais pla nuo ja­

ma iš leis ti tech no lo gi jų va do vė lį VI I–X kl. Ja me bus pa aiš kin ta, kaip su pras ti tech ni nę už duo tį ir ją at lik ti.

Pa ren gė­El­vy­ra­MA­TA­ČIŪ­NIE­NĖ

šis ne su kė lė įtam pos, už duo tis bu vo ga li­ma spręs ti kū ry biš kai. Ver­ti­ni­mas­bu­vo­aiš­kus­ ir­ tei­sin­gas.­Mo­ki­niai­ ge­bė­jo­įver­tin­ti­sa­vo­tech­no­lo­gi­nes­kom­pe­ten­ci­jas,­kai­ku­riems­iš­jų­tai­lė­mė­kar­je­ros­ga­li­my­bes.

Trū ku mų pa si ruo ši mo eg za mi nui ir jo vyk dy mo me tu ne bu vo pa ste bė ta. De ja, skur do ka mo kyk lų mo ky mo tech ni nė ba­zė ver čia at si sa ky ti kai ku rių la bai gra žių mo ki nių idė jų, jų įgy ven di ni mo bū dų. Itin trūks ta le ga lių kom piu te ri nių gra fi nių (brai žy mo) pro gra mų.

Eg za mi nas pa vy ko pui kiai. Jis svar bus šian die ni nia me ug dy mo pro ce se: su tei kia progą mo ki niams pa tik rin ti sa vo tech no lo­gi nius ge bė ji mus, rei ka lin gus kiek vie nam šiuo lai ki nės tech nok ra ti nės vi suo me nės na riui.

PA tA RI MAS Mo Ky to jAMS

Pirmą kartą ren gian tiems ir or ga ni zuo jan tiems tech no lo gi jų eg za miną

rei kė tų:

su da ry ti mo ki niams tiks lų dar bų at li ki mo •gra fi ką, įver tin ti mo kyk los tech no lo gi jų ka bi ne to me džia gų, įran kių re sur sus;

at si žvelg ti į tai, kad mo ki niai yra ne vie­ •no dai pa si ruo šę dirb ti įvai rio se veik los sri ty se. Vie niems pui kiai se ka si pro jek tuo­ti, ki tiems ieš ko ti bei kaup ti in for ma ci ją, dar ki ti pui kiai pa si ro do tech no lo gi nių pro ce sų sri ty je;

su teik ti mo ki niams ga li my bes pa si reikš ti •ten, kur jie ge riau pa si ruo šę, ver ti nant at­si žvelg ti ir į jų pa si ruo ši mo ly gį: aukš tes ni

ver ti ni mo kri te ri jai tu ri bū ti tai ko mi už vie ną veik lą, že mes ni – už ki tą.

Kęs­tu­tis­BA­KU­TISRa sei nių „Že mai čio“ g-jos tech no lo gi jų

mo ky to jas eks per tas

12

Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ (tel. 264 9455, e.p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt); korespondentės: Ona BANADIENĖ (tel. 264 9468), Elvyra MATAČIŪNIENĖ, Aušra ŠUMELIAUSKAITĖ (tel. 264 9467); maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ, tekstų rinkėja Algita TARASEVIČ (tel. 264 9469).

Pa ta rė jai: Vaidas Bacys, švietimo ir mokslo viceministras, Ri ta Du ky nai tė, ŠMM Stra te gi nio pla na vi mo ir ana li zės sky riaus ve dė jo pa va duo to ja, Aida Janionytė, ŠMM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, Jū ra tė Vil kon čie nė, Vil niaus sa vi val dy bės švie ti mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė, Li nas Va sa re vi čius, Vil niaus Je ru za lės vi du ri nės mo kyk los di rek to rius, Jū ra tė Šač ku tė, Vil niaus Žir mū nų gim na zi jos is to ri jos mo ky to ja

Redakcijos adresas: ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, 01112 Vilnius. Įm. k. 190995938, a. s. LT447044060001441890 AB SEB bankas, b.k. 70440Telefaksas (8 5) 264 9468, e.p. infoleid@sac.smm.lt Adresas internete www.sac.smm.ltSpausdino UAB „Arx Baltica“. Tiražas 3800 egz.

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

Rug sė jo 22 d. Vil niu je, Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je, pa mi nė tas 150­me­tų­ju­bi­lie­jus,­kai­su­kur­ta­An­ta­no­Ba­ra­naus­ko­po­ema­„Anykš­čių­ši­le­lis“. Ta pro ga pri sta ty tas dai­li­nin­ko­Pra­no­La­pės­iliust­ruo­tas­po­emos­lei­di­nys. Į ju bi lie ji nio lei di nio su tik tu ves pa kvie tė Lie tu vos dai lės, A. Ba ra naus ko ir A. Vie nuo lio­Žu kaus ko me mo ria li nis mu zie jai ir lei dyk la­spaus tu vė „Pet ro of se tas“.

Kul tū ros va ka re da ly va vo li te ra tū ro lo gė, Vil niaus uni ver si te to pro fe so rė­Vik­to­ri­ja­Dau­jo­ty­tė,­dai lė ty ri nin kė­dr.­Ni­jo­lė­Tu­mė­nie­nė, is­to ri kas, Anykš čių A. Ba ra naus ko ir A. Vie nuo lio­Žu kaus ko me mo ria li nio mu zie jaus­di rek to rius­An­ta­nas­Ver­bic­kas, Anykš­čių­se­nų­jų­gies­mių­ir­dai­nų­an­sam­blis­(vad.­Vio­le­ta­Ju­ciu­vie­nė). Va ka ro ve dė ja – li te ra tū ro lo gė dr. Bri­gi­ta­Spei­čy­tė.

Po etas A. Ba ra naus kas 1858 ir 1859 m. va sa ro mis gim tuo siuo se Anykš čiuo se su kū rė „Anykš­čių­ši­le­lį“­–­svar­biau­sią­mū­sų­li­te­ra­tū­ros­kū­ri­nį­po­Do­ne­lai­čio­„Me­tų“­ir­reikš­min­giau­sią­iki­Mai­ro­nio­„Pa­va­sa­rio­bal­sų“. Po eto Jus­ti­no­Mar­cin­ke­vi­čiaus įsi ti ki ni mu, „Anykš­čių­ši­le­lis“ yra „ant­ra­sis­mū­sų­li­te­ra­tū­ros­še­dev­ras“,­lei­džian­tis­„di­džiuo­tis,­kad­mū­sų­gim­ta­sis­žo­dis­iš­ug­dė­ši­to­kią­am­ži­no­ak­tu­a­lu­mo­gies­mę“. Po emo je, anot prof. V. Ku bi liaus, „ma to me dvi am ži nas eg zis ten ci jos pu ses – žy dė ji mą ir iš ny ki mą. Jo je gir di me pir mą jį lie tu vių rau do ji mą eko lo gi ne te ma. Kū ri ny je jau čia me sun kų ny ku mą, tvy ran tį virš ca riz mo prie spau dos Lie tu vo je, ir jau pra si ka lan čią at bu­di mo vil tį. „Anykš­čių­ši­le­lis“­–­pir­mas­lie­tu­vių­li­te­ra­tū­ros­kū­ri­nys,­tu­rįs­ryš­kias­po­teks­tes­ir­dau­giap­ras­miš­ku­mo­per­spek­ty­vą“.

Po emos su kū ri mo 150­me čiui iš leis to po emos ju bi lie ji nio lei di nio įva di nia me straips ny je „Anykš čių ši le lio“ įsta bio ji ga lia“ prof. V.­Dau­jo­ty­tė tei gia, kad „An­ta­no­Ba­ra­naus­ko­„Anykš­čių­ši­le­lis“­jau­pus­an­tro­šim­to­me­tų­pul­suo­ja­lie­tu­vių­kul­tū­ro­je­kaip­ne­pri­lygs­ta­mos­ga­lios­kū­ri­nys.­Tai mū sų tau ti nės są mo nės nu švi ti mo aki mir ka – gra žiai liūd na, liūd nai gra ži (kaip se niau sio se tau tos dai no se), iš kil min ga, aukš ta, ku pi na pa to so (kaip kū ri ni ją šlo vi nan čio se gies mė se ir him nuo se), gi li ir ty li. Svar bių jų jung čių kū ri nys – Ado mo Mic ke vi čiaus, Si mo no Dau kan to at gar siai, ir jau pa si girs tan tis jau no Mai ro nio bal sas. Teks tas, ku ris su tel kia ir at ve ria: ir mes, ku rie skai to me „Anykš čių ši le lį“ po pus an tro šim to me tų, jau esa me ja me, jo ko duo se, šif ruo se. Kū ri nys, ku ris ra šo tūks tant me tę Lie tu vą, jos erd vė lai kį, pa jus tą vie nu mo men tu“.

Ju bi lie ji nia me lei di ny je su dė tos dai li nin ko Pra no La pės iliust ra ci jos, su­kur­tos­JAV­ir­ten­iš­spaus­din­tos­„Anykš­čių­ši­le­lio“­100­me­čiui­skir­ta­me­lei­di­ny­je­(Niu jor kas, 1961 m.). Šių iliust ra ci jų mo der nu mas ir iš skir ti nu mas „Anykš čių ši le lio“ iliust ra vi mo tra di ci jo je įtai giai ap ta ria mas me no ty ri nin kės N. Tu mė nie nės straips ny je „Anykš čių ši le lis“ Pra no La pės in ter pre ta ci jo je“. Jos nuo mo ne, „po emą dai li nin kas per skai tė ori­gi na liai, nes su ge bė jo įsi gi lin ti į po eto po teks tes ir me ta fo ras“.

A. Ba ra naus ko ir A. Vie nuo lio­Žu kaus ko mu zie jaus ir „Pet ro of se to“ iš leis tas A. Ba­ra naus ko „Anykš čių ši le lio“ ju bi lie ji nis lei di nys ne pa kar to ja mas ne tik dėl dai li nin ko Pra no La pės ver tin gų iliust ra ci jų, bet ir tuo, kad po­ema­da­bar­ties­skai­ty­to­jui­ir­klau­sy­to­jui­pa­teik­ta­dviem­pa­vi­da­lais:­ir­ben­dri­nės­kal­bos­teks­tu, ir tar miš ką jį po emos va rian tą per tei kian čiu dai nuo ja mu įra šu (kny ga su kom pak ti ne plokš te le). Pa ties A. Ba­ra naus ko su kur tą ir gim to jo mies te lio gies mi nin kėms Kai ry tėms per duo tą „Anykš čių ši le lio“ me lo di ją gie da anykš tė nių mo te rų trio: Emi­li­ja­Pet­ro­kie­nė­(1927–1995),­Jo­nė­Mar­ciu­kie­nė­(1926–2003),­So­fi­ja­Pa­kal­nie­nė­(g. 1924).

Po emos su kū ri mo su kak ties ren gi ny je da ly va vu si Anykš čių se nų jų gies mių ir dai nų an sam blio va do vė Vio le ta Ju ciu vie nė pri sta tė tik rą po eto kū ri nių at li ki mo tra di ci ją. Klau sy to jai iš gir do ne tik po emos frag men tus, bet ir su si pa ži no su ki to mis A. Ba ra­naus ko dai no mis ir gies mė mis.

Dau­giau­in­for­ma­ci­jos­tei­rau­tis­A.­Ba­ra­naus­ko­ir­A.­Vie­nuo­lio-Žu­kaus­ko­mu­zie­jaus­di­rek­to­riaus­

An­ta­no­Ver­bic­ko,­tel.­(8­381)­­58­015,­mob.­8­612­81067.

Vil niaus ra jo no Ru da mi nos „Ry to“ gim na zi jos mo ki nys Eval­das­Ty­le­nis­per ban do mą jį tech no lo gi jų eg za mi ną pri sta tė dar bą „Bi­ti­nin­kys­tės­ūkio­kū­ri­mas“. Gim na zis tas rin ko me džia gą apie bi ti nin kys tę, nu ma ty da mas jos, kaip al ter na ty vios že mės ūkio ver slo ša kos, įgy ven di ni mo pla ną. Eval das ne tik sis­te mi no me džia gą, ben dra vo su bi ti nin kais prak ti kais, bet ir pra dė jo bi ti nin kau ti nuo sa va me bi ty ne. „Džiau gia si sie la, kai mo ki nys at ran da sa ve“, – sa kė gim na zi jos tech no lo gi jų mo ky to ja Jū­ra­tė­Sa­vi­čie­nė. Ji tei gia mai ver ti na tech no lo gi jų mo kyk­li nį bran dos eg za mi ną, nes, jos nuo mo ne, „ši nau jo vė tu rin tiems sva jo nių ir ga­biems tam tik rai prak ti nei veik lai pa dės at si skleis ti“.

Pa klaus tas, kaip­gi­mė­idė­ja­už­si­im­ti­bi­ti­nin­kys­te, Eval das pa pa sa ko jo, kad bi ti nin kau ti pra dė jo pra ėju sią va sa rą, nes mo čiu tei žmo nės ati da vė 3 avi lius. Ji apie bi tes nie ko ne iš ma no, to dėl pri žiū­rė ti jas pa siū lė Evaldui. Bi čių prie žiū ra grei tai ta po įdo miu už si ė mi mu. Tai jam su tei kia džiaugs mo, ak ty vaus po il sio ir pa pil do mų pa ja mų. Šiuo me tu pri žiū ri 4 bi čių šei mas.

„Tė tis už si mi nė, kad ga lė čiau įkur ti bi ty ną, nes se ne liai tu ri že mės, ku rio je ga li ma pa sta ty ti dau giau avi lių ir po mė gį pa vers ti ver slu. Mo kyk lo je per tech no lo­gi jų pa mo kas, be si mo ky da mas ver slo ir va dy bos pa grin dų, ėmiau si ra šy ti ver slo pla ną. Ma no tiks las – iš plės ti bi ty ną iki 20 šei mų ir pre kiau ti bi čių pro duk tais.“ Kaip­se­kė­si­reng­ti­dar­bo­pri­sta­ty­mą?­„Bu vo neleng va, bet įdo mu ir nau din ga.

Apie bi ti nin kys tę skai čiau laik raš čiuo se, žur na luo se, in ter ne te, kal bi nau bi ti nin kus, su ma ke ta vau lanks ti nu ką apie bi čių pro­duk tų gy do mą sias sa vy bes. Ma nau, kad vis kas, ką su ži no jau reng da ma sis ban do­ma jam eg za mi nui, pra vers at ei ty je.“Kaip­ver­ti­ni­tech­no­lo­gi­jų­mo­kyk­li­niobran­dos­eg­za­mi­no­at­si­ra­di­mą?„Ge rai, kad nuo šiol mo ki niai ga lės

lai ky ti tech no lo gi jų eg za mi ną, nes yra abi tu rien tų, be si do min čių kon kre čia veik­la ir ke ti nan čių sva jo nes pa vers ti tik ro ve, kur ti sa vo ver slą.“

Pa ren gė­El­vy­ra­MA­TA­ČIŪ­NIE­NĖ

Su kur ta at ei tiesvi zi ja 150

„Anykš­čių­ši­le­liui“­–

metų