i€¦ · web viewi. bendrosios nuostatos 1. paskirtis 1.1. sveikatos ugdymo programos paskirtis...

Projektas, 2012-01-17SVEIKATOS UGDYMO BENDROJI PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Paskirtis1.1. Sveikatos ugdymo programos paskirtis – užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos kompetencijos

ugdymą mokykloje, prisidėti prie vaiko fizinio, psichinio, socialinio pajėgumo ir gerovės. Sveikatos kompetencijos ugdymas prisideda prie bendrųjų (mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinės, iniciatyvumo ir kūrybingumo bei asmeninės) kompetencijų plėtojimo.

1.2. Vaiko sveikatos kompetencija reiškiasi per sveiką gyvenseną. Pasaulinės sveikatos organizacijos vertinimu 50-60 proc. sveikatos lemia žmogaus gyvenimo būdas, apie 20 proc. – paveldimumas, apie 20-40 proc. – aplinka, kurioje gyvenama (oras, vanduo, dirvožemis, maistas, fizinė, emocinė, socialinė aplinka ir pan.) ir apie 10 proc. – sveikatos apsaugos sistema.

1.3. Programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutelktiniu darbu: bendradarbiavimu tarp įvairių ugdymo sričių pedagogų ir kitų specialistų, bendromis mokyklos ir šeimos, mokyklos ir įvairių sveikatos ir sveikatinimo institucijų pastangomis.

1.4. Programos turinys, atsižvelgiant į vaiko poreikius, jo amžiaus tarpsnio ypatumus pritaikytas kiekvienam ugdymo koncentrui ir apima pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą.

1.5. Išskirtinis šios programos bruožas yra tas, kad ugdymo rezultatas – sveikatai palankus elgesys, kuris atsiskleidžia per vertybines nuostatas, įpročius, gebėjimus, grįstus giliu supratimu ir žinojimu.

1.6. Programa parengta įgyvendinant LRV programos priemonę Nr. 1072 (545, 697, 737, 778, 786, 815) „Parengti ir patvirtinti Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programos bei jos įgyvendinimo priemonių plano ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir mokyklose, dirbančiose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pakeitimus“. Vyriausybės programoje įsipareigojama sistemingai plėtoti sveikatos (savęs pažinimo, sveikos gyvensenos, kūno kultūros, sveikos mitybos, savikontrolės) ugdymą, skirti daugiau dėmesio mokinių sportavimui, fiziniam aktyvumui.

1.7. Pagrindinės programoje vartojamos sąvokos:1.7.1. Sveikata – tai visapusė fizinė, dvasinė, psichinė ir socialinė gerovė, ne vien ligos ar negalios

nebuvimas. 1.7.2. Sveika gyvensena – tai kasdienis, visuminis sveikatai palankus asmens elgesys.1.7.3. Sveikatos kompetencija – tai vertybinių nuostatų, gebėjimų ir žinių bei supratimo visuma,

būtina palaikyti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą. 1.7.4. Sveikatos ugdymas – kryptingos ir sąmoningos pastangos įtvirtinti teigiamą požiūrį į

sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, formuoti sveiko elgesio įpročius, gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus.

II. TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA

2. Tikslas – padėti mokiniams įgyti visuminę sveikatos sampratą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus bei įpročius, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, rinktis sveiką gyvenimo būdą.

3. Uždaviniai. Siekdami sveikatos kompetencijos:3.1. Mokiniai žinos ir supras:

sveikatą, kaip dvasinio prado persmelktą fizinės, psichinės, socialinės sričių visumą; pagrindinius sveikos gyvensenos principus; fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, veiklos ir poilsio derinimo, asmens ir aplinkos švaros

svarbą sveikatai ir gyvenimo kokybei; pozityvaus mąstymo, savivertės, emocijų ir jausmų darnos bei tarpasmeninių santykių ir

vaidmenų suvokimo reikšmę sveikatai ir gerovei.

- - 1

Projektas, 2012-01-173.2. Mokiniai gebės: mankštintis ir praktikuoti įvairias kitas fizinio aktyvumo formas, sveikai maitintis, laikytis

darbo ir poilsio ritmo, asmens ir aplinkos švaros; teigiamai vertinti save, pozityviai mąstyti, kontroliuoti emocijas, priimti palankiausius

sprendimus savo, artimųjų, bendruomenės sveikatai ir gerovei. surasti, atsirinkti ir pritaikyti patikimą informaciją, priemones ir paslaugas sveikatos

saugojimui bei stiprinimui; kritiškai vertinti šeimos, bendraamžių, medijų, technologijų, kultūros įtaką sveikai gyvensenai, atsisprti neigiamam socialiniam spaudimui;

pasinaudoti savo fizinėmis, psichinėmis, dvasinėmis galiomis, kurdamas sveikatai palankią aplinką; išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius sveikatos saugojimo ir stiprinimo tikslus.

3.3. Mokiniai brandinsis vertybines nuostatas: vertinti sveikatą, kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę bei

gyvenimo kokybę; rūpintis ir būti atsakingam už savo, artimųjų, bendruomenės sveikatą, kurti darną su savimi ir

aplinka; prisidėti prie saugios ir sveikos aplinkos bei visuomenės kūrimo.

4. Sveikatos kompetencijos ugdymo struktūra4.1. Ugdant sveikatos kompetenciją siekiama ne tik pažinti ir suprasti kas, kaip ir kodėl saugo,

tausoja ir stiprina sveikatą, bet įgyti svarbiausiųjų sveikatai praktinių (veiklos) gebėjimų bei išsiugdyti būtinas vertybines nuostatas. Šioje lentelėje pateikiama bendra sveikatos kompetencijos ugdymo sričių bei siektinų rezultatų (ugdymosi pasiekimų) struktūra:

SiekiniaiSveikatos ugdymo sritys

Vertybinėsnuostatos

Praktiniai (veiklos)

gebėjimai

Žinios ir supratimas

Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprataFizinė sveikata(fizinis aktyvumas, sveika mityba, veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara)Psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, pozityvus mąstymas)Socialinė sveikata(socialinis sąmoningumas, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija)

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: GALIMYBĖS, DIDAKTINĖS NUOSTATOS, UGDYMO(SI) APLINKA

5. Programos įgyvendinimo galimybės5.1. Sveikatos ugdymo programa yra bazinė programa, nustatanti sveikatos ugdymo tikslus,

principus ir turinį. Kitos mokyklos įgyvendinamos su sveikata susijusios iniciatyvos, prevencinės programos ir kt. turi derėti ir neprieštarauti Sveikatos ugdymo programos reikalavimams.

5.2. Sveikatos ugdymo programa gali būti įgyvendinama pagal įvairius modelius:5.2.1. Pradiniame ugdyme Sveikatos ugdymo programa integruojama į kitų dalykų turinį;5.2.2. Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme galimi šie variantai:5.2.2.1. Sveikatos ugdymo programa integruojama į kitus mokomuosius dalykus, ypač į labiausiai susijusius su sveikata (kūno kultūrą, etiką, psichologiją, biologiją ir kt.); už Programos

įgyvendinimą atsakingas sveikatos ugdymo koordinatorius. 5.2.2.2. Sveikatos ugdymo programa integruojama į kitus mokomuosius dalykus ir yra atskira

sveikatos ugdymo pamoka; Sveikatos ugdymą koordinuoja ir/ar pamoką veda kūno kultūros mokytojas, sveikos gyvensenos pedagogas, bet kurio dalyko mokytojas, klasės vadovas/auklėtojas ir kt.

5.2.2.3. Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme mokiniai renkasi Sveikatos ugdymo dalyką kaip pasirenkamąjį.

- - 2

Projektas, 2012-01-175.3. Sveikatos ugdymo programos koordinatoriumi ir/ar mokytoju gali būti bet kuris mokyklos

pedagogas, kuris yra įgijęs būtiną kvalifikaciją ir atitinka šiuos reikalavimus: pripažįsta sveikatą kaip vertybę, yra sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, gyvena sveikai; geba kurti sveikatai palankią aplinką, įtraukti mokyklos bendruomenę į sveikatinimo veiklas, organizuoti ir vadovauti sveikatos ugdymo procesui; turi moksliškai pagrįstą, holistinę sveikatos sampratą.

5.4. Sveikatos ugdymo programos įgyvendinimą didele dalimi lemia integraciniai ryšiai su kitomis ugdymo turinio sritimis, kurių metu ugdomi su atitinkamu dalyku susiję įvairūs vaiko sveikatos kompetencijos aspektai. Pavyzdžiui, dorinis ugdymas sudaro sąlygas ugdyti savojo Aš suvokimą, savo vertės jausmą ir savigarbą, bendravimo ir bendradarbiavimo etiką bei kultūrą, puoselėti savitarpio pagalbos, pagarbos, teisingumo, pakantumo nuostatas ir jausmus ir t.t. Gamtamokslinis ugdymas padės geriau suprasti ryšius tarp žmogaus kūno funkcijų ir fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, poilsio ir kt. poreikių, numatyti veiklos pasekmes sau ir aplinkai. Kūno kultūra padės išsiugdyti sveikatą stiprinančio mankštinimosi ir fizinio aktyvumo poreikį, stiprins savistabos, savikontrolės ir saviugdos įgūdžius, atskleis fizinio ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio pajėgumo didinimu, judesių kultūros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir saviraiškos galimybėmis.

5.5. Planuodama Sveikatos programos įgyvendinimą, mokykla turėtų išsiaiškinti mokyklos bendruomenės poreikius, nusistatyti prioritetines sveikatos ugdymo(si) kryptis, siektinus rezultatus.

5.6. Vertinant mokinių pasiekimus remiamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256). Ugdant sveikatos kompetenciją taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas.

5.6.1. Formuojamasis vertinimas yra pagrindinis vertinimo būdas. Kiekvienas mokinys nuolat su mokytojo ar Sveikatos ugdymo programos koordinatoriaus pagalba įsivertina ir aptaria savo sveikatos kompetencijos raidą, išsikelia asmeninius trumpalaikius ir ilgalaikius sveikatos palaikymo bei stiprinimo tikslus.

5.6.2. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti išsikelti sveikatos palaikymo ir stiprinimo uždaviniai. Svarbu, kad būtų matuojama tai, ko buvo siekta, kokie buvo išsikelti individualūs tikslai. Mokinys iš anksto turėtų žinoti, kaip bus vertinamas, jam turi būti aiškūs vertinimo kriterijai.

5.6.3. Vertinimo apibendrinimas atliekamas metų (ar pusmečio) pabaigoje. Mokinių individualių pasiekimų ir daromos pažangos įvertinimas su pažymiu nesiejamas. Vienas iš efektyvių būdų sveikatos kompetenciją įsivertinti ir įvertinti yra mokinio pasiekimų aplankas.

6. Didaktinės nuostatos6.1. Ugdant sveikatos komptenciją, svarbiausia sudaryti prielaidas formuotis sveikatai palankiam

elgesiui ar jam keistis sveikatai pozityvia linkme:6.1.1. Vertybinės nuostatos kuriamos kiekvienu tėvų/globėjų ar mokytojų žodžiu ir veiksmu,

mokinių, mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiais, mokyklos aplinka ir etosu, visuomenės kultūra.6.1.2. Sveikatos gebėjimai ugdomi aktyviu vaikų dalyvavimu patrauklioje, vaikų amžiaus tarpsnio

ypatumus, poreikius ir interesus atitinkančioje, projektinėje veikloje, renginiuose, ekskursijose, stovyklose ir t.t.

6.1.3. Žinojimas ir supratimas apie sveikatą ugdomas skatinant kritiškai vertinti informaciją, analizuoti veiksmus bei jų padarinius, užtikrinant teisingą ir atsakingą sprendimų priėmimą.

6.2. Efektyviausi sveikatos kompetencijai ugdyti yra šie aktyvaus mokymo(si) metodai: diskusijos, debatai, minčių žemėlapiai, vaidinimai vaidmenimis ar situacijų modeliavimas, konkrečių situacijų nagrinėjimas arba tikrų istorijų analizė, piešimas, aplikacijos ar koliažai, didaktiniai žaidimai ir t.t.; rekomenduojama vengti gąsdinimo, moralizavimo, tiesmuko dėstymo, aiškinimo apie ligas, instruktavimo.

6.3. Sveikatos ugdymas taps efektyvesnis, jeigu į jį įsitrauks visa mokyklos bendruomenė, organizuodama ir dalyvaudama bendrose sveikatinimo veiklose (bendrai sportuojant, mankštinantis, drauge iškylaujant, rengiant sveiko maisto muges po pamokų, savaitgaliais ir pan.).

6.4. Ugdant sveikatos kompetenciją, svarbu numatyti, kaip žmogaus sveikos gyvensenos reikalavimus susieti su gyvenimo praktika, su kiekvieno mokinio konkrečiais poreikiais, individualia patirtimi, pasitelkti turimas žinias iš kitų ugdymo sričių, jas pritaikytų kasdieniame gyvenime.

7. Ugdymo(si) aplinka

- - 3

Projektas, 2012-01-177.1. Ugdymo(si) aplinka suprantama kaip dinamiška erdvė, kurioje mokinys gyvena, mokosi,

bendrauja, ir kurioje nuolat vyksta pedagoginė sąveika.7.2. Ugdymo(si) aplinka turi skatinti mokinius laikytis sveikatai palankaus elgesio – pozityviai

mąstyti, draugiškai bendrauti, laikytis taisyklingos laikysenos, kvėpavimo ir pan.7.3. Sveikatos kompetencijos ugdymui(si) yra ypač svarbios ir mokyklos sudaromos fizinės

aplinkos sąlygos: poilsiui, aktyviai fizinei veiklai, žaidimams pertraukų metu, maitinimuisi atinkančiam sveikos mitybos principus, rūpinamasi darbo vietų ergonomika, patalpų vėdinimu, apšvietimu ir pan.

7.4. Svarbu, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys jaustųsi saugus, nebijotų būti nuoširdus, dalytis savo patirtimi, emocijomis ir jausmais, nebijotų būti atstumtas ar pajuoktas dėl savo išvaizdos, ar kad yra kitoks nei daugelis, kad mokytojų, mokytojo ir mokinio, mokinių tarpusavio santykiai būtų geranoriški, draugiški ir pagarbūs (besišypsantys budintieji, direktorius ir pan.).

7.5. Svarbi sėkmingo sveikatos kompetencijos ugdymo(si) sąlyga – mokyklos ir šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas. Sveikatos ugdymo programą būtina pristatyti tėvams ir aptarti jos įgyvendinimo galimybes.

7.6. Sveikatos kompetencijos ugdymas per pamokas turėtų būti tęsiamas ir plėtojamas įvairia mokinių popamokine veikla mokykloje ir už jos ribų.

IV. SVEIKATOS UGDYMAS: MOKINIŲ GEBĖJIMŲ RAIDA, PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS

8. Šiame skyriuje aprašoma mokinių gebėjimų raida, nurodomi pasiekimai, apibrėžiama turinio apimtis.

8.1. Mokinių sveikatos ugdymo(si) pasiekimai yra orientuoti į asmens sveikatos kompetencijos plėtojimą. Todėl jie aprašomi kaip sudedamosios kompetencijos dalys: vertybinės nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas. Nuostatos suprantamos kaip mokinių požiūris į sveikatą ir jos stiprinimą, jų nusiteikimas bei nusistatymas rinktis sveiką gyvenimo būdą. Gebėjimai (praktiniai ar veiklos) – tai sveikatai palankus elgesys, kuris atsiskleidžia per kasdienes sveikatos tausojimo ir stiprinimo praktikas. Žinios ir supratimas – tai, ką mokiniai turi žinoti ir suprasti apie sveikatą holistine prasme ir kokiu būdu turėtų tai parodyti (pvz., nusakyti, įvardyti, paaiškinti ir t. t.). Siekiant sveikatos kompetencijos svarbu įgyti nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visumą, kuri ir lemia sveikatai palankų elgesį.

8.2. Apibendrinta mokinių gebėjimų raida siekiama parodyti, kokius kiekvienos sveikatos ugdymo srities gebėjimus ir kuriame amžiaus tarpsnyje įgyja mokiniai. Gebėjimų raidos lentelė gali tarnauti mokytojui kaip įrankis sekti gebėjimų augimą ir numatyti tolesnius sveikatos kompetencijos tobulinimo žingsnius.

- - 4

Projektas, 2012-01-17

8.2. Mokinių gebėjimų raida.

1-2 klasės 3-4 klasės 5-6 klasės 7-8 klasės 9-10 klasės 11-12 klasės1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata

Įvardija pagrindinius sveiko žmogaus požymius ir tai, kas padeda būti sveikam.

Paaiškina, kas yra sveikata ir kodėl ją reikia tausoti ir stiprinti.

Atskleidžia įvairius sveikatos požymius ir elgesio bei aplinkos veiksnių įtaką sveikatai.

Apibūdina sveikatos požymius, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai.

Apibūdina sveikatos požymius, atskleidžia gyvenimo būdo įtaką sveikatai, nurodo, ką reikėtų keisti savo gyvensenoje.

Analizuoja visuminės sveikatos požymius, gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką savo ir kitų sveikatai, numato sveikatos palaikymo ir stiprinimo būdus bei priemones.

Renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) kasdien, suaugusiųjų skatinamas ir padedamas.

Renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) kasdien, kai aplinka tam palanki.

Savarankiškai renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) kasdien įvairiose aplinkose.

Nuosekliai renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) kasdien, įvairiose, taip pat ir nepalankiose, aplinkose. Įvertina su sveikata ir saugumu susijusių asmeninių sprendimų trumpalaikį ir/ar ilgalaikį poveikį.

Nuosekliai renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) kasdien, įvairiose, taip pat ir nepalankiose, aplinkose. Skatina ir padeda tai daryti kitiems.Savarankiškai įvertina su sveikata susijusių asmeninių praktikų efektyvumą.

Nuosekliai renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) kasdien, įvairiose taip pat ir nepalankiose aplinkose. Skatina ir padeda tai daryti kitiems. Išsikelia sveikatos palaikymo ir stiprinimo trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Planuoja ir organizuoja savo ir kitų sveikatinimo veiklas. Numato sveikatos problemų sprendimo alternatyvas.

- - 5


2. Fizinė sveikata2.1. Fizinis aktyvumas

Mankštinasi, atlieka jam patinkančius ir fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus kasdien, padedamas suaugusiųjų.

Mankštinasi, atlieka jam patinkančius ir fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus kasdien, padedamas suaugusiųjų.

Mankštinasi, atlieka jam patinkančius ir jo organizmui naudingus, fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus kasdien, skatinamas suaugusiųjų, bendraamžių.

Mankštinasi, atlieka jam patinkančius ir jo organizmui naudingus, fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus kasdien, skatinamas suaugusiųjų ir/ar savarankiškai.

Mankštinasi, tikslingai atlieka jo organizmui naudingus įvairaus sudėtingumo fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus kasdien savarankiškai; bando įvairias aplinkas pritaikyti judėjimo poreikiui patenkinti.

Mankštinasi, tikslingai atlieka jo organizmui naudingus įvairaus sudėtingumo fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus kasdien savarankiškai ir savo pavyzdžiu skatina tai daryti kitus/aplinkinius; geba įvairias aplinkas pritaikyti judėjimo poreikiui patenkinti.

Formuojasi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti, padedamas suaugusiųjų

Formuojasi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti, padedamas suaugusiųjų

Turi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti




Laikosi suaugusiųjų nustatytų saugaus elgesio taisyklių judėdamas

Laikosi suaugusiųjų nustatytų saugaus elgesio taisyklių judėdamas

Skatinamas suaugusiųjų laikosi saugaus elgesio taisyklių judėdamas

Laikosi saugaus elgesio taisyklių judėdamas, suprasdamas traumų riziką

Tikslingai laikosi saugaus elgesio taisyklių judėdamas, įvertindamas traumų riziką

Tikslingai laikosi pats ir pataria kitiems laikytis saugaus elgesio taisyklių judant, siekiant išvengti ir/ar sumažinti traumų riziką

2.2. Sveika mityba

Laikosi pagrindinių sveiko maitinimosi



Nuosekliai laikosi pagrindinių sveiko

Nuosekliai laikosi sveiko maitinimosi principų ir

Nuosekliai laikosi sveiko maitinimosi principų ir

- - 6


principų kasdien, palaikomas suaugusiųjų.

principų ir taisyklių kasdien kai aplinka tam palanki.

principų ir taisyklių kasdien įvairiose aplinkose.

maitinimosi principų ir taisyklių kasdien įvairiose, taip pat ir nepalankiose aplinkose.

taisyklių kasdien įvairiose, taip pat ir nepalankiose aplinkose. Skatina ir padeda tai daryti kitiems.

taisyklių kasdien, įvairiose taip pat ir nepalankiose aplinkose. Skatina ir padeda tai daryti kitiems.

Iš įvairių pateikiamų produktų savo mitybai pasirenka sveikesnius.

Iš įvairių produktų ir patiekalų savo mitybai pasirenka sveikesnius.

Savo mitybai pasirenka sveikus produktus ir patiekalus, pasiruošia paprastus sveikus patiekalus.

Savo mitybai pasirenka sveikus produktus, patiekalus, pasiruošia sveikus patiekalus, susidedančius iš kelių produktų.

Pasirenka savo organizmui reikalingus sveikus produktus, patiekalus, pasiruošia sveikus patiekalus, susidedančius iš kelių produktų.

Pasirenka savo organizmui reikalingus sveikus produktus, patiekalus, pasiruošia įvairius sveikus patiekalus. Savarankiškai pagal galimybes renkasi maisto produktus tinkamus savo organizmui.

Supranta, kad maistas teikia energijos ir padeda organizmui augti.

Žino svarbiausius sveikos mitybos principus ir taisykles.

Nusako sveikos mitybos svarbiausius principus ir taisykles ir jų įtaką sveikatai.

Supranta sveikos mitybos principus ir taisykles, jų įtaką sveikatai; medžiagų ir energijos apykaitą organizme.

Supranta sveikos mitybos principus/taisykles, jų poveikį sveikatai. medžiagų ir energijos apykaitą organizme ir maisto medžiagų mitybinę vertę.

Paaiškina ir pagrindžia sveikos mitybos principus ir taisykles, jų poveikį sveikatai, medžiagų ir energijos apykaitą organizme ir maisto medžiagų poveikį sveikatai, maisto medžiagų mitybinę vertę, jų poreikį įvairioms žmonių grupėms.

2.3.Veikla ir poilsis- - 7


Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo bei bando jį planuoti padedamas suaugusiųjų.

Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo bei jį planuoja padedamas suaugusiųjų.

Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo ir bando savarankiškai jį planuoti skatinamas suaugusiųjų.

Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo ir bando jį planuoti savarankiškai. Apmąsto kaip sekėsi veiklos, ugdosi įprotį jas planuoti.

Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo ir jį planuoja savarankiškai. Sąmoningai derina miego, mokymosi ir laisvalaikio veiklas.

Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo, jį planuoja savarankiškai ir sąmoningai, padeda tai daryti kitiems. Įsivertina skirtingų veiklų poveikį organizmui ir tikslingai/kokybiškai jas derina.

2.4. Asmens ir aplinkos švara

Kasdienius švaros ir tvarkos įgūdžius ir įpročius formuojasi padedamas suaugusiųjų, įvardina asmens higienos ir aplinkos svarbą sveikatai.

Savo kūno ir aplinkos švara rūpinasi bei elementarių asmens higienos reikalavimų laikosi skatinamas suaugusiųjų, pateikia aplinkos veiksnių įtakos sveikatai pavyzdžių.

Savo kūno ir aplinkos švara rūpinasi bei asmens higienos reikalavimų laikosi savarankiškai, pateikia higienos priemonių pavyzdžių, saugosi žalingų aplinkos veiksnių, padeda palaikyti aplinkos švarą.

Savo kūno ir aplinkos švara rūpinasi savarankiškai, orientuojasi higienos priemonių įvairovėje ir pagal galimybes pasirenka tinkamas.

Savo kūno ir aplinkos švara rūpinasi savarankiškai, analizuoja higienos ir aplinkos įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Savo kūno ir aplinkos švara rūpinasi sąmoningai, analizuoja higienos ir aplinkos įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei.

3. Psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, pozityvus mąstymas)

Vertina save, remdamasis suaugusiųjų nuomone.

Vertina save, suprasdamas savo gerąsias savybes.

Vertina save, savo savybes, suprasdamas paauglystėje vykstančių pokyčių svarbą.

Vertina save, savo stiprybes, suprasdamas, kas daro įtaką jo nuomonei.

Vertina save kaip individualybę, remdamasis įsisąmonintomis charakterio savybėmis.

Vertina save kaip asmenybę, gebančią daryti autonominius ir atsakingus sprendimus.

Įvardija savo emocijas ir nuotaikas; parodo, kaip

Atpažįsta teigiamas ir neigiamas emocijas,

Atpažįsta savo išgyvenimų priežastis,

Supranta savo emocijų ir jausmų kaitą, stengiasi

Supranta jausmų vertę, priima jausmų

Supranta gilių jausmų vertę; išlaiko jausmų

- - 8


jaučiasi. įvardija, kas jas sukėlė; parodo savo emocijas ir jausmus.

ieško tinkamų būdų išreikšti savo emocijas ir jausmus, moka nusiraminti.

juos kontroliuoti bei tinkamai išreikšti.

prieštaringumą, ieško jų pusiausvyros, tinkamai (adekvačiai) juos išreiškia

pusiausvyrą, kontroliuoja jų raišką sudėtingose situacijose.

Pozityviai suvokia aplinką, joje vykstančius procesus, pasitiki savimi ir kitais.

Pozityviai suvokia aplinką, atpažįsta problemines situacijas; pasitiki savimi ir kitais.

Pozityviai suvokia aplinką; įvardija problemas ir ieško galimybių jas spręsti, pasitikėdamas savo galiomis.

Pozityviai žvelgdamas į gyvenimą įžvelgia teigiamas ir problematiškas jo puses; ieško būdų, kaip įveikti sunkumus ir atsispirti neigiamai įtakai.

Pozityviai žvelgdamas į gyvenimą analizuoja kylančias problemas ir siūlo konstruktyvių jų sprendimo būdų.

Pozityviai žvelgdamas į gyvenimą pagrindžia, koks svarbus yra gyvenimo prasmės suvokimas ir tikėjimas, kad visada galima rasti konstruktyvų problemų sprendimą.

4. Socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija)

Palaiko draugiškus santykius su kitais, mokosi susitvardyti ir bendradarbiauti konfliktinėse situacijose padedamas mokytojo ir kitų suaugusiųjų.

Palaiko draugiškus santykius su kitais, bendradarbiauja spręsdamas konfliktus , kartu su suaugusiais randa taikų sprendimą.

Palaiko draugiškus santykius su kitais, stengiasi bendradarbiauti ir kilus konfliktui siūlo taikius sprendimus savarankiškai.

Palaiko draugiškus santykius su kitais, pasirenka bendradarbiavimą ir bando užkirsti kelią konfliktams atsirasti savarankiškai, . kilus konfliktui siūlo taikius sprendimus.

Kuria ir palaiko draugiškus santykius su kitais, pasirenka bendradarbiavimą ir moka užkirsti kelią konfliktams kilti, kilus konfliktui taikiai ir konstruktyviai juos sprendžia .

Kuria ir palaiko draugiškus, bendradarbiavimu grįstus santykius su kitais, veiksmingai sprendžia konfliktus.

Atpažįsta socialinio spaudimo situacijas, padedamas suaugusiųjų; atsisako blogai elgtis žinomose rizikingose situacijose; esant reikalui prašo pagalbos suaugusiųjų, kuriais pasitiki.

Atsisako blogai ar pavojingai elgtis socialinio spaudimo situacijose, skatinamas ir palaikomas suaugusiųjų; esant reikalui prašo pagalbos suaugusiųjų.

Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, nenaudingai sveikatai, vengia socialinio spaudimo situacijų ir/ar žmonių, kurie gali būti jam pavojingi, kviečia pagalbą pavojui

Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, nenaudingai sveikatai, neįsitraukia į pavojingas socialinio spaudimo situacijas, esant reikalui kviečia pagalbą pavojui pašalinti..

Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, nenaudingai sveikatai, garbingai pasitraukia iš socialinio spaudimo ir/ar pavojingų situacijų, esant reikalui bando suteikti pats arba kviečia pagalbą.

Atsispiria spaudimui ir/ar provokacijai ir/ar elgtis rizikingai, nenaudingai sveikatai, padeda pasitraukti iš pavojingų socialinio spaudimo situacijų kitiems, esant reikalui suteikia pats arba telkia pagalbą.

- - 9


pašalinti.

- - 10

Projektas, 2012-01-178.3. Mokinių pasiekimai, turinio apimtis. 1–2 klasės

Šiame skyrelyje nurodomi reikalavimai 1–2 klasių mokinių žinioms, gebėjimams (8.3.1); nurodoma turinio apimtis (8.3.2). Gebėjimų numeravimo pirmas skaitmuo rodo veiklos srities numerį.

8.3.1. Mokinių pasiekimai. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiNuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprataPripažinti sveikatą kaip vertybę

1.1. Atpažįsta savo geros ir blogos savijautos požymius.

Įvardija sudėtines sveikatos dalis.

Nurodo, kas kenkia sveikatai ir kas padeda būti sveikam.

Nurodo, į ką kreiptis pablogėjus sveikatai.

Būti aktyviam, sąžiningam ir atsakingam tausojant ir stiprinant savo ir kitų sveikatą

1.2. Atlieka kasdienius veiksmus, būtinus gerai savijautai ir sveikatai, suaugusiųjų skatinamas ir padedamas.

Išvardija, ką darome kasdien, kad būtume sveiki ir gerai jaustumėmės.

Pateikia sveikatai palankaus elgesio pavyzdžių.

2. Fizinė sveikata

2.1. Fizinis aktyvumasSiekti kuo daugiau judėti, patirti judėjimo džiaugsmą

2.1.1. Mankštinasi, žaidžia, atlieka jam patinkančius, kūną lavinančius pratimus kasdien, padedamas suaugusiųjų.

Įvardija, kad mankšta, žaidimai, fiziniai pratimai jam naudingi.

Nusako, kokiais būdais galima judėti kiekvieną dieną, įvairiose aplinkose.

Stebėti (kontroliuoti) savo laikyseną

2.1.2. Formuojasi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti, padedamas suaugusiųjų.

Nurodo, kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti.

Būti atsargiam žaidžiant, aktyviai judant.

2.1.3. Judėdamas laikosi suaugusiųjų nustatytų saugaus elgesio taisyklių.

Išvardina, kokių saugaus elgesio taisyklių reikia laikytis žaidžiant, aktyviai judant.

2.2. Sveika mityba

Vertinti maistą kaip augimo ir energijos šaltinį

2.2.1. Maitinasi vadovaudamasis sveiko maitinimosi principais (įvairovė, saikingumas, subalansuotumas, šviežumas) ir saugaus maisto vartojimo taisyklėmis.

2.2.2. Geria pakankamai vandens, išreiškia, kada

Nusako, kodėl svarbu valgyti sveiką maistą.

Pateikia maisto ir gėrimų, kuriuos vartoti sveika ir kuriuos reikia vartoti saikingai, pavyzdžių.

Įvardija, kad vanduo reikalingas gerai savijautai ir sveikatai.

Nusako saugaus maisto vartojimo taisykles (neskubėti, sukramtyti, nevalgyti labai karštą maistą).

- - 11


jaučia poreikį valgyti..

Rinktis maisto produktus pagal jų naudingumą savo sveiktai

2.2.3. Iš įvairių pateikiamų produktų savo mitybai pasirenka sveikesnius.

2.2.4. Maitinasi tam, kad organizmas gautų energijos.

Supranta, kad maistas teikia energijos ir padeda organizmui augti.

Pateikia sveiko maisto ir gėrimų pavyzdžių.

Įvardija, kurie maisto produktai geriausiai tinka žmogaus organizmui, kurie nėra naudingi, kurie – kenksmingi.

2.3. Veikla ir poilsisNepervargti, o pavargus pailsėti.

2.3.1. Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo bei bando jį planuoti padedamas suaugusiųjų.2.3.2. Saugo regėjimą.2.3.3. Vengia triukšmo, stengiasi jį sumažinti.

Nusako darbo ir poilsio derinimo svarbą sveikatai.

Pateikia pavyzdžių, kaip reikia saugoti regėjimą ir klausą.

2.4. Asmens ir aplinkos švaraBūti švariam ir tvarkingam.

2.4.1. Laikosi kasdienių švaros ir tvarkos praktikų padedamas suaugusiųjų

Paaiškina, ką reiškia švara ir tvarka. Paaiškina asmeninės higienos ir aplinkos reikšmę sveikatai.Apibūdina ir paaiškina, kodėl svarbu turėti tinkamą mokymosi vietą.

Pradėti rūpintis asmens higiena ir aplinkos švara.

2.4.2. Apibūdina kasdienius asmens higienos ir aplinkos švaros įgūdžius.

Įvardija kasdienius asmens higienos reikalavimus: rankų plovimas, veido prausimas, naudojimasis tualetu, asmeninių daiktų priežiūra, rūbų ir avalynės priežiūra, burnos ir dantų priežiūra.Paaiškinti, kodėl svarbu tvarkyti savo mokymosi vietą.Savais žodžiais paaiškina, kaip tvarkyti savo mokymosi aplinką.

3. Psichikos sveikataNorėti pažinti save, atrasti savo gerąsias savybes.

3.1. Vertina save, remiantis reikšmingų suaugusiųjų nuomone.

Atpažįsta ir įvardija savo gerąsias savybes.Įvardijasavo bruožus, kuriuos derėtų patobulinti.

Norėti pažinti savo emocijas, džiaugtis ir būti geros nuotaikos.

3.2. Įvardija savo emocijas ir nuotaikas. Parodo, kaip jaučiasi.

Paaiškina, kad visi žmonės išgyvena ir teigiamas emocijas (džiaugsmą, susižavėjimą ir kt.), ir neigiamas (pyktį, liūdesį ir kt.).Nurodo, kad visos emocijos yra svarbios ir reikalingos.Žino būdus (šypsena, komplimentas, dovanėlė, apkabinimas ir t.t.), kaip galima suteikti džiaugsmo ir pagerinti nuotaiką.

Pasitikėti savimi ir jaustis saugiai artimoje aplinkoje.

3.3. Pozityviai suvokia aplinką, joje vykstančius procesus. Adekvačiai priima situacijas, žmones, aplinkybes.

Pateikia pavyzdžių, kada asmens mintys, žodžiai ir veiksmai sutampa. Paaiškina, kurios gyvenimo situacijos priklauso nuo mūsų, o kurių - negalime pakeisti.

4. Socialinė sveikataGerbti savo ir 4.1. Atpažįsta savo ir Paprašytas suaugusiųjų įvardija galimas savo ir kitų

- - 12

Projektas, 2012-01-17kitų jausmus, išgyvenimus, žmogiškąjį orumą.

kitų skirtingas emocines reakcijas ir jausmus į tą pačią bendravimo situaciją

skirtingas emocines reakcijas ir jausmus į tą pačią situaciją.Pateikia žodinio ir nežodinio bendravimo pavyzdžių.

Būti dėmesingam 4.2. Palaiko draugiškus santykius su kitais, bando susitvardyti ir bendradarbiauti konfliktinėse situacijose padedamas mokytojo ir kitų suaugusiųjų.

Įvardija būdus, kaip galima susidraugauti ir draugauti.

Pateikia pavyzdžių, kaip vieno žmogaus poelgiai ar žodžiai gali paveikti kitų poelgius ar žodžius.

Būti budriam ir atspariam rizikingose situacijose

4.3. Atpažįsta socialinio spaudimo situacijas, padedamas suaugusiųjų; atsisako blogai elgtis žinomose rizikingose situacijose; esant reikalui prašo pagalbos suaugusiųjų, kuriais pasitiki.

Pateikia pavyzdžių, kaip galima atsisakyti blogai elgtis.Nurodo, į ką galėtų kreiptis pagalbos esant reikalui.

8.3.2. Turinio apimtis. 1–2 klasės1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Sudėtinės sveikatos dalys. Ką reiškia sveikas kūnas? Ką reiškia sveikas protas ir sveika dvasia? Ką reiškia sveiki santykiai su kitais žmonėmis? Kaip jaučiamės, kai esame sveiki? Kokia veikla padeda užaugti sveikiems?2. Fizinė sveikata2.1. Fizinis aktyvumas. Kokia mankštos, fizinių pratimų/judrių žaidimų nauda man/mano sveikatai ir gerai savijautai. Kiek laiko aš turėčiau skirti mankštai ir įvairiems fiziniams pratimams, žaidimams. Kokie žaidimai ir fiziniai pratimai man patinka. Kaip ir kur aš galiu judėti kiekvieną dieną. Kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti. Kaip taisyklingai, giliai kvėpuoti. Kodėl aš turėčiau laikytis suaugusiųjų nustatytų saugaus elgesio taisyklių važiuodamas dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir t.t.2.2. Sveika mityba. Sveiki maisto produktai ir gėrimai. Pagrindiniai sveiko maitinimosi principai. Maisto produktai, kuriuos reikėtų valgyti saikingai. Sveiko maisto poveikis sveikatai. Daržovės ir vaisiai mūsų mityboje. Vandens įtaka sveikatai. 2.3. Veikla ir poilsis. Miego ir poilsio svarba normaliam augimui ir gerai sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą gali pažeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama mokymosi vieta. 2.4. Asmens ir aplinkos švara. Ką reiškia būti sveikam? Kas yra asmens higiena ir aplinkos švara? Kodėl asmens higiena ir aplinkos švara yra svarbi sveikatai? Kasdieniai asmens higienos reikalavimai. Tinkama mokymosi vieta. 3. Psichikos sveikata. Koks aš esu. Kurios mano savybės man patinka; kurias savybes norėčiau pakeisti. Kokius išgyvenimus patiria visi žmonės. Kurie jausmai yra teigiami (laimė, džiaugsmas, malonumas, draugiškumas ir t.t.), kurie – neigiami (pyktis, baimė, liūdesys, nerimas ir t.t.). Kodėl visos emocijos ir jausmai yra svarbūs ir reikalingi. Kokiais būdais galima išreikšti savo emocijas ir jausmus, pagerinti nuotaiką (šypsena, komplimentas, dovanėlė, apkabinimas ir t.t.). Kada mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai sutampa, o kada – nesutampa ir kodėl. Kurios gyvenimo situacijos priklauso nuo mūsų, o kurių negalime pakeisti. 4. Socialinė sveikata. Pagarbus bendravimas, bendravimo svarba tarpusavio santykiams. Žodinis ir nežodinis bendravimas. Kaip svarbu būti mandagiam ir dėmesingam. Kaip atpažinti situacijas, apie kurias reikėtų pasikalbėti su patikimais suaugusiais. Ką daryti, kai nutinka kas nors grėsminga ir mus baugina.

- - 13


8.4. Mokinių pasiekimai, turinio apimtis. 3–4 klasėsŠiame skyrelyje nurodomi reikalavimai 3–4 klasių mokinių žinioms, gebėjimams (8.4.1);

nurodoma turinio apimtis (8.4.2). Gebėjimų numeravimo pirmas skaitmuo rodo veiklos srities numerį.




1.1. Analizuoja sveikatą ir sveikatai palankų elgesį kasdienėse įprastose situacijose.

Įvardija sveikatos aspektus.Nurodo, kas lemia žmogaus sveikatą ir kas jai kenkia.

Įvardija sveiko žmogaus požymius.


1.2. Atpažįsta pablogėjusios savijautos požymius ir sveikatos pokyčius ir kreipiasi pagalbos.

Įvardija nerimą keliančius savijautos pokyčius..

Nurodo, į ką kreiptis pagalbos pasijutus blogai.

1.3. Susidaro savo sveikos gyvensenos planą ir jo laikosi, kai aplinka tam palanki.

Pateikia pavyzdžių, kaip šeima ir mokykla padeda sveikai gyventi.

2. Fizinė sveikata

2.1. Fizinis aktyvumasSiekti būti stipriam, koordinuotam, lanksčiam, grakščiam

Stengtis judėti, būti fiziškai aktyviam, mankštintis, išgyventi judėjimo džiaugsmą

Norėti išbandyti įvairias judrias veiklas

2.1.1. Mankštinasi, žaidžia, atlieka jam patinkančius ir fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus kasdien, padedamas suaugusiųjų

Įvardija, kad judėjimas ir fiziniai pratimai yra būtini normaliam kūno vystymuisi, gerai savijautai

Atpažįsta, kurie fiziniai pratimai ir žaidimai jam naudingiausi.

Nusako, kaip galima būti fiziškai aktyviam/judriam kiekvieną dieną, įvairiose aplinkose.

Norėti gerai valdyti savo kūną, gražiai atrodyti

2.1.2. Formuojasi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti, padedamas suaugusiųjų

Paaiškina, taisyklingos kūno laikysenos svarbą

- - 14


2.1.3. Taisyklingai, giliai kvėpuoja.

2.1.4. Grūdinasi pakankamai būdamas atvirame ore, saulėje, vandenyje.

Paaiškina, kodėl sveikatai yra svarbus kvėpavimas

Paaiškina natūralios aplinkos ir grūdinimosi teikiamą naudą.

Stengtis be reikalo nerizikuoti

2.1.5. Judėdamas laikosi suaugusiųjų nustatytų saugaus elgesio taisyklių, naudojasi saugos priemonėmis

Nurodo pagrindines saugos priemones, padedančias išvengti traumų fizinio aktyvumo metu

2.2. Sveika mityba

Vengti maisto produktų, gaminių kurie yra žalingi sveikatai.

Pripažinti vandens naudą gyvybei ir sveikatai.

2.2.1.Padedamas sudaro dienos valgiaraštį vadovaudamasis pagrindiniais sveikos mitybos principais (įvairovė, saikingumas, subalansuotumas) ir savarankiškai laikytis saugaus maisto vartojimo taisyklių.

2.2.2. Nesirenka menkaverčių ar sveikatai žalingų maisto produktų ir gaminių.

2.2.3. Valgo pusryčius ir geria pakankamai vandens.

Įvardija svarbiausius sveikos mitybos principus ir taisykles.

Nusako, kodėl reikia valgyti daugiau grūdinių produktų, vaisių, daržovių ir gerti daugiau vandens.

Supranta, kodėl reikia valgyti pusryčius.

2.2.4. Pasirenka maisto produktus pagal sveikos mitybos piramidę.

Nusako, kurie maisto produktai turi daugiau naudingų maisto medžiagų ir energijos.

Nusako, kurie maisto produktai yra menkaverčiai ar net sveikatai kenksmingi.

2.3. Veikla ir poilsisLaikytis dienos ritmo.

2.3.1.Stebi savo savijautą ir įvertinti poilsio naudą gerai savijautai.2.3.2. Derina protinį darbą, aktyvų ir pasyvų poilsį.2.3.3. Tausojaklausą ir regėjimą.

Išmano, kiek laiko dera skirti įtemptai protinei veiklai, darbui prie kompiuterio, skaitymui ir t,t. Įvardija, kodėl norint būti sveikam ir gerai jaustis reikia laikytis miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo. Pateikia pavyzdžių ir apibūdina, kas kenkia regėjimui ir klausai.

2.4. Asmens ir aplinkos švaraRūpintis asmens higiena ir aplinkos švara.

2.4.1. Analizuoja asmens higienos reikalavimus.

Nusako asmens higienos reikalavimus ir jų laikymosi tvarką.Paaiškina, kad norint gerai jaustis ir būti sveikam, reikia laikytis kūno ir aplinkos švaros.Įvardija infekcinių ligų plitimo būdus.

- - 15


2.4.2. Pagrindžia savo aplinkos švaros svarbą.

Nusako savo veiklos aplinkos švaros palaikymo būdus.Paaiškina aplinkos švaros įtaką sveikatai.

Saugotis žalingų aplinkos veiksnių.

2.4.3. Apibūdinti aplinkos veiksnių įtaką sveikatai.

Įvardija sveikatą įtakojančius aplinkos veiksnius.Paaiškina, kaip saugotis žalingo saulės poveikio, didelio oro užterštumo, nekokybiško maisto, didelio triukšmo.

3. Psichikos sveikataPažinti save kaip ypatingą berniuką ar mergaitę.

3.1.Vertina save, parodo savo gerąsias savybes. Pasinaudoja savo stiprybėmis ir koreguoja silpnybes.

Įvardija sau būdingas ypatybes.Išskiria stipriuosius ir silpnuosius savo asmens bruožus.Nurodo savo savybes, kurias norėtų tobulinti.

Būti atviram ir nuoširdžiai išreikšti emocijas ir jausmus.

3.2. Atpažįsta, priima ir tinkamai išreiškia savo emocijas bei jausmus. Moka parodyti nuoširdžius jausmus, pvz., nuostabą, užuojautą, gailestį.

Pateikia teigiamų ir neigiamų savo išgyvenimų pavyzdžių.Įvardija, kas sukelia teigiamus išgyvenimus, o kas - pyktį, liūdesį, nerimą, neviltį. Nusako, kaip galima tinkamai išreikšti džiaugsmą ar skausmą.Nusako, kokie jausmai išgyvenami, netekus ko nors brangaus (gyvūnėlio, asmens ar kt.).

Įvairiose gyvenimo situacijose matyti pozityvius dalykus.

3.3. Pozityviai suvokia aplinką. Išreiškia save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam ir aplinkiniams. Geba nusiraminti, atsipalaiduoti.

Pateikia pavyzdžių, koks elgesys yra teigiamas, naudingas ir palankus sveikatai, o koks – žalingas. Nusako, kokiais būdais galima nusiraminti, atsipalaiduoti, išvengti streso (pvz., kvėpavimas, dienoraščio rašymas, išmintingos mintys, ramios muzikos klausymas ir kt.).

4. Socialinė sveikataGerbti savo ir kitų jausmus, išgyvenimus, žmogiškąjį orumą.

4.1. Apibūdina savo ir kito emocinę reakciją į bendravimo situaciją, paprašytas suaugusiųjų

Pateikia pavyzdžių, kaip tuos pačius jausmus galima reikšti skirtingais būdais.

Būti dėmesingam 4.2. Palaiko draugiškus santykius su kitais, bendradarbiauja spręsdamas konfliktus, kartu su suaugusiais randa taikų sprendimą.

Įvardija žmogaus savybes ir bruožus, kurie padeda susidraugauti.Pateikia bendravimo konfliktų pavyzdžių.Suformuluoja savo siūlymą, kaip taikiai išspręsti konfliktą.


4.3. Atsisako blogai ar pavojingai elgtis socialinio spaudimo situacijose, skatinamas ir palaikomas suaugusiųjų; esant reikalui prašo pagalbos suaugusiųjų.

Įvardija situacijas, kuriose patiria aplinkinių spaudimą blogai ar pavojingai elgtis. Susieja savo jausmus su juos sukėlusia situacija.Pateikia pavyzdžių, kaip atsisakyti blogai ar pavojingai elgtis.

- - 16


8.4.2. Turinio apimtis. 3–4 klasės1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Sveikatos aspektai. Kaip kūno, proto ir dvasios būklė atsiliepia sveikatai. Ką sveikatai reiškia geri santykiai su kitais žmonėmis? Kaip jaučiamės, kai esame sveiki? Kam reikalinga sveikata? Ką darome kasdien, kad būtume sveiki? Kaip kasdienė veikla veikia mūsų sveikatą? Šeimos ir mokyklos vaidmuo ugdantis sveiką gyvenseną. Asmeninis sveikos gyvensenos planas.2. Fizinė sveikata2.1. Fizinis aktyvumas. Kodėl mankšta, fiziniai pratimai/judrūs žaidimai naudingi mano sveikatai ir gerai savijautai. Kiek laiko aš turėčiau skirti mankštai ir įvairiems fiziniams pratimams, žaidimams. Koks elgesys laikytinas fiziškai aktyviu ir fiziškai neaktyviu. Kokie žaidimai ir fiziniai pratimai man geriausiai tinka. Kaip ir kur aš galiu judėti kiekvieną dieną. Kodėl aš turėčiau judėti kiekvieną dieną. Kodėl reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti. Kokių saugaus elgesio taisyklių aš turėčiau laikytis, darydamas fizinius pratimus, važiuodamas dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir t.t.2.2.. Sveika mityba. Sveikos mitybos principai ir taisyklės. Sveiko maisto poveikis sveikatai. Grūdinės kultūros maisto produktuose, daržovės ir vaisiai mūsų mityboje. Didesnis vandens vartojimas. Naudingi ir žalingi maisto produktai. 2.3. Veikla ir poilsis. Miego ir poilsio svarba normaliam augimui ir gerai sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą gali pažeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Veiksniai įtakojantys regą ir klausą. Tinkama mokymosi vieta.2.4. Asmens ir aplinkos švara. Asmens higienos reikalavimai ir jų laikymosi tvarka. Asmens higienos ir aplinkos švaros įtaka sveikatai. Aplinkos švaros palaikymas. Infekcinės ligos, jų plitimo būdai. Aplinkos veiksnių įtaka sveikatai. Apsaugos nuo žalingų aplinkos veiksnių būdai.3. Psichikos sveikata. Kokiomis savybėmis aš pasižymiu. Kokie bruožai būdingi berniukams ir mergaitėms. Kurie mano bruožai yra teigiami – kuriais galiu remtis, o kuriuos norėčiau keisti, atsisakyti. Kodėl svarbus teigiamas savęs vertinimas. Kas sukelia teigiamus išgyvenimus (meilę, draugystę, džiaugsmą, nuostabą), o kas – neigiamus (pyktį, liūdesį, nerimą, neviltį). Ar pyktis – normali emocija. Kaip išgyventi netektį. Kaip geriau suprasti savo emocijas ir jausmus. Kodėl svarbu mokytis tinkamai juos išreikšti, o kas būna, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kokie gyvenimo įpročiai yra teigiami, naudingi ir palankūs sveikatai, o kokie – žalingi. Kas gali sukelti įtampą ir stresą. Kokiais būdais galima nusiraminti, atsipalaiduoti, išvengti streso (pvz., kvėpavimas, dienoraščio rašymas, išmintingos mintys, ramios muzikos klausymas ir kt.).4. Socialinė sveikata. Pagarbus bendravimas, bendravimo svarba tarpusavio santykiams. Elgesio charakteristikos ir asmens bruožai, kurie padeda susidraugauti. Kaip rasti priimtiną visiems sprendimą? Kuriame bendravimo ir bendradarbiavimo taisykles. Kokios priežastys gali paskatinti rūkyti, gerti, vartoti narkotikus? Kaip atsispirti spaudimui ir pasakyti “ne”, kai siūloma užsiimti sveikatai žalinga veikla.






1.1. Apibūdina žmogaus organizmo sistemas ir jų pagrindines funkcijas.

1.2. Atskleidžia įvairius

Pateikia pavyzdžių, kaip funkcionuoja žmogaus organizmo sistemos.

Išvardija kasdienius veiksmus, nuo kurių priklauso - - 17


sveikatos požymius ir elgesio bei aplinkos veiksnių įtaką sveikatai.

sveikata.


1.3. Atpažįsta aplinkos poveikį savijautai ir sveikatai.

Įvardija aplinkos veiksnius, kurie kenkia sveikatai.

1.4. Įsivertina savijautą, nusimato ir susiplanuoja sveikatos pokytį.

Pateikia pavyzdžių, kai savijautos pokyčius nulėmė veiksmai jai pagerinti.

2. Fizinė sveikata

2.1. Fizinis aktyvumasSiekti būti stipriam, koordinuotam, lanksčiam, gerai valdyti savo kūną.

Stengtis kūrybiškai išnaudoti įvairias situacijas judėjimo poreikiams tenkinti

2.1.1. Reguliariai juda, mankštinasi, žaidžia, atlieka fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius, fizines ir psichines galias stiprinančius pratimus.

2.1.2. Atlieka fizinius pratimus įvairiose aplinkose (pvz. laukdamas autobuso, pamokos metu ir pan.).

Paaiškina, iliustruodamas pavyzdžiais, kad judėjimas ir reguliarūs fiziniai pratimai yra būtini organizmo normaliam vystymuisi.

Paaiškina, iliustruodamas pavyzdžiais, kad kasdieniams judėjimo poreikiams tenkinti nėra būtinos speciali įranga ir priemonės.

Rūpintis savo kūno laikysena

2.1.3. Turi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti

Nurodo, kaip reikia išlaikyti taisyklingą laikyseną.

2.1.4. Taisyklingai, giliai kvėpuoja.

2.1.5. Grūdinasi pakankamai būdamas atvirame ore, saulėje, vandenyje.



Be reikalo nerizikuoti

2.1.6. Judėdamas laikosi saugaus elgesio taisyklių, naudojasi saugos priemonėmis.

Paaiškina, kokias saugos priemones būtina naudoti fizinio aktyvumo metu.

2.2. Sveika mityba

Laikytis pagrindinių sveiko maitinimosi principų ir taisyklių.

2.2.1. Analizuoja, kokius maisto produktus renkasi paaugliai ir formuluoti paprasčiausias išvadas atsižvelgiant į sveikos mitybos taisykles.

Aptaria sveikos mitybos taisykles (pvz. sveikos mitybos piramidę).

Paaiškina, kodėl reikia valgyti pusryčius.

Paaiškina, kodėl nesveika persivalgyti.

Paaiškina, kodėl maistas, vanduo reikalingas organizmo normaliam funkcionavimui ir

- - 18


2.2.2. Diskutuoja apie sveikos mitybos pasirinkimo galimybes.

2.2.3. Nepersivalgo, renkasi įvairų, pilnavertį maistą.

vystymuisi.

Argumentuoja, kodėl mityba turi būti saikinga, įvairi, subalansuota.

Pasirinkti maisto produktus pagal jų naudingumą savo sveiktai

2.2.4. Renkasi maisto produktus, patiekalus pagal jų naudingumą savo sveiktai.

2.2.5. Analizuoja informaciją pateiktą maisto gaminių etiketėse.

2.2.6. Pasirenka maisto produktus jų manymu tinkamiausius savo organizmui.

Skiria sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktų / patiekalų komponentus / ingredientus.

Nagrinėdami maisto produktų etiketes mokiniai aiškinasi, kuriuos (kuriuose produktuose yra daugiau angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų) produktus reikėtų valgyti dažniau, o kuriuos rečiau.

Paaiškina, kodėl vieni maisto produktai, patiekalai yra vertingi žmogaus organizmui, o kiti mažiau vertingi ar net kenksmingi.

2.3. Veikla ir poilsisLaikytis miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo, turiningai ir prasmingai leisti laisvalaikį

2.3.1. Analizuoja dienotvarkės reikšmę normaliam organizmo augimui ir vystymuisi.2.3.2. Atgauna jėgas po intensyvaus protinio darbo, turiningai praleidžia laisvalaikį. 2.3.3. Atpažįsta akių nuovargio simptomus, įvairiose aplinkose atlieka akių mankštos pratimus.

Pateikia pavyzdžių apie dienotvarkės reikšmę normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Paaiškina, kodėl reikia daryti pertraukas įtemptai mokantis, riboti darbą prie kompiuterio, televizoriaus žiūrėjimą ir t.t.Paaiškina, kaip sukurti darbo vietą, padedančią tausoti regėjimą ir klausą.

2.4. Asmens ir aplinkos švaraLaikytis asmens higienos reikalavimų, rūpintis aplinkos švara.

2.4.1. Savarankiškai rūpinasi asmens higiena.

2.4.2. Užtikrina savo aplinkos švarą.

Supranta kasdienės asmens higienos svarbą ir įtaką sveikatai.Išvardija asmens higienos reikalavimų ypatumus (pvz.: burnos higiena, plaukų priežiūra ir t.t.)Įvardija apsisaugojimo nuo infekcinių ligų būdus.Paaiškina aplinkos, aplinkos švaros sąvokas.Pateikia aplinkos švaros palaikymo priemonių pavyzdžių.

Domėtis higienos priemonėmis ir paslaugomis.

2.4.3. Apibūdina asmens higienos priemones ir paslaugas.

Pateikia asmens higienos priemonių pavyzdžių.Pateikia asmens higienos paslaugų pavyzdžių.Paaiškina, kodėl svarbu atsakingai rinktis higienos priemones.Apibūdina reklamos įtaką asmens higienos priemonių ir paslaugų pasirinkimui.

Vengti žalingos sveikatai aplinkos.

2.4.4. Pagrindžia aplinkos veiksnių poveikį sveikatai.

Paaiškina, kaip aplinkos veiksniai veikia sveikatą.Pateikia priemonių, padedančių apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio, pavyzdžių.

3. Psichikos sveikataNusiteikti 3.1. Vertina save Paaiškina, kas yra paauglystė ir kokie reikšmingi

- - 19

Projektas, 2012-01-17natūraliai priimti paauglystėje vykstančius pokyčius.

teigiamai.Pažįsta save kaip augantį ir bręstantį berniuką ar mergaitę.

pokyčiai vyksta šiuo amžiaus tarpsniu.Įvardija pokyčius, kurie kelia džiaugsmą ar nerimą.

Suprasti, kad visi jausmai ir emocijos yra reikalingi; stengtis rasti tinkamą savo emocijų ir jausmų raišką.

3.2. Moka tinkamai išreikšti savo emocijas ir jausmus, kalbėti ramiai, nesikarščiuoti.Susijaudinus geba nusiraminti, atsipalaiduoti.Atpažįsta savo išgyvenimų priežastis.

Supranta, kas (priežastys, asociacijos) gali sukelti teigiamas ar neigiamas emocijas.Paaiškina emocijų ir jausmų sąsajas su elgesiu.Nusako, kaip dera ir kaip nedera reikšti savo išgyvenimus.

Pasitikėti savo galiomis, aplinkoje ieškoti teigiamų išgyvenimų.

3.3. Aplinkoje pastebi teigiamų sveiko ir darnaus gyvenimo būdo pavyzdžių.Iškilus problemai nepasiduoda baimei ar nerimui, ieško būdų ją spręsti.Atpažįsta stresorius namuose, mokykloje ir moka atsipalaiduoti, išvengti įtampos.

Pateikia sveiko ir darnaus gyvenimo pavyzdžių iš savo aplinkos. Paaiškina, kaip galima suvaldyti išgąstį ir baimę, ir kaip, išgyvenus stiprius jausmus, nusiraminti. Žino būdus, kaip (užsiimant mėgstama fizine veikla, klausantis muzikos, geriant žolelių arbatą, darant masažą, kvėpuojant ir t.t.) valdyti stresą.


4.1. Bando pažvelgti į situaciją kito akimis savarankiškai, randa panašumų ir skirtumų su savimi.

Pateikia pavyzdžių, kada žmonės tuos pačius jausmus reiškia skirtingais būdais.

Būti dėmesingam 4.2. Palaiko draugiškus santykius su kitais, stengiasi bendradarbiauti ir kilus konfliktui siūlo taikius sprendimus savarankiškai.

Apibūdina mėgstamas žmonių savybes.Pateikia pavyzdžių, kaip padeda savo draugams.Paaiškina draugystės svarbą žmogaus gyvenime.Pateikia pavyzdžių, kaip taikiai išsprendė konfliktą.


4.3. Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, vengia socialinio spaudimo situacijų ir/ar žmonių, kurie gali būti jam pavojingi, kviečia pagalbą pavojui pašalinti.

Išvardija veiksnius, sukeliančius ir skatinančius rizikingą elgesį.Nurodo situacijas, kurios kelia pavojų sveikatai.Nurodo, kur, į ką ir kaip kreiptis pagalbos iškilus pavojui.

8.5.2. Turinio apimtis. 5–6 klasės1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Žmogaus organizmo sistemos ir jų pagrindinės funkcijos. Ką darome kasdien, kad būtume sveiki? Ką norėtume pakeisti, ko atsisakyti, kad taptume sveikesni? Aplinkos poveikis sveikatai. Sveikesnės gyvensenos link (gyvensenos pokyčio planas).

- - 20

Projektas, 2012-01-172. Fizinė sveikata2.1. Fizinis aktyvumas. Kodėl judėjimas ir reguliarūs fiziniai pratimai, mankšta yra būtini mano organizmo normaliam vystymuisi. Kaip aš galiu patenkinti judėjimo poreikį, neturėdamas specialios įrangos ar priemonių/Kaip aš galiu judėti kasdien. Kiek laiko aš turėčiau skirti judėjimui, įvairiems pratimams. Ką daryti, kad būčiau stiprus, lankstus, vikrus, greitas, ištvermingas ir koordinuotas. Kodėl svarbu pasirinkti įvairius būdus būti fiziškai aktyviam. Kaip ir kodėl reikia taisyklingai sėdėti, stovėti, judėti/Kaip išsaugoti taisyklingą kūno laikyseną. Kokių saugos priemonių aš turėčiau laikytis, kad išvengčiau susižalojimų ir traumų fizinio aktyvumo metu. Kaip važiuoti dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir t.t.2.2.. Sveika mityba. Sveikos mitybos principai ir taisyklės. Alkis ir sotumas (požymiai). Sveiko maisto poveikis sveikatai. Maisto produktai ir jų komponentai. Maisto produktų sudėties nagrinėjimas. Naudingi ir žalingi maisto produktai.2.3. Veikla ir poilsis. Miego ir poilsio svarba normaliam augimui ir gerai sveikatai. Koks laisvalaikis yra turiningas? Kaip atgauti jėgas po intensyvaus protinio darbo? Klausos higiena ir kaip klausą gali pažeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama mokymosi vieta.2.4. Asmens ir aplinkos švara. Asmens higienos ir aplinkos švaros įtaka sveikatai. Asmens higienos reikalavimų ypatumai. Apsisaugojimo nuo infekcinių ligų būdai. Asmens higienos priemonės ir paslaugos. Aplinkos veiksnių poveikis sveikatai. Priemonės, padedančios apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio.3. Psichikos sveikata. Kas yra paauglystė ir kokie natūralūs pokyčiai vyksta šiuo amžiaus tarpsniu. Kurie pokyčiai yra reikšmingi, kelia džiaugsmą ar nerimą. Kuo svarbus teigiamas savęs vertinimas, savo nuomonės turėjimas. Kas yra sąžinė.Kas ir kaip veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį. Kas sukelia teigiamus ar neigiamus išgyvenimus: mūsų mintys, asociacijos ar išorinės priežastys. Kaip susiję jausmai ir mūsų veiksmai - elgesys. Kaip dera ir kaip nedera reikšti savo išgyvenimus. Kodėl kyla nerimas ir baimė, patiriamas stresas. Kokiais būdais, išgyvenus stiprius jausmus, galima nusiraminti, atsipalaiduoti, valdyti stresą: užsiimant mėgstama fizine veikla, klausantis muzikos, geriant žolelių arbatą, darant masažą, kvėpuojant ir t.t. Kas yra sveikas ir darnus gyvenimo būdas. 4. Socialinė sveikata. Pagarbus bendravimas, bendravimo svarba tarpusavio santykiams. Draugystės svarba žmogaus gyvenime. Kaip užmegzti ir išsaugoti draugystę? Kokios priežastys gali paskatinti rūkyti, gerti, vartoti narkotikus, imtis smurtinio problemų sprendimo būdo? Kaip atsispirti spaudimui ir pasakyti “ne”, kai siūloma užsiimti sveikatai žalinga veikla. Kas ir kaip kontroliuoja žalingą sveikatai veiklą? Kur kreiptis pagalbos, kai vienas spaudimo negali atlaikyti?






1.1. Apibūdina sveikatos požymius, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai.

Pateikia sveikos gyvensenos kasdienių veiksmų pavyzdžių.

Būti aktyviam, sąžiningam ir atsakingam

1.2. Tinkamai rūpinasi sveikata net ir nepalankiose situacijose,

Įvardija, kas palanku ir kas kenkia sveikatai.Įvardija sveikatos apsaugos įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.

- - 21

Projektas, 2012-01-17tausojant ir stiprinant savo ir kitų sveikatą

o esant reikalui kreiptis pagalbos.

1.3. Įvertina su sveikata ir saugumu susijusių asmeninių sprendimų trumpalaikį ir/ar ilgalaikį poveikį; pasirenka sveikatos stiprinimo prioritetus;susiplanuoja sveikatos pokytį ir laikosi plano.

Išvardija aplinkos veiksnius, žalojančius sveikatą.Paaiškina, kaip gyvenimo būdo pokyčiai lemia sveikatą.

2. Fizinė sveikata

2.1. Fizinis aktyvumasSiekti būti stipriam, koordinuotam, lanksčiam, gerai valdyti savo kūną.

Siekti išbandyti įvairias judrias veiklas, stengtis kūrybiškai išnaudoti įvairias situacijas judėjimo poreikiams tenkinti

Siekti judėjimo džiaugsmo, o ne sportinių rezultatų

2.1.1. Susidaro organizmui naudingų ir sveikatos nežalojančių pratimų kompleksą, skatinamas suaugusiųjų ir/ar savarankiškai

2.1.2. Spontaniškai ir/ar tikslingai juda įvairiose aplinkose, skatinamas suaugusiųjų ir/ar savarankiškai

2.1.3. Juda, mankštinasi, išgyvena judėjimo džiaugsmą, nesikoncentruodamas į sportinius pasiekimus

Apibūdina fizines veiklas naudingas raumenų jėgai, ištvermei, kūno lankstumui, grakštumui, širdies kraujagyslių, kvėpavimo, imuninei ir kt. sistemų pajėgumui palaikyti ir/ar stiprinti.

Paaiškina, kodėl judėjimas ir reguliarūs fiziniai pratimai yra būtini organizmo normaliam vystymuisi

Paaiškina skirtumą tarp profesionalaus sporto ir organizmui būtino mankštinimosi


2.1.4. Kontroliuoja savo laikyseną, pastebi nukrypimus ir priima reikiamus sprendimus

Įsivertina savo laikyseną; supranta, kad ydingą laikyseną būtina koreguoti ir, esant reikalui, kreiptis pagalbos į specialistus

2.1.5.Taisyklingai, giliai kvėpuoja. Grūdinasi pakankamai būdamas atvirame ore, saulėje, vandenyje.



Be reikalo nerizikuoti

2.1.6. Saugosi pats ir rekomenduoja kitiems fizinio aktyvumo metu (važinėjant dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir

Argumentuoja, kodėl fizinio aktyvumo metu būtina naudoti saugos priemones, padedančias išvengti traumų

- - 22

Projektas, 2012-01-17t.t.) naudotis reikiamomis apsaugos priemonėmis

2.2. Sveika mityba

Racionaliai rinktis mitybos teorijas, maisto produktus ir patiekalus.

2.2.1. Kritiškai vertina įvairias mitybos teorijas, ir paaiškina jų racionalumą.

Analizuoti sveikos mitybos pavyzdžius ir skysčių vartojimo naudą sveikatai

Aptarti veiksnius turinčius įtakos kūno masei.

Įvertinti asmenines kliūtis sveikai mitybai, formuluoti išvadas

Įvardija pagrindinius valgymo sutrikimus (nervinė anoreksija, bulimija) ir galimas jų priežastis

Būti atspariam aplinkos spaudimui, kritiškai nusiteikusiam reklamos manipuliacijoms.

2.2.2. Atsižvelgdamas į etiketėse pateikiamą informaciją, renkasi tinkamus (jų manymu) maisto produktus savo organizmui.

2.2.3. Atsispiria aplinkos spaudimui, reklamos peršamai informacijai apie kūno įvaizdį, dietas, maisto gaminius ir t. t.

Analizuoja, kokį maistą pats vartoja.

Analizuoja žiniasklaidoje pateikiamą informaciją dėl svorio mažinimo ir mitybos. Analizuoti, kas daro įtaką kūno įvaizdžio susiformavimui

Paaiškina, kaip informacija gali būti panaudojama nuomonės formavimui ir manipuliavimui žmonėmis. Paaiškina reklamos keliamus pavojus sveikatai.

2.3. Veikla ir poilsisLaikytis miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo, būti darbingam ir gerai jaustis

2.3.1. Susidaro dienotvarkę: suplanuoja laiką veiklai ir poilsiui, derina protinį darbą, aktyvų ir pasyvų poilsį.2.3.2. Analizuoja ir pagrindžia vertingo ir menkaverčio laisvalaikio skirtumus, jo įtaką darbingumui. 2.3.3. Pagrindžia, kas padeda išsaugoti regėjimą bei klausą ir pagal galimybes to laikosi.

Pateikia pavyzdžių bei juos analizuojant pagrįsti dienotvarkės reikšmę normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Paaiškina, kas lemia protinį darbingumą ir ką jis turėtų daryti pats.Įvardija, kas padeda išsaugoti regėjimą bei klausą.

2.4. Asmens ir aplinkos švaraVertinti kūno švarą kaip pagarbą sau ir aplinkiniams.

2.4.1. Savarankiškai rūpinasi savo ir aplinkos švara.

2.4.2. Savarankiškai palaiko savo ir aplinkos švarą.

Paaiškina asmeninės kūno švaros įtaką sau ir aplinkiniams.Išskiria, kokius pranašumus teikia asmeniui asmeninės higienos laikymasis asmeniui ir jo socialiniams santykiams.Paaiškina, kaip saugoti save ir kitus nuo infekcinių ligų.Susieja asmeninę higienos patirtį su teorinėmis žiniomis.Pateikia planingo savo ir aplinkos švaros palaikymo pavyzdžių. Paaiškina aplinkos ekologijos ir ergonomikos įtaką - - 23

Projektas, 2012-01-17sveikatai.

Orientuotis higienos priemonių ir paslaugų įvairovėje.

2.4.3. Analizuoja higienos priemones ir pagal galimybes pasirenka tinkamas.

Supranta higienos priemonių etiketėse esančią informaciją.Paaiškina, kaip pasirinkti sau tinkamas higienos priemones ir paslaugas.Pateikia reklamuojamų asmens higienos priemonių ir paslaugų pavyzdžių.Paaiškina reklamos įtaką higienos priemonių ir paslaugų pasirinkimui.

Domėtis būdais žalingam aplinkos poveikiui sveikatai sumažinti.

2.4.4. Analizuoja būdus sumažinti žalingą aplinkos poveikį sveikatai.

Apibendrina elgesio ir aplinkos veiksnių, turinčių įtakos lėtinėms ligoms, poveikį sveikatai.Pateikia būdų sumažinti žalingą aplinkos poveikį pavyzdžių.

3. Psichikos sveikataPasitikėti savuoju „aš“ ir ištikimai laikytis vertybių.

3.1. Teigiamai vertina save.Turi savo nuomonę.Elgesį grindžia sveikos gyvensenos principais ir vertybėmis.

Paaiškina, kas gali daryti teigiamą ar neigiamą įtaką nuomonei apie save.Nurodo, kaip savęs vertinimas (teigiamas ar neigiamas) veikia asmens savijautą ir sveikatą.

Nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir jausmams, stengtis juos tinkamai išreikšti.

3.2. Apmąsto, kaip keičiasi emocijos ir jausmai paauglystėje. Tinkamai išreiškia emocijas ir jausmus, valdo neigiamas reakcijas, nepadarydamas žalos sau ir aplinkiniams.

Paaiškina, kas būdinga paauglystei.Paaiškina, kaip paauglystėje kinta emocijos ir jausmai.Pateikia pavyzdžių, kaip emocijų ir jausmų raiška gali padėti ar pakenkti sau ir kitiems.

Patirti gyvenimo džiaugsmą renkantis sveiką gyvenimo būdą; realizuoti save ir įveikti sunkumus.

3.3. Analizuoja savirealizacijos galimybes. Ieško sprendimų, kaip įveikti sunkumus ir atsispirti neigiamai įtakai.Taiko rekomenduojamas priemones valdyti stresą.

Pateikia tinkamų savirealizacijos būdų pavyzdžių. Paaiškina, kad išlaikydamas savigarbą ir orumą, žmogus išsaugo dvasinę darną ir psichikos sveikatą.Nurodo, kokiais būdais galima spręsti kylančias problemas ir sunkumus.Paaiškina, kaip žmogaus kūną ir psichiką veikia stresinės situacijos, suprasti, kad ilgalaikis stresas turi neigiamą poveikį sveikatai.


4.1. Vertina situaciją kito akimis, randa panašumų ir skirtumų su savimi.

Įvardija įvykius ir situacijas, galinčias sukelti stresą.Apibūdina fizinius ir emocinius savo ir kito žmogaus elgesio požymius stresinėje situacijoje.

Būti dėmesingam 4.2. Palaiko draugiškus santykius su kitais, pasirenka bendradarbiavimą ir bando užkirsti kelią konfliktams atsirasti

Įvardija veiksnius, trukdančius ar padedančius susidraugauti.Apibūdina draugiškus santykius ir su jais susijusias pareigas.Pasiūlo strategijų, kaip susidraugauti ir išsaugoti draugystę.

- - 24


savarankiškai, kilus konfliktui siūlo taikius sprendimus.


4.3. Atsispiria negatyviam bendraamžių spaudimui, neįsitraukia į pavojingas socialinio spaudimo situacijas, esant reikalui kviečia pagalbą pavojui pašalinti.

Įvardija priežastis, sukeliančias negatyvų bendraamžių spaudimą.Apibūdina rizikingo elgesio poveikį ir pasekmes sveikatai.Nurodo veiksmingus būdus neįsitraukti į pavojingas situacijas.

8.6.2. Turinio apimtis. 7–8 klasės1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Sveikata, savijauta, gyvenimo būdas, aplinka. Gyvenimo būdo įtaka sveikatai. Kaip tinkamai rūpintis savo sveikata? Sveikatos ugdymo tikslai ir prioritetai. Sveikatos apsaugos įstaigos ir jų teikiamos paslaugos.2. Fizinė sveikata2.1. Fizinis aktyvumas. Kokia reguliarios mankštos, įvairių fizinių pratimų trumpalaikė ir ilgalaikė nauda širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumo stiprinimui, jėgos, ištvermės ir lankstumo didinimui, lėtinių ligų rizikos mažinimui. Kaip reguliarus judėjimas veikia mano emocijas, protinį darbingumą. Kiek laiko aš turėčiau skirti įvairiems fiziniams pratimams, mankštinimuisi. Kaip aš galiu padidinti kasdienį fizinį aktyvumą ir sumažinti neveiklumą, neturėdamas tam tikros sportinės įrangos, negalėdamas nueiti į sporto klubą. Kodėl negalima vartoti anabolinių steroidų, siekiant pagerinti sportinius pasiekimus. Kodėl fizinis aktyvumas yra tinkamas kūno masės reguliavimo būdas. Kaip išsaugoti taisyklingą laikyseną. Kaip taisyklingai naudoti saugos priemones fizinių veiklų metu. Kaip sumažinti susižalojimų ir traumų riziką sportuojant ir atliekant įvairias fizines veiklas. Kaip saugiai važiuoti dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir t.t. 2.2.. Sveika mityba. Paros maisto raciono poreikis pagal maisto produktų grupes. Sveikos mitybos pavyzdžiai. Mityba paauglystėje, rekomenduojamas maisto racionas paaugliams. Angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis. Kūno svorio/masės reguliavimo būdai/Svorio kontrolė. Kūno įvaizdis. Valgymo sutrikimų priežastys, požymiai ir pasekmės. Reklamos poveikis mitybos įpročiams ir maisto produktų pasirinkimui.2.3. Veikla ir poilsis. Dienotvarkės reikšmė normaliam augimui ir vystymuisi. Kodėl svarbu derinti protinį darbą, aktyvų ir pasyvų poilsį? Pagrindinės priežastys sukeliančios klausos, regos sutrikimus ir traumas. Kaip apsaugoti akis ir ausis/regą ir klausą.2.4. Asmens ir aplinkos švara. Asmens higienos įtaka asmeniui ir socialiniams santykiams. Savęs ir kitų apsauga nuo infekcinių ligų. Informacija higienos priemonių etiketėse. Asmens higienos priemonių ir paslaugų reklamos įtaka jų pasirinkimui. Aplinkos ekologija ir ergonomika. Būdai žalingam aplinkos poveikiui sumažinti. 3. Psichikos sveikata. Kas būdinga paauglystei berniukams ir mergaitėms. Kaip paauglystėje formuojasi savivertė. Kas gali daryti teigiamą ar neigiamą įtaką nuomonei apie save. Kiek esu autonomiškas, o kiek galiu pasitikėti reikšmingais autoritetais. Kaip teigiamas ar neigiamas savęs vertinimas veikia asmens savijautą ir sveikatą. Kaip atsispirti neigiamai įtakai. Kodėl svarbu išlaikyti savigarbą ir orumą – tokiu būdu žmogus išsaugo dvasinę darną ir psichikos sveikatą.Kokie gali būti nepastovūs, audringi, prieštaringi jausmai ir kaip keičiasi emocijos. Kaip emocijų ir jausmų raiška gali padėti arba pakenkti sau ir kitiems. Kokie poreikiai yra aktualūs ir kuo svarbus saviraiškos poreikis. Kokie yra tinkami savirealizacijos būdai. Kaip žmogaus kūną ir psichiką veikia stresinės situacijos, kodėl ilgalaikis stresas turi neigiamą poveikį sveikatai. Kokios problemos kyla ir kokiais sveikatai palankiais būdais galima spręsti kylančias problemas ir sunkumus.

- - 25

Projektas, 2012-01-174. Socialinė sveikata. Pagarbus bendravimas, bendravimo svarba tarpusavio santykiams. Kokie veiksniai padeda / trukdo susidraugauti? Kokios priežastys gali paskatinti rūkyti, gerti, vartoti narkotikus, imtis smurtinio problemų sprendimo būdo? Narkotinių medžiagų vartojimo ir piktnaudžiavimo jomis pasekmės. Kaip atsispirti alkoholio reklamai? Kokią žalą sveikatai daro narkotinės medžiagos? Kaip atsispirti spaudimui ir pasakyti “ne”, kai siūloma užsiimti sveikatai žalinga veikla. Kas ir kaip kontroliuoja žalingą sveikatai veiklą? Kur kreiptis pagalbos, kai vienas spaudimo negali atlaikyti?






1.1. Apibūdina sveiką žmogų, šeimą, bendruomenę, susiedamas sveikatą ir gyvenimo būdą.

Įvardija sudėtines sveikatos dalis.Paaiškina gyvenimo būdo ir sveikatos sąsajas.Nurodo, ką reikėtų keisti savo gyvensenoje, kad pagerėtų sveikata.


1.2. Laikosi sveikos gyvensenos kasdien, net ir nepalankiose situacijose.

Nurodo, kas palanku ir kas kenkia sveikatai.Paaiškina, kaip sveika gyvensena lemia geresnę savijautą ir sveikatą.

1.3. Įsitraukia į šeimos, bendruomenės, visuomenės sveikatinimo veiklas, savarankiškai įvertina su sveikata susijusių asmeninių praktikų efektyvumą.

Paaiškina ryšius tarp individo, šeimos ir bendruomenės sveikatos.Pateikia pavyzdžių apie teigiamą ir neigiamą aplinkinių poveikį asmens sveikatai.Pateikia efektyvių sveikatos praktikų pavyzdžių.

2. Fizinė sveikata

2.1. Fizinis aktyvumasJudėti, būti fiziškai aktyviam, mankštintis, išgyventi judėjimo džiaugsmą

Siekti būti

2.1.1. Kasdien mankštinasi, atlieka įvairaus sudėtingumo, fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus.

2.1.2. Susidaro fizinių pratimų kompleksą skirtą įvairioms organizmo funkcijoms palaikyti ir

Pagrindžia, kad fizinis aktyvumas teikia naudą visų organizmo sistemų normaliam vystymuisi: jėgos, ištvermės, lankstumo didinimui; optimaliam kūno masės ir formų palaikymui, lėtinių ligų rizikos mažinimui, psichikos sveikatai ir socialinei gerovei.Išmano pagrindinius principus, būdus, kaip didinti organizmo pajėgumą, kūno jėgą, ištvermę, lankstumą.

Paaiškina, kokie fiziniai pratimai, kokioms organizmo funkcijoms palaikyti ir stiprinti yra tinkamiausi.

- - 26

Projektas, 2012-01-17stipriam, koordinuotam, lanksčiam, gerai valdyti savo kūną

Kritiškai vertinti siūlomas priemones ir paslaugas skirtas sveikatos stiprinimui

Improvizuoti, kūrybiškai išnaudoti įvairias situacijas judėjimo poreikiams tenkinti

stiprinti.

2.1.3. Įsivertina savo fizinę būklę ir jos aspektus, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio.

2.1.4. Tikslingai atsirenka jo sveikatos poreikiams tinkančias priemones ir paslaugas

2.1.5. Inicijuoja ir organizuoja fizines veiklas, pratimus, sportinius žaidimus įvairioje aplinkoje

Randa ir kritiškai įvertina informaciją apie galimą teigiamą ir neigiamą fizinio aktyvumo įtaką sveikatai.

Pagrindžia, kad kasdieniams judėjimo poreikiams tenkinti nėra būtinos speciali įranga ir priemonės, griežta programa, mankštinimosi planas.




2.1.7. Taisyklingai, giliai kvėpuoja, pasinaudoja kvėpavimo pratimų galimybėmis.2.1.8. Grūdinasi pakankamai būdamas atvirame ore, saulėje, vandenyje.

Paaiškina, kvėpavimo poveikį sveikatai,


Būti atsakingam ir be reikalo nerizikuoti

2.1.9. Vengia pats ir rekomenduoja kitiems be reikalo nerizikuoti ir saugotis traumų.

Išmano, kaip sumažinti traumų riziką sportuojant ir atliekant įvairias fizines veiklas.

2.2. Sveika mityba

Siekti sveikai maitintis.

2.2.1.Sąmoningai renkasi racionalią mitybą.

Pasinaudoja mitybos rekomendacijomis paaugliams (pagal LR Mitybos centro rekomendacijas) savo mitybos (meniu) sudarymui.

Analizuoja racionalios mitybos principus. Argumentuoja maisto ir vandens reikšmę sveikatai.

Apibūdina mitybos rekomendacijas paaugliams (pagal LR Mitybos centro rekomendacijas).

Analizuoja sveikos mitybos svarbą normalios kūno masės palaikymui.

Apibūdina sveikus ir rizikingus būdus svorio kontrolei.

Analizuoja valgymo sutrikimų poveikį augimui ir

- - 27


vystimuisi.

Rinktis maisto produktus pagal jų naudingumą savo sveiktai

Gerbti racionalias tautos mitybos tradicijas

2.2.2. Pasirenka maisto produktus tinkamiausius savo sveikatai ir atitinkančius organizmo poreikius.

2.2.3. Pasirenka maisto produktus, gaminius, atsižvelgdamas į savo gyvenimo būdą, gyvenamąją aplinką ir tradicijas

Paaiškina, kad netinkamas maisto produktų, gaminių vartojomas susijęs su sveikatos sutrikimais ir yra lėtinių ligų rizikos veiksnys

Analizuoja, kodėl renkantis maisto produktus dera atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, gyvenamąją aplinką ir tradicijas.

Pateikia pavyzdžių, kaip daug skaidulų, kalcio, jodo turintį maistą įtraukti į kasdienį paros racioną.

Atsižvelgiant į etiketėse pateikiamą informaciją ir suprasdami virškinimo trakto veikimo mechanizmą, paaiškina maisto produktų mitybinę ir energinę vertę organizmui.

2.3. Veikla ir poilsisDerinti miego, mokymosi ir laisvalaikio veiklas, būti darbingam ir gerai jaustis.

2.3.1. Lanksčiai, pagal besikeičiančius poreikius koreguoja savo dienotvarkę.2.3.2. Analizuoja veiksnius, lemiančius protinį darbingumą .2.3.3. Analizuoja įtempto mokymosi, darbo prie kompiuterio, televizoriaus žiūrėjimo ir t.t. priežastis ir padarinius, tausoja regėjimą ir klausą.

Remdamasis žiniomis apie organizmo funkcionavimą paaiškina racionalios dienotvarkės (miego, mokymosi ir laisvalaikio veiklų dermės) reikšmę gerai savijautai.Įvardinja veiksnius, lemiančius protinį darbingumą.Pateikia įtempto mokymosi, darbo prie kompiuterio, televizoriaus žiūrėjimo ir t.t. įtakos regėjimui ir klausai pavyzdžių ir juos pagrindžia.

2.4. Asmens ir aplinkos švaraPuoselėti sveikatai palankius įpročius.

2.4.1. Savarankiškai rūpinasi ir palaiko savo ir aplinkos švarą ir tvarką.

2.4.2. Analizuoja higienos ir aplinkos įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Paaiškina, koks elgesys padeda palaikyti aplinkos švarą ir tvarką.Supranta, kokią reikšmę sveikatai turi mada, bendraamžiai, žiniasklaida.Paaiškina profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą.Apibūdina ryšį tarp asmens higienos, aplinkos švaros ir infekcinių ligų prevencijos.Supranta organizmo užterštumo priežastis ir požymius.Paaiškina aplinkos švaros ir tvarkos poveikį sveikatai.

Atsakingai naudoti higienos priemones ir paslaugas.

2.4.3. Argumentuoja higienos priemonių ir paslaugų pasirinkimą.

Nagrinėja higienos priemonių etiketėse esančią informaciją.Apibūdina reklamuojamas higienos priemones ir paslaugas.Susieja reklamuojamų ir kasdien naudojamų asmens higienos priemonių sudėtį ir kainą. Apibūdina reklamos įtaką asmens higienos priemonių ir paslaugų pasirinkimui.

- - 28

Projektas, 2012-01-17Pateikia ekologiškų ir gamtinės prigimties asmens higienos priemonių pavyzdžių.Paaiškina nesaikingo ir neatsakingo higienos priemonių ir paslaugų naudojimo pasekmes sveikatai.

Suvokti žalingų aplinkos veiksnių poveikį sveikatai.

2.4.4. Kritiškai vertina žalingų veiksnių poveikį sveikatai.

Supranta aplinkos veiksnių poveikį sveikatai.Paaiškina elgesio ir aplinkos veiksnių poveikį lėtinių ligų atsiradimui.Pateikia ekologiškos ir ergonomiškos aplinkos pavyzdžių.

3. Psichikos sveikataVertinti save kaip individualybę ir tobulinti charakterį.

3.1. Vertina save kaip integralią visumą – apmąsto privalumus ir trūkumus. Stengiasi pasinaudoti savo stiprybėmis ir koreguoja silpnąsias charakterio puses.

Suvokia savo asmens tapatumą, individualumą, unikalumą.Pažįsta savo temperamentą ir charakterį, apibūdinti charakterio ypatybes, privalumus ir trūkumus.Aptaria tvirto charakterio ugdymo kelius ir būdus.

Vertinti nuoširdžius ir ilgalaikius jausmus, siekti minčių, žodžių ir veiksmų darnos.

3.2. Kontroliuoja savo elgesį, sąmoningai valdo neigiamas emocijas ir jausmus.

Nurodo, kokie yra psichologinės gynybos mechanizmai (racionalizacija, vaizduotė, sublimacija, atsitraukimas, agresija, regresija ir kt.); nusakyti, kaip jie veikia.Paaiškina, kad kontroliuodamas savo mintis, emocijas, elgesį žmogus išsaugo savigarbą, psichikos sveikatą ir dvasinę darną.

Įžvelgti gyvenimo prasmę ir vertę renkantis sveiką ir darnų gyvenimo būdą.

3.3. Pagrindžia sveiko gyvenimo būdo prasmę ir naudą. 3.4. Konstruktyviai sprendžia psichikos sveikatai reikšmingas problemas.3.5. Analizuoja nerimo, depresijos priežastis, požymius ir padarinius.

Paaiškina, kaip supranta sąvokas gyvenimo prasmė, gyvenimo kokybė, darnus vystymasis; nusako jų sąsajas ir įtaką psichikos sveikatai.Nurodo būdus, kaip spręsti problemas, kurios gali turėti įtakos psichikos sveikatai.

Paaiškina nerimo, depresijos priežastis, požymius ir padarinius.


4.1. Vertina situaciją kitų akimis, atskleisdamas kitų žmonių jausmus, skiria individualius ir grupinius panašumus ir skirtumus.

Išvardina unikalius savo bruožus.Apibūdina veiksnius, kurie lemia asmens unikalumą, žmonių panašumus ir skirtumus.Apibūdina bendravimo procesą.Nurodo veiksnius, gerinančius ir sunkinančius bendravimą.

Būti dėmesingam 4.2. Kuria ir palaiko draugiškus santykius su kitais, pasirenka bendradarbiavimą ir moka užkirsti kelią konfliktams kilti, kilus konfliktui taikiai ir konstruktyviai juos sprendžia .

Apibūdina elgesį, kuris padeda išsaugoti draugystę ar ją prarasti.Nurodo veiksnius, kurie lemia bendro darbo sėkmę.Įvardija vidinio konflikto priežastis.Pasiūlo keletą metodų konfliktui spręsti, nurodo jam priimtinausią.

- - 29

Projektas, 2012-01-17Būti budriam rizikingose situacijose

4.3. Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, garbingai pasitraukia iš socialinio spaudimo situacijų ir/ar nuo žmonių, kurie gali būti jam pavojingi, bando suteikti pats arba kviečia pagalbą.

Išvardija aplinkos įtakos šaltinius, kurie neigiamai veikia jauną žmogų.Skiria vidinius ir išorinius veiksnius, kurie neigiamai veikia jų vertybes, požiūrius, elgesį.Pateikia elgesio modelių rizikingose situacijose pavyzdžių; nurodo sau priimtinausią.

8.7.2. Turinio apimtis. 9–10 klasės1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Sveikata, savijauta, gyvenimo būdas, aplinka. Gyvenimo būdo įtaka sveikatai. Sveikos gyvensenos principai. Ryšiai tarp individo, šeimos ir bendruomenės sveikatos. Asmeninis indėlis kuriant sveikesnę bendruomenę.2. Fizinė sveikata2.1. Fizinis aktyvumas. Kokia yra mankštos, įvairių fizinių pratimų trumpalaikė ir ilgalaikė nauda įvairių organizmo sistemų normaliam vystymuisi (širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumo gerinimui, imuniteto stiprinimui, jėgos, ištvermės ir lankstumo didinimui, lėtinių ligų rizikos mažinimui, gerai psichinei savijautai). Kaip aš galiu padidinti savo organizmo pajėgumą, kūno jėgą, ištvermę, lankstumą ir t.t. Kaip pasyvus gyvenimo būdas susijęs su lėtinių ligų rizika. Kaip kasdien būti fiziškai aktyviam/judėti, neturint specialios sportinės įrangos, negalint lankyti sporto klubo ir pan. Kaip judėjimui išnaudoti įvairias aplinkas bei situacijas. Kaip man susidaryti tinkamą pratimų kompleksą. Kaip aš galiu patenkinti savo judėjimo poreikį įvairiais metų laikais. Kiek laiko aš turėčiau skirti mankštinimuisi ir įvairiems fiziniams pratimams. Kuo skiriasi profesionalus sportas nuo kasdienio fizinio aktyvumo, koks jų poveikis sveikatai ir fiziniam pajėgumui. Kaip anaboliniai steroidai susiję su sveikata bei įstatymais. Kokia fizinio aktyvumo reikšmė normaliam kūno svoriui. Kaip išsaugoti taisyklingą laikyseną, kokia jos reikšmė sveikatai. Kaip išvengti susižalojimų ir sumažinti traumų riziką ar jų išvengti sportuojant ir atliekant kitas fizines veiklas. Kodėl būtina ir kaip taisyklingai naudoti apsaugos priemones važiuojant dviračiu, motociklu, pačiūžomis, riedlente ir t.t.2.2.. Sveika mityba. Mitybos rekomendacijas paaugliams. Ryšys tarp mitybos ir sveikatos. Sveikos mitybos privalumai. Maisto mitybinė vertė. Paros maistinių ir energijos poreikių patenkinimas. Vanduo ir fizinis aktyvumas. Skaidulinės medžiagos, kalcis, jodas kasdienėje mityboje. Vegetarinė mityba. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo svarba normalios kūno masės palaikymui. Asmeninės mitybos plano sudarymas, remiantis mitybos rekomendacijomis (LR Mitybos centras). Sveiki ir rizikingi būdai svorio kontrolei. Valgymo sutrikimų poveikis augimui ir vystymuisi. 2.3. Veikla ir poilsis. Poilsio ir miego reikšmė asmens sveikatai. Kaip ir kodėl koreguoti dienotvarkę pagal besikeičiančius poreikius? Veiksniai, lemiantys protinį darbingumą. Asmens veiksmai sumažinantys klausos pažeidimus susijusius su triukšmu, regos pažeidimus.2.4. Asmens ir aplinkos švara. Bendraamžių, žiniasklaidos, mados poveikis asmens higienai. Organizmo užterštumo priežastys ir požymiai. Reklama ir higiena. Ekologiškos, gamtinės prigimties higienos priemonės. Atsakingas asmens higienos priemonių naudojimas. Infekcinių ligų prevencija. Aplinkos švaros ir tvarkos poveikis sveikatai. Būdai aplinkos švarai ir tvarkai palaikyti.3. Psichikos sveikata. Kas aš esu kaip jaunuolis/jaunuolė ir kaip asmenybė: asmens tapatumas, individualumas, unikalumas. Kuo pasižymi mano temperamentas. Kas yra tvirtas charakteris. Kokios individualios charakterio stipriosios ir silpnosios ypatybės. Charakterio ugdymo keliai ir būdai. Kaip kontroliuoti savo mintis, emocijas. Kas yra psichologinė gynyba. Kokie yra psichologinės gynybos mechanizmai (racionalizacija, vaizduotė, sublimacija, atsitraukimas, agresija, regresija ir kt.) ir kaip jie veikia. Kaip išlaikyti jausmų pusiausvyrą. Kodėl svarbu kontroliuoti savo mintis, emocijas, elgesį – išsaugoti savivertę, savigarbą, psichikos sveikatą ir dvasinę darną. Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką psichikos sveikatai.

- - 30

Projektas, 2012-01-17Kaip suprantu sąvokas gyvenimo prasmė, gyvenimo kokybė, darnus vystymasis.Konstruktyvus psichikos sveikatai reikšmingų problemų sprendimas. Požiūris į psichikos ligas ir sutrikusios psichikos asmenis, jų teisės.Kokia sveiko gyvenimo būdo prasmė ir nauda sprendžiant streso, nerimo, depresijos, polinkio į savižudybę ir kt. problemas.4. Socialinė sveikata. Pagarbus bendravimas, bendravimo ir bendradarbiavimo svarba tarpusavio santykiams. Bendravimo ir bendradarbiavimo procesas, veiksniai, gerinantys ir sunkinantys bendravimą ir bendradarbiavimą. Elgesys, kuris lemia draugystės išsaugojimą ir praradimą. Narkotinių medžiagų vartojimo priežastys ir piktnaudžiavimo jomis pasekmės. Kas yra piktnaudžiavimas, priklausomybė, narkomanija? Ar galima pateisinti sportininkus, vartojančius anabolinius steroidus? Kokią žalą sveikatai daro narkotinės medžiagos? Kaip atsispirti spaudimui ir pasakyti “ne”, kai siūloma užsiimti sveikatai žalinga veikla. Kokie įgūdžiai ir charakterio bruožai padeda atsispirti pavojingiems dalykams? Kaip piktnaudžiavimas narkotikais ir smurtas veikia bendruomenės sveikatą? Narkotikų ir alkoholio vartojimo kontrolės būdai. Kokią pagalbą galime suteikti vieni kitiems? Kur kreiptis, kai savo jėgomis problemos išspręsti negalime?






1.1. Analizuoja visuminės sveikatos požymius, gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką savo ir kitų sveikatai.

1.2. Įsivertina savijautą ir atpažįsta sveikatos pokyčius, susieja juos susveikatos tausojimo ir stiprinimo būdais bei priemonėmis.

Paaiškina, kas yra gera savijauta ir gera sveikata.Pagrindžia visuminę sveikatos sampratą, sveikatos priežastingumus. Pateikia pavyzdžių, kai savijautos pokyčiai signalizuoja apie pablogėjusią ar pagerėjusią sveikatą.

Išvardija sveikatos tausojimo ir stiprinimo būdus ir priemones.


1.3. Tausoja ir stiprina sveikatą) kasdien, įvairiose taip pat ir nepalankiose aplinkose.

Pateikia sveikatos tausojimo ir stiprinimo pavyzdžių palankiose ir nepalankiose aplinkose.

1.4. Pagrindžia sveikatos problemų sprendimo alternatyvas ir įvertina pasirinkto sprendimo poveikį.

Įvardija asmenines, šeimos, bendruomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo problemas. Pateikia pavyzdžių apie vienokio ar kitokio sprendimo pagrįstumą ir poveikį.

1.5. Išsikelia sveikatos tausojimo ir stiprinimo trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus; planuoja ir organizuoja

Pateikia aplinkos ir aplinkinių trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio sveikatai pavyzdžių. Įvardija sveikatinimo veiklų trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį.Paaiškina, kaip pasirinkti profesionalų – gydytojo

- - 31

Projektas, 2012-01-17savo ir kitų sveikatinimo veiklas.

ir/ar trenerio – pagalbą.Pateikia sėkmingų sveikatinimo veiklų pavyzdžių.

2. Fizinė sveikata

2.1. Fizinis aktyvumas

Judėti, būti fiziškai aktyviam, mankštintis, išgyventi judėjimo džiaugsmą

Rūpintis savo ir kitų sveikata

Kūrybiškai išnaudoti įvairias aplinkas, priemones, daiktus ir kt. judėjimo poreikiams tenkinti

Skatinti judėti, mankštintis bendraamžius, šeimos, bendruomenės narius, visuomenę

2.1.1. Savarankiškai mankštinasi, tikslingai ir sąmoningai praktikuoja įvairaus sudėtingumo, fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus ir savo pavyzdžiu skatina tai daryti aplinkinius.

2.1.2. Susidaro sau ir kitiems (šeimos nariams, mažesniems ir t.t.) fizinių pratimų kompleksą skirtą įvairioms organizmo funkcijoms palaikyti

2.1.3. Pritaiko įvairias aplinkas judėjimo poreikiui patenkinti

2.1.4. Propaguoja įvarias fizinio aktyvumo veiklas šeimoje, tarp bendraamžių, bendruomenėje ir visuomenėje

Išmano fizinių ypatybių lavinimo pagrindinius principus, būdus, ypatumus; ir pataria kitiems, kaip prisitaikyti savo poreikiams

Apibūdina bent kelias veiksmingas kūno lavinimo pratimų sistemas, leidžiančias harmoningai lavinti kūną

Paaiškina, kokie fiziniai pratimai, kokioms organizmo funkcijoms palaikyti ir stiprinti yra tinkamiausi

Išmano fizinius krūvius, fizinio aktyvumo apimtis, rekomenduojamas skirtingiems amžiaus tarpsniams

Išmano, kaip panaudoti artimoje aplinkoje esančią įrangą, priemones, daiktus kasdieniams judėjimo poreikiams tenkinti

Išmano, kokios fizinio aktyvumo formos tinkamos šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje




2.1.6. Taisyklingai, giliai kvėpuoja, pasinaudoja kvėpavimo pratimų galimybėmis.2.1.7. Grūdinasi pakankamai būdamas

Paaiškina, kvėpavimo poveikį sveikatai,


- - 32

Projektas, 2012-01-17atvirame ore, saulėje, vandenyje.

Būti atsakingam ir be reikalo nerizikuoti

2.1.8.Tikslingai laikosi pats ir pataria kitiems laikytis saugaus elgesio taisyklių judant, siekiant išvengti ir/ar sumažinti traumų riziką

Analizuoja traumų priežastis, siūlo kaip sumažinti traumų riziką sportuojant ir atliekant įvairias fizines veiklas

2.2. Sveika mityba

Skleisti sveikos mitybos principus savo aplinkoje.

2.2.1. Pagerina asmeninę mitybą ir parengia planą tinkamam kūno masės mažinimui ir/ar išlaikymui.

2.2.2. Parengia sveiko maitinimosi planą, atsižvelgiant į asmens, šeimos finansinę padėtį.

2.2.3. Atsirenka pagrįstais argumentais paremtą informaciją apie mitybą.

2.2.4. Propaguoja sveiką mitybą šeimoje, tarp bendraamžių ir bendruomenėje

Susieja vandens reikšmę su tinkama mityba.

Naudojantis patikimais informacijos šaltiniai analizuoja informaciją apie mitybą (mitybos teorijas, dietas, kūno įvaizdį, maisto papildus, vitaminus ir t.t.) ir pateikia duomenis kitiems.

Interpretuoja, pateikdamas pavyzdžius, kaip informacija panaudojama nuomonės formavimui ir paaiškina, kokiais tikslais tai daroma

Išmano veikos mitybos principus. Supranta, kad turimomis žiniomis reikia dalintis su kitais.

Būti atspariam aplinkos spaudimui, reklamos manipuliacijoms.

Stebėti organizmo būklę ir nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus.

2.2.5. Atsispiria aplinkos spaudimui, reklamos peršamai informacijai kūno įvaizdį, dietas, maisto gaminius ir t.t.

2.2.6. Kritiškai įvertina savo organizmo būklę ir įžvelgus pavojų sveikatai kreipiasi pagalbos į specialistus.

Paaiškina organinių maisto medžiagų biologinę svarbą susiejant su ląstelėje vykstančiais procesais.

Argumentuotai paaiškina koks maisto kiekis reikalingas žmogui esant tam tikro amžiaus ir esant fiziškai aktyviam ir fiziškai pasyviam.

Analizuoja sveikos ir nesveikos mitybos pavyzdžius pateikiamus žiniasklaidoje

Analizuoja mitybos poveikį fiziniam aktyvumui, sporto pasiekimams, nėštumui, vaisiaus vystimuisi.

Analizuoja, kaip išvengti valgymo ir mitybos sutrikimų, dalijasi savo įžvalgomis bei patirtimi su kitais.

Analizuoja savo organizmo būklę, įžvelgia nepageidaujamus pakitimus ir žino į ką kreiptis pagalbos.

2.3. Veikla ir poilsisBūti lanksčiam ir kūrybingam kokybiškai dirbant ir ilsintis.

2.3.1. Sąmoningai ir racionaliai planuoja savo veiklą ir poilsį.2.3.2. Analizuoja veiksnius, lemiančius protinį darbingumą ir

Paaiškina, kaip racionaliai derinti miego, mokymosi ir laisvalaikio veiklas. Įvardija skirtingų veiklų (miego, mokymosi ir laisvalaikio) poveikį organizmui. Pateikia tikslingų/kokybiškų šių veiklų derinimo pavyzdžių.

- - 33

Projektas, 2012-01-17siūlo būdus, ką būtų galima keisti ir tobulinti. 2.3.3. Tausoja regėjimą ir klausą ir padeda tai daryti kitiems.

Įsivertina skirtingų veiklų poveikį organizmui.

2.4. Asmens ir aplinkos švaraSiekti gyvenimo kokybės.

2.4.1. Savo ir aplinkos švara rūpinasi ir ją palaiko sąmoningai.

2.4.2. Kritiškai vertina higienos ir aplinkos įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Paaiškina kasdienių higienos įpročių naudą gyvenime.Pateikia natūralių organizmo valymo priemonių pavyzdžių (kvėpavimas, gilus poilsis, vanduo, pirtis, arbatos, sultys)Supranta infekcinių ligų prevencijos svarbą..Apibūdina ryšį tarp sveikatos ir gyvenimo kokybės.Paaiškina sveikatai palankaus elgesio ir gyvenimo kokybės sąsają.

Kritiškai vertinti higienos priemones ir paslaugas.

2.4.3. Konsultuoja kitus pasirenkant higienos priemones ir paslaugas.

Nurodo reklamos įtaką asmens higienos priemonių ir paslaugų pasirinkimui.Pateikia argumentų apie tinkamų, ekologiškų asmens higienos priemonių ir paslaugų pasirinkimą.Paaiškina neatsakingo higienos priemonių ir paslaugų naudojimo pasekmes sveikatai.

Noriai dalyvauti aplinkos išsaugojimo veikloje.

2.4.4. Palaiko aplinkos švarą, gerina jos kokybę.

Paaiškina, kaip išvengti žalingo aplinkos poveikio sveikatai.Suvokia ekologiškos ir ergonomiškos aplinkos poveikį sveikatai.Analizuoti.Pateikia pavyzdžių, kaip aplinkos švaros ir tvarkos palaikymo būdai prisideda prie aplinkos išsaugojimo.

3. Psichikos sveikataGerbti ir pasitikėti savimi; vertinti save kaip asmenybę.

3.1. Vertina save kaip asmenybę, gebančią daryti autonomiškus ir atsakingus sprendimus.

Apibūdina savo asmenybės struktūrą, ypatybes.Nurodo asmens, turinčio teigiamą savivertę, bruožus.

Vertinti gilius ir ilgalaikius jausmus.

3.2. Analizuoja jausmus, jų pobūdį, apraiškas, poveikį asmenybės brandai.3.3. Išlaiko jausmų pusiausvyrą, kontroliuoja jų raišką sudėtingose situacijose.

Supranta gilių jausmų prasmę ir vertę.Paaiškina jausmų ir gilių išgyvenimų įtaką asmens sveikatai.

Pozityviai žvelgti į gyvenimą, tikėti ir pasitikėti kitais ir savimi.

3.4. Pozityviai žvelgia į gyvenimą, pagrindžia, koks svarbus yra gyvenimo prasmės suvokimas ir tikėjimas, kad visada galima rasti konstruktyvų problemų sprendimą.

Pagrindžia gyvenimo vertę, aptariant gyvenimo prasmės problemą, remiasi teorinėmis žiniomis ir savo patirtimi. Nurodo konstruktyvius problemų sprendimo būdus.Paaiškina, kodėl ir kaip, renkantis gyvenimo būdą, dera remtis savo fizinėmis, psichinėmis, dvasinėmis išgalėmis.

- - 34

Projektas, 2012-01-173.5. Argumentuoja gyvenimo būdo pasirinkimą savo fizinėmis, psichinėmis, dvasinėmis galiomis. 3.6. Kelia trumpalaikius ir ilgalaikius sveikos gyvensenos tikslus.

Supranta, kodėl ir kaip dera išsikelti ilgalaikius sveikatai palankius gyvenimo tikslus.

4. Socialinė sveikataGerbti savo ir kitų jausmus, išgyvenimus, žmogiškąjį orumą.Nusiteikimas siekti giliais jausmais pagrįstų santykių.

4.1. Vertina situaciją iš skirtingų požiūrio taškų, prognozuoja ir interpretuoja kitų reakcijas ir jausmus.

Apibūdina kitą, pagrįsdamas savo vertinimą pastebėtomis savybėmis ir charakterio bruožais.Pateikia pasiūlymų, kaip pagerinti emocinę atmosferą pamokose.

Būti dėmesingam.Siekis konfliktinėje situacijoje elgtis konstruktyviai.

4.2. Kuria ir palaiko draugiškus, bendradarbiavimu grįstus santykius su kitais, veiksmingai sprendžia konfliktus..

Apibūdina darnius, bendradarbiavimu grįstus santykius.

Apibūdina pasirinktas bendravimo problemas.Nurodo veiksmingas konflikto sprendimo strategijas.

Būti budriam rizikingose situacijose.Turėti savo nuomonę ir poziciją, nebūti „bandos“ žmogumi.Tvirtos valios pastangomis atsispirti žalingiems įpročiams, kvaišalams.

4.3. Atsispiria negatyviam bendraamžių spaudimui, padeda pasitraukti iš pavojingų socialinio spaudimo situacijų kitiems, esant reikalui suteikia pats arba telkia pagalbą.

Apibūdina norus, poreikius, gyvybinius poreikius.Nurodo pagrindinius poreikius, kad būtume sveiki.Išmano, kurios situacijos yra grėsmingos; žino, kaip jose reikia elgtis.Supranta alkoholio, narkotikų, kitų kvaišalų keliamą grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei.Pasiūlo galimus destruktyvių santykių sureguliavimo būdus.Paaiškina, kokią pagalbą rizikos grupės asmeniui gali suteikti pats.Nurodo, kur galima kreiptis pagalbos, ką galima pasitelkti į pagalbą.

8.8.2. Turinio apimtis. 11–12 klasės1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Sveikata, savijauta, gyvenimo būdas, aplinka. Gyvenimo būdo įtaka sveikatai. Geros savijautos skalė. Ryšiai tarp individo, šeimos ir bendruomenės sveikatos. Asmeninis indėlis kuriant sveikesnę bendruomenę. Sveikatos priežiūra visuomenėje. Kaip pasirinkti gydytoją, trenerį?2. Fizinė sveikata2.1. Fizinis aktyvumas. Kokie yra fizinių ypatybių lavinimo pagrindiniai principai, būdai, ypatumai. Kokios yra veiksmingas kūno lavinimo pratimų sistemos, leidžiančias harmoningai lavinti kūną. Kaip aš galiu padidinti savo organizmo pajėgumą, kūno jėgą, ištvermę, lankstumą ir t.t. Kokia yra mankštos, įvairių fizinių pratimų trumpalaikė ir ilgalaikė nauda įvairių organizmo sistemų normaliam vystymuisi (širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumo gerinimui, imuniteto stiprinimui, jėgos, ištvermės ir lankstumo didinimui, lėtinių ligų rizikos mažinimui, gerai

- - 35

Projektas, 2012-01-17psichinei savijautai). Kaip pasyvus gyvenimo būdas susijęs su lėtinių ligų rizika. Kokie fiziniai pratimai, kokioms organizmo funkcijoms palaikyti ir stiprinti yra tinkamiausi. Kokios yra fizinio aktyvumo apimtys, rekomenduojamos skirtingiems amžiaus tarpsniams. Kaip susidaryti sau ir padėti sudaryti kitiems tinkamą pratimų kompleksą. Kaip kasdien būti fiziškai aktyviam/judėti, neturint specialios sportinės įrangos, negalint lankyti sporto klubo ir pan. Kaip judėjimui panaudoti artimoje aplinkoje esančią įrangą, priemones, daiktus. Kaip aš ir kiti gali patenkinti judėjimo poreikį įvairiais metų laikais. Kiek laiko reikėtų skirti mankštinimuisi ir įvairiems fiziniams pratimams. Kuo skiriasi profesionalus sportas nuo kasdienio fizinio aktyvumo, koks jų poveikis sveikatai ir fiziniam pajėgumui. Kodėl negalima vartoti anabolinių steroidų. Kokia fizinio aktyvumo reikšmė normaliam kūno svoriui. Kokios fizinio aktyvumo formos tinkamos šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Kaip išsaugoti taisyklingą laikyseną, kokia jos reikšmė sveikatai. Kaip išvengti susižalojimų ir sumažinti traumų riziką ar jų išvengti sportuojant ir atliekant kitas fizines veiklas. Kodėl būtina ir kaip taisyklingai naudoti apsaugos priemones važiuojant dviračiu, motociklu, pačiūžomis, riedlente ir t.t.. 2.2.. Sveika mityba. Sveikos mitybos principai ir jų sklaida. Vandens reikšmė ir tinkama mityba. Maisto įsisavinimas; maisto panaudojimas energijai ir augimui – ryšys su maisto kokybe. Maisto produktų vertingumas ir žala. Sveikai gyvenančių ir ilgaamžių žmonių mitybos įpročiai. Informacijos apie mitybą panaudojimas savo mitybos gerinimui. Sveikos ir nesveikos mitybos pavyzdžiai. Maisto medžiagų ir energijos poreikis priklausomai nuo amžiaus ir fizinės būklės. Normalios ūno masės palaikymas. Kaip paveikti ir padėti kitiems priimant sveikatai pozityvų pasirinkimą.2.3. Veikla ir poilsis. Kokybiško miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo planavimas. Veiksniai, lemiantys protinį darbingumą. Kaip sąmoningai ir racionaliai derinti miego, mokymosi ir laisvalaikio veiklas? Poilsio ir miego reikšmė asmens sveikatai.2.4. Asmens ir aplinkos švara. Kasdienės higienos įpročių svarba gyvenime. Natūralūs organizmo valymo būdai. Ryšys tarp sveikatos ir gyvenimo kokybės. Infekcinių ligų prevencijos svarba. Reklama ir asmens higienos priemonės bei paslaugos. Higienos priemonių reikšmė sveikatai. Ekologiška ir ergonomiška aplinka. Švarios ir tvarkingos aplinkos išsaugojimas. 3. Psichikos sveikata. Kokia asmenybės struktūra ir raida, amžiaus tarpsnių ypatybės. Kodėl svarbi teigiama savivertė: kaip ji formuojasi ir kuo skiriasi nuo neigiamų charakterio bruožų – išdidumo, puikybės. Kaip apibūdinama brandi asmenybė, o kaip – infantiliška. Savirefleksijos ir savikritikos reikšmė tobulinant savo asmenybės bruožus. Kada patiriami gilūs jausmai, pvz., kuo skiriasi meilė nuo įsimylėjimo. Kokia gilių jausmų prasmė ir vertė, įtaka asmens sveikatai. Kokios būdingos brandžios asmenybės jausmų apraiškos, jų pastovumas. Gilių jausmų įtaka asmens saviraiškai ir kūrybai, gyvenimo kokybės ir pilnatvės išgyvenimui. Kaip pasiekti jausmų pusiausvyros, kontroliuoti jų raišką. Kuo svarbus yra gyvenimo prasmės suvokimas. Kaip pagrįsti gyvenimo vertę, pvz., sutikus jaunuolį, mąstantį apie savižudybę ir tikėjimą, kad visada galima rasti konstruktyvų problemų sprendimą. Ką apie gyvenimo prasmę svarsto filosofai ir psichologai, kokios teorinės žinios ir asmeninė patirtis gali padėti rasti konstruktyvių problemų sprendimo būdų, įveikti gyvenimo sunkumus. Koks gyvenimo būdas yra sveikas, kokybiškas ir prasmingas, atsižvelgiant į savo fizines, psichines, dvasines galimybes. Kokie yra mano ateities ir gyvenimo tikslai, kodėl, siekiant sėkmės, svarbu nepervertinti malonumų, o išsikelti sveikatai palankius gyvenimo tikslus.4. Socialinė sveikata. Norai ir poreikiai. Sėkmingas bendravimas ir bendravimo problemos šeimoje, mokykloje. Kokios įtakos elgesiui gali turėti meilės ir priklausomybės poreikis. Kaip pasakyti “ne” destruktyviems santykiams? Sveikas elgesys ir rizikingas elgesys. Kaip sumažinti smurto riziką bendraujant su šeima ir bendraamžiais? Žalos sveikatai rizikos veiksniai. Rizikos sveikatai laipsnio įvertinimas. Kaip sumažinti rizikas sveikatai? Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija: kuo skiriasi pripratimas, abstinencija, fizinė ir psichinė priklausomybė? Kaip atsispirti spaudimui ir pasakyti “ne”, kai siūloma užsiimti sveikatai žalinga veikla. Kokie įgūdžiai ir charakterio bruožai padeda atsispirti pavojingiems dalykams? Kaip piktnaudžiavimas narkotikais ir smurtas veikia bendruomenės sveikatą? Narkotikų ir alkoholio vartojimo kontrolės būdai. Kokią pagalbą galime suteikti vieni kitiems? Kur kreiptis, kai savo jėgomis problemos išspręsti negalime?

- - 36


- - 37

i€¦ · web viewi. bendrosios nuostatos 1. paskirtis 1.1. sveikatos ugdymo programos paskirtis...

Documents