Grupinis mokymas

Prof.dr. Lilija Duoblienė

Grupinio darbo samprata

Du ar daugiau individų, kurie veikia vienas kitą ir yra tarpusavyje

priklausomi; jie patys ar kitų yra priskiriami grupei; daro įtaką grupės veiklai; pripažįsta grupės normas ir interesus; siekia bendrų tikslų. Kaip metodas pradėtas praktikuoti XIX a. Anglijoje,

o po to -JAV.

Paprasta grupė

Narystės erdvė

Narystės erdvė (tarp pagrindinės ir nepagrindinės ribos)

Lyderio erdvė

Grupinio darbo privalumai

1. Socializacijos procesas (mokomasi bendrauti, girdėti ir suprasti kitą, dalintis mintimis, kartu spręsti problemas ir kt.)

2. Mokomojo turinio supratimo refleksija ir kritiškumo ugdymas (kartu mokomasi ir lyginamas bei koreguojamas supratimas)

3. Patirties perdavimas (pasidalinama skirtingomis patirtimis)

4. Vertybių hierarchijos formavimas(is) (Esama vertybių sistema pervertinama ir kuriama nauja vertybių hierarchija)

Grupėse ugdomi gebėjimai Pabrežiantys procesą -Asmeniniai ir profesiniai

gebėjimai(nuomonės pateikimas, klausymas, atsakymas,

klausinėjimas, refleksija, bendradarbiavimas, mokymasis iš kitų)

Pabrėžiantys turinį -Akademiniai ir intelektiniai gebėjimai

(problemų diagnozavimas ir sprendimas, teorinis diskursas, akivaizdumo įvertinimas, sintezė, analizė, argumentavimas, aiškinimasis, dalyko kalbos tobulinimas ir dalyko taisyklių naudojimas)

Grupės raidos etapai

Orientacija Kova dėl valdžios Kompromisas ir harmonija Diferenciacija Išsiskyrimas

Grupių imtis 2-6 žmonės – gera imtis 7-12 žmonių – prasideda diferenciacija, mažėja

tarpasmeninė sąveika 13-25 žmonės – išsiskiria pogrupiai 26 ir daugiau – būtinas vadovavimas, nes

prasideda kova, stereotipų taikymasGrupės gali būti homogeninės ir heterogeninės

Vaidmenys grupėse AkademiniaiIniciatoriusInformacijos ieškotojasVertintojasApibendrintojas SocialiniaiGrupės normų nustatytojasDrąsintojasJausmų reiškėjasHarmonizuotojas

Veiklos taisyklės, principaiTaisyklės Išsakyk savo nuomonę Išklausyk kitų Paklausk kitų Argumentuok savo ir kitų išsakytas mintis

Pagrindiniai principai : pasitikėjimas ir normų (formalių ir neformalių) laikymasis. Dėstytojas kontroliuoja, jei normos yra negatyvios.

Veiklos tvarka: Dirbama vienu metu Atliekamos individualios užduotys ir pirmasis baigęs padeda

kitiems Vienas atlieka užduotį, o visi kiti pritaria

Vadovavimas mažoms grupėms Demokratiškas Autoritariškas Laissez –faireŠeši aspektai, kuriuos turi suvaldyti vadovas (vieną kurį

nors pabrėždamas)1. planavimas, 2. reikšmių vartojimas, 3. grupės konfrontacija, 4. grupės emocijos,5. mokymosi patirties struktūravimas,6. individų autonomijos vertinimas

Vertinimo nuostatos Teisingumas (vertinamas užduotį geriausiai atlikęs asmuo) Lygybė(kiekvienas įvertinamas vienodai) Reikalingumas (įvertinamas tas, kuriam reikia)

Būtini elementai

1. Teigiama tarpusavio priklausomybė2. Skatinanti sąveika3. Individuali atsakomybė4. Socialiniai gebėjimai5. Grupiniai procesai

Atmosferos sukūrimas Žinoti vardus (užrašyti) Atsakyti kitam Saugotis griežtų apibendrinimų ir “aštrios”

kritikos

Metodai, taikomi grupiniam darbui Dialogas Interviu Diskusija, debatai Problemų sprendimas Projektinis darbas Tiriamasis darbas Ekspertų metodas Vaidinimai Žaidimai

Ekspertų metodas (E.Aronson) Mokomoji informacija suskirstoma grupės

nariams. Kiekvienas mokosi savo dalį. Išmoktą informaciją perteikia kitiems. Mokymo problemos aptariamos grupėse, kurių

nariai turi tą pačią informaciją. Vertinama už tai, kaip kiekvienas grupės narys

išmoko kitus. Tinka dirbti su tekstu.

Grupinis tyrimas (S.Sharan ir kt.) Grupės nagrinėja vieną bendrą temą/ problemą Grupės pristato savo tyrimus, papildydamos

prieš tai kalbėjusias grupes Sudaromas platus temos vaizdas Pvz. Emigracijos pasekmės Lietuvai

Mozaika (S.Kagan) Mokymosi tema dalijama į keletą nedidelių

užduočių Grupės nariai pasiskirsto užduotis Kiekvienas nagrinėja savo dalį ir ja dalijasi su

kitais diskutuodamas Pristatomas bendras darbas

Ketvertas (E.V.Hilke) Mokomasi kartu grupėje Nagrinėjama viena tema ar problema Diskutuojama, turint bendrą tikslą Ieškoma bendro sprendimo ar sutarimoPvz.: vertybių tyrimas, pateikiant painią istoriją.

Bendras sąvokų/ idėjų žemėlapis (piešinys)

Kiekviena grupė piešia/ braižo tiriamo objekto viziją/ konstruktą

Žemėlapis (piešinys) siunčiamas kitiems Žemėlapį (piešinį) gauna su naujomis kitų

grupių interpretacijomis, papildymais Analizuojama ir daromos išvadosPvz. naujas universiteto struktūros modelis

Komandinis darbas –varžybos (R.E.Slavin)

Tikslas- ką nors kartu išmokti Pagrindiniai reikalavimai: individuali

atsakomybė, vienodos sąlygos siekti sėkmės, apdovanojimas.

Rungtyniaujama su kita komanda Laimimi taškai visai komandai

Žaidimai

Klasikinė (Aristotelis, Kantas) ir moderni(Gadameris, Huizinga, Lyotardas) paradigmos

Žaidimai skirstomi: Vaidybiniai Intelektualiniai Kalbiniai

Klasikinė paradigma Aristotelis: Žaidimas – tai žinių įsisavinimas ir

malonumas. Svarbūs komponentai: tvarka, apibrėžtumas, moralinės nuostatos, harmonija. Žaidimai pamėgdžiojamo pobūdžio.

I.Kantas: Žaidimas – tai laisvės polėkis ir galimybė plėtoti kognityvinius gebėjimus.Entuziazmas išlaisvina žmogaus galias, sužadina vaizduotę ir idėjas. Žaidimai pamėgdžiojamo pobūdžio. Teikia estetinį išgyvenimą, sykiu moko greitai reaguoti, daryti sprendimus.

F.Shilleris žaidimus sieja su estetika ir formų grožio pajauta. Per žaidimą – į natūralią būseną, kuri yra už profesijos ribų. Potencijos išskleidimas laisvėje.

Šiuolaikinė samprata J.Cortazaras: žaidimas – spontanika, kuri

naikina perskyrą tarp realybės ir mistinio pasaulio, atveria sąmonę netikėtumams.

H.Hesė: žaidimas – tai fragmentų rinkimas. Mokslinės ir meninės asociacijos veriami kaip karoliukai. (ŽSK). Žaidimas siekia pertvarkyti sąmonę. Atveriamas naujas pasaulis ir atsiranda naujas supratimas. Įvyksta “Dvasios šuolis”.

Šiuolaikinė samprata J.Huizinga: homo ludens – kultūros reiškinys. Tai -

šventė ir pramoga, paslaptis ir išminties siekis, nerūpestingumas ir rungtyniavimas.

Ypatybės – neišbaigtumas; prieinamumas visiems. H.G.Gadameris: Žaidimas užvaldo ir veda.

Pavyksta tuomet, kai į jį įsijaučiama. Žaidėjas “ištirpsta” žaidime, judesiai savaiminiai, spontaniški ir, atrodytų, betiksliai. Tačiau ryškėja jų tvarka. Svarbu ne užduoties įvykdymas, o judėjimo tvarka ir struktūra.

L.Wittgensteinas: kalbiniai žaidimai vietoje aiškios, vienareikšmės kalbos, nes kiekviena sąvoka priklauso nuo konteksto.

Postmoderni samprata J.F.Lyotardas: žaidimas – tai kompetencijos

funkcionavimo ir demonstravimo būdas (galios rodymas). Žaidimai yra kalbiniai. Konstruojamas diskursas, kuris įtraukia ir “pavergia” kitus. Ypatumai – efektyvumas ir konkurencija.

R.Rorty: ironiko ir metafiziko kalbos žodynai. Pirmasis ironizuoja ir žaidžia, antrasis tiki esmėmis ir pastoviomis prasmėmis.