gintauto mažeikio knygos „po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika“ pristatymas
TRANSCRIPT
Gintautas Mažeikis
PO PONO
IR TARNO
Knygos pristatymas
Lektorė Dalia Krasauskienė
Spektaklio visuomenė ir reginių visuomenė
Simuliakrinis ir simuliacinis
Vienmatis
žmogus, ketmanas, fantazmai, bestijos, šmėklų
lyderiavimas...
Ponas ir tarnas - lyderis ir savanoris
Meistras ir lyderis
Terminai ir sąvokos
Šiandien populiaru kalbėti apie lyderius, prieš porą
dešimtmečių – apie vadovavimą, o tai iš dalies
paslepia pono ir tarno (vergo) dialektiką bei
kolektyvinės hegemonijos formas, pakeistinio
mąstymo raidą.
Gintautas Mažeikis:
XX a. antroji pusė –klasikinė lyderystės epocha
(randasi simuliakriniai visuomenės lyderiai)
Musollini,
V. Leninas,
R. Liuxemburg,
Margaret Thetcher;
Holivudo žvaigždynas,
politikai Baracas Obama, Vladimiras Putinas
Klasikinių ir naujų simuliakrinių lyderių kritika
XX a. antroje pusėje, šioje spektaklio, arba
reginių, visuomenės, vienmačio
žmogaus, ketmano, simuliakrų epochoje, iškelta ir
išpuoselėta lyderystės idėja padėjo užgožti
kontrolės, režimo, prievartos, prievartinio
paklusimo, engimo, susvetiminimo ir manipuliacijos
temas, atitolino diskusijas apie sekėjų
nesavarankiškumą, apolitiškumą.
Lyderis –politinės partijos, profesinės sąjungos ar kitos grupės
vadovas, vadas
Meistras – mokytojas, pavyzdys kitiems. Didieji meistrai labai
artimi genijams. Meistrystė turi įgalinti žmogaus laisvę ir esmę
“Meistras labiau siejamas su realybės, t.y., daiktų
savaime plotme, „su savo psichikos realybe:
gamta, žmogaus biologija, fiziologija, nervų
sistema”, o lyderis su tikrovės jau sukonstruota, t.y.
simboline, plotme ir priklauso nuo to, kas nėra jo
refleksijos objektas: nuo medijų ir technologijų
raidos, polinkio įspūdžiams, biologinio
impulsyvumo, charizmos”.
Lyderiai žvelgiant iš istorinės perspektyvos
„Dievo malonė išmanyti kokius nors reikalus
neturi nieko bendro su minios vadeliojimu.”
Tarnas apibūdina ir paklusnumo, ir nesavarankiškumo
santykius, ir įrankumą (įrankiai tarnauja žmogui jam
meistraujant).
Klasikinis ponas – „aristokratas, be TV, skaito
Turgenevą, Dostojevskį, mėgiamas rašytojas - M.
Prustas, kamuojamas melancholijos, turi ištikimą
tarną”...( humoristinis G. M. apibūdinimas)
Pono ir tarno -
lyderio ir meistro santykiai
„Laisvė nuo” – tinkama simuliakriniams
lyderiams, atitinka rinkos poreikius, atitinka lyderystės
ir tarnystės idėjas, kurios ne tik nesprendžia
pozityvios laisvės klausimo, bet įgalina naujos
eksploatacijos būdus.
„Laisvė kam” – meistrystės samprata –
išsilaisvinimas, kaip įgalinimas būti, pirmiausiai
įveikiant pono ir tarno santykius.
„Laisvė nuo” ir „laisvė kam”
Lyderystės ir tarnystės idėja – liaudies opiumas
Lyderystės kaukės
Kaip įveikti lyderystės kaukes?
„Aušrininkai”, „Varpas” ir naujieji lyderystės „švyturiai”
Simuliakrinio lyderio užduotis – skatinti ir
pateisinti turėjimą, priešingą buvimui. Erichas
Frommas knygoje Turėti ar būti (Fromm 2005)
parodo, kaip turėjimas per vartojimą, prekinį fetišizmą
pamažu užgožia būties dramatizmą.
Miniai yra dovanojamas lyderio-žvaigždės
pažadas, kad ir jis, šis standartizuotos baikštus
sistemos varžtelis, gali laimėti didįjį meilės ir
pripažinimo prizą.
Lyderystės modeliai, kurie nekelia grėsmės
naujiesiems pono ir tarno santykiams
Tarnystės “pramogos” industrija
Vadovų ir lyderių kursai
Pranyksta meistrystės tema
Nediskutuojamas meistrystės ir lyderystės santykis
Į ką tai veda?
„Aš toks nenoriu būti, bet jūs norite, vadinasi, aš privalau...”
Industriškai platinama ir įgyvendinama lyderystės
idėja yra nuolatos derinama su senu ir nauju tarnystės
kultu.
“Šiandieninė simuliakrinė tarnystė nebemaskuoja
jokių pono ir tarno santykių, kaip ir nebeturi klasikinio
engimo pavidalo, o yra minios elgesio forma pakliūti į
viešą spektaklį ir dėl to patirti pasitenkinimą, ko ir
siekia šią „tarnystės“ pramogą plėtojančios
šiuolaikinės socialinės industrijos‟.
XX amžiaus viduryje universitetai buvo savarankiškai
mąstančių, išskirtinių žmonių raiškos vieta, šiandien
jie yra simuliuojančių tarnų, svajojančių laimėti lyderio
kaukės prizą, produkavimo vieta.
Eliksyro lašai lyderystei...
“Tačiau vadybininkai tebesiuntinėjami iš vieno
madingos mokymų programos į kitą, nes įmonės
pasiduoda vis naujoms srovėms, naujiems vadybos
apibrėžimams, naujiems motyvaciniams šūkiams.
Prieš daugelį metų kalbėjome apie
„vadovavimą”, paskui pasirodė „moralė”, vėliau
„motyvacija”, paskui „bendravimas‟, paskui
„kultūra”, paskui „kokybė”, paskui „tobulybė”, paskui
„chaosas”, o galiausiai – ir vėl „vadovavimas”.
Ričardas Farsonas „Absurdo vadyba”(2004)
Galios fenomenas
Video:
http://www.youtube.com/watch?v=TFaqPy7Ze2U&feature=player_embedded
Knyga be pabaigos