gerimu sektorius

7/24/2019 Gerimu sektorius

1/33

vadas

Darbo aktualumas. Globaljant pasaulio rinkoms kiekvienai aliai tampa vis aktualiau

usitikrinti savo rinkos dal. Dl ios prieasties konkurencingumo veiksnys tampa vis

aktualesniu, nes jo skatinimas padeda gyti pranaum konkurent atvilgiu. ra sudtinga ne

tik konkuruoti usienio rinkose, ta!iau tampa vis sunkiau vienam ar kitam sektoriui isilaikyti

ir vidaus rinkoje. "okios alies kaip #ietuva rinka yra labai nedidel, todl sektori

konkurencingumas tampa dar aktualesn problema. $iekiant vertinti, kokios yra #ietuvos

sektori galimybs b%ti konkurencingiems, buvo pasirinkta #ietuvos nealko&olini grim

rinka. 'ealko&oliniai grimai nra pirmo b%tinumo prek, ta!iau turinti ne ma pirkj

paklaus. "odl rinkoje yra galimyb konkuruoti daugiau nei keletui moni. "aip pat is

sektorius buvo pasirinktas, nes didij dal gamybai reikaling aliav galima usitikrinti

vidaus rinkoje, todl tai bus labiau susij( su m%s krato turimais privalumais, kitaip sakant su

alies konkurenciniais pranaumais. #ietuvai tai tapo dar aktualiau, kai ji stojo )uropos

sjung. "ai atvr monms kit valstybi rinkas, ta!iau padidino ir konkurencij alyje, nes

mons, gamindamos identik produkcij i gimining aliav, konkuruoja tarpusavyje

bandydamos uimti didesn( rinkos dal. *ad mons b%t konkurencingos, jos turi gaminti

paklausi produkcij, kurios pardavim apimtys utikrint veiklos pelningum.

Darbo problema: kokie veiksniai daro tak #ietuvos nealko&olini grim rinkos

konkurencingumui.

Darbo objektas. #ietuvos nealko&olini grim rinka.

Darbo tikslas. +analiuoti #ietuvos nealko&olini grim moni konkurencingum.

Tikslui pasiekti keliami toki darbo udaviniai::

-. +tirti analiuojamo sektoriaus bendr c&arakteristik.. +siaikinti #ietuvos ekonomin( politik io sektoriaus atvilgiu/. 0prayti sektoriaus geogra1inius privalumus, produkcijos prekin( strukt%r bei

konkurentus.2. 0prayti #ietuvos nealko&olini grim sektoriaus konkurencingumo veiksni teorij.3. +analiuoti #ietuvos nealko&olini grim sektoriaus konkurencingumo veiksnius.

Login darbo struktra, nuoseklumas.


2/33

$iekiant nuosekliai itirti nealko&olini grim sektori pirmiausia buvo nustatyta kokia yra

io sektoriaus bendra strukt%ra t.y., kiek verslo subjekt j sudaro, koki veikl jie vykdo,

kokia yra j gaminam preki paklausa, bei kaip jos tarpusavyje dalinasi rink. 4isa tai leida

susidaryti nuomon(, koks yra visas nagrinjamas sektorius. *iekvieno sektoriaus veiklai yra

svarbu, kokia ekonomin politika yra vykdoma jo atvilgiu, nes tai svarbus veiksnys lemiantis

veiklos vystym. "aigi toliau yra pateikiama #ietuvos ekonomin politika taikoma m%s

nagrinjamam sektoriui. 4isi verslo subjektai susiduria su konkurentais, labai svarbu juos

identi1ikuoti, nes tik tuomet galima pasirinkti tinkam veiklos vystymo stretegij. *ita darbo

dalis supaindina su #ietuvos nealko&olini grim rinkoje esan!iais konkurentais. "aip pat

yra aktualu kokiame regione yra pasiskirte rinkai priklausan!ios mons, nes kai kuriasi

atvejais tai gali turti takos, todl trumpai aptariama geogra1in strukt%ra. 5inkoje

konkuruoja konkre!ios preks, todl toliau trumpai sumaindinama su sektoriuje gaminam

preki struk%ra. $usipainus su nealko&olini grim rinkos patumais toliau nagrinjamos

jos konkurencins galimybs. +siaikinama kas yra konkurencija, kodl ji yra svarbi

kiekvieno sektoriaus skmingai veiklai, nustatomi veiksniai, kurie gali lemti m%s pasirinkto

sektoriaus konkurencingum. 0tsivelgus visus aptartus duomenis daromos ivados.

Darbo metodai6 mokslins literat%ros, in1ormacini altini anali.


3/33

1. Nealkoolini! grim! sektoriaus "arakteristika

'elko&oliniams grimams priskiriami vair%s vaisvandeniai , nat%ralus ir gauotas mineralinis

vanduo, stalo vanduo, vairios vaisi bei darovi sultys, energetiniai grimai. "ai nra pirmo

b%tinumo prek, todl is sektorius yra labai jautrus. $munkant perkamajai moni galiai,

moni pardavimai maja.

#ietuvoje yra apie mons gaminan!ios nealko&olinius grimus6 708 9)ckes:Granini

#ietuva;, 708


4/33

"aip pat #ietuvos gyventojai mineralin vanden laiko nat%ralesniu, sveikesniu ir labiau

gaivinan!iu grimu nei sultis i koncentrat ar kitus gauotus grimus. "a!iau, nepaisant to,

#ietuva vis dar atsilieka nuo 4akar )uropos vidurkio pagal suvartojam vandens kiek

buteliuose vienam gyventojui M /E litrai per C-Cm., lyginant su F litrais 4akar )uropoje.

"ok skirtum gali lemti ir tai, kad #ietuva yra viena i nedaugelio )uropos ali, kur

centraliuotai vandentiekai naudojamas tik poeminis vanduo. Gr(inio gylis paprastai siekia

/C:3Cmetr, o *laipdos krate vanduo imamas i 3C metr gylio. "odl aukt vandens

kokyb( lemia tai, kad geriamasis vanduo gaunamas i gilij sluoksni, kurie yra apsaugoti

nuo taros ems paviriuje. B tai ir lemia, kad dalis gyventoj geriamj vanden vartoja i

!iaupo, nepirkdami mineralinio ar stalo vandens parduotuvse. *it ali gyventojai

papras!iausiai danai toki galimybi neturi, dl per daug uterto centraliuotai tiekiamo

vandens.

$aivieji grimai

0pie ECJ #ietuvos gaivij grim rinkos uima madaug -C preks enkl. Ha!i

populiariausi yra iek tiek maiau nei mineralini vanden rinkoje. Havydiui, 9>oca:>ola

?ellenic #ietuva; uima 3FJ gauot vaisvandeni rinkos, o su ja bandanti konkuruoti

9$elita; M J. "aigi jau net apie ICJ ios rinkos uima dvi mons. C-C met kov 9>olos;

segmente #ietuvoje 9>oca:>ola ?ellenic #ietuva; um E2,-J. "ai didiul dalis, nors ios

1irmos atstovai mano, jog skai!i dar labiau didinti trukdo #ietuvoje gaminami pigesni

vaisvandeniai KHavydiui 9$elitos; gaminama 9@ust >ola; beveik litais pigesnL. "a!iau

bendru poi%riu, #ietuvoje 9>oca:>ola ?ellenic #ietuva; mato didiul potencial, nes,

pavydiui, CCI metais vienas mogus per metus 9>oca:>ola; igr 2 stiklines KporcijasL,

o #atvijoje M /I,, )stijoje: 2,F. Daugiausia io grimo )uropoje per metus igeriama

+slandijoje M /23, stiklins.

$ul!i gamintoj rinkoje #ietuvoje stambiausias yra 708 9)ckes:Granini #ietuva;, labiau

inomas kaip


5/33

mons daniau renkasi nat%ral mineralin vanden. Dl to labiausiai sumaja spalvot

grim pardavimai. 4artotojai atidiau renkasi produktus, grim, turin!i daug pried,

populiarumas letja. "aigi, tai tokios 9mados; kei!ia ias dvi m%s iskirtas rinkos kryptis M

tiek mineralinio vandens pardavimus, tiek saldiuosius gaiviuosius grimus.

Dar viena nagrinjamo sektoriaus savyb yra ta, kad jis labai priklausomas nuo seonikumo

ir or. 4asara, io sektoriaus monms, pats darbymetis. *artomis dienomis i preki

lentynas vartotojai gali pamatyti pustu!ias, o moni gamyba vasaros metu nesustoja vis

par. "aigi, iam laikotarpiui gamintojai privalo skirti itin didel dmes.

%ektoriaus svarba vartotojams

@au minjome, jog nealko&oliniai grimai nra pirmo b%tinumo prek, todl is sektoriusjautriai reaguoja vartotoj perkamosios galios poky!ius. $varb vartotojams galime vertinti

vartotoj kain indeksu, kuris parodo vartojimo preki ir paslaug, kurias sigyja, u kurias

sumoka ir kurias nam %kiai panaudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutin

kain lygio pokyt per tam tikr laikotarp.

2007 2008 2009 2010 2011

-15.00

-10.00

-5.00

0.00

5.00

10.00

Nelkoholini grim VKI

VKI pokytis

Metai

VKI pokytis

1 pav. Nealkoholini grim VKI pokytis 2007-2011m. (Mineraliniai vanenys! gaivie"i grimai ir s#ltys$

"aigi, - paveiksle matome, jog sunkme!iu M CCF metais, vartojam preki kaina stipriai

krito. Nmons lengvai galjo atsisakyti io sektoriaus gamini, rinkosi pigesnius. #ietuvoje

paeidiamiausiomis preki grupmis tapo sultys, negauoti grimai ir mineralinis vanduo.

iek tiek geriau isilaik prekyba gauotais gaiviaisiais grimais, ta!iau ir jie patenka

lengviausiai lietuvi sunkme!iu atsisakyt preki deimtuk. C-C metais i rink jau


6/33

gelbjo labai karta vasara, todl matome jau teigiam pokyt, o ir iki dabar nealko&olini

grim sektorius po truput kyla ir atsigauna. Nmons kris piko metu buvo apimti panikos ir

toki, ne pirmo b%tinumo preki, stengsi atsisakyti ar rinktis pigesnius. i preki sektorius

jautrus, nes mons randa joms alternatyv, pakait6 vartoja pa!i spaustas sultis, gamintus

kompotus, ar tiesiog naudojasi centraliuotai tiekiamu kokybiku ir variu vandeniu.

"aigi, galime daryti ivad, jog nealko&olini grim sektorius nra itin svarbus vartotojams,

todl ias prekes gaminan!ioms 1irmoms konkurencija tampa itin aktuali, tam , kad

usitarnaut kiekvieno vartotojo dmes ir pasitikjim b%tent j tiekiamai produkcijai.


7/33

&. Lietuvos ekonomin politika nealkoolini! grim!

sektoriui

'alst(bs politika

Hagal #ietuvos 5espublikos alko&olio kontrols statym, 4alstybs alko&olio kontrols

politikos principas yra skatinti nealko&olini grim gamyb ir prekyb.

$eimas C-- met gale ypatingos skubos tvarka prim =okes!io u valstybinius gamtos

iteklius statymo pataisas. @omis padidinti mokes!io tari1ai u kai kuriuos valstybinius

gamtos iteklius, tarp j O vandens. "aip altini ar poeminio geriamojo vandens tiekjai

prilyginti mineralinio vandens gamintojams. =okestis u vandens iteklius, naudojamuskomercijai, brango beveik du imtus kart6 nuo cent u igauto vandens kubin metr iki

-C,I lito Kpernai vandens itekli mokestis, pritaikius kintamj koe1icient, buvo I centai u

kubin metr, o dabar kartu su kintamuoju koe1icientu pasiek -2,3 litoL. *ai kurios vanden

parduodan!ios mons svarsto perkelti versl #atvij, kur mokes!iai gerokai maesni.

)aisto gam(bos kontrol

Hagal galiojan!ius statymus, atsakomyb u produkt saug ir kokyb( tenka gamintojui,platintojui. 4alstybin maisto ir veterinarijos tarnyba reguliariai vykdo moni, 1asuojan!i

nat%ral mineralin, altinio, geriamj vanden, gaminan!i gaiviuosius grimus, stalo

vanden, gir kontrol(, i produkt kontrol( rinkoje ir importo metu. *ontrol vykdoma

pagal 4=4" direktoriaus sakymu patvirtint 'ealko&olini grim ir sul!i valstybins

kontrols program.

4alstybin maisto ir veterinarijos tarnyba per pirm C- m. pusmet patikrino 3F

J nealko&olini grim gamybos, nat%ralaus mineralinio ir kito vandens, pilstomo butelius,

gamybos moni. + atlikt patikrinim, tre!dalyje atvej buvo nustatyta bendr ir personalo

&igienos, savikontrols, tec&nologij, mediag sandliavimo ir kit paeidim. 4isoms

tikrintoms nealko&olini grim gamybos monms, kuriose nustatyti paeidimai, buvo

nurodyta parengti "r%kum alinimo priemoni planus paeidimams paalinti.
http://vmvt.lt/lt/naujienos/g2/http://vmvt.lt/lt/naujienos/g2/


8/33

Neg(vnini! produkt! importo i* tre+i!j! *ali! tvarka

$iekiant utikrinti, kad #ietuvos 5espublik b%t veamas saugus ir kokybikas

negyv%ninis maistas, importuojant negyv%nin maist i tre!ij ali, taikomas

+mportuojamo negyv%ninio maisto valstybins maisto kontrols tvarkos apraas, patvirtintas4alstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus CCI m. rugsjo 2 d. sakymu 'r.

8-:2EI KNin., CCI, 'r. --/:2/2Lir kiti specialiuose )uropos $jungos teiss aktuose

nustatyti reikalavimai.

tliek! tvark(mo sistema

Hagal dabar galiojant statym, gamintojai privalo mokti pakuots atliek tvarkymo mokest

u rink ileidiam pakuot(, ta!iau jeigu gamintojas gauna paym, kad t kiek pakuotsperdirbo ar kitaip tinkamai sutvark, nuo minto mokes!io yra atleidiamas. Hagal #ietuvos

5espublikos mokes!io u aplinkos terim statymo antr straipsn, apmokestinamoji

pakuot M pagal Pstatym apmokestinama pripildyta gamini pakuot Kstiklin pakuot: C,

#tQkgR plastmasin pakuot: -,I #tQkgR popierin ir kartonin pakuot: C,- #tQkgR metalin

pakuot: , #tQkgL. Hagal mokes!io lengvat, gamintojai ir importuotojai atleidiami nuo

mokes!io u aplinkos terim gamini ir pakuots atliekomis u t gamini ir pakuots kiek,

kuris proporcingas vykdytos 4yriausybs nustatytos gamini ir pakuots atliek naudojimo irperdirbimo uduoties daliai. 'ordami pasinaudoti ia mokes!io lengvata, gamintojai ir

importuotojai 4yriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti

dokumentus, patvirtinan!ius i gamini ar pakuots atliek perdirbt ar panaudot energijai

gauti kiek. 'uo mokes!io u aplinkos terim pakuots atliekomis atleidiami gamintojai ir

importuotojai, per mokestin laikotarp #5 vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip C,3 tonos

pakuo!i ir tvarkantys pakuo!i ir pakuo!i atliek apskait aplinkos ministro nustatyta

tvarka.

S
http://vmvt.lt/uploads/file/docs/2008-09-24_%20B1-478.dochttp://vmvt.lt/uploads/file/docs/2008-09-24_%20B1-478.dochttp://vmvt.lt/uploads/file/docs/2008-09-24_%20B1-478.dochttp://vmvt.lt/lt/as/verslininkas/prekyba/importas/negyvuniniu.produktu.importo.is.treciuju.saliu.tvarka/del.tam.tikru.negyvunines.kilmes.pasaru.ir.maisto.importo.reikalavimu/http://vmvt.lt/lt/as/verslininkas/prekyba/importas/negyvuniniu.produktu.importo.is.treciuju.saliu.tvarka/del.tam.tikru.negyvunines.kilmes.pasaru.ir.maisto.importo.reikalavimu/http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415905&p_query=&p_tr2=2http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415905&p_query=&p_tr2=2http://vmvt.lt/uploads/file/docs/2008-09-24_%20B1-478.dochttp://vmvt.lt/uploads/file/docs/2008-09-24_%20B1-478.dochttp://vmvt.lt/uploads/file/docs/2008-09-24_%20B1-478.dochttp://vmvt.lt/lt/as/verslininkas/prekyba/importas/negyvuniniu.produktu.importo.is.treciuju.saliu.tvarka/del.tam.tikru.negyvunines.kilmes.pasaru.ir.maisto.importo.reikalavimu/http://vmvt.lt/lt/as/verslininkas/prekyba/importas/negyvuniniu.produktu.importo.is.treciuju.saliu.tvarka/del.tam.tikru.negyvunines.kilmes.pasaru.ir.maisto.importo.reikalavimu/http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415905&p_query=&p_tr2=2http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415905&p_query=&p_tr2=2


9/33

-.onkurentai *alies viduje

#ietuvos mons, gamindamos ir parduodamos nealko&olini grim prekes #ietuvos rinkoje

susiduria su stipria konkurencija. Hirmiausiai, jos konkuruoja pa!ios tarpusavyje. Didiausios

konkurents tarpusavyje i mineralinius vandenis parduodan!i moni yra 98altijos

mineralini vanden kompanija;, tiekianti 9"ic&; produkcij, 9Druskinink 5asa;,

9'ept%no vandenys;, 9Gelsvos; : 9Nalia giria;, 9)lmera;, gaminanti 9Druskinink ?ermis;,

98irtono mineraliniai vandenys;, prekiaujantys tokia produkcija kaip 94ytautas;, 98irut;,

90kvil;, 98irtonas; ir kitomis, maiau inomomis prekmis. 'et ECJ mineralini vanden

rinkos uima 98irtono mineraliniai vandenys;, 9Druskinink 5asa;, 98altijos mineralini

vanden kompanija; ir 9Gelsva;. *albant apie gauoto ir negauoto mineralinio vandens

pasiskirstym rinkoje, tai 90>'ielsen 8altics; paskutiniais duomenimis, gauotas vanduo

sudar 32J rinkos, o negauotas M 2J. "a!iau jau kelet met i eils negauoto ir gauoto

vandens pasiskirstymas rinkoje kei!iasi negauoto vandens naudai, ta pati tendencija

pastebima ir iemet. Her pirmus penkis i met mnesius gauotas vanduo sudar 32J

rinkos. Hernai per t pat laikotarp M 33J. "a!iau egistuoja ir usienio konkurentai, kurie

importuodami savo mineralinio vandens produkcij varosi dl rinkos dalies. "ai atspindi

tokios etikets kaip 98orjomi; KGruijaL, 9>&ateauneu1; KHranc%ijaL, 9Darida; K8altarusijaL,

9$t. Hellegrin; K+talijaL, 9'aT(coUianka; K#enkijaL ir daug kit. "a!iau vyrauja tokianuomon, jog #ietuvos mineralinis vanduo neturi konkurent. 'et devyni i deimties

tautie!i renkasi lietuvik mineralin vanden. 'ors ir prekybos centr lentynos l%ta nuo

vairiausi mineralinio vandens buteli, ta!iau populiariausia ilieka vietos gamintoj

produkcija. 9#ietuviai M patriotiki ir nostalgiki, jie renkasi laiko patikrintus gaminius, o

mineralinio vandens rinkoje usienio gamintojams sitvirtinti sunkiai tepavyksta;, M sak

'ealko&olini grim gamintoj bei importuotoj asociacijos preidentas )ligijus $urvila.

=adaug FC proc. m%s alyje parduodamo mineralinio vandens yra lietuvikas. Hasakbendrovs


10/33

juos igarsino ne #ietuva. =aai kas #ietuvoje vokikai skambant vard 9)lmen&orster; sieja

su !ia pat, Niemariuose, stovin!ia sul!i gamykla. 'ors anks!iau sultys ir buvo gabenamos

#ietuv i 4okietijos, ta!iau iandien jos gaminamos pa!ioje #ietuvoje. @oms konkurentes

stoja 9"ymbark; bei 9*ubu; sultys, importuojamos i #enkijos, 9>ido; atgabenamos i

#atvijos. #ietuvikos sul!i mons tokios kaip 95ivona;, 94aisi sultys;, 90= 4iltja; nra

labai paklausios ir mgstamos vartotoj. *itaip sakant parduotuvi lentynose sul!i

gamintoj vard M itin daug, ta!iau du ar trys uima didij dal rinkos. *adangi sultis perka

tik daugiau pajam gaunantys mons, todl ir mgsta gauti kokyb( bei inom vard. B tai,

kad vartotojai prisiria prie enklo, koj kia naujiems rinkos dalyviams.

#abai panai situacija ir gaivij grim rinkoje. #ietuvos gauot grim rinkoje 'r. - yra

9>oca:>ola;, kuri #ietuvos parduotuves teikia 9>oca:>ola ?8> #ietuva; gaminantiprodukcij 0lytuje. @i uima 3FJ rinkos. $u ja bando konkuruoti 9@ust cola; gaminanti mon

9$elita;, kuri uima J rinkos dalies. "aip pat #ietuvoje, kaip ir visame pasaulyje

populiar%s grimai 9Vanta;, 9$prite;, 9$c&Ueppes;, su kuriais lietuvika gaivij grim

produkcija tokia kaip 9Gaivineta;, 9@usilta; sunkiai konkuruoja.


11/33

/.$eogra0in ir prekin struktra

/.1. $eogra0in struktra

#ietuvos geogra1in padtis yra palanki mineralini bei altinio vanden gavybai. Wia gausu

poeminio vandens, kuris gilij gr(ini pagalba, ikeliamas kasdieniui vartojimui. #ietuva

viena i nedaugelio pasaulio valstybi, turinti tokias dideles glo poeminio vandens atsargas,

jog iuo metu per par inaudojama tik -3:C procent galimo kiekio. *aip nekeista, kitos

alys tuo pasigirti negali. "odl tuo #ietuvos mons, prekiaujan!ios mineraliniu vandeniu, ir

naudojasi, konkuruodamos su kit ali monmis arba tiekdamos aliai b%tin prek(.

#ietuvoje igaunama tiek daug glo bei mineralinio vandens, jog pradedami mainti gavybos

mstai ir dmesys nuo ios b%tinos preks kreipiamas kitas, svarbesnes aliai akas. Ninoma,

valstybse, neturin!iose toki gausi itekli, i tema labai aktuali. *asmet pasaulyje

majan!ios geriamojo vandens atsargos, priver!ia susimstyti apie taupym, o #ietuvai apie

sav itekli panaudojim ir galim pajam altin ateityje. Nvelgiant likusi nealko&olini

grim gamyb, #ietuva savo geogra1ine padtimi labai neisiskiria. Ninoma, !ia gausu

lietuvik vaisi, i kuri gaminamos sultys, ta!iau tai didels reikms visumoje nesudaro.

/.&. rekin struktra

Pmons, gamindamos savo preki asortiment, kreipia dmes ne tik kokyb(, bet ir preki

pateikimo b%d. *uo prekin ivaida yra geresn, patogesn naudoti, tuo labiau atreips

pirkjo ak. "odl mons kreipdamos didel dmes ir dliodamos prioritetus, stengiasi

pateikti prek( kuo patrauklesn(. tai 2 grups nealko&olini grim r%i, kurias detaliai

inagrinjo vertinimo komisija6 4isuomens sveikatos instituto direktorius, 'acionalins

sveikatos tarybos narys : 5imantas $tukas, 4alstybins maisto ir veterinarijos tarnybos =aisto

skyriaus vedja : 0ura +arien ir )gl *liukait : gydytoja dietolog, #ietuvos dietolog

draugijos nar. Wia inagrinti nat%ral%s mineraliniai vandenys, gauoti nat%ral%s mineraliniai

vandenys, sultys ir saldinti gaivieji grimai. "aip pat analiuojam grim asortiment eina

ne tik #ietuvoje pagaminta produkcija, bet ir importuojama. "aip galsime palyginti ne tik

#ietuvos moni tarpusavio konkurencingum preks atvilgiu, bet ir palyginti su usienio

ali moni gaminama produkcija.


12/33

10 rinatralausmineralinio

vanens

!avainimas

"#asa$ "%kvil&$ "'i()&$

"*vian$

"Vittel$

"+onte'avino$

",ept-nas$

",ale(oianka$

"/)rista-lline$

"aliairiapremium$

1 l kaina 3t 115 104 219 25 558 17 09 16 119 28koniovertinimas

,epaten-kinamai

!atenki-namai

erai erai erai erai erai erai erai erai

!akuot&svertinimas

,epaten-kinamai

!atenki-namai

erai ,epaten-kinam

ai

!atenki-namai

erai !atenki-namai

erai !atenki-namai

!atenki-namai

alutinisvertinimas

,epaten-kinamai

,epaten-kinamai

erai !atenki-namai

!atenki-namai

erai !atenki-namai

erai !atenki-namai

!atenki-namai

10 riauotonatral

ausminerali

niovanen

s!avainimas

"'i()&$

",a:e)-lavi$

".!elle-rino$

";ane-sia$

"omi$

"


13/33

!avainimas

"*lmen-

)orsterA

anana

s iro:uoli

sultys100B

"*lmen-

)orster$

apelsin

sultys100B

"/io$

o:uoli

sulty

s100B

"'ym:ark$

apelsinsultys100B

"ranini$

apelsin

sultys

100B

"/io$apelsin

sultys100B

"Ku:u$

morkir

vairi

vaisinektaras

"/io$18

apelsin

sultys

100B

"'ym:ark$

vairivaisi irmork

sultys100B

"'ymk$

multtavisult

100

1 l kaina3t

264 299 299 84 794 69 694 699 209 84

koniovertinimas

erai erai erai erai erai !atenki-namai

erai !atenki-namai

!atenki-namai

!atenam

!akuot&svertinima

s

erai erai erai erai !atenki-

namai

erai ,epaten-

kinamai

erai !atenki-namai

,epan-

kina

alutinisvertinimas

erai erai erai !atenki-namai

!atenki-namai

!atenki-namai

!atenki-namai

!atenki-namai

,epaten-kinamai

,epan-kina

10 risalintaivi>&rim

!avaini-mas

"3ipton$persikskonioneauo-tas&rimas

CK+alavi>&rimas

"%riona$neauo-tasDaliosiosar:atos&rimas

"a>a$neauo-tasvaisiskonio&rimas

"#asa$apelsinskonioauotas&rimas

"a>aKis$:rakiskonioneauo-tas&rimas

",estea$neauo-tasDaliosiosar:atos&rimas

"o$apelsinskonioneauo-tas&rimas

"3i:ela$auo-tasDali>(itrinskonio&rimas

"'er()un$auotaspeletr-nskonio&rimas

1 lkaina 3t

29 99 866 215 8 58 518 4 18 9

koniovertinimas

erai erai !atenki-namai

!atenki-namai

!atenki-namai

!atenki-namai

,epaten-kinamai

!atenki-namai

,epaten-kinamai

,epaten-kinamai

!akuot&svertinimas

erai erai erai erai erai erai !atenki-namai

,epaten-kinamai

erai erai

alutinisvertinim

as

erai erai erai !atenki-namai

!atenki-namai

!atenki-namai

!atenki-namai

,epaten-

kinamai

,epaten-

kinamai

,epaten-kinamai


14/33

'agrindami ias preki savybes, kaip skonis bei pakuots ivaida, vertinimo komisija

sudar galutin vertinim. Didiausias dmesys buvo skiriamas tik nat%raliems mineraliniams

vandenims, tik i nat%rali koncentrat pagamintoms sultims ir kuo vairesniems produktamsi spalving gaivij grim lentynos. 4ertinant skon, kompetetinga komisija ra savo

nuomones nuo 9gerai; iki 9patenkinamai;, o vertinant pakuot(, buvo atsivelgta pateikiamos

vartotojui in1ormacijos lengvum. #yginant #ietuvos ir usienio moni produkcij, usienio

preks daniau dominuoja ties geresniais vertinimais, ta!iau lietuvikos preks taip pat

neatsilieka. *albant apie mineralinius vandenis, i lietuvikos produkcijos geriausia 9"ic&;.

*iek pras!iau likusiuose grimuose. Wia lietuviki grimai maai dominuoja. Ninoma,

kiekvienas mogus turi savo asmenin( nuomon(, kuri gali labai skirtis nuo vis priimtnuomoni. 4is dlto mons visuomet turt priimti vartotoj kritik ir stengtis pagerinti bet

kokias preks savybes.

2. Lietuvos nealkoolini! grim! sektoriaus konkuren"ingumo

nustat(mas

Didel dalis iuolaikini rink vardinamos kaip konkurencins. "odl yra svarbu nagrinti

konkurencij, j lemian!ius veiksnius. *onkurencins aplinkos nagrinjimas leidia iskirti

veiksnius, kurie konkre!ios verslo akos monms gali suteikti pranaum konkurencinje

kovoje. $iekiant atlikti pasirinkto sektoriaus konkurencingumo anali(, ioje darbo dalyje

pirmiaussia bus aptarti teoriniai konkurencingumo veiksniai, konkurencingumo samprata bei

jo galima taka ekonomikai. 0tsivelgiant ianaliuot teorin( dal, bus pateikiama #ietuvos

nealko&olini grim sektoriaus konkurencingumo vertinimas.

2.1. 'erslo *akos konkuren"ingumo anali# teoriniai aspektai


15/33

iame poskyryje bus nagrinjama konkurencingumo svoka bei jos svarba. 8us

identi1ikuojami veiksniai, pagal kuriuos yra vertinamas sektoriaus konkurencingumas.

0tsivelgiant teorin( veiksni anali( bus iskiriami konkurencingumo vertimo kriterijai,

pagal kuriuos yra nustatomas nealko&oli grim sektoriaus konkurencingumas.

onkuren"ingumas s3voka ir jo svarba

*onkurencijos svoka iandieninje visuomenje yra pla!iai paplitusi. )konomikoje iai

svokai yra skiriamas ypatingas dmesys, nes konkurencingumas neatskiriamas rinkos

ekonomikos bruoas. "a!iau iki iol vyrauja skirtingi ios koncepsijos nagrinjimai taip pat

nra vieningo svokos apibrimo. "aip yra todl, kad konkurencingumas yra suprantamas ne

kaip statin b%kl, bet dinamin, kuri nuolat reikia palaikyti. ios svokos esm

nevienareikm ir jos turinys priklauso nuo ios svokos taikymo srities. *onkurencingum

galima analiuoti alies, pramons, mons bei preks lygiu, ta!iau dauguma

konkurencingumo teorij yra siejamos su valstybs konkurencingumu arba 1irm

konkurencingumu. 'orint nustatyti akos konkurencingum, reikia taikyti kompleksin(

anali(. "oki anali( apib%dina ?."raboldo teorija, kad konkurencingum apib%dina keturios

galimybs6 galimyb parduoti KeksportuotiL, galimyb pritraukti Kusienio investicijasL,

galimyb prisitaikyti KinovacijosL ir galimyb udirbti. Hastaroji galimyb yra ivestin,

kylanti i likusij trij. ie ivardinti veiksniai apib%dina kompleksin konkurencingum,

tokiu nagrinjimo principu bus vadovaujamasi darbe, siekiant nustatyti nealko&olini grim

sektoriaus konkurencingum. )st ekonomistai pla!iau inagrinjo ?."raboldo

konkurencingumo teorij, o tai pagrst kompleksinio nagrinjimo pasirinkimo teisingum.

0not j, galima apibrti keturis konkurencingumo lygmenis6 atskiro mogaus, mons,

kurioje jis dirba, i j sudarytos %kio akos ir i j susidedan!ios valstybs. Hagal i teorij

kiekvienas auk!iau esantis %kio subjektas gauna susi1ormavus emesnj %kio subjekt kaip

plauk savo veiklai ir naudoja j bei kitas turimas savo aplinkos slygas savokonkurencingumui kurti. 5emiantis tuo, galima teigti, kad nagrinjant akos

konkurencingum, negalime atsiriboti nuo moni konkurencingumo nagrinjimo. 4is dlto,

i sc&ema, taip pat kaip ir ?. "raboldo teorija, neapib%dina paties konkurencingumo, o tik

nusako j takojan!ius veiksnius.

'epaisant tokio didelio domjimosi konkurencingumo reikiniu, tarp analitik nra vieningo

sutarimo dl to, kas tai yra konkurencingumas. 4ieni mano, kad universalios

konkurencingumo svokos, tinkan!ios visiems konkurencijos subjektams ir objektams, nra ir


16/33

negali b%ti, kiti teigia, kad konkurencingumas yra universalus reikinys K+. =aksvytien,

CCL. 4ienas bendriausi konkurencingumo apibrim yra pateikiamas Hasaulio

)konomikos Vorumo tyrimuose6 konkurencingumas yra ;ekonomikos sugebjimas pasiekti ir

ilaikyti auktus ekonomikos augimo tempusA. *adangi konkurencingum nagrinjame ne tik

bendrja prasme, galime iskirti jo svok pritaikyt m%s nagrinjamai sri!iai. Hramons

konkurencingumas M pramons akos gebjimas sukurti ir ilaikyti konkurencin pranaum

tarptautiniu mastu, kai ioje pramons akoje K#ietuvos pramons konkurencingumo ir

inovacij pltros studija, CC3, p. FL6

yra pakankama konkurencija, kuri gerina produktyvum ir skatina inovacijasR vartotojai yra reiklesni ir paangesni u konkurentR mons tobulina turimus gamybos veiksniusR egistuoja sinergijos tarp moni, galimybs pradti nauj versl ir poityvi iorin

aplinka Kin1ormacijos gausaL.

Didelis dmesys konkurencingumui yra paaikinamas jo svarba. "iesiogin jo poveik

nusakyti sunku, nes tarytum stimulas, kuris skatina b%ti pranaesniu rinkos dalyviu. 0not

@osep&o $c&umpeterio K-F-, -F2L, konkurencija kaip 9k%rybin destrukcija;. @os dka

verslininkai atranda naujus gamybos b%dus ir si%lo naujus produktus, kurie paver!ia

atgyvenomis senus produktus ir gamybos b%dus. Dauguma ekonomist sutaria, kad

svarbiausia konkurencijos vertyb yra jos lemiama nauda vartotojams, visuomenei : maesns

kainos, naujovs, didesn pasirinkimo galimyb.

onkuren"ingum3 sal(gojant(s veiksniai

*onkurencingumas yra gana sudtingas dalykas. @is nusako veiksnius, lemian!ius moni

produkcijos, konkre!ios mons, pramons akos ar alies pranaum K'. #angvinien, CC3L.

"aigi tradicikai konkurencingumas analiuojamas trimis lygiais6 mons, %kio akos bei

alies. iuo atveju bus nagrinjamas %kio akos konkurencingumas. @is analiuojamas pagal

jos sukuriam 84H dal ar eksporto apimtis. "a!iau ie veiksniai yra bendriniai ir norint atlikti

detalesn( %kio anali( j nepakanka. +samesniam tyrimui atlikti, galima rinkis i keli

metodini modeli, kuriais remiantis ir galima vertinti konkurencingum. 4ienas i j :

visapusikas alies visos pramons Kkartais tik jos atskiro sektoriausL konkurencingumo

vertinimas. i tyrim pagrindinis bruoas M sistemikai parinkus pramon( apib%dinan!ius

rodiklius arba vien kompleksin rodikl, nustatomas pramons konkurencingumas

tarptautinse rinkose. "okio tyrimo tikslas M nustatyti konkurencingus alies pramons


17/33

sektoriaus bei vertinti j pltors perspektyvas tarptautinse rinkose ir identi1ikuoti pramons

konkurencingum takojan!ius veiksnius K#ietuvos stojimo )uropos $jung poveikio

#ietuvos pramons monms studija, CC2L. is metodas ir bus naudojamas siekiant nustatyti

nealko&olini grim sektoriaus konkurencingum. *ompleksiniai rodikliai pasirinkti pagal

jau mint ?."raboldo teorij6 galimyb parduoti KeksportuotiL, galimyb pritraukti Kusienio

investicijasL, galimyb prisitaikyti KinovacijosL ir galimyb udirbti.'orint, kad anali neb%t

bendrin, o atitinkt pasirinkto sektoriaus rodiklius, ie paminti kompleksiniai rodikliai bus

nagrinjami juos siejant su6 geogra1ins slygos, gamtiniai itekliai, klimatas, kapitalas, darbo

jgos kvali1ikacija, itekli prieinamumas, kaina. iuos veiksnius galima suskirstyti mikro ir

makro lygius. $ektoriaus konkurencingumui nusakyti yra svarb%s abi pamintos grups.

Hirmiausia dl to, kad beveik visada mons usiema eksportu, o tai jau siejasi su makro

lygiu, ta!iau tuo metu rinkoje konkuruoja konkre!ios preks, k b%t galima sietu su mikro

lygiu. "aip pat yra vertinamas bendras rinkos konkurencingumas, tai jau makro lygis, ta!iau

vlgi konkuruoja konkre!ios preks ar paslaugos.

2.&. 'ertinimo kriterijai2.1.1. $alim(b parduodi 4eksportuoti5

)ksportas M vienas svarbiausi alies ekonomikos augimo garant, bei labai svarbus

tarptautinio konkurencingumo rodiklis. Daniausiai stambios, isivys!iusios 1irmos savoalies rinkoje nebeturi kur plstis ir tam, kad patenkint savo poreikius, ieko nios usienyje.

ioje dalyje pirmiausia analiuosime pat eksport, o poto eksport slygojan!ius veiksnius6

kain, preki unikalum kit ali produkcijos atvilgiu, #ietuvos geogra1in( ir transporto

sistemos padt prki iveimui, bei vertinsime Hasaulio konkurencingumo indeks #ietuvos

atvilgiu.

'ealko&olini grim sektorius yra iskirtinis tuo, kad i preki didij dal kiekviena alis

pasigamina alies viduje. 7sienio rinkoje sitvirtinti labai sunku, be to ios preks yra

palyginti pigios ir sunkios, todl veti didelius atstumus tiesiog neapsimoka. ios preks

daniausiai eksportuojamos arba kaimynines alis, arba gerai itirtas rinkas, kur gamintojai

yra garantuoti j preki paklausa. Havydiui, mineralinis vanduo eksportuojamas ten kur yra

daugiausiai lietuvi6 Didioji 8ritanija, 0irija, @04, taip pat kaimynines alis6 #atvij, )stij,

5usij, #enkij.

)ksporto niuansus lengviau pads ianaliuoti, eksporto ir importo tendencijos CC:C--

met laikotarpiu.


18/33

2004 2007 2008 2009 2010 2011

0

20000000

60000000

40000000

80000000

100000000120000000

160000000

Nealkoholini grim eksportas ir importas

Importas

*ksportas

Metai

Kiekis, $

2pav. Nealkoholini grim eksportas ir importas 200%-2010 metais! &.

pav. matome, jog eksporto ir importo mastai iame sektoriuje enkliai skiriasi. +mporto

didelius mastus lemia vandens su cukrumi Kgaivij grimL kiekiai veami #ietuv. @ie

apima daugiau nei puse viso importo beveik kiekvienais metais K $mulkesn importo ir

eksporto sudtis iame sektoriuje pateikta - priedeL. "aip pat #ietuva dvigubai daugiau

importuoja nei eksportuoja vairi sul!i. )gotik vaisi sultys gana paklausios #ietuvoje, o

tam itekli !ia nra, todl arba reikia juos importuoti, arba importuoti jau pagamint

produkcij. Didel( dal importuojam sul!i sudaro kaimynins #atvijos prekinis enklas

9>ido;, tai bene pagrindinis konkurentas #ietuvoje gaminamoms 9)lmen&orster; sultims. 8e

to ma eksport lemia ir tai, kad dauguma #ietuvos moni, palyginti pasauliniu mastu, yra

maos , todl usienyje konkuruoti joms yra labai sunku. 'orint siekti geresni reultat jos

turt kooperuotis didesnes bendroves.

"iek vidaus rinkoje, tiek tarptautinje rinkoje nema svarb paklausai ir pardavimams turi

kaina. 0tsivelgus tai, jog #ietuva yra viena i nedaugelio pasaulio valstybi, kuri turi

dideles glo poeminio vandens atsargas, ie itekliai gan lengvai igaunami, todl

mineralinio vandens kainos yra slyginai auktos. "a!iau ekportuojamoms prekms, m%s

kaina turt b%ti gan palanki, kadangi kitoms valstybms, neturint toki itekli, vidaus

rinkos kaina auga, nes prek( sunkiau igauti, itekliai yra taupomi. "aigi, kainos atvilgiu,

m%s tiekiama produkcija usienio rinkoms, turt b%ti palanki.


19/33

'ealko&olini grim sektoriuje usienio rinkoje sitvirtinti yra begalo sunku. "odl dar

vienas veiksnys k mons turi atsivelgti nordamos ten patekti yra preks unikalumas ir jos

reklama. Pmon turi atrasti ni, kur j prek b%t iskirtin, domi vartotojams ir taip pat j

pristatyti naujose rinkose, reklamuoti. Hateiksime pavyd, kaip viena i #ietuvos moni viso

to tikslingai siekia. 8endrov 98irtono mineraliniai vandenys; iekodama keli 5usijos ir

0rtimj 5yt rinkas, ten vykstan!iose parodose pateik savo unikal mineralin vanden

94ytautas;. 8endrov mineralin vanden pristat didiausioje 5yt )uropoje tarptautinje

specialiuotoje maisto pramons, grim ir aliav parodoje 9HrodeXpo; =askvoje bei

didiausioje ir labiausiai Hersijos lankos regione vertinamoje specialiuotoje maisto

pramons, grim ir aliav parodoje 9GulVood; Dubajuje. 0bejose parodose 94ytautas;

sulauk didelio dmesio tiek dl neprasto tiems kratams skonio, tiek dl verting

mineralini savybi. 8e to 5usijoje is produktas susilauk labai daug dmsio, nes ten nors ir

yra daug gamintoj, ta!iau paprastai vartotojai yra nusivyl( j kokybe. ioje alyje prasta

vanden pilstyti ne tiesiai jo igavimo vietoje, bet perveti. B iuo atvilgiu 94ytautas; yra

pranaesnis, nes pilstomas ten, kur ir igaunamas. B Dubajuje lietuvikas mineralinis vanduo

lankytojams pasirod domus dl didelio nauding mineralini mediag kiekio, savo naudos

organimui bei unikalaus skonio. Daugiausiai uklausim buvo gauta i *uveito, *ataro,

Hakistano, 0ustralijos ir @0) verslinink. ios rinkos yra pasiruousios plsti savo

asortiment kokybikais europietikais produktais , todl bendrov mato geras perspektyvas

iose didiulse rinkose ir tikisi taip iplsti savo eksporto apimtis. "aip pat prie mineralinio

vandens 94ytautas; inomumo prisidjo ir tas, jog jis buvo o1icialus )uropos krepinio

!empionato #ietuvoje vandeniu. "aip is mineralinis vanduo buvo ireklamuotas masei

turist atvykusi !empionat. "aigi, kiekvienai monei, norint plstis u alies rib, privalu

turti unikali produkt ir iekoti ni kur toki preki usienyje tr%ksta, taip pat dti daug

investicij ir pastang tai prekei pateikti. 94ytauto; gamintojai geras to pavydys.

"aip pat gana svarbus veiksnys eksportui yra #ietuvos georgra1in padtis, bei transporto

sistemos ivystymas. #ietuvos geogra1in padtis M 5yt:4akar ir iaurs:Hiet transporto

ai susikirtimas #ietuvoje, neulantis 8altijos j%ros uostas, o taip pat gerai ivystytas

nacionalinis geleinkeli ir automobili keli tinklas : sudaro palankias slygas preki

gabenimui. "a!iau #ietuvos, kaip ir kit 8altijos valstybi, transporto tinklo padtis )$ mastu

apib%dintina kaip 9i dalies ioliuota;. Hagrindinis sausumos kelias, utikrinantis 8altijos

valstybi susisiekim su kitomis )$ valstybmis, eina tik per #enkij. "uo tarpu 4ia 8altica

kelio dalis iki 4aruvos pripainta pa!iu avaringiausiu #enkijos greitkeliu. Geleinkelis


20/33

#ietuvoje, kaip ir kitose 8altijos valstybse, dl istorikai susiklos!iusi aplinkybi yra

neeuropins vs. Dl mint aplinkybi didioji krovini dalis #ietuv atkeliauja ir

ikeliauja per *laipdos uost. "odl #ietuvai ypa! aktual%s klausimai apima transporto

jung!i vystym ir tarptautini transporto koridori pltr, *laipdos j%r uosto vystym,

viej logistikos centr tinklo pltr.

asaulio konkuren"ingumo indeksaskiekvienos alies konkurencingum vertina pagal -

konkurencingumo veiksni, t. y.6 alies valdymo institucijos, in1rastrukt%ros ivystymas,

makroekonominis stabilumas, sveikatos apsauga ir pirminis ugdymas, auktojo mokslo

sistema ir pro1esinis ugdymas, preki rinkos e1ektyvumas, darbo rinkos e1ektyvumas, 1inans

rinkos isivystymas, tec&nologinis pasirengimas, rinkos dydis, verslo paangumas, naujovi

diegimas KHorter ir $c&Uab CCI, /ML. Hagal naujausi pasaulio konkurencingumo CCI:CCF met indeks KHateikta lentelje priedeL #ietuva, surinkusi 2,2 balo i maksimali E,

vertinta 22 vieta i -/2 vertint valstybi. Halyginti su kitomis valstybmis, geriausiai

#ietuva vertinama auktojo mokslo ir pro1esinio ugdymo, tec&nologinio pasirengimo ir

in1rastrukt%ros srityse. =aiausiai bal #ietuva surinko pagal inovacij diegimo, rinkos

dydio ir alies institucij veiksnius Kvidutinikai kiek daugiau nei po pus( maksimalaus

vertinimoL. Halyginti su kitomis pasaulio valstybmis, pras!iausiai atrodome rinkos dydio ir

1inans rinkos isivystymo srityse K!ia tarp vertint valstybi esame F ir 3 vietoseL. "aigi,#ietuvos alies rinka, sulaukusi maiausiai bal, parodo, kad nors 1irmos ir nort plstis

kuriant konkurencingesn( rink, joms per maai vietos alies viduje. B nealko&olini grim

sektorius nra ta sritis, kad bendrovs b%t utikrintos skme usienio rinkose. "odl i

preki gamintojai nordami plsti savo gamyb atsiduria abejonje M vidaus rinka maa ir

pilna, o usienyje iam sektoriui didiul riika.

2.1.&. $alim(b pritraukti 4usienio investi"ijas5

"iesiogins usienio investicijos labai reikmingos kiekvienos alies ekonomikai, nes jos

skatina bendrojo vidaus produkto augim, eksport, maina nedarbo lyg, diegiamos

naujausios tec&nologijos. @ dka taip pat yra skatinama konkurencija alies viduje, kuri

didina produktyvum, o is prisideda prie ekonomikos augimo K4elasteguY =artYne, CCEL.

Hasak 5upliens, =ontvilaits ir Grigali%niens KCCIL, mokslinje literat%roje tiesiogines

usienio investicijas lemiantys veiksniai yra skirstomi dviem b%dais6 pagal santyk su usienio

investuotoju M ioriniai ir vidiniai, bei pagal veiksni pob%d : mikroekonominiai irmakroekonominiai. Gebjimas pritraukti usienio investicijas yra labai svarbus rinkos


21/33

pltimosi elementas. "ai %kio akoje padt padidinti produkcijos ir paslaug apimt bei

pagerinti j kokyb(. $iekiant vertinti, kokios yra sektoriaus galimybs pritaukti usienio

investicijas reikia remtis vidiniais veiksniais, nes b%tent jie atspindt bendrus %kio akos

vertinimo kriterijus. "ai leist nustatyti investuojamo sektoriaus 9nam; pranaumus,

palyginti su usienio konkurentais. 4idiniai veiksniai, kuriuos usienio investuotojai turt

atsivelgti spr(sdami ar pasirinkti #ietuvos nealko&olini grim sektori b%t ie6

geogra1ins slygos, gamtiniai itekliai, klimatas.

#ietuvos geogra1in padtis yra strategikai patogi, tai tarytum krykle tarp 5yt, 4akar ir

iaurs. "ai yra labai naudinga dl to, kad patogu pritraukti investuotojus i labai skirting

regioj, o tai didina galimybes sulaukti didesni investicij apim!i. 4allejo ir 0guilar KCC2L

tyr ry tarp geogra1ins alies padties ir tiesiogini usienio investicij plauk. 0tliktastyrimas padjo nustatyti didel( geogra1ins alies padties reikm( siekiant pritraukti

tiesiogines usienio investicijas. #ietuvos nealko&olini grim sektori pagal rodikl

galima vardinti kaip konkurencing. +nvesticijos padidins moni gamybinius pajgumus,

pardavim mastus. 'orint, kad ios investicijos atsipirkt, reikia turti galimyb( jas realiuoti

ne tik vietinje rinkoje, nes #ietuvoje ji yra nedidl. Geogra1inis artimumas yra didelis

privalumas siekiant savo veikl pltoti usienio rinkose. Hasaulin rinka yra labai plati ir savo

gaminamas prekes galima eksportuoti bet kuri pasaulio al, ta!iau toki preki kaipnealko&oliniai grimai realiuoti tolimame regione neapsimokt, nes pardavim katai

viryt gaunamas pajamas. #ietuvos geogra1in padtis naudinga ir tuo, kad aplink

susi1ormav( rinkos pasiymi skirtingais poreikiais. "ai didina galimybes, kad preki

asortimentas bus priimtinas didesniai daliai vartotoj. +nvesticinis patrauklumas, atsivelgiant

#ietuvos geogra1in( padt yra privalumas m%s nagrinjamo sektoriaus atvilgiu. #ietuvos

nealko&olini grim rinkos usienio investicijas nustatyti b%t sunku, nes kol kas jis

neuima didels bendros #ietuvos rinkos dalies. "odl bendrus poky!ius galima nustatyti

remintis bendromis #ietuvos usienio investicijomis ir jas sulyginus su ekonominio

sektoriaus, kuriam yra priskiriama grim rinka, usienio investicijomis.


22/33

2004 2007 2008 2009 2010 2011

-15B

-10B

-5B

0B

5B

10B15B

20B

25B

Tiesiogins usienio investicijos

'EI

*V#K 2

Metai

okytis, !

'pav. iesiogins #)sienio investi*i"os 200%-2011 metais

/ pav. pateikia tiesiogini usienio investicij #ietuvoje procentinis pokytis K"7+L CC M

C-C met laikotarpiu ir kartu yra sulyginama su ekonomins veiklos r%ies, kuri eina

grimai, maisto produktai, tabako gamyba, procentiniu investicij poky!iu K)45* L. Gra1ike

matoma, kad bendros usienio investicijos ir ios ekonomins veiklos r%ies investicijos

sutampa tik dalinai. +ki CCI met pastebimas investicij didjimas, CCI metais kai prasidjo

ekonomin kri investicijos labai sumajo. 'uo to laiko )45* sektoriuje investicijos irtoliau majo, o "7+ pradjo didti. Hastarosios kreivs kitimus galima paaikinti didle

)uropos $jungos parama, o )45* sektorius neimlus ios r%ies investicijoms. @is labiau

atspindi alies, kurioje veikia, ekonomin( situacij. Galima daryti ivad, kad kol kas iame

sektoriuje usienio investicij nra daug, pa!ios mons yra linkusios investuoti savo veikl.

*iekviena alis pasiymi skirtingais gamtiniais iteklais. #ietuvos ems gelmse esama

toki itekli kaip durps, vyras, geleies r%da, valgomoji druska, poeminiai bei

mineraliniai vandenys ir t.t. Hastarieji yra labai svarbi aliava nealko&olini grim sektoriaus

prekms gaminti. 4anduo m%s sektoriuje yra labai svarbi kiekvienos preks sudedamoji

dalis, o i igaunam mineralini vanden yra pateikiama atskira preki grup M mineralinis

vanduo. @o pagrindin naudojama aliava ir yra igaunami mineraliniai vandenys, nes ios

preks daniausiai pateikiamos be joki papildom priemai ar apdorojimo. "aigi visam

nealko&olini grim sektoriui yra svarbu i aliav igavimo galimyb. @eigu i itekli

tr%kt, j kaina b%t didl ir nekonkurencinga rinkoje, todl ios preks neb%t gaminamos,

o tiesiog importuojamos. *ita galimyb importuoti aliavas ir tada gaminant alies viduje,ta!iau savikaina danai b%t didesn lyginant su kokurent, tuomet b%t sudtinga ilikti


23/33

rinkoje, dl to is sektorius tapt nepatrauklus. #ietuva yra drgms pertekliaus onoje ir

nestokoja vandens itekli. "o patvirtinimas, kad per par yra igaunama tik -3 M C J galimo

vandens kiekio. "uo tarpu dauguma kit ali tokiais rodikliais pasigirti negali. "odl tai yra

puikus konkurencinis pranaumas nealko&olini grim rinkai.

Pmoni, kurios usiema gamyba, geri veiklos reultatai gali priklausyti nuo daugybs

veiksni. "a!iau beveik niekada toks veiksnys kaip klimato slygos nebus pamintas tarp j.

is veiksnys yra aktualesnis kalbant apie paslaug suteikim ar tam tikros veiklos vykdym,

kuri tiesiogiai yra susijusi su esamomis klimato slygomis. "a!iau susidariusios tam tikros

klimato slygos gali 1ormuoti vartotoj poreikius, o tai mons atsivelgia. #ietuvos klimato

slygos nealko&olini grim sektoriuje gaminamoms preks tiesiogins takos neturi, nes io

sektoriaus veikla nuo to nepriklauso. "a!iau jis turi takos grim paklausai alyje. *limatasutikrina teigiam vandens balans ir #ietuva turi gausius vandens iteklius "odl iame

regione labai gera tiekiamo vandens kokybe gyventojams, todl didelio poreikio pirkti

grimus nra. "aigi klimato 1ormuojami poreikiai iuo atveju takos beveik nedaro. *limato

slygos nealko&olini grim sektoriaus veiklai yra svarbios kitu atvligiu. Pvairiems

grimams gaminti reikalingos tokios aliavos kaip vaisai, uogos. @ gausa bei vairov

priklauso nuo esamo klimato slyg. Ninoma, i itekli galima gauti kitose alyse, jei

vietinje rinkoje yra j tr%kumas. "a!iau daug palankiau naudoti tuos iteklius, kuriuos galimagauti rinkos viduje. #ietuvoje yra nemaas vaisi bei uog asortimentas. 8et dl to, kad m%s

kratas yra vidutinio klimato juostoje, iaurinje dalyje nepavyksta uauginti pakankamo

kiekio i reikaling aliav."aigi iame sektoiuje galimos didesns snaudos.

2.&.-. $alim(b prisitaik(ti 46nova"ijos5

#tjant #ietuvos %kio augimui, monms tampa aktualu ne tik ilikti stabilioms savo alyje,

bet ir iekoti nauj rink, kuriose galima b%t pelningai realiuoti savo prekes ir paslaugas.

'ordamos prisitaikyti prie rinkos slyg savo alyje bei plsti eksport ir skmingai ateityje

konkuruoti usienio rinkose, #ietuvos bendrovs turi diegti strukt%rines ir tec&nologines

naujoves. 5eikia stengtis gaminti produkt, kuriam sukurti reikia daugiau intelektinio

potencialoM tiek tec&nologij, tiek mogikj itekli prasme. Didjant ilaidoms svarbu ne

tik bandyti perkelti jas ant vartotoj pe!i, ta!iau ir nuosekliai didinti veiklos e1ektyvum.

#ietuvos monms b%tina skatinti aukt ir vidutini tec&nologij pramons pltr, t. y. keisti

pramons strukt%r, prisitaikant prie globaliacijos padarini ir pritraukti kuo daugiau

investicij. "a!iau, pagrindin kli%tis pltojant inovacijas, yra 1inansini itekli stoka.


24/33

*onkurencingumas gali b%ti didinamas ir tiesiogini usienio investicij pagalba. ios

investicijos yra mons kapitalo 1ormavimo altinis, j dka pasiekiama spartesn

tec&nologin paanga. *aip pagrindin veiksn, slygojant inovacin(:tec&nologin( veikl

monje, iskiriama in1ormacija apie rink, ilgas atsipirkimo laikas ir didels inovacins

ilaidos. Pvair%s tyrimai rodo, kad inovacij srityje #ietuva labai atsilieka nuo )$ senbuvi.

=%s alies moni ilaidos inovacijoms siekia vos - proc., o darbo naumas M tik apie 2C

proc. )$ vidurkio.

#ietuvos nealko&olini grim pramon turi senas ir stiprias tradicijas vietinje rinkoje, bet

dl ltai atsigaunan!io vidaus vartojimo, mao inomumo usienio rinkose grim gamintoj

konkurencingumas ilieka neauktas. 4ienas i didiausi konkurencingum lemian!i

veiksni yra inovacijos, todl investicjos mokslinius tyrimus ir tec&nologin( pltr yraesminis etapas, utikrinantis ilgalaik ir tvar konkurencingum. +novacij skatinimu bei

pritaikymu siekiama sukurti toki in1rastrukt%r, kuri leist nealko&olini grim pramons

monms pasiekti didesn konkurencingumo lyg vietinje ir ypa! usienio rinkose,

su1ormuoti palankias slygas moni produktyvumo augimui bei auktos pridtins verts

k%rimui. 'ealko&olini grim pramons sektoriui norint gyvendinti numatytus tikslus,

b%tina suvienyti verslo ir mokslo jgas bei nukreipti dideles investicijas.

$iekiant, kad gaivieji grimai b%t sveikesni vartotojams, kai kurie komponentai kei!iami

maiau kenksmingais, arba taikant tam tikrus alternatyvius inovatyvius tec&nologinius

procesus i produkt stengiamasi ivengti. Havydiui, norint ivengti neigiamo konservant

poveikio mogaus organimui vertt rinktis pasteriuotus grimus su mau konservant

kiekiu arba grimus, pagamintus taikant inovatyvias grim ipilstymo tec&nologijas, kuomet

grim ipilstymas vykdomas aseptinmis slygomis. 0septinis ipilstymas : tai tec&nologija,

kurios dka grimai yra gaminami be konservant. +pilstymas vyksta emoje temperat%roje

steriliomis slygomis, todl grimai yra mikrobiologikai var%s. 5%pestis produktonaudingumu vartotojo sveikatai, jo saugumu, socialiai atsakinga praktika tiekimo grandinje

gali tapti konkurenciniu pranaumu, padidinti vartotoj suvokiam produkto kokyb(. "ai ypa!

aktualu iuo metu, kai reikmingai kei!iasi vartotoj elgsena, gyvenimo b%das ir poi%ris

mityb. "aigi inovatyvus 1unkcionalij maisto pried panaudojimas grim gamyboje

prisideda prie darnios gyvensenos propogavimo ir puoseljimo.

4ersle pagrindiniai itekliai yra darbo jga, energijos resursai ir kapitalas. *artu jie sudaro

didij dal, o kai kuriuose versluose ir visas ilaidas. iandien kiekvienas i i itekli


25/33

brangsta. Darbo jga dl tampos darbo rinkoje, kvali1ikuotos darbo jgos tr%kumo per metus

vidutinikai brangsta -MCJ.

Dl pastarojo meto vyki 1inans rinkose pasikeit ir kapitalo prieinamumas. Galimybs

pasiskolinti l yra daug ribotesns, o kapitalo kaina yra gerokai pakilusi. *apitalo kainamatuojama specialiu metodu, lyginant skirtum tarp tam tikro laikotarpio valstybs obligacij

pal%kan ir tos pa!ios alies tarpbankini paskol pal%kan. is kapitalo pabrangimas

grandinine reakcija pasiekia versl, nes pinigai yra perskolinami brangiau. @ei verslo kapitalui

naudojami akcinink pinigai, is brangimas yra dar akivaidesnis, nes esant dabartinei

riikingai situacijai pasaulinse rinkose visi akcinio kapitalo tiekjai reikalauja kur kas

didesns gros nei iki iol. "aigi didja vadinamoji riikos premija. 4isa tai vienaip ar kitaip

atsispindi moni veikloje. Galb%t ne vis itekli brangimas juntamas vienu metu, ta!iau potruput tai kaupiasi. Hagrindinis i%kis verslui iuo metuM kaip suvaldyti augan!ias ilaidas,

kaip igyventi taupant, kaip optimaliai inaudoti kapital, kad jo neb%t per daug. 8%tina

remti investicijas kapitalui imlias ir auktos kokybs produktus gaminan!ias mones, bei

mones, gaminan!ias produktus su didesniu pridtins verts kiekiu. *itas aktualus i%kis:

kaip tvarkytis su darbo jga. iuo metu verslas turi galvoti ne apie pltr ir investuoti ne

pltr, o produktyvumo ir e1ektyvumo klim. 'es tai yra geriausias b%das kovoti ir su

darbo jgos tr%kumu, ir su kylan!iomis ilaidomis personalui.

#ietuvos moni pranaumu tarptautinje rinkoje iki iol buvo laikoma ir palyginti

kvali1ikuota bei nebrangi darbo jga. "a!iau atsivrus )$ valstybi darbo rinkoms padidjo

emigracija ir paatrjo kvali1ikuotos darbo jgos tr%kumas. i problema iliks ir artimiausioje

ateityje. @eigu darbo umokestis ir toliau taip spar!iai dids, o naumas augs vangiai, #ietuva

praras konkurencingum tarptautinje arenoje. Hakilus ne tik aliav, bet ir darbo jgos

kainoms, neivengiamai dids ir gamybos snaudos, todl #ietuvos eksportui bus sunku

konkuruoti su pigiu eksportu i em kat ali. 'orint plsti eksport, reikia didinti monipajgum, o tam reikalingos investicijos. 7sienio investicijos skatina gaminti auktesns

pridtins verts produkt. 8et pritraukiant usienio investicijas #ietuv, deja, taip pat

atsiliekame. "ik stipri mon gali b%ti gera eksportuotoja, todl kai kurioms m%s monms

vertt jungtis. "aigi, #ietuvos eksportuotoj laukia didelis i%kisM didinti pajgum,

produktyvum, darbo naum, e1ektyvum. Hasak ekspert, tai padaryti manoma tik diegiant

tec&nologines, vadybos bei kitas inovacijas.


26/33

+novacij pltra, nauj tec&nologij sklaida ir sisavinimas priklauso nuo mogikj itekli

kvali1ikacijos. 0uktos kvali1ikacijos darbo jga, rinkos poreikius orientuota vietimo,

mokslo ir tyrim politika sukuria tinkamas slygas augti konkurencingumui. 4ienas i labai

svarbi iuolaikins ekonomikos bruo yra darbuotoj mokymas ir rengimas pa!iose

monse. Darbuotoj kvali1ikacijos klimasM populiaresnis tarp pavieni sektoriaus moni

nei kaip pla!iai paplitusi gerojo praktika. 'ealko&olini grim sektoriuje matomas

mokymosi ir kvali1ikacijos klimo galimybi tr%kumas.

Grsms6

Didjant darbuotoj, ypa! geresni, migracijai i mons, majanti darb kokyb Ktiek dl

geresni darbuotoj ijimo, tiek dl emesns likusij motyvacijosL. "ai neigiamai veikia

mons reputacij, o drauge ir klient usakymus bei galimybes pritraukti reikiamos

kvali1ikacijos darbuotojus ateityje. 'emotyvuojant Q neugdant auktesnio lygio specialist prarandant iuos specialistus,

sunkesn mons pltra Kpv.6 galimybs plsti veikl eksporto rinkoseL. Nema dirban!ij motyvacija taip pat yra viena i etikai netinkamo elgesio prieas!i

Kpv.6 darbo taisykli paeidimai, mons turto vagyst, sugadinimasL. *yla papildomos

snaudos ir verslo riika. 'auj darbuotoj paiekaM papildomos administracijos snaudos. 0tskiras laikas turi b%ti

skiriamas darbuotoj paiekai, atrankai ir apmokymui. Danai nauj darbuotoj darbo

e1ektyvumas maesnis.

Galimybs6

Hranaumas prie kitus darbdavius pritraukiant ir ilaikant kvali1ikuotus darbuotojus. 'edidels investicijos motyvacijai Kpasirenkant alternatyvias skatinimo 1ormasL gali

atsipirkti enkliai didesne darbo sparta, kokybe, iaugusiu darbuotoj lojalumu.

Darbo slyg pagerinimui, kvali1ikacijos klimui sudaromos mokestins lengvatos.

4eiksm kryptys6

Pmon turt peri%rti taikomas darbuotoj skatinimo 1ormas. $ukurti e1ektyv

darbuotoj skatinimo mec&anim, kuris leist pasiekti mons tikslus ir kartu utikrint

darbuotoj motyvacij Kpv.6 kintamas darbo umokestis, papildomas skatinimas u atlikto

darbo kokyb(, pasiektus gamybos tikslus ir pan.L.


27/33

Heri%rti esamus gamybos procesus, palyginti juos su gera %kio akos praktika. 4ietose,

kur yra atsiliekama, atlikti reikalingus pakeitimus, siekiant, kad pakeistas gamybos

procesas reikalaut maiau 1iini jg, b%t saugesnis, mat pro1esini lig riika. 5%pintis darbuotoj kvali1ikacija. $udaryti aik plan jos klimui. $uteikti galimyb(

darbuotojams dalyvauti ioriniuose kvali1ikacijos klimo kursuose, galimyb( plsti savo

kvali1ikacij pakei!iant uimam darbo poicij monje Ktiek judant vertikalia, tiek

&oriontalia kryptimiL. Hasi%lyti darbuotojams iniciatyv periodikai pakeisti atliekam darb Q uduotis M rotuoti

darbuotojus tarp poicij Kypa! darbuotojus, atliekan!ius maai kvali1ikacijos

reikalaujan!ias rutinines proced%rasL. viesti mones, moni vadovyb(, organiuoti mokymus Kvadybos, personalo valdymo

iniosL. $katinti dalinimsi gerja praktika. Hapildomai skatinti darbuotojus u inovatyvius, praktikoje pritaikytus pasi%lymus,

sumaintus panaudojam mediag Q energijos resurs kiekius ir pan.

+nvestuojant mogikj kapital, galima enkliai padidinti moni konkurencin pranaum.

"inkamai investavus mogikj kapital pagerinamas verslinink verslumas, kuris

suprantamas kaip sugebjimas gaminti ir parduoti pirkjui prekes abipuss naudos pagrindu.

"obulinant darbo slygas bei sprendiant atitinkamas darbuotoj problemas nealko&olini

grim monse, taupomos papildom veikl snaudos Kpv.6 personalo paieka, apmokymas,

laikas panaudotas kon1likt su darbuotojais sprendimuiL. Galima vis dmes skirti

pagrindinei veiklai. "aip pat sumaja mons veiklos riik tikimyb.

*albant apie sektoriaus dirban!ij skai!i, b%tina vertinti ekonomins kris poveik,

lmus enkl darbo viet mainim. CCE metais #ietuvoje veik /C nealko&olini grim

gamybos moni, kuriose i viso dirbo F/C darbuotojR CCI atitinkamai F monse dirbo

I33 darbuotojaiR CCF metais /- monje dirban!ij skai!ius buvo FIR C-C metais moniskai!ius sumajo iki I ir jose dirbo /E darbuotojai. 'ors vertinant produkcijos apimtis,

pastebima, jog ekonomins kris metu susitraukusi gamyba palengva grta ankstesn lyg,

darbuotoj skai!ius ir toliau maja. i situacija tiesiogiai susijusi su iaugusiu sektoriaus

darbo naumu: darbo naumas, lyginant CCEMC-C metus, sektoriuje augo -I,C3 J.


28/33

6*vados

'ealko&oliniai grimai yra ne pirmo b%tinumo prek, o tai slygoja preks jautrum

ekonomikos svyravimo metu. "aip pat ios preks yra seonikos, o tai reikia, kad vasar,

esant didiausiai preks paklausai, gamintojai turi skirti itin didel dmes. ra pastebimos iri preki 9mados; tendencijos. Gaivij grim vartojimo augimas atkeliav(s i 4akar ali


29/33

rink, o mineralinio vandens paklausa auga didjant ekologijos ir sveikos gyvensenos

populiarumui.

#ietuvos nealko&olini grim rinkoje dominuoja pagrindins mineralini vanden mons.

"ai sudaro oligopolij rinkoje, kuri neleidia atsirasti monopolinms kainoms. #ietuvikasmineralinis vanduo yra labai paklausus, todl usienio mons rinkoje sudaro itin maa dal.

Gaivieji grimai turi maiau lyderi, be to vienas i j yra usienio gamintojas M #atvijos

prekinis enklas 9>ido;.

Hagal #ietuvos 5espublikos alko&olio kontrols statym, 4alstybs alko&olio kontrols

politikos principas yra skatinti nealko&olini grim gamyb ir prekyb. 4alstybin maisto ir

veterinarijos tarnyba reguliariai vykdo moni produkt kontrol( rinkoje ir importo metu.

Hagal dabar galiojant #ietuvos 5espublikos mokes!io u aplinkos terim statym,

gamintojai privalo mokti pakuots atliek tvarkymo mokest u rink ileidiam pakuot(.

"aip pat C- met pradioje buvo priimtos mokes!io u valstybinius gamtos iteklius

statymo pataisos. @omis padidinti mokes!io tari1ai u kai kuriuos valstybinius gamtos

iteklius, tarp j: vandens.

#ietuvos geogra1in padtis yra labai palanki vystant mineralini vanden pramon(, nes !ia

gausu reikaling itekli. #ietuva viena i nedaugelio valstybi turinti daug poeminiovandens reerv. *albant apie likusi nealko&olini grim gamyb, #ietuvos geogra1in

padtis didels takos pltrai ir mastui neturi.

'ealko&olini grim prekin ivaida yra labai svarbus rodiklis vartotoj paklausai. 'uo

preks patogumo naudojant, vartotojams suteikiamos in1ormacijos bei skonio priklauso

preks perkamumas. "aigi #ietuvoje ileidiam nealko&olini grim pakuots bei skonio

rodikliai yra vertinami gan gerai ir vartotojams priimtini.

*aip ir kiekviename sektoriuje taip ir nealko&olini grim rinkoje egistuoja vidiniai ir

ioriniai konkurentai. 4idiniai konkurentai M tai #ietuvos moni konkurencingumas

tarpusavyje, o ioriniai M tai #ietuvos moni konkurencingumas su usienio ali monmis.

#ietuvos mineralini vanden rinkoje lietuvikos mons uima didij dal rinkos ir labiau

pasireikia vidini konkurent varymasis. B gaivij grim ir sul!i rinkose labiau

dominuoja usienietikos preks, prie kurias lietuvikoms prekms sunku varytis, dl

visame pasaulyje paplitusio populiarumo ir vardo stokos.


30/33

iandien vis globaljant ali rinkoms labai aktualiu tampa konkurencinis pranaumas. 'orit

ilikti rinkoje reikia gaminti konkurencingas prekes bei paslaugas. "a!iau labai sunku

identi1ikuoti veiksnius, kurie leist padidinti konkurencingum rinkoje. *onkurencingumas

yra vis dar neaiki, iki galo neinagrinta ir neapibrta svoka. "aip yra todl, kad tai yra

kompleksinis veiksnys, nagrinjamas vairiais aspektais, priklausomai nuo ios svokos

taikymo srities. 4ienas bendriausi konkurencingumo apibrim yra pateikiamas Hasaulio

)konomikos Vorumo tyrimuose6 konkurencingumas yra ;ekonomikos sugebjimas pasiekti ir

ilaikyti auktus ekonomikos augimo tempusA. @is gali b%ti analiuojamas alies, pramons,

mons bei preks lygiu. "aigi iskirti veiksnius, kurie tikt iems skirtingiems lygmenims

nagrinti yra nemanoma. Nvelgiant bendrus vertinimo kriterijus galima remtis ?."raboldo

teorija, kad konkurencingum apib%dina keturios galimybs6 galimyb parduoti KeksportuotiL,

galimyb pritraukti Kusienio investicijasL, galimyb prisitaikyti KinovacijosL ir galimyb

udirbti. iuos veiksnius pateikiant mikro arba makro lygiu galima pritaikyti bet kurio

lygmens konkurencingumui nagrinti. 0pib%dinant sektoriaus konkurencingum galima

remtis tokiu apibrimu, pramons konkurencingumas M pramons akos gebjimas sukurti ir

ilaikyti konkurencin pranaum tarptautiniu mastu. 5inkos konkurencingumo nustatymui

atskiri veiksniai daniausiai nra priskiriami ir jis nagrinjamas sistemikai, todl norint itirti

nealko&olini grim sektori buvo pasirinktas metodas, kai iskiriami veiksniai, kurie lemia

pasirinkto sektoriaus konkurencingum. ie veiksniai yra 6 geogra1ins slygos, gamtiniai

itekliai, klimatas, kapitalas, darbo jgos kvali1ikacija, itekli , prieinamumas, kaina,

eksportas.

)ksportas M labai svarbus tarptautinio konkurencingumo rodiklis. B nagrinjant iuos

veiksnius6 kain, preki unikalum kit ali produkcijos atvilgiu, #ietuvos geogra1in( ir

transporto sistemos padt preki iveimui, bei vertin( Hasaulio konkurencingumo indeks

#ietuvos atvilgiu, galime teigti, kad #ietuvai iame sektoriuje eksporto apimtis didinti yra

gan sunku, ta!iau manoma. 'orint plstis, b%tina iekoti ni usienio rinkose, o #ietuvai

turint unikali preki tai padaryti manoma.

*iekvienam sektoriui yra labai svarbu pritraukti usienio investicijas. "ai yra viena i

galimybi, kaip plsti gamyb. "odl sektoriai konkuruoja dl investicij su usienio

rinkomis. Galim sektoriaus persvar lemi daug sudedamj element. @uos galima skirtyti

vidinius, iorinius ir mikroekonominius, makroekonominius. 'agrinjant sektoriaus

privalumus bendrj prasme iskiriami toki veiksniai6 geogra1in padtis, gamtins slygos,klimatas. "ai yra vidiniai rinkos veiksniai, kurie yra nuo nieko nepriklausomi. #ietuvos


31/33

nealko&olini grim sektorius, geogra1ins padties atvilgiu yra konkurencingas. 0plink yra

isidst( trys skirtingos rinkos6 5yt, 4akar, iaurs. *uo skirtingesns rinkos, tuo vairesni

poreikiai, taigi didesn galimyb realiuoti pagamintas prekes. 'agrinjamo sektoriaus

pagrindins aliavos yra glas vanduo bei mineraliniai vandenys. #ietuvos geogra1ins

slygos yra palankios iems itekliam igauti. ra inaudojama tik nedidel dalis i itekli,

taigi yra galimyb padidinti gavyb. #ietuvos vartotojams grimai nra pirmo b%tinumo

prek, nes dl klimato slyg alis pasiymi glo vandens atsargomis. "ai leidia utikrinti

gyventojams tiekiamo vandens kokyb(. Horeikis sigyti geriamojo vandens dl to labai

sumaja. Dl esam klimato slyg, krate nra gausu kit aliav, kaip vaisai, uogos

itekli, todl tenka tuos importuoti. "ai didina gamybos snaudas. 5emiantis pamint

veiksni daroma taka konkurencingumui dl investicij sisavinimo, nealko&olini grim

sektorius yra konkurencingas. 'es patys svarbiausi veiksniai kaip galimyb realiuoti

produkcij vairiose rinkose, bei j pagaminti maomis snaudomis vertinami teigiamai.

4ienas i didiausi konkurencingum lemian!i veiksni yra inovacijos, todl investicjos

mokslinius tyrimus ir tec&nologin( pltr yra esminis etapas, utikrinantis ilgalaik ir tvar

konkurencingum. +novacij skatinimu bei pritaikymu siekiama sukurti toki in1rastrukt%r,

kuri leist nealko&olini grim pramons monms pasiekti didesn konkurencingumo lyg

vietinje ir ypa! usienio rinkose, su1ormuoti palankias slygas moni produktyvumoaugimui bei auktos pridtins verts k%rimui. +novacij pltra, nauj tec&nologij sklaida ir

sisavinimas priklauso nuo mogikj itekli kvali1ikacijos. 'ealko&olini grim

sektoriuje matomas mokymosi ir kvali1ikacijos klimo galimybi tr%kumas. "odl mons

turt daugiau dmesio skirti darbuotoj kvali1ikacijai6 sudaryti aik plan jos klimui,

suteikti galimyb( darbuotojams dalyvauti ioriniuose kvali1ikacijos klimo kursuose,

galimyb( plsti savo kvali1ikacij pakei!iant uimam darbo poicij monje. Hagrindinis

i%kis nealko&olini grim sektoriui iuo metuM kaip suvaldyti augan!ias ilaidas, kaip

igyventi taupant, kaip optimaliai inaudoti kapital, kad jo neb%t per daug.

Literatros *altiniai

4elastegui =artine, #. 0., KCCEL. Determinantes +nstitucionales de la +nversion )Xtranjera

Directa 8ilateral en el )cuador. Bbservatorio de la )conomia #atinoamericana.


32/33

5uplien, D., =ontvilait, *., Grigali%nien, N. KCCIL. "iesiogines usienio investicijaslemiantys veiksniai. )konomika ir vadyba6 aktualijos ir perspektyvos, /K-L.

4allejo, ?., 0guilar, >. KCC2L. +ntegracion regional y atraccion de inversijon eXtranjeradirecta6 el caso de 0merica #atina. $erie 5ed+nt. Desarollo y sociedad.

K+. =aksvytien, CCL.; )konominis konkurencingumas6 metodologinis aspektas;Brganiacij vadyba6 sisteminiai tyrimai 'r.-

#ietuvos pramons konkurencingumo ir inovacij pltros studija bei pasi%lymai atei!iai)uropos $jungos naujos pramons politikos kontekste Q Harengta )*" grup, 4ilnius, CC3.

$c&umpeter @osep& 0. -F- K-F--L. "&e "&eory o1 )conomic Development6 0n +nZuiry intoHro1its, >apital , >redit, +nterest, and t&e 8usiness >ycle. 'eU ork6 BX1ord 7H

'. #angviniene ir 8. 4engrine. KCC3L. Haslaug teorija ir praktika. #eidykla6 "ec&nologija

#ietuvos stojimo )uropos $jung poveikio #ietuvos pramons monms studija, CC2


33/33

8arauskas 5. )ksportas6 kaip ukariauti usienio rinkas usienio rinkas.\&ttp6QQUUU.sUedbank.ltQltQprevieUsQgetQ/Q--FIIF^vburesCCI:.pd1_, CCI

imonlien 0. +novacijos gaivij grim rinkoje6 1unkcionalij pried panaudojimas irdarnios tec&nologijos \&ttp6QQUUU.vartotojai.ltQindeX.p&p[id]E2F_, E vasario C-

*isielien 4. $mulkaus ir vidutinio verso #ietuvoje konkurencingumo tyrimas.\&ttp6QQvddb.laba.ltQ1edoraQgetQ#":e#08a:CCC-6).CCCFD^C-CC2^-2C//:22II/QD$.CC3.C.C-.)"D_, CCF

$udtinga atliek tvarkymo sistema kilstels mineralinio vandens kainas[\&ttp6QQUUU.valstietis.ltQHradiaQ'aujienosQ#ietuvojeQ$udetinga:atlieku:tvarkymo:sistema:kilstels:mineralinio:vandens:kainas_, F lapkri!io C--

@ankuvien 5. 4andens kainos uolis6 nuo cent iki -C lit.

\&ttp6QQUUU.ekonomika.ltQnaujienaQvandens:kainos:suolis:nuo::centu:iki:-C:litu:-F-3.&tml[page]/_, -- sausio C-

=ork%nas G. 7 geriamj vanden teks mokti brangiau.\&ttp6QQUUU.balsas.ltQnaujienaQ3F/3/Qu:geriamaji:vandeni:teks:moketi:brangiauQ-_., -F

balandio C-

Hatikrinus nealko&olini grim gamybos mones, tre!dalyje nustatyta paeidim.7&ttp6QQvmvt.ltQltQnaujienosQ3Q_, -F liepos C-

#ietuvos statistikos departamentas \&ttp6QQstat.gov.lt_

#ietuvos 5espubliko kio ministerija \&ttp6QQUUU.ukmin.lt_

#ietuvos 5espubliko usienio reikal ministerija \&ttp6QQUUU.urm.lt_
http://www.swedbank.lt/lt/previews/get/32/1219666889_vbures2008-2.pdfhttp://www.vartotojai.lt/index.php?id=7649http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20100224_140336-44883/DS.005.0.01.ETDhttp://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20100224_140336-44883/DS.005.0.01.ETDhttp://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/Sudetinga-atlieku-tvarkymo-sistema-kilstels-mineralinio-vandens-kainashttp://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/Sudetinga-atlieku-tvarkymo-sistema-kilstels-mineralinio-vandens-kainashttp://www.ekonomika.lt/naujiena/vandens-kainos-suolis-nuo-6-centu-iki-10-litu-19152.html?page=3http://www.ekonomika.lt/naujiena/vandens-kainos-suolis-nuo-6-centu-iki-10-litu-19152.html?page=3http://www.balsas.lt/naujiena/593523/uz-geriamaji-vandeni-teks-moketi-brangiau/1%3Chttp://vmvt.lt/lt/naujienos/2656/http://stat.gov.lt/http://www.ukmin.lt/http://www.urm.lt/http://www.swedbank.lt/lt/previews/get/32/1219666889_vbures2008-2.pdfhttp://www.vartotojai.lt/index.php?id=7649http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20100224_140336-44883/DS.005.0.01.ETDhttp://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20100224_140336-44883/DS.005.0.01.ETDhttp://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/Sudetinga-atlieku-tvarkymo-sistema-kilstels-mineralinio-vandens-kainashttp://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/Sudetinga-atlieku-tvarkymo-sistema-kilstels-mineralinio-vandens-kainashttp://www.ekonomika.lt/naujiena/vandens-kainos-suolis-nuo-6-centu-iki-10-litu-19152.html?page=3http://www.ekonomika.lt/naujiena/vandens-kainos-suolis-nuo-6-centu-iki-10-litu-19152.html?page=3http://www.balsas.lt/naujiena/593523/uz-geriamaji-vandeni-teks-moketi-brangiau/1%3Chttp://vmvt.lt/lt/naujienos/2656/http://stat.gov.lt/http://www.ukmin.lt/http://www.urm.lt/

gerimu sektorius

Documents