f izikos brandos egzamino kriterinis vertinimas
DESCRIPTION
F izikos brandos egzamino kriterinis vertinimas. Saulė Vingelienė. Tikslas. Aptarti fizikos brandos egzamino užduoties ir vertinimo pokyčius. Dokumentai. Fizikos brandos egzamino programa Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatai - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
Fizikos brandos egzamino kriterinis vertinimas
Saulė Vingelienė
Tikslas• Aptarti fizikos brandos egzamino užduoties ir
vertinimo pokyčius.
Dokumentai• Fizikos brandos egzamino programa• Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo
nuostatai• Šio dokumento 5 priedas Fizikos brandos egzamino
mokinių pasiekimų lygių aprašas• 2013 metų brandos egzaminų organizavimo ir
vykdymo tvarkos aprašas
• Paskelbtos pavyzdinės užduotys ir jų vertinimo instrukcijos pagal atnaujintas VBE programas
Naujausia informacija Švietimo
naujienų priede2012 Nr. 7
BEP apibrėžtos naudojamos sąvokoshttp://www.upc.smm.lt/
• apibūdinti sąvoką/fizikinį dydį – pateikti apibrėžimą, nurodyti, ar tai skaliarinis, ar vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis), kaip jis apskaičiuojamas, kokiais vienetais matuojamas, apibrėžti jo SI sistemos matavimo vienetą;
• apibūdinti reiškinį – aprašyti jo požymius ir sąlygas, kuriomis jis pasireiškia, pateikti pasireiškimo ir taikymo pavyzdžių;
• paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją, kai nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais;
• nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti 2–3 veiksmus, bet nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais;
• paprasčiausiomis vadinamos vieno fizikinio dydžio santykinės paklaidos;
• taikyti formulę reiškia gebėti rasti bet kurį į ją įeinantį dydį. Pavyzdžiui, taikyti formulę reiškia, kad reikia gebėti taikyti ir formules.
Naujai detaliai apibrėžti gebėjimaiŽinias ir supratimą mokiniai parodo:• nurodydami ir apibrėždami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas,
fizikinius dydžius, procesus; • pateikdami fizikinių reiškinių ir procesų taikymo pavyzdžių...Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose: • aiškindami reiškinius remiantis fizikos ir kitų mokslų dėsningumais;• nustatydami ir apibūdindami reiškinių panašumus ir skirtumus; • pritaikydami fizikos dėsnius pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms
užduotims atlikti...Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:• atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas;• integruodami mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti;• atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei,
nevienareikšmiams probleminių klausimų atsakymams pagrįsti...
Užduotys iliustruojančios gebėjimushttp://
galimybes.pedagogika.lt/projekto-veiklos/elektronine-biblioteka/pateikiame-9-10-i-ii-gimnazijos-klasems-skirtas-lietuviu-kalbos-matematikos-istorijos-ir-gamtos-mokslu-biologijos-chemijos-ir-fizikos-moduliu-programas-tekstas-neredaguotas-pridedu-failiukus
1
2 3
Bendrasis kursas Išplėstinis kursas
Nurodydami ir apibrėždami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius dydžius,
procesus
Apibrėžkite srovės stiprio matavimo vienetą.
Įvardykite energijos virsmus atominės elektrinės turbinoje ir generatoriuje. Kurį iš obuolių veikia Žemės traukos jėga?
A Tik 1. B Tik 2. C Tik 3. D Visus.
Kokiu reiškiniu paaiškinamas spalvotų juostų
susidarymas ploname žibalo sluoksnyje, kuris
plūduriuoja vandens paviršiuje?
A Šviesos difrakcijos reiškiniu
B Šviesos interferencijos reiškiniu
C Šviesos dispersijos reiškiniu
D Šviesos poliarizacijos reiškiniu
Kokiu kampu į horizontą reikėtų nukreipti
patrankos vamzdį, kad sviedinys nulėktų
toliausiai?
1
Pasiekimų lygiai• Patenkinamas pasiekimų lygis atitinka bendrojo kurso
programos reikalavimus (16-35). • Pagrindinis pasiekimų lygis atitinka tą VBE išplėstinio kurso
programos reikalavimų dalį, kuri bendrosios programos išplėstinio kurso mokinių pasiekimų lygių požymių lentelėje atitinka patenkinamą ir pagrindinį pasiekimų lygius (36-85).
• Aukštesnysis pasiekimų lygis atitinka tą VBE išplėstinio kurso programos reikalavimų dalį, kuri bendrosios programos išplėstinio kurso mokinių pasiekimų lygių požymių lentelėje atitinka aukštesnįjį pasiekimų lygį (86-100).
VBE patenkinamas lygis VBE pagrindinis lygis VBE aukštesnysis lygis
40 %Bendrojo kurso taškai
60%Išplėstinio kurso taškai
40% 40% 20%
Taškai atitinkantys minimalus
reikalavimus(išlaikymo
ribos taškai)
Taškai atitinkantys
bendrojo kurso pagrindinį lygį
(bendrojo kurso taškai)
Taškai atitinkantys išplėstinio kurso pagrindinį lygį
(išplėstinio kurso taškai)
Klausimai atitinkantys
išplėstinio kurso aukštesniojo
lygio minimalius reikalavimus
(išplėstinio kurso aukštesniojo lygio taškai)
Klausimai išskiriantys aukščiausių pasiekimų kandidatus
(sunkumas 0,2 arba mažiau)
100 (,,šimtuko“ taškai)
15% 25% 40 % 10% 10%
Bendrojo kurso pasiekimų lygis
Išplėstinio kurso pasiekimų lygis
Labai gerų pasiekimų lygis
Tinkamai vartoja pagrindines fizikos sąvokas, jas apytiksliai apibrėžia.
Tinkamai vartoja fizikos sąvokas, jas apytiksliai apibrėžia.
Tinkamai vartoja fizikos sąvokas, jas tiksliai apibrėžia.
Apytiksliai apibūdina pagrindinius fizikinius reiškinius ir procesus, pateikia jų taikymo pavyzdžių.
Apytiksliai apibūdina fizikinius procesus, reiškinius ir pateikia jų taikymo pavyzdžių.
Tiksliai apibūdina fizikinius procesus, reiškinius, modelius.
Taiko pagrindinius dėsnius įprastose situacijose, geba juos apytiksliai suformuluoti.
Taiko dėsnius įprastose situacijose, geba juos apytiksliai suformuluoti.
Taiko dėsnius neįprastose situacijose, geba juos tiksliai suformuluoti.
Bendrojo kurso pasiekimų lygis
Išplėstinio kurso pasiekimų lygis
Labai gerų pasiekimų lygis
Sprendžia nesudėtingus uždavinius.
Sprendžia uždavinius, kai duotos fizikinių dydžių skaitinės vertės (vienos/dviejų veiklos sričių 2 ir daugiau dėsnių/ryšių).
Sprendžia sudėtingus standartinius ar nestandarti-nius uždavinius, kai pateikia-mos ar nepateikiamos fizikinių dydžių skaitinės vertės (kelių veiklos sričių 3 ir daugiau dėsnių/ryšių).
Sudeda ir atima vektorius, kai jie lygiagretūs. Randa vektorių projekcijas, kai vektoriai lygiagretūs ar statmeni koordinačių ašiai.
Sudeda ir atima vektorius, kai jie sudaro statų kampą. Randa vektorių projekcijas, kai jie sudaro smailų kampą su koordinačių ašimi.
Atlieka veiksmus su vektoriais ir jų projekcijomis.
Braižo ir analizuoja įvairių fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės grafikus nesudėtingais atvejais.
Braižo ir analizuoja įprastus/standartinius įvairių fizikinių dydžių tarpusavio priklauso-mybės grafikus.
Braižo ir analizuoja neįprastus/nestandartinius įvairių fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės grafikus.
Bendrojo kurso pasiekimų lygis
Išplėstinio kurso pasiekimų lygis
Labai gerų pasiekimų lygis
Interpretuoja tekstinę, nesudėtingą lentelių ar grafinę pažįstamo konteksto informaciją vartodamas fizikos sąvokas, remdamasis dėsningumais ir modeliais.
Interpretuoja tekstinę, lentelių, ar grafinę pažįstamo konteksto informaciją vartodamas fizikos sąvokas, remdamasis dėsningumais ir modeliais.
Interpretuoja tekstinę, lentelių ar grafinę informaciją vartodamas fizikos sąvokas, remdamasis dėsningumais ir modeliais.
Atlieka užduotis, kurios yra susijusios su nepažįstamo konteksto tekste tiesiogiai pasakyta informacija.
Atlieka užduotis, kurios yra susijusios su nepažįstamo konteksto visą tekstą ar jo dalį apibendrinančia informacija.
Atlieka užduotis, kurios yra susijusios su nepažįstamo konteksto visą tekstą ar jo dalį apibendrinančia informacija ir reikalauja abstrakčios išvados.
Bendrojo kurso pasiekimų lygis
Išplėstinio kurso pasiekimų lygis
Labai gerų pasiekimų lygis
Išsako savo nuomonę, pasirenka argumentus, kurių dalis yra teisinga.
Išsako savo nuomonę, tikslingai pasirenka argumentus, bet jų neišplėtoja.
Išsako savo nuomonę, tikslingai pasirenka ir išplėtoja argumentus.
Atpažįsta moksliniais metodais sprendžiamas problemas.
Taiko mokslinius metodus paprasčiausioms problemoms spręsti.
Taiko mokslinius metodus problemoms spręsti.
Formuluoja laboratorinių darbų hipotezes, pasirenka priemones, nurodo eigą, apskaičiuoja absoliutines paklaidas, daro duomenimis pagrįstas išvadas.
Pažįstamuose kontekstuose formuluoja tyrimo hipotezę, pasirenka tyrimo priemones, nurodo tyrimo eigą, daro duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas, jas argumentuoja. Apskaičiuoja absoliutines ir paprasčiausias santykines paklaidas.
Nepažįstamuose kontekstuose formuluoja tyrimo hipotezę, pasirenka tyrimo priemones, nurodo tyrimo eigą, daro duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas, jas argumentuoja. Apskaičiuoja santykines paklaidas.
Egzamino matrica (taškų proporcijos egzamino užduotyje tarp bendrojo ir išplėstinio kurso, dalyko veiklos sričių, gebėjimų grupių)
Gebėjimai Temos
Žinių ir supratimo Taikymo Problemų sprendimo Procentai
Metodologiniai fizikos klausimai
62 bk.
Judėjimas ir jėgos
25–30 10–12 bk.
Makrosistemų fizika
10–154–6 bk.
Elektra ir magnetizmas
20–258–10 bk.
Svyravimai ir bangos
25–3010–12 bk.
Modernioji fizika 10–154–6 bk.
Šiuolaikinės astronomijos pagrindai
2–51–2 bk.
Iš viso egzamine 30 50 20 100
Užduoties skirtumai
• Būtinai 6 taškai už tyrimo gebėjimus tikrinančius klausimus
• Bendrojo / išplėstinio kurso formulės neišskirtos
• Bendrasis kursas užduotyje nepažymėtas
Tyrimai (1)
Tyrimai (2)
Problemų sprendimas (1)
Problemų sprendimas (2)
Vertinimo paaiškinimai (1)
1. Jei mokinys suklydo atlikdamas ankstesnę užduotį, bet su savo rezultatais kitą užduotį atliko teisingai, vertinama visais taškais (mokinys jau nubaustas už ankstesnę užduotį).2. Jei parašytas tik teisingas atsakymas, bet nėra pagrindimo, vertinama 0 taškų. Jei parašyta tik galutinė formulė ir skaičius su matavimo vienetu, teisingas atsakymas vertinamas visais taškais.3. Taškas už apskaičiuotą fizikinio dydžio vertę skiriamas tada, kai nurodytas teisingas fizikinio dydžio matavimo vienetas. Jeigu skaičius gautas neteisingu būdu ar nurodytas neteisingas matavimo vienetas, taškas neskiriamas.
Vertinimo paaiškinimai (2)
4. Jei prašoma pabraukti / sujungti, pavyzdžiui, du dydžius, o mokinys pabraukė / sujungė daugiau, vertinama 0 taškų.5. Jei, rašydamas formulę, mokinys pavartojo nestandartinį fizikinio dydžio žymėjimą, pavyzdžiui, dažnį pažymėjo a ir įvardijo, kad tai dažnis, formulė vertinama 1 tašku. Jei nestandartinio žymėjimo neįvardijo – vertinama 0 taškų.6. Jei užduotyje nereikalaujama matavimo vienetų išreikšti SI sistemos vienetais, mokinys gali skaičiuoti vartodamas teisingus, praktikoje dažnai pasitaikančius fizikinio dydžio vienetus.7. Braižydamas kokybinį grafiką, mokinys būtinai turi įvardyti ašis ir koordinačių pradžią. Ašių sukeitimas vietomis nėra klaida. Braižydamas kiekybinį grafiką, būtinai turi nurodyti vertes.
Ačiū už dėmesį!