ekologija iib

Download Ekologija IIb

Post on 03-Jul-2015

108 views

Category:

Health & Medicine

5 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

  • 1. EKOLOGIJA GLOBALINIS ATILIMASDarb atliko: Rta Palikyt, Rimant Studincovait, Neda Varnelyt, Justas Pocius, Greta Grineviit, Kamil Mackeviit, IIb.

2. Ekologijos problem sraas: Klimato kaita pasaulinis atilimas; Isaugojimas Ri nykimas; Energetika Energijos snaudos; Aplinkos blogjimaseutrofikacija; Aplinkos sveikata - Oro kokyb; Gen ininerija Genetin tara; Intensyvus kininkavimas; ems degradacija ems tara... 3. http://www.youtube.com/watch?v=uGcDed4xVD4 4. Globalinis atilimas Globalinis (pasaulinis) atilimas - per paskutinius deimtmeius fiksuojamas ems atmosferos prie paviriaus ir vandenyn vidutins temperatros didjimas. Per XX ami vidutin pasaulin temperatra pakilo 0,74 0,18 C. Nors milijon met laikotarpyje planetos temperatra kito nuolat, pastarasis atilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su mogaus veiklos paskatintu iltnamio efektu. iltnamio dujos, ildanios ems paviri bei apatinius atmosferos sluoksnius, iskiriamos deginant naudingsias ikasenas; ems kio, ypa gyvulininkysts, veiklose. 5. Globalinio atilimo prieastys Klimatas kinta tiek dl natrali vidini klimato sistemos proces, tiek dl iorini natrali arba antropogenini veiksni poveikio. ie ioriniai veiksniai yra sauls aktyvumas, ugnikalni isiverimai, ems orbitos kitimas ir iltnamio dujos. Mokslininkai teigia, kad dabartin klimato atilim i esms lm iltnamio duj pagausjimas, taiau tebevyksta tyrimai siekiant tikinamesnio pagrindimo. Nei vienas i ivardyt iorini veiksni nesukelia greito ir tiesioginio poveikio planetos klimatui tiek dl planetos vandenyn ilumins inercijos, tiek dl kit netiesiogini pasekmi galutiniai klimato pokyiai udelsia. Pvz., netgi stabilizavus iltnamio duj koncentracij atmosferoje iki 2000 m. lygmens, klimatas vis tiek atilt apie pus laipsnio. 6. Temperatros pokyiai Lietuvoje, Klaipdoje, tvyravusi oro temperatra nuo 2013m. Sausio mnsio 27d. iki 31d. ir 2014m. 01mn.27d.01mn.31d. temperatra:2 0 -2-4 -6 -8 -10 -12 -142013 2014 7. Norvegijoje,Trondheime, t vyravusi oro temperatra nuo 2013m. Sausio mnsio nuo 27d. iki 31d. ir 2014m. 01mn.27d.01mn.31d. temperatra:4 3 2 1 0-1 -2 -3-4 -52013 2014 8. Tyrimo ivada Aikiai matoma, kad oro temperatra 2014 metais yra emesn u 2013 met, o tai rodo, kad oro utertumas didja, kinta ems orbita. Turime suvokti, jog nesilaikant reikalaujam taisykli greitu metu ms emje vyks globalinis atilimas, dl kurio bsime kalti mes, ios ems gyventojai. 9. Temperatra tolygiai didja. Punktyrine linija paymtas prognozuojamas temperatros augimas. 10. Vidutin temperatra pasislenka labai nedaug, taiau i karto sumaja alt dien kiekis ir nepaprastai iauga kart dien skaiius. Vidutinei temperatrai padidjus keliais laipsniais, pasaulyje viskas apsiveria auktyn kojomis. 11. Esamos globalinio atilimo pasekms Kai kurie pokyiai, bent dalimi susieti su pasauliniu atilimu, mogaus gyvenime bei natralioje aplinkoje jau yra pastebimi. Tai kaln ledyn tirpimas, ledo elf irimas (pvz., Larseno ledo elfo dalin disintegracija 19952002 m.), jros lygio kilimas, krituli kiekio ir pasiskirstymo pokyiai, uragan bei kit kratutini or padanjimas. Kadangi atilimas nulemia bendras tendencijas, intensyvum, danum, yra sunku arba nemanoma atilim priskirti kaip prieast konkretiems reikiniams (pvz., 2005 m. uraganui Katrinai). 12. Prognozuojamos globalinio atilimo Prognozuojamos visuotinio atilimo pasekms yra jros lygio pakilimas 11-77 cm iki 2100 m., didelis neigiamas poveikis pasaulio ems kiui, galimas termohalins cirkuliacijos sultjimas, ozono sluoksnio praretjimas, uragan ir kit kratutini or smarkjimas bei padanjimas. Vandenyn rgtingumo padidjimas, lig (toki kaip maliarija) ir epidemij padaugjimas, masinis biologini ri nykimas. Vienas tyrimas prognozuoja, kad jei klimatas pakis kaip prognozuojama modeliuose, 1835 % tyrime tirt 1103 gyvn ir augal ri inyks iki 2050 m. 13. Pasaulis be ledyn Nors pasaulio emyn kontrai dar jame atpastami, taiau deimtys stambiausi miest ada atsidurti po vandeniu: j laukia legendins Atlantidos likimas. Po vandeniu bt lemta inykti Niujorkui, Sankt Peterburgui, Vaingtonui, Odesai, Buenos Airms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai , Melburnui, Tokijui. Bt ulietos iaurins Pranczijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos teritorijos. Nugrims vandenyn Kanar, Havaj ir imtai kit sal. Karos jra ulies Vakar Sibir net iki Omsko. Dings Floridos pusiasalis, o Krymas taps sala vl susijungus Juodajai ir Azovo jroms, kurias platus ssiauris jungs su Kaspijos jra. 14. Manoma, jog jau 2020 metais Alpse gali itirpti visas sniegas. Jau iandien ia spariai tirpsta kaln ledynai, j slniuose sudarydami naujus eerus. Neseniai vieno tokio eero vanden teko nuleisti, kad nepralaut dambos. Teritorijos, kuri nepaslps pakils vandens lygis, bus padengtos dykum smliu. Jau ir dabar Sacharos dykumos smlis vis intensyviau dengia pietin Europos krat. Puiantys i Libijos dykum vjai per Viduremio jr pernea milijonus ton smlio, kuris geltonu apnau padengia europiei automobilius, medius, kinink paslius. Dl globalinio atilimo, jeigu jis tikrai toks bus, gali pasikeisti klimatins zonos nuo ems poli pasislinkti iaur ir Pietus 500 1000 kilometr. 15. Lietuva globalinio atilimo metu Lietuvoje temperatra kyla netgi spariau nei globalin temperatra. Jei bendras pasaulio temperatros pokytis atuonios deimtosios laipsnio, tai Lietuvos vidurkis vienas laipsnis. Todl, nors galbt ir ne visiems taip atrodo, bet globalinis atilimas neaplenkia ir Lietuvos. Lietuv vasar alina dideli kariai, o iem stingdo aliai - temperatr amplitud vis didja. Tokie temperatr svyravimai yra pavojingi ne tik mogaus sveikatai, bet ir pastatams, technikai. Ypa mogaus sveikatai pavojingos kario bangos, kai temperatra okteli vir trisdeimties laipsni. O toki kart dien vis daugja. Anksiau j buvo dvi trys per metus, dabar skaiius svyruoja nuo atuoni iki penkiolikos. Dl kari galime tiktis sausr arba labai smarki lii. 16. Taip pat lietuviams pavojinga gamtos idaiga alnos. Ne tos, kurios ausis kandioja lapkrit ar kov, o tos, kurios rugsj ar birel pakanda kinink derli ar paslius. iem temperatros svyravimai apie nul sukelia daug problem ir su jomis susidurti tenka tikriausiai visiems monms. Kai temperatra iek tiek auktesn u nul, tirpsta sniegas, laukai, sodai ir pastatai mirksta, ne laiku iurlena pavasariniai potvyniai. O kai altukas vl paspaudia, pastatai, pasliai, sodai giliai la, ant keli susidaro plikledis. Drgm ir temperatr svyravimas apie nul didelis ibandymas Lietuvos statiniams. Klimatas yra viena i prieasi, kodl Lietuvoje pastatus i iors reikia atnaujinti daniau, nei vakar Europos alyse. 17. Nuo XX amiaus pradios Baltijos jros vandens lygis pakilo penkiolika centimetr ir kyla toliau. Atrodo, kad tie penkiolika centimetr nra daug, taiau prisiminus fakt, kad piet Baltijoje ems pluta grimzta, faktas ikart tampa grsmingesnis. Jrai smarkiai banguojant, vandens lygis gali pakilti dar metru ar net daugiau, todl pavojus kyla ir ms papldimiams. 18. Europos Sjunga bando gelbti klimat. 2008 metais ES prim bendr energetikos ir klimato kaitos politikos priemoni paket. Iki 2020 met numatoma iltnamio efekt skatinani duj kiek sumainti dvideimia procent, efektyviau vartoti energij ir sumainti jos poreik ketvirtadaliu ir dar ketvirtadal energijos gauti i atsinaujinani altini. Mokslininkai ir politikai sutaria, kad, jei klimatas atils daugiau nei dviem laipsniai, kelio atgal jau nebebus. 19. Globalinio atilimo ymiausi tyrjai Berklio universiteto astrofizikas Richardas Mulleris. Nobelio premijos u laimjimus fizikos srityje apdovanotas Saulas Perlmutteris. Svarbu paminti, kad R.Mulleris iki iol buvo vienas pasaulinio atilimo skeptik, ne kart gan kritikai pasisakiusi apie ankstesnes klimatolog ivadas. 20. DKOJAME U DMES!