Download - Ryšiai tarp rūšių

Griškabūdžio vid. m-kla Santykiai ekosistemoje 1

EkologijaEkologija

Santykiai Santykiai ekosistemojeekosistemoje


Vidurūšiniai santykiai

Vienos populiacijos organizmai gyvena Vienos populiacijos organizmai gyvena vienoje teritorijoje ir naudojasi tais pačiais vienoje teritorijoje ir naudojasi tais pačiais ištekliais. Jie yra priversti palaikyti tam ištekliais. Jie yra priversti palaikyti tam tikrus tarpusavio santykius, kurie dažnai tikrus tarpusavio santykius, kurie dažnai būna naudingi kartu gyvenantiems būna naudingi kartu gyvenantiems organizmams. Kitaip tariant, organizmams organizmams. Kitaip tariant, organizmams lengviau būna gyventi grupėms negu lengviau būna gyventi grupėms negu pavieniui. Tokiu atveju sakoma: organizmai pavieniui. Tokiu atveju sakoma: organizmai kooperuojasi, arba bendradarbiauja.kooperuojasi, arba bendradarbiauja.


KooperacijaKooperacijaKooperacija yra būdingesnė gyvūnams negu Kooperacija yra būdingesnė gyvūnams negu augalams. Gyvūnai dažnai bendradarbiauja augalams. Gyvūnai dažnai bendradarbiauja apsigynimo ir medžioklės tikslais. apsigynimo ir medžioklės tikslais. Pavyzdžiui vilkai, kurie medžioja gaujomis, Pavyzdžiui vilkai, kurie medžioja gaujomis, ypač žiemą, kai rasti maisto sunkiau. Tai ypač žiemą, kai rasti maisto sunkiau. Tai padeda jiems lengviau ir greičiau sugauti padeda jiems lengviau ir greičiau sugauti auką.auką.


BendradarbiavimasBendradarbiavimasBendradarbiavimas ne tik padeda Bendradarbiavimas ne tik padeda lengviau apsirūpinti maistu ir apsiginti. lengviau apsirūpinti maistu ir apsiginti. Daugelis gyvūnų, ypač paukščių gali Daugelis gyvūnų, ypač paukščių gali daugintis tik tada, kai šalia yra kiti jau daugintis tik tada, kai šalia yra kiti jau perintys tos pačios rūšies paukščiai. perintys tos pačios rūšies paukščiai. Be abejo, daug lengviau būryje ir Be abejo, daug lengviau būryje ir partnerį susirasti.partnerį susirasti.


Tarpusavio santykiaiTarpusavio santykiai

Individų santykius populiacijoje Individų santykius populiacijoje apibūdina jų elgsena kitų apibūdina jų elgsena kitų populiacijos narių atžvilgiu. Elgsena populiacijos narių atžvilgiu. Elgsena priklauso nuo rūšies savybių ir priklauso nuo rūšies savybių ir gyvenimo būdo.gyvenimo būdo.

Gyvūnų populiacijų individams Gyvūnų populiacijų individams būdingas pavienis ir grupinis būdingas pavienis ir grupinis gyvenimo būdasgyvenimo būdas


Pavienis gyvenimo būdasPavienis gyvenimo būdas

Pavienis gyvenimo būdas yra tokia elgsena, kai individai Pavienis gyvenimo būdas yra tokia elgsena, kai individai gyvena nepriklausomai vieni nuo kitų. Jis būdingas daugumai gyvena nepriklausomai vieni nuo kitų. Jis būdingas daugumai rūšių, tačiau tik tam tikrais gyvenimo etapais. Visiškai pavienis rūšių, tačiau tik tam tikrais gyvenimo etapais. Visiškai pavienis skirtingų lyčių populiacijos individų egzistavimas gamtoje skirtingų lyčių populiacijos individų egzistavimas gamtoje neįmanomas, tačiau kai kurioms rūšims būdingi labai silpni neįmanomas, tačiau kai kurioms rūšims būdingi labai silpni kontaktai. Vandens gyvūnams, kurių apvaisinimas yra išorinis, kontaktai. Vandens gyvūnams, kurių apvaisinimas yra išorinis, tiesioginis kontaktas nebūtinas. Kitų rūšių kontaktai tiesioginis kontaktas nebūtinas. Kitų rūšių kontaktai trumpalaikiai, o didžiąją gyvenimo dalį tokių rūšių populiacijų trumpalaikiai, o didžiąją gyvenimo dalį tokių rūšių populiacijų nariai gyvena pavieniui. Tai būdinga žuvims varliagyviams, nariai gyvena pavieniui. Tai būdinga žuvims varliagyviams, daugumai vabzdžių.daugumai vabzdžių.


Grupinis gyvenimo būdasGrupinis gyvenimo būdas Grupinis gyvenimo būdas, dar Grupinis gyvenimo būdas, dar

vadinamas grupiniu efektu yra vadinamas grupiniu efektu yra naudingas gyvūnams ir augalams. naudingas gyvūnams ir augalams. Gyvenant grupėje lengviau susirasti Gyvenant grupėje lengviau susirasti maisto, apsiginti nuo priešų, pakelti maisto, apsiginti nuo priešų, pakelti aplinkos kaitą ir konkuruoti su kitų aplinkos kaitą ir konkuruoti su kitų rūšių populiacijomis. Grupinis rūšių populiacijomis. Grupinis gyvenimo būdas pasireiškia įvairiomis gyvenimo būdas pasireiškia įvairiomis formomis: šeima, kolonija būrys, formomis: šeima, kolonija būrys, banda arba kaimenėbanda arba kaimenė


ŠeimaŠeima

Populiacijoje formuojasi įvairios sudėties ir Populiacijoje formuojasi įvairios sudėties ir skirtingos egzistavimo trukmės šeimos. Pavyzdžiui, skirtingos egzistavimo trukmės šeimos. Pavyzdžiui, ančių poros susidaro žiemą, bet prasidėjus perėjimo ančių poros susidaro žiemą, bet prasidėjus perėjimo sezonui, patinai palieka pateles ir jaunikliais sezonui, patinai palieka pateles ir jaunikliais nesirūpina.Gandrų, gulbių ir karvelių šeimos yra nesirūpina.Gandrų, gulbių ir karvelių šeimos yra pastovios. Jose abu tėvai rūpinasi jaunikliais.pastovios. Jose abu tėvai rūpinasi jaunikliais.


Pagal tėvų rūpinimąsi jaunikliais Pagal tėvų rūpinimąsi jaunikliais šeimos gali būti trejopos:šeimos gali būti trejopos:

Šeimos, kuriose palikuoniais rūpinasi abu tėvai

Šeimos, kuriose palikuoniais rūpinasi tik motina (lapės,

rudosios meškos)

Šeimos, kuriose palikuoniais rūpinasi tik tėvas

(pavyzdžiui jūrų arkliuko patinėlis nešioja savo vaikus

sterblėje)


Kolonija Kolonija Kolonija – tarpusavyje susijusių organizmų gyvenimo Kolonija – tarpusavyje susijusių organizmų gyvenimo būdas. Jai būdinga sudėtinga individų tarpusavio būdas. Jai būdinga sudėtinga individų tarpusavio santykių diferenciacija. Vienų kolonijos narių funkcija santykių diferenciacija. Vienų kolonijos narių funkcija – mitybos organizavimas, kitų – apsauga nuo – mitybos organizavimas, kitų – apsauga nuo plėšrūnų ar dauginimasis.plėšrūnų ar dauginimasis.

Kolonijas sudari kai kurie vandens dumbliai ir Kolonijas sudari kai kurie vandens dumbliai ir augalai, sausumos ir vandens gyvūnai. Veisimosi augalai, sausumos ir vandens gyvūnai. Veisimosi laikotarpiui susidaro kai kurių paukščių(pvz. kirų, laikotarpiui susidaro kai kurių paukščių(pvz. kirų, žuvėdrų) sambūriai taip pat vadinami kolonijomis. žuvėdrų) sambūriai taip pat vadinami kolonijomis.


BūrysBūrysBūrys – laikina gyvūnų susitelkimo grupė, kuriai Būrys – laikina gyvūnų susitelkimo grupė, kuriai būdingas biologiškai naudingas veiksmų būdingas biologiškai naudingas veiksmų organizuotumas. Populiacijos individų telkimasis į organizuotumas. Populiacijos individų telkimasis į būrius vadinamas agregacija. Būrius sudaro būrius vadinamas agregacija. Būrius sudaro žinduoliai, paukščiai, žuvys. Būrio funkcijos : žinduoliai, paukščiai, žuvys. Būrio funkcijos : apsigynimas nuo priešų, migracija, maisto paieškos apsigynimas nuo priešų, migracija, maisto paieškos bei maitinimasis.bei maitinimasis.


BūrysBūrysTaurieji elniai gyvena būriuose beveik ištisus Taurieji elniai gyvena būriuose beveik ištisus metus. Šiai žinduolių rūšiai būdingi atskiri patinų ir metus. Šiai žinduolių rūšiai būdingi atskiri patinų ir patelių su jaunikliais būriai. Šeimyninius patelių patelių su jaunikliais būriai. Šeimyninius patelių būrius sudaro elnė su pirmamečiais ir antramečiais būrius sudaro elnė su pirmamečiais ir antramečiais jaunikliais. Žiemos metu keli šeimyniniai būriai jaunikliais. Žiemos metu keli šeimyniniai būriai susijungia sudarydami didesnį būrį, kuriame yra ir susijungia sudarydami didesnį būrį, kuriame yra ir jaunų (iki 3 m. amžiaus). Tokiam būriui vadovauja jaunų (iki 3 m. amžiaus). Tokiam būriui vadovauja viena iš vyresniųjų patelių, turinti jauniklį. viena iš vyresniųjų patelių, turinti jauniklį. Jaunesnieji patinai sudaro didesnius būrius, o Jaunesnieji patinai sudaro didesnius būrius, o senesniųjų (7-11 m. amžiaus) patinų būriuose būna senesniųjų (7-11 m. amžiaus) patinų būriuose būna daugiau kaip 5-6 individai.daugiau kaip 5-6 individai.


Pagal veiksmų koordinaciją Pagal veiksmų koordinaciją būriai skirstomibūriai skirstomi

Būriai be vadų, kur visi nariai lygūs Būriai be vadų, kur visi nariai lygūs

(migruojančių smulkių paukščių, skėrių, (migruojančių smulkių paukščių, skėrių,

delfinų);delfinų);

Būriai su vadais ar net keletu jų, kur būrio Būriai su vadais ar net keletu jų, kur būrio

nariai orientuojasi pagal vadų veiksmus ir nariai orientuojasi pagal vadų veiksmus ir

elgseną (stambių porakanopių žinduolių ir elgseną (stambių porakanopių žinduolių ir

migruojančių stambių paukščių – irklakojų, migruojančių stambių paukščių – irklakojų,

gandrinių, žąsinių – būriai)gandrinių, žąsinių – būriai)


BandaBandaBanda arba kaimenė yra vienos rūšies žinduolių ilgalaikė ir Banda arba kaimenė yra vienos rūšies žinduolių ilgalaikė ir grupė pastovesnė negu būrys. Bandoje atliekamos grupė pastovesnė negu būrys. Bandoje atliekamos pagrindinės populiacijos gyvenimo funkcijos: maitinimasis, pagrindinės populiacijos gyvenimo funkcijos: maitinimasis, gynimasis nuo priešų, dauginimasis, jauniklių priežiūra, gynimasis nuo priešų, dauginimasis, jauniklių priežiūra, migracija ir kt. būdami arti vieni kitų, bandos nariai panašiai migracija ir kt. būdami arti vieni kitų, bandos nariai panašiai elgiasi, jiems būdingas vienodas aktyvumas, ta pati judėjimo elgiasi, jiems būdingas vienodas aktyvumas, ta pati judėjimo kryptis. Bandose gyvena dauguma porakanopių, beždžionių, kryptis. Bandose gyvena dauguma porakanopių, beždžionių, banginių.banginių.


Pagal hierarchijos lygius Pagal hierarchijos lygius skiriami du bandos tipaiskiriami du bandos tipai:

Bandas su laikinu arba santykiniu pastoviu Bandas su laikinu arba santykiniu pastoviu lyderiu, į kurį sutelkiamas visų bandos narių lyderiu, į kurį sutelkiamas visų bandos narių dėmesys, lyderio elgsena pamėgdžiojama, dėmesys, lyderio elgsena pamėgdžiojama, pagal jį koordinuojami visų individų poelgiai. pagal jį koordinuojami visų individų poelgiai. Lyderis geriau orientuojasi ginantis nuo Lyderis geriau orientuojasi ginantis nuo priešų, migruojant ir ieškant maisto;priešų, migruojant ir ieškant maisto;

Banda su pastoviu vedliu (lyderiu), kuris Banda su pastoviu vedliu (lyderiu), kuris tiesiogiai aktyviai vadovauja bandai, tiesiogiai aktyviai vadovauja bandai, vartodamas specifinius signalus, grasinimus vartodamas specifinius signalus, grasinimus ar net agresija.ar net agresija.


Tarprūšiniai santykiaiTai santykiai tarp skirtingų rūšių populiacijų, kurios gyvena toje pačioje teritorijoje, naudojasi tais pačiais maisto ištekliais, yra veikiamos tų pačių aplinkos veiksnių, tai pat veikia vienos kitos. Šie santykiai gali būti abiem populiacijoms neutralūs, vienai ar abiem naudingi, vienai naudingi, kitai žalingi. Ekologai išskiria skirtingų rūšių tarpusavio santykius:

Neutralizmą,Alelopatiją,Amensalizmą,Konkurenciją,Antagonizmą,Paratizmą,Hemiparazitizmą,Grobuoniškumą,Komensalizmą,Sinoikiją ,Protokooperaciją,Mutualizmą,Simbiozę.


NeutralizmasNeutralizmasToks reiškinys, kai vienos rūšies populiacija Toks reiškinys, kai vienos rūšies populiacija

nedaro jokio poveikio toje pačioje nedaro jokio poveikio toje pačioje

teritorijoje gyvenančiai kitos rūšies teritorijoje gyvenančiai kitos rūšies

populiacijai. Nors santykiai tarp populiacijų populiacijai. Nors santykiai tarp populiacijų

tolerantiški, bet tarp pavienių individų gali tolerantiški, bet tarp pavienių individų gali

kilti konfliktų.kilti konfliktų.


AlelopatijaAlelopatijaKartu gyvenančių skirtingų rūšių populiacijų Kartu gyvenančių skirtingų rūšių populiacijų tarpusavio santykiai, kai vienos populiacijos tarpusavio santykiai, kai vienos populiacijos individai stelbia arba naikina kitos populiacijos individai stelbia arba naikina kitos populiacijos individus, išskirdami tam tikras dujines arba skystas individus, išskirdami tam tikras dujines arba skystas chemines medžiagas.chemines medžiagas.

Augalai pro lapus, spyglius ar šaknis išskiria Augalai pro lapus, spyglius ar šaknis išskiria fitoncidus – tam tikras nuodingas medžiagas, fitoncidus – tam tikras nuodingas medžiagas, apsaugančias juos nuo kenkėjų, parazitų, apsaugančias juos nuo kenkėjų, parazitų, augalėdžių gyvūnų ar kitų augalų poveikio.augalėdžių gyvūnų ar kitų augalų poveikio.


AmensalizmasAmensalizmasDviejų populiacijų tarpusavio santykiai, kai vienos Dviejų populiacijų tarpusavio santykiai, kai vienos populiacijos individai engia arba naikina kitos populiacijos individai engia arba naikina kitos populiacijos individus, patys nepatirdami neigiamo populiacijos individus, patys nepatirdami neigiamo engiamųjų atsako. Paplitęs tarp mikroorganizmų, engiamųjų atsako. Paplitęs tarp mikroorganizmų, bakterijų, grybų; sutinkamas ir tarp augalų. bakterijų, grybų; sutinkamas ir tarp augalų. Pavyzdžiui, kai kurie pelėsiniai grybai išskiria Pavyzdžiui, kai kurie pelėsiniai grybai išskiria bakterijas naikinančias medžiagas, nepatirdami bakterijas naikinančias medžiagas, nepatirdami neigiamo bakterijų poveikio.neigiamo bakterijų poveikio.


KonkurencijaKonkurencijaTai tokie santykiai, kai vienos populiacijos individai Tai tokie santykiai, kai vienos populiacijos individai stengiasi išstumti kitos populiacijos individus iš jų stengiasi išstumti kitos populiacijos individus iš jų užimamos teritorijos. Jeigu skirtingos populiacijos užimamos teritorijos. Jeigu skirtingos populiacijos turi naudotis tais pačiais ištekliais (erdve, maisto turi naudotis tais pačiais ištekliais (erdve, maisto medžiagomis), konkurencija tarp jų neišvengiama. medžiagomis), konkurencija tarp jų neišvengiama. Konkurencija tarp gyvūnų populiacijų atsiranda dėl Konkurencija tarp gyvūnų populiacijų atsiranda dėl maisto, teritorijos, poilsio ir rujos vietų. maisto, teritorijos, poilsio ir rujos vietų. Konkurencija tarp skirtingų augalų rūšių populiacijų Konkurencija tarp skirtingų augalų rūšių populiacijų atsiranda dėl šviesos, maisto medžiagų, drėgmės.atsiranda dėl šviesos, maisto medžiagų, drėgmės.


AntagonizmasAntagonizmasVienos rūšies populiacijos individų Vienos rūšies populiacijos individų įsitvirtinimas teritorijoje, pašalinus iš jos įsitvirtinimas teritorijoje, pašalinus iš jos kitos rūšies populiacijos individus. Tai yra kitos rūšies populiacijos individus. Tai yra aktyviosios konkurencijos pasekmė, kai aktyviosios konkurencijos pasekmė, kai viena populiacija iš apgyventos teritorijos viena populiacija iš apgyventos teritorijos pašalina kitą, pvz., meškos – vilkus, liūtai – pašalina kitą, pvz., meškos – vilkus, liūtai – šakalus. Antagonizmas labai dažnas tarp šakalus. Antagonizmas labai dažnas tarp įvairių rūšių mikroorganizmų.įvairių rūšių mikroorganizmų.


ParazitizmasParazitizmas

Santykiai tarp skirtingų rūšių populiacijų, kai vienos Santykiai tarp skirtingų rūšių populiacijų, kai vienos populiacijos organizmai (parazitai) naudojasi kitos populiacijos organizmai (parazitai) naudojasi kitos populiacijos organizmais. (šeimininkais) kaip populiacijos organizmais. (šeimininkais) kaip gyvenamąja aplinka arba maisto šaltiniu, tuo pačiu gyvenamąja aplinka arba maisto šaltiniu, tuo pačiu kenkdami šeimininkams. kenkdami šeimininkams.

Išorinis parazitizmas pasireiškia tada, kai parazitas Išorinis parazitizmas pasireiškia tada, kai parazitas gyvena šeimininko kūno paviršiuje. Gyvūnų ir gyvena šeimininko kūno paviršiuje. Gyvūnų ir žmogaus parazitai yra uodai, erkės, blusos, utėlės, žmogaus parazitai yra uodai, erkės, blusos, utėlės, augalų – amarai, miltligė. augalų – amarai, miltligė.


Gamtoje aptinkamos įvairios Gamtoje aptinkamos įvairios šeimininkų ir parazitų tarpusavio šeimininkų ir parazitų tarpusavio

santykių formos:santykių formos: Gyvūnus parazituoja gyvūnus (pirmuonys, vabzdžiai, paukščius, Gyvūnus parazituoja gyvūnus (pirmuonys, vabzdžiai, paukščius,

žuvis)žuvis)

Gyvūnai parazituoja augalus (nematodai parazituoja augalų Gyvūnai parazituoja augalus (nematodai parazituoja augalų šaknis stiebus ir lapus);šaknis stiebus ir lapus);

Augalai parazituoja augalus ( paprastasis ir smulkusis brantas Augalai parazituoja augalus ( paprastasis ir smulkusis brantas parazituoja dobilus, linus, kanapes);parazituoja dobilus, linus, kanapes);

Bakterijos parazituoja augalus (sukelia puvinius, vytulius, Bakterijos parazituoja augalus (sukelia puvinius, vytulius, gumbus);gumbus);

Bakterijos parazituoja gyvūnus, sukeldamos infekcines ligas Bakterijos parazituoja gyvūnus, sukeldamos infekcines ligas (patekusios į žmogaus ar gyvūno organizmą, bakterijos (patekusios į žmogaus ar gyvūno organizmą, bakterijos intensyviai dauginasi ir gamina organizmą nuodijančius intensyviai dauginasi ir gamina organizmą nuodijančius toksinus);toksinus);

Virusai parazituoja gyvūnus ir augalus (sukelia gripą, hepatitą, Virusai parazituoja gyvūnus ir augalus (sukelia gripą, hepatitą, tymus).tymus).


HemiparazitizmasHemiparazitizmasHemiparazitizmas pastebimas tarp aukštesniųjų Hemiparazitizmas pastebimas tarp aukštesniųjų augalų. Pusiau parazitai šaknimis įauga į augalą augalų. Pusiau parazitai šaknimis įauga į augalą maitintoją. Jie geba maitintis autotrofiškai, o maitintoją. Jie geba maitintis autotrofiškai, o vandenį bei mineralines medžiagas siurbia iš vandenį bei mineralines medžiagas siurbia iš augalo maitintojo, nelabai jam kenkdami. Pusiau augalo maitintojo, nelabai jam kenkdami. Pusiau parazitinių augalų pavyzdžiu galėtų būti amalas, parazitinių augalų pavyzdžiu galėtų būti amalas, kurio genties atstovai plačiai paplitę atogrąžų ir kurio genties atstovai plačiai paplitę atogrąžų ir paatogrąžų zonose.paatogrąžų zonose.


GrobuoniškumasGrobuoniškumasSkirtingų rūšių populiacijų tarpusavio santykių Skirtingų rūšių populiacijų tarpusavio santykių forma, kai vienos populiacijos individai minta kitos forma, kai vienos populiacijos individai minta kitos populiacijos individais, prieš tai juos užpuldami ir populiacijos individais, prieš tai juos užpuldami ir nužudydami.nužudydami.

Plėšrūnai reguliuoja gyvūnų , kuriais maitinasi, Plėšrūnai reguliuoja gyvūnų , kuriais maitinasi, populiacijos gausumą. Kadangi aukomis populiacijos gausumą. Kadangi aukomis dažniausiai tampa nusilpę ir ligoti individai, dažniausiai tampa nusilpę ir ligoti individai, plėšrūnai atlieka sanitarų vaidmenį, gerindami plėšrūnai atlieka sanitarų vaidmenį, gerindami aukos populiacijos genofondą.aukos populiacijos genofondą.


KomensalizmasKomensalizmas

Komensalizmas yra pastovūs arba laikini Komensalizmas yra pastovūs arba laikini tarprūšiniai santykiai, kai vienos rūšies tarprūšiniai santykiai, kai vienos rūšies populiacijos individai turi naudos iš kitos rūšies populiacijos individai turi naudos iš kitos rūšies populiacijos individų jiems nekenkdami. populiacijos individų jiems nekenkdami. Komensalas maitinasi šeimininko maisto likučiais Komensalas maitinasi šeimininko maisto likučiais arba gyvena jo būste.arba gyvena jo būste.

Gyvūnai gamtoje turi nemažai komensalų, pvz. Gyvūnai gamtoje turi nemažai komensalų, pvz. stambūs plėšrūnai (liūtai, tigrai) turi nemažai stambūs plėšrūnai (liūtai, tigrai) turi nemažai komensalų (hienų, šakalų). komensalų (hienų, šakalų).


ProtokooperacijaProtokooperacijaBiotoninių santykių forma, naudinga, bet nebūtina Biotoninių santykių forma, naudinga, bet nebūtina abiem populiacijoms. Ji patinkama augalų ir gyvūnų abiem populiacijoms. Ji patinkama augalų ir gyvūnų populiacijose. Varpiniai augalai,augdami kartu su populiacijose. Varpiniai augalai,augdami kartu su aukštiniais augalais, tarnauja šiems kaip atrama, aukštiniais augalais, tarnauja šiems kaip atrama, leidžianti ankštiniams pasiekti didesnį aukštį ir gauti leidžianti ankštiniams pasiekti didesnį aukštį ir gauti daugiau šviesos. Ankštiniai augalai kaupia dirvoje daugiau šviesos. Ankštiniai augalai kaupia dirvoje azotą, kuriuo gali naudotis ir varpiniai.azotą, kuriuo gali naudotis ir varpiniai.


MutualizmasMutualizmasMutualizmas – abiem populiacijom naudingi Mutualizmas – abiem populiacijom naudingi santykiai, kai tarp jų yra glaudus laikinas arba santykiai, kai tarp jų yra glaudus laikinas arba pastovus ryšys, teigiantis naudos abiem pastovus ryšys, teigiantis naudos abiem populiacijoms. Šie santykiai gali pasireikšti populiacijoms. Šie santykiai gali pasireikšti skirtingu sugyvenimo lygiu – nuo nevisiškai skirtingu sugyvenimo lygiu – nuo nevisiškai būtinų iki būtinų, kai populiacija negali išgyventi būtinų iki būtinų, kai populiacija negali išgyventi viena be kitos. Tipiški mutualistiniai santykiai viena be kitos. Tipiški mutualistiniai santykiai egzistuoja tarp ankštinių augalų ir azotą egzistuoja tarp ankštinių augalų ir azotą fiksuojančių Rhizorbium genties gumbelinių fiksuojančių Rhizorbium genties gumbelinių bakterijų. Bakterijos geba paversti laisvą bakterijų. Bakterijos geba paversti laisvą molekulinį azotą, patekusį su oru į jų gumbelių molekulinį azotą, patekusį su oru į jų gumbelių tarpuląsčius, prieinamu ankštiniams augalams ir tarpuląsčius, prieinamu ankštiniams augalams ir joms pačioms.joms pačioms.


Gamtoje randama ir Gamtoje randama ir kitokių mutualizmo formų:kitokių mutualizmo formų:Entomofilija – augalų apdulkinimas vabzdžių Entomofilija – augalų apdulkinimas vabzdžių pernešamomis žiedadulkėmis.pernešamomis žiedadulkėmis.

Entomochorija - sėklų, vaisių, sporų plitimas Entomochorija - sėklų, vaisių, sporų plitimas per vabzdžių mitybos procesą.per vabzdžių mitybos procesą.

Endozoochorija – augalų vaisių ir sėklų Endozoochorija – augalų vaisių ir sėklų plitimas per jais mintančių gyvūnų virškinamąjį plitimas per jais mintančių gyvūnų virškinamąjį traktą.traktą.

Download - Ryšiai tarp rūšių

Top Related