KODĖL TOKS MAŽAS EKONOMINIS DERLIUS LIETUVOJE ?
(pasisakymo LPK metiniame susirinkime skaidrės)
Rimvydas JasinavičiusLPK Garbės prezidentas,
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų-darbdavių
konfederacijos prezidentas,MRU profesorius, Dr.
Trakai, 2011 m. liepos 1 d.
Ar krizė (sunkmetis) – duotybė ?• Kažkodėl pastaroji ekonominė krizė vadinama
išskirtine nelaime, kurios niekas negalėjo nei numatyti, nei tinkamai jai pasiruošti.
• Taip, daugeliui ji nukrito, tarsi “iš dangaus” netikėtai, panašiai kaip ženklus sniego kiekis iškrintantis beveik kasmet kelininkams ir komunalininkams Lietuvoje. Jie visada tvirtina: “tokio sniego kiekio numatyti negalėjome, todėl ir išvalyti nėra galimybių”.
• Krizė prasidėjo, kai daugelis jai visai nesiruošė, ir todėl pažėrė visiems gana didelę problemų laviną.
Nepageidaujamos pasekmės užvaldė
• Jau treti metai visi informacijos šaltiniai tiesiog springsta neigiamų ir nepageidaujamų pasekmių iš visų mūsų gyvenimo kerčių vardijimo. Visos tos nutikusios blogybės traktuojamos tarsi duotybės, apvaizdos inspiruotos.
• Beveik visi didieji valstybės darbai skiriami kovai su krizės padariniais. Pagrindinis tų darbų bruožas – taupymas, „diržų suveržimas“, veiklos išlaidų ir etatų mažinimas.
Kova su pasekmėmis - imitacijos
• Produktyvios (ne imitacinės) vadybos elementoriuose rašoma, kad kova tik su mūsų pačių darbų pasekmėmis – beprasmė, kol mes neįtakojame į esmines priežastis, pagimdžiusias tas pasekmes.
• „Neįmanoma išspręsti jokių problemų, naudojant tuos pačius mąstymo ir veiklos metodus, kurie tas problemas pagimdė“
/A. Einšteinas/
Sunkmetis – maisto stoka žiemą
• Mano senelis tvirtino, kad kiekviena žiema kaime – sunkmetis tiems, kam stinga maisto atsargų išgyventi žiemą.O maisto atsargų stygių sąlygoja trys priežastys:
1.Per mažai augintojų augino derlių;2.Menkas buvo auginto derliaus derlingumas;3.Per daug nuimto derliaus buvo atimta iš tų
augintojų.
Nūdienos derlius – ekonominė vertė
• Visos tos senelio taisyklės pilnai tinka ir nūdienai, tik vietoje maisto derliaus reikia naudoti ekonominio derliaus – pridėtinės vertės sąvoką.
• Krizė pas mus kilo staiga visuotinai netekus pigių ir neribojamų finansinių išteklių savo darbams – tarsi ūkininkai pavasarį būtų netekę skolinamos sėklos. Per mažas ekonominio derliaus augintojų skaičius šalyje bei menkas jų veiklos derlingumas iki šiol negali normaliai išmaitinti mūsų visuomenės (patenkinti jos svarbiausių poreikių).
• Todėl sunkmetis ir tęsiasi.
Dvi sunkmetį įveikiančios jėgos
• Dvi jėgos sąlygoja sunkmečio įveikimą Lietuvoje:
1.Efektyvios ekonominės veiklos darbdaviai,2.Efektyvios sisteminės vadybos valdžia.• Sunkmečio įveikimo mašinų raktai – pas
darbdavius, o gardo raktai, kuriame uždarytos tos mašinos, – pas valdžią.
• Tik nuo šių dviejų jėgų sinerginio bendradarbiavimo priklauso sunkmečio pabaigos terminai ir rezultatai.
Edvardso Demingo taisyklės:
1. Teisingas vieningo tikslo nustatymas;2. Konkretūs pačio tikslo ir artėjimo prie jo
matavimai;3. Išteklių ir pastangų koncentracija proveržiui
link tikslo.
Pagrindinis tikslas ir matavimai
• Pagrindinis bendrasis tikslas darbdaviams ir valdžiai (pagal konkrečią teritoriją ir kompetencijos ribas) – ekonominės vertės ženklus padidinimas.
• Matavimai:1.Gauta pridėtinė vertė;2.Panaudotų lėšų investicinė grąža;3.Visų veiklos rūšių (ypač darbų) efektyvumas
(produktyvumas).
Gėdinkimės bergždžios veiklos
• Bet kokia veikla, kuri nesukuria arba neapsaugo jau esamos vertės, neturėtų mūsų šalyje būti toleruojama.
• Neefektyvi bei neproduktyvi veikla, kuri neduoda nei reikiamos pridėtinės vertės, nei investicinės grąžos, - privalo būti laikoma bergždžia, piktžoline veikla.
• Šventa visų mūsų pareiga ją nuolat mažinti ir jos gėdytis.
Prisiimkime kaltę sau už:1. Kad per dvidešimt nepriklausomybės metų ekonominis
derlius šalyje (bendrasis vidaus produktas) praktiškai nepadidėjo.
2. Kad vidutinis darbo vietų ekonominis efektyvumas dar vis kelis kartus mažesnis nei skandinavų valstybėse.
3. Kad nesukūrėme efektyvių nacionalinių darbdavių ugdymo sistemos.
4. Kad verslumas ir vertės kūrimas darbe netapo visų mūsų žmonių pagrindiniu prestižo ir garbės reikalu.
5. Kad realios vidutinės pajamos vienam gyventojui nedidėja.
6. Kad potencialiai produktyviausia šalies darbo jėgos dalis palieka mus, vis daugiau ekonominio produkto gamindama ir taip jau turtingesniems kaimynams.
7. Kad stipriausia šalies darbdavių organizacija virsta senjorų klubu.
Auginkime brandų atžalyną – jaunuosius talkininkus savo šalyje
1. Išmokykime juos atskirti tikruosius vertingos ekonomikos ugdymo darbus nuo piktžolių.
2. Padėkime jiems tapti produktyviais ekonominio derliaus augintojais.
3. Skatinkime, vertinkime ir gerbkime didesnės vertės kūrėjus ir neleiskime toliau bujoti bergždžios ir imitacinės veiklos piktžolėms.
Ačiū už dėmesį!
