Download - History of literature
1
Žvilgnis iš arčiau Literatūros istorija
I dalis
2012 m. gegužės mėn. 3d.
Literatūra ne tik apibūdina realybę, tačiau ir šį tą prie
jos prideda. Ji pagerina ţinias ir sugebėjimus, kurių
mums reikia ir kuriuos įgyjame kasdien. Ji sudrėkina
dykumas, kuriomis tapo mūsų gyvenimas.
C.S. Lewis
1
Turinys
Antikos literatūra............................2 psl.
Viduramžių literatūra......................5 psl.
Renesanso literatūra......................8 psl.
Mieli skaitytojai,
šio mėnesio žurnalus paskyrėme pasaulio literatūros istori-
jai apžvelgti. Jūsų rankose pirmasis iš keturių, trumpai pasa-
kojantis apie Antikos, Viduramžių ir Renesanso literatūrą,
garsiausius autorius ir kūrinius, jų indėlį į literatūros raidą.
Tikimės, jog jus sudomins ši tema ir nesigailėsite perskaitę
trumpai ir įdomiai pateiktus faktus, kurie padės jums susi-
daryti bendrą literatūros raidos vaizdą ir, jei nepaskatins jū-
sų domėtis toliau, tai gal bent šiek tiek padės literatūros ar
istorijos pamokose.
Nuoširdžiai Jūsų — žurnalo
“Žvilgnis iš arčiau”
redaktorė
1
1
Homeras – pirma-
sis Europos poetas, ―Iliados‖ ir ―
Odisėjos‖ - svarbių senovės grai-
kų mitologijos šaltinių auto-
rius. XVIII a. suabejota poemų
vieningumu ir net poeto egzistavi-
mu, tačiau XX a. pab. tyrinėtojai
įsitikino, jog abi poemos sukurtos
ir uţrašytos to paties autoriaus
Jokių ţinių apie jo gyvenimą neiš-
liko.
Aischilas – vienas ţy-
miausių grai-
kų tragedijų autorių.
Trylika kartų laimėjo
tragikų varţybas. Su-
kūrė apie devyniasde-
šimt dramos kūrinių,
tačiau išliko tik septy-
nios dramos
(„Prikaltasis Prometė-
jas―, „Vyno aukotojai―
ir kt.).
Antikos literatūra – senovės graikų ir romėnų literatūra, kur-
ta VIII a. Pr. m. e.—V a.
Antikos literatūrai būdingi harmonijos ir tobulumo idealai,
protėvių ir dievų apdainavimas, dėmesys kūno ir daik-
tų estetikai. Didelę įtaką Antikos literatūrai darė mitologija:
greta ţmonių veikia dievai ir deivės, atsakingi uţ visas gy-
venimo sritis. Šios epochos rašytojai ir poetai suformavo pa-
grindinius epikos, lyrikos ir dramos ţanrus.
3
1
Ovidijus – vienas iš trijų
kanoninių romėnų poetų,
susipaţinęs su graikų ir
romėnų literatūra, akylai
stebėjęs gyvenimą, kūręs
grakščius eilėraščius, to-
dėl anksti išgarsėjęs. Ovi-
dijaus poezija turėjo mil-
žinišką įtaką Europos dai-
lei ir literatūrai.
Sofoklis – ţymiausias graikų tragikas, sukūręs apie
120 tragedijų (išliko 7). Nuo mažens buvo moko-
mas muzikos ir poezijos, o jo dramaturgo karjera prasidėjo
pergale prieš Aishilą dramaturgų varţybose
Medţiaga ir siuţetai tragedijoms imti iš mitų, tačiau veikėjai
nebe dievai, o ţmonės. Teatruose Sofoklis įvedė keletą nau-
jovių: pirmasis pakvietė vaidinti trečiąjį aktorių, pilnai iš-
vystė dialogą, padidino
chorą.
Ezopas – graikų filosofas, pasakėčios ţanro pradininkas, su-
kūręs alegorišką pasakojimo formą — Ezopinę kalbą.
Vergilijus – ţymiausias romė-
nų rašytojas, rašęs lėtai, apgal-
vodamas kiekvieną eilutę ir
palikęs tik 3 kūrinius, iš kurių
svarbiausias yra herojinis epas
„Eneida”, kurioje autorius
pranašavo būsi-
mą Romos didybę. Visą gyve-
nimą jis domėjosi grai-
kų filosofų teorijomis ir svajo-
jo atsidėti filosofijai.
4
1
Viduramţių literatūros raidą ypač veikė krikščionybė,
antikos (daugiausia romėnų) kultūrinis palikimas ir
liaudies kūrybos palikimas (keltų, germanų mitologi-
ja). Viduramţių menui, literatūrai būdingi simboliai, pa-
saulis buvo aiškinamas alegorijomis. Stebuklai, burtai,
mistika, raganų ar net gyvūnų teismai, įvairūs ritualai ,
simboliai – visa tai viduramţių pasaulėvaizdţio ţenklai.
Ryškiausias Viduramţių literatūroje — religinis atspal-
vis. Ją veikė, formavo Biblijos siuţetai ir personaţai.
Dauguma autorių galutinai uţsidarė teologijos klausi-
muose, atitrūko nuo gyvenimo, nesidomėjo gamta ir ap-
linkine tikrove. Tolimesnis gamtos ir antikinės kultūros
studijavimas merdėjo. Susikūrė ištisa baţnytinė literatū-
ra: šventųjų gyvenimo aprašymai, himnai, giesmės,
"regėjimai", arba kelionės į pomirtinę karalystę, religi-
niai vaidinimai ir kt. Joje daugiausia buvo vaizduojami
šventieji, dėl tikėjimo kenčia asketai, atsiskyrėliai. Baţ-
nytinė literatūra skiepijo liaudţiai paklusnumą, susitai-
kymą su esama padėtimi, nuolankumą, viltį po mirties
sulaukti geresnio gyvenimo.
6
1
Vertingiausi šio laikotarpio liaudies kūrybos paminklai —
herojinės poemos, apdainuojančios karţygių didvyriškumą
bei drąsą. Herojinis epas kūrėsi susiformavusio feodalizmo
laikotarpiu, todėl jame atsispindėjo liaudies papročiai ir
buitis, feodalinės visuomenės ir krikščioniškosios pasaulė-
žiūros bruožai: ištikimybė valdovui, dvaro gyvenimo pa-
pročiai, krikščionių kovos su musulmonais ir kt. Dauguma
herojinių poemų susikūrė XII—XIII a. Ţymiausios jų—
prancūzų — „Rolando giesmė", vokiečių — „Nibelungų
giesmė". Iš jų išsivystė ir kita Viduramţių literatūros ša-
ka—riterinė literatūra – romanai, aprašantys fantastiškus ri-
terių nuotykius, jų meilę „širdies damai". Svarbią vietą rite-
rinėje literatūroje uţėmė lyrika, kurios autoriai Prancūzijoje
buvo vadinami trubadūrais, o Vokietijoje minezingeriais.
Apdainuodama ţemiškus idealus, daug dėmesio skirdama
meilei, ji griovė asketizmo idėjas, skatino domėjimąsi ţmo-
gumi, jo gausmų ir pergyvenimų pasauliu. Vienas ţymiau-
sių riterinės literatūros kūrinių—„Tristanas ir Izolda".
Sustiprėjus miestams, auga miestelėnų literatūra. Joje dau-
giausia vaizduojama kasdieninė miestelėnų buitis, išryškėja
satyros pradai. Pajuoka daugiausia nukreipta prieš feodalus
ir dvasininkus. Svarbiausias miestelėnų literatūros kūri-
nys—„Lapės romanas", kuriame buvo pašiepiami įvairūs
viduramţių gyvenimo trūkumai.
7
1
Renesanso pasaulėţiūra ga-
vo humanizmo vardą. Hu-
manistinės pasaulėţiūros
centre —ţmogaus didingu-
mas, vidinio pasaulio turtin-
gumas, išorinis groţis. Viena
svarbiausių humanizmo idė-
jų - ţmogus priklauso ne
nuo aukštesnės valios, o pats
yra savo likimo šeimininkas,
todėl humanistų idealas bu-
vo protinga, veikli, tvirta as-
menybė, priešinga viduram-
žių asketiškajam idealui.
Humanistai gynė ţmogaus
asmenybės savarankiškumą,
jausmų laisvę, kovojo su
luominėmis tradicijomis bei
prietarais.
Daug vietos šio laikotarpio li-
teratūroje skirta ţmogaus san-
tykiams su gamta pavaizduoti.
Renesanso literatūra glaudţiai
siejosi su liaudies kūryba. Ra-
šytojai plačiai panaudojo folk-
lorą. Renesanso literatūra rea-
listiškai vaizdavo tikrovę ir
siekė teisingai ir visapusiškai
pavaizduoti ţmogų, minėdami
ir teigiamus, ir neigiamus jų
bruoţus. Humanizmo literatū-
ros herojus — gilių jausmų ir
stiprios dvasios asmenybė, iš-
siskirianti iš aplinkos. Ši epo-
cha davė pradţią daugeliui
naujųjų laikų literatūros ţan-
rų: dramai, novelei, romanui.
Renesansas - XV—XVI a. visuomeninio gyvenimo pasikeiti-
mų laikotarpis, mokslo, meno ir literatūros suklestėjimo epo-
cha. Renesanso judėjimas nukreiptas prieš viduramţių tamsu-
mą, ţmogaus asmenybės, įsitikinimų varţymą.
Renesanso epochoje buvo labai domimasi antikine kultūra: ty-
rinėta antikinių autorių kūrybą, perrašyta nemaţai senovės ra-
šytojų rankraščių. Nemaţa kūrinių sukurta, panaudojant anti-
kinės mitologijos ir istorijos medţiagą.
Renesanso rašytojams buvo artimas antikos mene vaizduoja-
mas tobulas ţmogaus groţis, laisvės ir meilės idėjos.
9
1
Viljamas Šekspyras – anglų rašytojas, poetas ir dramatur-
gas. Išlikusios 38 pjesės, 154 sonetai, 2 eiliuoti epai ir kele-
tas eilėraščių. Jis iki šiol yra dramaturgas, pagal kurio pjeses
pastatoma daugiausia spektaklių. Šekspyro kūryba pasiţymi
gyvenimo meile, filosofiniu susimąstymu, sudėtingais cha-
rakteriais, didele dramine įtampa. Pirmuoju kūrybos dešimt-
mečiu Šekspyras rašė daugiausia dramines kronikas
(„Henrikas VI“,„Ričardas III“) ir komedijas („Vasarvidžio
nakties sapnas―, „Dvyliktoji naktis―). Po 1600 m. Šekspyro
kūryboje atsispindėjo humanizmo idealų krizė, tragiškas gy-
venimo suvokimas. Tuo laikotarpiu sukurti ţymiausi auto-
riaus kūriniai (―Hamletas‖, ―Otelas‖).
Frančeskas Petrarka— ţymiau-
sias Renesanso poetas, tyrinėjęs
senovės rankraščius, pakreipęs
italų poeziją nuo mistiškumo ir
abstraktumo. Jo kūryboje pirmą
kartą meilės lyrika ėmė tarnauti
žemiškos aistros išaukštinimui,
todėl padėjo stiprinti humanisti-
nę pasaulėţiūrą. Petrarkos su-
kurtas individualistinis stilius ta-
po lyrinės poezijos kanonu. Gar-
siausi kūriniai: „Afrika―, „Mano
Italija―.
Dţiovanis Bokačas –
italų poetas, humanis-
tas. Kurį laiką artimai
draugavo su Petrar-
ka.1358 m. Svarbiau-
sias darbas– Dekamero-
nas, kurį rašė net dešimt
metų. Dekamerone su-
dera klasikinė ir roman-
tinė tendencijos. Šis kū-
rinys padarė įtaką dau-
geliui vėlesnių kūrėjų
visoje Europoje.
10
1
Dantė Aligjeris –
Florencijos poetas.
Jo ţymiausias kūri-
nys „Dieviškoji ko-
medija― yra laikomas
geriausiu Europos
Viduram-
žių literatūriniu kūri-
niu. Jame pasakoja-
ma apie Dantės ke-
lionę per pragarą ir
skaistyklą į rojų pas
mylimąją Beatričę.
Migelis de Servantesas – ispanų rašytojas. Kare su turkais
neteko kairiosios rankos. Plaukdamas atgal į tėvynę, pa-
kliuvo į jūros plėšikų rankas ir 5 metus išbuvo nelaisvė-
je Alţyre.
Rašytojas sukūrė poetinių ir draminių kūrinių, roma-
ną „Galatėja‖, novelių rinkinį „Pamokomosios nove-
lės‖, satyrinę poemą „Kelionė į Parnosą‖. Labiausiai jį iš-
garsino romanas „Don Kichotas iš La Manšo‖.
Fransua Rablė – prancūzų rašytojas, an-tikinės literatūros bei kalbų žinovas, me-
dicinos daktaras. Žymiausias jo kūri-
nys – fantastinis romanas
„Gargantiua ir Pantagriuelis”. Tai
pasakojimas apie milţino Gargan-
tiua ir jo sūnaus Pantagriuelio gy-
venimą, darbus, kalbas. Tai ne vien
groţinės literatūros kūrinys, bet ir
teisės, filosofijos, medicinos trakta-
tas. Čia randame ţinių iš botanikos,
senovės istorijos, mitologijos. Jame
daug įvairiausių ţanrų: mito, pasa-
kėčios, humoristinio pamokslo, dis-
puto.
11
1
1. Vardas Anne Hathaway dabar daugumai siejasi su populiaria
JAV aktore, tačiau tokį pat vardą turėjo ir vieno garsaus Re-
nesnso rašytojo ţmona. Kas tas rašytojas?
2. Utopija reiškia idealios, neįgyvendinamos santvarkos pro-
jektą. Koks britų humanistas ir politikas savo veikale pirmą-
kart paminėjo šį ţodį?
3. Prometėjui pavogus ugnį, Dzeusas iš molio nulipdė pirmąją
moterį kaip dalį bausmės ţmonijai. Išvertus jos vardas reiš-
kia ―graţioji bėda‖. Kuo vardu buvo ta moteris?
4. Kaip vadinama Viduramţių mokslo ir filosofijos kryptis Va-
karų Europoje ir Bizantijoje, kur remiamasi tik krikščioniš-
kosiomis tiesomis?
5. Dantės ―Dieviškoji komedija‖ sudaryta iš 100 dalių: po 33
Pragare, Skaistykloje ir Rojuje (iš viso 99). Kaip vadinama
šimtoji?
6. Daugumą savo dievų ir didvyrių romėnai pasiskolino iš
graikų ir juos pervadino. Kokį vardą romėnai davė Herak-
liui?
7. Servanteso romane „Don Kichotas" vaizduojamos herojės
vardas ironizuojant vartojamas kaip ţodţio mylimoji sino-
nimas. Kuo vardu buvo toji Don Kichoto širdies dama?
Kryţiaţodis
12
1
Kitame numeryje...
Klasicizmo, Apšvietos ir Romantizmo
charakteristika
interviu su literatūrologe
A. Rimgaudiene
kryţiaţodis
Praėjusios savaitės kryţiaţodţio atsakymus galite rasti adresu
www.zvilgsnis_is_arciau.lt. Ten skelbiami ir nugalėtojai, kiekvieną sa-
vaitę apdovanovami knygomis ir ţurnalo prenumerata.