Download - Ekologija IIb
EKOLOGIJAGLOBALINIS ATŠILIMAS
Darbą atliko: Rūta Pališkytė, Rimantė Studincovaitė,
Neda Varnelytė, Justas Pocius, Greta Grinevičiūtė,
Kamilė Mackevičiūtė, IIb.
Ekologijos problemų sąrašas:
• Klimato kaita – pasaulinis atšilimas;
• Išsaugojimas – Rūšių nykimas;
• Energetika – Energijos sąnaudos;
• Aplinkos blogėjimas–eutrofikacija;
• Aplinkos sveikata - Oro kokybė;
• Genų inţinerija – Genetinė tarša;
• Intensyvus ūkininkavimas;
• Ţemės degradacija – Ţemės tarša...
http://www.youtube.com/watch?v=uGcDed4xVD4
Globalinis atšilimas
Globalinis (pasaulinis) atšilimas - per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Ţemės atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amţių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 0,18 C. Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su ţmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu. Šiltnamio dujos, šildančios Ţemės paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius, išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas; ţemės ūkio, ypač gyvulininkystės, veiklose.
Globalinio atšilimo
prieţastysKlimatas kinta tiek dėl natūralių vidinių klimato
sistemos procesų, tiek dėl išorinių natūralių arba antropogeninių veiksnių poveikio. Šie išoriniai veiksniai yra saulės aktyvumas, ugnikalnių išsiverţimai, Ţemės orbitos kitimas ir šiltnamio dujos. Mokslininkai teigia, kad dabartinį klimato atšilimą iš esmės lėmė šiltnamio dujų pagausėjimas, tačiau tebevyksta tyrimai siekiant įtikinamesnio pagrindimo. Nei vienas iš išvardytų išorinių veiksnių nesukelia greito ir tiesioginio poveikio planetos klimatui – tiek dėl planetos vandenynų šiluminės inercijos, tiek dėl kitų netiesioginių pasekmių galutiniai klimato pokyčiai uţdelsia. Pvz., netgi stabilizavus šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje iki 2000 m. lygmens, klimatas vis tiek atšiltų apie pusę laipsnio.
Temperatūros pokyčiai
Lietuvoje, Klaipėdoje,
tvyravusi oro temperatūra
nuo 2013m. Sausio
mėnėsio 27d. iki 31d. ir
2014m. 01mėn.27d.-
01mėn.31d. temperatūra:
-14
-12
-10
-8
-6
-4
-2
0
2
2013
2014
Norvegijoje,Trondheime, t
vyravusi oro temperatūra
nuo 2013m. Sausio
mėnėsio nuo 27d. iki 31d.
ir 2014m. 01mėn.27d.-
01mėn.31d. temperatūra:
-5
-4
-3
-2
-1
0
1
2
3
4
2013
2014
Tyrimo išvada
• Aiškiai matoma, kad oro temperatūra 2014
metais yra ţemesnė uţ 2013 metų, o tai
įrodo, kad oro uţterštumas didėja, kinta Ţemės
orbita. Turime suvokti, jog nesilaikant
reikalaujamų taisyklių greitu metu mūsų
Ţemėje įvyks globalinis atšilimas, dėl kurio
būsime kalti mes, šios ţemės gyventojai.
Temperatūra tolygiai didėja.
Punktyrine linija paţymėtas
prognozuojamas
temperatūros augimas.
Vidutinė temperatūra
pasislenka labai
nedaug, tačiau iš karto
sumaţėja šaltų dienų
kiekis ir nepaprastai
išauga karštų dienų
skaičius. Vidutinei
temperatūrai padidėjus
keliais
laipsniais, pasaulyje
viskas apsiverčia
aukštyn kojomis.
Esamos globalinio atšilimo
pasekmės
Kai kurie pokyčiai, bent dalimi susieti su pasauliniu atšilimu, ţmogaus gyvenime bei natūralioje aplinkoje jau yra pastebimi. Tai kalnų ledynų tirpimas, ledo šelfų irimas (pvz., Larseno ledo šelfo dalinė disintegracija 1995–2002 m.), jūros lygio kilimas, kritulių kiekio ir pasiskirstymo pokyčiai, uraganų bei kitų kraštutinių orų padaţnėjimas. Kadangi atšilimas nulemia bendras tendencijas, intensyvumą, daţnumą, yra sunku arba neįmanoma atšilimą priskirti kaip prieţastį konkretiems reiškiniams (pvz., 2005 m. uraganui Katrinai).
Prognozuojamos globalinio
atšilimo Prognozuojamos visuotinio atšilimo pasekmės
yra jūros lygio pakilimas 11-77 cm iki 2100 m., didelis neigiamas poveikis pasaulio ţemės ūkiui, galimas termohalinės cirkuliacijos sulėtėjimas, ozono sluoksnio praretėjimas, uraganų ir kitų kraštutinių orų smarkėjimas bei padaţnėjimas. Vandenynų rūgštingumo padidėjimas, ligų (tokių kaip maliarija) ir epidemijų padaugėjimas, masinis biologinių rūšių nykimas. Vienas tyrimas prognozuoja, kad jei klimatas pakis kaip prognozuojama modeliuose, 18–35 % tyrime tirtų 1103 gyvūnų ir augalų rūšių išnyks iki 2050 m.
Pasaulis be ledynų
Nors pasaulio ţemynų kontūrai
dar jame atpaţįstami, tačiau dešimtys
stambiausių miestų ţada atsidurti po
vandeniu: jų laukia legendinės Atlantidos
likimas. Po vandeniu būtų lemta išnykti
Niujorkui, Sankt
Peterburgui, Vašingtonui, Odesai, Buenos
Airėms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai
, Melburnui, Tokijui. Būtų uţlietos
šiaurinės
Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos,
Lenkijos teritorijos.
Nugrims į vandenyną
Kanarų, Havajų ir šimtai kitų salų. Karos
jūra uţlies Vakarų Sibirą net iki Omsko.
Dings Floridos pusiasalis, o Krymas taps
sala vėl susijungus Juodajai ir Azovo
jūroms, kurias platus sąsiauris jungs su
Kaspijos jūra.
• Manoma, jog jau 2020 metais Alpėse gali ištirpti visas sniegas. Jau šiandien čia sparčiai tirpsta kalnų ledynai, jų slėniuose sudarydami naujus eţerus. Neseniai vieno tokio eţero vandenį teko nuleisti, kad nepralauţtų dambos.
• Teritorijos, kurių nepaslėps pakilęs vandens lygis, bus padengtos dykumų smėliu. Jau ir dabar Sacharos dykumos smėlis vis intensyviau dengia pietinį Europos kraštą. Pučiantys iš Libijos dykumų vėjai per Vidurţemio jūrą perneša milijonus tonų smėlio, kuris geltonu apnašu padengia europiečių automobilius, medţius, ūkininkų pasėlius.
• Dėl globalinio atšilimo, jeigu jis tikrai toks bus, gali pasikeisti klimatinės zonos – nuo Ţemės polių pasislinkti į Šiaurę ir Pietus 500 – 1000 kilometrų.
Lietuva globalinio atšilimo
metuLietuvoje temperatūra kyla netgi sparčiau nei globalinė
temperatūra. Jei bendras pasaulio temperatūros pokytis –aštuonios dešimtosios laipsnio, tai Lietuvos vidurkis – vienas laipsnis. Todėl, nors galbūt ir ne visiems taip atrodo, bet globalinis atšilimas neaplenkia ir Lietuvos. Lietuvą vasarą alina dideli karščiai, o ţiemą stingdo šalčiai - temperatūrų amplitudė vis didėja. Tokie temperatūrų svyravimai yra pavojingi ne tik ţmogaus sveikatai, bet ir pastatams, technikai. Ypač ţmogaus sveikatai pavojingos karščio bangos, kai temperatūra šokteli virš trisdešimties laipsnių. O tokių karštų dienų vis daugėja. Anksčiau jų buvo dvi – trys per metus, dabar skaičius svyruoja nuo aštuonių iki penkiolikos. Dėl karščių galime tikėtis sausrų arba labai smarkių liūčių.
Taip pat lietuviams pavojinga gamtos išdaiga –šalnos. Ne tos, kurios ausis kandţioja lapkritį ar kovą, o tos, kurios rugsėjį ar birţelį pakanda ūkininkų derlių ar pasėlius. Ţiemą temperatūros svyravimai apie nulį sukelia daug problemų ir su jomis susidurti tenka tikriausiai visiems ţmonėms. Kai temperatūra šiek tiek aukštesnė uţ nulį, tirpsta sniegas, laukai, sodai ir pastatai įmirksta, ne laiku čiurlena pavasariniai potvyniai. O kai šaltukas vėl paspaudţia, pastatai, pasėliai, sodai giliai įšąla, ant kelių susidaro plikledis. Drėgmė ir temperatūrų svyravimas apie nulį – didelis išbandymas Lietuvos statiniams. Klimatas yra viena iš prieţasčių, kodėl Lietuvoje pastatus iš išorės reikia atnaujinti daţniau, nei vakarų Europos šalyse.
Nuo XX amţiaus pradţios Baltijos jūros vandens
lygis pakilo penkiolika centimetrų ir kyla toliau.
Atrodo, kad tie penkiolika centimetrų nėra daug, tačiau
prisiminus faktą, kad pietų Baltijoje ţemės pluta
grimzta, faktas iškart tampa grėsmingesnis. Jūrai
smarkiai banguojant, vandens lygis gali pakilti dar
metru ar net daugiau, todėl pavojus kyla ir mūsų
paplūdimiams.
Europos Sąjunga bando gelbėti klimatą. 2008 metais ES priėmė bendrą energetikos ir klimato kaitos politikos priemonių paketą. Iki 2020 metų numatoma šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį sumaţinti dvidešimčia procentų, efektyviau vartoti energiją ir sumaţinti jos poreikį ketvirtadaliu ir dar ketvirtadalį energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Mokslininkai ir politikai sutaria, kad, jei klimatas atšils daugiau nei dviem laipsniai, kelio atgal jau nebebus.
Globalinio atšilimo ţymiausi
tyrėjai
• Berklio universiteto astrofizikas Richardas Mulleris.
• Nobelio premijos uţ laimėjimus fizikos srityje
apdovanotas Saulas Perlmutteris. Svarbu
paminėti, kad R.Mulleris iki šiol buvo vienas
pasaulinio atšilimo skeptikų, ne kartą gan kritiškai
pasisakiusių apie ankstesnes klimatologų išvadas.
DĖKOJAME
UŢ
DĖMESĮ!