margas2012 m. balandþio 24 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. balandþio 24 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkosB

lyk

stë

/Nukelta á 9 psl./

Tai ádomuPortretas

/Nukelta á 8 psl./

Auðra MALINAUSKIENË

Beveik prieð du deðimtmeèiusBeveik prieð du deðimtmeèiusBeveik prieð du deðimtmeèiusBeveik prieð du deðimtmeèiusBeveik prieð du deðimtmeèiusmûsø rajono Vmûsø rajono Vmûsø rajono Vmûsø rajono Vmûsø rajono Vilainiøilainiøilainiøilainiøilainiømokykloje-darþelyje „Obelëlë“mokykloje-darþelyje „Obelëlë“mokykloje-darþelyje „Obelëlë“mokykloje-darþelyje „Obelëlë“mokykloje-darþelyje „Obelëlë“buvo ákurta Etnografinëbuvo ákurta Etnografinëbuvo ákurta Etnografinëbuvo ákurta Etnografinëbuvo ákurta Etnografinëseklytëlë, kurioje metai ið metøseklytëlë, kurioje metai ið metøseklytëlë, kurioje metai ið metøseklytëlë, kurioje metai ið metøseklytëlë, kurioje metai ið metøðios ástaigos darbuotojai irðios ástaigos darbuotojai irðios ástaigos darbuotojai irðios ástaigos darbuotojai irðios ástaigos darbuotojai irvaikø tëvai kaupë senusvaikø tëvai kaupë senusvaikø tëvai kaupë senusvaikø tëvai kaupë senusvaikø tëvai kaupë senusKëdainiø kraðto buities irKëdainiø kraðto buities irKëdainiø kraðto buities irKëdainiø kraðto buities irKëdainiø kraðto buities irdarbo árankius, baldus, dekorodarbo árankius, baldus, dekorodarbo árankius, baldus, dekorodarbo árankius, baldus, dekorodarbo árankius, baldus, dekoroelementus, drabuþius,elementus, drabuþius,elementus, drabuþius,elementus, drabuþius,elementus, drabuþius,audinius bei daugybæ kitøaudinius bei daugybæ kitøaudinius bei daugybæ kitøaudinius bei daugybæ kitøaudinius bei daugybæ kitøkraðtotyros eksponatø.kraðtotyros eksponatø.kraðtotyros eksponatø.kraðtotyros eksponatø.kraðtotyros eksponatø. „Ðio ikimokyklinio ugdymo „Ðio ikimokyklinio ugdymo „Ðio ikimokyklinio ugdymo „Ðio ikimokyklinio ugdymo „Ðio ikimokyklinio ugdymoástaigai nebûdingo muziejausástaigai nebûdingo muziejausástaigai nebûdingo muziejausástaigai nebûdingo muziejausástaigai nebûdingo muziejausidëja gimë dar 1985 metais“, –idëja gimë dar 1985 metais“, –idëja gimë dar 1985 metais“, –idëja gimë dar 1985 metais“, –idëja gimë dar 1985 metais“, –sako ðios ástaigos direktorësako ðios ástaigos direktorësako ðios ástaigos direktorësako ðios ástaigos direktorësako ðios ástaigos direktorëVVVVVida BLida BLida BLida BLida BLIÛDÞIIÛDÞIIÛDÞIIÛDÞIIÛDÞIENË,ENË,ENË,ENË,ENË, turinti 38 metø pedagoginio turinti 38 metø pedagoginio turinti 38 metø pedagoginio turinti 38 metø pedagoginio turinti 38 metø pedagoginiodarbo staþà.darbo staþà.darbo staþà.darbo staþà.darbo staþà.

Auklëjami visapusiðkai

Dabar gausi etnografinë ko-lekcija tarnauja ne tik vaikø ug-dymui, bet ir ástaigos ðventëms.

Be to, ávairius rakandus irapdarus ið „Obelëlës“ noriai sko-linasi rajono kultûros darbuoto-jai bei kolegos ið kitø ugdymoástaigø.

Muziejaus eksponatai –ir pamokoms, ir kolegø ðventëms

1962– ðiais metais Vilainiuose

buvo ákurtas vaikø darþelis, skir-tas Lietuvos hidrotechnikos ins-tituto darbuotojø vaikams. Ðiosástaigos pavadinimas „Obelëlë“kilo nuo to, kad pastatas iðkilosename sode.

1991– tais metais darbuotojø

iniciatyva ástaiga buvo pertvar-kytà á darþelá- mokyklà, nes Vi-lainiø kaimas neturëjo jokiosmokyklos.

10– tiek metø – 1995–2005

mokykla-darþelis dalyvavo At-viros Lietuvos ir Danijos Eg-monto Peterseno fondø pro-jekto „Ikimokyklinio ugdymosistemos demokratizavimas“(„Egmonto“) veikloje. 

 21– tiek pedagogiø dirba ðio-

je mokykloje-darþelyje. Ið jø –10 ikimokyklinio ir prieðmokyk-linio ugdymo auklëtojø, 4 pra-dinio ugdymo, 2 muzikos, angløkalbos ir tikybos mokytojos, lo-gopedë, soc. pedagogë, pava-duotoja ugdymui.

„Obelëlæ“ lanko du ðimtaiVilainiø seniûnijos vaikø.

V. Bliûdþienë: „Kokiø eksponatø mums reikia, parodo vaikø ugdymo programa ir numatoma veikla, nes auklëtiniamsmuziejuje vyksta pamokëlës, kuriø metu jiems parodomas tikras daiktas.“

Gilino etninës kultûros paþinimà

Mokytojametodininkë J. Krutkienë

dþiaugiasi sulaukusiaukðèiausio

ávertinimokonkurse.

VVVVVilniaus lietuviø namuose vykusioje tarptautinëje parodoje-konkurse „Margiilniaus lietuviø namuose vykusioje tarptautinëje parodoje-konkurse „Margiilniaus lietuviø namuose vykusioje tarptautinëje parodoje-konkurse „Margiilniaus lietuviø namuose vykusioje tarptautinëje parodoje-konkurse „Margiilniaus lietuviø namuose vykusioje tarptautinëje parodoje-konkurse „Margipaukðèiai ið marguèiø ritasi“ dalyvavo ir Këdainiø mokyklos-darþeliopaukðèiai ið marguèiø ritasi“ dalyvavo ir Këdainiø mokyklos-darþeliopaukðèiai ið marguèiø ritasi“ dalyvavo ir Këdainiø mokyklos-darþeliopaukðèiai ið marguèiø ritasi“ dalyvavo ir Këdainiø mokyklos-darþeliopaukðèiai ið marguèiø ritasi“ dalyvavo ir Këdainiø mokyklos-darþelio„Puriena“ 3 klasës mokytojos metodininkës Jovitos Krutkienës vadovaujamo„Puriena“ 3 klasës mokytojos metodininkës Jovitos Krutkienës vadovaujamo„Puriena“ 3 klasës mokytojos metodininkës Jovitos Krutkienës vadovaujamo„Puriena“ 3 klasës mokytojos metodininkës Jovitos Krutkienës vadovaujamo„Puriena“ 3 klasës mokytojos metodininkës Jovitos Krutkienës vadovaujamokarpiniø bûrelio vaikai su mokytoja.karpiniø bûrelio vaikai su mokytoja.karpiniø bûrelio vaikai su mokytoja.karpiniø bûrelio vaikai su mokytoja.karpiniø bûrelio vaikai su mokytoja.

Organizatoriø tiks-las – skatinti mokytojus,mokinius ir tëvelius gi-

linti etninës kultûros paþinimàbei domëjimàsi ðv. Velykø tra-dicijomis.

Konkurse dalyvavo 70 Lie-tuvos ugdymo ástaigø. Visi daly-viai buvo suskirstyti á 4 amþiausgrupes: 1–4 klasiø, 5–8 kl., 8–12kl. mokiniai, mokytojai ir tëvai.Buvo pateikti ið ávairiø medþia-gø (medþio, molio, popieriaus irkt.) bei ávairia technika atliktidarbai. Savo darbus ðioje paro-

doje pristatë ir këdainietë J. Krut-kienë.

Konkurso darbus vertino,nugalëtojus paskelbë ir apdova-nojimus áteikë organizatoriø su-daryta vertinimo komisija beiVilniaus lietuviø namø bendruo-menë.

Suaugusiøjø grupëje paèioaukðèiausio ávertinimo sulaukëKëdainiø mokyklos-darþelio „Pu-riena“ mokytoja metodininkë Jo-vita Krutkienë, parodoje-konkur-se uþëmusi pirmà vietà.

2012 m. balandþio 24 d.margas8Kûryba

VVVVVienas ið bûdø jungti ávairiasienas ið bûdø jungti ávairiasienas ið bûdø jungti ávairiasienas ið bûdø jungti ávairiasienas ið bûdø jungti ávairiasvaikø meninës veiklos sritis yravaikø meninës veiklos sritis yravaikø meninës veiklos sritis yravaikø meninës veiklos sritis yravaikø meninës veiklos sritis yrameninës raiðkos projektømeninës raiðkos projektømeninës raiðkos projektømeninës raiðkos projektømeninës raiðkos projektøágyvendinimas.ágyvendinimas.ágyvendinimas.ágyvendinimas.ágyvendinimas.

Praturtina viena kità

Tokie projektai tiesiogiai pa-deda vaikams siekti, ieðkoti, atras-ti ir spræsti bendravimo, bendra-darbiavimo, savitarpio supratimo,pagarbos, mandagumo proble-mas. Juk viena meninës veiklossritis praturtina kità, padeda susi-daryti vientisus meninius vaizdi-nius, vienu metu derinti ir iðban-dyti saviraiðkà ir kûrybà vaizdu,þodþiu, judesiu, garsu bei balsu.

Be to, tarpusavyje derantysugdymo metodai siejami su etno-kultûra, gamta, kalba, ekologija,þaidimais. Vaidybà siejame su ki-tomis ugdymo veiklomis – tai mû-sø kasdieniniai darbai, vaikø kû-ryba, pasiruoðimas koncertams,ðventëms, vaidinimams.

Ruoðësi spektakliui

Teatro diena yra tradicinismokyklos-darþelio „Dobiliukas“renginys, sulaukiantis ne tik moki-niø, darþelinukø, pedagogø, tëve-liø dëmesio, bet ir skatinantis mû-sø ugdytiniø kûrybiðkumà, sava-rankiðkumà, mokantis bendrauti,supaþindinantis su teatro menu.

Vienà kovo savaitæ visi gyve-nome maþøjø aktoriø gyvenimà –kûrëme dekoracijas, aptarinëjomeir derinome rûbus. Ðiemet maþiejiðventës dalyviai buvo prieðmokyk-linës grupës ugdytiniai, bandæ ási-jausti á piemenukø gyvenimà.

Vaidino laisvai

Á pagalbà mums atëjo tëve-liai, seneliai, ástaigos bendruome-në. Maþieji aktoriai tapo pieme-nukais ir piemenaitëmis.

Su dþiaugsmu þiûrovams pri-statëme spektakliukà „Mikë me-lagëlis“, kuriame bandëme tuo-metiná piemenëliø gyvenimà ið-reikðti þaidimu, rateliu, raliavimu,pamëgdþiojimais. Vaikai vaidinolaisvai, jautriai, kûrybiðkai.

Pradþiugino pasirodymu

Salëje netilo linksmas vaikøðurmulys, nes visi laukë dar kito

maþøjø aktoriø pasirodymo. Nuopat ankstyvo ryto jaunieji aktoriairuoðësi: skaitë, rengësi kostiumus,kartojo tekstus ir netrukus pra-dþiugino broliø Grimø pasakosmotyvais pastatytu spektakliu„Snieguolë ir septyni nykðtukai“,kurá kûrë ir reþisavo pradiniø kla-siø vyresnioji mokytoja JadvygaVaitekûnienë.

Populiari pasaka suðvito nau-jomis spalvomis ir nukëlë þiûrovusá nepakartojamà kelionæ po magi-jos ir burtø karalystæ. Spektaklyjeatgijo populiarûs personaþai: gra-þioji Snieguolë, piktoji pamotë,þaismingi septyni nykðtukai ir kt.

Jaunieji aktoriai stengësi kuogeriau pasirodyti ir patyrë kûrybi-nio proceso dþiaugsmà. O þiûro-vai atidþiai stebëjo vaidinimà irnegailëjo plojimø.

Atkeliavo paroda

Apkeliavusi nemaþà dalá Lie-tuvos, ilgiau nei mënesá mûsøástaigoje buvo demonstruojamadailininkës Vladislovos-SofijosStanèikaitës Abraitienës darbøparoda, kurià labdaringais tikslaisorganizavo Ieva, Eglë, Darius irRimgaudas Abraièiai.

Didelá áspûdá vaikams palikoiliustracijos Vytës Nemunëlio(Bernardo Brazdþionio) pasakai

„Meðkiukas Rudnosiukas“, kurio-se atsispindi vaikiðkas, naivus, fan-tazijomis paremtas pasaulis. Uþðià paroda esame nuoðirdþiai dë-kingi jos iniciatorei Karinos ir Di-naros mamai Larisai Bartkutei.

Vieðëjo profesorius

Kovo 30-àjà ávyko susitikimassu vienu ðios parodos organizato-riumi profesoriumi Rimgaudu Ab-raièiu, kurio paprastas ir visiemssuprantamas pasakojimas apie„Meðkiuko Rudnosiuko“ uþgimi-mà popieriuje këlë jaunøjø klau-sytojø smalsumà ir vertë ðypsotis.

Susitikimo metu buvo malo-niai nustebintas ir profesorius, nesbuvo pakviestas þiûrëti muzikinëspasakos „Meðkiukas Rudnosiu-kas“ áraðo, kurià pernai vaidinojaunieji prieðmokyklinës grupësaktoriai, reþisuotà muzikos moky-tojo Roberto Ðulco ir prieðmokyk-linio ugdymo pedagogës RomosBagdonienës.

Renginio pabaigoje direkto-rë Regina Bièkienë padëkojo vi-siems uþ ðiltà ir prasmingà susiti-kimà.

Roma BAGDONIENË,Jadvyga VAITEKÛNIENË,

Auðra KACIUCEVIÈIENË,Pelëdnagiø mokyklos-darþelio

„Dobiliukas“ pedagogës

„Dobiliuke“ – dëmesys vaikømeniniam lavinimui

Mokyklos-darþelio „Dobiliukas“ auklëtiniai po spektaklio „Mikë melagëlis“.

Gilino etninës kultûros paþinimà/Atkelta ið 7 psl./

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

AchAchAchAchAch, tas pavasaris!.. Ne, tas pavasaris!.. Ne, tas pavasaris!.. Ne, tas pavasaris!.. Ne, tas pavasaris!.. Nevienam protà sujaukia, uþpil-vienam protà sujaukia, uþpil-vienam protà sujaukia, uþpil-vienam protà sujaukia, uþpil-vienam protà sujaukia, uþpil-damas svajoniø, sparnødamas svajoniø, sparnødamas svajoniø, sparnødamas svajoniø, sparnødamas svajoniø, sparnøilgesiu. Eina þmogus ir neþino,ilgesiu. Eina þmogus ir neþino,ilgesiu. Eina þmogus ir neþino,ilgesiu. Eina þmogus ir neþino,ilgesiu. Eina þmogus ir neþino,kur eina. Atrodo, galvoja, okur eina. Atrodo, galvoja, okur eina. Atrodo, galvoja, okur eina. Atrodo, galvoja, okur eina. Atrodo, galvoja, omintys kaþin kur skraido –mintys kaþin kur skraido –mintys kaþin kur skraido –mintys kaþin kur skraido –mintys kaþin kur skraido –nesugraibysinesugraibysinesugraibysinesugraibysinesugraibysi, nesurikiuosi, nesurikiuosi, nesurikiuosi, nesurikiuosi, nesurikiuosi. I. I. I. I. Irrrrrpaukðèiø virtinës per dangø, irpaukðèiø virtinës per dangø, irpaukðèiø virtinës per dangø, irpaukðèiø virtinës per dangø, irpaukðèiø virtinës per dangø, irjø balsai medþiuose auginajø balsai medþiuose auginajø balsai medþiuose auginajø balsai medþiuose auginajø balsai medþiuose auginasparnus kiekvienam.sparnus kiekvienam.sparnus kiekvienam.sparnus kiekvienam.sparnus kiekvienam.

Eina Martynas per pievà,kuri dar tik nurudusià þolæ ke-lia, ir nesinori á jà þiûrëti. Todëlakys vël ásmeigtos á dangaus þyd-rynæ, á saulës paauksintais pa-kraðèiais baltapûkius debesëlius,nuotaikingai viliojanèius skry-dþiu á neþinià. Ten, toje þydrynë-je, romantikos keliai, þadinantyspakilià nuotaikà. Prisimena Mar-tynas vaikystæ su uþversta galva,ieðkanèia kaþko nepaprasto tarpbaltapûkiø debesëliø, ypaè kai jøvilnas bando kedenti á namus su-

Sugriebia Martynas stipriauarklio karèius, kad tas nenudrëb-tø jo þemën. Grandinë iðsitempiair bëriukas skrieja ratu, negalëda-mas iðtrûkti ið netikëto raitelio.Lekia taip, kad net vëjas ðvilpiapro ausis. „Kas dabar bus, itit ta-rarai? – atsitoki Martynas. – Kaipèia atsidûriau ant kaimyno bërionugaros?“ O arklys net visas dre-ba ið iðgàsèio, gal tik intuityviaijausdamas, kad reikia atsikratytineþinia ið kur uþkritusia naðta. To-dël pradeda ðokinëti, spardytis, irMartynas neiðsilaikæs þnegteli ápernykðèià þolæ. Apsigraibo ðlau-nis, kojas, ðonus – lyg niekas nelû-þæ. Ropomis atsistoja, keikdamaspatá save: „Dar to nëra buvæ! Kàreiðkia galvà pamesti...“ O arklys,atsikratæs naðta, bëga ir bëga ra-tu, norëdamas ásitikinti, kad viskastvarkoj. Jau net rato þymës antpievos matosi.

Eina Martynas jau susikau-pæs, á vyrø bûrá prie tvartø. „Galjie matë mano nuotyká, o gal ne...– svarsto. – Papasakosiu. Bus ið ko

Raitelis be galvos

gráþæ gandrai. Kaip smagu bûda-vo sekti, kada jie prisiskraidæ nu-sileis á daugelá metø po pagalá, posamanø ar þolës kuokðtà suneðtàlizdà ir, uþvertæ galvas, iðkalenspavasario himnà savo paukðtiðkailaimei.

Ið tikrøjø padangëje sklen-dþia gandras, neðdamas pagalá ásavo su þmoniø pagalba sulipdy-tà bûstà.

Martynas apsidþiaugia, kaipvaikystëje. Tokia gera ðilumaglosto jo jausmus. Juk á kaimàgráþta dar vienas jo gyventojas.Kai visi tà þemës kampelá palie-ka ir iðskrenda laimës svetur ieð-koti, gandras gráþta á tëviðkæ. Tik-riausiai jis labiau jauèia tos þemëstraukà, negu þmonës.

Todël Martynas, nors jamjau penkiasdeðimt metø, dþiau-giasi kaip jaunuolis, sulaukæs iðtokiø tolybiø sugráþtanèio iðtiki-mo savajam lizdui paukðèio. Se-ka Martynas jo skrydá, kuris tokslengvas, atrodo ir sparnø paukð-èiui mojuoti nereikia. Lyg paèiossrovës skraidintø já namo.

Tik staiga kaþkur uþkliûvaMartyno kojos, iðsiskeèia, ir jispats jau lekia, lyg skraidinantá vë-jà bûtø apþergæs.

Griebiasi vyras uþ þemës, pa-metæs paukðèio skrydá, bet pama-to, kad tarp kojø ne vëjas, ne kal-nas, o arklys, iðsigandæs ir pasi-ryþæs neðti laukais, kaip prerijømustangas.

pasijuokti...“– Labas vyrai! – ðaukia besi-

ðypsodamas ið tolo. – Gal matët,kas man atsitiko?..

– Ne! O kas? – susidomi vy-rai, juk Martynas mëgsta visokiøjuokø prigalvoti.

– Tadai, tavo bëris pievoj pri-riðtas? – klausia Martynas.

– Mano! O kà? Tegul priimi-nëja saulës vonias, nors þolës darnëra...

– Tai va, tavo þirgo vos nesu-mindþiojau, itit tararai... Atsigulæsant rudos þolës – nepastebëjau...

Visi pradëjo ðaipytis:– Tai kà? Tau arklys, kaip

musë?– Gal ir pajodinëti teko?– O kà? Neðë, kaip prerijø

mustangas, – juokiasi pats ið sa-væs Martynas.

– Gal tau pavasaris galvà nu-ëmë? – kvatoja Tadas. – Galëjaimano arkliui priepuolá ávaryti.

– Neklausi, ar tas tavo arklysman ðonkauliø nesulauþë? Matai,jam arklio labiau gaila... O pava-saris – visiems pavasaris... – atsi-kerta Martynas.

– Taigi, taigi, kartais tikraigalvà jis susuka... – ásiterpia ilgaitylëjæs Leonas.

Visi juokiasi, klausinëjaMartyno smulkmenø. Martynasnepyksta. Juk juokas – geras dar-bas. Kai to gero ne tiek daug, taireikia dþiûgauti, kad nors juokugali draugus pavaiðinti.

Mokytojai uþ puikø mokiniø parengimà ir da-lyvavimà Vilniaus lietuviø namø organizuotamekonkurse buvo áteikta padëka.

Didþiuojamës ir sveikiname mûsø mokyklos-darþelio „Puriena“ mokytojà J. Krutkienæ.

Kolektyvo vardu,direktorë

Birutë NARUÐEVIÈIENË

Darbai buvo pateikti ið ávairiø medþiagø.

margas2012 m. balandþio 24 d. 9

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

/Atkelta ið 7 psl./

„Nors èia dirbu nuo 1977 me-tø, taèiau rimtai galvoti ir veiktipradëjome maþdaug apie 1990-uosius. Mûsø ástaiga yra bendro-jo tipo, todël vaikai yra auklëjamiir ugdomi visapusiðkai. Didþiuládëmesá skiriame ir etninei kultû-rai, ir sveikam gyvenimo bûdui, irsportui, ir muzikai, ir literatûrai...Stengiamës kiekvienam vaikui su-daryti sàlygas iðbandyti save ávai-riose veiklose, bet tautos kultûrosdvasia mûsø mokyklëlëje suradoypatingà vietà ir mes tuo labai pa-tenkintos. Suradome paprastà pri-imtinà bûdà kalbëti vaikams apieLietuvà, jos praeitá, tautos verty-bes“, – aiðkino V. Bliûdþienë.

Gimæs ypatingà dienà

Vis dëlto ástaigos vadovei et-ninë kultûra yra arèiausiai ðirdies.Paðnekovë mano, kad tam átakosturëjo tëvø auklëjimas ir gyveni-mas vienkiemyje prie miðko.

„Nors mano tëvai buvo, kaipsakau, þmonës nuo þemës, bet jiemus, tris dukteris, iðmokë mylëtisavo tëviðkæ ir gimtàjá kraðtà. Be-je, mano tëtis gimæs vasario 16dienà, todël visà gyvenimà jautësiypatingas, o ðvæsdami jo gimtadie-nius visada prisimindavome ne-priklausomos Lietuvos gimimodienà“, – pasakojo ið Surviliðkiokraðto kilusi V. Bliûdþienë.

Anot moters, tëvai áskiepijostiprià meilæ Lietuvai, todël ji netnesvarstydama kartu su ðaliesþmonëmis 1991 metø sausio 13dienà dalyvavo garsiuosiuose Vil-niaus ávykiuose, stovëjo Baltijoskelyje ir turëdama autentiðkas tøávykiø nuotraukas bei patyrimàgali dràsiai kalbëtis su vaikais irkolegomis.

Kaupia iki ðiol

„Man norëjosi, kad mokyklo-je-darþelyje atsirastø muziejus, ku-riame saugotume seneliø ir protë-viø atminimà. Puikiai sutarëme sujau Amþinybën iðëjusia GenuteBardauskiene, kuri stovëjo priemûsø muziejaus iðtakø ir praktið-kai já sukûrë toká, koks jis yra ðian-dien. Mes branginame jos paliki-mà. O daiktus rinkome ir renka-me visi kartu – darbuotojai, tëvai,vaikai“, – kalbëjo V. Bliûdþienë.

Projekte surado draugø

1994 metais mokykla-darþelis„Obelëlë“ dalyvavo projekte „Iki-mokyklinio ugdymo sistemos de-mokratizavimas“, kurio metu kal-bëta apie tai, kiek vaikui reikia tau-tos kultûros, istorijos ir patriotizmo.

„Deðimt metø kartu su da-nais ir dar deðimèia respublikosdarþeliø dirbome prie ðio projek-to. Kartu tyrinëjome, kaip dalelëetnokultûros turi ásilieti á ugdymoprocesà. Dabar jau galime pasi-dþiaugti, kad turime savo metodi-kà. Tiesa, tuomet mûsø darbais ir

patirtimi niekas lyg ir nesusido-mëjo, taèiau mûsø darbo metodi-ka pasklido po ðalá per metodinesknygas. Turime draugø – deðimtLietuvos vaikø darþeliø ið Kauno,Vilniaus, Grigiðkiø, Anykðèiø,Klaipëdos, Utenos ir kt., kurie su-kûrë savo etnografinius muziejus,kampelius ar kitaip tà daro“, – pa-sakojo V. Bliûdþienë.

Rodomi tikri daiktai

Ástaigos vadovës teigimu, ug-dymo programa nusprendþia, kojiems trûksta. Jeigu vaikams rei-kia parodyti langines, visi jø ieð-ko ir randa. Prireikë ðiaudø – ið-kilo stilizuotas namelis ðiaudiniustogu. Taip kolekcijoje atsirado netik dalis trobos, bet ir pinta tvora,skrynia, ratelis, svetainë, tautiniaidrabuþiai, indø, lygintuvø, geldøbei daugybë ávairiausiø daiktø.

„Mums nesvarbus istorinislaikotarpis ir teritorija, ið kuriosatkeliavo daiktai, nes mûsø vaikaidar per maþi, kad tai jiems darytøátakà. Kokiø eksponatø mums rei-kia, parodo vaikø ugdymo progra-ma ir numatoma veikla, todël betkokio amþiaus mûsø auklëtiniamsèia vyksta pamokëlës, kuriø metujiems parodomas tikras, „gyvas“daiktas. Bûtent taip mes á vaikus„integruojame“ tautos kultûrà“, –pabrëþë V. Bliûdþienë.

Eksponatø nepirko

Moteris ðypsosi, kad ástaiganenupirko në vieno eksponato, vi-si jie yra padovanoti.

„Visi þino, kad seklytëlei rei-kia senø daiktø. O kai ko nors la-bai prireikia, praðome tëvø pagal-bos ir tuo pat metu ieðkome pa-èios. Dþiaugiamës, kad suaugusiejivisada geranoriðkai papildo mûsøkolekcijà“, – sakë V. Bliûdþienë.

Netelpa á patalpas

Paðnekovë apgailestauja, kadmaþose muziejaus patalpose ne-telpa jos senelio padaryta lova.Mokyklos-darþelio rûsyje kol kassaugomi ir kiti vertingi daiktai,laukiantys savo eilës ir retkarèiais,kai prireikia, atneðami á muziejø.

„Beje, visi mûsø eksponataigyvena antràjá savo gyvenimà, nesyra naudojami praktiðkai. Perðventes auklëtojos ir vaikai vilkitautiniais drabuþiais. Jie keliaujaper mûsø ástaigos grupes ir klases.Be to, esant reikalui juos skolinasimiesto ugdymo ástaigø ir kultûrosdarbuotojai. Dþiugu, kad visi daik-tai sugráþo pas mus ir në vienas ne-buvo sulauþytas ar kitaip nenuken-tëjo“, – kalbëjo V. Bliûdþienë.

Glaudþiasi dvejosepatalpose

Direktorës duomenimis, Vi-lainiø „Obelëlë“ yra viena ið maþ-daug deðimties mûsø ðalyje vei-kianèiø ikimokyklinio ugdymoástaigø, kurios turi panaðius krað-totyros muziejus.

„Dviejose nedidelëse patal-pose besiglaudþiantis, taèiau keliøðimtø daiktø kolekcijà saugantismuziejus veikia „Varpeliø“ grupë-je. Ekspozicijà priþiûri ir rûpinasiauklëtoja Dalia Misevièienë ir jospadëjëja Virginija Kranauskienë.

Iki ðiol eksponatus renkame,kaupiame, saugome ir naudojamekasdienëje veikloje. Juk bûtent jiegeriausiai atskleidþia Këdainiø krað-to istorijà ir kultûrà atspindinèias ver-tybes“, – ásitikinusi V. Bliûdþienë.

Ruoðiasi graþiam jubiliejui

Geguþës pradþioje Vilainiømokykla-darþelis „Obelëlë“ minësgarbingà penkiasdeðimties metøjubiliejø. Ta proga renginiai vyks vi-sà savaitæ.

„Ðákart ástaigos gimtadienásumanëme minëti netradiciðkai.Pirmiausia Ðv. Jurgio baþnyèiojeuþ mûsø kolektyvà ir bendruome-næ, buvusius auklëtinius ir dar-buotojus bus aukojamos ðv. Mi-ðios. Penkias dienas mûsø mokyk-la-darþelis bus atviras visuomenei:tëvams, vaikams, buvusiems auk-lëtiniams ir darbuotojams, taip patvisiems norintiems. Sveèiams pa-rodysime, kokie esame, kaip dir-bame“, – pasakojo V. Bliûdþienë.

Lankysis vaikø grupëse

Anot paðnekovës, kiekvienàdienà ne tik sveèiai, bet ir „Obelë-lës“ auklëtiniø grupës turës galimy-bæ apsilankyti vis kitoje vaikø grupëjear pradinës mokyklos klasëje. Þino-ma, visi uþsuks ir á Etnografinæ sek-lytëlæ, kur apþiûrës gausià kolekcijà.Beje, ðventinæ savaitæ visi sveèiai èiabus vaiðinami þoleliø arbata.

„Dþiugu, kad þadëjo dalyvau-ti garbaus amþiaus pirmoji mûsømokyklos-darþelio vedëja IrenaPakðtytë, pirmoji auklëtoja Jani-na Ðleþienë. Tikiuosi, kad ateis irbuvusi ástaigos vadovë Valë Paliu-lienë“, – vardijo V. Bliûdþienë.

Muziejaus eksponatai – ir pamokoms,ir kolegø ðventëms

Auklëtoja D. Misevièienë rûpinasi muziejumi ir veda vaikams edukacines pamokëles.

Etnografinëjeseklytëlëjesukauptaáspûdingaeksponatøkolekcija –

baldai, tautiniaidrabuþiai, lopðys,

interjero dekoroelementai.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

2012 m. balandþio 24 d.margas

Naudingi patarimaiValgiø receptai

Skanaus!

Atlikdami groþio procedûrasAtlikdami groþio procedûrasAtlikdami groþio procedûrasAtlikdami groþio procedûrasAtlikdami groþio procedûrasdaþniausiai pamirðtamedaþniausiai pamirðtamedaþniausiai pamirðtamedaþniausiai pamirðtamedaþniausiai pamirðtamepasirûpinti pëdomis, kurios taippasirûpinti pëdomis, kurios taippasirûpinti pëdomis, kurios taippasirûpinti pëdomis, kurios taippasirûpinti pëdomis, kurios taippat turëtø bûti priþiûrimospat turëtø bûti priþiûrimospat turëtø bûti priþiûrimospat turëtø bûti priþiûrimospat turëtø bûti priþiûrimosreguliariaireguliariaireguliariaireguliariaireguliariai, kad bûtø sveikos ir, kad bûtø sveikos ir, kad bûtø sveikos ir, kad bûtø sveikos ir, kad bûtø sveikos irpatrauklios. Be to, atðiluspatrauklios. Be to, atðiluspatrauklios. Be to, atðiluspatrauklios. Be to, atðiluspatrauklios. Be to, atðilusorams norësime apsiautiorams norësime apsiautiorams norësime apsiautiorams norësime apsiautiorams norësime apsiautiatviromis basutëmis, taèiauatviromis basutëmis, taèiauatviromis basutëmis, taèiauatviromis basutëmis, taèiauatviromis basutëmis, taèiaukad ir kokios jos bûtø graþios,kad ir kokios jos bûtø graþios,kad ir kokios jos bûtø graþios,kad ir kokios jos bûtø graþios,kad ir kokios jos bûtø graþios,ákyrûs þvilgsniai varstys jûsøákyrûs þvilgsniai varstys jûsøákyrûs þvilgsniai varstys jûsøákyrûs þvilgsniai varstys jûsøákyrûs þvilgsniai varstys jûsønetvarkingus kojø nagus irnetvarkingus kojø nagus irnetvarkingus kojø nagus irnetvarkingus kojø nagus irnetvarkingus kojø nagus irnuospaudas.nuospaudas.nuospaudas.nuospaudas.nuospaudas.

Pakelia nuotaikà

Tinkama kojø prieþiûra prasi-deda nuo pedikiûro – procedûros,kurios metu rûpinamasi kojø na-gais, pëdomis ir pëdø oda ne tik es-tetiniu, bet ir gydomuoju poþiûriu.

Pedikiûras sukelia malonu-mo ir atsipalaidavimo pojûtá, neskojø paduose yra daug taðkø, ku-rie tiesiogiai veikia nervø sistemàbei visà organizmà. Stimuliuoda-mi pëdose esanèius taðkus, atpa-laiduojame kûnà nuo streso, per-vargimo, per dienà susikaupusiosátampos, pageriname kraujo apy-takà, pakeliame nuotaikà.

Ðià procedûrà galite pasida-ryti namuose arba apsilankyti pasprofesionalà.

Kokia yra nauda

Pradþioje reikëtø nuspræsti,kurios ið dviejø – estetinës ir gy-domosios, pedikiûro naudos jumsreikëtø. Juk ðios procedûros pa-galba iðspræsite daugelá savo pë-dø problemø.

Topinambø salotos

Reikës: topinambø (bulviniø saulëgràþø) gumbø, krabø lazde-liø arba kreveèiø „makaronø“, 2 kietai virtø kiauðiniø, smulkiaipjaustytø svogûnø laiðkø arba porø, majonezo ir prieskoniø salo-toms.

Topinambø gumbus ðvariai nuplaukite, nuskuskite ir stambiaisutarkuokite. Likusius produktus supjaustykite smulkiai. Papuoði-mui tiks meniðkai iðpjaustytas poro laiðkas arba petraþolës ðakelës.

Ðiomis salotomis gali mëgautis besilaikantys dietø ir kenèian-tys nuo padidëjusio kraujospûdþio.

Vaisiø salotos

Reikës: po 1vienetà kriauðësir obuolio, 200gramø vynuogiø,100 g pekininiokopûsto, 50 g sa-lotø, 50 g graiki-niø rieðutø, 100 gjogurto.

Kriauðæ irobuolá nulupkiteir supjaustykitekubeliais.

Vynuogesperpjaukite per pusæ. Pekininiø salotø lapus ir salotas suplëðykite,o graikinius rieðutus susmulkinkite.

Viskà sumaiðykite ir uþpilkite jogurtu (be priedø).

Sriuba „Pavasaris“

Reikës: rûkytokumpio, bulviø, mor-kos, kiauðinio, jaunødilgëliø (balandø, garð-vø), aliejuje pakepintosvogûno.

Kumpá virkite subulvëmis ir morkomis.

Baigiant virti su-dëkite keptà svogûnà,smulkintus lauko þalu-mynus.

Uþvirkite ir mai-ðydami supilkite plaktàkiauðiná.

Pagal skoná dëkitedruskos, pipirø ir kitø natûraliø prieskoniø.

Energijos banga

Reikës: 2 apelsinø, 2 bananø, citrinos ir ðaukðtelio medaus.Iðspauskite apelsinø ir citrinos sultis. Bananus nulupkite, su-

pjaustykite, sukrëskite á sultis, viskà sudëkite á kokteiliø plaktuvæ,ádëkite medaus ir suplakite.

Patiekite su citrinos skiltele.

Pavasará pasirûpinkite pëdomisVisø pirma ga-

lite atsikratyti nuos-paudø, grybelio, ið-vengti áaugusiø na-gø tikimybës. Ávai-riais kremais ir alie-jais oda yra pamai-tinama, atrodo ðvy-tinti ir ðvelni. O su-teikus nagams rei-kiamà formà, juosnulakavus, pasie-kiamas puikus es-tetinis rezultatas –graþios jûsø pëdos.

Be to, pedikiû-ro metu masaþuo-jamos kojos, o taiskatina atsipalaida-vimà, maþina nuovargá, ramina,intensyvina kraujotakà ir gerinanuotaikà.

Pëdose yra daug jautriø kû-no taðkø, kuriuos stimuliuojantpasiekiamas gydomasis efektas –panaikinamas pëdø ar visø kojøskausmas.

Rinkitës specialistà

Nors pedikiûrà galima pasi-daryti ir paèiam, vis dëlto geriau-siai já atliks profesionalus pedikiû-rininkas, kuris gali pasiûlyti kelisskirtingus pedikiûro variantus.

Klasikinis pedikiûras – ðiosprocedûros metu kojos kurá laikàmirkomos ðiltame vandenyje, po tosuragëjæs odos sluoksnis paðalina-mas specialiais peiliukais, pemza irdildëmis, paðalinamos odelës nuonagø, nagai nukerpami ir jiems su-teikiama forma. Kai kuriuose salo-nuose dar gali bûti atliktas pëdø irblauzdø masaþas, o kojos masa-

Ankstyvo pavasario valgiaiBeveik ápusëjo kalendorinis pavasaris, o daugelis mûsø niekaipBeveik ápusëjo kalendorinis pavasaris, o daugelis mûsø niekaipBeveik ápusëjo kalendorinis pavasaris, o daugelis mûsø niekaipBeveik ápusëjo kalendorinis pavasaris, o daugelis mûsø niekaipBeveik ápusëjo kalendorinis pavasaris, o daugelis mûsø niekaipnegalime nusikratyti þiemos stingulio, jauèiame mieguistumà,negalime nusikratyti þiemos stingulio, jauèiame mieguistumà,negalime nusikratyti þiemos stingulio, jauèiame mieguistumà,negalime nusikratyti þiemos stingulio, jauèiame mieguistumà,negalime nusikratyti þiemos stingulio, jauèiame mieguistumà,nuovargá, silpnumà ar apatijà. Kur pasisemti energijos? Tnuovargá, silpnumà ar apatijà. Kur pasisemti energijos? Tnuovargá, silpnumà ar apatijà. Kur pasisemti energijos? Tnuovargá, silpnumà ar apatijà. Kur pasisemti energijos? Tnuovargá, silpnumà ar apatijà. Kur pasisemti energijos? Tamamamamamgalëtø padëti vitaminaigalëtø padëti vitaminaigalëtø padëti vitaminaigalëtø padëti vitaminaigalëtø padëti vitaminai, áeinantys á maisto sudëtá., áeinantys á maisto sudëtá., áeinantys á maisto sudëtá., áeinantys á maisto sudëtá., áeinantys á maisto sudëtá.

Josvainiø g. 41, tel.: 56 589, 8 682 47 835.El. paðtas spaustuve@ra.w3.lt

þuojamos specialiais drëki-namaisiais kremais ir aliejais.

Europietiðkas pedikiûrasypaè tinka tiems, kurie kovoja sunuospaudomis ir suragëjusia pë-dø oda, taèiau nepasiekia norimorezultato. Procedûros metu kojosdezinfekuojamos specialiu skys-èiu, po to elektriniu aparatu su ðli-fuojanèiomis galvutëmis paðalina-mas suragëjæs odos sluoksnis.

Pasidarykite ir namuose

Pedikiûrà galima pasidarytiir namø sàlygomis. Taèiau nenau-dokite peiliukø senai, suragëju-siai odai ðalinti, nes galite ásipjau-ti, o tokios þaizdos labai sunkiaigyja. Be to, labai svarbu tinkamainukirpti kojø nagus – kitu atvejugalite neiðvengti jø áaugimo.

Á vonelæ pripilkite ðilto van-dens, áberkite kelis ðaukðtelius jû-ros druskos, valgomosios sodosarba kelis laðus eterinio aliejaus.Taip pat á vandená patartina ápiltiðiek tiek pieno, nes pieno rûgðtissuminkðtina negyvà kojø odà.

Pëdas mirkykite 20–30 mi-nuèiø, tada nuplaukite muilu irnusausinkite.

Pemza kruopðèiai iðtrinkitevisas pëdas ir sritá aplink nagus,kad visiðkai panaikintumëte ne-gyvas odos làsteles.

Naudokite þnyples

Jei reikia, nukirpkite nagustaip, kad jie liktø tik maþdaug tri-jø milimetrø ilgio. Dilde sufor-muokite norimà nagø formà. Pa-tartina nenaudoti metalinës dil-dës, kuri þaloja nagus.

Tada medine lazdele at-stumkite odeles prie nago pagrin-do (prieð tai nagus galima patep-ti odeliø aliejumi, kuris jas su-minkðtins ir leis lengviau atstum-ti), o joms kirpti naudokite spe-cialias þnyplutes.

Tuomet dar kartà nuplauki-te pëdas muilu ir masaþiniais ju-desiais átrinkite pëdø ðveitiklá.Kruopðèiai nusausinkite pëdas irtarpupirðèius bei patepkite drë-kinamuoju kremu.

Nagus nuvalykite vata, suvil-gyta lako valikliu – taip paðalin-site nuo jø drëgmës pertekliø beikremo likuèius. Dabar jau galitelakuoti nagus.

Parengë Auðra MALINAUSKIENË

10