1

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETASTechniniø disciplinø katedra

Vilnius, 1998

Jonas Tiðkevièius

DETALIØ MATMENØ, PAVIRÐIØIR FORMØ TIKSLUMAS

2

UDK 531.7(075.8)Ti135

3

Pratarmë

Knygelëje pateikiami detaliø matmenø tolerancijø ir suleidimø sudarymo beiapskaièiavimo principai. Apraðytos formø tolerancijos ir jø þymëjimas brëþiniuose.

Mokymo priemonë paraðyta pagal technologijos mokytojø rengimo programà.Ja taip pat galës naudotis moksleiviai ir studentai, studijuojantys maðinø mokslodisciplinas.

4

1. Matmenys

Bet koks gaminys turi matmenis. Jie reikalingi gaminant ir kontroliuojant detales.Brëþiniuose nurodomi linijiniai bei kampiniai matmenys, detaliø forma irpagaminimo tikslumas. Sudëtingos formos detalëms paþymimi koordinuojantysmatmenys. Pagrindinis detalës matmuo vadinamas nominaliniu. Jis surandamaspagal apskaièiavimus, gautuosius rezultatus suapvalinus iki sveiko milimetrøskaièiaus. Taèiau nominalinis matmuo parenkamas ne bet koks, o pagal normaliniølinijiniø matmenø eiles. Standartais VST 6636-69 ir ST SEV514-77 nustatytosketurios pagrindinës - R5, R10, R20, R40 ir viena papildoma R80 skaièiø eilës(1.1 lentelë).

Kuo stambesnë eilë, tuo tame paèiame intervale maþiau matmenø. Pavyzdþiui,

1.1 lentelë. Normaliniø matmenø reikðmës intervale nuo 1 iki 10 mm

R5 R10 R20 R40 R5 R10 R20 R40

1,00 1,00 1,00 1,00 3,41,05 3,6 3,6

1,1 1,1 3,81,15 4,0 4,0 4,0 4,0

1,2 1,2 1,2 4,21,3 4,5 4,5

1,4 1,4 1,4 4,81,5 5,0 5,0 5,0

1,6 1,6 1,6 1,6 5,31,7 5,6 5,6

1,8 1,8 6,01,9 6,3 6,3 6,3 6,3

2,0 2,0 2,0 6,72,1 7,1 7,1

2,2 2,2 7,52,4 8,0 8,0 8,0

2,5 2,5 2,5 2,5 8,52,6 9,0 9,0

2,8 2,8 9,53,0 10,00 10,00 10,00 10,00

3,2 3,2 3,2

5

eilës R5 intervale yra 5 skaièiai, R10-10, R20-20 ir t.t. Jei matmuo yra intervalenuo 10 iki 100, tai eilei R5 jo reikðmës galëtø bûti 10, 16, 25, 40, 63, 100. Pasirenkantskaièiø eilæ, pirmenybë teikiama stambesnei eilei. Toks matmenø eiliø sudarymassumaþina pjovimo ir matavimo árankiø ávairovæ, medþiagø asortimentà, o tuo paèiuir gamybos iðlaidas.

Visus matmenis sàlyginai galima suskirstyti á dvi grupes - gaubianèiuosius(vidinius) ir gaubiamuosius (iðorinius). Pirmieji vadinami skylëmis ir þymimi D,antrieji - velenais ir þymimi d. Nepriklausomai nuo detaliø matmenø tipo ir dydþio,jas pagaminti absoliuèiu tikslumu neámanoma. Todël darbo brëþinyje turi bûtinurodytos matmens kitimo ribos. Pavyzdþiui, strypelio matmuo d gali keistis nuomaþiausio ribinio dmin iki didþiausio ribinio dmax (1 pav., a). Ðiuo atveju jis gali bûtitik didesnis uþ nominaliná matmená d.

Didþiausio ribinio ir nominalinio matmenø algebrinis skirtumas vadinamas vir-ðutine nuokrypa ir þymimas es.

es = dmax - d, (1.01)arba dmax = d + es (1.02)

Maþiausio ribinio ir nominalinio matmenø algebrinis skirtumas vadinamas apa-tine nuokrypa ir þymimas ei.

ei = dmin - d (1.03)arba dmin = d + ei (1.04)

Didþiausio ir maþiausio ribiniø matmenø skirtumas vadinamas tolerancija irþymimas Td.

Td = dmax - dmin (1.05)

1. 1 pav.

6

Tolerancija visada yra teigiamas dydis ir nustato leidþiamà tikrojo (iðmatuoto)matmens svyravimo ribas. Ástatæ á formulæ (1.05) didþiausio ir maþiausio ribiniømatmenø reikðmes, surandame

Td = es - ei (1.06)Nuokrypos ir tolerancijos skylëms apskaièiuojamos pagal tas paèias formules,

tik jos þymimos didþiosiomis abëcëlës raidëmis:ES = Dmax - D (1.07)Dmax = D + ES (1.08)EI = Dmin - D (1.09)Dmin = D + EI (1.10)

TD = Dmax - Dmin (1.11)TD = ES - EI (1.12)

Brëþiniuose matmenys uþraðomi milimetrais, nuokrypos - tûkstantosiomismilimetro dalimis (mikrometrais). Todël, savaime aiðku, tuo paèiu masteliu jasatvaizduoti neámanoma. Pagal susitarimà grafiðkai nominalinis matmuo vaizduo-jamas kaip dydis iki nulinës linijos, þiûrint ið apaèios, o nuokrypos pasirinktu mas-teliu atidedamos nuo ðios linijos - teigiamos á virðø (+), neigiamos - á apaèià (-).Plotas, kurá apriboja linijos, einanèios per virðutinës ir apatinës nuokrypø ribas,vadinamas tolerancijos lauku (1, 2 pav. b). Nuokrypa, esanti arèiau nulinës linijos,vadinama pagrindine. Ji nurodo tolerancijos lauko padëtá nulinës linijos atþvilgiu.

1. 2 pav.

7

Pagal tai galima spræsti apie tikrøjø matmenø dydá. Jei tolerancijos laukas yraaukðèiau nulinës linijos, tai tikrieji matmenys visuomet bus didesni ir atvirkðèiai,jei tolerancijos laukas þemiau nulinës linijos, tikrieji matmenys - maþesni uþnominaliná matmená.

Tolerancijos turi kompensuoti detaliø gamybos ir matavimo paklaidas. Tyrimaisnustatyta, kad gamybinës paklaidos kinta pagal dësnáσ = c Dx . Laipsnio rodiklisx priklauso nuo apdirbimo bûdo ir esti nuo 2,5 iki 3,5, c - koeficientas, D - matmensreikðmë. Matavimo paklaidos priklauso nuo matuojamø dydþiø ir aplinkostemperatûros. Matmenims iki 500 mm jos sudaro apie 0,001D. Todël paèiuaukðèiausiu tikslumo laipsniu pagamintø detaliø matmenø tolerancijos neturi bûtimaþesnës uþ minëtø paklaidø sumà. Ðiuo tikslu ávesta tolerancijos vieneto (i) sàvoka.

Matmenims iki 500 mm

i = 0,45 mD3 + 0,001 Dm, mm (1.13)

matmenims nuo 500 iki 10 000 mmi = 0,004 Dm + 2,1, µ m (1.14)

Dm - geometrinis intervalo vidurkis, Dm = 1 2D D⋅ . Èia D1 ir D2 yra kraðtinës

intervalo reikðmës. Pavyzdþiui, matmuo 25 yra intervale tarp 18 ir 30. TuometDm = 18 30⋅ = 23,2 mm.

Tolerancijos vienetas minëtam matmeniuii = 0,45 23 23 , + 0,001 ⋅ 23,2 = 1,31 mm.

Apskaièiuotoji i reikðmë nusakytø matmens 25 kitimo intervalà. Taèiau jis yralabai maþas dydis, ir toká tikslumà pasiekti praktiðkai bûtø neámanoma irneekonomiðka. Standartais yra nustatyti tam tikri tikslumo laipsniai, vadinamikvalitetais. Jø yra 19 ir þymimi IT01, IT0, IT1, IT2...IT17.

Kvalitetas - tai tolerancijø visuma, kurios kinta priklausomai nuo nominaliniomatmens, iðliekant pastoviam tikslumo laipsniui. Kiekvieno kvaliteto tolerancijacharakterizuojama pastoviu koeficientu a, kuris vadinamas tolerancijos vienetøskaièiumi.

Þinodami tolerancijos vieneto i reikðmæ ir jø skaièiø a, galime apskaièiuoti betkurio kvaliteto matmens tolerancijà:

T a i= ⋅ . (1.15)Kaip matome ið 1.2 lentelës, matmens tolerancijos gali bûti deðimtimis ir ðimtais

kartø didesnës uþ tolerancijos vienetà. Maðinø gamyboje jungiamøjø detaliøtolerancijos bûna nuo 7 iki 13 kvaliteto. Labai tiksliø matmenø (kalibrø) tolerancijosnustatytos 2 - 4 kvalitetuose. Aukðèiausiu tikslumo laipsniu gaminami tik galiniaiilgio matai.

Pagal Vieningàjà tolerancijø ir suleidimø sistemà visi matmenys iki 10000 mmsuskirstyti á tris grupes: iki 500 mm, nuo 500 mm iki 3150 mm ir nuo 3150 iki

8

10 000 mm. Matmenys iki 500 mm suskirstyti á 13 pagrindiniø intervalø: iki 3 mm,nuo 3 iki 6 mm, nuo 6 iki 10 mm ir t.t. Be to, grupëse matmenys, didesni negu10 mm suskirstyti á tarpinius intervalus. Pvz., pagrindinis intervalas nuo 10 iki18 mm turi du tarpinius intervalus nuo 10 iki 14 mm ir nuo 14 iki 18 mm. Matmenysnuo 500 iki 3150 mm suskirstyti á 8 pagrindinius ir 16 tarpiniø intervalø, matmenysnuo 3150 iki 10 000 mm - atitinkamai á 5 ir 10 intervalø.

Pagal technines sàlygas tikrieji matmenys gali bûti lygûs nominaliniammatmeniui, arba skirtis nuo jo didëjimo (maþëjimo) kryptimi. Norint iðvengtipainiavos standartais nustatytos pagrindiniø nuokrypø reikðmës, nuo kuriø priklausotolerancijos lauko padëtis nominalinio matmens atþvilgiu. Pagrindinës nuokryposdydis priklauso nuo matmens ir yra pastovus visiems kvalitetams (1.3 lentelë). Jospavadintos viena arba dviem lotyniðko alfabeto raidëmis - didþiosiomis skylëms irmaþosiomis - velenams. Skylëms nuokrypos nuo A iki H yra teigiamos apatinës(+EI), velenams a-h - neigiamos virðutinës (-es); skylëms K - ZC - neigiamasvirðutinis (-ES), velenams k - zc - teigiamos apatinës. Pagrindinës nuokrypos skylëmsir velenams tam paèiam nominaliniam matmeniui yra vienodo dydþio bet prieðingøþenklø : EI(A)= - es(a), EI(D)= - es(d), ei(p) = - ES(P), ei(t)= - ES(T) ir t.t. (1.3 pav.)

Lentelëse bûna nurodytos tolerancijø reikðmës matmenims ir viena pagrindinënuokrypa. Kita nuokrypa nustatoma taip:

1) kai pagrindinë nuokrypa yra virðutinë, tai apatinë nuokrypa velenamsei = es -Td, skylëms EI = ES - TD;

2) kai pagrindinë nuokrypa yra apatinë, virðutinë nuokrypa velenamses = ei + Td, skylëms ES= EI+TD.

Tolerancijos laukai þymimi nurodant pagrindinæ nuokrypà ir kvalitetà, pvz.,

1.2 lentelë.Tolerancijos vienetø skaièius (a) kvalitetams

Kvalitetas a Kvalitetas a

01 1 9 400 1,41 10 641 2 11 1002 2,74 12 1603 3,74 13 2504 5,12 14 4005 7 15 6406 10 16 10007 16 17 16008 25

9

h6, g8, H8, P9 ir t.t. Brëþiniuose jie uþraðomi ðalia nominalinio matmens, pvz.,25B6, 60f8, 85Js6 ir t.t. Apskaièiuokime ðiø matmenø ribines reikðmes iratvaizduokime grafiðkai:

1) 25B6. 1.4 lentelëje surandame matmens 25 tolerancijà TD = 13 mm.Uþraðytas matmuo yra skylë, nes pagrindinë nuokrypa paþymëta didþiàjaraide B. 3 lentelëje matome, kad B pagrindinë nuokrypa yra teigiama

1. 3 pav.

10

4...7iki 3

ir virð

7

+ -

S

1.3 lentelë. Pagrindinës nuokrypos skylëms ir velenams

11

1.4 lentelë. Tolerancijø reikðmës matmenims iki 1600 mm

Matmenø intervalai, Tolerancijos kvalitetams, mm

mm 01 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Iki 3 0,3 0,5 0,8 1,2 2 3 4 6 10 14 25 40

Virð 3 iki 6 0,4 0,6 1 1,5 2,5 4 5 8 12 18 30 48

Virð 6 iki 10 0,4 0,6 1 1,5 2,5 4 6 9 15 22 36 58

Virð 10 iki 18 0,5 0,8 1,2 2 3 5 8 11 18 27 43 70

Virð 18 iki 30 0,6 1 1,5 2,5 4 6 9 13 21 33 52 84

Virð 30 iki 50 0,6 1 1,5 2,5 4 7 11 16 25 39 62 100

Virð 50 iki 80 0,8 1,2 2 3 5 8 13 19 30 46 74 120

Virð 80 iki 120 1 1,5 2,5 4 6 10 15 22 35 54 87 140

Virð 120 iki 180 1,2 2 3,5 5 8 12 18 25 40 63 100 160

Virð 180 iki 250 2 3 4,5 7 10 14 20 29 46 72 115 185

Virð 250 iki 315 2,5 4 6 8 12 16 23 32 52 81 130 210

Virð 315 iki 400 3 5 7 9 13 18 25 36 57 89 140 230

Virð 400 iki 500 4 6 8 10 15 20 27 40 63 97 155 250

Virð 500 iki 630 4,5 6 9 11 16 22 30 44 70 110 175 280

Virð 630 iki 800 5 7 10 13 18 25 35 50 80 125 200 320

Virð 800 iki 1000 5,5 8 11 15 21 29 40 56 90 140 230 360

Virð 1000 iki 1250 6,5 9 13 18 24 34 46 66 105 165 260 420

Virð 1250 iki 1600 8 11 15 21 29 40 54 78 125 195 310 500

12

apatinë EI= 160mm (0,160 mm).Virðutinë nuokrypa ES = EI+TD=160+13=173mm (0,173 mm).Didþiausias ribinis skylës matmuoDmax = D+ES = 25,0+ 0,173 == 25,173mm; maþiausias ribinisskylës matmuo Dmin = D + EI == 25,0 + 0,160 = 25,160 mm.Brëþinyje nuokrypos su savo þen-klais uþraðomos ðalia nominaliniomatmens, ðiuo atveju 25 +

+0 1730 160,, mm.

Nuokrypos, kurios lygios nuliui,ðalia nominalinio matmens ne-uþraðinëjamos, pvz., 60+0,030 mm,75-0,030 mm. Tolerancijos laukasgrafiðkai atvaizduojamas taip: iðpradþiø nubrëþiame nulinæ linijà(1.4 pav.). Matmuo iki ðios linijos,þiûrint ið apaèios, yra nominalinis.Toliau laisvai pasirinktu masteliunuo nulinës linijos atidedamenuokrypø EI ir ES reikðmes. Iðvedæper jas linijas, lygiagreèias nulineilinijai, ir jas sujungæ, gaunamestaèiakampá plotelá, kuris vadina-mas tolerancijos lauku. Ðio plotelioaukðtis yra ne kas kita, kaip mat-mens tolerancija (13mm, arba 0,013 mm). Plotelio ilgis neturi jokiosreikðmës ir pasirenkamas laisvai. Matmuo iki tolerancijos lauko virðausyra didþiausias ribinis, iki apaèios - maþiausias ribinis. Tikrieji matmenysnegali iðeiti ið tolerancijos lauko ribø.

2) Matmuo 60f8 yra iðorinis (velenas), nes pagrindinë nuokrypa f. Jotolerancija Td = 46mm (1.4 lentelë), pagrindinë nuokrypa yra virðutinëneigiama; es = -30mm (1.3 lentelë). Apatinë nuokrypa ei = es - Td = 30 -- 46 = -76mm. Vaizduojant grafiðkai, jos atidedamos á apaèià nuo nulinëslinijos (1.5 pav.).

Apskaièiuojame ribinius matmenis:dmax = d +es = 60 + (-0,030) = 59,970 mm;dmin = d + ei = 60 + (-0,076) = 59,924 mm.

1. 4 pav.

1. 5 pav.

13

Kaip matome ið skaièiavimø ir paveikslo,ðis matmuo gali bûti tik maþesnis uþ nomina-liná. Brëþinyje jis bûtø uþraðytas 60 −

−0 0300 076,, mm.

Matmuo 85Js6 pagrindinës nuokryposneturi. Jo virðutinë ir apatinës nuokrypos yravienodo dydþio, tik prieðingø þenklø:

ES = +0,5TD = 0,5 · 22 =11 mm;EI = - 0,5TD = -0,5 · 22 = - 11mm.

Ribiniai matmenys Dmax = D + EI = 85 ++ 0,011 mm = 85,011 mm; Dmin = D + EI == 85 + (-0,011) = 84,989 mm.

Tolerancijos laukas yra simetriðkas nulinës linijos atþvilgiu (1.6 pav.).Darbo brëþiniuose vietoje matmens 85Js6 bus uþraðyta 85 ± 0,011 mm.Ið ðiø pavyzdþiø galima padaryti tokias iðvadas:

1) matmenys, kuriø tolerancijø laukai yra virð nulinës linijos, visuomet yradidesni uþ nominalinius;

2) matmenys, kuriø tolerancijø laukai yra þemiau nulinës linijos, visuometyra maþesni uþ nominalinius;

3) matmenys, kuriø tolerancijø laukai yra simetriðki nulinës linijos atþvilgiu,gali bûti lygûs, maþesni ar didesni uþ nominalinius.

2. Suleidimai

Gaminiai sudaryti ið detaliø. Detalës tarpusavyje gali bûti sujungtos judamaiarba nejudamai. Matmenys, kuriais detalës susijungia, vadinami jungiamaisiais.Sujungimo nominalinis matmuo yra bendras abiems detalëms. Tikrieji jungiamøjødetaliø matmenys praktiðkai visuomet bûna skirtingi. Ðis skirtumas ir parodo detaliøtarpusavio sujungimo pobûdá, kuris vadinamas suleidimu. Suleidimai skirstomi ájudamuosius, nejudamuosius ir tarpinius.

Panagrinëkime ðiuos suleidimus atskirai. Judamiesiems suleidimams yragarantuotas tarpelis, t.y. skylës matmuo visuomet didesnis uþ veleno matmená.Tarpelio dydis gali keistis nuo didþiausio iki maþiausio, priklausomai nuojungiamøjø skylës ir veleno tikrøjø matmenø reikðmiø.

Smax = Dmax - dmin, arba ES- ei, (2.01)Smin = Dmin - dmax, arba EI- es. (2.02)

Maþiausias tarpelis gali bûti lygus nuliui. Tarpelio tolerancija TS = Smax - Smin.Ástatæ Smax ir Smin reikðmes, gauname

1. 6 pav.

14

TS= TD+Td (2.03)

Apskaièiuokime judamàjá suleidimà 56H

e

8

7 ir grafiðkai já atvaizduokime. Èia

56 - sujungimo nominalinis matmuo, H8 - skylës tolerancija, e7 - veleno tolerancija.1.4 lentelëje surandame, kad TD = 46 mm, Td = 30 mm. Ið 1.3 lentelës:

EI = 0, es = - 60 mm.ES = EI + TD = 46 mm;ei = es - Td = - 60 - 30 = - 90 mm;Smax = ES - ei = 46 - (-90) = 136 mm;Smin = EI - es = 0 - (-60) = 60 mm;TS = TD + Td = 46 + 30 = 76 mm.

Kaip matome 2.1 pav., skylës tolerancijoslaukas yra aukðèiau uþ veleno tolerancijoslaukà. Tarpelio dydis priklauso nuo skylës irveleno tolerancijos laukø tarpusavio padëties:kuo laukai arèiau vienas kito, tuo tarpelismaþesnis ir, atvirkðèiai, - kuo toliau, tuo

tarpelis didesnis. Maþiausi suleidimo tarpeliai bûtø sujungimui Hh

, didþiausi - Hzc

.

Nejudamieji suleidimai charakterizuojami garantuota ávarþa. Ðiuo atveju velenotikrieji matenys turi bûti didesni uþ skylës matmenis.

Didþiausia ávarþaNmax = dmax - Dmin, arba es - EI (2.04)

maþiausia ávarþaNmin = dmin -Dmax, arba ei - ES (2.05)

Ávarþos tolerancijaTN = Nmax - Nmin = TD + Td (2.06)

Pavyzdþiui, nejudamojo suleidimo 80H

u

7

7 ávarþa bûtø apskaièiuojama taip:

TD = Td = 30 mm; EI = 0;ES = 30 mm; ei = 102 mm;es = ei + Td = 102 + 30 = 132 mm;Nmax = es - EI = 132 - 0 = 132 mm;Nmin = ei - ES = 102- 30 = 72 mm;TN = TD + Td = 30 + 30 = 60 m m.

Ðiuose suleidimuose velenø tolerancijø laukai visuomet iðsidëstæ aukðèiau uþskyliø tolerancijø laukus. Ávarþos dydis taip pat priklauso nuo veleno ir skylëstolerancijos laukø tarpusavio padëties : jiems suartëjant, ávarþa maþëja, atitolstant -ávarþa didëja. Pavyzdþiui, sujungimas H

u pasiþymi maþesne ávarþa, negu

sujungimas Hx

ir t.t.

2. 1 pav.

15

2. 2 pav. 2. 3 pav.

Kai detalës turi bûti sujungtos su nedideliu laisvumu arba ávarþa, jø tikriejimatmenys turi nedaug skirtis. Tokie suleidimai vadinami tarpiniais. Ðiuo atvejuskaièiuojamas didþiausias galimas tarpelis ir didþiausia galima ávarþa. Pavyzdþiui,

suleidimas 75H

js

8

7:

TD = 46 mm; Td = 30 mm; EI = 0; ES = 46 mmei = -15 mm; es = +15 mm;Smax = ES - ei = 46 - (-15) = 61 mm;Nmax = es - EI = 15 - 0 = 15 mm.

Maþiausi tarpeliai ir ávarþos ðiems suleidimams neskaièiuojami.Kaip matyti 2.3 pav., skylës ir veleno tolerancijø laukai dalinai vienas kità dengia

(susikerta), todël suleidimø tarpeliai ir ávarþos bûna maþi.Suleidimai atliekami skylës arba veleno sistemoje.Skylës sistemoje suleidimai gaunami, sujungus skirtingø ribiniø matmenø

velenus su pastovaus matmens skyle, vadinama pagrindine. Pagrindinë skylë - taiskylë, kurios apatinë nuokrypa lygi nuliui (EI= O).

Veleno sistemoje suleidimai gaunami sujungus skirtingø ribiniø matmenø skylessu pastovaus matmens velenu. Toks velenas vadinamas pagrindiniu. Jo virðutinënuokrypa lygi nuliui (es =0). Maðinø gamyboje plaèiausiai naudojama skylëssistema, kaip ekonomiðkesnë.

2.1 lentelë. Pagrindinës nuokrypos suleidimams skylës ir veleno sistemose

SuleidimaiSkylës sistema Veleno sistema

Skylës Velenai Skylës Velenai

Judamasis H a-h A-H hNejudamasis H p-zc P-Z h

Tarpinis H js, k, m, n Js, K, M, N h

16

Brëþiniuose detaliø jungiamieji matmenys daþniausiai uþraðomi ðalia nomina-linio matmens nurodant nuokrypas - skaitiklyje skylëms, vardiklyje velenams, pvz.,

56 +

−−

0 046 0

060

0

090

, ,

,

mm, 80+

−−

0

030

0

132

0

102

,

,

,

mm, 75+

±

0

046

0

015

,

, mm ir t. t.

3. Pavirðiø ir formø tikslumas

Pavirðius, apdirbtas paèiu aukðèiausiu tikslumo laipsniu, nëra absoliuèiai ly-gus. Jame pasikartojantys nelygumai charakterizuojami þingsniu Sw ir aukðèiu Wz.Pagal ðiø dydþiø santyká nustatytos trys pavirðiø tikslumo normos: ðiurkðtumas,

banguotumas ir formos nuokrypos. Kai santykis wS

zW yra maþesnis negu 40,

sakoma, kad pavirðius ðiurkðtus; kai jis didesnis negu 1000, pavirðiai turi formos

nuokrypas; tarpinës ðio santykio reikðmës (1000> wS

zW > 40) rodo pavirðiaus

banguotumà.Pavirðiø formø nuokrypas galima suskirstyti á tris grupes: formos, tarpusavio

padëties ir sumines. Formos nuokrypos yra netiesumas (-), neapskritumas (O),neplokðtumas ( ) ir necilindriðkumas (/o/). Tai didþiausias atstumas nuopavirðiaus iki glaustinës tiesës arba plokðtumos. Jis gali bûti nurodytas visampavirðiui, arba tam tikrai jo daliai. Brëþiniuose ðios nuokrypos þymimos rëmelyje,nurodant jø simbolá ir reikðmæ (mm). Kai ðios nuokrypos susietos su matmenøtolerancijomis, tuomet papildomai priraðoma M (3.1 pav.).

Pavirðiø tarpusavio padëties nuokrypø yra daugiau. Daþniausiai pasitaikanèiosyra pavirðiø nelygiagretumas (//), nestatmenumas ( ⊥ ), nesimetriðkumas ( ),aðiønesusikirtimas ( × ), aðiø nesutapimas ( ) ir t.t. Brëþiniuose gali bûti nurodytasbazinis pavirðius A, kurio atþvilgiu ðios nuokrypos yra nustatytos (3.2 pav.).

Suminës nuokrypos yra: radijalinis ir galinis muðimas ( ).Radijalinis muðimasmatuojamas kryptimi, statmena sukimosi aðiai, galinis - lygiagreèia. Ðios nuokryposgali bûti nurodytos visam pavirðiui arba jo daliai (3.3 pav.).

Pavirðiø formos ir tarpusavio padëties nuokrypoms standartu SEV 636-77nustatyta 16 tikslumo laipsniø (nuo 1 iki 16 tikslumo maþëjimo kryptimi).

Pavirðiø ðiurkðtumas apibûdinams aukðèio, þingsnio ir kontakto rodikliais. Ðierodikliai apskaièiuojami, iðmatuojant pavirðiaus profilio nuokrypas tam tikrame(baziniame) ilgyje, kuris parenkamas ið tokios eilës: (0,01); (0,03); 0,08; 0,25; 0,8;2; 5; 8; (25) mm (reikðmës, nurodytos skliausteliuose, naudojamos iðimtinaisatvejais). Bazinis ilgis matuojamas ant vidurinës pavirðiaus profilio linijos m. Tai

17

3. 1 pav. Pavirðiø formos tolerancijos

18

3. 2 pav. Pavirðiø padëties tolerancijos

19

3. 3 pav. Pavirðiaus suminës tolerancijos

linija, lygiagreti nominaliniam profiliui ir dalijanti já taip, kad profilio taðkø atstumøkvadratø suma bûtø maþiausia.

Aukðèio rodikliams priklauso vidutinë aritmetinë profilio nuokrypa Ra,mikronelygumø aukðtis Rz, ir didþiausias profilio nelygumø aukðtis Rmax. Ra - taividutinë profilio absoliutiniø atstumø iki jo vidurinës linijos reikðmë

Ra = 1

n ii

n

y=∑1

; (3.01)

èia n iðmatuotø nuokrypø y skaièius, Rz - tai baziniame ilgyje iðmatuotø penkiøaukðèiausiø profilio virðûniø taðkø (Himax) ir penkiø þemiausiø ádubø taðkø (Himin)absoliutiniø atstumø nuo vidurinës linijos sumos vidutinë reikðmë

Rz =Hi i

ii

Hmax min+

−=∑∑

1

5

1

5

5. ( 3.02)

Didþiausias profilio nelygumø aukðtis Rmax - tai atstumas tarp profilio aukðèiau-sios virðûnës ir þemiausio ádubos taðkø baziniame ilgyje.

Þingsnio rodikliai yra du: vienas matuojamas ant profilio vidurinës linijos ir

20

þymimas Sm, kitas - ant profilio virðûniø (S).Vidutinis profilio nelygumø þingsnis Sm - tai profilio nelygumø þingsnio reikðmë

baziniame ilgyje:

Sm =1

n mii I

n

S=∑ . (3.03)

Vidutinis nelygumø þingsnis S - tai baziniame ilgyje nustatytas vidutinis atstumastarp charakteringiausiø profilio virðûniø:

sn

sii

n

= ∑=

1

1

. (3.04)

Esant tokio pat dydþio aukðèio ir þingsnio rodikliams, pavirðiø kontaktas galibûti labai skirtingas. Jis priklauso nuo santykinio atraminio profilio ilgio

p

pt

l=

η100% , (3.05)

pη - atraminis profilio ilgis, gaunamas kertant profilá linija, lygiagreèia vidurineilinijai ir einanèia atstumu p nuo virðûniø linijos. Jis lygus atkarpø bi sumai

p ii

n

bη = ∑=1

. (3.06)

Atstumas p parenkamas ið eilës: 5; 10; 15; 20; 25; 30; 40; 50; 60; 70; 80; 90%Rmax reikðmës.

Mikronelygumai detaliø pavirðiuje gali turëti kryptis: lygiagreèià (=), kryþminæ( × ), radijalinæ ( R ), apskritiminæ (C) ir laisvà (M).

Pavirðiø ðiurkðtumas priklauso nuo jø apdirbimo baigiamøjø operacijø.Pavyzdþiui, rodiklis Ra, liejant detalæ á smëlio formà, bûna apie 50 mm, frezuojant -12...25 mm, græþiant ir pusiau glotniai tekinant - 3,2...6,3 mm, ðlifuojant labaiglotniai - 0,1...0,2 mm ir t.t.

Ðiurkðtumo rodikliai parenkami atsiþvelgiant á detaliø darbo sàlygas:1) riedëjimo ir slydimo pavirðiams - Ra, Rz, tp ir mikronelygumø kryptis;

3. 4 pav. Pavirðiaus tikrasis profilis ir nelygumus charakterizuojantieji rodikliai

21

2) nejudamiems suleidimams - Ra arba Rz;3) hermetiniø sujungimø pavirðiams - Ra arba Rz ir tp;4) pavirðiams, kuriuos veikia kintamos apkrovos - Rmax, Sm arba S ir mikro-

nelygumø kryptis ir t.t.Pagrindiniu pavirðiaus ðiurkðtumo kriterijumi laikomas rodiklis Ra. Detaliø, kuriø

matmenys yra tikslesniø kvalitetø, ðiurkðtumo rodikliai taip pat parenkami maþesni.Pavyzdþiui, rodiklis Ra gali sudaryti nuo 1 iki 5% matmens tolerancijos, rodiklisRz - nuo 5 iki 20%.

Brëþiniuose pagal standartus VST 309-73 ir ST SEV 1632-79 pavirðiø ðiurkð-tumo reikðmës nurodomos virð grafiniø þenklø (3.5, 3.6, 3.7 pav.)

3. 5 pav. 3. 6 pav. 3. 7 pav.

Detaliø pavirðiai, kuriems apdirbimo bûdas nenurodomas, þymimi pirmuoju,kai nurodomas apdirbimo bûdas - antruoju, o kai pavirðiai neapdirbami - treèiuojuþenklais. Visiems rodikliams, iðskyrus Ra, prieð skaitmeninæ ðiurkðtumo rodiklioreikðmæ nurodomas simbolis. Kai nurodomas apdirbimo bûdas, bazinis ilgis,nelygumø kryptis, rodikliai uþraðomi tokia tvarka, kaip parodyta 3.8 pav.

Þymint pavirðiø ðiurkðtumà brëþiniuose, reikia laikytis ðiø pagrindiniø taisykliø:

3. 8 pav.

22

1. Gaminio pavirðiø ðiurkðtumo þenklai atvaizde þymimi ant kontûro linijø(Ra = 1,25 mm ), iðkeltiniø linijø (Ra = 0,63 mm) arba ant iðnaðø linijølentynëliø (Rz = 20 mm ). Kai trûksta vietos, tai ðiurkðtumo þenklusleidþiama þymëti ant matmenø linijø (Ra = 2,5 mm ) arba jø tæsinio(3.9 pav.).

2. Pavirðiaus ðiurkðtumo þenklas, kuris turi lentynëlæ, pagrindinio áraðolentelës atþvilgiu þymimas taip, kaip pavaizduota 3.10 ir 3.11 paveiks-luose, o kuris neturi lentynëlës - þymimas taip, kaip 3.12 paveiksle.

3. Jei visi gaminio pavirðiai yra vienodo ðiurkðtumo, tai brëþinio deðiniajamekampe braiþomas ðiurkðtumo þenklas. Ðiuo atveju gaminio atvaizduoseðiurkðtumas nenurodomas.

4. Jei gaminio pavirðiø ðiurkðtumas yra skirtingas, tai deðiniajame virðu-tiniame brëþinio kampe þymima vyraujanèio pavirðiaus ðiurkðtumo reikð-më ir skliausteliuose - þenklas (3.13 pav.).

5. Vienos detalës skirtingo ðiurkðtumo pavirðiaus ruoþai brëþinyje atskiriamiplona iðtisine linija ir nurodomas matmuo (3.14 pav.).

6. Nurodant keletà pavirðiaus ðiurkðtumo rodikliø, jø reikðmës raðomosnuo virðaus þemyn tokia tvarka: pirmiausia uþraðomi profilio nelygumøaukðèio rodikliai, paskui þingsnio ir profilio santykinio atraminio pavir-ðiaus ilgio rodikliai.

4. Sudëtingos formos detaliø tikslumas

Maðinø detaliø forma daþniausiai bûna sudëtinga. Judesys nuo vienos detalëskitai perduodamas krumpliais, iðdroþomis, sriegiais, pleiðtais ir t.t. Detalës tarpu-savyje tvirtinamos sraigtais. Kiekvienas ðiø detaliø pavirðiaus elementas turi matme-nis, kuriø tikslumas gali bûti labai ávairus. Standartais yra nustatytos ðiø matmenøtolerancijos ir suleidimai. Panagrinëkime keletà ið jø atskirai.

4.1. Krumpliaraèiø pavarø tolerancijosEksploatacijos poþiûriu krumpliaraèiø pavaros skirstomos á tokias grupes:

1. Kinematinës pavaros, kurios turi perduoti tikslius judesius. Svarbiausiasreikalavimas, keliamas ðioms pavaroms, yra kinematinis tikslumas.Krumpliaraèiai yra nedidelio modulio, juos veikia taip pat nedidelësjëgos.

2. Greitinës pavaros naudojamos turbinø reduktoriuose ir kituose mechaniz-

23

3. 12 pav.

3. 11 pav.

3. 10 pav.

3. 14 pav.

3. 9 pav.

3. 13 pav.

24

muose, kurios perduoda didelius galingumus. Krumpliaraèiø apskri-timinis greitis gali bûti labai didelis. Ðiø pavarø krumpliaraèiai esti vidu-tinio modulio. Jose svarbu iðlaikyti didelá tikslumà ir nuoseklø darbà bevibracijos ir triukðmo.

3. Jëgos pavaros perduoda dideles jëgas, sukasi lëtai. Jø krumpliaraèiaiyra didelio modulio. Pagrindinis reikalavimas ðioms pavaroms - geraskrumpliø kontaktas, taisyklinga aðiø padëtis, tiksli kryptis.

4. Bendrosios paskirties pavaroms nekeliami aukðtesni tikslumo reikala-vimai.

Krumpliaraèiai ir pavaros suskirstytos á dvylikà tikslumo laipsniø - nuo 1 iki12 tikslumo maþëjimo kryptim. Jø tolerancijos ir suleidimai nustatyti standartaisST SEV 641-77 ir ST SEV 642-77. Atsiþvelgiant á paskirtá, pavarø tolerancijomsnustatytos tokios tikslumo normos: kinematinio tikslumo, kabinimo tolygumo irkrumpliø kontakto. Kiekviena ið ðiø normø apibûdinama kompleksiniu tikslumorodikliu, kuris ir paþymimas vienu ið tikslumo laipsniø. Kinematinis tikslumas pri-klauso nuo krumpliaraèiø apskritiminio þingsnio paklaidø, radijalinio krumpliara-èio vainiko muðimo, krumpliaraèiø tarpcentrinio atstumo svyravimo ir kt. Paþymintbrëþinyje, jis nurodomas pirmuoju skaitmeniu. Pavyzdþiui, uþraðas 8-7-6 C ST SEV641-77 reiðkia, kad kinematinis tikslumas yra 8 (ið dvylikos galimø). Antrasisskaitmuo (7) apibûdina kabinimo tolygumà, t.y. kaip tiksliai perduodamas judesysnuo vieno krumplio kitam. Krumpliø kontaktas nusako pavirðiø lietimàsi, kai judesysperduodamas nuo vieno krumplio kitam. Jo tikslumas uþraðomas treèiuoju skaitme-

4. 1 pav. Ðoninis tarpelis (a) ir jo tolerancijos laukø iðsidëstymas (b)

25

niu (6). Krumpliaraèiai pavaroje sujungiami, paliekant tam tikro dydþio ðoniná tarpelátarp krumpliø nedarbiniø pavirðiø (4.1 pav.).

Ðoninis tarpelis reikalingas tam, kad krumpliaraèiø pavarai bûtø galima sudarytinormalias tepimo sàlygas, kompensuoti temperatûrines deformacijas, surinkimopaklaidas ir kt. Nepriklausomai nuo krumpliaraèiø tikslumo laipsnio, standartenustatyti ðeði sujungimo tipai (4.1 lentelë), kurie nurodomi uþraðo gale.

Kai ðoninio tarpelio tolerancija yra kita, negu pateikta 4.1 lentelëje, tuomet jinurodoma uþraðe, pvz., 8-7-6 Ba ST SEV 641-77. Kai visos normos yra vienodotikslumo laipsnio ir ðoninio tarpelio tolerancija atitinka rekomenduojamà,krumpliaraèiai gali bûti paþymëti taip: 7-C ST SEV 641-77. Esant reikalui, galibûti nurodyta tarpcentrinio atstumo nuokrypos klasë (VI) ir jnmin

reikðmë (151 mm),pvz., 8-7-6-Ba/VI-151 ST SEV 641-77.

4.2. Iðdroþiniø sujungimø tolerancijos ir suleidimaiIðdroþiniai sujungimai labai plaèiai naudojami velenams sujungti su krumplia-

raèiø stebulëmis ir movomis. Jais galima perduoti didelius sukimo momentus, beto, jungiamosios detalës tiksliai centruojamos. Pagal krumpliø profilá iðdroþiniaisujungimai skirstomi á staèiakampius, evolventinius ir trikampius. Staèiakampiaisujungimai turi lyginá krumpliø skaièiø (nuo 6 iki 20) ir centruojami trejopai: pagaliðoriná skersmená D, pagal vidiná skersmená d ir pagal krumpliø ðonus b (4.2 pav.).

Centravimas pagal D rekomanduojamas nejudamiems sujungimams. Ðis centra-vimo bûdas yra paprasèiausias ir ekonomiðkiausias, nes velenø reikiamas matmuopasiekiamas ðlifuojant apvalaus ðlifavimo staklëmis. Centravimas pagal d naudoja-mas sujungimams, kai ávorë ir velenas grûdinami ir ðlifuojami. Centravimas pagal b

4.1 lentelë. Pagrindinës krumpliø sujungimo tipø charakteristikos

Tikslumo Maþiausias Rekomen- TarpcentrinioSujungi- Pavadinimas laipsnis (pagal ðoninis duojama atstumomo tipas kabinimo tarpelis tolerancija nuokrypos

sàlygas) klasë

A Padidintas 3-12 IT 11 a VIB Normalus 3-11 IT 10 b VC Sumaþintas 3-9 IT 9 c IVD Maþas 3-8 IT 8 d IIIE Labai maþas 3-7 IT 7 h IIH Nulinis 3-7 0 h II

26

taikomas pavarose, kuriose sukimosi ir jëgø kryptys kinta. Iðdroþiniai suleidimaisu staèiakampiu profiliu atliekami skylës sistemoje. Centruojant sujungimà pagalD, nustatomi suleidimai ir tolerancijos matmenims D ir b, centruojant pagal d, -atitinkamai matmenims d ir b, o centruojant pagl krumpliø ðoninius pavirðius, - tikmatmeniui b.

Necentruojamø dydþiø tolerancijos bûna 11-12 kvalitetø, jø suleidimai gaunamisu dideliais tarpais (ST SEV 145-75, ST SEV 188-75). Iðdroþø formos ir iðdëstymopaklaidos atskirai nenormuojamos.

Brëþiniuose staèiakampiai iðdroþiniai sujungimai þymimi taip: pirmiausia nuro-domas centravimo bûdas, toliau - krumpliø skaièius ir nominaliniai matmenys D, dir b, bei jø suleidimai. Pavyzdþiui, centruojant pagal d:

d - 8×36H

e

H

a

D

f

7

840

12

117

9

8× × ,

èia 8 - krumpliø skaièius, 36 - skersmuo d, 40 - skersmuo D, 7 - krumplio

plotis,H

e

7

8,H

a

12

11,D

f

9

8 - suleidimai.

Necentruojamø elementø suleidimai gali bûti nenurodyti, pvz., centruojant

pagal b: bH

a

D

h− × × ×8 36 40

12

17

9

8.

Atskiros detalës (centruojant pagal d) brëþiniuose gali bûti uþraðomos taip:velenas d e a f− × × ×8 36 8 40 11 7 8 ;skylë d H H D− × × ×8 36 7 40 12 7 9 .

Evolventinio profilio iðdroþiniai sujungimai naudojami, esant krumpliø skaièiuinuo 6 iki 82 ir moduliui nuo 0,5 iki 10 mm.

Pagrindiniai jø parametrai ir matmenys nurodyti standartuose ST SEV 268-76,ST SEV 269-76 ir ST SEV 717-77, o tolerancijos ir suleidimai - ST SEV 259-76.Ðiuose sujungimuose jungiamosios detalës centruojamos pagal krumpliø ðoninius

4. 2 pav. Staèiakampio profilio iðdroþiniø sujungimø centravimas: a) - pagal vidiná skersmená;

b) - pagal iðoriná skersmená; c) - pagal krumpliø ðonus.

27

pavirðius (4.3 pav., a) arba pagal iðoriná skersmená (4.3 pav., b).Plaèiausiai paplitæs pirmasis centravimo bûdas. Ávorës iðdroþos ploèiui e

nustatyta viena pagrindinë nuokrypa H 7, 9 ir 11 tikslumo laipsniø, o krumpliostoriui - deðimt pagrindiniø nuokrypø - a, c, d, f, g, h, k, n, p, r 7-11 tikslumolaipsniø. Suleidimai atliekami tik skylës sistemoje.

Brëþiniuose evolventiniai iðdroþiniai sujungimai þymimi, nurodant nominalinásujungimo skersmená D, modulá m ir suleidimà. Pvz., centruojant pagal ðoniniuskrumpliø pavirðius, kai D=50 mm, modulis m=2 mm: 50×2×9H/9g; centruojantpagal ðoniná skersmená: 50×H7/g6×2.

Trikampio profilio iðdroþiniai sujungimai daþniausiai naudojami vietojepresuojamøjø sujungimø, ypaè kai reikia sujungti nedidelio skersmens velenëlá suspalvoto lydinio detale ar plonasiene ávore. Jø krumpliø skaièius bûna nuo 15 iki 70,modulis - nuo 0,3 iki 0,8 mm. Trikampio profilio iðdroþiniai sujungimai nestandar-tizuoti, centruojami pagal krumpliø ðonus.

Tolerancijos ir suleidimai parenkami vadovaujantis normatyviniais dokumentaisir ST SEV 656-66 rekomendacijomis.

4.3. Pleiðtiniø sujungimø tolerancijos ir suleidimaiPleiðtai naudojami velenams sujungti su skriemuliais, movomis, rankenomis ir

kitomis detalëmis, kai reikia perduoti tam tikrà sukimo momentà ir kai sujungimuinekeliami aukðti centravimo reikalavimai.

Pleiðtas dedamas á griovelius velene ir ávorëje (4.4 pav).Pagal standartà ST SEV 57-73 suleidimai atliekami tik veleno sistemoje. Pleiðto

4. 3 pav. Evolventinio profilio iðdroþiniø sujungimø centravimo bûdai

28

plotis gaminamas su tolerancija h9. Grioveliø ploèiø tolerancijos parenkamos pagalnorimà gauti sujungimo tipà: laisvà, normalø arba glaudø. Kitiems pleiðtiniøsujungimø matmenims leidþiamos didelës tolerancijos (nuo 11 iki 17 kvaliteto).

Brëþiniuose pleiðtiniai sujungimai þymimi nurodant detaliø matmenis irsuleidimà. Pavyzdþiui, 14H9/h9, 14D10/h9; èia 14 - pleiðto ir grioveliø plotis veleneir ávorëje; D10 - griovelio ávorëje tolerancija.

4.4. Srieginiø sujungimø tolerancijos ir suleidimaiSriegiai ir srieginiai sujungimai technikoje yra labai paplitæ. Eksploataciniu

poþiûriu jie skirstomi á bendrosios paskirties ir specialiuosius. Detalëms tarpusavyjesujungti naudojami tvirtinimo sriegiai. Tiksliems judesiams perduoti naudojamisriegiai vadinami kinematiniais. Hermetiniai sujungimai sudaromi, naudojantvamzdþiø sriegius. Sriegiai gali bûti vienpradþiai ir daugiapradþiai, deðininiai irkairiniai.

Sriegiø geometriniø dydþiø sàvokos yra nustatytos pagal standartà ST SEV180-75 (4.5 pav.). Jos bendros iðoriniam ir vidiniam sriegiams.

Sriegiams nustatyti trys skersmenys: iðorinis (D, d), vidinis (D1, d1), vidurinis(D2, d2), þingsnis (p) ir profilio kampas (α ). Metriniams sriegiams profilio kampasα = °60 , coliniams α = °55 . Kitø tipø sriegiams (trapeciniams, atraminiams irkt.) profilio kampø reikðmës nurodytos standartuose. Pagal standartà ST SEV 640-77 sriegiams nustatyta 10 tikslumo laipsniø (nuo 1 iki 10 tikslumo maþëjimokryptimi). Tolerancijos nurodomos ne visiems sriegiø elementams. Pavyzdþiui,labiausiai paplitusiems tvirtinimo sriegiams tolerancijos nurodomos tik viduriniajamskersmeniui D2, d2 (4.6 pav.).

4. 4 pav.

29

4. 5 pav. metrinio sriegio profilis ir jo elementai

4. 6 pav.

30

Kai sujungimams naudojamos smeigës, tolerancijos nurodomos viduriniajamD2, d2, iðoriniam d ir vidiniam D1 skersmenims (4.7 pav.).

Ðiuose sujungimuose smeigë á korpusà ásukama su tam tikro dydþio ávarþa.Atsukant verþlæ, smeigë ið korpuso neturi iðsisukti.

Brëþiniuose srieginiø detaliø suleidimai þymimi nurodant sriegio tipà, nominalinámatmená, þingsná ir suleidimà (4.2 lentelë).

Uþraðant srieginá sujungimà verþlës tolerancija nurodoma skaitiklyje, varþto -vardiklyje. Kai sujungimo ilgis nestandartinis, uþraðo gale nurodomas jo ilgis mm,

pvz., MH

g12 1

6

625× − − .

Sriegiai su ávarþa brëþiniuose uþraðomi nurodant skersmená, lizdo vidurinio,vidinio skersmens tolerancijas (skaitiklyje) ir smeigës vidurinio skersmenstolerancijà (vardiklyje), pvz. M12-2H5C/3p.

4. 7 pav.

31

4.2 lentelë. Sriegiø þymëjimo pavyzdþiai

Sriegiø tipas ir Tipo sutartinis Brëþinyje nurodomi Sriegiø þymëjimostandartø Nr. þymëjimas matmenys pavyzdþiai

Metrinis stambaus þingsnio, M Iðorinis skersmuo M24-6H (verþlë)deðininis (VST 87-81) M24-6g (varþtas)Metrinis smulkaus þingsnio, M Iðorinis skersmuo M24 × 2-6H (verþlë)deðininis (VST 8724-81) ir þingsnis M24 × 2-6g(varþtas)Vamzdinis cilindrinis G Sutartinis sriegiø matmens G2-A(VST 6357-81) þymuo coliais ir vidutinio

skersmens tikslumo klasëTrapecinis vienapradis Tr Iðorinis skersmuo ir Tr50 × 8-6H(verþlë)(VST 24738-81) þingsnis

Specialiøjø srieginiø sujungimø matmenys ir þymëjimas nurodyti atskiruosestandartuose.

Kitos sudëtingos formos detalës sudarytos ið ávairiø pavirðiø. Jø matmenø,pavirðiø bei formø tolerancijos parenkamos pagal standartus ir Tarptautinësstandartizavimo organizacijos (ISO) rekomendacijas.

Literatûra

1. A.Baltrimas. Inþinerinë grafika. V., Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1995,344 psl.

2. H C.Êîçëîâñêèé, À.Í.Âèíîãðàäîâ. Îñíîâû ñòàíäàðòèçàöèè,äîïóñêè, ïîñàäêè è òåõíè÷åñêèå èçìåðåíèÿ. Ì., �Ìàøèíîñòðîå-íèå�, 1982.

3. À.È.ßêóøåâ. Âçàèìîçàìåíÿåìîñòü, ñòàíäàðòèçàöèÿ è òåõíè÷åñêèåèçìåðåíèÿ. Ì., �Ìàøèíîñòðîåíèå�, 1979, 287 ñòð.

32

Jonas TiðkevièiusDETALIØ MATMENØ, PAVIRÐIØ IR FORMØ TIKSLUMAS

SL 605. Tir. 150 egz. Sp. l. 2. Uþsak. Nr. 35Maketavo, spausdino ir iðleido VPU leidykla.

Kaina sutartinë

Turinys

Pratarmë ................................................................................................................ 3

1. Matmenys ......................................................................................................... 4

2. Suleidimai ....................................................................................................... 13

3. Pavirðiø ir formø tikslumas ............................................................................ 16

4. Sudëtingos formos detaliø tikslumas .............................................................. 224.1. Krumpliaraèiø pavarø tolerancijos ...................................................... 224.2. Iðdroþiniø sujungimø tolerancijos ir suleidimai .................................. 254.3. Pleiðtiniø sujungimø tolerancijos ir suleidimai .................................... 274.4. Srieginiø sujungimø tolerancijos ir suleidimai .................................... 28

Literatûra ............................................................................................................ 31