darbo tikslas - nedaryk.lt · 2_laboratorinis darbas finansiniai skaičiavimai. duomenų...
TRANSCRIPT
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
1
Darbo tikslas
Susipažinti su pagrindinėmis finansinių skaičiavimų funkcijomis (FV, PV, PMT, NPER, RATE),
funkcinių priklausomybių analizės priemonėmis (What-If Analysis), gebėti grafiškai analizuoti bei
vizualizuoti duomenis.
Teorinė dalis
1. Finansiniai skaičiavimai
Finansinių skaičiavimų funkcijos yra vienos svarbiausių panaudojant skaičiuokles. Jų pagrindą
sudaro laike kintančio pinigų kiekio skaičiavimas.
Tarkime, periodo pradžioje turime pinigų kiekį k1. Pažymime papildomai periodiškai įmokamą
pinigų sumą raide m. Jei palūkanos sudaro p%, tai pokytis per periodą bus k1*p, o pinigų kiekis
periodo pabaigoje k2=k1 +k1*p + m. Šį sąryšį nesunku atvaizduoti skaičiuoklėje, kai sudaroma
lentelė kaupiamajam indėliui apskaičiuoti.
1 pavyzdys. Reikia sužinoti, kiek per 15 metų sutaupoma, jei įnešama 200 Lt, bankas moka 10%
metinių palūkanų ir kiekvienų metų pabaigoje įnešama papildomai po 50 Lt
Pinigų kiekio skaičiavimo rezultatai pateikti 1 pav.:
1 pav. Pinigų kiekio skaičiavimo rezultatai
Tokiu būdu nagrinėti pinigų kiekio kitimą laike nėra patogu, kai nagrinėjami didesnis arba nežinomas
periodų skaičius. Todėl tikslinga naudoti specialias finansinių skaičiavimų funkcijas. Šiame darbe
kaip bazinės nagrinėjamos tik investicijų apskaitos funkcijos (žr. 1 lentelę):
1 lentelė. Finansinės funkcijos, kai periodinės įmokos ir palūkanų norma nekinta
Funkcija Funkcijos reikšmė Argumentų reikšmės
FV(Rate; Nper; Pmt; [Pv]; [Type]) Laukiama vertė
laikotarpio pabaigoje
(neigiamas skaičius rodo,
kokią sumą reikės jums
sumokėti; teigiamas – šią
sumą gausite)
Rate – palūkanų norma
(dydis) (jeigu mokėjimų
periodas mažesnis nei
metai, palūkanų normą
daliname iš mokėjimų per
metus skaičiaus);
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
2
PV(Rate; Nper; Pmt; [Fv]; [Type]) Pradinė vertė (laikotarpio
pradžioje)
Nper – periodinių įmokų
skaičius per visą
laikotarpį;
Pmt – periodinės įmokos
dydis (jeigu praleistas
(lygus 0), turi būti
nurodyta Pv);
Pv – pradinė vertė
laikotarpio pradžioje (kai
0, gali būti praleistas);
Type – jeigu įmokos
periodo pradžioje – 1;
jeigu periodo pabaigoje –
0 arba praleista;
Fv – laukiamos vertės
laikotarpio pabaigoje
dydis;
Per – periodų skaičius
per skaičiuojamą
laikotarpį (galimos
reikšmės nuo 1 iki Nper)
NPER(Rate; Pmt;Pv; [Fv]; [Type]) Periodų skaičius, kai
periodinės įmokos ir
palūkanų norma nekinta
RATE(Nper; Pmt; Pv; [Fv]; [Type]) Palūkanų norma per visą
laikotarpį
PMT(Rate; Nper; Pv; [Fv]; [Type]) Įmokų dydis už paskolą,
kai periodinės įmokos ir
palūkanų norma nekinta
IPMT(Rate; Per; Nper; Pv; [Fv];
[Type])
Įmokos dalis, skirta
mokėti palūkanoms
(skaičiuojama konkrečiam
periodui, kai periodinės
įmokos ir palūkanų norma
nekinta)
PPMT(Rate; Per; Nper; Pv; [Fv];
[Type)
Įmokos dalis, skirta
paskolai padengti
(skaičiuojama konkrečiam
periodui, kai periodinės
įmokos ir palūkanų norma
nekinta)
Finansinių funkcijų panaudojimo pavyzdžiai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Finansinių funkcijų pavyzdžiai
Skaičiuojamas dydis Funkcija Rezultatas
Periodinių įmokų skaičius NPER(10%;50;200;-2500;0) 15 periodų
Palūkanos arba procentai RATE(15;50;200;-2500) 10%
Periodinių įmokų dydis PMT(10%;15;200;-2500;0) 52,39 Lt
Periodinių įmokų dydis PMT(10%;15;200;-2500;1) 47,63 Lt
Pradinė vertė PV(10%;15;50;-2500;0) 218,18 Lt
Pradinė vertė PV(10%;15;50;-2424;0) 200 Lt
Laukiama vertė FV(10%;15;50;200;0) -2.424 Lt
Nagrinėjant pavyzdžius matome, kad naudojant finansines funkcijas ir skaičiuojant, kokią gausime
laukiamą sumą po 15 periodinių mokėjimų, nereikia sudaryti kaupiamos lentelės, rašyti skaičiavimui
reikalingų formulių. Tam užtenka teisingai užpildyti atitinkamos funkcijos FV(laukiamos vertės)
laukus.
Aptartos finansinės funkcijos taip pat leidžia palyginti vienkartines investicijas su periodiniais
mokėjimais, įvertinant palūkanas, analizuoti įvairius taupymo variantus, paskolų sąlygas.
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
3
Finansinių funkcijų taikymo variantai:
1. Funkcija FV:
1.1. Reikia apskaičiuoti būsimą indėlio (paskolos) vertę, kai šiam indėliui (paskolai) tam tikrą
periodų skaičių priskaičiuojami sudėtiniai procentai:
=FV(rate;nper;;pv)
1.2. Reikia apskaičiuoti būsimą indėlio (paskolos) vertę, kai mokėjimai vykdomi nuolat n
periodų. Jie gali būti kiekvieno periodo pradžioje arba periodo pabaigoje. Per kiekvieną
periodą sumokama vienoda suma:
=FV(rate;nper;pmt;1) – periodo pabaigoje
=FV(rate;nper;pmt;0) arba =FV(rate;nper;pmt) – periodo pradžioje
2. Funkcija PV:
2.1. Žinomas būsimas sukaupto indėlio (paskolos) dydis. Reikia apskaičiuoti šios sumos
dabartinę vertę. Tai bus pinigų suma, kurią reikia investuoti (arba paimti banke) šiandien,
siekiant, kad n periodo pabaigoje ji būtų norimo dydžio:
=PV(rate;nper;;fv)
2.2. Reikia nustatyti būsimų pastovių periodinių mokėjimų, atliekamų atitinkamo periodo
pradžioje arba pabaigoje, dabartinę vertę:
=PV(rate;nper;pmt;;1) – periodo pabaigoje
=PV(rate;nper;pmt;;0) arba =PV(rate;nper;pmt) – periodo pradžioje
3. Funkcija NPER:
1.1. Reikia apskaičiuoti, per kiek periodų periodinių mokėjimų srautas pasieks būsimąją vertę:
=NPER(rate;pmt;;fv;1) – periodo pabaigoje
=NPER(rate;pmt;;fv) – periodo pabaigoje
1.2. Per kiek periodų bus visiškai grąžinta paskola, kurios dabartinė vertė pv, su palūkanomis, jei
skola bus grąžinama pastoviais vienodais mokėjimais:
=NPER(rate;pmt;pv) 2 pavyzdys. Reikia palyginti du įrangos įsigijimo variantus – nuomą ir pirkimą. Žinoma, kad įrangos
kaina yra 360000 Lt, numatoma ją eksploatuoti 4 metus ir po to tikimasi parduoti už 60000 Lt.
Alternatyvus variantas yra nuoma, mokant po 100000 Lt kiekvienų nuomos metų pradžioje. Metinė
palūkanų norma yra 15%.
Sprendžiama sudarant tokią įrengimų įsigijimo sąlygų analizės lentelę:
Lentelės langeliuose vietoje f įrašome atitinkamas funkcijų išraiškos formules
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
4
ir gauname tokią skaičiavimų lentelę su rezultatais:
Lentelėje keičiant duomenis, t.y. palūkanų normą, mokėjimų skaičių, nuomos mokestį, įrengimų
kainą ir realizavimo kainą, matome, kaip keisis skaičiavimo rezultatai – ekvivalentinės sumos.
2. Sąlyginės analizės priemonės (What-If Analysis)
Skaičiuoklėje yra trys analizės (What-If Analysis) priemonių rūšys: scenarijai (Scenario Manager),
duomenų lentelės (Data Table) ir sprendimo (tikslingoji) paieška (Goal Seek).
Duomenų lentelės tinka analizuojant paprastus modelius, kuriuose skaičiavimai aprašomi vieno arba
dviejų kintamųjų funkcijomis. Sudėtingesnis atvejis, kai kintamųjų yra daug. Tada grafikos
priemones ir lenteles panaudoti sunku ir analizuojami scenarijai – jie padeda ištyrinėti galimų
rezultatų rinkinį.
Scenarijai ir duomenų lentelės naudoja įvesties reikšmes ir nustato galimus rezultatus, o tikslingoji
paieška naudoja rezultatą ir nustato galimas įvesties reikšmes, kurios pateikia tą rezultatą.
2.1. Tikslingoji paieška (Goal Seek)
Jei žinote, kokį rezultatą norite gauti pasinaudoję formule, bet nesate tikri, kokia įvesties reikšmė turi
būti formulėje tam rezultatui gauti, galite naudoti tikslingąją paiešką (Data Data Tools What-
If Analysis Goal Seek). Pavyzdžiui, norite pasiskolinti šiek tiek pinigų. Jūs žinote, kiek pinigų jums reikia, per kiek laiko
norėsite grąžinti paskolą ir po kiek galėsite mokėti kiekvieną mėnesį. Galite naudoti tikslingąją
paiešką, norėdami nustatyti, kokią palūkanų normą turite gauti, kad pasiektumėte savo paskolos tikslą
(žr. 2 pav.).
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
5
2 pav. Goal Seek taikymo pavyzdys
2.2. Scenarijai
Scenarijus yra reikšmių, kurias programa „Excel“ įrašo darbo lape ir gali automatiškai keisti,
rinkinys. Darbo lape galite sukurti ir įrašyti skirtingas reikšmių grupes, o tada taikyti bet kurį iš šių
naujų scenarijų ir peržiūrėti skirtingus rezultatus.
Scenarijai naudojami, kai analizuojami daugiau kaip du kintamieji (gali būti iki 32 kintamųjų
reikšmių). Scenarijų vedlys (Data What-If Analysis Scenario Manager) padeda vartotojui
apibrėžti keičiamų parametrų, t. y. scenarijaus, struktūrą, išsaugoti jo reikšmes, perkelti jas į tiriamą
modelį, parengti scenarijų ataskaitas. Galima sukurti tiek scenarijų, kiek reikia modeliui ištirti ir
sudaryti ataskaitą, kuri pateikia visas keičiamųjų ir rezultatų langelių reikšmes.
Pavyzdys. Nagrinėjamas 3 paveiksle pateiktas paslaugų įmonės ūkinės veiklos modelis, sudarytas
planuojant jos ateinančių metų veiklos plėtojimo strategiją. Modelis atspindi gaunamo pelno
priklausomybę nuo klientų skaičiaus ir pagrindinių išlaidų straipsnių.
Planuojant kitų metų veiklos strategiją, numatomi pagrindiniai įmonės tikslai, priemonės šiems
tikslams siekti ir laukiami rezultatai. Dažniausiai pagrindinis tikslas – padidinti pelną, o kokiomis
priemonėmis bus numatoma to siekti, priklauso nuo vadovų sprendimų. Pvz., gali būti numatoma
padidinti pajamas, plečiant klientų skaičių ir skiriant daugiau dėmesio naujų paslaugų reklamai, o tai
susiję su papildomomis išlaidomis darbo užmokesčiui, reklamai, medžiagoms ir kt. Numatomi visų
šių parametrų pokyčiai įvertinami, remiantis marketingo specialistų ir finansininkų išvadomis bei
skaičiavimais. Dažniausiai parengiami trys tokių įvertinimų, t. y. scenarijų, variantai: pesimistinis,
optimistinis ir realistinis (žr. 3 lentelę). Taip pat reikėtų nagrinėti ir tą atvejį, kai nenumatoma nieko
keisti.
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
6
3 pav. Ūkinės veiklos modelis
3 lentelė. Prognozuojami veiklos scenarijai
Parametrai Realistinis Pesimistinis Optimistinis
Pokyčiai,
%
Piniginė
išraiška, Lt
Pokyčiai,
%
Piniginė
išraiška, Lt
Pokyčiai,
%
Piniginė
išraiška, Lt
Paslaugos vidutinė kaina 60,00 Lt 60,00 Lt 10% 66,00 Lt
Klientų skaičius 5% 3780 -3% 3492 8% 3888
Darbo užmokestis 4% 99.840,00 Lt 96.000,00 Lt 5% 100.800,00 Lt
Soc. draud. (darbdaviui) 30.930,43 Lt 29.740,80 Lt 31.227,84 Lt
Patalpų nuoma 42.000,00 Lt 42.000,00 Lt 42.000,00 Lt
Įrengimų amortizacija 5.400,00 Lt 5.400,00 Lt 5.400,00 Lt
Medžiagos 5% 11.340,00 Lt 10.800,00 Lt 8% 11.664,00 Lt
Reklama 50% 5.400,00 Lt 3.600,00 Lt 150% 9.000,00 Lt
Kitos išlaidos 4.800,00 Lt 4.800,00 Lt 4.800,00 Lt
Kiekvienam scenarijui parengti ir analizuoti atskirus skaičiuoklės modelius nepatogu. Geriau
iškviesti scenarijų vedlį (Scenario Manager).
Prieš kuriant scenarijų, darbo lape reikia turėti pirminį reikšmių rinkinį. Patartina suteikti vardus
langeliams, kuriuos ketinate naudoti scenarijuose, nes tai labai palengvina scenarijų kūrimą ir
redagavimą, lengviau perskaitomos scenarijaus suvestinės ataskaitos.
Scenarijus kuriamas keliais žingsniais:
vykdoma komanda Data What-If Analysis Scenario Manager
pradiniame vedlio lange (žr. 4 pav., kairė) pateikiamas jau parengtų scenarijų sąrašas, kuris iš
pradžių būna tuščias, bei mygtukai šio sąrašo tvarkymo komandoms parinkti. Kiekvieno naujo
scenarijaus parengimas pradedamas mygtuku Add, kuriuo atveriamas Add Scenario dialogo
langas (žr. 4 pav., dešinė).
Add Scenario dialogo lange nurodomas scenarijaus vardas (Scenario name) ir kintamų
langelių adresai (Changing cells). Jei prieš iškviečiant vedlį kintamų langelių sritis būna
pažymėta, adresų sąrašas sudaromas automatiškai.
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
7
4 pav. Scenarijų vedlio pirmasis ir antrasis langai
spragtelėjus mygtuką OK, atveriamas scenarijaus parametrų reikšmių įvedimo langas Scenario
Values (žr. 5 pav., kairė). Jei prieš iškviečiant scenarijų vedlį atitinkamiems langeliams buvo
suteikti vardai, jie bus rodomi šalia atitinkamų laukelių, jei ne – rodomi langelių adresai, o
redagavimo laukeliuose rodomos reikšmės, esančios darbo lape. Įrašius visas norimas scenarijaus
kintamųjų reikšmes (tai gali būti konstantos arba formulės), spaudžiamas mygtukas OK, kuriuo
grąžinamas pradinis vedlio langas.
norint sukurti kitą scenarijų, spragtelėjus mygtuką Add vėl galima atverti naujo scenarijaus
reikšmių įvedimo langą Add Scenario.
Pastaba. Pradines modelio reikšmes rekomenduojama išsaugoti kaip atskirą scenarijų, nes peržiūrint
scenarijus jos gali būti prarandamos.
5 pav. Scenarijaus reikšmių įvedimas ir scenarijų peržiūra
Parengus visus pageidaujamus scenarijus, pereinama prie jų peržiūros. Tam pradiniame scenarijų
vedlio lange matomame scenarijų sąraše parenkamas pageidaujamas scenarijus ir spaudžiamas
peržiūros mygtukas Show (žr. 5 pav., dešinė). Tada vedlys perduoda scenarijaus reikšmes į keičiamų
parametrų langelius ir modelio lape matomi skaičiavimų rezultatai.
Jei peržiūros metu nusprendžiama koreguoti scenarijų, tai daroma pradinio scenarijų vedlio lango
mygtuku Edit atveriamame aktyvaus scenarijaus redagavimo lange.
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
8
Pastaba. Jei įvedamos ar redaguojamos scenarijaus kintamųjų reikšmės (lange Scenario Values)
nurodytos formulėmis (ne konstantomis), paspaudus mygtuką OK, formulės keičiamos reikšmėmis
ir scenarijuje saugomos tik reikšmės.
Jei norima parengti ataskaitas su scenarijų analizės rezultatais, pradiniame scenarijų vedlio lange
spaudžiamas mygtukas Summary ir atverto lango (žr. 6 pav.) srityje Report type nurodomas
ataskaitos tipas (suvestinė ar suvestinių rinkinys), o laukelyje
Result Cells – į ataskaitą įtraukiamų skaičiavimo rezultatų langelių
adresai. Dažniausiai naudojamos suminės ataskaitos (Scenario
summary), kuriose pateikiami tik parametrų rinkiniai ir vartotojo
pasirinktų rezultatų reikšmės. Tokia ataskaita sukuriama naujame
darbo lape Scenario Summary, kuriame scenarijų keičiamų
langelių fonas yra pilkos spalvos (žr. 7 pav.). Specialios scenarijų
suvestinės lentelės (Scenario Pivot Table) naudojamos tada, kai
nagrinėjami iš kelių darbo knygų sukomponuoti scenarijai. 6 pav. Ataskaitos parametrų nurodymas
7 pav. Ataskaitos pavyzdys
Daugiau informacijos apie scenarijus rasite adresu http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-
help/HP010072669.aspx
3. Duomenų vizualizavimas
Diagramos kuriamos duomenims grafiškai atvaizduoti, taip pat iliustruoti ryšį tarp pažymėtų
duomenų. Diagramos taip pat leidžia pavaizduoti skirtingų dydžių santykius bei rodiklių kitimo
dinamiką. MS Excel naudojamos kelių tipų diagramos.
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
9
3.1. MS Excel diagramų tipai
Stulpelinės diagramos (Column). Šiomis
diagramomis patogu iliustruoti skirtingų
duomenų grupių ryšį. Paprastai stulpelinės
diagramos naudojamos parodyti duomenų
pokyčiui per tam tikrą laiko atkarpą. Stulpelinės
diagramos kategorijos paprastai vaizduojamos
palei horizontaliąją (kategorijos) ašį, o
reikšmės – palei vertikaliąją (reikšmių) ašį.
Pavyzdžiui, stulpelinės diagramos akivaizdžiai
iliustruoja metų išlaidas. Laikas atidedamas
horizontalioje ašyje chronologine tvarka.
Juostinės diagramos (Bar). Juostinės
diagramos iliustruoja atskirų elementų
palyginimus. Juostinės diagramos kategorijos
paprastai išdėstomos palei vertikaliąją ašį, o
reikšmės – palei horizontaliąją ašį.
Pavyzdžiui, juostine diagrama tinka
pavaizduoti pardavimų apimtis skirtinguose
miestuose.
Linijinės diagramos (Line). Linijinės
diagramos kategorijos duomenys tolygiai
išdėstomi palei horizontaliąją ašį, o visi
reikšmių duomenys – palei vertikaliąją ašį.
Linijinės diagramos gali vaizduoti tęstinius tam
tikro laikotarpio duomenis tolygiai
paskirstytoje skalėje, todėl tai idealus būdas
duomenų tendencijoms vaizduoti vienodais
intervalais, pvz., mėnesiais, ketvirčiais arba
finansiniais metais.
Pavyzdžiui, mėnesių pardavimo apimtims
pavaizduoti linijine diagrama horizontalioje
ašyje nurodomi mėnesiai.
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
Sa
usis
Va
sa
ris
Ko
va
s
Ba
lan
dis
Ge
gu
žė
Birželis
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
10
Skritulinės ir žiedinės diagramos (Pie,
Doughnut). Skritulinėse diagramose
vaizduojamas vienos duomenų sekos elementų
dydis, proporcingas elementų sumai.
Skritulinėje diagramoje duomenų taškai rodomi
kaip viso skritulio procentinės dalys.
Žiedinės diagramos leidžia parodyti atitinkamų
duomenų sekų skirtingų reikšmių santykį visos
sumos atžvilgiu. Kiekviena duomenų seka
vaizduojama atskiru diagramos žiedu.
Sausis
25% 30%
15%30%
Maistui
Transportui
Mokesčiai
Kitos išlaidos
SausisVasarisKovasBalandisGegužėBirželis
XY taškinės diagramos ir rutulinės diagramos
(XY Scatter, Bubble). Taškine diagrama
galima išanalizuoti dviejų ir daugiau duomenų
sekų koreliaciją. Šio tipo diagrama leidžia
vykdyti tendencijų ir priklausomybių analizę.
Pavyzdžiui, ar veikia konkrečios prekės
pardavimų augimą padidėjęs reklamos
lankstinukų platinimas. Paprastai taškine
diagrama vaizduojami duomenys su apibrėžta
chronologine struktūra, kuri nurodoma X ašyje.
Žymekliai, atitinkantys duomenų reikšmes,
sudaro tiesią liniją ir pažymi duomenų sekų
koreliaciją.
Burbulinė (Bubble) diagrama, kaip ir taškinė
diagrama, leidžia analizuoti duomenų sekų
koreliaciją. Burbulinės diagramos skirtumas –
galimybė analizuoti trijų duomenų sekų
koreliaciją bei nurodyti burbulo dydį.
Šios diagramos pavyzdžio iliustracijoje
skaičiais 1, 2, …, 6 pažymėti mėnesiai,
kuriuose buvo fiksuojami pardavimai.
0
100
200
300
400
500
600
700
800
0 1 2 3 4 5 6
Išlaidos reklamai
Pelnas
0
100
200
300
400
500
600
700
800
0 1 2 3 4 5 6
Išlaidos reklamai
Pardavimai Kaune
Pardavimai Vilniuje
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
11
Plokštuminės diagramos (Area). Plokštuminės
diagramos pabrėžia pokyčio per tam tikrą
laikotarpį dydį ir gali būti naudojamos norint
atkreipti dėmesį į bendrą tendencijos reikšmę.
Pavyzdžiui, galima braižyti duomenų,
vaizduojančių tam tikro laikotarpio pelną,
plokštuminę diagramą ir taip pabrėžti bendrąjį
pelną. Vaizduodama į diagramą įtrauktų
reikšmių sumą, plokštuminė diagrama taip pat
rodo dalių ryšį su visuma. 0
500
1000
1500
2000
2500
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis
Viso iš laidų
Kitos iš laidos
Mokesčiai
Transportui
Maistui
Iš viso išlaidų
Spindulinės diagramos (Radar). Šia diagrama
analizuojamos duomenų sekos, esančios palei
atskirą diagramos ašį. Visos ašys turi bendrą
centrą.
0
100
200
300
400
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Maistui Transportui
Mokesčiai Kitos išlaidos
Akcijų kursų diagramos (Stock). Kaip nurodo
pats pavadinimas, akcijų kursų diagrama gali
būti naudojama norint pavaizduoti akcijų kainų
svyravimus. Tačiau šią diagramą taip pat
galima naudoti norint pavaizduoti kitų
duomenų, pvz., dienos kritulių arba metinių
temperatūrų, svyravimams iliustruoti.
Norėdami kurti akcijų kursų diagramą,
įsitikinkite, kad duomenis išdėstėte tinkama
tvarka.
Paviršinės diagramos (Surface). Šio tipo
diagramos naudojamos duomenims palyginti
erdvėje. Paviršinė diagrama naudinga, kai
norite rasti optimalius dviejų duomenų rinkinių
derinius. Kaip topografiniame žemėlapyje,
spalvos ir tekstūros nurodo sritis, kurios yra
tame pačiame reikšmių diapazone. Paviršinę
diagramą galite kurti, kai ir kategorijų, ir
duomenų sekos yra skaitinės reikšmės. Sausis
Kovas
Mais
tui
Tra
nsport
ui
Mokesčiai
Kito
s iš
laid
os
Iš v
iso iš
laid
ų
0
200
400
600
800
1000
12001000-1200
800-1000
600-800
400-600
200-400
0-200
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
12
Kombinuotosios diagramos (Combo).
Kombinuotosios diagramos sujungia du ar
daugiau diagramų tipus, kad duomenis būtų
galima lengviau suprasti, ypač kai jie yra labai
įvairūs.
3.2. Bendri MS Excel diagramų sudarymo principai
Kuriant diagramas, rekomenduojama tokia veiksmų seka:
pažymimas diagramoje vaizduojamų duomenų laukas kartu su kategorijų bei sekų
pavadinimais ir skirtuko INSERT komandų grupėje Charts paspaudžiamas pasirinkto
diagramos tipo mygtukas;
atvertame lange pasirenkamas diagramos potipis;
redaguojamas skaičiuoklės sukurtas diagramos ruošinys.
Diagramos tipą taip pat galima rinktis ir skirtuko INSERT komandų grupės Charts mygtuku ,
atveriančiu langą Insert Chart, kuriame galima pamatyti visų tipų diagramas ir iš karto pasirinkti
tinkamą (žr. 3 pav.).
3 pav. Diagramos tipo parinkimo langas
3.3. Bendri diagramų redagavimo principai
Sudaryta diagrama gali būti viename lape su lentelės duomenimis arba saugoma atskirame knygos
lape (Chart). Kartu su lentelės duomenimis viename lape (Sheet) saugoma diagrama yra grafinis
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
13
objektas. Tokiai diagramai redaguoti taikomos standartinės grafinių objektų redagavimo komandos
Move, Size. Taip pat galima vykdyti skirtuko HOME komandas Cut, Copy, Paste.
Redaguojant diagramas keičiamas jų mastelis, išvaizda, sukuriami nauji elementai, pašalinami
nereikalingi, atliekami kiti diagramos tvarkymo veiksmai.
Norint diagramą redaguoti, reikia ją pažymėti. Tada meniu juostoje atsiranda diagramoms tvarkyti
pritaikytas kontekstinis meniu CHART TOOLS, kuriame yra du papildomi skirtukai (žr. 4 pav.):
DESIGN – čia sudėti įrankiai, skirti diagramos maketui koreguoti;
FORMAT – čia sudėti įrankiai, skirti diagramos elementų išvaizdai
keisti.
Diagramų redagavimui taip pat galima naudoti tris diagramų tvarkymo mygtukus Chart
Elements, Chart Styles ir Chart Filters, esančius šalia viršutiniojo dešiniojo diagramos kampo
(žr. 4 pav.), kad įtrauktumėte tokius diagramos elementus kaip ašių pavadinimus arba duomenų
etiketes, tinkintumėte savo diagramos išvaizdą arba keistumėte diagramoje rodomus duomenis.
4 pav. Diagramos ruošinys ir redagavimo priemonių rinkinys DESIGN
Yra ir kitas greitas bei patogus būdas redaguoti diagramas: reikia pažymėti norimą diagramos
elementą ir paspaudus dešinį pelės klavišą, atsivėrusiame kontekstiniame meniu parinkti komandą
Format..., pvz., Format Chart Area ... – jei norima pakeisti visos diagramos išvaizdą. Dešinėje
ekrano pusėje atsivėrusiame parametrų langelyje bus visi įrankiai būtent tam elementui koreguoti.
Tipinė užduotis
1 pratimas. Darbo lapą Sheet1 pavadinkite „Mokesčiai“ ir jame sudarykite lentelę pagal 5 pav.
pateiktą pavyzdį. Į pirmąjį lentelės stulpelį įrašykite pavardes, prasidedančias Jūsų pavardės pirmąja
raide, į antrą stulpelį įrašykite priskaičiuotą darbo užmokestį, o į ketvirtą stulpelį įrašykite vaikų
skaičių (skaičius sugalvokite patys). Likusiuose lentelės stulpeliuose duomenys skaičiuojami pagal
formules1.
Neapmokestinamą sumą skaičiuokite pagal šią formulę:
1 pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=438039
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
14
3192,31DUjei0,
3192,31DU1000jei1000),(DU*0,26NPD
1000DUPDNjeiNPD,
PDNDUjeiDU,
NS
Kitų dydžių (PNS, PM, SDM, IS) skaičiavimui formules užrašykite patys.
5 pav. Lentelės pavyzdys
Darbo lapą Sheet2 pavadinkite „Finansai“ ir jame atlikite 2 – 5 pratimus.
2 pratimas. Funkcijos PV panaudojimas:
Kokią pinigų sumą reikia įmokėti į banką, kad esant 2,5% metinių kaupiamųjų palūkanų normai po
penkių metų būtų gauta 15000 Lt?
Atsakymas: 13257,81 Lt.
3 pratimas. Funkcijos NPER panaudojimas:
Nustatyti terminą per kurį 2000 Lt padidės iki 2400 Lt, esant 3% metinių palūkanų normai.
Atsakymas: 6,17
4 pratimas. Funkcijos RATE panaudojimas:
Kokio dydžio turi būti metinė palūkanų norma, kad per trejus metus indėlis nuo 2500 Lt padidėtų iki
3800 Lt?
Atsakymas: 15%
5 pratimas. Funkcijos FV panaudojimas:
Į banką padėta 27000 Lt su 2%. metinių palūkanų. Paskaičiuokite, kokia pinigų suma bus indėlio
sąskaitoje po 10 metų. Procentai priskaičiuojami kas pusmetį.
Atsakymas: 32 945,13 Lt.
6 pratimas. Darbo lapą Sheet3 pavadinkite „Scenarijai“ ir jame sukurkite supaprastintą savo įmonės
verslo planą. Jame turi būti panaudoti sąlyginės analizės (What-If Analysis) įrankiai Goal Seek ir
Scenario (žr. teorinę dalį).
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
15
7 pratimas. Įterpkite naują darbo lapą ir pavadinkite jį „Diagramos“ ir jame sudarykite lentelę
„Lietuvos gyventojų surašymas“ (žr. 6 pav.): duomenims suteikite reikiamus formatus, tris
paskutinius lentelės stulpelius užpildykite naudodami formules.
6 pav. Duomenų lentelė
Naudodami lentelės duomenis, sudarykite diagramas:
7.1. Juostinę diagramą:
Pastaba. Diagramoje naudojamą paveikslėlį pasirinkite patys.
0,0 tūkst. 1 000,0 tūkst. 2 000,0 tūkst. 3 000,0 tūkst. 4 000,0 tūkst.
1959
1970
1979
1989
2001
2011
Met
ai
1959 1970 1979 1989 2001 2011
Miesto gyventojai 1 025,9 tūkst. 1 557,7 tūkst. 2 034,9 tūkst. 2 486,8 tūkst. 2 332,1 tūkst. 2 031,2 tūkst.
Kaimo gyventojai 1 670,8 tūkst. 1 561,2 tūkst. 1 356,6 tūkst. 1 188,0 tūkst. 1 151,9 tūkst. 1 012,2 tūkst.
Didžiausias kaimo gyventojų skaičius
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
16
7.2. 3D sudėtinę juostinę diagramą
7.3. Stulpelines diagramas:
0 2 000 4 000 6 000 8 000 10 000 12 000
Miesto gyventojai
Kaimo gyventojai
Gyventojų skaičius, tūkst.
1959
1970
1979
1989
2001
2011
1 025,9 tūkst.
1 557,7 tūkst.
2 034,9 tūkst.
2 486,8 tūkst.2 332,1 tūkst.
2 031,2 tūkst.
0,0 tūkst.
500,0 tūkst.
1 000,0 tūkst.
1 500,0 tūkst.
2 000,0 tūkst.
2 500,0 tūkst.
3 000,0 tūkst.
1959 1970 1979 1989 2001 2011
Lietuvos gyventojai Miesto gyventojai
Kaimo gyventojai
0,0 tūkst.
500,0 tūkst.
1 000,0 tūkst.
1 500,0 tūkst.
2 000,0 tūkst.
2 500,0 tūkst.
3 000,0 tūkst.
1959 1970 1979 1989 2001 2011
Lietuvos miesto gyventojai
0,0 tūkst.
500,0 tūkst.
1 000,0 tūkst.
1 500,0 tūkst.
2 000,0 tūkst.
2 500,0 tūkst.
3 000,0 tūkst.
1959 1970 1979 1989 2001 2011
Lietuvos miesto gyventojai
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
17
7.4. Linijines diagramas:
7.5. Skritulinę diagramą:
0,0 tūkst.
500,0 tūkst.
1 000,0 tūkst.
1 500,0 tūkst.
2 000,0 tūkst.
2 500,0 tūkst.
3 000,0 tūkst.
1959 1970 1979 1989 2001 2011Gyv
en
toja
i
Metai
Lietuvos gyventojai Miesto gyventojai
Kaimo gyventojai
0,0 tūkst.
500,0 tūkst.
1 000,0 tūkst.
1 500,0 tūkst.
2 000,0 tūkst.
2 500,0 tūkst.
3 000,0 tūkst.
1959 1970 1979 1989 2001 2011
Gyv
en
tojų
ska
ičiu
s
Metai
Lietuvos gyventojai Miesto gyventojai
Kaimo gyventojai
2011; Miesto gyventojai; 2 031,2 tūkst.;
67%
2011; Kaimo gyventojai; 1 012,2 tūkst.;
33%
2011
2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)
18
7.6. Plokštuminę diagramą:
Laboratorinio darbo gynimas
Laboratorinis darbas ginamas, parodant dėstytojui, kad Jūs sėkmingai atlikote tipinę užduotį. Tam
reikia laboratoriniame darbe sukurtą failą (jo pavadinimas – Pavarde.xlsx , čia Pavarde – Jūsų
pavardė) įkelti į užduotį Moodle sistemoje. Pagal šio failo turinį dėstytojas vertins Jūsų laboratorinį
darbą.
Literatūros sąrašas
1. A. Vidžiūnas, M. Vidžiūnaitė. Microsoft Excel 2010. Skaičiuoklių taikymas apskaitoje ir
vadyboje. Kaunas, Smaltija, 2011.
2. R. Kriauzienė, Finansų matematika su MS Excel. [elektroninis išteklius]. 2009, [žiūrėta 2013-
02-05] Prieiga per internetą: <http://kriauziene.home.mruni.eu/wp-
content/uploads/2009/09/finansu-matematika-su-ms-excel1.pdf>
3. Sąlyginės analizės įvadas .[elektroninis išteklius]. 2013, [žiūrėta 2013-02-05] Prieiga per
internetą: <http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HA010342628.aspx>
1 025,9 tūkst. 1 670,8 tūkst.
1 557,7 tūkst.1 561,2 tūkst.
2 034,9 tūkst. 1 356,6 tūkst.
2 486,8 tūkst.1 188,0 tūkst.
2 332,1 tūkst.
1 151,9 tūkst.
2 031,2 tūkst.
1 012,2 tūkst.
Miesto gyventojai Kaimo gyventojai
1959 1970 1979 1989 2001 2011