dailė 7 klasei

Serijos „Šok“ vadovėlio „Dailė“ komplektą VII klasei sudaro:. Vadovėlis . Mokytojo knyga

www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

DailėVadovėlis

Janina CeliešienėRima Tuinylaitė

7

Apie vadovėlį · 4 1. Septintoko dailės raiškos medžiagos ir įrankiai. Dailės tyrinėjimas · 6 2. Kaip kuriami vaizdai. Dailės tyrinėjimas · 8

1 skyrius. Ką žinome, ko mokysimės · 10 1. Prisimink. Kūriniai pasakoja. Dailės tyrinėjimas · 12 2. Prisimink. Vaizdavimo temos. Laisvoji raiška · 14 3. Prisimink. Žmogus ir dailė. Erdvinė ir spalvinė raiška · 16 4. Kaip gimsta šiuolaikinių kūrinių idėjos. Spalvinė ir erdvinė raiška · 18 5. Patirtis ir naujos įžvalgos · 20

2 skyrius. Kasdien su daile · 22 1. Taikomoji dailė. Dailės tyrinėjimas · 24 2. Gražu. Ar patogu? Erdvinė raiška · 26 3. Daiktų magija. Grafinė ir spalvinė raiška · 28 4. Dailė architektūroje. Dailės tyrinėjimas · 30 5. Patirtis ir naujos įžvalgos · 32

3 skyrius. Vaizdai ir tekstai · 34 1. Žinia pasauliui. Grafinė ir spalvinė raiška · 36 2. Kaip gimsta raidžių stilius. Dailės pratybos · 38 3. Meninio šrifto stilius. Grafinė ir spalvinė raiška · 40 4. Vaizdo ir teksto deriniai. Grafinė ir spalvinė raiška · 42 5. Ženklai informuoja. Laisvoji raiška · 44 6. Patirtis ir naujos įžvalgos · 46

4 skyrius. Laiko ženklai dailėje · 48 1. Senovės architektų palikimas. Ilgalaikis projektinis darbas · 50 2. Pasaulio architektūros ženklai gimtinėje. Grafinė ir spalvinė raiška · 52 3. Žmogaus atvaizdų kaita. Erdvinė ir spalvinė raiška · 54 4. Laikas, grožis ir mada. Spalvinė raiška · 56 5. Patirtis ir naujos įžvalgos · 58

5 skyrius. Tikrovės vaizdai ir jų iliuzijos · 60 1. Panašūs į tikrovę vaizdai. Grafinė raiška · 62 2. Kitokios tikrovės formos. Laisvoji raiška · 64 3. Atvaizdai be figūrų ir daiktų. Spalvinė raiška · 66 4. Patirtis ir naujos įžvalgos · 68

Mokymosi žingsniai · 70 1. Kaip kurti savo kūrybos pasiekimų aplanką · 70 2. Kaip vertinti dailės kūrinį · 72 3. Kaip parengti viešą pranešimą apie dailės kūrinį · 74 4. Kaip kurti reklamą · 76

Žodynėlis · 78 Sąvokų rodyklė · 85 Laiko juosta · 86 Iliustracijų šaltiniai · 88

3

Turinys

11

Mus supa įdomus, spalvingas, įvairiausių formų ir garsų pilnas pasaulis.

Žmonės turi išmanyti, kaip elgtis, kad jų veikla nesugriautų to, ką per am-

žius sukūrė gamta ir žmogaus rankos. Dabar labai svarbu, kad neprotinga

žmogaus veikla nesukeltų ekologinės katastrofos. Tad kiekvienas iš mūsų

turime mokytis suprasti pasaulio darną, matyti jo grožį, mokytis jį puoselėti

ir savo darbais prisidėti prie ateities kūrimo ir Žemės išsaugojimo.

Septintoje klasėje mokysimės suprasti dailės ypatumus: tyrinėsime se-

niausių laikų ir mūsų dienų įvairius kūrinius, mėginsime aiškintis, kaip bė-

gant amžiams kito pasaulio darnos suvokimas.

KĄ ŽINOME, KO MOKYSIMĖS?

1 skyrius

4

Apie vadovėlį

Mieli septintokai, Šis dailės vadovėlis yra „Šok“ serijos vadovėlių, iš kurių mokė-

tės penktoje ir šeštoje klasėje, tęsinys. Jis parengtas tokiu pat prin cipu, kaip ir kitų dalykų šios serijos vadovėliai.

Tikimės, kad dailės vadovėlis padės jums suvokti, kodėl mums svarbi dailė, kaip ji veikė žmones senovėje, kaip veikia dabar. Kiekviena civilizacija ir epocha paliko savo kultūros pėd-sakų, kuriuos tyrinėdami atrandame, kad meno poreikis iš tiesų mažai pakito. Nuo amžių žmonėms buvo svarbu gyventi darnio-je aplinkoje.

Vadovėlis iliustruotas įvairiais meno kūrinių pavyzdžiais. Juos lyginsime, aiškinsimės ir mokysimės kurti darnią ir harmo-ningą aplinką.

Skyriaus įvadas

Šiose atlankose pateikiami trumpi tekstai pagal skyriaus temą.

Šiandien

Mokymosi uždaviniai, numa-toma pamokos veikla, raiškai reikalingos medžiagos.

Pasidalykime mintimis

Dailės tyrinėjimo klausimaiir temos pasvarstyti.

Užduotis

Raiškos ir dailės tyrinėjimo kūrybinės užduotys.

Dailės žodynėlis

Dailės tyrinėjimo sąvokosir terminai.

Pamoka

Čia pateikiama dailės tyrinėjimo ir pažinimo problemų, siūloma idėjų kūrybinei veiklai.

Patirtis ir naujos įžvalgos

Tai skyriaus kartojimo puslapiai. Juose rasite svarbiausias skyriaus išvadas, medžiagos dailei tyrinėti ir patarimų dėl kūrybos.

Mokymosi žingsniai

Šias atlankas rasite vadovėlio pa-baigoje. Jose patariama, kaip atlikti sudėtingesnes užduotis.

12 13

K Ą Ž I N O M E , K O M O K Y S I M Ė S 1 s k y r i u s

11Prisimink. Kūriniai pasakoja

Šiandien

. Prisiminsime, ką galime

sužinoti, žiūrėdami į dailės

kūrinius. . Tyrinėsime vadovėlio

iliustracijas ir, vartodami tin-

kamas sąvokas, pasakosime

apie matytus kūrinius.

Kiekvienas žmogus, įsižiūrėjęs į dailės kūrinį, gali paaiškinti, kas pavaizduota, kokia kūrinio nuotaika, pasakyti, kokia jo forma, dydis, kur jį galima pritaikyti.

Perskaitęs kūrinio metriką, žiūrovas gali sužinoti šį tą daugiau. O septintokas jau sugeba tyrinėti įvairiose erdvėse esančius dailės kūri-nius ar tų kūrinių reprodukcijas ir moka atpažinti grafinės, spalvinės ir erdvinės raiškos kūrinius, pasakyti, kokia tai dailės šaka.

Dailės tyrinėjimas (žr. MŽ „Kaip vertinti dailės kūrinį“, p. 72).

Verskite vadovėlio puslapius ir tyrinėkite iliustracijas. Kokių kūrinių randate? Apibūdinkite jų dailės šaką, techniką, medžiagas. Savo išvadas parašykite pratybų sąsiuvinyje.

Užduotis

❶ Tyrinėkite šių kūrinių, sukurtų įvairiais raiškos būdais, reprodukcijas. Raskite grafinės, spalvinės ir erdvinės raiškos kūrinių. Kur matote panaudotus kelis raiškos būdus?

❷ Remdamiesi vaizdu ir šių kūrinių metrikos duomeni-mis, pasakykite, kokia tai dailės šaka. Pagrįskite savo atsakymą.

❸ Kokią įžvelgiate šių kūrinių nuotaiką? Kas padeda ją sukurti? Kur tiktų pritaikyti šiuos kūrinius?


Stasys Ušinskas. Scenovaizdžio eskizasSofoklio tragedijai „Karalius Edipas“.1930 m. Kartonas, tempera, aplikacija

Arvydas Každailis. Iliustracija S. Daukanto knygai „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. 1986 m. Ofortas

Stanislovas Kuzma. Priklaupęs angelas. 1999 m. Medis, kaulas

Honorata Razmienė. Alma mater. 1979 m.Mišri technika, linai

Romas Mekiška. Vaza. 2006 m.Šamotas, glazūros

Jonas Švažas. Ruduo. 1967 m. Drobė, aliejus

. Dailióji tekstlė . Erdvnė raiškà . Grãfika . Grãfinė raiškà . Kerãmika . Mètrika

. Reprodùkcija . Scenogrãfija . Skulptūrà . Spalvnė raiškà . Tapýba

Dailės žodynėlis

32 33



• Praktinės ir puošybinės paskirties dailės dirbiniai priskiriami taikoma-

jai dailei. Tai dailioji tekstilė, baldai, drabužiai, ginklai, indai, papuoša-

lai, šviestuvai, interjero puošmenos ir kita.

• Labai svarbu, kad kasdienėje buityje naudojami daiktai būtų patogių

formų.

• Stilingą aplinką padeda kurti patogių, meniškų formų daiktai, kuriuos

nuo seniausių laikų kūrė amatininkai ir liaudies meistrai.

• Šiais laikais patogių ir meniškų formų daiktus kuria dailininkai dizaine-

riai.

• Serijinės gamybos daiktai yra patogūs, nebrangūs ir labai palengvina

mūsų buitį, todėl jų galime rasti kiekvienuose namuose.

• Reti, rankų darbo ar senoviniai daiktai kartais tampa vienetiniais ga-

miniais. Tokie daiktai turi savo istoriją ir žmonėms kelia daug brangių

prisiminimų.

• Stambių formų kūriniai, puošiantys architektūrą, vadinami monumen-

taliosios dailės kūriniais. Jai priskiriami architektūrą puošiantys tapy-

bos kūriniai, skulptūros, lipdiniai, puošnūs šviestuvai.

• Pagal medžiagas ir atlikimo techniką monumentaliosios tapybos

kūriniai gali būti freskos, mozaikos ir vitražai.

K A S D I E N S U D A I L E 2 s k y r i u s

32 33

Naudokite kurdami ir tyrinėdami dailę

Neutralios spalvos

Įvairiai derinant spalvas, galima sukurti skirtingą nuotaiką:. derinant spalvų skritulio gretimas spalvas ir atspalvius, sukuriama

harmoninga, rami nuotaika;. derindami vieną priešais kitą išsidėsčiusias spalvas, galime sukurti

judėjimo įspūdį, linksmą ar neramią nuotaiką;. aktyvių ir ryškių spalvų poveikį sušvelninsime neutralių spalvų

deriniais;. neutralios spalvos dera su visomis spalvomis ir jų atspalviais;. neutralių spalvų derinius galima pagyvinti nedidelėmis ryškių

spalvų dėmėmis.

5Izaoko Niutono 1666 metais atrastas spalvų skritulys

Pagrindinės spalvos: geltona, raudona, mėlyna.Antrinės spalvos: oranžinė, violetinė, žalia.Atspalviai: geltonai žalia, geltonai oranžinė, raudonai oranžinė, rau do-nai violetinė (purpurinė), mėlynai violetinė, mėlynai žalia.

Kiekviena spalva turi savo atspalvių. Įsižiūrėkite į spalvų skritulį. Ko-kių atspalvių randate? Jei spalvas ir atspalvius šviesinsite ar tamsin si-te, gausite dar daugiau įvairių atspalvių.

Sumaišę tris pagrindines spalvas, gauname rudą spalvą.Rudos spalvos atspalviai

74 75


74 75

Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar kitu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. Taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmgrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

Kaip parengti viešą pranešimą apie dailės kūrinį

1 s k y r i u s R O M O S I M P E R I J AMokymosi žingsniaiK A I P P A R E N G T I V I E Š Ą P R A N E Š I M Ą A P I E D A I L Ė S K Ū R I N Į

74 75

• Surašykite informacijos šaltinius, kuriais naudojotės rengdami pra nešimą: nurodykite knygos autorių, pavadinimą, išleidimo vietą, leidyklą ir metus. Jei naudojotės internetu, nurodykite visą tinklalapio ir puslapio adresą. Tai labai svarbu, šitaip jūs saugosite autorių teises.

• Nurodykite, kas parengė pranešimą: parašykite savo vardą ir pa vardę.

• Visą pranešimo medžiagą tvarkingai perrašykite ar surinkite tekstų rengykle, įklijuokite tyrinėjamo kūrinio nuotrauką ar vaizdo kopiją.

• Peržiūrėkite tekstą: jis turi būti trumpas, aiškus, tilpti į 1–2 pusla pius (nepamirškite, kad pranešimui skiriamos tik 5 minutės).

• Parenkite pranešimo aplanką. Įsekite pranešimo tekstą. Prieky-je įsekite antraštinį lapą, parašytą pasirinkto stiliaus šriftu (žr. pavyz-dį).

• Antraštiniame lape nurodykite: viršuje – savo mokyklos visą pa vadinimą; per lapo vidurį, didesnėmis, ryškesnėmis raidėmis – kū-rinio autorių ir pavadinimą; po juo mažesniu šriftu parašykite savo darbo pobūdį – pranešimas; kiek žemiau: pranešimą parengė 7x kla-sės mokinys(-ė) Vardenis(-ė) Pavardenis(-ė); žemiau, po savo pavar-de, nurodykite: dailės mokytojas(-a) Vardas, Pavardė. Lapo apačioje nurodykite vietovę, kurioje mokotės, ir darbo parengimo metus.

• Pasirenkite pristatyti pranešimą: kelis kartus garsiai ir raiškiai per skaitykite tekstą, pabrėžkite, jūsų nuomone, įdomiausias detales, pa sitikrinkite pagal laikrodį, kiek laiko trunka pranešimas.

• Padarykite viešą pranešimą. Pranešėjui gali būti pateikta klausi-mų – nesutrikite, susikaupkite ir stenkitės trumpai ir aiškiai atsakyti.

4. Apmąstykite ir įvertinkite savo veiklą ir jos rezultatus.• Kaip pavyko pranešimas? Ar neviršijote laiko? Kaip sekėsi atsa-

kyti į klausimus? Ką buvo sunku atlikti? Kaip įveikėte iškilusius sun-kumus? Ką darytumėte kitaip, jei vėl reikėtų rengti pranešimą? Jei po pranešimo sulaukėte papildomų klausimų, vadinasi, jus girdėjo, jūsų pra nešimas sudomino kitus. Nenusiminkite, jei patyrėte nedidelių nesėk-mių – jūs labai rimtai mokotės ir vėliau gebėsite parengti iliustruotą pra nešimą, naudodami iliustracijų skaidres.

Antraštinio puslapio pavyzdys

Mokiniai rengia pranešimą

Priemonės, kurių reikės pranešimui apie dailės kūrinį iliustruoti

Mokiniai pristato savo pranešimą

Mokiniai, tyrinėdami dailę, gali ir kitiems papasakoti, ką įdomaus sužinojo.

Išmokime tinkamai pristatyti pasaulio, Lietuvõs ar gimtųjų vietų dailininkų kūrybą.

1. Apmąstykite, ką svarbaus turite nuveikti.Parengti pranešimą apie tyrinėtą kūrinį ir jį pristatyti (žr. 3 punk-

tą).

2. Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite.• Prisiminkite, kaip rengėte pranešimą per lietuvių kalbos pamo-

kas – šie įgūdžiai padės atlikti ir šią užduotį.• Raskite informacijos apie pristatomą kūrinį, sužinokite, kaip jis

atrodo.• Sudarykite informacijos šaltinių – knygų, straipsnių, interneto

puslapių sąrašą. • Paruoškite aplanką ir popieriaus pranešimo tekstui.• Apmąstykite, kaip rašysite kūrinio vertinimo tekstą: ranka ar

teks tų rengykle.• Sudarykite pranešimo planą: įžanga, kūrinio vertinimas, išva-

dos.• Numatykite laiko kūriniui nufotografuoti ar atspausdinti jo

vaiz do kopijai.• Įvertinkite, kiek laiko skirsite informacijos šaltinių analizei,

teksto juodraščiui parengti, kiek truks perrašyti tekstą.• Įvertinkite, kad kūriniui pristatyti jums gali būti skiriama ne-

daug laiko.

3. Veikite kryptingai. • Jūs jau turite parengtą kūrinio vertinimą (žr. p. 72–73).• Raskite papildomos informacijos apie šį kūrinį, jo dailininką ar

architektą (internete, dailės albumuose, enciklopedijose).• Parenkite įžangą: kaip vadinasi kūrinys, kada sukurtas, kas jo

au torius, kur jį galime pamatyti (kūrinio metrika).• Išdėstykite kūrinio vertinimą pagal kūrinio vertinimo aprašą

(žr. p. 72). Venkite nesuprantamų žodžių, nes, pristatydami savo prane-šimą, turėsite juos paaiškinti. Iš informacijos šaltinių išsirinkite tik tai, kas svarbiausia.

• Darykite išvadą: kuo šis kūrinys svarbus, kaip jis saugomas, ko-kį įspūdį padarė jums, ką naujo sužinojote.

5


Pamokos dailės žodynėlyje pateikiamos svarbiausios pamokos sąvokos. Jos padės su-prasti dailės kalbą, tinkamai dalytis mintimis ir reikšti nuomonę dėl dailės reiškinių. Vado-vėlio gale rasite žodynėlį, kuriame aiškinama, ką tie žodžiai reiškia.

64 65

T I K R O V Ė S V A I Z D A I I R J Ų I L I U Z I J O S 5 s k y r i u s

2Kitokios tikrovės formos

Šiandien

. Aiškinsimės, kaip kuria-

mas sąlygiškas vaizdas.. Kursime fantastinį objek-

tą, pasitelkę sąlygiškus tikro-

vės vaizdus.. Mums reikės pasirinktai

raiškai tinkamų priemonių.

Daugumoje dailės kūrinių mes atpažįstame pavaizduotus objektus, bet tikrai negalėtume jų pavadinti tikroviškais. Tokie vaizdai vadina-mi sąlygiškais, nes tikrovės objektai vaizduojami labai apibendrinti, supaprastintų formų ir spalvų. O kartais jie virsta tik daikto sche-ma. Sąlygiškus tikrovės vaizdus matome ir vaikų kūryboje. Sąlygiškai per teikti tikrovės vaizdai labai įdomūs, nes žiūrėdami į juos galime suprasti, ką mąsto dailininkas, kaip kinta jo ieškojimai, kaip plečiasi jo patirtis, atsiskleidžia savitas stilius. Tokie kūriniai dažnai ir kitus įkve pia kurti, ieškoti savito kelio.

Kartais dailininkai sukuria tokių kūrinių, kuriuose labai tikroviš-kai pavaizduoti objektai ir vaizdiniai realiame pasaulyje neegzistuoja, nes tokį pavidalą sukūrė laki dailininko fantazija, savitai perkurianti gamtos ir gyvenimo reiškinius.

Laisvoji raiška

Sukurkite fantastinę būtybę. Junkite įvairių gyvų padarų ir judančių mechanizmų dalis, juos savaip perkurkite. Idėjų ieškokite biologijos ir fizikos vadovėliuose, įvai-riuose gamtos ir technikos žurnaluose, vadovėlio p. 69. Pieškite, tapykite, lipdykite ar kurkite iš įvairių nereikalin-gų daiktų.

Užduotis

❶ Kuriai dailės šakai priskirtumėte šiuos kūrinius? Ko-kias vaizdavimo temas atpažįstate, prie kokio žanro priskirtumėte?

❷ Palyginkite Povilo Puzino (p. 63) ir Kazimiro Malevi-čiaus nutapytas rugiapjūtės scenas. Kuo jos pana-šios, kuo skiriasi? Kurį vaizdą galėtumėte pavadinti tikrovišku, kurį – sąlygišku? Kodėl?

❸ Tyrinėkite pateiktų kūrinių kompozicijas. Kokį įspū-dį kelia šių kūrinių spalvos, dėmių ir linijų ritmas? Kuriuose kūriniuose įžvelgiate judėjimo įspūdį, o kuriuose – ramią nuotaiką? Kodėl taip manote?


Ksenija Jeroševaitė.Verbų sekmadienis.2005 m. Žalvaris

Stasys Eidrigevičius. Retrospektyva1973–1993. Plakatas. 1993 m.

Kazimiras Malevičius. Rugiapjūtė. 1912 m. Drobė, aliejus

Rimvydas Pupelis. Gyvūnas. 1994 m. Popierius, tušas

Dailės žodynėlis

. Buitnis žánras. Dėm. Kompozcija. Lnija. Objèktas. Rtmas

. Slygiškas vazdas. Schemà. Simètrija. Spalvà. Tikróviškas vazdas

Murėjus Tinkelmanas. Mechanizmas (dyzeliu varomas gupis)

Dailės žodynėlis

Skyrelyje Užduotis siūlomas mokinių raiškos ir veik los po būdis: dailės tyrinėjimas, grafinė, spalvinė, erd vinė ar ba laisvoji raiška. Atlikdami šias užduotis, geriau su vok site ir įtvirtinsite mokomąją medžiagą, galėsite pritaikyti tai, kas buvo nagrinėta, pasitikrinti ir vertinti, kaip pavyko suprasti užduotį. Čia išvardijamos šiai užduočiai atlikti reikalingos medžiagos, įrankiai ir dai-lės technikos.

Skyrelyje Šiandien nurodomi mokymosi uždaviniai ir dailės tyrinėjimo problemos: ką turėtume suprasti, išnagrinėję temą, ką tyrinėsime ir kursime, kokių medžiagų ir priemonių reikės šioms užduotims atlikti.

Įžanginis tekstas – tai svarbus pamokos informacinis tekstas, iš kurio sužinosime, kuo svarbi nagrinėjama dailės r meno problema, kaip ji padeda geriau pažinti ir suvokti dailės kalbą, kaip išryškėja žmonių gyvenime ir kūryboje.

Iliustracijos – kūrinių reprodukcijos, nuotraukos ir piešiniai. Tai pagrindinė pamokos uždavinių sprendimo dalis. Jas tyrinėsime ir galėsime svarstyti ir diskutuoti, lyginti ir analizuoti, fantazuoti ir rasti idėjų kūrybai.

Šalia užduoties galite rasti ženklą MŽ ir nuorodą į tam tikrą puslapį. Tai užduotys, kurias atliekant siūlome ieškoti pa-galbos Mokymosi žingsniuose. Jie ne tik padės atlikti dailės užduotis, patarimai pravers ir per kitų dalykų pamokas.

Sąvokų rodyklė padės reikiamą žodį greičiau rasti vadovėlio puslapiuose.

Skyrelyje Pasidalykime mintimis pateikiama svarbių klau-simų, kuriuose slypi tos pamokos dailės pažinimo ir suvo-kimo pagrindai, siūloma diskusijų ar pasvarstymų temų. Atsakydami į klausimus, aiškinsimės meninės kūrybos prob-lemas, mokysimės vertinti ir aptarti dailės kūrinius.

48

Per ilgą žmonijos gyvavimo istoriją buvo sukurta begalė pačių įvairiau-

sių dalykų, įdomių kūrinių, pastatyta įspūdingų statinių, pasikeista svarbia

patirtimi ir tradicijomis.

Kiekvienas pasaulio istorijos etapas įvairiuose kraštuose turėjo savo ypa-

tumų, išskirtinių bruožų, kurie plito į kitus kraštus, įgydavo naujų požymių.

Šiuolaikinis menas labai daug idėjų semiasi iš viso pasaulio kūrybinio pali-

kimo.

Ištyrinėję įvairias naujoves, dažnai galime išsiaiškinti jų kilmę, o, išma-

nydami senųjų laikų ženklus, galime patys kurti naujas prasmes ir suprasti,

kokią mintį slepia šių laikų kūriniai.

LAIKO ŽENKLAI DAILĖJE

4 skyrius

49


Antikos paminklai Romoje

50

1Senovės architektų palikimas

Šiandien

. Aptarsime, kokias pas-

tatų perdangų atramas

žmonės statė senovėje, kaip

atsirado arka.. Kursime pastato maketą.. Mums reikės įvairių

pakuočių, antrinių žaliavų,

vielos, klijų, lipnios juostelės,

segiklio ir kitokių medžiagų.

Per istorijos pamokas sužinojote, kad senovėje žmonės labai daug kariavo: vienos tautos puldinėjo kitas, plėšikavo, grobė žmones ir jų turtą. Todėl tais laikais buvo statomi tvirti būstai. Ypač tvirtos turėjo būti šventyklos ir valdovų rūmai, o statybos menas visiškai priklausė nuo statybinių medžiagų.

Egiptè ir Grakijoje svarbiausia statybinė medžiaga buvo akmens luitai. Iš akmens ištašytos sijos pravertė stogo konstrukcijai. Ji laikė-si ant daugybės galingų, tam tikra tvarka išdėstytų kolonų ir sudarė tvirtą keturkampę erdvę. Tuo tarpu Mesopotãmijoje molio buvo į va-lias. Mediena ir akmuo buvo labai brangios medžiagos, gabenamos iš tolimųjų kraštų, todėl namus statydavo iš džiovintų molinių plytų, o lubas išmoko dengti tų pačių plytų skliautais, langų ir durų angas apskliausdavo arkomis.

Karnako šventyklos salė. 1300 m. pr. Kr. Egiptas Poseidono šventykla. 460 m. pr. Kr. Graikija

Romėnų akve-dukas Segovi-joje. 38–50 m. Ispanija

Vėliau kolonų ir arkų architektūrinę konstrukciją perėmė romėnų architektai ir išplatino po visą Europą. Tobulėjant statybos medžia-goms ir technologijoms, kolonos ir arkos pradėtos naudoti ir kaip sta tinio konstrukcijų architektūrinės puošmenos.

Tyrinėdami senovės architektūros paminklus, atkreipkite dėmesį, kaip buvo puošiamos kolonos. Pagal kolonos ir jos viršūnės dekorą ga lima atpažinti jos istorinę kilmę ir meninį stilių.

51

L A I K O Ž E N K L A I D A I L Ė J E 4 s k y r i u s

Ilgalaikis projektinis darbas (žr. MŽ „Kaip kurti reklamą“, p. 76)

Sukurkite senovinio miesto projektą.Parenkite veiklos planą. Susitarkite, kokių pastatų jūsų mieste turėtų būti.Pasiskirstykite į kūrybines grupeles (po 2, 3 ar 4 mokinius) ir iš įvairių pakuočių ir antrinių žaliavų sukurkite senovinio namo, pilies, viaduko ma-ketą su kolonomis ir arkomis. Nupieškite trūkstamas detales. Aptarkite, kuo ypatingas kiekvienos grupės pastatas, kaip sekėsi konstruoti arkas ir kolonas. Iš savo pastatų sukomponuokite bendrą klasės miestą, jį nufotografuoki-te. Sugalvokite savo miesto pavadinimą ir surenkite parodą. Sukurkite jai įvairios reklamos. Suorganizuokite parodos atidarymą.

Užduotis

❶ Įsižiūrėkite į architektūros paminklų nuotraukas, nu-statykite, kurių pastatų kolonos yra pastato atramos, o kur jos panaudotos ir kaip puošmenos.

❷ Kurie pastatai yra perdengti akmens bloko sijomis? Kodėl taip manote?

❸ Kur, jūsų nuomone, arkos lankas tvirtai remiasi į ko-lonas ir atlaiko virš jos esančias perdangas? Kur arkos paryškina pastato puošnumą?

❹ Įsižiūrėkite, iš kokių medžiagų pastatyti šie statiniai. Kaip manote, iš ko statė namus senovės lietuviai? Kodėl?


Frydensreichas Hundertvaseris.„Spittelau“ atliekų deginimo

gamykla. 1971 m. Viena

Frančeskas Borominis, LorensasBerni nis. Šv. Karolio prie Keturiųfontanų bažnyčia. 1665–1667 m.

Dailės žodynėlis

. Architektūrà. Árka. Kolonà. Makètas. Pérdanga. Skliaũtas

52

2Pasaulio architektūros ženklaigimtinėje

Šiandien

. Tyrinėsime Lietuvõs architek-

tūros paminklus ir ieškosime juose

senovinės architektūros ženklų.. Pasirinksime gimtųjų vietų

architektūros objektą ir ieškosime

šio objekto architektūrinių detalių

nuotraukų arba patys jas fotogra-

fuosime ir kursime naują kompozi-

ciją.. Mums reikės piešimo popie-

riaus ir pasirinkto architektūros

objekto fragmento nuotraukos,

įvairių rašiklių, flomasterių, teptuko

ir dažų.

Europos architektūrinės konstrukcijos viduramžiais pasie-kė ir Letuvą, todėl mūsų krašte gausu architektūros paminklų, turinčių tų pačių, Europos kultūros tradicijoms būdingų meni-nių bruožų. Tai iki mūsų dienų dar išlikusios pilys, bažnyčios, dvarų rūmai. Seniausi Lietuvõs mūrinės architektūros pasta-tai yra gotikinio stiliaus formų. Pats gražiausias lietuviškos go-tikos šedevras – Šv. Onos bažnyčia – yra mūsų sostinėje Vl niu-je. Apie šios bažnyčios grožį net sekamos legendos. O šalia jos glau džiasi Bernardinų bažnyčia. Abiejų statinių grakščių formų py nė sudaro darnų architektūros ansamblį, kuris ne vieną meni-nin ką įkvėpė kurti.

Didieji Lietuvõs miestai garsėja architektūros formų įvairo-ve. Pasidomėkite gimtųjų vietų architektūros paminklais. Labai svarbu, kad šie pastatai būtų saugomi, tausojami. Esama puikių ir atsidavusių žmonių, kurie stengiasi atstatyti ir prižiūrėti iš-likusį kultūrinį paveldą. Jiems gali padėti ir mokiniai: žiūrėti,kad senovę menantys kultūros paminklai nebūtų niokojami.

Laurynas Stuoka-Gucevičius. Vilniaus arkikatedra bazilika. XVIII a. pabaiga. Varpinė. XIII–XVI a.

53


Grafinė ir spalvinė raiška

Nufotografuokite pasirinkto architektūros objekto detales arba raskite jų nuotraukų. Pasirinkite vieną ir priklijuokite ant piešimo popieriaus lapo. Pratęskite architektūrinės detalės nuotrauką: nupieškite naują kompoziciją iš ritmiškai pasikartojančių įvairių architektūros formų. Pasirinkite tinkamus dailės įrankius ir medžiagas.

Užduotis

❶ Įsižiūrėkite, kuo skiriasi šių statinių architektūros for-mos. Kuriuose pastatuose matote kolonų? Kokia jų forma? Kur matote arkų? Kuo skiriasi jų formos?

❷ Palyginkite šių pastatų arkų formas su romėniškų arkų formomis ir pagal statinių pastatymo laiką nu-statykite, kaip kito jų forma. Apibūdinkite gotikinės arkos bruožus.

❸ Kurios, jūsų nuomone, kolonos svarbios kaip statinio konstrukcijų atramos? Kur jos svarbesnės kaip archi-tektūrinės puošmenos?

❹ Kur matote simetriją? Kokios detalės ritmiškai pasi-kar toja? Kaip manote, kokią nuotaiką sukuria tiepasikartojimai?


Atnaujinta Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.Architektas K. Reisonas. 1934–1940 m. Kaunas

Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis.XV–XVI a. Vilnius

Šv. Jonų bažnyčia. 1387–1737 m. Vilnius

Dailės žodynėlis

. Architektūrà. Gòtika. Konstrùkcija. Kultūrà. Stlius. Šedèvras. Pamiñklas. Pãveldas

54

3Žmogaus atvaizdų kaita

Šiandien

. Domėsimės, kaip sąlygiš-

ki, žmogaus atvaizdą simbo-

lizuojantys ženklai palengva

virto proporcingomis, tikro-

viškomis žmonių figūromis.. Aiškinsimės, kokios yra

pagrindinės žmogaus kūno

proporcijos.. Kursime žmogaus at-

vaizdą, mėginsime išlaikyti

pagrindines proporcijas.. Mums reikės lentelės

lipdinio pagrindui, vielos

ar lazdelių figūros karkasui,

molio, plastilino ar papjė

mašė technikai reikalingų

medžiagų: klijų, vandens,

minkšto popieriaus skiaučių,

gipso miltelių.

Per visą žmonijos istoriją žmonės nuolat vaizduodavo patys save. Tą daro net maži vaikai.

Pirmykščių žmonių palikimas – gyvūnų ir žmonių atvaizdai ant urvo sienų. Tai tik schemiškai pavaizduotų figūrėlių kompozicijos. Senųjų civilizacijų mene jau regime visai kitokias žmogaus kūno for-mas. Pagal tai, kaip tie žmonės vaizduojami, galima atpažinti, kokios civilizacijos kultūrai jie priklauso. Egiptè ir Mesopotãmijoje žmonės buvo vaizduojami laikantis griežtų taisyklių, vadinamųjų kanònų. Egiptietiškų figūrų veidai buvo vaizduojami iš profilio, bet akis – iš prie kio; pečiai, liemuo ir rankos – iš priekio, tačiau kojos – iš šono, o viena koja būtinai turėjo būti atkišta į priekį. Antikos laikais buvo ver-ti namas tobulas kūnas. Graikai, vaizduodami žmogų, griežtai laikėsi tikslių gražaus kūno proporcijų ir puikiai mokėjo perteikti judesius. Tikroviškus žmonių atvaizdus kūrė romėnai, iš jų vėliau mokėsi Rene-sanso ir vėlesnių laikų meistrai.

XX amžiaus dailininkai labai domėjosi Afrikos ir kitų tautų menu, jo formų įtaigumu. Šių laikų dailininkai dažnai kuria paprastesnius, labai sąlygiškus žmogaus atvaizdus, kai nori perteikti žmogaus formų grakštumą ar pabrėžti jo būties trapumą.

Asirų karys, medžio-jantis liūtus.VII a. pr. Kr. IranasSenovės graikų deivė Atėnė

Tanumo uolų pie-šiniai. Švedija.1800 m. pr. Kr.

55


Erdvinė ir spalvinė raiška

Sukurkite reljefinį žmogaus atvaizdą arba nulipdykite statulėlę, naudodami žmogaus figūros karkasą. Mėginkite perteikti pagrindines kūno formas, ju-desį ir proporcijas. Reljefą ar statulėlę lipdykite iš molio, plastilino ar naudo-kite papjė mašė techniką. Kūrinėlį paryškinkite spalvomis.

Užduotis

❶ Palyginkite šiuos įvairių istorinių laikotarpių žmo-gaus atvaizdus. Kur matote scheminį žmogaus atvaizdą? Pasidomėkite, kada jie sukurti. Iš kur, jūsų nuomone, sėmėsi idėjų Antanas Mončys?

❷ Kuriuos atvaizdus priskirtumėte sąlygiškam žmogaus vaizdui, o kuriuos tikroviškam? Kodėl?

❸ Mėginkite apskaičiuoti, kokių proporcijų buvo lai-kytasi vaizduojant šiuos žmones. Kurių atvaizdų proporcijos skiriasi? Matavimo vienetu pasirinkite pavaizduoto žmogaus galvos dydį. Patarimųrasite p. 59.


Antanas Mončys.Laba diena.1977 m. Medis.

Misterijų vilos freska. Fragmentas. Pompėja. I a. Italija

Luksoro šventyklos reljefas, kuriame vaizduojama deivėHatora, dievai Horas ir Ihis. 1400 m. pr. Kr. Egiptas

Dailės žodynėlis

. Kanònas . Karkãsas. Papj maš. Pròfilis . Propòrcijos. Reljèfas. Rtmas. Slygiškas vazdas. Tikróviškas vazdas

56

4Laikas, grožis ir mada

Šiandien

. Aptarsime, kaip įvairių

laikų ir epochų dailėje at-

sispindi grožio idealai ir to

meto mados.. Kursime savą žmogaus

išvaizdos idealą.. Mums reikės spalvoto

popieriaus fonui, guašo dažų,

teptukų, flomasterių, audinio

ar mezginių atraižėlių, sėklų,

sagų, storų siūlų.

Grožio idealas – tai žmogaus sielos ir išorės meninis vaizdas. Kiek-vienoje epochoje buvo savas grožio idealas, kurio samprata ryškiau-siai matyti iš drabužių derinio.

Apdaru buvo pabrėžiamas žmogaus idealas ir parodoma žmogaus so cialinė padėtis. Egipto mene buvo perteikiamas dievų pasaulis ir žmogaus amžinybė po mirties. Senóvės Grakijoje žmogaus idealas buvo jaunas, narsus karys, puikaus kūno atletas, tad graikų skulptūro-se regime puikias tobulo kūno formas. Viduramžiais žmogaus kūnas buvo laikomas nuodėmingu, todėl jį slėpė sunkūs drabužiai.

Kokio nors reiškinio populiarumas tam tikrą laiką vadinamas madà. Madingi gali būti ne tik drabužiai, šukuosena, avalynė ar kito-kios smulkmenos. Tai gali būti kurį laiką vyraujanti elgsena ar stilius, įvairūs masinės kultūros reiškiniai. XX amžiuje, smarkiai plėtojantis tec hnikai ir pramonei, ėmė spartėti gyvenimo tempas, atsirado didelė originalios asmeninės kūrybos laisvė. Tačiau dailininkai ir madų kū-rė jai, ieškodami originalių idėjų, vis dažniau atsigręžia į praeitį ir į se nąsias tradicijas.

Albrechtas Diureris. Muzikantai.Pano. 1500 m.

Senovės graikų skulptoriaus Mirono skulptūra „Disko metikas“. 470 m. pr. Kr. Marmuras. Kopija

Leonas Strioga. Sėdinti mergina. 1973 m. Kaunas. Granitas

57


Spalvinė raiška

Pagalvokite, kokia žmogaus išvaizda jums atrodo gra-žiausia. Pavaizduokite savo grožio idealą mišria techni-ka: tapykite, naudokite įvairių medžiagų koliažus, pieški-te detales.

Užduotis

❶ Palyginkite graikų skulptoriaus Mirono „Disko metiką“ su Leono Striogos „Sėdinčia mergina“. Kaip, jūsų nuomone, juose išreiškiama žmogaus kūno plastika ir grožis?

❷ Sugretinkite egiptietės Nofret skulptūrinį portretą , Pablo Pikaso ir Diego Velaskeso tapytų moterų atvaizdus. Kaip juose atskleidžiamas moterišku-mo idealas?

❸ Įsižiūrėkite į iliustracijas ir apibūdinkite, kaip mada atspindi žmogaus so-cialinę padėtį, gyvenimo būdą ir įpročius.

❹ Kokie šiose iliustracijose matomi žmogaus išvaizdos elementai jums kelia nuostabą? Kodėl? Kokias žmonių išvaizdos detales galite pastebėti šių dienų aprangos įvairovėje?

❺ Kaip manote, kokiais šiuolaikinės mados ypatumais žmonės stebėsis po daugelio šimtmečių?


Pablas Pikasas. Dory Maar portretas. 1937 m. Drobė, aliejus

. Epochà . Ideãlas. Koliãžas. Madà

. Mãsinė kultūrà. Plãstika. Stlius

Karalienės Nofret statula.Fragmentas. Senoji karalystė.2600 m. pr. Kr. Egiptas

Diegas Velaskesas. Infantės Marijos Teresės portretas. 1652 m.

Dailės žodynėlis

58


58

• Kolonos ir arkos architektūrinę konstrukciją sukūrė senųjų civiliza-

cijų architektai, jų deriniu pasinaudojo romėnai ir, užkariavę didelę

Europos dalį, savo architektūros formų derinius išplatino po visą že-

myną.

• Vėlesniais laikais kolonos ir arkos pradėtos naudoti ir kaip architektūri-

nės puošmenos.

• Lietuvõs architektūra remiasi Europos architektūros tradicijomis.

• Labai svarbu saugoti architektūros paminklus. Juos gali padėti saugoti

ir mokiniai.

• Senųjų civilizacijų mene žmonės buvo vaizduojami pagal griežtas tai-

sykles, vadinamas vaizdavimo kanonais.

• Tikroviškus žmonių atvaizdus kūrė romėnai, jais sekė Renesanso meis-

trai ir vėlesnių laikų dailininkai.

• Šių laikų dailininkai savo kūryboje dažnai vaizduoja sąlygiškus žmo-

nių atvaizdus.

• Kiekvienoje epochoje būta savų grožio idealų, kurių grožio samprata

ryškiausiai matyti iš drabužių derinio.

• Mada vadiname kurį nors reiškinį, kuris tam tikrą laiką būna labai po-

puliarus. Madingi gali būti ne tik drabužiai, šukuosena, avalynė ar kito-

kios smulkmenos. Gali vyrauti elgsena ar stilius, įvairūs masinės kultū-

ros reiškiniai.

• XX amžiuje atsirado didelė dailininkų originalios asmeninės kūrybos

laisvė.

• Dailininkai ir madų kūrėjai, ieškodami originalių idėjų, dažnai atsigrę-

žia į praeitį ir į senąsias tradicijas.

5

59

K Ą Ž I N O M E , K O M O K Y S I M Ė S 1 s k y r i u sL A I K O Ž E N K L A I D A I L Ė J E 4 s k y r i u s

59

Naudokite kurdami ir tyrinėdami dailę

1. Pagrindinės žmogaus veido proporcijos.

2.

3. Žmogaus figūros proporcijos pagal senovės graikų grožio kanoną.

Žmogaus figūros proporcijos pagal senovėsegiptiečių grožio kanoną.

Serijos „Šok“ vadovėlio „Dailė“ komplektą VII klasei sudaro:. Vadovėlis . Mokytojo knyga

www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

dailė 7 klasei

Documents