1 klausimas

1 tema. CIVILINIO PROCESO TEISS SAMPRATA, DALYKAS IR METODAS

Ginas dl teiss- tai individualaus pobdio turtinis konfliktas tarp F ir J asmen interes. J galima isprsti tik bendromis gino ali pastangomis arba gino (iekinio) teisenos tvarka.

2 GIN DL TEISS RYS:

1) Asmens teiss paeidimas- bet koks tam tikram asmeniui priklausanios teiss, turtini ir (arba) neturtini interes paeidimas (pvz.:prievols nevykdymas arba vykdymas ne laiku). Teis apginama atkuriant padt, buvusi iki T paeidimo, bei ukertant keli T paeidiantiems veiksmams.

2) Asmens teiss ginijimas- kai vienas teisini santyki subjektas uginija kitam teis. santyki subjektui priklausani teis. Asmen teisiniai santykiai, j tarpusavio T ir P tampa neapibrtos, neaikios, kadangi neaiku, kam priklauso toji subjektin teis ir dl to nemanoma jos gyvendinti (pvz.ginijama autoriaus teis krin). Teiss ginijimo atveju jos turtoju pripastamas tam tikras asmuo (pvz.jam priklauso nuosavybs teis daikt) arba paneigiama asmens subjekt.teis ir ji pripastama kitam asmeniui.

Taikomos v. subjektini teisi gynimo FORMOS: savigyna, tiesiogins gino ali derybos teisi gynimas v-binse bei visuomeninse institucijose. Kartais bna nustatyta tam tikra formali subjekt. teisi gynimo procedra, kitais atvej.joki procedr nra.

SAVIGYNA- seniausia gino sprendimo forma, kai teis turintis asmuo j gyvendina pats, nesikreipdamas jok tretj asmen. Savigyna- laikina priemon, taikoma siekiant nutraukti teiss paeidim, vykdyti prievol ir pan.Jei T paeidimas tsiasi, gin turi sprsti kompetentinga v-bs institucija.

CK 6.253str.8d.,CK 1.139str -savigyna

SUBJEKTINI TEISI IR INTERES GINIMO PROCEDRA- tai statymais sureguliuota tam tikr v-bs ar visuomenini institucij veikla ginant bei atkuriant paeistas subjekt.teises ir interesus.

Pagal tai, kokia institucija gin nagrinja, visos procedros skirstomos valstybines ir visuomenines.

1)Ginus nagrinjanios v-bs institucijos yra teismins (dar skirstomos civilines procesines, baudiamsias procesines, administrac.procesines) bei administracines.

-Teismin gynyba- pagrindin paeist teisi gynimo forma.CT ginamos CP tvarka.Vieojo ar vidaus administr.srityje paeistos teiss ginamos AP tvarka.Dar kitos T ginamos BP tvarka.

-Administracine tvarka ginus nagrinja daug vairiausi staig- savivaldybs, policija, inspekcijosw, departamentai ir pan.

2)Ginus nagrinjanios visuomenins institucijos.

-arbitraas- F ir J asmenys, susitar tarpusavio ginui sprsti kreipiasi ne v-bs teism, o j susitarimu pasirinkt ar st. numatyta tvarka paskirt 3j asmen.Arbitras- fizinis asmuo.Veikl reglamentuoja Komercinio arbitrao st.

Pagal organizavimo pobd gali bti institucinis ir ad hoc arbitraas.

Institucinis vykdo nuolatin arbitrao inst. (LT- Vln. komercinio arbitrao teismas)

Ad hoc arbitraas, kai ali susitarimu gino sprendimo procedros neorganizuoja nuolatin arbitrao instit. Priklausomai ar ginas susijs tik su LT, ar apima tarptaut element, arbitraas gali bti:

*Nacionalinis komercinis a sprendia ginus tarp LR kio subjekt, iskyrus ginus, numatytus Komercinio a st 4 str

*Tarptaut komercinis a atitinka komercinio a st 4 str numatytus poymius.

Pasauly taikomos dar kitos gin sprendimo procedros: ali sutaikinimo, ali derybos tarpininkaujant pasirinktam asmeniui, gino perdavimas sprsti pasirinktam expertui ir tt.

Lt yra ikiarbitrainio tarpininkavimo galimyb: alys gali kreiptis komercin arbitra ikiarbitrainio tarpininkavimo.

Kai kuriuos nesutarimus gali nagrinti ir kt visuomenins institucijos (pvz. taikinimo komisija, darbo arbitraas 3-j teismas).

Gin sprendimas gali vykti:

1.formalusis gin sprendimas - gin sprendia asmenys ar inst, kuri veikl detaliai reglamentuoja TN ir j negali keisti gino alys (CP, Adm procedros).

2.neformalusis pai gino ali nustatyta gino sprendimo tvarka, kai gin sprendia pai pasirinkti asmenys- arbitrai, 3-j teismas.

Imtis alternatyvi procedr skatina ios prieastys:

1. bylintis teisme yra brangu

2. teismo procesas vyxta ilgai, nes byla pereina visa CP stadijas

3. nuo teismo proceso daugel atgraso tai, kad jis yra labai grietai reglamentuotas

4. bylos nagrinjamos vieai, apie jas suino daug paalini asmen

5. alys negali utikrinti pasitikjimo byl nagrinsianiu asmeniu

6. byl isprendus teisme atkuriama tik teisin, bet ne socialin taika

7. perdavusios byl sprsti teismui, alys gali prarasti savo teis kontrol, nes teismas gali neleisti joms atlikti tam tikrus veixmus sudaryti taikos sutart, atsisakyti iekinio

Neformals gin sprend bdai turi atitikti ias slygas:

1. v-b turi suteikti alims garantijas pripainti alternatyvaus gin sprendimo rezultatus

2. v-b neturt nepagrstai reikalauti, kad alys prie kreipdamosi teism privalomai pabandyt gin isprsti neformaliais bdais- neteismine tvarka

Teismins gynybos privalumai:

1. teisme utikrinama teisin taika, teisinis stabilumas

2. byl nagrinja profesionals teisininkai, kurie taiko TN ir turi spec ini

3. utikrinimas teismo sprendimo prievartinis vykdymas

4. teismo proceso taisykls utikrina galimyb geriau nustatyti bylos aplinkybes ir ties

5. teisme galima taikyti laikinsias apsaugos priemones (pvz.: turto aretas, draudimas atlikti tam tikrus veixmus

6. teisme padarytos teiss taikymo ir fakt nustatymo klaidos gali bti itaisytos auktesns instancijos teisme

7. numatyta galimyb atleisti nuo bylinjimosi ilaid neturtingus CP dalyvius bei suteikti v-bs garantuojam teisin pagalb

2 klausimas. Teis teismin gynyb, kaip viena pagrindini asmens teisi. Teis teismin gynyb LR Konstitucijoje ir kt. teiss altiniuose

LR K-jos 30 str. 1 d asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Str. tvirtinta konstitucin teis teismin gynyb- tai asmens teisinio statuso teisnumo sudedamoji dalis. Teismins gynybos garantija reikia asmens teis kreiptis teism su iekiniu, skundu, praymu bei teismo pareig inagrinti tok iekin ir priimti dl jo teist sprendim. Teism sprendimai privalomi visiems ir galioja LR teritorijoje.

Teismai vykdo teisingum; teisjai ir teismai vykdydami teisingum yra nepriklausomi, teisjai klauso tik st, teismas priima sprendim LR vardu- 109 str.

110 str. 1 d teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai.

Teism st. 4 str. 1 d Lt visi pilieiai turi teis teismin gynyb jei ksinamasi j gyvyb, sveikat, asm. laisv, nuosavyb, garb ir orum ir kt. teises ir laisves taip pat turi teis teismin gynyb nuo v-bs valdios ir valdymo institucij bei pareign neteist veixm ir neveikimo.

Teises teismin gynyb turi ir F, ir J asmenys.4 str. 2 d. kt. v-bs pilieiai bei asm. be pilietybs turi teis teismin gynyb kaip LT pilieiai, jei kitaip nenustato st.

CPK 245 str. 5 punktas numato, kad teismas palieka pareikim nenagrint, jei suinteresuotas asm. kreipiasi teism, yra nes yra nesilaiks tos kategorijos byloms nustatytos iankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

Bylas CP tvarka nagrinja bendr. kompetencijos teismai, LAT, LT apeliacinis t-mas, apygard ir apylinki teismai.

-- apylinki (yra 54) nagrinja hipotekos teisj kompetencijai priskirtas bylas, kt civil. bylas, taip pat j kompetencijai priskirtas AT paeidim bylas.

-- apygard (yra 5) pirmoji instancija civil. byl, st. priskirt j kompetencijai nagrinjimui, taip pat apeliacin instancija dl apylinki teism sprendim ir nutari.

-- apeliacinis pirma instancija dl apygard teism priimt sprendim ir nutari, nagrinja praymus dl usienio valstybi ir tarptaut. teism bei arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo LR.

-- Aukiausiasis vienintelis kasacinis t-mas siteisjusiems bendr. kompet. teism sprendimams ir nutartims perirti. Taip pat analizuoja ir apibendrina bendr. kompet. teism ES TN taikymo praktik ir teikia rekomendacijas dl LT bendr. kompet. teism ir ES teismini inst. bendradarbiavimo.

Yra teismams nepriskirt byl:

** gin dl ikeldinimo ir gresiani sugriti gyvenamj patalp ir viebui. (CK 6.610; 6.615; 6,626)

** paeistas asm. teises, kylanias i adm. teisini santyki, konkurencijos bylas nagrinja administraciniai teismai.

Jei asmeniui turtin, neturtin, fizin ala padaryta nusikaltimo metu, baud. byloje gali bti pareiktas civilinis iekinys.

Asm. turi teis su skundu kreiptis apeliacine tvarka dl nesiteisjusi sprend. ar nutari ir nuosprendi pagrstumo ir (arba) kasacine tvarka dl siteisjusi sprendim, nutari, nuosprendi teistumo patikrinimo.

Kiekv. asm., kurio konst. teiss ir laisvs paeidiamos, gali kreiptis tarptautines inst., jei LR yra ratifikavusi tarptaut. dokumentus, tvirtinanius tok mogaus teisi ir laisvi gynimo gyvendinimo bd.

1950m. Europos m. teisi ir pagr. laisvi apsaugos konvencij LT ratifikavo 1995 04 27.

ETT galima kreiptis ne vliau kaip per 6 mn. nuo tos dienos, kai alies teisins institucijos byloje prim galutin sprendim. Asmuo gali kreiptis Teism tik inaudojs visas alies teisins gynybos priemones.

Konvencijos 35 str. tvirtina peticijos priimtinumo slygas:

1. teismas byl nagrinti priima tik po to, kai buvo panaudotos visos alies vidaus teisins priemons ir ne vliau kaip per 6 mn. nuo galutinio sprend. paioje v-bje.

2. teismas nepriima nagrinti peticijos, jei i yra:

a) anonimin

b) pagal savo esm tokia pat, koki teismas jau svarst.

3. nepriimtina tokia peticija, kuri yra nesuderinama su Konvencijos ir jos protokol nuostatomis, aikiai nepagrsta.

4. nepriima peticijos, jei mano, kad ji nepriimtina pagal i str.

Pagal Konst. 5 str. 1 d. v-bs vald Lt vykdo: Seimas, Prezidentas, Vyriausyb ir Teismas. Teismins valdios paskirtis- gyvendinti teisingum. Teismas- savarankika valdios institucija.

CPT 1 tema

3kl. Civilinio proceso teiss funkcijos ir udaviniai

Pagrindin civilinio proceso teiss funkcija yra reglamentuoti visuomeninius santykius teisingumo vykdymo sferoje, t.y. santykius, susiklostanius teismams nagrinjant ir sprendiant ginus, kilusius i privatini teisini santyki, ypatingosios teisenos bylas, taip pat vykdant teism sprendimus.

Pagrindiniai CPT udaviniai:

1. CPT turi tvirtinti ios teiss akos principus, kuriais remiantis turi bti reglamentuojamas CP, kuri btina laikytis teismams nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant teism sprendimus (CPK 5-21 str);

2. CPT turi reglamentuoti CP dalyvi (teismo, dalyvaujani byloje asmen ir kit) teisin padt j teises ir pareigas, procesines teisines galimybes;

3. CPT turi nustatyti procesinius bdus ir priemones, su kuri pagalba bt galima apginti paeistas civilines teises bei st-o saugomus interesus, t.y. i teiss aka turi nustatyti priverstin paeistos teiss gyvendinimo mechanizm;

4. CPT turi nustatyti procesinius bdus ir priemones asmeniui gyvendinti jam priklausani subjektin teis, kai dl jos nra gino (nustato CPK V dalis);

5. i teiss aka turi nustatyti atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumus, atsivelgiant i byl specifik;

6. CPT, reglamentuodama paeist subjektini teisi gynimo bdus ir tvark, kartu turi reglamentuoti ir utikrinti teiss aikinim bei pltojim.

Teismas turi iaikinti ne tik fakto klausimus, bet ir taikytin teis ar tikrai iekovas reikalavim grindia tinkama teiss norma

4 klausimas.CPT atribojimas nuo kit teiss ak.CPT ryys su materialinmis teiss akomisSkiriamos materialios ir proceso teiss akos.

Materialioji teis nustato teisini santyki subjekt galimo ir leistino elgesio ribas- teises, pareigas ir atsakomyb u pareig nevykdym ar teisi paeidim; ji nusako, k asmuo gali ar privalo daryti.

Materialiosios teiss akos reguliuoja F ir J asmen tarpusavio santykius.

Skiriami 3 materialiosios subjektins asmens teiss elementai:

1) Teis naudotis savo teise- atlikti tam tikrus veiksmus

2) Teis reikalauti i kit asmen atlikti pareigas, atitinkanias turim teis- atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti

3) Teis reikalauti gynybos i v-bs institucij, kai trukdoma gyvendinti teis ar kt asmenys neatlieka savo pareig

Materialioji teis nustato asmens teisin status tik iki gino dl teiss kilimo momento.

Materialiosios T.pagrindu gyvendinant teises ir tarp ali kilus ginui, btina nustatyti tarp ali susiklosiusius materialiuosius teisinius santykius.

Proceso teiss akos reguliuoja teisinius santykius ginant paeistas materialisias teises ir nusako, kaip apginti paeist ar ginijam marerial.teis ir taip utikrinti jos gyvendinim (prie i teiss ak priskiriama CPT, reglamentuojanti civilini byl teismin nagrinjim.

CPT santykis su K-ne teise

KT tvirtina pagrindines mogaus teises ir laisves, teism sistem, pagr.byl nagrinjimo teisme principus, daro tiesiogin tak visoms teiss akoms.

Daug visoms proceso teiss akoms bendr TN yra Teism statyme, Advokatros stat, Prokuratros st.

Materialiosios ir proceso teiss skirtumai

1. Materialieji teisiniai santykiai gali atsirasti ir be asmens valios (asmens gimimas ar mirtis), o procesiniai teisiniai santykiai paprastai atsiranda tik suinteresuoto asmens iniciatyva (iekinio pareikimas)

2. Material.teis teisini padarini sukelia ir be v-bs institucij veiksm (testamentas), proceso teis savaime teisini padarini nesukelia; numato galimyb atlikti veiksmus, bet nenumato j rezultato, nes tai palieka sprsti teismui

3. Proceso teis padeda utikrinti material.teiss efektyvum, utikrina teiss pltojim. Tai patvirtina proceso teiss savarankikum

4. Material.teis yra privatins teiss dalis, ji reguliuoja visuomeninius lygiateisi, nepavaldi vieni kitiems asmen santykius, o CPT bdingi ir privatins, ir vieosios teiss bruoai

5. Civilini teisini santyki subjektai material.teis gali pasirinkti, o proceso teiss negali, nes CPT- tai ir vieosios teiss dalis.

6. Material.teis nustato bendro pobdio elgesio taisykles, visuomenini santyki subjekt teises ir pareigas ir dl to yra reguliuojamoji, o proceso teis skirta ginti paeistas asmens material.subjektines teises, todl yra apsaugin.

M ir P teiss ak sveika atsiskleidia per CPT institutus

ali institutas: ali svoka vartojama tiek M, tiek P teisje, taiau ne visada materialij teisini santyki alys ir CP alys sutampa;

3j asmen institutas- ir M, ir P teisje

Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas- jei asmuo turi civilin teisnum ir veiksnum, tai jis turi ir procesin t ir v

rodymai: kokie rodymai yra leistini ir susij su konkreia byla nurodo material teis

LT 3 savarankikos proceso teiss akos- CPT, BPT ir APT. Jos skiriasi pagal reguliavimo dalyk ir metod.

CPT daniausiai ginamas privatus interesas, todl CP bdingi ali dispozityvumo, rungimosi principai.

BPT- vieosios teiss aka, jam bdingas imperatyvus teisinio reguliavimo metodas; gina privat ir viej interes, kuriuos saugo BT.Bdingas tardomojo proceso principas (ikiteisminio tyrimo pareignai ir teismas turi veikti aktyviai, siekdamas isiaikinti objektyvi ties)

APT- bdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, taiau maiau imperatyvus, nei BPT. Dalyviai nra lygiateisiai (dani subordinacijos ryiai). Rungimosi principas ymiai maesns apimties, nei CPT; tai vieoji teiss aka. Labai svarbus dispozityvumo princ.(gali skundo atsisakyti bet kurioje proceso stadijoje).

Visas proceso T akas sieja daug bendr bruo. Nors ios T akos nustato skirtingas procedras, bet kuri i i T ak reguliuojam teisen vykdo teisingum, vykdant j taikomi bendri konstituciniai ir kt teiss principai.

CP ir BP sieja ir tai, kad BP metu gali bti pareiktas civilinis iekinys.

Visas 3 procedras sieja tai, kad civilin byla turi bti sustabdyta, jei jos negalima inagrinti dl to, kad yra neinagrinta kita CP, BP ar AP proceso tvarka nagrinjama byla.

CP tvarka nagrinjamos bylos dl gin, kylani ne tik i civilins, bet ir i eimos, darbo, komercins, bankroto ir kt privatins T ak norm reguliuojam teisini santyki.

AP- ginai ne tik i AT, bet ir i mokesi, finans, konkurencijos, socialinio aprpinimo ir kt vieosios T ak norm reguliuojam teisini santyki.

BP tvarka nagrinjamos bylos, susijusios su BT, bausmi vykdymo T norm tvirtintomis subjektinmis teismis.

5. Civilinio proceso teiss dalykas.

Civilins proceso teiss (CPT), kaip ir kit teiss ak, reguliavimo dalykas teiss akos reguliuojami teisiniai santykiai.

CPT reguliavimo dalyk nusako CPK 1 str. 1 d.:

is Kodeksas nustato civilini, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, konkurencijos, bankroto, restruktrizavimo byl ir kit byl dl privatini teisini santyki bei ypatingosios teisenos byl nagrinjimo ir sprendim primimo bei vykdymo, praym dl usienio teism sprendim ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinjimo tvark. Darbo, eimos, intelektins nuosavybs, konkurencijos, bankroto ir restruktrizavimo bylos bei ypatingosios teisenos bylos nagrinjamos pagal io Kodekso taisykles, iskyrus iimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos statymai.Taigi CPT reguliuoja teismo ir kit civilini procesini teisini santyki subjekt veikl nagrinjant ir sprendiant civilines bylas.

Vadinasi CPT dalyku reikia laikyti pat CP, t. y. teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi veikl nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus. Reguliuodama i veikl, CPT turi utikrinti, kad ali ginai bt sprendiami siningai, ekonomikai, operatyviai ir teisingai.

6. Civilinio proceso teiss metodas.

CPT teisinio reguliavimo metodas tai bdai, kuriais ios teiss normos reguliuoja santykius, esanius teisinio reguliavimo dalyku.

Imperatyvusis (subordinacijos) metodas bdingas vieajai teisei ir reikia, kad teisini santyki subjekt konkrets veiksmai ar visa veikla yra grietai reglamentuoti teiss norm, jie neturi pasirinkimo laisvs, j teiss ir pareigos aikiai apibrtos ir negali bti keiiamos tarpusavio susitarimu. Galiojant iam metodui, paprastai abipusiai subjekt santykiai grindiami tarpusavio pavaldumu.

Daug CPK norm imperatyviai apibria privalom ir vienintel subjekt elgesio model.

Nors CP tvarka daniausiai nagrinjamas ginas, kils i privatini teisini santyki, statym leidjas procese nustato kai kuriuos privalomus dalykus, nes absoliuti proceso dalyvi laisv gali bti kenksminga gino alims, tretiesiems ir kitiems asmenims, kurie dl neinojimo ar kit prieasi negali pasinaudoti savo teise.

Taigi vis pirma CPK bdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas.

Imperatyviomis normomis turi bti sureguliuota:

1. gino ali teiss ir pareigos;

2. proceso organizavimo principai;

3. teism kompetencija.

Dispozityvusis metodas reikia, kad teiss normos teisini santyki subjektams suteikia plaias galimybes pasirinkti konkret veikimo bd ar apibrti subjekt tarpusavio teises ir pareigas susitarimu. is principas bdingas privatins teiss akoms.

CP tvarka ginamos subjektins teiss daniausiai tvirtintos toki materialiosios teiss ak normose, kurioms bdingas dispozityvusis reguliavimo metodas. CT galiojantis is metodas suteikia teis civilini teisini santyki dalyviams susitarti dl toki slyg, kuri tiesiogiai nedraudia statymas. Materialij teisini santyki subjektai, kilus ginui, tampa proceso alimis. Kadangi disponuodami materialija subjektine teise asmenys turi didel veiksm laisv, adekvatu toki galimyb utikrinti ir CP.

Tai reikia, kad CPT bdingas ir dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas, ir tai lemia pati CP esm.

Kaip matyti, CPT bdingas ir imperatyvusis, ir dispozityvusis teisinio reguliavimo metodai, darytina ivada, jog CPT teisinio reguliavimo metodas yra mirus. Taip CP metod traktuoja ir Konstitucinis Teismas.

Teisinio reguliavimo metodo dvilypumas nulemia, kokiai teiss ak grupei vieosios ar privatins priskirtina CPT.

Vieajai teisei bdingas subordinacijos principas, ios teiss reguliuojam teisini santyki viena alis visada yra valstyb ar jos institucija, tuo tarpu privatin teis reguliuoja privai fizini ar juridini asmen santykius.

CP susiklosto vairs civiliniai procesiniai teisiniai santykiai tarp vairi subjekt, bet teismas visada yra bet kurio teisinio santykio subjektas. I to iplaukia, kad CPT yra vieosios teiss dalis.

Kontinentins teiss sistemos alims (taip pat ir Lietuvai) tai bdinga juo labiau, nes iose valstybse teismas yra aktyvesnis proceso dalyvis nei bendrosios teiss sistemos alyse, kuriose veikia gino CP modelis. Be to, CP tvarka nagrinjamos ne vien grynai privataus pobdio civilins bylos, bet ir bylos, kurioms bdingas ne tik individualus (privatus), bet ir didesnis vieasis interesas, i byl baigtimi taip pat suinteresuota valstyb, visuomen ar jos dalis. Viej interes atspindi taip pat poreikis vienodinti teism praktik, analogikiems teisiniams santykiams teiss normas aikinti ir taikyti vienodai.

Kita vertus, CP esm visada yra privati, nes CP tvarka sprendiamas ali privatus ginas ir tai nulemia materialiosios (privatins) teiss prigimtimi. Nagrinjant ginus, kilusius i privatini teisini santyki, vyrauja ali dispozityvumo ir rungimosi principai, alys ir kiti dalyvaujantys asmenys turi daug alternatyvi galimybi gyvendinti procesines teises.

Darytina ivada, kad CPT tai miri teiss aka, turinti ir vieosios ir privatins teiss bruo.

7kl. Civilinio proceso teiss svoka ir sistema

CPT tai sistema teiss norm, reguliuojani teismo, dalyvaujani byloje asmen bei kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus.

Tai kodifikuota teiss aka. Pagrindins ios teiss nuostatos ir j dauguma idstytos kodifikuotame teiss akte Civilinio proceso kodekse. CPT normos CPK idstytos laikantis tam tikros teiss akto vidins struktros. Visos CPT normos sudaro login sistem.

Struktrikai CPK suskirstytas 7 dalis:

1. Bendrosios nuostatos;

jos aktualios visoms CP stadijoms

2. procesas pirmosios instancijos teisme;

ioje dalyje idstytos teiss normos reglamentuoja byl nagrinjim gino teisenos tvarka ir sprendim bei nutari primimo tvark pirmos instancijos teisme.

3. teism sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo kontrols formos bei proceso atnaujinimas;

ios dalies normos reglamentuoja teism sprendim ir nutari kontrols formas:

byl perirjim apeliacins ir kasacins instancijos teisme

proceso atnaujinim inagrintos bylos, kurioje siteisjo teismo sprendimas ar nutartis, pakartotin inagrinjim dl statyme numatyt naujai paaikjusi aplinkybi.

Proces pirmos instancijos teisme ir proces apeliacins instancijos teisme reglamentuojanios teiss normos sveikauja kaip bendrosios ir specialiosios.

4. atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai;

ios CPK dalies teiss normos reguliuoja atskir gin byl (eimos, darbo) nagrinjimo ypatumus, taip pat tvirtina am tikr kategorij byl nagrinjim supaprastinta tvarka (pvz dokumentinis procesas, bylos dl nedideli sum priteisimo). Nurodytos bylos nagrinjamos pagal CPK IV dalies taisykles.

5. ypatingoji teisena;

ios dalies teiss normos reglamentuoja ypatingosios teisenos byl nagrinjimo tvark

6. vykdymo procesas;

ios dalies teiss normos nustato teismo sprendim ir nutari vykdymo tvark

7. tarptautinis civilinis procesas;

reglamentuoja byl, turini tarptautin element, nagrinjimo teismuose ypatumus, usienio teism ir arbitra sprendim ir nutari pripainimo ir vykdymo LR tvark.

Tik tinkamai nustaius atskir proceso teiss norm sisteminius ryius su kitomis normomis, manoma teisingai iaikinti taikomos teiss normos turin.

Kadangi CPK yra pagrindinis susistemintas CP teiss aktas, siekiant isprsti atskir civilinio proceso teiss norm galim kolizij bei konkurencijos problemas CPK 1 str. 2 d tvirtinta taisykl, kad jei yra prietaravim tarp CPK ir kit statym, teismas turi vadovautis CPK, iskyrus tuos atvejus, kai pats Kodeksas suteikia pirmenyb kit st normoms.

CPT sistemos dalys:

bendroji

ypatingoji

Bendroji dalis apima klausimus, bendrus visam CPui (CP principai, byl priskyrimas teismams, teismingumas, atstovavimas, proceso dalyviai ir t.t.)

Bendrosios dalies normos idstytos:

CPK I dalyje Bendrosios nuostatos (CPK 1-175 str);

taip pat II dalies XIII skyriuje rodymai (CPK 176-224 str)

Ypatingoji dalis reglamentuoja:

civilini procesini teisini santyki subjekt veikl atskirose CP stadijose;

byl nagrinjim konkreios civilinio proceso teisenos (gino ir ypatingosios) tvarka;

atskir kategorij byl nagrinjimo, taip pat byl su tarptautiniu elementu nagrinjimo ypatumus.

8 kl. Civilinio proceso samprata ir esm, skirtumas nuo civilinio proceso teiss

Civilinis procesas yra ali bei kit dalyvaujani byloje asmen procesini veiksm sistema tam paiam tikslui pasiekti ginui dl teiss akto ar kitokio pobdio civilinei bylai isprsti. CPui nepriskirtini alternatyvs subjektini teisi gynimo bdai, pvz, arbitrao veikla, pretenzij reikimas bei kitos ikiteismins gin sprendimo procedros ir pan.

CP tai civilini procesini teisni santyki subjekt procesin veikla, kurios metu nagrinjamos ir sprendiamos civilins bylos teisme (pvz ginai dl teiss), teism sprendim ir nutari vykdymo, usienio teism ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo klausimai.

vairi civilini procesini teisni santyki subjekt procesin veikla yra skirtinga.

Teismo procesin veikla tai, pvz, iekinio ar kit procesini dokument primimo klausimo sprendimas, procesini termin tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti skyrimas, itirt byloje rodym vertinimas ir faktini aplinkybi konstatavimas ir kt.

ali ir kit dalyvaujani byloje asmen procesin veikla prasideda nuo iekinio pareikimo ir tsiasi iki bylos inagrinjimo i esms ar bylos pabaigos be teismo sprendimo, o tam tikrais atvejais iki teismo sprendimo vykdymo. Kiti proceso dalyviai liudytojai, ekspertai, vertjai ir kiti atlieka statym jiems pavestas pagalines f-jas civiliniame procese.

Pvz. ekspertas surao ekspertizs akt ir teikia ivad; liudytojas duoda parodymus byloje; juridiniai asmenys pateikia raytinius rodymus, auditorija stebi vie teismo posd ir pan.

CP ir CPT svokos nra tapaios.

CPT tai ne tam tikr subjekt veikla, bet teiss norm, reguliuojani civilini procesini teisini santyki subjekt veikl, sistema, t.y. ios teiss akos dalykas yra civilinis procesas teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi veikla nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus. CPT normos reguliuoja civilini procesini teisini santyki subjekt procesin veikl, nustato j procesines teises ir pareigas.

9 kl. CP modeliai ir j esm. CP modelis Lietuvos civilinio proceso teisje. CP tikslai.

Kiekvieno civilinio proceso modelio pagrindin problema ir jo esm charakterizuojantis bruoas tai teismo ir gino ali gali santykis.

Pagr klausimas kalbant apie civilinio proceso modelius yra tai, ar teisjas CP turi bti pasyvus nealikas klausytojas ir stebtojas, ar neribotai aktyvus.

Teismo aktyvumo civiliniame procese ir su tuo susijusi proceso trukms problem band sprsti jau romnai.

Viduramiais vyravo vadinamasis inkvizicinis (tardomasis) procesas.

Didioji Pranczijos revoliucija atne liberalizmo idj, ikeliani nuosavyb, laisv, lygyb, statymus. Liberalizmo filosofija paskatino XIX a. priimti naujus Europos CP kodeksus: 1806 m. Pranczijos, 1877 m. Vokietijos, 1864 m. Rusijos ir kt. pagr liberaliojo civilinio proceso modelio principai rungimasis ir dispozityvumas, taip pat vieumas, odikumas, teis statymo garantuot teisj, teisjo nepriklausomumas, nealikumas.

Atsivelgiant teismo vaidmen civiliniame procese, teisjo ir gino ali gali santyk rodinjimo procese, CP altinius, atskir CP princip (rungimosi, odikumo) turin, istorikai susiklost civilinio proceso modeliai:

1) Rungimosi grynai rungtynikas, su tam tikromis teisjo aktyvumo uuominomis;

2) Tardomasis, arba inkvizicinis teismas CP ypa aktyvus ir tam tikra prasme atlieka tardymo f-jas, nepaeisdamas rungimosi ir lygiateisikumo princip.

Rungimosi CP modelis bdingas bendrosios teiss sistemos valstybi civiliniam procesui.

Bendrosios teiss sistema atsirado be romn teiss takos, veikiama angl karalikj teism darbo.

iai sistemai bdingas:

kodifikacijos nebuvimas;

didel teism praktikos reikm teiss pltojimui;

teismo precedentas;

teiss norm kazuistikumas (konkretumas)

Atstovauja: D. Britanija, JAV, Kanada, Australija, Airija, Indija ir kt.

i valstybi procesui bdinga:

teisjas yra pasyvus;

nealikas arbitras;

gino alys labai aktyvios

teismas nesikia ali gin, negali ali skubinti;

teismas: negali apklausti liudytoj, reikalauti raytini rodym, gali tik sprsti, ar tam tikri klausimai susij su byla, silyti alims patikslinti reikalavimus.

alys: sprendia, kokius procesinius veiksmus atlikti visose proceso stadijose; kontroliuoja rodym tyrimo procedr;

Tesimo pareiga yra stebti ali vedam proces, vertinti tai, k alys surinko ir ityr, bei priimti sprendim byloje;

Veikia formaliosios tiesos principas (teismas turi isprsti byl pagal jam pateikt mediag ir neturi pareigos aikintis tikrsias bylos aplinkybes)

Teismas kontroliuoja proceso eig utikrina tvarkos teismo posdyje palaikym, sprendia ali nesutarimus ir tam tikrus procesinius klausimus.

Tardomasis (inkvizicinis) procesas dl istorini prieasi bdingas civilins teiss sistemos valstybi CPui. Civilin teiss sistema susiformavo tiesiogiai veikiama romn teiss.

ioje kodifikuotoje:

teiss sistemoje galioja statymo virenybs principas, kuriuo turi vadovautis teism praktika;

bdingas teiss norm abstraktumas, j skirstymas bendrsias ir specialisias ir t.t

Priskiriamos valstybes: Vokietija, Austrija, veicarija, Graikija, Pranczija ir kt.

Klasikinis inkvizicinis procesas, kurio pagrindiniai bruoai buvo slaptumas, ratikumas ir kt egzistavo iki XIX a. vairiose alyse civilinio proceso reform, kurias lm revoliucij Europoje banga.

Inkviziciniame procese ali ir teismo gali santykis yra atvirktinis palyginti su rungimosi modeliu teismas aktyvus nagrinjant byl, atlieka tardytojo vaidmen, o alys yra palyginti pasyvios.

vairi ali praktikoje gryno vieno ar kito modelio realiai nra, o paprastai yra mirus modelis.iuolaikiniam CT tradicijos v-bi CPui bdingi tiek tardomojo, tiek rungimosi modelio bruoai.

Objektyviai teismas gali ispsti gin tik bdamas nealikas; to reikalauja rungimosi, lygiateisikumo principai. CP nra vien privatus dviej ali ginas. Teismas turi atlikti ir tam tikras vieas funkcijas, nes yra ilaikomas i mokesi moktoj pinig, todl teisjas turi bti aktyvus, kontroliuoti proceso eig.

Teismas:

rengiasi bylos teisminiam nagrinjimui

kontroliuoja rodinjimo proces

Teismo aktyvumo ribos:

teismas negali priteisti to, ko iekovas neprao, ar kitu pagrindu

aktyvumas galimas tik formalija prasme tiek, kiek nustato statymas

aktyvumas materialija prasme ribotas negalima viryti reikalavimo sumos, pakeisti iekinio dalyk ir pagrind

Apeliacin instancija negali sprsti to, ko apeliaciniame skunde neprao apeliantas

ali iniciatyva apriboja tvarkomojo pobdio procesini veiksm atlikimu (pvz rodym pateikimas).

CP modelis Lietuvos civilinio proceso teisje

Naujas LR CPK priimtas 2002 vasario 28d., sigaliojo nuo 2003 sausio 1d.

Naujo CPK rengjai vadovavosi pagrstai iuolaikinse demokratinse v-bse paangiausiu laikomu socialinio civilinio proceso modeliu, bdingu daugeliui Europos v-bi, kurios vienas i ideolog yra Francas Kleinas. Socialinio CP teorija koncentruotum ikl ir pagrind kaip savarankik princip, kuris siejamas su kita teismo pareiga teisingai inagrinti byl. i proceso tiksl greito ir teisingo bylos inagrinjimo iraika CPe tapo aktyvaus teisjo vaidmens utikrinimas su vairi procesini priemoni pagalba.

Naujajame CPK i esms naujai reglamentuojamas visas CP, siekiant utikrinti jau mint tiksl realizavim (pvz tinkamas st taikymas nagrinjant bylas)

Esminis bruoas aktyvus teisjas, siekiantis greito, ekonomiko proceso bei materialiosios tiesos nustatymo byloje. Tai nereikia.kad teismas gali savavaliauti procese, pamindamas privaius ali interesus.

Sprendiant disponavimo gino dalyku klausimus lemia ali valia, taiau teismas turi teis pasilyti alims svarstyti vienokius ar kitokius klausimus, pasirpinti atstovavimu ir kt.

tvirtinama:

teismo pareiga rpintis kiek manoma isamesniu bylos aplinkybi ityrimu;

teismo pareiga nustatyti materialij ties byloje, t.y. bti sitikinusiam ar beveik sitikinusiam tuo, kad sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes.

CP tikslai (vadovl kaip ir nra. Yra tik CPT tikslai)

CPT tikslai.

CPK 2 str suformuoti tokie CPT tikslai:1) asmen paeist ar ginijam materialini subjektini teisi ar statymo saugom interes gynimas;2) tinkamas statym taikymas teismui nagrinjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant;

3) kuo greitesnis teisins taikos tarp gino ali atkrimas;

4) teiss aikinimas bei pltojimas.

iuos tikslus dar galima suskirstyti :

privaius

vieuosius

10. Civilinio proceso teisenos. Civilinio proceso stadijos.

Lietuvos CPT skiriamos dvi teisenos rys:

1. iekinio (arba gino);

2. ypatingoji.

Iki steigiant administracini teism sistem CP sudedamoji dalis buvo treioji administracin teisena, kuri dabar yra savarankika administracinio proceso teiss aka.

Teisena tai speciali civilini byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisins prigimties civilinms byloms nagrinti.

Gino teisena nagrinjamos bylos, kylanios i privatins teiss norm reguliuojam teisini santyki (civilins, darbo, eimos teiss ir kt.), ikeliamos pareikiant iekin. i teisena laikoma pagrindine, nes dauguma jos norm, bdamos bendro pobdio, taikomos ir ypatingajai teisenai. Ja nagrinjami ali, turini prieingus interesus, ginai. Iekovas kreipiasi teism dl tariamai paeistos ar ginijamos jo subjektins teiss gynimo ir reikalavim teisme skiria atsakovui, kuris tariamai turi pareig atsakyti pagal pareikt iekin. Taiau atskir kategorij gino byloms nagrinti CPK numato tam tikrus ypatumus.

Ypatingoji teisena dar vadinama ne gino teisena, kuria bylos nagrinjamos nesant gino dl teiss. Tai apsaugin teisena. Jos paskirtis padti gyvendinti ir realizuoti subjektines teises, kurios nra paeistos. Pagal jos taisykles nagrinjamos vairios bylos. Visoms jos byloms nagrinti yra nustatytos bendrosios taisykls, taiau statymas nustato atskir ypatingosios teisenos byl nagrinjimo ypatumus, todl bendrosios nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprietarauja specialiosioms teiss normoms.

CPK 422 str. 8 punkte ir XXXIII skyriuje numatyta byl dl teisi atkrimo pagal pareiktinius vertybinius dokumentus nagrinjimo tvarka, kodekse vadinama aukiamja teisena, nra atskira CP ris (atskira teisena), nes ios bylos taip pat priskiriamos prie ypatingosios teisenos byl.

Stadijos

Civilins bylos nagrinjamos nuosekliai, tam tikrais etapais, kurie vadinami stadijomis.

CP stadija tai procesini veiksm ir kaip j rezultatas susiklosiusi procesini santyki tam tikram procesiniam tikslui pasiekti visuma.

Lietuvos CP skiriamos 7 stadijos:

1. civilins bylos iklimas (CPK 135-138 str.) teismui suinteresuoto asmens valia pateikiamas iekinys arba pareikimas (praymas), teismas svarsto jo primimo klausim, jeigu iekinys (pareikimas, praymas) atitinka statymo reikalavimus ir teismo rezoliucija priimamas, laikoma, kad civilin byla yra ikelta. Paprastai teismas negali pradti proceso savo iniciatyva, iskyrus retas iimtis.

2. pasirengimas teisminiam civilins bylos nagrinjimui (CPK 225-233str.) teisjas ir dalyvaujantys byloje asmenys atlieka pasirengimo teisminiam bylos nagrinjimui veiksmus, kad byla bt tinkamai inagrinta jau pirmame teismo posdyje. alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi susipainti su vieni kit argumentais, pateikti visus rodymus, galutinai suformuluoti savo reikalavimus, argumentus, atsikirtimus. Pasiruoimas gali bti raytinis, odinis.

3. teisminis bylos nagrinjimas pagrindin stadija (CPK 153-224, 234-258, 259-298 str.) apima teismo posd, rodym jame ityrim ir vertinim, bylos aplinkybi nustatym, sprendimo ar kito procesinio dokumento ubaigiant byl primim. Jis vyksta vieai, odiu, iskyrus tam tikras iimtis ratu. i stadija baigiama teismo sprendimo ar nutarties nutraukti byl ar pareikim palikti nenagrint primimu.

4. apeliacija (CPK 301-339 str.) nesiteisjusi teismo sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo patikrinimas. Suteikti teis apeliacij yra ir privatus, ir vieasis interesas, nes tiek gino alys, tiek ir visuomen suinteresuota, kad teismai nagrint bylas teisingai. Ji pradedama dalyvaujani byloje asmen iniciatyva. Ji galima dl vis nesiteisjusi teismo sprendim ir nutari, iskyrus statymo numatytas iimtis. Padavus j, procesinio sprendimo siteisjimas sustabdomas ir pagal bendr taisykl negali bti vykdomas. Jei apeliacins instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendim ar nutart palieka galioti, jie siteisja ir gali bti vykdomi priverstinai.

5. vykdymo procesas (CPK 583-779 str.) siekiama gyvendinti (realizuoti ar privestinai vykdyti) teismo sprendim. Jei nevykdomi teism sprendimai bylose dl priteisimo, taikomas priverstinis teismo sprendim vykdymas. Bylose dl pripainimo teisini padarini alims atsiranda nuo teismo sprendimo siteisjimo momento. ios stadijos norm taikymo tvark nustato LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. sakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendim vykdymo instrukcija.

6. kasacija (CPK 340-364 str.) siteisjusi teismo sprendim ar nutari teistumo patikrinimas. Jos tikslas vienodos teism praktikos visoje valstybje formavimas. Ji gali bti inicijuojama tik dalyvaujani byloje asmen valia. Kasacinis teismas Lietuvos Aukiausiasis Teismas byl nagrinja tik teiss taikymo aspektu ir bylos aplinkybi nenustatinja, rodym netiria. Ji negalima, jei byloje nebuvo apeliacijos, bei tam tikruose turtiniuose ginuose, kai ginijama suma maesn nei 5 000 lt. Kasacinis skundas priimamas, jei yra bent vienas i kasacijos pagrind, numatyt CPK 346 str., tokio skundo primimo klausim sprendia 3 kasacinio teismo teisj atrankos kolegija.

7. proceso atnaujinimas (CPK 365-374 str.) pakartotinis bylos nagrinjimas, esant tam tikroms CPK numatytoms aplinkybms. Tok praym byloje, kurioje yra siteisjs teismo sprendimas ar nutartis, gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat netrauktieji bylos nagrinjim asmenys, jei siteisjs teismo sprendimas ar nutartis paeidia j teises ar statym saugomus interesus. Praym, siekiant apginti viej interes, gali LR generalinis prokuroras. Jei tam tikru pagrindu byla atnaujinama kita teismo sudtis byl periri i naujo laikydamasi proceso atnaujinimo pagrindo rib ir priima atitinkam sprendim byloje. jei ankstesnis sprendimas pakeiiamas, ankstesni teism sprendimai (nutartys) tokioje byloje netenka teisins galios.

Kiekviena byla vis stadij neprivalo pereiti ir danai nepereina.

Teismui atsisakius priimti iekin, CP baigiasi net neiklus civilins bylos. Paprastai 3 pirmos stadijos yra btinos kiekvienai bylai, jos yra laikomos privalomomis. Kitos stadijos laikomos fakultatyviomis, ne j konkreioje byloje gali ir nebti.

11. Tarptautinio civilinio proceso svoka ir reguliavimo sritis.

Kiekviena valstyb nra udara sistema, vairs ir konfliktiniai santykiai susiklosto tarp skirting valstybi fizini ir juridini asmen. Problem kyla dl rodym rinkimo, procesini dokument teikimo, laikinj priemoni taikymo usienyje, asmens subjektikumo nustatymo ir t. t.

Tarptautinis CP kai kuri nuomone, yra savarankika nacionalin teiss aka. Kai kas mano, kad tai sudedamoji tarptautins privatins teiss dalis arba kad tarptautinis CP yra sudedamoji tarptautins vieosios teiss dalis.

Tarptautinio CP reguliavimo dalukas santykiai, susiklostantys nagrinjant tarptautinio pobdio civilin byl.

Pasak Mikelno, ia prasme tarptautin CP reglamentuojanios teiss normos yra sudedamoji CPT dalis, o ne atskira teiss aka.CPK VII dalies normos skirtos santykiams, susijusiems su usienio teism sprendim pripainimu ir vykdymu bei tarptautinio pobdio byl teismingumu. Toki civilini procesini santyki nemanoma sureguliuoti vien nacionalins teiss normomis ir valstybs priverstos reguliuoti juos tarptautinmis sutartimis.

Dviali sutari bei daugiaali konvencij normos tampa sudedamja valstybi atitinkam tarptautini sutari ar konvencij dalyvi nacionalins teiss dalimi.Taigi normos, reguliuojanios byl su tarptautiniu elementu nagrinjim teismuose, yra sudedamoji nacionalinio CPT dalis. ios normos reguliuoja teismo, dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi veikl nagrinjant ir sprendiant tarptautinio pobdio civilines bylas bei vykdant tokiose bylose priimtus sprendimus.

12 klausimas. CPT raida Lietuvoje

Teism sistem ir civilin proces lietuvoje reguliavo 1529m., 1566m.ir 1588m. Lietuvos Statutai.

Remiantis 1588m. Lietuvos statutu bylos buvo nagrinjamos iki XIX a. vidurio. Vliau Lietuvoje veik 1864 m. Rusijos civilins teisenos statymas, parengtas vadovaujantis 1806m. Pranczijos CPK, kuris tuo laikotarpiu buvo pripastamas paangiausiu Europoje CP.

1918- 1940 m. laikotarpis. Tarpukario Lietuvoje dar nebuvo sukurtas CPK (kaip ir CK), todl galiojo 1864 m. carins Rusijos Civilins teisenos statymas (iskyrus Klaipdos krat, kuriame galiojo Vokietijos CPK). 1934m. Civilins teisenos statymo pakeitimai, kuriuose vienareikmikai tvirtinta teismo pareiga rpintis esmini bylos aplinkybi iaikinimu.is teismo teisi ipltimas, reik ne tik jo pareig daryti tak bylos mediagos turiniui siekiant teisingai isprsti gin, bet ir galimyb veikti bylos mediagos koncentruotum jau rengiantis teisminiam nagrinjimui ir itaip pasiekti, kad byla bt inagrinta jau per pirmj teismo posd. Nepaisant i pakeitim, tarpukario LT CP turt bti apibdinamas kaip liberalusis, kurio tikslas buvo nustatyti procese formalij ties.

1940- 1990 m. prievartinio Lietuvos inkorporavimo i TSRS laikotarpis. Civilins teisenos statymas ir kiti nepriklausomos Lietuvos statymai nustojo galioti, nes TSRS politin bei ekonomin sistema buvo pagrsta ne rinkos ekonomika, bet planiniu kiu ir valstybs diktatu. 1964 m. buvo priimtas Lietuvos TSR CPK, kuris galiojo iki 1990m., o vliau su pakeitimais iki 2003m.sausio 1d., nes Lietuvos valstybs CPT dar nebuvo sukurta. Tarybiniame CP teismo galios buvo kone absoliuios, o pagrindinis jo udavinys nustatyti objektyvij ties byloje, t.y.imtis vis priemoni, kad reikmingos bylos aplinkybs bt iaikintos visapusikai. Taigi teismas turjo rinkti rodymus vis kategorij bylose savo iniciatyva, perengti iekinio reikalavim ribas, kasacinis procesas ir bylos perirjimo procesas galjo bti pradtas be ali valios.

Lietuvai tapus Taryb sjungos dalimi, buvo reorganizuota ir teim sistema. Teismai buvo sudaromi i renkam teisj ir teismo tarj. Lietuvos TSR Aukiausiasis Teismas visiems teismams kasacin instancija, kuri nurodydavo j padarytas klaidas nagrinjant konkreias bylas ir trkum alinimo bdus, paddavo jiems vienodai suprasti ir taikyti teiss normas, gyvendinti vienod teism praktik, vadovavo liaudies teismams. Klasikins kasacijos nebuvo. Vietoje jos egzistavo prieros sistema- teismas tikrino tiek faktin, tiek teisin bylos pus:

1) prieiros tvarka peririmi siteisj teismo sprendimai

2) byla prieiros instancijos teism galjo patekti ne pagal ali skundus, o tik pagal konkrei pareign protestus

3) uprotestavimo objektas buvo tik aktai, kuriais pirmosios, kasacins ar prieiros instancijos teismai yra suformulav bylos baigimo ivad.

CP reforma po 1990m. kovo 11d. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, ikilo CPT reformavimo btinyb. Tarybinis civilinis procesas visikai neatitiko nauj ekonomini ir politini realij. CPT reforma i esms vyko dviem etapais:

Pirmas etapas 1964 m. tarybinio CPK keitimas: .Atkrus nepriklausomyb kasacinis procesas buvo radikaliai reformuojamas. Iki 1996m. liepos 9d. CPK pakeitim kasacine tvarka bylas nagrinjo apygard teismai ir Aukiausiasis Teismas. Po 1996 liepos 4d. Teism st. pataisos ir liepos 9d. CPK pakeitim kasacins funkcijos vykdymas priklauso 3 teisminms grandims: apygard teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas.1998m. balandio 8d. Teism statymo pakeitimo ir papildymo statymas tvirtino, kad LAT yra vienintel kasacin instancija siteisjusiems sprendimams, nuosprendiams, nutartims ir nutarimams. Kadangi iki io statymo primimo Lietuvos kasacijos funkcijas atliko keli grandi teismai, objektyviai nebuvo imanoma suvienodinti teism praktik ir siekti teism sprendim stabilumo, statymas i esms pakeit situacij.

Antras etapas naujo CPK rengimas: LR Seimas 2002-02-28 prim nauj CPK, kuris sigaliojo nuo 2003-01-01. naujai reglamentuojamas visas CP, siekiant utikrinti: paeist materialij subjektini teisi gynim, tinkam istatym taikym nagrinjant bylas, kuo greitesn teisins taikos tarp ali atkrim bei teiss pltr.

Civilinio proceso teiss mokslas- tai ini apie civilinio proceso teis(CP teiss normas ir j taikym vykdant teisingum, CP teisinio reglamentavimo teorij ir praktika ir t.t.) sistema.

CP teiss mokslo aka daugelyje valstybi pradta pltoti nuo XIX a. vidurio, kai atsirado daugyb vadovli, monografij, mokslini komentar, metodini rekomendacij, publikacij teiss moklso urnaluose, disertacini darb, skirt atskir civilinio proceso teiss problemoms, stadijoms, institutams.

CP teiss mokslo pagrindiniai metodai yra ios teiss akos norm turinio tyrimas, prietaravim tarp atskir norm nustatymas, teiss norm taikymo rezultat ir j takos visuomeniniams santykiams analiz.

Kiti mokslini tyrinjim metodai:

a)sociologinis

b)istorinis

c)lyginamasis

Lietuvos CP teiss mokslas kaip savarankika teiss aka yra dar visai jauna, nes pirmasis nepriklausomas CPK Lietuvos nacionalinis CP statymas sigaliojo tik 2003m. sausio 1d.

Reikming mokslini tyrim CP mokslo srityje atliko dar tarpukario mokslininkai:V.Mays, M. Romeris, P.Leonas.

Tarybini laik mokslininkai: eruolis, P. Vitkeviius, S.Vlyvis

Nepriklausomos Lietuvos mokslininkai:V. Mikelnas, V. Nekroius, V. Valanius, E.Lauikas.

CP mokslo reikm

a)mokslininkai bene pirmieji pastebi teisinio reguliavimo ydas ir spragas, teiss norm interpretavimo teism praktikoje klaidas.

b)mokslininkai silo konkreius problem sprendimo bdus, pagrstus atitinkamais moklinio tyrimo metodais(pvz., teiss nom aikinimo ar CP teisinio reglamentavimo bdai).Tuo siekiama kuo efektyvesnio CP tiksl gyvendinimo praktikoje - t.y. visuomens ar atskiro jos individo interesus atitinkani priemoni, utikrinani teis tinkama proces visiems proceso dalyviams vis kategorij ginuose.

IUOLAIKINS CIVILINIO PROCESO TEISS RAIDOS TENDENCIJOS

CP teiss pltojimsi skatino noras vienondinant CP teis vystyti ekonomin bendradarbiavim, tarptautin prekyb, laisv asmen, preki bei kapitalo judjim.

CP teiss sistemos:kontinentin, anglosaks

iuolaikins CP teiss pagrindine pltojimosi tendencija galima laikyti abipus dviej teisini sistem, tvirtinusi skirtingus CP principus bei skirting teismo ir ali vaidmen CP, suartjim.

Abiejose teiss sistemose CP balansuodamas tarp tardomojo ir rungimosi proceso ilgainiui tapo mirus, nes turi tiek vieno tiek kito CP modelio bruo. Pvz., anglosaks(bendrosios) teiss sistemos valstybse didja teismo vadovavimo CP reikm, siekiant kuo greitesnio ir ekonomikinesnio bylos inagrinjimo, kita vertus kontinentins teiss sistemos valstybse tam tikros teismo teiss(pvz., savo iniciatyva rinkti rodymus) yra siaurinamos.

Kiekvienoje i mint teiss sistem pasikeit raytins teiss ir teism praktikos, kai CP teiss altini, santykio suvokimas.

Kontinentins teiss sistemos valstybse iaugo teismo precedento vaidmuo(pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojama vienoda visai valstybei teism praktika).

Anglosaks sistema, kurioje vyrauja rungimosi proceso modelis, iaugo statym reikm.

Rungimosi principas abiejose sistemose traktuojamas kaip optimalus teismo ir ali gali balansas, pagrstas teismo ir ali bendradarbiavimu civiliniame procese.

Kitos tendencijos:Tam tikr kategorij byloms nagrinti nustatomi procesiniai ypatumai arba tvirtinama speciali procesin forma, supaprastintos procedros, diegiami vairs alternatyvs neteisminiai arba ikiteisminiai gin sprendimo bdai.

Pagrindin iuolaikinio Lietuvos CP teiss ir ios teiss akos pltojimosi tendencija - atskleisti vairi CP teiss institut turin, CP teiss sistem, reglamentavimo trkumus ir spragas. Tai takos teism praktik ir tolesn CP teiss pltr bei CP tobulinim.vairs moklinink darbai(monografijos,komentarai) turs takos teiskrai, teiss aikinimui vei taikymui.

2 tema. CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINIAI

1. CPT altini samprata ir sistema

CPT altini svoka vartojama 2 prasmmis:

Formalija prasme. T altinis iorin TN tvirtinimo, iraikos forma (statymas, postatyminis teiss aktas ir kt)

Vieno autoritetingiausi lyginamosios teistyros atstov R. Davido nuomone, teiss altiniai formaliuoju poiriu:

Bendrieji fundamentals teiss principai (lygiateisikumas, teisingumas ir pan)

Tarptautin teis

Raytin (statutin) teis (statymai, postatyminiai teiss aktai)

Paproiai;

Teism praktika;

Teiss doktrina

Materialija prasme. T altinis visuomens ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai veiksniai, lemiantys TN turin ir padedantys nustatyti j prasm.

Daniausiai T altinio svoka suprantama formalija prasme.

2. CPT altini klasifikacija. LR Konstitucija, Teism statymas, Civilinio proceso kodeksas, tarptautins sutartys, kiti norminiai aktai, kaip civilinio proceso teiss altiniai. Teism praktika, kaip civilinio proceso teiss altinis. Civilinio proceso teiss vienodinimas

Pagal tai, ar elgesio taisykls suformuluotos tiesiogiai, T altiniai skirstomi:

Tiesioginiai (pirminiai) juose suformuluotos konkreios elgesio taisykls.Tai:

Bendrieji T principai (teisingumo, teistumo, lygiateisikumo)

Raytin T:

Nacionaliniai CPT altiniai:

statymai:

Konstitucija;

Konstituciniai statymai;

Programiniai statymai nustato valstybs ekonomins ir socialins veiklos tikslus, bet ne TN, reguliuojanias teisini santyki subjekt elges;

Kodifikuoti statymai (CPK)

Paprastieji (ordinariniai) statymai;

Postatyminiai aktai paprastai valdymo aktai, juo realizuojamos statymo normos (Seimo nutarimai, Vyriausybs nutarimai, savivaldybi T aktai)

Tarptautiniai CPT altiniai

Paproiai (Driukas laiko CPT altiniu, o Nekroius nelaiko)

Netiesioginiai (antriniai) Tai TN taikymo ir aikinimo rezultatas. Tai:

Teism praktika (teisminis precedentas);

T doktrina. Ji svarbi, pateikia sistemin ir racionali galiojanios T analiz; mokslininkai-teisininkai yra labiausiai nepriklausomi; T doktrina neapsiriboja nacionalins T analize; T doktrinai bdingas stabilumas. Kuo racionaliau teismai link argumentuoti savo spr, tuo svarbesn T doktrina

statym projekt rengimo ir svarstymo mediaga (Driukas)

LR Konstitucija. CPT svarbu tai, kad Konstitucija nustato teism sistem (111str), tam tikrus proceso principus: valdios padalijimo (5 str), vieumo (117 str), teismins gynybos pirmumo ir universalumo (30 str), proceso kalbos (117 str), lygiateisikumo (29 str), teisj ir teism nepriklausomumo ir iimtins teiss vykdyti teisingum tik teismui (109 str). Kiti CPT svarbs str: tiesiogin Konstitucijos taikymo galimyb (6 str) juo remiantis teismas gali upildyti T sprag ar isprsti kolizin kl tiesiogiai remianti Konstitucija, galioja tik paskelbti ir neprietaraujantys Konstitucijai statymai (7 STR), draudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ir artimus giminaiius (31 str), piliei teis sksti valstybs staig ir pareign spr (33 str) ir kt.

Konstitucijos svarba CPT:

1. Teismai, nagrindami civilines bylas danai susiduria su statymo ar kt T akto taikymo konkreioje byloje sutikimo su Konstitucija problema sprendiama remiantis 6 str

2. Interpretuojant konkreias TN bet kurio T akto analiz pradedama nuo Konstitucijos analizs.

3. Konstitucija tvirtina CPT principus, kurie taikomi konkreiose civilinse bylose;

4. tvirtina asmens teis kreiptis teism jos gyvendinimo tvark detalizuoja CPT.

Konstitucija teisins sistemos pagrindas, todl kt T akas reikia analizuoti kaip Konstitucijos princip ir idj tsin, o tos T akos turi bti analizuojamos remiantis Konstitucija.

Konstitucija tvirtina bendruosius T principus : teisingumo, lygiateisikumo, proporcingumo, draudimo suteikti statymui grtamj gali ir t.t.

CPK. CPT kodifikuota T aka, todl dauguma CPT norm yra susistemintos CPK.

Naujas CPK priimtas 2002-02-28, sigaliojo 2003-01-01.

Jei yra prietaravim tarp CPK ir kt statym, tai remiams CPK, nebent pats CPK suteikia pirmenyb kt st normoms.

Kt norminiai T aktai kaip civilinio proceso teiss altiniai

CPK ne vienintelis CPT altinis. Nemaai TN, svarbi CPT, yra kt T ak kodeksuose (CK, Darbo K, Santuokos ir eimos K), specialiuosiuose statymuose (Teism st, moni bankroto st, Patent st, moni st, Antstoli st, Advokatros st, Prokuratros st, LAT statutas, moni restruktrizavimo st).

ES teis

Susideda i:

Pirmins Europos Bendrij steigiamosios sutartys

Antrins ES institucij priimama T:

Reglamentai privalomos visos apimties ir tiesiogiai taikomos visose valstybse narse

Direktyva suformuoja udavinius ir tikslus, kurie privalomi visoms ES narms, bet spr dl j taikymo nacionaliniu lygiu priima paio valstybs;

Sprendimas priimamas konkreiam kl sprsti, privalomas tik fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems yra skirtas;

Rekomendacija ir ivada teisikai neprivalomi.

Teism praktika, kaip civilinio proceso teiss altinis

Teism praktika (teisminis precedentas) netiesioginis CPT altinis.

Teism praktika teism pateikti TN taikymo iaikinimai, priimti sprendiant konkreias bylas, T taikymo kl inagrintose bylose analiz ir apibendrinimas.

LAT formuoja vienod teism praktik aikinant ir taikant st bei kt T aktus.

LAT priimami ne individualaus pobdio T aktai yra:

Rekomendaciniai CPT aktuals LAT Senato nutarimai ir jais patvirtintos teism praktikos apibendrinimo apvalgos;

Privalomi LAT kasacine tvarka inagrintose bylose priimtose ir LAT biuletenyje Teism praktika paskelbtose nutartyse suformuluoti precedentai. Teisminis precedentas sprendiant konkreias bylas priimtuose teismo sprendimuose pateikti teiss iaikinimai, kurie laikomi pavyzdiu sprendiant analogikas (panaias) bylas. Teismas aikina ir taiko TN konkreioje byloje, todl taikydamas precedent teismas turi nusprsti, ar bylos yra analogikos (panaios) ir tada taikyti precedent. Jis atsiranda, kai sprendiant teisme konkrei byl nra TN, aikia reglamentuojanios konkretaus teisinio santykio dalyvi teises ir pareigas, ar kai TN turinys neaikus, ar TN prietarauja bendriesiems T principams.

Precedento doktrinos susiklostymo prieastys:

1. Teisingumas reikalauja TN taikyti vienodai. Teisminis precedentas leidia ta pasiekti;

2. Ivengiama skirtingo tos paios TN aikinimo ir t pai faktini aplinkybi skirtingo vertinimo;

3. Precedentus formuoja aukiausiosios teismo instancijos, kur dn dirba labiausiai patyr ir aukiausios kvalifikacijos teisininkai;

4. Nesutikim su teismo precedentu reikia papildomai argumentuoti, todl dn teismai vadovaujasi precedentu;

5. Remiantis teismo precedentu iaikinama konkreti TN ir upildomos T spragos.

CPT altiniai yra Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai, tp tarptautini teism precedentai.

CPT vienodinimas

T harmonizavimas T sistemos vidins darnos utikrinimas, prietaravim tarp atskir vidini T sistemos dali paalinimas.

T unifikavimas vairi tarptautini dokument rengimas ir primimas bei nacionalini st suderinimas su atitinkamais tarptautiniais dokumentais.

CPT vienodinimo problemos:

1. CPT galioja principas, kad procesas vyksta pagal bylos nagrinjimo vietos T;

2. CPT bdingas formalumas;

3. CPT miri T aka, o vienodinant viej T susiduriama su V suvereniteto problema;

4. Svarbiau suderinti tarptautinio komercinio arbitrao taisykles, o ne CPT.

Teisinio reglamentavimo vienodinimas svarbus V-i tarptautiniam bendradarbiavimui, visuomenini santyki pltrai.

Europos Sjungos TN yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis, ir turi virenyb prie LR statymus ir lt T aktus.

TARPTAUTINIO CP TEISS ALTINIAI

1. Konstitucija.

Tarptautiniam CP svarbios konstitucins nuostatos (pagal T doktrin):

LR vadovaujasi visuotinai pripaintais tarpt. Teiss principais ir normomis (K 135 str.). Tai- ir bendrieji T principai (pvz. st.atgal negalioja, iklausyti abi puses), ir principai, idstyti JTO statuose (1,2 str.), JTO Generalins Asambljos rezoliucija atvirtintoje tarptautins T princip deklaracijoje.

LR Seimo ratifikuotos tarpt. sutartys yra LR teisins sistemos dalis (K 138 str. 3d.).

Jei sigaliojusi ratifikuota LR tarpt. sutartis nustato kitokias normas, negu LR st., kiti T aktai, galiojantys ios sut. sudarymo metu ar sigalioj po ios sut. sigaliojimo, taikomos LR tarpt. sutarties nuostatos (Tarpt.sut.st.11 str. 2d.).

Ratifikuota sut. turi virenyb palyginti su nac. teise.

2. Tarptautins sutartys.LR tarptautin sutartis tai tarptautins T princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro LR su usienio v-bmis ir tarpt. organizacijomis, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai (Tarp.sut.st. 1str. 1d.).

LR ministerij ar Vyriausybs staig ir kt. v-bs institucij vardu sudaromi susitarimai su usienio ali ar org-j institucijomis nra LR tarpt. sutartys.

Tarpt. sut., kuri nereikia ratifikuoti, neturi virenybs nac. T atvilgiu, nes jos neturi prietarauti nei K-jai, nei statymams. Tik ratifikuotos tarpt.sut. turi statymo gali, neratifikuotos Lietuvos teisins sist. Sudedamoji dalis, turi emesn negu st. gali.

CPK 1str. 3d.: tarptautins T prioriteto prie nac. T principas jei LR tarpt. sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kt. LR st., taikomos LR tarpt. sutari normos. CP atvilgiu svarbiausios Lietuvai dvials ir daugiaals teisins pagalbos sutartys ir teisini santyki civilinse, eimos ir komercinse bylose sutartys su us. v-bmis.

CPui svarbiausios konvencijos, tarpt. dvials ir daugiaals sut.: *LT dvials teisins pagalbos sut. su us. v-bmis, *1929-10-12 Konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi su tarpt. veimais oru, unifikavimo, *1950-11-04 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, *1952 tarptautin konvencija dl kai kuri taisykli, susijusi su jr laiv aretu, suvienodinimo, *1954-03-01 Hagos konvencija dl civilinio proceso ir kt. (labai daug, yra vadovlyje).

ES teis savarankika T sistema, kuri nesutampa nei su bendrja, nei su nac. teise. Ji yra viresn u nac. T ir tiesiogiai galioja visose v-bse narse.

3. Vidaus statutin teis (kolizins normos) (pvz. CPK 780-818 str., Komercinio arbitrao statymas).

4. Teism praktika nacionalini tesim(pvz. LAT CSB teisj kolegijos sprendimai) ir tarptautini teismo institucij (pvz. JTTT, ETT, ETT).

5.Paproiai ir T doktrina.2 tema. CPT altiniai

Giedr & Inga

4. Teiss ir statym analogija civiliniame procese (toliau, CP)

Dl vairi prieasi ne visas visuomeninio gyvenimo sritis apima teisinio reguliavimo sistema. Tai teiss spragos.

J prieastys:

1) visuomenini santyki kaita ir intensyvi pltra;

2) statym leidjo nesugebjimas numatyti vis aplinkybi, kurios turt bti sureguliuotos teiss normomis;

3) netobula teisin technika;

4) teisinio mstymo, teisins smons spragos, menkas bendrosios ir teisins kultros lygis.

Pagal prigimt teiss spragos gali bti:

1) pirmins atitinkam visuomenini santyki dl statyminio reguliavimo netobulumo (to apskritai neapima teisinio reguliavimo dalykas);

2) antrins atsiranda dl visuomenini santyki dinamikumo.

Teiss doktrinoje teiss spragos skirstomos :

1) atsitiktines st. leidjas tam tikr faktini santyki nesureguliuoja, nes neino juos egzistuojant;

2) neatsitiktines st. leidjas, inodamas egzistuojant faktinius santykius, smoningai j nereguliuoja dl politini, ekonomini ir kt. prieasi.

Esant teiss spragai, teismas patenka kebli padt:

teismas negali tapti st. leidju ir kurti teiss normas esant teiss spragai;

taiau teismas negali atsisakyti nagrinti byl motyvuodamas teiss spragos buvimu.

Teiss sprag upildymo bdai:

1) st. leidyba;

2) teiss aikinimas;

3) st. analogija;

4) teiss analogija.

Daniausiai teiss spragos upildomos teismams taikant statymo ar teiss analogij, t.y. ipleiant konkreios normos ar bendrj teiss princip taikymo sfer.

statymo analogija

LR CK 1.8 str. 1 d. ir CPK 3 str. 6 d. nustato, jog CT ir CPT norm nereglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panaius santykius reglamentuojantys civiliniai statymai (statym analogija).

statymo analogija galima, kai yra tokios slygos:

nra pozityviosios teiss normos, paproio, teismo precedento ar ali susitarimo, kuris reglamentuot gino santyk;

yra teiss norma, reglamentuojanti pana santyk;

yra toks teiss norm reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panaumas, kuris leidia daryti ivad, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t.y. neprietaraus santykio esmei ir pobdiui.

Teiss analogija

Pagal CPK 3 str. 6 d., jeigu nra ir panaius teisinius santykius reglamentuojanio statymo, teismas vadovaujasi bendraisiais teiss principais. Tokiu atveju teiss spraga upildoma remiantis bendraisiais teiss principais ir pozityviosios teiss dvasia sukuriant teiss norm ad hoc, kuria vliau vadovaujasi kiti teismai, nagrindami analogikas bylas. Teiss analogija praktikoje taikoma reiau nei statymo analogija.

Pagal analogij negali bti taikomos specialiosios, t.y. bendrj taisykli iimtis numatanios teiss normos (CPK 3 str. 6 d.). pagal analogij turi bti taikomos CPK bendrosios nuostatos, bet ne supaprastinto proceso ar ypatingosios teisenos normos, numatanios specialias tam tikr kategorij nagrinjimo taisykles.

CPK 3 str. 6 d. jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino materialin arba procesin santyk, teismas taiko statym, reglamentuojant panaius santykius (statymo analogija), o jeigu ir tokio statymo nra, teismas vadovaujasi bendraisiais teiss principais (teiss analogija). Pagal analogij negali bti taikomos specialiosios, t.y. bendrj taisykli iimtis numatanios teiss normos.

5. CPT normos ir j ypatumai

Teiss norma tai visiems privaloma, formaliai apibrta visuotinio socialinio elgesio taisykl, nustatyta ar sankcionuota valstybs, kuri suteikia ir tvirtina visuomenini santyki dalyviams apibrtas subjektines teises ir teisines pareigas.

Poymiai, skiriantys teiss norm nuo kit socialini norm:

1) visuotinis privalomumas (teiss norm privalo laikytis visi visuomenini santyki dalyviai);

2) ryys su valstybe (teiss normos sankcionuojamos, nustatomos ar patvirtinamos, saugomos nuo paeidim valstybs, kuri kontroliuoja, kaip realizuojamos teiss normos, taiko prievartos priemones);

3) formalus apibrtumas (teiss normos visada yra tiksliai apibriamos ir formuluojamos oficialiuose valstybs ileistuose raytiniuose teiss aktuose;

4) normatyvumas (teiss norma tvirtina konkretaus visuomeninio santykio dalyvi elgesio taisykles, t.y. teises ir pareigas);

5) sistemikumas (kiekviena teiss norma yra teiss sistemos dalis ir turi savo vidin struktr).

CPT norm klasifikacija:

1) pagal normose tvirtint elgesio taisykli privalomumo laipsn:

imperatyviosios (CPK 163 ir 282 str.);

dispozityviosios (CPK 164 ir 283 str.).

2) pagal normos taikymo srit:

bendrosios (taikomos visoms teisenos ar CP stadijoms, pvz. CPK 42 str., 180 str.);

specialiosios (taikomos tik vienai teisenai ar stadijai, pvz. CPK 443 str., 301 339 str.);

iimtins (nurodo bendrosios ar specialiosios normos iimt, pvz. CPK 31 str.).

3) pagal turin:

reguliuojamosios (nustato civilini teisini santyki subjekt teises ir pareigas);

definicins (pateikia atitinkam svok apibrimus).

4) pagal normoje tvirtintos elgesio taisykls iraikos formas:

galiojamosios (suteikia tam tikras procesines teises, galimyb atlikti atitinkamus procesinius veiksmus);

pareigojaniosios (nustato pareig atlikti tam tikrus procesinius veiksmus);

draudianiosios (formuluoja draudim, reikalavim susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo).

5) pagal normos vidin struktr:

dviej element struktros (hipotez ir dispozicija, pvz. CPK 42 str., 191 str. 1 d.);

trij element struktros (pvz., CPK 95 str., 247 str.).

Hipotez (normos tikslas) - tai tam tikr fakt ar reikini egzistavimo prielaida, nurodanti slygas, kurioms esant norma veikia.

Dispozicija (normos prasm) elgesio taisykl (teiss ir pareigos), jos idstymas. Dispozicija rys: paprastosios (CPK 246 str), apraomosios (CPK 324 str.), nukreipiamosios (CPK 285 str.) ir blanketins ( CPK49 str.).

Sankcija (normos paskirtis) poveikio priemon, taikoma u neteist elges.

5. CPT norm galiojimas laike, teritorijoje ir asmenims

Laike. statymas neturi grtamosios galios, t.y. jis taikomas santykiams, atsiradusiems jam sigaliojus. CP teisje is principas pasireikia tuo, kad procesini veiksm, atlikt prie tai, kai priimtas naujas ar pakeistas galiojantis statymas, teisin reikm ir padariniai nustatomi pagal ankstesn statym, galiojus atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Paiame statyme gali bti nurodyta jo grtamoji galia. Taiau jeigu statyme nra specialios nuorodos apie jo grtamj gali, btina vadovautis bendruoju principu, kad statymas neturi grtamosios galios ir taikomas tik ateiiai.

Galioja tik paskelbti teiss aktai. LR statym ir kit normini akt skelbimo ir sigaliojimo tvark reglamentuoja 2002 m gruodio 10 d. st. Dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos (r. pat statym)

CPK 3 str. 8 d. civilini byl procesas vyksta pagal bylos nagrinjimo, atskir procesini veiksm atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojanius CP st.

Dl CP teiss norm galiojimo laike CPT teorijoje yra skirting nuomoni (teorij):

1) vientiso CP teorija. Jos alininkai teigia, kad procesas nedalomas, todl CPT normos, galiojusios civilins bylos iklimo metu, turi bti taikomos viso bylos nagrinjimo metu ir iki teismo sprendimo vykdymo, o naujai priimtos teiss normos neturi veikti jau prasidjusio proceso;

2) proceso stadij teorija. alinink nuomone, pati CP struktra yra kelios nuoseklios stadijos. Kiekvienai stadijai reikia taikyti statym, kuris galiojo jai prasidedant. Kai stadija prasidjo galiojant vienam statymui, o vliau jis buvo pakeistas, byla toje stadijoje turi bti baigta nagrinti pagal ankstesn statym, o kitai stadijai btina taikyti nauj.

3) proceso veiksm teorija. Aikina, kad kiekvienas procesinis veiksmas turi bti gyvendinamas pagal tuo metu, kai byloje atliekamas procesinis veiksmas, galiojant procesin statym.

sigaliojus 2002 m. CPK vientiso CP teorija netaikoma, taiau su iimtimis taikoma CP stadij teorija ir proceso veiksm teorija.

Teritorijoje. CP teiss norm galiojimo teritorija apibriama valstybs sienomis, o civilini byl nagrinjimo tvark lemia bylos nagrinjimo vietos statymas. CPT nebdingas eksteritorialumo principas. Civilins bylos nagrinjimo tvark lemia bylos nagrinjimo vietos teismo statymo principas. Yra iimi, kurioms bdingas eksteritorialumas, pvz. kai tai lieia tarptautin sutart (r. CPK 802 str. 1 d.). Usienio teism sprendimai LR vykdomi LR CPK nustatyta vykdymo proceso tvarka.

Asmenims. Toks teiss norm galiojimas nustatomas pagal du kriterijus: pilietybs ir gyvenamosios arba verslo vietos principus. Taikant pilietybs princip, teismo jurisdikcijai paprastai priklauso bylos, jei bent viena bylos alis yra teismo valstybs pilietis ar juridinis asmuo, iskyrus bylas dl turto, esanio usienio valstybje. Pagal antrj princip teismo jurisdikcijai priklauso vis asmen, kuri gyvenamoji ar verslo vieta yra toje valstybje, bylos, nesvarbu, kokia j pilietyb. is principas taikomas ir Lietuvoje. Taiau civilinio proceso normos netaikomos asmenis, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas bei j eimos nariams, iskyrus atvejus, kai:

1) ginas kyla dl nekilnojamo daikto, esanio LR teritorijoje ir t daikt turi prie tai minti asmenys ar atitinkamos tarptautins organizacijos;

2) ginas kyla i paveldjimo teisini santyki;

3) ginas kyla i kt. kini komercini santyki, kuriuose minti asmenys dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems yra taikomas diplomatinis imunitetas.

LT CPK analiz leidia teigti, kad LT taikomas forum domicile principas (pvz. CPK 793 str. suteikia teis kreiptis teism usienio valstybi asmenims ir asmenims be pilietybs ir utikrina jiems visas civilines procesines teises). Taiau kai kuriems asmenims CPT normos netaikomos (pvz. CPK 790 str. tvirtina suverenaus imuniteto ir diplomatinio imuniteto doktrin).

3 tema. CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAICTP samprata ir sistema. Klasifikavimas. CPT princip reikm.

Teiss principai tai pamatins, pagrindins nuostatos, teiginiai, iplaukiantys i teiss esms ir lemiantys jos turin. Jais grindiamas teisinis reguliavimas, teisin praktika ir teiss realizavimas.

CPT principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos CTP normose ir ireikianios CP esm, lemianios CPT norm turin, civ.byl nagrinjimo tvark, dalyvi teises ir pareigas, j teisin padt; esanios visos teiss akos pltros baz.

Principas kaip pagrindin nuostata gali bti:

1. teisinis

2. faktinis (teisiniu tampa tada, kai jo turinys tvirtinamas konkreioje teiss normoje ar j pripasta teism praktika)

Iskiriamos princip grups:

1. principai normos (tiesiogiai tvirtinti teiss normoje, ivedami i keli teiss norm ar j visumos);

2. principai teisins idjos (abstrakts, neturi norminio pob., egzistuoja greta teiss norm, pasireikia kaip teisin smon);

3. principai kaip savarankikas teiss sistemos elementas.

CPT princip turin lemia CP tikslai ir udaviniai. Tam, kad priimtas teismo sprendimas bt teisingas, reikia, jog CPT principai leist teisingai ir minimaliomis laiko bei finansinmis snaudomis isprsti teisin konflikt, pats procesas bt patogus teismui ir alims, utikrint teisingumo funkcionavim valstybje.

CPT princip reikm nustatoma, atsivelgiant j atliekamas funkcijas:

1. reglamentavimo funkcija valstyb leisdama statymus ir reglamentuodama civ.santykius turi paisyti CPK 5 21 str. idstyt ir kit ios teiss ak princip nuostat.

Dauguma CPT princip, bdami konstituciniai (teis kreiptis teism, proceso vieumo, teism nepriklausomumo ir kiti principai), yra reikmingi sprendiant statym ir kt.teiss akt konstitucingumo klausimus.

2. interpretavimo funkcija CPK normas btina taikyti ir aikinti remiantis CPT principais.

3. teiss sprag upildymo funkcija nesant galimybs taikyti statymo analogij, btina taikyti bendruosius teiss principus (3str. 5d.).

4. argumentavimo funkcija alys CPT principus gali panaudoti kaip savo reikalavim ar gynybos argumentus (pvz. teikiant apeliacin ar kasacin skund)

5. kolizij alinimo funkcija tai reikia, kad pirmum reikia teikti normai, labiau atitinkaniai CPT princip esm. Jei yra konkreios normos ir principo kolizija, norm reikia iaikinti taip, jog nelikt prietaravim principams.

Klasifikacija galima pagal vairius kriterijus.

1. pagal tvirtinim

(konstituciniai (tvirtinti Konstitucijoje)

(specialieji (kituose statymuose nustatyti)

2. pagal veikimo srit:

(bendrieji (bendri visai teiss sistemai,pvz. lygiateisikumo)

(tarpakiniai (galioja keliose teiss akose, pvz. dispozityvumo)

(akiniai (bdingi vienai teiss akai)

3. pagal taikymo srit ir subjektus:

(nustatantys ali procesin padt (pvz. dispozityvumo)

(nustatantys teismo procesin padt ir vaidmen (pvz. teisj nepriklausomumo principas)

(svarbs rodinjimo procesui (pvz. laisvo rodym vertinimo principas)

(nustatantys bylos nagrinjimo tvark (pvz. odinio proceso principas)

CPT princip sistema tai darni sistem sudarani ir tarpusavy susijusi vienet vidin sandara.

Viening sistem nustatyti sudtinga, nes principai kaip ir pati teiss sistema nuolat pltojasi ir kinta.

Nelengva nurodyti princip tiksl skaii, o poiris paius principus, princip skaii, j klasifikavim, vairiose alyse skiriasi.

Principai yra pozityviosios teiss, teism praktikos bei doktrinos raidos rezultatas. Nauj princip atsiradim ar j turinio kitim lemia tarptautins teiss didjanti taka, teiss vienodinimas, unifikavimas, teism praktika ir doktrina.

Principai yra labai tarpusavy susij, nes paeidus vien teiss princip, paeidiamas kartu ir kitas. Pavyzdiui, paeidus teiss bti iklausytam princip, paeidiami ir ali procesinio lygiateisikumo, dispozityvumo ir rungimosi principai.

Galima ir pai princip konkurencija ir prieyb. Esant tokiai kolizinei padiai, reikia vadovautis princip subordinacijos ir hierarchijos kriterijais, remtis protingumo ir teisingumo, asmen lygiateisikumo principais. Prireikus paaukoti vien princip, btina atsivelgti, kas naudingiausia proceso alims. Todl statym leidjas princip neabsoliutina, bet siekia j darnos ir pusiausvyros. N vieno principo negalima aikinti atskirai, o daryti tai reikia sistemikai.

CPT principai. Teisingum vykdo tik teismas

is principas tvirtintas LRK 109str. 1.d, CPK 6str., Teism st. 1str.

Teisingumas gali bti suprantamas 2 prasmmis:

1)Materialiuoju teisiniu poiriu teisingumas- materialiosios T. norm gyvendinimas v-bs prievarta sprendiant ginus dl teiss

2)Prigimtiniu poiriu teisingumas- moralin kategorija, matas, kuriuo vertinamas mogaus elgesys, jo veiksmai vairiose gyvenimo srityse.

Materialiuoju poiriu is princ. Reikia, kad teismui suteikta iimtin teis v-bs vardu isprsti ali gin ir pasakyti, kuri alis teisi, kuri- ne, kurios reikalavimas pagrstas, o kurios- ne.

Sprsdamas konkret gin t-mas konkreioms bylos aplinkybms taiko material.teiss normas, siteisjus t-mo sprendimui alys netenka teiss jo ginyti, praranda galimyb t gin perduoti i naujo sprsti t-mui ar kt institucijai. T-mo sprendimas visiems privalomas ir vykdytinas. Atsisakius vykdyti t-mo sprendim, t-mas gali taikyti atitinkamas sankcijas ir priversti vykdyti sprendim panaudodamas v-bs prievartos aparat. ias funkcijas vykdo tik t-mas. Ypating t-mo vaidmen politinje visuomens sistemoje utikrina valdios padalijimo princ.( K-jos 5str.)

LAT savo nutartyse nurod, kad t-mas, sprsdamas bylas privalo siekti, kad jo sprendimai bt ne tik teisti, bet ir teisingi. tvirtinta ne tik t-mo teis, bet ir pareiga sprsti kiekvien byl remiantis teisingumo princ. Taip pat LAT nutar, kad teisingumas nesuderinamas su formaliu, mechaniniu poiriu teiss taikym, o reikalauja i t-mo aktyviai, krybikai aikinti ir taikyti teis. Teiginys, kad teisingum vykdo tik t-mas, bt realus tik tada, jei visi ginai dl teiss priklausyt t-mo kompetencijai ir kiekv suinteresuotas asmuo galt jam perduoti sprsti savo gin.

is principas glaudiai susijs su kitais proceso principais- teisj nepriklausomumo, tinkamo proceso, teis bti iklausytam ir t.t.

Yra atvej, kai sprsti konkret kl palikta t-mo nuoirai (pvz.: nustatyti neturtins alos dyd).Palikt jo nuoirai kl t-mas visada privalo sprsti vadovaudamasis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais. T-mas pareigotas atidiai ianalizuoti ali pateiktus faktus ir, nesant konkreios TN, priimti ir pagrsti sprendim vadovaudamasis teisingumo idja (tai antrasis-prigimtinis- io principo aspektas). Moraliniu (prigimtiniu)poiriu, sprsdamas byl teisjas turi vadovautis lygybs, silpnojo gynimo, siningumo ir kt moralinmis vertybmis.

Teisj nepriklausomumas ir nealikumas

LRK 109str numato, kad teisjai ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. ios nuostatos taip pat laikomasi CPK 21 str, Teism st. 2,3,5 str. Jis numatytas ir tarptaut dokumentuose: ETK, Pilietini ir politini teisi pakte ir kt.

T-mas gali teisingai taikyti material. TN ir utikrinti sining proces tik jei jam nedarys takos nei alys, nei kt. asmenys ar v-bs institucijos. is principas yra btina slyga utikrinant, kad byl nagrint nealikas ir neutralus teisjas.

T-m ir teisj nepriklausomumas suprantamas dvejopai:

1. funkcinis ar institucinis teism sistemos nepriklausomumas nuo st leidiamosios ir vykd. valdios. Tai reikia, kad teismas vykdo teisingum vadovaudamasis tik teise ir savo teisine smone. Teismo kompetencij nustato tik st., o kt. valdios negali kitis srit, kuri priskirta teismo kompetencijai, kaip ir t-mas nesikia kt. valdi kompetencij.

2. is principas reikia asmenin teisjo nepriklausomum sprendiant ir nagrinjant konkreias bylas (neprikl. nuo bylos ali, j atstov, kt. koleg, politini partij ir kt.). Teisjas turi vadovautis tik teise ir savo teisine smone.

Nepriklausomas ir nealikas yra toks teisjas, kuris nra i anksto nusistats dl bylos baigties ar ja asmenikai suinteresuotas. Teisj nepriklausomumas yra teismo nealikumo garantija.

Teism ir teisj nepriklausomum sudaro tokie elementai:

1. teisjas vadovaujasi tik teise ir savo teisine smone, yra laisvas nuo bet kokios iorin takos (material. nepriklausomumas).

2. teisjui btina sudaryti atitinkamas darbo slygas, utikrinanios, kad bylos bus sprendiamos be iorins takos (asmeninis nepriklausomumas)

3. teisjas turi teis dalyvauti administruojant teisingumo sistem (kolektyvinis nepriklausomumas).

4. teisjas privalo bti laisvas nuo auktesns teismo valdios ir nuo teismo vadov takos (vidinis nepriklausomumas).

JTO Generalins Asambljos rezoliucijoje (1985 12 13) suformuluoti tokie teisj nepriklausomumo principai:

1. teisj nepriklausomum turi gerbti ir utikrinti visos v-bins ir nev-bins institucijos

2. teisjai turi sprsti bylas nealikai

3. teisjams turi bti suteikta teis sprsti visus teisinius klausimus

4. niekam neturi bti leista kitis byl nagrinjim

5. t-mo sprendimai negali bti nagrinjami i naujo jokia kita tvarka, iskyrus apeliacin ir jai prilyginta tvarka.

6. teisjai privalo vesti proces siningai ir gerbti ali teises

7. v-b turi utikrinti adekvaias las, leidianias teisjams tinkamai vykdyti savo f-jas.

is principas gali bti lengvai paeistas. Tai manoma atrenkant, skiriant, paauktinant teisjus, gerinant ar bloginant j buities ir materialisias slygas ir kt. bdais. Pastaraisiais metais teism darbas nestokoja spaudos dmesio. Visuomenei svarbu gauti neikreipt, nealik info apie teismo darb, ir inoti, kad teismas, utikrindamas sining bylos nagrinjim ir sprendim, veikia neutraliai ir netrukdomas. Taiau teismo kritika dar neprimus sprendimo, vienos ar kitos bylos alies nuteisimas dar iki proceso pabaigos yra kiimasis teisingumo vykdym. Teisj nepriklausomumo ir spaudos laisvs principai yra lygiaveriai, todl btina j pusiausvyra ir vienas principas negali nusverti kito.

Teiss tinkam teismo proces principas

princip tiesiogiai tvirtina Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str., Teism st. 34. str.,io principo turin galima taip pat nustatyti analizuojant LRK 109, 117str., atitinkamus CK str. ir t.t. Taigi valstyb , garantuodama teis kreiptis teism teismins gynybos , taip pat turi utikrinti, kad teismo procesas vykt siningai, operatyviai, kvalifikuotai, kad bt gerbiamos alies teiss, o byl nagrint nealikas ir neutralus teisjas. Principo turin sudaro tokios nuostatos:

1. ali gin turi nagrinti nepriklausomas ir nealikas teismas (pvz. Bylos nagrinti negalios baigtimi suinteresuotas teisjas CPK 65-66 str.)

2. teismas turi bti sudarytas pagal st. , pvz; neteista teismo sudtis yra beslygikas pagrindas atnaujint proces (CPK 366 st r .8 d.)

3. alims, kitiems proceso dalyviams turi bti utikrinta teis teismo posdyje kalbti savo gimtja kalba ir turti vertj (LRK 117 str.)

4. bylos nagrinjimas turi vykti ne u udar dur, o vieai (LRK 117 str.)

5. teismas privalo iklausyti kiekvien al ir negali priimti sprendimo nesuteiks galimybs kalbti kitai aliai

6. ali gin teismas privalo isprsti per protingai trump laikotarp

7. teismas privalo motyvuoti savo sprendim

8. procese turi bti utikrintas procesinis ali lygiateisikumas

9. kiekviena alis privalo bti laiku ir tinkamai informuota apie teismo posdio viet, laik..

10. alims turi bti sudaryta galimyb vesti byl per atstov

11. bylas turi nagrinti kvalifikuoti teisjai

12. negaliniai aliai valstyb privalo garantuoti teis nemokam teisin gynyb

13. alims turi bti suteikta teis apsksti ,j manymu, neteising ir nepagrst teismo sprendim

14. alims turi bti sudarytos slygos susipainti su visa bylos mediaga

15. valstyb privalo garantuoti , kad siteisjs teismo sprendimas bt vykdytas ir itaip utikrintas ali teisi lygiateisikumas

Turinys io principo yra labai platus, todl jis teism praktikoje neretai paeidiamas., paeidimas gali pasireikti kabai vairiai: tinkamai nepraneta alims posdio vieta , laikas, paeistas vieumo principas ir t.. Viena i tinkamo proceso garantij yra teisj nualinimo institutas. Siekiant utikrinti teisj nepriklausomum , nealikum ir neutralum , proceso dalyvi pasitikjim nagrinjaniu byl teisju, st. suteikta teis byloje dalyvaujantiems asmenims pareikti teisjui nualinim.

TEISMINS GYNYBOS PRIEINAMUMO IR UNIVERSALUMO PRINCIPAS

tvirtintas:

1966-12-19 Tarptaut. pilietini ir politini teisi pakto 2str.3d.

1950-11-04Europos mogaus teisi ir pagr laisvi apsaugos Konvencijos 6ir13str

LRK 30str1d; Teism st 4str; CPK 5str

Esm-kiekvienam asmeniui,mananiam esant paeistas jo teises, yra garantuojamas teismins gynybos prieinamumas. is principas reikia, kad byl gal nagrinti tik teismas, steigtas pagal st-.

LRK kalba apie konstitucines teises ir laisves, bet i ties principas galioja ir ginant paeistas subjektines teises ar net statymo saugom asmens interes. Pagal Konvencija- i esms kiekvien civilin teisin gin turi sprsti teismas.

LAT 1999-09-06nutartyje-teis kreiptis teism ir nuosavybs teis yra vienos pagrindini mogaus teisi, kurias gina Konvencija.

Realizavimas: LRK 30str1d tvirtint teis-kreiptis teism- btina gyvendinti laikantis statym nustatytos procesins tvarkos, t.y. kreiptis teism ne bet kokiu bdu. i teis realizuojama tam tikra statym nustatyta tvarka,kuri numato CPK(reikalavimai teismui paduodamo pareikimo formai ir turiniui )(pareikiat iekin privalo tinkamai surayti iekinio pareikim, aikiai suformuluoti iekinio dalyk ir pagrind-nesant iekinio dalyko ar pagrindo,teisminis nagrinjimas negalimas,nes nra teisminio nagrinjimo dalyko). Tvarka yra privaloma kiekvienam.

Taip pat reikalingos tam tikros ios teiss realizavimo slygos.Pvz.,gino iankstinio neteisminio sprendimo tvarkos laikymasis,t.y. reikalavimas prie kreipiantis teism bandyti gin isprsti neteismine tvarka.1)jei tokia tvarka nustatyta statymu; 2)nra per daug biurokratika,sudtinga; 3)po to, kai asmuo reikalavim vykdo,jam suteikiama galimyb kreiptis teism. Tai nra teiss kreiptis teism ribojimas ar varymas. Tik galina ginus sprsti maesnmis laiko ir finansinmis snaudomis pilieiams ir v-bei.

Jeigu statymas koki nors gin dl teiss nagrinjim priskiria ne teismo, o kit(pvz.vykdomosios valdios)institucij kompetencijai,teiss teismins gynybos prieinamum principas reikalauja,kad asmeniui bt garantuota teis sksti toki institucij priimt sprendim teismui.

Kaip ir visi principai,is principas gali bti formalus ir realus. Nepakanka formaliai garantuoti teiss kreiptis i teism,reikia sudaryti protingas slygas,iai teisei be klii gyvendinti. Bet i tikrj viskas ne taip paprasta. Principo veiksmingum sunkina vairs veiksniai(pvz.didelis yminis mokestis, nra veiksmingos nemokamos, i dalies nemokamos teisins pagalbos, ilgi byl nagrinjimo terminai, st keitimas,pildymas ir t.t.).

Asmens teis teismin gynyb apima ir kitus aspektus: teis sining bylos nagrinjim; teis bti iklausytam; operatyvus gino sprendimas ir t.t.. Valstyb turi garantuoti, kad byl nagrins kvalifikuotas ir siningas teisjas-kitaip is principas bt tik FIKCIJA (io principo realumas ir taikymas priklauso nuo kit civilinio proceso princip realumo.

Tam tikras principo garantijas nurodo CPK(pvz. pateikia minimalius iekinio pareikimo formos reikalavimus; nurodo baigtin atsisakymo priimti iekinio pareikim pagrind sra; baigtin bylos nutraukimo pagrind sra..) garantijos yra tvirtintos ne tik proceso st, bet ir materialiosios teiss normose CK (pvz. iekinio senaties terminai ir pan.)

is principas nereikia,kad

a)Teismas turi nagrinti kiekvien soc. konflikt teism turi bti kreipiamasi prireikus ginti paeist subjektin teis ar st saugom interes, isprsti teisin konflikt.

b)Kilus teisiniam konfliktui btina ikarto lkti su pareikimu teism bylinjimasis teisme yra paskutin galimyb isprsti gin, prie tai derybos, taikiai, tarpininkaujant...-neteisminiu bdu, bet jei nepatenkintas asmuo neteismine tvarka isprsto gino sprendimu, visad turi bti suteikta galimyb kreiptis teism.

io principo ribojimu nra pripastamas gino perdavimas sprsti arbitrau, nes arbitraas yra alternatyvus teismo procesui gino nagrinjimo bdas.galiojantis arbitrainis susitarimas reikia, kad asmuo savanorikai atsisak teiss kreiptis teism,pasirinko alternatyv bd.

Ar principas absoliutus?-kelios nuomons.1-kad absoliutus ir negalima riboti.2-nra absoliutus,gali bti ribojamas, bet ribojimai galimi tik remiantis st-u, pateisinamu pagrindu,neturi bti neproporcingi siekiamam tikslui.(pvz. st gali nurodyti, kad prie teism btina pamginti sprsti gin neteismine tvarka ir pan.)

Teiss kreiptis teism turinys?-kelios nuomons.1-apima tik teis kreiptis I instancijos teism,neapima teiss kreiptis apeliacins inst. teism ir kasacin teism.(apeliacijos ir kasacijos teis gali bti ribojama.-t.t.atvejais negalima ir pan.)2-apima tiek teis kreiptis I instancijos teism,tiek apeliacins inst.teism, tiek kasacins inst.teism..(apeliacijos,kasacijos ribojimai reikt viso principo ribojim, o tai prietarauja K-jai,Tarpt ir t.t.

CPK sakoma, kad teiss kreiptis teism atsisakymas NEGALIOJA!!!

PROCESO KONCENTRUOTUMO PRINCIPAS

CPK proceso koncentruotumas suprantamas kaip vieas suinteresuotumas, kad byla bt inagrinta kiek galima greiiau. (ETK 6str.1d.: mogaus T kiek galima greiiau inagrint jo byl, CPK: kuo greiiau atkurti tarp ali teisin taik.)

(Koncentruotumo princ. socialinio proceso teorijos sudedamoji dalis.(Neturi bti skubama dl paties skubjimo. Greitai ne visada gerai.

Reikia atkreipti dmes :

a) ETT: visapusikas, bet per ilgas bylos nagrinjimas visada reikia m. teisi paeidim, toks procesas negali bti tinkamas;

b) Jokioje literatroje neminima, kad koncentruotumo principas reikia, jog byl btina inagrinti greitai it teisingumo sskaita.

Tikslas: sudaryti tinkamas sl., kad byla bt i esms inagrinta jau per 1-j posd.

Turinys:

teismo pareiga rpintis kiek manoma greitesniu bylos inagrinjimu ir ukirsti keli proceso vilkinimui. CPK 72 str.: atsisakoma bylos inagrinjimo termin, bet nustatoma pirmininko pareiga rpintis, kad byla bt kuo greiiau inaginta, nebt vilkinimo. 142 str.: atsiliepimo pareikt iekin terminai. 141: teismo T atsisakyti priimti iekinio dalyko ar pagrindo pakeitim. 181: teismo T atsisakyki pavluotai pateiktus rodymus. 285: sprendimo u aki primimo slygos.

alies pareiga rpintis proceso skatinimu. Pareiga santykin. CPK 7 str. 2d.: alis privalo siningai naudotis ir nepiktnaudiauti turimomis procesinmis T, rpintis greitu bylos inaginjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgdama proceso eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami reikalavimai ir atsikirtimai.

Koncentruotumas pasiekiamas procesins mediagos koncentracija ir procesini veiksm koncentracija.

Santykis su tiesa. Byla bus inagrinta tinkamai, jeigu priimant sprendim joje bus nustatyta materialioji tiesa, st. numatytais atvejais (priimant sprendim u aki) ir formalioji tiesa.

PROCESO EKONOMIKUMO PRINCIPAS

CPK 7 str. proceso ekonomikumas reikia pareig, kad byla bt tinkamai inagrinta kiek galima ekonomikiau ir st. leidjo pareig C proceso teisei suteikti tok turin, kad bt sudarytos sl. ekonomikam procesui.

Egzistuoja teismo pareiga kiek galima ekonomikiau naudoti tiek biudeto, tiek proceso ali las (teisingumo vykdymo sistema i biudeto l, ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu alys).

Jei yra byla, kurios ginijama suma nedidel pareiga utikrinti tinkam nagrinjim ilieka, nereikia, kad teismas gali atsisakyti iaikint esmines bylos apl. Bet st. leidjas leidia teismui C procesui keliam reikalavim siekti liberaliomis priemonmis

Dl apeliacini ir kasacini skund ribojimo. mogaus T teismin gynyb gyvendinama pirmosios instancijos teisme. Viskas, kas yra u pirmosios instancijos rib priklauso nuo v-bs geros valios ir nesusij su tinkamu k-cini T gyvendinimu. (vadovlio autori nuomon, bet nelabai aiku, prie ko ia ekonomikum