butkus lie la celvedis

226
1 Alvydas Butkus LIETUVIØ-LATVIØ KALBØ VADOVAS Alvîds Butkus LIETUVIEÐU-LATVIEÐU CEÏVEDIS ÆSTI KAUNAS 2002 Vytauto Didþiojo universitetas Letonikos centras

Upload: milda-lo

Post on 06-Feb-2016

146 views

Category:

Documents


11 download

DESCRIPTION

A small travel dictionary

TRANSCRIPT

Page 1: Butkus Lie La Celvedis

1

Alvydas ButkusLIETUVIØ-LATVIØKALBØ VADOVAS

Alvîds ButkusLIETUVIEÐU-LATVIEÐU

CEÏVEDIS

ÆSTIKAUNAS 2002

Vytauto Didþiojo universitetasLetonikos centras

Page 2: Butkus Lie La Celvedis

2ISBN 9986-884-14-4

UDK 801.3=882=883

Bu403

SL 1878. 2002 04 22. Uþs.A. Butkaus leidykla �Aesti�[email protected]ë �Morkûnas ir Ko�Draugystës g. 17, KaunasRedaktorë Violeta ButkienëVirðelio dailininkë Daiva Ðulgaitë

Padëjo iðleisti Lietuvos ambasada LatvijojeIzdot palîdzçja Lietuvas vçstniecîba Latvijâ

RecenzavoRecenzçjaAnta Trumpa (Latvijas universitâtes Latvieðu valodas institûts)Edmundas Trumpa (Latvijos universiteto Lituanistikos centras)

Treèiasis leidimasTreðais izdevums

© Alvydas Butkus, 2002© Daiva Ðulgaitë, 2002© Leidykla �Aesti�, 2002

Page 3: Butkus Lie La Celvedis

3

TURINYS SATURS

PRATARMË (lietuviø k.)PRATARMË (latviø k.)

KASDIENINIAI IKDIENASPOSAKIAI IZTEICIENI1. Kreipimasis Uzrunâðana2. Bendravimas. Kalba Sapraðanâs. Valoda3. Pasisveikinimas. Paþintis Sasveicinâðanâs. Iepazîðanâs4. Kvietimas Ielûgums. Uzaicinâjums5. Apsilankymas. Atsisveiki- Apciemojums. Atvadîðanâsnimas6. Linkëjimai. Sveikinimai. Novçlçjumi. Sveicieni. Lîdz-Uþuojauta jûtîba7. Praðymas. Pageidavimas Lûgums. Vçlçðanâs8. Teigimas. Pritarimas Apgalvojums. Piekriðana9. Atsisakymas. Neigimas Atteikðanâs. Noliegums10. Padëka. Atsipraðymas. Pateicîba. Atvainoðanâs. No-Apgailestavimas þçla11. Abejojimas. Nuostaba. Ðaubas. Izbrîns. DusmasPyktis12. Kaltë Vaina13. Pasitenkinimas. Dþiaugs- Apmierinâtîba. Prieksmas14. Patarimas. Áspëjimas Padoms. Brîdinâjums15. Daþnai vartojami klausi- Bieþi lietojami jautâjumimai16. Ásitraukiame á pokalbá Iesaistâmies sarunâ

PRIEKÐVÂRDS (lietuviski)PRIEKÐVÂRDS (latviski)

LATVIØ KALBOS RAÐY-BA IR TARTIES PAGRIN-DAI

LATVIEÐU VALODAS OR-TOGRÂFIJA UN IZRUNASPAMATILIETUVIEÐU VALODASORTOGRÂFIJA UN IZRU-NAS PAMATI

LIETUVIØ KALBOS RA-ÐYBA IR TARTIES PA-GRINDAI 16

91011

BIBLIOGRAFINIAI ÐALTI-NIAI

BIBLIOGRÂFISKIE AVO-TI

SUTRUMPINIMAI 8

SAÎSINÂJUMI 8

2323242728303233353536373939404143

Page 4: Butkus Lie La Celvedis

4

LAIKAS LAIKS1. Kada? Kad? Cikos?2. Laikrodis Pulkstenis3. Para Diennakts4. Kalendorius Kalendârs

a) Savaitës dienos Nedçïas dienasb) Mënesiai Mçneðic) Metai Gadsd) Metø laikai, ðventës Gadalaiki, svçtkie) Data Datums

ORAS KLIMATS (LAIKS)

SKAIÈIAI IR MATAI SKAITÏI UN MÇRI1. Skaièiavimas Skaitîðanaa) Kiekiniai skaitvardþiai Pamata skaitïa vârdib) Kelintiniai skaitvardþiai Kârtas skaitïa vârdic) Kiek kartø? Cik reiþu?

2. Matai Mçria) Ilgis; plotas Garums; platîbab) Greitis Âtrumsc) Tûris Tilpumsd) Svoris Svars

PERSPËJAMIEJI IR IN- BRÎDINÂJUMA UN IN-FORMACINIAI UÞRAÐAI FORMÂCIJAS UZRAKSTI1. Geleþinkelio stotyje. Au- Dzelzceïa stacijâ. Autoostâtobusø stotyje2. Gatvëje ir kelyje Uz ielas un ceïâ3. Mieste Pilsçtâ

DAÞNAI VARTOJAMI ÞO- BIEÞI LIETOJAMI VÂR-DÞIAI DI1. Savybës Îpaðîbas2. Spalvos Krâsas3. Abstraktai Abstrakti4. Veiksmaþodþiai Darbîbas vârdi5. Geografiniai ir topografi- Ìeogrâfiski un topogrâfiskiniai terminai termini6. Ðalys ir tautybës Valstis un tautîbas

4444454547474748494949505151515252555456555657585861616364677275

Page 5: Butkus Lie La Celvedis

5

7. Gyvûnija ir augalija Dzîvnieku un augu valstsa) Gyvuliai, þvërys Mâjdzîvnieki, zvçrib) Paukðèiai Putnic) Vabzdþiai, kirminai Kukaiòi, târpid) Ropliai, varliagyviai Râpuïi, varþveidîgiee) Þuvys, vëþiagyviai Zivis, vçþveidîgief) Medþiai, krûmai Koki, krûmig) Gëlës, þolynai Puíes, zâlese) Grybai Sçnesf) Javai Labîba

76767879808082838585PASIKALBËJIMAI ASME- SARUNAS PAR PERSO-NINËMIS TEMOMIS NISKÂM TÇMÂM1. Þmogus, jo iðvaizda, kalbë- Cilvçks, viòa âriene, izruna,sena, charakteris raksturs

a) Iðvaizda Izskatsb) Kalbësena Izruna, runas veidsc) Bûdas Daba, rakstursd) Asmens apibûdinimas Personas raksturojums

2. Amþius. Ðeima. Giminës Mûþs. Ìimene. Radinieki3. Kas jûs esate? Koks jûsø Kas jûs esat? Kâda ir jûsuuþsiëmimas? nodarboðanâs?

a) Studijos, iðsilavinimas Mâcîbas, izglîtîbab) Darbas, profesija Darbs, profesijac) Karo tarnyba Karadienests

4. Ásitikinimai, paþiûros Uzskatia) Baþnyèia, religija Baznîca, reliìijab) Politika Politika

86868690929094969699

109KELIONË CEÏOJUMS1. Bendrosios frazës Vispârîgas frâzes2. Traukinys Vilciens3. Autobusas Autobuss4. Automobilis Automaðîna5. Pasienis, muitinë Pierobeþa, muita6. Miesto transportas Pilsçtas transports7. Mieste, gatvëje Pilsçtâ, uz ielas

112112114118121119PAÐTAS. TELEFONAS. PASTS. TELEFONSTELEGRAFAS TELEGRÂFS

124123125

102106106

Page 6: Butkus Lie La Celvedis

6

BANKAS. VALIUTOS KEI- BANKA. VALÛTAS MAI-TYKLA ÒARESTORANAS. KAVINË. RESTORÂNS. KAFEJNÎ-VALGYKLA CA. ÇDNÎCAPIRKIMAS. PIRKINIAI IEPIRKÐANÂS. PIRKUMI1. Parduotuvës Veikali

a) Maistas Pârtikab) Gëlës Puíesc) Pramoninës prekës Rûpniecîbas precesd) Ûkinës prekës Saimniecîbas precese) Knygos Grâmatas

2. Vaistinë. Optika Aptieka. Optika

SPORTAS. TURIZMAS SPORTS. TÛRISMSÁSAKYMAI. SUÐUKIMAI PAVÇLES. ATSEVIÐÍAS

IZSAUCIENU FORMAS1. Ásakymai Pavçles2. Suðukimai, keiksmai Izsaucieni, lamu vârdi

BUITIES PASLAUGOS SADZÎVES PAKALPOJUMI1. Kirpykla Frizçtava2. Avalynës taisymas Apavu remonts3. Laikrodþiø taisymas Pulksteòu remonts4. Fotoateljë Fotodarbnîca

POLICIJOJE POLICIJÂPAS GYDYTOJÀ PIE ÂRSTA

KULTÛRA. LAISVALAIKIS KULTÛRA. VAÏASBRÎÞI1. Teatras. Kinas. Koncertas Teâtris. Kino. Koncerts2. Muziejus. Paroda Muzejs. Izstâde3. Radijas. Televizija Radio. Televîzija4. Kompiuteris Dators5. Garso kasetës. Plokðtelës. Audiokasetes. Skaòuplates.Kompaktiniai diskai Kompaktdiski6. Ðokiai. Diskoteka Dejas. Diskotçka7. Hobis Vaïasprieks

127129137137140140139147149151152156159159159160160161161164165166167168169169172172173

Page 7: Butkus Lie La Celvedis

7

AUKÐTOSIOS MOKYK- AUGSTSKOLASLOSLietuvoje LietuvâLatvijoje Latvijâ

ATSARGIAI � KITA REIKÐ- UZMANÎBU � CITA NOZÎ-MË! ME!

DAÞNESNI PRIEVEIKS- BIEÞÂK LIETOJAMI AP-MIAI, DALELYTËS, KITI STÂKÏA VÂRDI, PARTI-TARNYBINIAI ÞODÞIAI KULAS UN CITI PALÎG-

VÂRDIFRAZEOLOGIZMAI, PA- FRAZEOLOÌISMI, SA-TARLËS IR PRIEÞODÞIAI KÂMVÂRDI UN PARUNAS1. Frazeologizmai Frazeoloìismi2. Patarlës ir prieþodþiai Sakâmvârdi un parunas

TRUMPA LATVIØ KALBOS ÎSS LATVIEÐU VALODASGRAMATIKOS APÞVALGA GRAMATIKAS APSKATSDaiktavardis LietvârdsBûdvardis Îpaðîbas vârdsPrieveiksmis Apstâkïa vârdsSkaitvardis Skaitïa vârdsÁvardis VietniekvârdsVeiksmaþodis Darbîbas vârdsPrielinksnis PrievârdsLEKSIKA LEKSIKASINTAKSË SINTAKSETRUMPA LIETUVIØ KAL- ÎSS LIETUVIEÐU VALO-BOS GRAMATIKOS AP- DAS GRAMATIKAS AP-ÞVALGA SKATSDaiktavardis LietvârdsBûdvardis Îpaðîbas vârdsPrieveiksmis Apstâkïa vârdsSkaitvardis Skaitïa vârdsÁvardis VietniekvârdsVeiksmaþodis Darbîbas vârds

173175180192192197198205206208210210217220220222225237237239

175177

194195196

Page 8: Butkus Lie La Celvedis

8

BIBLIOGAFINIAI ÐALTINIAIBIBLIOGRÂFISKIE AVOTI

Balkeviès J., Balode L., Bojâte, A., Subatnieks V. Lietuvieðu-latvieðuvârdnîca / Red. A. Sarkanis. R., 1995.

Balkevièius J., Kabelka J. Latviø-lietuviø kalbø þodynas / Red. A.Grigelionis. V., 1977.

Butkus A. Latviai. K., 1995.Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. V., 1994.Grinberga E., Kalnciems O., Lukstiòð G., Ozols J. Latvieðu valodas

sinonîmu vârdnîca / Red. R. Veidemane. R., 1972.Kokare E. Latvieðu un lietuvieðu sakâmvârdu paralçles. R., 1982.Latvieðu valodas pareizrakstîbas vârdnîca. R., 1981.Latvieðu valodas vârdnîca. R., 1987.Lyberis A. Sinonimø þodynas / Red. S. Keinys. V., 1981.

asm. ­ asmuo �persona�barb. ­ barbarizmas / barbarismsdekl. ­ deklinâcija �linksniuotë�dgs. ­ daugiskaita �daudzskaitlis�dsk. ­ daudzskaitlis �daugiskaita�dz. ­ dzimte �giminë�finougr. ­ finougrizmas / somug-

risms�germ. ­ germanizmas / ìermâ-

nismsinterj. ­ interjekcija / iðtiktukaskonj. ­ konjugâcija �asmenuotë�la. ­ latviø / latvieðulent. ­ lentelë �tabula�lie. ­ lietuviø / lietuvieðulpp. ­ lappuse �puslapis�menk. ­ menkinamai �nievâjoði�niev. ­ nievâjoði �menkinamai�p. ­ puslapis �lappuse�pers. ­ persona �asmuo�piem. ­ piemçram �pavyzdþiui�

plg. ­ palygink �salîdzini�pvz. ­ pavyzdþiui �piemçram�sal. ­ salîdzini �palygink�sar. ­ sarunvalodas vârds �ðneka-

mosios kalbos þodis�sk. ­ skaties �þiûrëk�sl. ­ slavizmas / slâvismsðnek. ­ ðnekamosios kalbos þodis

�sarunvalodas vârds�t.y. ­ tai yra �proti�tml. ­ tamlîdzîgi �panaðiai�t.t. ­ taip toliau �tâ tâlâk�u.c. ­ un citi �ir kiti�utt. ­ un tâ tâlâk �ir taip toliau�vîr. ­ vîrieðu dzimte �vyriðkoji

giminë�vns. ­ vienaskaita �vienskaitlis�vsk. ­ vienskaitlis �vienaskaita�vulg. ­ vulgarizmas / vulgârismsþarg. - þargonizmas / þargonismsþr. ­ þiûrëk �skaties�

SUTRUMPINIMAISAÎSINÂJUMI

Page 9: Butkus Lie La Celvedis

9

PRATARMË

Ði pasikalbëjimø knygelë papildo baltistikos bibliotekëlæir suteikia galimybæ pramokti ðnekëti lietuviui latviðkai, olatviui lietuviðkai. Èia skaitytojas ras ir abiejø kalbø foneti-kos apþvalgà bei trumpà gramatikà.Tiek lietuviðkojoje, tiek latviðkojoje knygelës dalyje pa-prastuose skliaustuose nurodomi þodþiai ar jø junginiai,kuriuos galima pavartoti vietoj sakinyje esanèiø, pvz., A» ta¤da÷g (maþa¤)? (Reikia skaityti: A» ta¤ da÷g? arba A» ta¤ ma-þa¤?) Paprastuose skliaustuose pateikiami ir paaiðkinimaiar jø trumpiniai. Lauþtiniuose skliaustuose esantá þodá,þodþiø junginá ar þodþio dalá galima praleisti. Ástriþasbrûkðnys vartojamas sinonimams þymëti, taip pat galûnëmsatskirti. Kadangi latviø kalbos kirtis fiksuotas, jis þymimastik tada, kai kirèiuojama ne þodþio pradþia. Tokiais atvejaiskirèiuotasis skiemuo paþymëtas taðku, pvz., pal·dies (kir-èiuoti reikia skiemená dies). Lietuviðkoji knygelës dalissukirèiuota iðtisai; kirèio ar priegaidës variantai nurodomiviename þodyje, pvz., trüpütá, vã¤stinë.Uþ vertingas pastabas autorius nuoðirdþiai dëkoja ðiosknygelës ankstesniø leidimø bendraautoriui diplomatui dr.Albertui Sarkaniui, taip pat recenzentams Antai Trumpai(LU Latviø kalbos institutas) ir Edmundui Trumpai (LULituanistikos centras).

Justinas Marcinkevièius

Jau moku tavo þemæ, dangø, jûrà.Jau nuo manæsligi tavæs ­tik meilë.Pasiðaukiu arèiauað tavo kalbàir glostau jà.Sakau jai, kad graþi /.../

2002 m. balandis.

Page 10: Butkus Lie La Celvedis

10

PRIEKÐVÂRDS

Ðî atkârtoti izdotâ grâmata papildina baltistikas bibliotçkuun dod iespçju iemâcîties runât lietuvietim latviski un latvietimlietuviski. Ðeit lasîtâjs atradîs arî abu valodu fonetikas apskatuun îsu gramatiku.

Grâmatâ iekavâs mçdz bût vârdu vai vârdu grupu varianti,ko var iekïaut teikuma struktûrâ pçc dotâ modeïa, piem., Vaitas ir smags (viegls)? (Jâlasa: Vai tas ir smags? kâ arî Vai tasir viegls?). Lauztâs iekavâs doto vârdu, vârdu grupu vai morfç-mu var izlaist. Aiz slîpsvîtras ir norâdîti sinonîmi, kâ arî vîrieðudzimtes vârdu galotne tajos gadîjumos, kad tiek norâdîtas abudzimðu galotnes.

Visâ lietuvieðu valodas tekstâ ir norâdîtas uzsvara vietas arakcenta resp. intonâcijas zîmçm. Ja ir dotas abu dzimðu galot-nes un vîrieðu dzimtes galotne ir uzsvçrta, tad saknç apzîmçtaisuzsvars resp. intonâcija attiecas uz sievieðu dzimti, piem.,aðtöon/í, -ios; jâlasa: aðtuoní, aðtöonios. Uzsvara jeb intonâcijasvarianti norâdîti vienâ vârdâ, piem., trüpütá, vã¤stinë (jâakcentçtrüputá vai trupütá; vãistinë jeb va¤stinë).

Par vçrtîgâm piezîmçm autors sirsnîgi pateicas ðîs grâmatasagrâko divu izdevumu lîdzautoram diplomâtam dr. AlbertamSarkanim, kâ arî recenzentiem Antai Trumpai (LU Latvieðuvalodas institûts) un Edmundam Trumpam (LU Lituânistikascentrs).

Justins Marcinkeviès, atdz. Daina Avotiòa

Jau mâku tavu zemi, debesis un jûru.Jau no manislîdz tevim �tik mîla.Es pasaucu tuvâkvalodu tavuun glâstu to.Saku tai, ka skaista /.../

2002. g. aprîlis.

Page 11: Butkus Lie La Celvedis

1 1

LATVIØ KALBOS RAÐY- LATVIEÐU VALODAS OR-BA IR TARTIES PAGRIN- TOGRÂFIJA UN IZRUNASDAI PAMATI

I. Latviø kalbos abëcëlëje yra 33 raidës:A a D d Ì ì K k N n S s V v â E e H h Í í Ò ò Ð ð Z zB b Ç ç I i L l O o T t Þ þC c F f Î î Ï ï P p U uÈ è G g J j M m R r Û û

II. Balsiai

1. Trumpieji balsiai yra a, e, i, u bei tarptautiniø þodþiø o(jis gali bûti ir ilgas; þr. toliau). Kirèiuoti a, e iðlaikomitrumpi (lietuviai juos paprastai ilgina), pvz.: vakars (a trum-pas!), desmit (e trumpas!), plg. lie. våkaras, dìðimt.

2. Balsiø ilgumas raðte þymimas brûkðneliu virð rað-mens: â, ç, î, û.

3. Raide o þymimas latviðkø þodþiø dvibalsis uo: sols,pods, kokos (skaityk: suols, puods, kuokuos �medþiuose�)ir tarptautiniø þodþiø o: filologs, kosmodroms. Tarptau-tiniuose þodþiuose o gali bûti tiek trumpas, tiek ilgas, betbrûkðneliu balsio ilgumas neþymimas.

4. Balsiai e, ç gali bûti siauri, panaðûs á lie. ë, arba pla-tûs, panaðûs á lie. e (æ, ia). Ðie balsiai tariami siaurai, jei:

a) tolesniame skiemenyje yra balsis i, î, siaurasis e, çarba dvibalsiai ie, ei; pvz., bçrns (ç platus), bet bçrniòð(skaityk bërninð), tçvs (ç platus), bet tçtis (ç siauras);

b) prieð j ir kitus minkðtuosius priebalsius, taip pat prieðð, þ, è, dþ, pvz.: sçja �sëja�, peïíe �bala�;

c) atskiruose þodþiuose, pvz.: nç �ne�, bez �be�, es �að�,mçs �mes�, kai kuriose bendratyse, pvz.: celt �kelti; statyti�,çst �valgyti; ësti�, nest �neðti�, prieðdëlyje ne- �ne-� ir kt.

Page 12: Butkus Lie La Celvedis

12

5. Balsiai e, ç tariami plaèiai:a) jei tolesniame skiemenyje yra kuris nors ið plaèiøjø

balsiø (a, â, e, ç), taip pat balsiai u, û bei dvibalsiai ai, au,uo: vecâki �tëvai�, vçstule �laiðkas�;

b) ið bûdvardþiø su formantu -i padarytuose prie-veiksmiuose: lçni �lëtai�, reti �retai�;

c) pirminiø veiksmaþodþiø esamajame laike, iðskyrusvienaskaitos antràjá asmená (bet siauras, jei bendratisbaigiasi -rt: bçrt � es beru).

6. Linksniavimo paradigmoje e, ç platumas iðliekavienodas: visuose to þodþio linksniuose ðis balsis bûnaarba tik platus, arba tik siauras. Pavyzdþiui, vienaskaitosvardininko formoje bçrns �vaikas� ç yra platus, todël jislieka platus ir daugiskaitos vardininke bçrni, ir naudininke/ ánagininke bçrniem, nors tolesniame skiemenyje yra i, ie.

7. Bendros kilmës þodþiuose latviø balsá â atitinkalietuviðkasis o, plg.: brâlis �brolis�, kâja �koja�, stâvçt�stovëti�.

8. Tarptautiniø þodþiø balsá iu (ü) latviai transponuoja i,î, pvz.: biïetens, kivete, Mîlenbahs, Pçrs Gints.

III. Dvibalsiai

1. Pagrindiniai dvibalsiai yra ai, au, ei, ie, ui, uo (raðteþymimas raide o).

2. Tarptautiniø þodþiø dvibalsá eu latviai pakeitæ ei, pvz.:eiforija, Eiropa, pseido-, reimatisms, teitonis, terapeits .Dvibalsis eu paprastai esti antrinës kilmës, atsiradæssubalsëjus priebalsiui v, pvz.: tev �tau� (tariama teu), sev�sau� (tariama seu; lietuviai ðiø ávardþiø formas raðolaikydamiesi tarimo), ardiev �sudiev�. Ið antrinës kilmësdvibalsiø minëtinas ir iu, pvz., zivs [zíus] �þuvis�, zivtiòa[zíutinia] �þuvelë�.

Page 13: Butkus Lie La Celvedis

1 3

3. Bendros kilmës þodþiuose vietoje lietuviðkø dvigarsiøan, en, in, un bei ðaknies balsiø à, æ, á, ø latviai turi uo, ie,î, û, plg.: ranka � roka (skaityk: ruoka), penki � pieci,krinta � krît, juntu � jûtu, taip pat àþuolas � ozols (skaityk:uozuols), kæsti � ciest, gráþtë � grîste, siøsti � sûtît.

4. Galûnëje dvibalsá -uo, atitinkantá lie. -à, turi tikávardþiuotinës bûdvardþiø ir bûdvardiðkai kaitomø þodþiøformos, plg.: balto �baltà(já), baltà(jà)�. Visur kitur galûnëssutrumpëjusios, ir dabartinis santykis yra toks: lie. -à, -øatitinka la. -u, plg.: vyrà � vîru, liepà � liepu, alø � alu; lie.-æ, -á atitinka la. -i, plg.: pelæ � peli, brolá � brâli, naktá �nakti, akmená � akmeni.

5. Dël kitø kalbø átakos minëtasis dvigarsiø santykis turiiðimèiø, plg. þodþius dzintars �gintaras� (tarmëse dzîtars),Dundaga, Kandava, Venta, tumsa �tamsa�, dundurs�gylys�, duncis �toks peilis�, taip pat tarptautinius þodþiusangîna, anketa, tanks ir t.t.

IV. Priebalsiai

1. Priebalsiø minkðtumas ar kietumas nuo pozicijosnepriklauso: tiek prieð prieðakinës, tiek prieð uþpakalinëseilës balsius priebalsiai latviø kalboje yra puskieèiai.

2. Minkðtieji priebalsiai þenklinami kableliu. Tokiøpriebalsiø yra keturi: ì, í, ï ir ò, jie paprastai pasitaiko sko-liniuose arba formose su iðnykusiu j. Minkðtasis ò neturigomurinio varianto η�, kurá lietuviai taria prieð minkðtuosiusgomurinius k ir g, pvz., penki, vingis. Mat latviø minkðtøjøí ir ì tarimas nëra grynai gomurinis, jis primena rusø kalbosminkðtuosius t ir d, pvz., þodþiuose òåëî, Äèìà.

Kietasis n prieð k ir g latviø kalboje tariamas kaip irlietuviø.

3. Bendraðakniuose þodþiuose minkðtuosius lietuviø kir g atliepia latviø c ir dz, pvz.: kirvis � cirvis, lokys � lâcis,

Page 14: Butkus Lie La Celvedis

14

gervë � dzçrve, angis � odze. Prieð balsius i, î, e, ç ir dvib.ie ðie priebalsiai kaitaliojasi ir dabar, plg.: saku � sacît,draugs � draudziòð.

4. Pozicijoje tarp dviejø trumpøjø balsiø duslieji prie-balsiai yra ilgi arba pusilgiai, pvz.: visi (tariama vissi) �visi�,acis (tariama accis) �akys�, puíe (tariama puííe) �gëlë�.

5. Latviø, kaip ir lietuviø, kalboje yra priebalsiø asimi-liacija. Ið esmës ji nesiskiria nuo lietuviðkosios, todëlaptarinëti smulkiau visus jos atvejus èia neverta. Minëtinitik bûdingesni savitumai:

a) skardieji þodþio gale neduslëja, pvz.: bez �be�, daudz�daug�, grib �nori�, kad �kada, kai�, aug �auga� (tarti kaipparaðyta);

b) þodþio gale s po ð, z, þ netariamas, pvz.: sveðs biezsmeþs (tariama sveð bies með) �svetimas tankus miðkas�;

c) priebalsiai l, s, z, atsidûræ prieð minkðtuosius ï, ò, virstaatitinkamai ï, ð, þ, pvz., vilnis �banga� � viïòa, troksnis�triukðmas� � trokðòa, zvaigzne �þvaigþdë� � zvaigþòu.

6. Kaitant lietuviðkus þodþius, dël j átakos yra pakitæ tamtikrø formø kamiengalio priebalsiai, plg.: briedis � briedþio,matau � maèiau, katë � kaèiø ir pan. Latviø kalboje taippat yra kamiengalio priebalsiø kaita (þr. 1 lentelæ)

.1 lentelë. Kamiengalio priebalsiø kaita

b-bj gulbis-gulbja l-ï brâlis-brâïa s-ð osis-oðap-pj upe-upju n-ò dzenis-dzeòa t-ð leitis-leiðam-mj zeme-zemju z-þ vçzis-vçþav-vj cirvis-cirvja d-þ briedis-brieþa

c-è lâcis-lâèadz-dþ dadzis-dadþa

Kurios formos turi priebalsiø kaità, nurodyta vadovogale, latviø kalbos gramatikos apþvalgoje (þr. p. 192).

Page 15: Butkus Lie La Celvedis

1 5

7. Raidæ ch latviams atstoja raidë h, pvz.: haltûra,psihologs.

V. Kirtis ir priegaidës

1. Kirtis latviø kalboje pastovus � paprastai kirèiuojamaspirmasis þodþio skiemuo.

2. Antrajame skiemenyje kirèiuojama:a) aukðèiausiojo laipsnio bûdvardþiai su vis-: vis·labâ-

kais �geriausias�, sudurtiniai skaitvardþiai su pus-: pus·otra�pusantro�;

b) kai kurie ávardþiai ir prieveiksmiai su prieðdëliu ne-,jeb-: ne·kas �niekas, nieko�; ne·mûþam �niekados�;

c) ávairûs pavieniai þodeliai: gan·drîz �beveik�, jo·projâm�vis dar�, vieg·lîtiòâm �palengvële�;

d) tarptautiniai þodþiai kirtá gali turëti ir pradþioje ( ·lite-ratûra), ir kituose skiemenyse (ma·estro, Sanfran·cisko).

3. Latviø kalboje skiriamos trys priegaidës: tæstinë(stieptâ, þymima riestiniu kirèio þenklu), lauþtinë (lauztâ,þymima stogeliu) ir krintanèioji (krîtoðâ, þymima kairiniukirèio þenklu). Tarimu tæstinë primena lietuviø tvirtagalæ,krintanèioji � tvirtapradæ, o lauþtinë � þemaièiø lauþtinæ (tamtikras tvirtapradës priegaidës variantas). Taèiau bendra-ðakniuose þodþiuose priegaidþiø santykis paprastai estiatvirkðèias: kur lietuviø tvirtapradë, ten latviø tæstinë ar lauþ-tinë, kur lietuviø tvirtagalë, ten latviø krintanèioji, pvz.:kãulai � ka÷li, kópti � kâpt, la÷kas � lâuks.

Page 16: Butkus Lie La Celvedis

16

LIETUVIEÐU VALODAS LIETUVIØ KALBOS RA-ORTOGRÂFIJA UN IZRU- ÐYBA IR TARTIES PA-NAS PAMATI GRINDAI

I. Lietuvieðu valodas alfabçts ietver 33 burtus:A a Ch ch F f J j O o T t Z zÀ à D d G g K k P p U u Þ þB b E e H h L l R r Ø øC c Æ æ I i M m S s Û ûÈ è Ë ë Á á N n Ð ð V vII. Patskaòi

1. Îsie patskaòi ir a, e, i, u, sveðvârdos arî o. Tie atbilstlatvieðu valodas a, platam æ, i, u, o (resp. îsam o sveð-vârdos). Burtu i neizrunâ, ja tas atrodas patskaòu a, à, o, u,ø, û priekðâ kâ lîdzskaòa mîkstinâtâjs.

2. Garie patskaòi ir a, à, e, æ, ë, i, y, ø, û, o.a) a un e ir gari, ja akcentçti ar cirkumfleksu (~); arî garð

e izrunâjams plati;b) îpaði jâievçro, ka garajiem à, æ, á, ø apakðâ ir kâsîtis,

un tie izrunâjami lîdzîgi atbilstoðajiem latvieðu garajiempatskaòiem â, ç, î, û; vçsturiski tie atbilst latvieðu o (resp.divskanis uo), ie, î, û, kas raduðies no seniem baltusavienojumiem an, en, in, un, piem., lie. þàsís � la. zoss;

c) patskanis ë ir ðaurs un garð, piem., t¸vas;d) y skaòas izruna atbilst latvieðu garajam î, piem., vôras;e) o skaòu vienmçr gari izrunâ lietuvieðu cilmes vârdos,

piem., brólis, kója; ðis patskanis kopcilmes vârdos atbilstlatvieðu â.

Page 17: Butkus Lie La Celvedis

1 7

III. Divskaòi1. Lietuvieðu valodâ ir ðâdi divskaòi: ai, au, ei, ie, ui,

uo, sveðvârdos arî oi un eu. Divskaòu izruna tâda pati kâlatvieðu valodâ.

2. Ja starp lîdzskani un divskani ai atrodas mîkstinâjumaburts i, tad divskani izrunâ kâ ei, piem., pe¤liai [pe¤lei],graþia¤ [graþe¤].

3. Divskani ie vârda sâkumâ izrunâ kâ jie, piem., ievâ[jievâ].

IV. Lîdzskaòi1. Priekð patskaòiem a, à, o, u, ø, û un divskaòiem ai, au,

ui, uo visi lîdzskaòi izrunâjami cieti, piem., låpas, lóva, r¾kas.2. Priekð patskaòiem e, æ, ë, i, á, y un divskaòiem ei, ie visi

lîdzskaòi izrunâjami mîksti (tâpat kâ latgalieðu izloksnçs), piem.,skrîeti [skrîeti], skaitôti [skaitîti], pe¤lis [pe¤lis], sîena [sîena].3. Patskaòu a, à, o, u, ø, û un divskaòu ai, au, ui, uo

priekðâ mîksti izrunâ arî tos lîdzskaòus, aiz kuriem ir mîks-tinâjuma burts i, piem., þålias [þålas], berniükas [bernükas],kia÷lë [ka÷lç], þiógas [þógas], draugýstë [draugîstç],pasikliãuti [pasiklãuti], si¿las [s¿las].

4. Lîdzskani ch izrunâ nebalsîgi (chòras �koris�, chirür-gas �íirurgs�), bet lîdzskani h � balsîgi (hímnas).5. Arî lietuvieðu valodâ ir raksturîga lîdzskaòu asimi-

lâcija:a) nebalsîgo lîdzskaòu p, t, k, s, ð priekðâ balsîgos

lîdzskaòus b, d, g, z, þ izrunâ nebalsîgi un otrâdi � balsîgopriekðâ nebalsîgos izrunâ balsîgi: üþkandis [üðkandis],åtgarsis [ådgarsis];

b) vârda beigâs balsîgos lîdzskaòus izrunâ nebalsîgi(tâpat kâ latgalieðu izloksnçs): kad [kat], da÷g [da÷k];

Page 18: Butkus Lie La Celvedis

18

c) lîdzskaòus s un z lîdzskaòu è un dþ priekðâ izrunâ kâ ðun þ: r¾pesèiai [r¾peðèei], påvyzdþiui [påvîþdþui];

d) priedçkïos uþ-, ið- lîdzskani neizrunâ, ja tas atrodas s,ð, þ priekðâ: üþsienis [üsienis], iðþvejóti [iþvejóti].

V. Uzsvars un intonâcijas1. Lietuvieðu valodâ vârda uzsvars var atrasties jebkurâ

zilbç. Lokot (deklinçjot vai konjugçjot) kâdu vârdu, uzsvaravieta un intonâcijas var mainîties arî vârdformâs. Akcen-tçðanas likumi ir sareþìîti, tâpçc aprobeþosimies tikai arnorâdi par intonâcijâm un ar daþâm galvenajâm piezîmçm.

2. Lietuvieðu valodâ uzsvara vietu un intonâcijasrakstos parasti neapzîmç. Ðajâ darbâ lietuvieðu teksta daïair akcentçta, lai atvieglotu valodas uztveri.

3. Lietuvieðu literârajâ valodâ ir tikai divas intonâcijas �kâpjoðâ un krîtoðâ. Lauztâs intonâcijas nav, tâ pastâv tikaiþemaiðu dialektâ Rietumlietuvâ.

4. Intonâciju apzîmçðanai tiek lietotas trîs intonâcijuzîmes, tâs norâda arî uzsvara vietu vârdâ: akûts (¢) � lie.deðinínis, gravis (`) � lie. kairínis, cirkumflekss (~) � lie.riestínis.

5. Akûts (¢) norâda, ka zilbç ir krîtoðâ intonâcija (tvirta-prådë). Izrunu sâk ar spçcîgu, stipru balsi, kas pakâpeniskikrît: kótas [kôtas], t¸vas [tçvas]. Divskaòos un tautosilla-biskajos savienojumos pirmais komponents ir garð, betotrais � îss: kãulas [kâulas], ðviesiãusias [ðviesâusas], lãimë[lâimç], méilë [mçilç], lãngas [lâhgas]. Tas neattiecas uztautosillabiskajiem savienojumiem ar pirmo komponentu i,u, � ðie patskaòi savienojumâ vienmçr paliek îsi un tiekapzîmçti ar gravi: míltai �milti�, sültys �sula�.

6. Gravis (`) norâda, ka zilbç, ko veido tautosillabiskiesavienojumi íl, ím, ín, ír, ül, üm, ün, ür vai divskanis üi, ir

Page 19: Butkus Lie La Celvedis

1 9

krîtoðâ intonâcija (tvirtaprådë). Ðâdas pozîcijas intonâcijair lîdzîga latvieðu krîtoðajai intonâcijai: pírmas [pírmas],dülkës [dülkçs]. Ja ar gravi apzîmçti îsie patskaòi a, e, i, u,tad intonâcija nav saklausâma; gravis norâda tikai uzsvaravietu vârdâ: kalbâ [kalbâ], vískas [vískas], degtükas[dektükas].

7. Cirkumflekss (~) norâda, ka zilbç ir kâpjoðâ intonâcija(tvirtagålë). Izrunu sâk ar vâjâku balsi, kura kïûst spçcîgâka:bådas [bâdas], mìtas [mçtas], giesmº [giesmç]. Kâpjoðâsintonâcijas gadîjumâ divskaòu vai tautosillabisko savieno-jumu pirmais komponents ir îss, bet otrais � pusgarð:Ka÷nas [ka÷.nas], darbini¹kas [darbini¹.kas].

8. Baltu kopcilmes vârdos vairumâ gadîjumu lietuvieðuvalodas cirkumflekss (~, riestínis) atbilst latvieðu valodaskrîtoðajai intonâcijai, savukârt lietuvieðu akûts ( ¢, deðiní-nis) un gravis (`, kairínis) � latvieðu valodas stieptajai vailauztajai intonâcijai: lie. ãukðtas � la. aûgsts, lie. dürti � la.du»t, lie. gi¹ti � la. dzít (govis u. c.), lie. sãulë � la. sa÷le utt.

9. No intonâcijas vai uzsvara vietas (homogrâfiem) varbût atkarîga vârda nozîme: ãukðtas �augsts� un a÷kðtas�(mâjas) stâvs�, ãntis �pîle� un a¹tis �azote�, gínti �aizstâvçt�un gi¹ti �dzît� (sal. latvieðu valodâ (lauka) zâle un (skolas)zåle), garsiåkalbis �skaïrunis� un garsiakaµbis �tâds, kasskaïi runâ�.

Priekðpçdçjâs zilbes likumsa) Ja priekðpçdçjâ zilbe ir îsa vai cirkumflektçta, no-

menu vsk. instrumentâlis un dsk. akuzatîvs tiek uzsvçrtsgalotnç, sal.: vísas � su visù, visùs, universitêtas � suuniversitetù, universitetùs, va¤kas � su vaikù, vaikùs,ra¹kà � su rankâ, rankâs.

Ðis likums darbojas arî daþos citos locîjumos, ja lo-cîjuma galotne ir vienzilbîga, piem. vsk. nom. -(i)a, -us,lok. -e.

Page 20: Butkus Lie La Celvedis

20

b) Ja priekðpçdçjâ zilbe ir akûtçta, nomenu vsk. instru-mentâlis un dsk. akuzatîvs saglabâ uzsvaru celmâ, sal.:kãlnas � su kãlnu, kãlnus, gãlvà � su gãlva, gãlvas,komersãntas � su komersãntu, komersãntus, Petrãitis� su Petrãièiu, Petrãièius.

Lietvârdu uzsvçrðanas paraugus sk. 214-216 lpp.Priekðpçdçjâs zilbes likums darbojas arî verbu vsk. 1.

un 2. pers. tagadnes un pagâtnes formâs, sal.: såko �saka÷, saka¤, sùko � suka÷, suka¤, vérda � vérdu, vérdi.

Darbîbas vârdu uzsvçrðanas paraugus sk. 236 lpp.Lietvârdu akcentçjuma grupasPçc locîjumu uzsvara maiòas lietvârdus iedala èetrâs

akcentçjuma grupâs. Savukârt paði lietvârdi tiek iedalîtidivzilbîgajos un daudzzilbîgajos. Zilbju skaitu nosakavsk. akuzatîvs. Piem., vârds ðuo �suns� tiek uzskatîts pardivzilbîgu, jo tâ vsk. akuzatîvs ir ðu-ná, vârds mënuo irdaudzzilbîgs, jo tâ akuzatîvs ir më-ne-sá. Turklât, vsk.akuzatîvs vienmçr ir uzsvçrts celmâ, tâtad pçc ðî locîju-ma var spriest par uzsvara vietu celmâ un par zilbes in-tonâciju.

Divzilbîgie lietvârdi1. un 3. grupas lietvârdiem ir akûtçtâ sakne, bet 2. un

4. grupas � cirkumflektçtâ vai îsâ.1. grupaTai pieder lietvârdi ar krîtoðo intonâciju un pastâvî-

go uzsvaru, piem., lãimë, brólis, kãulas, lémpa.Daþu celmu vârdu 1. akcentçjuma grupu var pazît pat

pçc nominatîva formas. Piemçram, ja vârdi ar galotni -aun -is (2. un 4. deklinâcija) nav uzsvçrti galotnç, tie no-teikti pieder 1. grupai, bet to saknç ir krîtoðâ intonâcija,piem. Lãima, l¿pa, vãltis.

Daþu citu lietvârdu piederîbu 1. grupai palîdz konstatçtnominatîva krîtoðâ intonâcija.

Page 21: Butkus Lie La Celvedis

2 1

2. grupaNo 1. grupas ðî atðíiras ar to, ka vârda priekðpçdçjâ

zilbe ir vai îsa, vai cirkumflektçta, piem. rankâ (sal. vsk.ak. ra¹kà), råtas, låpë, ska¤èius. Tâtad deklinçjot ðos vâr-dus, jâievçro priekðpçdçjâs zilbes likums.

Daudzskaitïa paradigma visiem ðîs grupas vârdiem irvienâda (akuzatîvs tiek uzsvçrts galotnç), tomçr vien-skaitlis katram celmam ir citâdâks (sk. 214 lpp.)

Jâpiezîmç, ka daudzzilbîgo 2. grupas lietvârdu uzsvçr-ðana ir tâda pati, kâ iepriekðparâdîtâ, t. i. uzsvars mainâsno galotnes uz blakuszilbi (ne tâlâk), piem. prezidentûrâ,paritêtas, inþiniìrius, uþsimirðímas (sk. 214. lpp.).

Tâtad vârdi ar nominatîva galotni -a obligâti jâuzsvergalotnç. Uzsvçrt tos pçc 1. grupas parauga neïauj priekð-pçdçjâs zilbes îsums jeb kâpjoðâ intonâcija. Jâpiebilst, kazem uzsvara pagarinâjuðies a un e tiek izrunâti ar kâp-joðo intonâciju.

3. un 4. grupaTreðâs un ceturtâs grupas vârdiem uzsvars galve-

nokârt ir locîjumu galotnçs, abas grupas savâ starpâatðíiras ar priekðpçdçjâs zilbes intonâciju: 3. grupasvârdiem ðeit ir krîtoðâ (kâ 1. grupas vârdiem), bet 4. gru-pas � kâpjoðâ intonâcija jeb îsa zilbe (kâ 2. grupas vâr-diem). Îsâk sakot, 3. un 4 grupa atðíiras ar priekðpçdçjâszilbes likuma lietoðanu (sal. piemçrus 215-216 lpp.)

Daudzzilbîgie lietvârdi2. un 4. grupaKâ jau minçts, daudzzilbîgo 2. un 4. grupas lietvârdu

uzsvara maiòa sakrît ar attiecîgo grupu divzilbîgo lietvâr-du uzsvara maiòu. Piemçram, vârdu eksponomêtras (2)loka un uzsver tâpat kâ vârdu mêtras (2).

1. un 3. grupaAkcentçðanas shçmas ir tâdas paðas, kâ divzilbîgo

lietvârdu, t. i. 1. grupas vârdiem bûs pastâvîgs uzsvars,

Page 22: Butkus Lie La Celvedis

22

bet 3. grupas uzsvars mainîsies tâ, kâ tas mainâs attiecî-gajos celmos. Taèu uzsvara vieta celmâ var atrasties netikai priekðpçdçjâ zilbç.

Ja uzsvars ir priekðpçdçjâ zilbç, tâs zilbes intonâcijavienmçr bûs krîtoðâ, piem. berþônas 1, Var¸nà 3.

Ja uzsvars ir treðajâ un tâlakajâ zilbç no gala, tâsintonâcija var bût gan krîtoða, gan kâpjoða; zilbe var bûtarî îsa. Priekðpçdçjâs zilbes likums tâdos gadîjumos navspçkâ, sal.: pérgalë 1, våsara 1, atsåkymas (vsk. instr.su våsara, su atsåkymu), ròbotas 1 (dsk. ak. ròbotus).

3. grupas vârdiem, kam uzsvars no galotnes pârvieto-jas tâlâk par priekðpçdçjo zilbi, vârdnîcâs tiek norâdîtazilbes vieta (skaitot no galotnes) un tâs intonâcija. Krî-toðo intonâciju apzîmç ar indeksu a, bet kâpjoðo intonâcijuun îsu zilbi � ar indeksu b. Piem., apzîmçjums paskaitâ 3bnozîmç, ka vârds ir treðâs akcentçjuma grupas (cipars 3),bet attiecîgajos locîjumos uzsvars pârvietojas uz treðo nogala zilbi un tâs intonâcija ir kâpjoðâ.

Bet ja uzsvars pârvietojas vçl tâlâk, tad blakus indek-sam tiek norâdîta arî zilbes vieta, piem., iðkyðulýs 34b, (vsk.ak. íð-ky-ðu-lá), pageleþinkelº 36b (vsk. ak. på-ge-le-þin-ke-læ).

Literârajâ valodâ daþkârt gadâs divi tâ paða vârda ak-centçðanas varianti, piem. laiðkaneðýs 34a, 3b, pirmagalýs34a, 3b. Katram valodas lietotâjam tâdos gadîjumos jâizvç-las viens variants; runâjot nedrîkst tâ paða vârda vienuslocîjumus uzsvçrt pçc viena varianta, bet citus � pçc otra.

Uzmanîgi jâuzsver divzilbîgas galotnes: ja uzsvars irtajâs, vienmçr jâuzsver to beigas, piem. laukuosê, au-simís, Palangojê, nevis laukuõse, ausímis, Palangõje.

Page 23: Butkus Lie La Celvedis

2 3

KASDIENÍNIAI IKDIENASPÓSAKIAI IZTEICIENI1. KREIPÍMASIS UZRUNÂÐANAJ¾s. Tãmsta. Jûs.Põne! Põnia! Kungs! Kundze!Põne Petrãiti! Petraiða kungs!Põnia Petrãitiene! Petraitienes / Petraiða kun-dze!Ponãiti! Panìle! Jaunkungs! Jaunkundze!Ponãiti Liutãurai! Ïutaura jaunkungs!Panìle Lãima! Laimas jaunkundze!Põnios ir põnai! Dâmas un kungi!Bièiüli! Mielí bièiüliai! Draugs! Dârgie draugi!Stude¹tai! Studenti!Koleg/os, -ës! Kolçì/i, -es!Gerbiam/âsis, -óji! Godâjam/ais, -â! Cienîjam/ais, -â!Didþia¤ gerbiamâsis põne Pre- Augsti godâtais Prezidentazide¹te (pírmininke)! kungs! (priekðsçdçtâjakungs!)Didþia¤ gerbiamóji põnia Pre- Augsti godâtâ Prezidentes kun-zide¹te (pírmininke)! dze! (priekðsçdçtâjas kun-dze!)[J¿sø] Ekscele¹cija Prezi- [Jûsu] Ekselence Prezidentde¹te! (kreipiantis á vyrà)

[Jûsu] Ekselence Prezidente(kreipiantis á moterá)[J¿sø] Ekscele¹cija Ambaså- [Jûsu] Ekselence Vçstnie/k, -ce!dor/iau! -e![J¿sø] Eminencija Vyskupe! [Jûsu] Eminence Bîskap!Gerbiamîeji piliìèiai! Godâjamie pilsoòi!Mîel/as, -â bièiül/i, -e! Mîï/ais, -â drau/gs, -dzene!

Page 24: Butkus Lie La Celvedis

24

Brang/üs, -í�! Dârg/ais, -â�!Brãngûs sveèia¤! Dârgie viesi! Dârgie ciemiòi!Vadõve! Vadîtâj! Vadîtâja! (kreipiantisá moterá)Vairöotojau! (autovadîtâjam) Vadîtâj!Panìle vadõve, að nor¸èiau Vadîtâjas jaunkundze, es gribç-paklãusti. tu pajautât.Põne profêsoriau! Profesora kungs!

Tãmsta mókytojau! Skolotâja kungs!Va¤ke! Vaikìli! Vaika¤! Bçrns! Bçrniò! Bçrni!2. BENDRÅVIMAS. KALBÂ SAPRAÐANÂS. VALODAA» kaµbate lietüviðkai (låtvið- Vai jûs runâjat lietuviski (latvis-kai)? ki)?Ta¤p, trüputá. Jâ, maz·liet.Ar èiâ kâs [nors] kaµba lietü- Vai ðeit kâds runâ lietuviski?viðkai?Móku ãnglø kaµbà. Protu angïu valodu.A» j¾s supra¹tate lénkiðkai? Vai jûs saprotat poliski?Âð suprantü. Es saprotu.Âð ðîek tîek suprantü, jéigu Ja nerunâ âtri, es maz·liet sapro-kaµbama negre¤t. tu.Låtviø (Lietüviø) kalbõs âð Latvieðu (Lietuvieðu) valodumókiausi (iðmókau) sava- es apguvu paðmâcîbâ.ra¹kiðkai.Âð ja÷ bevéik vískà pamirða÷. Es gan·drîz visu jau esmuaizmirs/is, -usi.Mãn sunkü kalb¸ti låtviðkai Man ir grûti runât latviski(lietüviðkai). (lietuviski).Âð bloga¤ tariü. Man ir slikta izruna.Âð nemóku lietüviðkai taisyk- Es neprotu pareizi akcentçtlíngai kirèiöoti. lietuvieðu vârdus.

Page 25: Butkus Lie La Celvedis

2 5

Mãn daþna¤ tr¿ksta re¤kia- Man bieþi trûkst vajadzîgâmo þõdþio. vârda.Ka¤p [re¤kia] ta»ti ðítà þõdá? Kâ jâizrunâ ðis vârds?Ka¤p tåriamas ðítas þõdis? Kâ izrunâ ðo vârdu?A» âð ðñ þõdá tariü taisyklín- Vai es ðo vârdu izrunâju pa-gai? reizi?J¾s kaµbate bevéik bê akce¹to. Jûs runâjat gan·drîz bez akcenta.A» j¾s supra¹tate, ka¤ [âð] Vai jûs saprotat, kad es runâjukalbü låtviðkai? latviski?Ne vískà, bêt mi¹tá suvókiu. Ne visu, bet domu uztveru.J¾s kaµbate pe» gre¤tai. Jûs runâjat pârâk âtri.Pråðom pakartóti! Atkârtojiet, lûdzu!Kalb¸kite trüputá lëèia÷ (gar- Runâjiet maz·liet lçnâk (ska-sia÷)! ïâk)!Ka¤ j¾s kaµbate íð lºto, âð su- Kad jûs runâjat lçni, es sapro-prantü. tu.Âð dara÷ da÷g klaidÿ. Man ir daudz kïûdu.K± jís (jí) såko? Ko viòð (viòa) saka?K± réiðkia ðítas þõdis? Ko nozîmç ðis vârds?Ka¤p ska¤tomas (råðomas) ðí- Kâ lasâms (rakstâms) ðistas þõdis? vârds?Èiâ visí uþraða¤ lietüviø (låt- Ðeit visi uzraksti ir lietuvieðuviø) kalbâ. (latvieðu) valodâ.Ka¤p ta¤ vadínama låtviðkai? Kâ to sauc latviski?Iðve»skite á lietüviø kaµbà! Pârtulkojiet lietuvieðu valodâ!Ka¤p ta¤ pasakôti rüsiðkai? Kâ to pateikt krieviski?Pråðom iðve»sti! Pârtulkojiet, lûdzu!Skaitôti (Suprâsti) âð galiü, Lasît (Saprast) es varu, betbêt kalb¸tis mãn sunkü. sarunâties man ir grûti.Kalb¸kimës ãngliðkai! Runâsim angliski!låtviø kalbâ, låtviðkai latvieðu valodâ, latviskilietüviø kalbâ, lietüviðkai lietuvieðu / leiðu valodâ, lietuvis-ki / leitiski

Page 26: Butkus Lie La Celvedis

26

ãnglø k., ãngliðkai angïu v., angliskièêkø k., èêkiðkai èehu v., èehiskidånø k., dåniðkai dâòu v., dâniskiêstø k., êstiðkai igauòu v., igauniskiispånø k., ispåniðkai spâòu v., spâniskiitålø k., itåliðkai itâïu v., itâliskilénkø k., lénkiðkai poïu v., poliskinorvegø k., norvegiðkai norvçìu v., norvçìiskipranc¾zø k., pranc¾ziðkai franèu v., franciskirüsø k., rüsiðkai krievu v., krieviskisöomiø k., söomiðkai somu v., somiskiðvêdø k., ðvêdiðkai zviedru v., zviedriskiukrainiìèiø k., ukrainiìtiðkai ukraiòu v., ukrainiskive¹grø k., ve¹griðkai ungâru v., ungâriskivókieèiø k., vókiðkai vâcu v., vâciskiakce¹tas / ta»sena akcents / izrunaiðmókti iemâcîtiesiðta»ti izrunâtkalbâ valodagimtóji k. dzimtâ v.üþsienio k. sveðvalodakalb¸ti, ðnek¸ti runâtgera¤ ­ bloga¤ labi ­ sliktigre¤tai ­ lëta¤, íð lºto âtri ­ lçniga»siai ­ týliai skaïi ­ klusiiðraiðkíngai izteiksmîgiki»tis / akce¹tas uzsvars / akcentskirèiöotas skiemuõ uzsvçrta zilbemok¸ti kaµbà prast valodupu¤kiai lieliski, perfektividutíniðkai viduvçjiprasta¤ / bloga¤ sliktimókytis atmintina¤ mâcîties no galvaspasakôti pateikt, pasacîtpaskaitâ lekcijapókalbis sarunaraðôti rakstîtsavímoka paðmâcîbasavímokos bûdü, savara¹- paðmâcîbas ceïâ, paðmâcî-

kiðkai bâvadovºlis savamõksliams paðmâcîbas grâmata

Page 27: Butkus Lie La Celvedis

2 7

skaitôti lasîtsuprâsti saprasttartís izrunatur¸ti gìrà ta»tá bût labai izrunaive»sti tulkotvert¸jas tulkotâjsvertímas tulkojums; tulkoðanaþodônas vârdnîcaþõdis vârds3. PASISVÉIKINIMAS. SASVEICINÂÐANÂS.PAÞINTÍS IEPAZÎÐANÂSSve¤k/as, -â! Sveik/s, -a! Èau!Sve¤k/í, -os! Låbas! Sveik/i, -as! Sveicinâti!Låbas rôtas! Låbà rôtà! Lab·rît!Labâ dienâ! Låbà diìnà! Lab·dien!Låbas våkaras! Låbà våkarà! Lab·vakar!Sveikí atvýkæ! Laipni lûdzam!Ka¤p sìkasi? Kâ labi klâjas?Kadâ j¾s atvýkote? Kad jûs ieradâties?Ku» j¾s apsistójote? Kur jûs apmetâties?Ka¤p ilga¤ èiâ b¿site? Cik ilgi jûs ðeit bûsiet?Keliâs dienâs. Pórà savãièiø. Daþas dienas. Pâris nedçïu.Dþiaugiöosi jüs matôdamas! Priecâjos jûs redzçt!Susipaþínkim! Bûsim pazîstami!Mâno va»das K³stas. Âð var- Mani sauc Íçsts. Es esmudü K³stas. Íçsts.Ta¤ mâno dra÷gë Lãima. Tâ ir mana draudzene Laima.Jõ va»das Ãrnis. Jís vardü Ãr- Viòu sauc Arnis. Viòð ir Ar-nis. nis.Âð jõ (jõs) nepaþïstu. Es viòu (viòu) nepazîstu.Mìs nepaþïstami. Mçs neesam pazîstami.Âð jüs kaþku» esü måtæs (må- Es jûs kaut kur esmu redzçjisèiusi). redzçjusi).

Page 28: Butkus Lie La Celvedis

28

Atródo, kâd ìsam kaþku» su- Man liekas, ka esam kaut kursitíkæ. tikuðies.Laba¤ malonü, kâd sutika÷ Ïoti jauki, ka jûs (tevi) satiku!jüs (tavê)!Laba¤ malonü! Ïoti patîkami!Léiskite prisistatôti. Atïaujiet stâdîties priekðâ.A» galiü jüms pristatôti sâvo Vai drîkstu jûs iepazîstinât arbièiülá? savu draugu?Miela¤! Lab·prât! Ar [lielâko] prieku!Låtvijoje (Lietuvojê) âð [esü] Es esmu Latvijâ (Lietuvâ)trìèià ka»tà. treðo reizi.Âð pâs jüs esü büvæs da÷g Es pie jums esmu bijis vairâk-ka»tø (ne ka»tà, kelís kar- kârt.tüs).Esü atvýkæs sü stude¹tø Esmu atbraucis ar studentugrupê (chorü, ansãmbliu). grupu (kori, ansambli).Léiskite jüs pasvéikinti m¿- Atïaujiet jûs apsveikt mûsusø grüpës (ansãmblio, ko- grupas (ansambïa, kolektî-lektývo, delegåcijos) vardü. va, delegâcijas) vârdâ.4. KVIETÍMAS IELÛGUMS.UZAICINÂJUMSAte¤kite pâs müs ðia¹dien! Atnâciet pie mums ðodien!Âð kvieèiü jüs pâs savê. Es ielûdzu jûs pie sevis.Pråðom müs aplankôti! Lûdzam mûs apciemot!Dºkui üþ malõnø kvietímà! Pal·dies par ielûgumu!Ja÷skitës ka¤p namiì! Jûtieties kâ mâjâs!Pråðom priì stålo! Lûdzu pie galda!A» gal¸èiau pakviìsti jüs ðók- Vai drîkstu jûs uzlûgt uz de-ti? ju?Ate¤kite kavõs (ñ vakarõnæ). Atnâciet uz kafiju (uz vakarç-

ðanu).

Page 29: Butkus Lie La Celvedis

2 9

Paplep¸sim, paðóksim. Papïâpâsim, padejosim.Büs dãr kìletas draugÿ. Bûs vçl pâris draugu.Turiü gerõs müzikos. Man ir laba mûzika.A» e¤sime pasivãikðèioti? Vai iesim pastaigâties?E¤kime kartü / draugê! Iesim kopâ!Pråðom pagróti müms k± Lûdzu, nospçlçjiet mums kautnórs fortepijonü (akor- ko uz klavierçm (akordeo-deonü, smuikü, gitarâ). na, vijoles, ìitâras).Padainöokite kókià da¤nà! Nodziediet kâdu dziesmu!K± j¾s ve¤kiate ðñ våkarà (rôt Ko jûs darât ðovakar (rîtva-vakarê)? kar)?A» galiü pakviìsti jüs ñ Dailºs Vai drîkstu jûs uzaicinât uz(Nacionåliná, Jaunímo te- Dailes (Nacionâlo, Jaunat-åtrà? nes) teâtri?A» nórite nue¤ti ñ pårodà ar- Vai gribat aiziet uz izstâdi vaibâ koncêrtà? koncertu?Sü malonumü! Miela¤! Ar prieku! Lab·prât!Laba¤ ga¤la, bêt turiü atsisa- Ïoti þçl, bet man jâatsakâs ­kôti ­ esü uþsiºmæs (uþsi- esmu aizòemts (aizòemta).ºmusi).Miela¤, jéi tík tur¸siu la¤svà Lab·prât, ja tikai man bûsvåkarà. brîvs vakars.A» j¾s ja÷ [türite] k± numå- Vai jûs esat kaut ko ieplânojistæs (numåèiusi) rôtdienos (ieplânojusi) rîtvakar?våkarui?Nê, rôtdienos våkaras dãr Nç, rîtvakars man vçl ir brîvs.la¤svas.Ta¤, sakôkim, aðtu¹tà [vålan- Tad, teiksim, pulksten astoòosdà] vakarê. vakarâ.A» gålite pasakôti, ka¤p jüs Vai varat pateikt, kâ lai es jûsrâsti? atrodu?Ku» susiti¹kam? Kur satiekamies?Âð ate¤siu j¿sø pasitíkti èiâ. Es atnâkðu jûs satikt ðeit.

Page 30: Butkus Lie La Celvedis

30

Gãl pasike¤skime adresa¤s? Var·bût apmainîsimies ar ad-resçm?Miela¤! Mîelu nóru! Lab·prât! Mîïu prâtu!Âð jüms raðôsiu låtviðkai, õ Es jums rakstîðu latviski, betj¾s mãn lietüviðkai. jûs man lietuviski.Raðôkime ãngliðkai, gera¤? Rakstîsim angliski, labi?Ðta¤ mâno ådresas. Lûk, mana adrese.Ta¤ pasimatôsime porôt. Tad redzçsimies parît.5. APSILA©KYMAS. APCIEMOJUMS.ATSISVÉIKINIMAS ATVADÎÐANÂSKadâ [j¾s] b¿site namiì? Kad bûsiet mâjâs?Keli¹tà vålandà? Cikos?A» Pºteris (Pìtras) namiì? Vai Pçteris (Petrs) [ir] mâjâs?Nor¸èiau sü juõ pasikalb¸ti. Es gribçtu ar viòu parunât.Ga¤la, jís iðºjæs. Þçl, viòð ir izgâjis.Keli¹tà [vålandà] jís grñð? Ap cikiem viòð atgriezîsies?Ate¤kite põ trijÿ valandÿ. Atnâciet pçc trijâm stundâm.A» gal¸èiau pasikalb¸ti sü Vai es varçtu runât ar docçtâ-d¸stytoju (mókytoju, stu- ju (skolotâju, studentu) Blau-dentü) Blãumaniu? mani?Nor¸èiau pasikalb¸ti sü Ritâ. Es gribçtu parunât ar Ritu.Pråðom trüputá palãukti! Lûdzu, maz·liet uzgaidiet!Tuõj ate¤s. Tûlît atnâks.A» âð j¿sø negaiðinü? Vai es jûs netraucçju?Visãi / Vísiðkai nê. Nepa·visam ne.Nesivãrginkite dºl man³s. Nepûlieties manis dçï.Viìtos visîems uþtêks. Vietas pietiks visiem.Ja÷ la¤kas e¤ti. Jau laiks iet projâm.Ja÷ vëlü, âð turiü e¤ti. Ir jau vçls, man jâiet.Kodºl (Ku») j¾s ta¤p sküba- Kâpçc (Kurp) jûs tâ steidza-

te? Dãr pab¿kit (pasëd¸- ties? Vçl palieciet (pasç-kit)! diet)!

Page 31: Butkus Lie La Celvedis

3 1

Âð turiü miestê da÷g reika- Man pilsçtâ ir daudz darîðanu.lÿ.Atléiskite, kâd sutrukdþia÷ Piedodiet, ka es aizkavçju jûsjüs ta¤p ilga¤ (ikí vëlyvõs tik ilgi (lîdz vçlai naktij).naktiìs).Ga¤la, bêt âð negaliü ilgia÷ Diem·þçl, es nevaru ilgâk pa-pasilíkti, gre¤t (ðìðtà vå- likt, drîz (pulksten seðos)landà) iðvýks mâno trau- atiet mans vilciens (auto-kinýs (autobüsas). buss).Laba¤ åèiû üþ malõnø våka- Liels pal·dies jums par jaukorà! vakaru!Âð jüs truputºlá palyd¸siu. Es jûs maz·lietiò pavadîðu.Kadâ vºl pasimatôsime? Kad mçs atkal redzçsimies?Sudiì[v]! Ar·dievu! (Sveiki!)Líkite sveikí! Palieciet sveiki!Laikôkis! Laikôkitës! Turies! Turieties!Laimíngos keliõnës! Laimín- Laimîgu ceïu! Laimîgi!gai!Sugrñþkite sveikí! Laimîgu atgrieðanos!Víso gìro! Viso! Ate! Visu labu! Èau! Atâ!Nuoðirdþiãusi link¸jimai Sirsnîgi sveicieni visiem!(svéikinimai) visîems!Nuoðirdþia¤ pasvéikinkite sâ- Sirsnîgi pasveiciniet savu mâ-vo mótinà (t¸và, vôrà, þmó- ti (tçvu, vîru, sievu, dçlu,nà, s¿nø, dükrà, brólá, sì- meitu, brâli, mâsu, mâjinie-será, namiðkiüs)! kus)!Åèiû, [âð] bûtina¤ pasvéikin- Pateicos, es noteikti pasveici-siu. nâðu.Pérduokit link¸jimus Åstai! Nododiet sveicienus Astai!Labånakt[is]! Labõs naktiìs! Ar labu nakti!Ikí rôto! Ikí rytójaus! Lîdz rîtam! Lîdz rîtdienai!Ikí [gre¤to] pasimåtymo! Uz [drîzu] redzçðanos!Lãuksiu tav³s! Gaidîðu tevi!

Page 32: Butkus Lie La Celvedis

32

6. LINK¨JIMAI. SVÉIKINI- NOVÇLÇJUMI. SVEICIENI.MAI. UÞÚOJAUTA LÎDZJÛTÎBANor¸èiau jüs pasvéikinti. Es gribçtu jûs apsveikt.Nóriu jüms palink¸ti gerõs Gribu jums novçlçt labu veik-klotiìs. smi.Da÷g link¸jimø (labÿ dienÿ)! Daudz labu novçlçjumu (la-bu dienu)!Pérduokit [mâno] link¸jimus Nododiet [manus] sveicienus!(gerådienius)!Nuoðirdþia¤ svéikinu! Nuo- Sirsnîgi apsveicu! Sirsnîgi svei-ðirdþiãusi link¸jimai! cieni!Geriãusi link¸jimai gimímo Vis·labâkie vçlçjumi dzimða-dienõs próga! ðanas dienâ!Mâno geriãusi link¸jimai ví- Mani vis·labâkie vçlçjumi vi-sai j¿sø ðe¤mai! sai jûsu ìimenei!Linksmÿ Kalºdø! Laimíngø Priecîgus Ziemsvçtkus! Laimî-Naujÿjø Mìtø! gu Jauno gadu!Linkiü jüms da÷g lãimës, Vçlu jums daudz laimes, sek-sëkmºs i» sveikåtos! mju un veselîbas![Linkiü] sëkmºs! Vçlu sekmes! Labu veiksmi!Åèiû, jüms ta¤p pât. Pal·dies, jums tâ·pat.Laimíngai! Laimîgi!Ñ sveikåtà! Uz veselîbu!Ñ ðeimini¹ko (ðeimini¹kës) Uz saimnieka (saimnieces) ve-sveikåtà! selîbu! Uz mâjastçva (mâ-jasmâtes) veselîbu!Tegyvöoja Låtvija (Lietuvâ)! Lai dzîvo Latvija (Lietuva)!Ka¤p jautîesi? Ka¤p j¾s ja÷- Kâ tu jûties? Kâ jûs jûtaties?èiatës?Jauèiöosi pu¤kiai (ganâ gera¤). Jûtos lieliski (diezgan labi).Nelaba¤ gera¤. Ne visai labi.Mãn li¾dna. Man ir skumji.

Page 33: Butkus Lie La Celvedis

3 3

Ðia¤p sãu. Niìko. Tâ ne·kas. Var iztiktLéiskite jüms paréikðti giliãu- Atïaujiet jums izteikt vis·dzi-sià uþöojautà. ïâko lîdzjûtîbu.Li¾dime sü jumís. Jûtam jums lîdz. Skumstamlîdz ar jums.Suprantü jõ ska÷smà. Es saprotu viòa sâpes.Ta¤ manê laba¤ sükrëtë. Tas mani dziïi satrieca.Âð negaliü patik¸ti! Es nevaru noticçt!7. PRÅÐYMAS. LÛGUMS.PAGEIDÅVIMAS VÇLÇÐANÂSA» galiü paklãusti? Vai drîkstu pajautât?A» galiü papraðôti pagãlbos? Vai drîkstu lûgt palîdzîbu?Pråðom ñ vídø! Pråðom! Lûdzu, ienâciet! Lûdzu!Pråðom nusiviµkti apsia÷stà Noìçrbiet, lûdzu, [lietus]mçte-i» s¸stis! li un apsçdieties!Atsipraða÷, âð minutºlei ið- Lûdzu mani uz brîdi atvainot.e¤siu.Pråðom man³s palãukti! Pagaidiet mani, lûdzu!Pråðom lüktelëti! Maz·liet pagaidiet, lûdzu!Vîenà minütæ! Minutºlæ! [Vienu] acumirkli!Palãukit, âð tuõj! Pagaidiet, es tûlît!Pråðom pakartóti (pasakôti Atkârtojiet (Pasakiet burtis-paraidþiu¤)! ki), lûdzu!Pråðom ate¤ti man³s pasitík- Atnâciet, lûdzu, man pretî!ti!Pråðom! Praðôèiau! Lûdzu! Lûdzam!Praða÷? Kâ, lûdzu?Malon¸kite! B¿kite tók/s, Esiet tik laipn/s, -a!-iâ malon/üs, -í!A» gålima áe¤ti (rûkôti)? Vai drîkst ienâkt (smçíçt)?Pråðom atsiþveµgti ñ... Lûdzu ievçrot (ko?)

Page 34: Butkus Lie La Celvedis

34

Pråðom atnêðti stiklínæ van- Lûdzu, atnesiet glâzi ûdens!de¹s!Malon¸kit... Esiet tik laipns...A» gal¸èiau papraðôti cigarê- Vai varçtu palûgt cigareti (sçr-tës (degtükø)? kociòus)?Léiskite uþsirûkôti! Atïaujiet uzsmçíçt!Kuõ galiü jüms pasitarnãu- Ar ko varu jums pakalpot?ti?Kõ j¾s pageidãujate? Kõ pa- Ko jûs vçlaties? Ko jûs vçlç-geidãutumët? tos?Nor¸èiau Es gribçtuapþiûr¸ti miìstà, apskatît pilsçtu,nusipi»kti k± nórs prisimi- nopirkt kaut ko piemiòai, nímui,aplankôti paþïstamus, apciemot paziòas,nue¤ti ñ pårodà a» koncêr- aiziet uz izstâdi vai koncer- tà, tu,suþinóti� uzzinât�A» gålima? Vai drîkst?A» galiü? A» gal¸èiau? Vai drîkstu? Vai man bûtu at-A» mãn b¿tø gålima? ïauts?Pråðom pae¤ti! Pae¤kite ñ Lûdzu, paejiet uz priekðu!prîeká!E¤kit ðe¹ (arèia÷)! Nâciet ðurp (tuvâk)!Neskub¸kite! Nesteidzieties!Pråðom greièia÷! Âtrâk, lûdzu!T³skite! Turpiniet!Pråðom nepýkti! Nedusmojieties, lûdzu!Pråðom pad¸ti! Palîdziet, lûdzu!Âð pad¸siu. Es palîdzçðu.A» galiü jüs sutrukdôti? Vai drîkstu jûs traucçt?Pråðom mãn paródyti (pa- Parâdiet (paskaidrojiet, pârtul-ãiðkinti, iðve»sti)! kojiet) man, lûdzu!

Page 35: Butkus Lie La Celvedis

3 5

8. TEIGÍMAS. APGALVOJUMS.PRITARÍMAS PIEKRIÐANATa¤p. Na, ta¤p. Jâ. Nu, jâ.Gera¤. Laba¤ gera¤. Labi. Ïoti labi.Puikü! Jauki! Lieliski!Tikra¤. Íð tikrÿjø. Pa·tieðâm. Tieðâm. No tiesas.Sutinkü. Ta¤p, ta¤ tiesâ. Piekrîtu. Jâ, tâ tas ir.Tebûniì! Lai iet! Lai notiek! Lai top!Sütarta! Norunâts!Bê abejõnës! Bê åbejo! Bez ðaubâm! Kâ tad!Þínoma! Supra¹tama! Ãiðku. Zinâms! Protams! Skaidrs.Âð niìko [neturiü] priìð. Man ne·kas nav pretî.Teisôbë. Âð i»gi ta¤p mana÷. Pareizi. Es domâju tâ·pat.Pråðom tik¸ti manimí! Lûdzu, ticiet man!Pråðom pasikliãuti manimí! Païaujieties uz mani!Âð tur¸siu omený / galvojê. Es òemðu vçrâ.Padarôsiu vísa, k± galiü. Darîðu visu, ko spçju.9. ATSISÅKYMAS. ATTEIKÐANÂS.NEIGÍMAS NOLIEGUMSNê! Jókiu bûdü! Nç! Nekâdâ ziòâ!Neámånoma! Ta¤ neámåno- Neiespçjami! Tas nav iespç-ma! jams!Neátik¸tina! Nesçmonë! Neticami! Muïíîba[s]!J¾s klôstate! Jûs maldâties!Nenóriu! Nº uþ k±! Negribu! Nepar·ko!Prîeðingai! Tieði otrâdi!Negåli b¿ti! [Âð] nêtikiu! Tas nevar bût! Es neticu!Negaliü. Negal¸jau. Nevaru. Nevarçju.Mãn laba¤ ga¤la, bêt turiü at- Man ïoti þçl, ka jâatsaka.sisakôti.

Page 36: Butkus Lie La Celvedis

36

Dejâ, âð èiâ niìkuo negaliü Diem·þçl es ðeit ne·ko nevarupad¸ti. lîdzçt.Âð [tãm] neprítariu. Es [tam] nepiekrîtu.Âð [tõ] nepalaika÷. Es [to] neatbalstu.Âð jókiu bûdü negaliü. Es ne·kâdâ gadîjumâ nevaru.Âð priìð ta¤. Âð prieðtarãuju. Es esmu pret to.Sü j¿sø nöomone âð nesu- Es neesmu ar jums vienisprâ-tinkü. tis.10. PADËKÂ. ATSIPRÅÐY- PATEICÎBA. ATVAINOÐA-MAS. APGAILESTÅVIMAS NÂS. NOÞÇLAÅèiû! Dºkui! Pal·dies! Pateicos!Nuoðirdþia¤ åèiû! Laba¤ dë- Sirsnîgs pal·dies! Ïoti pateicos!kóju!Åèiû jüms üþ Pal·dies jums pardºmesá, uzmanîbu,dóvanà, dâvanu,pagãlbà, palîdzîbu,patarímà, padomu,paãiðkinimà, paskaidrojumu,påstangas, pûlçm,r¾pestá. rûpçm.Ka¤p âð jüms atsidëkósiu? Kâ lai es jums pateicos?Nºr üþ k±, ta¤ me¹kniekis. Nav par ko, tas ir sîkums.Esü [jüms] laba¤ dëkíngas. Esmu jums ïoti pateicîgs.Atsipraða÷! Atléiskite! Piedodiet! Atvainojiet!Atléiskite üþ pavëlåvimà! Atvainojiet par kavçjumu!Atsipraða÷, kâd príverèiau Piedodiet, ka liku jums gai-jüs lãukti. dît.Atsipraða÷, kâd [âð] pér- Piedodiet, ka es jûs pârtraucu.traukiu.Atsipraða÷, supãiniojau nü- Piedodiet, esmu sajaucis (sajau-merá. kusi) numuru.

Page 37: Butkus Lie La Celvedis

3 7

Nºr dºl kõ atsipraðin¸ti. Nav par ko atvainoties.Niìko / Niìkis. Smülkmena. Ne·kas. Sîkumi.Atsipraða÷, âð suklôdau (ap- Piedodiet, esmu kïûdîjies (pâr-sirika÷). skatîjies).Laba¤ apgailestãuju, kâd ta¤p Ïoti noþçloju, ka tâ iznâca.[vískas] iðºjo.Atsipraða÷, âð nenor¸jau j¿- Piedodiet, es negribçju jûssø áþe¤sti. Âð tõ netur¸jau apvainot. Tas nebija tâ do-omený / galvojê. mâts.Atsipraða÷, âð nesuprantü Piedodiet, es nesaprotu latvis-låtviðkai. ki.Dejâ, âð lietüviðkai (låtviðkai) Diem·þçl es lietuviski (latvis-nesuprantü. ki) nesaprotu.Ka¤p ga¤la! Laba¤ ga¤la. Cik þçl! Ïoti þçl.[Jük] vískas gera¤. Viss [taèu] kârtîbâ.11. ABEJÓJIMAS. NÚOSTA- ÐAUBAS. IZBRÎNS. DUS-BA. PÝKTIS MASGãl / Gåli b¿ti / Galb¿t. Varbût / Laikam.Kâs þíno? Kas zina?Kaþín. Diez vai.Atródo, kâd ta¤p. Ðíiet, ka tâ.Dãr neþiniâ. Vçl nav zinâms.A»gi? Vai tieðâm?Âð tuõ abejóju. Es par to ðaubos.Neþina÷, k± darôti. Nezinu, ko darît.Gålimas dãiktas. Iespçjams.Ta¤ neámånoma. Tas nav iespçjams.Mãn atródo. Man liekas. Man ðíiet.Ka¤p jüms pati¹ka! Ka¤p nó- Kâ jums tîk! Kâ vçlaties!rite!Kaþkâs baisa÷s! Kaut kas ðausmîgs!

Page 38: Butkus Lie La Celvedis

38

K± j¾s såkot[e]!? Ko jûs sakât!?Ñ k± ta¤ panaðü! Kâ tas izskatâs!Neátik¸tina! Neñtikima! Neticami!E¤k [ja÷] e¤k! Ej nu [ej]!Ke¤sta! Kâs b¿tø pagalvójæs! Savâdi! Kas to bûtu domâjis!Kóks netikëtümas! Kâds pârsteigums!Dãr i» ka¤p! Un kâ vçl!Mãn nemalonü. Man ir nepatîkami.Ta¤ manê stìbina. Âð nustì- Tas mani pârsteidz. Es esmubint/as, -a / apstülbint/as, pârsteigt/s, -a.-a.Ðí naujîena manê prítrenkë / Ðis jaunums mani satrieca /apstülbino. apstulbinâja.Ta¤ stebüklai! Tavu brînumu!Ta¤ dãr negird¸ta (nematô- Tas ir kas nedzirdçts (nere-ta)! Ku» ta¤ matôta! dzçts)!Ta¤ manê laba¤ pôkdo (érzi- Tas mani ïoti sadusmo (kaitina).na).Kâs ta¤?! Kas tas [ir]?!K± ta¤ réiðkia? Ko tas nozîmç?Kâs tãu (jüms) dãrbo! Kâda tev (jums) tur darîðana

/ daïa!Kokiâ g¸da! Begëdýstë! Kâds kauns! Nekaunîba!Ta¤ siaubínga! Tas ir ðausmîgi!Sia÷bas! Ârprâts! Ðausmas!Ta¤ nepake¹èiama! Tõ neið- Tas nav izturams!tvérsi!Âð negaliü tuõ patik¸ti. Es nevaru tam ticçt.Nesãmonë! Muïíîbas!Negåli b¿ti! Nêtikiu! Tas nevar bût! Neticu!Âð laba¤ nusivôliau. Esü nusi- Esmu ïoti vîlies (vîlusies).vôlæs (nusivôlusi).Ta¤ ska§ba abejótinai. Tas izklausâs apðaubâmi.

Page 39: Butkus Lie La Celvedis

3 9

Ba¤kite juokåvæs! Ba¤kite juo- Beidziet jokot! Izbeidziet jo-küs! Ba¤k! Ba¤kit[e]! kus! Izbeidz! Izbeidziet!Palíkite manê ramôbëje! Lieciet mani mierâ!Atstók (Atstókite) [nuõ ma- Atstâjies (Atstâjieties) [no ma-n³s]! nis]!12. KALTÜ VAINAÂð kaµtas. Esmu vainîgs.Âð suprantü sâvo kaµtæ. Es apzinos savu vainu.Âð èiâ nekaµtas. Âð niìkuo Es te neesmu vainîgs. Man turd¸tas. nav ne·kâdas darîðanas.Âð nesijauèiü kaµtas. Es nejûtos vainîgs.K± âð blõga padaria÷? Ko es sliktu izdarîju?Neturiü dºl kõ skústis. Man nav par ko þçloties.Sku¹dø nërâ. Sûdzîbu nav.13. PASITÉNKINIMAS. APMIERINÂTÎBA.DÞIA×GSMAS PRIEKSPuikü! Þavínga! Lieliski! Apbrînojami!Esü paténkintas. Esmu apmierinâts.Esü laimíngas, jüs matôda- Esmu laimîgs, jûs redzot.mas.Mãn malonü tai gird¸ti (ma- Man ir patîkami to dzirdçttôti)! (redzçt)!Mãn èiâ gìra. Man ðeit ir labi.Vískas tvarkojê! Viss [ir] kârtîbâ!Esü paténkintas ðiâ kelionê. Esmu ar ðo ceïojumu apmieri-nâts.Að suþav¸t/as, -a! Es esmu apburt/s, -a!J¾s manê pradþiüginote. Jûs mani iepriecinâjât.Þavínga id¸ja. Lieliska ideja.Kóks dþia÷gsmas! Kâds prieks!

Page 40: Butkus Lie La Celvedis

40

Nuostabü! Brîniðíîgi!Õ, ka¤p gerai! Kokiâ lãimë! Vai, cik labi! Kâda laime!Kokiâ staigmenâ! Kâds pârsteigums!Nepâprasta! Negird¸ta! Neparasti! Kaut kas nedzir-dçts!14. PATARÍMAS. PADOMS.ÁSPËJÍMAS BRÎDINÂJUMSK± j¾s mãn si¿lote? Ko jûs man iesakât?Pråðom atsimi¹ti mâno þo- Atcerieties manus vârdus.dþiüs.K± j¾s darôtumëte mâno viì- Ko jûs darîtu manâ vietâ?toje?Mâno nöomone� Pçc manâm domâm�Mâno månymu... Manuprât...Mana÷, kâd� Domâju, ka�Mãn atródo, jóg... Man liekas / ðíiet, ka..Þina¤, geria÷ tü... Zini, labâk tu...Âð jüs ásp¸jau (pérspëjau). Es jûs brîdinâju.Nekalb¸kime daugia÷ apiì Vairâk par to nerunâsim!ta¤!Ásidëm¸kite... Tur¸kite ome- Ievçrojiet... Òemiet vçrâ...nyjê / galvojê...Atsargia¤! Sãugokis! Sãugo- Uzmanîbu! Sargies! Sargieties!kitës!B¿k atsarg/üs -í! Esi uzmanîg/s, -a / piesardzîg/s,-aBija÷, kâd [íð tõ] niìko neið- Baidos, ka ne·kas [no tâ] neiz-e¤s / nebüs. nâks.Praða÷ ðíto nesakôti (nepi»k- Lûdzu to neteikt (nepirkt).ti).Pagalvók, k± dara¤! Padomâ, ko dari!

Page 41: Butkus Lie La Celvedis

4 1

15. DAÞNA° VARTÓJAMI BIEÞI LIETOJAMIKLÃUSIMAI JAUTÂJUMIKâs? Kas?K±? Ko?Kâs ta¤? Kas tas?Kâs na÷jo? Kâs na÷ja? Kas jauns?Kâs yrâ? Kas ir?Kâs büvo? Kas bija?Kâs atsitíko? Kâs jãm atsití- Kas noticis? Kas viòam no-ko? tika? Kas lçcies?Kãm ta¤ skírta (ti¹ka)? Kam tas paredzçts (der)?Kãm j¾s ta¤ âtneðëte? Kam jûs to atnesât?K± ta¤ réiðkia? Ko tas nozîmç?K± réiðkia ðítas þõdis? Ko nozîmç ðis vârds?K± j¾s månote? Ko jûs domâjat?K± j¾s såkote? K± tü saka¤? Ko jûs sakât? Ko tu saki?Kõ pageidãujate? Ko jûs vçlaties?Kõ tãu re¤kia? Kõ tü nóri? Ko tev vajag? Ko tu gribi?Kõ tü îeðkai? Ko tu meklç?Kõ j¾s îeðkote (lãukiate)? Ko jûs meklçjat (gaidât)?Sü kuõ j¾s kalb¸jote? Ar ko jûs runâjât?Sü kuõ j¾s gyvìnate? Ar ko jûs dzîvojat?Apiì k± j¾s kaµbate? Par ko jûs runâjat?Ku»? Kur?Ku» j¾s e¤nate? Ku» einí? Kurp jûs ejat? Kur tu ej?Ku» výkstate? Kurp jûs dodaties?Íð ku»? Ku» j¾s ta¤ gåvote? No kurienes? Kur jûs to dabû-jât?Íð ku» þínote? No kurienes jûs to zinât?

Page 42: Butkus Lie La Celvedis

42

Ku» ta¤p ilga¤ buva¤? Kur tu tik ilgi biji?Ku» tâvo dokume¹tai? Kur ir tavi dokumenti?Ku» tü dírbi (mókaisi)? Kur tu strâdâ (mâcies)?Ku» j¾s gyvìnate? Ku» tü gy- Kur jûs dzîvojat? Kur tu dzî-vení? vo?Ku» turiü e¤ti? Kur (Uz kurieni) man jâiet?Ku» [yrâ] tâvo nama¤? Kur ir tava mâja?Kîek? Cik?Kîek (Ka¤p) ilga¤? Cik ilgi?Kîek ta¤ kainöoja? Cik tas maksâ?Kîek ta¤ trüks? Cik tas turpinâsies?Kîek valandÿ? Cik pulkstenis?Kîek [da÷g]? Cik daudz?Ka¤p? Kâ?Ka¤p klójasi? Ka¤p e¤nasi? Kâ klâjas? Kâ iet?Ka¤p [tãu] sìkasi? (visbieþâk) Kâ [tev] sokas? (reèiau)Ka¤p gyvení? Kâ tu dzîvo?Ka¤p [j¾s] miegójot? Kâ [labi] gulçjât?Ka¤p tü atródai! Kâ tu izskaties!Ka¤p tü ta¤ padare¤? Kâ tu to izdarîji?Ka¤p jís drñsta! Kâ viòð uzdrîkstas!Ka¤p tãu pati¹ka? Kâ tev patîk?Ka¤p èiâ pasåkius? Kâ to pateikt?Ka¤p patêkti (nue¤ti) ñ stõtá? Kâ nokïût stacijâ (autoostâ)?Kadâ? Kad? Cikos?Kadâ tü gime¤? Kad tu esi dzimis?Kadâ prasidºs þiemâ? Kad sâksies ziema?Kadâ atidåro parduotuvês? Cikos atver veikalus?

Page 43: Butkus Lie La Celvedis

4 3

Kadâ atvýksta Vílniaus trau- Cikos pienâk Viïòas vilciens?kinýs?Keli¹tà [vålandà]? Cikos?Kienõ? Kam pieder? Kâ?Kienõ ðí knygâ? Kam pieder ðî grâmata?Kienõ tâs automobílis? Kam pieder tâ automaðîna?Kienõ döonà vãlgai? Kâ maizi çd?16. ÁSITRÃUKIAME Ñ PÓ- IESAISTÂMIES SARUNÂKALBÁBejê,� Starp citu,�Bêt jük... Tomçr / Taèu...Ta»p m¿sø ðnìkant,� Starp mums runâjot,�Turiü pasakôti, kâd� Man jâsaka, ka�Kâd nepami»ðtume� Ka mçs neaizmirstam�Tiìsà såkant,� Taisnîbu sakot,�Âð, ta¤p såkant,... Es, tâ sakot,...[Âð] neþina÷, bêt� [Es] nezinu, bet�[Âð] mana÷, kâd� [Es] domâju, ka�Bêt mãn atródo / rìgis... Bet man liekas / ðíiet...Klausôkite,� Klausôk,... Klausieties / Paklausieties,...Klausies / Paklau[sies],...Âð ta¤... Es jau...Atsipraða÷, kâd pértraukiu� Piedodiet, ka pârtraucu�Léiskite paklãusti,� Atïaujiet pajautât,�Kîek mãn þínoma,� Cik man zinâms,�Negaliü prisimi¹ti, bêt� Nevaru atcerçties, bet�Tikra¤ neatsímenu, bêt� Îsti neatceros, bet�Gird¸jau, kâd� Es dzirdçju, ka�Nor¸jau paklãusti (papraðô- Es gribçju pajautât (palûgt)...ti)�

Page 44: Butkus Lie La Celvedis

44

Pråðom pata»ti, ku» (k±)... Lûdzu man ieteikt, kur (ko)...Pamirða÷ ásp¸ti apiì� Aizmirsu brîdinât par�Nekre¤pkite dºmesio (á kà)� Nepievçrsiet uzmanîbu (kam)�Ðiâ prasmê... Ðajâ ziòâ...[Vîenu] þodþiü... [Ar vienu] vârdu sakot...Apskrita¤... Vispâr...Vadínasi,... Tâtad...Þínot (Þina¤) k±... Ziniet (Zini) ko...Þiûr¸kit... Þiûr¸k... Skatieties... Skaties / Lûk...PÉRSPËJAMIEJI I« INFOR- BRÎDINÂJUMA UN INFOR-MÅCINIAI UÞRAÐA° MÂCIJAS UZRAKSTI1. GELEÞÍNKELIO STO- DZELZCEÏA STACIJÂ.TYJÊ. AUTOOSTÂAUTOBÙSØ STOTYJÊÁëjímas. Iðëjímas. Ieeja. Izeja.Áe¤ti dra÷dþiama! Ieeja aizliegta!Bílietø kasâ. Biïeðu kase.Kryptís. Virziens.Perònas. Kìlias� Perons. Ceïð�Traukiniÿ tvarkåraðtis. Vilcienu saraksts.greitâsis traukinýs, âtrvilciens,eksprêsas, ekspresis,tiesióginis traukinýs, tieðais vilciens,specialüsis traukinýs, speciâlvilciens,turístinis traukinýs. tûristu vilciens.Tiesióginis geleþínkelio (au- Tieðâ vilcienu (autobusu) sa-tobüsø) susisiekímas. tiksme.Bagaþínë. Bagâþas glabâtava / novietne.Mu¤tinë. Muita.Spaudõs kiòskas. Spaudâ. Kiosks. Prese.

Page 45: Butkus Lie La Celvedis

4 5

La¤kraðèiai. Þurnålai. Laikraksti (Avîzes). Þurnâli.Laukiamâsis. Uzgaidâmâ telpa.Póilsio kambarýs. Atpûtas telpa.Rûkôti dra÷dþiama! Smçíçt aizliegts!Tualêtas. V (Vôrø), M (Mó- Tualete. V (Vîrieðu), S (Sie-terø). vieðu).Bufêtas. Uþkandínë. Båras. Bufete. Bârs.Iðëjímas ñ miìstà (ñ trãuki- Izeja uz pilsçtu (uz vilcieniem;nius; á autobusüs). uz autobusiem)2. GÅTVËJE I« KELYJÊ UZ IELAS UN CEÏÂStotìlë. Pietura.Dºmesio! Atsargia¤! Uzmanîbu! Uzmanîgi!Vaþiöoti dra÷dþiama! Braukt aizliegts!Ñ Ka÷nà. Ñ Vílniø. Ñ Liepójà. Uz Kauòu. Uz Vilòu. Uz Lie-

pâju.Rygõs (Vílniaus) kryptimí. Rîgas (Viïòas) virzienâ.3. MIESTÊ PILSÇTÂMuziìjus. Muzejs.Atidarôtas nuõ� ikí� Atvçrts no� lîdz...Mìno (Istòrijos) m. Mâkslas (Vçstures) m.Parodâ. Parodÿ r¿mai (sålë). Izstâde. Izstâþu pils (zâle).Bãnkas. Banka.Iðke¤sti pínigus. Samainît naudu.Atidarôti sçskaità. Atvçrt kontu.Viìðbutis. Bendråbutis. Viesnîca. Kopmîtne.Uþsakôti (Gãuti) ka§bará. Pasûtît (Dabût) istabu.Påðtas. Telefònas. Telegråfas. Pasts. Telefons. Telegrâfs.Telefòno bûdìlë. Telefona bûdiòa (kabîne).Kavínë. Restorånas. Kafejnîca. Restorâns.

Page 46: Butkus Lie La Celvedis

46

Valgyklâ. Ùþkandþiai. Çdnîca. Uzkoþamie.Leda¤. Saldçjums.Parduotüvë / Krãutuvë. Veikalspardav¸jas, -a, pârdevçjs, -a,parduoti, pârdot,pirk¸jas, -a, pircçjs, -a,pi»kti, pe»ka, pi»ko. pirkt, pçrk, pirka.Ma¤sto prìkës. Pârtika.Döona. Maize.Pîenas. Mësâ. Dìðros. Piens. Gaïa. Desas.Va¤siai i» darþóvës. Augïi un dârzeòi.¯kinës prìkës. Saimniecîbas preces.Knýgos. Knygônas. Grâmatas. Grâmatnîca.Pramonínës prìkës. Rûpniecîbas preces.Spòrto prìkës. Sporta preces.Universalí parduotüvë. Universâlveikals.Tu»gus. Tirgus.Åvalynës taisyklâ. Apavu remonts (laboðana).La¤krodþiø taisyklâ. Pulksteòu remonts (laboðana).Gºlës. Puíes. Ziedi.Dóvanos. Suvenýrai. Dâvanas. Suvenîri.Kosmêtika. Parfumêrija. Kosmçtika. Parfimçrija.Juvelýriniai dirbinia¤. Juvelierizstrâdâjumi.Tabåkas. Rûkala¤. Tabaka. Tabakas izstrâdâjumi.G¸rimai. Dzçrieni.Vãistinë. Vãistai. Aptieka. Zâles.Ligóninë. Poliklínika. Slimnîca. Poliklînika.Kirpyklâ. Frizçtava.Gåtvë. Iela.Aikðtº. Laukums.Al¸ja. Gatve. Aleja.Krantínë. Krastmala.Pãrkas Parks

Page 47: Butkus Lie La Celvedis

4 7

SKA°ÈIAI I« MÅTAI SKAITÏI UN MÇRI1. SKAIÈIÅVIMAS SKAITÎÐANAa) Kîekiniai ska¤tvardþiai Pamata skaitïa vârdikîek cik 0. nülis nulle 1. vîen/as, -â vien/s, -a 2. dü, dví divi, divas 3. trýs trîs 4. keturí, kìturios èetri, èetras 5. penkí, pe¹kios pieci, piecas 6. ðeðí, ðìðios seði, seðas 7. septyní, septônios septiòi, septiòas 8. aðtuoní, aðtöonios astoòi, astoòas 9. devyní, devônios deviòi, deviòas10. dìðimt desmit deðimtís desmits11. vienöolika vienpadsmit12. dvôlika divpadsmit tüzinas ducis13. trôlika trîspadsmit vélnio tüzinas velna ducis14. keturiólika èetrpadsmit15. penkiólika piecpadsmit16. ðeðiólika seðpadsmit17. septyniólika septiòpadsmit18. aðtuoniólika astoòpadsmit19. devyniólika deviòpadsmit20. dvídeðimt divdesmit 21. dvídeðimt vîen/as, -â divdesmit vien/s, -a30. trísdeðimt trîsdesmit40. kìturiasdeðimt èetrdesmit50. pe¹kiasdeðimt piecdesmit60. ðìðiasdeðimt seðdesmit70. septôniasdeðimt septiòdesmit80. aðtöoniasdeðimt astoòdesmit90. devôniasdeðimt deviòdesmit100. ði§tas simt (simts)101. ði§tas vîen/as, -â simt vien/s, -a

Page 48: Butkus Lie La Celvedis

48

156. ði§tas pe¹kiasdeðimt ðìð/í, simt piecdesmit seð/i, -as-ios200. dü ðimta¤ divi simti900. devyní ðimta¤ deviòi simti1000. t¿kstantis tûkstoð (tûkstotis)2000. dü t¿kstanèiai divi tûkstoði1968. t¿kstantis devyní ðimta¤ tûkstoð deviòi simti seðdesmitðìðiasdeðimt aðtöon/í, -ios astoò/i, -as10 000. dìðimt t¿kstanèiø desmit tûkstoðu12 642. dvôlika t¿kstanèiø ðeðí divpadsmit tûkstoðu seði simtiðimta¤ kìturiasdeðimt dü èetrdesmit divi1 000 000. [vîenas] milijõnas [viens] miljons1x109. [vîenas] milijãrdas [viens] miljardsb) Keli¹tiniai ska¤tvardþiai Kârtas skaitïa vârdikeli¹t/as, -â kur/ð, -a0. nülinis, -ë nulles1. pírm/as, -â pirm/ais, -â 2. a¹tr/as, -â otr/ais, -â 3. trìèi/as, -â treð/ais, -â 4. ketvi»t/as, -â ceturt/ais, -â 5. pe¹kt/as, -â piekt/ais, -â 6. ðìðt/as, -â sest/ais, -â 7. septi¹t/as, -â septît/ais, -â 8. aðtu¹t/as, -â astot/ais, -â 9. devi¹t/as, -â devît/ais, -â10. deði§t/as, -â desmit/ais, -â11. vienöolikt/as, -a vienpadsmit/ais, -â19. devyniólikt/as, -a deviòpadsmit/ais, -â20. dvideði§t/as, -â divdesmit/ais, -â21. dvídeðimt pírm/as, -â divdesmit pirm/ais, -â29. dvídeðimt devi¹t/as, -â divdesmit devît/ais, -â30. trisdeði§t/as, -â trîsdesmit/ais, -â40. keturiasdeði§t/as, -â èetrdesmit/ais, -â99. devôniasdeðimt devi¹t/as, deviòdesmit devît/ais, -â-â100. ðimt/âsis, -óji simt/ais, -â1000. tûkstant/âsis, -óji tûkstoð/ais, -â1 000 000. milijon/âsis, -óji miljon/ais, -â

Page 49: Butkus Lie La Celvedis

4 9

1996 m. ­ t¿kstantis devyní 1996. g. � tûkstoð deviòi simtiðimta¤ devôniasdeðimt ðeð- deviòdesmit sestajâ gadâ.ta¤siais mìtais.2005 m. � du t¿kstanèiai penk- 2005. g. � divi tûkstoði piektajâta¤siais mìtais. gadâ.

pusa¹tro, pustrìèio, pusketvi»- pusotra, pustreða, pusceturta...to. . .trìèdalis, ketvirtådalis (ketvi»- treðdaïa, ceturtdaïa (ceturksnis),tis) penktådalis... püsë piektdaïa... puse

dvîese, trisê, keturîese... divatâ, trijatâ, èetratâc) Kîek ka»tø? Cik reiþu?daþna¤, reta¤ bieþi, retivienkartínis, daugkartínis vienreizçjs, daudzreizçjspírmà ka»tà / pírmàkart pirmo reizi / pirmoreiza¹trà ka»tà / a¹tràkart otro reizi / otrreiztrìèià ka»tà / trìèiàkart treðo reizi / treðoreizvîenà ka»tà pe» metüs reizi (vienreiz) gadâdü kartüs pe» diìnà divreiz dienâtrískart daugia÷ trîsreiz vairâkKla¤pëdoje esü pírmàkart. Klaipçdâ es esmu pirmo reizi.Èiâ esü a¹trà ka»tà. Esmu ðeit otro reizi.2. MÅTAI MÇRIa) Iµgis; plótas Garums; platîbaÍlg/as, -â, tru§p/as, -â. Gar/ð, -a, îs/s, -a.Ãukðt/as, -â, þìm/as, -â Augst/s, -a, zem/s, -aPlat/üs, -í, sia÷r/as, -â. Plat/s, -a, ðaur/s, -a.Vîenas mêtras; dvídeðimt Viens metrs, divdesmit metru.mêtrø.

Page 50: Butkus Lie La Celvedis

50

Iµgis ­ penkí centimêtrai. Garums ­ pieci centimetri.Plõtis ­ keturí milimêtrai. Platums ­ èetri milimetri.A÷kðtis ­ trýs mêtrai. Augstums ­ trîs metri.Gýlis ­ ðìðiasdeðimt mêtrø. Dziïums ­ seðdesmit metru.Kókio a÷kðèio ðítas bókðtas? Cik augsts ir ðis tornis?Þìmos lübos. Zemi griesti.Nuvaþiåvom ja÷ ði§tà kilo- Esam nobraukuði jau simt kilo-mêtrø. metru.Kîek kilomêtrø nuõ Ka÷no Cik kilometru ir no Kauòasikí Rygõs? lîdz Rîgai?A» tolí� Vai tâlu�Dìðimt j¿rmyliø. Desmit jûras jûdþu.Plótas ­ penkiólika kvadrå- Platîba ­ piecpadsmit kvadrât-tiniø mêtrø. metru.Kókio plóto j¿sø kambarýs? Kâda platîba ir jûsu istabai?Per sia÷ras korídorius. Pârâk ðaurs koridors.arðínas arðînacólis collajãrdas jardsmyliâ jûdzesîeksnis assspríndis sprîdisöolektis olektsva»stas verstsb) Gre¤tis ÂtrumsGre¤t/as, -â, lºt/as, -â. Âtr/s, -a, lçn/s, -a.Gre¤tis ­ devôniasdeðimt ki- Âtrums � deviòdesmit kilomet-lomêtrø pe» vålandà. ru stundâ.Kóks ðiõs maðínos [pradínis] Kâds ir ðîs maðînas [sâkuma]pågreitis? paâtrinâjums?Ði§tà kilomêtrø jí pasîekia Simt kilometrus tâ sasniedzpe» septônias sekündes. septiòu sekunþu laikâ.

Page 51: Butkus Lie La Celvedis

5 1

c) T¾ris TilpumsErdvüs, -í (talpüs, -í), a¹kð- Plað/s, -a (ietilpîgs, -a), ðaur/s,tas, -â -aTrijÿ lítrø / Trilitrínis stikla¤- Triju litru burka.nis. Trílitris.Dìðimt kübiniø mêtrø. Desmit kubikmetru.Ðeðiÿ kibirÿ statínë. Seðu spaiòu muca.d) Svõris SvarsSunk/üs, -í, le¹gv/as, -â Smag/s, -a, viegl/s, -aKîek ta¤ svìria? Cik tas sver?Mãn pråðom kìturis ðimtüs Man, lûdzu, èetrsimt gramu.gråmø.Kîek svìria ðís pakìlis (siun- Cik sver ðî paciòa (ðis sûtî-tinýs)? jums)?Jís svìria penkís kilogramüs. Tas sver piecus kilogramus.A» ta¤ da÷g (maþa¤)? Vai tas ir smags (viegls)?ce¹tneris centnersgråmas gramsdü gråmai; ði§tas gråmø divi grami; simt gramukaråtas karâtskilogråmas kilogramsp¿das pudssvåras mârciòatonâ t o n n aLA°KAS LAIKSA» türite la¤ko? Vai jums ir laiks?Ðia¹dien neturiü la¤ko. Ðodien man nav laika.Ja÷ la¤kas e¤ti. Jau laiks iet.Müms liìka maþa¤ la¤ko. Mums paliek maz laika.

Page 52: Butkus Lie La Celvedis

52

Ta¤ tík la¤ko gaiðímas. Tâ ir laika nosiðana.Palãukite trüputá. Pagaidiet maz·liet.Jís k± tík iðºjo. Viòð tikko izgâja.Tuoja÷ grñðiu. Tûlît atgriezîðos.Ka¤p ilga¤? Cik ilgi?Ikí kadâ èiâ pasilíksite? Cik ilgi jûs ðeit paliksiet?Neilga¤, tík tru§pai valandº- Ilgi ne, tikai îsu brîdi.lei.1. KADÂ? KAD? CIKOS?Kadâ atvýksite? Kad jûs atbrauksiet?Kadâ (Keli¹tà) ate¤site? Kad (Cikos) jûs atnâksiet?Kélsimës ankstí. Celsimies augðâ agri.Ate¤kite laikü (anksèia÷). Atnâciet laikus (agrâk).Pe» ankstí. Pe» vëla¤. Par agru. Par vçlu.Vëlia÷. Vçlâk.Nesenia¤. Nesen.A» atvýksime laikü? Vai bûsim laikus / laikâ?Ka¤p tík laikü. Îstâ laikâ. Paðâ laikâ.Ilga¤ lãukiau. Ilgi gaidîju.Ikí ðiõl (ðiõ la¤ko). Lîdz ðim laikam.Rìtkarèiais. Laiku pa laikam.Nuõ tõ la¤ko. Kopð tâ laika.Visadâ. Niekadâ. Vienmçr. Ne·kad.Visuomêt. Tuõ metü. Katrâ laikâ. Pa to laiku.Mâno jaunýstëje. Manâ jaunîbâ.2. LA°KRODIS PULKSTENISValandâ. Püsë valandõs. Stunda. Pusstunda.Penkiólika minüèiø. Piecpadsmit minûtes (minû-ðu).Minütë. Sekündë. Minûte. Sekunde.

Page 53: Butkus Lie La Celvedis

5 3

Pråðom pasakôti, kelintâ va- Sakiet, lûdzu, cik [ir] pulkste-landâ? Kîek valandÿ? nis?Daba» [yrâ] dìðimt [valan- Paðlaik ir desmit. Pulkstenisdÿ]. ir desmit.Püsë devyniÿ. Pus·deviòi.Vienöolika dvídeðimt. Dvíde- Vienpadsmit un divdesmitðimt [minüèiø] põ vienöo- minûtes. Divdesmit pâriliktos. Dvídeðimt dvôliktos. vienpadsmitiem.Bê dìðimt [minüèiø] kìtu- Bez desmit [minûtçm] èetri.rios.Trôlika valandÿ penkiólika Pulkstenis [ir] trîspadsmitminüèiø. un piecpadsmit minûtes.Bê penkiólikos [minüèiø] Bez piecpadsmit [minûtçm]septônios. septiòi.Pe¹kios [minütës] põ trijÿ. Piecas minûtes pâri trijiem.Dvídeðimt pe¹kios [minütës] Divi un divdesmit piecas mi-treèiõs. Bê penkiÿ püsë nûtes. Bez piecâm minû-trijÿ. tçm pus·trîs.Ja÷ põ pirmõs. Jau pâri vieniem.Lôgiai dvôlika. Tieði divpadsmit.Dãr tík devônios. Vçl tikai deviòi.A» j¿sø la¤krodis e¤na gera¤? Vai jûsu pulkstenis râda pa-reizi (ir pareizs)?Ta¤p, mâno la¤krodis e¤na ge- Jâ, mans pulkstenis ir pareizs.ra¤.Nê, mâno la¤krodis sküba Nç, mans pulkstenis ir piecas(atsiliìka / vëlöoja) penkio- minûtes âtrâks (vçlâks).mís minütëmis.Keli¹tà pasimatôsime? Cikos satiksimies?Lôgiai trìèià. Tieði trijos.Priìð dvôliktà (pietüs). Pirms divpadsmitiem (pus-dienas).Põ dvôliktos (pietÿ). Pçc divpadsmitiem (pusdienas).

Page 54: Butkus Lie La Celvedis

54

Apiì aðtu¹tà [vålandà]. Ap astoòiem.Ta»p antrõs i» treèiõs. Starp diviem un trijiem.Nuõ (Ikí) kelintõs [valan- No (Lîdz) cikiem?dõs]?B¿siu te¹ nuõ treèiõs ikí ket- Bûðu tur no trijiem lîdz èet-virtõs. riem.Ate¤siu põ püsvalandþio. Atnâkðu pçc pusstundas.Traukinýs iðvýksta dvídeðim- Vilciens atiet divdesmitos trîs-tà trísdeðimt [minüèiø]. desmit [minûtçs].Türime dãr penkiólika minü- Mums vçl ir piecpadsmit mi-èiø [la¤ko]. nûðu [laika].Keli¹tà iðvaþiöosim (iðvaþiöo- Cikos izbrauksim?jame)?Keli¹tà atidåromas muziìjus? Cikos atver muzeju?Ikí kelintõs dírba parduotü- Lîdz cikiem strâdâ veikals?vë?3. PARÂ DIENNAKTSDienâ. Naktís. Diena. Nakts.Rôtas. Rytój / Rôt. Rîts. Rît.Prîeðpietis. Pópietë. Priekðpusdiena. Pçcpusdiena.Piìtûs. Pietÿ mìtas / la¤kas. Pusdienas laiks. Pusdienlaiks.Våkaras. Våkar. Pavakarýs. Íð- Vakars. Vakar. Pievakare. Priekð-vakarës. vakars.Vidürnaktis / Pusiãunaktis. Pusnakts.Atvaþiava÷ vîenai pårai. Atbraucu uz vienu diennakti.Ate¤siu pâs jüs ðñvakar. Atnâkðu pie jums ðovakar.Ate¤siu põ valandõs. Atnâkðu pçc stundas.Gãl gal¸tumëte anksèia÷? Vai nevarçtu agrâk?Dãr pe» ankstí. Ja÷ pe» vëlü. Vçl par agru. Jau par vçlu.Mìs ate¤sime påvakare. Mçs atnâksim pievakarç.Vëla¤ vakarê. Vçlu vakarâ.

Page 55: Butkus Lie La Celvedis

5 5

Vísà diìnà (nåktá). Visu dienu (nakti).Põ dviejÿ dienÿ. Pçc divâm dienâm.Põ dviejÿ savãièiø. Pçc divâm nedçïâm.Ate¤nanèià (Praºjusià) savãi- Nâkoðajâ (Pagâjuðajâ) nedçïâ.tæ.Rytój ðiuõ laikü. Rît ap ðo laiku.Porôt. Uþporôt. Parît. Aizparît.

4. KALENDÕRIUS KALENDÂRSa) Savãitës diìnos Nedçïas dienasPirmådienis PirmdienaAntrådienis OtrdienaTreèiådienis TreðdienaKetvirtådienis CeturtdienaPenktådienis PiektdienaÐeðtådienis SestdienaSekmådienis SvçtdienaDãrbo dienâ. Darbdiena.Póilsio dienâ. Laisvådienis. Brîvdiena.Ðventådienis. Ðve¹të(s). Svçtku diena. Svçtki.Kurí ðia¹dien dienâ? Kas ðodien par dienu?Ðia¹dien ðeðtådienis. Ðodien ir sestdiena.Kadâ e¤sime pâs Jåná (Jõnà)? Kad iesim pie Jâòa (Jona)?Ate¤nantá penktådiená. Nâkampiektdien.Vís tîek, kuri± diìnà, iðskô- Vien·alga, kurâ dienâ (kuru die-rus ðeðtådiená (sekmådie- nu), izòemot sestdienu (svçt-ná). dienu).Atid¸kim ta¤ ikí treèiådienio. Atliksim to uz treðdienu.Pasimatôsime antrådiená. Satiksimies otrdien.Lãuksiu tav³s treèiådiená po Gaidîðu tevi treðdien pçc pus-pietÿ. dienâm.Kítà savãitæ vºl susitíksim. Nâkoðnedçï atkal tiksimies.

Page 56: Butkus Lie La Celvedis

56

b) M¸nesiai MçneðiSa÷sis JanvârisVasåris FebruârisKóvas MartsBala¹dis AprîlisGeguþº MaijsBirþìlis JûnijsLîepa JûlijsRugpj¿tis AugustsRugs¸jis SeptembrisSpålis OktobrisLåpkritis NovembrisGröodis DecembrisKadâ ta¤ büvo? Kad tas bija?Ta¤ büvo (atsitíko, ávýko) Tas bija (notika)lîepos m¸nesá, jûlijâ,låpkrièio pradþiojê, novembra sâkumâ,rugs¸jo vidurý, septembra vidû,spålio pabaigojê, oktobra beigâs,ðñ m¸nesá. ðomçnes (ðajâ mçnesî).Pe» m¸nesá (dü m¸nesius). Mçneða (divu mçneðu) laikâ.Priìð m¸nesá (dü m¸nesius). Pirms mçneða (diviem mçne-ðiem).c) Mìtai GadsKuria¤s mìtais ta¤ büvo (ávý- Kurâ gadâ tas bija (notika)?ko)?Ta¤ büvo (ávýko) 1995 (t¿ks- Tas bija (notika) 1995. (tûks-tantis devyní ðimta¤ devô- toð deviòi simti deviòdes-niasdeðimt penkta¤siais) mit piektajâ) gadâ.mìtais.Ðia¤s mìtais. Ðiìmet. Ðogad.Pernôkðèiai (Praºjæ) mìtai. Pçrnais (Pagâjuðais) gads.

Page 57: Butkus Lie La Celvedis

5 7

Praºjusiais mìtais. Pérnai. Pagâjuðajâ gadâ. Pçrn.Ate¤nanèiais mìtais. Nâkoðajâ gadâ. Nâkoðgad.Ate¤nantys mìtai. Nâkoðais gads.Praºjo vienerí mìtai. Pagâja [viens] gads.Põ püsës mìtø. Põ püsmeèio. Pçc pusgada.Põ dvejÿ ar trejÿ mìtø. Pçc diviem vai trim gadiem.Pe» pe¹kerius metüs. Pe» ði§- Piecu gadu laikâ. Simt gadutà mìtø. laikâ.Íðtisus metüs. Veselu gadu.Priìð metüs. Põ ketveriÿ mì- Pirms gada. Pçc èetriem ga-tø. diem.Ðiamê (Anamê) amþiuje. Ðajâ (Pagâjuðajâ) gadsimtâ.Ãmþiaus pradþiojê (pabaigo- Gadsimta sâkumâ (beigâs).jê).Priìð m¿sø êrà. Priìð Krístø. Pirms mûsu çras. Pirms Kristus.d) Mìtø laika¤, ðve¹tës Gadalaiki, svçtkiPavåsaris. Pavåsará. Pavasaris. Pavasarî.Våsara. Våsarà. Bóbø våsara. Vasara. Vasarâ. Atvasara.Ruduõ. Rüdená. Rudens. Rudenî.Þiemâ. Þiìmà. Ziema. Ziemâ.Kalºdos. K¾èios. Ziem[as]svçtki. Ziemassvçtkupievakare / Kûèu vakars.Naujîeji mìtai. Jaungads.Ùþgavënës. Meteòi / Vastlâvji.Velôkos. Lieldienas.margütis; daþôti marguèiüs Lieldienu ola; krâsot olasRåsos / Jõnínës. Lîgo svçtki / Jâòi.Jõníniø lãuþas. Jâòuguns.Vºlínës. Iµgës. Veïu diena. Veïu laiks. Iïìi.Pernôkðt/is, -ë Pçrn/ais, -âPraºjusiø mìtø rüdená / Pér- Pagâjuðâ gada rudenî / Pçrnnai rüdená. rudenî / Pçrnâ gada rudenî.Ðiìmet pavåsará. Ðogad pavasarî.Ate¤nanèiais / Kita¤s mìtais. Nâkoðgad.

Page 58: Butkus Lie La Celvedis

58

Ate¤nanèià / Kítà våsarà. Nâkamvasar.Priìð Jõninês. Pirms Jâòiem.Per Kalëdâs (Velôkas; Nau- Ziem[as]svçtkos (Lieldienâs;jöosius metüs). Jaungadâ).Po Kalºdø (Velôkø; Naujÿjø Pçc Ziem[as]svçtkiem (Lieldie-mìtø). nâm; Jaungada)Ikí pavåsario (våsaros). Lîdz pavasarim (vasarai).e) Datâ DatumsA» ðia¹dien pirmådienis? Vai tad ðodien [ir] pirmdiena?Kelintâ ðia¹dien [dienâ]? Kâds ðodien datums?1995 mìtø spålio 30 dienâ 1995. gada 30. oktobris (tûks-(t¿kstantis devyní ðimta¤ toð deviòi simti deviòdes-devôniasdeðimt penktÿjø mit piektâ gada trîsdesmi-mìtø spålio trisdeðimtâ tais oktobris).dienâ).Dü t¿kstanèiai pirmÿjø mì- Divtûkstoð pirmâ gada otrajâtø kóvo a¹trà [diìnà]. martâ.Ðia¹dien geguþºs penkiólik- Ðodien ir piecpadsmitaistoji. maijs.Kadâ j¿sø gimímo (va»do) Kad ir jûsu dzimðanas (vâr-dienâ? da) diena?Kadâ Låtvijos (Lietuvõs) ne- Kad ir Latvijas (Lietuvas) ne-priklausomôbës ðve¹të? atkarîbas svçtki?Nesuta§pa ðve¹èiø dåtos. Nesakrît svçtku datumi.ÓRAS KLIMATS (LAIKS)Kóks ðia¹dien óras? Kâds ðodien laiks?Nuostabüs rôtas. Jauks rîts.Ðia¹dien graþüs (bjaurüs, Ðodien ir labs (draòíîgs,blõgas) óras. slikts) laiks.Våkar büvo ðiµta (ðãlta). Vakar bija silts (auksts).

Page 59: Butkus Lie La Celvedis

5 9

Kõ gìro lís? Laikam bûs lietus?A» lýja? Vai lîst? Vai ârâ lîst?Vís dãr lýja. Vçl jo·projâm lîst.Lýja (Píla) ka¤p íð kíbiro. Lîst kâ no spaiòa. Gâþ kâ nospaiòiem.Âð kiaura¤ pérlijau. Esmu vis·caur izmircis.Pérðlapau ikí paskutínio si¿- Esmu izmircis lîdz pçdçjai vî-lo. lîtei.Pasii§kite liìtpaltá i» skºtá, Paòemiet lietusmçteli un lie-[nês] gåli lôti. tussargu, jo var bût (uz-nâkt) lietus.Ja÷ nustójo lôti. Lietüs ja÷ Jau pârstâja lît. Lietus jau pâr-praºjo. gâjis.Büs perk¿nija. Griãudþia i» Bûs pçrkona negaiss. Rûc unþaiböoja. zibeòo.Tvankü. Tveicîgs. Tveicç.Nepake¹èiamas ka»ðtis. Nepanesams karstums.Neñprastas ðaµtis. Neparasts aukstums.Ðãlta. Kãrðta. Ðiµta. Auksts. Karsts. Silts.Ðýla. Kïûst siltâks.бla. Pieòemas aukstums.V¸sta. Kïûst vçsâks.Sni¹ga. Våkar snígo. Snieg. Vakar sniga.Ðia¹dien slidü. Ðodien ir slidens.Óras gerókai atðålo. Kïuva krietni aukstâks.A» kìlias neuþpustôtas? Vai ceïð nav aizputinâts?Bjaurí ðlåpdriba. Nejauks slapjdraòíis.Nåktá paðålo, daba» plíkðala. Naktî uzsala, tagad ir kailsals.Kokiâ vëjöota dienâ! Kâda vçjaina diena!Ið ku» v¸jas [püèia]? Kóks v¸- No kuras puses pûð vçjð?jas? Kâds vçjð?Ðia¹dien püèia pietÿ (ðiãu- Ðodien ir dienvidu (ziemeïu,rës, vakarÿ, rytÿ) v¸jas. rietumu, austrumu) vçjð.

Page 60: Butkus Lie La Celvedis

60

Püèia ðiµtas piìtvakariø v¸jas, Pûð silts dienvidrietumu vçjð,büs lieta÷s. bûs lietus.Büs smarkí audrâ. Bûs liela vçtra.Tíkimasi perk¿nijos. Gaidâms pçrkona negaiss.A»tinasi uragånas. Tuvojas viesuïvçtra.Dangüs apsiniãukæs (giìd- Debesis ir apmâkuðas (skaid-ras). ras).Våkar vísà diìnà líjo. Vakar visu dienu lija.Kîek lãipsniø ðia¹dien? Cik grâdu ðodien?Trísdeðimt lãipsniø sãulëje Trîsdesmit grâdu saulç (çnâ).(pav¸syje).Laukê ti»ðtas r¾kas (tirðtâ Laukâ bieza migla.miglâ).Tokiâ tirðtâ miglâ, kâd niìko Tik bieza migla, ka pâris soïunematôti pe» põrà þi¹gs- attâlumâ nevar ne·ko sare-niø. dzçt.Ûkanóta dienâ. Prîeblanda. Miglaina diena. Krçsla.Kri¹ta (Krenta) rasâ. Rasa krît.A» jüms neðãlta? Vai jums nav auksti?Mãn ðiµta. Man ir silti.Suðala÷. Âð suðala÷ kójas. Es esmu nosalis. Man nosalu-ðas kâjas.Pi»ðtai (Ra¹kos) ð±la. Salst pirksti (rokas).

atódrëkis atkusnisaudrâ vçt radìbesys mâkoòikaitrâ svelmeka»ðtis karstumskruðâ krusalietüs lietuslýja [l.] lîst [l.]nustójo lôti [l.] pârstâja lît [l.]perk¿nija [pçrkona] negaissplíkðala kailsals / pliksalspótvynis plûdi / pali

Page 61: Butkus Lie La Celvedis

6 1

pûgâ sniegputenisr¾kas, miglâ miglasausrâ sausumssniìgas sniegspüsto [sniìgà] putina [sniegu]ðalnâ salnaðaµtis sals / aukstumsðe»kðnas sarmaðilumâ siltumsvaivórykðtë varavîksnev¸jas vçjðDAÞNA° VARTÓJAMI BIEÞI LIETOJAMI VÂRDIÞÕDÞIAI1. SAVÔBËS ÎPAÐÎBASankstüs / ankstôvas agrsapvalüs apaïða»timas tuvsaðtrüs assãukðtas augstsbjaurüs nejauksblõgas sliktsbrangüs dârgsbükas, neaðtrüs neassdídelis lielsdràsüs droðs, drosmîgsdr¸gnas drçgns, mitrsdþiaugsmíngas, dþiugüs priecîgsgìras labsgilüs dziïðgôvas dzîvsgraþüs skaistsgre¤tas âtrsílgas garðádomüs interesantsjãunas (piem., cilvçks) jaunsjudrüs kustîgs, moþsjuokíngas smieklîgskãrðtas karsts

Page 62: Butkus Lie La Celvedis

62

kartüs rûgtske¤stas dîvainskîetas cietskva¤las, kva¤ðas muïíîgs, dumjðle¹gvas vieglslºtas lçnsli¹ksmas lîksms, jautrslôgus lîdzenslipnüs lipîgsme¹kas niecîgsmi¹kðtas mîkstsna÷jas (piem., uzvalks) jaunsnepâprastas neparasts, seviðís, ârkârtîgsniûrüs îgnsnuobodüs garlaicîgspigüs lçtspílnas pilnsplatüs platsplónas plânspu»vinas, neðvarüs netîrsramüs mierîgs, râms, klussrìtas retsriebüs taukainsryðküs spilgtsrûgðtüs skâbssa÷sas saussseklüs seklssìnas vecs, sensse»gantis slimssia÷ras ðaurssiµpnas vâjð, nespçcîgsskaistüs spilgtsskanüs garðîgsskôstas ðíidrsskubüs steidzîgsstiprüs stiprs, spçcîgsstóras resnssunküs smags, grûtssûrüs sâïððviìþias svaigsðãltas aukstsðiµtas silts

Page 63: Butkus Lie La Celvedis

6 3

ðlåpias slapjððlykðtüs riebîgsðvarüs tîrsðvelnüs maigstãnkus biezstólimas tâlstru§pas îsstüðèias tukðsvësüs vçssþìmas zemsþymüs ievçrojams, nozîmîgsþvalüs moþs, þirgts2. SPA¥VOS KRÂSASauksínis zeltainsbãltas baltsgeltónas dzeltensgeµsvas dzeltenîgsjöodas melnsjuõsvas melngansmãrgas raibsm¸lynas zilsmeµsvas zilgansorãnþinis oranþspílkas pelçkspílkðvas pelçcîgsraudónas sarkansra÷svas sârtsrüdas brûnsrüsvas brûnganssidabrínis sudrabainssmºlio spalvõs bçðs, bçðkrâsasðviesüs gaiðstamsüs tumðsviolêtinis violetsþålias zaïðþaµsvas zaïgansþôdras gaiðzilsþílas (par cilvçku) sirmsspalvíngas krâðòs, krâsâm bagâtsspalvótas krâsains

Page 64: Butkus Lie La Celvedis

64

3. ABSTRÅKTAI ABSTRAKTIabejingümas vienaldzîbaabejõnë ðaubasãmþius mûþs; vecums; gadsimtsåpmaudas îgnumsateitís nâkotneåtpildas atmaksâðana, atmaksaatradímas atklâjumsatvirümas atklâtîbabãimë bailesbausmº sodsbeprasmôbë nejçdzîbabjaurümas riebîgums, pretîgumsblõgis ïaunumsdabartís tagadned¸snis likumsdësningümas likumsakarîbadorâ, doróvë tikumsdràsâ drosmedraugýstë draudzîbadrovümas biklums, kautrîgumsdvasiâ garsdþia÷gsmas prieksesmº bûtîbagabümai dotîbas, apdâvinâtîbaga¤lestis þçlums, þçlastîbagailestingümas þçlsirdîbagaliâ spçjaganda¤ baumas; tenkas (apkalbos)garbº godsgºris labais, labumsgerümas labestîbagimímas dzimðanagi¹èas strîds, íildagyvìnimas dzîve, mûþsgyvôbë dzîvîbagrõþis skaistumsgudrôbë gudrîba; viltusilgesýs ilgasïspûdis iespaidsiðdidümas lepnums, augstprâtîba

Page 65: Butkus Lie La Celvedis

6 5

iðmånymas izpratneiðmintís gudrîbaíðmonë izgudrojumsíðraiðka izpausmeiðtvermº izturîbaíðvada secinâjumsïtaka ietekmeïtampa saspriegums; spriegums (pvz.,elektros)átarímas aizdomasátarümas aizdomîgumsïvadas ievadsïvaizdis tçlsjaunýstë jaunîbajëgâ spçkskantrôbë pacietîbakiekôbë kvant i tâ tekilmº izcelsmekilnümas cçlums, cildenumskivi»èas íilda, strîdskokôbë kvalitâteklastâ viltus, viltîbakr¾vis slodzekuklümas vienkârðîba; kautrîbalaidâ izlaidumslãimë laimeligâ slimîbaliûdesýs skumjasmalõnë labvçlîbamandagümas pieklâjîbam±stymas domâðanameilümas mîlîgumsméilë mîlestîba, mîlamintís domamirtís nâvenaudâ labumsneapôkanta naids, neiecietîbanìrimas baþasnesçmonë aplamîba, muïíîba;bezjçdzîbanesãntaika nesaskaòa[s], naidsneviltís izmisumsnóras griba, vçlçðanâs

Page 66: Butkus Lie La Celvedis

66

nuosavôbë îpaðumsnuoðirdümas sirsnîgums, sirsnîbaorümas cçlums, cienîgumspadëtís stâvoklispagãlba palîdzîbapagarbâ cieòa, gods, godbijîbapakantümas iecietîbapaslaptís noslçpumspatarímas padomspatirtís pieredzepavýdas skaudîba; greizsirdîbapýktis dusmaspóreikis vajadzîbapraeitís pagâtnepramogâ izpriecaprasmº jçga, nozîmepraþûtís bojâejaramôbë miersreiðkinýs parâdîbareikðmº nozîmeryðýs, sçsaja sakarsrýþtas apòçmîbar¾pestis rûpessçjunga savienîbasçlyga noteikums, nosacîjumssçmata t âmesçmojis; juoka¤ asprâtîba; jokssçmonë apziòa; samaòasãndara uzbûvesãndëris darîjums, norunasãndrauga sadraudzîbasãntaika mierssãntarvë saskaòasãntaupos ietaupîjumisãntykis attieksme, attiecîbasãntvarka iekârtasçskaita rçíinssçveika mijiedarbîbasçvoka jçdzienssçþinë sirdsapziòasenåtvë vecums, vecumdienassia÷bas ðausmas

Page 67: Butkus Lie La Celvedis

6 7

sîela dvçseleska÷smas sâpessku»das nabadzîbasmalsümas ziòkârîbasritís jomasutartís lîgumssvajõnë sapnissveikatâ veselîbaðiurkðtümas rupjumsðme¤þtas apmelojumsðvarâ tîrîbaðvelnümas maigumstaikâ mierstaisýklë likums, likumîbatylâ klusumstriükðmas troksnistu»tas, turtingümas bagâtîbauþöojauta lîdzjûtîbavaikýstë bçrnîbavaisingümas auglîgums, auglîbavaiðingümas viesmîlîgumsva¤zdas skats, ainavaliâ gribavaldþiâ varava»gas nabadzîbaveidmainýstë liekulîbaveiklâ darbîba, darboðanâsviltís cerîbaþiaurümas cietsirdîba, neþçlîbaþviµgsnis skatiens

4. VEIKSMAÞODÞIAI DARBÎBAS VÂRDINenoteiksme, tag. 3. pers., pag. Bendratis, esam. laiko vns. 1, 23. pers., nâk. 3. pers. ir 3 asm., bût. laiko 3 asm.,

bûsim. laiko 3 asm.apgãu/ti, -na, apgåvo, apga÷s piekrâp/t, -ju, --, -j, -a, -satsimi¹/ti, atsímena, atsíminë, atcer/çties, -os, -ies, -as, -çjâs, -s -çsiesaugín/ti, -a, -o, augi¹s audz/çt, -çju, -ç, -ç, -çja, -çsãug/ti, -a, -o, a÷gs au/gt, -gu, -dz, -g, -ga, -gs

Page 68: Butkus Lie La Celvedis

68

ãuklë/ti, -ja, -jo, -s audzin/ât, -u, -i, -a, -âja, -âsba¤g/ti, -ia, -ë, -s bei/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gsbãrti, båra, bårë, ba»s bâr/t, baru, bar, bar, -a, -sb¸g/ti, -a, -o, bºgs skrie/t, -nu, -n, -n, skrçja, -s;bç/gt, -gu, -dz, -g, -ga, -gs;tec/çt, teku, -i, tek, -çja, -çs

(apie skystá);buèi/öoti, -öoja, -åvo, -uõs skûpst/ît, -u, -i, -a, -îja, -îsbûti, esu, esi, yra (nëra), buvo, bût, esmu, esi, ir (nav), bija, bûs busdain/öoti, -öoja, -åvo, -uõs dzied/ât, -u, -i, --, -âja, -âsdalyv/ãuti, -ãuja, -åvo, -a÷s piedal/îties, -os, -ies, -âs, -îjâs, -îsiesdar/ôti, dåro, dårë, -ýs dar/ît, -u, -i, -a, -îja, -îsd¸/ti, deda, -jo, dºs lik/t, lieku, liec, liek, -a, -sdírb/ti, -a, -o, di»bs strâd/ât, -âju, -â, -â, -âja, -âsdovan/óti, -ója, -ójo, -õs dâvin/ât, -u, -i, -a, -âja, -âs(dovanà)

piedo/t, -du, -d, -d, piedeva, -s(atleisti)draug/ãuti, -ãuja, -åvo, -a÷s draudzç/ties, -jos, -jies, -jas,

-jâs, -siesdra÷/sti, -dþia, -dë, -s lie/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gsdöo/ti, -da, dåvë, duõs do/t, -du, -d, -d, deva, -sdþia÷g/tis, -iasi, -ësi, -sis priecâ/ties, -jos, -jies, -jas, -jâs,-siesdþi¿/ti, -sta, (arî dþi¾na), -vo, þû/t, -st, þuva, þûs;dþiüs kal/st, -stu, -sti, -st, -ta, -tîse¤/ti, -na, ºjo, -s ie/t, eju, ej, iet, gâja, -s;

nâ/kt, -ku, -c, -k, -ca, -ks(artyn)gail/¸ti, ga¤li, -¸jo, -ºs þçl/ot, -oju, -o, -o, -oja, -osgalv/óti, -ója, -ójo, -õs dom/ât, -âju, -â, -â, -âja, -âgal/¸ti, gåli, -¸jo, -ºs var/çt, -u, -i, --, -çja, -çsgam/ínti, -ína, -íno, -i¹s raþ/ot, -oju, -o, -o, -oja, -osgãu/ti, -na, gåvo, ga÷s dabû/t, -ju, --, --, -ja, -s;saòem/t -u, --, --, saòçma, -s

(laiðkà)gélb/ëti, -ëja (-sti), -ëjo, -ës glâb/t, glâbju, --, -j, glâba, -sge»b/ti, -ia, -ë, -s cien/ît, -u, -i, -a, -îja, -sgérti, gìria, g¸rë, ge»s dzer/t, -u, --, -- dzçra, -sgimd/ôti, gi§do, gi§dë, -ýs dzemd/çt, -çju, -ç, -ç, -çja, -çs

Page 69: Butkus Lie La Celvedis

6 9

gím/ti, -sta, -ë, gi§s dzim/t, -stu, -sti, -st, -a, -sgi¹è/ytis, -ijasi, -ijosi, -ysis strîd/çties, -os, -ies, -as, -çjâs, -çsiesgird/¸ti, gi»di, -¸jo, -ºs dzird/çt, -u, -i, --, -çja, -çsgyv/énti, -ìna, -ìno, -e¹s dzîv/ot, -oju, -o, -o, -oja, -osglóst/yti, -o, -ë, -ys glâst/ît, -u, -i, -a, -îja, -îsgrºs/ti, grìsia, -ë, -s draud/çt, -u, -i, --, -çja, -çsgró/ti, -ja, -jo, grõs spçl/çt, -çju, -ç, -ç, -çja, -çsgul/¸ti, güli, -¸jo, -ºs gulç/t, guïu, guli, guï, -ja, -si§/ti, íma, ºmë, -s òem/t, -u, --, --, òçmu, -sja÷/sti, -èia, -të, -s ju/st, jûtu, jûti, jût, -ta, -tîsjud/¸ti, jüda, -¸jo, -ºs kust/çties, -os, -ies, -as, -çjâs, -çsiesjuõk/tis, -iasi, -ësi, -sis smie/ties, smejos, smejies, sme-

jas, smçjâs, -sieskalb/¸ti, kaµba, -¸jo, -ºs run/ât, -âju, -â, -â, -âja, -âskart/óti, -ója, -ójo, -õs atkârt/ot, -oju, -o, -o, -oja, -skâs/ti, kåsa, kåsë, -- rak/t, roku, roc, rok, -a, -skçsti, kãnda, kãndo, k±s ko/st, -þu, -d, -þ, -da, -dîske¤/sti, -èia, -të, -s main/ît, -u, -i, -a, -îja, -îskélti, kìlia, k¸lë, keµs cel/t, ceïu, --, ceï, cçla, -sk³s/ti, ke¹èia, ke¹të, -- cie/st, -ðu, -t, -ð, -ta, -tîsklãus/ti, -ia, -ë, kla÷s jaut/ât, -âju, -â, -â, -âja, -âsklaus/ôti, kla÷so, kla÷së, -ýs klaus/ît, -u, -i, -a, -îja, -îskvëp/öoti, -öoja, -åvo, -uõs elp/ot, -oju, -o, -o, -oja, -oslaik/ôti, la¤ko, la¤kë, -ýs tur/çt, -u, -i, --, -çja, -çs;kârt/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os

(egzaminà)lãuk/ti, -ia, -ë, la÷ks gaid/ît, -u, -i, -a, -îja, -îsléi/sti, -dþia, -do, le¤s ïau/t, -ju, -j, -j, ïâva, -s (kà daryti);

lai/st, -þu, -d, -þ, -da, -dîsliìp/ti, -ia, -ë, -s pavel/çt, -çju, -ç, -ç, -çja, -çsliì/sti, -èia, -të, -s skar/t, -u, --, --, skâra, -slíp/ti, -a, -o, -s kâp/t, -ju, --, -j, -a, -slôti, lýja, líjo, lís lî/t, -st, lija, -sliûd/¸ti, li¾di, -¸jo, -ºs skum/t, -stu, -sti, -st, -a, -sman/ôti, måno, månë, -ýs dom/ât, -âju, -â, -â, -âja, -âsmat/ôti, måto, måtë, -ýs redz/çt, -u, -i, --, -çja, -çsmês/ti, mìta, mìtë, -- me/st, -tu, -t, -t, -ta, -tîsmieg/óti, miìga, -ójo, -õs gul/çt, guïu, -i, guï, -çja, -çsmi»/ti, mírðta, mírë, -s mir/t, -stu, -sti, -st, -a, -s

Page 70: Butkus Lie La Celvedis

70

myl/¸ti, môli, -¸jo, -ºs mîl/çt, -u, -i, --, -çja, -çsmok/¸ti, móka, -¸jo, -ºs pra/st, protu, proti, prot, -ta,-tîs (kà daryti);

maks/ât, -âju, -â, -â, -âja, -âs (pinigus)mók/yti, -o, -ë, -ys mâc/ît, -u, -i, -a, -îja, -îsmüð/ti, -a, -ë, -- si/st, -tu, -t, -t, -ta, -tîsnaud/óti, -ója, -ójo, -õs liet/ot, -oju, -o, -o, -oja, -osnek³s/ti, neke¹èia, nêkentë, -- nî/st, -stu, -sti, -st, -da, -dîsnêð/ti, nìða, nìðë, -- nes/t, -u, --, --, -a, -îsnor/¸ti, nóri, -¸jo, -ºs grib/çt, -u, -i, --, -çja, -çspagãu/ti, -na, pagåvo, paga÷s noíer/t, -u, --, --, noíçra, -spardöo/ti, -da, pa»davë, par- pârdo/t, -du, -d, -d, pârdeva, -s duõspýk/ti, -sta, -o, -s dusmo/ties, -jos, -jies, -jas,

-jâs, -siespýk/tis, -stasi, -osi, -sis naido/ties, -jos, -jies, -jas, -jâs, -siespi»k/ti, pe»ka, -o, -s pirk/t, pçrku, pçrc, pçrk, -a, -spjãu/ti, -na, pjóvë, pja÷s grie/zt, -þu, -z, -þ, -za, -zîs;pïau/t, -ju, -j, -j, pïâva, -s

(ðienà);zâì/çt, -çju, -ç, -ç, -çja, -çs

(malkas)pla÷k/ti, -ia, -ë, -s peld/çt, -u, -i, --, -çja, -çsplãu/ti, -na, plóvë, pla÷s mazg/ât, -âju, -â, -â, -âja, -âsprad/¸ti, prâdeda, -¸jo, -ºs sâkt, sâku, sâc, sâk, sâka, sâkspranêð/ti, prâneða, prâneðë, -- paziò/ot, -oju, -o, -o, -oja, -osprað/ôti, pråðo, pråðë, -ýs lû/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gspreki/ãuti, -ãuja, -åvo, -a÷s tirg/ot, -oju, -o, -o, -oja, -osp¾/sti, püèia, -të, -s pû/st, -ðu, -t, -ð, -ta, -tîsrâs/ti, ra¹da, rådo, -- ra/st, rodu, rodi, rod, -da, -dîsrað/ôti, råðo, råðë, -ýs rakst/ît, -u, -i, -a, -îja, -îsreik/¸ti, re¤kia, -¸jo, -ºs vajadz/çt, vajag, -çja, -çsrºk/ti, -ia, -ë, -s klie/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gssak/ôti, såko, såkë, -ýs tei/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ks;sa/cît, -ku, -ki, -ka, -cîja, -cîssëd/¸ti, s¸di, -¸jo, -ºs sçd/çt, sçþu, -i, sçþ, -çja, -çssîelo/tis, -jasi, -josi, -sis bçdâ/ties, -jos, -jies, -jas, -jâs,

-siessi»g/ti, se»ga, -o, -s slim/ot, -oju, -o, -o, -oja, -ossiÿs/ti, siu¹èia, siu¹të, -- sût/ît, -u, -i, -a, -îja, -îs

Page 71: Butkus Lie La Celvedis

7 1

si¿ti, siüva, siüvo, si¾s ðû/t, ðuju, ðuj, ðuj, ðuva, -sskaièi/öoti, -öoja, -åvo, -uõs rçíin/ât, -u, -i, -a, -âja, -âsskait/ôti, ska¤to, ska¤të, -ýs las/ît, -u, -i, -a, -îja, -îsskaµb/ti, -ia, -ë, -s (veïu) mazg/ât, -âju, -â, -â, -âja, -âsskélb/ti, -ia, -ë, skeµbs sludin/ât, -u, -i, -a, -âja, -âsskrí/sti, skre¹da, -do, -s lid/ot, -oju, -o, -o, -oja, -ossníg/ti, sni¹ga, -o, -s snig/t, snieg, -a, -sspãu/sti, -dþia, -dë, spa÷s spie/st, -þu, -d, -þ, -da, -dîsspr²sti, spréndþia, spréndë, sprie/st, -þu, -d, -þ, -da, -dîs spr³sstat/ôti, ståto, ståtë, -ýs cel/t, ceïu, --, ceï, cçla, -s(pastatà);

bûv/çt, -çju, -ç, -ç, -çja, -çssténg/tis, -iasi, -ësi, -sis cen/sties, -ðos, -sies, -ðas, -tâs,-tîsiesstó/ti, -ja, -jo, stõs stâ/t, -ju, -j, -j, -ja, -sstov/¸ti, stóvi, -¸jo, -ºs stâv/çt, -u, -i, --, -çja, -çsstüm/ti, -ia, st¿më, stu§s grû/st, -þu, -d, -þ, -da, -dîssük/ti, -a, -o, -s grie/zt, -þu, -z, -þ, -za, -zîssutík/ti, suti¹ka, -o, -s satik/t, satieku, satiec, satiek,

-a, -s (kà nors)piekri/st, piekrîtu, piekrîti, pie- krît, -ta, -tîs (su kuo nors)svéikin/ti, -na, -no, -s apsvei/kt, -cu, -c, -c, -ca, -kssve¤k/ti, -sta, -o, -s veseïo/ties, -jos, -jies, -jas,

-jâs, -siesða÷k/ti, -ia, -ë, -s klie/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gsðók/ti, -a, -o, ðõks lç/kt, lecu, lec, lec, -ca, -ks(á aukðtá, tolá);

dej/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os (ðoká)ðviì/sti, -èia, -të, -s spîd/çt, -u, -i, --, -çja, -çstek/¸ti, tìka, -¸jo, -ºs tec/çt, teku, -i, tek, -çja, -çs

(apie skystá);lç/kt, lec, -ca, -ks (apie saulæ);prec/çties, -os, -ies, -as, -çjâs,

-çsies (apie nuotakà)tik/¸ti, tíki, -¸jo, -ºs tic/çt, -u, -i, --, -çja, -çstyl/¸ti, týli, -¸jo, -ºs klus/çt, -çju, -ç, -ç, -çja, -çstrãuk/ti, -ia, -ë, tra÷ks vilk/t, velku, velc, velk, -a, -stvark/ôti, tva»ko, tva»kë, -ýs kârt/ot, -oju, -o, -o, -oja, -osuþmi»ð/ti, -ta, -o, -- aizmirs/t, -tu, -ti, -t, -a, -îs

Page 72: Butkus Lie La Celvedis

72

5. GEOGRÅFINIAI I« ÌEOGRÂFISKI UNTOPOGRÅFINIAI TOPOGRÂFISKITE«MINAI TERMINIryta¤ austrumivakara¤ rietumiðiãurë, ðiãurës ryta¤ / þiìmryèiai, ziemeïi, ziemeïaustrumi, ziemeï-ðiãurës vakara¤ / þiìmvakariai rietumipiìtûs, piìtryèiai, piìtvakariai dienvidi, dienvidaustrumi, dien-vidrietumiìþeras, paeþerº ezers, ezermalagyvénvietë ciematsïlanka lîcisj¿ra, paj¿ris jûra, jûrmalakãimas sâdþa, ciemskãlnas, pakaµnë kalns, piekalnekìlias, pakelº; geleþínkelis ceïð, ceïmala; dzelzceïðkrioklýs ûdenskritums

uþsak/ôti, uþsåko, uþsåkë, -ýs pasût/ît, -u, -i, -a, -îja, -îsvadín/ti, -a, -o, vadi¹s sau/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ksvãlg/yti, -o, -ë, -ys çst, çdu, çd, çd, çda, çdîsvaþi/öoti, -öoja, -åvo, -uõs brau/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ksve¤k/ti, -ia, -ë, -s darbó/ties, -jos, -jies, -jas, -jâs,-siesve»k/ti, -ia, -ë, -s raud/ât, -u, -i, --, -âja, -âsve»s/ti, -ia, -ë, -s gâ/zt, -þu, -z, -þ, -za, -zîs

(griauti);tulk/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os

(ið kalbos á kalbà)vês/ti, vìda, vìdë, -- ve/st, -du, -d, -d, -da, -dîs;prec/çt, -u, -i, --, -çja, -çs

(apie jauniká)vêþti, vìþa, vìþë, vêð (ar ratiem) ve/st, -du, -d, -d, -da, -dîsvír/ti, vérda, -ë, vi»s vâr/ît, -u, -i, -a, -îja, -îsþa¤/sti, -dþia, -dë, -s (spçli) spçl/çt, -çju, -ç, -ç, -çja, -çsþin/óti, þíno, -ójo, -õs zin/ât, -u, -i, -a, -âja, -âsþiûr/¸ti, þi¾ri, -¸jo, -ºs skat/îties, -os, -ies, -âs, -îjâs, -îsiesþ¿/ti, -sta (-na, -va), þüvo, þüs iet (þr. eiti) bojâþveµg/ti, -ia, -ë, -s rau/dzîties, -gos, -gies, -gâs,

-dzîjâs, -dzîsies

Page 73: Butkus Lie La Celvedis

7 3

kåpinës kapi, kapsçtamiìstas, prîemiestis, üþmiestis pilsçta, piepilsçta, ârpilsçtamíðkas, pamiðkº meþs, meþmalanåmas mâjapélkë purvspîeva pïavapíliåkalnis pilskalnspilís, piliìs griuvºsiai pils, pilsdrupaspléntas ðosejapüsiasalis pussalasalâ salasãntaka satekasçsiauris jûras ðaurumssîena, üþsienis robeþa, aizrobeþa / ârzemesslºnis ielejasodôba [lauku] mâja, sçtaðaltínis / versmº avotstakìlis takatíltas, liìptas tilts, laipaüpë; upìlis, upókðnis upe; strautsi¹takas pietekaíðtakos iztekaþiótys grîva / ietekaürvas, olâ alavîenkiemis / vîensëdis viensçtavirð¿në virsotne, galotneAlytüs Alîta, AlîtusBa÷skë BauskaBerlônas BerlîneBírðtonas BirðtonaBriüselis BriseleC¸sys (dgs.) CçsisDa÷gpilis DaugavpilsDauguvâ DaugavaDrüskininkai DruskininkiDübultai DubultiDunõjus DonavaDzi¹tarai DzintariGa»dinas GrodòaGãuja GaujaHêlsinkis Helsinki

Page 74: Butkus Lie La Celvedis

74

Jélgava JelgavaKa÷nas KauòaKëdãiniai ÍçdaiòiKíjevas KijevaKla¤pëda KlaipçdaKopenhagâ KopenhâgenaLiìlupë LielupeLiepója LiepâjaLòndonas LondonaMaskvâ MaskavaMínskas MinskaMûðâ MûsaNìmunas NemunaNemunºlis MçmeleNev¸þis NevçþaNerís NçreNiujòrkas ÒujorkaPalangâ PalangaPanevëþýs PanevçþaParýþius ParîzeSankt Pêterburgas SanktpçterburgaPskòvas PleskavaRadvíliðkis RadviliðíiR¸zeknë RçzekneRygâ RîgaRõkiðkis RokiðíiRomâ RomaSlöoka SlokaStòkholmas StokholmaÐiaulia¤ ÐauïiÐventóji Sventâja (Latvijas un Lietuvas

robeþupe);Ðventoja (Nçres pieteka)Tålinas TallinaTråkai Traí iTükumas TukumsÚogrë OgreVãrðuva VarðavaVåðingtonas VaðingtonaVentâ VentaVe¹tspilis VentspilsVílnius Viïòa

Page 75: Butkus Lie La Celvedis

7 5

6. ÐÅLYS I« TAUTÔBËS VALSTIS UN TAUTÎBASA¤rija, a¤r/is, -ë Îrija, îr/s, -ieteÃnglija, ãngl/as, -ë Anglija, angl/is, -ieteBaltarüsija, baltarüs/is, -ë Baltkrievija, baltkriev/s, -ieteÈêkija, èêk/as, -ë Èehija, èeh/s, -ieteDånija, dån/as, -ë Dânija, dân/is, -ieteÊstija, êst/as, -ë Igaunija, igaun/is, -ieteGra¤kija, gra¤k/as, -ë Grieíija, grieí/is, -ieteIspånija, ispån/as, -ë Spânija, spân/is, -ieteItålija, itål/as, -ë Itâlija, itâlis / itâliet/is, -eJapònija, japòn/as, -ë Japâna, japân/is, -ieteJungtínës Amêrikos Valstíjos Amerikas Savienotâs Valstis(JAV), amerikiìt/is, -ë (ASV), amerikân/is, -ieteKanadâ, kanadiìt/is, -ë Kanâda, kanâdiet/is, -eKínija, kín/as, -ë Íîna, íîniet/is, -eKroåtija, kroåt/as, -ë Horvâtija, horvât/s, -ieteLåtvija, låtv/is, -ë Latvija, latviet/is, -eKu»ðas / Ku»þemë, ku»ð/is, -ë Kurzeme, kurzemnie/ks, -ceLåtgala, latgaliìt/is, -ë Latgale, latgaliet/is, -eS¸la / S¸luona, s¸l/is, -ë Sçlija / Augðzeme / Augðkur- zeme, sçl/is, -ieteVídþemë, vidþemiìt/is, -ë Vidzeme, vidzemnie/ks, -ceÞiìmgala, þiemgål/is, -ë Zemgale, zemgaliet/is, -eLietuvâ, lietüv/is, -ë Lietuva, lietuviet/is / leit/is,- ie teAukðtaitijâ, aukðta¤t/is, -ë Aukðtaitija, aukðtait/is, -eDzûkijâ, dz¾k/as, -ë Dzûkija, dzû/ks, -íe / -kieteSuvalkijâ / Ùþnemunë, suval- Suvalkija, suvalkiet/is, -e kiìt/is, -ëÞemaitijâ, þema¤t/is, -ë Þemaitija, þemait/is, -eLénkija, lénk/as, -ë Polija, pol/is, -ieteNorvêgija, norvêg/as, -ë Norvçìija, norvçì/is, -ieteOlãndija / Nôderlandai, olãnd/as, Holande / Nîderlande, holandie--ë t/is, -ePrancûzijâ, pranc¾z/as, -ë Francija, francûz/is, -ieteRumünija, rumün/as, -ë Rumânija, rumân/is, -ieteRüsija, rüs/as, -ë Krievija, kriev/s, -ieteSe»bija, se»b/as, -ë Serbija, serb/s, -ieteSlovåkija, slovåk/as, -ë Slovâkija, slovâk/s, -ieteSlov¸nija, slov¸n/as, -ë Slovçnija, slovçn/is, -ieteSöomija, söom/is, -ë Somija, som/s, -iete

Page 76: Butkus Lie La Celvedis

76

Ðvêdija, ðvêd/as, -ë Zviedrija, zviedr/s, -ieteÐveicårija, ðveicår/as, -ë Ðveice, ðveiciet/is, -eTu»kija, tu»k/as, -ë Turcija, tur/ks, -cieteUkrainâ, ukrainiìt/is, -ë Ukraina, ukrain/is, -ieteVe¹grija, ve¹gr/as, -ë Ungârija, ungâr/s, -ieteVokietijâ, vókiet/is, -ë Vâcija, vâciet/is, -eBãltijos ðålys Baltijas valstisEuròpos Sçjunga Eiropas SavienîbaPietÿ Europâ DienvideiropaRytÿ Europâ AustrumeiropaÐiãurës ðålys ZiemeïvalstisVakarÿ Europâ RietumeiropaVídurio Europâ Viduseiropa7. GYVÛNIJ I« AUGA- DZÎVNIEKU UN AUGULIJ VALSTSa) Gyvulia¤, þv¸rys Mâjdzîvnieki, zvçriarklýs (darbu), þírgas (jâja- zirgs (darbinis), kumeïð (joja-mais); kumìlë; ku¤nas; e»þi- masis); íçve; zirìelis; çrze-las; kumeliükas lis; kumeliòðåsilas çzelisavís; åvinas; ëriükas aita; auns; jçrs, jçriòðbeþdþiõnë pçrtiíis, mçrkaíisbrîedis; brîedë; briedþiükas alnis; aïòu mâte; aïòu teïðdramblýs zilonisélnias; élnë; elniükas briedis; brieþu mâte; briedçnskãrvë; jãutis, bülius; verðìlis govs; vçrsis, bullis; teliòðkåtinas; katº; kaèiükas kaíis, runcis; kaíene; kaíçnskíðkis / zu¤kis; kiðkìlis / zuikü- zaíis; zaíçns / zaíîtistiskupranugåris kamieliskia÷lë; kuilýs; pa»ðas; me¤tëlis cûka; kuilis; sivçns; veprislåpë; låpinas; lapiükas lapsa; lapsas tçviòð; lapsçnslokýs / meðkâ; lókë; lokiükas / lâcis; lâcene; lâcçns, lâcîtismeðkiükasli¾tas; li¾të, liûtükas lauva; lauvu mâtîte; lauvçnsoþýs; oþkâ; oþiükas / oþìlis âzis; kaza; kazlçnspelº; peliükas pele; pelçns

Page 77: Butkus Lie La Celvedis

7 7

stírna; sti»ninas; stirniükas stirna; stirnu tçviòð; stirnçnsðérnas; ðérnë meþa kuilis; meþa cûkaðuõ; kalº; ðuniükas / ðunôtis suns; kuce; kucçnstígras, tígrë; tigriükas tîìeris; tîìeru mâtîte; tîìerçns,tîìerîtistriüðis trusisviµkas; vílkë; vilkiükas vilks; vilcene; vilcçnsþiürkë; þiurkiükas þurka; þurkulçns

þiurk¸nas kâmisatsivêsti atnestiesa. jauníkliø a. mazuïiemgaura¤; ka»èiai pinkas; krçpesgrobuõnis plçsoòaguõlis miga / midzenis(á)drºksti (ie)skrâpçtdvºseliena maita / sprâgonisdvºsti / ga¤ðti / krísti sprâgt / nobeigties / kristnudvºsæs / nuga¤ðæs / krítæs nosprâdzis / nobeidzies / kri- gyvulýs tis lops¸sti çstíltys i lkòikãilis kaþoks, âda(á)kçsti (ie)kostkinkôti jûgtlaiþôti laizîtlâkti laktlìtena íepamedþióti medîtmedþiótoj/as, -a mednie/ks, -cenaga¤ naginasra¤ rîklepåðaras barîbapåtinas, patìlë; jauníklis tçviòð; mâtîte; mazulis(pa)pjãuti, (su)draskôti (sa)plosîtplëðr¾nas plçsoòaplëðrüs plçsîgsrujâ riesta laiksrujóti riest / riesties / riestotiessnükis purnsspenia¤ pupiðeria¤ sari

Page 78: Butkus Lie La Celvedis

78

ðérti barotðértis mesti spalvu, plukttôkoti glûnçtuodegâ astevadâ metiensþíndyti zîdîtþinduõlis zîdîtâjsþolºdis zâlçdâjsb) Pa÷kðèiai Putniãntis; ga¤galas, ãntinas; anèiükas pîle; pîïtçviòð; pîlçnsapöokas ûpisbala¹dis, karvìlis balodisgaidýs; viðtâ; viðèiükas gailis; vista; câlisga¹dras stâríisgegütë dzeguzegrieþlº griezeguµbë; guµbinas gulbis; gulbju tçviòðerìlis, åras (patçtiskâ stilâ) çrgliskalakütas; kalakütë, kürkë tîtars; tîtarienekîelë cielavakikílis þubîtekukütis pupuíiskrìgþdº, blezdingâ (dial.) bezdelîgapel¸da pûcesåkalas vanagssniìgena svilpisvånagas vanagsvãrna vârnava»nas / kranklýs / jöodvarnis [melnais] krauklisvyturýs, vieversýs cîruliszôlë zîlîteþãlvarnis zaïâ vârnaþàsís; þ±sinas; þàsiükas zoss; zostçviòð; zoslçnsþuv¸dra kaijaþvírblis zvirbulis

èiulb¸ti; giedóti èivinât; dziedâtdvºsti / ga¤ðti / krísti sprâgt, krist, nobeigtiesnudvºsæs / nuga¤ðæs pa÷kðtis nosprâdzis / nobeidzies putns

Page 79: Butkus Lie La Celvedis

7 9

iðsirísti [ið kiauðínio] izðíilties [no olas]kiauðínis olad¸ti kiauðiniüs dçt olaskiauðínio lükðtas olas èaulamãrgas k. raiba o.léistis laistieslêsti knâbâtlìsinti barotlízdas, gûþtâ ligzda, perçklis(su)sükti, (su)krãuti lizdà (no)vît ligzdupåtinas, patìlë; jauníklis tçviòð; mâtîte; mazulispen¸ti barotper¸ti perç tplünksna spalvaraibâ / margâ p. raiba s.kedénti plünksnas plûkât spalvaspêðti plünksnas raut spalvasskrísti, lºkti lidot, skrietsnåpas knâbisspa»nas spârnsplasnóti / plevénti sparna¤s vçcinât / plivinât spârnust¾pti tuptiestup¸ti tupç tþnôbti; ki»sti, knóbti kniebt, cirst

c) Vabzdþia¤, kirmina¤ Kukaiòi, târpibítë biteblåkë blaktsblusâ blusaborüþë, Diìvo karvôtë mârîte, dievgotiòadëlº, siurbëlº dçledrugýs, petelíðkë, plaðtåkë taurenis, tauriòðérkë çrceka»kvabalis maijvabolela÷mþirgis, þirgìlis spârelëliükë kûniòalérva / víkðras kâpursmüsë muðaslîekas sliekasvirplýs circenis

Page 80: Butkus Lie La Celvedis

80

ðírðë sirsenistarakõnas; prûsõkas tarakâns; prusaksöodas odsutëlº utsvåbalas vabolevapsvâ lapsenevóras zirneklisvoråtinklis tîmeklis / zirnekïa tîklsþiógas sienâzis

èi»pti èirkstçt, sisinâtd¾gzti (tag. d¾zgia, pag. d¾zgë) sançt (apie bites)gélti dzeltgeluonís dzelonis(á)kçsti (ie)kostropóti, ropin¸ti râpot, râpuïot(ási)siu»bti (ie)sûkt(ies)skraidôti lidinâtieszi»zti, zýzti, zvi§bti sîkt, zuzçt, dîktd) Roplia¤, varliågyviai Râpuïi, varþveidîgieangís odzedrîeþas íirzakagyvåtë èûskarüpûþë krupisvarlº vardevëþlýs bruòurupucisþaltýs zalktise) Þüvys, vëþiågyviai Zivis, vçþveidîgieeðerýs asarisgruþlýs / kilbükas (barb.) grunduliskãrpis karpakarõsas karûsaka»ðis plaudiskílkë[s] íilava[s]köoja / mìkðras raudalangüstas langustslaðiðâ lasis

Page 81: Butkus Lie La Celvedis

8 1

lydekâ lîdakalônas lînismìknë âlants / ðíaunacisménkë mencanºgë / devônakë nçìisomåras omârssardínë sardînesiµkë siïíeskümbrë skumbrijaste»kas zandartsstrímelë reòìeðåmas samsungurýs zutisup¸takis forelevëgëlº vçdzelevëþýs vçzis

åðaka asaka(ið)darin¸ti (uz)ðíçrstíkrai ikrikabliükas âíiskíbti íerties [klât]ma¤lius zivju mazuïi (kopums)måsalas çsmameðkerº makðíeremeðkerióti makðíerçtmeðkeriótoj/as, -a makðíernie/ks, -cene»ðtas nârstsne»ðti nârstot

nér t i nir tpìlekas spurapiìniai pieòipûslº peldpûslisrítë spoleskrósti ðíçrst / íidâtspíningas spiningssusinãrplioti sapîtiesti¹klas t îklstrãukti vi lk tvålas [makðíeres] auklaviduria¤ iekðas

Page 82: Butkus Lie La Celvedis

82

þiãunos þaunasþnôplës kniebles / spîlesþvìjas / þvejýs zvejnieksþvejóti / þuvãuti zvejotþvyna¤ zvîòasf) Mìdþiai, kr¿mai Koki, krûmiagråstai çrkðíogasalývos ceriòiçþuolas ozolsbérþas bçrzsdrebulº, ìpuðë apseìglë egleerðkºtis / erðkºtroþë çrkðíis / çrkðíroze / meþrozîteglöosnis, þilvítis; ka»klas vîtols; kârklsgüdobelë / viµkobelë vilkâbeleievâ ievakadagýs / ºglis kadiíis / paeglisklìvas kïavakriãuðë bumbierekükmedis îvelazdônas lazdalîepa liepama÷medis lapegle / skujmeteobelís âbelepuðís priedepütinas irbeneserbe¹tai jâòogasslyvâ plûmeðaltìkðnis krûklisðermükðnis pîlâdzis / sçrmûkslistöopa / tópolis papeleöosis osisvyðniâ íirsis

dãigas asns / dçsts / dîgstsda»þas sakòu dârzslåpas lapaþîedas ziedsðakâ zars

Page 83: Butkus Lie La Celvedis

8 3

ðaknís saknekamîenas stumbrsstîebas stiebrssõdas dârzsspyglýs skujag) Gºlës, þolônai Puíes, zâlesaguonâ magoneåstras astereazålija rododendrs / acâlijabegònija begonija / leduspuíebij¾nas peonijachrizantemâ krizantçmaciklamênas ciklamena / Alpu vijolîtegvazdíkas neïíehiacíntas / jacíntas hiacintejazmínas jasmînsjurgínas dâlija / ìeorìînekålija kallakardìlis / gladiòlë gladiolakvapüsis þirnìlis / pel¸þirnis puíuzirnîtismedetkâ kliòìerîtenarcízas narcisenaðlãitë atrai tnî teneuþmirðtuõlë neaizmirstulelelijâ lilijal¾gnë lçpenastürta / nastürtë kresepakalnütë kreimene / maijpuíîteplükë / baltaþiìdë vizbulîteraktåþolë prîmularamünë; ramunºlë margrietiòa / pîpene; kumelîterõþë rozerügiagëlë rudzupuíesaul¸gràþa saulespuíesaulütë mârpuíîte / spîdele / sîkrozîtesnieguõlë sniegpulksten(ît)isðalpüsnis mâllçpetülpë tulpevande¹s lelijâ ûdensrozeþibuõklë / þibütë zilâ vizbulîte

Page 84: Butkus Lie La Celvedis

84

åjeras kalmeasi¿klis kosabalãnda balandaèiobrìlis kalnumçtradagýs / dagílis dadzis / dzelksnisdilgëlº / dilgýnë nât redóbilas âboliòðgyslõtis / gôslapis / tra÷klapis ceïteka / ceïmallapajonåþolë asinszâlekîetis vîbotnekíðkiakopûstis zaískâbene / zaíkâpostskraujåþolë pelaðíis / eþu zâlekûpõlis nârbulis / zilgalvîteméldas meldrsmëtâ mçtramotiejükas t imotiòðnéndrë niedrepapa»tis paparderûtâ rûtasidabråþolë retçjs / platkâjiòðsmílga smilgasvërº zvçrene / svçreðvéndras vilkvâlîteusnís usne / dadzisvãrputis vârpatavijõklis tîtenisvíkis vîíisviksvâ grîslis

(su)daigínti (iz)diedzçtlãistyti / lîeti laistîtpíktþolë nezâlepu»kðti smidzinâtrav¸ti ravç trãuti rautrìtinti ret inâts¸ti sçtskínti plûkt / ðíîtsodínti dçstîttr³ðti mçslot

Page 85: Butkus Lie La Celvedis

8 5

e) Grýbai Sçnesbaravýkas (Boletus) baravikaboba÷sis (Gyromytra; Helvella) bisîte, rumpucisbriedþiükas (Morchella) lâèpurnisgr¾zdas (Lactarius piperatus) cûcenegudükas (Rozites) èigâneneka»èbaravykis / ðünbaravykis (Boletus satanus) þultsbekakazlºkas / slidükas (Suillus) sviestene / sviesta bekakelmütis (Armillaria) celmenelìpðë (Leccinum scabrum) bçrzu beka / aitu bekamüsmirë (Amanita) muðmirepievågrybis / ðampiniònas (Agaricus) atmatene / ðampinjonspíntis (Fomes) piepepumpótauðkis / kukürbezdis (Lycoperdon pyriforme) pûpçdisraudoníkis / raudonvi»ðis (Leccinum aurantiacum) apðu bekarüdmësë (Lactarius deliciosus) rudmieseðílbaravykis (Gyroporus cyanescens) prieþu bekaðüngrybis suòu sçneûmëdº (Russula) bçrzlapevoverãitë (Cantharellus) gaileneþaliuõkë (Tricholoma flavovirens) smietene

grybãuti sçòot / bekotgrybîena sçòotnekepürë cepurekótas kâtsmarinöoti (s¿dyti) grýbai marinçtas (sâlîtas) sçnesnuodíngas grýbas indîga sçnesve¤kas grýbas vesela sçnesukirmíjæs / kirmëliöotas grýbas târpaina sçnevãlgomasis grýbas çdamâ sçnef) Java¤ Labîbaåviþos auzaskukur¾zai kukurûzakvieèia¤ kvieðimiìþiai mieþirýþiai rîsirugia¤ rudzi

Page 86: Butkus Lie La Celvedis

86

PASIKALB¨JIMAI ASME- SARUNAS PAR PERSONIS-NÍNËMIS TÊMOMIS KÂM TÇMÂM1. ÞMOGÙS, JÕ ÍÐVAIZ- CILVÇKS, VIÒA ÂRIENE,DA, KALB¨SENA, CHA- IZRUNA, RAKSTURSRÅKTERISJí graþia¤ atródo. Jí yrâ gra- Viòa labi izskatâs. Viòa irþí móteris. skaista sieviete.Jí [yrâ] graþa÷s / daila÷s véi- Viòai ir skaista seja (figûra).do (graþiõs / dailiõs fig¾-ros).Jõ iðraiðkíngas (valíngas) véi- Viòam ir izteiksmîga (apòçmî-das. ga) seja.Jõ klastínga véido íðraiðka. Viòam ir viltîga sejas izteiksme.Tâs þmogüs sü charåkteriu Tam cilvçkam ir raksturs (nav(bê charåkterio). rakstura).Jís visîems atródo simpåtið- Viòð visiem ðíiet simpâtisks.kas.Sü juõ sunkü sugyvénti (su- Ar viòu ir grûti satikt (vieno-sita»ti). ties).Jís nesugyvìnamo b¾do. Viòam ir nesaticîgs raksturs.Jí tikriãusiai visãi netüri sçþi- Viòai laikam pa·visam navnës. sirdsapziòas.Mâno kaimônas amþina¤ be Manam kaimiòam vien·mçr irnöotaikos. slikts garastâvoklis.a) Íðvaizda IzskatsGalvâ Galvaåkys acisrüdos; rud[a]åk/is, -ë, rudas, brûnas; rudac/is, -e, brûnac/is, -e,m¸lynos; mëlynåk/is, -ë, zilas; zilac/is, -e,pílkos; pilkaåk/is, -ë, pelçkas; pelçkac/is, -e,

Page 87: Butkus Lie La Celvedis

8 7

þva¤ros; þvair/ýs, -º / þvai- greizas / ðíîbas; greizac/is, r[a]åk/is, -ë. -e / ðíîbac/is, -e.a÷sys ausisatlºpusios; atlëpa÷sis atïukuðas; lutaus/is, -ebarzdâ bârdailgâ; ilgaba»zdis, gara; garbârdis,juodâ; juodaba»zdis, melna; melnbârdis,þilâ; þilaba»zdis. sirma; sirmbârdis.barzdótas; barzdylâ / barzdõ- bârdains; bârdainis èiusburnâ muteplatí plata / lîdz ausîmpraþiotâ atvçrtada¹tys zobikiaurí, cauri,kr¿miniai, dzerokïi,pîeniniai, piena,prõtiniai, gudrîbas,retí; retada¹t/is, -ë, reti; retzob/is, -e,sugìdæ, bojâti,sveikí. veseli.galvâ galvadidþiagaµv/is, -ë, lielgalv/is, -e,plikagaµv/is, -ë / plíkis. plikgalv/is, -e / plikpaur/is, -e.þilagaµvis, -ë sirmgalv/is, -ekåklas kaklsílgas; ilgakåkl/is, -ë, garð; garkakl/is, -e,stóras, resns,lãibas; laibakåkl/is, -ë. tievs; ar tievu kaklu.kaktâ piereaukðtâ; aukðtakakt/is, -ë augsta; augstpier/is, -eplatí; plaèiakåkt/is, -ë, plata; platpier/is, -e,siaurâ; siaurakåkt/is, -ë. ðaura; ðaurpier/is, -e.surauktâ saraukta / savilktal¿pos lûpasdaþôtos, krâsotas,plónos, plânas,stóros; storal¾p/is, -ë. biezas; biezlûp/is, -e.nósis degunsilgâ; ilganõs/is, -ë, garð; gardegun/is, -e,kumpâ; kumpanõs/is, -ë, lîks; lîkdegun/is, -e,riestâ; riestanõs/is, -ë. uzrauts; strupdegun/is, -e.

Page 88: Butkus Lie La Celvedis

88

pakãuðis pakausispraplíkæs, nuplíkæs; plíkë. pliks; pliks pauris.plauka¤ matibaltí; baltapla÷k/is, -ë / bal- balti; baltmat/is, -e / balt- tagaµv/is, -ë, galv/is, -e,garbanóti; garbån/ius, -ë, sprogaini; sprogain/is, -e,geltóni; geltonpla÷k/is, -ë, dzelteni / zeltaini; zeltma-

t/is, -e,ilgí; ilgapla÷k/is, -ë, gari; garmat/is, -e,juodí; juodapla÷k/is, -ë / melni; melnmat/is, -e / meln- juod[a]gaµv/is, -ë, galv/is, -e,lôgûs, lîdzeni,retí, reti,ðviìsûs; ðviesiapla÷k/is, -ë, gaiði; gaiðmat/is, -e,tãmsûs; tamsiapla÷k/is, -ë, tumði; tumðmat/is, -e,tãnkûs, biezi,þilí; þilapla÷k/is, -ë, / þilagaµ- sirmi; sirmgalv/is, -e v/is, -ë / þíl/is, -ë,þílstelëjæ. iesirmi.ki»pti (daþôti, sükti) plãu- apgriezt (krâsot, ieveidot) kus matusskröostai, þanda¤ vaigiádübæ / ákrítæ, iekrituði,raudóni; raudonskruõst/is, sarkani; sarkanvaidz/is, -e, -ë, raudonþa¹d/is, -ë,rausví; rausvaskruõst/is, sârti; sârtvaidz/is, -e. -ë, rausvaþa¹d/is, -ë.þãndenos vaigu bârdasmåkras zodssu duobutê ar iedobisprãndas sprandsstóras; storaspra¹d/is, -ë resns; ar resnu sprandu¾sai ûsasilgí; ilga¾sis, garas; ar garâm ûsâm,nukåræ, nokâruðâs,riestí; riesta¾sis. uzrautas; ar uzrautâm ûsâm.ûsöotas; ûsuõtis / ûsõèius ûsains; ûsainisvéidas sejaabejíngas, vienaldzîga,iðbålæs / iðblýðkæs, bâla,iðraiðkíngas, izteiksmîga,klastíngas, viltîga,

Page 89: Butkus Lie La Celvedis

8 9

kva¤las, dumja,li¹ksmas, lîksma / jautra,li¾dnas, skumja,ramüs, mierîga,rûstüs, barga,niûrüs / paniüræs, drûma,pava»gæs, nogurusi ,protíngas, gudra,valíngas, apòçmîga,þvalüs. modra.véido íðraiðka sejas izteiksmeFigûrâ, laikôsena, e¤sena Figûra, stâja, gaitagu¹ktelëj/æs, -usi kuprain/s, -a, uzmet/is, -usi kuprukre¤v/as, -â lîk/s, -akrìsnas plecîgs, druknsk¿nas íermeniskója, kâja,ðlaunís gurns / ciskakìlis celisblauzdâ lielsèiürna pçdas pamatspëdâ, pçda,pådas. pçdas apakða.krûtínë, krûtís, påpas (vulg.), krûtis, krûts, pups (vulg.),liemuõ, viduklis,nügara, mugura,piµvas, vçders,bãmba. naba .pi»ðtas, pirksts,någas. nags.pütë (sar.), pínda (vulg.), peþa (vulg.), petene (tsk.),rankâ, roka,þåstas, augðdelms,alk¿në, elkonis,dílbis, dilbs / apakðdelms,rîeðas, plaukstas pamats,plåðtaka, plauksta,délnas. delna.sànarýs, locîtava,

Page 90: Butkus Lie La Celvedis

90

sëdýnë, üþpakalis; ðiknâ sçþamvieta, dibens, pakaïa; (vulg.), subinº (vulg.), dirsa (vulg.),vãrpa (vîrieða), býbis (vulg.). loceklis, pimpis (vulg.).kuprót/as, -a; küpr/ius, -ë kuprain/s, -a; kupr/is, -elîes/as, -â vâj/ð, -a, tiev/s, -aplaèiapìtis / petíngas / peèiüi- plecîgs, ar platiem pleciemtasstór/as, -â; storül/is, -ë resn/s, -a; resnul/is, -esuli¹k/æs, -usi, suku§p/æs, -usi salî/cis, -kusi, sakump/is, -usiðlüb/as, -â; ðlüb/is, -ë klib/s, -a; klibií/is, -eðluböoti, ðlübèioti klibotties/üs, -í taisn/s, -a¾gis augumsãukðt/as, -â / ãukðto ¾gio; gar/ð, -a / gara auguma, aukðta¾g/is, -ë,þìm/as, -â / þìmo ¾gio; þe- maz/s, -a / maza auguma. ma¾g/is, -ë.b) Kalb¸sena Izruna, runas veidskalb¸ti / ðnek¸ti runâtdr¿tu / stóru balsü, zemâ / stiprâ / resnâ balsî,gre¤tai, âtri,lãibu / plónu balsü, smalkâ / plânâ balsî,neãiðkiai, neskaidri,pro nósá. caur degunu.míkèioti; míkn/ius, -ë stostîties; stostekl/is, -eðveplöoti; ðvìpl/as, -a; ðveplýs, ðïupstçt; ðïupstçtâj/s, -a-ºc) B¾das Daba, rakstursabejíngas vienaldzîgsatviraði»dis vaïsirdîgsbailüs bailîgsbjaurüs nejauksblõgas ïauns, ïaunprâtîgsbrutalüs brutâlsdõras tikumîgs, godîgsdosnüs devîgs, dâsnsdrovüs bikls

Page 91: Butkus Lie La Celvedis

9 1

garbíngas godîgsgìras labsgudrüs atjautîgsádomüs interesantsiðdidüs lepns, augstprâtîgsiðsilåvinæs izglîtotsáþûlüs nekaunîgsjautrüs jûtîgskilnüs, kilniaðirdis cçls, godprâtîgsklastíngas viltîgsklusnüs paklausîgslaimíngas laimîgsle¹gvas vieglsli¹ksmas lîksms, jautrsli¾dnas skumjðmandagüs pieklâjîgsmîelas mîïðnervíngas nervozspagarbus godbijîgspasip¾tæs augstprâtîgspavydüs skaudîgs, greizsirdîgspíktas dusmîgs, ïaunspiktavåliðkas ïauns, ïaunprâtîgsprotíngas prâtîgs, gudrsramüs mierîgsryþtíngas apòçmîgsrûstüs bargssàþiníngas godîgs, apzinîgssilpnab¾dis mazdûðîgssiµpnas vâjðskaistus, nekaltas tiklssmagüs, li¹ksmas jautrssmarküs straujðstiprüs stiprs, spçcîgssüktas, vylíngas viltîgssunküs smags, grûtsðykðtüs skopsðiurkðtüs rupjððvelnüs maigstaiküs miermîlîgstaurüs cçls, cildenstingüs slinks

Page 92: Butkus Lie La Celvedis

92

tvarkíngas kârtîgsuþsispôræs ietiepîgs, spîtîgsvalíngas stipras gribas-veidma¤nis liekulîgsþiaurüs neþçlîgs, cietsirdîgsd) Asme¹s apib¾dinimas Personas raksturojumsTe¤giamas Pozitîvaisdarbðtuõlis darbarûíisdràsuõlis drosminieksgraþuõlis skaistulisgudruõlis / gudragaµvis gudriniekslãimës k¾dikis veiksminiekslinksmuõlis jautrs cilvçks / jokmîlisspartuõlis trieciennieksstipruõlis stiprinieksðaunuõlis braðulis / malacisteisuõlis taisnîgs cilvçksNe¤giamas Negatîvaisakíplëða / akídraska / staèiõkas bezkauòa / nekauòa / rupeklisbailýs / bail¾nas gïçvulis / bailulis / zaí[a]pastalabjaurôbë riebeklis / draòíisbeg¸dis / besarmåtis / ðünakis bezkauòa / nekauòa / kauna gabalsgirtuõklis / degtínlakis / plaèia- dzçrâjs / þûpa / krogabrâlis / tem-ge»klis pis / ðòabdegunisiðdýkëlis, neklãuþada nerâtn[el]is, palaidnis, luteklisiðkrýpëlis / iðtvírkëlis izvirtulis / netiklis / paklîdenisiðsiðókëlis izlçcçjsiðtíþëlis / íðtiþa / liürbis / molio lempis / neveik[u]lis / ïurbaMotiejuskeistuõlis savâdniekskìkðë (vulg.) / ðliündra (vulg.) / ielasmeita / staigule / netikle /bernini¹kë / paleistüvë vazaòíe / palaidne / slampakvailýs / bukagaµvis / bukaprõ- muïíis / stulbenis / nejçga / ne-tis / püsprotis / püsgalvis / sapraða / aplamis / nelga /avígalvis / víðtgalvis / mülkis tukðpauris / âmurgalva / muï-

íadesa / antiòð

Page 93: Butkus Lie La Celvedis

9 3

lieþüvininkas / lieþuvãutojas tenkotâjs / mçlnesis / tenku vâ-celelupikãutojas / lupíkas plçsçjs / augïotâjs / rîkïurâvçjsmelågis, apgavíkas, akiÿ dûmí- melis / melkulis, krâpnieks / blç-

kas dismuðeikâ / peðtükas kauslis / dûres varonisneiðmånëlis / tamsuõlis nemâkulis / nejçga / tumsoòanevýkëlis, netíkëlis / nìtikða neveiksminieks / bçdulisniìkðas / ðünsnukis / ðüngalvis / nelietis/ neìçlis / bezgodis / ne-nevidõnas krietnelis / necilvçkspaleistüvis / mergini¹kas / mer- meitinieks / brunèu mednieks /gíðius / bobíðius / me»gjoda meitu ìçìeris(vulg.) / bóblauþa (vulg.)pavyduõlis skauìis / apskaudçjs; greizsirdisplepýs / pliürpa / niìktauza / pïâpa / muldoòa / niekkalbis /tauðkålius pïurðíis / balamuteplev¸sa, v¸javaikis / v¸jo botågas klaidonis / blandonis, vçjagrâbslisplëðíkas laupîtâjsskystabla÷zdis vârgmiesis / nespçcnieks / mîkst-èaulissükèius / apgavíkas / akiÿ dûm¸- krâpnieks / viltnieks / blçdisjasðykðtuõlis / ðykðt¾nas / någas skop[kuk]ulis / sîkstulis / sîkstoòatinginýs / slu¹kius / baltara¹kis slaists / gardiena / baltrocisuþsispôrëlis / kietakåktis / kieta- stûrgalvis / biezgalvis / ciet-spra¹dis / oþýs / prîeðgyna pauris / varapiere / tiepða /tiepoòa / tiepiíis / tiepumdesa/ ietiepðavagís / vagíðius / ilgapi»ðtis, kiðén- zaglis / garnadzis / garpirkstis /vagis grâbslis, kabatzaglisvaidini¹kas / barnini¹kas, gi¹èi- íildnieks / strîdnieksninkas / rîetininkas / bar¾nasvãlkata / bast¾nas / svîeto pérëjû- klejotâjs / klaidonis / blandoòanasveidma¤nis liekulisveltºdis / dykaduõnis liekçdis / dîkdienisþioplýs / apkia÷tëlis / iðsiþiójë- tûïa / gausis / lempis / stulbenislis / v¸pla / góþelis / vãrna / þâva/ apöokasþudíkas / þmogþudýs / galvaþu- slepkava, bendedýs, büdelis

Page 94: Butkus Lie La Celvedis

94

2. ÃMÞIUS. ÐEIMÂ. VECUMS. ÌIMENE.GÍMINËS RADINIEKIKadâ j¾s gím/æs, -usi? Kad jûs esat dzim/is, -usi?Mìs vîeno ãmþiaus. Mçs esam viena vecuma.A» j¾s vìdæs (iðtek¸jusi)? Vai jûs esat precçjies (precçju-sies)?Kadâ [büs] vestüvës? Kad bûs kâzas?A» [j¾s] türite vaikÿ / ðeimõs? Vai jums ir bçrni?Turiü dvìjetà vaikÿ ­ ber- Man ir divi bçrni � zçns /niükà i» mergãitæ. puika un meitene.Kîek mìtø j¿sø vaikãms? Cik veci ir jûsu bçrni? Cik ga-du [ir] jûsu bçrniem?Berniükas yrâ trejÿ, õ mer- Zçnam (Puikam) ir trîs, betgãitë ­ penkeriÿ mìtø. meitenei � pieci gadi.Jiì laba¤ panåðûs ñ jüs. Viòi ir jums ïoti lîdzîgi.Jís atródo vyrêsnis (jaunês- Viòð izskatâs vecâks (jau-nis) pagaµ sâvo metüs. nâks) par saviem gadiem.Mírë jõs vôras. Viòai nomira vîrs.Nesenia¤ büvo lãidotuvës. Nesen bija bçres.anôta / öoðvë vîramâtean¾kas, an¾kë mazdçls, mazmeitaberniükas; bérnas zçns, puika; puisisbrólis; brólienë; dîeverís brâlis; brâïasieva; vîrabrâlisdºdë tçvocis, krusttçvs, onkulis (ðnek.)duktº / dukrâ meitadvynia¤ dvîòigiminãit/is, -ë radinie/ks, -cegíminës, giminãièiai radi, radiniekigyvånaðl/is, -ë / iðsiskôrël/is, -ë ðíirten/is, -eïbrolis, ïseserë pusbrâlis, pusmâsaïsûnis, ïdukra; ïvaikis audþudçls, audþumeita; audþu-bçrnsiðsiskôr/æs, -usi ðíîr/ies, -usiesiðtek¸jusi precçjusiesjãun/as, -â jaun/s, -a

Page 95: Butkus Lie La Celvedis

9 5

jauníkis / jaunâsis lîgavainisjaunóji / nöotaka lîgavajaunuõl/is, -ë jaunekl/is, -emamâ, mamôtë (arî niev.) mamma, mâmuïa, memme(menk.)martí vedeklameilüþë, sugyvéntinë / [su]gulõ- mîïâkâ, draugaïa / blakus sieva /vë nesieva / brûte / piegulçtâjameilüþis, sugyvéntinis / sugulõ- mîïâkais / klâtgulçtâjsvasmergâ, me»giðèia, me»gðë (niev.) meièa, meitietis, skuíçns (ðnek.)mergãitë; mergôtë meita, skuíe; meitenîtemerginâ, panâ meitene, jaunavamóteris / moteríðkë sievietemótina mâtemotülë / motüðë / moèiütë mâmiòa / mâmuliòa / mammîtenaðlãit/is, -ë bâren/is, -enaðl/ýs, -º atraitn/is, -enetek¸jusi neprecçjusiesnevìdæs / viengu¹gis neprecçjiesnöotaka / jaunóji lîgavapamestinük/as, -ë / rastinük/as, atraden/is, -e / izlikts bçrns-ëpåmotë, pat¸vis pamâte, patçvsprótëviai / senõliai senèipüsbrolis; püsseserë brâlçns; mâsîcasìn/as, -â vec/s, -asénbernis, sénmergë vecpuisis, vecmeitasenìl/is, -ë vectçvs (vecaistçvs), vecâmâtesesuõ; móða mâsa; vîramâsasuþad¸tin/is, -ë / suþiedöotin/is, saderinât/ais, -â-ësusiþiedåv/æs, -usi saderinâj/ies, -usiessûnüs dçlssvãin/is, -ë svain/is, -eðìðuras, öoðvis (sar.) vîratçvstetâ tante, krustmâtetëva¤ vecâkit¸vas tçvsöoðv/is, -ë sievastçvs, sievasmâteuþkurýs iegâtnisva¤kas bçrns

Page 96: Butkus Lie La Celvedis

96

vaikínas puisisvìdæs precçjiesvôras, vyríðkis vîrs, vîrietisvyrêsn/is, -ë vecâk/s, -aþéntas znotsþmogüs cilvçksþmonâ sieva3. KÂS J®S ÌSATE? KAS JÛS ESAT? KÂDAKÓKS J¯SØ UÞSIËMÍ- IR JÛSU NODARBOÐA-MAS? NÂS?Kokiâ j¿sø pavardº? Kâds ir jûsu uzvârds?Atléiskite, âð primirða÷ (pa- Piedodiet, es esmu piemirsismirða÷) j¿sø påvardæ. (aizmirsis) jûsu uzvârdu.Jõ pavardº B¸rzinis. Viòa uzvârds ir Bçrziòð.Mâno pavardº Jonônas. Mans uzvârds ir Jonîns.Kuõ j¾s vardü? Kâ jûs sauc? Kâds ir jûsuvârds?Âð vardü / Mâno va»das Ín- Mans vârds ir Indulis.dulis.a) Stüdijos, iðsilåvinimas Mâcîbas, izglîtîbaÂð [esü] stude¹tas. Es esmu students.Ku» j¾s gyvìnate? Kur jûs dzîvojat?Âð gyvenü Es dzîvojubendråbutyje, kopmîtnç,pas tëvüs, pie vecâkiem,pas draugüs (paþïstamus). pie draugiem (paziòâm).Âð turiü sâvo bütà. Turiü nöo- Man ir savs dzîvoklis. Man irsavà nåmà. privâtmâja.Âð nöomoju ka§bará (bü- Es îrçju istabu (dzîvokli).tà).Kîek gãunat stipe¹dijos? Cik liela ir jûsu stipendija?A» uþte¹ka / paka¹ka? Vai pietiek?

Page 97: Butkus Lie La Celvedis

9 7

Þînoma, [kad] nê. Protams, ka nç.Ålui (L¿pdaþiams) uþte¹ka. Alum (Lûpu krâsai) pietiek.Âð prisíduriu vertímais. Es piepelnos ar tulkoðanu.K± j¾s studijöojate? Ko jûs studçjat?Âð studijöoju Es studçjutéisæ, tieslietas,informåtikà datorzinâtnigamtõs mókslus, dabaszinâtneskalbâs, valodas,medicínos institutê, medicînas institûtâ,konservatòrijoje, konservatorijâ,pedagòginiame universite- pedagoìiskajâ universitâ- tê. tç.Esü pirmamê kürse. Esmu pirmajâ kursâ.Kóks j¿sø iðsilåvinimas? Kâda ir jûsu izglîtîba?[Mâno iðsilåvinimas] aukðtâ- Man ir augstâkâ (vidçjâ) iz-sis (vidurínis). glîtîba.Esü ba¤gæs (ba¤gusi) Esmu beidzis (beigusi)universitêtà, universitâti,dailºs akadêmijà. mâkslas akadçmiju.têchnikumà, tehnikumu,prekôbos (müzikos) mo- tirdzniecîbas (mûzikas) kýklà. skolu.Kuriamê universitetê mókai- Kurâ universitâtç tu mâcies?si?Âð mókausi Es mâcosDa÷gpilio... Daugavpils...Ka÷no technològijos... Kauòas Tehnoloìiskajâ...Låtvijos... Latvijas...Låtvijos kult¾ros akadê- Latvijas Kultûras akadçmi- mijoje, jâ,Lietuvõs þìmës ¿kio... Lietuvas Lauksaimniecîbas...Vílniaus... Viïòas...Vôtauto Dídþiojo universi- Vîtauta Diþâ universitâtç, tetê,

Page 98: Butkus Lie La Celvedis

98

Vílniaus dailºs akadêmijo- Viïòas Mâkslas akadçmijâ. je.Âð niìkur nesimókau. Es ne·kur nemâcos.atóstogos brîvdienas, atvaïinâjumsbendråbutis kopmîtnedalýkas / disciplinâ priekðmetsdåktaras doktorshabilitöotas d. habilitçtais d.humanitåriniø mókslø d. humanitâro zinâtòu d.dekån/as, -ë dekân/s, -ed¸stytoj/as, -a docçtâj/s, -a / pasniedzçj/s, -adiplòminis dãrbas diplomdarbsdoce¹t/as, -ë docent/s, -edoktorãnt/as, -ë doktorand/s, -eegzåminas, ïskaita eksâmens, ieskaitebaigiamâsis e. izlaiduma e.ïskaitø knygìlë ieskaiðu grâmatiòa(ið)laikôti egzåminà, ïskaità (no)kârtot / (no)likt eksâme- tà menu, ieskaitistojamâsis e. iestâju e. / iestâjeksâmensfakultêtas fakultâteiðsilåvin/æs, -usi izglîtot/s, -aiðsilåvinimas izglîtîba(nêbaigtas) aukðtâsis i. (nepabeigta) augstâkâ i.(spec)vidurínis i. vidçjâ (speciâlâ) i.kåtedra katedrakontròlinis [dãrbas] kontroldarbskürsas kurssmagistrant/as, -ë maìistrant/s, -emokyklâ skolaaukðtóji m. augstskolapradínë m. pamatskolaprivatí m. privâtskolavidurínë m. vidusskolamókyti, mókytis mâcît, mâcîtiesmókytoj/as, -a skolotâj/s, -amókslas zinâtne; mâcîbasmoksle¤v/is, -ë skolnie/ks, -cemókslinink/as, -ë zinâtnie/ks, -ce

Page 99: Butkus Lie La Celvedis

9 9

mókslinis dãrbas zinâtniskais darbsneakivaizdínis (vakarínis) skýrius neklâtienes (vakara) nodaïapamokâ stundapaskaitâ lekcijapaþym¸jimas, liüdijimas apliecîbaprofêsor/ius, -ë profesor/s, -echêmijos prof. íîmijas prof.specialôbë specialitâtestacionåras klâtienestaþöotis staþçtiesstaþöotoj/as, -a staþier/is, -estude¹t/as, -ë student/s, -eðvietímas izglîtîbab) Dãrbas, profêsija Darbs, profesijaKokiâ j¿sø profêsija (specia- Kâda ir jûsu profesija (speci-lôbë)? alitâte)?Kuõ [j¾s] dírbate? Par ko jûs strâdâjat?Ðãltkalviu. (Bãnkininku. Sek- Par atslçdznieku. (Par baòíie-retorê.) ri. Par sekretâri.)Ku» j¾s dírbate? Kur jûs strâdâjat?Âð dírbu gamýkloje (mokýk- Es strâdâju rûpnîcâ (skolâ, fir-loje, fírmoje). mâ).Kókios j¿sø påreigos? Kâds ir jûsu amats? Kâdâamatâ jûs strâdâjat?Inþiniìriaus (Doce¹to, Vai- Inþeniera (Docenta, Ðofera)röotojo) [påreigos]. [amats; amatâ].Dírbu trís dienâs pe» savãitæ. Strâdâju trîs dienas nedçïâ.Dírbu pusê etåto. Turiü pus- Strâdâju pusslodzi. Man ira¹tro etåto. pusotras slodzes.[Ðiuõ metü] âð neturiü nuo- [Paðlaik] man nav pastâvîgalatínio dãrbo. Esü beda»- darba. Es esmu bezdarb-bis (beda»bë). nieks (bezdarbniece).Te¹ dídelis nedãrbas. Tur ir liels bezdarbs.Âð turiü sâvo ve»slà. Turiü Man ir sava uzòçmçjdarbîbanöosavà krãutuvæ / par- (savs bizness). Man ir pri-

Page 100: Butkus Lie La Celvedis

100

duotüvæ (kavínæ, dirbtüvæ, vâts veikals (kafejnîca, darb-degalínæ, kirpýklà, leidýk- nîca, benzîntanks, frizçtava,là, spaustüvæ). izdevniecîba, tipogrâfija).Âð uþsíimu Es nodarbojos arbütø (maðínø) remòntu, dzîvokïu (maðînu) remontu,[knýgø] leidôba, prekôba, [grâmatu] izdoðanu, tirdz-siuvimü. niecîbu, ðûðanu.Âð turiü sâvo fírmà. Man ir sava firma.Âð prekiãuju Es tirgojos arsena¤s automobíliais, vecâm automaðînâm,benzinü (kurü), benzînu (degvielu, kurinâmo),cigarêtëm[is], cigaretçm,darþóvëm[is] i» va¤siais, dârzeòiem un augïiem,drabüþiais, apìçrbiem,g¸rimais, alkoholiü, dzçrieniem, alkoholu,gi¹klais, ieroèiem,kavâ, arbåtom[is], kafiju, tçjâm,kosmêtika, galantêrija, kosmçtiku, galantçriju,maistü / ma¤sto prodük- pârtiku / pârtikas produk- tais, tiem,metalü, metâlu,papuoðala¤s, brangenôbë- greznumlietâm, dârglietâm, m[is],põpierium[i], papîru,rådijo aparatûrâ, elektrò- radioaparatûru, elektroni- nika, kompiuterinê ku, datortehniku, têchnika,santêchnika, santehniku,statôbinëm[is] mìdþiago- bûvmateriâliem, m[is],¿kinëmis prìkëmis, saimniecîbas precçm,vãistais, higiênos reikme- zâlçm, higiçnas piederu- nimís, miem,þaisla¤s. rotaïlietâm.

Page 101: Butkus Lie La Celvedis

101

Kókios daba» tu»gaus kãinos Kâdas paðlaik ir tirgus cenasVãrðuvoje (Rygojê, Gari¿- Varðavâ (Rîgâ, Garûnos,nuose, Stambulê)? Stambulâ)?Kókio dýdþio mókesèiai? Cik lieli ir nodokïi?Måfija netrükdo? Vai tad mafija netraucç?åktor/ius, -ë aktieris, aktrisearchitêkt/as, -ë arhitekt/s, -eartíst/as, -ë skatuves mâkslinie/ks, -ceãuklëtoj/as, -a audzinâtâj/s, -abãnkinink/as, -ë baòíier/is, -ebeda»b/is, -ë bezdarbnie/ks, -ceda¤linink/as, -ë / tapôtoj/as, -a gleznotâj/s, -adarbini¹k/as, -ë strâdnie/ks, -ced¸stytoj/as, -a docçtâj/s, -adirêktor/ius, -ë direktor/s, -edvåsinink/as, -ë garîdznie/ks, -cegeleþínkelinink/as, -ë dzelzceïnie/ks, -cegôdytoj/as, -a ârst/s, -eistòrik/as, -ë vçsturnie/ks, -cejûre¤vis / j¿rininkas jûrniekskirp¸j/as, -a frizier/is, -ekompiüterinink/as, -ë datorist/s, -ekompozítor/ius, -ë komponist/s, -ekünig/as, ë mâcîtâj/s, -alak¾n/as, -ë lidotâj/s, -aleid¸j/as, -a izdevçj/s, -amechånik/as, -ë mehânií/is, -eméistr/as, -ë meistar/s, -emìninink/as, -ë mâkslinie/ks, -cemíðkinink/as, -ë meþkop/is, -emókytoj/as, -a skolotâj/s, -amókslinink/as, -ë zinâtnie/ks, -cepardav¸j/as, -a pârdevçj/s, -ape¹sinink/as, -ë pensionâr/s, -epolícinink/as, -ë policist/s, -epråmonininkas, -ë rûpnie/ks, -ceprekôbinink/as, -ë tirgotâj/s, -araðôtoj/as, -a rakstnie/ks, -cesekretõr/ius, -ë sekretâr/s, -e

Page 102: Butkus Lie La Celvedis

102

sõdinink/as, -ë dârznie/ks, -cestatôbinink/as, -ë celtnie/ks, -ceðeimini¹k/as, -ë saimnie/ks, -cetapôtoj/as, -a / da¤linink/as, -ë gleznotâj/s, -atéisinink/as, -ë jurist/s, -etrêner/is, -ë trener/is, -e¿kinink/as, -ë lauksaimnie/ks, -cevadõv/as, -ë vadîtâj/s, -avairöotoj/as, -a ðoferis, [auto]vadîtâj/s, -avalstiìt/is, -ë zemnie/ks, -ceve»slininkas, -ë uzòçmçj/s, -avert¸j/as, -a tulkotâj/s, -a; tulks, tulcevir¸j/as, -a pavâr/s, -eþurnalíst/as, -ë þurnâlist/s, -eþvej/ýs, -º zvejnie/ks, -cec) Kåro tarnôba KaradienestsKîek la¤ko tru¹ka bûtinóji kå- Cik ilgs ir obligâtais karadie-ro tarnôba? nests?Dvejüs metüs. Pusantrÿ mì- Divi gadi. Pusotra gada.tø.Metüs. Gads.Kóks pâs jüs ðaukiamâsis ãm- Kâds pie jums ir iesaukðanasþius? vecums?Aðtuoniólika mìtø. Manê Astoòpadsmit gados. Maniða÷ks rüdená. iesauks rudenî.Âð ja÷ gava÷ ðaukímà. Es jau saòçmu iesaukðanaspaziòojumu.Man³s neða÷ks ­ âð stude¹- Mani neiesauks, jo esmu stu-tas. dents.Âð neti¹kamas kariöomenei. Es neesmu derîgs karadienes-tam.Âð ja÷ (ati)tarnava÷. Es jau diençju.Âr j¾s türite kåro tarnôbos Vai pie jums ir karadienestaalternatývà? alternatîva?

Page 103: Butkus Lie La Celvedis

103

Ku» tü tarnãuji? Kur tu dieni?Laivône. Kåro aviåcijoje. De- Flotç. Kara aviâcijâ. Desant-sãntiniame dalinyjê. Sau- pulkâ. Sauszemes kara-sumõs kariöomenëje. spçkâ.Kîek líko tarnãuti? Cik ir atlicis diençt?Kelí m¸nesiai. Daþi mçneði.åpkasas ierakumskâsti åpkasus rakt ierakumusatakâ, puolímas uzbrukumsatre§ti atåkà, atvairît uzbrukumu,prad¸ti (ba¤gti) atåkà. sâkt (beigt) uzbrukumu.atsitrãukti, atsitraukímas atkâpties, atkâpðanâsautomåtas automâtsbataliònas bataljonsbela¤svis gûsteknisbòmba bumbaaviåcinë b. aviâcijas b.povandenínë b. zemûdens b.bûrýs vadsdalinýs apakðvienîbadesãntas desantsiðlaipínti (iðmêsti) desãntà izcelt (izmest) desantudesãntininkas desantnieksdivízija divîzijadürtuvas, dürklas durklisåðmenys asmensra¹kena, kria÷nos rokturisgynôba, gíntis aizsardzîba, aizstâvçtiesgi¹klas, gi¹klai ierocis, ieroèibranduolínis g. kodolieroèichêminis g. íîmiskie ieroèiðaltâsis g. aukstie ieroèiðaunamâsis g. ðaujamieroèi apkabâ aptvere åpsodas laide, ietvars böoþë laide gaidükas gailîtis kreiptükas novirzîtâjs nuleistükas mçlîte

Page 104: Butkus Lie La Celvedis

104

saugíklis droðinâtâjs taikíklis tçmeklis va§zdis stobrsgranatâ granâtasprogdíklis spridzeklisþîedas gredzensgranåtsvaidis granâtmetçjskalavíjas; kãrdas zobenskaréiva karotâjs, kausliskare¤vis kareivis / karavîrseilínis [k.] ierindas k.karini¹kas virsnieksadmirõlas admirâlisgenerõlas ìenerâliskapitõnas kapteinisleitenãntas leitnantsmajòras majorspuµkininkas pulkvedispüskarininkis apakðvirsnieksserþãntas serþantsvirðilâ feldfçbeliskarýs karavîrs, kareiviskariöomenë karaspçkskulkâ lodepadegamóji k. deglode,sprogstamóji k. sprâgstlode.kulkósvaidis loþmetçjsköopa rotala¤vas kuìisfregatâ, fregate,kåteris, kuteris,povandenínis l. zemûdene.laivônas flotelëktüvas lidmaðînabombóneðis, bumbvedçjs ,naikintüvas, iznîcinâtâjs,sraigtåsparnis. helikopters.minósvaidis mînmetçjsm¾ðis kauja, cîòanelãisvë gûsts, nebrîvepai§ti á nelãisvæ, sagûstît, saòemt gûstâ,patêkti á nelãisvæ. nokïût gûstâ .

Page 105: Butkus Lie La Celvedis

105

pab¾klas / patrãnka lielgabalspåjëgos spçkióro p. gaisa [kara]spçki,karínës p. kara spçki.pårakas [ðaujam]pulverisparaðiütas izpletnispasidöoti [ñ nelãisvæ] padoties [gûstâ]patrülis patruïap¸stininkai kâjniekipistolêtas pistolepratôbos, manêvrai mâcîbas, manevriprieðlëktüvinis pretgaisa-prieðtãnkinis prettanku-puµkas pulkspülti, ataköoti uzbruktpuolímas, atakâ uzbrukumsuþpülti, uþpuolímas uzbrukt, uzbrukumsraketâ raíetepaléisti (iððãuti) rakêtà palaist raíetisignålinë r. signâlraíeterikiuõtë ierindasargôba sardzesnãiperis snaiperis(su)sprogdínti uzspridzinât, saspridzinât(su)sprógti uzsprâgt, sasprâgtsuþe¤sti ievainotsviedinýs ðâviòð, bumbasprógti sprâgt, plîstsprogdínti spridzinâtsprogmuõ sprâgstvielaðarvuõtis bruòumaðînaðãudyti ðautatsiðãudyti, atsiðãudymas, atðaudîties, atðaudîðanâssusiðãudyti, susiðãudymas. ðaudîties, ðaudîðanâsðaulýs strçlnieksðãuti, ðãudymas ðaut, ðauðanaiððãuti izðautðãutuvas ðauteneðovinýs ðâviòðkulkâ lodekåpsulë kapsulatûtìlë, tûtâ èaulîte, èaula

Page 106: Butkus Lie La Celvedis

106

ð¾vis ðâvienstaikíklis tçmçklisoptinis t. optiskais t.taikinýs mçríistãikyti[s] tçmçt, mçríçtpatãikyti trâpîtpraðãuti (pro ðalá) aizðaut (garâm)tãnkas t ankstãnko vikðra¤ tanka [kâpur]íçdetankêtë tanketeüþtaisas ierîcevådas komandierisvadåvietë komandpunktsvãltis laivagumínë v. gumijas l.motorínë v. motorlaiva.4. ÁSITÍKINIMAI, UZSKATIPÅÞIÛROSa) Baþnôèia, relígija Baznîca, reliìijaKokiõs j¾s tikôbos? Kókio Kâda ir jûsu ticîba? Kâdas ti-j¾s tik¸jimo? cîbas jûs esat?Âð esü Es esmukrikðèiónis (katalíkas, liu- kristiet/is, -e (katolis, lute-terõnas, baptístas, evangê- rânis, baptists, evaòìçlistslikas reformåtas, staèiåti- reformâts, pareizticîgais),kis / pravoslåvas),jud¸j/as, -ë, jûdaist/s, -e,musulmõn/as, -ë, musulman/is, -e,kriðnaít/as, -ë, kriðnaît/s, -e,pagón/is, -ë, pagân/s, -e,laisvamån/is, -ë. brîvdomâtâj/s, -a.Mâno tëva¤ i» âð katalíkai, o Mani vecâki un es esam kato-þmonâ liuterõnë. ïi, bet sieva [ir] luterâne.A» daþna¤ la¹kote baþnôèià? Vai bieþi apmeklçjat baznîcu?

Page 107: Butkus Lie La Celvedis

107

Daþna¤. Baþnôèioje mãn pa- Bieþi. Baznîcâ man kïûst vieg-lengv¸ja. lâk.Mìs türim gìrà i» supratíngà Mums ir labs un saprâtîgskünigà. mâcîtâjs.Nelaba¤ (Reta¤.) M¿sø parå- Ne ïoti. (Reti.) Mûsu draudzespijos künigas yrâ konser- mâcîtâjam ir konservatîvivatyviÿ paþiûrÿ. uzskati.Âð einü tík ñ sekmådienio Es eju tikai uz svçtdienaspåmaldas. dievkalpojumiem.Sekmådieniais baþnôèioje Svçtdienâs baznîcâ ir daudzda÷g þmoniÿ, o âð m¸gstu cilvçku, bet man patîk vien-vienåtvæ, todºl ñ baþnôèià tulîba, tâpçc uz baznîcu at-ateinü tík ðiokiådieniais. nâku / aizeju tikai darbdie-nâs.Mãn pati¹ka vargõnø müzi- Man patîk çrìeïu mûzika,ka, gîesmës. dziesmas.Ka»tà pe» m¸nesá einü iðpa- Reizi mçnesî eju izsûdzçtþintiìs. grçkus.A» turí paþïstamø dvåsinin- Vai tev ir kâds pazîstams ga-kø? rîdznieks?Mâno püsbrolis yrâ vienuõ- Mans brâlçns ir mûks. Pa·vi-lis. Nuõ m¿sø visãi netolí sam netâlu no mums ir[yrâ] vienuolônas. klosteris.Mâno dra÷gas mókosi kuni- Mans draugs mâcâs garîgajâgÿ seminårijoje. seminârâ.A» j¿sø vaika¤ la¹ko tikôbos Vai jûsu bçrni apmeklç ticîbaspåmokas? stundas?

altõrius altârisatgailãuti, atgailâ noþçlot grçkus, grçku noþçloða-naaukóti, aukâ upurçt, upurisbaþnôèia baznîcaDiìvas Dievsde¤vë dieviete

Page 108: Butkus Lie La Celvedis

108

giedóti, giesmº dziedât, dziesmaiðpaþintís grçksûdzekla÷ptis krist ceïos / mesties ceïosklausyklâ biktskrçslskomünija komûnijakoplyèiâ kapela (baþnyèioje), kaplièa (ka-pinëse)koplýtstulpis krucifikss, krucifiksa stabskryþìlis, krýþius krustiòð, krustskapeliõnas kapelânskardinõlas kardinâlskünigas; påstorius baznîckungs; luterâòu mâcîtâjsmaldâ lûgðanameµstis skaitît lûgðanu, lûgt Dievumìtinës gadadienamíðios mesagedulíngos m. sçru m.nöodëmë, nuodëmíng/as, -a grçks, grçcîg/s, -aatléisti nöodëmæ, nöodëmiø atlaist grçkus, grçku piedo- atleidímas ðana / atlaiðananuodëmklausýs biktstçvsnusid¸ti, (pa)darôti nöodëmæ nogrçkoties / apgrçkoties; no-ziegtiespåmaldos dievkalpojumspópieþius pâvestspõteriai pâtaripõteriauti / kalb¸ti põterius pâtarot / skaitît pâtarusroþínis, roþa¹èius (sar.) roþukronis, lûgðanu krelles/ pâ-taru krellessakyklâ kanceleðve¹t/as, -â, ðvent/âsis, -óji svçt/s, -a, svçt/ais, -âðventyklâ / ðventóvë templis / svçtnîcaÐventóji Dvasiâ Svçtais Garsðventõrius baznîcas pagalms / b. dârzstik¸jimas / tikôba ticîbabudízmas, budisms,islåmas, islams,judaízmas, jûdaisms,krikðèionôbë, kristietîba,pagonôbë. pagânisms.toleröoti; tolerãncija, pakantü- bût tolerantam; tolerance, iecie-mas; pakant/üs, -í tîba; iecietîg/s, -a

Page 109: Butkus Lie La Celvedis

109

va»pas, va»pinë zvans, zvanu tornisska§binti varpü (varpa¤s) zvanît zvanu (zvanus)vôskupas bîskapszakristijâ; zakristijõnas sakristeja; íesterisþyn/ýs, -º priester/is, -ienekrikðtýnos; kríkðtas; kríkðtyti kristîbas; kristîðana; kristîtkríkðto tëva¤ krustvecâkivestüvës kâzasjaunîeji jaunie / jaunais pârisjungtüvës laulîbas, laulîbu ceremonijameda÷s m¸nuo medusmçnesispabrolia¤ lîgavaiòa vedçji / l. brâïipåmergës panâksnieces / lîgavas mâsaspirðlýs, svoèiâ precinieks, vedçjmâtetuõkti(s) laulât(ies)lãidotuvës bçresgìdulas, ged¸ti sçras, sçrotkåpas; kåpinës kaps; kapsçtaka»stas zârks / ðíirsts(pa)lãidoti apbedît / apglabâtmi»ti; mirtís mirt; nâveðarvóti iezârkotðe»menys bçresvelión/is, -ë nelaií/is, -eþvåkë sveceb) Polítika PolitikaKîek Låtvijoje (Lietuvojê) Cik daudz Latvijâ (Lietuvâ)[yrâ] [polítiniø] pãrtijø? ir [politisko] partiju?Âð nepriklausa÷ jókiai pãrti- Es nepiederu ne·vienai partijai,jai, õ j¾s? bet jûs?Âð esü socialdemokråtas / Es esmu sociâldemokrâts, to-socdêmas, taèia÷ prítariu mçr piekrîtu arî daþâm la-ka¤ kurióms deðiniÿjø bçjâm (centristu) nostâjâm.(centrístø) nöostatoms.Âð esü deðiniÿjø (kairiÿjø) Es esmu labçjo (kreiso) uzska-paþiûrÿ. tu piekritçjs.

Page 110: Butkus Lie La Celvedis

110

Mana÷, kâd centrístø políti- Manuprât, centristu politikaka geriãusiai atiti¹ka m¿- vis·labâk atbilst mûsu inte-sø interesüs. resçm.Krikðèióniø demokråtø / Kristîgo demokrâtu programmaKrikdêmø programâ at- ðíiet pievilcîgâka.ródo patrauklêsnë.Vísos jõs tík da÷g þåda. Visas tâs tikai daudz sola.Mãn nepati¹ka m¿sø vyriau- Man nepatîk mûsu valdîbassôbës üþsienio (vida÷s) ârpolitika (iekðpolitika).polítika.M¿sø ðaliÿ polítikai ne visa- Mûsu valstu politiíi ne vien-dâ móka susita»ti. mçr prot vienoties.Vyriausôbë per da÷g da¤rosi Valdîba pârâk daudz skatâsñ Rôtus (Våkarus). M¿sø uz Austrumiem (Rietu-ekonòmika laba¤ prikla÷- miem). Mûsu ekonomikaso nuõ Rüsijos (Vokietí- ir ïoti atkarîga no Krievi-jos). jas (Vâcijas).Vyriausôbë nesir¿pina papras- Valdîba nerûpçjas par vien-ta¤s þmonëmís. kârðiem cilvçkiem.Ùþ k± j¾s balsåvote pe» praº- Par ko jûs balsojât pagâjuða-jusius Se¤mo rinkimüs? jâs Saeimas vçlçðanâs?Kâs laim¸jo prezide¹to rin- Kas uzvarçja prezidenta vçlç-kimüs? K± iðri¹kote prezi- ðanâs? Ko jûs ievçlçjât pardentü? prezidentu?Låtvijoje prezide¹tà ri¹ko Latvijâ prezidentu ievçlçja Saei-Se¤mas. ma.K± j¾s iðri¹kote ñ savivaldôbæ? Ko jûs ievçlçjât paðvaldîbâ?Âð nedalyvava÷ balsåvime Es nepiedalîjos balsoðanâ (vç-(rinkímuose). Mãn políti- lçðanâs). Man politika irka atsibódo / nusibódo. apnikusi.Mãn i»gi / ta¤p pât. Man arî.Õ âð visadâ aktyvia¤ dalyvãu- Bet es vien·mçr aktîvi pieda-ju. los.

Page 111: Butkus Lie La Celvedis

111

ambasadâ; ambasådorius, -ë vçstniecîba; vçstnie/ks, -cebalsa¤ balsisbalsöoti üþ (priìð) balsot par (pret)daugumâ (maþumâ) vairâkums (mazâkums)balsÿ daugumâ (maþumâ) balsu vairâkums (mazâkums)tautínë daugumâ (maþumâ) vairâkumtautîba (mazâkum- tautîba)derôbos sarunasministêrija ministrijakråðto apsaugõs (gynôbos) m. aizsardzîbas m.ðvietímo ir mókslo m. izglîtîbas un zinâtnes m.sveikåtos m. veselîbas m.teisingümo m. tieslietu m.üþsienio reikalÿ m. ârlietu m.vida÷s reikalÿ m. iekðlietu m.minístr/as, -ë ministr/s, -em. pírminink/as, -ë / premjê- ministru prezidents; premjer- r/as, -ë ministr/s, -e / premjer/s, -epalaikôti, re§ti (kà?) atbalstît (ko?)pasiuntinôbë; pasiuntin/ýs, -º sûtniecîba; sûtn/is, -e;patar¸j/as, -a padomdevçj/s, -apolítika polit ikaüþsienio p. ârpolitikavida÷s p. iekðpolitikaprieðtarãuti (kam?) bût pretrunâ (ar ko?)prita»ti (kam?) piekrist (kam?)rink¸j/as, -a vçlçtâj/s, -arinkímai vçlçðanaslaim¸ti (pralaim¸ti) rinkimüs, uzvarçt (zaudçt) vçlçðanâs,rinkímø kampånija (progra- vçlçðanu kampâna (prog- mâ), ramma),tiesióginiai r. tieðâs v.ri¹kti vçlç tsavivaldôbë, mêrija paðvaldîba, mçrijaSe¤mas (Lietuvâ) Saeima (Latvijoje)Se¤mo nar/ýs, -º / S. depu- Saeimas locekl/is, -e / S. de- tåt/as, -ë, putât/s, -e,Se¤mo pírminink/as, -ë, Saeimas priekðsçdçtâj/s, -a,Se¤mo r¿mai, Saeimas nams,Se¤mo seni¾n/as, -ë. Saeimas vecâk/ais, -â.

Page 112: Butkus Lie La Celvedis

112

sutartís lîgumssudarôti sütartá slçgt lîgumusutíkti (su kuo?) piekrist (kam?)vadovôbë vadîbavaldôba valde, pârvaldevyriausôbë valdîba

KELIÕNË CEÏOJUMS1. BE©DROSIOS FRÅZËS VISPÂRÎGAS FRÂZESVaþiöoju ñ Nìringà. Braucu uz Neringu (uz kâpâm).Kadâ j¾s iðvaþiöojate? Kad jûs aizbraucat?Iðvaþiöoju Es braucu / izbraucuðñryt, ðia¹dien, ðorît, ðodien,rytój pe» pietüs, rît pusdienlaikâ,porôt põ pietÿ, parît pçcpusdienâ,treèiådienio våkarà, treðdien vakarâ,ate¤nanèià savãitæ. nâkoðnedçï / nâkoðajâ nedç- ïâ.Kuriãm la¤kui iðvaþiöoji? Uz cik ilgu laiku tu aizbrauc?Iðvaþiöoju m¸nesiui. Es aizbraucu uz mçnesi.A» j¾s vaþiöosite trãukiniu? Vai jûs brauksiet ar vilcienu?Nê, âð vaþiöosiu automobiliü. Nç, es braukðu ar auto.Pla÷ksiu laivü. Braukðu ar kuìi.Skrísiu lëktuvü. Braukðu ar lidmaðînu.Kadâ grñðite? Kad jûs atgriezîsieties?Põ dviejÿ savãièiø. Pçc divâm nedçïâm.Turiü susikrãuti (iðpaköoti) Man vajag sakravât (izkravât)krepðiüs. somas.A» bílietus ja÷ nusipi»kote? Vai biïetes jau nopirkât?Dãr nê. Dãr yrâ la¤ko. Vçl nç. Vç ir laiks.Ta¤p, ja÷ turiü. Jâ, jau [man] ir.Eilºs nebüvo. Rindas nebija

Page 113: Butkus Lie La Celvedis

113

Buvo didelë (ilga) eilº. Bija liela (gara) rinda.Bílietus gålima pi»kti ir auto- Biïetes var nopirkt arî autobu-busê. sâ.Mìs türime paskub¸ti. Mums jâpasteidzas.Palyd¸siu tavê (jüs) ñ stõtá. Pavadîðu tevi (jûs) uz staciju(autoostu).Ate¤siu ñ stõtá tav³s (j¿sø) pa- Atnâkðu uz staciju tevi (jûs)sitíkti. sagaidît.Pråðom ñ geleþínkelio stõtá! Lûdzu, uz staciju!Pråðom ñ autobüsø stõtá! Lûdzu, uz autoostu!Pråðom ñ óro öostà! Lûdzu, uz lidostu!Pråðom ñ prîeplaukà! Lûdzu, uz piestâtni!Ja÷ prasid¸jo álaipínimas Jau sâkusies iekâpðana.(ásodínimas)Laimíngo kìlio! Laimîgu ceïu!Ikí [gre¤to] pasimåtymo! Uz [drîzu] redzçðanos!

óro öostas / aeroöostas lidostalëktüvas lidmaðînanusiléisti nolaistiespakílti paceltiesparaðiütas izpletnisskrísti l idotstiuardêsë / palydõvë stjuarte

ba¹gos viïòibürë, bürlaivis bura, buru kuìis / burinieksburiöoti burâtdìnis klâjsgãrlaivis, motòrlaivis tvaikonis, motorkuìisgélbëjimosi liemìnë (vãltis) glâbðanas josta (laiva)ïlanka lîcisi¹karas enkursiðmêsti i¹karà noenkurotiesírklas airisirklöoti airçtjachtâ jahta

Page 114: Butkus Lie La Celvedis

114

j¿ra jûraatvirâ j¿ra atklâta jûraiðpla÷kti ñ j¿rà iziet jûrâj¿ros ligâ, j¿rligë jûras slimîbasusi»gti j¿rlige saslimt ar jûras slimîbujûre¤vis / j¿rininkas jûrniekskajütë kajîtekapitõnas kapteiniskéltas prâmiskra¹tas, pakraðtýs krasts, malaiðlípti ñ kra¹tà izkâpt krastâla¤vas kuìispla÷kti laivü braukt ar kuìinåras ûdenslîdçjspaj¿ris jûrmalapakrãntë; krantínë krastmalapaupýs upmalapérkëla; pérsikëlimas pârceltuve; pârcelðanâssalâ salask³sti slîktsrovº straumepasroviu¤ pa straumipriìð srõvæ pret straumiðvyturýs bâkaöostas, prîeplauka osta, piestâtneápla÷kti ñ öostà ieiet ostâvãltis laivagélbëjimo v. glâbðanas l.motorínë v. motorlaivav¸jas vçjðvºliava, vëliavºlë karogs, karodziòð2. TRAUKINÝS VILCIENSÁëjímas. Iðëjímas. Ieeja. Izeja.Keli¹tà iðvýksta traukinýs ñ Cikos atiet vilciens uz ViïòuVílniø (Rýgà)? (Rîgu)?Pråðom pakartóti dãr ka»tà. Lûdzu, atkârtojiet vçlreiz.Keli¹tà jís büs Vílniuje (Ry- Cikos tas pienâk Viïòâ (Rî-gojê)? gâ)?

Page 115: Butkus Lie La Celvedis

115

A» Kaunê re¤kia pérsësti? Vai Kauòâ ir pârsçðanâs?Kîek la¤ko te¹ lãukti? Cik ilgi tur jâgaida?A» traukinýs stója Ignalínoje? Vai vilciens pietur Ignalinâ?Ku» yrâ bílietø kåsos? Kur ir biïeðu kases?Pråðom mãn vîenà bílietà ñ Man, lûdzu, vienu biïeti lîdzKla¤pëdà. Klaipçdai.Trís plackãrtinius bílietus. Trîs biïetes ar vietas kartçm/ Trîs plackartes biïetes.Kîek turiü mok¸ti? Kîek mó- Cik [man] jâmaksâ?ku?Kîek kainöoja? Cik maksâ?Ku» yrâ Kur ir / Kur atrodasstotiìs kavínë, stacijas kafejnîca,laukiamâsis, uzgaidâmâ telpa,la¤kraðèiø / spaudõs kiòs- avîþu / preses kiosks,

kas,taksofònas? taksofons?Mãn reikalíngas neðíkas. Man vajadzîgs nesçjs.Pai§kite ðiuõs lagaminüs Paòemiet ðos èemodânus (ðîs(krepðiüs)! somas)!Ku» yrâ stotiìs bud¸tojas? Kur ir stacijas deþurants?Ku» gålima râsti stotiìs Kur var atrast stacijas deþu-bud¸tojà? rantu?Âð pavëlava÷ ñ trãukiná. Es nokavçju vilcienu.Dºmesio! Íð treèiõs platfòr- Uzmanîbu! No treðâ peronamos pe¹kto kìlio iðvýksta piektâ ceïa atiet vilciens nu-traukinýs nümeris� ñ Rý- mur� uz Rîgu.gà.Kuriamê kelyjê stóvi Tålino Uz kura ceïa atrodas Tallinas(Vãrðuvos) traukinýs? (Varðavas) vilciens?Ku» stóvi traukinýs ñ Berlônà? Kur stâv vilciens uz Berlîni?Traukinýs nümeris� Pra- Vilciens numur� Prâga -hâ-Mínskas vëluõs trísde- Minska kavçjas trîsdesmitðimt minüèiø. minûtes.

Page 116: Butkus Lie La Celvedis

116

A» ðítas traukinýs pe» Ðeðto- Vai tas ir vilciens caur Ðeðto-küs (Ka÷nà)? kiem (Kauòu)?B¿kite atsa»gûs! Ðeðtöoju ke- Esiet uzmanîgi! Uz sestâ ce-liü priì treèiõs platfòrmos ïa pie treðâ perona tiek pa-privaþiöoja traukinýs nü- dots vilciens numur�meris� Ka÷nas-Maskva. Kauòa-Maskava.Pagalia÷! Galÿ galê! Beidzot!Ku» yrâ m¿sø vagònas? Kur ir mûsu vagons?Atsipraða÷, a» ðí vietâ laisvâ Atvainojiet, vai ðî vieta ir brî-(uþimtâ)? va (aizòemta)?Pråðom s¸sti! Lûdzu, sçdieties!A» jüms patogü? Vai jums ir çrti?Pråðom trüpütá pasisli¹kti! Pavirzieties maz·liet tâlâk, lû-dzu!A» galiü èiâ pad¸ti sâvo krìp- Vai drîkstu ðeit nolikt savu so-ðá? mu?Èiâ laba¤ kãrðta (tvankü). Ðeit ir ïoti karsts (smacîgs).Âð påtalynës nei§siu. Âð tu- Es gultas veïu neòemðu. Manriü miìgmaiðá. ir guïammaiss.Trüpütá ðãlta. Ðaltóka. Maz·liet auksti. Vçsi.Èiâ stiprüs ske»svëjis. Ðeit ir stiprs caurvçjð.Âð iðe¤siu ñ korídoriø. Es izieðu koridorâ.Keli¹tà atvaþiöosime? Cikos bûsim galâ?Kokiâ èiâ stotís? Kâda ðeit stacija?Ka¤p ilga¤ traukinýs èiâ sto- Cik ilgi vilciens ðeit stâvçs?vºs?Kîek [la¤ko] èiâ stov¸sim? Cik ilgi ðeit stâvçsim?Kîek [la¤ko] dãr türime va- Cik ilgi vçl jâbrauc?þiöoti?Pråðom mãn påtalynæ (a¹t- Man, lûdzu, vajag gultas veïuklodæ i» pagãlvæ). (segu un spilvenu)!Pråðom atnêðti arbåtos! Lûdzu, atnesiet tçju!Paþådinkite manê septi¹tà Pamodiniet mani pulksten[vålandà]! septiòos!

Page 117: Butkus Lie La Celvedis

117

atgãl atpakaïatidarôti, atvérti atvçrt / attaisît vaïâatvýkti, atvýksta pienâkt, pienâkbagåþas bagâþabagaþínë bagâþas glabâtava (novietne)neðíkas [bagâþas] nesçjsbºgiai sliedesbílietas biïeteatgalínis b. b. atpakaïceïamnusipi»kti bílietus nopirkt biïetesdürys durvisgeleþínkelis dzelzceïðgültas lâvaálípti iekâptiðlípti izkâptiðvýkti, iðvýksta a t i e tkele¤v/is, -ë pasaþier/is, -ekorídorius koridorskryptís virzienskupº kupejapalydõv/as, -ë pavadon/is, -epåtalynë gultas piederumibaltóji p. gultas veïapavëlöoti ñ trãukiná nokavçt vilcienuperònas, platfòrma peronspérsësti pârsçstiesprausyklâ mazgâtavasçraðas / tvarkåraðtis sarakstsstotís stacijatualêtas tualetemókamas t. maksas t.traukinýs vilcienselektrínis eletriskaisprìkinis t. preèu v.keleivínis t. pasaþieru v.greitâsis t. âtrvilcienstünelis, poþemínë pérëja tunelis, gâjçju tunelisuþdarôti, uþvérti aizvçrtüþimta aizòemtsuþöolaida aizkarsvietâ vieta

Page 118: Butkus Lie La Celvedis

118

3. AUTOBÙSAS AUTOBUSSGålime vaþiöoti autobusü. Varam braukt ar autobusu.Ku» yrâ artimiãusia autobü- Kur ir tuvâkâ autobusu pie-sø stotìlë? tura?Ku» vaþiöoja ðítas autobüsas? Uz kurieni brauc ðis autobuss?Kuriuõ autobusü turiü va- Ar kâdu autobusu man jâ-þiöoti? brauc?A» reikºs pérsësti? Vai vajadzçs pârsçsties?Keli¹tà e¤na paskutínis auto- Cikos iet pçdçjais autobuss?büsas?Ku» gålima ásigôti bílietus? Kur var dabût biïetes?Kîek turiü mok¸ti? Cik man jâmaksâ?Atsipraða÷, èiâ mâno vietâ. Piedodiet, tâ ir mana vieta.Paröoðkite bílietus kontrò- Sagatavojiet biïetes kontrolei!lei!Atidarôkite (Uþdarôkite) lãn- Atveriet (Aizveriet) logu!gà!Èiâ laba¤ püèia (kråto). Ðeit ïoti pûð (krata).Kokiâ kitâ stotìlë? Kâda ir nâkoðâ pietura?Praðôèiau pasakôti, kadâ tu- Pasakiet, lûdzu, kad man vaja-riü iðlípti. dzçs izkâpt.Atsipraða÷, a» gal¸èiau pra- Piedodiet, vai jûs palaistu ma-e¤ti? ni garâm?A» j¾s daba» (ðitojê stotìlë- Vai jûs izkâpsiet ðeit (ðajâje) lípsite? pieturâ)?Atvaþiåvome. Lípkim! Lípam! Esam atbraukuði. Kâpsimârâ! Kâpjam ârâ!

autobüsas autobussgreitâsis a . âtrais a.marðrütinis a. marðruta a.miìsto a. pilsçtas a.minkðtâsis a. mîkstais a.pravaþiöojantis a. caurbraucoðais a.

Page 119: Butkus Lie La Celvedis

119

viìtinis a. vietçjais a.álípti ñ autobüsà, iekâpt autobusâ [iekðâ],iðlípti íð autobüso. izkâpt ârâ [no autobusa].atvykímas pienâkðanaiðvykímas atieðanare¤sas reissnaktínis r. nakts r.priemiestínis r. piepilsçtas r.tarpmiestínis r. starppilsçtu r.tarptautínis r. starptautiskais r.stotìlë pieturastotís autoostavaþiöoti braukt4. AUTOMOBÍLIS AUTOMAÐÎNADºmesio! Vaþiöoti dra÷dþia- Uzmanîbu! Braukt aizliegts!ma!Kurís kìlias ñ Tålinà? Kurð ceïð ved / iet uz Tallinu?A» ðítas kìlias ñ Síguldà Vai ðis ir ceïð uz Siguldu(Da÷gpilá)? (Daugavpili)?Trísdeðimt kilomêtrø vaþiöo- Trîsdesmit kilometri jâbrauckite tiìsiai, pasku¤ treèiojê taisni, tad treðajâ krustoju-sãnkryþoje pasükite deði- mâ jânogrieþas pa labi.nºn.Te¹ büs kìlio rodýklë. Tur bûs ceïa râdîtâjs.Türite sükti atgãl. Jums jâgrieþas atpakaï.Sustósime èiâ priì üpës i» Apstâsimies ðeit pie upes untruputºlá pails¸sime. maz·liet atpûtîsimies.Ku» [yrâ] artimiãusia degalí- Kur ir tuvâkâ degvielas staci-në? ja?Ku» artimiãusias autosêrvi- Kur ir tuvâkais autoserviss?sas?A» gal¸tu[më]te paþiûr¸ti? Vai jûs varçtu paskatîties?Patíkrinkite stabdþiüs. Pârbaudiet bremzes.K± re¤kia pataisôti? Kas jâlabo? Ko vajag salabot?

Page 120: Butkus Lie La Celvedis

120

Te¹ avårija. Tur [notika] avârija.A» yrâ suþeistÿ? Vai ir kâds ievainots?Re¤kia iðkviìsti gre¤tàjà pagãl- Vajag izsaukt âtro palîdzîbubà i» polícijà. un policiju.akceleråtorius gâzes pedâlisaple¹kti, prale¹kti apdzît, aizsteigties garâmatbulínë eigâ atpakaïgaitaatsargínis råtas rezerves ritenispake¤sti råtà apmainît riteniavårija avârijapadarôti avårijà avarçtpatêkti á avårijà ciest avârijubagaþínë bagâþnieksbenzíno båkas benzîna tvertnedürys durvisduslintüvas trokðòu slâpçtâjs, izpûtçjsgre¤tis âtrumsdídeliu greièiü lielâ âtrumâgre¤èio vi»ðijimas âtruma pârsniegðanakºbulas virsbûve; krâvas kaste (sunkve-

þimio)lãngas logsprîekinis, uþpakalínis l. priekðçjais, pakaïçjais l.atidaryti langà attaisît logu [vaïâ]lengvâsis automobílis vieglais auto, vieglâ automaðînapadangâ riepadygliöota p. r. ar radzçmvasarínë, þiemínë p. vasaras, ziemas r.pake¤sti pådangà apmainît riepupataisôti salabotpavarâ pârnesumspavarÿ / gre¤èiø dëþº pârnesumkârba / âtrumkârbaájüngti (iðjüngti, pérjungti) på- ieslçgt (izslçgt, pârslçgt)pâr- varà nesumupavôti panâktpedålas pedâlisnuspãusti, atléisti pedålà piespiest, atlaist pedâlipósûkio lempütë virziena râdîtâjs / spuldzîteprale¹kti apsteigtradiåtorius dzesçtâjs, radiators

Page 121: Butkus Lie La Celvedis

121

råtas ritenissãnkaba sajûgssëdýnë sçdeklisspidomêtras spidometrsståbdis / stabdýs, ståbdþia¤ bremze(s)stabdôti bremzçtsustabdôti nobremzçt (paèiam), apturçt (kitam)stíklo valytüvas stikla tîrîtâjsstóglangis lûkasugêsti sabojâtiessu¹kveþimis smagâ maðîna / kravas autosustóti pieturçtðviesofòras luksoforsðviìsos gaismas, ugunisa»timosios, tólimosios ð. tuvâs, tâlâs g.ájüngti (iðjüngti, pérjungti) ieslçgt (izslçgt, pârslçgt) gais-

ðviesâs mastìpalas, tepala¤, alyvâ eïïatuðèióji eigâ tukðgaitava¤ras stûrevairöoti vadîtvaríklis / motòras dzinçjs / motorsvaþiöoti brauktgre¤tai, lëta¤, âtri, lçni,niìko nemåtant, ne·ko neredzot,ta»tum bê galvõs. kâ bez galvas.véidrod(ºl)is spogul(ît)isþvåkë svece

5. PASÎENIS, MU°TINË PIEROBEÞA, MUITAPasîenio kontròlë. Valsts robeþkontrole.Pasÿ kontròlë. Pasu pârbaude / kontrole.Pråðom paródyti pasüs! Lûdzu, uzrâdiet pases!Pråðom, ðta¤ mâno påsas. Lûdzu, te ir mana pase.Èia mâno maðínos têchninis Te ir mana auto[maðînas] teh-påsas ir vairöotojo paþy- niskâ pase un vadîtâja ap-m¸jimas / téisës. liecîba.

Page 122: Butkus Lie La Celvedis

122

Dãr draudímo påþymà. Vçl apdroðinâðanas apliecîbu.Mâno maðinâ registröota Lie- Mana automaðîna ir reìistrçtatuvojê (Låtvijoje). Lietuvâ (Latvijâ).Âð tolia÷ vaþiöosiu á Êstijà Tâlâk es braukðu uz Igauniju(Lénkijà) ir Ðvêdijà (Vo- (Poliju) un Zviedriju (Vâci-kietíjà). ju).Låtvijoje (Lietuvojê) b¿siu Es palieku Latvijâ (Lietuvâ) di-dví dienâs. vas dienas.Su mani§[í] vaþiöoja mâno Kopâ ar mani brauc mana sievaþmonâ (vôras), duktº ir sû- (mans vîrs), mana meita unnüs. mans dçls.Pråðom va¤ko dokumentüs! Bçrna dokumentus, lûdzu!Bagåþo kontròlë. Bagâþas kontrole.K± vìþat? Ko vedat?Paródykite, kâs [yrâ] bagaþí- Parâdiet, kas ir bagâþniekâ!nëje!Atsêkit ðítà krìpðá! Attaisiet vaïâ ðo somu!Ta¤ ne mâno krepðýs. Tâ nav mana soma.Ar jûs türite k± deklaröoti? Vai jums ir kas muitojams?Mana÷, kad nê. Neturiü kõ Es domâju, ka nç. Man nav kodeklaröoti. deklarçt.Neturiü niìko apmókestina- Man nav ne·kâ muitojama.mo.Neturiü niìko dra÷dþiamo Man nav ne·kâ tâda, kas bû- [ávêþti]. tu aizliegts [ievest].Ar b¿tina píldyti [mu¤tinës] Vai ir nepiecieðams aizpildîtdeklaråcijà? [muitas] deklarâciju?Pad¸kite uþpíldyti deklaråci- Palîdziet aizpildît deklarâciju!jà!Kókio dýdþio mu¤tà turiü mo- Cik liela muita man jâmaksâ?k¸ti?K± gålima ávêþti be mu¤to? Ko drîkst ievest bez muitas?Neturiü grynÿ [pinigÿ]. Man nav skaidras naudas.

Page 123: Butkus Lie La Celvedis

123

K± darôsim? Ko darîsim?Ar galiü mok¸ti Lietuvõs Vai drîkst maksât Lietuvas(Låtvijos) piniga¤s? (Latvijas) naudâ?Ar èiâ gålima iðsike¤sti píni- Vai ðeit var apmainît naudu?gus? Eurüs? JAV dólerius? Eiro? ASV dolârus?6. MIÌSTO TRANSPÒRTAS PILSÇTAS TRANSPORTSKa¤p patêkti ñ senåmiestá? Kâ nokïût vecpilsçtâ?Kuõ galiü nuvaþiöoti ikí Kâ var aizbraukt lîdz OperasÒperos teåtro? teâtrim?A» ðítas tramvåjus vaþiöoja ñ Vai ðis tramvajs iet uz centru?ce¹trà?Vaþiöokite trísdeðimt antrü Brauciet ar trîsdesmit otro au-autobusü (ketvirtü trolei- tobusu (ar ceturto trolejbu-busü. su).Geria÷ vaþiöokite (marðrüti- Labâk brauciet ar (marðruta)niu) taksí. taksometru.Kurís autobüsas vaþiöoja ñ Kâds autobuss iet uz muzeju?muziìjø?Ðítas troleibüsas vaþiöoja ñ Ðis trolejbuss iet tieði uz dzelz-geleþínkelio stõtá. ceïa staciju.Ku» artimiãusia tramvåjaus Kur ir tuvâkâ tramvaja pietu-stotìlë? ra?Ku» gålima nusipi»kti talònø? Kur var nopirkt biïetes?A» gålite pasakôti, ku» turiü Vai jûs nepateiktu, kur maniðlípti? jâizkâpj?Ku» turiü pérsësti, vaþiöoda- Kur man jâpârsçþas, braucotmas ñ �Vaikÿ pasãulá�? uz �Bçrnu pasauli�?Ku» yrâ taksí stotìlë? Kur ir taksometru stâvvieta?A» la¤svas? Vai brîvs?Ñ ku»? Uz kurieni?Pråðom ñ Jaunímo teåtrà (ñ Man, lûdzu, uz Jaunatnes te-Mairónio gåtvæ). âtri (uz Mairoòa ielu).

Page 124: Butkus Lie La Celvedis

124

Laba¤ skubü. Pråðom [vaþiöo- Es ïoti steidzos. Lûdzu, [brau-ti] greièia÷. ciet] âtrâk.Sustókite! Pieturiet!Palãukite, [âð] tuõj grñðiu. Pagaidiet, es tûlît atgriezî-ðos.Pråðom paþym¸ti talònà! Kompostrçjiet, lûdzu, manbiïeti!Pråðom pae¤ti ñ prîeká. Lûdzu, paejiet uz priekðu!Kokiâ kitâ stotìlë? Kâda ir nâkamâ pietura?Kîek stotìliø ikí Pìtro baþnô- Cik pieturu ir lîdz Pçtera baz-èios? nîcai?Atsipraða÷, a» kitõj stotìlëj Vai jûs nâkoðajâ pieturâ iz-lípsite? kâpsiet?Léiskite prae¤ti! Atïaujiet paiet garâm!A» èiâ ja÷ tu»gus? Vai tas jau ir tirgus?7. MIESTÊ. GÅTVËJE PILSÇTÂ. UZ IELASNor¸tume apþiûr¸ti miìstà. Mçs gribçtu (vçlçtos) apskatîtpilsçtu.Nor¸èiau gãuti miìsto plånà. Man vajadzçtu pilsçtas plânu.A» ta¤ Vienôbës al¸ja? Vai tâ ir Vienîbas gatve?A» e¤damas ðiâ kryptimí âð Vai, ejot tajâ virzienâ, es nokïû-iðe¤siu priì Kåtedros? ðu lîdz Katedrâlei?A» èiâ turiü e¤ti priì Kåted- Vai ðeit jâiet uz Katedrâli?ros?Atléiskit, ka¤p patêkti ñ [miìs- Atvainojiet, kâ nokïût lîdzto] ce¹trà (universålià par- [pilsçtas] centram (univer-duotüvæ, kíno teåtrà �Pa- sâlveikalam, kinoteâtrimlådiumas�)? �Palladium�)?E¤kit tiìsiai (ñ dìðinæ, ñ ka¤- Ejiet taisni (pa labi, pa kreisi,ræ, ñ an± püsæ)! uz otru pusi)!Ka¤p pakli¿ti ñ senåmiestá? Kâ nokïût vecpilsçtâ?

Page 125: Butkus Lie La Celvedis

125

Senåmiestis mãn padårë dí- Vecpilsçta uz mani atstâja lie-delá ïspûdá. lu iespaidu.A» ta¤ centrínë gåtvë? Vai tâ ir centrâlâ iela?J¾s e¤nate negera¤ (nê ñ t± Jûs ejat nepareizi (ne uz to pu-püsæ). si).E¤nate ñ prîeðingà püsæ. Ar- Jûs ejat pretçjâ virzienâ. Nâ-timiãusioje sãnkryþoje pa- koðajâ krustojumâ griezie-sükite ñ ka¤ræ! ties pa kreisi!A» tãmsta gal¸tum paródyti, Vai jûs varçtu parâdît, kâ at-ka¤p râsti Òperos i» balê- rast Operas un baleta te-to teåtrà? âtri?Pirmiãusia e¤kite tiìsiai ikí Vis·pirms ejiet tieði lîdz Izstâ-Parodÿ r¿mø, pasku¤ dãr þu pilij, pçc tam vçlreiz pa-ka»tà paklãuskite! jautâjiet!Kóks èiâ påstatas? Kas ðî par çku?Kienõ tâs pami¹klas? Kas tas par pieminekli?Nepaþïstu ðíto rajòno. Nepazîstu ðo rajonu.Âð pasiklôdau. Esmu apmaldîjies.A» ðitâ gåtvë e¤na ñ... Vai ðî iela iet uz...A» ta¤ tolí (artí)? Vai tas ir tâlu (tuvu)?Nesiorientöoju ðiosê gåtvëse. Neorientçjos ðajâs ielâs.Ikí Kåtedros aikðtºs dìðimt Lîdz Katedrâles laukumam irminüèiø pësèiomís. desmit minûðu gâjiens.Ùþ ka§po ja÷ matôsite (pa- Aiz stûra jau redzçsiet (ierau-matôsite). dzîsiet).Ðta¤ i» [ðventõs] Onõs baþ- Lûk arî [svçtâs] Annas baznî-nôèia. ca.PÅÐTAS. TELEFÒNAS. PASTS. TELEFONS.TELEGRÅFAS TELEGRÂFSKu» artimiãusias påðtas? Kur ir tuvâkais pasts?Påðtas yrâ üþ tÿ namÿ. Pasts ir aiz tâm mâjâm.

Page 126: Butkus Lie La Celvedis

126

Ikí kelintõs påðtas atidarôtas Lîdz cikiem pasts ir vaïâ?(dírba)? Lîdz cikiem pasts strâdâ?Ku» gålima ásigôti påðto þenk- Kur var dabût pastmarkas?lÿ?Pråðom dü påðto þénklus i» Lûdzu, divas pastmarkas unkìturis vókus bê þenklÿ. èetras aploksnes bez mar-kâm.Ku» galiü iðsiÿsti telegråmà? Kur var nosûtît telegrammu?Kîek turiü mok¸ti? Cik man jâmaksâ?Kîek kainöoja nusiÿsti lãið- Cik maksâ nosûtît vçstuli (at-kà (atvirükà) á Lîetuvà klâtni) uz Lietuvu (Latviju)?(Låtvijà)?A» te¹ yrâ taksofonai? Vai tur ir taksofoni?Ka¤p paska§binti ñ Kâ piezvanît uzDa÷gpilá? Daugavpili?Jélgavà? Jelgavu?Ka÷nà? Kauòu?Liepójà Liepâju?Pånevëþá? Panevçþu?Rýgà? Rîgu?Ðiauliüs? Ðauïiem?Vílniø? Viïòu?Ku» yrâ telefòno [abone¹tø] Kur ir telefona [abonentu](påðto i¹deksø) knygâ? (pasta indeksu) grâmata?Ku» galiü nusipi»kti telefò- Kur var nopirkt telefona kartî-no kortìlæ? ti?A» põnas Meµngalvis [yrâ] na- Vai Melngalvja kungs ir mâ-miì? jâs?Atsipraða÷, su kuõ âð kalbü? Atvainojiet, ar ko es runâju?Aliõ, âð jüs bloga¤ girdþiü! Hallo, es jûs slikti dzirdu!Pråðom kalb¸ti garsia÷! Lûdzu, runâjiet skaïâk!Niìkas neatsåko. Ne·viens neatbild.Nümeris üþimtas (neatsåko). Numurs aizòemts (neatbild).

Page 127: Butkus Lie La Celvedis

127

Müs neteisíngai sujüngë. Mûs nepareizi savienoja.Nutr¿ko pókalbis. Pârtrûka saruna.Müs pértraukë. Mûs pârtrauca.Aparåtas neve¤kia. Aparâts nestrâdâ.ådresas adresea¹tspaudas zîmogsatvirükas atklâtneblãnkas veidlapabanderòlë bandrolefåksas fakssi¹deksas indekssla¤das vadslãiðkas vçstulegãuti lãiðkà saòemt vçstulilaiðkÿ põpierius vçstuïpapîrsregiströotas l. ierakstîta v.langìlis lodziòðpåðto þénklas pastmarkapinigÿ pérvedimas naudas pârvedumspókalbis, pasikalb¸jimas sarunatarpmiestínis p. tâlsarunaragìlis klausulesiunt¸jas sûtîtâjssiuntinýs sûtîjumssiÿsti sûtît(pa)ska§binti (pie)zvanîtskambütis zvanssujüngti savienotsusükti nümerá uzgriezt numurutelefònas telefons, tâlrunisvókas aploksnev. á üþsiená a. uz ârzemçmBÃNKAS. VALIÙTOS BANKA. VALÛTASKEITYKLÂ MAIÒAKu» yrâ bãnkas? Kur ir banka?Ikí kadâ dírba bãnkas? Lîdz cikiem strâdâ banka?

Page 128: Butkus Lie La Celvedis

128

Nor¸èiau atidarôti sçskaità. Es gribçtu atvçrt kontu.Patíkrinkite, kîek mâno sç- Pârbaudiet, cik manâ kontâ irskaitoje pinigÿ! naudas!Nor¸èiau pérsiøsti pínigus Es gribçtu pârskaitît naudu ða-á ði± sçskaità. jâ kontâ.Kuriamê bãnke ke¤èia litüs Kurâ bankâ maina litus (latus)?(latüs)?Kóks kürsas? Kókiu kürsu? Kâds ir kurss? Ar kâdu kursu?Kóks dólerio ir líto (låto) Kâds ir dolâra kurss pret litukürsas? (latu)?Âð nor¸èiau iðsike¤sti eurüs Es gribçtu apmainît eiro pret la-á latüs. tiem.Kîek kainöoja lítas (låtas)? Cik maksâ lits (lats)?Pråðom iðke¤sti ði§tà Êstijos Apmainiet, lûdzu, simt Igauni-krònø. jas kronu.Á k±? Pret ko?Mãn re¤kia stambesniÿ bank- Man ir vajadzîgas lielâka nomi-nòtø . nâla banknotes.Ðítas banknòtas Ðî banknote irápl¸ðtas, áplôðæs, ieplçsta, ieplîsusi,padírbtas, netíkras, viltota,pasìnæs, novecojusi,priraðin¸tas, pierakstîta,suglãmþytas. saburzîta.Ãnglijos svåras stêrlingø GBP Anglijas mârciòaAustrålijos dóleris AUD Austrâlijas dolârsÃustrijos ðílingas ATS Austrijas ðiliòðÈêkijos kronâ CSK Èehijas kronaDånijos kronâ DKK Dânijas kronaÊstijos kronâ; se¹tas EEK Igaunijas krona; sentsEuropos Sàjungos euras EUR Eiropas Savienîbas eiroJAV dóleris USD ASV dolârsKanådos dóleris CAD Kanâdas dolârsLåtvijos låtas; santímas LVL Latvijas lats; santîmsLénkijos zlòtas P L Z Polijas zlots

Page 129: Butkus Lie La Celvedis

129

Lietuvõs lítas; ce¹tas LT L Lietuvas lits; centsNorvêgijos kronâ NOK Norvçìijas kronaOlãndijos güldenas NLG Holandes guldenisRüsijos rüblis RUR Krievijas rublisÐvêdijos kronâ SEK Zviedrijas kronaÐveicårijos frãnkas CHF Ðveices franksbanknòtas banknotekupiûrâ kupîrastambí, smulkí k. liela, sîka k.pínigas, piniga¤ naudagryní piniga¤ skaidra n.sta§bûs, smülkûs piniga¤ liela n., sîknaudapinigínë [naudas] makspilnâ p. pilns m.tuðèiâ p. tukðs m.pamêsti pinigínæ pazaudçt makusçskaita kontsatsiskaitomóji s. norçíinu k.asmenínë s. personiskais k.atidarôti, uþdarôti sçskaità atvçrt, aizvçrt kontu

RESTORÅNAS. KAVÍNË. RESTORÂNS. KAFEJNÎCA.VALGYKLÂ ÇDNÎCAA» tãmsta gal¸tum paródyti Vai jûs varçtu parâdît (ieteikt)(pasi¿lyti) kóká gìrà resto- kâdu labu restorânu?rånà?A» yrâ la¤svas staliükas ketu- Vai ir brîvs galdiòð èetrâm per-rîems asmeníms? sonâm?Ku» gal¸tume laisva¤ pasikal- Kur mçs varçtu netraucçti pa-b¸ti ­ gãl kavínëje? runâties � varbût kafejnîcâ?Ku» geria÷ nue¤ti? Uz kurieni labâk aiziet?Ku» gålima gre¤tai (pigia¤) pa- Kur var âtri (lçti) paçst?vãlgyti?A» èiâ la¤sva? A» èiâ yrâ lais- Vai ðeit brîvs? Vai ðeit ir brîvasvÿ viìtø? vietas?

Page 130: Butkus Lie La Celvedis

130

Nor¸èiau atsigérti kõ nórs Gribçtu iedzert ko siltu.ðiµto.Pråðom puodükà kavõs! Lûdzu, tasîti kafijas!A» j¾s k± nórs vãlgysite (gér- Vai jûs ko çdîsiet (dzersiet)?site)?Kêlneri! Pråðom valgiåraðtá! Viesmîl! Lûdzu çdienkarti!Atnêðkite müms kokiÿ nórs Atnesiet mums kâdas uzko-üþkandþiø. das.A» j¾s türite tikta¤ þuviìs Vai pie jums ir tikai zivju (pie-(pîeno) patiekalÿ? na) çdieni?A» ilga¤ têks lãukti? Mìs skü- Vai ilgi bûs jâgaida? Mçs stei-bame. dzamies.Ja÷skitës ka¤p namiì! Jûtieties kâ mâjâs!Kõ gal¸èiau jüms pasi¿lyti? Ko es varçtu jums piedâvât?A» negal¸tumët mãn padöo- Vai jûs nevarçtu man pasniegtti gabaliükà döonos? gabaliòu maizes?B¿kit malonüs, padöokit mãn Esiet tik laipns, pasniedzietdrüskos! (garstôèiø, salõ- man sâli! (sinepes, salâ-tø, miðra¤nës)! tus, rasolu)!Måþà tòrto gabalºlá ir dãr Mazu tortes gabaliòu un vçlvîenà puodìlá kavõs! vienu tasi kafijas (tçjas)!Kõ jüms ápílti: výno, líkerio, Ko jums ieliet: vînu, liíieri vaiar degtínës? degvînu?Bet j¾s gi niìko nevãlgot (nê- Jûs taèu ne·kâ neçdat (nedze-geriat)! rat)!Laba¤ skanü! Garðo lieliski!Dãr po vîenà! Vçl vienu!Oficiãnte, pråðom sçskaità! Oficiant, lûdzu rçíinu!Kîek móku? Cik jâmaksâ?Gràþõs nere¤kia. Bê gràþõs. Atlikumu [izdot] nevajag.båras bârsbufêtas bufetedrabuþínë / r¾binë garderobe

Page 131: Butkus Lie La Celvedis

131

drabüþinink/as, -ë, r¾binink/as, garderobist/s, -e-ëpadºklas paplâtepade¹gti stålà uzklât galduparagãuti nogarðotpatiekala¤ çdienipatíkti, m¸gti pat ik tpiìtûs pusdienaspietãuti pusdienotpüsryèiai brokastispüsryèiauti brokastotsçskaita rçíinsüþkandþiai uzkodasuþvãlgyti [kõ nórs] uzkost [kaut ko]vakariìnë vakariòasvakarieniãuti vakariòotvalgiåraðtis / meniü çdienkartevalgyklâ çdnîcavãlgyti çstvir¸j/as, -a pavâr/s, -evirtüvë virtuveaitrüs sîvsaðtrüs assgåtavas gatavskartüs rûgtskìptas ceptslîesas liessriebüs taukains, treknsrûgðtüs skâbsrûkôtas þâvçtssaldüs saldsskanüs garðîgssugìdæs sabojâjies, bojâtssultíngas sulîgss¿dytas sâlîtssûrüs sâïððvarüs tîrsðvelnüs maigsðviìþias svaigstroðkíntas sautçts

Page 132: Butkus Lie La Celvedis

132

vírtas vârîtsþålias jçlsStålo komplêktas Galda komplektsbütelis pudelecükrinë cukura trauksdrüskinë sâlstraukslºkðtë ðíîvislëkðtìlë apakðtasîtepe¤lis nazispelenínë pelnutraukspuodìlis / puodükas krûzîte / tasîteservetºlë salvetestålas galdsstãltiesë galdautsstiklínë glâzeðakütë dakðiòaðãukðtas, ðaukðtìlis karote, karotîtetaurº, taurìlë kauss, glâzîtevazâ vâzeÙþkandþiai Uzkodasdeðrâ desadöona maizekiaulîenos kepsnýs cûkas cepetisku§pis ðíiòíismarinöoti grýbai marinçtas sçnesmiðra¤në vinegrets, rasolspaðtêtas pastçtesalõtos salâtipomidòrø s. tomâtu s.mësõs s. gaïas s.þuviìs s. zivju s.sumuðtínis / sviesta¤nis sviestmaizes. sü kumpiü, s. ar ðíiòíi,s. sü deðrâ, s. ar desu / desmaize,s. sü s¿riu, s. ar sieru / siermaize,s. sü kiauðiniü, s. ar olu,svîestas sviests

Page 133: Butkus Lie La Celvedis

133

ðaltîena galerts / aukstâ gaïaðpròtai ðprotesSriubâ Zupadarþóviø s. dârzeòu z.kop¾stø s. kâpostu z.pîeniðka s. piena z.mºsiðka s. gaïas z.sultinýs / buljònas buljonsðaltíbarðèiai aukstâ z.þuviìnë zivju z.Prîeskoniai Garðvielasåctas etiíisaliìjus eïïacükrus cukurscinamònas kançlisdruskâ sâlsgarstôèios sinepesgvazdikºliai krustnagliòasi§bieras ingverskaléndra koriandrskmýnai íimeneskråpai dilleskriena¤ mârrutkilãuro låpai lauru lapasmajonêzas majonçzemuskåto rieðuta¤ muskatriekstipådaþas mçrcepetråþolës pçtersîïipipírai piparisaliìrai selerijasvanílë vaniïaÞüvys Zivisádarôtas kãrpis (ádarôta lydekâ) pildîta karpa (lîdaka)keptâ þuvís (keptâ laðiðâ) cepta zivs (cepts lasis)laðiðiena laða gaïa

Page 134: Butkus Lie La Celvedis

134

marinöota siµkë marinçta siïíerûkôtas ungurýs (rûkôtos strí- þâvçts zutis (kûpinâtas reòìes)melës)skümbrës filº skumbrijas filejaðviìþias kãrpis svaiga karpaþuviìs pirðtìliai zivju nûjiòasPa÷kðèiai Putniãntis, antîena pîle, pîles gaïafazånas fazânskalakütas, kalakutîena tîtars, tîtara gaïakurapkâ irbepaukðtîena putnu gaïapütpelë paipalaviðèiükas, viðtîena câlis, vistas gaïaviðtâ, viðtîena vista, vistas gaïaþàsís, þàsîena zoss, zoss / zosu gaïaMësâ, karðtîeji patiekala¤ Gaïa, karstie çdieniåpkepas sacepumsavîena jçra / aitas gaïabifðtêksas bifðteksblýnai pankûkasbriedîena aïòa gaïacepelínai cepelînic. sü mësâ c. ar gaïuc. sü vãrðke c. ar biezpienudeðrìlë cîsiòðínkstai nieresjãutiena vçrða / liellopu gaïakarbonådas karbonâdekìpenys / kepenºlës aknaskepsnýs cepetiskiaulîena cûkgaïakiðkîena zaía gaïakojìlës kâjiòaskold¾nai pelmeòikotlêtas kotletekügelis / [bülviø] plokðta¤nis rîvçtu kartupeïu sacepums

Page 135: Butkus Lie La Celvedis

135

lietíniai pildîtas pankûkasl. sü mësâ p. ar gaïul. sü vãrðke p. ar biezpienulieþüvis mçleðnícelis / pjausnýs ðniceletriuðîena truða gaïatroðkínta mësâ / troðkinýs sautçta gaïavarðkºèiai biezpiena rausîði / b. plâcenîðivëdara¤ kartupeïu biezeòa desaverðîena teïa gaïaDarþóvës Dârzeòiagu»kai guríiarb¾zai arbûzibülvës kartupeïiburõkai bietesèesnåkai íiplokigriìþèiai kâïikop¾stai kâpostimõrkos burkânipomidòrai tomât ipüpos pupasrabãrbarai rabarberiridikºliai redîsirópës râceòisvog¾nai, svog¾nø laiðka¤ sîpoli, lokiðpinåtai spinâtiþírniai ziròiVa¤siai, öogos Augïi, ogasabrikòsai aprikozesananåsai ananasiagråstai çrkðíogasapelsínai apelsîniaviìtës avenesbanånai banânibråðkës [dârza] zemenesbrüknës brûklenescitrínos citroni

Page 136: Butkus Lie La Celvedis

136

datülës datelesgra¤kiðki rieðuta¤ valriekstijuodîeji serbe¹tai upeneskriãuðës bumbierimëlýnës mellenesobuolia¤ âbolipêrsikai persikirazínos rozînesrieðuta¤ riekstiraudonîeji serbe¹tai jâòogasslývos plûmesspa¹guolës dzçrvenesvýnuogës vînogasvýðnios íirðiþémuogës [meþa] zemenesPîenas. Kiauðíniai Piens. Olasbãltymas [olas] baltumsgrietínë krçjumsgrietinºlë saldais krçjumskefýras kefîrsomlêtas omletepåsukos paniòasrûgðtüs pîenas / r¿gpienis rûguðpienss¿ris sierssvîestas svieststrynýs [olas] dzeltenumsvarðkº biezpiensvirtí kiauðíniai vârîtas olasG¸rimai Dzçrienialüs alusarbatâ tçjabalzåmas balzamsbre¹dis brendijsdegtínë, ðnåpsas (barb.) degvîns, ðòabis (ðnek.)dþínas dþinsgirâ kvassgrògas groks

Page 137: Butkus Lie La Celvedis

137

kavâ kafijakakavâ ka·kaokokte¤lis kokteiliskonjåkas konjakslíkeris liíierislimonådas limonâdemidüs medalusminerålinis [vanduõ] minerâlûdensròmas rumssulâ (koku) sulasültys (augïu vai ogu) sulaðampånas ðampanietistònikas tonikstrauktínë [degvîna] uzlçjums / zâïu ðòabisvanduõ ûdensvískis viskijsSaldumônai Saldumibandìlë maizîtebiskvítai biskvîtidþêmas dþemskisiìlius íîseliskompòtas kompotsleda¤ saldçjumspyragãitis kûkapyragºlis pîrâdziòðpüdingas pudiòðsalda¤niai konfektessausa¤niai, teðla¤niai cepumiðokolådas ðokolâdetòrtas t o r t evåfliai vafelesPIRKÍMAS. PIRKINIA° IEPIRKÐANÂS. PIRKUMI1. PARDUOTÙVËS VEIKALIAtsipraða÷, ku» èiâ yrâ Atvainojiet, kur te iråvalynës, apavu,

Page 138: Butkus Lie La Celvedis

138

audiniÿ, audumu,darþóviø, dârzeòu,dovanÿ, dâvanu,drabüþiø, apìçrbu,döonos, maizes,gëliÿ, puíu,g¸rimø, dzçrienu,juvelýriniø dirbiniÿ, juvelierizstrâdâjumu,ma¤sto [prìkiø], pârtikas [preèu],mësõs, gaïas,þuviìs, zivju,pîeno, piena,spòrto reikmenÿ, sporta piederumu,¿kiniø prìkiø parduotüvë? saimniecîbas [preèu] veikals?Pråðom paródyti, ku» èiâ [par- Parâdiet, lûdzu, kur ir [vei-duotüvë] �Vaikÿ pasãulis�. kals] �Bçrnu pasaule�.Ku» èiâ knygônas? Kur te ir grâmatnîca?Pråðom! Kõ pageidãujate? Lûdzu! Ko jûs vçlaties?Mãn re¤kia� Mãn reik¸- Man vajag� Man vajadzç-tø� tu�A» galiü paþiûr¸ti íð arèia÷? Vai drîkst apskatît tuvâk?A» gålima pasimatöoti? Vai drîkst uzlaikot?Paródykite mãn kítà. T±, ku» Parâdiet man citu. To, kasðaliâ. blakus.Mãn nepati¹ka ðitâ spalvâ, Man nepatîk ðî krâsa, vai nava» türite kitókios? citas krâsas?Kîek ta¤ kainöoja? Dìðimt lí- Cik tas maksâ? Desmit litus?tø?Pråðom iðraðôti èêká (sçskai- Izrakstiet, lûdzu, èeku (rçíi-tà). nu).Ku» mok¸ti? Kur jâmaksâ?Suvyniókite (supaköokite) Ietiniet (iesaiòojiet) to visuvískà draugê (atskira¤). kopâ (atseviðíi).

Page 139: Butkus Lie La Celvedis

139

blõgas sliktsbrangüs dârgsbrõkas brâíisbütelis pudeledëþº kastedídelis lielsgåbalas gabalsgìras labsmåþas mazsmêtras metrsneðvarüs netîrspakìlis paciòapardav¸j/as, -a pârdevçj/s, -apigüs lçtspirk¸jas pircçjsporâ pârispuiküs lielisksskardínë kârbastikla¤nis burkaa) Ma¤stas PârtikaA» [j¾s] türite�? Vai jums ir�?Pråðom kilogråmà (ði§tà grå- Man kilogramu (simt gra-mø)� mu)�A» jís ðviìþias? Vai tas ir svaigs?Pråðom dü pakeliüs... Divas paciòas..., lûdzu!döona maizebaltâ d. baltmaizejuodâ d. rupjmaizeplikôta d. saldskâbmaizerugínë d. rudzu maizekondensöotas pîenas kondensçtais pienskiauðîniai olaslaðinia¤ speíismeduõlis medus rausismiìlës raugs

Page 140: Butkus Lie La Celvedis

140

riebala¤ taukis¿ris siersbãltas s. / varðkºs s. Baltais s.Jõníniø s. Jâòusiers / íimeòu siersolãndiðkas s. Holandes s.þüvys zivisðviìþios þ. svaigas z.rûkôtos þ. kûpinâtas z.ðãldytos þ. saldçtas z.s¿dytos þ. sâlîtas z.b) Gºlës PuíesNor¸èiau rõþiø Es gribçtu rozespo trís litüs, par trim litiem,uþ ðìðiasdeðimt santímø. par seðdesmit santîmiem.A» gal¸èiau iðsiri¹kti? Vai drîkst izvçlçties?Kîek kainöoja Cik maksâðítos tülpës? ðîs tulpes?ðí gvazdíkø pöokðtë? ðî neïíu buíete?trýs gvazdíkai (rõþës)? trîs neïíes (rozes)?anâ gerberâ? tâ gerbera?tõs / anõs kålijos? tâs kallas?Döokite mãn trís. Dodiet man trîs.A» netürite kitõs spalvõs? Vai nav citas krâsas?c) Pramonínës prìkës Rûpniecîbas precesAudinia¤ AudumiA» türite ðiµko (liníniø) audi- Vai jums ir zîda (linu) audumi?niÿ?Praðôèiau t± langöotà. Man, lûdzu, to rûtaino.Kóks ðiõs mìdþiagos plõtis? Cik plata ir ðî drâna?Kîek kainöoja mêtras? Cik maksâ metrâ?Döokit (Atki»pkit) mãn trís Dodiet (Nogrieziet) man trîsmetrüs. metrus.

Page 141: Butkus Lie La Celvedis

141

aksòmas samtsåtlasas atlassaudinýs audumsdróbë drçbeflanêlë flaneliskart¾nas katûnsmãrlë marlemìdvilnë kokvilnamìdþiaga audums, drâna, drçbemílas vadmalaóda âdanatûralí (dirbtínë) ó. dabiskâ (mâkslîgâ) â.ódín/is, -ë âdas~ðiµkas zîdsðtåpelis vistras audumstrikotåþas t r ikotâþavelvêtas velvetsvílna vilnaDrabüþiai ApìçrbiMãn re¤kia kìturiasdeðimt Man vajadzîgs èetrdesmit as-aðtu¹to dydþio. totais izmçrs.Ku» gal¸èiau pasimatöoti? Kur [es] varçtu uzlaikot?Ðítas neti¹ka. Nor¸èiau di- Ðis neder. Es gribçtu lielâkudêsnio (maþêsnio). (mazâku)apôkaklë apkakleberêtë beretedþínsai dþinsichalåtas halâtskailinia¤ kaþokskélnës; kelnãitës bikses; biksîteskepürë cepurekostiümas / eilütë kostîms / uzvalksliemenºlë krûðturislîetpaltis / apsia÷stas lietusmçtelismarðkinia¤ kreklsapatíniai m. apakðkrekls

Page 142: Butkus Lie La Celvedis

142

dryþuoti m. svîtrains k.langöoti m. rûtains k.naktíniai m. / naktinükai naktskreklsmegztínis dþemperispalaidínë, palaidinükë blûzepãltas mçtelisrankóvë piedurknesijõnas svârki / brunèipåsijonis apakðsvârkiskrybëlº; skrybëlãitë platmale; cepuresuknìlë kleitastriükë jakaðva»kas þakete / vîrieðu svârkiGalantêrija Galantçrijaådatos adatasa¹tklodë segadi»þas siksnagla÷dës peldbiksîtesjöosta jostakaklåraiðtis kaklasaitekåspinas, juostìlë prievîtekelnãitës apakðbikseskójinës zeíeskrepðýs / ra¹kinë somakuprínë mugursomalagamínas èemodânsliemenºlë krûðturislóvos baltinia¤ gultas veïamãudymosi kostiümas peldkostîmsnósinë kabatlakatiòðpagãlvës üþvalkalas spilvendrânapaklõdë palagsp¸dkelnës zeíbiksespinigínë [naudas] maciòð / makspi»ðtinës cimdipirðtöotos p. pirkstaini c., pirkstaiòiku§ðtinës p. dûraini c., dûraiòipòrtfelis portfelisrankinükas [rokas] somiòara¹kðluostis dvielis

Page 143: Butkus Lie La Celvedis

143

sågos pogassi¿lai diegiskarâ lakatsskºtis lietussargsðålikas ðalleüþvalkalas pârvalks

Åvalynë ApaviA» türite trísdeðimt septi¹to Vai jums ir trîsdesmit septîtânümerio / dýdþio båtø? izmçra kurpes?Tiì batükai trüputá pe» maþí. Ðîs kurpes ir maz·liet par ma- Spãudþia. zu. Spieþ.Ðítie pe» laisví. Smükèioja. Ðîs ir pârâk brîvas. Slîd no kâ-jâm.Döokite vîenu nümeriu di- Dodiet vienu izmçru lielâkasdesniüs (maþesniüs). (mazâkas).båtai kurpesaulíniai b. zâbakisuvãrstomi b. saiðu zâbakibåtraiðèiai auklasbåtø tìpalas apavu krçmskaliòðai galoðaskuµnas papçdisspòrtbaèiai sporta èîbasðepetýs sukaðlepìtës / ðliürës èîbasvalôti, blízginti tîrît, spodrinâtSpòrto ir turízmo re¤kmenys Sporta un tûrisma piederumidvíratis [div]ritenis, velosipçdshãnteliai hanteleskamuolýs bumbafütbolo k., krepðínio k. futbola b., basketbola b.kuprínë mugursomamasaþuõklis masaþieris

Page 144: Butkus Lie La Celvedis

144

meðkerº makðíeremiìgmaiðis guïammaisspaèi¿þos slidaspalapínë teltspla÷kmenys / pìlekai pleznasrítmuða, lazdâ hokeja nûjaritulýs ripaslídës slçpesslídþiø låzdos slçpju nûjassva»sèiai / sva»menys svaru bumbasðtãnga [svaru] stienistêniso båtai teniskurpestêniso kamuoliükas tenisa bumbiòatêniso rakêtë tenisa raketeti¹klas t îklstinklínio kamuolýs volejbola bumbatrêningas / spòrtinis kostiümas treniòtçrpstreniruõklis / ståklës (sar.) trenaþierisElêktros re¤kmenys Elektropiederumidülkiø siurblýs putekïu sûcçjs[elêktros] laida¤ [elektrîbas] vadielektrínis skustüvas elektriskais bârdas skujamaiselektrínis ðildytüvas elektriskais sildîtâjskavõs aparåtas kafijas aparâtskavõs malûnºlis kafijas dzirnaviòaskiðenínis þibintuvºlis kabatas lukturîtislempütë spuldzeliustrâ / sietônas lustralygintüvas / laidýnë gludeklismaiðytüvas maisîtâjs / jaucçjs / mikserismikrobangínë [krosnìlë] mikroviïòu krâsnsproþêktorius proþektorsskalbímo maðinâ veïas mazgâjamâ maðînastalínë lémpa galda lampaðaldytüvas ledusskapisBaµdai Mçbelesfòtelis atpûtas krçslsindaujâ / bufêtas bufete

Page 145: Butkus Lie La Celvedis

145

këdº krçslskomplêktas iekârtamiìgamojo k. guïamistabas i.virtüvës k. virtuves i.sveta¤nës k. viesistabas i.lentôna plauktslóva gultaråðomasis stålas rakstâmgaldssêkcija sekcijasofâ dîvânsspínta skapisstålas, staliükas / stalìlis galds, galdiòðtaburêtë taburetetachtâ t a h t avéidrodis spogulisFotore¤kmenys Fotopiederumifiksåþas fiksâþafotoaparåtas fotoaparâts[foto]jöosta fotofilmaspalvóta f. krâsainâ f.nespalvóta f. melnbaltâ f.[foto]nöotrauka [foto]uzòçmums / fotogrâfijafotopõpierius fotopapîrskasêtë kaseteblôksë / mågnio lémpa zibspuldzeobjektývas objektîvsrýðkalas attîstîtâjsska¤drës diapozitîviRåðymo re¤kmenys Rakstâmlietasdaþa¤ krâsasaliìjiniai d. eïïas k.vandeníniai daþa¤ / akvarêlë ûdenskrâsas / akvarelisklija¤ lîmeliniuõtë lineâlspãrkeris pildspalvapieðtükas zîmulisråðalas t i n t e

Page 146: Butkus Lie La Celvedis

146

råðomasis põpierius rakstâmpapîrssçsiuvinis burtnîcauþraðÿ s. kladesàvarþºlës saspraudessmeigtükai spraudîtestrintükas dzçðgumijatüðas tuðatuðinükas / ðratinükas [lodîðu] pildspalvaParfumêrija i» kosmêtika Parfimçrija un kosmçtikadantÿ pastâ zobu pastadantÿ ðepetºlis zobu sukakrêmas krçmskvepala¤ smarþasl¿pdaþis lûpu krâsamu¤las ziepesnagÿ låkas nagu lakaplaukÿ daþa¤ matu krâsapudrâ pûderisðamp¾nas ðampûnsðepetýs sukaðükos íemmeveidrodºlis spogulîtis

Juvelýriniai dirbinia¤ Juvelierizstrâdâjumiapôrankë aproceãuksas zeltsãukso ïtvare zelta ietvarâauskara¤ auskarigi¹taras dzintarsgrandinºlë íçdîtekarõliai, vërinýs krelles, kaklarotakulònas kulonspaauksöotas apzeltîtspasidabröotas apsudrabotspe»lai pçrlessågë / sìgë saktasidåbras sudrabs

Page 147: Butkus Lie La Celvedis

147

þîedas gredzensauksínis þ. / ãukso þ. zelta g.sidabrínis þ. / sidåbro þ. sudraba g.vestüvinis þ. laulîbas g.þ. su akutê g. ar actiòuÞaisla¤ Rotaïlietasbalionºlis baloniòðbarðkütis klabeklis, grabuliskaèiükas kaíîtiskareivºliai zaldâtiòikiðkütis, zuikütis zaíîtiskubìliai klucîðilëlº lellemeðkütis, meðkiükas lâcîtisprípuèiamas piepûðamsspalvóti pieðtükai krâsainie zîmuïistålo þaidímai galda spçlessukütis, vilkìlis vilciòððvilpükas svilpîteüþsukamas uzvelkamsveþimºlis ratiòiþaidímas spçle

d) ¯kinës prìkës Saimniecîbas precesI¹dai Traukiarbatinükas tç jkannaàsõtis krûzebidònas kannapîeno b. piena k.dubuõ, dubenºlis bïoda, bïodiòakåtilas katlskavinükas kafijas kannakeptüvë pannalºkðtë, lëkðtìlë / lëkðtütë ðíîvis, ðíîvîtismaiðytüvas / míkseris mikseriskíbiras spainis

Page 148: Butkus Lie La Celvedis

148

pöodas pods, kastrolis (metalinis)puodìlis, puodükas krûzîte, tasîteservízas servîzearbåtos s. tçjas s.kavõs s. kafijas s.pietÿ s. pusdienu s.s. ðeðîems asmeníms s. seðâm personâmstiklínë glâzevazâ vâzeStålo ïrankiai Galda piederumipe¤lis nazissãmtis pavârnîca, smeïamais [kauss]ðakütë dakðiòaðãukðtas karoteðaukðtìlis / ðaukðtükas karot î teÏrankiai Darbarîki, instrumentiatsuktüvas skrûvgriezisdãlba, lãuþtuvas stienis, lauznisdaµgis izkaptsdarbåstalis, varstõtas çveïsols, skrûvgaldsdíldë vîledroþtüvas slîmestsgalçstuvas, büdë galoda, strîíisgrandínë íçdegr±þtas urbisgræþtüvas urbjmaðînagr³þti skýlæ urbt caurumugrëblýs grâbeklisgulsèiükas lîmeòrâdiskãltas kaltskãlti kalt, iesistákãlti víná iesist / iedzît nagluprikãlti pienaglotkampa¤nis stûreniskastüvas / lópeta lâpstakirstükas cirtniski»vis cirviskapóti (ki»sti) kirviü kapât (cirst) ar cirvi

Page 149: Butkus Lie La Celvedis

149

klija¤ lîmek¿jis veserisme¹të, mentìlë lâpstiòa / íelleõblius çveleobliöoti çvelçtpjãutuvas sirpispj¾klas zâìis pjãuti griezt (peiliu), zâìçt (pjûklu),pïaut (pvz., þolæ dalgiu)plaktükas âmurs, âmuriòðråktas atslçgarìplës knaibles / knieblesrëþtükas / rëþíklis grieþamais, grieznisspynâ slçdzeneðåkës dakðastìkëlas tecîlateptükas ota, otiòavarstõtas çveïsols, skrûvgaldsva»þtas, varþtìlis skrûve, skrûvîtemìdvarþtis kokskrûveprive»þti pieskrûvçtverþlº uzgrieznispóverþlë paplâksneverþliåraktis uzgrieþòu atslçgavielâ stieplevinís, vinükas / vinütë nagla, nagliòaþírklës ðíçres

e) Knýgos GrâmatasA» yrâ knýgø apiì låtviø liãu- Vai jums ir grâmatas par lat-dies mìnà? vieðu tautas mâkslu?K± türite íð naujãusios poê- Kas jums ir no jaunâkâs dze-zijos? jas?A» türite knýgø üþsienio kal- Vai jums ir grâmatas sveðva-bomís? lodâs?Ku» yrâ grõþinës (mókslinës) Kur ir daiïliteratûras (zinât-literat¾ros skýrius? niskâs literatûras) nodaïa?

Page 150: Butkus Lie La Celvedis

150

A» ta¤ vertímas? Vai tas ir tulkojums?Apiì k± ðitâ knygâ? A» ta¤ Par ko ir ðî grâmata? Vai tasádomü? ir interesanti?Kîek kainöoja ðís dailºs albü- Cik maksâ ðis mâkslas al-mas? bums?Nor¸èiau k± nórs apiì Låtvi- Es gribçtu kaut ko par Latvi-jà (Lîetuvà). ju (Lietuvu).K± b¿tent? Ko tieði?Kóká istòrijos ar geogråfijos Kâdu vçstures vai ìeogrâfijasþinônà. ceïvedi / rokasgrâmatu.Låtvijos (Lietuvõs) keliÿ þe- Latvijas (Lietuvas) ceïu karti.m¸lapá.Îeðkau þodônø. Es meklçju vârdnîcas.Gãl türit kóká ádõmø méilës Vai jums ir kâds interesantsromånà? româns par mîlestîbu?Manê dõmina... Mani interesç...broðiûrâ broðûraapôbraiþa aprakstsapôsaka garais stâstsapsåkymas stâstsdalís daïaeil¸raðtis dzejoliseil¸raðèiø rinkinýs dzejoïu krâjumseil¸raðèiø rinktínë dzejoïu izlasekalendõrius kalendârsleidyklâ izdevniecîba, apgâdsliteratûrâ literatûragrõþinë l. daiïliteratûramókslinë l. zinâtniskâ l.nuotykínë l. dçku l.polítinë l. politiskâ l.memuårai memuârinovêlës novelespjêsës lugaspoêzija dzejapüslapis lappuse

Page 151: Butkus Lie La Celvedis

151

råðtø rinkinýs rakstu krâjumsrinktíniai råðtai kopoti rakstiromånas românssêrija sçrijaskýrius nodaïatiråþas metiensdídelis lielsmåþas mazstòmas sçjumsvadovºlis mâcîbu grâmatavirðìlis vâksþem¸lapis kar temastìlis mçrogsþinônas rokasgrâmataþodônas vârdnîcaaiðkinamâsis þ. skaidrojoðâ v.dvikaµbis þ. divvalodu v.pasikalb¸jimø þodynºlis sarunvârdnîca2. VðSTINË. ÒPTIKA APTIEKA. OPTIKAAtsipraða÷, ku» artimiãusia Atvainojiet, kur ir tuvâkâ ap-vã¤stinë? tieka?A» türite ðiÿ vãistÿ? Vai jums ðîs zâles ir?Ðta¤ recêptas. Te bûs recepte.Ka¤p vartójami ðiì vãista¤? Kâ ðîs zâles lietojamas?Po tablêtæ trískart pe» diìnà. Pa tabletei trîsreiz dienâ.Põ ðaukðtìlá trís kartüs pe» Pa karotei trîs reizes dienâdiìnà priìð vaµgá. pirms çðanas.Pråðom mãn kõ nórs nuõ Man, lûdzu, kaut ko pretgrípo, gripu,kósulio, klepu,slogõs, iesnâm,galvõs ska÷smo, galvassâpçm,ska÷smo, sâpçm,nìmigos. bezmiegu.A» türite akiniÿ? Vai jums ir brilles?

Page 152: Butkus Lie La Celvedis

152

Sudauþia÷ sãulës åkinius. Sasitu saulesbrilles.Mãn sudüþo akinia¤. Man saplîsa brilles.Pråðom ád¸ti naujüs stiklüs! Lûdzu, ielieciet jaunus stiklus!Sutaisôkite akiniÿ r¸mus! Salabojiet [briïïu] râmjus!Akinia¤ pe» stíprûs (silpní). Ðîs brilles ir pârâk stipras(vâjas).

amònio hidroksídas oþamais spirtsãmpulë ampulaaspirínas aspirînsjòdas jodsmãrlë marlemigdomîeji [vãistai] miegazâlesnuska÷sminamieji [vãistai] pretsâpju zâlespléistras plâksteris, leikoplastsramínamieji [vãistai] nomierinoðas zâlesspíritas spirtstablêtë tableteta÷rës bankastìpalas ziedetra÷klapis ceïmallapatvãrstis pârsçjs, saitevã¤stas zâlesvalerijõno laða¤ baldriâna pilienivalidòlis validolsvatâ vate

PAS GÔDYTOJÀ PIE ÂRSTAKuriì gôdytojai ðiuõ metü Kâdi ârsti paðlaik pieòem [po-príima [poliklínikoje]? liklînikâ]?Âð nor¸èiau uþsiregiströoti Es gribçtu pierakstîties pie te-pâs vida÷s ligÿ gôdytojà. rapeita.Kuriamê kabinetê príima te- Kurâ kabinetâ pieòem tera-rapêutas (chirürgas, akiÿ peits (íirurgs, acu ârsts,gôdytojas, dantístas, pedi- zobârsts, bçrnu ârsts)?åtras)?

Page 153: Butkus Lie La Celvedis

153

Ku» yrâ büdintis gôdytojas Kur ir deþûrârsts (deþûrçjo-(büdinti medsesuõ)? ðâ medmâsa)?Treèiamê aukðtê. Treðajâ stâvâ.Kuõ skündþiatës? K± / Kâs Par ko jûs sûdzaties? Kasska÷da? [jums] kaið? Kas sâp?Âð sergü (susirga÷). Es slimoju / esmu slims (sa-slimu).Âð nëðèiâ. Es esmu stâvoklî.Gôdytojau, kâs mãn yrâ? Dakter, kas man ir?Mãn Mandìgina skra¹dá, dedzina kunìi,dídelë slogâ, [ir] lielas iesnas,düria / dîegia ðónà, ðírdá, dur sânâ, sirdî,iðtíno (patíno) sànarýs, uzpampa (uztûka) locîta- pi»ðtas, vas, pirksts,kaþkóks uþdegímas, kaut kâds iekaisums,ma÷dþia sçnará, lauþ locîtavas,negôja þaizdâ, nedzîst brûce,niìþti ódà, niez âda,pakílusi temperatûrâ, [ir] paaugstinâta tempera- tûra,pe»ðti akís, gérklæ, sûrst acis, rîkle,pla÷èiø uþdegímas, [ir] plauðu karsonis,ra¤bsta åkys / akysê, þilbst acis,siµpna, ir vâjums,ska÷da gãlvà, sâp galva,stiprüs kosulýs, [ir] stiprs klepus,sunkü kvëpöoti, [ir] smagi elpot,sva¤gsta galvâ. reibst galva.Âð susítrenkiau (susíþei- Es sasitu (ievainoju) galvudþiau) gãlvà (ra¹kà, ðónà). (roku, sânu).Âð bloga¤ mata÷; ka¤p pe» Es slikti redzu; kâ caur miglu. míglà.

Page 154: Butkus Lie La Celvedis

154

Pâ[sí]tempiau kójà (bla÷zdà, Sastiepu kâju (lielu, potîti).èiürnà).Ásipjóviau (Ásid¿riau) pi»ðtà. Iegriezu (sadûru) pirkstu.Manê pýkina / Mãn blõga. Man ir nelabi / slikti.Mãn ákãndo ðuõ (érkë). Man iekoda suns (çrce).Manê apdråskë pasiütusi ka- Mani saskrâpçja traks kaíis.tº.Manê iðbºrë. Man radâs izsitumi.akís acsausís aussdantís zobsgalvâ galvagerklº rîkleínkstai niereskåklas kaklskìlis celiskìpenys aknaskója kâjablauzdâ lielspëdâ pçdaðlaunís gurnskrûtínë krûtiskrûtís krûtskuµnas papçdislytiìs òrganai dzimumorgâninügara mugurapiµvas vçderspi»ðtas pirkstspla÷èiai plauðasrankâ rokadílbis dilbsplåðtaka plaukstarîeðas / èiürna plaukstas pamatsdélnas delnaþåstas augðdelmsskra¹dis kuòìisstr¸nos krustiðirdís sirds

Page 155: Butkus Lie La Celvedis

155

ðónas sâns[akiìs] vókas plakstiòðgôdytoj/as, -a / dåktar/as, -ë ârst/s, -e / dakter/is, -egi§dymas dzemdçðana, dzemdîbasgi§dymo sçrëmiai dzemdîbu sâpesgimdývë dzemdçtâjagreitóji [medicínos pagãlba] âtrâ [medicîniskâ] palîdzîbak¾dikis zîdainis / mazbçrnsligâ slimîbaligóninë slimnîca(pa)guldôti á ligóninæ ievietot slimnîcâiðraðôti ið ligóninës izrakstît no slimnîcasligón/is, -ë slimnie/ks, -cenaujågimis jaunpiedzimuðaisnegaliâ nespçksnegôv/as, -â / mír/æs, -usi nedzîv/s, -a / mir/is, -usinesve¤k/as, -a slim/s, -anëðèióji grûtnieceprîepuolis lçkmesçrëmis sâpju lçkmesesìlë / sesütë / medsesuõ medmâsaska÷smas sâpessve¤k/as, -a vesel/s, -aþaizdâ brûcedüsti smaktgimdôti; gi§ti dzemdçt; [pie]dzimtgôdyti(s) ârstçt(ies)gôti dzît (apie þaizdà), atveseïoties(apie ligoná)karðèiöoti gulçt karsonîklied¸ti murgotkósëti klepot[nu]mi»ti [no]mirtnegalöoti sirgt / vârgtnuðãlti nosaltoperöoti operçt(pa)sve¤kti (iz)veseïotiespérðalti, pérsiðaldyti saaukstçtiessi»gti, susi»gti slimot, saslimts. pla÷èiais, slogâ s. ar plauðâm, ar iesnâm

Page 156: Butkus Lie La Celvedis

156

skaud¸ti sâpçtslogöoti slimot ar iesnâmðluböoti / ðlübèioti klibotPOLÍCIJOJE POLICIJÂKu» artimiãusias polícijos Kur ir tuvâkâ policijas noda-póskyris? ïa?Kâs atsitíko? Kas noticis?Mãn pâvogë automobílá (ið- Man nozaga auto[maðînu] (iz-trãukë pínigus, dokumen- vilka naudu, dokumentus,tüs, raktüs, påsà, vairöo- atslçgas, pasi, vadîtâja ap-tojo paþym¸jimà). liecîbu).Ásilãuþë (Ásibróvë) á mâno Ielauzâs manâ dzîvoklî (ista-bütà (ka§bará). bâ).Vagís pab¸go. Jãm kaþkâs Zaglis aizbçga. Viòu kâds iz-sutrükdë. traucçja.Manê Maniapgåvo, piekrâpa,âpvogë (apipl¸ðë), apzaga (aplaupîja),iðprievartåvo (ba¹dë ið- izvaroja (mçìinâja izvarot), prievartãuti),pa»trenkë maðinâ (moto- notrieca maðîna (motocik- cíklininkas), lists),sümuðë, piekâva,süþeidë (suþalójo). ievainoja.Manê uþpöolë. Man uzbruka.Ku» stov¸jo automobílis? Kur stâvçja maðîna?Kokiõs mãrkës (spalvõs) au- Kâdas markas (krâsas) bija au-tomobílis? tomaðîna?J¾s atvýkël/is, -ë? Íð ku» atvý- Jûs esat iebraucçj/s -a? No ku-kote? rienes [jûs] atbraucât?Íð ku» ìsate? J¿sø ådresas. No kurienes [jûs] esat? Jûsuadrese?

Page 157: Butkus Lie La Celvedis

157

Kadâ pasteb¸jote vagýstæ (ási- Kad jûs ievçrojât zâdzîbu (ie-lauþímà)? lauðanos)?Kadâ i» ku» ta¤ ávýko? Kad un kur tas notika?Kadâ paskutíná ka»tà måtët Kad pçdçjo reizi redzçjât savusâvo maðínà? maðînu?Våkar vakarê. Ðñryt. Pe» pie- Vakar vakarâ. Ðorît. Pusdien-tüs. Priìð vålandà. laikâ. Pirms stundas.Ka¤p atródë uþpuolíkas? Kâ izskatîjâs uzbrucçjs?Ãukðtas, kokiÿ / maþda÷g Garð, kâdus septiòpadsmit ga-septyniólikos mìtø, lîesas, dus vecs, tievs, gaiðmatains,ðviesiapla÷kis, m¸lynomis ar zilâm acîm, runâja krie-akimís, kalb¸jo rüsiðkai viski (lietuviski, latviski).(lietüviðkai, låtviðkai).Måþas / Þìmas, krìsnas, pla- Mazs / Îss, drukns, plecîgs,èiapìtis, apiì trísdeðimt ap[mçram] trîsdesmit gadumìtø, rudaåkis, plauka¤ vecs, brûnacains, melniem juodí, garbanóti, kalb¸jo sprogainiem matiem, runâja sü akcentü. ar akcentu.Vidutínio ¾gio, pagyvìnæs Videja auguma, padzîvojis (vçl(dãr apôjaunis), plíktelë- pajauns), plikpaurains (ie-jæs (þílstelëjæs), apðìpæs, sirms), apaudzis, acis pelç-åkys pílkos, para÷dusios. kas, apsarkuðas.Ka¤p jís büvo apsire¹gæs? Kâ viòð bija ìçrbies?Sü m¸lyna (rudâ, jöoda) Ar zilu (brûnu, melnu) jaku.striukê.Ílgu pãltu. Langöotais marð- Ar garu mçteli. Ar rûtainukinia¤s. kreklu.A» jís tur¸jo kokiÿ ypatíngø Vai viòam bija kâdas îpaðas pa-þymiÿ? zîmes?Nósis riestâ (suplóta, ilgâ). Strups (plakans, garð) de-guns.Netüri deðinºs (kairºs) ra¹- Nav labâs (kreisâs) rokas pirks-kos pi»ðto. ta.

Page 158: Butkus Lie La Celvedis

158

A¹t plåðtakos (dílbio) tatui- Uz plaukstas (dilba) ir teto-ruõtë. vçjums.A¹t ra¹kos iðtatuiröotas i¹- Uz rokas ir tetovçts enkurs.karas.Vi»ð dìðiniojo (ka¤riojo) a¹- Virs labâs (kreisâs) uzacs ir rç-takio rãndas. ta.A¹t nósies dídelë kãrpa. Uz deguna liela kârpa.Neðiója þîedà sü m¸lyna (þa- Nesâ gredzenu ar zilu (zaïu,liâ, raudóna) akutê. sarkanu) actiòu.apgãuti apmânît, piekrâptapipl¸ðti aplaupîtapklãusti aptaujâtapvõgti, pavõgti apzagt, nozagtdöoti paródymus dot liecîbu, liecinâtieðkóti meklçtiðnêðti iznestiðprievartãuti izvarotkal¸jimas cietumsákålinti apcietinâtuþdarôti á kal¸jimà ieslodzît cietumâkalin/ýs, -º cietumnie/ks, -cekýðis kukulisliüdinink/as, -ë / liüdytoj/as, -ë liecinie/ks, -celiüdyti liecinâtnöovada iecirknisnusikaµtël/is, -ë noziedznie/ks, -ce(nu)te¤sti (no)t iesâtnuþudôti nogalinâtpagãuti noíer tpaléisti atbrîvotpatrülis patruïapatvírtinti apstiprinâtplëðík/as, -ë laupîtâj/s, -apolícinink/as, -ë policist/s ,-eprievartãutoj/as, -a izvarotâj/s, -asugãuti noíer tsui§ti / areðtöoti saòemt / arestçtsulaikôti aizturçtsumüðti piekaut

Page 159: Butkus Lie La Celvedis

159

surâsti atrastsuþe¤sti ievainottãrdytoj/as, -a izmeklçtâj/s, -ateis¸j/as, -a tiesnes/is, -ete¤smas tiesauþpuolík/as, -ë uzbrucçj/s, -aþudík/as, -ë slepkavaBUITIÌS PÅSLAUGOS SADZÎVES PAKALPOJUMI1. KIRPYKL FRIZÇTAVAKâs paskutínis? Kurð pçdçjais?Kienõ [daba»] eilº? Kuram [tagad] kârta?Íð eilºs / Eilºs tvarkâ. Bê eilºs. Pçc kârtas. Ârpus kârtas.Paki»pkite plãukus trumpia÷! Apgrieziet man matus!Tík nê visãi trumpa¤! Tikai ne pa·visam îsus!Palôginkite ûsüs, ba»zdà! Pielîdziniet ûsas, bârdu!Nor¸èiau nusisküsti. Es gribçtu noskûties.Nusküskite mãn ba»zdà! Noskujiet man bârdu!A» iðplãuti jüms plãukus? Vai matus jums mazgât?Padarôkite ilgala¤kæ ðuköose- Ielieciet ilgviïòus!nà!Praðôèiau vakarínæ ðuköose- Man, lûdzu, vakara frizûru!nà!Nulaköokit nagüs tãmsiai! Nolakojiet nagus tumðâ krâsâ!Pasküskite a¹takius! Pielîdziniet uzacis!Ku» turiü mok¸ti ­ jüms a» Kur jâmaksâ ­ jums vai kasç?kasojê?Kîek móku? Cik jâmaksâ?2. ÅVALYNËS TA°SYMAS APAVU REMONTSA» galiü pâs jüs pataisôti ba- Vai pie jums var salabot kur-tüs? pes?

Page 160: Butkus Lie La Celvedis

160

Nul¿þo kuµnas. Nolûzis papçdis.Prikãlkite naujüs kulnüs (a¹t- Piesitiet jaunus papçþus (pa-kulnius)! sitòus)!Nuplôðæ (Nudílæ) püspadþiai. Noplîsuðas (Izdiluðas) zoles.Mãn re¤kia laba¤ skubia¤. Man vajag ïoti âtri.A» pataisôsite ikí rôtdienos? Vai salabosiet lîdz rîtdienai?3. LA°KRODÞIØ TA°SY- PULKSTEÒU REMONTSMASKu» yrâ la¤krodþiø taisyklâ? Kur ir pulksteòu darbnîca?La¤krodis sugìdo. Pulkstenis sabojâjies.La¤krodis nukríto i» sustójo. Pulkstenis nokrita zemç unvairs neiet.A» sîeninius la¤krodþius i»gi Vai sienas pulksteòus jûs arî ta¤sote? labojat?Nukríto rodýklë. Nokritis râdîtâjs.Iðkríto stikliükas. Izkritis stikliòð.A» gålite pataisôti þadintüvà? Vai modinâtâju varat salabot?La¤krodþio neámånoma pri- Pulksteni nevar uzvilkt.sükti.Kadâ büs sutaisôtas? Kad bûs gatavs?Kîek kainuõs ta¤symas? Cik maksâs remonts?La¤krodis i» vºl sküba (atsi- Pulkstenis atkal ir âtrâks (vç-liìka). lâks).4. FOTOATELJÜ FOTODARBNÎCAA» gålite iðrýðkinti ðiâs jöos- Vai varat attîstît ðîs filmiòas?tas?Kadâ büs padarôta? Kad bûs gatavs?A» nöotraukas i»gi padarôsi- Vai fotogrâfijas arî izgatavo-te? siet?

Page 161: Butkus Lie La Celvedis

161

Padãuginkite mãn skaidrês! Nokopçjiet man diapozitîvus!Nor¸èiau nusifotograföoti. Es gribçtu nofotografçties.Praðôèiau [padarôti] ðeðiâs Man, lûdzu, seðas fotogrâfi-nöotraukas. jas.Kókio formåto? Devyní i» Kâda formâta? Deviòi reiztrôlika? trîspadsmit?Påsui / Påsines. Pasei.Dºmesio! Nejud¸kite! Uzmanîbu! Nekustieties!Ðýpsena! Smaids!Kîek móku üþ ðeðiâs [foto]- Cik jâmaksâ par seðâm fotogrâ-nöotraukas? fijâm?KULTÛRÂ. LAISVÅLAIKIS KULTÛRA. VAÏASBRÎÞI1. TEÅTRAS. KÍNAS. TEÂTRIS. KINO.KONCÊRTAS KONCERTSNor¸èiau nue¤ti ñ kóká teåtrà. Es gribçtu aiziet uz kâdu teât-ri.Galb¿t artimiãusiomis die- Varbût tuvâkajâs dienâs aizie-nomís nue¤sime draugê. sim kopâ.Dailºs teatrê pastatôta Mê- Dailes teâtrî ir iestudçta Mâ-terlinko pjêsë �Mëlynóji terlinka luga �Zilais putns�.pa÷kðtë�.Kâs vaidína pagrindíná va¤d- Kas tçlo galveno lomu?mená?Kokiì åktoriai vaidi¹s? Kâdi aktieri tçlos?Neþina÷, a» spektåklis jüms Nezinu, vai izrâde jums pa-patíks. tiks.A» bílietai ja÷ nupirktí? Vai biïetes jau nopirktas?Visí bílietai parduotí. Visas biïetes pârdotas.Pe» pértraukà nue¤sim ñ bu- Starpbrîdî aiziesim uz bufeti.fêtà.

Page 162: Butkus Lie La Celvedis

162

Mãn patíko ðís spektåklis. Man patika ðî izrâde.E¤kime ñ estrådiná (simfòni- Aiziesim uz estrâdes (simfo-nës müzikos) koncêrtà! nisko) koncertu!Nor¸èiau susipaþínti sü låt- Es gribçtu iepazîties ar latvie-viø liãudies dainomís i» ðu tautasdziesmâm un de-ðõkiais. jâm.Rytój büs ansãmblio �Prå- Rît bûs ansambïa �Prâta vçt-ta vìtra� koncêrtas, nau- ra� koncerts ar jaunu prog-jâ programâ. rammu.Kadâ büs kitâ Dainÿ i» ðõ- Kad bûs nâkoðie Dziesmu unkiø ðve¹të? deju svçtki?Miela¤ nue¤èiau ñ kínà. Es lab·prât aizietu uz kino.Ka¤p vadínasi ðítas fílmas? Kâds ir ðîs filmas nosaukums?A» ta¤ vaidôbinis fílmas? Vai tâ ir mâkslas filma?Kokiì åktoriai te¹ vaidína? Kâdi aktieri tur spçlç?E¤kim ñ vakaríná seãnsà. Iesim uz vakara seansu.åktorius, åktorë aktieris, aktrisebalkònas balkonsdekoråcijos dekorâcijaseilº rindaekrånas ekrânsfílmas filmaistòrinis f. vçsturiskâ f.vaidôbinis f. mâkslas f.spalvótas f. krâsainâ f.fojº foa·jçkulísai kulisesüþ kulísø aiz kulisçmüþkulisiai aizkuliseslòþë loþanesëkmº neveiksmepãrteris parterspértrauka starpbrîdisplojímai aplausipremjerâ pirmizrâderãmpa rampareþisiìr/ius, -ë reþisor/s, -e

Page 163: Butkus Lie La Celvedis

163

sålë zâlescenâ skatuvespektåklis izrâdedienínis s. rîta i.vakarínis s. vakara i.üþdanga priekðkarsvaidmuõ / ròlë lomavaidínti spçlçt / tçlotve¤ksmas cçliensvietâ vietaakordeònas akordeonsarmònika harmonikas / ermoòikasgróti / grîeþti akordeonü, spçlçt akordeonu, ermoòikasarmònika[l¿pinë] armonikºlë mutes ermoòikasb¾gnas bungasmüðti b¾gnà / b¾gnyti sist bungas / bungotchòras korisdainâ dziesmadainini¹k/as, -ë dziedâtâj/s, -adainüoti dziedâtdambrìlis vargânsdûdâ dûdas, dûkas, taured¾dø orkêstras pûtçju oríestrisd¾dmaiðis somu dûkasfleitâ flautagróti fleitâ, p¾sti fle¤tà spçlçt flautufortepijõnas klavieresska§binti fortepijonü spçlçt klavieresga»sas skaòagitarâ ìitâraska§binti gitarâ spçlçt ìitârugróti, grîeþti, ska§binti spçlçtinstrume¹tas instrumentsklavíðinis i. taustiòinstrumentsmuðamâsis i. sitamais i.puèiamâsis i. pûðamais i.stýginis i. stîgu i.sudìrintas i. noskaòots i. / uzskaòots i.ka¹klës kokleska§binti ka¹klëmis / kank- spçlçt kokli / koklçt liöoti

Page 164: Butkus Lie La Celvedis

164

ka¹klinink/as, -ë koklçtâj/s, -akompozítorius komponistsmüzikos kûrinýs skaòdarbslamzdìlis, dûdìlë stabulenatâ notsíð natÿ pçc notîmobòjus obojaorkêstras oríestrisd¾dø o. / puèiamÿjø o. pûtçju o.pianinas klavierespianíst/as, -ë pianist/s, -ep¿sti pûstsaksofònas saksofonsskamb¸ti skançtsmu¤kas vijolegrîeþti smuikü / smuiköoti spçlçt vijolismu¤kinink/as, -ë vijolnie/ks, -cetrimítas trompete, tauretrimitöoti taurçttrimítinink/as, -ë taurçtâj/s, -avaltòrna meþragsvargõnai çrìelesgróti / grîeþti vargõnais, var- spçlçt çrìeles gonöotivargõninink/as, -ë çrìelnie/ks, -cevarpa¤ zvaniska§binti varpa¤s zvanît zvanusviolonèêlë èells2. MUZIÌJUS. PAROD MUZEJS. IZSTÂDENor¸èiau nue¤ti ñ Es gribçtu aiziet uzLåtvijos kåro muziìjø, Latvijas kara muzeju,Ùþsienio mìno muziìjø, Ârzemju mâkslas muzeju,Liãudies buitiìs muziìjø, [Etnogrâfisko] brîvdabas

muzeju,Pavéikslø galêrijà, Gleznu galeriju,Parodÿ r¿mus �Låtvija�, Izstâþu zâli �Latvija�,Èiurliónio pavéikslø galê- Èurïoòa gleznu galeriju, rijà,

Page 165: Butkus Lie La Celvedis

165

Ka÷no kåro muziìjø. Kauòas Kara muzeju.A» tur¸sime gídà? Vai mums bûs gids?Kokiâ parodâ yrâ Istòrijos Kâda izstâde ir Vçstures mu-muziìjuje? zejâ?A» èiâ gålima fotograföoti? Vai te drîkst fotografçt?da¤linink/as, -ë, mìninink/as, -ë mâkslinie/ks, -cemìnas mâkslamezginia¤ adîjuminatiurmòrtas klusâ dabaódos plåstika âdas plastikapavéikslas gleznapeizåþas ainavapynímai pinumi(auto)portrêtas (pað)portretsraiþinýs griezums, grebumsskulptûrâ skulptûra, tçlniecîba (meno ða-k a )skülptorius tçlniekstapôba glezniecîbatapôtoj/as, -a gleznotâj/s, -a3. RÅDIJAS. TELEVÍZIJA RADIO. TELEVÎZIJAK± ðia¹dien ródo Vílnius? Ko ðodien râda Viïòa?Kókios yrâ Rygõs progråmos? Kâdas ir Rîgas programmas?Kuriuõ kanalü? Pírmu? Pa kuru kanâlu? Pa pirmo?Pérjunk kítà progråmà! Pârslçdz uz citu programmu!Tamsia÷! Ðviesia÷! Tumðâk! Gaiðâk!Pasük tylia÷! Pasük garsia÷! Nogriez klusâk! Uzgriez ska-

ïâk!Pe» tamsü (ðviesü). Pârâk tumðs (gaiðs).Kokiâ èiâ laidâ? Kas tas par raidîjumu?A» ta¤ va¤zdo ïraðas? Vai tas ir videoieraksts?Ku» yrâ rådijo laidÿ progra- Kur ir radioraidîjumu prog-mâ? ramma?Ájünk! Atsük kítà stõtá! Ieslçdz! Uzgriez citu staciju!

Page 166: Butkus Lie La Celvedis

166

Paieðkók müzikos! Pameklç mûziku!Pråðom iðjüngti! B¿k gìras, Lûdzu, izslçdz! Esi tik labs,iðjünk! Iðjünk! izslçdz! Slçdz ârâ!4. KOMPIÙTERIS DATORSKoks tavo kompiuteris? Kâds tev ir dators?IBM (ai by êmas), Makintò- IBM (ai bî ems), Makintoðs.ðas.Kóks jõ galingümas? Kâda ir tâ jauda?Âð pâkeièiau procêsoriø (pa- Es apmainîju procesoru (mâtes-grindínæ plõkðtæ). plati).Âð padídinau åtmintá. Es esmu palielinâjis atmiòu.Kompiüteriu âð dírbu. Ar datoru es strâdâju.Âð internêtà turiü darbê (na- Man internets ir darbâ (mâjâs).miì).Priì internêto âð jüngiuosi Pie interneta es pieslçdzos caurpe» modêmà. modemu.Tai brangóka. Tas ir padârgi.Mâno vaika¤ m¸gsta kompiu- Maniem bçrniem patîk dator-teriniüs þaidimüs. spçles.atmintís atmiòa

operatyvióji a. operatîvâ a.dískas diskskompåktinis d. kompaktdisksstandüsis d. cietais d.diskìlis disketeelektròninis påðtas elektroniskais pasts

fãilas datnefãilo dýdis datnes lielumsiðtrínti fãilà izdzçst datninukopijöoti fãilà nokopçt datniárenginýs ierîcekatalògas direktorijssubkatalògas apakšdirektorijs

Page 167: Butkus Lie La Celvedis

167

klaviatûrâ (keyboard) tastatûraklavíðas (key) taustiòðkompiüteris datorsmeniü izvçlnemonítorius, vaizduõklis monitors, pârraugspelº pelepelºs kilimºlis peles paliktnispelºs klavíðas peles pogapaspãusti pelæ noklikðíinât peliplõkðtë (board) platepagrindínë p. (motherboard) mâtesplateprogramâ programmaprogråminë ïranga (software) programmatûrarinkmenâ (folder) mapespausdintüvas (printer) printerslazerínis s. lazerprintersraðalínis s. strûklprintersspalvótas s. krâsu p.vairåsvirtë (joystick) kursorsviravírusas vîrussþymìklis (cursor) kursorsþiniåtinklis (web) tîmeklisájüngti (iðjüngti) ieslçgt (izslçgt)iðsaugoti (save) saglabâtiðtrinti (delete) izdzçstpakíbti uzkârties (ðnek.)pérkrauti pârlâdçtspausdínti drukâtsuri¹kti têkstà salikt tekstuprogramöoti programmçt

5. GA«SO KASÊTËS. AUDIOKASETES. SKAÒU-PLOKÐTÌLËS. KOMPÅKTI- PLATES. KOMPAKTDISKINIAI DÍSKAIKóká magnetofònà turí? Kâds tev ir magnetofons?Âð turiü kasêtiná. Man ir kaseðu magnetofons(kasetnieks).

Page 168: Butkus Lie La Celvedis

168

A» turí elektrofònà / grotü- Vai tev ir atskaòotâjs (mûzikasvà (müzikos ce¹trà)? centrs)?Turiü kompåktiniø dískø gro- Man ir kompaktdisku atskaòo-tüvà. tâjs.Turiü kìletà gerÿ plokðtìliø. Man ir daþas labas skaòupla-tes.Paklausôkime folklòro ïraðø! Paklausîsimies folkloras ie-rakstus!A» turí dþiåzo (rokenròlo, Vai tev ir dþeza (rokenrola,ka¹tri müzikos) ïraðø? kantri mûzikas) ieraksti?Magnetofònas sugìdo (ne- Magnetofons sabojâjies (ne-ve¤kia). strâdâ).6. ÐÕKIAI. DISKOTEKÂ DEJAS. DISKOTÇKAA» j¾s m¸gstate ðókti? Vai jums patîk dejot?Gãl vakarê ku» nórs nue¤sime? Var·bût vakarâ aiziesim kautkur?Gålima [pakviìsti ðókti]? Vai drîkstu lûgt?Mãn laba¤ ga¤la, bêt esü ja÷ Man ïoti þçl, bet esmu jau uz-pakviestâ. lûgta.A» nenor¸tumëte paðókti? Vai jûs negribçtu padejot?Miela¤! Lab·prât!Åèiû, neðóku. Pateicos, es nedejoju.Atsipraða÷, âð netôèia. Piedodiet, tas bija netîðâm.Ðitâ müzika laba¤ vãrginanti. Ðî mûzika ir ïoti nogurdinoða.Esü blõgas ðok¸jas. Esmu slikts dejotâjs.Atvirkðèia¤, j¾s ðókate pu¤kiai. Tieði otrâdi, jûs dejojat lielis-ki.Kókius ðokiüs j¾s m¸gstat? Kâdas dejas jums patîk?Âð ja÷ pavarga÷, pails¸kim! Es jau noguru, atpûtîsimies!Mãn apsisüko galvâ. Man noreiba galva.A» galiü jüs palyd¸ti? Vai drîkstu jûs pavadît?

Page 169: Butkus Lie La Celvedis

169

7. HÒBIS VAÏASPRIEKSK± j¾s ve¤kiate laisvü laikü? Ko jûs darât brîvajâ laikâ?Âð da÷g skaita÷. Es daudz lasu.Âð miela¤ keliãuju (meðkerió- Es lab·prât ceïoju (makðíerç-ju). ju).Kóks j¿sø hòbis? Kâds ir jûsu vaïasprieks (ho-bijs)?Ta¤ paslaptís. Tas ir noslçpums.Âð kolekcionöoju (renkü) Es kolekcionçju (krâju) mo-monetâs. nçtas.Âð gróju gitarâ (smuikü). Es spçlçju ìitâru (vijoli).Âð sportöoju. Es nodarbojos ar sportu.SPÒRTAS. TURÍZMAS SPORTS. TÛRISMSKu» výksta varþôbos? Kur notiek sacîkstes?Nor¸èiau ðiâs varþôbas pama- Es gribçtu redzçt ðîs sacensî-tôti. bas.Kâs dalyvãuja ðiosê varþôbo- Kas piedalâs ðajâs sacensî-se? bâs?Ku» výko treniruõtës? Kur notika treniòi?Kâs trêneris? Kas ir treneris?Atródo, ta¤ büs ádõmios füt- Liekas, tâ bûs interesantabolo rungtýnës. futbola spçle.Keli¹tà rungtýnës prasidºs? Cikos spçle sâksies?Kurí komãnda þa¤dþia raudó- Kura komanda spçlç sarkana-nais marðkinºliais? jos krekliòos?Kóks rezultåtas? Ka¤p ba¤- Kâds ir rezultâts? Kâ bei-gësi? dzâs?Kadâ prasidºs lìdo rítulio Kad sâksies hokeja spçlç?varþôbos?Kâs nugal¸jo? Kas uzvarçja?

Page 170: Butkus Lie La Celvedis

170

Rungtýnës ba¤gësi lygiõsiomis. Spçle beidzâs neizðíirti.A» e¤sime paþa¤sti tênisà? Vai aiziesim uzspçlçt tenisu?A» tü móki pla÷kti? Vai tu proti peldçt?Jí puikí plaukíkë. Viòa ir lieliska peldçtâja.A» j¾s slidin¸jate (èiuõþiate)? Vai jûs slçpojat (slidojat)?Gãl suþa¤skime kókià ðach- Varbût uzspçlçsim kâdu ðahamåtø pãrtijà? partiju?Vaþiöokime priì ìþero! Braucam uz ezeru!Te¹ gal¸sime pu¤kiai pasiírs- Tur varçsim lieliski izvizinâ-tyti vãltimi i» pameðkerióti ties ar laivu un pamakðíe-(paþuvãuti). rçt (pazvejot).autolenktýnës autosacîkstes[auto]rålis autorallijsbådmintonas badmintonsbëgímas skrçjiensbëgímo tåkas skrejceïðbòksas bokssburiåvimas burâðanaèiuoþímas slidoðanadailüsis è. daiïslidoðanagreitâsis è. âtrslidoðanadísko metímas diska meðanadvíraèiø kròsas velokrossdziudò dþudofechtåvimas paukoðanafütbolas futbolsfütbolo aikðtº futbola laukumsgimnåstika vingroðanaîeties metímas ðíçpa meðanairklåvimas airçðanajojímas jâðanas sportskròsas krossk¿jo metímas vesera meðanakrepðínis basketbolslaim¸jimas uzvaralaim¸ti uzvarçtlìdo ritulýs hokejslengvóji atlêtika vieglatlçtika

Page 171: Butkus Lie La Celvedis

171

lenktýnës sacensîbas / sacîkstesmotokròsas motokrossnugal¸tojas uzvarçtâjsolímpinës þaidýnës olimpiskâs spçlespérgalë uzvarapirmenôbës meistarsacîkstespla÷kymas; plaukímas peldçðana; peldçjumspla÷kymo base¤nas peldbaseinspla÷kti peldçtpralaim¸jimas zaudçjumspralaim¸ti zaudçtprîeðininkas pretinieksra¹kinis rokasbumbarêgbis regbijsrekòrdas rekordsrezultåtas rezultâtsrytínë mankðtâ rîta rosmerungtýnës sacensîbas, sacîkstesfütbolo r. futbola maèsrütulio stûmímas lodes grûðanasirgålius, gerb¸jas lîdzjutçjs, karsçjsslidin¸jimas slçpoðanasm¾gis sitiensbaudõs s. soda s.spòrtiniai þaidímai sporta spçlesspòrto aikðtº sporta laukumsðachmåtai ðahsðåðkës dambreteðãudymas ðauðanaðöolis ñ a÷kðtá augstlçkðanaðöolis ñ tõlá tâllçkðanataurº kaussteis¸jas tiesnesistênisas tenissstålo t. galda t.tinklínis volejbolsvandénsvydis ûdenspolovarþôbos sacensîbas, sacîkstesdra÷giðkos v. draudzîbas spçle[s]tarptautínës v. starptautiskâ[s] spçle[s]varþõv/as, -ë pretinie/ks, -cevaþiåvimas dvíraèiu riteòbraukðanaþaidímas spçle

Page 172: Butkus Lie La Celvedis

172

ÁSÅKYMAI PAVÇLES. ATSEVIÐÍAS IZ-SAUCIENU FORMAS1. ÁSÅKYMAI PAVÇLESAte¤k! E¤kð! Nâc! Nâc ðurp!Atnêðk! Atnes!Atsimi¹k! Atceries!Atstók [nuo man³s]! Atstâjies [no manis]!B¸k! Skrien! Bçdz!B¿k gìras (malonüs)! Esi tik labs (laipns)!Dink [ið èiâ]! Pazûdi!Döok! Döokð! Döokit ðe¹! Dod! Dod ðurp! Dodiet ðurp!E¤k! E¤kite! Ej! Ejiet!E¤k ðali¹! Ej prom!Galvók! Pagalvók! Domâ! Padomâ!Gãudyk! Íer!

Gélbëkit! Palîgâ!I§k! / Ðê! I§kite! Òem! Òemiet!Ki»sk! Cçrt!Klausôk! Klausies!Laikôk! Laikôkite! Turi! Turiet!La÷k ið èia! Lasies ârâ!Müðk! Sit!Nìðdinkis! Vâcies!Pakélk! Pacel!Paléisk! Paléiskite! [Pa]laid! [Pa]laidiet!Ramia¤! Mierâ!Sakôk! Sakôkite! Saki! Sakiet!Sëd¸k! Sëd¸kite! Sçdi! Sçdiet!S¸sk! S¸skite! Sçdies! Sçdieties!Stabdôk! Bremzç!Stov¸k! Stâvi!Sustabdôk! Sustabdôkite! Apturi! Apturiet!Sustók! Sustókite! Apstâjies! Apstâjieties!Ðãuk! Ðauj!Tyl¸k! Tylõs! Klusç! Klusu!Uþsièiãupk! Turi muti!Þinók, kâd� Ásidëm¸k, kâd� Zini, ka� Ievçro, ka�Þiûr¸k! Þiûr¸kite! Skaties! Skatieties!

Page 173: Butkus Lie La Celvedis

173

2. SUÐUKÍMAI, KEIKSMA° IZSAUCIENI, LAMU VÂRDIÂk! Âch! Ói! Ak! Ak vai! Vai!O Diìve! O Viìðpatie! Ak Dievs! Ak Kungs!Dievüliau! Vai Dieviò!Viìðpatie, pasigail¸k! Lai Dievs þçlîgs!Âk ta¤p! Âk ðítaip! Ak tâ! Ak ðitâ!Nâ ta¤p! Nu jâ!Ku» èiâ mãn! Kur nu man!Nâ, gera¤! Nu labi!Ku» te¹! K± tü! Kur nu! Ej nu!E¤k [ja÷] e¤k! Ej nu [ej]!Âch, k± èiâ (te¹)! Ói, k± gi! Ak, ko nu!Vâ! Ðta¤! Þiûr¸k! Re! Lûk! Skat!Rüpûþe! Gyvåte! �Blémba! �� Jedritvaikociò!� Johaidî!Velnia¤ rãutø! Velns pa·râvis!Kâd tavê (jñ, j±) balâ / vélnias! Lai tevi (viòu) jupis!Kâd tavê perk¿nas! Ka tevi pçrkons!E¤k [tu] Ejpo velniÿ! pie velna!ðíkt! (vulg.) dirst! (vulg.)peklõn! ellç!Tikrâ velniavâ! Velna bûðana!Põ velniÿ! Põ perk¿nais! Velns ar ârâ! Pie velna!DAÞNESNÍ PRÎEVEIKS- BIEÞÂK LIETOJAMI AP-MIAI, DALELÔTËS, KITÍ STÂKÏA VÂRDI, PARTIKU-TARNÔBINIAI ÞÕDÞIAI LAS UN CITI PALÎGVÂRDIapôtikriai, maþda÷g apmçramapskrita¤ vispâra¹tra ve»tus, kíta ve»tus no otras pusesa», arbâ vai, jeba»gi vai tadbê åbejo bez ðaubâm, katrâ ziòâbêt taèu, tomçr

Page 174: Butkus Lie La Celvedis

174

bet kóks lai vai kâdsb¿tent pro t ibûtina¤ katrâ ziòâ, noteiktièiâ te, ðeitdãr vçldºl dçï, pçc (abu polinksniai!)dëkâ (postpozîcija!) labad (polinksnis!)ganâ, paka¹kamai diezgani» uni»� i»� gan� gan�kadãngi tâ kâka¤pgi kâ tadk± tík tikko kâkaþín diez, diezinkaþín a» diez vaikodºl, dºl kõ kâpçc, kâdçïkõl, kõlei kamçrkõl kâs pagaidâmnebe¹t vienîgi ja, ja tikainês jonêt p a tnórs kaut [gan]õ betta¤gi, vadínasi tâ tadta¤p, ðítaip tâ, ðitâta¤p pât arîta¤p såkant tâ sakottík, tikta¤, vîen tík t ikaitikriãusiai droði vientõl, tõlei tikmçr, tik ilgiturb¿t, galb¿t laikam, var·bûtvºl atkal[vîenu] þodþiü [ar vienu] vârdu sakotvís dãr jo·projâmvisadâ, visadõs vienmçr / vien·mçr, ar·vienvís dëlto t omçrvís vîen, vís tîek vien·alga, tik un tâvõs, võs võs tikko, tik tikkovõs tík tiklîdzkâs ið tõ kas par tokâs büs, tâs lai bûtu, kas bûdamskâs sãu katrs par sevi

Page 175: Butkus Lie La Celvedis

175

kâs tãu (jãm...) dãrbo kas tev (viòam...) par daïu[kad ir] kâs beb¿tø lai tur vai kasèia nºr ko galvóti / svarstôti te nav ko gudrotne geröoju ne jau no laba prâtaðükës lãimæ nìða uz labu laimikaip tík laikü îstâ laikâgerókai priìð labu laiku pirmsta¤ ne prieð gìra tas nav uz labugeröoju neba¤gti labu galu neòemtdidþiâ dalimí lielâ mçrâkas per nesçmonë kas par niekiemFRAZEOLOGÍZMAI, PÅTAR- FRAZEOLOÌISMI, SAKÂM-LËS I« PRÎEÞODÞIAI VÂRDI UN PARUNAS1. FRAZEOLOGÍZMAI FRAZEOLOÌISMIÍð ådatos veþímà priskãldyti. Taisît no oda ziloni.P¾sti míglà ñ akís. Dümti akís. Pûst miglu acîs.Akimís rôti. Ar acîm apçst.Íð akiìs. Pçc acumçra.E¤ti, ku» åkys vìda. Iet, kur acis râda.Ka¤p akmuõ a¹t (nuõ) ðirdiìs. Kâ akmens uz (no) sirds.Léisti prõ ausís. Laist gar ausîm.Balâ / Vélnias þíno. Velns viòu zina.Gyvâ balâ / Gôvas kélmas / vél- Vesels lçrums.nias.Gyvìna ka¤p bróliai. Dzîvo kâ brâïi.Nukrísti ka¤p íð danga÷s. Kâ no debesîm nokrist.[Pa]trãukti pe» da¹tá. [Pa]vilkt uz zoba.Ãiðku ka¤p a¹t délno. Skaidrs kâ uz delnas.Uþtre¹kti durís panósëje. Aizcirst durvis deguna priekðâ.Ka¤ gaidýs pa÷tà padºs. Po Kad pûcei aste ziedçs.ðve¹to nôgdos.Nuõ galvõs ikí kójø. No galvas lîdz kâjâm.Galvâ sükasi. Galva grieþas.Gyvìna ka¤p ínkstas taukuo- Dzîvo kâ niere pa taukiem.sê.

Page 176: Butkus Lie La Celvedis

176

Jöodu a¹t bãlto. Melns uz balta.Jöoda pave»sti bãlta. No melna iztaisît baltu.Pave»sti juoka¤s. Pârvçrst jokâ.Nuvarôti k± ñ kapüs. Iedzît kâdu kapâ.Vi»sti íð kójø. Krist no kâjâm.Skínti lãurus. Plûkt laurus.Paléisti lieþüvá. Palaist mçli.Laikôti lieþüvá üþ dantÿ. Turçt mçli aiz zobiem.Ja÷stis ka¤p namiì. Justies kâ mâjâs.Vedþióti üþ nósies. Vazât aiz deguna.Óþius lüpti. Ñ Rýgà vaþiöoti. Dîrât âþus (âzi).Dãr pîenas nuõ l¿pø nenu- Vçl mâtes piens uz lûpâm.dþi¾vo.Tík pa÷kðèio pîeno tr¾ksta. Trûkst tikai putna piena.Ka¤p perk¿nas íð giìdro dan- Kâ pçrkons no skaidrâm debe-ga÷s. sîm.Diìvo pi»ðtas. Dieva pirksts.Apvynióti apli¹k pi»ðtà. Aptît ap pirkstu.Iðlãuþti íð pi»ðto. Izzîst no pirksta.Þiûr¸ti prõ pirðtüs. Skatîties caur pirkstiem.Paþínti ka¤p sâvo penkís pirð- Pazît kâ savus piecus pirkstus.tüs.Lígi devi¹to pråkaito. Vaiga sviedros.Prii§ti iðskëstomís ra¹komis. Saòemt ar atplestâm rokâm.Krísti íð ra¹kø. Krist no rokâm.Kîetas rîeðutas. Ciets rieksts.Ka¤p siµkës statínëj. Kâ siïíes mucâ.Ta¤ nº sudílusio skatíko ne- Tas nav ne plika graða vçrts.ve»ta.[E¤na] ka¤p svîestu pâtepta. Iet kâ pa taukiem (pa sviestu).Drìbanèia ðirdimí. Ar dreboðu sirdi.I§ti kà á ðírdá. Òemt ko pie sirds.Ðírdá iðlîeti / atvérti. Atvçrt sirdi.Ðirdís kulnuosê. Dûða papçþos.Lengvâ ðirdimí. Ar vieglu sirdi.Gyvénti ka¤p ðüniui sü katê. Bût ar kâdu uz naþiem. Dzî-vot kâ sunim ar kaíi.

Page 177: Butkus Lie La Celvedis

177

Ka¤p ðuõ a¹t ðiìno / rüpûþë Kâ suns uz siena kaudzes.a¹t pyrågo.Pasiÿsti põ velniÿ. Sûtît pie velna.Velniÿ pri¸dæs. Velnu pilns.Ne¤ vélnias, ne¤ gegütë. Ne ðis, ne tas.Nerâsti sãu viìtos. Nerast sev vietas.Vôras ka¤p çþuolas! Vîrs kâ ozols!Nutrãukti vidurý þõdþio. Pârtraukt pusvârdâ.Ja÷stis ka¤p þüviai vandenyjê. Justies kâ zivij ûdenî.2. PÅTARLËS I« PRÎEÞO- SAKÂMVÂRDI UN PARU-DÞIAI NASObuolýs nuõ obeµs netolí rí- Âbols no âbeles tâlu nekrît.tasi.Sâvo akysê r±sto nemåto, õ Savâ acî baïíi neredz, otram �kíto i» kríslà pâstebi. skabargu ierauga.Þmogüs nê kia÷lë, vískà su- Cilvçks nav cûka, visu apçd.vãlgo.Kóks klãusimas, tóks i» atså- Kâ jautâ, tâ atbild.kymas.I» sîenos türi ausís. Pat sienâm ir ausis.Prõ vîenà a÷sá áºjo, prõ kítà Pa vienu ausi iekðâ, pa otruiðºjo. ârâ.Nekâsk duobºs kitãm ­ pâts Kas otram bedri rok � pats ákrísi. iekrît.Susíkalba ka¤p kia÷lë sü þà- Runâ kâ cûka ar zosi / kâ zosssi§ / þ±sinu. Vîenas apiì ar tîtaru. Viens jâj cûku,tíltus, kítas apiì míltus. otrs kazu.Tylí kia÷lë gílià ðåkná knísa. Lçna cûka dziïu sakni rok.Nê mâno kia÷lës, nê mâno Ne mana cûka, ne mana druva.püpos.Kóks dãrbas, tóks i» atlôgini- Kâds darbs, tâda alga.mas.Negírk dienõs bê våkaro. Neslavç dienu pirms vakara.Juõ ñ míðkà gilia÷, juõ mì- Jo dziïâk meþâ, jo vairâk mal-dþiø daugia÷. kas.

Page 178: Butkus Lie La Celvedis

178

Nërâ rõþiø bê dygliÿ. Nav rozes bez çrkðíiem.Kâs kåtei öodegà pakeµs. Kas kaíim asti cels.Pasitãikë ka¤p åklai víðtai Gadîjâs kâ aklai vistai grauds.gr¿das.Juõ daugia÷ türi, juõ dau- Jo çd, jo gribas. Apetîte rodasgia÷ nóri. Apetítas atsi- çdot.ra¹da bevãlgant.Kãlk gìleþá, kõl karðtâ! Kal dzelzi, kamçr karsta!Ka¤p pasiklósi, ta¤p iðmiegósi. Kâ klâsi, tâ gulçsi.Kalb¸jimas ­ sidåbras, tyl¸- Runâðana � sudrabs, klusçða-jimas ­ ãuksas. na � zelts.Jéigu [jóti] ñ prågarà, ta¤ a¹t Ja jau krist, tad ar troksni.gìro ãrklio.Visu» gera¤, bêt namiì ge- Visur labi, bet mâjâs vis·labâk.riãusia.Visu» gera¤, ku» m¿sø nërâ. Visur labi, kur mûsu nav.Ku» m¿sø nërâ, te¹ ve»ðiai Kaimiòu vista vienmçr izska-ålø gìria. tâs lielâka par paðo zosi.Didelí darba¤ nê tuoja÷ pa- Katram darbam savs laiks.dåromi. Visókiam dãrbui Bez laika rozes nezied.såvas la¤kas. Labs nâk ar gaidîðanu.Nukrís obuolýs, ka¤ nunõks. Gudrîba nâk ar laiku. Nâkslaiks, nâks padoms.Kiekvîenas yrâ sâvo lãimës Katrs pats savas laimes ka-kãlvis. lçjs.Durnãm i» oþkâ panìlë. Muïíim pods par cepuri.Da÷g triükðmo dºl niìko. Liela brçka, maza vilna.Nërâ taisýklës bê iðimtiìs. Nav likuma bez izòçmuma.Nevôk Diìvo á mìdá ­ pasku¤ Nedzen Dievu meþâ � iedzinisneiðpraðôsi. svilpodams neatsauksi.Kâs îeðko, tâs ra¹da. Kas meklç, tas atrod.Kâs galvojê, tâs i» a¹t lieþü- Kas uz sirds, tas uz mçles.vio. Kâs blaiviãm galvõj, Nedzçris domâ, dzçris runâ.tâs girtãm a¹t lieþüvio.Nê tóks vélnias baisüs, kóká Velns nav tik melns, kâ iz- jñ piìðia. bïauts (kâ to mâlç).Miðkê gímæs, ñ míðkà þi¾ri. No meþa vests (Meþâ dzimis),

Page 179: Butkus Lie La Celvedis

179

Viµkas neka÷kæs nebüs. uz meþu skatâs.Saví marðkinia¤ arèia÷ k¿no. Katram savs krekls tuvâks.Gãlva sîenos nepramüði. Ar galvu mûri nesadauzîsi.Rankâ ra¹kà plãuna. Roka roku mazgâ.Vãrna vãrnai akiìs neki»s. Vârna vârnai acî neknâbj.Neða÷k viµko íð míðko. Nesauc vilku no meþa.Juõkiasi tâs, kâs juõkiasi pas- Vis·gardâk smejas tas, kaskutínis. smejas pçdçjais.Ankstyvóji vãrna dantís raki- Kas pirmais brauc, tas pirmaisn¸ja, vëlyvóji akís krapðti- maï. Kurð putniòð agri ce-n¸ja. Ankstí k¸læs, jãunas ïas, tas agri slauka degunti-vìdæs nesigail¸si. òu.Plíkas ka¤p tilvíkas (ka¤p baþ- Pliks kâ baznîcas þurka.nôèios þiürkë).K± prisívirei, t± i» srºbk. Kâdu putru savârîji, tâda jâ-strebj.I» pel¸da sâvo va¤kà gíria. Katrs savu preci slavç. KatraKiekvienâ låpë sâvo öode- sieva savu putru liela.gà gíria.Sk³stantis i» üþ ðiãudo griì- Slîcçjs pat pie salmiòa íeras.biasi.Kâs kãrdà pâkelia, nuõ kãr- Kas zobenu paceï, no zobenado i» þ¾va. krît.Pamaþü vaþiöodamas, tolia÷ Lçnâk brauksi, tâlâk tiksi.nuvaþiöosi.Sótus ãlkano neuþja÷èia. Paçduðais izsalkuðo nesaprot.Tuðèiâ statínë ga»siai ska§- Tukða muca tâlu skan.ba.Nërâ d¿mø bê ugniìs. Nav dûmu bez uguns.Senâ méilë nerûdíja. Veca mîlestîba nerûs.Geria÷ vëlia÷, negü niìkad. Labâk vçlu nekâ ne·kad.Vienâ kregþdº ­ dãr nê pa- Viena bezdelîga pavasari nenes.våsaris.Ta»p vilkÿ b¿damas, vilkü i» Vilku barâ ar vilkiem jâkauc.ka÷k.Vískam såvas la¤kas. Ate¤s Visam savs laiks.la¤kas, büs ir va¤kas.

Page 180: Butkus Lie La Celvedis

180

Þílë galvõn, vélnias uode- Jo vecs, jo traks.gõn.Vískas gera¤, kâs gera¤ ba¤- Viss labs, kas labi beidzas.giasi.Viµkà míni, viµkas èiâ. Te vilku piemin, te vilks klât.Nê vískas ãuksas, kâs ãuksu Ne viss ir zelts, kas spîd.þíba.Lengva¤ gãunama, lengva¤ Viegli nâcis, viegli aiziet.iðléidþiama.ATSARGIAI � KITA REIKÐ- UZMANÎBU � CITA NOZÎ-MË! ME!Aadôti �lâpît� adît �megzti, nerti�a¤ris �îrs� airis �irklas�aketº �âliòìis� akacis �akivaras�aµkas �svçtvieta, upurvieta� elks �stabas�aµkti �kïût izsalkuðam� alkt �trokðti, geisti�aµpti �ìîbt� elpot �kvëpuoti, alsuoti�ap¸sti �apkoðïât, apgrauzt� apçst �suvalgyti�åpkasas �ierakums, tranðeja� apkasas �pagrëbstai, nuogrëbos�åplankas �vâki, apvâks� aploks �aptvaras, þardis�aplºkti �apskriet� aplçkt �apvaisinti�aple¹kti �apdzît; apliekt� aplenkt �apsupti, apsiausti�apníkti �uzklupt, apstât� apnikt �pabosti, ákyrëti�apsimêsti �izlikties� apmesties �ásikurti, apsistoti�aptvérti �apþogot� aptvert �apkabinti; suvokti�ãrklas �spîïarkls� arkls �plûgas�atbild¸ti �atbraukt ar troksni� atbildçt �atsakyti�atja÷sti �izrâdît lîdzjûtîbu� atjaust �nutuokti; atsikvoðëti�atlaida¤ �atlaidas� atlaide �nuolaida�atsistóti �piecelties kâjâs� atstâties �atstoti�atküsti �atspirgt� atkust �atitirpti�atstóti �atstâties; aizstât� atstât �palikti�auglýs �audzçjs� auglis �vaisius�aukâ �upuris; ziedojums� auka �audra, viesulas�ãuklëti �audzinât� auklçt �priþiûrëti kûdiká�

Page 181: Butkus Lie La Celvedis

181

Bbãmba �naba� bumba �kamuolys; bomba�baudâ �sods� bauda �mëgavimasis�bãudyti �mudinât, kûdît� baudît �ragauti�be¹dras �drauìelis� biedrs �draugas, kolega�bendrôbë �kopîba� biedrîba �draugija; bendrovë�bérnas �puisis� bçrns �vaikas�bíldinti �klaudzinât, dimdinât� bildinât �pasipirðti�blåkë �blakts� blakus �ðalia�brangüs �dârgs� brangs �veðlus; ámitæs; turtingas�bra÷kti �braucît, svîtrot� braukt �vaþiuoti�brýdis �bridums; brasla� brîdis �minutëlë, akimirka�brîedis �alnis� (lo. Alces) briedis �elnias� (lo. Cervus)brükti �bâzt; kulstît� brukt �irti; griûti; smukti; pulti�bûrýs �bars, pulks� bûris �narvas, inkilas�bûtôbë �bûtne� bûtîba �esmë�Ddabâ �greznumlieta� daba �gamta, prigimtis�dagýs �dzelksnis� dadzis �usnis�Dãiva �sievietes personvârds� daiva �skiltis� (apelsino ir pan.)daliâ �liktenis� daïa �dalis�dalôba �dalîðana� dalîba �dalyvavimas�dangâ �sega; pârklâjs� danga �duobë, pravëþa�da»þas �sakòu dârzs� dârzs �sodas, darþas�dãuginti �vairot� daudzinât �minëti, garsinti�debesís �mâkonis� debesis �dangus�dºdë �tçvocis� dçdçt �nykti, dûlëti�dejâ �diemþçl� deja �ðokis�dejöoti �vaimanât� dejot �ðokti ðoká�dëkâ �pateicîba� dçka �nuotykis�dëlº �dçle� dçls �sûnus�de¹gti �segt, klât; skriet� diegt �lëkti, dumti�d¸stytojas �docçtâjs� dçstîtâjs �sodintojas�d¸styti �likt; docçt skolâ� dçstît �sodinti� (augalus)dëv¸ti �nçsât, valkât� dçvçt �vadinti� (kuo)dîegas �asns, dîgsts� diegs �siûlas�dîegti �durt, dzelt; ievest� diegt �daigstyti, siûlëti�dyglýs �çrkðíis, skuja� dîglis �gemalas�

Page 182: Butkus Lie La Celvedis

182

dýkas �tukðs; brîvs� dîks �neuþsiëmæs, laisvas�dírstelëti �uzmest aci� dirst �ðikti� (vulg.)draiskaliöoti �valkât skrandas� draiskot �ðëlti, iðdykauti�dråpana (novec.) �drçbes� drâna �audinys�drausmíngas �disciplinçts� drausmîgs �siaubingas, ðiurpus�dra÷sti �liegt� draudçt �grësti; grasinti�drºbti �nomest; taðíît� drçbt �plëðyti á skutus�dróbë �linaudekls� drçbe �drabuþis�druskâ �sâls� druska �truputis; trupinys�d¾bliai �gyvuliø viduriai� dubïi �purvas�d¾kti �trakot, plosîties� dûkt �dûgzti, ûþti, ûkti�dülkës �putekïi� duïíes �drumzlës�duobº �bedre� dobe �lysvë�d¾ris �dûriens� dûre �kumðtis�düsas �elpas trûkums� dusa �poilsis, atilsis�; dusmas �pyktis�düsti �smakt� dusçt �miegoti, ilsëtis�dvasia �gars, spoks� dvaða �kvapas, alsavimas�dvëslâ �sprâgonis� dvçsele �siela�dvºsti �sprâgt nost, nobeigties� dvest �dûsuoti; dvelkti�

E, Ëeilº �rinda� iela �gatvë�élnias �briedis� (lo. Cervus) alnis �briedis� (lo. Alces)¸sti �çst� (par lopiem) çst �valgyti, ësti�Ggaidãuti �ïoti gribçt� gaidît �laukti�gail¸ti �þçlot� gailçt �þërëti�ga¤sas �blâzma� gaiss �oras�gal¸ti �spçt, varçt� galçt �galabyti, þudyti�galiâ �spçja, vara� gaïa �mësa�galvóti �domât� galvot �tvirtinti, garantuoti�gåras �tvaiks� gars �dvasia, ðmëkla�gausâ �pârpilnîba� gausa �skalsa�gausüs �pârpilns� gauss �lëtas, vangus; skalsa�gélda �abra; sile� galds �stalas�giesmº �garîga vai svinîga dzies- dziesma �daina, giesmë�

ma�

Page 183: Butkus Lie La Celvedis

183

girâ �kvass� dzira �gyvuliø girdalas; gira�gírtas �piedzçries� Ìirts �toks vyro vardas�gírtis �lielîties� dzirties �ketinti kà daryti� (psn.)gléivës �gïotas� gïçvs �glebus; silpnabûdis�glìþnas �vâjð; trausls� glezns �dailus, grakðtus; gleþnas�glitüs �gïotains; glums� glîts �iðvaizdus, dailus�globóti �gâdât� glabât �laikyti, saugoti; laidoti�godóti �pârdomât, sapòot� gâdât �globoti, rûpintis�grandâ �tilta baïíis� grodi �rentiniai�grãndyti �kasît; skrâpçt� grandît �griausti, dundëti�grëblýs �grâbeklis� greblis �droþtuvas; skaptas�gr¸bti �grâbt, grâbstît� grebt �skobti, skaptuoti�gr³þti �urbt� griezt �pjauti, riekti; sukti�griìbti �grâbt, íert� gribçt �norëti�gudrüs �atjautîgs, viltîgs� gudrs �protingas�gu»nas �potîte� gurns �ðlaunis�; dgs. �klubai�g¾þë �kâpostgalva� gûþa �ðlaunis�Iádãrbinti �pieòemt darbâ� iedarbinât �uþvesti� (variklá)ieðkóti �meklçt� ieskât �ieðkoti galvà, utëliauti�ïrankis �darbarîks� ierocis �ginklas�ïsèios �dzîles� iekða �vidus�ásijüngti �iesaistîties; ieslçgties� iejûgties �ásikinkyti�íðpera �dzimums� izpera �vanta�iðte§pti �izvilkt; izstiept� iztempt �iðmaukti, iðlaikyti�Jja÷das �uzbudinâðana� jauda �galia, galingumas�jauníklis �dzîvnieku mazulis� jauneklis �jaunuolis�jautrüs �jûtîgs; modrs� jautrs �linksmas�jëgâ �spçks� jçga �prasmë�jöodas �melns� jods �piktoji dvasia, velnias�Kkâd �ja� kad �kada, kai�kãilis �kaþoks, âda� kails �nuogas, plikas�kaiðôti �spraust, puðíot� kaisît �barstyti�

Page 184: Butkus Lie La Celvedis

184

ka¤tinti �kaitçt� kaitinât �erzinti�kaktâ �piere� kakts �vidinis kampas�kåmanos �iemaukti� kamanas �vaþis, rogës�kamarâ �kambaris� kamara �laðiniø odelë; pluta�kambarýs �istaba� kambaris �kamara�kamîenas �koka stumbrs� kamiens �eglës þievë�kãrdinti �likt kârt� kârdinât �gundyti�karpôti �cirpt; sliet� kârpît �kapstyti; trypti�kartâ �paaudze� kârta �tvarka, bûdas; eilë�Ka÷nas �Kauòa� kauns �gëda�kìkë �íekars� cekuls �skiauterë�kélti �celt augðâ� celt �kelti; statyti� (pvz., namà)kérti �atlupt, atdalîties� íert �èiupti, gaudyti�kìþas �vârgs dzîvnieks, koks� íeza �nemalonumai, painiava�kia÷lë �cûka� Íauïi �toks kaimavardis�kiìmas �pagalms� ciems �kaimas�kiðkâ �apakðstilbs� ciska �ðlaunis�kiürti �kïût cauram� kurtçt �(ið)purti� (apie ridikus)klajüs �maldîgs, kïûdains� klajð �atviras�klejóti �murgot� klejot �klajoti�kliãuda �trûkums; vaina� kïûda �klaida�klíbas �izïodzîjies� klibs �ðlubas�klied¸ti �murgot� kliedçt �sklaidyti, blaðkyti�kli§pti �grimt, iemukt� klimst �klaidþioti, bastytis�klizmâ �klistîrs� klizma �bëda, nesëkmë; klizma�klusüs �dzirdîgs� kluss �tylus�kra÷jas �asins� kraujð �skardingas�; kreve �ðaðas; ruplë�kraupüs �baigs; nelîdzens� kraupis �piktðaðiai; susas�kre¤vas �greizs, lîks� krievs �rusas�; kreiss �kairys�krìklës �nonesâtas drçbes� klekls �marðkiniai�krûtís �sievietes krûts� krûts �krûtinë�k¿dra �dîíis� kûdra �durpës�k¿jis �veseris� kûja �lazda�kukülis �klimpa� kukulis �kepalas; kyðis�kulº �sçklinieku maisiòð� (vulg.) kule �maiðelis�köoka �vâle� koks �medis�kuõlas �miets� kols �dvitaðkis�köopa �rota� kopâ �drauge, kartu�köosa �kovârnis� kosa �asiûklis�kürpë �tupele� kurpe �batas�kvºpti �elpot, iedvest� kvçpt �smilkti, rûkti�

Page 185: Butkus Lie La Celvedis

185

Llaba¤ �ïoti� labi �gerai�laidâ �riets; izlaidums; pârraide� laida �eilë; byla; dryþis�låkatas �nonçsâts apìçrbs� lakats �skara�lankôti �apmeklçt� locît �lankstyti�laupôti �lupinât, lobît� laupît �plëðti, grobikauti�le¤las �tievs� liels �didelis�lºkti �skriet, lidot� lçkt �ðokti� (á aukðtá, tolá); �te-

këti� (apie saulæ)lentâ �dçlis� lieta �reikalas; daiktas�lepnüs �izlepis� lepns �iðdidus�lºtas �lçns� lçts �pigus�liãunas �lokans, slaids� ïauns �piktas; blogas�liãuti(s) �rimt, pârstât� ïaut �leisti, nedrausti�liemuõ �viduklis� liemenis �skerdiena�líkti �palikt� likt �dëti, statyti�lóva �gulta� lâva �plautas, gultas�lübos �griesti� luba �skiedra, gontas�lupôna �miza� (kartupeïu, âbo- lupîna �lubinas� (lo. Lupinus) lu)

Mmaigüs �miegains� maigs �ðvelnus�maksóti �snauduïot� maksât �mokëti; kainuoti�maldôtis �mierinâties� maldîties �klysti; klaidþioti�manôti �prâtot� manît �(pa)stebëti�måsalas �çsma� masalas �tymai�måtas �mçrs� mats �plaukas�mãuti �maukt; mukt� maut �mykti, baubti�medínis �koka, meþa� mednis �kurtinys�mìdis �koks� meþs �miðkas�m¸klinti �nojaust, minçt� meklçt �ieðkoti�m¸lynas �zils� melns �juodas�meµsti �lûgties� melst �plepëti, taukðti niekus�mélþti �slaukt� melzt �muðti, tvoti�mìtas �laiks, periods� mets �eskizas�mësâ �gaïa� miesa �kûnas�miìstas �pilsçta� miests �miestelis, gyvenvietë�miestìlis �pilsçtiòa� miestiòð �naminis alus ar midus�mitrüs �veikls, manîgs� mitrs �drëgnas�

Page 186: Butkus Lie La Celvedis

186

mókytojas �skolotâjs� mâcîtâjs �pastorius, kunigas�mókslas �zinâtne� mâksla �menas�mókslininkas �zinâtnieks� mâkslinieks �menininkas�móða �vîra mâsa� mâsa �sesuo�murgsóti �snauduïot� murgot �kliedëti�Nnåginë �pastala� nadzene �kepurë su snapeliu�nåras �ûdenslîdçjs� nâra �undinë, vandenë�naudâ �labums� nauda �pinigai�nedãrbas �bezdarbs� nedarbs �siautëjimas�nêgi �vai tad� nedz �nei�nesçmonë �aplamîba, muïíîba� nesamaòa �sàmonës netekimas,

alpulys�níkti �strauji íerties, uzbrukt� nikns �piktas�nókti �briest� nâkt �eiti artyn�n¾dien �tagad� nudien �tikrai, ið tiesø�Oobuoliükas �âbolîtis� âboliòð / dâboliòð �dobilas�

Ppaauglýs �pusaudzis� paauglis �netikras vaisius�pålios �pelkës, tyrumai� païas �plûdimas, niekinimas�pãltas �metelis� palts �klanas, balutë�parodâ �izstâde� parâds �skola�paþemº �vieta pie paðas zemes� pazeme �poþemis�pélkë �purvs� peïíe �bala�pliìnas �tçrauds� pliens �klintis; molis�plôðti �plîst� (par drânu un tml.) plîst �plyðti; duþti; sprogti�pråkartas �redeles; sile� karote �ðaukðtas�prasmíngas �jçdzîgs; nozîmîgs� prasmîgs �sumanus; vikrus�pristóti �uzbâzties, piesieties� piestât �sustoti�p¿ras �tâds mçrs� pûrs �kraitis�pu»slos �ðïakatas� purslas �snukis, terlë�pu»vas �dubïi� purvs �pelkë�pütë �vista� (bçrnu valodâ) putns �paukðtis�

Page 187: Butkus Lie La Celvedis

187

Rra¤bti �nirbçt, þilbt� reibt �svaigti; kauðti�ra¤tas �tâds, kas jâj� raits �spartus�raiþôti �graizît, durt� raizçties �nerimauti, rûpintis�râkti �bakstît; urbinât� rakt �kasti, rauti�raugínti �raudzçt� raudzît �þiûrëti; mëginti�ra÷sis �izrakòâta bedre� rausis �pyragas, banda�ra÷sti �sarkt; rakòât� raust �þerti, þarstyti�ret¸ti �kïût retâkam� recçt �stingti, kreðëti�ribâ �robeþa� riba �ðonkaulis�riebüs �trekns� riebîgs �ðlykðtus�riìstas �izliekts, lîks� riests �ruja, poravimasis�riìsti �liekt� riest �brandinti� (pvz., pumpu-

rus); �spausti�riet¸ti �ripot� rietçt �leistis� (apie saulæ)ryklº �þâva� rîkle �gerklë�rûdôti �rûsçt� rûdît �grûdinti�rûgðtüs �skâbs� rûgts �kartus�r¾kti �kûpçt� rûkt �ûþti; urgzti�Ssagtís �sprâdze� sakta �segë�sa¤tas �sienamais; sakars� saite �raiðtis; jungtis�salda¤nis �konfekte� saldains �salsvas�såmana �sûna� samaòa �sàmonë�såpnas �sapnis� sapnis �sapnas; svajonë�s¸bras �drauìelis� sebris �kaimynas�sêgti �pogât� segt �dengti, gaubti, kloti�sekâ �norise� seka �sëjomaina�sekin¸ti �sekot� secinât �daryti iðvadà�sia÷bas �ðausmas� ðaubas �abejonë�sia÷bti �sirot, postît� ðaubîties �abejoti�si¿lyti �piedâvât� solît �þadëti�sôvas �sula� sîvs �srutos�; �aðtrus; smarkus�skaidâ �sadalîðana� skaida �skiedra�skãidyti �sadalît� ðíaidît �taðkyti; traiðkyti; gliau-

dyti�skaistüs �koðs, tîrs� skaists �graþus�skaitôti �lasît� (tekstu) skaitît �skaièiuoti�

Page 188: Butkus Lie La Celvedis

188

skaitôtojas �lasîtâjs� skaitîtâjs �skaitiklis�skan¸ti �kïût garðîgâkam� skançt �skambëti�skandínti �slîcinât� skandinât �skardenti; þvanginti�skåptas �kalts� ðíçps �ietis�skarâ �lakats� skara �ðluotelë�skãrti �nodriskâties� skart �liesti�skåtinti �mudinât� skatîties �þiûrëti�ska÷sti �sâpinât� skaust �pavydëti; iðnaikinti�ske»sti �kaut� (lopus) ðíçrst �ástriþai pjauti�skiedrâ �skaida� ðíiedra �pluoðtas, skaidula�skîesti �atðíaidît� ðíiest �taðkyti; eikvoti�skõbti �grebt, dobt� skâbt �rûgti�skraidôti �lidot� skraidît �lakstyti�skrãnda �kaþoks� skrandas �skarmalai�skudrüs �ass, straujð� skudra �skruzdë�slãmpa �slaits, loþòa� slampa �liurbis; paleistuvë�slºgti �spiest, presçt� slçgt �rakinti; sudaryti� (sutartá)slia÷kti �ðïûkt; lçni plûst� slaukt �melþti�slídës �slçpes� slîdas �paèiûþos�sli¾kinti �klusu iet� ðïûkt �èiuoþti; ðlepsëti�slópti �smakt� slâpt �bûti iðtroðkusiam�smagüs �jautrs, lîksms� smags �sunkus�smaµkës �tvans� smalks �plonas; subtilus�smºlis �smilts� smelt �semti�smuküs �muklains; ðaudîgs� smuks �graþus�snükis �purns, mûlis� snuíis �straublys; knyslë�spaµgena �dzçrvene� spalgs �ðaiþus; þvarbus�spalvâ �krâsa� spalva �plunksna�sp¸ti �minçt; paspçt� spçt �galëti, pajëgti�sprãusti �bâzt� (starpâ iekðâ) spraust �smeigti, durti�sp²sti �izlikt� (lamatas) spiest �spausti�sraumuõ �upes vidusdaïa� straume �srovë�ståbas �elks� stabs �stulpas�stågaras �stublâjs� stagars �dyglë� (tokia þuvis)ståklës �stelles� stakle �dviðakymas�stebulº �riteòa rumba� stabule �birbynë, lamzdelis�ste¤gti �dibinât� steigt �skubëti, skubinti�stemplº �barîbas vads� stieple �viela�stígti �trûkt, nepietikt� stigt �klimpti�stõvas �statîvs� stâvs �figûra; pastato aukðtas�stüburas �mugurkauls� stuburs �kamienas�

Page 189: Butkus Lie La Celvedis

189

stuµpas �stabs� stulps �aulas�stu§bras �sumbrs� stumbrs �kamienas�stuobrýs �stumbrs; neveiklis� stobrs �vamzdis� (ginklo ir pan.)sulâ �koku sula� sula �sultys, sula�su¹kti �izspiest sulu� sûkt �siurbti, èiulpti�sûrüs �sâïð� sûrs �kartus�sütros �samazgas� sutra �srutos�svaigüs �reibinoðs, reibîgs� svaigs �ðvieþias, gaivus�svåras �atsvars; mârciòa� svars �svoris�svìèias �viesis� sveðs �svetimas�svirplýs �circenis� svirpis �svilikas�Ððakâ �zars� sakas �pavalkai�ðãltas �auksts� ðalts �èiurkðlë�ðåðas �kraupis, krevele� sass �þalias vaisius ar uoga�ða÷kti �kliegt� saukt �vadinti�ðê �òem� ðe �èia�ðiãuðti �buþinât� ðausmas �siaubas�ðírmas �sirms� (par zirgiem) sirms �þilas, ðirmas�ðlakstôti �slacît, slacinât� ðïakstçt �pliuðkenti�ðliürë �èiba� ðïura �nemalonumas; kekðë�ðliu»kðti �ðïakstçt� ðïurkstçt �þliugti�ðmaukðt¸ti �plîkðíinât� ðmaukstçt �èepsëti�ðni»kðti �ðòaukt� ðòirkstçt �grikðëti; girgþdëti�ðöolis �lçciens� solis �þingsnis�ðuoliöoti �skriet vai jât lçkðus� soïot �þingsniuoti�ðvytrüs �ziboðs� svîtra �brûkðnys�ðvytröoti �spîdçt, starot� svîtrot �braukti brûkðná�ðvi»kðti �ðïircinât� ðvirkstçt �spragsëti�Ttâd �tâtad� tad �tada�taisôti �labot, remontçt� taisît �daryti, gaminti�taurº �kauss, glâze� (vîna) taure �trimitas�tê �òem� te �èia�teðlâ �mîkla� (miltu) tasla �karvë dideliu pilvu�tiesâ �patiesîba� tiesa �teismas; teisybë�tikímas �derîgums� tikums �dora�

Page 190: Butkus Lie La Celvedis

190

tiklüs �godîgs, ticîgs� tikls �skaistus, nekaltas�tínti �pampt, tûkt� tît �vyti (siûlus); vynioti�tyrumâ �tuksnesis� tîrums �dirva; laukas�trìknas �spçcîgs� trekns �riebus�trãmdyti �savaldît, dresçt� tramdît �vaikyti; baidyti�trãukti �vilkt; ceïot� traukt �lëkti; dauþyti; plëðti�tre§pti �mîdît� triept �tepti, teplioti�trup¸ti �drupt� trupçt �trûnyti, treðti�tükti �kïût tuklam� tûkt �tinti�tur¸ti �bût tâdam, kam pieder� turçt �laikyti�tûtâ �stobrs; patronas èaula� tûta �maiðelis, krepðys�tva¤kas �tvans, dvinga� tvaiks �garas�tvånas �plûdi� tvans �smalkës; tvaikas�tvi¹kti �tûkt� tvîkt �kaisti; alpti, trokðti�Uüiti �lamât; dzît� ûjinât �ûkauti�¿kis �saimniecîba� ûíis �lûðna, lauþas�uolâ �klints� ola �kiauðinis�üþ �aiz�; �par� uz �ant�; �á�uþbraukôti �aizsvîtrot� uzbraucît �uþraitoti�uþkli¿ti �aizíerties� uzkïût �uþsiropðti�uþtrãukti �uzvilkt augðâ� uztraukt �jaudinti, neraminti�Vvådas �vadonis, komandieris� vads �laidas; bûrys; toks tink-

las�vådþios �groþi� vaþas �panèiai�va¤ras �stûre� vairs �daugiau��vairöoti �vadît� (piem. auto) vairot �dauginti�valandâ �stunda� valoda �kalba�valdôba �pârvalde� valdîba �vyriausybë�vaµgis �çdiens� valgs �drëgnas�vaµsèius �novads, pagasts� valsts �valstybë�valstôbë �valsts� valstîba �karalija, vieðpatystë�vãnta �izpera, pirtsslota� ota �teptukas�va»das �îpaðvârds� vârds �vardas, þodis�vargõnai �çrìeles� vargâns �dambrelis�va»gti �ciest trûkumu; mocîties� vârgt �sirguliuoti, nykti�

Page 191: Butkus Lie La Celvedis

191

vaðâ �ziedçðana, augðana� vasa �atþala, ûgis�v¸daras �putraimu vai rîvçtu vçders �pilvas� kartupeïu desa�véidas �seja� veids �forma; pobûdis�veiklüs �darbîgs� veikls �vikrus�ve¤ksmas �darbîba� veiksme �sëkmë�vidüs �iekðpuse, iekðene� vidus �vidurys�vielâ �stieple� viela �medþiaga� (pvz. chemijo-

je)viìðës �apciemojums� viesis �sveèias�virðãitis �pagasta vecâkais� virsaitis �genties vadas�vi»ðininkas �priekðnieks� virsnieks �karininkas�vókas �aploksne; plakstiòð� vâks �dangtis�võlas �rullis� vâls �pradalgë�volº �mucas puïíis� vâle �kuoka, vëzdas�Þþâgti �padarît netîru; zagt� zagt �vogti�þa§bis �koka arkls� zobs �dantis�þãndas �vaigs� zods �smakras�þarâ �blâzma� zars �ðaka�þiìsti �veidot no mâla� ziest �tepti�þílas �sirms� zils �mëlynas�þírklës �ðíçres� dzirkles �avikirpës þirklës�þiurk¸nas �kâmis� þurkulçns �þiurkiukas�þudôti �galinât� zaudçt �netekti�

Page 192: Butkus Lie La Celvedis

192

TRUMPA LATVIØ KALBOS GRAMATIKOSAPÞVALGA

ÎSS LATVIEÐU VALODAS GRAMATIKAS APSKATSKeletas pastabø apie latviø kalbos fonetikà pateikta

pradþioje. Ðiame skyriuje nuðvieèiami pagrindiniai morfo-logijos bruoþai, leksikos skirtybës.

DaiktavardisLatviø kalboje skiriamos dvi daiktavardþio giminës �

vyriðkoji ir moteriðkoji, yra du skaièiai � vienaskaita irdaugiskaita ir ðeðios linksniuotës. Jos skiriamos pagalvienaskaitos vardininko galûnes: 1. -s, -ð, 2. -is, -s (priebal-siniai kamienai), 3. -us, 4. -a, 5. -e, 6. -s (i kamienai). Treèiosioslinksniuotës daiktavardþiø turima visai maþai. Negausi taippat ir VI linksniuotë.

Pirmosioms trims linksniuotëms priklauso vyriðkosiosgiminës daiktavardþiai, o ketvirtajai, penktajai ir ðeðtajai �moteriðkosios giminës, taèiau yra ir keletas iðimèiø. Pavyz-dþiui, ketvirtajai linksniuotei priklauso þodis puika �berniu-kas�, pavardës Dauka, Janka, Druva, Kalva, Liepa ir kt.,taip pat bendrosios giminës daiktavardþiai bezkauòa�begëdis, -ë�, paziòa �paþástamas, -a� ir pan. Kai ðie daik-tavardþiai reiðkia vyriðkosios lyties asmená, vienaskaitosnaudininkas turi galûnæ -am (ne -ai), visø kitø linksniøgalûnës nesiskiria nuo moteriðkosios giminës daiktavardþiø.Penktosios linksniuotës vyriðkosios giminës yra daikta-vardis bende �budelis� ir vyrø pavardës su galûne -e: Egle,Straume (vienaskaitos naudininko galûnë -em). Ðeðtajailinksniuotei priklauso ir daugiskaitinis vyr. gim. daiktavardisïaudis �þmonës, liaudis�, plg.: visi ïaudis.

Page 193: Butkus Lie La Celvedis

193

Kaip ir lietuviø, latviø kalboje yra septyni linksniai:V. � Nominatîvs (N.), kas?K. � Ìenitîvs (Ì.), kâ?N. � Datîvs (D.), kam?G. � Akuzatîvs (A.), ko? (skaityk: kuo)Á. � Instrumentâlis (I.), ar ko? (skaityk: ar kuo)Vt. � Lokatîvs (L.), kur?Ð. � Vokatîvs (V.), � !

1 lentelë. Daiktavardþiø linksniø galûnësLinksniuotë

Links-nis I II III IV V VI

VienaskaitaV. vîr-s brâl-is al-us liep-a egl-e pil-s

vçj-ð ûden-sK. -a -a*, -s -us -as -es -sN. -am -im -um -ai -ei -ijG. -u -i -u -u -i -iÁ. -u -i -u -u -i -iVt. -â -î -û -â -ç -îÐ. -! -s! -ð! -i! -u! -a! -e! -s!

DaugiskaitaV. -i - i* -i -as -es -isK. -u -u* -u -u -u* -u*N. -iem -iem* -iem -âm -çm -îmG. -us -us* -us -as -es -isÁ. -iem -iem* -iem -âm -çm -îmVt. -os -os* -os -âs -çs -îsÐ. -i! -i*! -i! -as! -es! -is!

Pastabos.1. Þvaigþdute paþymëtoms formoms bûdinga kamiengalio

priebalsiø kaita (þr. p. 14). Iðimtá sudaro II linksniuotës þodis viesis

Page 194: Butkus Lie La Celvedis

194

�sveèias�, pavardës su priesagomis -skis, -ckis, taip pat vyrø vardaisu kamiengaliu t, d, pvz.: Atis, Uldis, Valdis. Penktoji linksniuotëtokiø iðimèiø turi daugiau: mute �burna�, pase �pasas�, aste �uodega�,karaliste, kaste �dëþë�, kai kurie þodþiai su -te, -de, -se, -ze, pvz.:èetrrinde �ketureilis�, epizode, spartakiâde , kase �kasa�, ðimpanzeir kt. Ðeðtosios linksniuotës iðimtys yra þodþiai acs �akis�, auss �ausis�,balss �balsas�, debess �dangus�, valsts �valstybë�, zoss �þàsis�, Cçsis.

2. Pirmøjø trijø linksniuoèiø daiktavardþiø daugiskaitos galûnësyra vienodos. Be to, kiekvienos linksniuotës sutampa vienaskaitosgalininko ir ánagininko, taip pat daugiskaitos naudininko ir ánagininkogalûnës.

3. Visø linksniuoèiø daiktavardþiø (ir apskritai vardaþodþiø)daugiskaitos kilmininkas turi galûnæ -u; vietininkø galûnës visadailgos (pirmøjø trijø linksniuoèiø daugiskaitos vietininko galûnë -uos!).

4. Ánagininkas dabartinëje latviø kalboje visada vartojamas suprielinksniu ar �su�.

BûdvardisNeávardþiuotiniai vyriðkosios giminës bûdvardþiai

linksniuojami kaip I linksniuotës daiktavardþiai (balts, zaïðkaip vîrs, vçjð), o moteriðkosios giminës � kaip IV linksniuo-tës daiktavardþiai (balta, zaïa kaip liepa, daïa). Plg. 1 lent.p. 193. Ávardþiuotiniø bûdvardþiø galûnes þr. 2 lent. p. 195.

Latviø kalboje bûdvardþiai irgi laipsniuojami. Yra tryslaipsniai. Aukðtesnysis laipsnis padaromas ið nelyginamojo,pridedant priesagà -âks, -âka, pvz.: jaunâks �naujesnis�,jaunâka �naujesnë�. Ávardþiuotinës formos, pvz.: jaunâkais,jaunâkâ, gali turëti ir aukðèiausiojo laipsnio reikðmæ. Ðiaipjau aukðèiausiasis laipsnis daromas ið ávardþiuotinës aukð-tesniojo laipsnio formos, pridëjus prieðdëlá vis-, kuris, kaipbuvo minëta, niekada nekirèiuojamas, pvz.: vis·jaunâkais,vis·jaunâkâ.

Latviø kalboje bûdvardis neturi vadinamosios bevardësgiminës formos. Bevardës giminës reikðme vartojama

Page 195: Butkus Lie La Celvedis

195

vyriðkosios giminës forma arba prieveiksmiai, pvz.: man irskaidrs �man [yra] aiðku�; tas bija ïoti patîkami �tai buvolabai malonu�.

2 lentelë. Ávardþiuotiniø bûdvardþiø linksniø galûnësVyriðkoji giminë Moteriðkoji giminëvns. dgs. vns. dgs.

V. balt-ais balt-ie balt-â balt-âs K. -â -o [uo] -âs -o [uo] N. -ajam -ajiem -ajai -ajâm G. -o [uo] -os [uos] -o [uo] -âs Á. -o [uo] -ajiem -o [uo] -ajâm Vt. -ajâ -ajos [ajuos] -ajâ -ajâs Ð. -ais! -ie! -â! -âs!

-o! [uo] -o! [uo]Pastaba. Skliausteliuose nurodytas galûniø tarimas.

PrieveiksmisPrieveiksmiai gana ávairûs. Jie paprastai yra atsiradæ (ar

sudaryti) ið daiktavardþiø, bûdvardþiø, skaitvardþiø, ávardþiøbei veiksmaþodþiø. Daugiausia yra bûdvardinës ir veiksma-þodinës kilmës prieveiksmiø. Bûdvardiniai prieveiksmiaisudaromi su formantais -i, -u, reèiau -âm, pvz.: skaist-i�graþiai�, tuv-u �arti�, lçn-i ir lçn-âm �lëtai�. Veiksmaþodiniaiprieveiksmiai turi formantus -ðus, -us, -u: skrie-ðus �bëgte�,guï-us �gulomis�, tup-us ir tup-u �tupomis�.

Bûdvardiniai prieveiksmiai laipsniuojami. Aukðtesnio-jo laipsnio formai sudaryti vartojamas formantas -âk: lab-âk �geriau�, aukðèiausiojo � dar ir prieðdëlis vis-: vis·labâk�geriausiai�.

Page 196: Butkus Lie La Celvedis

196

SkaitvardisLatviø kalbos skaitvardþiai linksniuojami kaip daikta-

vardþiai, t.y. vyriðkosios giminës skaitvardþiai linksniuo-jami kaip I linksniuotës daiktavardþiai, pvz.: viens vîrs (visølinksniø galûnës abiejø þodþiø vienodos), o moteriðkosiosgiminës skaitvardþiai � kaip IV linksniuotës daiktavardþiai,pvz.: viena diena.

Yra ir iðimèiø. Skaitvardis tûkstotis (1000) linksniuo-jamas kaip II linksniuotës daiktavardþiai, skaitvardis trîs(3) linksniuojamas savitai:

Vyriðkoji giminë Moteriðkoji giminëV. trîs trîsK. triju trijuN. trim, trijiem trim, trijâmG. trîs trîsÁ. trim, trijiem trim, trijâmVt. trîs, trijos trîs, trijâs

Visai nelinksniuojami yra skaitvardþiai desmit (10),vienpadsmit � deviòpadsmit (11�19), divdesmit � deviò-desmit (20�90). Skaitvardis simts (100) linksniuojamas kaipI linksniuotës daiktavardþiai, tûkstotis (1000) � kaip II links-niuotës; abu ðie skaitvardþiai turi ir nelinksniuojamàsiasformas simt, tûkstoð. Jei skaitvardis sudëtinis, pvz., divisimti trîsdesmit èetri, linksniuoti reikia visus linksniuoja-muosius komponentus, ðiuo atveju þodþius divi, simti, èetri.

Kelintiniai skaitvardþiai paprastai vartojami tik ávar-dþiuotiniai (iðskyrus otrs, otra) ir linksniuojami kaip ávar-dþiuotiniai bûdvardþiai.

Kiekiniø ir kelintiniø latviø kalbos skaitvardþiø eilæ þr.p. 47-48.

3 lentelë. Skaitvardþio trîs linksniavimas

Page 197: Butkus Lie La Celvedis

197

ÁvardisÁvardþiai viòð, viòa vartojami kalbant apie gyvas bûtybes;

kalbant apie negyvus daiktus vartojamas ávardis tas, tâ.Sangràþinis ávardis sevis linksniuojamas taip: V. �,

K. sevis, N. sev [seu], G. sevi, Á. (ar) sevi, Vt. sevî.Savybiniai ávardþiai mans, mana; tavs, tava; savs, sava

visada derinami su daiktavardþiu ir linksniuojami kaip I arbaIV linksniuotës daiktavardþiai (priklausomai nuo giminës),pvz.: mans tçvs �mano tëvas�, manam tçvam �mano tëvui�,savu mâti �savo motinà�.

4 lentelë. Asmeniniø ir paþymimøjø ávardþiø linksniavimasVienaskaita

V. es tu viòð viòa pats pat i K. manis tevis viòa viòas paða paðas N. m a n tev [teu] viòam viòai paðam paðai G. mani tevi viòu viòu paðu paðu Á. mani tevi viòu viòu paðu paðu Vt. manî tevî viòâ viòâ paðâ paðâ

Daugiskaita V. mçs jûs viòi viòas paði paðas K. mûsu jûsu viòu viòu paðu paðu N. mums jums viòiem viòâm paðiem paðâm G. mûs jûs viòus viòas paðus paðas Á. mums jums viòiem viòâm paðiem paðâm Vt. mûsos jûsos viòos viòâs paðos paðâs

Kitø ávardþiø linksniavimas paprastesnis. Ávardþiai kâds,kâda, kurð, kura, ðâds, ðâda, ðitâds, ðitâda, tâds, tâda irkt. linksniuojami kaip daiktavardþiai: vyriðkosios giminëskaip I linksniuotës daiktavardþiai, moteriðkosios giminës �kaip IV linksniuotës daiktavardþiai.

Page 198: Butkus Lie La Celvedis

198

Vienaskaita V. ðis ðî tas t â K. ðâ, ðî ðâs, ðîs t â tâs N. ðim ðai t a m ta i G. ðo t o Á. ðo t o Vt. ðai, ðajâ, ðinî tai, tajâ, tanî

Daugiskaita V. ðie ðîs t i e tâs K. ðo t o N. ðiem ðîm tiem t â m G. ðos ðîs t o s tâs Á. ðiem ðîm tiem t â m Vt. ðajos, ðajâs, tajos, tajâs,

ðais, ðinîs tais, tanîs

VeiksmaþodisLatviø kalbos gramatikoje yra skiriamos trys pagrindi-

nës veiksmaþodþio formos: bendratis, esamojo laiko viena-skaitos 1 asmuo ir bûtojo laiko vienaskaitos I asmuo. Bend-raties formantas yra -t (sangràþinës formos -ties). Viena-skaitos 1 asmuo visada turi galûnæ -u.

Latviø veiksmaþodþiai yra trijø asmenuoèiø, kuriosskiriamos ne pagal asmenø galûnes, kaip lietuviø kalboje, opagal pagrindiniø formø skiemenø skaièiø. Prieðdëlis á skie-menø skaièiø neáeina.

I asmenuotei priklauso veiksmaþodþiai, kuriø visø trijøpagrindiniø formø kamienai yra vienskiemeniai, pvz.: aug-t,aug-u, aug-u; pras-t, prot-u, prat-u. Esamojo laiko 3 asmuoneturi galûnës, o vns. 2 asmuo jà turi tik tais atvejais, jei:

Pastaba. Tarpuose nurodytos formos yra bendros abiem giminëms.

5 lentelë. Parodomøjø ávardþiø linksniavimas

Page 199: Butkus Lie La Celvedis

199

a) kamienas baigiasi -st-: tu pazîst-i, sarkst-i �rausti�(bendratys pazît, sarkt); b) kamienas baigiasi sprogs-tamaisiais priebalsiais p, t ar d, o ðaknyje yra balsiø kaita:tu proti, krîti (kitos formos yra: prast, pratu; krist, kritu).

II asmenuotei priklauso veiksmaþodþiai, kuriø bendra-ties kamienas turi ne maþiau kaip du skiemenis, o esamojoir bûtojo laiko kamienai (t.y. vns. 1 asmuo) sutampa. II as-menuotës veiksmaþodþiø bendratys turi priesagas -ât, -çt,-ît, -ot, atitinkanèias lietuviø -oti, -ëti, -yti, -uoti, plg.:mazgât, mazgâju, mazgâju; zîmçt, zîmçju, zîmçju �pieðti�,zeltît, zeltîju, zeltîju �auksuoti�, dzîvot, dzîvoju, dzîvoju�gyventi�. Esamojo laiko vns. 2 asmuo, taip pat 3 asmuoneturi galûniø (imamas grynas kamienas), pvz.: mazgâ-t �(tu) mazgâ, (viòð, viòa, viòi, viòas) mazgâ; dzîvo-t � (tu)dzîvo, (viòð, viòa, viòi, viòas) dzîvo.

Taip asmenuojamas ir senas slavizmas dabût �gauti�.III asmenuotei priklauso veiksmaþodþiai, kuriø bendraties

kamienas turi ne maþiau kaip du skiemenis, o esamojo laikokamienas yra skiemeniu trumpesnis uþ bûtojo, pvz.: rakstî-t,rakst-u, rakstî-ju; gulç-t, guï-u, gulç-ju; zinâ-t, zin-u, zinâ-ju. Priesagos -çt veiksmaþodþiø esamojo laiko 3 asmuo neturigalûnës: viòð guï. Priesagos -ît ir -inât veiksmaþodþiaiesamojo laiko dgs. 1 ir 2 asm. turi ilgas galûnes: mçs rakstâm,jûs rakstât (þr. asmenavimo pavyzdþius 6 lent. p. 200).

Visø asmenuoèiø veiksmaþodþiø bûtojo laiko dgs. 1 ir 2asmenys turi ilgas galûnes: (mçs) augam ir augâm �augame�ir �augome�; dzîvojam � dzîvojâm �gyvename � gyvenome�;peldam ­peldçjâm �plaukiame � plaukëme�.

Bûsimojo laiko formos daromos ið bendraties su priesaga-s- (vns. 1 asmens -ð-<*-sj-), pvz.: aug-t � es aug-ð-u, tu aug-s-i, viòð aug-s, mçs aug-s-im, jûs aug-s-it / aug-s-iet. Kiekkitaip padaromos bûsimojo laiko formos tø 1 asmenuotësveiksmaþodþiø, kuriø bendratys baigiasi -st, -zt (sangràþ.

Page 200: Butkus Lie La Celvedis

200

formos -sties, -zties). Tokiais atvejais bûsimojo laiko formosvedamos ið bûtojo laiko kamieno, pridëjus priesagà -îs, pvz.:vest � vedu � ved-îð-u, lauzt � lauzu � lauz-îs-im.

Bûtojo daþninio laiko latviø kalboje nëra. Já atstoja bû-tojo laiko formos arba konstrukcijos su pagalbiniu veiks-maþodþiu mçgt �mëgti, turëti áprotá�. Tokios konstrukcijosgali reikðti tiek esamàjá daþniná, tiek bûtàjá daþniná laikà,plg.: viòð mçdz teikt �jis mëgsta sakyti, jis vis sako�, viòðmçdza bût �jis vis bûdavo�.

6 lentelë. Veiksmaþodþiø asmenø galûnësSkai- Tiesioginë nuosaka

Asme- èius, Liepiamoji nuotë asmuo Esamasis Bûtasis Bûsimasis nuosaka

laikas laikas laikas I Vns. 1. -u -u -ðu �

2. -, -i -i -si audz! aug-t 3. - -a -s lai aug! aug-u aug-u Dgs. 1. - am -âm -sim augsim!

2. - a t - â t -sit /-siet audziet!3. - -a -s lai aug!

II Vns. 1. -ju -ju -ðu �2. - -ji -si runâ!

runâ-t 3. - -ja -s lai runâ! runâ-ju runâ-ju Dgs. 1. -jam -jâm -sim runâsim!

2. -jat -jât -sit /-siet runâjiet!3. - -ja -s lai runâ!

III Vns. 1. -u -ju -ðu �2. -i -ji -si saki!

sacî-t 3. -a, - -ja -s lai saka! sak-u sacî-ju Dgs. 1. -âm, -am -jâm -sim sacîsim!

2. -ât, -at -jât -sit /-siet sakiet!3. -a, - -ja -s lai saka!

Page 201: Butkus Lie La Celvedis

201

Pastabos.1. I asmenuotës veiksmaþodþiø esamojo laiko vns. 2 asmens

formai bûdinga kamiengalio priebalsiø kaita: k�c, g�dz, pvz.: es augu,tu audz; es saku, es sacîju.

2. II asmenuotës esamojo laiko vienaskaitos 2 asmens forma,taip pat 3 asmuo, kaip jau minëta, niekada neturi galûnës, plg.:runâ-t �kalbëti� ­ tu runâ �tu kalbi�, viòð (viòi) runâ �jis (jie) kalba�;spçlç-t �þaisti; groti� ­ tu spçlç, viòð spçlç .

3. Liepiamoji nuosaka turi tik vienà naujai sudarytà formà, bûtent,dgs. 2 asm. Ji daroma ið esamojo laiko 2 asmens formos ir turi galûnæ-iet (sangràþ. f. -ieties), plg. tu pçrc � jûs pçrciet (pirkt, pçrku, pirku) .Kitos formos sutampa su tiesioginës nuosakos formomis: vns. 2 asmuosu esamojo laiko vns. 2 asmeniu, pvz.: audz �augi, auk�, zîmç �pieði,pieðk�, saki �sakai, sakyk�; dgs. 1 asmuo su esamojo arba bûsimojolaiko 1 asmeniu, pvz.: augam / augsim �aukime�, zîmçjam / zîmçsim�pieðkime�, sakâm (sacîsim) �sakykime�. Plg. dar rusø èä¸ì / ïîéä¸ì�eikime�, kur minëtos formos atëjo ið esamojo ir bûsim. laiko. (Lietuviøkalbos esamojo laiko dgs. 1 asmens forma irgi turi liepiamosiosnuosakos reikðmæ.) Latviø kalbos liepiamosios nuosakos 3 asmuosudaromas panaðiai kaip ir lietuviø k., skiriasi tik dalelyte, plg.: laisaka �tegu sako�.

Tariamoji nuosaka daroma ið bendraties kamieno suformantu -tu. Tariamoji nuosaka turi tik vienà formà, bendràvisiems asmenims ir skaièiams, plg.: es bûtu, tu bûtu, jûsbûtu. Sangràþ. f. yra su -tos (skaityk -tuos!).

Latviø kalboje yra reikiamybës nuosaka, kurià lietuviøkalboje atstoja konstrukcijos su veiksmaþodþio reikëtiformomis ir kito veiksmaþodþio bendratimi, pvz.: reikiadirbti, reikëjo dirbti. Reikiamybës nuosakos formos daro-mos ið esamojo laiko 3 asmens formos su prieðdëliu jâ-.Nuosakos laikas reiðkiamas pagalbinio veiksmaþodþio bûtformomis, pvz.: tev [ir] jâaug �tau reikia augti�, mums bijajâzîmç �mums reikëjo pieðti�, viòam bûs jâsaka �jam reikëspasakyti� arba (kitame kontekste) �jis turës (privalës)sakyti�. Jei veiksmaþodis galininkinis, jo reikiamybësnuosaka valdo vardininkà, pvz.: skaldît malku bet manjâskalda malka.

Page 202: Butkus Lie La Celvedis

202

Esamasis laikas Bûtasis laikas Bûsimasis laikasVns. 1. -os -os -ðos

2. -ies -ies -sies3. -as, -âs -âs -sies

Dgs. 1. -amies, -âmies -âmies -simies2. -aties, -âties -âties -sities / -sieties3. -as, -âs -âs -sies

Pastabos.1. Sangràþos dalelë visada yra gale; net ir prieðdëliniø veiksma-

þodþiø, plg.: es mâcos � es nemâcos �að mokausi � að nesimokau�.2. Kadangi II asmenuotës veiksmaþodþiø esamojo bei bûtojo

laiko formos ir III asmenuotës bûtojo laiko formos kamienas baigiasibalsiu, hiatui iðvengti tarp kamieno ir galûnës áterpiamas j, pvz.: turunâ-j-ies �tu kalbiesi, kalbëjaisi�, mçs mâcî-j-âmies �mes mokë-mës�, plg. dar nesangràþiniø formø asmenavimà p. 200.

3. Esamajame laike ilgàsias galûnes (-âmies, -âties) turi III as-menuotës veiksmaþodþiai, kuriø bendratys baigiasi -ît, -inât: mâcî-ties �mokytis�, turpinâties �tæstis, trukti�. Treèiojo asmens ilga galû-në esti tada, kai nesangràþinë forma turi galûnæ, pvz.: viòð mâca �viòð mâcâs. Jei nesangràþinë forma galûnës neturi, sangràþinës formosgalûnë yra trumpa, pvz.: viòð ceï, runâ � viòð ceïas , runâjas.

8 lentelë. Netaisyklingai asmenuojamieji veiksmaþodþiai bût �bûti�, iet �eiti�, dot �duoti�

Esamasis laikas Bûtasis laikas Bûsimasis laikas Vns. 1. esmu, eju, dodu biju, gâju, devu bûðu, ieðu, doðu 2. esi, ej, dod biji, gâji, devi bûsi, iesi, dosi 3. ir, iet, dod bija, gâja, deva bûs, ies, dos Dgs. 1. esam, ejam, dodam bijâm, gâjâm,devâm bûsim, iesim, dosim 2. esat, ejat, dodat bijât, gâjât, devât bûsit, iesit, dosit

(ir bûsiet, iesiet, dosiet) 3. ir, iet, dod bija, gâja, deva bûs, ies, dos

7 lentelë. Sangràþiniø veiksmaþodþiø asmenø galûnës

Page 203: Butkus Lie La Celvedis

203

Pastabos.1. Bûsimojo laiko daugiskaitos 2 asmuo, kaip ir kitø veiksma-

þodþiø, turi sinonimiðkas formas su galûne -iet: bûsiet, iesiet, dosiet.2. Su neiginiu ne- savitesnës yra veiksmaþodþio bût esamojo

laiko formos. Visi asmenys, iðskyrus treèiàjá, turi dviejø e hiatà:neesmu, neesi, neesam, neesat. Abu balsiai tariami dvejopai: arbaatskirai kiekvienas, arba sulietai vienas ilgas ç. Tariant atskirai,prieðdëlio ne- balsis yra siauresnis uþ ðaknies e (iðskyrus formàneesi, kur abu balsiai yra siauri). Tariant ilgàjá ç, jis bûna siauras tikformoje neesi (tariama nçsi).

Esamojo laiko 3 asmens forma yra nav (tariama nau) arbaarchajiðkesnë nava �nëra�.

3. Reikiamybës nuosakos formos sudaromos kaip ir kitøveiksmaþodþiø, plg.: jâiet �reikia eiti�, bija jâdod �reikëjo duoti�.Iðimtis � veiksmaþodis bût, kurio reikiamybës forma daroma iðbendraties, pvz.: jâbût �reikia bûti�, bija jâbût �reikëjo bûti�.

N e t i e s i o g i n ë n u o s a k aNetiesioginæ (atpasakojamàjà) nuosakà latviai vartoja

daþniau uþ lietuvius. Ðios nuosakos laikai sudaromi iðtiesioginës nuosakos esamojo ir bûsimojo laiko formø suformantu -ot: es aizmirstot �að esà uþmirðtu, að uþmirðtàs�;es aizmirsîðot �að, girdi, uþmirðiu�.

D a l y v i a iLatviø kalbos dalyviai yra kaitomieji ir nekaitomieji.Kaitomieji dalyviai turi esamàjá ir bûtàjá laikà. Veikiamieji

dalyviai sudaromi su afiksais -oðs, -oða (esamasis laikas,pvz.: strâdâ-j-oðs, strâdâ-j-oða �dirbàs, dirbanti�), -is, -usi(bûtasis laikas, pvz.: strâdâ-j-is, strâdâ-j-usi �dirbæs,dirbusi�). Neveikiamieji dalyviai turi formantus -ams, -ama (esamasis laikas, pvz.: esams, esama; padarytieji ið IIIasmenuotës veiksmaþodþiø su bendratimis -ît, -inât turiformantus -âms, -âma), -ts, -ta (bûtasis laikas, forma daromaið bendraties kamieno, pvz.: do-ts, do-ta �duotas, duota�).

Page 204: Butkus Lie La Celvedis

204

Visi minëtieji dalyviai linksniuojami kaip bûdvardþiai,tik veikiamøjø bûtojo laiko dalyviø vns. vardininko yrakitokia galûnë � -is, -usi.

9 lentelë. Dalyviø linksniø galûnësVeikiamieji dalyviai Neveikiamieji dalyviai

Links- Esamasis Bûtasis Esamasis Bûtasis nis laikas laikas laikas laikas

Vyr. Mot . Vyr. Mot . Vyr. Mot . Vyr. Mot .gim. gim. gim. gim. gim. gim. gim. gim.

Vienaskaita V. nesoð nesoð nes-is nesus-i nesam nesam nest-s nest-a

-s -a -s -a K. -a -as nesuð nesuð -a -as -a -as

-a -as N. -am -ai -am -ai -am -ai -am -ai G. -u -u -u -u -u -u -u -u Á. (ar) -u -u -u -u -u -u -u -u Vt. -â -â -â -â -â -â -â -â

Daugiskaita V. -i -as -i -as -i -as -i -as K. -u -u -u -u -u -u -u -u N. -iem -âm -iem -âm -iem -âm -iem -âm G. -us -as -us -as -us -as -us -as Á. (ar) -iem -âm -iem -âm -iem -âm -iem -âm Vt. -os -âs -os -âs -os -âs -os -âs

Nekaitomøjø dalyviø yra trys:1. Dalyviai su formantu -dams, -dama (dgs. -dami,

-damas). Kadangi ðie dalyviai kaitomi gimine ir skaièiumi,jie dar vadinami pusiau kaitomaisiais. Ir daryba, ir vartoji-mu visiðkai sutampa su mûsø pusdalyviu. Skirtumas nebenttas, jog sangràþinës formos -damies, -damâs neturi

Page 205: Butkus Lie La Celvedis

205

skaièiaus kategorijos, plg.: atgriezdamies viòð dziedâja�gráþdamas jis dainavo� ir atgriezdamies viòi dziedâja�gráþdami jie dainavo�.

2. Dalyviai su formantu -ot (sangràþ. forma -oties).Daromi ið esamojo laiko kamieno ir savo forma primenalietuviø padalyvá (esamojo laiko). Skirtingai nuo padaly-vio, neturi laikø, be to, vartojami ir mûsø pusdalyvioreikðme, t. y. sakiniuose su vardininkiniu veiksniu sinoni-miðki dalyviui su formantu -dams, -dama, pvz.: dziedotdzimu, dziedot augu / dziedâdama dzimu, dziedâdamaaugu �dainuodama gimiau, dainuodama augau�.

Vartojamas ir su naudininkiniu veiksniu, pvz.: nâkotno darba, tev bûs jâieiet pastâ �gráþtant ið darbo, tau reikësuþeiti á paðtà�.

3. Dalyviai su -am, -âm (sangràþ. f. -amies, -âmies).Daromi ið esamojo laiko kamieno (tiesà sakant, sutampa suesamojo laiko dgs. 1 asmeniu). Formantus -âm, -âmies turiIII asmenuotës veiksmaþodþiai, kuriø bendratis baigiasi -ît,-inât. Á lietuviø kalbà verèiamas padalyviu (dvejybiniogalininko konstrukcija), pvz.: es jutu tevi nâkam �að jauèiautave ateinant�.

PrielinksnisVienaskaitoje prielinksniai vartojami su ávairiais linksniais

� su kilmininku: aiz �uþ�, apakð, zem �po�, ârpus �uþ ko norsribø, iðorëje�, plg. rusø âíå; bez �be�, no �ið�, �nuo�, kopð�nuo� (laikui reikðti), virs �virð�; su naudininku: lîdz �ligi�; sugalininku: ap �aplink, apie�, caur �per (vidø)�, gar �pro (ðalá)�,par �apie�, pâr �per (virðø)�, pret �prieð(ais)�, starp �tarp�.Prielinksnis uz su kilmininku turi vietos reikðmæ, pvz., uz loga�ant lango�, su galininku � krypties: uz logu �á langà�. Suánagininku vartojamas prielinksnis ar �su�.

Page 206: Butkus Lie La Celvedis

206

Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami tik su nau-dininku (ánagininku), pvz.: pie mums �pas mus�, virs mâko-òiem �virð debesø�, uz logiem �ant langø, á langus�.

LEKSIKATrumpai apie lietuviø � latviø kalbø bendraðaknæ

leksikà.Ðiaip jau, þinant fonetinius atitikmenis, nesunku

suprasti þodá ir pirmàsyk já iðgirdus, net jeigu skiriasikamienas, pvz.: âbele �obelis�, âda �oda�, liekt �lenkti�,ogle �anglis�. Dalá leksikos atitikmenø galima rasti mûsøtarmëse, plg. latviø � þemaièiø paraleles:

aplamis � aplamis �þioplys�bezdelîga � blezdingâ �kregþdë�cîrulis � cyrulis �vyturys�çst � ̧ sti �valgyti�kodols � kanduolas �branduolys�krupis � krüpis �rupûþë�nâve �mirtis� � novë �þudymas�pîle � pýlë �antis�smags � smagus �sunkus�tievs � t³vas �laibas�

latviø � rytø aukðtaièiø:arî � a» �irgi�bailes � bailë �baimë�nâtre � notrº, taip pat þemaièiø nõtrynë

�dilgëlë�rakt � rakti �kasti�sâpçt � sop¸ti �skaudëti�spçks � spºkas �jëga�turçties � tur¸tis �laikytis�vâcele � vokìlë �pintinë�

Page 207: Butkus Lie La Celvedis

207

latviø � dzûkø:dziedât � giedóti �dainuoti�dziesma � giesmº �daina�lazda � lazdâ �lazdynas�meþs � mìdþias �miðkas�

Taèiau keblumø kelia þodþiai, kuriø ðaknys fonetiðkaiatitinka, o semantiðkai � ne. Tokie þodþiai vadinami hetero-semantizmais. Vienø jø reikðmë kurioje nors kalboje labiaumodifikavosi ar paplatëjo, kitø iðsiskyrë neatpaþástamai.Neatsargiai juos vartojant, nesunku patekti á nejaukià arkomiðkà situacijà. Daþnesnius semantinius divergentus,heterosemantizmus bei paronimus þr. p. 180-191.

Semantiðkai skiriasi ir kai kurie daþnesni skoliniai:lie. la.dülkës �putekïi� duïíes (lie.) �drumzlës�giminº �dzimta, ìints; dzimte� ìimene (lie.) �ðeima�grõmata (sl. barb.) �raksts; grâmata (sl.) �knyga�

vçstule�künigas (germ.) �mâcîtâjs� kungs (germ.) �ponas�la¤vas (finoug .) �kuìis� laiva (finoug .) �valtis�pélkë �purvs� peïíe (lie.) �bala�snükis �purns, mûlis� snuíis (lie.) �straublys�ve¤kalas �sacerçjums, darbs� veikals (lie.) �parduotuvë, krautuvë�

Yra ir homoformø bei homografø:lie. la.bíjo �baidâs� bija �buvo�i» �un� ir �yra�jõ ìen. �viòa� jo �nes�kõ ìen. �kâ� ko �kà, kuo�kóks �kâds� koks �medis�tõ ìen. �tâ� to �tà, tuo�

Page 208: Butkus Lie La Celvedis

208

SINTAKSËLietuviams ásidëmëtini ðie latviø kalbos sintaksës sa-

vitumai:1. Priklausomybë reiðkiama veikëjo naudininku ir veiks-

maþodþio bût formomis, pvz.: tçvam bija trîs dçli �tëvasturëjo tris sûnus�; man nav naudas �að neturiu pinigø�.

2. Bûdingas latviø kalbos sintaksës bruoþas ­ analitinëskonstrukcijos, arba prieveiksmiðkø þodeliø vartojimas. Ðieþodeliai lydi veiksmaþodþius, labiau sukonkretindami veiks-mà, pvz.: aiziet projâm �nueiti (ðalin)�, uzkâpt augðâ �uþlipti(aukðtyn)�, nokrist zemç �nukristi (þemën)�, nâkt iekðâ �áeiti(vidun)�, aiztaisît ciet �uþdaryti (kietai)� ir pan. Lietuviøkalboje èia paprastai uþtenka prieðdëlio.

3. Daþni nederinamieji paþyminiai. Jie vartojami ir ten,kur lietuviø kalboje áprasta vartoti bûdvardþius su priesa-ga -inis, plg.: vakara nodaïa �vakarinis skyrius�, rokaszâìis �rankinis pjûklas�, valsts iestâde �valstybinë ástaiga�,partijas konference �partinë konferencija� ir t.t.

4. Reikðdami objektà, latviai vartoja galininkà net ten,kur lietuviams áprastas dalies kilmininkas, plg.: nopirktmaizi, cukuru, alu �nupirkti duonos, cukraus, alaus�,uzdâvinât puíes �padovanoti gëliø�.

5. Latviai nebeturi neiginio kilmininko. Jis dabar varto-jamas tik su veiksmaþodþio bût neiginiais; pvz.: viòam irdraugs, bet nav draudzenes �jis turi draugà, bet neturidraugës�. Taèiau galininkiniai veiksmaþodþiai vartojami irsu neiginiu, plg.: dot roku � nedot roku.

6. Esama ir daugiau valdymo skirtumø. Pavyzdþiui, prie-linksnis lîdz �ligi� valdo naudininkà, prielinksnis uz varto-jamas ir su kilmininku (vietos reikðme), ir su galininku(krypties reikðme), plg.: uz sienas �ant sienos�, uz sienu �ásienà�. Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami su nau-

Page 209: Butkus Lie La Celvedis

209

dininku ar ánagininku (abu linksniai vienodi), plg.: uzsienâm �ant sienø; á sienas�.

Skiriasi kai kuriø veiksmaþodþiø valdymas ir vartose-na. Pavyzdþiui, veiksmaþodis ticçt �tikëti� valdo nau-dininkà, gaidît �laukti� ­ galininkà, skatîties �þiûrëti á kà� ­dar ir vietininkà, baidîties, bîties �bijoti� vartojamas sukilmininkiniu prielinksniu no �nuo� ir t.t.

7. Prieðprieðinio sujungimo sakiniuose neiginys deda-mas prie veiksmaþodþio (tarinio), ne prie vardaþodþio (papil-dinio), kaip lietuviø kalboje, pvz.: mçs tev nepirksim mçteli,bet kaþoku �mes tau pirksim ne paltà, o kailinius�; viòð nebijaigaunis, bet latvietis �jis buvo ne estas, o latvis�.

8. Ðalutiniai paþyminio sakiniai prijungiami ávardþiu kas,jei pagrindinis dëmuo eina vardininku ar galininku, pvz.:akmens, kas rit, nesûno �akmuo, kuris rieda, nesamanoja�.

9. Daugiau reikðmiø turi vietininkas. Juo reiðkiama netik vieta, bet ir kryptis: turçt roku kabatâ �laikyti rankàkiðenëje� ir bâzt roku kabatâ �kiðti rankà kiðenën�.

Vietininkas plaèiau vartojamas laikui reikðti; lietuviai èiadaþniau verèiasi galininku ar ánagininku, plg.: vasarâ�vasarà�, tâdâ laikâ �tokiu metu�.

10. Krinta á akis kai kurios þodþiø tvarkos ir kt. smulk-menos. Remarkose, po tiesioginës kalbos, visada eina pir-ma veiksnys, paskui tarinys; lietuviø kalboje ­ atvirkðèiai,plg.: �Es neatnâkðu�, ­ viòa sacîja ��Að neateisiu�, ­ tarëji�. Be to, dialoguose latviai daþniau uþ mus vartoja asme-ninius ávardþius. Lietuviams èia paprastai pakanka veiksma-þodþio asmenuojamosios formos, ið kurios nuspëjamasveiksnys, pvz.: tu saki �sakai�.

Page 210: Butkus Lie La Celvedis

210

ÎSS LIETUVIEÐU VALODAS GRAMATIKAS APSKATSTRUMPÂ LIETÙVIØ KALBÕS GRAMÅTIKOSAPÞVALGÂIeskats lietuvieðu valodas fonçtikâ sniegts grâmatas

sâkumâ. Ðeit minçsim tikai paðus galvenos akcentçðanosprincipus. Divzilbîgos lietvârdus katrâ deklinâcijâ iedalaèetrâs akcentçðanas pamatgrupâs (tâs norâdîtas iekavâs).Akcentçðanas grupas nosaka

1) pçc saknes zilbes intonâcijas:brólis (1), kãlnas (3) � krîtoðâ intonâcija; prõtas, bítë(2), la÷kas, dantís (4) � kâpjoðâ intonâcija vai îsâ zilbe;

2) pçc uzsvara vietas daudzskaitïa datîvâ un akuzatîvâ:bróliams � brólius (1)prõtams � protüs (2)kalnãms � kãlnus (3)laukãms � lauküs (4)Vârdu kârta teikumâ un vârdu savstarpçjais saistîjums

visai bieþi ir lîdzîgs latvieðu valodas konstrukcijâm. Sintakseun vârddarinâðana ðajâ darbâ nav aplûkota.

Lietvârds (substantîvs)Lietuvieðu valodâ lietvârdam ir divas dzimtes (vîrieðu

un sievieðu), divi skaitïi (vienskaitlis un daudzskaitlis) unpiecas deklinâcijas: 1. un 4. deklinâcijâ ir tikai vîrieðu dz-imtes lietvârdi, bet 2., 3., 5. deklinâcijâ � abu dzimðu lietvâr-di.

Tâpat kâ latvieðu valodâ ir septiòi locîjumi:Nominatîvs kas? � Vardini¹kas kâs?Ìenitîvs kâ? � Kilmini¹kas kõ?Datîvs kam? � Naudini¹kas kãm?Akuzatîvs ko? � Galini¹kas k±?

Page 211: Butkus Lie La Celvedis

211

Instrumentâlis ar ko? � Ïnagininkas sü kuõ?Lokatîvs kur? � Viìtininkas ku»? kamê?Vokatîvs � ! � Ðauksmini¹kas � !1. deklinâcija

Vienskaitlis Daudzskaitlis N. -as -ias -is -ys -ai -iai Ì -o -io -io -io -ø -iø D. -ui -iui -iui -iui -ams -iams A. -à -ià -á -á -us -ius I. -u -iu -iu -iu -ais -iais L. -e -yje -yje -yje -uose -iuose V. -e!(-ai!) -y ! -i! -y ! -ai! -iai!

Piemçri: vôr-as, vôr-ai; kìl-ias, kel-ia¤; þõd-is, þõdþ-iai; arkl-ýs,arkl-ia¤.Lietvârdiem, kas beidzas ar -dis un -tis, vienskaitïa Ì.,

D. un I., kâ arî visos daudzskaitïa locîjumos d mijas ar dþ unt mijas ar è, piem., brîedis � brîedþio � brîedþiui � (sü) brîedþiu� brîedþiai utt., vókietis � vókieèio � vókieèiui � (sü) vók-ieèiu � vókieèiai utt. (sal. lîdzîgu maiòu latvieðu valodâ:briedis � brieþa � brieþi utt., vâcietis � vâcieða � vâcieðiutt.).

2. deklinâcijaVienskaitlis Daudzskaitlis

N. -a -ia -ë -i -os -ios -ës -ios Ì. -os -ios -ës -ios -ø -iø -iø -iø D. -ai -iai -ei -iai -oms -ioms -ëms -ioms A. -à -ià -æ -ià -as -ias -es -ias I. -a -ia -e -ia -omis -iomis -ëmis -iomis L. -oje -ioje -ëje -ioje -ose -iose -ëse -iose V. -a! -ia! -e! -ia! -os! -ios! -ës! -ios!

Page 212: Butkus Lie La Celvedis

212

Piemçri: sievieðu dzimtes dien-â, diìn-os; gir-iâ, gír-ios;ìgl-ë, ìgl-ës; mart-í, ma»è-ios; vîrieðu dzimtes dºd-ë, dºd-ës; kop-dzimtes vãlkat-a, vãlkat-os.

Lietvârdiem, kas vienskaitïa N. beidzas ar -ti, visos pârç-jos vienskaitïa un daudzskaitïa locîjumos t mijas ar è, piem.,martí � marèiõs � ma»èiai � ma»èià utt.

Lietvârdiem, kas vienskaitïa N. beidzas ar -të un -dë,daudzskaitïa Ì. t mijas ar è un d mijas ar dþ, piem., eglütë �eglüèiø, këdº � këdþiÿ u. c.

3 deklinâcija Vienskaitlis Daudzskaitlis

N. -is -ys Ì. -ies -iø D. -iui (vîr.), -iai (siev.) -ims A. -á -is I. -imi -imis L. -yje -yse V. -ie! -ys!

Piemçri: vîrieðu dzimtes vag-ís, våg-ys; sievieðu dzimtesvilt-ís, vílt-ys.

Vîrieðu un sievieðu dzimtes lietvârdiem ir atðíirîgas vie-nîgi vienskaitïa D. galotnes, piem., vîrieðu dzimtç vågiui,sievieðu dzimtç vílèiai.

Daudzskaitïa Ì. ir mîkstinâts celma beigu lîdzskanis(piem., vagiÿ), izòemot daþus vârdus: ausís � ausÿ, dantís �dantÿ u. c.

Lietvârdiem, kas vienskaitïa N. beidzas ar -tis un -dis,vienskaitïa D. un daudzskaitïa Ì. (izòemot daþus vârdus) tmijas ar è un d mijas ar dþ, piem., mintís � minèiÿ, ðirdís �ðirdþiÿ.

Page 213: Butkus Lie La Celvedis

213

Vienskaitlis DaudzskaitlisN. -us -ius -ûs -iaiÌ. -aus -iaus -ø -iøD. -ui -iui -ums -iamsA. -ø -iø -us -iusI. -umi -iumi -umis -iaisL. -uje -iuje -uose -iuoseV. -au! -iau! -ûs! -iai!

Piemçri: sûn-üs, s¿n-ûs; stãlè-ius, stãlè-iai.Lietvârdi, kas vienskaitïa N. beidzas ar -ius, visos

daudzskaitïa locîjumos lokâmi pçc 1. deklinâcijas parauga(sal. stãlèiai � 4. dekl. un kelia¤ � 1. dekl.).

5. deklinâcijaDaudz- Îpatnçji lokaskaitlis vârdu ðuõ �suns�:

N. -uõ -º -ys ðuõ ðün-ys Ì. -s -ÿ ðu¹-s ðun-ÿ D. -iui (vîr.),-iai (siev.) -íms ðün-iui ðun-íms A. -á -is ðün-á ðun-ís I. -iu (vîr.), -imí/-ia (siev.) -imís ðun-imí ðun-imís L. -yjê -ysê ðun-yjê ðun-ysê V. -iì! -ys! ðun-iì! ðün-ys!

Piemçri: vîrieðu dzimtes vand-uõ, vãnd-en-ys; liem-uõ, lîem-en-ys; sievieðu dzimtes lietvârdi 5. deklinâcijâ ir tikai divi � ses-uõ(Ì. ses-e»-s), sìs-er-ys un duktº (Ì. dukt-e»-s), dükt-er-ys.Ðîs deklinâcijas lietvârdiem îsâ celma forma (bez -en-

vai -er-) ir tikai vienskaitïa nominatîvâ. Deklinâcija ir ïotineproduktîva.

4. deklinâcija

Vienskaitlis

Page 214: Butkus Lie La Celvedis

214

1. grupa (pastâvîgs uzsvars, priekðpçdçjâ zilbe ir akûtçta; tâlâkâ zilbe var bût arî cirkumflektçta vai îsa)N. kãulas berþônas brólis vãrna våsara méilë nöokalnë ãntis � � � �Ì. kãulo berþôno brólio vãrnos våsaros méilës nöokalnës ãnties � � � �D. kãului berþônui bróliui vãrnai våsarai méilei nöokalnei ãnèiai � � � �A. kãulà berþônà brólá vãrnà våsarà méilæ nöokalnæ ãntá � � � �I. kãulu berþônu bróliu vãrna våsara méile nöokalne ãntimi � � � �L. kãule berþône brólyje vãrnoje våsaroje méilëje nöokalnëje ãntyje � � � �V. kãule berþône bróli! vãrna! våsara! méile! nöokalne! ãntie! � � � �2. grupa (priekðpçdçjâ zilbe ir cirkumflektçta jeb îsa; uzsvars svârstâs no galotnes uz priekðpçdçjo zilbi)N. råtas iµgis rankâ autostradâ ìglë mergìlë ska¤èius � �Ì. råto iµgio ra¹kos autostrådos ìglës mergìlës ska¤èiaus � �D. råtui iµgiui ra¹kai autostrådai ìglei mergìlei ska¤èiui � �A. råtà iµgá ra¹kà autostrådà ìglæ mergìlæ ska¤èiø � �I. ratü ilgiü rankâ autostradâ eglê mergelê ska¤èiumi � �L. ratê iµgyje ra¹koje autostrådoje ìglëje mergìlëje ska¤èiuje � � (�)V. råte! iµgi! ra¹ka! autostråda! ìgle! mergìle! ska¤èiau! � � �

Visu 2. grupas lietvârdudsk. akcentçðanasshçma (2 pçdçjas zilbes)

Vsk. Dsk.

1. grupas lietvârduuzsvçrðanas shçma

S u b s t a n t î v u a k c e n t ç ð a n a

Page 215: Butkus Lie La Celvedis

215

S u b s t a n t î v u a k c e n t ç ð a n a (turpinâjums)

N. kãlnas vëþýs traukinýs galvâ paskaitâ aikðtº pamiðkº ateitís vanduõÌ. kãlno v¸þio trãukinio galvõs paskaitõs aikðtºs pamiðkºs ateitiìs vande¹sD. kãlnui v¸þiui trãukiniui gãlvai påskaitai ãikðtei påmiðkei åteièiai vãndeniuiA. kãlnà v¸þá trãukiná gãlvà påskaità ãikðtæ påmiðkæ åteitá vãndenáI. kãlnu v¸þiu trãukiniu gãlva påskaita ãikðte påmiðke ateitimí vãndeniuL. kalnê vëþyjê traukinyjê galvojê paskaitojê aikðtëjê pamiðkëjê ateityjê vandenyjêV. kãlne! vëþý! traukiný! gãlva! påskaita! ãikðte! påmiðke! ateitiì vandeniì

N. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Ì � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �D. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �A. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �I. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �L. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �V. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

3. grupa (priekðpçdçjâ zilbe ir akûtçta; tâlâkâ zilbe var bût arî cirkumflektçta vai îsa; tâs intonâcjavârdnîcâs tiek apzîmçta ar indeksu a - akûtam, un b - cirkumfleksam jeb îsajai zilbei, piem., Palangâ 3b;ja uzsvars citos locîjumos atrodas tâlâk nekâ treðajâ no gala zilbç, blakus intonâcijai tiek norâdîts arîzilbes numurs, piem. pageleþinkelº 36b)

Daudzskaitïa shçmas

Page 216: Butkus Lie La Celvedis

216 S u b s t a n t î v u a k c e n t ç ð a n a (turpinâjums)

4. grupa (priekðpçdçjâ zilbe ir cirkumflektçta jeb îsa; uzsvars svârstâs no galotnes uz priekðpçdçjo zilbi)N. gålas gaidýs tautâ katº naktís alüs � � � �Ì. gålo ga¤dþio tautõs katºs naktiìs ala÷s � � � �D. gålui ga¤dþiui ta÷tai kåtei nåkèiai ålui � � � �A. gålà ga¤dá ta÷tà kåtæ nåktá ålø � � � �I. galü gaidþiü tautâ katê naktimí alumí � � � � �L. galê gaidyjê tautojê katëjê naktyjê alujê � � � � � �V. gåle! gaidý! ta÷ta! kåte! naktiì! ala÷! � � � �gala¤ ta÷tosgaidþia¤ kåtësnåktysålûs

Page 217: Butkus Lie La Celvedis

217

Îpaðîbas vârds (adjektîvs)Îpaðîbas vârdus pçc to vienskaitïa un daudzskaitïa ga-

lotnçm iedala trijâs deklinâcijâs. Tâpat kâ latvieðu valodâîpaðîbas vârds lietuvieðu valodâ saskaòojas ar lietvârdudzimtç, skaitlî un locîjumâ.

Î p a ð î b a s v â r d i a r n e n o t e i k t o g a l o t n i

1. deklinâcija (locîðana vîrieðu dzimtç) Vienskaitlis Daudzskaitlis

N. -as -ias -is -i -i -i Ì. -o -io -io -ø -iø -iø D. -am -iam -iam -iems -iems -iems A. -à -ià -á -us -ius -ius I. -u -iu -iu -ais -iais -iais L. -ame -iame -iame -uose -iuose -iuose V. -as! -ias! -is! -i! -i! -i!

Piemçri: bãlt-as, þål-ias, dídel-is.1. deklinâcija (locîðana sievieðu dzimtç)

Vienskaitlis Daudzskaitlis N. -a -ia -ë -os -ios -ës Ì. -os -ios -ës -ø -iø -iø D. -ai -iai -ei -oms -ioms -ëms A. -à -ià -æ -as -ias -es I. -a -ia -e -omis -iomis -ëmis L. -oje -ioje -ëje -ose -iose -ëse V. -a! -ia! -ë! -os! -ios! -ës!

Piemçri: balt-â, þal-iâ, dídel-ë.

Page 218: Butkus Lie La Celvedis

218

2. deklinâcijaVienskaitlis Daudzskaitlis

vîr. dz. siev. dz vîr. dz. siev. dz. N. -us -i -ûs -ios Ì. -aus -ios -iø -iø D. -iam -iai -iems -ioms A. -ø -ià -ius -ias I. -iu -ia -iais -iomis L. -iame -ioje -iuose -iose V. -us! -i! -ûs! -ios!

Piemçri: vîrieðu dzimtes graþ-üs, sunk-üs; sievieðu dzimtes graþ-í, sunk-í.Locîjumos, kuros ir mîkstinâjuma burts i (-io, -iam, -iø�), celma galazilbes lîdzskanis d mijas ar dþ un t mijas ar è,

piem., nuoðird-üs, -í � nuoðirda÷s, nuoðirdþiõs.3. deklinâcija

Vienskaitlis Daudzskaitlisvîr. dz. siev. dz vîr. dz. siev. dz.

N. -is -ë -iai -ës Ì. - io -ës -iø -iø D. -iam -ei -iams -ëms A. -á -æ -ius -es I. -iu -e -iais -ëmis L. -iame -ëje -iuose -ëse V. -is! -ë! -iai! -ës!

Piemçri: laivôbin-is, -ë, ádëtín-is, -ë. Ðie îpaðîbas vârdi parastiir atvasinâti no citâm vârdðíirâm.

Locîjumos, kuros îpaðîbas vârdiem ir mîkstinâjuma burtsi (-io, -iam, -iø �), celma galazilbes lîdzskanis d mijas ar dþ,

Page 219: Butkus Lie La Celvedis

219

bet t mijas ar è, piem., pirmôkðt/is, -ë � pirmôkðèio, pir-môkðèios.Î p a ð î b a s v â r d i a r n o t e i k t o g a l o t n i1. deklinâcija

Vienskaitlis Daudzskaitlisvîr. dz. siev. dz vîr. dz. siev. dz.

N. -âsis -óji -îeji -osios Ì. -ojo -õsios -ÿjø -ÿjø D. -ãjam -ajai -îesiems -ósioms A. -àjá -àjà -öosius -çsias I. -öoju -çja -a¤siais -õsiomis L. -åjame -õjoje -uõsiuose -õsiose V. -âsis! -óji! -îeji! -osios!Piemçri: saus-âsis, -óji, raudon-âsis, -óji.2. deklinâcija

Vienskaitlis Daudzskaitlisvîr. dz. siev. dz vîr. dz. siev. dz.

N. -üsis -ióji -îeji -iosios Ì. -iojo -iõsios -iÿjø -iÿjø D. -iãjam -iajai -îesiems -iósioms A. -øjá -iàjà -iöosius -içsias I. -iöoju -içja -ia¤siais -iõsiomis L. -iåjame -iõjoje -iuõsiuose -iõsiose V. -üsis! -ióji! -îeji! -iosios!Piemçri: gil-üsis, -ióji, brang-üsis, -ióji, paklusn-üsis, -ióji.Treðâs deklinâcijas îpaðîbas vârdu ar noteikto galotni

nav.

Page 220: Butkus Lie La Celvedis

220

Îpaðîbas vârdu pârâko pakâpi veido ar piedçkli -esn-un galotni -is, piem., gìr-as � ger-êsn-is. Tos loka kâ 1. dekl.îpaðîbas vârdus ar galotni -is, -ë.

Îpaðîbas vârdu vispârâko pakâpi veido ar piedçkli -iaus-un galotni -ias, piem., gìr-as � ger-iãus-ias. Tos loka kâ 1.dekl. îpaðîbas vârdus ar galotni -ias, -ia.

Lietuvieðu valodâ 1. un 2. dekl. îpaðîbas vârdiem ir arînekatrâ dzimte: 1. dekl. galotnes ir -a, -ia (bãlta, þålia), 2.dekl. galotne ir -u (lôgu, nuobodü). Ðîs formas parasti nelo-ka. Latvieðu valodâ tâm atbilst apstâkïa vârdi, piem., jöoda�melni�, graþü �skaisti�; tâs ir tulkojamas arî ar îpaðîbas vâr-du: ðia¹dien laba¤ ðiµta �ðodien ïoti silts (silti)�.

Apstâkïa vârds (adverbs)Apstâkïa vârdus ar galotni -ai atvasina no 1. deklinâ-

cijas îpaðîbas vârdiem, kam ir galotnes -as, -a, piem., gìr/as, -â � gera¤, dþiaugsmíng/as, -a � dþiaugsmíngai.Apstâkïa vârdus ar galotni -iai atvasina no 1) 1. dek-

linâcijas vârdiem, kam ir galotnes -ias, -ia, piem., ðlåp/ias, -iâ � ðlapia¤, 2) 2. deklinâcijas îpaðîbas vârdiem, kam ir ga-lotnes -us, -i, piem., plat/üs, -í � plaèia¤.

No 1. deklinâcijas atvasinâtajiem divzilbîgajiem apstâkïavârdiem uzsvars ir gala zilbç (balta¤); no 2. deklinâcijas � uzs-vars ir: 1) gala zilbç, ja saknç ir îsais patskanis a, e, i, u (stipria¤),2) saknes zilbç, ja tajâ ir garais patskanis, divskanis vai tau-tosillabiskais savienojums (ga»siai, ãiðkiai, sóèiai).

Skaitïa vârds (numerâlis)P a m a t a s k a i t ï a v â r d i.1 vîen/as, -â loka kâ 1. dekl. îpaðîbas vârdus ar -as, -a.2-3 dü, dví, trýs loka îpatnçji (sk. 223. lpp.).

Page 221: Butkus Lie La Celvedis

221

4-9 keturí, kìturios � devyní, devônios loka kâ 1. dek-linâcijas îpaðîbas vârdus ar -ias, -ia (izòemot A., sk. 223.lpp.).

10, 20, � 90 dìðimt � devôniasdeðimt ir nelokâmi.11-19 vienöolika � devyniólika loka kâ 2. dekl. lietvâr-

dus vienskaitlî ar -a (sk. 223. lpp., tikai izòemot akuzatîvu,kam ir nominatîva forma).

21-29 � 91-99 dvídeðimt vîen/as, -â � devôniasdeðimtdevôn/í, -ios loka visus lokâmos komponentus atbilstoðikatrai formai.

121 ði§tas dvídeðimt vîen/as, -â loka visus lokâmoskomponentus atbilstoði katrai formai.

100 ði§tas loka kâ 1. dekl. lietvârdus ar -as.1000 t¿kstantis loka kâ 1. dekl. lietvârdus ar -is.K â r t a s s k a i t ï a v â r d u s loka pçc 1. dekl.

îpaðîbas vârdu ar -as, -a parauga. Savienojumos loka tikaipçdçjo komponentu, piem., 27. � N. dvídeðimt septi¹t/as, -â, Ì. dvídeðimt septi¹t/o, -õs utt.

Ir îpaðas skaitïa vârdu formas, kas lietojamas tikai ardaudzskaitliniekiem: vîener/í, -ios, dvìj/í, -os, trìj/í, -os,kìtver/í, -ios, pe¹ker/í,-ios, ðìðer/í, -ios, septôner/í, -ios,aðtöoner/í, -ios, devôner/í, -ios. Tos loka pçc 1. dekl. îpaðîbasvârdu ar -ias, -ia parauga, piem., Ì. penkeriÿ, devyneriÿ, D.penker/îems, -ióms utt.

K o p u m a s k a i t ï a v â r d u s (vîenetas, dvìjetas,trìjetas, kìtvertas, pe¹ketas, ðìðetas, septônetas, aðtöone-tas, devônetas) loka pçc 1. dekl. lietvârdu ar -as parauga.Latvieðu valodâ ðie kopuma skaitïa vârdi nav pilnîbâ sagla-bâjuðies, ir tikai sastinguðas locîjumu formas, piem., L. di-vatâ, trijatâ u. c.

Page 222: Butkus Lie La Celvedis

222

Vietniekvârds (pronomens)P e r s o n u v i e t n i e k v â r d u âð �es�, mìs �mçs�,tü �tu�, j¾s �jûs�, jís �viòð�, jí �viòa�, jiì �viòi�, jõs �viòas� l o

c î ð a n u sk. 227. lpp.N o r â d â m o v i e t n i e k v â r d u tâs �tas�, tâ �tâs�,tiì �tie�, tõs �tâs�, tóks �tâds�, tokiâ �tâda�, tokiì �tâdi�, tókios

�tâdas� l o c î ð a n u sk. 228. lpp.V i e t n i e k v â r d u kurís, kurí un pâts, patí l o c î ð a-

n u sk. 228. lpp.P â r ç j o v i e t n i e k v â r d u l o c î ð a n a.ðítas, ðitâ �ðis, ðî� loka kâ tâs, tâðítoks, ðítokia �ðâds, ðâda� loka kâ tóks, tokiâðís, ðí �ðis, ðî� loka kâ kurís, kuríkâs �kas� loka kâ tâskelerí, kìlerios,kelí, kìlioskeli¹tas, kelintâ �kurð, kura� loka kâ 1. dekl. îpaðîbas vârdus

ar -as, -akóks, kokiâ �kâds, kâda� loka kâ tóks, tokiâmånas, manâ �mans, mana�tåvas, tavâ �tavs, tava�såvas, savâ �savs, sava�Parasti lietuvieðu valodâ piederîbu mçdz izteikt ar sa-

stinguðâm ìenitîva formâm mâno, tâvo, sâvo (mâno dra÷-gas, mâno dra÷gui utt.).jóks, jokiâ �nekâds, nekâda�,kitóks, kitókia �citâds, citâda�kiekvîenas, kiekvienâ �ik·viens, ik·viena�kítas, kitâ �cits, cita�vísas, visâ �viss, visa�niìkas �ne·kas, ne·viens�vískas �viss�

loka kâ 1. deklinâcijasîpaðîbas vârdus ar -as, -a

loka kâ tóks, tokiâloka kâ 1. deklinâcijasîpaðîbas vârdus ar -as, -a}

}

}

} �daþi, daþas� loka kâ skaitïa vârdus 4-9

Page 223: Butkus Lie La Celvedis

223

P e r s o n u v i e t n i e k v â r d u l o c î ð a n a1. persona 2. persona 3. persona N. âð mìs tü j¾s jís jí jiì jõs

Ì. man³s m¿sø tav³s j¿sø jõ jõs jÿ jÿ D. mãn müms tãu jüms jãm jãi jîems jóms A. manê müs tavê jüs jñ j± juõs jâs I. manimí mumís tavimí jumís juõ jâ ja¤s jomís L. manyjê mumysê tavyjê jumysê jamê jojê juosê josê

S k a i t ï a v â r d u dü, dví, trýs, keturí�devyní u n vienöolika�devyniólika l o c î ð a n a2 3 4 - 9

11-19vîr. dz. siev. dz. vîr. dz. siev. dz. vîr. dz. siev. dz N. dü dví trýs trýs -i -ios -a

Ì. dviejÿ dviejÿ trijÿ trijÿ -iø -iø -os D. dvîem dvîem tríms tríms -iems -ioms -ai A. dü dví trís trís -is -ias -a I. dviìm dviìm trimís trimís -iais -iomis -a L. dviejuosê dviejosê trijuosê trijosê -iuose -iose -oje

Page 224: Butkus Lie La Celvedis

224

V i e

t n i e

k v â

r d u

kurís, kurí

u n

pâts , patí l

o c î

ð a n

a V

ienska

itlis

Daudz

skaitli

sVie

nskait

lisDa

udzska

itlis

vîr. d

z.sie

v. dz.

vîr. d

z.sie

v. dz.

vîr. d

z.sie

v. dz.

vîr. d

z.sie

v. dz.

N.- ís

- í- iì

- iõspâts

patípåtys

påèios

Ì.

- iõ- iõs

- iÿ- iÿ

patiìspaèiõ

spaèiÿ

paèiÿ D.

-iãm-iãi

-îems-ióms

paèiãm

påèiai

patîems

paèióms

A.- ñ

- i±-iuõs

-iâspåtá

påèiàpaèiü

spaèiâ

s I .

- iuõ- iâ

-ia¤s- iomí

spaèiü

paèiâpaèia¤

spaèio

mís L.

-iamê-iojê

-iuosê-ios ê

paèiamê p

aèiojêpaèiu

osêpaèio

N o r â

d â m

o v

i e t n

i e k

v â r d

u l o

c î ð

a n a

Viens

kaitlis

Da

udzska

itlis

Vien

skaitli

s

Daudz

skaitli

svîr

. dz.

siev. d

z.vîr

. dz.

siev.

dz.vîr

. dz.

siev.

dz.vîr

. dz.

siev.

dz. N.

tâstâ

tiìtõs

tókstokiâ

tokiìtókio

s Ì

.tõ

tõstÿ

tÿtókio

tokiõs

tokiÿtokiÿ

D.t ãm

tãitîems

t ómst okiã

mtókia

itokîem

stokió

ms A.

t±t±

t uõst âs

t ókátókià

tókius

t ókias

I .t uõ

tâta¤s

tomístókiu

tókiatokia¤

stokio

mís L.

tamêtojê

tuosêtosê

tokiamê t

okiojêtokiu

osêtokio

Page 225: Butkus Lie La Celvedis

225

Darbîbas vârds (verbs)Darbîbas vârdiem lietuvieðu valodas gramatika izvirza

trîs pamatformas resp. pamatcelmus, no kuriem veido visaspârçjâs formas. Pamatformas ir nenoteiksme, vienkârðâstagadnes un vienkârðâs pagâtnes 3. personas formas. Pçcvienkârðâs tagadnes 3. personas galotnçm (-a, -i, -o) dar-bîbas vârdus iedala trijâs konjugâcijâs (sk. zemâk).

D a r b î b a s v â r d u f o r m u v e i d o ð a n a s p a-r a u g u s sk. 232. lpp.

Darbîbas vârdu formas tiek dotas ar 3. personas galot-nçm, deklinçjamo vârdu formas � ar vienskaitïa nominatîvagalotnçm.

D a r b î b a s v â r d u l o c î ð a n u sk. 231.-234. lpp.D a r b î b a s v â r d u p a m a t f o r m a s

Konjugâ- Nenoteiksme Vienk. tag. Vienk. pag. cija 3. pers. 3. pers. 1. dírb-ti dírb-a dírb-opýk-ti pýkst-a pýk-ogiedó-ti gîed-a giedój-odainöo-ti dainöoj-a dainåv-oðlöo-ti ðlöoj-a ðlåv-ëkrºs-ti krìè-ia krºt-ëskús-ti skündþ-ia skünd-ë 2. steb¸-ti stìb-i steb¸j-ogird¸-ti gi»d-i gird¸j-o 3. raðô-ti råð-o råð-ëieðkó-ti îeðk-o ieðkój-o

Lîdzskaòu mija daþâs darbîbâs vârdu formâs.1. 2. konjugâcijas darbîbas vârdiem tagadnes vienskaitïa

1. personas formâ un 3. konjugâcijas darbîbas vârdiem

Page 226: Butkus Lie La Celvedis

226

pagâtnes vienskaitïa 1. personas formâ celma beigu lîdzska-nis d mîkstinâjuma dçï pârvçrðas par dþ, t � par è, piem.,gird-¸-ti (gi»d-i, gird-¸j-o) � girdþ-iü; mat-ô-ti (måt-o, måt-ë) � maè-ia÷ u. c.

2. 1. konjugâcijas darbîbas vârdiem celma beigu lîdz-skanis d mîkstinâjuma dçï mijas ar dþ un t mijas ar è visâstagadnes formâs, izòemot vienskaitïa 2. personu un pagât-nes vienskaitïa 1. personas formu, piem., ãus-ti (ãudþ-ia,ãud-ë) �, krºs-ti (krìè-ia, krºt-ë) � u. c.

3. Îstenîbas izteiksmes nâkotnes formas piedçklis -s-,nokïûstot aiz celma beigu lîdzskaòiem s, ð, zûd, piem., nêð-ti(nìð-a, nìð-ë) � nêð-iu, nêð-i �, mês-ti (mìt-a, mìt-ë) �mês-iu, mês-i � u. c.

4. Vçlçjuma izteiksmes vienskaitïa pirmâs personas formâpiedçklis -t- mîkstinâjuma dçï pârvçrðas par è.

5. Pavçles izteiksmç celma beigu lîdzskaòi k, g piedçkïa-k- priekðâ zûd, piem., dêg-ti (dìg-a, dìg-ë) � dêk, dêkime,dêkite.

A t s t â s t â m â i z t e i k s m e.Atstâstâmâs izteiksmes veidoðanai izmanto lokâmos

darâmâs kârtas divdabjus ar tagadnes, pagâtnes, iteratîvâspagâtnes un nâkotnes formâm. Tagadnes formâ var tikt lie-tots priedçklis be-, kas pieðíir darbîbas turpinâjuma nokrâ-su: (be)dírb-±s, -anti �joprojâm strâdâjoð/s, -a�. Atstâstâmoizteiksmi var veidot arî ar cieðamâs kârtas nekatrâs dzimtesdivdabi: tagadne � mâno, tâvo � jÿ dírbama, gi»dima, råðo-ma (sal. latvieðu valodas formas manis darâms, tevis raks-tâms utt.); pagâtne � mâno, tâvo, jõ � dírbta, gird¸ta, raðô-ta (sal. latvieðu valodâ manis, tevis, viòa � darîts, dzirdçts,rakstîts).

D a r b î b a s v â r d u a t g r i e z e n i s k â s f o r m a s.Atgriezeniskâs formas veido, attiecîgajâm darbîbas vâr-

du formâm pievienojot -s(i) (sk. 233. lpp.).