Balys Sruoga

„Dievų miškas” (1957)

Darbą atliko: Indrė Čepauskaitė, 4ga

Balys Sruoga(1896-1947)

Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas,

teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.

Biografija

Gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Priklausė kairiųjų moksleivių draugijai – aušrininkams, tapo jų lyderiu. 1912 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti „Aušrinėje”, „Rygos

naujienose”, „Lietuvos žiniose”, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė”.

1943 m. vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, buvo parskraidintas į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete.

„Dievų miškas”

Tai dokumentinė Balio Sruogos atsiminimų knyga apie dvejus metus, praleistus Štuthofo koncentracijos lageryje. Šis kūrinys iš kitų tokio žanro darbų išsiskiria ironišku pasakojimo būdu ir komišku tragiškų dalykų vaizdavimu. Kaip tik dėl to „Dievų miškas” ir susilaukė tokio dėmesio ir susidomėjimo.

Pavadinimo prasmė

Savitą knygos rašymo stilių atskleidžia pats pavadinimas. Žiaurią, mirtį nešančią vietą, B. Sruoga vadina Dievų mišku. Tik ši ironija padeda išlikti žmogumi, nepulti į neviltį, apsaugo nuo nereikalingo jausmingumo ir pasibaisėjimo.

Siužetas

Visas knygos veiksmas sukasi apie katorgininkų gyvenimą nuo pirmos iki paskutinės dienos koncentracijos stovykloje.

Knyga pradedama pasakojimu apie Štuthofo lagerio atsiradimo istoriją.

Skaitydami toliau, sužinome apie lagerio buitį, gyventojus, dienos režimą.Autorius atskleidžia kaip “pakilti karjeros laiptais”, susidraugauti su prižiūrėtojais. Jis moko, kaip išgyventi lageryje.

Galų gale išgyvenus šį košmarą kai kuriems katorgininkams, tarp jų ir istorijos pasakotojui, pavyksta išsilaisvinti iš lagerio.

Tema, problemos

Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais.

B.Sruogai – rašytojui humanistui buvo svarbu atskleisti fašizmo esmę. Kūrinio potekstėje svarstomas klausimas: kaip fašizmas XX a.vid. galėjo paversti žmogų žvėrimi.

Kitos problemos:• Kaip tokiomis sąlygomis išlikti žmogumi? • Kur ieškoti vilties ir kaip neprarasti tikėjimo?• Ar vienišas žmogus gali išgyventi susvetimėjusioje visuomenėje?

Pagrindiniai veikėjai

Istorija pasakojama pirmuoju asmeniu, todėl pagrindinį veikėją galime tapatinti su autoriumi.

Veikėjas išsilavinęs, stiprios valios žmogus. Ironiškas žvilgsnis į jį ištikusią gyvenimo tragediją leidžia išlaikyti sveiką protą ir netgi išgyventi lageryje.

Pagrindinis veikėjas (V. Masalskis) filme “Dievų miškas”

Knygoje daugiau kaip 100 veikėjų. Didžiąją jų dalį sudaro stovyklos viršininkų ir

prižiūrėtojų paveikslai.

Kūrinio idėja, vertybės

Kūrinio idėja yra parodyti, kaip žiauriomis lagerio sąlygomis išlikti tikru žmogumi, neprarasti tikėjimo savimi bei likti nepaliestam visuotinės panikos ir susvetimėjimo.

Didžiausia vertybė - doras, teisingas, neabejingas žmogus.

Citatos

„Jeigu tėvynės pasiilgimas yra liga, tai aš ja sergu sunkia forma.”

„Aš taip dažnai ašaras slepiu po šypsena, ir juo man skaudžiau – tuo beprasmiškiau kvatojuos.”

„Gal jis kadaise ir tikrai buvo žmogus, kas jį žino.”

Ar kūrinys aktualus? Kūrinys aktualus kaip

istorinis šaltinis. Skaitydami šią knygą galime susipažinti su lagerio gyvenimu „iš vidaus”.

Taip pat iškeliamos tokios vertybės kaip žmogiškumas, dorumas, pagarba žmogui.

Vizualizacija

Pagal knygą „Dievų miškas” 2005 m. buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas.

Pagrindinį vaidmenį atliko Valentinas Masalskis.

„Dievų miškas” nufilmuotas per rekordiškai trumpą laiką – 36 dienas.

Temos samprotavimo rašiniui Kaip priešiškoje visuomenėje išlikti tikru

žmogumi? Kokie šiuolaikinio žmogaus bruožai padėtų

išlikti lageryje? Ironiškas požiūris į gyvenimą padeda lengviau

įveikti likimo iššūkius? Kodėl nelaimėje žmogus geriau pažįsta save?

Apibendrinimas „Dievų miškas” atskleidė hitlerinės

priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę. Tačiau kūrinys turi ir platesnę apibendrinančią reikšmę.

Iškeliamos žmoniškumo, nelygybės, doros problemos.

Perskaičius knygą kyla klausimas: „Ar aš likčiau tikru žmogumi? ”

Ačiū už dėmesį!