„zekas“ – irgi Žmogus pokalbiai su buvusiais kaliniaismantas areima „zekas“ – irgi...

Mantas Areima

„ZEKAS“ – IRGI ŽMOGUSPOKALBIAI SU BUVUSIAIS KALINIAIS

II KNYGA. BANDITAS

Ar žinai savo teises,jei esi sulaikytas?

Ar žinai, kaip išgyventi, patekus už grotų?

2009

UDK 888.2-94 Ar88

Viršelyje Žilvino Skačkausko, žurnalo „Man įdomu“ redaktoriaus, fotografijos

ISBN 978-9955-32-052-4 (1 dalis)ISBN 978-9955-32-053-1 (bendras) © Mantas Areima, 2009 © Leidykla Lucilijus, 2009

�

II KNYGA. BANDITAS

Turinys

Ar žinai savo teises? 4Truputis teorinių žinių 8

Jeigu pakliuvai už grotų 18Pokalbis su buvusiu „zeku“ 27

Pakeleivis 27Banditas 30

Policijos areštinė 32Kalėjimas (tardymo izoliatorius) 35

Zona (PDK – pataisos darbų kolonija) 48Vietoj epilogo 52

Naujai papildytas kalinių žargono žodynėlis 55

4

„ZEKAS“ – IRGI ŽMOGUS

Ar žinai savo teises, jei esi sulaikytas?

Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

(LR Konstitucija, 18 str., 28 str.)

Jei esi sulaikytas, tavo teises garantuoja LR Konstitucija, LR Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija:

• Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas. (LR Konstitucija, 20 str. 3 d.)

• Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. (LR Kon-stitucija, 21 str. 3 d.)

• Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. (LR Konstitucija, 31 str. 2 d.)

• Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. (LR Konstitucija, 31 str. 3 d.)

• Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinama-jam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garan-tuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. (LR Kon-stitucija, 31 str. 6 d.)

�

II KNYGA. BANDITAS

• Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. (LR BPK, 10 str. 1 d.)

• Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus. Gynėjas – ad-vokatas, kai kada advokato padėjėjas. (LR BPK, 17 str.)

• Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis, kaltinamasis – nagrinėjimo teisme dalyvis, nuteistasis – tai kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. (LR BPK, 21 str. 1 d., 22 str. 1, 4 d.)

• Įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę: žinoti kuo jis įtariamas ar kaltinamas; turėti gynėją; susipažinti teisme su byla, gauti kaltinamojo akto nuorašą; duoti parodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; duoti paaiškinimus apie teis-mo tiriamas bylos aplinkybes, išsakyti savo nuomonę, užduoti klausimus; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teisėjų veiksmus ir sprendimus, taip pat teismo nuosprendį ir nutartis. (LR BPK, 21 str. 4 d., 22 str. 3 d.)

• Kardomosios priemonės yra šios: suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomo-sios priemonės skiriamos tada, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. (LR BPK, 120 str. 1 d., 121 str. 2 d.)

• Įtariamąjį ne vėliau kaip per 48 valandas nuo suėmimo mo-mento prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. (LR BPK, 123 str. 3 d.)

6


• Suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Šį terminą gali pratęsti ikiteisminio tyrimo teisėjas, bet ne ilg-iau kaip iki 6 mėnesių. Ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių. (LR BPK, 127 str. 1, 2 d.)

• Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas. Jeigu sulaikytam asmeniui reikia skirti suėmimą, jis ne vėliau kaip per 48 valandas turi būti pristatytas teisėjui, kuris išsprendžia suėmimo skyrimo klausimą. (LR BPK, 140 str. 2, 3 d.)

• Asmens krata gali būti daroma sulaikant ar suimant, taip pat, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. (LR BPK, 146 str. 2 d.)

• Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus nukentėjusiojo skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Pagrindinė ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. (LR BPK, 164, 165, 166 str.)

• Jei per 6 mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteis-minis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. (LR BPK, 215 str. 1 d.)

• LR teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos gali būti atnau-jintos, kai Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendi-mas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus pro-tokolus. (LR BPK, 456 str.)

�

II KNYGA. BANDITAS

• Sulaikant, gali būti atliekama jūsų asmeninė krata, jūs gal-ite būti sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms, jums turi būti pranešta, kokį nusikaltimą padaręs esate įtariamas, turite teisę turėti gynėją – advokatą nuo sulaikymo momento, turite teisę tylėti, negalite būti verčiamas prisipažinti padaręs nusikaltimą, kankinamas ar žeminamas, prieš jus negali būti naudojama ki-tokia prievarta. Kiekvienas asmuo turi teisę į gyvybę. Niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė. (ES pagrindinių teisių chartija)

8


Truputis teorinių žinių

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio pa-daryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikal-timo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

(LR Baudžiamasis kodeksas, 2 str. 4 d.)

LR Baudžiamasis kodeksas reglamentuoja nusikalstamos veikos sampratą ir rūšis:

Teisinės normos trinarė struktūra: hipotezė (kam daroma žala?), dispozicija (kokiais veiksmais daroma žala, už kokią konkrečią veiką?), sankcija (atsakomybė).

Pavyzdys: nužudymas. Hipotezė: nusikaltimas žmogaus gyvybei.Dispozicija: BK 129 str. 1 d. skelbia: tas, kas nužudė žmogų.Sankcija: baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki

penkiolikos metų.Nusikalstama veika – pavojinga ir LR BK uždrausta priešinga

teisei veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pavojinga veika (veikimas arba neveikimas) – tai sąmoningas

ir valingas žmogaus elgesys, kuriuo daroma žala baudžiamojo įstatymo ginamoms vertybėms bei sudaroma grėsmė jai atsirasti.

Nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamojo įstatymo numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Skiriami tokie nusikal-timo sudėties elementai: objektas ir objektyvioji pusė; subjektas ir subjektyvioji pusė.

9

II KNYGA. BANDITAS

Nusikaltimo objektas – tai teisinis gėris, į kurį kėsinamasi nusikaltimu ir kuris yra saugomas baudžiamojo įstatymo.

Nusikaltimo objektyvioji pusė – tai išorinė pavojingo kėsinimosi pusė, pasireiškianti tokiais požymiais: pavojinga vei-ka, nusikalstamomis pasekmėmis, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir kilusių pasekmių, nusikaltimo padarymo dalyku, laiku, vieta, būdu, įrankiais, priemonėmis ir kitomis aplinkybėmis.

Nusikaltimo subjektas – fizinis, sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus, pakaltinamas asmuo. Arba juridinis asmuo.

Nusikaltimo subjektyvioji pusė – tai subjektyvių požymių visuma: kaltė, pakaltinamumas, tikslas, motyvas.

Kaltė – asmens psichinis santykis su pavojinga veika ir jos padariniais.

Pakaltinamumas – asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga.

Tikslas – tai, ko siekiama darant konkrečią nusikalstamą veiką.

Motyvas – priežastys, kurios paskatino asmenį daryti nusikalstamą veiką.

Pavyzdys: vagystė. Nusikaltimo sudėtis:Vagystės dalykas: svetimas kilnojamasis turtas (kito asmens

teisėtai valdoma nuosavybė), nepriklausantis kaltininkui.Vagystės objektas: visų formų ir rūšių nuosavybė. Nuosavybės

teisė: tai teisė valdyti (jus utendum), teisė naudoti (jus fruendum), teisė disponuoti (jus abutendum).

Vagystės objektyvioji pusė: pasireiškia svetimo turto pagro-bimu, turto pagrobimu įsibraunant į patalpą ar kitą teritoriją, au-tomobilio pagrobimu, svetimo turto pagrobimu viešoje vietoje iš asmens drabužių ar rankinės.

Vagystei būdinga tai, kad nusikalstama veika apima du mo-mentus – slaptą ar atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną

10


turto pasisavinimą. Vagystė, kaip nusikaltimas, baigtas tada, kai kaltininkas įgyja bent dalį svetimo turto, jį gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

Vagystės subjektas: pakaltinamas asmuo, sulaukęs 14 metų amžiaus.

Vagystės subjektyvioji pusė: pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai paimdamas svetimą, jam nepriklausantį turtą, jis sau suteikia materialinę naudą, atlikda-mas konkrečius neteisėtus veiksmus.

11

II KNYGA. BANDITAS

12


1�

II KNYGA. BANDITAS

14


1�

II KNYGA. BANDITAS

16


Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Laisvės atėmimo bausmę nuteistie-ji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose, kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už nesunkius ar apysunk-ius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Taip pat teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą, jeigu asmuo atliko ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą arba ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą, arba ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą. Taip pat, remiantis LR BK 78 ir 79 straipsniais, nuteistieji gali būti atleisti nuo visos ar dalies bausmės atlikimo pagal Seimo priimtą amnestijos aktą arba pagal Respublikos Prezidento suteiktą malonę.

LR BK 95 straipsnis teigia, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuos-prendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas arba penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, arba aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis nusikaltimas, arba dešimt metų, kai padarytas sunkus nusikalti-mas, arba penkiolika metų, kai padarytas labai sunkus nusikal-timas, arba dvidešimt metų, kai padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu. Senatis galioja, jei asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Jeigu asmuo pasislėpė, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba atvyksta prisipažinti savo noru. Kai kuriems karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui senaties nėra. Turinčiais teistumą laikomi asmenys,

1�

II KNYGA. BANDITAS

kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, taip pat asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės vykdymo laikotarpiu, taip pat asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jei jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, penkerius metus – už sunkų nusikaltimą, aštuonerius metus – už labai sunkų nusikaltimą, dešimt metų – jei asmenys yra pavojingi recidyvistai.

18


Jeigu pakliuvai už grotų

Žmogaus laisvė neliečiama

(LR Konstitucija, 20 str. 1 d.)

LR Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 1 straipsnio 2 da-lis reglamentuoja, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Jis atitinka bausmių vykdymo teisėtumo principą. Kitu, humanizmo principu, dek-laruojama, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Nuteistųjų lygybės principas skelbia, kad visi nuteistieji yra lygūs. Nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas, gauti teisinę pagalbą, gau-ti medicininę pagalbą, kreiptis su pasiūlymais ir prašymais į įvairias institucijas, turi teisę dalyvauti rinkimuose ar referen-dume, jiems garantuojama tikėjimo ir sąžinės laisvė.

Suimtojo kelionė už grotų prasideda nuo vietinės areštinės. Pagrindinis areštinės reikalavimas: uždarytųjų asmenų izoliavi-mas ir nuolatinė jų priežiūra, kad šie tiksliai ir nenukrypdami vykdytų savo pareigas. Asmenys, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), gali būti uždaryti į policijos areštines, tačiau ne ilgiau kaip 15 parų.

Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteisti už la-

19

II KNYGA. BANDITAS

bai sunkius nusikaltimus, nuteisti iki gyvos galvos bei palikti kalėjime atlikti ūkio darbus asmenys. Kalėjimuose nuteistieji skirstomi į dvi grupes: paprastąją ir drausmės. Kalėjimo teritor-ija suskirstoma į tris izoliuotas zonas: administracinę, režiminę ir gamybinę. Režiminėje zonoje yra gyvenamieji pastatai su kameromis nuteistiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis, sporto aikštelė, karceris, stacionaras, psichologo, socialinės reabilitacijos ir kitos patalpos. Įrengiami nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemeliai. Kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, kalėjimų režiminių zonų gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Taip pat įrengiamos rakinamos kameros, uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje kam-eroje esantys asmenys. Nuteistieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip dvi valandas pasivaikščioti gryname ore. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valan-dos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Kamerose turi būti langas, kuriame įstatomos metalinės gro-tos, išorinės ir vidinės durys, kuriose įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daik-tams perduoti, dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai, signalinis my-gtukas prižiūrėtojui iškviesti, sanitarinio mazgo patalpa, atitver-ta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro aukščio pertvara bei padengta danga, praustuvas, metalinės lovos, pritvirtintos prie grindų, stalas, taburetės, spintelė ar sieninė lentyna knygoms, spintelė maisto produktams, drabužių pakabos, mechaninis vėdinimas ir centrinis šildymas. Tardymo izoliatoriaus kamera – ne mažiau kaip 5 kvadratiniai metrai vienam kalinamajam.

20


Karcerio kamera – ne mažiau kaip 4,5. Karceryje – atlošiama metalinė lova su mediniu gultu vienu šonu pritvirtinama prie kameros sienos. Dieną lova užraktais prirakinama prie sienos.

Kardomasis kalinimas (suėmimas) yra kardomoji priemonė kaltinamajam, teisiamajam, įtariamajam, jeigu jie padarė nusikaltimą (LR Kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnis). Kardomojo kalinimo vietos laikyti asmenims yra tardymo izo-liatoriai (sulaikymo namai). Tardymo izoliatoriuje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip 1000 kalinamųjų. Kardo-mojo kalinimo vietose laikomi asmenys, suimti pagal teismo nuosprendį ar nutartį, taip pat asmenys, kuriems nuosprendis įsiteisėjo, iki jų pasiuntimo etapu į pataisos darbų įstaigas, taip pat asmenys, kurie palikti tardymo izoliatoriuje ūkio darbams. Kardomojo kalinimo tvarka suimti asmenys iškratomi, dakti-loskopuojami ir nufotografuojami. Jiems draudžiama su savimi turėti pinigų, vertingų daiktų. Taip pat neleidžiami ginklai, ver-tybiniai popieriai, telefonai, brangūs laikrodžiai, alkoholiniai gėrimai, kvepalai, odekolonas, narkotinės medžiagos, smailūs daiktai, skutimosi peiliukai, kortos, fotoaparatai, kompasai, ko-pijavimo popierius ir kt. Paimant pinigus ir daiktus surašomas protokolas. Pinigai įrašomi į kalinamojo asmeninę sąskaitą, o daiktai atiduodami saugoti. Kalinamieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų: vyrai atskirai nuo moterų; nepilnamečiai atskirai nuo suaugusiųjų; asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose; asmenys, padarę sunkius nusikal-timus, atskirai nuo kitų kalinamųjų. Įtariamieji toje pačioje byloje laikomi atskirai. Kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teises, laisves ir pareigas. Kalinamieji turi teisę: gauti raštišką informaciją apie jų teises ir pareigas; gauti teisinę pagalbą; susitikti su žiniasklaidos atstovais; sudarinėti kai ku-riuos civilinius sandorius; sudaryti santuoką; kasdien vieną valandą pasivaikščioti; tinkamai maitintis; gauti siuntinius ir

21

II KNYGA. BANDITAS

pinigines perlaidas; pirkti ne grynaisiais maisto produktus ir būtiniausius reikmenis; naudotis savo garderobu; skaityti, rašyti, žaisti neazartinius žaidimus; neribotai matytis su savo gynėju be pašaliečių; pasimatyti su artimaisiais iki dviejų valandų ir kt.

Kalinamieji laikomi bendrose, skirtose ne daugiau kaip ke-turiems asmenims kamerose arba vienutėse, kuriose užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas. Kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralią di-enos šviesą ir patalpos ventiliaciją. Ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę kalinamiesiems turi būti suteikta galimybė pasi-naudoti pirtimi, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus bei nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis. Plikai kirptis nebūtina. Kalinamieji maistą gauna pagal fiziologines mitybos normas nemokamai. Jiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas, kokį gauna žmonės laisvėje. Kalinamieji gali dirbti kardomojo kalinimo vietos teritorijoje, jeigu jie sutinka. Be teisių, jiems priskirtos ir pareigos. Kalinamieji privalo: laikytis nustatytos tvarkos, vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus, eilės tvarka budėti kamerose, tausoti valstybinį turtą. Jiems draudžiama organizuoti piketus, mitingus ir demon-stracijas, kontaktuoti su asmenimis iš kitų kamerų, vartoti alko-holinius gėrimus ir narkotines medžiagas, daryti tatuiruotes sau ir kitiems, kurstyti prieš administraciją kitus kalinius ir kt. Jeigu kalinamieji elgiasi dorai, administracija gali skirti skatinimo priemones: padėką, nuobaudos panaikinimą, pasivaikščiojimo ir pasimatymo trukmės pailginimą. Taip pat jiems taikomos ir nuobaudos. Ypač piktybiškai nusiteikusiems asmenims – karceris. Nuteistieji, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie turi būti pasiųsti etapu į bausmės atlikimo vietą, gali būti laikomi tardymo izoliatoriuose ne ilgiau kaip 10 dienų. Kalinamiesiems paskelbus badavimą ar atsisakius vykdyti administracijos reika-lavimus, apie tai pranešama prokurorui. Siautėjant, masinių riaušių arba pasipriešinimo atvejais gali būti panaudojamos spe-

22


cialiosios priemonės: antrankiai, guminės lazdos, tramdomieji marškiniai, koviniai imtynių veiksmai, dujos, tarnybiniai šunys, vandensvaidžiai, šarvuočiai. Jei visi išvardyti būdai nepadeda, gali būti panaudojami šaunamieji ginklai. Kardomojo kalinimo vietos administracijos veiklos kontrolę vykdo Seimo kontrolie-riai, prokurorai bei teismai, tirdami kalinamųjų skundus.

Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas. Po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia nuteistąjį į pataisos įstaigą. Nuteistieji gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose arba kalėjime atlikti ūkio darbus. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje, jei yra galimybė, nuteistieji laikomi atskirai: nuteisti pirmą kartą; nuteisti už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteisti užsieniečiai; buvę valstybės politikai, teisėsaugos institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteisti iki gyvos galvos. Pataisos namuose nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Visos grupės, išskyrus drausmės, turi teisę į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Visos grupės turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat ribotai skambinti telefonu.

Nuteistiesiems, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, taiko-mos šios priemonės: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų dar-bas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profes-inis mokymas. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai: padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti juos gy-venimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis bei sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą

2�

II KNYGA. BANDITAS

nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: įspėjimas arba papeikimas; teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; pataisos namu-ose nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų, nepilnamečių – į drausmės izoliatorių iki dešimties parų, kalėjimuose – nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobau-dos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pa-gal pareigas pareigūnui. Jeigu nuteistajam per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Nuteistieji, pakliuvę į bau-dos izoliatorių ar karcerį, laikinai netenka kai kurių teisių, t. y. gauti pasimatymų, įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų, siųsti laiškus, skambinti telefonu. Baudos izoliato-riuje ar karceryje jiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Karceriuose nuteistieji laikomi po vieną.

Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos: pataisos in-spekcijos, areštinės, pataisos namai, kalėjimai, atviros kolo-nijos, gydymo pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai). Didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius neturi viršyti:

• Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose – 120;• Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose – 700;• Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime – 300;• Alytaus pataisos namuose – 700;• Marijampolės pataisos namuose – 700;• Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose – 700;• Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – 700;• Pravieniškių 3-uosiuose pataisos namuose – 700;

24


• Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose – 500; • Panevėžio pataisos namuose – 500;• Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namu-

ose – 270;• Kybartų atviroje kolonijoje – 420;• Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – 120.

Pataisos namų teritorija suskirstoma į tris izoliuotas zonas: gyvenamąją, kur gyvena nuteistieji, gamybinę, kur dirba nuteistie-ji, ir uždarąją, kur baudos izoliatoriuje laikomi nuobaudas at-liekantys nuteistieji. Šios zonos viena nuo kitos gali būti atskirtos vizualinio stebėjimo koridoriais. Gyvenamojoje zonoje įrengiami bendrabučiai, valgykla, virtuvė, parduotuvė, bendrojo lavinimo mokykla, specialios profesinės mokyklos, klubas, biblioteka, stacionaras, skalbykla, sanitarinė švarykla, kirpykla, patalynės saugykla, avalynės taisykla, džiovykla, būrių viršininkų, admin-istracijos kabinetai, taip pat naujai atvykusių nuteistųjų karan-tino patalpos. Nuteistieji į pataisos įstaigos darbuotoją kreipiasi žodžiais „Jūs“, „Tamsta“ arba pagal einamas tarnybines pareigas. Darbuotojai į nuteistąjį kreipiasi „Jūs“ ir pavarde. Priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, patikrinama jų sveikata, atliekamas sanitarinis švarinimas. Po to jie uždaromi į karantino patalpas. Komisija pirmąkart atvykusius nuteistuo-sius priskiria paprastosioms grupėms, suskirsto į būrius, sky-rius ir kameras. Kad nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir kitų reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Apsipirkti galima ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nuteistiesiems leidžiama perduoti šiuos maisto produktus: duoną, pyragą, šokoladą, saldainių, sausainių, sviestą, sūrį, sūdytą ar šaltai rūkytą žuvį, mėsą, dešrą, lašinius, konservus pramoninėje taroje, sultis, taukus, džiovintus ir žalius vaisius, daržoves, medų, uogienę, džemą, arbatą, kavą, kakavą. Taip pat būtiniausius reik-menis: drabužius, avalynę, šliures, tualeto reikmenis, veidrodėlį,

2�

II KNYGA. BANDITAS

skutimosi aparatą su kasetėmis, higienos priemones, plastmasin-ius indus, kanceliarines prekes, šaškes, šachmatus, domino, ciga-retes, tabaką, degtukus, žiebtuvėlius.

Pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. As-menys, atvykę į pasimatymą, privalo pateikti asmens dokumentą. Kai reikia nustatyti giminystės ryšį – gimimo ar santuokos liudijimą. Atnešti grynieji pinigai įrašomi į nuteistojo sąskaitą, išrašomas pajamų orderis. Nuteistasis apie įskaitytus į jo sąskaitą pinigus supažindinamas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo prašymo priėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, kuriu-os įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja viešąją tvarką, teismo nutartimi siunčiamas atgal atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas nuteistąjį lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos tik tuo atveju, jei nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys.

LR BVK 176 straipsnis reglamentuoja atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindus. Nuteistieji atleidžiami nuo bausmės atlikimo šiais pagrindais: atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką; amnestijos aktu; malonės tvarka; kuriems panaikintas nu-osprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas; lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą; susirgę sunkia nepagy-doma liga bei kitais įstatymų numatytais pagrindais.

Nuteistųjų pataisos programų turinį sudaro jų dorovinis auklėjimas, kuriuo siekiama kad nuteistieji elgtųsi pagal vis-uomenei priimtas elgesio taisykles. Jiems teikiamas teisinis švietimas, kuriuo siekiama, kad nuteistieji savo gyvenimo

26


tikslų siektų teisėtais būdais. Vykdoma nuteistųjų integracijos į visuomenę programa. Rengiamas jų išėjimas į laisvę, akcen-tuojama, kad nuteistieji yra visuomenės dalis. Sutinkama, kad yra būtina imtis priemonių, maksimaliai atitinkančių įstatymą ir bausmę, užtikrinančių nuteistųjų pilietines ir socialines teises bei socialinę apsaugą.

Naudota literatūra: LR Konstitucija, LR BK, LR BPK, LR BVK, LR Kardo-mojo kalinimo įstatymas ir kt. norminiai aktai

2�

II KNYGA. BANDITAS

Pokalbis su buvusiu zeku

Pakeleivis

Išgyventi už grotų – menas.

Traukinys „Vilnius – Šiauliai“ pajudėjo geležinkelio bėgiais. Patogiai įsitaisiau šalia lango. Kelionė tolima, tad nutariau snustel-ti. Netrukus į keleivinio vagono kupė triukšmingai „įsivartė“ ke-turi skustagalviai jaunuoliai. Žargonu šnekant, pacanai. Kokių dvidešimt dvidešimt penkerių metų amžiaus. Sveikai įmitę, išsipūtusiomis striukėmis – balionkėmis. Po jomis, be abejonės, slėpėsi steroidų prifarširuoti bicepsai ir metro dvidešimt apim-ties krūtinės su iššokusiais metaniniais „kalės“ speniais. Che-bra nutūpė netoliese. Garsiai tauškė niekus, gyrėsi, kiek kas per savaitgalį „patvarkė“ mergų, dėjosi labai krūti. Vietoje ramiai nenusėdėjo, lyg subinėj dantys dygtų. Keiksmažodžių įmantrumu bandė perrėkti viens kitą, entuziastingai gestikuliavo rankomis, praskėtę pirštus vėduoklėm. Kai tiek decibelų, vargiai sudėsi bluostą, tad įsispoksojau pro langą. Pacany pa štangam tiek įsismarkavo, kad norėjosi pasiieškoti ramesnės vietelės. Staiga atkreipiau dėmesį į gretimoje eilėje sėdintį vienišą vyriškį. Jis nervingai dirsčiojo triukšmadarių pusėn. Be jo, kitame vagono gale, susigūžę tyliai šnekučiavosi du senyvo amžiaus žmonės. Pilko veido vyriškis nežymiai pakilo nuo sėdynės.

28


– Ar girdit, kaušai, tyliau bazarinkit! – užriko skardžiu balsu pacanams.

Kaušais pavadinti sportininkai, tarpusavyje susižvalgė, paraukė antakius ir apsimetę, kad nieko negirdėjo, toliau davė valią pezalams. Vyriškis persėdo priešais mane. Tuomet jį nužvelgiau atidžiau. Apie keturiasdešimties metų amžiaus, vidutinio ūgio ir sudėjimo, tačiau pilko ir griežto veido, gilaus ir šalto žvilgsnio. Vilkėjo tamsiu lietpalčiu, avėjo kerzinio tipo pusbačiais. Viena ranka kyšojo už lietpalčio skverno, lyg kažką užslėpto prilaikytų.

– Kur važiuojam? – prisėdęs prašneko.– Į Šiaulius. O pats?– Arčiau... Iš sanatorijos šiandien atsimečiau... – šyptelėjo.

– Norisi su kažkuo persimesti ant bazaro... Aplink amsi visokie kaušai, o tu, matau, normalus bachūras...

– Sanatorija griežtojo režimo?– Griežtojo, – pasitaisė kažką po skvernu.– Kaip ten gyvenimas?– Kaip kažkas pasakė, išgyventi ten – menas.– Turbūt nėra lengva?– Ten lengva nebūna. Ten tau ne Druskininkų sanatorija. – Man įdomu... – O kam domies? Žmogau, geriau ten nepapulti.– Aš iš profesinės pusės domiuosi. Įstatymus, rašytus ir

nerašytus, norisi žinoti.– Įstatymus, sakai. Iš profesinės pusės... – giliai įsižiūrėjo man

į akis. – Į mentą tu lyg ir nepanašus.– Normalus žmogus mentu nebus. Rašytojas aš. Teisę studi-

juoju.– O! Teisę... Gerai. Turėsim savą advokatą... – pritariamai pal-

ingavo galva. – O ką rašinėji, bene romanus?

29

II KNYGA. BANDITAS

– Kaip tik dabar pradėjau knygų ciklą „Zekas – irgi žmogus“. Imu interviu iš buvusių kalinių apie gyvenimą ten, „sanatorijo-je“.

– Žiūrėk, kaip... – nusistebėjo. – Šiaip tai daugelis nemėgsta pasakoti apie savo gyvenimą ten, ypač recidyvai. Kad ir žodžius sunku parinkti, norint apibūdinti tai, ką ten išgyvena žmogus. Sakyčiau, papulsi – pats sužinosi. Bet knygą norėčiau apie save paskaityti. Jei jau likimas lėmė mums susitikti, matyt, ne veltui. Tu manęs nepažįsti, aš tavo vardo irgi neklausiu. Galim paben-draut ta tema.

– Vis tiek kažkaip reikia tave pavadinti. – Kaip pavadinsi, taip... – numojo ranka. – Banditas aš... Nuo

mažens taip šaukia.

• • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

�0


Banditas

Sėdėjęs, vadinasi kaltas.

Dosjė

LR BK 253 str. 1 d. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar jų medžiagomis. 1. Tai, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar jų medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

LR BK 284 str. 1 d. Viešosios tvarkos pažeidimas. 1. Tai, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

LR BK 135 str. 1 d. Sunkus sveikatos sutrikdymas. 1. Tai, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbin-gumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

�1

II KNYGA. BANDITAS

M. A. Kiek kartų teistas, už ką?BANDITAS. Tris... Dabar atpyliau šešerius metus, trečia

schodkė. Dviems kaušams inkstus atmušiau, skolų negrąžino. Pa-sirodo, turėjo pažįstamą prokurorą. Greit uždarė. Pirmąkart gavau trejus už dūras. Ant dielos ėjom – parišo. Vienas liarva raskolą dėjo... Antrąkart pasodino per mentų bezpredielą. Chuliganizmą padlos pripaišė. Metus sroko davė. Iš viso – apie dešimt metų atpisau. Paskutinė schodkė tai eina sau. Šešeri metai sabakai ant uodegos. Čia tau ne metai ir ne dveji. Po tiek laiko, praleisto už grotų, nori nenori, psichika pakrinka. Nervos nebe tos. Būtų kvai-la manyt, kad geresnis tapau. Žiauresnis galbūt. Pasenau be laiko, organizmą čefyru užteršiau.

M. A. Kas paskatino nusikalsti?BANDITAS. Kas ten skatins. Aš ir dabar nesijaučiu, kad bu-

vau dėl kažko kaltas. Žinok, kalėjime visi nekalti. Iki teismo...

M. A. Dėl ko banditu nuo mažens vadino?BANDITAS. Charakteris toks... Neprognozuojamas...

Visada už teisybę ėjau. Nenusileisdavau niekam. Muštynėse dalyvaudavau. Iš pradžių kiemo, po to, gatvės... Savo ir kitų garbę gindavau. Snukį ne vienam esu sumalęs, šaiką ne vieną subūręs, todėl ir pavadino. Į mentų akiratį papuldavau. Areštinėje pasėdėdavau. Už dyka, galim sakyt... Jau po pirmos schodkės aplinkiniai pasmerkė: sėdėjęs, vadinasi, kaltas. Jei sėdėjęs, tai jau ne žmogus? O dar už stvolus… Banditas, kas daugiau… Rimta razborkė buvo – reikėjo puškas prigriebt, o čia ble – raskolas...

�2


Policijos areštinė

Neįmanoma palaužti to, kas nenori būti palaužiamas.

M. A. Pirmosios dienos už grotų... Kaip nepalūžti?BANDITAS. Pirma savaitė lyg metai. Norisi galva išdaužti

sieną. Kiti daužo... Pradžia: KPZ – areštinė. Ten sąlygos kaip tik tokios, kad žmogus kuo greičiau palūžtų. Antisanitarinis vaizdelis – nei gryno oro, nei švaros, nei pakankamai maisto. Tvaikas, kaip iš kiaulidės. Čiulkų vanios, prakaito dvokas, niko-tino atrabotkės... Man, kaip nerūkančiam, „Primos“ ar „Astros“ smokelis sveikatos nepridėjo. O jei dar kokį bomžą pas tave įmeta. Blusos su utėlėmis irgi kartu apsigyvena. Joms kompaniją pal-aiko blakės, tarakonai. KPZ man buvo daug sunkiau nei kalėjime. Aš ten aštuonis kilus numečiau. Miegas ant narų be matraco į miegą nepanašus. Gerai dar jei vanduo yra ar kanalizacija. Teko būti ir tokiose areštinėse, kur vietoj parašos pastatytas surudijęs viedras – tipo išnešama paraša. Jei yra vanduo, tai tinkamas nebent parašai nupilti... Areštinėje nėra sąlygų nei apsiprausti, nei apsiskusti, nei kitaip higieną palaikyti... Nuolat psichologinis spaudimas iš mentų. Tardymas „bananais“. Šiaip jie stengiasi per mordą neduoti, talžo per minkštas kūno vietas, kad pėdsakų neliktų. Jei nepadeda „bananai“, pasiima beisbolkes. Mentai daro viską, kad tik palaužtų žmogaus valią. Likimas – tavo rankose. Jei atlaikysi mentų spaudimą ir apklausą, yra tikimybė kad nesėsi. O jei sėsi – ne tu pirmas, ne tu paskutinis... Klausi, kaip nepalūžti? Neprisipažink ir tylėk. Nepasiduok jų provokacijai. Kas moka tylėti, tas nepalūžta. Žinai patarlę „tyla – gera byla“? Labai teis-ingas posakis. Tylėjimas padeda, jei mentams trūksta įrodymų,

��

II KNYGA. BANDITAS

nėra liudininkų. Aišku, jei pagavo su įkalčiais ar nusikaltimo vie-toje, tai tylėk netylėjęs... Bet kokiu atveju geriausia tylėti ir nieko nepasirašinėti.

M. A. Tylėti – tai kiekvieno įtariamojo teisė. Bet, kaip sa-koma, nuoširdus prisipažinimas – lengvinanti aplinkybė...

BANDITAS. Nuoširdus prisipažinimas – tiesiausias kelias į zoną. Niekada nieko nepasakok mentams. Nebent kas ir taip žinoma: tavo vardas, pavardė, adresas... Na, dar gali pridėti, kad reikalauji advokato nuo sulaikymo momento ir tokią frazę, kad įstatymiškai turi teisę tylėti ir tau nebūtina įrodinėti savo nekaltumo. Vienas kentas buvo įsigudrinęs visada atsakinėti tuo pačiu sakiniu: aš nieko neneigiu, bet nieko ir nepripažįstu. Aišku, galima ir taip, tačiau kiekvienas tavo ištartas žodis bus panaudotas prieš tave patį teisme. Kiti, neiškentę smurto, duoda pirminius parodymus. Galvoja, kad mažiau dubasins. Žinok, jei pradėjai kalbėti, tai daužys dar daugiau, kad išklotum viską nuo pradžios iki galo. Pirminių parodymų nebeatsiimsi, juos panau-dos teisme. Svarbiausia – nepalūžti!

M. A. O jei nebegali iškęsti kraunamų „stručkių“?BANDITAS. Tada apsimesk, kad netekai sąmonės. Nors jos

ir taip netenkama... Daryk bet ką. Prašykis į tualetą, apsimesk, kad tau reikia medikų pagalbos arba kad tokios būklės negali duoti parodymų. Vyniok mentus aplink pirštą, tempk gumą. Mentai dažnai imasi blefo. Jais patikėti – save apgauti. Jei yra padielnikų, jokiu būdu nestukink. Reikia stengtis į viską reaguoti ramiai, šaltai, tada iš tavęs neišmuš nieko.

M. A. Ką dar reiktų žinoti pirmąkart patekus už grotų?BANDITAS. Mentai mėgsta padstavkes daryt. Žinok, kad

anksčiau neteisti visada sėdi su pirmachodčikais. Jeigu įmetė į pirmachodčikų kamerą anksčiau teistą, vadinasi įmetė stukačių. Stukačius – mentų informacijos šaltinis. Jis operų nurodymu

�4


stengiasi iš naujoko ištraukti kuo daugiau informacijos, turinčios reikšmės bylai. Dažnai stukačius iš chatos išlomina. Bet išlominus vieną, gali įkišti kitą. Geriausia neparodyti, jog supranti, kad tai stukačius ir paskleisti per jį dezinformaciją, klaidinančią mentų darbą. Už grotų visi veiksmai kontroliuojami mentų. Jie ten šeimininkai. Mentai net vierchatūrą iš bachūrų sudaro. Paskiria kelis savimeilius šustriakus, kurie lengvai eina į kontaktą. O tie, užverbuoti mentų, kalėjime tvarką daro. Jie kaip tos lėlės, tam-pomos už virvučių, mentų marionetės. Laisvėje buvo kažkieno šestiorkės, už grotų nori pabūti autoritetais. Garbėtroškos su užslėptais nevisavertiškumo kompleksais. Mentai per tokius kon-troliuoja visą kalėjimą.

M. A. Mentas ir Afrikoj mentas... BANDITAS. Kas teisybė, tai ne melas. Mentai ir visa

teisėsauga dirba sovietinių laikų principais. Jų moto: pagauti, uždaryti, palaužti ir nuteisti. Tai pati korumpuočiausia sistema. Prisiuva bylą ir įkiša už grotų. Teisėsaugos organuose nebūna sąžiningų žmonių. Jie patys įsivėlę į kriminalus.

��

II KNYGA. BANDITAS

Kalėjimas (tardymo izoliatorius)

Tapk vilku, arba pražūsi.

M. A. Su mentais viskas aišku, papasakok apie kalėjimą.BANDITAS. Praėjus mėnesiui kitam perveda į kalėjimą

izoliatorių. Pirmiausia patupdo parai į karantiną – kamerą pir-mame aukšte. Ten yra viena dviaukštė ir kelios triaukštės škonkės. Po areštinės kalėjimo škonkė atrodo gana komfortiškai – patiestas matracas. Po kratos, medpunkto, „fotosesijos“, „grojimo ant pi-anino“, dušo įduoda į rankas adijalus, pagalves ir suskirsto į kam-eras. Dar duoda po myskę (metalinį dubenėlį), aliuminį šaukštą... Kai įeini į kamerą, senbuviai nurodo škonkę, kur pasitiesti adijalą ir televizorių (spintelę maistui ir daiktams susidėti), kur stalo įrankius sumesti. Televizorius kabo ant sienos šalia durų, po juo yra kabliukai, ant kurių kabinami rūbai, traktoriai ir kitkas... Taip pat netoli durų yra paraša – nuo kameros atskirta sienele. Iš kitos pusės – kriauklė. Kameroje stovi kelios dviaukštės škonkės. Viena – prie lango. Tankas – pirmas škonkės aukštas, antras – balkonas. Kai kas dar vadina palme. Kameros sienos – pusiau žalios, lu-bos – pajuodusios nuo samakrutkių ir fakelų. Grotuotas langas be stiklo – deguonies šlakeliui. Duryse – akis ir kormuškės langelis.

M. A. Kaip sutinkami kameroje naujokai ir ko jiems reiktų vengti?

BANDITAS. Pradžioj būsi neutralus, bet praėjus kelioms dienoms nori nenori atsiskleisi. Naujokus stebi. Kiekvienas atsiskleidžia paprastais dalykais. Apie kiekvieną sprendžia iš jo poelgių, pasakytų žodžių, žvilgsnio, elgesio. Kalėjime savo jausmų nenuslėpsi – visą laiką esi ant akių. Reikia mokėti filtruoti

36


bazarą. Už kiekvieną žodį turi atsakyti. Netinkamai ištarta frazė ar keiksmažodis pridaro daug problemų. Laisvėje pas mus pri-imta vienas kitą pasiųsti nachuj ar pavadinti gaidžiu, o kalėjime – tai didžiausias įžeidimas. Už tai gali paštyrinti be ceremonijų. Atleisk, nepyk, dovanok – nepadės. Reikia galvoti prieš ką nors šnekant. Papuolus pirmą kartą, svarbiausia nepasiduoti panikai. Aš žiūrėjau į viską kaip į žaidimą. Ekstremalų... Čia panašiai kaip realybės šou: išgyvenk ekstremalioje situacijoje. Aš sutinku – nervos įtemptos. Greit galima užsirauti ant konflikto, bet rei-kia save kontroliuoti, pagalvoti prieš ką darant. Protas turi dirbti aiškiai. Kaip bebūtų sunku, reikia stengtis viską priimti ramiai, pažvelgti į situaciją iš šono. Kad sėdai – tai dar ne gyvenimo tragedija. Nėra padėties be išeities. Daug kas sėdėjo, sėdi ir sėdės. Ką aš galiu patarti salagai... Kad gyventų ramiai ir ki-tiem netrukdytų, būtų savo vietoje, tesėtų duotą žodį, neskųstų, nevažiuotų ant silpnesnių, nejotų ant svetimo gero ir niekam neleistų sau ant sprando lipti. Svarbiausia, neiti lošti, jei neturi ką pralošti. Geriau neimti be paklausimo svetimų daiktų, nesėsti ant svetimos škonkės, paėmus bendro naudojimo daiktus padėti į vietą. Apskritai mažiau kalbėti, nesikišti į svetimą bazarą. Ty-lus žmogus protingiau atrodo. Nieko neprašyti kitų kalinių, nes prašymas gali būti perverstas tavo nenaudai. Pavojinga nuo ko nors priklausyti. Vietoj žodžio „ačiū“ reiktų sakyti „dėkui“. Be to, tokių pasakymų kaip „įsižeidei“ ar „kas tave nuskriaudė“ geriau nevartoti... Artimųjų nuotraukų, ypač merginos ar žmonos, geriau kalėjime su savimi neturėti.

M. A. Patark „salagai“, kaip išvengti ten kasdieninio streso?

BANDITAS. Sutikti kalėjime sveikos psichikos kalinį, be jokių proto nukrypimų nerealu... Man ir pačiam po tiek metų pavažiavo stogas. Zonoje laiko turėjau daug... Mėgau skai-tyti psichologinę literatūrą. Pirmiausia patekus už grotų reikia

��

II KNYGA. BANDITAS

pašalinti nervinę įtampą. Atsigulti į škonkę, atsipalaiduoti, nuvyti paniką. Pajusti ramybę. Išsivaduoti nuo depresuchos labai gerai padeda fizkultūra. Man nervus malšinti padėjo aktyvus sportas, pozityvių knygų skaitymas. Kalėjime kiekvienas sprendžia pats, kaip jam gyventi, elgiasi taip, kaip pats galvoja. Nesmerk kitų, jei jie gyvena ne taip, kaip tu norėtum. Tai kiekvieno asmeninis reikalas. Vieniems patinka vadovauti, kitiems paklusti, tretiems kojines plauti – visi turi laisvę rinktis. Niekam neprivalai dėl ko nors teisintis, niekas neturi teisės tau lįsti į dūšią. Kas nori, tyli, kas nori, bendrauja. Draugų nebūna, jei nėra naudos ar ben-dro intereso. Kalėjime gyvenau nepriklausomai, laisvo žmogaus gyvenimu, nieko nebijojau, nes bijoti kvaila – nuo likimo vis tiek nepabėgsi. Kalėjime visi nekalti, visi atsitiktinai papuolę ir niekas nesupranta, kas yra kas, kol po teismo nepatenka į lagerį. Už grotų save gerbiančiam žmogui niekas blogo žodžio neišdrįs pasakyti, o per šikną daro tik pederastus ir asilų asilus.

M. A. Pirma mintis peržengus kameros slenkstį?BANDITAS. Patekęs pirmą kartą, sau pasakiau, kad čia esu

laikinai ir net nemaniau, kad teks po teismo važiuoti į zoną. Už nugaros užsivėrė kameros durys, laikas akimirkai sustojo. Apsidairiau aplinkui. Pagalvojau: na, ir kas toliau manęs lau-kia, ilgi metai už grotų ar laisvė?.. Nuo škonkių pakilo penki baklanai... Sakau, zdarova, bachūrai, kaip gyvenimėlis? Vienas atkirto: nematai što li, gyvi ir sveiki, vadinas, viskas tip top ir neuždavinėk kvailų klausimų, vis tiek teisybės niekas nesakys. Kitas, pirštais sukinėdamas iš duonos pasidarytas ščiotkes, mand-agiai pakvietė: tai prieik, bratka, prisėsk po kelionės. Prisėdau, pasikalbėjom. Trumpai... Pasakiau, kuo vardu, pagal kokį straipsnį uždarytas. Po to – nieko nebepamenu... Atsipeikėjau tamsoje. Gulėjau ant grindų. Galvoje spengė. Burnoje – krau-jo skonis. Liežuviu jaučiau, kad netekau keleto dantų. Pakilau traškančiais kaulais, prisėdau. Baklanai sugulę miegojo. Pa-

�8


galvojau: esu sveikos psichikos, geros fizinės formos, jei dabar nieko nedarysiu, tai vėliau tie primatai – vidutiniškai dvidešimt trejų metų nebrendylos – šokę ant krūto herojaus vaidmens mane užės. Pasiėmiau fabyčių (arbatinuką) ir perbraukiau visiems baklanams per mordas paeiliui. Tris iš jų kruvinomis galvomis išnešė į medpunktą. Mane įmetė į karcerį. Teismo laukimas prailgo, bet nepalūžau. Galo nepasidariau, venų nesipjoviau, galadovkės neskelbiau. Išgyvenau, nes tiksliai žinojau dėl ko, užsibrėžiau tikslą – išgyventi ir išeiti į laisvę. Vėliau sužinojau, kad tie baklanai – mentų užverbuoti kandidatai į blatnuosius. Sutupdyti vienoje kameroje jie be vargo ėmė vierchą ir rodė savo jėgą. Jiems atrodė, kad jie valdo, todėl elgėsi iššaukiamai, primesdami kitiems savo valią. Šoko į akis ne vienam, kas patekdavo pas juos į kamerą. Demonstravo savo reikšmingumą, dėjosi viską išmanantys apie kalėjimo paniatijas, nors laukė teismo už senukų apiplėšimus kaime. Tokie kaušai vaidindami autoritetus dedasi labai krūti – vaikšto išmetę „rėmus“, norėdami parodyti kad yra „kieti“, juda plačiai žarglodami iš kampo į kampą, pradeda pontuotis, jų pirštai išskėsti vėduoklėm, nors iš šnobelių snargliai varva. Kiti, skystalai ir bailiai, voliodam-iesi ant škonkių tokiems šustriakams linksi ir pataikauja. O iš šustriakų išeina geri provokatoriai. Mentai jais manipuliuoja, o tie urodai to nesupranta. Ir ką jie gali suprasti, jei dauguma jų pradėjo sėdėti nuo malalietkų. Jų pagrindinis klausimas: kas tu gyvenime, ar mužikas ar bachūras? Palaikai bachūrus? Rimti žmonės taip neišsidirbinėja. Rimtų žmonių gyvenimo būdas kalėjime uždaras.

M. A. O kaip provokuojama?BANDITAS. Jei salaga neturi atmazkės, jį bandys pri-

gauti paklausdami: ar padėsi bachūrams? Dažnas norėdamas įtikti, atsako kad padės. Sutikimas padėti bachūrams reiškia pasirašymą ant ducho. Supratęs, kad yra prigautas, iš pradžių

�9

II KNYGA. BANDITAS

dažnas salaga bando priešintis. Bet žodžių jau nebeatsiimsi. Jis turi vieną pasirinkimą iš dviejų: arba tarnauti bachūrams, arba eiti į gaidyną. Taip už save nemokantys pakovoti naujokai tam-pa bachūrų chazeikomis (šeimininkėmis). Dar viena padlenkė naujokui – burbuliatorius. Bachūrai pritrina, kad atlikęs bur-buliatoriaus vaidmenį tapsi tikru bachūru. Nuoga subine reikia sėstis ant pilno vandens viedro ir pūsti su rude taip, kad eitų bur-buliukai. Yra lochų, kurie pasirašo. Prigauna ir tuos, kurie turi elektroninį laikrodį. Pasako, kad laikrodis tiksi, o salaga iškart ginasi, kad ne. Tada paima jo laikrodį, suriša rankas ir pastato ant parašos. Salaga tokia poza prispaudžia ausimi prie sienos laikrodį. Ar tiksi? Aišku kad netiksi, bet salaga jau prigautas. Taip bachūrai iš neturėjimo ką veikti ir stumia dūrą, prigaud-ami žioplius. Dar vienas padlenkės variantas – pasiūlo salagai pažaisti kortom iš nieko. Tas ir pasirašo, norėdamas prisitrinti į chebrą. Tačiau visada žaidžiama iš intereso. Su kentais nesipon-tuojant gali pažaist. Be pontų, taip sakant, tik niekada nesutik žaisti „prosto tak“. Žaisti iš nieko – tas pats, kas iš analinės an-gos. Šuleriai taip sutvarko žaidimą, kad geriausios kortos sue-ina pas juos. Salaga pralošia ir tik tada sužino, kad žaisdamas iš nieko pralošė pats save. Tada jau turi atsakyti analine anga. Žaidžiant iš babkių ar ko nors, salaga irgi pasirašo sau mirties nuosprendį – keliese suvaro į vienus vartus. Aišku, pradžioj leidžia salagai kelis kartus išlošti, kad tas užsivestų. O vėliau per skolas ir į gaidyną nuvaro. Būna tokių lochų, kurie kalėjime net savo žmonas pralošia. Laimėjusysis išėjęs į laisvę turi teisę locho žmoną atžarinti. Lošti kalėjime ne tik neprotinga, bet pa-vojinga. Geriau išvis nesikišti. Nes prigaunami ir tie smalsuo-liai, kurie stebi kitų žaidimą. Stebėdami iš šono, nesusiturėję kam nors iš žaidėjų pataria. Jeigu žaidėjas pralošia, kaltas bus patarėjas ir turės už tai atsakyti. Patys kalti, kurie be reikalo į žaidimą įlenda, nėra ko pasakinėti – ne su tavim žaidžia. Patarsi – atsakysi. Nusiplauti tikrai nepavyks.

40


M. A. Nuo užnugario turėjimo ar neturėjimo priklauso tavo sėdėjimo kokybė?

BANDITAS. Kas neturi atmazkės, tam sunkiau. Tada reikia būt prie babkių arba sugebėti nepalūžti, būti tvirtam, geležinių nervų. Tie, kas prie babkių, nusiperka sau ramų sėdėjimą. Už babkes dabar ir bachūro statusas įgyjamas. Būna tokių atvejų, kai už babkes iš dūcho pasikelia į bachūrus. Tie, kuriuos ge-rai „šildo“ iš laisvės, neužsitarnavę gauna zeko vardą. Kad patupdė už grotų, nereiškia kad jau tapai zeku. Zeko vardą rei-kia užsitarnauti. Dabar kalėjimuose sistema visai iškrypo – už babkes salaga gali ir zeku vadintis. Šviežiai įmestas koks žalias lochas, kurio dėdė laisvėje suka biznį, paremia bachūrus ir taip įsirašo į jų tarpą. Strogačiai tokius niuansus vadina bezpredie-lu. Nerašyti įstatymai turi būti griežti ir teisingi. Geriausias pavyzdys – Rusijos kalėjimai. Ten tikros paniatijos.

Tiems, kas neturi babkių, svarbu turėti pažįstamų iš senbuvių, kad esant reikalui juos užstotų. Įmesto į kamerą nau-joko visada paklausia: iš kur būsi? Kaliniai buriasi į mastis pagal gyvenamąsias vietas. Provincijos šliejasi prie savo regiono mas-tiuchos. Yra penkios pagrindinės: Vilniaus (portugalai), Kau-no (kavenskai), Klaipėdos (žuvėdros), Panevėžio (čeburekai) ir Šiaulių (šiaulianski). Vilniečiai kentuojasi su klaipėdskais, kavenskai su čeburekais. Šiauliečiai – uždari. Salagos paklau-siama, už kokį straipsnį sėdo, kas laisvėje buvo, kokią chebrą pažinojo, ar priklausė kriminalinei grupuotei. Per daug byla niekas nesidomi, kad nebūtų apšauktas ožiu. Nuo finansų labai daug priklauso, į kokią kastą įsirašysi. Apšalę pinigais užima aukštą padėtį, biedniems reikia patiems išsikovoti.

M. A. Tai visi turtingieji jau gali drąsiai vadintis vi-erchais?

BANDITAS. Galima visaip išvartyti... Turtingas vargu ar nueis į gaidyną. Nes jis „šildo“ bachūrus. Bachūrai vi-

41

II KNYGA. BANDITAS

enas kitą palaiko, „užlėkusius“ ant administracijos, remia. Jie nieko nedirba, nes tai jiems v padlu. Mentai iš bachūrų stato vierchatūrą. Vierchai valdo obščiaką. Paskiriamas jo kasiras. Į bendrą kalinių kasą visi kas mėnesį moka po keliasdešimt litų. Už netinkamą elgesį, kitus kasiakus vierchai uždeda nalogus, skiria baudos taškų... Bachūrai, patekę į karcerį, „šildomi“ iš obščiako: remiami arbata, cigaretėmis, maistu... Barygos – pa-grindiniai bachūrų rėmėjai. Komersantai, nuteisti už įvairius maklius, išlaiko bachūrus finansiškai, bet prieš juos žodžio ne-turi...

M. A. Vadinasi, „bachūrai“ ir „barygos“ stovi ant skirtingų hierarchijos laiptelių?

BANDITAS. Būtent... Vierchatūra stovi ant aukščiausiojo, bet ji sudaroma iš bachūrų, bachūrai yra tikri zekai, broliai. Bachūrų kasta aukščiausia. Po jų laipteliu žemiau barygos. Jie bachūrams netarnauja, bet remia juos finansiškai. Dar laipteliu žemiau stovi chazeikos – dūchai. Jie tarnauja bachūrams: tvar-ko kameras, plauna kojines, skalbia drabužius, gamina valgį, atneša, paduoda, pridega cigaretes ir visa kita... Nors dūchai dirba bachūrams, bachūrai jų neremia ir negina... Dūchą gali nuvaryti į gaidyną, jei jis neklausys bachūrų nurodymų arba kitoje kameroje apsimes, kad pats yra bachūras... Žemiau už dūchus stovi ožiai. Skundikų nieks nemėgsta... Juos smerkia, muša, užgaulioja, bet kada gali padaryti gaidžiu... Taip pat priskiriami prie ožių tie, kas gyvena atskirai nuo visų darbo zono-je. Taip yra Pravieniškių sustiprintoj zonoj. Ožiai – kurie dirba valgyklose arba po teismo pasilieka dirbti ūkio darbus Lukiškių kalėjime. Šiaulių kalėjimo ožiai – muchamorai. Ožynas atskir-tas nuo bachūrų, niekas prie ožių neprieina. Ožių niekas į ožyną nevaro – jie patys ten nusirauna. Narkomanai už skolas, visokie dūcheliai ar šiaip, kas galų turi iš laisvės, arba tie, kurie bijo keltis pas bachūrus, kad spaudimo nedarytų... Vieni per kaifą į ožyną

42


nugrybauja, kiti susikurvina dėl skolų ir nusirauna į ožyną, kad bachūrai gaidžiais nepadarytų. Vieni pasikėlę į ožius, dirba ant mentų, kiti – ne, kiekvieno ten nesupaisysi. Kas dirba griežtojo režimo zonose – ne ožiai, bet normalūs bachūrai nedirba. So-vietiniais laikais visiems būdavo palažniakas dirbt, o dabar tik velniai visokie dirba. Žemiausia kasta – gaidžiai... Nebūtinai išžaginti, žagina tik pederastus arba amžinus nevykėlius. Pa-daryti gaidžiu užtenka kitam perbraukti su pimpalu per lūpas arba apmyžti – užfaršmačinti. Gaidžiai priskiriami pažemintųjų kastai ir išvaromi į gaidyną (gaidžių kamerą). Gaidžiai kartu su bachūrais vienoje kalėjimo kameroje nelaikomi. Bachūrai juos išlomina iš chatos iškvietę budintį reksą. Daugiausia gaidžiais tampa pedikai, prasilošę, prigauti apgaulės būdu, vaikų ir motinų prievartautojai ir jų žudikai... Ant žemiausio hierarchi-jos laiptelio taip pat stovi džiumbrai – nevalos, bomžai ir kiti pakirkšnučių augintojai... Bendroje kameroje jie nepageidau-jami kaip ir ožiai bei gaidžiai. Iš bendros kameros jie išsiprašo patys arba išlominami per prievartą. Lamavykai dažniausiai sumetami į karantiną. Šiaip kalėjimo chatose gyvena apie dešimt ir daugiau žmonių, nors chatos tik šešiavietės. Kaliniai dažnai perkėlinėjami iš kameros į kamerą pagal mentų užgaidas. Kad per daug nesusibičiuliautų... Kiekvienas uždarytas kalėjime tikisi neprieiti iki zonos... Bachūrai, kol vyksta ikiteisminis tyri-mas, negaili babkių per advokatus papirkinėti teisėjų...

M. A. Kokia tavo nuomonė apie advokatus?BANDITAS. Advokatas advokatui nelygus... Gerą advokatą

rasti sunku... Reikia turėti pažinčių ir daug babkių, o tokią prabangą gali sau leisti ne kiekvienas. Supranti, pinigai atlieka svarbiausią vaidmenį. Nuo jų kiekio priklauso, kiek ilgai sėdėsi už grotų. Geras advokatas pasiekia rezultatą, nes jo interesai sutampa su tavaisiais... Norint gero rezultato, reikia didelių pinigų, nes supratingas advokatas „šildo“ teisėjus. Neturint

4�

II KNYGA. BANDITAS

babkių belieka nemokamas valstybinis advokatas. Bet valstyb-iniai advokatai dažniausiai muša viena ranka su mentais ir steng-iasi ištraukti kuo daugiau reikšmingos informacijos bylai. Taigi, kaip sakiau, advokatas advokatui nelygus. Dabar tų advokatų tiek priviso, visokio plauko. Buvę mentai, ir tie, išėję į pensiją, advokatauti pradeda... Atseit jų mąstymas pasikeitė. Dalį gy-venimo žulikus gaudė, kitą dalį juos trauks iš kalėjimo... Lai durnių paieško. Tokie advokatai, buvę mentai, mentais ir liks iki grabo lentos. Jiems juk įskiepyta, kad žulikas – ne žmogus. Šuns praeitį turintys advokatai tinkami tik bobutėms akis apdumti ir pinigus iš jų vilioti.

M. A. Kalėjime laiko į valias... Kuo kaliniai užsiima?BANDITAS. Ten daug kam kyla klausimas, kaip „užmušti“

laiką. O laikas slenka lėtai, monotoniškai, vyrauja kažkoks vis-uotinis atbukimas. Savaitgalis pats nuobodžiausias. Šeštadieniais iki pietų dar vyksta svidankės, atneša peredačų, o sekmadienį – skukata skukatyščia. Pirmadienį reksai atneša spaudą. Antradi-enis – švaros diena: išrikiuoja koridoriuje ir veda į dušą. Kalin-iai gali apsiskusti, apsitvarkyti, kartu persimesti ant bazaro. Tik vanduo duše pizdavotas – oda nueina pleiskanom ir raudoniu. Kitas dvi dienas kaliniai laukia laiškų, o penktadieniais daromi šmonai: mentai išverčia kameroje visus daiktus ir pasiima viską, kas jiems patinka... Smagiausia gauti kiešarą iš artimųjų. Jei artimieji palaiko, nenusigręžia, remia, laukia sugrįžtančio, tai ir sėdėti lengviau, yra vilties, nes visiems kitiems, tariamiems draugams, – nusispjauti, kad tave uždarė. Kalėjime leidžiama žaisti šaškėmis, šachmatais, domino. Tik kortos draudžiamos, nes azartinis žaidimas. Bet kaliniai jas pasidaro iš cigarečių pakelių. Daug ką numinko iš duonos, šachmatų lentą gali išbraižyti ant spintelės viršaus ar geležinės lovos. Pavyzdžiui, peilį galima pasidaryti iš konservų dėžutės: žirklėmis iškerpama skarda, kelis kartus sulenkiama ir išgalandama. Su tokiu peiliu

44


eina kaip su moike (skutimosi peiliuku). Kai kurie adata daro-si nakolkes, tušo prisileidžia iš tušinuko. Vieni žiūri teliką, kiti visą dieną kimarina, treti pontuojasi, yra tokių, kurie guli ir spokso į lubas arba daužo kumščiais į sieną, ypač tie, kurie nuteisti daugeliui metų, kol apsipranta su ta mintimi, išgyvena davkę. Už grotų yra ir bibliotekos: kalėjime literatūrą perduo-da per kormuškės langelį – skaitomos mentų atneštos knygos, zonoje – pats apsitarnauji. Aš mėgau skaityti – laikas nejučiomis prabėga. Šiaip daug kas mieliau kimarina nei knygą atsiverčia. Vakare prasideda bendravimas per langus. Tam naudojama virvelė – arklys. Juo susisiekiama su kitų kamerų gyventojais. Procedūra įdomi: arkliaganys prakiša pro grotuotą langelį ranką, grotos yra iš vidaus, o iš lauko pusės – vielinis tinklelis, kuri-ame išgramdo skylę, ir pro ją nuleidžia virvutę. Pašaukiamas apatinės kameros numeris, tada apatiniai su popieriniu kabliu gaudo arklį iš viršaus. Taip bendraujama per visus aukštus, perduodamos ksyvos, cigaretės. Su šonine kamera susikalbama per sieną, metaliniu puodeliu arba pro langą išsiūbuotu arkliu. Taip pat bendraujama per parašą – geras garso laidininkas, per išgramdytus sienoje skvozniakus. Per kanalizaciją galima per-duoti įvairius daiktus. Reksai už pontą (babkes, cizus) patys pabūna arkliais. Jie perduoda raštelius į laisvę ir iš jos. Tokie prižiūrėtojai dar vadinami kojomis – atneša į kamerą degtinę, babkes, perduotas iš laisvės, narkotikus. Kojomis pabūna ir mu-chamorai – perduoda ksyvas į kitas kameras. Per šmonus reksai mėgsta arklius sunaikinti ir šiaip jie mėgėjai pasiklausyti bazaro už kameros durų, pastebėti pro akį. Reksai ima kyšius už menki-ausias paslaugas. Duodamas jiems pontą, draudžiamus dalykus paverti nedraudžiamais.

M. A. Vienas iš žmogaus malonumų – pavalgyti... Kaip su maistu už grotų?

BANDITAS. Vien su kalėjimo maistu gyventum pusalka-

4�

II KNYGA. BANDITAS

niai. Išsigelbėjimas – gaunamos iš artimųjų peredačios. Ryte chatai numeta po kepalą juodos ir baltos forminės duonos. Duona padalyta paike ant šešių žmonių visai dienai. Pusryčiai – siečka košės arba sriubos. Pietūs – kopūstienė ir siečka košės. Košė būna įvairi: tai kruopų, tai kopūstų, tai žirnių, tai bulbienė arba lapša. Kartais košėse galima rasti mėsos užuominų, bet dažniausiai vietoj jos užpila lajaus. Kai kurie tą lajų nupila į parašą, ypač tie, kam chujova su inkstais ar kepenim, nes nuo lajaus užsiklijuoja skrandis. Vakarienė – siečka sriubos arba košės ir vienas gabalėlis silkutės. Kaliniai sėda prie bendro stalo, paserviruoja jį, susimeta, kas ką turi iš artimųjų atsiųstų peredačių. Pirmiausia valgo bachūrai, po to – dūchai. Kiešaro turinį dažniausiai sudaro rūkyta dešra, slanyna, sūris, marga-rinas, džiūvėsiai, greito paruošimo vermišeliai, kava, arbata, daržovės, vaisiai. Ypač vertinami riešutai, džiovinti vaisiai, nes ilgai išsilaiko, maistingi, lengvi. Slyvos, razinos. Taip pat verti-nami česnakai ir svogūnai – stiprina imunitetą, jie ir vitaminai, ir vaistai. Jeigu nenori būti įtartas kaip gaidys, kameroje bana-nus valgyk atsilauždamas po gabaliuką. Peredačas perduoda per kormuškės langelį. Per jį perduoda ir kalėjimo balandą. Maistą nešioja muchamorai. Bachūrai juos priskiria prie ožių, todėl, kad tie dirba kalėjimo administracijai. Jeigu kameroje kas valgo, į parašą eiti nereikėtų. Visada prieš einant į parašą kitus reikia perspėti: einu ant parašos. Po tualeto, privaloma nusi-plauti rankas. Nenusiplovus, galima užsifaršmačinti. Bet koks daiktas, nukritęs ant parašos, laikomas užfaršmačintu, todėl jo kelti nederėtų. Kameroje nedera ir švilpauti, kad neprišvilptum galiako – kai nėra ko valgyti ar rūkyti. Nesvarbu, rūkai ar ne, prie savęs turėti keletą blokų cigarečių yra naudinga. Cigaretės kalėjime prilyginamos pinigams. Mainais už jas galima gauti viską. Už cigaretes atliekamos įvairios paslaugos, išplaunamos net kojinės. Nuorūkos kaupiamos stiklainiuose. Atėjus galiakui iš nuorūkų sukamos skrutkės.

46


M. A. Čefyro gėrimo ceremonija panaši į indėnų rūkomą kalumetą... Ar tai išties tokia stipri tradicija?

BANDITAS. Buchinimas tarp kalinių populiarus. Viskas vyksta pagal ritualą: traktoriumi arba fakelu užvirinamas van-duo ir užpilamas ant trijų karobkių juodų arbatžolių stiklinėje. Stiklinė eina ratu pagal laikrodžio rodyklę, kiekvienam nuge-riant po du gurkšnelius. Išgėrus sukyla spaudimas, išsiplečia akių vyzdžiai, smarkiau daužosi širdis. Specovski dėl stiprumo dažnai į čefyrą įmeta dimedrolio ar citramono tablečių. Daugelį nuo to mutina, kai kas per laiką gauna skrandžio opas. Nemažai negaluoja su virškinimo sutrikimais.

M. A. Kuo dar skundžiasi kaliniai?BANDITAS. Įvairiom odos infekcijom. Tokios zarazos, kaip

niežai, grybelis, – dažnas reiškinys. Pasitaiko venerinių užkratų: triperis, sifilis. Kamerose didelė drėgmė, sunkiai gyja žaizdos, pasileidžia plaučiai, susergama tuberkulioze. Didelis gryno oro trūkumas, tiesioginių saulės spindulių, pagaliau gamtos... Jei ka-linys suserga, duoda piliulę nuo visų ligų – pats nežino, kokį šūdą praryja. Jeigu labai rimtai, išneša į medpunktą. Dantų netaiso – rauna be nuskausminamųjų.

M.A. Galėtum trumpai apibūdinti kalėjimą?BANDITAS. Kalėjimas – lyg didelis karstas, kuriame ka-

liniai palaidoti gyvi. Ir visai jis ne toks, kokį parodo per teliką ar kokį „piešia“ mentai. Kalėjimai perpildyti, o sakoma, kad vietų užtektinai. Kameros mažutės, jei vienas vaikšto, kiti guli škonkėse – visi ant grindų neišsitenka. Dažnai kalinių kameroje daugiau nei škonkių. Miegoti tenka pamainomis. Jei šešiavietėje kameroje koks dešimt žmonių, dalis jų kimarina ant grindų. Pradžioje miegas ten irgi ne miegas – guli ant nugaros pusiau atmerktomis akimis ir stebi pro vokų plyšį, kad koks pusgalvis štyriaus nesuvarytų. Kodėl valdžia sugalvojo amnestiją? Todėl,

4�

II KNYGA. BANDITAS

kad kalėjimai sausakimši, visiems žulikams vietos neužtenka, todėl ir paleidžia karts nuo karto smulkias žuveles. Kalėjimo administracija gražiai kalba apie kalinių gyvenimo sąlygas, žiniasklaidai parodo vieną ir tą pačią rinktinę kamerą su naujomis metalinėmis lovomis, ąžuolinėmis spintelėmis ir parketo rašto linoleumu. Pamačiusi tokią kamerą, komisija nusprendžia, kad kaliniams gyvenimo sąlygos puikios, jie sočiai maitinami ir gerai prižiūrimi. Realų vaizdą galima pamatyti tik kalint. Nėra ko lyginti su Vokietijos kalėjimais. Pažįstamas sėdėjo, sakė: gyvenimas tar-si penkių žvaigždučių viešbutyje – restorano maistas, modernios sporto salės. Kiekvieną rytą šviežios natūralios sultys, pintinė vaisių, švarūs nauji adijalai. Pas mus laisvėje taip retas gyvena kaip pas juos kalėjimuose. Ten kaliniams pritaikomos specialios reabilitacijos programos: išeina į laisvę „atsišėrę“, pasportavę, pailsėję, visaverčiai ir visai nepavojingi. O pas mus kas? Dauge-lis uždarytųjų pirmiausia pagalvoja, kad dabar gyvenimas baig-tas, vsio, chana. Skystalai tuoj pjaustosi venas, tikėdamiesi, kad jų pasigailės, bet kam jie įdomūs... Po tokių seansų, nuo mentų gauna „malkų“, tada eina kartis... Tokia realybė...

48


Zona (PDK – pataisos darbų kolonija)

Taika šitiems namams! Laisvės, broliai!

M. A. Kalėjime laukiama teismo, nuteisus veža į zoną. Kokios etapo ypatybės?

BANDITAS. Kaliniai su baūlais iš kalėjimo kamerų sugrūdami į didelį boksiką. Boksikas – tokia patalpa, kur ka-liniai paskutines valandas kalėjime laukia etapo, ten net parašos nėra, todėl užsimanius reikia prašytis. Boksike bachūrai mėgsta sukti maklius. Pritrina ir mainais ant šūdukų, išrengia lochus nuo galvos iki kojų. Apdumia tuos, kurie neturi atmazkės, nes jei turėtų kas juos užstoja, zonoje galėtų mesti predjavą, kad atsakytų už paimtas šmutkes. Etapas prasideda po pietų. Kalin-iai suvaromi į sandėliuką, ten kareiviai pradeda daryti šmonus. Prašmonuotus nuveda į mažą boksiką. Vakare kalinius susodina į kuzovinius varanokus ir pristato į geležinkelio stotį, kur lau-kia paruoštas stolypinas – vagonas, prikabintas prie traukinio. Dabar pradėjo ir autobusiukais etapuot. Zona pasiekiama jau sutemus. Pirmachodčikai už lengvus nusikaltimus kalinami bendrojo režimo zonose, už sunkius – sustiprinto režimo zonose. Specovski ar strogačiai, teisti ne primą kartą, kalinami griežtojo režimo zonose.

M. A. Kokios gyvenimo zonoje ypatybės, kuo skiriasi nuo kalėjimo?

BANDITAS. Etapuoti kaliniai, atvežti į zoną, pradžioje savaitę kitą laikomi karantine. Po to išskirstomi į brigadas ir į barakus. Kas prie babkių – gyvena chatose, kur nedaug žmonių,

49

II KNYGA. BANDITAS

kas ne – spaudžiasi, kur žmonių kelios dešimtys. Zonoje kalin-iai kentuojasi, ko nepastebima kalėjime. Vienišius dažniausiai skriaudžia. Jei neturi kentų, pradeda ant tokio „važiuoti“, ieško priekabių. Dirbti neprivaloma, kaip buvo sovietiniu laikotarpiu. Visų pirma darbų tiek nėra, antra – bachūrams zapadlo dirbti ant mentų. Tie, kas išeina Pravėnuose į darbo zoną, laikomi ožiais. Kas pasirenka darbo zoną, ten dirba ir gyvena atskirai nuo kitų. Darbininkai gyvena be įtampos. Be to, dirbant jiems greičiau prabėga laikas. Darbo zona padalyta į keletą cechų: metalo, me-dienos, siuvyklos. Darbo zonoje nėra dūchų. Gaidžiai gyvena atskiroje sekcijoje. Pagrindinis gaidžių darbas – plauti parašas ir šluoti teritoriją. Gyvenamojoje zonoje atskirai gyvena tik ožiai, o bachūrai, dūchai ir gaidžiai gyvena vienoje chatoje. Vienas nuo kito jie atsitveria spintelėm. Kalėjime atvirkščiai: gaidžiai tupi atskiroje kameroje – gaidyne. Zonoje prigautas ir nepagavęs kasiako bachūras pastatomas „ant slidžių“. Toks, dažniausiai iš kaimo, prarybinęs čiuvakas dieną neturi teisės sėdėti su visa-is chatoje – išmetamas į lauką iki nakties. Zonos parašoje yra keletas tupyklų: kraštinė priskirta gaidžiams, jie turi ir atskirą prausyklą. Dieną gaidžiai tupi gaidžių lokalkėje, jiems nevalia šlaistytis po visą teritoriją. Bachūrai turi teisę gaidžius ir duchus dubasinti, o jei tie suspardytų bachūrą, jiems grėstų spec. eta-pas. Spec. etapai vykdomi ir „užsislėpusiems“, kurie apsimeta bachūrais, nors tokie nėra. Spec. etapą vykdo vierchų šestiorkės – torpedos, ant akių užsimetę kandonkes, kad ožiai nepažintų, geležiniais parakanais arba štyriais „užbauduoja“ miegančią auką.

Zonoje kaliniams leidžiama turėti muzikinius centrus, magus, telikus, pleisteišinus, kas kalėjime uždrausta. Zonoje visi kaliniai turi segėti birkes. Jose nurodyti kalinio būrys ir brigada, pavardė, gimimo metai. Administracija ieško priekabių, skiria kaliniams nuobaudas, galiojančias metus laiko, gali uždrausti pasimaty-mus, skambinti telefonu, apsipirkti larioke. Prasižengusius ka-

�0


linius penkiolikai parų gali įmesti į triumą arba metams izoliuoti į būrą. Triume gultas prirakinamas prie sienos nuo šešių ryto iki dešimtos vakaro, draudžiamos cigaretės. Administracija iš zekų ima kyšius, papirkinėjami prižiūrėtojai, už kavą ir cigaretes galima nusiimti nuobaudas.

M. A. Žinoma, kad ilgalaikis susilaikymas „spaudžia smeg-enis“... Kur link nukreipiama seksualinė energija už grotų?

BANDITAS. Pavyzdžiui, aš aktyviai sportavau. Kilnojau štangeles, su kentu eidavom ant sparingo. Seksas ne maistas, be sekso išgyventi galima. Vieni išsikrauna sportuodami, kiti dročina, treti stato račkom gaidį. Kaip kam patinka... Malali-etkos (turi omenyje jaunus dvidešimt kelerių metų vaikinus) ypač panikuoja: laksto su pornuškės žurnalais po chatą, dročina pad-los kur papuola. Kartą zonoje laistėme vieno kento gimtadienį... Išgėrėm vodkos... Taip moters užsinorėjau... Nežinau, kas ten man pasidarė, bet pasiryžau... Nuvariau į gaidžių lokalkę, išsirinkau tokį voljažną beūsį vaikinuką, daviau jam cigarečių pakelį ir nusivedžiau į kaptiorkę... Mintyse įsivaizdavau Pamelą, kai vaikinukas mane tenkino oraliniu būdu... Maniau vien tuo apsiribosiu... Kur tau, turbūt degtinė pamačijo... Ir tas batonas mergaitiškas pasitaikė... Apsukau jį ir atžarinau per šikną... Ištaškiau jo drevę pa natūrie... Dejavo vaikis kaip tiolka... Aš pabandžiau, jam patiko... Ir vilkas sotus, ir ožka sveika...

M. A. Kokie ateities planai?BANDITAS. Dirbt negi dirbsi? Kad ir tų darbų nėra... O jei

ir atsirastų, kas norės zeką įdarbint? Aš ne Vytauto Didžiojo universitetą baigęs, o Zonos Akademiją... Kišenėje turiu spravkę, ten parašyta, kiek ir už ką atsėdėjau, feisas įklijuotas – štai kur mano „universiteto“ diplomas... Mano „išsilavinimas“ man neleidžia komersantui ar valstybei nugarą lenkt... Ant babkių pasikelsiu ir be jų pagalbos. Pirmiausia, ką nuveiksiu grįžęs, tai

�1

II KNYGA. BANDITAS

nueisiu į barą – laisvę būtinai reikia aplaistyt... Gyventi turiu kur, artimieji nenusigręžę, esu laisvas, kaip nors prasimušiu... Vargas tam, kas neturi nei pastogės, nei artimųjų, kurie laukia, vienintelė išeitis tokiems – nakvynės namai pirmomis laisvės dienomis ir vėl kuo greičiau nusikalst, kad patektų už grotų. Kalėjime bent kažkiek valgydina ir rūpintis niekuo nereikia. O man ir laisvėje gerai bus, nebadausim, išmaldos irgi neprašysim. Neimsiu nei pašalpos, nei jokios labdaros. Džumbrai tegu ima – duoda stolniką ant vodkos ir talonų ant konservų. Tegu jiems ir pudrina smegenis pataisos inspekcijos ar darbo biržos, kaip kaliniui integruotis į visuomenę. Reabilituoti juos gali kaip nori, vis tiek jie neišsižadės kalėjimo ir ilgėsis duonos paikės kasdieninės.

M. A. Gyvenime turi nutikti kažkas tokio, kas priverstų žmogų pakeisti savo mąstymą ir požiūrį į gyvenimo prasmę. Kaip manai, ar nelaisvės metai pakeitė tavąjį?

BANDITAS. Manau, kad kiekvienam savas kelias. Aš savąjį praėjau. Viskas Dievo valioje... Jeigu Dievas už mus, tada kas prieš mus?

• • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

�2


Vietoj epilogo

Mūsų pokalbio metu netoliese sėdėję keturi skustagalviai šiek tiek prisnūdo. Tačiau po valandėlės vėl ėmė triukšmingai čiauškėti, skardžiai kvatoti, riebiai keiktis... Mano pašnekovas, neiškentęs vis didėjančio šurmulio, antrąkart perspėjo chuliga-nus užsičiaupti.

– Ar girdit, kaušai, aš jums dar kartą sakau – tyliau bazarink-it! Supratot mane? Trečią kartą nekartosiu. Prigulsit visi ten, kur sėdit, – banditas piktai nužvelgė triukšmadarius, vis kažką viena ranka prilaikydamas užantyje.

Pacanai tyliai pamurmėjo sau po nosimis, keliskart nusikeikė ir vėl įsivažiavo. Visa gerkle gyrėsi, kas kiek yra „iškirtęs“ ant jų „užsirovusių“ lochų. Ir kaip jiems nepatinka, kaip „visokie gaidžiai“ lenda jiems į akis. Vienas iš grupelės tiesiog keleivių vagone užsirūkė. Patraukęs keletą dūmų, kitų trijų raginamas „mesti cizą“, nusprigtavo besmilkstantį bikelį į šoną. Banditas mikliai pašoko nuo sėdynės. Keli žingsniai ir atsidūrė priešais pacanų kompaniją. Be žodžių staigiu mavaši judesiu koja į galvą nokautavo nespėjusį sureaguoti šustriaką. Pastarasis nukrito ant grindų, kaip ir ką tik jo paties nusprigtuotas bikelis. Šalia pasimetusiam sėbrui, banditas alkūne smogė į kaklą. Pasigirdo duslus trekštelėjimas, ir aš pamaniau, kad mano pašnekovas ką tik vienam triukšmadariui nusuko sprandą. Tuo tarpu pa-kilo trečiasis chuliganas. Augalotas lyg gorila savo stambiu kumščiu bandė pasiekti bandito smilkinį, tačiau nepavyko. Ban-ditas nuo smūgio žvitriai išsisuko pasilenkdamas. Viena ranka čiupo gorilai už pakaušio ir stipriai stumtelėjęs žemyn, žvėries mordą prilipdė ant savo kelio girnelės. Gorila, kaip sulinko, taip ir nuvirto ant minkštasuolio kruvinu, suminkytu šnobeliu.

��

II KNYGA. BANDITAS

Ketvirtasis chuliganėlis išsigandęs susigūžė prie lango. Ban-ditas iš po lietpalčio išsitraukė smailų strypą, kaip vėliau su-pratau, nugaląstą dildę. Ją ir laikė užgniaužęs po skvernu viso pokalbio metu. Štyriaus galą įrėmęs pacanui į kaklą, vilko balsu užstaugė.

– Aš jums, kaušai, sakiau, tyliau bazarinkit! Nesupratot, bledynos! – spausdamas smaigalį giliai į odą, niršo banditas. – Nori ble paštyrinsiu kaip sabaką, nespėsi cyptelt?!

Išsigandęs vaikinas tik papurtė galvą. Ir taip buvo aišku, kad iš baimės klynas šlapias. Per garsiakalbį pranešė, kad traukinys netrukus sustos vienos gyvenvietės stotelėje. Banditas atitraukė nuo kaklo štyrių. Truputį paėjėjo į šalį. Chuliganėlis atsiduso, bet vis dar nedrįso sukrutėti. Vaizdas pro langą lėtėjo. Traukinio mašinistas palengva mažino greitį. Banditas netikėtai „išlaužė“ judesį ore. Spėjau sureaguoti, kaip chuliganėlis pakirstas mavaši suktuko prisiplojo prie lango. „Išsijungė“ paskutinis mohikanas. „Ugninis žirgas“ sustojo.

– Aš tuos kaušus juk perspėjau. Sakiau – priguls ten, kur sėdi. Ir prisėdo skyles, mažiau diorginsis. Už bazarą atsakiau. Papultų už grotų tokie, galėtų kūkariekuoti, – lyg pasiteisinda-mas palikdamas traukinį tarė banditas. – Atvažiavau, man lai-kas lipti. Buvo smagu pabendrauti. Lauksim knygos!

Banditui išlipus, „lavonai“ prisikėlė. Aplamdytos galvos, sugurintos nosys... Traukinys pajudėjo į priekį. Vagone per garso kolonėles suskambo muzika iš radijo. Įsiklausę į dainos žodžius, nutildyti triukšmadariai nebyliai susižvalgė. Apie ką jie tuo metu galvojo, nesunku buvo nuspėti.

Jau skambutis mano nuskambėjo,Tuoj nuskus, nurengs, nuveš į zoną,Taip ilgai voliojausi ant narų,Vai kokia sunki ta zeko duona...

�4


Vai kokia sunki ta zeko duona,Jaunystę mes kentuojame už grotų,Ir rašau tau laišką, mano žmona,Nes baigiu išeiti jau iš proto...

Grįžau iš zonos ir manau, gana sėdėt,Atvažiavau į savo gimtą miestą Kauną,Su banditizmu užrišau, gali tikėt,Jei stumiu durą, lai mane nušauna...

Štai atkulniuoja skustagalvis prie manęs,Ir sako man, ožy, paskolink šimtą litų,Viskas užvirė pa natūrie manyje – Iš kojos spyriau į tą snukį parazito.

(K. Škelevas, „Recidyvistas“)

Šiaulių geležinkelio stotyje iš traukinio kartu su manimi išlipo keturi susikrimtę pacanai. Perone juos pasitiko keturios linksmos merginos. Praeidamas pro šalį, spėjau nugirsti, jog vaikinų draugėms kilo vienintelis klausimas: „Kas jums nutiko?“

– Nieko baisaus. Traukinyje kažkoks kaušas užsirovė. Tai davėm į galvą, – choru pasakojo jie.

• • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

��

II KNYGA. BANDITAS

Naujai papildytas kalinių žargono žodynėlis

A

• Arklys – nuteistasis arba prižiūrėtojas, iš laisvės į įkalinimoįstaigą pernešantis uždraustus daiktus; virvė ar siūlai, kuriaisperduodami įvairūs daiktai.• Atžarinti – smagiai pamylėti, „pasidulkinti“.• Akrobatas – pasyvus homoseksualas.• Aktyvas – aktyvus homoseksualas.• Atmazkė – užtarimas.• Atrednas – būrio viršininkas.• Automatas – tušinukas.• Automatčikas – vagis pagal įstatymą.• Autoritetas – patyręs, gerbiamas nusikaltėlių pasaulyjerecidyvistas.• Akademija – kalėjimas, kur išmokstama nerašytų įstatymų.• Amara – prostitutė.• Ambalas – stambus žmogus.• Anonimas – užsiiminėjantis onanizmu.• Antilopė – savanaudis.• Aparatas – penis.• Arbūzas (moliūgas) – galva.• Arina – įžeidimas musulmonų tikėjimo žmogui.• Aristokratas – vagis recidyvistas; aukštoskvalifikacijos kišenvagis.• Asas – žymus homoseksualas.• Asfalto ligos – traumos, gautos griūvant neblaiviam.• Ančiasnapis – smulkus vagišius.• Apsiforminti – pasitenkinti lytiškai.• Antklodė (paklodė) – žmona.• Austrė – gudrus, atsargus vagis.

56


• Antis – skundikas, informatorius.• Aviganis – kalėjimo viršininkas.• Arbatinukas – draugas; taksistas.• Atrabotkė – perdirbtas, negrynas.

B

• Balanda – nuteistiesiems nustatytas maistas.• Balvankė – didelis žiedas.• Banalginas – prižiūrėtojo guminė lazda.• Bardakas – netvarka.• Baūlas – didelis krepšys su manta.• Baryga – įvairių prekių perpardavinėtojas, šulas, spekuliantas.• Batonas – pasyvus homoseksualas; prostitutė.• Balalaika – besimasturbuojanti moteris; tarp pirštų padegtaspopierius.• Barsukai – nepilnamečiai homoseksualai.• Bazaras – kalba.• Beliaškė – balta duona.• Blizgė – smūgis ranka arba koja.• Bikas, bikelis, cizas – nuorūka.• Bradiaga – klajojantis be tikslo, be pinigų; paprastas.• Braslietas – antrankiai.• Buchalas – stipri arbata.• Buchinti – gerti stiprią arbatą.• Birkė – asmeninis atpažinimo ženklas ant drabužių.• Būras – baudos izoliatorius, kalėjimo tipo kamera.• Boksikas – patalpa prieš etapą.• Bespredielas – netvarka.• Be fazės – be sąmonės.• Blankė – rąstas, pagalys.• Bušlatas – šimtasiūlė.• Balionkė – pūsta striukė.

��

II KNYGA. BANDITAS

• Biednas – be babkių.• Bugoras – brigadininkas.• Boba – sugyventinė; vyras – teliukas.• Babkės – pinigai (karštos babkės – pinigai, uždirbti išprostitucijos).• Babtistas – svetimoteriautojas.• Bagažas – nelaisvės metai; prisiimtas svetimas nusikaltimas.• Baklažanas – svaras sterlingų.• Baklanas – chuliganas.• Balerina – grąžtas seifui atidaryti.• Barabaną pramušti – apvogti nakties metu.• Barabano lazdelė – moteris, serganti venerine liga.• Baronas – čigonų vadeiva.• Bašibuzukas – galvažudys.• Biksa – laisvo elgesio moteris.• Bita – šaltasis ginklas; metalinis strypas.• Blatnaja malina – vagių lindynė, chata.• Blatnaja muzika – vagių žargonas.• Blatnaja koška – prostitutė.• Blatniakas – kas gyvena iš nusikalstamos veiklos; laikosivagių paniatijų.• Bobikas – policininkų mašina.• Boksininkas – kriminalistas.• Bomba – 1000 $.• Bambiožka – kišenvagystė.• Bulvaras – kameros grindys.• Bunkeris – pilvas.• Buterbrodas – dviejų vyrų lytinis aktas su viena moterimi.• Buferiai – moters krūtinė.• Belomorkanalas – vagių cigaretės.• Banginis – vagis recidyvistas.• Botagas – įtartinas žmogus.• Briedis – stiprus, ištvermingas žmogus.

�8


• Budelis – prokuroras.• Baidyklė – kareivis stebėjimo bokštelyje.• Bato aulas – jaunas, nepatyręs policininkas.• Banditas – nusikaltėlis, ginkluotas ir labai pavojingas.• Balkonas (palmė) – antras škonkės aukštas.• Baška – galva.• Barmalėjus – plėšikas.

C, Č

• Chata – kalėjimo kamera.• Chana – galas.• Cinkas – paaktyvinimas, ko nors parodymas.• Cepūra – grandinėlė.• Chalturščikas – vagis, vagiantis be įsilaužimo.• Chaltūrinti – vogti iš buto, kuriame yra numirėlis.• Chaliava – nusivažiavusi kekšė.• Choro būrelis – grupinis seksas.• Cielka – plomba.• Čiuchanas – smūgis ranka į kepenų arba inkstų sritį.• Čefyras – stipri arbata.• Čiarnė – juoda duona.• Čiarpakas – nustatyto dydžio samtis.• Čmo – lodorius, nepatikimas.• Čiaburaška – nepilnametis homoseksualas.• Čičieriaka – pederastas.• Čiūda – darantis keistus dalykus.• Čiurbanas – azijietis.• Čikaga – Panevėžys.• Čemodanas – automobilio nuvarymas.• Česnakas – vagis, nustojęs vogti; pasitaisęs nusikaltėlis.• Čmyrius – girtuoklis; nemalonus žmogus.

�9

II KNYGA. BANDITAS

• Čiulkos – kojinės.• Čiuvakas – keistuolis.

D

• Daktaras – advokatas.• Dirigentas – gaidžių vierchas.• Diedas – gerbiamas nuteistasis.• Doziakas – ko nors norma, riba.• Durnikės – narkotinės tabletės.• Dūra – šaunamasis ginklas.• Dūchas – kalinys, darantis įvairias paslaugas: atnešantis,paduodantis, skalbiantis kojines.• Džiumbras – nieko neturintis.• Dochlas – liesas, neaukštas.• Diela – kažko darymas.• Davkė – spaudimas; nervatriopka.• Dubinkė – guminė lazda, „bananas“.• Dubasinti – daužyti, mušti.• Dievo karvutė – senutė.• Didelis žmogus – vagis recidyvistas.• Dviratukas – kojų tarpupirščiuose padegta laikraščioskiautė miegančiajam.• Dama – pasyvus homoseksualas.• Damkė – moteris.• Delfinas – auka; įmestas į vandenį lavonas.• Demonas – asmuo, apsimetęs nusikaltėliu.• Deficitas – nekalta mergina.• Da lampočki – man tas pats; abejingas.• Drakonas – prokuroras.• Dročinimas – masturbavimasis.• Drevė – analinė anga.• Dietačka – vaikelis.

60


E

• Estrada – unitazas.• Ežiukas – vinis, yla.• Elnias – išsiblaškęs žmogus; žioplys.• Erelis – autoritetas.• Emigracija – pabėgimas iš kalėjimo.• Estafetė – etapas.• Ekspedicija – kriminalistai, dirbantys nusikaltimo vietoje.• Egzekucija – mentų gatvės operacija.• Egzaminas – teismo procesas.

F

• Fabyčius – arbatinukas.• Falė – smegenys, protas.• Faniera – pinigai.• Fazė – elektros srovės šakutės lizdas.• Fuflyžnikas – padaręs fuflo, negrąžinęs skolos, dažniausiaiatsako užpakaliu ir tampa gaidžiu.• Fuflo – neteisybė, netikra, apgavystė.• Fazanas – pacanas.• Fartas – laimė, sėkmė.• Fontanas – burna.• Fokusininkas – sukčius.• Frajeris – nepatyręs nusikaltėlis, mulkis, nesėdėjęs.• Feisas – veidas.• Fizkult priviet – sportiniai sveikinimai.• Finita lia comedia – baigta komedija.

61

II KNYGA. BANDITAS

G

• Gaidys – nuskriaustasis, priklausantis atstumtųjų kastai.• Galiakas – padėtis, kai neturima būtiniausių dalykų.• Grievas – siuntinys su maistu ir kt.• Genys – įžeidžiamas žodis; informatorius.• Galadovkė – bado streikas.• Garnyras – ekskrementai unitaze.• Gastrolierius – vagis, vagiantis įvairiuose miestuose.• Gestapas – baudžiamasis persekiojimas.• Gitara – moters lytiniai organai.• Glinda (gnyda) – menkysta; policijos rėmėjas.• Galavastikas – mosklininkas.• Gop stop – plėšimas.• Griausmas – stiprus žmogus.• Graužikai (grizūnai) – maži vaikai.• Guliašas – šuniena ar katiena.• Gervinas – bičiulis.• Gyvatė – virvė; traukinys.• Gvazdikas (raudonas) – moters menstruacinis periodas.• Gulbinas – girtas (gulbes skandinti – apvogti girtus).• Gauruota vagystė – išžaginimas.• Garvežiukas – grupinis homoseksualų analinis lytinis aktas.• Gyvenimo gėlelė (cvietok žizni) – moters lytiniai organai; vodka.

I

• Imperija – moters lytiniai organai.• Ivanas – vadas, galingas žmogus.• Izdivalkė – pasijuokimas, pašiepimas.• Indėnai – žemaičiai (iš Mažeikių ir kitur).• Iltis – penis.

62


• Iškasa – moters lytiniai organai.• Išlominimas – išmetimas iš chatos; išsiprašymas į kitą kamerą.

K

• Katilas – laikrodis.• Kentas – draugas, su kuriuo viskuo dalijimasi.• Kockė – odos ar drabužio pažeidimas.• Kiešaras (peredača) – iš artimųjų gautas maisto siuntinys.• Klyčkė – pravardė.• Kristalas – narkotinė medžiaga.• Kromna – priklausanti.• Krūtas – gerai atrodantis, turintis autoritetą nuteistasis.• Ksyva – slaptas raštelis.• Kupiecas – silpna arbata.• Kūmas – zonos operatyvinio skyriaus darbuotojas.• Kormuškė – langelis duryse, sienoje.• Krysa (žiurkė) – nuteistasis, vagiantis iš savųjų.• Kryta, krytnikai – nuteistieji bausmę atliekantys kalėjimo režimu.• Kojos – tai, kas perneša draudžiamus daiktus.• Kasaglazai – siauraakiai.• Krantai – galas.• Kontaktas – bučiuoti parašą.• Kobiolas – aktyvi lesbietė.• Kunigaikštis – vierchas.• Kūšas – didelė suma pinigų, daugybė daiktų.• Kavenskai – kauniečiai.• KPZ (kamera priedvaritielnavo zakliučienija) – areštinė,vieta, kurioje areštuotieji praleidžia pirmąsias arešto dienasarba būna atgabenami teisti ar tardyti iš kalėjimo.• Kiemsargis – kas miega lauke ant suoliuko.• Karobkė – degtukų dėžutė.• Krioklys – geležinkelio stotis.

63

II KNYGA. BANDITAS

• Kuzovas – priekaba, būda.• Krokodilas Gena – mentas.• Kailialupys – operatyvininkas, tardytojas.• Kikilis – bailys, silpnas.• Kalakutas – asmuo, pasodintas kameroje, kad informuotųpolicininkus.• Kabelis – kvailys.• Kaptiorkė – sandėliukas.• Karosas – plėšikas; girtas žmogus (nukarosinti – apiplėšti girtą).• Karieta – mašina.• Kišenė – apylinkės inspektorius.• Karuselė – grupinis seksas.• Kašalotas – besotis.• Kėgliai – kojos.• Kimarinti – ilsėtis.• Klizma – laisvo elgesio moteris.• Klounas – sumuštas.• Knyga – butelis degtinės.• Kobra – prostitutė, mėgstanti čiulpti.• Kumelaitė – lesbietė.• Komandiruotė – terminas; sėdėjimas zonoje.• Komendantė – sena kekšė.• Konduktoriai – elgetos.• Konteineris – arbatos ryšulys.• Kanopos – kojos.• Koriešas – draugas.• Karalienė SS – įžymi prostitutė (super seksas).• Karalius – populiarus homoseksualas.• Kosmonautas – škonkės antrame aukšte miegantis kalinys.• Kanai at siuda – dink iš čia.• Kasiakas – klaida.• Katinas – suteneris.• Katilas – galva.

64


• Kūrikas – homoseksualas.• Krosnininkas – aktyvus homoseksualas.• Krabas – ranka.• Krematoriumas – kalėjimas.• Kurmis – kišenvagis metro; prasikasęs tunelį kalinys.• Kurortas – izoliatorius.• Kregždė – paleistuvė.• Kulkosvaidis – liežuvis; penis.• Kirvis – sunkaus charakterio asmuo.• Kasiras – obščiako kasininkas.• Krizė – aukšta, liesa moteris.• Kriuksė – kaimietė.• Kankorėžis – penis.• Kisliatina – gižalas.

L

• Lažkamoikė – indų plovykla.• Lochas – kvailys, žioplys.• Liarva – išdavikas, prostitutė.• Lavė – pinigai.• Liepilas – gydytojas.• Lokalkė – atitverta gyvenamoji zona.• Lageris – zona, kolonija.• Lafa – geras gyvenimas; laimė.• Lapė – sulenkiamas peiliukas; cigaretė; vagystė naktį pro langą.• Lokatoriai – ausys.• Lošadka – homoseksualas.• Lituoklis – penis.• Lakštingala – mento švilpukas.• Lygintuvas – vagis, įvykdęs žmogžudystę.• Lydeka – patyręs operatyvininkas.• Lamavykas – nepageidaujamas asmuo.

65

II KNYGA. BANDITAS

M

• Mašina – švirkštas.• Mordavarotai – perkreiptais veidais, banditų mordos.• Marusia – pasyvus homoseksualas.• Maliava – slaptas raštelis.• Mastyrkė – vieta, kur kas nors slepiama.• Muchamoras – nuteistasis, dirbantis ūkio aptarnavimo srityje.• Myskė – sriubai ar košei duodamas indas.• Malalietkos – nepilnamečiai, nesubrendėliai.• Mastiucha – kompanija iš to paties miesto.• Mentas – teisėsaugos pareigūnas, policininkas.• Medis – kvailys.• Mazutas – riebalai, lajus.• Margarita – pasyvus homoseksualas.• Maestro – aktyvus homoseksualas.• Meška – seifas.• Meškiukas – seifų vagis (meškalaužys).• Medūza – nemokantis alimentų.• Malūnininkas – sugyventinis.• Malūnas – sugyventinė, boba.• Mimoza – japonas.• Moika – britva, skutimosi peiliukas.• Mokasinai – batai.• Mavaši – šoninis smūgis koja.• Motoras – širdis.• Motoroleris – penis, prikaltas šratų.• Mačalka – moters lytiniai organai.• Mašalas – tuščias žmogus.• Muzika – vagių žargonas.• Muzikantas – kalbantis vagių žargonu.• Mymra – senmergė.• Mėsa – stora moteris.

66


• Muilas – klaida, nesėkmė.• Mutinti – pykinti.• Menininkas – kišenvagis.• Maklis – ko nors prasukimas; sandoris, mainai.• Markstės (morgalai) – akys.• Morgalus vykaliu – veizolus išdursiu.

N

• Načnykas – naktinė lemputė sienoje.• Nakolkė – tatuiruotė.• Nakolas – ožio pateikta informacija pareigūnui.• Nalogas – uždėtas mokestis.• Narūčnikai – antrankiai.• Nukrainti – pavogti, vogti.• Niūchas – narkomanas, toksikomanas.• Najezdas – kabinėjimasis, „užvažiavimas“ ant ko nors.• Naras (vadalazas) – tas, kuris neria į šikną.• Negatyvas – negras.• Nuosprendis – restorano sąskaita.• Narai – lova.

O

• Obščiakas – pagal nerašytus įstatymus renkamas mokestis.• Obščiakova – priklausanti visiems.• Orgaškė – medžiaga įvairiems dirbiniams iš plastmasės daryti.• O lia lia – lytinis aktas.• Obmaknutas (išmaudytas) – panardintas žemyn galva į unitazą.• Otmorozai – „atšalę smegenis“, sportininkai, banditėliai.• ONG – organizuota nusikalstama grupuotė.• Ožys – informacijos teikėjas zonos administracijai.• Ožka – informacijos teikėjas policijai laisvėje.

67

II KNYGA. BANDITAS

• Operas – teisėsaugos pareigūnas, tardytojas, kriminalistas.• Oras – pinigai.• Optimistų namai – psichiatrinė ligoninė.• Orkaitė – analinė anga.• Orkestras – kelių vyrų lytinis aktas su viena moterimi.

P

• Piderkė – nustatyto pavyzdžio kepurė.• Pachanas – būrio vyresnysis iš kitų nuteistųjų.• Paikė – nustatyta maisto norma.• Paniatijos – nerašyti vagių įstatymai.• Paprikolyti – papokštauti, iš ko nors pasijuokti.• Parakanas – pagalys smūgiuoti, gintis.• Paražniakas – apkalbos, netiesa, šmeižtas.• Pasažyras – neaiškus tipas.• Panevėžiečiai – čeburekai.• Piščialka – radijas.• Plotnas – didelis, galingas.• Prakolas – adatos žymė ant rankos ar kitos kūno vietos; dėlkieno nors kaltės neįvykęs reikalas.• Pramazkė – nepamatymas, nepatekimas kur nors.• Prikolas – linksma šneka.• Prarybinti – likti nesupratusiam.• Podlas – nepatikimas, besiruošiantis klastai.• Prakrūtkė – raktas automobiliams atidaryti.• Padstavkė – tyčinis įdavimas, įskundimas.• Pribumbasai – įvairūs papuošalai.• Prigrielintas – papirktas.• Parafinas – penis per burną.• Pabazaryti – pakalbėti.• Pragulkė – pasivaikščiojimas.• Pirmachodčikas – naujokas, patekęs pirmą kartą.

68


• Padlenkė – provokacija.• Padielnikas – bendražygis, nuteistas pagal tą pačią bylą.• Prapyskė – prirašymas.• Portugalai – Vilniaus rusakalbiai.• Pontas – atlygis, nauda, pelnas.• Pontuotis – išsidirbinėti.• Peteliškė – moteris.• Pakaustyti (pentinuoti) – įkalti į penį šratus.• Puodas – neišmanėlis.• Pagalys – paauglys.• Plekšnė (kambala) – laisvo elgesio moteris.• Pieštukas – laužtuvas.• Parašiutas – prezervatyvas.• Paravozas – prisiėmęs svetimą nusikaltimą.• Pacanas – jaunas chuliganas.• Paša – dykaduonis.• Paraša – išvietė (tavo vieta šalia parašos).• Pyragaitis – moters lytiniai organai.• Pomidoras – komunistas.• Palažniakas – kas nors privaloma.• Padla – niekšas, dvasna.• Premija – pasimylėjus užsikrėsti venerine liga.• Putana – elitinė prostitutė.• Prancūzas – mėgstantis oralinį seksą.• Plačiaformatė – su dideliais buferiais.• Predjava – pasiaiškinti; pareikšti ieškinį.• Past parvu – žabtus perplėšiu.

R

• Ryžas – nepatikimas nuteistasis.• Razborkė – kai nuteistieji susirenka išsiaiškinti santykių arba

aptarti atliktų darbų.

69

II KNYGA. BANDITAS

• Raskolas – išplepėjimas.• Reksas – koridoriaus kontrolierius.• Roba – spec. drabužis.• Rupūžė – nedora mergaitė.• Rakiklis – inspektorius.• Raugintas – tamsaus gymio.• Raga padšibaju – ragus nudrošiu.• Rėčkelė – moters lytiniai organai.• Rudė – analinė anga.• Rašytojas – vagis, vagiantis perpjaudamas drabužius arrankines.• Raskladuškė – paleistuvė.• Ridiska – nepatikimas žmogus.• Rogožė – nepavojingas, silpnavalis žmogus; niekinamas.• Raganosis – gavęs „malkų“.• Ribiatos – vaikinai.• Rezonas – prasmė, nauda.• Roža – snukis (morda).

S, Š

• Srokas – nelaisvės metai.• Salaga – naujokas.• Strogačius – senis.• Svidankė – ilgalaikis ar trumpalaikis pasimatymas.• Skrutkė – iš nuorūkų padaryta cigaretė.• Saldiakas – silpna arbata.• Samiecas – galingas vyras.• Savas – pritampantis kolektyve.• Siečka – norma; maisto davinys.• Schodkė – susiėjimo vieta; teistumas.• Slanyna – lašiniai.• Skatina – gyvulys.

�0


• Stvolas – šaunamasis ginklas.• Stolypinas – specialus vagonas kaliniams vežti.• Skiauterė – gaidys.• Savimeilis – onanistas.• Specovski – daug kartų teisti.• Sanatorija – kalėjimo ligoninė.• Skvozniakas – plyšys sienoje ar lubose; kiauruškė kaliniamsbendrauti.• Skorpionas – sunkus vaikas.• Stolnikas – šimtinė.• Slibinas – informatorius zonoje.• Skėtis – priedanga nuo parašos.• Snapas – nosis.• Skruzdė – blogas žmogus.• Spuogai – nedidelė moters krūtinė.• Spravkė – pažyma.• Skukata skukatyščia – nuobodybė. • Šušaros – mergšės.• Šucheris – stovintis ant zekso.• Šaiba – smogikas, galingas, raumeningas.• Šalava – neištikima moteris.• Šanchajus – tualetas.• Ščiotkės – iš duonos pagamintas dirbinys, sukinėjamas tarp pirštų.• Šliamburas – penis.• Škliankė – mažas puodelis arbatai.• Šmonas – krata.• Šnobelis – nosis.• Šliapa – nuskriaustasis, tenkinantis zekų intymius norus.• Šnyrius – nuteistasis, dalijantis kitiems maistą, tvarkantispatalpas.• Štirius – savadarbis peilis ar virbas.• Škonkė – miegamoji lova.• Šuleris – gerai lošiantis kortų sukčius.

�1

II KNYGA. BANDITAS

• Ščiupakas – kišenvagis.• Švilpukas – analinė anga.• Šiurpė – moters makštis.• Šluota – pasileidusi moteris.• Šluota be koto – vieniša moteris (našlė).• Šaldytuvas – pavalgiusi moteris.• Šakalas – kalinys, atiminėjantis iš kitų daiktus, maistą.• Šalava – pasileidėlė.• Šestiorkė – viercho pakalikas, atliekantis visus nurodymus.• Šustriakas – įžulus, niekam nenusileidžiantis asmuo.• Šurum burum tichariom – tyliai ką daryti.• Šunytis – jaunas mentas.• Šmutkės – skudurai.

T

• Traktorius – savadarbis vandens virinimo įrenginys.• Taburetanas – kėdė.• Talčiokas – narkomanas, ant adatos.• Tumbačkė – asmeninių daiktų spintelė.• Turiaga – kalėjimas.• Tiolka – graži mergina.• Torpeda – aklai vykdantis autoritetų, vagių nurodymus.• Triochala – melagis.• Triumas – laikinos izoliacijos kamera.• Taupyklėlė – moters makštis.• Tankas – škonkės pirmas aukštas; baudos izoliatorius; tamsi vieta.• Tarakonas – žemo intelekto žmogus.• Tačka – automobilis.• Televizorius – spintelė ar dėžė kam nors susidėti.• Tigriukė – karšta mergina sekso metu.• Tip top – viskas gerai.• Tik tak – gerai.

�2


• Tragedija – nepavykęs lytinis aktas.• Trali vali – beprasmis pokalbis.• Trasa – narkomanų badymosi žymės.• Treneris – žmogus, kurio sąskaita geriama.• Troleibusas – žmogus su akiniais.• Tundra – „tamsus“ žmogus.

U

• Užgnylinti – įsiėsti.• Užmočinti – užmušti.• Užbuksuoti – užsikirsti kalbant; tempti gumą.• Užfaršmačinti – nuplėšti garbę; užsitraukti gėdą.• Užfaršmačintas – nuskriaustas, suteptas, pažemintas.• Uošvė – moteris inspektorė.• Uošvienė (išsiskėtus) – unitazas.• Urka – įžūlus nusikaltėlis, vagis.• Upėtakis – psichinis ligonis.• Urodas – išsigimėlis.

V

• Viertuchajus – kalėjimo kontrolierius.• Vokzalas – šnyrių gyvenamoji vieta – po škonkėmis.• Valčiokas – maža akutė duryse.• Velka – svaigimo būsena.• Vyšakas – mirties bausmė.• Vyškė – stebėjimo bokštelis.• Vtūlkė – susuktas slaptas pinigų ar užrašų gumulas,dažniausiai slepiamas analinėje angoje.• Varšmakas – nuteistasis, apipiltas šlapimu ar kitokiušlykščiu skysčiu (pažemintas).• Vargankė – neleistinas sandėris.

��

II KNYGA. BANDITAS

• Velnias – nevalyvas, nešvarus, nepatikimas nuteistasis.• Varanokas – mašina kaliniams vežti.• Vachta – administracinis pastatas.• Vaflius skanauti – imti „ant danties“.• Vaflioras – nuskriaustasis, kuriam su peniu perbraukta per lūpas.• Vampyras – vaikų prievartautojas.• Vynuogynas – hemorojus.• Virusas – žydas.• Vitrina – veidas.• Vimdykla – aludė.• Vodka – degtinė, spiritas.• Viedras – kibiras.• Vandentiekis – penis.• Vilkas – kišenvagių vadeiva.• Valasatikas – valkatėlė.• Voljažnas – grakštus, dailus.• Vaksas – marmeladas.• Vaiduoklis (šmėkla) – prižiūrėtojas.• Vabalas – asmuo, išmanantis paniatijas.• Vabalėlis – smulkus vagišius.• Vištidė – moterų kamera izoliatoriuje.• Varlė – nėščia moteris.• Vėplys – žydas.

Z, Ž

• Zaprietas – uždrausti zonoje dalykai.• Zaliotnas – be nuolatinės gyvenamosios vietos, atvykęs iš kitur.• Zajava – pareiškimas.• Zuikis – girtas žmogus.• Zekas – nuteistasis.• Zona – kolonija.• Zaraza – infekcija, užkratas.

�4


• Žertva – ką nors apgavęs, įžeidęs ar kitaipsusikompromitavęs nuteistasis.• Žuvėdros – klaipėdiečiai.• Žąsinas – apsaugos viršininkas.• Žąsiną tampyti – onanizuotis.• Žąsies kojelė – įrankis seifams laužti.• Žąsis – nusikaltėlis provokatorius.• Žiaunos – gerklė.• Žarinti – lytiškai santykiauti.• Žmurikas – lavonas.• Žulikas – sukčius, vagis, aferistas.• Žvaigždė – žinomas, populiarus tarp gaidžių.• Žvėriukas – berniukas.• Žvėrynas – kalėjimas.• Žarsteklis – policininkas.• Žibalas – pigus vynas.• Žaibas – žiebtuvėlis.• Žvejys – vagis, vagiantis pliaže.

��

II KNYGA. BANDITAS

Apie knygą:

„Banditas“ – tai antroji pokalbių su buvusiais kaliniais knyga iš serijos „Zekas – irgi žmogus“. Pirmojoje knygelėje „Vilkas“ (išleista 2008m.) susipažinome su buvusiu kaliniu, sovietiniais laikais teistu už plėšimus. Jis atskleidė savo patirtį už grotų. II knygelėje tris kartus už įvairius nusikaltimus teistas žmogus, pravarde Banditas, pasakoja kalėjimo gyvenimo realijas šiomis dienomis. Banditas pataria, kaip išgyventi už grotų, o autorius – kokios teisės gina sulaikytąjį, įtariamąjį, įkalintąjį. Taip pat pateikiama nemažai teorinių žinių, remiantis LR Konstitucija, LR BK, LR BPK, LR BVK, LR Kardomojo kalinimo ir kitais įstatymais. Skaitytojų pageidavimu parengtas naujai papildytas kalinių žargono žodynėlis.

Rašytojas Mantas Areima (1979-07-30) yra išleidęs šias knygas:„Nostalgija“. Neišgalvota gyvenimo emigravus istorija (2007 m.)„Patriotas“. „Nostalgijos“ tęsinys (2009 m.)„Zekas“ – irgi žmogus. I knyga. Vilkas“ (2008 m.)„Zekas“– irgi žmogus. II knyga. Banditas“ (2009 m.)

Autoriaus el. paštas:[email protected]

UDK 888.2-94 Ar88

ISBN 978-9955-32-052-4 (1 dalis)ISBN 978-9955-32-053-1 (bendras)

Mantas Areima

„ZEKAS“ – IRGI ŽMOGUSPOKALBIAI SU BUVUSIAIS KALINIAIS

II KNYGA. BANDITAS

Redaktorė Genovaitė LapinskaitėDailininkė Indrė Linkutė

Leidybos vadovė Danguolė Vasiliauskienė

2008-10-29. 3,75 leidyb. apsk. l. Tiražas 500 egz. Reg. Nr. 39–454.Išleido K. J. Vasiliausko leidykla Lucilijus, http://www.lucilijus.lt

Lyros g. 14–25, LT-78288, Šiauliai. El. paštas [email protected], tel./faksas (8 41) 59 55 18.

Spausdino UAB „Rašteka“, Spindulio g. 8, ŠiauliaiUAB „Print-LT“, Dainų 5–29, Šiauliai

tel. (8 41) 50 21 06, faks. (8 41) 50 21 11.

„zekas“ – irgi Žmogus pokalbiai su buvusiais kaliniaismantas areima „zekas“ – irgi...

Documents