APLINKOS SVEIKATA

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos

kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos

sveikata“ (angl. environmental health).

Tai fizinių, biologinių, socialinių ir

psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri

lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Žmogaus sveikatai turi įtakos šie aplinkos veiksniai:

• Fizikiniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai);

• Cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio

tarša cheminėmis medžiagomis);

• Biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai);

• Socialiniai (nedarbas) ir kt.

Į orą išmetamų teršalų pagausėja dėl pramonės objektų ir dėl

individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių.

Dažnai patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais

nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas,

išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose

įrenginiuose. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų

cheminių medžiagų, galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir

tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.

SVARBU:

• Namų šildymo įranga turi būti eksploatuojama

tinkamai, o naudojamas kuras švarus ir sausas,

draudžiama deginti atliekas.

• Dėl vis gausiau teršiamos aplinkos vyksta

klimato kaitos procesai.

• Aplinkos užterštumas kenkia žmonių ir visų kitų

gyvų organizmų sveikatai.

• Rūšiuodami atliekas ir atsakingiau vartodami

galime prisidėti prie švaresnės ir saugesnės

aplinkos.

ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS

• Atliekų rūšiavimas - tai perdirbti tinkamų žaliavų atrinkimas. Paprasčiausia rūšiuoti popierių,

stiklą, plastmasę. Tačiau ir kitos atliekos - pavojingos medžiagos, metalai, žaliosios,

biodegraduojamosios, stambiagabaritinės ir kt. - gali būti perdirbtos arba panaudotos kaip

energijos šaltinis.

• Gaminant daiktus iš antrinių žaliavų mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių

žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių.

STIKLAS

Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti:

• Butelius;

• Stiklainius;

• Stiklo duženas.

Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir

jų žiedelius, pašalinti foliją. Į konteinerį negalima mesti

porceliano ar keramikos šukių.

Lietuvoje apie 9% komunalinių atliekų sudaro stiklas.

POPIERIUS

Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti:

• Laikraščius;

• Žurnalus ir kitus spaudinius;

• Popierių ir kartoną.

Negalima mesti vienkartinių servetėlių, popierinių

rankšluosčių, dėžučių nuo picos ar kitokių riebalais

užterštų popieriaus pakuočių.

Mūsų šalyje popierius ir kartonas sudaro apie 14 %

visų komunalinių atliekų.

PLASTIKAS

Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti:

• Plastikinius butelius;

• Indus nuo padažų, aliejaus, šampūno;

• Įvairią plastiko pakuotę.

Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti

kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo)

plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo

švaresni. Į konteinerį negalima mesti taros nuo skiediklių,

dezinfekcijos priemonių ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.

Lietuvoje apie 9% komunalinių atliekų sudaro plastmasė.

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) balandžio mėnuo – tai aplinkos sveikatos mėnuo.

Norima atkreipti dėmesį į aplinkos sveikatos problemas ir jų įkatą žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į tai,

balandžio mėnesį sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose, kartu su

Šiaulių r. Bubių mokyklos, Bazilionų, Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų-daugiafunkcių centrų įvairių klasių

mokiniais, užsiėmimų metu diskutavo apie aplinkos sveikatą, šiukšles ir rūšiavimą, patys bandė rūšiuoti

atliekas, domėjosi kaip jas teisingai reikia rūšiuoti. Užsiėmimų akimirkos pavaizduotos nuotraukose.

KITOS ATLIEKOS

• Panaudotos automobilių padangos;

• Nebereikalingi baldai, langų rėmai, durys ir kt.;

• Pavojingos atliekos (elementai, akumuliatoriai,

pasenę vaistai, buitinė chemija, ir kt. cheminės

medžiagos);

Visos šios atliekos turi būti priduodamos į

specialias atliekų surinkimo aikšteles ar kt.

įstaigas, kurios rūpinasi atliekų tvarkymu.

KOMPOSTAVIMAS

Kompostui tinkamos atliekos:

• Buities atliekos (vaisių ir daržovių gabaliukai

ir žievės, kiaušinių lukštai, kavos tirščiai ir

arbatos pakeliai, pelenai).

• Sodo atliekos (lapai, nupjauta žolė, smulkios

šakos, mėšlas, seni šiaudai ir šienas).

NERŪŠIUOTOS KOMUNALINĖS ATLIEKOS

Tai komunalinės atliekos, nuo kurių atskirtos antrinės žaliavos.

Beveik pusę namų ūkyje susidarančių komunalinių atliekų sudaro virtuvės atliekos. Lietuvoje apie 42%

komunalinių atliekų sudaro biodegraduojamosios (virtuvės) atliekos. Šias virtuvės atliekas reikėtų mesti į

atskirą konteinerį, nes jos taip pat gali būti perdirbamos.

Šalyje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose

kiekvienam gyventojui tenka apie 350-400 kg atliekų, mažesniuose miestuose - apie 220 kg, kaimo

vietovėse - apie 70 kg vienam gyventojui per metus.

Šiaulių r. sav. Visuomenės sveikatos biuro

Sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą

ugdymo įstaigose Viktorija Tuzinienė

Parengta pagal:

www.smlpc.lt

http://www.kratc.lt/rusiavimas/atlieku-tvarkymo-vadovas

www.siauliurvsb.lt