APIE INTELEKTĄ IR INTELEKTO

LAVINIMO PRATIMUS

Projektas ,,Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo

sistemos plėtra (III etapas)“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V-01-010

INTELEKTAS -

tai gebėjimas mokytis patyrimo pagrindu, prisitai-

kyti prie naujų situacijų, taikyti ţinias aplinkos

valdymui.

Intelektas - tai mūsų sugebėjimas sėkmingai rea-

guoti į naujas situacijas ir mokytis iš patyrimo.

Intelektas suprantamas kaip gebėjimas įgyven-

dinti paţinimo procesą ir veiksmingai spręsti

problemas, ypač gaunant naujų gyvenimiškų

uţduočių.

IŠVYSTYTAS INTELEKTAS

leidţia veiksmingai struktūruoti ir apdoroti

gaunamą informaciją, o tai pozityviai vei-

kia visas gyvenimo sferas: darbą, moky-

mąsi, vaikų auklėjimą, tarpusavio santy-

kius šeimoje. Intelektas yra patikimas

ţmogaus įrankis skirtingų atsirandančių

gyvenime uţduočių sprendimui.

IŠVYSTYTAS INTELEKTAS

padeda priiminėti pasvertus ir apgalvotus

sprendimus, remiantis aiškiu visų „uţ“ ir

„prieš“ matymu. Intelektas uţtikrina laiko

valdymą, padeda sudaryti dienos, savai-

tės, mėnesio, metų planus. Jis susijęs su

atmintimi: intelektualus medţiagos apdo-

rojimas leidţia įsiminti didelius kiekius

informacijos.

INTELEKTAS -

tai bendras problemų paţinimo ir

sprendimo gebėjimas, kuris apjungia

visus individo paţinimo gebėjimus:

pojūtį, suvokimą, atmintį, mąstymą,

vaizduotę.

SUVOKIMAS –

gebėjimas surinkti pojūčius, ţinias, lūkesčius ir

patirtį į įprasmintą visuminį vaizdą, pasaulė-

vaizdį.

Suvokimą galima vystyti. Išvystytas suvokimas

leidţia susikaupti ties pagrindinėmis daikto

charakteristikomis nepriklausomai nuo jo šalu-

tinių ypatybių, padeda tiksliau ir adekvačiau

vertinti realybę.

DĖMESYS —

tai mokėjimas susikoncentruoti, susikaupti, sutei-

kiantis galimybę aiškiai mąstyti, priiminėti tei-

singus sprendimus, kontroliuoti ir suprasti tai,

kas vyksta su Jumis ir supančiame Jus pasau-

lyje. Ţmogus su tokia savybe išsiskiria pastabu-

mu, gebėjimu geriau suvokti aplinką. Atidus

ţmogus greičiau reaguoja į įvykius ir išsiskiria

stipriu sugebėjimu mokytis ir veiksmingai pro-

tiškai dirbti.

ATMINTIS –

tai biblioteka, kurioje saugomos visos ţmogaus

gautų ţinių atsargos, visa jo gyvenimiškoji patir-

tis. Treniruota atmintis leidţia struktūruoti infor-

maciją tam tikra tvarka ir akimirksniu rasti tą

informaciją, kuri reikalinga būtent čia, būtent

tam, kuo ţmogus uţsiėmęs dabar.

Atminties treniravimas pagerina smegenų darbą,

o tai prisideda prie mūsų sveikatos pagerinimo,

taip pat prie darbingumo kokybės pagerinimo ir

padidinimo.

LOGINIS MĄSTYMAS

leidţia gautos informacijos pagrindu daryti teisin-

gas išvadas, atskirti svarbius dalykus nuo šalu-

tinių, aptikti tarpusavio ryšius, teikti įrodymus ir

paneigimus, sugebėti įtikinti.

Loginis mąstymas yra būtinas siekiant sėkmingo

gyvenimo. Mokėdamas logiškai mąstyti ţmogus

visada galės išanalizuoti situaciją ir pasirinkti

optimaliausią veiksmų variantą susiklosčiusio-

se gyvenimiškose aplinkybėse.

ĮVAIRIOS INTELEKTŲ RŪŠYS

Amerikiečių psichologas Hovardas

Gardneris sukūrė septynių intelektų

teoriją.

1. VERBALINIS INTELEKTAS.

Tai verbaliniai, kalbiniai sugebėjimai. Tai – ţur-

nalistų, advokatų, rašytojų, psichoterapeutų,

vedėjų bei trenerių intelektas. Tas, kuriam

būdinga ši intelekto forma, sugeba argumen-

tuoti, įtikinėti, bendrauti, mokyti protingai bei

meistriškai tam naudodamas ţodţius. Šie

ţmonės labai daug skaito. Jie rašo aiškiai, jie

mėgsta pasisakyti prieš auditoriją.

2. LOGINIS - MATEMATINIS INTELEKTAS.

Operavimas skaičiais bei logika, mokslininko in-

telektas. Jis būdingas programuotojams, ekono-

mistams, buhalteriams. Jie turi sugebėjimą

mąstyti prieţasties - pasekmės sąvokomis, for-

muluoti tezes, vystyti koncepcijas, racionaliai

analizuoti procesus bei įvykius.

3. ERDVINIS - VIZUALINIS INTELEKTAS.

Šis intelekto tipas "mąsto" vaizdiniais bei erdvi-

nėmis sąvokomis. Jis būtinas profesinei archi-

tektų, fotografų, dailininkų, skulptorių, pilotų,

mechanikų ir inţinierių veiklai. Ţmonės, kurių

erdvinis intelektas gerai išvystytas, yra nuosta-

būs stebėtojai. Jie mėgsta išreikšti savo idėjas

grafiškai ir lengvai orientuojasi nepaţįstamoje

erdvėje bei teritorijoje.

4. MUZIKINIS - RITMINIS INTELEKTAS.

Čia kalbama apie muzikos ir ritmo suvokimą, jų

įvertinimą bei sukūrimą. Šią intelekto formą turi

ne tik kompozitoriai, bet ir visi, kurie gali

dainuoti ir šokti.

5. KŪNO KINESTETINIS INTELEKTAS.

Tai mūsų kūno intelektas. Jam priskiriamas su-

gebėjimas kontroliuoti judesius, tiksliai dirbti

rankomis. Šis intelekto tipas itin reikalingas

sportininkams, meistrams, chirurgams, mecha-

nikams, šokėjams ir fizioterapeutams. Be to,

ţmonės daţnai juo naudojasi leisdami

laisvalaikį.

6. TARPASMENINIŲ SANTYKIŲ (BENDRAVIMO)

INTELEKTAS.

Tai yra sugebėjimas suprasti kitus ţmones ir su

jais bendradarbiauti. Jis pasireiškia tuo, kaip

mes suprantame kitų nuotaikas, temperamentą

bei poreikius, kaip reaguojame į juos. Šis inte-

lekto tipas reikalingas socialiniams darbuoto-

jams ir psichoterapeutams, vadybininkams bei

kariškiams, politikams bei mokytojams. Šių

profesijų atstovams reikia mokėti identifikuotis

su kitais ir suprasti pasaulį jų akimis. Gerai iš-

vystytas šis intelektas leidţia tapti geru tarpi-

ninku, mokytoju.

7. VIDINIS - ASMENYBINIS INTELEKTAS.

Tai mūsų sugebėjimas suprasti savo pačių vidinį

pasaulį.Tipiškos profesijos, reikalaujančios šio

intelekto tipo, tai - konsultantai, teologai ir vi-

sokios laisvos profesijos. Šiems ţmonėms daţ-

nai reikia būti nepriklausomais ir visai savaran-

kiškai išsikėlinėti sau tikslus, išanalizavus save,

pagal tai tvarkyti savo elgesį. Šio tipo ţmonės

daţniausiai mėgsta dirbti vieni.

Visi šie intelektai papildo vienas kitą ir tarsi

susilieja į vieną. Tarkim, kinestetinis inte-

lektas yra labai svarbus mūsų verbali-

niams, loginiams ir tarpasmeniniams su-

gebėjimams. Ta pati galvos smegenų

dalis, kuri valdo judesius, taip pat atsakin-

ga ir uţ atminties, dėmesio funkcijas, erd-

vės suvokimą.

Hovardas Gardneris teigia, jog praktiškai

nėra tokių dalykų gyvenime, kurių įvykdy-

mui nepakaktų vieno intelekto tipo.

Kiekvienas mūsų savyje turime visų tipų

intelektų. Tačiau jie išreikšti skirtingai -

vieni stipriau, kiti – silpniau. Be to, svar-

bus yra faktas, jog kiekvienas ţmogus gali

ištobulinti bent vieną iš septynių intelek-

tų.

INTELEKTĄ GALIMA VYSTYTI

Keldamas savo intelekto lygį, ţmogus page-

rina sugebėjimą racionaliai pateikti infor-

maciją; tokiu atveju ją dar geriau supran-

ta, suvokia ir įsimena. Intelektas sudaro

tikslų nustatymo, planavimo, strategijos

kūrimo ir tikslo siekimo pagrindą.

Pasak mokslininkų, geriausia smegenis vys-

tyti dviem būdais: ţaidţiant ir kartojant

praeitą medţiagą su nedideliais pasunki-

nimais.

Jeigu vaikas, nuo gimimo turintis intelekti-

nių polinkių, bus ugdomas, ateityje galės

pasinaudoti savo genetiniu pranašumu.

Intelektualių ţmonių smegenys geriau iš-

naudoja turimus išteklius ir problemas

sprendţia paprastesniu būdu, o maţiau

intelektualių ţmonių smegenys renkasi

daugybę aplinkkelių, kol randa teisingą

sprendimą.

Smegenys naudoja maţiau energijos spręs-

damos jau ţinomą uţduotį.

Būti protingam ir būti intelektualiam – du skirtin-

gi dalykai. Protingumas daţnai reiškia ţmogaus

turimas ţinias ir gebėjimus, o intelektualumas

– ţmogaus gebėjimą kaupti ţinias ir jomis pasi-

naudoti. Aukštas intelekto lygis sudaro puikias

sąlygas ţmogui tapti protingam, tačiau norint

tokiam tapti reikia gauti ţinių studijuojant arba

įgyjant patirties. Paprastai kalbant, perskaitęs

knygą ţmogus tampa protingesnis, bet ne

intelektualesnis.

Šiandien psichologai skiria dvi testų grupes

protiniams gebėjimas įvertinti: tai moks-

lumo testai, skirti numatyti ţmogaus ge-

bėjimą mokytis ko nors naujo; ir ţinių arba

mokėjimų testai, skirti parodyti tai, ką

asmuo yra išmokęs. Iš tikrųjų skirtumai

tarp mokslumo ir mokėjimų testų nėra

labai ryškūs.

ŽODINIAI -

Šie testai nustato ţmogaus galimybes rasti pla-

tesnę sąvoką iš pateiktų kelių siauresnių sąvo-

kų: "šuo, katė, liūtas = gyvūnas", galimybes

identifikuoti sąvoką, kuri neturi ryšio su kitomis

pateiktomis sąvokomis: "paukštis, kiškis, beţ-

dţionė, automobilis", galimybes surasti skaičių

sekos dėsningumus: "11, 13, 15, 17, 19", gali-

mybes spręsti ţodinius matematinius uţdavi-

nius ir panašiai.

NEŽODINIAI -

Tokie testai yra sumodeliuoti nustatyti ţmogaus

galimybes suformuoti kubus, sudėlioti paveiks-

lėlius pagal tam tikrą chronologinę ar loginę

seką, sukonstruoti vienokias ar kitokias formas

iš įvairių dalių ir panašiai. Tokie testai daţnai

būna skirti ištirti ţmogaus abstraktųjį, sudėtinį

arba detalųjį mąstymą.

BENDRŲJŲ GEBĖJIMŲ TESTŲ PAVYZDŽIAI

1. Pateikiama skaičių seka. Ją reikia pratęsti pa-

sirenkant atsakymą iš pateiktų variantų

21 14 15 30 23 24 ?

a) 12 b) 17 c) 25 d) 31 e) 48

2. Pateikiamą raidţių seką reikia pratęsti pasiren-

kant atsakymą iš pateiktų variantų.

CČD ĖEE ĮĖĘ ?

a) ĖGM b) ĖMG c) GĖM d) MHĖ e) MGĖ

3. Pateikiami penki ţodţiai, iš kurių keturis sieja

tam tikras bendrumas. Reikia įvardyti nereika-

lingą ţodį.

1. Cigaretė 2. Cigaras 3. Pypkė 4. Cigarilė

5. Vandens pypkė

4. Nurodykite, ar išvada, išplaukianti iš pirmų

dviejų teiginių, yra teisinga ar klaidinga.

Visi pieštukai yra knygos.

Kai kurios knygos ėda pjuvenas.

Išvada: visos knygos yra pieštukai.

5. Pagal alternatyvią skaičiavimo sistemą bana-

nas = 1, 6 yra apelsinas ir 2 bananai, apelsinas

prilygsta pusei mango. Kam bus lygus rezulta-

tas dviejų mangų ir apelsino, padalytų iš apel-

sino su bananu?

a) mangas, b) bananas, c) apelsinas, d) 2 bananai

e) 3 bananai, f) apelsinas ir bananas

SKAIČIŲ SEKOS PRATĘSIMAS

4, 9, 16, 25, ?

2, 9, 4, 12, 6, 15, 8, ?

2, 4, 7, 11, 16, ?

RAIDŽIŲ EILUTĖS

A C F J O ?1, 3, 6, 10, 15, 21(U)

B E I L P ? W2, 5, 9, 12, 16, 19(S), 23

A B C D E F G H I J

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

K L M N O P Q R S T

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

U V W X Y Z

21 22 23 24 25 26

A Ą B C Č D E

1 2 3 4 5 6 7

Ę Ė F ....

8 9 10

PAVEIKSLĖLIAI IR SIMBOLIAI

TINKAMO SKAIČIAUS ĮRAŠYMAS

ERDVĖS SUVOKIMAS

KAS NEDERA PRIE KITŲ

Tosa Verlag. Intelekto lavinimo pratimai

http://www.psichoterapija.ot.lt

http://psichika.eu

http://iqteacher.com

Parengė Vilniaus universiteto Matematikos ir

informatikos metodikos katedros staţuotoja,

Vilniaus sav. Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos

matematikos vyr. mokytoja Aušra Gackienė