ANTIKINANTIKINĖĖ ETIKA ETIKA

AnAnkkstyvoji graikų filosofijastyvoji graikų filosofija

• 6 – 3 šimtmečiai prieš Kristų:6 – 3 šimtmečiai prieš Kristų:

• TalisTalis

• AnaksimandrasAnaksimandras

• AnaksimenasAnaksimenas

• DemokritasDemokritas

• Herakleitas Herakleitas

AnksAnkstyvoji graikų filosofijatyvoji graikų filosofija

• Ieškoma bendrųjų kosmoso sandaros Ieškoma bendrųjų kosmoso sandaros principų, pirmosios priežasties - principų, pirmosios priežasties - archearche

• Pasaulis suvoktas kaip kosminis Pasaulis suvoktas kaip kosminis kūnas (pagrindinės stichijos – žemė, kūnas (pagrindinės stichijos – žemė, vanduo, ugnis), o žmogus – jo dalisvanduo, ugnis), o žmogus – jo dalis

• KosmosKosmos reiškė “gerą tvarką” arba reiškė “gerą tvarką” arba “teisingą tvarką”“teisingą tvarką”

Sofistai, retorikos meistrai:Sofistai, retorikos meistrai:

Protagoraas: “Žmogus yra visa ko matas; visa Protagoraas: “Žmogus yra visa ko matas; visa ko, kas yra tai kas yra, ir viso to, kas nėra tai, ko, kas yra tai kas yra, ir viso to, kas nėra tai, ko nėra”ko nėra”

Nors teikė netikusius atsakymus, bet Nors teikė netikusius atsakymus, bet suformulavo iki šiol svarstomus klausimus, suformulavo iki šiol svarstomus klausimus, pvz.: “Kas yra teisingumas?” – “Padėti pvz.: “Kas yra teisingumas?” – “Padėti draugams ir kenkti priešams” (pagal draugams ir kenkti priešams” (pagal Simonidą)Simonidą)

Trasimachas: “Neteisingumas... yra stipresnis Trasimachas: “Neteisingumas... yra stipresnis už teisingumą”už teisingumą”

Sofistai ir Sokratas Sofistai ir Sokratas visatos centre įkurdino visatos centre įkurdino žmogų ir jį supriešino žmogų ir jį supriešino su Kosmosusu Kosmosu

Sokratas (470/469-Sokratas (470/469-399m.pr.Kr.): “Kaip reikia 399m.pr.Kr.): “Kaip reikia gyventi?”gyventi?”• Sokratas: “Teisingumas yra dorybė ir Sokratas: “Teisingumas yra dorybė ir

išmintis, o neteisingumas – yda ir išmintis, o neteisingumas – yda ir neišmanymas”neišmanymas”

• Dorybė – tai žinojimas (Dorybė – tai žinojimas (epistemeepisteme) ) arba praktinė išmintisarba praktinė išmintis

• Išmintis laikoma aukščiausiu gėriuIšmintis laikoma aukščiausiu gėriu

Sokrato metodas:Sokrato metodas:

• Sokratiški, “kandūs” klausimai: “kaip Sokratiški, “kandūs” klausimai: “kaip reikia gyventi?”, “kokiu asmeniu yra reikia gyventi?”, “kokiu asmeniu yra racionalu būti?”racionalu būti?”

• Abejonė, ironija, paradoksasAbejonė, ironija, paradoksas

• Dialogas, susitapatinimas su Dialogas, susitapatinimas su pašnekovu. Mokytojas ir mokinys pašnekovu. Mokytojas ir mokinys apsikeičia vietomisapsikeičia vietomis

• Sokratas – kaip minties pribuvėjasSokratas – kaip minties pribuvėjas

Platonas (428/427 – 348/347 Platonas (428/427 – 348/347 m.pr.Kr.)m.pr.Kr.)• 2 pasauliai – idėjų ir materijos2 pasauliai – idėjų ir materijos• Tikrasis pasaulis – tai amžinas ir Tikrasis pasaulis – tai amžinas ir

nekintantis idėjų bei formų pasaulisnekintantis idėjų bei formų pasaulis• GĖRIS – aukščiausia idėja. “Gėrio siekia GĖRIS – aukščiausia idėja. “Gėrio siekia

kiekviena siela... Ji nujaučia, kad yra kiekviena siela... Ji nujaučia, kad yra kažkas svarbaus, bet nesupranta ir kažkas svarbaus, bet nesupranta ir nemoka apibrėžti, kas tai” (Valstybė)nemoka apibrėžti, kas tai” (Valstybė)

• Kodėl žmogui sunku siekti gėrio, nors jis Kodėl žmogui sunku siekti gėrio, nors jis to ir nori? – nes trukdo kūnas. Kūnas – to ir nori? – nes trukdo kūnas. Kūnas – sielos grandinėssielos grandinės

Platono Kosmosas – ne Platono Kosmosas – ne materialus kūnas.materialus kūnas.

• Tai pirmiausia amžinas ir nekintantis idėjų Tai pirmiausia amžinas ir nekintantis idėjų pasaulis – amžini pavyzdžiai, paradigmos, pasaulis – amžini pavyzdžiai, paradigmos, modeliai, formos, pagal kuriuos iš tamsios ir modeliai, formos, pagal kuriuos iš tamsios ir beformės materijos kuriama daiktų įvairovė. beformės materijos kuriama daiktų įvairovė. Daiktai tėra savarankiškai egzistuojančių Daiktai tėra savarankiškai egzistuojančių idėjų šešėliai.idėjų šešėliai.

• Idėjos nesensta, jos gyvuoja ne laike – Idėjos nesensta, jos gyvuoja ne laike – amžinybėje. Tobuliausia idėja – tai amžinybėje. Tobuliausia idėja – tai absoliutus gėris, tapatus amžinajam grožiui.absoliutus gėris, tapatus amžinajam grožiui.

Platono dorybės samprataPlatono dorybės samprata

• Platono dorybės samprata yra Platono dorybės samprata yra politinė:politinė:

• Dorybingo žmogaus samprata Dorybingo žmogaus samprata neatsiejama nuo doro piliečio neatsiejama nuo doro piliečio sampratossampratos

• Svarbiausia dorybė – TEISINGUMAS, Svarbiausia dorybė – TEISINGUMAS, pasiekiama tik esant sielos galių pasiekiama tik esant sielos galių harmonijaiharmonijai

PROTAS

NIRŠTAS

GEISMAS

IŠMINTIS(SOPHIA)

DRĄSA(ANDREA)

SUSIVALDYMAS,NUOSAIKUMAS(SOPHROSUNE)

TEISINGUMAS(DIKAIOSUNE)

Sielos galios Dorybės

Platono dorybių lentelė

Aristototelis (384 – 322 Aristototelis (384 – 322 m.pr.Kr.)m.pr.Kr.)

• Parašė tris etikos traktatus:Parašė tris etikos traktatus:

1.1. Nikomacho etikąNikomacho etiką

2.2. Eudemo etikąEudemo etiką

3.3. Didžiąją etikąDidžiąją etiką

• Koks gyvenimas yra geriausias Koks gyvenimas yra geriausias žmogui?žmogui?

Aristotelio etikos bruožai:Aristotelio etikos bruožai:

• Pradėdamas nuo prielaidos, kad žmonės Pradėdamas nuo prielaidos, kad žmonės nori gyventi kiek tik įmanoma geriau, nori gyventi kiek tik įmanoma geriau, Aristotelis pakoregavo savo pirmtakų Aristotelis pakoregavo savo pirmtakų Sokrato ir Platono intelektualistines Sokrato ir Platono intelektualistines įžvalgas.įžvalgas.

• Pagal Aristotelį neužtenka žinoti Pagal Aristotelį neužtenka žinoti dorybės apibrėžimą. Jam dorybė – tai dorybės apibrėžimą. Jam dorybė – tai elgesio įprotis, įgyjamas praktiškai elgesio įprotis, įgyjamas praktiškai veikiant.veikiant.

• EUDAIMONIA - EUDAIMONIA - laimė kaip gyvenimo laimė kaip gyvenimo tikslastikslas

• Aristotelio etika pagrįsta žmogaus Aristotelio etika pagrįsta žmogaus prigimties tikslo (telos) samprata. Bet prigimties tikslo (telos) samprata. Bet kokia veikla turi tikslą. Gyvenime kokia veikla turi tikslą. Gyvenime toks tikslas yra toks tikslas yra eudaimoniaeudaimonia – laimė – laimė

• Aristotelis (Nikomacho etika): Laimė Aristotelis (Nikomacho etika): Laimė yra daug kam prieinama; tam tikru yra daug kam prieinama; tam tikru būdu mokydamiesi ir stropiai būdu mokydamiesi ir stropiai lavindamiesi, ją gali įgyti visi...”lavindamiesi, ją gali įgyti visi...”

ARISTOTELIO DORYBIŲ LENTELĖ

DIANOETINĖSPROTO

liečiančios pastovius dalykus Principų mąstymas

Mokėjimas

Išmintis

liečiančios kintamus dalykus Meistriškumas

Protingumas

ETINĖSBŪDO

visuotinės Drąsa

Nuosaikumas

pinigų ir turto atžvilgiu Dosnumas

Didžiadvasiškumas

autoriteto ir garbės atžvilgiu Išdidumas

Garbėtroška

Romumas

bendravimo su kitais Tiesumas

Mandagumas

Draugiškumas

politiniame gyvenime Teisingumas

Epikūras (341 – 270m.pr.Kr)

Laimę sutapatino su malonumu

“svety, čia tau bus gerai: čia malonumas –aukščiausia vertybė”

Aristipas: “naudokis kiekviena akimirka”

Pagal Epikūrą malonumas – tai bet kokio skausmo panaikinimas (Demokrito įtaka)

Išmintis kaip ATARAKSIJA (dvasinė ramybė ir fizinių skausmų nebuvimas)

Epikūro hedonizmo bruožai

Platono ir Aristotelio požiūriu, kai kurie malonumai yra geri ir prisideda prie laimės, o kai kurie – blogi, ir nuo laimės tolina. Epikūrui bet koks malonumas yra geras pats savaime.Jei Platonui ir Aristoteliui dorybės yra pamatinė laimės sudedamoji dalis, tai Epikūrui dorybės būtinos laimei tik kaip priemonės jai pasiekti, o ne kaip sudedamosios dalys.Pasak paties Epikūro: “Juk malonumo mums reikia, kai mes kenčiame jo nepatirdami. O kai kančios nepatiriame, nebereikia mums ir malonumo. Dėl to malonumą mes vadiname laimingo gyvenimo pradžia ir pabaiga (alfa ir omega). Juk jį mes gerai pažįstame kaip pirmą ir įgimtą gėrį, nuo jo pradedame kiekvieną pasirinkimą ir atsisakymą ir prie jo prieiname, tam tikru matu bei išgyvenamu jausmu apspręsdami bet kokį gėrį” (Epikūras sveikina Menoikėją // Filosofijos istorijos chrestomatija. Antika. Vilnius., 1977, p.304 – 305)

Malonumų rūšys pagal Epikūrą

1. Natūralūs ir būtini (maistas, draugystė)

2. Natūralūs bet nebūtini (turtas, maisto gausa, pasilinksminimai)

3. Nenatūralūs ir nebūtini (šlovė, prabanga)

Filosofija turi išmokyti žmogų nevergauti malonumams, bet juos valdyti – tai kelias į ATARAKSIJĄ (dvasinę ramybę be fizinių skausmų)

StoikaiStoikai

Seneka: “išmok džiaugtis”Seneka: “išmok džiaugtis” ““laimė slypi tik vienoje vietoje – pačioje sieloje. Ji yra laimė slypi tik vienoje vietoje – pačioje sieloje. Ji yra

kilni, pastovi ir rami...” (Laiškai Liucilijui)kilni, pastovi ir rami...” (Laiškai Liucilijui) Juk žmogų slegia baimė ir gąsdina galima kančia: “o Juk žmogų slegia baimė ir gąsdina galima kančia: “o

mus kamuoja ir praeitis, ir ateitis. Mums kenkia mus kamuoja ir praeitis, ir ateitis. Mums kenkia daugybė gerų dalykų:atmintis sugrąžina prie išgyventų daugybė gerų dalykų:atmintis sugrąžina prie išgyventų baimės kančių, o įžvalgumas iš anksto numato baimės kančių, o įžvalgumas iš anksto numato būsimas. Kiekvieno gyvenimas – tai rūpestis dėl būsimas. Kiekvieno gyvenimas – tai rūpestis dėl rytdienos. Liguista siela negyvena, o tik ruošiasi rytdienos. Liguista siela negyvena, o tik ruošiasi gyventi”gyventi”

Kai pagydyti ligotą sielą? – čia gali daug padėti Kai pagydyti ligotą sielą? – čia gali daug padėti filosofijafilosofija

Markas Aurelijus (iš “Sau Markas Aurelijus (iš “Sau pačiam”):pačiam”):

Daugiau nesiblaškykDaugiau nesiblaškyk Nakamuok savęsNakamuok savęs Būk panašus į uoląBūk panašus į uolą Visada eik trumpiausiu keliuVisada eik trumpiausiu keliu Nesipiktink, neišsigąsk, nenusiminkNesipiktink, neišsigąsk, nenusimink Nesirūpink ateitimiNesirūpink ateitimi Nebijok pasikeitimųNebijok pasikeitimų Negalvok apie tai, ko neturiNegalvok apie tai, ko neturi Mylėk tai, kas tau atsitinkaMylėk tai, kas tau atsitinka Imk nesidžiaugdamas, atiduok nesigailėdamasImk nesidžiaugdamas, atiduok nesigailėdamas

Išmintis kaip apatijaIšmintis kaip apatija

Išminčiaus idealasIšminčiaus idealas Gyventi pagal poreikiusGyventi pagal poreikius Nebijoti net mirties. Gyvenimas stoikui Nebijoti net mirties. Gyvenimas stoikui

savaime yra vertingas ir nepateikia nieko, savaime yra vertingas ir nepateikia nieko, ko stoikas manytų negalėsiąs ištverti: ko stoikas manytų negalėsiąs ištverti: “nekelsiu rankos prieš save dėl skausmo: “nekelsiu rankos prieš save dėl skausmo: tokia mirtis būtų pralaimėjimas...”tokia mirtis būtų pralaimėjimas...”

stoikaistoikai

O senatvė ne baisesnė nei mirtis, netgi sklidina O senatvė ne baisesnė nei mirtis, netgi sklidina malonumų. Seneka: “Vyno mėgėjams malonumų. Seneka: “Vyno mėgėjams mieliausia paskutinė taurė, toji, kuri gramzdina, mieliausia paskutinė taurė, toji, kuri gramzdina, kuri visiškai apsvaigina. Smagiausia bet kokio kuri visiškai apsvaigina. Smagiausia bet kokio malonumo akimirka paprastai esti pabaigoje... malonumo akimirka paprastai esti pabaigoje... Kaip saldu , kai mus apleidžia pavargusios Kaip saldu , kai mus apleidžia pavargusios aistrosaistros!!... Štai ką duoda filosofija: linksmumą ... Štai ką duoda filosofija: linksmumą mirties akivaizdoje” (Laiškai Liucilijui)mirties akivaizdoje” (Laiškai Liucilijui)