Skuodo rajono Notėnų pagrindinės mokyklos

Šliktinės pradinio ugdymo skyrius

ANGLŲ KALBOS LEKSIKOS MOKYMAS IR MOKYMASIS PRADINĖJE

MOKYKLOJE

Tezės

Parengė vyresnioji pradinių klasių mokytoja,

anglų kalbos pradinėje mokykloje mokytoja

Daiva Katkuvienė

2007

Skuodas

TURINYS

Įvadas.

I. Anglų kalbos leksikos mokymo svarba ir sunkumai.

1.Aktyvus ir pasyvus žodynas.

2.Kodėl pamirštame žodžius?

3.Kas daro žodį sunkų ?

4.Išmoktų žodžių testavimas.

5.Naujų anglų k. žodžių aiškinimas.

II. Efektyviausi angliškų žodžių reikšmės atskleidimo, lavinimo metodai ir

būdai.

1. Daiktų, piešinių, kortelių ir žaislų naudojimas.

2. Kūno kalbos ir mimikos demonstravimas.

3. Žodžio reikšmės atskleidimas kitoje, ne klasės aplinkoje.

4. Spėjimas iš konteksto ir konteksto sukūrimas.

5. Reikšmės spėjimas iš darybinės žodžio sudėties.

6. Reikšmės apibūdinimas anglų kalba.

7. Antonimų ir sinonimų taikymas.

8. Tiesioginio vertimo taikymas.

9. Video ir audio kasečių naudojimas.

10. Žaidimai.

11. Dialogų ir monologų kūrimas.

III. Tyrimų rezultatų analizė

Išvados.

Naudota literatūra.

Priedai.

Įvadas.

Kas yra žodis ? Žodis – pagrindinė bendravimo priemonė. Žodžiais keičiamės informacija,

pažintine praktine, emocine patirtimi. Žodis padeda žmogui atskleisti save ir jį supantį pasaulį

sau ir kitiems. “ A word is a microcosm of human consciousness.”(Vygotskis)

Mokyklose užsienio kalbos žodžių mokoma tam, kad mokiniai juos naudotų kalbėdami ir

suprastų klausydami, taip pat atpažintų parašytus ir suvoktų jų prasmę.Praktiniai anglų k. leksi-

kos mokymo tikslai – tarnauti komunikacinei kompetencijai ir bendram kultūriniam bei lingvis-

tiniam išsilavinimui, formuoti įgūdžius, lemiančius komunikacijos procesą.Tam, kad galėtume

reikšti savo mintis ir žodžiu , ir raštu, suprasti kalbą iš klausos, skaitydami, reikia mokėti daugiau

kalbos vienetų : žodžių ,frazių.” When our words change, we change. As we learn new words,

we change, and our world changes.” (Edgar Dale and Joseph O’Rourke)

Kas yra žodynas? Žodynas – kalbos, tarmės žodžių visuma.Ar jis svarbus mokantis anglų

kalbos ? Taip. David Wilkins apie leksikos mokymo svarbą pasakė taip :” Without grammar very

little can be conveyed, without vocabulary nothing can be conveyed. If you spend most of your

time studying grammar, your English will not improve very much.You will see most improve-

ment if you learn more words and expressions.You can say very little with grammar, but you can

say almost anything with words.”

Dirbu su pradinukais, todėl anglų kalbos leksikos mokymo tema man labai svarbi, nes

kiekvieną pamoką susiduriu su naujų žodžių mokymu. Mokytojas per pamoką turi į atmintį, tarsi

į tuščią aruodą, įmesti vis naujų grūdelių – žodžių , kuriuos mokinys įvairiomis sąlygomis, situa-

cijomis bet kokioje dirvoje užaugintų grūdelius į gausų derlių – puikų antros kalbos žodžių baga-

žą, kuris padėtų kalbėti, suprasti klausant, rašyti, skaityti.

Leksikos turtingumą lemia ir kokybė, ir kiekybė. Paprastai leksikos mokymas pradeda-

mas naujų žodžių demonstravimu, pateikimu ir aiškinimu. Manau, kad pirmoji mokinio pažintis

su nauju žodžiu labai svarbi, nes pirmasis žodžio formos bei jo reikšmės suvokimas nulemia

tvirtą įsiminimą. Naują žodį reikia tinkamai pateikti ir paaiškinti. Kadangi žodžių žinojimas nu-

lemia mokymosi sėkmę, labai svarbu kiekvienam užsienio kalbų mokytojui naudoti įvairius lek-

sikos mokymo būdus ir metodus, įdomiai ir kūrybingai vesti į žinių pasaulį žingeidų pradinuką,

padėti jam sukaupti kuo didesnį kiekį žodžių, prakalbinti jį antra kalba, siekti, kad mokomosios

situacijos būtų realios, skatinančios mąstyti, atsakyti, kalbėti, bendrauti. Mokiniai turėtų gebėti

vartoti anglų kalbą taip, kad dažniausiai pasitaikančiose situacijose patenkintų savo komunikaci-

jos reikmes. O komunikacines reikmes patenkinsime tik tada, kada išugdysime mokinių sugebė-

jimą ekspromtu anglų kalba reaguoti į visas galimas situacijas programoje numatyta tematika. O

anglų kalba reaguosime į visas galimas situacijas programoje numatyta tematika tik tada, kai

mūsų antros kalbos žodžių žodynas bus platus ir turtingas.

Problema: pradinių klasių moksleivių didžioji dalis sunkiai įsimena naujus anglų kalbos

žodžius. Tyrimo objektas: naujos anglų kalbos leksikos pradinėje mokykloje mokymas ir mo-

kymasis. Tikslas: atskleisti aktyvius anglų kalbos leksikos pradinėje mokykloje mokymo ir mo-

kymosi būdus. Uždaviniai: analizuoti efektyviausius angliškų žodžių reikšmės atskleidimo ir

lavinimo metodus bei būdus; paruošti anketas mokytojams ir mokiniams, išanalizuoti gautus re-

zultatus. Metodai: mokslinės ir metodinės literatūros studijavimas, anketavimas, analizė.

I. Anglų kalbos leksikos mokymo svarba ir sunkumai.

1. Aktyvus ir pasyvus žodynas.

Žodžių žinojimą metodininkai skirsto į aktyvųjį (žodžius , kuriuos vartojame savo mintims

reikšti) ir pasyvųjį (žodžius, kuriuos suprantame skaitydami arba klausydami, bet savo kalboje

paprastai nevartojame). Apie aktyviojo žodyno žodžius sakoma, kad jie išmokti produktyviai

(mes mokame juos atkurti, atgaminti), o apie pasyviojo žodyno žodžius sakoma ,kad jie išmokti

receptyviai (mes mokame juos atpažinti, suprasti jų prasmę ir šitaip gauti informaciją). Iš pirmo

žvilgsnio atrodo, kad receptyviai išmokti žodžius yra kur kas lengviau negu produktyviai.Tai tik

iš dalies tiesa. Mokėti receptyviai anaiptol nereiškia mokėti silpai.Receptyvusis mokėjimas ski-

riasi nuo produktyviojo ne išmokimo laipsniu, o pobūdžiu.Kitaip tariant, siekiant receptyvių su-

pratimo tikslų, tuos pačius žodžius reikia mokyti ir mokytis vienokiais būdais, o siekiant produk-

tyvių tikslų – kitokiais. Mokiniai gali mokėti tarti ir vartoti žodžius rišlioje kalboje, bet gali ne-

gebėti juos atpažinti ir teisingai suprasti skaitomame tekste arba parašytus atskirai. Negalima

pernelyg nukrypti į žodines mokymo formas, ignoruojant kalbos grafinę pusę ir atskiriant šne-

kamąją kalbą nuo rašomosios.Reikia atsiminti, kad kalbos turi “keturis” žodynus – klausymas,

skaitymas, rašymas ir kalbėjimas. Klausymas ir skaitymas yra pasyvios mokymo for-

mos.Rašymas ir kalbėjimas yra aktyvios mokymo formos. Pasyvus žodynas yra platesnis ir di-

desnis negu aktyvusis. Reikia stengtis pasyvų žodyną perkelti į aktyvų.”You’d better learn this

word now because you might never see it again. If you don’t use it, you’ll lose it.”(Wallace)

Kiek žodžių gali būti išmokoma per vieną pamoką ? Į šitą klausimą nėra vieno atsaky-

mo. Vaikai aštuonerių – devynerių metų galėtų išmokti keturis ar penkis naujus žodžius, vaikai

dešimties – vienuolikos metų gali išmokti septynis-aštuonis žodžius, vidurinės mokyklos moks-

leivis gali išmokti penkiolika-dvidešimt žodžių, turėdamas aukštą motyvaciją universiteto stu-

dentas gali įsisavinti trisdešimt ir daugiau žodžių.Mokytojas ruošdamasis pamokai turi numatyti

kokius žodžius, kaip ir kada mokys. Žodyną visada siūloma įvesti situacinės kalbos pasisaky-

muose. Galima izoliuoti žodį tarimui, bet kartoti, įtvirtinti grupės, klasės, individualiuose pasisa-

kymuose, pranešimuose. Naujas angliškas žodis įvedamas į žinomas struktūras.Tai nelabai tinka

ką tik pradėjus mokyti, pirmosiose pamokose, nes žodžių bagažas dar mažas. Žodynas turi būti

mokomas temomis. Žodžiai apie maistą mokomi vieną pamoką, žodžiai apie drabužius kitą ir t.t.

Tačiau visų žodžių viena tema neįmanoma išmokinti vienu metu ar viename lygyje. Žodyno mo-

kyme taikyti spiralinį mokymą. Nauji žodžiai įkomponuojami į jau žinomas sakinio struktūras,

siejami su seniau išmoktais žodžiais. Naujos situacijos naudojamos su naujais ir seniau išmoktais

žodžiais, verčia mokinius mąstyti ir įtvirtinti žodžius. Naują žodį reikia daug kartų įvesti į visas

struktūras ir visas situacijas, kuriose logiškai jis gali būti naudojamas. Naują frazę integruoti į

senas žinias. Ką turi mokyti mokytojas? Tai kas numatyta programoje, vadovėlyje, pratybų są-

siuvinyje, mokytojo knygoje. Tačiau reikia nepamiršti netiesioginio mokymo. Vaikai turtina ži-

nias žiūrėdami animacinius filmukus, skaitydami užrašus (prekių, reklamų ...), klausydamiesi

dainų, TV ir radijo laidų.

2. Kodėl pamirštame žodžius?

Net ir turėdami geriausius ketinimus moksleiviai pamiršta žodžius. Dažniausiai žodžiai

pamirštami mokymosi pradžioje, bet vėliau pamiršimo lygis sumažėja. Žodžių išlaikymą atmin-

tyje lemia šie faktoriai :

1) žodžiai, kurie buvo lengvai išmokstami geriau ir prisimenami,

2) žodžiai, kurių buvo mokomasi tam tikrais tarpais, įsiminė geriau, negu tie, kurių

buvo mokomasi vienu užsidegimu.

Pamiršimo priežastis gali būti ir nepakankamas kartojimas. Yra pastebima, kad mokiniai

išmokę naują dalyką, pamiršta seniau išmoktą. Ši problema iškyla, kai mokoma naujų žodžių,

panašių į neseniai išmoktus. Šie lyg ir užgožia senuosius. Svarbiausias būdas kovojant su užmir-

šimu yra kartojimas. Išmoktos medžiagos kartojimas kartas nuo karto žymiai sumažina užmirši-

mo lygį. Tai nereiškia, kad pakanka žodžius paprasčiausiai pakartoti.

2. Kas daro žodį sunkų ?

Bet kas, kuris mokėsi užsienio kalbos, pastebės, kad kai kuriuos žodžius išmokstama

lengviau, o kai kuriuos – ne. Lengviausi yra tie, kurie daugiau ar mažiau panašūs savo reikšme ar

forma į gimtosios kalbos žodžius. Kai kurie žodžiai suprantami visose kalbose. Tačiau yra tokių

žodžių, vadinamų “netikrais draugais”, kurie lyg ir panašūs į gimtosios kalbos žodžius, tačiau jų

reikšmės skiriasi.

Faktoriai, kurie padaro žodžius sunkius, yra :

Tarimas. Jeigu žodį sunku ištarti, tai jį sunkiau ir atsiminti. Sunkūs pagal tarimą gali būti žo-

džiai, turintys garsus, kurių nėra gimtojoje kalboje. Daugumai besimokančiųjų sunku ištarti kelis

priebalsius iš karto, pavyzdžiui : a question.

Rašyba. Rašybos ir tarimo neatitikimas yra klaidų priežastis ir tai prisideda prie žodžio sun-

kumo. Nors dauguma angliškų žodžių ir tariami pagal tam tikras taisykles, tačiau yra ir aiškių

neatitikimų. Ypatingai problematiški yra tie žodžiai, kurie turi “nebyliąsias” raides, pavyzdžiui :

climbing, listen.

Žodžių ilgumas ir sudėtingumas. Nemanau, kad ilgus žodžius būtų sunkiau išmokti negu

trumpus. Bet dažniausiai anglų kalboje žodžiai yra trumpinami, todėl jie kartojasi ir juos lengva

įsiminti. Tačiau daugiaskiemeniai žodžiai yra skirtingai kirčiuojami ir tai sudaro sunkumų besi-

mokančiajam, pavyzdžiui : necessary, necessity.

Gramatika. Sunku įsiminti žodžio gramatinę formą, ypač jeigu tai skiriasi nuo gimtosios kal-

bos ekvivalento žodžio formos, pavyzdžiui : po veiksmažodžio like galima vartoti dalelytę to ir

galūnę -ing. Tai sudaro keblumų. Ypač daug sunkumų kyla dėl frazinių veiksmažodžių moky-

mo. Pavyzdžiui : hang on, pick up, come out.

Reikšmė. Kada du žodžiai panašūs savo reikšme, besimokantieji juos maišo. Pavyzdžiui:

make breakfast ir do homework.

Išmokę vieną reikšmę besimokantieji nenoriai mokosi kitos – iš esmės skirtingos reikšmės.

Nepažįstama sąvoka gali padaryti žodį sunkų.

Idiomos. Tai sakiniai, žodžių frazės, kurias sunku pažodžiui išversti. Pavyzdžiui : to have

kittens at home verčiant pažodžiui reiškia - turėti kačiukų namuose, bet ši frazė reiškia – turėti

rūpesčių; to smell a rat verčiant pažodžiui reiškia – užuosti žiurkę, bet ši frazė reiškia – jausti

pavojų, nemalonumus. Ir tai sudaro didelius sunkumus mokantis idiomų. Žodžiai ar frazės, idio-

mos yra sunkesni už apibrėžtą reikšmę turinčius žodžius.

Turint galvoje tuos aukščiau išvardintus faktorius nenuostabu, kad besimokantieji daro klai-

dų.

3. Išmoktų žodžių testavimas.

Kodėl reikia testuoti išmoktus žodžius? Mokytojas turi gauti grįžtamąją informaciją kaip

mokiniai įsiminė žodžius, moka juos parašyti, naudoti rišlioje kalboje. Leksikos testavimas taip

pat drausmina mokinius ir įpareigoja juos mokytis, ugdo atsakomybės jausmą.

Testai gali būti neformalūs ( reguliarūs patikrinimai) arba formalūs ( užbaigus temą, trimest-

rą, mokslo metų pabaigoje). Taip pat žodyno testai gali būti skirstomi į testus, kai žodžiai duo-

dami be konteksto ir kontekste, taip į atpažinimo ir kūrybiškumo testus.

Testuojant reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius :

1) prasmingumas – ar testuojame tai, ko norime ?

2) patikimumas – ar testas duos tikrus rezultatus ?

3) praktiškumas – ar lengva taisyti ir įvertinti ?

4) prasmingumo supratimas – ar mokiniai atsižvelgs į darbą rimtai ?

Žodžių mokėjimas gali būti įvertinamas :

1) kokybiškai ( sakytinė – rašytinė forma, gramatinės charakteristikos, reikšmė),

2) kiekybiškai ( skaičiuojant žodžius ).

4. Naujų anglų kalbos žodžių aiškinimas.

“Žodžių aiškinimo” sąvoka apima :

a) naujo leksinio vieneto (žodžio, posakio, frazės) pateikimą, t.y. demonstravimą mokiniams;

b) jo formos ypatybių ( rašymo, tarimo) atskleidimą ;

c) reikšmės demonstravimą ;

d) vartojimo atvejų atskleidimą.

Tiek žodžio, frazės ar idiomos demonstravimo, tiek jo reikšmės ir formos atskleidimo būdai

gali būti labai įvairūs. Žodžio aiškinimo būdą turėtų nulemti tokie veiksniai :

a) žodžio, frazės, idiomos mokymosi tikslas;

b) ypatybės (išmokimo sunkumai);

c) mokymo ir mokymosi sąlygos (mokinių amžius, žinių lygis, mokymui skirtų va-

landų skaičius...).

Norint parinkti tinkamiausią žodžio aiškinimo būdą, į šiuos tris veiksnius reikia būtinai atsi-

žvelgti. O kaipgi sužinoti, ar pasirinktas žodyno aiškinimo būdas efektyvus ? Efektyvumą gali

nulemti tokie kriterijai :

a) jeigu paaiškintas žodis tvirtai įsimenamas, lengvai suprantamas ir be konteksto, ir

neutraliame kontekste, o juo labiau tokiame kontekste, kuris padeda nustatyti žo-

džio reikšmę;

b) jeigu mokymo būdas padeda plėsti ne tik pasyvujį žodyną, bet ir aktyvųjį žodyną;

c) jeigu mokymo būdas pakankamai ekonomiškas laiko atžvilgiu.

Būtina stengtis naują kalbinį vienetą išmokyti pačioje pradžioje, nes mažiau laiko reikės

skirti įtvirtinimui ir kartojimui. Gerai išaiškinta žodžio forma, reikšmė, vartojimo atvejai lemia

žodžio įsiminimą. Į žodyno mokymą įeina visų kalbinės veiklos rūšių mokymo elementai, be to

žodžio aiškinimas jungia leksikos ir gramatikos mokymą. Kruopštus žodžių aiškinimas nepa-

kenks kitoms darbo formoms ir nepavers žodyno mokymo vieninteliu tikslu. Žodžių mokymas

užims daugiau laiko tik mokymo pradžioje, kol mokiniai dar nežino svarbiausių leksinių, leksi-

nių-gramatinių bei fonetinių kalbos dėsningumų. Vėliau daugumas smulkių aiškinimų pasirodys

nereikalingi ir bus galima taupyti laiką.

Metodininkai ir psichologai nemažai rašo apie tai, koks turėtų būti pirmasis mokinių “su-

sitikimas” su nauju svetimos kalbos žodžiu. Labiausiai ginčytina būtų galima laikyti šiuos žodžių

mokymo pateikimo aspektus :

a) kaip pateikti mokiniams naują žodį : ar izoliuotą, ar kontekste ?

b) ką pirmiau mokiniams pateikti : garsinį ar grafinį to žodžio vaizdą, t.y. ar pirmiau pa-

demonstruoti jo tarimą ar rašybą, ar tai priklauso nuo žodžio pobūdžio ?

Vieni metodininkai stoja už tai, kad žodžiai būtų pateikiami ir įtvirtinami kontekste, kad

naujas žodis turintis pirmiausia figūruoti sakinyje, todėl jį esą reikia įtvirtinti irgi sakiniuose bei

frazėse. Tik po to , jeigu reikia naują žodį galima mokyti be konteksto. Kiti mokslininkai siūlo

derinti žodžio pateikimą kontekste ir atskirai, tačiau jų rekomendacijos dėl pirmumo nėra tokios

griežtos. Dar kiti mano, kad nereikia daug dėmesio skirti naujo žodžio pateikimui kontekste, nes

tie kontekstai nesikeičia, kad žodis nuolat pasitaiko toje pačioje aplinkoje ir į ją, kaip vaizdžiai

pasakiusi Z. Cvetkova, “įšaldomas”. Dėl to mokiniai išmokto žodžio kitame kontekste jau nesu-

pranta. Pavyzdžiui, visi geba išversti blue įprastiniame žodžio junginyje blue sky, bet nieko nega-

li padaryti, jei tas pats žodis pateikiamas neįprastiniame kontekste, sakykim, blue hands.

Reikia nepamiršti žodžio naudojimo ir su idiomomis. Dauguma metodininkų mano, kad

naujo žodžio pateikimas turintis prasidėti nuo supažindinimo su jo garsiniu vaizdu. Jie rekomen-

duoja tokį būdą: mokytojas ištaria žodį, atskleidžiama reikšmė, tada mokiniai jį perskaito ir pa-

galiau užsirašo. Kiti užsimena apie tai, kad tarimo požiūriu nesunkius žodžius būtų tikslingiau

pateikti parašytus. Žodį įgarsintų patys mokiniai. Tačiau negalima leisti patiems mokiniams skai-

tyti tų naujų žodžių, kurie tariami ne pagal taisykles. Žodžiai, kurių tarimas sudėtingas, geriau

pradėti mokyti nuo garsinės formos, t.y. pirma juos ištarti ir liepti mokiniams pakartoti choru ar

po vieną, o tik tada užrašyti. O žodžius, kurie įgarsinami pagal žinomas skaitymo taisykles ir

mokiniai gali juos patys ištarti, geriau pradėti mokyti nuo grafinės formos, t.y. pirmiau užrašyti,

o juos ištarti , mokytojo padedami gali ir patys mokiniai. Tačiau reikia žiūrėti, kad pirmasis žo-

džio garsinis vaizdas būtų taisyklingas, nes pirmasis įspūdis geriausiai išsilaiko atmintyje. Paskui

mokiniai supažindinami su gramatine žodžio forma: iš nežymimojo artikelio ar dalelytės moki-

niai nustato ar naujasis žodis yra daiktavardis, ar veiksmažodis. Daiktavardžiui būtinai sugalvoja

daugiskaitą. Naujus žodžius būtina įtvirtinti naujomis pratybomis. Įtvirtinti galima kiekvieną

naują žodį atskirai arba visus toje pamokoje pateiktus naujus žodžius iš karto.

Kadangi žodžių yra įvairių tipų, mokytojas turi į tai atkreipti dėmesį . Panašiai rašomų

žodžių aiškinimą metodininkai siūlo pirmiaiusia grafiškai, o paskui garsine forma. Psichologų

teigimu, regėjimas patikimesnis už klausą, kaip tik jis geriausiai padeda rasti ir įsiminti skirtu-

mus. Šių žodžių reikšmę rekomenduojama atkurti paprasčiausiai išverčiant į lietuvių kalbą. Tai

daroma laiko taupymo sumetimais, kadangi šios grupės žodžiams dar vienas specialus aiškinimo

etapas, kurio tikslas – sudaryti panašiai rašomų žodžių priešpriešą ir išryškinti jų skirtumus. Pa-

našios žodžių formos lyginimas, taip pat mokytojo įspėjimas apie galimą žodžių supainiojimą

labai padeda: padidėja mokinių dėmesys, sustiprėja jų savikontrolė. Panašios formos žodžiai ly-

ginami taip: mokytojas liepia mokiniams prisiminti, į kokį jiems seniau žinomą žodį panašus

naujasis, tik ką išmoktasis ( dažniausiai iš klasės kas nors pastebi šį panašumą). Žodžius pana-

šius į pateiktąjį, mokiniai arba mokytoja užrašo lentoje šalia jo, o mokiniai juos išverčia. Tada

ieškomi žodžių formos skirtumai: kuo skiriasi rašyba (skirtingi elementai pabraukiami), kuo ski-

riasi jų pateikimas garsais, pagal kokias taisykles skaitomas vienas ar kitas žodis. Mokiniai turi

įsisąmoninti: nors žodžiai panašūs ir juos galima supainioti, bet jie turi požymių, padedančių

lengvai vieną nuo kito atskirti. Pakanka vieną ar du tokius požymius įsiminti. Pavyzdžiui, to sigh

ir to sign.Junginys gh po i netariamas. Skirti žodžius padeda paskutinė raidė. Naujai išmokto žo-

džio reikšmę reikia gerai įsiminti. Tam padeda tolesnis leksikos įtvirtinimas bei kartojimas. Skir-

damas namų užduotį mokytojas turi pabrėžti, kad įsiminti reikia ne tik naują žodį, bet ir jo bū-

dingesnius požymius, nes tik jie padeda atskirti nuo kitos panašios formos žodžių. Šios rūšies

žodžiai yra itin sunkūs. Labai greitai galima supainioti trumpus vienskiemenius žodžius, ypač

pagalbinius ir tarnybinius.

Sunkiai skaitomų ir tariamų žodžių reikšmę nustatyti lengva, bet išmokti juos taisyklingai

tarti gana sunku. Pavyzdžiui, police, energy. Fonetiniu atžvilgiu sunkūs žodžiai lengviau ir ilgiau

įsimenami, jeigu jie pirma pateikiami garsine forma. Mokytojas aiškiai ištaria žodį, o mokiniai jį

pakartoja. Paskui žodis užrašomas lentoje, pilnąja (kur galima daline) transkripcija ir su kirčiu, o

tik tada jis dar perskaitomas. Galiausiai aiškinama žodžių reikšmė. Tarptautinius žodžius galima

semantizuoti remiantis spėjimo būdu. Pateikiant žodžius su sudėtingais žodžių ir garsų ryšiais,

ypač reikia atkreipti dėmesį į jų tikslaus garsinio vaizdo formavimą mokinių sąmonėje. Šito ga-

lima pasiekti tik pamokoje, nes, savarankiškai mokydamiesi, mokiniai gali susidaryti netikslų

garsinį žodžio vaizdą. O tai reikštų, kad žodis liko neišmoktas.

Žodžių gramatinių formų ir reikšmių aiškinimas. Pagalbiniai žodžiai ir veiksmažodžiai įsi-

menami sunkiau negu daiktavardžiai ar skaitvardžiai. Tam tikslui reikia rengti kuo daugiau akty-

vių pratybų. Aiškindamas žodžius, mokytojas turi mokyti atpažinti kalbos dalį bei gramatinę

formą. Kiekvieną naują žodį reikia pateikti mokiniams taip, kad jie matytų, kokia yra kalbos da-

lis: veiksmažodį su dalelyte to, daiktavardį – su nežymimuoju artikeliu. Tarnybinius bei pagalbi-

nius žodžius reikėtų iliustruoti trumpučiais pavyzdžiais ( by – by train, by bus, by 10 o’clock ir

t.t.) ir jų atitinkamais vertimais. Mokiniai turėtų mokėti nustatyti kalbos dalį ir iš žodžio vietos

sakinyje. Kalbos dalį tikslinga nustatyti prieš aiškinant jo reikšmę.

Abstrakčios reikšmės žodžių aiškinimui priklauso abstrakčias sąvokas reiškiantys žodžiai.

Pavyzdžiui, love, honest. Juos mokiniai įsimena daug sunkiau, negu konkrečius daiktus ar

veiksmus reiškiančius žodžius. Ką pirmiau pateikti mokiniams – grafinę ar garsinę žodžio formą

– priklausys nuo to, ar jis primena kitus žinomus žodžius, ar sunkus tarimo, raidžių ir garsų san-

tykio atžvilgiu. Žodžio reikšmės abstraktumo pašalinti negalime. Todėl reikia ieškoti tokio

reikšmės aiškinimo būdo, kuris savaime įtvirtintų naują žodį. Geriausias abstrakčių žodžių aiški-

nimo būdas yra reikšmės spėjimas iš konteksto. Jis labiausiai aktyvina mokinių mąstymą, o tai

labai palengvina įsiminti naują žodį.

Daugireikšmių žodžių aiškinimas. Tai gana didelė žodžių grupė.Žodžių reikšmių kiekis

skirtingose kalbose dažniausiai nesutampa. Pavyzdžiui, a note – pastaba, raštelis, žinia, žinutė;

business – reikalas, biznis, komandiruotė. Grafinis-garsinis arba atvirkščiai, garsinis-grafinis

žodžio pateikimas priklausys nuo jo tarimo ypatybių bei formos panašumų į kitus žodžius.Kai

aiškinamos kelios žodžių reikšmės ( kai jų daugiau negu dvi), ypač jeigu jos dar ir abstrakčios,

tikslingiau naudotis ne reikšmių spėjimu iš konteksto, o išplėstiniu ( aiškinamuoju ) vertimu. Į

tokį vertimą įeina:

a) pagrindinės žodžio reikšmės pateikimas;

b) kitų to žodžių reikšmių vertimai bei angliškų pavyzdžių su vertimais į lietuvių kalbą

pateikimas.

Aiškinamasis vertimas labiau tiks tokių žodžių reikšmėms aiškinti, kaip to go (to go to Vil-

nius, to go by plane, to go by bus). Aiškinamasis vertimas padeda suprasti, kas yra žodžio dau-

giareikšmiškumas. Kartais mokiniams galima duoti nustatyti pagrindinę daugiareikšmio žodžio

reikšmę savarankiškai, naudojantis žodynu. Pirmiausia reikia paaiškinti, jog jie turi perskaityti

visas žodyne nurodytas reikšmes ir pavyzdžius. Tai labai naudingas darbas. Jis pratina tinkamai

naudotis žodynu ir skatina mokinių savarankiškumą, aktyvina mąstymą.

Nepastovios reikšmės žodžių aiškinimas. Nepastovios reikšmės žodžiais vadiname tuos

žodžius, kurie gali eiti čia viena, čia kita kalbos dalimi. Pavyzdžiui, to fly, a fly, a can, can, hope.

Taip vadiname hononimus ir žodžius, kurie gali būti pagalbiniai ir savarankiški. Pavyzdžiui, ha-

ve, be, should .Šiems žodžiams labiausiai tinka išplėstinis aiškinimas. Reikia atskleisti, kodėl

šiuos žodžius dažnai sunku suprasti tekste ir konkrečiais pavyzdžiais parodyti, kaip šį sunkumą

įveikti. Šiuos žodžius galima suprasti iš jų vietos sakinyje. Įtvirtinant naudoti kontekstus, iliust-

ruojančius būdingiausius reikšmės keitimosi atvejus.

Žodžių darybos aiškinimo grupei priklauso žodžiai su priesagomis ir priešdėliais, taip pat

turintys dvi ar keletą šaknų.Juos galima suskirstyti į du pogrupius:

a) žodžiai, kurių reikšmę galima suprasti iš jų atskirų žodžių arba dalių reikšmės, pa-

vyzdžiui: a playground, a workshop, basketball, handmade, unhappy;

b) žodžiai, kurių reikšmės negalima suprasti iš jų atskirų žodžių arba dalių reikšmės, pa-

vyzdžiui: to understand, a butterfly, a ladybird.

Efektyviausias pirmojo pogrupio žodžių aiškinimo būdas – jų reikšmės nustatymas iš jau

žinomų žodžių arba iš sandaros. Iš sandaros pradinukui nustatyti labai sunku, nes jis dar nežino

pagrindinių priesagų ir priešdėlių reikšmių. Žodžius, kurių reikšmės atskleisti negalima iš atskirų

dalių, žodis yra išverčiamas į lietuvių kalbą. Kad mokiniai pajėgtų nustatyti žodžių reikšmę, rei-

kia paaiškinti, jog tai, kas lietuviškuose žodžiuose reiškiama priešdėliais ir galūnėmis, anglų kal-

boje reikalauja pagalbinių ir tarnybinių žodžių. Todėl lietuviškas žodis su priešdėliu, pavyzdžiui,

įeiti, verčiamas žodžių junginiu to come in, o išeiti – to go out. Tai žinodami mokiniai lengvai

nustatys analogiškų žodžių junginių reikšmes.

II. Efektyviausi angliškų žodžių reikšmės atskleidimo,

lavinimo metodai ir būdai.

1. Daiktų, piešinių, kortelių ir žaislų naudojimas. Tai vadinamas tiesioginis žodžių reikš-

mės atskleidimo būdas. Jis mokinių sąmonėje sudaro tiesioginį ryšį tarp svetimosios kalbos žo-

džio ir objekto, kurį tas žodis žymi. Toks būdas turi teigiamybę, kad tarp sąvokos ir ją žyminčio

svetimosios kalbos žodžio “neatsistoja” ne visada naudingas tarpininkas – gimtosios kalbos žo-

dis. Tačiau daugelio autorių nuomone, toks reikšmės atskleidimo būdas turi ir trūkumų:

a) jis tinka tiktai tiems žodžiams, kurių reikšmė konkreti;

b) jis sukelia pavojų, kad reikšmė bus suprasta netiksliai, nes ne visada aišku, ar tu-

rimas galvoje atskiras daiktas, ar visa daiktų kategorija, ar sąvoka bendresnė, ar atskiresnė, pa-

vyzdžiui, “grybas” ir “baravykas”.

Kokios rūšies žodžiai gali būti pristatyti naudojant daiktus? Viskas, kas jau yra klasėje, pa-

vyzdžiui, baldai, drabužiai, mokymo priemonės, kūno dalys ir t.t. Daug objektų gali būti atsine-

šama į klasę, pavyzdžiui, rūbai (skrybėlė, kaklaraištis, pirštinės, šalikas); maistas (apelsinai, ry-

žiai, duona); smulkūs daiktai iš namų (muilas, puodelis, raktas). Tai labai efektyvus būdas: tai

tiesioginis mokymas, tai įdomu, tai pagyvina pamoką.

Tikrus daiktus gali pakeisti pačių vaikų piešiniai per dailės pamoką, mokytojos piešti pie-

šinėliai. Piešinėlių demonstravimo keliai gali būti įvairūs:

a) piešimas ant lentos pamokos metu;

b) rodymas jau iš anksto nupiešto piešinėlio ant storesnio popieriaus (kad tiktų naudoti

daugiau kartų ir nesusilankstytų);

c) nuotraukų iš laikraščių, žurnalų, šeimos albumų demonstravimas;

d) vadovėlio iliustracijos.

Knygų autoriai stengiasi palengvinti mokytojų darbą ir prie naujų vadovėlių jau yra pride-

damos karpomosios kortelės pagal temas: gyvūnėliai, maistas, transporto ir mokymosi priemo-

nės, rūbai, spalvos, skaičiai, gamta. Kortelės vienoje pusėje piešinys, o kitoje pusėje parašytas

angliškas žodis.

Žaislai taip pat puiki priemonė žodžio reikšmei atskleisti. Žaislus galima pasigaminti, taip

pat atsinešti iš namų. Patys mieliausi prisiminimai iš vaikystės susiję su žaislais. O klasėje jie

labai pagyvina pamoką, pradžiugina vaikus. Pamokoje, kur naudojami žaislai, vaikai patiria dau-

giau teigiamų emocijų, jiems laisviau sekasi reikšti mintis. Teigiamos emocijos padeda geriau

įsiminti ir ilgiau išlaikyti atmintyje žodį.

Šias vaizdines priemones taip pat taikau žodžių kartojimui, įtvirtinimui. Tai labai patogu,

nes sudaromos gyvenimiškos situacijos, t.y. kalbama apie tai, ką turime, liečiame, matome, sle-

piame.

2. Kūno kalbos ir mimikos demonstravimas. Atskleidžiant žodžio reikšmę nereikia

pamiršti mimikos, kūno judesio. Kuriuos žodžius galima mokyti naudojant mimiką, judesį? Pa-

prastas atsakymas: dauguma veiksmo žodžių , pavyzdžiui, sit, stand, open, write; keletą būdvar-

džių, pavyzdžiui, happy, worried, ill. Naudojant mimiką labai greitai galima atskleisti žodžio

reikšmę. Pavyzdžiui, sneezed.

Mokytoja. Look –(mime someone sneezing) atchoo! I’ve just sneezed. Sneeze. Sneeze.

Can you say it?

Mokiniai. Sneeze.

Mokytoja. Again.

Mokiniai. Sneeze.

Tai labai įdomu ir aišku, ir tai daro didelį įspūdį klasėje.

3. Žodžio reikšmės atskleidimas kitoje, ne klasės aplinkoje. Mokiniai ypač laukia to-

kių žodžių reikšmės atskleidimo būdų, kurie vyktų realioje, tam tikroje to žodžio aplinkoje. Tai

parodė tyrimai. Jeigu mokomasi apie gyvūnėlius, galima ir tai lengva padaryti ypač kaime. Ga-

lima nueiti į kaimo sodybą. Jeigu mokomasi gėlių ar medžių, spalvų pavadinimus, galima nueiti į

parką, gėlių darželį. Jeigu kalbame apie stalo dengimo įrankius, pamoką galima vesti valgykloje.

Šiemet prieš šventas Kalėdas sutapo mūsų pamokos tema su kalėdinės eglės puošimu mokyklos

salėje. Mokiniai puošė eglę ir tuo pačiu mokėsi paprašyti eglutės žaisliuko, prisiminė spalvas,

padėkoti. Kada pamoka vyksta neįprastinėje aplinkoje, mokiniai tampa triukšmingesni, todėl rei-

kia labai gerai numatyti, ko mokysime. Ne visoms temoms tinka ne klasės aplinka.Taip pat būti-

na numatyti reikalavimus, pavyzdžiui, griežtai susitarti, kad mokiniai nekalbės lietuviškai.

4. Spėjimas iš konteksto ir konteksto sukūrimas. Tai labai populiarus antros kalbos

žodžių reikšmės atskleidimo būdas. Šis būdas yra teigiamai vertinamas dėl šių priežasčių:

a) aktyvina mokinius, verčia susikaupti, pasitelkti visas turimas svetimos kalbos ži-

nias, o tai padeda greičiau ir tvirčiau įsiminti naują medžiagą;

b) pratina savarankiškai aiškintis naujų svetimosios kalbos žodžių reikšmes;

c) padedas giliau apmąstyti ir kartu geriau įsiminti daugiareikšmius bei abstrakčios

reikšmės žodžius;

d) glaudžiai sieja leksiką su gramatika.

Tačiau šis žodžių reikšmės atskleidimo būdas turi ir neigiamų ypatybių:

a) žodžio reikšmė gali būti suprasta netiksliai, dėl to šį būdą reikia derinti su vertimu;

b) šio būdo negalima taikyti jeigu kontekste yra kitų žodžių, kurie yra nežinomi;

c) šis būdas taikytinas tik tada, kai mokiniai jau šiek tiek pramokę kalbos,

e) tai gana netiesioginis reikšmės atskleidimo būdas.

Šių trūkumų galima išvengti, jeigu parinksime tinkamą kontekstą ir jeigu mokinys jį suge-

bės išversti gimtąja kalba. Kad reikšmė iš konteksto būtų tiksliai įspėta ir kad tai neatimtų per

daug laiko būtinos šios sąlygos:

a) kontekstas turi būti pakankamai aiškus, iš jo turi išplaukti tik viena žodžio reikšmė;

b) kontekste neturi būti kitų sunkumų, išskyrus numatyto žodžio reikšmės atskleidimas (t.y.,

nežinomų žodžių, sunkių gramatinių konstrukcijų);

c) kontekstas turi būti ryškus, vaizdingas, o jei įmanoma, truputį neįprastas, nelauktas ir tai

padėtų geriau įsiminti;

d) žodžio reikšmės spėjimo iš konteksto rezultatas yra jo vertimas į lietuvių kalbą.Vertimas

mokytojui padeda patikrinti, ar mokiniai teisingai suprato žodžio reikšmę (o patikrinti bū-

tina!).

Sudarant arba parenkant žodžio reikšmės kontekstą, galima pasinaudoti vienu iš šių atve-

jų:

a) nežinomas žodis yra įprastinio žodžių junginio dalis:

a cup of coffee, a glass of milk;

b) nežinomo žodžio reikšmę nusako jo funkcija:

a cow gives milk;

c) nežinomas žodis reiškia įprastinę daikto ypatybę:

as cold as ice;

d) nežinomas žodis yra daiktų grupės narys:

man, woman and child;

e) nežinomas žodis įeina į sinonimų grupę:

she was nice, beautiful;

f) nežinomas žodis įeina į antonimų porą:

bring him alive or dead;

Kartais, kad žodžio reikšmė būtų aiški, reikia pateikti keletą pavyzdžių. Pavyzdžiui, kaip kon-

tekste pristatyti žodį lazy.

Some people work hard. Other people don’t work hard – they are lazy. For example, I have a

brother. He is very lazy. He gets up late, and then he does nothing all day. I say to him “Don’t

be so lazy! Do some work!”

Šis žodžio reikšmės atskleidimo būdas labiausiai tinka abstraktiems žodžiams atskleisti. Pa-

vyzdžiui, love, happiness, imagine.

5. Reikšmės spėjimas iš darybinės žodžio sudėties. Tai labai efektyvus antrinių žodžių

(darinių) reikšmės atskleidimo būdas. Jis moko logiškai mąstyti, padeda tvirtai įsiminti, pratina

suprasti žodžius be mokytojo pagalbos. Metodininkai aiškina, kad jeigu mokiniai pratinami ana-

lizuoti žodžių sudėtį, tai jie plečia ne tik žodyną, bet ir mokosi gramatikos bei rašybos.

Šį reikšmės atskleidimo būdą galima sėkmingai taikyti tik tada, kai mokiniai susipažinę su

reikalingais priešdėliais, priesagomis bei žodžių darybos būdais. Todėl jis geriausiai tinka vėles-

niame mokymo etape. Bet pasitaiko ir pradinėse klasėse. Pavyzdžiui, teach-teacher, happy-

happiness, unhappy, star-starry, bad-badly. Šį žodžių reikšmės atskleidimo būdą reikia derinti su

vertimu. Vertimas yra galutinis reikšmės nustatymo rezultatas, padedantis įsitikinti, ar reikšmė

buvo tiksliai nustatyta. Šis būdas ypač veiksmingas, nes jis parodo loginius ryšius tarp žodžio

reikšmės ir jo formos, o tai labai padeda suprasti reikšmę, padeda mokyti skaityti ir rašyti.

6. Reikšmės apibūdinimas anglų kalba. Šį žodžių reikšmės atskleidimo būdą būtina de-

rinti su vertimu. Pastarasis turėtų padėti mokytojui įsitikinti, ar visi mokiniai teisingai suprato

žodžio reikšmę. Reikšmės apibrėžimas anglų kalba turi tą teigiamą ypatybę, kad jau pats jo tai-

kymas yra tam tikra kalbėjimo ir klausymo praktika, tačiau jis taikytinas stipresniesiems moki-

niams ir vėlesniame mokymo etape. Bet jau sukaupus žodžių bagažą, galima naudoti ir pradinėse

klasėse. Taikant šį būdą galima pasitelkti į pagalbą kūno kalbą, judesį, mimiką. Štai keletas pa-

vyzdžių: I’m a little animal and I’ve got four legs, but I’m not a mouse.My tail is short. My

cheeks are very big. You are a ...(hamster).You can see me on the table, on the walls, on a cake. I

can fly. But you don’t like me. I think your name is a ...(a fly).

Reikšmės apibūdinimą galima laikyti spėjimo iš konteksto atveju ir kalbėjimo pratimu.

7. Antonimų ir sinonimų taikymas. Sinonimų ir antonimų taikymą atskleidžiant žodžio

reikšmę metodininkai laiko naudingu, kadangi jis paremtas pačios užsienio kalbos priemonėmis,

kiti pritaria tam, kurie teigia, jog sinonimai geriau tinkantys žodžio reikšmei tikslinti, taip pat

žodynui įtvirtinti bei kartoti. Sinonimų ir antonimų žodžių reikšmės atskleidimo būdą galima tai-

kyti tik tuo atveju, jei žodis turi aiškų antonimą ar sinonimą ir kai tas antonimas, sinonimas mo-

kiniams žinomas. Tai galima laikyti vienu iš pagalbinių būdų tikslinti reikšmę, nes dauguma žo-

džių aiškių antonimų, sinonimų neturi. Pavyzdžiui, a brave man is not afraid; carpet , ring, mat.

Galima lentoje užrašyti žodį ir to žodžio sinonimus. Pavyzdžiui, cook-bake, fry, boil, grill. Šie

žodžiai yra sinonimai. Tai būdai, kaip galima gaminti. Kitoje eilutėje galima perrašyti žodžius,

kurie bus naudojami kalbant apie maisto gaminimą, jie nėra sinonimai. Pavyzdžiui, cook- stove,

stir, pot, spoon. Mokytoja gali naudoti šiuos žodžius klausimuose, sukurdama kontekstą.

8. Tiesioginio vertimo taikymas. Versti vienu žodžiu siūloma tiktai tada, kai žodžio

reikšmių kiekis abiejose kalbose visiškai sutampa. Pavyzdžiui, a dog , a mouse. Vertimas esti

tikslingas, jeigu neįmanoma taikyti kitų reikšmės atskleidimo būdų. Teigiamos vertimo ypaty-

bės:

a) tai vienas iš sąmoningų reikšmės atskleidimo būdų;

b) šis būdas ekonomiškas laiko atžvilgiu;

c) jis tinka bet kuriam mokymo etapui.

Anglų kalbos pamokose be gimtosios kalbos neįmanoma išsiversti. Vertimo paskirtis pa-

pildyti ir patikslinti kitus reikšmės atskleidimo būdus, pavyzdžiui, reikšmės spėjimą iš konteksto

arba iš žodžio sandaros, reikšmės apibūdinimo anglų kalba. Vertimas - neatskiriamoji bet kurio

kito reikšmės atskleidimo būdo dalis.

9. Video ir audio kasečių naudojimas. Klausymas yra pati sunkiausia kalbinės veiklos

rūšis, nes:

a) kalbos supratimas iš klausos labai priklauso ne tik nuo klausančiojo kalbos mokėjimo, bet

ir nuo klausymo sąlygų:nuo kalbančiojo dikcijos, intonacijos ypatybių, balso tembro, nuo

klausančiojo pripratimo prie kalbančiojo, nuo galimybės klausantis stebėti artikuliaciją,

mimiką ir gestus;

b) nors klausymas, kaip ir skaitymas yra pasyvioji kalbinė veikla, tačiau jis reikalauja iš

klausančiojo didesnio įtempimo ir dėmesio sukaupimo negu skaitymas, nes klausantis

negalima sustoti, grįžti prie nesuprastos vietos;

c) kalbos priemonių pasirinkimas nuo klausančiojo nepriklauso.

Aktyviam klausymui sutelkia konkrečios užduotys, pavyzdžiui, rasti tekste tam tikrą in-

formaciją, įsiminti tam tikrus klausomo teksto faktus. Mokymui suprasti anglų kalbą iš klausos

būtina naudotis audio ir video įrašais. Tai labai sudomina mokinius mokomąja medžiaga. Te-

chninių priemonių naudojimas duoda galimybę klausyti raiškių įrašų, įvairių asmenų balsų.

Vaizdas ir technika anglų kalbos pamokoje – tai priemonės, sudarančios klasėje kalbinę situaciją.

Mokant suprasti anglų kalbą iš klausos didelę reikšmę turi ir video filmų arba jo fragmentų nau-

dojimas mokymo procese. Vienu metu naudojami ir garsiniai, ir vaizdiniai informacijos pertei-

kimo kanalai. Mokiniai lengviau supranta tai, ką girdi, ir geriau suvokia tai, ką mato vienu metu.

Naujų žodžių reikšmės atskleidimas taip pat galimas naudojant video ir audio kasetes.

Pavyzdžiui, vaikai mokosi apie gyvūnus. Pirmiausiai jie turi atpažinti gyvūnų leidžiamus garsus,

o paskui išgirsta “It’s a cat, a tiger...”Tai gali būti įrašyti įvairių transporto priemonių, gamtos

garsai. O video kasetės susieja girdimus žodžius su vaizdu. Pavyzdžiui, I am eating. I can see a

cat. Tokiose pamokose jaučiamas didelis entuziazmas, džiaugsmu ir užsidegimu spindi ypač

pradinukų akys.

10. Žaidimai. Wilga Rivers rašė, kad “ vocabulary cannot be taught. It can be presented,

explained, icluded in all kinds of activities”. Mokinius reikia mokyti, kaip reikia žodyną mokytis.

Sėkmingai besimokantys sėkmingai naudoja keletą dalykų:

a) mokiniai atkreipia dėmesį į formą- reikšmę, rašybą, tarimą, kirčiavimą;

b) mokiniai rizikuoja ir nebijo daryti klaidų;

c) mokiniai nebijo spėti reikšmės;

d) mokiniai žino, kaip jiems geriau įsiminti naujus žodžius.

Negalima sakyti, kad žodyno mokymas vien tik ilgas ir nuobodus darbas ir jokių

žaidimų. Žaidimai – mėgstamiausia pradinukų veikla. Jie padeda integruoti naujai pateiktus žo-

džius į mokinių atmintį. Žaidimų veiklos principai būtų:

a) teisingas žaidimo pasirinkimas;

b) produktyvios, lavinančios gebėjimą, suvokimą užduotys;

c) protingos, aukštos motyvasinės veiklos, panaudojimas;

Par žaidimus patraukiamas dėmesys į naujai pateiktus žodžius. Mokiniai mažiau pavargs-

ta tokiose pamokose, kuriose naudojama įvairių žaidimų. Dauguma gimtosios kalbos žaidimų

galima žaisti ir antros kalbos pamokose. Mokytojas pamokos metu gali naudoti kamuolį.

Vaikai sustoja ratu. Metamas kamuolys ir užduodama užduotis: ar tai išversti iš lietuvių į

anglų, ar pasakyti gyvūną, drabužį, maisto produktą... Taip pat įdomu ieškoti paslėptų daiktų-

žaislų. Vienas mokinys nežino, kur yra paslėpti daiktai. Kad jis žinotų, kurių daiktų ieškoti,

visi choru kartoja, pavyzdžiui, we can see a book and a spoon. Labai įdomus spėjimo žaidi-

mas atsakant Yes, it is ir No, it is not. Mokytojas paaiškina, kad jis išeis už durų, o mokiniai

turės sugalvoti kurio nors daikto pavadinimą. Kai mokiniai choru pakvies jį (come in, plea-

se), mokytojas klausdamas (Is it a...?) bandys įspėti, koks tai daiktas ar skaičius. Mokiniai

choru turės patvirtinti arba paneigti. Už durų gali išeiti ir mokinys. Galima užrišti akis. Mo-

kinys liečia daiktus, esančius ant stalo, bando įspėti, kurį daiktą jis liečia, klausdamas Is it

a..? Draugai atsako jam choru Yes, it is arba No, it is not. Vaikai pasirenka daiktus ir slepia

juos už nugaros. Jie vienas kito klausinėja Have you a..? Taip pat turi atsakyti Yes, I have

arba No, I have not. Mokiniai taip pat pagal balsą užrištomis akimis, gali atspėti, kurį klasės

draugą sugavo. Įdomu rašyti draugui ant nugaros, kuris turi atspėti, kurį žodį parašė.

Žodžių porų ieškojimas (sinonimas-antonimas, draugas-priešas, draugas-draugas, daikta-

vardis-būdvardis...). Mokiniams labai patinka būti veikėjais pamokų metu. Jie turi surasti sa-

vo draugą ar priešą, giminingą žodį arba daiktavardžiui būdvardį ir t.t. Kad taip žaisti reikia

pasidaryti žodžių kortelių pagal temas. Vienoje pusėje galima nupiešti arba priklijuoti pieši-

nėlį, kitoje pusėje užrašyti žodį. Galima žaisti grupėse, porose. Tokių užduočių yra labai

daug pratybose ir mokiniams jos labai patinka. Patinka, nes jas sėkmingai įveikia ir jaučia

pasitenkinimą.

Grupavimas pagal tarimą, temas. Atlikdami šias užduotis mokiniai mokosi ne tik naujų

žodžių, bet ir tarimo, skaitymo, rašymo taip pat mąstyti. Galima duoti grupinį darbą subrai-

žius popieriaus lapą ir užrašius temas: drabužiai, vaisiai, daržovės.

Rebusai, kryžiažodžiai. Kryžiažodžių ypač daug pratybose. Juos galima skirstyti į keletą

tipų:

a) kryžiažodžiai, į kuriuos reikia įrašyti duotus, bet sumaišytomis raidėmis, žodžius;

b) kryžiažodžiai, į kuriuos reikia įrašyti trūkstamą žodį duotame sakinyje;

c) kryžiažodžiai, į kuriuos rašomi žodžiai nurodyta tema;

d) kryžiažodžiai, į kuriuos rašomi žodžiai yra sinonimai arba antonimai;

e) kryžiažodžiai, į kuriuos įrašytos tik kelios raidės;

f) kryžiažodžiai, į kuriuos reikia įrašyti piešinėlio pavadinimą;

g) mįslių kryžiažodžiai.

Rebusų mažiau pasitaiko ir vadovėlyje, ir pratybų sąsiuvinyje. Sprendžiant juos mokinys

turi labai gerai žinoti rebuso sprendimo taisykles, kitaip rezultato nesulauksime. Taisyklės taip

pat nepadės, jei nežinosime žodžių. Sprendžiant galima naudotis vadovėliu, žodynu, jei dirbama

grupėse, porose galima pasitarti. Smagu ne tik vaikams kada viena įdomi užduotis keičia kitą, bet

ir mokytojai. Tada vaikai dirba su malonumu, kūrybiniu džiaugsmu.

11. Dialogų ir monologų kūrimas. Monologinė ir dialoginė kalba neįmanoma be akty-

viojo žodyno. Žodžiai turi būti kartojami ne pavieniui, o sakiniuose ir vis kitokiose situacijose.

Kai mokinys pasako keletą frazių, jau atsiranda pagrindas monologinei kalbai. Ugdant monolo-

ginę kalbą labai didelę reikšmę turi regimasis vaizdumas. Pirmiausia mokytojas pagal paveikslėlį

kelia įvairius klausimus, o mokiniai atsako, stengdamiesi įsiminti atsakymus. Vėliau patys žiūri į

paveikslėlį ir pasakoja. Prieš kiekvieną pokalbį reikia pakartoti žodžius, posakius. Jei neturima

paveikslėlio, iliustruojančio tam tikrą temą, reikia sudaryti planelį. Pagal atskirus plano punktus

užrašomi žodžiai, posakiai, kurie bus vartojami pasakojant. Žodžius siūloma rašyti lentoje tokia

tvarka, kokia bus reikalinga pasakojant. Mokinių šnekamoji kalba turi būti lavinama visapusiš-

kai, todėl pasakojimų būdus reikia paįvairinti. Pasakojime galime pakeisti asmenį, galime apra-

šyti paveikslėlio turinį, atpasakoti vadovėlio tekstus, sudarius planą ir užrašius lentoje. Dažnai ir

planingai kartojant išeitus dalykus ir nuolat kaupiant naujus, jungiant juos į didesnius vienetus

mokomasi kalbėti. Žodyno mokymas bus pilnavertis, jeigu išugdysime mokinių sugebėjimą už-

sienio kalba reaguoti į visas galimas situacijas programoje numatyta tematika. Reikia mokinius

pratinti:

a) kalbėti iš anksto nepasirengus;

a) kuo įvairiau ir laisviau perteikti įsisavintą medžiagą;

b) nevengti reikšti savo mintis anglų kalba.

Mokytojas turi organizuoti kuo daugiau pratybų, skatinančių norą kalbėti. Šios pratybos gali

būti skirstomos į tokias rūšis:

a) mokymas klausti. Pagrindinė užduotis: sudaryti klausimą pagal mokytojo sudarytą situa-

ciją ir atsakyti į jį. Mokytojas nurodo, sakykim, tokią situaciją:”I have a brother and a si-

ster”. Mokiniai klausia: “What is brother’s name ? How old is he? Does he go to school?

What form is he in? Is your sister big or little? What does she like to play? “

b) mokymas palaikyti pokalbį. Pagrindinė užduotis: atsakyti į mokytojo ar draugo klausimą

ir paklausti to paties savo draugą. Pratimas gali būti atliekamas porose, grandinėle, pa-

vyzdžiui,

1 mokinys: What do you like doing in summer?

2 mokinys: I like swimming in the lake. Do you like swimming in the lake too?

3 mokinys: No, I don’t.But I like playing football. Where do you like playing in summer?

c) mokymas atsakyti neigiamai. Atliekant tokias užduotis, reikia pagrįsti savo neigiamą at-

sakymą. Mokytojas gali pats duoti skatinančią repliką ar situaciją, pavyzdžiui,

1 mokinys: Do you like to play tennis?

2 mokinys: No, I don’t, but I like to play volleyball very much.

1 mokinys: Do you live in a big house?

2 mokinys: No, I don’t . I live in a little house near the lake.

d) mokymas atsakyti teigiamai. Mokoma taip pat, kaip atsakyti neigiamai, pavyzdžiui,

1 mokinys:Do you like spring?

2 mokinys: Yes, I do.I can go to the yard and play games witk my friends, we can see green

trees, flowers, many birds in spring.

Aliekant minėtas pratybas, rengiančias mokinius dialogui, reikėtų laikytis tokių reikala-

vimų:

a) iš pradžių, kol mokiniai nepripratę prie tokių pratybų, reikia duoti išsamią instrukciją,

kaip dirbti su užduotimis ir pateikti pavyzdį. Vėliau vaikai išmoksta, įgunda greitai dirbti

ir be instrukcijų;

b) pratybas siūloma atlikti žodžiu;

c) iš pradžių duoti tik vieną kurį nors būdą;

d) mikro situacijas, replikas, netiesioginius klausimus, kuriuos mokytojas pateikia moki-

niams per vieną pamoką, turi sieti viena tema.

Bet kuriai temai galima sudaryti daugybę mokomųjų situacijų. Pavyzdžiui, temai “Po pa-

mokų” galima sudaryti tokias situacijas:

a) eidami namo sutinkate gatvėje draugą skubantį į čiuožyklą. Pakalbėkite apie čiuožyklą ir

apie tai, ką veikiate po pamokų žiemą.

b) po pamokų išeinate pas draugą. Jis piešia. Pakalbėkite apie tai, ką jis piešia.

c) iš mokyklos grįžtate namo su draugu. Pakalbėkite apie tai, ką mėgstate veikti po pamokų.

Mokymas laisvai kombinuoti naujus žodžius monologe ir dialoge turi būti ugdomas nuo pat

pirmųjų mokymo metų. Svarbu naujus žodžius taikyti ir senose, ir naujose situacijose. Jeigu bus

turtingas žodynas, atsivers platesnės galimybės dialogų, monologų ugdymui.

Dialogai, monologai padeda įtvirtinti gramatikos reiškinius. Pavyzdžiui, įtvirtinti veiks-

mažodžio “to be” klausimajai formai galima pasiūlyti tokią situaciją:

Suppose you get up in the morning and you don’t know , what the weather is like to day. Ask

your mother about it.

Galimi klausimai:

- Mother, is it cold today?

- Is it raining ?

- Is the sun shining ?

- Are there many clouds in the sky ?

- Is the wind strong today ?

Mokant naujų žodžių, galimi ir trumpi ekspromtiniai mokinių pasisakymai. Lentoje užra-

šomi trys-keturi žodžiai, o mokiniai tuoj pat sudaro su jais rišlų monologinį pasakojimą.

Dažniausiai kalbinės situacijos pamokoje būna teminės, bet jos gali būti ir ne temi-

nės.Tokios situacijos pratina mokinius greitai pereiti nuo vienos temos prie kitos.

Galima turėti tam tikra tema klausimų kortelių. Kortelės kiekvieną pamoką vis papildo-

mos naujais klausimais. Klausimuose naudojami žodžiai, kuriuos mokomasi.

Svarbu, kad mokiniai pačioje pamokos pradžioje pajustų kalbinę atmosferą. Šią atmosfe-

rą jau sukuria budinčiojo pranešimas.

Vaikams labiau sekasi pasakoti, atsakyti į klausimus, bet patiems paklausti yra labai sun-

ku. Klausiamųjų sakinių įgūdžiams sudaryti taip pat reikia nuoseklių pratybų. Stengtis naujus

žodžius vartoti ir klausimuose. Monologų, dialogų kūrimas turtina aktyvųjį mokinių žodyną,

verčia mokinį mąstyti, taip pat išgirsti ir suvokti draugų klausimus, atsakymus.

III. Tyrimų rezultatų analizė.

Įdomu buvo išsiaiškinti koks yra 4-os klasės mokinių, kurie mokėsi šešis mėnesius anglų

kalbos, pasyviojo ir aktyviojo žodyno skirtumus. Apklausta trisdešimt mokinių. Mokiniai gavo

lapukus, kuriuose buvo dešimt žodžių. (Žiūrėti priedą Nr. 1).Vienas stulpelis žodžių – iš lietuvių

kalbos versti į anglų, o antras – tie patys žodžiai parašyti angliškai – juos versti į lietuvių kalbą.

Dauguma mokinių angliškus duotus žodžius labai lengvai išvertė į lietuvių kalbą. Kadangi rašy-

mas yra aktyvi mokymo forma, tai mokiniams sekėsi sunkiau.

3- 300 – siektini rezultatai

2-172 – aktyvus žodynas

1- 220 – pasyvus žodynas

Anketa siekiau išsiaiškinti, kokius testavimo ir lavinimo būdus renkasi mokytojai ir ko-

kie būdai patinka mokiniams. (Žiūrėti priedą Nr.2 ir Nr.3).

1 – žaidimai

2 – neformalus testas (trumpi, reguliarūs patikrinimai žodžiu ir raštu)

3 – formalus testas (išėjus temą, trimestro, mokslo metų pabaigoje)

4 – kryžiažodžiai, rebusai

5 –dialogų kūrimas

6 – monologų kūrimas

7 – žodžių porų ieškojimas (giminingi žodžiai, draugai, priešai, sinonimai, antonimai,

grupavimas pagal tarimą, temas ...)

Iš diagramos matome, kad mokinių ir mokytojų nuomonė nedaug skiriasi. Mokytojai su-

vokia žaidimų svarbą, o vaikams ši veikla įdomiausia. Dauguma mokytojų naudoja testus, o tai

vertina ir noriai atlieka mokiniai. Labiausiai nuomonės nesutapo dėl žodžių grupavimo pagal te-

mas, tarimą, žodžių porų ( draugų – priešų, daiktavardžių – būdvardžių, daiktavardžių – veiks-

mažodžių) ir giminingų žodžių ieškojimo. Mokiniams šios užduotys patinka, įdomios, bet

mokytojai tinkamai neįvertino šio žodyno lavinimo ir testavimo būdo. Įdomiausia, kad visiems

mokiniams patinka kurti monologą.

Įdomu buvo sužinoti, kokį naujo žodžio pateikimo būdą naudoja mokytojai. Apklausta

30 mokytojų. Jiems buvo užduotas klausimas: Kaip dažniausiai pateikiate mokiniams naujus

žodžius? Galimi atsakymai: izoliuotus ar kontekste, tarimą ar rašybą. Rezultatai matomi diagra-

moje.

Paaiškėjo, kad dažniausiai naują žodį pateikia izoliuotą ir jo tarimą. Tokį rezultatą, ma-

nau, lėmė tai, kad pradinių klasių mokinių žodžių bagažas dar mažas, o per pamoką daugiausia

laiko skiriama kalbėjimui. Į klausimą : Kokiai veiklai per pamoką skiriate daugiausiai laiko,

100% mokytojų atsakė, kad kalbėjimui, o skaitymui, rašymui, klausymui apie 50 %.

Anketų būdu atlikau tyrimą, kuriuo siekiau išsiaiškinti, kokius būdus naujo žodžio reikš-

mei atskleisti daugiausia naudoja mokytojai, ir ar jų pasirinkimas pateisina mokinių lūkesčius.

Panašūs klausimai užduoti mokytojams ir mokiniams.(Žiūrėti priedus Nr.2 ir 3) Apklausta 30

mokytojų ir mokinių. Rezultatai matomi diagramoje.

1 -daiktų ,piešinių, kortelių ir žaislų naudojimas,

2 -kūno kalbos ir mimikos demonstravimas,

3 -žodžio reikšmės atskleidimas kitoje, ne klasės aplinkoje,

4 -spėjimas iš konteksto ir konteksto sukūrimas,

5 -reikšmės spėjimas iš darybinės žodžio sudėties,

6 -reikšmės apibūdinimas anglų kalba,

7 -antonimų ir sinonimų taikymas,

8 -tiesioginio vertimo taikymas,

9 -video ir audio kasečių naudojimas.

Mokinių anketoje (žiūrėkite priedą Nr. 2) pateikiau klausimą “Ar patinka anglų kalbos pamo-

kos?” Apklausta 30 mokinių. Rezultatai verčia susimąstyti.

Tačiau tai ką klasėje nepavyksta išmokti, ir siekiant geresnių rezultatų pamokoje, žodžius

reikia pakartoti ir namuose. Trisdešimčiai mokinių užduotas klausimas: ”Ar kartojate anglų kal-

bos žodžius namuose?” Tyrimo rezultatai tokie:

Vadinasi, jeigu mokinių anketų tyrimo rezultatai tokie, reikia siekti, kad vaikas žodžius išmoktų

per pamoką, o namų darbų užduotys būtų patrauklios, įdomios, paprastos.

Mokiniai teisingai supranta, kad mokantis naujus žodžius reikia nepamiršti ir rašybos, ir

tarimo. Į klausimą: “Kaip dažniausiai kartojate anglų kalbos žodžius namuose ?”(žiūrėkite anke-

tą Nr.2) 30 mokinių atsakė taip:

IŠVADOS.

Mokytojas leksikos mokymo būdus turėtų pasirinkti kūrybiškai, atsižvelgdamas į:

a) mokinių išprusimą;

b) mokomosios medžiagos kokybę ir kiekybę;

c) laiko kiekį, kurį jis gali skirti leksikos mokymui.

Nėra universalių žodžio mokymo būdų, kurie tiktų visais atvejais. Gero mokėjimo laidas-

sąmoningumo ir sistemingumo principai.

Anketomis išsiaiškinau, kokie efektyviausi žodžio reikšmės atskleidimo būdai:

1. Mokiniai geriausiai įsimena naujus žodžius, kai mokytojas, semantizuojant juos,

naudoja daiktus, žaislus, piešinius, korteles. Tiesioginis ryšys su daiktais leidžia

įsiminti naujų anglų kalbos žodžių reikšmes.

2. Mokiniai vertina žodyno mokymą kitoje, ne klasės aplinkoje, bet mokytojai nela-

bai tam pritarė, o turėtų pagalvoti ir kartas nuo karto nudžiuginti vaikus.

3. Mokiniai vertina video ir audio kasečių naudojimą. Šį būdą taip pat renkasi moky-

tojai.

Neužtenka supažindinti su nauju žodžiu. Tai tik pirmasis mokymo etapas. Toliau

treniruotė ir kontrolė. Anketų analizė parodė, kad mokinių aktyvaus ir pasyvaus žodyno tyrimai

ne patys geriausi. Dauguma moksleivių nelabai kartoja anglų kalbos žodžius namuose, todėl mo-

kytojas per pamokas turi siekti tokių žodyno aiškinimo, lavinimo, testavimo būdų, kurie padėtų

tvirtus pagrindus anglų kalbai, aktyvintų, skatintų žingeidumą, kauptų kokybiškas ir kiekybiškas

žodyno žinias ir jokiu būdu pats mokymasis netaptų sunkia, nemėgstama našta moksleiviui.

Būtina atkreipti dėmesį į namų darbų užduotis. Jos turi būti patrauklios, spalvingos, trupu-

tį netikėtos, kad mokinys galėtų pasakyti: “Man patinka anglų kalbos pamokos. Aš visada su ma-

lonumu kartoju anglų kalbos žodžius, nes namų užduotys man įdomios, priimtinos”. Jeigu moki-

nys gauna užduotį, kuri jį sudomina, tai vedamas teigiamų emocijų jis visada pasieks geresnių

rezultatų.

Anketų analizė parodė, kad mokiniai geriausiai žodyną plečia užduotimis, kurios reikalauja

žodžius grupuoti pagal temas, tarimą, kalbos dalis, giminingus žodžius ir t.t. Taip pat įdomiausia

veikla žaidimas. Mes visi puikiai žinome, kad fizinė veikla pagerina protinę veiklą, kad moky-

masis, derinamas su fiziniu aktyvumu, paprastai yra efektyvesnis ir kad pasitelkus emocijas

lengviau mokytis ir atsiminti. Galime drąsiai teigti įvairios mokomosios veiklos ir įvairių žaidi-

mų naudą. Viso to paskirtis pirmiausia yra “pažadinti”, aktyvinti ir stimuliuoti mokinių protinę ir

fizinę veiklą. Tai nuvys ne vien tik nuobodulį ar išjudins kūną, bet ir suteiks mokymuisi

džiaugsmą, pasitenkinimą.

Naudojant žaidimą įsimenami ne tik nauji žodžiai, frazės, bet galima įvertinti mokinių

sugebėjimą reikšti mintis, žinias.

Dialogų kūrimas labai aktyvina mokinių žinias. Moksleiviai kaip ir mokytojai šį leksikos

mokymo būdą priskyrė vienam iš efektyviausių.

Moksleiviai rimtai atsižvelgia į formalius testus, išėjus temą, trimestrą ir jiems tai patin-

ka.

Mokytojui privalu nuolat prisiminti, kad mokydamas jis turi remtis kuo didesne protinių

gebėjimų įvairove. Mūsų mokiniai bus laimingesni, daugiau išmoks ir lengviau išreikš visą tai,

ko išmoko, jei turės galimybę mokytis jiems priimtinu stiliumi. Jeigu tobulėjame mes, tobulėja ir

mūsų mokiniai.

Naudota literatūra.

1. D.Kiliuvienė, V.Kerdokienė.Ankstyvojo anglų kalbos mokymo programa.-K., 2000.

2. L.Kulvietienė. English 1.Mokytojo knyga.- V., 1999.

3. Scott Thornbury.Teach Vocabulary.- Longman., 2002.

4. Wallace, Michael J.Teaching Vocabulary.- London:Heineman,1984.

5. Nation, I.S.P.Teaching and Learning Vocabulary.-New York: Newbury House,1990.

6. Britton, James.Language and Learning.- Harmondsworth: Penguin,1970.

7. M. J. Wallace.Teaching Vocabulary. -Heinemann Educational.A practical guide to voca-

bulary learning.,1982.

Priedai.

Priedas Nr.1

Mieli mokiniai, duotus anglų kalbos žodžius išverskite į lietuvių kalbą.

1. a bus –

2. blue –

3. a desk –

4. to have –

5. a yard –

6. to swim –

7. in the room –

8. every day –

9. at school –

10. a mother –

Duotus lietuvių kalbos žodžius išverskite į anglų kalbą:

1. autobusas –

2. mėlynas –

3. suolas –

4. turėti –

5. kiemas –

6. plaukti –

7. kambaryje –

8. kiekvieną dieną –

9. mokykloje –

10. mama –

Nuoširdžiai dėkoju.

Priedas Nr. 2 Mieli ketvirtokai, prašau nuoširdžiai atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar jums patinka anglų kalbos pamokos?(Pažymėkite vieną jums tinkamą atsakymą)

Taip

Ne

Nelabai

2. Kurie jūsų nuomone įdomiausi žodžių reikšmės atskleidimo būdai ? (Pažymėkite tris jums tin-

kamus atsakymus)

Daiktų, piešinių, kortelių ir žaislų naudojimas

Kūno kalbos ir mimikos demonstravimas

Reikšmės atskleidimas kitoje, ne klasės aplinkoje

Spėjimas iš konteksto ar konteksto sukūrimas

Reikšmės spėjimas iš darybinės žodžio sudėties

Reikšmės apibūdinimas anglų kalba

Antonimų ir sinonimų taikymas

Tiesioginio vertimo taikymas

Video ir audio kasečių naudojimas

3. Kurie žodyno lavinimo ir testavimo būdai jums priimtinausi ?( Pažymėkite tris jums tinkamus

atsakymus)

Žaidimai

Neformalus testas (trumpi, reguliarūs patikrinimai žodžiu ir raštu)

Formalus testas (išėjus temą, trimestro, metų pabaigoje)

Kryžiažodžiai, rebusai

Dialogų kūrimas

Monologų kūrimas

Žodžių grupavimas poromis, temomis (draugas-priešas, giminingi žodžiai, daiktavardis-

būdvardis, daiktavardis-veiksmažodis...)

4. Ar jūs kartojate anglų kalbos žodžius namuose ?( Pažymėkite vieną jums tinkamą atsakymą)

Taip

Ne

Nelabai

5. Kaip dažniausiai kartojate naujus anglų kalbos žodžius namuose?( Pažymėkite vieną jums tin-

kamą atsakymą)

Tarimas

Rašyba

Tarimas ir rašyba

Nuoširdžiai dėkoju!

Priedas Nr. 3

Gerbiami mokytojai, prašau nuoširdžiai atsakyti į šiuos klausimus.

1. Kokiai veiklai per pamoką skiriate daugiausiai laiko? (Pažymėkite vieną jums tinkamą

atsakymą)

Kalbėjimas

Skaitymas

Klausymas

Rašymas

2. Kaip dažniausiai pateikiate mokiniams naują žodį? (Pažymėkite vieną jums tinkamą at-

sakymą iš dviejų)

izoliuotą ar

kontekste

tarimą ar

rašybą

3. Kokiais būdais dažniausiai lavinate ir testuojate angliškus žodžius? ( Pažymėkite tris jums

tinkamus atsakymus)

Žaidimai

Neformalus testas (trumpi, reguliarūs patikrinimai žodžiu ir raštu)

Formalus testas (išėjus temą, trimestro, metų pabaigoje)

Kryžiažodžiai, rebusai

Dialogų kūrimas

Monologų kūrimas

Žodžių grupavimas poromis, temomis (draugas-priešas, giminingi žodžiai, daiktavardis-

būdvardis, daiktavardis-veiksmažodis...)

4. Kurie jūsų nuomone efektyviausi žodžių reikšmės atskleidimo būdai ? (Pažymėkite tris jums

tinkamus atsakymus)

Daiktų, piešinių, kortelių ir žaislų naudojimas

Kūno kalbos ir mimikos demonstravimas

Reikšmės atskleidimas kitoje, ne klasės aplinkoje

Spėjimas iš konteksto ar konteksto sukūrimas

Reikšmės spėjimas iš darybinės žodžio sudėties

Reikšmės apibūdinimas anglų kalba

Antonimų ir sinonimų taikymas

Tiesioginio vertimo taikymas

Video ir audio kasečių naudojimas

Nuoširdžiai dėkoju!