uz 2012 balandzio 20 - ukzinios.lt d..pdf · nėra neiverslinės, mėgėjiškos...
Post on 24-Jul-2020
1 Views
Preview:
TRANSCRIPT
2012 m. balandžio 20 d.www.ukzinios.lt3 p.
Saulė teka 6.01, leidžiasi 20.35Dienos ilgumas 14.34
Mėnulio jaunatis
ReceptasCitrinų pudingas
Reikės 55 g sviesto, 115 g cukraus, 1 citrinos nutarkuotos žievelės ir sulčių, 2 dideli kiaušiniai, tryniai atskirti nuo baltymų, 55 g miltų (sumaišyti su ke-pimo milteliais: 100 g miltų imama 3 g kepimo miltelių), 285 ml pieno.
Sviestą, cukrų ir citrinos žievelę išsukite dubenyje. Supilkite kiaušinių trynius, suberkite miltus ir išplakite, tada supilkite pieną ir 3 šaukštus citrinų sulčių. Išmaišykite. Kitame dubenyje iki standumo išplakite kiaušinių baltymus, supilkite mišinį.
Viską gerai išmaišykite, tik neper-sistenkite, kad iš baltymų neišeitų visas oras. Supilkite į sviestu išteptą indą, jį pastatykite į kepimo skardą, į kurią iki trečdalio pripilta vandens, ir kepkite įkaitintoje orkaitėje maždaug 45 min-utes, kol paviršius sustings, gražiai pa-gels ir taps akytas.
AnekdotaiKiekviena moteris namuose turi
savo kambarį, kuriame gali daryti ką tik nori: nori – barščius verda, nori – indus plauna.
888
– Ką vakarienei gaminsi?– Žuvų užpiltinę.– Oho, tu moki gaminti žuvų
užpiltinę?..– O ką čia mokėti? Gabalėlis
žuvies, gurkšnis alaus...
Saulė teka 6.03, leidžiasi 20.33Dienos ilgumas 14.30
Mėnulio jaunatis
Saulė teka 5.59, leidžiasi 20.37Dienos ilgumas 14.38
Mėnulio jaunatis
BALANDŽIO21ŠEŠTADIENISAnzelmas, Milgedas,
Amalija
BALANDŽIO22SEKMADIENISKajus,
Norvaidė, Vadimas
BALANDŽIO23PIRMADIENISAdalbertas, Jurgis,
Jurgita
BALANDŽIO20PENKTADIENISGostautas, Marcijonas,
Agnė
Saulė teka 6.06, leidžiasi 20.31Dienos ilgumas 14.25
Mėnulio delčia
Siūlo darbą darbininkams
vyrams ir moterims sodininkystės ir
daržininkystės ūkyje.Tel. 8 611 31294.
Ro mu al das Ži lins kasŠiemet sukanka 20 metų, kai
Europos Sąjungos šalys priėmėBuveinių direktyvą 92/43/EEB(1992m.gegužės21d.)irnusprendė sukurti ekologinį tinklą, kurissujungtųnatūraliasirpusiaunatūraliasbuveines,taippatnykstančiųgyvūnųbeiaugalųpaplitimovietasį bendrą saugomų teritorijų tinkląir taip išsaugotų Europos gamtąateities kartoms. EuroposBendrijos (EB) svarbos teritorijos kartusu vietovėmis, atrinktomis pagal1979m.išleistąPaukščiųdirektyvą 79/409/EEB, sudaro saugomųteritorijųekologinį tinklą„Na tu ra 2000“. 2006m. priimtaBuveiniųdirektyva 2006/44/EB dėl gėlojovandens,kuriamreikalingaapsaugaarbakurįreikiagerinti,kadjamegalėtųgyventižuvys,kokybės.Dokumentasitinsvarbusjautriomstaršai žuvų rūšims, nors iš esmėsapima ne tik lašišinėms žuvimstinkamusvandens telkinius,bet irvisus natūralios kilmės gėluosiusvandenis,netgitelkinius,kuriuosegyvenakarpiniųrūšiųžuvys.Šiuoprojektusiekiamamaksimaliaisumažinti vandenų taršą bet kokioskilmės pramoniniais ar dėl kitosžmogaus veiklos susidariusiaistaršalais ir atkurti natūralią upiųbei ežerų būklę vandens kokybėsatžvilgiu. Buveinių direktyva yrasaugomos beveik visos nykstančios floros ir faunos rūšys Europosmastu.Kaikuriosjųatskirosešalysedaryraganagausiosirtosešalyseneįtrauktosįsaugomųrūšiųsąrašus. Lietuvoje kai kurios šaliesRaudonojojeknygojeminimossaugomosgyvūnų,augalųirgrybųrūšysgalibūtineminimosESBuveinių direktyvos saugomų rūšiųžinyne ir atvirkščiai – tos rūšys,kuriosyraretosESteritorijojebendrąjaprasme,mūsųšalyjebentjaukolkasganagausios.NepaisanttoBuveiniųdirektyvos turibūti įgyvendinamos.
Rūšys,retosirLietuvoje,irkitoseESšalyseLietuvos gėluosiuose vandeny
seaptinkamoskeliosžuvųirnėgiųrūšys,kuriosvienodairetosirmūsų krašte, ir kitose ES valstybėsebeiįrašytosįESBuveiniųdirektyvossaugomųrūšiųsąrašąirįLietuvosraudonąjąknygą.Jūrinė nėgė Lietuvoje yra itin
reta. Šalies Raudonojoje knygoje teigiama, kad per pastarąjį dešimtmetį ji mūsų vandenyse sužvejota tikkartą–2001m.Kuršiųmariose ties Juodkrante. Tačiauneoficialiais duomenimis, šių apskritažiomenių žvejai verslininkaiungurinėmisgaudyklėmissugaunabeveikkasmet.Peršasiišvada,kadaplinkosapsaugoskontrolėLietuvojeyranepakankama,nesužverslinę žūklę atsakingoms valdžiosinstitucijoms ir mokslinėms įstaigoms pateikiami gerokaimažesnisužvejojamų laimikių ir rūšinėssudėtiesskaičiai,neguyraištiesų.Dėltiksliniojūriniųnėgiųpopuliacijos atkūrimo mūsų šalyje jokiųplanųnėra.Pasvarstymai,kaipgalimabūtųsumažintirūšiesnykimą,akivaizdžiaiprieštaraujašiuometuKuršiųmariose irNemunožemupyjevykstantiemsprocesams.
EuroposSąjungosBuveiniųdirektyvossaugomosžuvųrūšysLietuvosgėluosiuosevandenyseDėl neaiškių priežasčių taip
patsparčiainykstavijūnai.Kažkada tai buvo įprasta dumblingųupių,senvagių,sekliųtvenkiniųiružpelkėjusiųežerėliųžuvis.Manoma,kaddidžiausiąįtakąrūšiesmažėjimui turėjo ankstesnė vandenstelkinių tarša, nes vijūnai labaijautrūs sunkiųjųmetalų pertekliuidugno grunte. Kita versija – šiosžuvyspradėjonyktidėlintensyviosupiųmelioracijos,dėljossumažėjonatūraliųvijūnųbiotopų.Tokieteiginiai verčia abejoti. Anksčiauvijūnų buvo apstu net ir nepratakiosekaimųkūdrose,tadvarguartoksdidelis jųpopuliacijos sumažėjimas susijęs su tarša armelioracija. Vijūnams išsaugoti skirtosketurios„Na tu ra 2000“teritorijos:Lakajosupė,ŠvenčiausirStavarygalosežeraibeiKrokųlanka.Vienįrašiusįsaugomasteritorijasšiuosvandens telkinius, vijūnų negalisavaimepagausėti,nesšiosžuvysnėraneiverslinės,neimėgėjiškosžūklėsobjektas.Juolabkadatliktivijūnųpopuliacijos tyrimaiLietuvos vandenyse yra nenuoseklūs.Tą pasako ir šalies Raudonojojeknygoje apibrėžtas žuvies statusas – 4 (1) kategorija: rūšies paplitimoribosirpopuliacijosgausanėratiksliaižinomos.
Visiškai kitokia lašišų padėtis.Nepriklausomybėspradžiojebuvopastebima, kad šios žuvys nyksta.Taiaiškiaibuvomatytiišžvejųverslininkųlaimikių.Šiuometulašišų, palyginti su praeito šimtmečio pabaiga, taip pat pagaunamanegausiai, bet taip yra todėl, kadmažinamiverslinėsžūklėspajėgumai.Beje,Lietuva–benevienintelėESvalstybė,kurtokiudideliumastu leidžiama verslinė žūklėnatūralioskilmėsgėluosiuosevandenyse.Lašišątaippatmeškeriojažvejaimėgėjai ir tai leidžiamavisoseESšalyse.Lietuvoješiųžuvųžūklė mėgėjiškais žvejybos įrankiaistaippatleidžiama,betsmarkiairibojama–gerokailabiauneidaugumoje ES valstybių: išrašomas tik ribotas skaičius licencijųtamtikroseupėsearjųruožuoseirtiknustatytumetųlaikotarpiu,taippat neleidžiama šių žuvų gaudytinatūralioskilmėsmasalais.Sprendžiant iš meškeriotojų laimikių,lašišų populiacija Lietuvoje atsigauna(bentjaunemažėja),nesganailgaišiųžuvųbuvoįleidžiamaįmūsųupesirupelius,lašišųnerštolaikotarpiu aplinkos apsaugos pareigūnai itin budriai saugo upesnuobrakonierių.Žuvinimodarbaitęsiamiirdabar.
Žuvys,saugomosvisojeESteritorijoje
Panašusįlašišųlikimasištikoirperpeles. Nepriklausomybės pradžioje perpelių populiacija KuršiųmarioseirNemunodeltoje,vienintelėsevietoseLietuvoje,kurgalimaaptikti šių praeivių Baltijos jūrosžuvų, taip sumažėjo, kad mokslininkaivisaipagrįstaibaiminosi,jogčiajosgaliapskritaiišnykti.Tačiaužlugusšalies lengvajaipramonei–pagrindinei upių teršėjai, taip patpagalES reikalavimuspriemiestųirmiesteliųpastačiussąjungosnormas atitinkančius valymo įrenginius,mūsųupėspasidarėšvaresnės(Baltija – labiausiai užteršta jūrapasaulyje,operpelėsypač jautriostaršai).VeikiausiaidėltoperpelėsirvėlganagausiaiėmėplauktiįNemunodeltąirKuršiųmarias.Žinoma, jųdarnėra tiek, kiekprieškariu,betmūsųrespublikoješiųžuvųpopuliacijąichtiologaivertinakaippakankamą, netgi yra leidžiamaverslinėjųžūklė(nustatytiatitinkamilimitai).Salačių Lietuvoje vis dar ga
nagausu,palygintisukitomisESšalimis.Šiosžuvysmėgstatekantįvandenį(salačiųyrairkaikuriuose pratakiuose ežeruose, tvenkiniuose, bet neršia jie tik sraunumose). Vis dėlto dėl intensyvausmeškeriojimo, taip pat verslinėsžūklės salačių populiacija pamažumenksta,mažėjastambiųžuvųskaičius.Papildomųžuvinimodarbųneatliekama,nesšiasžuvissudėtingaveisti.Meškeriotojamsyranustatytipagautųsalačiųdydžioirkiekio limitai, draudžiama žūklėnerštometu.Kita„Natura2000“rūšisvan
densožka–pusiaupraeivėžuvis,kuri gali gyventi ir įvairaus druskingumo vandenyje, bet labiausiaimėgstaapysūrįirgėląvandenį.Lietuvoje ji randama Baltijos jūroje,Kuršiųmariose,NemuneatplaukiaikiKaunoHE, retaigaliužklysti įNeriesžemupį.Tiksliųtyrimųapiešias žuvis mūsų vandenyse nėra,bet, sprendžiant iš verslinių laimikių, jos mūsų vandenyse neretos.Ištogalimadarytiišvadą,kadožkųpopuliacijanėrastabili.
Tik vandens telkiniuose, kurbūnadvigeldžiųmoliuskųgyvenasmulki žuvelė kartuolė; moliuskųmantijos ertmėje žuvelės dedaikrelius. Lietuvoje gyvena nors irnevisuosevandenstelkiniuose,betkaikurnetgilabaigausiai,radusiostinkamassąlygasgreitaiišplintairnaujose vietose.Tikslesniųmoksliniųžiniųapiekartuoliųpopuliacijąmūsųšalyjenėra.
NemažojedalyjeLietuvosvandenų(ypačupėse)itindažnaskirtiklis. Kadangi tai nedidelė žu
velė, ji negaudoma maistui. Galibūti naudojamamasalui žvejojantplėšriąsiasžuvis.Apiekirtikliųpopuliacijos mažėjimą mūsų šalyjeduomenųnėra.
ĮBuveiniųdirektyvossaugomųrūšių sąrašą įrašytas auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia aurata)anksčiau laikytas viena rūšimi, oLietuvos ir aplinkiniuose vandenyse (Lietuva yra šiaurinė jo arealoriba)gyvenantysauksaspalviaikirtikliai (Sabanejewiaauratabaltica)–atskiruporūšiu.Šiuometumokslininkai linkę manyti, kadtai yra atskira rūšis, kurią reikėtųidentifikuotikaipSabanejewiabaltica.Auksaspalviskirtiklisyratikrairetažuvis.Palygintisukitomisšalimis, Lietuvoje ši rūšis aptinkamadažniausiai–žinoma12josradaviečių penkiose šalies upėse.Neseniai šių žuvelių rasta labiausiainutolusiojeįšiauręšiosrūšiesarealovietoje–Ventosbaseine.Upinė nėgė ir mažoji nėgė –
dar dvi Buveinių direktyvos saugomos apskritažiomenių klasėsatstovės. Kažkada šios žuvys buvo labaidažnosLietuvosupėse irupeliuose, tačiau šiandien aptinkamos vis rečiau. Nepaisant to,nedideli upinių nėgių (jos didesnės užmažąsias, nors iš pažiūroslabaipanašios)kiekiai iki šiolvisdarleidžiamigaudytiungurinėmisgaudyklėmis. Žvejai mėgėjai šiųžuvųnemeškerioja,betneretaikasa iš upelių dumblo nėgių lervas,kuriomis vilioja plėšriąsias žuvis.Upinių irmažųjų nėgių lervos išoriškai ir vystymosi ciklo trukmeniekuonesiskiria, gali būti randamostosepačiosevietose.Anksčiaugaliojęs draudimas kasti masaluiupinių nėgių lervas po paskutiniųMėgėjiškosžūklėstaisykliųpataisų pakeistas į draudimą naudotimasaluiabiejųrūšiųlervas.
ReikiagriežtųkontrolėssvertųMinėtosESdirektyvospriimtos
vienutikslu–išsaugotimūsųgamtos turtus.Tačiau įsigilinus į tuosteisėsaktusgalimapasigestivienopagrindiniodalyko–griežtųsvertų,t.y.tamtikrokontrolėsmechanizmoirESšalimsbūtinosatsakomybės už direktyvų nevykdymąarbajųvykdymovilkinimą.Straipsnis parengtas įgyvendi
nant Europos regioninės plėtrosfondoirLietuvosvalstybėsbiudžeto lėšomis finansuojamą projektą„Europinėssvarbossaugomųteritorijų tinkloNATURA2000 internetiniaivartai“,Nr.VP31.4AM09K01076.
Užs. Nr. 8980
Universalinėje parduotuvėje – AB „Utenos trikotažas“ prekėms,
aukso ir sidabro gaminiams – 20 % nuolaida.
Maloniai kviečiame!
Parduoda televizorių „LCD View Sonic N3240“ (82 cm, integruotas
skaitmeninis priedėlis, vaizdas vaizde. Yra nuotolinio valdymo
pultas. Kaina 600 Lt). Tel. 8 681 59137.
Taisome automatines skalbimo mašinas,
šaldytuvus, televizorius kliento namuose.
Tel. 8 630 57575.
2012 m. balandžio 20 d.www.ukzinios.lt7 p. 2012 m. balandžio 20 d.
2012 m. balandžio 20 d.„Ukmergės žinių“ priedas apie krašto praeitį ir dabartį
Rug sė jo 25 d. Tau jė nų vals čiu-je Užu lė nio kai me dėl pa de gi mo su de gė vals tie čių Juo za po Po-ciū no, Ig no to Žu lio ir An driaus Jalc ko nio pa sta tai bei juo se bu-vu si nuo sa vy bė. Pa tir ta 1800 rub. nuos to lio. Kvo ta per duo ta teis mo tar dy to jui.
***Lap kri čio 21 d. iš mies tie čio Al-
fon so Mar cin ke vi čiaus ne už ra kin tos dar ži nės pa vog ti du 28 rub. ver tės mei te liai. Kvo ta per duo ta tai kos tei-sė jui. Im ta si prie mo nių pa ieš kai.
***Lap kri čio 22 d. Žel vos mies te-
ly je su de gė vals tie čio Ka zi mie ro Gurs ko gy ve na mas na mas su nuo-sa vy be. Dėl pa de gi mo kal ti na mi vals tie čiai Kot ry na Gu ze lie nė, My ko las Še rei ka ir Ste po nas Liuk-ma nas. Kvo ta per duo ta teis mo tar dy to jui.
***Gruo džio 4 d. Kon stan ti no vo
vals čiu je Sti mu rių kai me iš vals-tie čio My ko lo Pe čiu lio pa vog tas 30 rub. ver tės ar klys. Kvo ta per-duo ta tai kos tei sė jui.
***Gruo džio 9 d. Vait kuš kio vals-
čiu je Sko mi nė nų kai me iš vals-tie čio Jo no Sko mi no pa vog tas 45 rub. ver tės ar klys. Kvo ta per duo ta tai kos tei sė jui.
***Gruo džio 25 d. Uk mer gės mies-
te iš ve te ri na ri jos gy dy to jo Iva no Si mo na vo gy ve na mų pa tal pų, iš-lau žus lan gą, pa vog ta 20 rub. 55 kap. bei įvai ri 15 rub. ver tės nuo-sa vy bė. Dėl va gys tės kal ti na mi Ste po nas Chu do se vi čius ir Ka zi-mie ras Stan či kas. Kvo ta per duo ta teis mo tar dy to jui.
Ar chy vi nę me džia gą su rin ko ir iš ru sų kal bos ver tė mu zie ji nin kas
R. Ra ma naus kas
1898 metais Ukmergėje įvykę gaisrai, nusikaltimai ir nelaimės
BALANDŽIO MĖNESĮPrieš 625 me tus, 1387 m., Lie-
tu vos krikš to me tais, pa sta ty ta pir-mo ji Uk mer gės baž ny čia ir įkur ta Uk mer gės pa ra pi ja – vie na se niau-sių ša ly je.
Prieš 510 me tų, nuo 1502 m., ra šy ti niuo se šal ti niuo se mi ni mas Vi diš kių var das.
Prieš 475 me tus, 1537 m., pa-sta ty ta da bar ti nė mū ri nė Sie si kų Šv. apaš ta lo Bal tra mie jaus baž ny-čia. Ją pa sta tė Sie si kų dva ro sa-vi nin kai, bro liai Ab ra o mas, Mel-chio ras ir Sta nis lo vas Sie sic kiai.
Prieš 440 me tų, 1572 m., Še-šuo liuo se bu vo pa sta ty ta tri bokš-tė baž ny čia. 1656 m. baž ny čia su de gė ir 1694 m. bu vo at sta ty ta. 1751 m. vys ku po N. Zen ka vi čiaus rū pes čiu pa sta ty ta da bar ti nė me-di nė Šv. Juo za po baž ny čia, 1753 m. – var pi nė.
Prieš 260 me tų, 1752 m., Del-tu vo je pa sta ty ta da bar ti nė me di nė Švč. Tre jy bės baž ny čia. 1872 m. ku ni go Šim ke vi čiaus rū pes čiu re-konst ruo ta.
Vlado Šlai to viešosios bib lio te kos inf.
Kris ti na DARULIENĖKraš to ty ros mu zie ju je ne se niai
pri sta ty tas nau jas ka ta lo gas „Uk-mer gės kraš to me džio dro žė jai ir diev dir biai“. Tai lei di nys, pri sta-tan tis Uk mer gės kraš to ty ros mu-zie jaus sak ra li nių me džio skulp tū-rų ko lek ci ją.
Ka ta lo go iš lei di mą fi nan sa vo Kul tū ros rė mi mo fon das, spaus di-no UAB „Val do lei dyk la“. Lei di nys iliust ruo tas 28 spal vo to mis skulp-tū rų nuo trau ko mis. Jo su da ry to ja – Kris ti na Da ru lie nė, ma ke to au to rius – Val das But kus, teks to re dak to rė – Bi ru tė Gu de liaus kie nė.
Tu ri ny je ap žvel gia mos me džio dro žy bos iš ta kos bei pa tei kia mi
Ka ta lo ge pri sta ty ti Uk mer gės kraš to me džio dro žė jai ir diev dir biai
biog ra fi niai duo me nys apie Uk-mer gės kraš te kū ru sius diev dir-bius, kry žių, sto gas tul pių meist rus. Tai – Ka zi mie ras Ka ti nas, Jo nas Še pe tys, My ko las Vyš niaus kas, Juo zas Zap las kis, Ka zys ir Ber-nar das Ge ze vi čiai, Juo zas Pur lys, Ig nas Ra dze vi čius ir ki ti ne ži no-mi au to riai, sa vo kū ry ba per tei kę aukš tai tiš kas dro žy bos tra di ci jas. Taip pat tra di ci jas tę sian tys šian-die ni niai meist rai – Ri man tas Zin-ke vi čius ir Va len ti nas But kus.
Aukš tai tiš kas dro žy bos tra di ci jas ap žvel gė Lie tu vos liau dies kul tū ros cen tro tau to dai lės sky riaus vy riau-sio ji spe cia lis tė Ele na Po čiul pai tė. Pa ste bė ji mus apie ka ta lo go vaiz dą
Ra sa GRIŠKEVIČIENĖAp lan kiu si dau ge lį Eu ro pos
ša lių, len kų fo to me ni nin ko Do-mi ni ko Skur za ko pa ro da, skir ta tarp tau ti niam Fre de ri ko Šo pe no pia nis tų kon kur sui, pa sie kė Uk-mer gę.
Į Vla do Šlai to vie šo jo je bib-lio te ko je su reng tą jos pri sta ty mą at vy ko Len ki jos Res pub li kos am-ba sa dos Lie tu vo je pir mo ji pa ta-rė ja, Len ki jos ins ti tu to Vil niu je di rek to rė dr. Mal gor za ta Kas ner ir šio ins ti tu to pro jek tų va do vas An drius Ke ru lis.
Kai bib lio te ko je prieš me tus bu vo su reng ta pir mo ji iš Len ki-jos ins ti tu to at ke lia vu si pa ro da, skir ta šios ša lies kal nams, po niai Kas ner įstri go lan ky to jų nuo sta-ba, jog Len ki jo je yra „to kio gro-žio kal nų“. Ki lo min tis žmo nėms dar dau giau pa ro dy ti, pa pa sa ko ti apie Len ki ją, jos gam tą, žmo nes, me ną... To dėl ne tru kus at ke lia vo pa ro da, skir ta No be lio pre mi jos lau re a to Čes lo vo Mi lo šo šimt me-čiui.
Da bar – pa žin tis su Len ki jos kul tū ra ir is to ri ja: ži no mo fo to-me ni nin ko dar bai ir len kų mu zi-kos kla si kas Fre de ri kas Šo pe nas.
„Šope nas – pats ge riau sias am ba sa do rius pa sau ly je...“Sve čiai at ve žė uk mer giš kiams do-va nų – fil mą „Šo pe no Var šu va“, ku rį, per žiū rė ję kar tu su ren gi nio da ly viais, pa li ko bib lio te kos lan-ky to jams.
Eks po zi ci jo je – vie no se niau-sių pa sau ly je tarp tau ti nio Fre de-ri ko Šo pe no pia nis tų kon kur so, ren gia mo kas pen ke rius me tus Var šu vo je, aki mir kos. Pir mą kar tą prieš 85 me tus su reng to kon kur-so nu ga lė to ju ta po ru sų pia nis tas Le vas Obo ri nas. Vė liau ja me lau-rus sky nė pran cū zų, len kų, ita lų, ar gen ti nie čių, ki nų, viet na mie čių at li kė jai.
F. Šo pe nas sa vo gim ti nė je bu-vo va di na mas ant ruo ju Mo car tu. Su lau kęs sep ty ne rių, jis jau bu vo dvie jų po lo ne zų au to rius. Bū da-mas aš tuo ne rių, su gro jo sa vo pir-mą jį kon cer tą for te pi jo nui. Dvi de-šim ties me tų at vy kęs į Pa ry žių, F. Šo pe nas čia pra lei do vi są li ku sį, tie sa, ne il gą sa vo gy ve ni mą – sun-ki li ga pa kir to jį ne su lau kus nė 40-ies.
Pa lai do tas gar sio sio se Per la šez ka pi nė se. Jo prieš mir ti niu pra-šy mu šir dis bu vo iš im ta iš kū no, įdė ta į ur ną, at vež ta į Var šu vą ir įkur din ta Šven to jo Kry žiaus baž-ny čios ko lo no je.
Pa sa ko da ma apie gar sų jį sa vo tau tie tį, Len ki jos ins ti tu to di rek to-rė M. Kas ner va di no jį pa čiu ge-riau siu am ba sa do riu mi pa sau ly je, už ku rį kal ba jo kur ta mu zi ka. Daug įdo mios in for ma ci jos apie kom po zi to rių ir jo kū ry bą pa tei-kė „Bo čių“ ben dri jos klu bo „Prie ži di nio“ va do vė Zu za na Stun žė-
Apie len kų mu zi kos kla si ką Fre de ri ką Šo pe ną kal bė jo Len ki jos ins ti tu to Vil-niu je di rek to rė dr. Mal gor za ta Kas ner. Me la ni jos Šir vie nės nuotr.
nie nė, Me no mo kyk los Mu zi kos sky riaus pe da go gė Aud ra Ber na-di šie nė, kar tu su sa vo auk lė ti ne Gab rie le Lip čiū te tą va ka rą gro ju-sios F. Šo pe no kū ri nius.
Klau sy to jai ne li ko abe jin gi ir uk mer giš kio Ste po Ne čiū no at lie-ka mai dai nai „Pa grok man pas ku-ti nį kart Šo pe ną“.
Ukmergės pastatuose – miesto istorija
ir tu ri nį pa tei kė Kul tū ros ir vie šų jų ry šių sky riaus ve dė jos pa va duo to jas Ju lius Za rec kas, pri si dė jęs ka ta lo go tu ri nio re da ga vi mu.
Kla si ki nėms kan klėms aran-žuo tus kū ri nius at li ko Uk mer gės kan klių trio (Lai ma Len čic kie nė, Aud ro nė Ba ro nie nė ir Ri ta Lau ri-kė nie nė). Spe cia liai me džio dro-žė jams skir tas mu zi ki nes kom-po zi ci jas at li ko damb re li nin kas Egi di jus Da ru lis. Ren gi ny je bu vo de monst ruo ja ma fil muo ta me džia-ga, pri sta tan ti R. Zin ke vi čiaus bei V. But kaus kū ry bi nes dirb tu ves.
Ka ta lo gą ga li ma įsi gy ti mu zie-ju je.
Tęsinys
Skun das Šiau rės Va ka rųkraš to vir ši nin kui1880 m. gru pė Uk mer gės gy-
ven to jų ap skun dė Šiau rės Va ka rų kraš to vir ši nin kui žy do Le vi no sta ty bas, lai ki nas me di nes krau tu-vė les, ku rias jis sta tė mies to aikš-tė je, už sta ty da mas pra va žia vi mus ir pra ėji mus į pre ky bi nių krau tu-vė lių ei les (prie šais Žu vų gat vę).
Skun dė jai nu ro dė, kad sta ty bos vyk do mos nu si žen giant 1870 m. mies to pla nui ir tai syk lėms, pa gal ku rias bu vo at sta ti nė ja mas mies tas po 1877 m. gais ro. Bu vo lei džia ma at sta ty ti tik to se vie to se sto vė ju sius pa sta tus ir tai ne vi sur, ka dan gi pa-
gal pla ną tu rė jo bū ti tie sia mos nau-jos gat vės ir įren gia mos aikš tės.
Skun de nu ro do ma, kad anks-čiau to je vie to je, kur Le vi nas sta to sa vo krau tu vė les, sto vė jo pa sta tas Mies to sai kams ir svars tyk lėms sau go ti. Nu ro do ma, kad pa gal mies to in ven to rių Le vi no tė vams pri klau sė tik skly pas po jų na mu ir gre ta jo, iš vi so tik apie 60 kvad ra-ti nių sieks nių (sieks nis – 2,13 m). Pra šo ma ne leis ti Le vi nui už sta ty ti aikš tės, ka dan gi krau tu vė lės dar-ko mies to vaiz dą ir ke lia pa vo jų. Ta čiau skun das, per siųs tas Kau no gu ber na to riui, bu vo at mes tas.
Kon kur sas til to sta ty bai1887 09 11 d. pa kar to ti nia me
auk cio ne dėl nau jo me di nio til to per Uk mer gė lės upę ša lia Uk mer gės mies to (Ge di mi no gat vės ra jo ne) sta-ty bos vie to je vi siš kai su trū ni ju sio se-no jo da ly va vo mies tie tis Oše ris Bei-lis su kom pa nio nu Jan ke liu Vil ja nu bei mies tie tis Lei ba Gur vi čius.
Pir mie ji pa siū lė už til to sta ty bą 597 rub lių kai ną. Po tri jų die nų pa-skel bus pa kar to ti nį auk cio ną, į jį at vy ko tie pa tys da ly viai ir Lei ze ris Gur vi čius pa siū lė už til to sta ty bą že mes nę kai ną – 535 rub. At plė šus Uk mer gės pir klio Ša jos Sa pi ros at-siųs tą vo ką, ja me bu vo ras tas pa-siū ly mas pa sta ty ti til tą už 460 rub.
Ka dan gi til to sta ty bos są ma-ta bu vo pa skai čiuo ta 599 rub. 65 kap., Š. Sa pi ros pa siū ly mas pri pa-
žin tas ge riau siu ir jis lai mė jo til to sta ty bos kon kur są.
***1913 m. pa sta ty tas K. De vei-
kio na mas (na mas su meš ko mis). Jis įdo mus tuo, kad jo fa sa de bu vo pa vaiz duo tas Vy tis. Ca ro po li ci ja no rė jo Vy tį nuim ti, bet sa vi nin kas pa aiš ki no, kad tai – šven tas Jur gis. Vy tis ant na mo fa sa do su lau kė ne-pri klau so my bės.
***1914 m. „Kauno gubernatorius
leido Ukmergėj suruošti vaikams žaisti ir gimnastiką daryti plecių. Vieta tam pleciui paskirta taip vadinamajam Vidziškių lauke, kur seniau yra buvusios artileri-jos daržinės“ („Lietuvos žinios“, 1914 05 17).
Iš Uk mer gės kraš to ty ros mu zie jaus ar chy vo
2012 m. balandžio 20 d. www.ukzinios.lt2012 m. balandžio 20 d.
Kiek vie nas bran daus am-žiaus su lau kęs žmo gus sa-vy je tu ri pa čią di džiau sią ver ty bę – sa vo gy ve ni mo is to ri ją. Kar tais ly gią, kaip
sty ga, o kar tais pai nią, vin giuo tą, dra ma tiš ką...
Jei no ri te pa pa sa ko ti sa vo gy ve ni mo is to ri ją ar sa vo tė vų, se ne lių, drau gų is-to ri jas, jei tu ri te įdo mių
se nų nuo trau kų – jū sų vi-sa da lau kia „Lai ko ai dai“.
Skam bin ki te tel. 63826, ra šy ki te ad re su Ge di mi no g. 34, Uk mer gė ar ba el. paš tu uk zi nios@uk zi nios.lt.
Uk mer gės ak lų jų bib lio te ko je gra žiai pa mi nė tas ak lų jų ir sil-pna re gių są jun gos na rės Zi tos Sa bu lie nės 60-me čio ju bi lie jus.
Ren gi nio me tu ju bi lia tės lau kė ne ti kė ta staig me na. Ją dar prieš šven tę su ma nė LAB Pa ne vė žio fi lia lo ve dė ja Ni jo lė Bie lins kie-nė, li te ra tas, mu zi kan tas Ar vy das Griš ke vi čius bei Uk mer gės fi lia lo ve dė ja As ta Gir nie nė.
A. Griš ke vi čius – ne re gys, tu-rin tis pui kų bal są ir ra šan tis mu zi ką dai noms bei jas at lie kan tis. Mu zi-kan tas mie lai su ti ko su kur ti dai nų pa gal Z. Sa bu lie nės ei les. Šven tei bu vo pa ruoš ti trys kū ri niai, ypa tin-gai nu džiu gi nę ju bi lia tę.
Kar tu su N. Bie lins kie ne į sve-čius at vy ko li te ra tės Auš ri nė Au-dic kė ir Ai da Kil kie nė. Ju bi lia tę svei ki no Uk mer gės fi lia lo ve dė ja A. Gir nie nė, LASS Uk mer gės ra-jo no fi lia lo pir mi nin kė Aud ro nė Krei zie nė, ki ti ren gi nio da ly viai. Skam bė jo ei lės, dai nos, bu vo daug
Zi ta SABULIENĖSIE LOS PA ŠVAIS TĖ
Eže re nu skęs ta ma žas spin du lė lisIr la ba nakt ta ria sau lė už kal nų. Nen drės ty liai kuž da, ap lan ky tos vė jo, –Tar si pa ke lei vio, sku ban čio kran tu.
Ta ko ne su ži nom į sau lu tės guo lį.Ant klo dė šil ki nė – ke lias pas sa vus.Pa ry čiui ji trau kia sa vo spin du lė lįIr slap ta iš vai ko vė jus kla jū nus.
Van de ny žvaigž du tės spin di lyg ka ro liai,Gro žį šį be ri bį sky rė tik dan gus.Jei tik su sau lu te pra si bun da sie la –An ge las su plė šo nuo dė mių tin klus.
Do va no jo gra žią šven tę
Vi da NAVICKIENĖ, Ir ma VILUCKIENĖ Ar tė ja prie Sto rės upe lio įsi kū-
ru sių so di nin kų ben dri jų 25-asis ju bi lie jus. Lau kiant šven tės, so di-nin kai kvie čia mi įsi jung ti į są jū dį už gra žius ir tvar kin gus so dus.
Tru pu tis is to ri josGor ba čio vo per tvar ka vi siš kai
iš tuš ti no par duo tu ves. Dau ge lį pre-kių ga lė jo me nu si pirk ti tik už ta lo-nus. Trū ko dar žo vių, net bul vių.
Ra jo no val džia su ra do ga li my-bę prie Sto rės upe lio pa skir ti apie 60 hek ta rų pel kė tos, ša bakš ty nais ap au gu sios že mės ko lek ty vi niams so dams kur ti. Že mėt var ki nin kai su pro jek ta vo 770 še šia a rių skly pų: 99 – Sta ti kams, 370 – „Ar mo nai“, 170 – „Le li jai“ ir 130 – „Li nui“.
Žmo nės ėmė si dar bų: tie sė ke-lius, ly gi no lau kus, ve dė van den-tie kį, elek trą. Pra dė jo kur ti so dus – so din ti uo gy nus, vais me džius bei vaisk rū mius, veis ti dar žus, sta ty ti va-sar na mius, o kiek vė liau – ir gy ve na-muo sius na mus. Pa plen te į Del tu vą nu ties tas dvi ra čių ta kas, iš kirs tos se-nos obe lys, to po liai, krū mai.
Pa si tin kant ju bi lie jų Ju bi lie jų tu ri me pa žen klin ti dar-
bais. Pir miau sia pri va lo me ge riau so di nin kau ti kiek vie na me skly pe. Rei kia, kad so duo se aug tų svei ki vais me džiai bei vaisk rū miai, tad bū ti na ge rai pri žiū rė ti – iš re tin ti, iš ge nė ti, pa tręš ti.
Iš pa grin dų at nau jin ki me so-
Pau lius GALAUNĖ – dai lė ty ri-nin kas, mu zie ji nin kas, dai li nin kas, gra fi kas. Gi mė 1890 m. sau sio 25 Pa ge le žiuo se, anuo met – Jo na-vos, da bar – Uk mer gės ra jo ne.
1910–1913 m. Pe ter bur ge stu-di ja vo Psi cho neu ro lo gi nio ins ti tu-to hu ma ni ta ri nių moks lų fa kul te-te, lan kė Dai lei ska tin ti drau gi jos mo kyk lą, mo kė si pri va čio se dai-lės stu di jo se.
1918–1919 m. dir bo Vil niu je, da ly va vo Lie tu vių me no kū rė jų drau gi jos veik lo je. 1923–1924 m. gy ve no Pa ry žiu je, stu di ja vo Luv-
ro mo kyk lo je. Grį žęs į Lie tu vą rū pi no si Čiur lio nio ga le ri jos įstei-gi mu, jos rū mų sta ty ba; bu vo šios ga le ri jos ve dė jas, Čiur lio nio dai-lės mu zie jaus di rek to rius.
Dės ty to ja vo Kau no uni ver si te-te, Vil niaus dai lės ins ti tu te dirbo do cen tu, Vil niaus uni ver si te to Mu-ze o lo gi jos ka ted ros ve dė ju.
Pet ras Ga lau nė – LTSR nu si-pel nęs me no vei kė jas, liau dies dai li nin kas, Res pub li ki nės pre mi-jos lau re a tas. Jis su kau pė, iš ty rė ir su sis te mi no daug lie tu vių liau dies ir pro fe sio na lio sios dai lės kū ri nių, pa ra šė dai lės is to ri jos vei ka lų,
moks li nių straips nių, re cen zi jų, iš lei do ka ta lo gų, su kū rė eks lib rių, api pa vi da li no kny gų.
Su da rė „Lie tu vių liau dies me-no“ al bu mus: me džio dir bi nių, ke ra mi kos, skulp tū ros, gra fi kos ir ta py bos. Rū pi no si is to ri jos, ar che-o lo gi jos ir ar chi tek tū ros pa min-klų ap sau ga, or ga ni za vo lie tu vių liau dies me no pa ro das už sie ny je. Dau ge lio straips nių kny go se ir pe-ri odi niuo se lei di niuo se au to rius.
Mi rė 1988 m. spa lio 18 d. Kau ne.1990 m. Pau liaus Ga lau nės
100-ųjų gi mi mo me ti nių pro ga Pa ge le žiuo se, prie ke lio Jonava–Ukmergė, pa sta ty tas ąžuo li nis pa min klas, ku rį su kū rė liau dies meist ras R. Zin ke vi čius.
Kul tū ros cen tre nu bil dė jo nu-trep sė jo tra di ci nė ve ly ki nė šven-tė „Ant at šlai mo“. Jo je pa si ro dė ra jo no šo kė jai, jau nie ji pa sa ko-riai bei sve čiai iš Pa ne vė žio.
Ren gi nį ve dė In ga Ka se lie nė ir Lai ma Len čic kie nė.
Žiū ro vai plo ji mais pa si ti ko Už-upio vi du ri nės mo kyk los tau ti nių šo-kių ko lek ty vą „Rie šu tė liai“, An ta no Sme to nos gim na zi jos tau ti nių šo kių ko lek ty vą, kul tū ros cen tro Sli žių fi -lia lo vai kų fol klo ro ko lek ty vą.
Vai kai se kė pa sa kas, mi nė mįs-les. Žiū ro vai, ku rie ži no jo at sa ky-mus, bu vo ap do va no ti.
Kon cer tui tris ko lek ty vus pa-ruo šė Re gi na Za bie lie nė. Šo ko jos va do vau ja mi „Ši lo“ vi du ri nės mo-kyk los tau ti nių šo kių ko lek ty vas, kul tū ros cen tro šo kių ko lek ty vas „Vil kmer gė“.
Šven tė je pa si ro dė ir sen jo-rai – kul tū ros cen tro pa gy ve nu sių žmo nių tau ti nių šo kių ko lek ty vas „Ru de nė lis“. Ova ci jų su lau kė tar-
Šoko „Ant at šlai mo“
Kad so dai prie Sto rės kles tė tų
pu ka rio šo kius šo kęs pa si puo šęs to laik me čio dra bu žiais Pa ne vė žio
tau ti nių šo kių ko lek ty vas „Li nas“. UŽ inf.
dus, kad ne pla tin tų li gų. Dar ne-ma ža skly pų, kur bu jo ja pik tžo lių plan ta ci jos – su bran di na sėk las ir iš ne šio ja po kai my nų skly pus.
Ke ti na me su reng ti vi sų ke tu-rių prie Sto rės upe lio įsi kū ru sių ben dri jų so di nin kų są skry dį. Prieš tai pla nuo ja ma įver tin ti gra žiau-sius so dus, ap tar ti trū ku mus: kur ne taip tvar ko mos nuo te kos, ne vie to je lau ko tu a le tai. Są skry dy je iš klau sy si me moks li nin kų iš Bab-tų so di nin kys tės ir dar ži nin kys tės ins ti tu to pra ne ši mų, reng si me var-žy bas, kon kur sus, pa gerb si me ak-ty viau sius so di nin kus.
Pa si steng si me su tvar ky ti ke lius. „Li no“, Sta ti kų ben dri jos pla nuo ja pa si da ry ti nau jas gat vių pa va di ni-mų len te les, skly pų nu me rius, nau-jas skel bi mų len tas. Ar mo niš kiai per nai gat vių tvar ky mui sky rė per 10 000 li tų. Šie met „Le li ja“ ža da skir ti apie 5 000, „Li nas“ – apie 4 000, „Sta ti kai“ – apie 3 000 li tų.
Su tin kant ju bi lie jų ža da pa dė ti ra jo no val džia. Nu ma ty ta, kur rei-kė tų pa žvy ruo ti ke lius. Gal būt bus ga li my bė pa reng ti au to bu sų marš-ru tą iki „Li no“ so dų. Ge res nis su-si sie ki mas žy miai pa leng vin tų so-di nin kams są ly gas ir Sto rės so dai bū tų ge riau pri žiū ri mi.
Su draus min ti so di nin kus, pa-kel ti so di nin ka vi mo kul tū rą pa-dės vi suo ti nė ap žiū ra. Pa si ruo šėm nuo sta tus ir siek si me at kreip ti dė-me sį. Su da ry ta ko mi si ja tik rins, ar lai ko ma si įsta ty mų, ko kia vaisk-rū mių bei vais me džių ko ky bė,
kaip tvar ko mos at lie kos ir nuo te-kos, pri žiū ri mi šu li niai.
Kiek vie nas tu rė tų įsi są mo nin ti, kad so dus la biau siai puo šia tvar-ka. O tam ir pi ni gų ma žiau siai reik ia – tik nuo šir daus dar bo.
Įsi se nė ju sį ko su lį ir kok liu šą ga li iš gy dy ti žo ly nų mi ši nio ar-ba ta. 30 gra mų tuk lės žo lės su mai šo ma su 25 g ve ro ni kos žo lės ir 20 g gys lo čių la pų; 3 val go mie ji šaukš tai mi ši nio už pi-la mi 1/2 ver dan čio van dens, 15 mi nu čių pa lau kia ma, per ko-šia ma ir iš ge ria ma per die ną.
***Juo za žo lės ar ba ta. 3 ar ba ti niai šaukš te liai žo lės už pi la mi 1
stik li ne ver dan čio van dens, 10 min. pa lau kia ma, per ko šia ma ir var to ja ma kas va lan dą po 1 val go mą jį šaukš tą.
To kiu pat bū du pa ga min ta plau tės ar ba ta ge ria ma po1/2 stik li nės 3 kar tus per die ną.
Uk mer gė je ne se niai lan kė si tau-to sa ki nin kė, ha bi li tuo ta moks lų dak ta rė, pro fe so rė Bro nis la va Ker-be ly tė.
Kul tū ros cen tre ji su si ti ko su kul tū ros dar buo to jais, bib lio te ki-nin kais, pe da go gais. Vieš nia pri-sta tė sa vo nau ją kny gą „Lie tu vių tau to sa kos kū ri nių pra smės“.
Mū sų kraš tie tė, ki lu si iš Re čio nių kai mo, B. Ker be ly tė pa sa ko jo apie pa sa kas, jų rin ki mą, ty ri nė ji mus, reikš mę žmo gui. Pa sak vieš nios, ne mo kan tį pa sa kų žmo gų li ki mas bau džia, o mo kan tį – ap do va no ja.
1958 me tais bai gu si Mask vos M. Lo mo no so vo uni ver si te to Fi-lo lo gi jos fa kul te tą B. Ker be ly tė, ty ri nė da ma pa sa kas, ben drau ja su už sie nio moks li nin kais. Pa sak jos, už sie ny je yra žmo nių, ku rie už si-dir ba duo ną pa sa ko da mi pa sa kas. Vien Vo kie ti jo je ir Aust ri jo je to kių
Kraš tie tė moks li nin kė pri sta tė kny gą
pro fe sio na lių pa sa ko to jų yra 500.Pa sa ko se B. Ker be ly tė ma to ir
pe da go gi kos, ir di de lės iš min ties. Pro fe so rės nuo mo ne, pa sa kų rei kia ir su au gu siems, nors sa ko ma, kad jos skir tos vai kams.
Baig da ma su si ti ki mą vieš nia ir pa ti pa se kė klau sy to jams pa mo kan-čią ir gi lią pras mę tu rin čią pa sa ką.
UŽ inf.
Apie pa sa kų reikš mę pa sa ko jo pro fe so rė Bro nis la va Ker be ly tė.
gė lių, su ve ny rų ir džiaugs mo. Kal bė ta apie tai, jog ku rian tys
žmo nės ver ti ypa tin gos pa gar-bos. Z. Sa bu lie nės ei lės ska ti na džiaug tis gy ve ni mu ir pa ste bė ti mus su pan čius pa pras tus, bet la bai gra žius ir svar bius da ly kus.
UŽ inf.
Žymūs kraš to me ni nin kai
Pau lius Galaunė
Jubiliatę Zitą Sabulienę (kairėje) sveikina LAB Panevėžio fi lialo vedėja Nijolė Bielinskienė. Audronės Kreizienės nuotr.
2012 m. balandžio 20 d.www.ukzinios.lt9 p.
Parduodame: javų kombainą Volvo BM830s (pjaunamoji 2,8 m, smulkin-tuvas); kaušinį krautuvą Fiat-Allis; traktorių T150 (vikšrinis); buldozerį DT-75 (plačiavikšris); traktorių Massey Fergusson 35 (dyzelinis, 35 AG, hidrau-lis, darbinis); šieno rinktuvę Welger; šienapjovę Niemeyer (2,4 m); Krone AM242 (2,4 m); savivartį sunkvežimį Volvo FH12-380 (1996, verčia į tris puses, 6x4, galima uždėti kraną); vilkiką Volvo FM7 (1999 metų, gale du varantys tiltai 6x4); kraną montuojamą ant sunkvežimio HIAB (keliamojo ga-lia 6,3 t); ekskavatorių JCB820 (vikšrinis, 18 t); ekskavatorių Hyundai Robex 210 (vikšrinis, 21 t); buldozerį Fiat Allis (16 t, platūs vikšrai); šakinį krautuvą Stocka (2 t, dyzelinis); sunkvežimį MB814 (savivartis, 1995 metų); miškovežį Scania R164 (2003 metų, 6x4, su manipuliatoriumi, kabina); miškovežio aliumi-ninius rungus, savivarčius kėbulus. Tel.: 8 698 46745, 8 686 23411.Reguliariai gabename krovinius
į/iš Švedijos, Norvegijos nuo 1 iki 120 kub. m tentiniais
sunkvežimiais. Taip pat gabename negabaritinius krovinius, įvairią techniką, konstrukcijas ir pan.
Tel.: 8 698 46745, 8 686 23411, www.agrenta.lt
Bitininkas Jonas Šantaras parduoda medų (700 g – 9 Lt). Tel.: 64899, 8 615 68118, 8 686 42790.
2012m.balandžio23d.,pirmadienį,14val.Ukmergėsrajonosavivaldybės administracijos salėje(Kęstučioa.3,Ukmergė)Žemėsūkio ministerija organizuoja informacinįseminarą:„Suplotususijusiųpriemoniųpa
galLietuvoskaimoplėtros2007–2013m.programą2012m.aktualijos“.SeminarekviečiamidalyvautiUkmergės ir Jonavos r. seniūnijųdarbuotojai,ūkininkai irvisi,kuriemsaktuališiorenginiotema.Seminarasyranemokamas.Trukmėapie2val.
Užs. Nr. 8982
Parduodame žalią ir sausą statybinę medieną, sausas viengubo pjovimo 50 mm uosio lentas. Teikiame džiovinimo paslaugas. Tel. 8 685 72255.
ŠiŲ METŲ BalanDŽiO 25 DiEnĄ 10 ValanDĄ UkMERGĖs RaJOnO saViValDYBĖs aDMinisTRaCiJa
iR ValsTYBinĖ DaRBO insPEkCiJa ORGaniZUOJa kOnsUlTaCinĮ sEMinaRĄ DaRBUOTOJŲ saUGOs iR sVEikaTOs, TEisĖs, DaRBO HiGiEnOs klaUsiMais Kviečiami dalyvauti savivaldybės įmonių, seniūnijų, mokyklų,
vaikų lopšelių-darželių vadovai, darbuotojai, atsakingi už darbų saugą, kitų savivaldybės teritorijoje esančių įmonių vadovai ir darbų saugos tarnybų specialistai. Konsultacijas teiks darbų saugos klausimais Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai ir kiti rajono specialistai.
Konsultacinis seminaras vyks Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos (Kauno g. 108, Ukmergė) salėje, esančioje naujame praktinio mokymo konferencijų mokymo salėje, nemokamai. Kviečiame dalyvauti.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vyresn. specialistas algirdas Pečiulis, tel. 60339.
Užs. Nr. 8983
Apie poną, kurio namuose irįmonėje atliktoskratos, kuris yragalimas rinkėjų balsų pirkėjas(užsakovas), kurio įmonei už tai,kad ponas balsavo už merą, kitądieną po balsavimo savivaldybėpraveda200000litųkompensacijąužindėlįvystant,,demokratiją“,kurissukitaisverslininkaislinkęsatsiskaityti,,grabais“,kuris...,jaurašytairdarbusrašoma.BetapieponotarnąSigitą,,tau
ta“ nieko nežino arba žino nepakankamai. Bet dažnai tarnas yravisųjuodųreikalų(aferų)tvarkytojas,ojeiguponaspanori–tampaįvairiųnusikaltimųariškrypėliškųnorųįrankis.Ukmergėssavivaldybėstarybos
narysSigitasMasiulionisprivalėsgrąžintibeveik200000litųįbankrutuojančiosįmonėssąskaitąŠ.m.balandžio10d.Lietuvos
apeliacinisteismaspriėmėnutartį,kurianusprendė:,,Priteisti ieškovo bankrutuojan
čios uždarosios akcinės bendrovės„Memoria“(į.k.182914751)naudaiišatsakovoS.M.(SigitoMasiulionio–aut.pastaba)190475Lt.PriteistiišatsakovoS.M.(Sigi
toMasiulionio–aut.pastaba)valstybėsnaudai4810Ltžyminiomokesčioir22,60Ltpaštoišlaidų“.Šia istorija aš domėjausi ir ne
tiesiogiai joje dalyvavau nuo patpradžių. Ji prasidėjo nuo galimainusikalstamosvienos išponovaldomųįmoniųveiklos,kadaslepiantgalimainusikalstamąponoįmonėsfinansinęveiką,tarnasSigitas,,nuo2007m.balandžio1d.iki2008m.lapkričio 20 d. paskolos sutarčiųpagrinduįnešėįUAB„Memoria“
PonotarnasSigitas–vargšasturtuolisaraferosauka?kasą203475Ltsavoasmeniniųlėšų“(citataišteismonutarties).Vėliau šiepinigaibuvo sumo
kėti įmonės UAB „Izobara tiekimas“,o190475,00Ltsuma išieškovokasosbuvo išimta tąpačią dieną ir atiteko tarnui Sigitui(likusius15tūkstančiųlitųtarnasatsiėmėanksčiau).Teismas pripažino, kad tarnas
Sigitas, būdamas įmonės akcininkas,būdamasįmonėsdirektoriumiirnetkasininku,pažeidėLietuvosRespublikosįstatymus,elgėsinesąžiningaiirprivalopinigusgrąžintibankrutuojančiaiįmonei,obankrutuojančiosįmonėsadministratorius(būtent jiskreipėsi į teismą)šiuospinigus panaudos visų skolų padengimui,betpatstarnas,kąsavonutartyje pažymėjo teismas, tėratrečiojeskolininkųeilėje,t.y.skolosišesmėsneatgaus.Ukmergės savivaldybės ta
rybosnarysSigitasMasiulionis– vargšas, kuris gali paskolintibeveik200000litų?Dabarpabandykimerastiatsa
kymąįklausimą:iškurpastarną200000litų,kuriuosjisgalilaisvai paskolinti svetimai įmonei?Kadangitarnasyraviešasasmuo,taijisprivalodeklaruotisavoturtą.Koks tikrasisviešai deklaruotastarnoSigitoturtas:2002m.tarnasSigitasdeklaruo
ja,kadjovisasturtas127635Lt.Nebanketarnasturi22382Lt.2007 m. tarnas Sigitas dekla
ruoja, kad jo visas turtas 74 255Lt.Nebanketarnasturi20000Lt.Bankamsskolingas103000Lt.2011m.tarnasSigitasdeklaruo
ja,kadjovisasturtas137003Lt.Ne
banke tarnas turi 30 000 Lt. Bankamstarnasskolingas57976Lt.2007 m. tarnas Sigitas, būda
masbankams skolingas apie 100000 litų, skolina svetimai įmonei200000litų?2009m.liepos2d.tarnasSigitas
gauna200000litų,bet,2009rugsėjo17išlizingokompanijosskolinasi12tūkstančiųlitųautomobiliuiįsigyti?2009m. liepos2d. tarnasSigitasgauna200000litų,betskolųbankamsgrąžintinesugeba?2009m.liepos2d.tarnasSigitas
gauna200000litų,bet,kaipmatyti iš turtodeklaracijosuž2010m.,šiųpinigėliųnėra.Nėragrynųpinigų ar pinigų banko įstaigose, nėrapapildomai įsigyto kito turto, nėraniekamsuteiktųpaskolųardovanojimų.Paprasčiausiai200000litųišgaravo.Galatgalįponokasą?Ukmergėssavivaldybėstarybos
narysS.Masiulionis–ponoaferosauka:kasmokės200000litų?TarybosnarioS.Masiulioniovi
sasturtasareštuotas(apietaiašrašiaupriešmetus)irjeigujisnegrąžinsbeveik200000litų,antstoliaiasmeninįtarnoSigitoturtąprivalėsparduoti. Įdomu: ar ponas tarnuiduos200000litų teismosprendimo vykdymui? Juk tikėtina, kadtarnasSigitastikvykdėponoįgeidžiusirpadėjoslėptigalimasnusikalstamasponoįmoniųveikas.Ogalponas ir tarnasšiuospi
niguspanaudojorinkėjųbalsųpirkimui?PagarbiaiLietuvosRespublikosNepriklau
somybėsAtstatymoAktoSignatarasKęstutisGrinius
Užs. Nr. 8984
Aš, Kristina Kaušienė, atsiprašau savo motinos Aldonos
Žilinskienės.
Reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas (CE kategorijos, reikalinga patirtis, rusų k.,
privalumas – Baltarusijos viza). Tel. 8 698 40107.
Parduoda vežimėlį (universalus, yra kėdutė–nešynė, 450 Lt),
vaikišką lovytę (350 Lt). Tel. 8 682 06843.
Antkapiniai paminklai, tvorelės, skalda ir montavimo darbai,
geros kainos. Tel. 56518, 8 624 12504.
Ilgastrėliais ekskavato-riais kasame tvenkinius, valome ežerų pakrantes. Plačiavikšriais buldoze-riais išlyginame gruntą. Atliekame kitus žemių kasimo, stumdymo, išvežimo darbus.
Tel.: 8 698 46745, www.agrenta.lt
Parduoda žemės ūkio paskirties žemę Šlapių kaime
(5 ha, 60 000 Lt). Tel. 8 620 95454.
2012 m. balandžio 20 d. www.ukzinios.lt
RYTŲ HOROSKOPAS (balandžio 23–29 d.)
ISSN 1392-852X. Lei dė jas UAB „Uk mer gės ži nios“,Ge di mi no g. 34, 20131 Uk mer gė, tel./fak s. 52744, mob. tel. 8 ~ 605 19268 (TELE2),in ter ne to sve tai nė www.uk zi nios.ltRe dak to rė Vil ma Ne mu nai tie nė (tel. 63826), el. p. uk zi nios@uk zi nios.ltRe dak to rės pa va duo to ja Vai do tė Šantarienė (tel. 60112), el. p. vai do te@uk zi nios.ltKo res pon den tė Li gi ta Juod val kie nė (tel. 63826), el. p. li gi ta@uk zi nios.ltBen dra dar bės Jo lan ta Pet ro ny tė, Zi ta Ba tai tie nėRe kla mos va dy bi nin kės Jovita Petraškienė, Judita Petronytė (tel. 52744), el. p. re kla ma@uk zi nios.ltFo to gra fas Ge di mi nas Ne mu nai tis (tel. 8 ~ 655 19581), el. p. ge di mi nas@uk zi nios.lt Vyr. bu hal te rė Jur gi ta Pet ro nie nė (tel. 52744), el. p. bu hal te ri ja@uk zi nios.ltLaikraštį ma ke tuo ja Valerija Kuzina, Vil ma Gu dei kai tėSpaus di no UAB „Val do lei dyk la“, Ge di mi no g. 34, Uk mer gė. Už sa ky mo nu me ris 1092.Ti ra žas 3100. Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.UAB „Uk mer gės ži nios“ yra Na cio na li nės ra jo nų ir mies tų laik raš čių lei dė jų aso cia ci jos na rys.Re dak ci ja už re kla mos teks tų tu ri nį ne at sa ko.Skel bi mai pri ima mi į laikraščius: „Vals tie čių laik raš tis“, „Anykš ta“, „Gim tasis Ro kiš kis“, „Ku piš kė nų min tys“ ir „Utenos diena“.
Įdo mus įvy kis leis Ožia ra giui pa-siek ti tiks lą ver slo sri ty je ir įgy ven din ti su ma ny mus dar be. Sa vai tė jums bus sėk min ga ir fi nan si niu po žiū riu. Tik rei kia ne-sku bė ti ir vis ką iš anks to ge rai ap gal-vo ti. Šio pa ta ri mo ypač tu rė tų pai sy ti vals ty bės tar nau to jai.
Van de nis da ly vaus svar bia me su si rin ki me, ku rio spren di mai tu rės tie sio gi nės įta kos jo rei ka lams. Ope ra ci jų su ne kil no ja muo-ju tur tu im ki tės tik tuo at ve ju, jei gu už jas bus at sa kin gi ir ki ti as me nys. Vi sus na mų dar bus, ne būgš tau da mas dėl jų re zul ta tų, pa ti kė ki te ar ti mie siems. As-me ni nia me gy ve ni me ga li už si megz ti įdo mi in tri ga.
Žu vys pa di-dins sa vo pa ja mas, įgy ven dins vi sus su-ma ny mus ir ap skri tai ga na ge rai pra leis at ei nan čią sa vai tę. Ast ro lo gas pra na šau-ja, kad ver sli nin kai su da rys nau din gą san do rį ir ati da rys ben drą įmo nę. Im tis ver slo ga lės ir tie, ku rie iki šiol dir bo vals ty bei. Vi so ke rio pa sėk mė jiems ga ran tuo ta. Žu vys, sva jo jan čios ap si-gy ven ti už sie ny je, ga li pra dė ti re a li zuo ti šį pla ną.
avi nas il sė sis ant sa vo anks tes nių lai mė ji mų lau rų ir be veik ne skirs dė-me sio ei na mie siems rei ka lams. Ast ro lo gas pa ta ria grįž ti į re-a ly bę ir im tis dar bo, kol dar ne vė lu. Su bi čiu lių ir ko le gų pa gal ba rei kės at lik ti tai, kas ne pa da ry ta. Ga li bū ti, kad teks dirb ti die ną ir nak tį. Bet dėl bū si mų re-zul ta tų tu rė si te ryž tis vis kam.
Jau čiai tu rės ne kreip ti dė me sio į vi so kiau sius gan dus ir tvir tai ženg ti į sėk mę erš kė čiais klo tu ke liu. Jūs nu si min si te, kai vy-res ny bė ne ti kė tai at mes jū sų da ly ki nius pa siū ly-mus. Vis ko bū na. Bet jūs ne nu ka bin ki-te no sies ir tęs ki te ko vą dėl sa vo idė jų įgy ven di ni mo. Ir te gul jū sų ne gąs di na tai, kad ben dra dar biai jū sų ne su pran ta, kad at si ra do pro ble mų san ty kiuo se su ar ti mai siais.
Dvy niai įstengs už si tik rin ti fi nan si nę sėk mę. Bet prieš tai teks įveik ti ne ma žai sun ku mų ir net gi pa-tir ti lai ki nų ne sėk-mių ver slo sri ty je. Nepa si kliau ki te ki tų nuo mo ne ir vi sa da bū ki te pa grin di nis sa vo po el gių ver tin-to jas. Kū ry bi nių pro fe si jų Dvy nių lau kia di de lė sėk mė.
Vė žys su si durs su fi nan si nė mis pro ble mo mis, ku rios truk dys įgy ven din-ti svar bų ver slo pro-jek tą. Jei gu ne ra si te pi ni gų, tai ver čiau at si sa ky ki te sa vo su-ma ny mų. Su si lai ky ki-te nuo spe ku lia ci nių pre ky bos san do rių ir bet ko kių su ri zi ka su si ju sių veiks mų. Tik ne ma ny ki te, kad vis kas jū sų gy ve ni me klos to si blo gai. Daug ką pa keis į ge rą ją pu sę svar būs su si ti ki mai at ei nan čią sa vai tę.
liū tai pa de monst-ruos ly de rio bruo žus, pa dės ap lin ki niams ras ti iš ei tį iš keb lios pa dė ties ir su teiks pa-gal bą tiems, ku riems ji rei ka lin ga. Jū sų op ti miz mas bus jū sų sėk mės lai das. O sėk mė ki tą sa vai tę ly dės tuos, ku rių dar bas su si jęs su vieš bu čių ir tu riz mo ver slu, re kla mos agen tū ro mis.
Mer ge lė pa sieks fi nan si nių lai mė-ji mų sa vo pro fe sio na lu mu ir ener gi ja. Vals ty bės tar nau to jams ast-ro lo gas ža da sėk mę ar ti miau-sio je at ei ty je ir aukš tes nį pos tą, ku rio jau se niai ti ki tės. Pa aukš ti ni mas tar ny bo je ir dar bo už mo kes čio pa di di ni-mas vie niems leis įsi gy ti au to mo bi lį, o ki tiems – kom piu te rį ir na mų apy vo kos reik me nų.
De ja, svars tyk lių lau kia ne pa lan ki sa vai tė. Jūs ga li te tu rė-ti ne ma lo nu mų dar be ir su ga din ti san ty kius su ko le go mis. Iš kils grės mė ne tek ti sa vo pos to, to dėl fi nan si niai sun ku mai taps re a ly be. Bet ne rei kia pul ti į pa ni ką, ki taip jū sų pa dė tis dar la biau su si kom pli kuos.
skor pio nui gra žaus pel no duos jau se niai re a li zuo ja ma su tar tis ar ba anks čiau su da ry tas san do ris. Jei gu jū sų ver slui rei ka lin gos in-ves ti ci jos, tai ne dels-da mas skir ki te jam ne ti kė tai gau tą su mą. Vals ty bės tar nau to jams re ko men duo-ja ma dau giau dė me sio skir ti dar bui. Vy res ny bė da bar jus ste bi ir ren gia įsa ky mą dėl jū sų pa aukš ti ni mo.
Šau liai tu rės rim-tai pa si rū pin ti sa vo svei ka ta. Jai ga li at si-liep ti įtemp tas dar bas pas ta ruo ju me tu. Jei-gu ge rai ne pail sė si te, tai at ei ty je jū sų lau kia stre sai ir ki ti ne ma lo nu mai. Pra leis ki te ke lias die nas ne sa vo kon to ro je, o kur nors ki tur, ir su kaup ki te jė gų. Ta pa čia pro ga ga lė si te iš spręs ti ir as me ni nius klau si mus.
Žvaigždės irgi klysta...ITAR-TASS-ELTA
10 p.
AB ,,UKMERGĖS GELŽBETONIS“ SIŪLO DARBĄ INŽINIERIUI-AUTOMATIKUI
Reikalavimai:– aukštasis techninis išsilavinimas, – darbo patirtis, aptarnaujant įmonės automatizuotus technologinius
procesus, prižiūrint katilinės automatiką,– darbas kompiuteriu, – anglų kalbos įgūdžiai,– turėti ne žemesnę kaip VK kvalifi kaciją.
Siųsti savo gyvenimo aprašymą (CV) info@ug.lt arba kreiptis tel. 64616.
Di džio sios Bri ta ni jos na cio na li nė bib lio te ka už 11 mln. eu rų įsi gi jo 1 300 me tų se nu mo kny gą. Šv. Kat ber to evan ge li ja yra se niau sia vi siš kai iš si lai kiu si kny ga Eu ro po je. Kny gą bib lio te ka nu pir ko iš bri tų jė zui tų. Kny gos rau do nais odi niais vir še liais dy dis yra 96x136 mm. Ši kny ga iš leis ta VII am žiu je. Šven ta sis Kat ber-tas mi rė 687 me tais. Jo kars te kny ga ras ta 1104-ai siais. Bib lio te-kos tei gi mu, ši kny ga lai ko ma vie na svar biau sių pa sau ly je.
***Žlu go Vo kie ti jos kanc le rės An ge los Mer kel se no au to mo bi lio
VW Golf par da vi mas in ter ne to auk cio ne. Auk cio no ren gė jai iš-brau kė pa siū ly mą iš sa vo są ra šo. „Pa ste bė jo me, kad su mos bu-vo siū lo mos tik pokš tau jant. To dėl, siek da mi ap sau go ti par da vė ją ir pa si ta rę su juo, auk cio ną nu trau kė me“, – sa kė auk cio no „Ebay“ at sto vė. Už 22 me tų se nu mo kanc le rės „gol fu ką“ bu vo pa siū ly ta 130 000 eu rų su ma. Ta čiau pa aiš kė jo, kad šis pa siū ly mas ne-bu vo rim tas. Auk cio ną ke ti na ma pa kar to ti, ta čiau ta da bus įves ti ri bo ji mai, kad bū tų iš veng ta pokš tau to jų.
***Nau jo jo je Ze lan di jo je, Kraist čer čo mies te, bus pa sta ty ta kar-
to ni nė baž ny čia, ku ri lai ki nai pa keis 2011 me tais že mės dre bė ji-mo stip riai ap ga din tą ka ted rą. Nau jo ji kar to ni nė ka ted ra bus 25 met rų aukš čio, o ją pa sta ty ti kai nuos 4,1 mi li jo no JAV do le rių. Lai ki no ji baž ny čia sto vės už maž daug 300 met rų nuo ap griu vu-sios se no sios ne ogo ti ki nės ka ted ros. Eks per tai nu spren dė, kad se no sios baž ny čios at sta ty ti ne pa vyks, to dėl ji bus nu griau ta.
***Didžiojoje Britanijoje trejų metų berniukas su dirbtine širdimi
išgyveno daugiau nei aštuonis mėnesius. Tai rekordas, kai vaiko gyvybė tiek laiko buvo palaikoma dirbtinės širdies darbu. Džojui iš Kento grafystės buvo diagnozuota dilatacinė kardiomiopatija – širdies veiklos sutrikimas. Tai reiškė, jog vaiko širdis buvo per sil-pna varinėti kraują po kūną. Gydytojai stabilizavo Džojaus sveikatos būklę, pasinaudodami dirbtinių širdies skilvelių širdimi. Praėjus 251 dienai praėjusiais metais jam buvo atlikta širdies transplantacija.
Pa sau ly je su kur ta ne ma žai keis tų įsta ty mų, skir tų au to mo-bi liams, vai ruo to jams, eis mo kul tū rai. Kai ku rie jų ge ro kai iš-si ski ria iš, at ro dy tų, sa vai me su-pran ta mų tei sės nor mų ir net gi pri me na ak mens am žių... Štai, pavyzdžiui, mėgaujantis
Prancūzijosvaizdais,proautomobilio langus nesugalvokite fotografuotipolicininkųirjųautomobilių–taippažeisiteįstatymą.JAVPensilvanijosvalstijojear
kliui bijant praeiti greta automobilio,jovairuotojasprivalonetikpatrauktisavotransportopriemonę,betirpaslėptijąkrūmuose.Onuvažiuoti į kelkraštį ir uždengtiautomobilįantklodereikalaujama,susidūrussuarkliųkaimene.
NiuDžersyjesunemalonumais
gali susidurti žmogus, kuris tik„nedraugiškaipažiūrėjo“įpolicininką.Todėl jei jus sustabdė kelyjeirkilsnorasraukytis,pirmiaugeraipagalvokite,arnoritemokėtibaudą.Be to, atsidūrę Niu Džersy
jenepamirškite, kaddegalųbakąjumsgalėspapildytitikdegalinėjedirbantysspecialistai,betjokiubūdu ne pats vairuotojas. O štaivalstijos Cresskill mieste neleidžiama sekmadieniais važinėtijuodosspalvosautomobiliais.
UžkąbaudžiamivairuotojaiMontanos valstijoje neleidžia
ma vežti avių sunkvežimio kabinoje, jei nėra jas lydinčio piemens.Prisiartinus prie ForestCity
miesto(ŠiaurėsKalifornija)ribos,vairuotojas apie savo atvykimąturipraneštiskambučiuįsavivaldybę.Taiyraįspėjamojipriemonėmiestiečiams,kurieinformuojamiir turigalimybęiškeliopatrauktisavoarklius.
Keistų įstatymų prikurta spe
cialioms transporto priemonėms.Pavyzdžiui,angliškuose taksiautomobiliuoseturibūtimaišasavižų ir ryšulys šieno, Australijoje–taippatšieno.JAVmiesteNewBritain gaisrininkų automobiliųgreitisribojamasiki25myliųpervalandą – ir nė mylios daugiau,nesvarbu, kaip skubama gesintigaisro.Arizonos valstijos Whitehall
mieste draudžiamavažinėti automobiliais, ant kurių ratų yra varveklių. Australijoje draudžiamaišlipti iš automobilio, jame palikusraktus.
Pa reng ta pa gal DElFi
DARBOBIRŽOSINFORMACIJAIn for muo ja me, kad Lie tu vos dar bo bir ža prie So cia li nės
ap sau gos ir dar bo mi nis te ri jos pa skel bė vie ti nių už im tu mo ini cia ty vų (to liau – VUI) pro jek tų at ran ką nau joms dar bo vie-toms steig ti 2012 me tais.
Skel bi mas pub li kuo ja mas 2012 m. ba lan džio 13 d. „Vals ty-bės ži nių“ prie de „In for ma ci niai pra ne ši mai“ Nr. 30.
Nuo ro da į skel bi mą: http:www.valstybes-zinios.lt.VUI pro jek tų pa raiš kos tei kia mos iki 2012 m. ge gu žės 14
d. 15 val. Vil niaus te ri to ri nei dar bo bir žai.Iš sa mes nė in for ma ci ja tei kia ma Vil niaus te ri to ri nės dar bo
bir žos Uk mer gės sky riu je, 205 kab., Vy tau to g. 75, Uk mer gė, ar ba tel. 62461.
Užs. Nr. 8986
top related