linkėjimai socialinių mokslų fakulteto absolventams · tų ekonomikos, vadybos ir viešojo...

Viešojo ad­minist­ravimo akad­eminis cent­ras sveikina ab­sol­vent­us, bai­gu­si­u­s dar vi­e­ną, vi­są gy­ve­ni­mą tru­nkanči­o moky­mosi­ e­tapą. Li­nki­­me­ sėkmi­ngai­ įsi­li­e­ti­ į darbo ri­nką ar tęsti­ akade­mi­nę ve­i­klą.

Vi­sada e­sate­ kvi­e­či­ami­ pri­si­ju­ngti­ pri­e­ Vi­e­šojo admi­ni­stravi­mo aka­de­mi­ni­o ce­ntro ve­i­klos, ku­r me­s, pade­dami­ Uni­ve­rsi­te­to, ste­ngi­amės su­te­i­kti­ vi­sas gali­my­be­s Jū­sų savi­rai­škai­, si­e­ki­ant asme­ni­ni­ų i­r akade­­mi­ni­o ce­ntro ti­kslų.

Norėči­au­ pali­nkėti­ ne­su­stoti­ dabar i­r toli­au­ tobu­lėti­. Anglų rašy­to­jas Samu­e­li­s Joh­nsonas sakė: „Žmogu­s tobu­lėdamas gy­ve­ni­me­ įgy­ja tai­, kas ge­ri­au­ u­ž žavėji­mąsi­ – ge­bėji­mą ve­rti­nti­ daly­ku­s pagal jų ti­k­rąją ve­rtę.“

Gied­rius Va­leika­, Viešojo ad­minist­ravimo

akade­mi­ni­o ce­ntro pre­zi­de­ntas

Brangū­s Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­to Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­to absol­vent­ai,

Bi­rže­li­o mėnu­o Ju­ms – vi­e­nas svarbe­sni­ų e­tapų gy­ve­ni­me­. Jū­s pali­e­kate­ Uni­ve­rsi­te­tą, nu­sky­nę mokslo vai­si­ų – di­plomą. Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­to Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­tas – tai­ dali­s Jū­sų gy­ve­ni­­mo, tad Jū­s vi­sada bū­si­te­ jam re­i­kali­ngi­. Tam i­r įku­rtas ŠU SMF Alu­mnų klu­bas.

Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­to Stu­de­ntų atstovy­bės vardu­ sve­i­ki­nu­ bai­gu­s stu­di­jas i­r atve­rči­ant nau­ją pu­slapį Jū­sų gy­ve­ni­me­. Li­nki­u­ ne­nu­sto­ti­, si­e­kti­ u­žsi­brėžtų ti­kslų, nu­olat tobu­lėti­ i­r ne­abe­joti­ savo gali­my­­bėmi­s. Vi­su­s Jū­sų stu­di­jų me­tu­s Stu­de­ntų atstovy­bė bu­vo šali­a i­r ste­ngėsi­ dėl Jū­sų, stu­de­ntų, ge­rovės. Vi­e­ni­ nu­ve­i­kti­ darbai­ bu­vo matomi­ labi­au­, ki­ti­ – maži­au­. Ti­ki­u­, jog ne­pami­rši­te­ savo Uni­ve­rsi­­te­to, stu­de­nti­ško gy­ve­ni­mo i­r stu­de­nti­ško ju­dėji­mo! Ne­li­ki­te­ nu­oša­ly­je­ spre­ndži­ant stu­de­ntų klau­si­mai­s, pri­si­mi­nki­te­, jog Jū­s tai­p pat bu­vote­ stu­de­ntai­s! VIVAT ALUMNI!

Klai­das Pali­ke­vi­či­us, Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­to Stu­de­ntų

atstovy­bės pre­zi­de­ntas

Nukelta į 4 psl.

Nr. 33 birželio 17 d.

Mi­e­li­ absolve­ntai­,

Ši­andi­e­na Jū­s pali­e­kate­ Al­ma Mater, kuri kel­eriems met­ams bu­vo tapu­si­ Jū­sų antrai­si­ai­s namai­s, ku­ri­oje­ paty­rėte­ i­r dži­au­gs­mą, i­r paky­lėji­mą, i­r ašaras – kartai­s mi­e­las, kartai­s li­ū­de­si­o. Ge­­rai­ ži­nome­ posakį: „Mokslo šakny­s – karči­os, o vai­si­ai­ – saldū­s“. Li­nki­me­, kad po stu­de­nti­ško tri­ū­so me­tų įgy­tas u­ni­ve­rsi­te­ti­ni­s au­kštojo mokslo di­plomas padėtų Ju­ms rasti­ vi­e­tą darbo ri­nkoje­ ar tole­snėje­ moksli­nėje­ karje­roje­. Jū­sų atkalu­mas i­r ry­žti­ngu­mas, su­kau­ptos ži­ni­os i­r ge­bėji­mai­, ne­abe­joju­, padės drąsi­ai­ i­r ry­žti­ngai­ že­ngti­ pi­rmy­n.

Nu­olat pri­si­mi­nki­te­, kad Jū­s bu­vote­, e­sate­ i­r bū­si­te­ Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­to be­ndru­ome­nės nari­ai­, ku­ri­e­ vi­su­ome­t či­a y­ra lau­­ki­ami­, ku­ri­ų mi­nty­s, i­dėjos, ge­ranori­šku­mas y­ra vi­e­na di­dži­au­si­ų faku­lte­to ve­rty­bi­ų. Li­nki­u­, kad i­r toli­au­ i­šli­ktu­mėte­ ši­os be­ndru­o­me­nės nari­ai­s, kad faku­lte­tas ne­ ti­k tu­rėtų ge­rą vardą, be­t i­r bū­tų patrau­klu­s, mi­e­las ki­e­kvi­e­nam mū­sų. Bū­ki­me­ i­r toli­au­ vi­e­ni­ngi­.

Sėkmi­ngos tole­snės karje­ros! Pagarb­iai

d­oc. d­r. Gin­ta­ra­s Ša­pa­rn­is,Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­to de­kanas

LiNkėjimai SociaLiNių mokSLų fakuLteto abSoLveNtamSMi­e­li­ absolve­ntai­,

Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­tas šį pavasarį įte­i­ki­a di­plomu­s be­­ve­i­k 1 000 absolve­ntų. Išle­i­dži­ame­ ši­mtu­s šau­ni­ų, ge­rai­ pare­ng­tų e­konomi­kos, vady­bos i­r vi­e­šojo admi­ni­stravi­mo spe­ci­ali­stų, ku­ri­ų lau­ki­a pu­i­ki­ profe­si­nė karje­ra i­r, ti­ki­mės, įdomu­s darbas. Dži­au­gėmės, kad mū­sų be­ndrą darbą vai­ni­ku­oja sėkmė, di­dži­u­o­jamės Ju­mi­s, kad ne­pabū­gote­ su­nku­mų, įve­i­kėte­ vi­sas kli­ū­ti­s, ge­bėjote­ įgy­ti­ nau­jų ži­ni­ų i­r pati­rti­e­s, o tai­ padės ate­i­ty­je­ įgy­ve­n­di­nti­ dar ambi­ci­nge­sni­u­s asme­ni­ni­u­s planu­s.

Labai­ norėtųsi­, kad ši­andi­e­n sau­ i­štartu­mėte­: „Či­a įgi­jau­ spar­nu­s i­r pasi­ti­kėji­mą savi­mi­, či­a i­šau­gau­ i­r su­bre­ndau­, či­a su­radau­ drau­gų“. Li­nki­u­, kad Ju­s ly­dėtų gy­ve­ni­mo sėkmė, ge­ri­ darbai­, kad dži­au­gtu­mėtės gy­ve­ni­mu­ i­r nors re­tsy­ki­ai­s su­grįžtu­mėte­ į savo Alma Mate­r.

Li­on­gi­n­a Juozai­ti­e­n­ė,Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­to Stu­di­jų prode­kanė

Mi­e­li­ absolve­ntai­,

Ši­andi­e­na Jū­s bai­gėte­ Uni­ve­rsi­te­tą – mokslo i­r stu­di­jų tvi­rtovę. Dži­au­gi­amės kartu­ su­ Ju­mi­s, di­dži­u­ojamės Jū­sų atkaklu­mu­, ge­bėji­­mu­ drąsi­ai­ i­r ry­žti­ngai­ že­ngti­ pi­rmy­n. Li­nki­me­, kad i­r ate­i­ty­je­ Ju­s nu­olat ly­dėtų pu­i­ki­os i­dėjos, e­ne­rgi­ja i­r ge­rovė, kad dži­u­gi­ntų ki­e­k­vi­e­nas darbas i­r ni­e­kada ne­sti­gtų įdomy­bi­ų i­r paradoksų...

Stu­di­ju­odami­ prale­i­dote­ dau­gy­bę valandų, anali­zu­odami­ soci­a­li­ne­s, e­konomi­ne­s, e­ti­ne­s, te­i­si­ne­s i­r poli­ti­ne­s proble­mas, re­ngėte­ proje­ktu­s, strate­gi­škai­ planavote­, pri­i­mi­nėjote­ spre­ndi­mu­s, atli­kote­ moksli­ni­u­s ty­ri­mu­s i­r pan. Tai­ darėte­ ne­ ti­k u­ni­ve­rsi­te­te­, be­t i­r u­ž jo ri­bų, stu­di­ju­odami­ koope­ru­otų stu­di­jų bū­du­, atli­kdami­ prakti­ką vi­e­šojo se­ktori­au­s i­nsti­tu­ci­jose­, vy­kdami­ stu­di­ju­oti­ pagal Eras­mus­ mai­nų programą, akty­vi­ai­ įsi­trau­kdami­ į tradi­ci­ją tapu­si­ą Savi­val­dos­ die­ną i­r tądi­e­n drąsi­ai­ atli­kdami­ me­ro ar sky­ri­au­s vadovo pare­i­gas. Ne­abe­jojame­, jog stu­di­jos u­ni­ve­rsi­te­te­ su­te­i­kė Ju­ms dar dau­gi­au­ at­kaklu­mo, ku­ri­s gali­ bū­ti­ tarsi­ ke­lrodi­s į labai­ įdomi­ą ate­i­tį. Bū­ki­te­ atvi­ri­ nau­jovėms, bū­ki­te­ pasi­ru­ošę i­šnau­doti­ vi­sas asme­ni­ne­s i­r profe­­si­ne­s gali­my­be­s. Ge­ros Ju­ms tole­snės ke­li­onės i­r ne­pami­rški­te­, kad Jū­s bū­si­te­ či­a lau­ki­ami­.

prof. dr. Di­an­a Šaparn­i­e­n­ė,Vi­e­šojo admi­ni­stravi­mo kate­dros ve­dėja

Brangū­s absolve­ntai­,

Vi­li­u­osi­, kad stu­di­jų me­tai­s paty­rėte­ dau­g įspū­di­ngų i­r ne­pa­mi­rštamų aki­mi­rkų. Jū­sų stu­di­jomi­s rū­pi­nosi­ gau­su­s Vady­bos kate­dros dėsty­tojų kole­kty­vas: 5 profe­sori­ai­, 15 doce­ntų, 24 le­k­tori­ai­, 10 asi­ste­ntų.

Vady­bos kate­dra 2010 m. atšve­ntė 15 me­tų su­kaktį. Ši­ų me­­tų Ve­rslo admi­ni­stravi­mo stu­di­jų programos absolve­ntai­ y­ra jau­ 16­oji­, Vady­bos magi­strantū­ros stu­di­jų programos absolve­ntai­ – 13­oji­ absolve­ntų lai­da. Uni­ve­rsi­te­ti­ni­ų stu­di­jų au­kštojo di­plo­mu­s įte­ksi­me­ 259 Ve­rslo admi­ni­stravi­mo stu­di­jų i­r 90 Vady­bos magi­strantū­ros stu­di­jų programos absolve­ntams.

Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­tas į gy­ve­ni­mo ke­li­ą jau­ i­šly­dėjo 2 243 ve­rslo bakalau­ro lai­psnį i­r 801 vady­bos magi­stro lai­psnį įgi­ju­si­ų absolve­ntų.

Ti­ki­u­, kad stu­di­jų me­tai­s sėkmi­ngai­ i­nve­stavote­ į savo ate­i­tį, todėl įgy­tos ži­ni­os i­r i­šsi­u­gdy­ti­ ge­bėji­mai­ bu­s tvi­rtas pamatas pra­

smi­ngi­e­ms darbams.Li­nki­u­ toli­au­ tobu­lėti­, e­kspe­ri­me­ntu­oti­, atrasti­ i­r i­šrasti­, proti­ngai­ ri­zi­ku­oti­, sve­i­kai­ konku­ru­oti­,

atsaki­ngai­ i­nve­stu­oti­ i­r rasti­ lai­ko sau­, vai­kams, tėvams, gamtai­ i­r Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­tu­i­.

doc. dr. Skai­drė Ži­čki­e­n­ė, Vady­bos kate­dros ve­dėja

Mi­e­li­ absolve­ntai­,

Ši­ di­e­na – ti­k aki­mi­rka Uni­ve­rsi­te­to i­r faku­lte­to i­stori­joje­. Pri­e­š ke­le­ri­u­s me­tu­s Jū­s tapote­ vi­sate­i­si­ai­s mū­sų Uni­ve­rsi­te­to i­r faku­lte­­to nari­ai­s. Manau­, kad pe­r stu­di­jų me­tu­s Jū­s tapote­ sti­pre­sni­ savo vi­du­mi­, tvi­rte­sni­ dėl įgy­tų ži­ni­ų, brande­sni­ i­dėjomi­s, įgi­jote­ pakan­kamai­ kompe­te­nci­jų, re­i­kali­ngų nori­nt sėkmi­ngai­ di­rbti­ ši­u­olai­ki­­nės ri­nkos sąly­gomi­s.

Au­gote­ i­r sti­prėjote­ ne­ ti­k Jū­s, be­t i­r faku­lte­tas, Ekonomi­kos kate­dra, ku­ri­ kasme­t atnau­ji­na, tobu­li­na stu­di­jų programas, dės­ty­tojai­ nu­olat papi­ldo dėstomu­s daly­ku­s nau­jau­si­omi­s mokslo i­r prakti­kos ži­ni­omi­s, stu­di­jų proce­se­ tai­ko nau­jau­si­as i­nformaci­ne­s te­ch­nologi­jas, ku­ri­a i­r stu­di­jų proce­se­ nau­doja nu­otoli­ni­o moky­mo­si­ modu­li­u­s, daly­vau­ja įvai­ri­u­ose­ proje­ktu­ose­, programose­. Dži­au­­gi­amės, kad ši­ai­s me­tai­s Ekonomi­kos bakalau­ro stu­di­jų programa tarptau­ti­ni­ų e­kspe­rtų bu­vo įve­rti­nta au­kšči­au­si­u­ balu­, akre­di­tu­ota

6 me­tams. Ši­e­me­t Ekonomi­kos kate­dra dži­au­gi­asi­ i­r pare­ngta be­i­ Stu­di­jų koky­bės ve­rti­ni­mo ce­ntro akre­di­tu­ota nau­ja Ve­rslo e­konomi­kos stu­di­jų programa. Uni­ve­rsi­te­ti­ni­o pi­rmosi­os pakopos Ve­rslo e­konomi­kos bakalau­ro i­šsi­lavi­ni­mo i­ki­ ši­ol Li­e­tu­voje­ ne­su­te­i­ki­a nė vi­e­na au­kštoji­ moky­kla, vadi­na­si­, te­i­ki­ama stu­di­jų programa tu­rėtų bū­ti­ paklau­si­ ne­ ti­k Ši­au­li­ų i­r apli­nki­ni­u­ose­ re­gi­onu­ose­, be­t i­r vi­soje­ šaly­je­. Tai­ pi­rmoji­ stu­di­jų programa Uni­ve­rsi­te­te­, ku­ri­os tru­kmė – 3,5 me­tų, pasi­ri­nku­s nu­ola­ti­nę stu­di­jų formą, i­r 5 m., pasi­ri­nku­s i­štęsti­ne­s stu­di­jas.

Ši­ šve­ntė – ti­k stabte­lėji­mas gy­ve­ni­mo ke­ly­je­. Nu­oši­rdži­ai­ li­nki­u­ pasi­e­kti­ au­kštu­mų profe­si­nėje­ karje­roje­, su­si­ku­rti­ ge­rovę ne­ ti­k sau­, be­t i­r pri­si­dėti­ pri­e­ vi­su­ome­nės ge­rovės kū­ri­mo, pasi­e­kti­ tą ly­gį, kad pasaky­tu­mėte­, jog radote­ savo vi­e­tą i­r e­sate­ lai­mi­ngi­. Li­nki­u­ ne­pami­ršti­, jog i­šėję i­š Uni­ve­r­si­te­to li­e­kate­ mū­sų Alma Mate­r vai­kai­s.

prof. dr. Zi­ta Tamašauski­e­n­ė, Ekonomi­kos kate­dros ve­dėja

SMF de­ka­na­s doc. dr. G. Ša­pa­rnis

SMF pro­de­ka­nė L. Juo­za­i­ti­e­nė

Va­dy­bo­s ka­te­dro­s ve­dėja­ do­c. dr. S. Ži­č­ki­e­nė Vi­e­šo­jo­ a­dmi­ni­stra­vi­mo­ ka­te­dro­s ve­dėja­

pro­f. dr. D. Ša­pa­rni­e­nė

Eko­no­mi­ko­s ka­te­dro­s ve­dėja­ pro­f. dr. Z. Ta­ma­ša­uski­e­nė

Absolve­ntams norėči­au­ pasi­ū­ly­ti­ žai­smi­ngo ty­ri­mo i­dėją. Atos­togau­dami­ vasarą i­r žarsty­dami­ paplū­di­mi­o smėlį, raski­te­ ke­le­tą mi­nu­či­ų pri­si­mi­nti­, ku­o bu­vote­, ką ge­bėjote­ dary­ti­, kai­p mąstė­te­, kalbėjote­, ate­i­dami­ stu­di­ju­oti­ į Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­tą, i­r apžve­lki­te­, ku­o e­sate­ dabar. Li­nkėči­au­ u­žči­u­opti­ atsaky­mų į klau­si­mą, kai­p pe­r stu­di­jų me­tu­s mū­sų faku­lte­te­ Jū­s pasi­ke­i­tėte­ i­r kai­p asme­ny­bės, i­r kai­p vady­bos, e­konomi­kos, vi­e­šojo admi­ni­st­ravi­mo spe­ci­ali­stai­?

doc. dr. Artū­ras Bli­n­strubas, Soci­ali­ni­ų ty­ri­mų moksli­ni­o ce­ntro di­re­ktori­u­s

STMC di­re­kto­ri­us do­c. dr. A. Bli­nstruba­s

ŠU SA pre­zi­de­nta­s K. Pa­li­ke­vi­č­i­us

VAAC pre­zi­de­nta­s G. Va­le­i­ka­

2 p.

Prieš užveriant Socialinių mokslų fakulteto durisMo­ksle­ nėra­ pla­ta­us vi­e­ške­li­o­, i­r ti­k ta­s ga­li­ pa­si­e­kti­ jo­ vi­ršū­nę, kuri­s, ne­bi­jo­da­ma­s nuo­­

va­rgi­o­, ko­pi­a­ a­kme­ni­ni­a­i­s šla­i­ta­i­s. (K. Ma­rksa­s)So­ci­a­li­ni­ų mo­kslų fa­kulte­ta­s da­r ja­una­s, įste­i­gta­s ti­k 1998 me­ta­i­s, be­t šį bi­rže­lį i­šle­i­dži­a­

ja­u se­pti­ntą­ją­ a­bso­lve­ntų la­i­dą­. Pe­r try­li­ka­ gy­va­vi­mo­ me­tų fa­kulte­ta­s įdi­e­gė ne­ma­ža­i­ na­ujo­­vi­ų, ki­e­kvi­e­na­i­s me­ta­i­s pri­tra­uki­a­nč­i­ų vi­s da­ugi­a­u ga­bi­ų i­r a­kty­vi­ų stude­ntų, kuri­e­ a­tsi­skle­i­­dži­a­ i­r a­tra­nda­ sa­ve­ įva­i­ri­o­se­ ve­i­klo­se­. Vi­e­ni­ la­urus ski­na­ mo­kslo­, ki­ti­ – spo­rto­ sri­ty­se­, o­ ki­ti­ ti­e­si­o­g a­tsi­duo­da­ vi­suo­me­ni­ne­i­ ve­i­kla­i­.

Je­le­n­a Ši­dlauski­e­n­ė, vady­bos ma­gi­stran­tū­ros studi­jų absolve­n­tė, pa­re­ngė y­pač prakti­šką i­r aktu­alų bai­gi­a­mąjį darbą te­ma „Kli­e­ntų daly­vavi­mo valdy­mas baldų proje­ktavi­mo paslau­go­se­: moty­vavi­mo aspe­ktas“.

– Kodėl magi­stro studi­jas pasi­ri­n­­kote Šia­uliuose?

– Norėjau­ stu­di­ju­oti­ valsty­bės fi­nan­su­ojamoje­ vi­e­tose­, be­t jos y­ra ti­k di­e­ni­­nės. Di­rbanči­am Ši­au­li­u­ose­ stu­di­ju­oti­ di­e­ni­nėse­ stu­di­jose­ ki­tame­ mi­e­ste­ y­ra labai­ su­dėti­nga.

– Kas paskati­n­o pasi­ri­n­kti­ toki­ą di­plomi­n­i­o darbo te­mą? Gal re­ali­ gy­­ve­n­i­mo si­tuaci­ja pastū­mėjo gi­li­n­ti­s į kli­e­n­tų daly­vavi­mo valdy­mą baldų proje­ktavi­mo paslaugose­?

– Ši­ą te­mati­ką anali­zavau­ bakalau­ro darbe­, ji­ mane­ labai­ su­domi­no i­r pasi­ro­dė i­ti­n re­i­kšmi­nga. Di­rbdama įmonėje­, te­i­ki­anči­oje­ baldų proje­ktavi­mo paslau­­gas, re­ali­ai­ mači­au­, kai­p svarbu­ valdy­ti­ kli­e­ntų daly­vavi­mą i­r skati­nti­ jų akty­vu­­mą ku­ri­ant produ­ktą. Tači­au­ dėl su­prati­­mo i­r / ar ži­ni­ų stokos kli­e­nto daly­vavi­­mas nėra valdomas, darbas su­ pasy­vai­s kli­e­ntai­ y­ra vargi­nanti­s ti­e­k proje­ktu­oto­ju­i­, ti­e­k pači­am kli­e­ntu­i­. Be­ to, i­r pats re­zu­ltatas dažnai­ ne­ati­ti­kdavo kli­e­nto lū­ke­sči­ų. Paste­bėjau­, kad i­ki­ ši­ol bu­vo manoma, jog valdy­ti­ be­i­ moty­vu­oti­ re­i­­ki­a darbu­otoju­s, o į kli­e­ntų valdy­mą be­i­ moty­vavi­mą ni­e­kas ne­si­gi­li­no.

– Kai­p sude­ri­n­ate­ savo di­e­n­otvar­kę i­r sudėti­n­go di­plomi­n­i­o darbo re­n­­gi­mą? Ki­e­k pastan­gų i­r lai­ko sąn­au­dų tai­ i­š Jū­sų atėmė?

– Nori­nt be­t kokį darbą ge­rai­ atli­kti­, vi­sada tam re­i­ki­a ski­rti­ lai­ko i­r pastan­gų, ne­s ni­e­kas savai­me­ ne­pasi­daro. Kadangi­ di­rbu­ i­r tu­ri­u­ še­i­mą, darbo ra­šy­mu­i­ ski­rdavau­ ki­e­kvi­e­ną ry­tą nu­o 5 val. i­ki­ darbo pradži­os i­r be­ve­i­k vi­su­s savai­tgali­u­s. Ar tai­ dau­g ar mažai­, no­rėči­au­ pali­kti­ spręsti­ ki­e­kvi­e­nam asme­­ni­škai­. Pati­ gy­ve­ni­me­ vadovau­ju­osi­ to­ki­u­ pasaky­mu­: „Kai­ y­ra noras – atsi­ran­da gali­my­bi­ų, kai­ noro nėra – atsi­randa pri­e­žasči­ų.“

– Ką pali­n­kėtumėte­ bū­si­mi­e­ms stude­n­tams, kad bū­tų įsi­mi­n­ti­n­i­ stu­di­jų me­tai­?

– Ži­ū­rėki­te­ į vi­ską paprasči­au­ i­r ni­e­ko ne­su­si­re­i­kšmi­nki­te­. Di­plomi­nį darbą ri­nki­tės sau­ pači­am įdomi­a te­ma, tada i­r darbą bu­s le­ngva rašy­ti­.

Je­le­na­ Ši­dla­uski­e­nė. J. Ši­dla­uski­e­nės a­sme­ni­ni­o­ a­rchy­vo­ nuo­tr.

Vai­da Jan­kutė, vi­e­šojo admi­n­i­st­ravi­mo bakalauro studi­jų absolve­n­­tė, pasi­žy­mėjo sporto ve­i­kloje­ kai­p prakti­ku­ojanti­ dzi­u­do. Ji­ pu­i­ki­ai­ ge­ba de­ri­nti­ stu­di­jas i­r sporti­nę ve­i­klą. To įrody­mas – SELL varžy­bose­ pe­lny­ta tre­či­oji­ vi­e­ta.

– Nuo kada pradėjote­ už­si­i­mi­n­ėti­ dzi­udo? Kas davė pradž­i­ą ar pastū­­mėjo į ši­ą sporto rū­šį?

– Dzi­u­do pradėjau­ sportu­oti­ nu­o 2003­ųjų. Sportu­oti­ norėjau­ vi­sada, ne­s labai­ pati­ko akty­vu­s gy­ve­ni­mo bū­das. Dzi­u­do pasi­ri­nkau­ paskati­nta klasi­oko, ku­ri­s u­žsi­i­mi­nėjo i­mty­nėmi­s i­r pasi­ū­lė man i­šbandy­ti­. Nors i­š pradži­ų tai­ atro­dė e­santi­s labai­ su­dėti­ngas sportas, be­t se­kėsi­ pu­i­ki­ai­.

– Ar sun­ku de­ri­n­ti­ studi­jas i­r spor­ti­n­ę ve­i­klą?

– Ne­, ti­e­si­og li­e­ka mažai­ lai­ko lai­s­valai­ki­u­i­. Be­t je­i­gu­ nori­, vi­ską gali­ma su­spėti­.

– Kodėl pasi­ri­n­kote­ soci­ali­n­i­us mokslus, o n­e­ su sportu susi­jusi­ą spe­­ci­aly­bę?

– Ši­e­ mokslai­ man pati­ko, y­pač do­mi­no vi­e­šo admi­ni­stravi­mo stu­di­jos. Su­ sportu­ su­si­ju­si­os spe­ci­aly­bės ne­si­­ri­nkau­, ne­s ne­mači­au­ pe­rspe­kty­vos ši­o­je­ sri­ty­je­ i­r apskri­tai­ manęs toki­e­ moks­lai­ ne­trau­kė.

– Ne­se­n­ai­ vy­kusi­ose­ SELL var­ž­y­bose­ už­ėmėte­ tre­či­ąją vi­e­tą. Ar sun­­ku buvo pasi­ruošti­ varž­y­boms i­r ki­e­k lai­ko tai­ už­ėmė? Ar n­e­n­uke­n­tėjo stu­di­jos, bai­gi­amojo darbo rašy­mas?

– Pasi­ru­oši­mas SELL varžy­boms ne­su­tru­kdė ne­i­ mokslams, ne­i­ bakalau­­ro darbo rašy­mu­i­. Man vi­sada pu­i­ki­ai­ se­kėsi­ de­ri­nti­ stu­di­jas i­r sportą. Ši­oms varžy­boms ru­oši­au­si­ i­nte­nsy­vi­ai­, kas­di­e­n ėjau­ į tre­ni­ru­ote­s, ne­s ži­nojau­, kad tu­rėsi­u­ atstovau­ti­ Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­tu­i­ i­r, ži­noma, si­e­ki­au­ me­dali­o.

– Ar bai­gusi­ studi­jas plan­uojate­ ati­duoti­ vi­sas jėgas sportui­ ar ri­n­ksi­­tės magi­stro studi­jas?

– Bai­gu­si­ stu­di­jas ke­ti­nu­ toli­au­ stu­­di­ju­oti­ magi­strantū­roje­, ti­k dar ti­ksli­ai­ ne­ži­nau­, ką stu­di­ju­osi­u­, be­t ti­krai­ ri­nk­si­u­osi­ Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­to Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­tą. Ži­noma, toli­au­ spor­tu­osi­u­, ne­s ne­įsi­vai­zdu­oju­ savo gy­ve­ni­­mo be­ sporto, y­pač dzi­u­do.

Va­i­da­ Ja­nkutė. V. Ja­nkutės a­sme­ni­ni­o­ a­rchy­vo­ nuo­tr.

In­ga Vasi­li­auskai­tė, vi­e­šojo admi­­n­istravi­mo bakalauro studi­jų absol­ve­n­tė, pasi­žy­mėjo kai­p labai­ vi­su­ome­­ni­škas žmogu­s. Ji­ – AIESEC organi­za­ci­jos narė i­r proje­ktų savanorė.

– Koki­ų proje­ktų savan­orė e­sate­?– Esu­ „Eu­robaske­t“ savanori­ų Ši­au­­

li­ų gru­pės narė. Te­ko daly­vau­ti­ proje­k­te­ „Savanori­ų bi­u­ras“, ši­u­o me­tu­ įgy­­ve­ndi­name­ proje­ktą „Li­nkėji­mas mi­e­s­tu­i­“, ku­ri­s bu­s pri­staty­tas pe­r „Ši­au­li­ų di­e­nas“. Labi­au­si­ai­ įsi­mi­nė 2010 m. re­ngti­ „Patrau­kli­au­si­o Ši­au­li­ų mi­e­sto darbdavi­o ri­nki­mai­“ – bu­vau­ ši­o proje­k­to organi­zaci­ni­o komi­te­to pre­zi­de­ntė. Be­ndradarbi­au­dami­ su­ UAB „Ši­au­li­ų pe­rsonalo valdy­mo gru­pė“ organi­zavo­me­ šį re­ngi­nį.

– Ka­s pa­ska­tin­o ta­pti sa­va­n­ore?– Ki­e­kvi­e­nai­s me­tai­s u­ni­ve­rsi­te­tą

bai­gi­a dau­gy­bė žmoni­ų, ku­ri­e­ tu­ri­ tą patį i­šsi­lavi­ni­mą, tą patį te­ori­ni­ų ži­ni­ų bagažą, o darbo ri­nkoje­ re­i­ki­a dau­gi­au­, tad nu­spre­ndži­au­ prakti­ni­ų ži­ni­ų įgy­ti­ pe­r savanori­šką ve­i­klą.

– Ar sun­ku sude­ri­n­ti­ studi­jas su vi­­suome­n­i­n­e­ ve­i­kla, n­ary­ste­ AIESEC?

– Ne­su­nku­, ne­s ku­o maži­au­ tu­ri­ lai­­ko, tu­o produ­kty­vi­au­ di­rbi­. Bū­dama or­gani­zaci­jos narė pami­ršau­ te­i­gi­nį: „Ne­­tu­ri­u­ lai­ko“. Lai­ko tu­ri­me­ vi­si­ vi­e­nodai­, ti­k ar mokame­ jį ti­nkamai­ planu­oti­.

– Ar daly­vavi­mas vi­suome­n­i­n­ėje­ ve­i­kloje­ sute­i­kė papi­ldomų ž­i­n­i­ų, įgū­­dž­i­ų i­r pati­rči­ų?

– Ži­noma, su­te­i­kė: nu­o lai­ko planavi­­

mo ir b­end­ravimo su l­ab­ai skirt­ingomis au­di­tori­jomi­s, tai­p pat i­šmokė pri­tai­ky­­ti­ kai­ ku­ri­as te­ori­ne­s ži­ni­as prakti­škai­, i­šlavi­no de­ry­bų, oratory­stės įgū­dži­u­s. AIESEC ve­i­kla y­ra labai­ įvai­ri­apu­sė, todėl či­a gali­ma įgy­ti­ įvai­ri­os pati­rti­e­s. Pavy­zdži­u­i­, bū­nant organi­zaci­jos nari­u­, gau­nama i­nformaci­ja api­e­ pači­ą organi­­zaci­ją, vy­ksta moky­mai­, o toli­au­ ti­k nu­o mū­sų pači­ų pri­klau­so, koki­ų ži­ni­ų gau­si­me­. Įgi­jau­ marke­ti­ngo, strate­gi­­ni­o i­r kū­ry­bi­ško mąsty­mo, komandi­ni­o darbo, u­ždu­oči­ų de­le­gavi­mo, moty­vavi­­mo, kontrolės, konfli­ktų spre­ndi­mų ge­­bėji­mų, patobu­li­nau­ anglų kalbą.

– Papasakoki­te­ be­n­t vi­e­n­ą įsi­mi­n­­ti­n­ą įvy­kį, kurį paty­rėte­ bū­dama AIESEC n­a­re?

– Vi­e­nas įsi­mi­nti­ne­sni­ų įvy­ki­ų bu­vo dau­gi­au­ ne­i­ pri­e­š me­tu­s, kai­ organi­za­vome­ tarptau­ti­nę konfe­re­nci­ją Sy­ner­gy­’10. Ši­oje­ konfe­re­nci­joje­ daly­vavo api­e­ 300 žmoni­ų, todėl mū­sų komandai­ re­i­kėjo pasi­rū­pi­nti­, kad vi­si­ žmonės ge­­rai­ jau­stųsi­ bū­dami­ Ši­au­li­u­ose­. Tai­ be­nt plu­šėjome­!

– Kokie a­teities pla­n­a­i? – Be­si­bai­gi­anti­s stu­de­nti­škas gy­ve­­

ni­mas ne­u­žve­ri­a du­rų vi­su­ome­ni­škai­ ve­i­klai­, ne­s y­ra įvai­ri­ų proje­ktų, ku­ri­u­o­se­ gali­ma daly­vau­ti­ (pvz., „Savanori­ų bi­u­ras“, „Eu­robaske­t“). Ti­ki­u­osi­, jog bū­si­u­ akty­vi­ Alu­mnų klu­bo narė.

Be­n­as Dobri­kas, ve­rslo admi­n­i­st­ra­vimo bakalauro studi­jų absolve­n­­ta­s, pri­klau­santi­s TS­LKD parti­jai­, ku­­ri­oje­ įgy­ve­ndi­na vi­su­ome­ne­i­ nau­di­ngu­s darbu­s.

– Kodėl pasi­ri­n­kote­ studi­juoti­ Ši­auli­ų un­i­ve­rsi­te­te­?

– Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­tą pasi­ri­nkau­, ne­s ji­s y­ra mano gi­mtajame­ mi­e­ste­, či­a radau­ ti­nkanči­ą i­r pati­nkanči­ą spe­ci­aly­­bę. Manau­, mano pasi­ri­nki­mas bu­vo te­i­si­ngas, todėl galvoju­ i­r api­e­ magi­stro stu­di­jas Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­te­.

– Kas labi­ausi­ai­ įsi­mi­n­ė pe­r studi­­jų me­tus?

– Įsi­mi­nti­nų daly­kų y­ra be­galės i­r manau­, jog vi­sa įgy­ta pati­rti­s be­i­ ži­ni­os y­ra ne­įkai­nojamos. Įsi­mi­nė šau­nū­s gru­­pi­okai­ i­r įdomi­os paskai­tos. Labi­au­si­ai­ įstri­go pasku­ti­nės nakty­s pri­e­š atsi­skai­­ty­mu­s. Pasi­li­kti­ vi­ską pasku­ti­ne­i­ nak­či­ai­ y­ra tarsi­ ne­rašy­ta stu­de­nti­ška tai­sy­k­lė, ku­ri­a kartai­s te­kdavo vadovau­ti­s.

– Kodėl suman­ėte­ daly­vauti­ par­ti­n­ėje­ ve­i­kloje­, n­ors Jū­sų studi­juoja­ma spe­ci­aly­bė n­e­susi­jusi­ su poli­ti­ka?

– Poli­ti­ką su­daro dau­g su­de­damųjų dali­ų, todėl vady­bi­nės kompe­te­nci­jos poli­ti­koje­ ti­e­si­og bū­ti­nos. Su­mani­au­ daly­vau­ti­ parti­nėje­ ve­i­kloje­, ne­s poli­­ti­ka vi­sada domėjau­si­. Be­ to, tai­ ge­ra gali­my­bė re­ali­zu­oti­ save­ i­r savo i­dėjas. Su­ TS­LKD Jau­ni­mo be­ndru­ome­nės kole­kty­vu­ akty­vi­ai­ daly­vau­jame­ Ši­au­­li­ų mi­e­sto vi­su­ome­ni­ni­ame­ gy­ve­ni­me­, re­ngi­ame­ re­ngi­ni­u­s i­r ku­ri­ame­ graže­s­ni­u­s Ši­au­li­u­s.

– Ar ž­adate­ tęsti­ akty­vi­ą parti­n­ę ve­i­klą i­r galbū­t „už­kari­auti­“ Se­i­mą?

– Kol kas api­e­ darbą Se­i­me­ ne­gal­voju­, ne­s dar re­i­ki­a įgy­ti­ poli­ti­nės pa­ti­rti­e­s.

– Gi­rdėjome­, kad su parti­ja daly­­vavote­ akci­joje­ „Darom 2011“. Koki­a dar vi­suome­n­i­n­e­ ve­i­kla už­si­i­mate­?

– Tai­p, su­ parti­ja tu­ri­me­ dau­g įvai­­ri­os vi­su­ome­ni­nės ve­i­klos: tvarkome­ tre­mti­ni­ų kapu­s, lankome­ pagy­ve­nu­­si­u­s žmone­s se­ne­li­ų namu­ose­, organi­­zu­ojame­ įvai­ri­u­s re­ngi­ni­u­s, skati­name­ sve­i­ką gy­ve­nse­ną.

– Ką pali­n­kėtumėte­ bū­si­mi­e­ms ke­tvi­rtakursi­ams, kad bai­gi­amojo darbo rašy­mas vy­ktų sklan­dž­i­ai­ i­r n­e­suke­ltų stre­so?

– Pali­nkėsi­u­ ti­k vi­e­no – ne­de­lsti­ i­r ne­pradėti­ rašy­ti­ bai­gi­amojo darbo pas­ku­ti­nėms di­e­noms. Patarči­au­ mėne­si­u­i­ i­ki­ gy­ni­mo jau­ bū­ti­ paraši­u­si­e­ms dau­­gi­au­ ne­i­ pu­sę darbo.

Be­na­s Dob­rika­s.B. Do­bri­ko­ a­sme­ni­ni­o­ a­rchy­vo­ nuo­tr.

Dovi­lė Mi­kai­tė, vady­bos magi­st­ran­tū­ros vi­e­šojo admi­n­i­stravi­mo speciali­zaci­jos studi­jų absolve­n­tė, ši­ų me­tų Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­to su­re­ngtoje­ konfe­re­nci­joje­ u­žėmė pi­rmą­ją vi­e­tą.

– Kodėl pasi­ri­n­kote­ magi­stro stu­di­jas Ši­auli­ų un­i­ve­rsi­te­te­?

– Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­te­ įgi­jau­ vi­e­šojo admi­ni­stravi­mo bakalau­ro kvali­fi­kaci­nį lai­psnį, tad stu­di­jas nu­spre­ndži­au­ tęsti­ jau­ „pati­kri­ntame­“ u­ni­ve­rsi­te­te­, ku­ri­a­me­ te­nki­na i­r stu­di­jų programa, i­r koky­­bė. Ki­tas svarbu­s ve­i­ksny­s – lankstu­s paskai­tų tvarkarašti­s, le­i­dži­anti­s stu­di­­jas de­ri­nti­ su­ darbu­.

– Kas labi­ausi­ai­ įsi­mi­n­ė studi­jų meta­is?

– Įsi­mi­nti­ni­ i­novaty­vi­ai­ i­r ori­gi­na­li­ai­ paskai­tas ve­danty­s dėsty­tojai­ (dr. R. Ti­jū­nai­ti­e­nė, doc. Dagy­tė, doc. H. Karpavi­či­u­s i­r kt.), i­švy­kos su­ dės­ty­tojai­s į Li­e­tu­vos Re­spu­bli­kos Se­i­mą, Vy­ri­au­sy­bę, faku­lte­to re­ngi­ni­ai­. Tači­au­ ge­ri­au­si­ pri­si­mi­ni­mai­, ži­noma, gru­pės d­raugai, su kuriais kart­u st­ud­ijavome se­pty­ne­ri­u­s me­tu­s (nu­o bakalau­ro stu­di­­jų). Palai­kėme­, rū­pi­nomės i­r skati­nome­ vi­e­ni­ ki­tu­s stu­di­ju­oti­. Ti­ki­u­osi­, kad pa­lai­ky­si­me­ ry­ši­u­s i­r bai­gę stu­di­jas.

– Kas paskati­n­o daly­vauti­ stude­n­­tų moksli­n­ėje­ kon­fe­re­n­ci­joje­, kur Vi­e­šojo admi­n­i­stravi­mo strate­gi­n­i­o valdy­mo se­kci­joje­ už­ėmėte­ pi­rmąją vi­e­tą?

– Konfe­re­nci­joje­ paskati­no daly­­vau­ti­ magi­stro darbo vadovas prof. dr. T. Tamoši­ū­nas, ku­ri­s pasi­ū­lė pare­ngti­ prane­ši­mą magi­stro darbo te­ma. Ta­či­au­ i­r pači­ai­ bu­vo įdomu­ su­si­paži­nti­ su­ kole­gų atli­e­kamai­s ty­ri­mai­s be­i­ jų re­zu­ltatai­s. Daly­vavi­mas konfe­re­nci­­joje­ – prane­ši­mo pri­staty­mas vi­e­šai­, konfe­re­nci­jos daly­vi­ų klau­si­mai­, ko­me­ntarai­ – padėjo ti­nkamai­ pasi­ru­ošti­ bai­gi­amojo darbo gy­ni­mu­i­.

– Ką pali­n­kėtumėte­ stude­n­tams, kad bai­gi­amojo darbo rašy­mas vy­k­tų sklan­dž­i­ai­ i­r n­e­suke­ltų stre­so?

– Svarbi­au­si­a – mąsty­ti­ pozi­ty­vi­ai­ i­r bai­gi­amąjį darbą pradėti­ re­ngti­ ku­o anksči­au­. Nors su­nku­ pri­si­ve­rsti­ rašy­ti­ bai­gi­amąjį darbą, kai­ i­ki­ jo pate­i­ki­mo datos li­kę dau­gi­au­ ne­i­ pu­santrų me­tų, tači­au­ pamažu­ kau­pi­ant i­nformaci­ją, re­ngi­ant bai­gi­amąjį darbą i­r lai­kanti­s vi­­sų nu­rody­tų bai­gi­amųjų darbų re­ngi­mo e­tapų i­r te­rmi­nų, tai­ paprasči­au­si­as bū­­das sklandži­ai­ i­r be­ stre­so jį pare­ngti­.

Do­vi­lė Mi­ka­i­tė. D. Mi­ka­i­tės a­sme­ni­ni­o­ a­rchy­vo­ nuo­tr.

– Kodėl magi­stro studi­jas toli­au pasi­ri­n­kote­ tęsti­ Ši­auli­uose­?

– Jau­ bakalau­ro stu­di­jų me­tai­s su­­pratau­, kad Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­tas tapo ti­kroji­ mano Alma mate­r, ku­r su­ti­kau­ dau­g įdomi­ų, kū­ry­bi­ngų i­r ti­kslo si­e­­ki­anči­ų žmoni­ų, todėl bai­gu­s vi­e­šojo admi­ni­stravi­mo bakalau­ro stu­di­jas. nu­spre­ndži­au­ toli­au­ savo ate­i­tį si­e­ti­ su­ Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­tu­ i­r gi­li­nti­ savo ži­ni­as magi­strantū­ros stu­di­jose­. Mano pasi­ri­nki­mą lėmė ke­le­tas pri­e­žasči­ų. Vi­­sų pi­rma, stu­di­ju­odama Ši­au­li­ų u­ni­ve­r­si­te­to Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­te­, jau­ nu­o pi­rmųjų di­e­nų bu­vau­ kvi­e­či­ama ak­ty­vi­ai­ daly­vau­ti­ įvai­ri­u­ose­ proje­ktu­ose­ i­r re­ngi­ni­u­ose­. Antra, stu­di­jų atmosfe­ra či­a maloni­, mokslas mode­rnu­s i­r pri­tai­­ky­tas di­rbanti­e­ms asme­ni­ms, dėsty­tojai­ ši­u­olai­ki­ški­, savo sri­ti­e­s profe­si­onalai­. Be­ to, su­te­i­ki­a dau­g gali­my­bi­ų nori­n­ti­e­ms stažu­oti­s u­žsi­e­ny­je­.

– Koki­a savi­jauta bū­ti­ dėsty­toja, be­t kartu i­r stude­n­te­?

– Aš ti­k prade­danti­, tad dar ne­gali­u­ vadi­nti­ savęs ti­kra dėsty­toja. Drąsi­ai­ gali­u­ saky­ti­, kad stu­de­nto kai­ly­je­ bū­ti­ ge­ri­au­, ne­s tave­ ve­rti­na ti­k vi­e­nas dėsty­­tojas, o kai­ stovi­ pri­e­š stu­de­ntu­s, su­lau­­ki­ tri­sde­ši­mti­e­s ar dau­gi­au­ ve­rti­ntojų žvi­lgsni­ų. Ži­noma, pi­rmai­si­ai­s dėsty­mo me­tai­s – tai­ di­dži­u­li­s i­ššū­ki­s jau­nam dėsty­toju­i­: dar nėra pasi­ti­kėji­mo savi­­mi­, ne­si­ ge­rai­ įvaldęs dėsty­mo me­todų, kart­ais at­sid­uri t­okiose sit­uacijose, kai ne­ži­nai­, kai­p i­šsi­su­kti­ i­š padėti­e­s. Bū­da­ma stu­de­nte­ jau­či­u­osi­ vi­sai­ ki­tai­p – e­su­ u­žti­kri­nta, ži­nanti­ i­r mokanti­.

– Ar sun­ku sude­ri­n­ti­ dėsty­tojo darbą i­r studi­jas?

Di­rbdama dėsty­tojos darbą tu­ nu­o­lat tobu­lėji­, kasdi­e­n i­šmoksti­ ko nors nau­jo, todėl ky­la re­i­kalavi­mai­ savo kai­p stu­de­ntės atli­e­kami­e­ms darbams. Bū­na, kad kartai­s ne­spėji­, pavargsti­, tači­au­ vi­sada save­ moty­vu­oji­, kad e­i­ni­ di­rbti­ mėgstamą darbą.

– Kas sun­ki­au: ar pači­ai­ ve­rti­n­ti­ ki­tų moky­mąsi­ i­r įgū­dž­i­us, ar ge­ri­au moky­ti­s pači­ai­ i­r bū­ti­ ve­rti­n­amai­?

– Ži­noma, le­ngvi­au­ moky­ti­s pači­ai­ i­r bū­ti­ ve­rti­namai­. Ju­k ve­rti­ni­me­ dažni­ai­ gali­ pasi­re­i­kšti­ žmogi­ški­e­ji­ faktori­ai­, kai­ matai­ di­de­le­s stu­de­nto pastangas, ta­či­au­ jo darbo koky­bė nėra au­kšta.

– Ar pasi­ke­i­tė Jū­sų kai­p stude­n­tės pož­i­ū­ri­s į dėsty­tojus, kai­ pati­ tapote­ dėsty­toja?

– Labai­ pasi­ke­i­tė. Ti­k dabar su­pra­tau­, kad dėsty­tojas tu­ri­ bū­ti­ i­r ge­ras psi­ch­ologas, i­r pe­dagogas, i­r vady­bi­ni­n­kas, y­pač di­rbant su­ di­dži­u­le­ au­di­tori­ja. Ją su­valdy­ti­ labai­ su­nku­, ne­s vi­e­noje­ vi­e­toje­ su­si­re­nka ski­rti­ngos asme­ny­bės su­ įvai­ri­ai­s lū­ke­sči­ai­s i­r pore­i­ki­ai­s.

– Ar pati­n­ka Jū­sų darbas? Galbū­t ban­dy­si­te­ save­ re­ali­zuoti­ ki­tur?

– Darbas u­ni­ve­rsi­te­te­ – tai­ ne­ ti­k dėsty­mas, be­t i­r daly­vavi­mas įvai­ri­ose­ proje­kti­nėse­ gru­pėse­, soci­ali­ni­ų ry­ši­ų plėtoji­mas. Tai­ le­i­dži­a save­ i­šbandy­ti­ ski­rti­ngose­ ve­i­klose­ be­i­ įsi­ve­rti­nti­ savo ge­bėji­mu­s įvai­ri­ose­ si­tu­aci­jose­.

– Ar sun­ku de­ri­n­ti­ studi­jas, di­plo­mi­n­i­o darbo rašy­mą i­r ruoši­mąsi­ pa­skai­toms? Ar n­e­n­uke­n­či­a n­e­i­ vi­e­n­as ši­ų darbų?

– Su­nku­ su­si­tapati­nti­ su­ įvai­ri­ai­s vai­d­me­ni­mi­s i­r ski­rsty­ti­ pri­ori­te­tu­s, y­pač kai­ e­si­ akty­vi­ i­r nori­nti­ vi­su­r daly­vau­ti­. Ži­­noma, kažkas ke­nči­a – ši­u­o atve­ju­ lai­s­valai­ki­s i­r magi­stro rašy­mas. Jau­natvi­š­kas maksi­mali­zmas kartai­s paki­ša koją, tači­au­ kartu­ i­r stu­mi­a į pri­e­kį.

– Įvardy­ki­te­ labi­ausi­ai­ Jums įsi­mi­­n­usį dėsty­toją ar n­e­t dėsty­toją, kuri­s Jums yra­ a­utoriteta­s.

– Kai­ pasi­kly­stu­ soci­ali­ni­u­ose­ re­i­š­ki­ni­u­ose­ be­i­ soci­ali­ni­ų mokslų ty­ri­mų plotmėse­, vi­sada ke­li­au­ju­ pas le­kt. Si­gi­­tą Balči­ū­ną. Kai­ re­i­ki­a pri­i­mti­ strate­gi­­ni­ ar vady­bi­nį spre­ndi­mą, kojos pači­os ti­e­si­ai­ ve­da į 802 kabi­ne­tą – pas prode­­kanę Vi­lma Tu­bu­ti­e­nę. Savo pagarba i­r tole­ranci­ja žavi­ doc. dr. Di­ana Šapar­ni­e­nė. Na, i­r ži­noma – be­ndražy­gė, kon­su­ltantė įvai­ri­au­si­ai­s klau­si­mai­s – le­kt. Ri­ta Tole­i­ki­e­nė.

Nori­me­ Ju­ms, mi­e­li­ absolve­ntai­, pri­mi­nti­, kad gy­ve­ni­mas – tai­ tarsi­ pasa­koji­mas, ku­ri­o žodži­ai­ gali­ bū­ti­ ke­i­či­a­mi­ ki­e­kvi­e­ną di­e­ną. Tad saky­ki­me­ sau­ kasdi­e­n: me­s bu­vome­ ge­ri­ pri­e­š de­ši­mt me­tų, „Me­s e­same­ ge­re­sni­ dabar, me­s bū­si­me­ ge­ri­au­si­ vi­su­s li­ku­si­u­s me­tu­s. Bū­ki­te­ toki­e­ sti­prū­s kai­p ąžu­olas, ku­ri­s ne­pasi­du­oda joki­ai­ au­drai­. Bū­ki­te­ toki­e­ ramū­s kai­p e­že­ras ty­lų ru­de­ns vakarą. Bū­ki­te­ toki­e­ gali­ngi­ kai­p vi­e­su­las, ku­­ri­am ni­e­kas ni­e­ku­r ne­tru­kdo.

SMF absolve­n­tus kalbi­n­oIve­ta Če­sn­avi­či­ū­tė,

Si­mon­a Gri­galai­ty­tė, Graž­vy­da Kurtkutė, Ki­sti­n­a Zubavi­či­ū­tė

Jurgi­ta Mi­kolai­ty­tė, Vady­bos ma­gi­stran­tū­ros Vi­e­šojo admi­n­i­stravi­mo spe­ci­ali­zaci­jos studi­jų absolve­n­tė, pu­i­ki­ai­ jau­či­asi­ abi­e­ju­ose­ amplu­a – ti­e­k dėsty­tojos, ti­e­k stu­de­ntės. Ši­ jau­na me­r­gi­na pasi­žy­mi­ aštri­u­ protu­, e­ne­rgi­ja i­r akty­vu­mu­ įvai­ri­ose­ sri­ty­se­.

Jurgi­ta­ Mi­ko­la­i­ty­tė. J. Mi­ko­la­i­ty­tės a­sme­ni­ni­o­ a­rchy­vo­ nuo­tr.

Inga­ Va­si­li­a­uska­i­tė.I. Va­si­li­a­uska­i­tės a­sme­ni­ni­o­ a­rchy­vo­ nuo­tr.

3 p.

mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs

Ši­auli­ų mi­e­sto me­ro pavaduotoja Dai­va Maton­i­e­n­ė: „Stude­n­tai­ turi­ daugy­bę graž­i­ų i­dėjų, kuri­as re­i­ki­a kuo gre­i­či­au re­ali­zuoti­“.

Artėjant bakalau­ro i­r magi­stro di­­plomų įte­i­ki­mu­i­ padau­gės i­r nori­nči­ų di­rbti­ stu­de­ntų. Tad įdomu­ su­ži­noti­, ko ti­ki­si­ darbdavi­ai­ i­š ši­ų me­tų absol­ve­ntų. Dai­va Matoni­e­nė, kalbėdama api­e­ stu­de­ntu­s, te­i­gė, jog ŠU Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­tas re­ngi­a pu­i­ki­u­s e­kono­mi­kos, vady­bos i­r vi­e­šojo admi­ni­stravi­­mo spe­ci­ali­stu­s. „Dažnai­ te­nka di­rbti­ su­ stu­de­ntai­s, atli­e­kanči­ai­s prakti­ką sa­vi­valdy­bėje­, su­ ku­ri­ai­s vy­kdome­ labai­ dau­g prakti­ni­ų darbų. Stu­de­ntų darbų ne­re­i­kėtų „nu­me­sti­ į stalči­ų“, ne­s ji­e­ gali­ bū­ti­ pri­tai­ky­ti­ Ši­au­li­ų mi­e­stu­i­. Yra dau­gy­bė graži­ų i­dėjų, ku­ri­as bū­ti­na ku­o

Da­i­va­ Ma­to­ni­e­nė, Ši­a­uli­ų mi­e­sto­ me­ro­ pa­va­duo­to­ja­.

D. Ma­to­ni­e­nės a­sme­ni­ni­o­ a­rchy­vo­ nuo­tr.

Alfre­da­s Jo­nuška­, Ši­a­uli­ų pre­ky­bo­s, pra­mo­nės i­r a­ma­tų rū­mų va­do­va­s.

SMF VRC nuo­tr.

Ge­di­mi­nas Tri­joni­s, vi­e­nas Soci­ali­­ni­ų mokslų faku­lte­to Alu­mnų klu­bo na­ri­ų, i­nte­rvi­u­ me­tu­ pasakojo, kad stu­di­jų me­tai­s svarbu­ bū­ti­ akty­vi­e­ms i­r smal­si­e­ms, ne­s Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­to stu­di­jų koky­bė i­šti­e­s ge­ra. Paklau­stas api­e­ gali­­my­bę dar kartą stu­di­ju­oti­, pati­ki­no, kad vėl grįžtų stu­di­ju­oti­ į Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­tą.

Ge­di­mi­nas labai­ ge­rai­ pri­si­me­na dėsty­tojas dr. Evandže­li­ną Pe­tu­ki­e­nę i­r doc. dr. Skai­drę Ži­čki­e­nę, ku­ri­os bu­vu­­si­os re­i­kli­os, ge­banči­os įdomi­ai­ pate­i­k­ti­ i­nformaci­ją i­r pri­si­dėju­si­os pri­e­ tole­s­nės vai­ki­no karje­ros.

G. Tri­joni­s su­ šy­pse­na pri­si­me­na i­r pi­rmu­osi­u­s savo me­tu­s faku­lte­te­. Bu­­vęs de­kanas prof. Te­odoras Tamoši­ū­­nas bu­vo su­prati­ngas, todėl stu­de­ntai­ į paskai­tas e­i­davo kai­p į šve­ntę. Soci­ali­­ni­ų mokslų faku­lte­to Alu­mnų klu­bo na­ry­s ši­ų me­tų absolve­ntams li­nki­ maži­au­ galvoti­, ti­e­si­og i­mti­ i­r dary­ti­!

gre­i­či­au­ re­ali­zu­oti­. „Nau­jai­ i­ške­pti­ stu­­de­ntai­“ tu­rėtų bū­ti­ kai­p vari­kli­ai­, ku­ri­e­ savo pozi­ty­vu­mu­ i­r te­i­gi­amu­ mąsty­mu­ skati­ntų e­i­ti­ į pri­e­kį“, – mano D. Mato­ni­e­nė.

Paklau­sta api­e­ pokalbį dėl pri­ėmi­mo į darbą, me­ro pavadu­otoja pasakojo, kad žmogų gali­ma įve­rti­nti­ pe­r pi­rmą­si­as 10 se­ku­ndži­ų. Ji­ pasi­dali­jo ke­le­tu­ ve­rti­ngų patari­mų, kai­p u­žsi­ti­kri­nti­ sėk­mę pokalbi­o me­tu­. „Labai­ svarbu­ lai­ky­­se­na, pasi­ti­kėji­mas savi­mi­ i­r ge­bėji­mas ti­nkamai­ save­ pri­staty­ti­. Bū­te­nt ši­os savy­bės i­r le­mi­a darbdavi­o apsi­spre­ndi­­mą dėl kandi­dato ti­nkamu­mo“.

D. Matoni­e­nė absolve­ntams pali­nkė­jo pasi­ti­kėti­ savi­mi­, my­lėti­ savo mi­e­stą, ku­rti­ ate­i­tį kartu­ be­i­ bū­ti­ akty­vi­e­ms si­e­­ki­ant graže­sni­o ry­tojau­s. „Ti­e­ms, ku­ri­e­ nori­ i­švaži­u­oti­ i­š mi­e­sto, nori­u­ pasaky­­ti­ – ne­važi­u­oki­te­“, – si­ū­lė Ši­au­li­ų mi­e­s­to me­ro pavadu­otoja.

Ši­auli­ų pre­ky­bos, pramon­ės i­r amatų rū­mų vadovas Alfre­das Jo­n­uška: „Absolve­n­tams daugi­ausi­a sėkmės pri­re­i­ki­a apsi­spre­n­dž­i­an­t dėl darbo vi­e­tos i­r re­n­kan­ti­s pare­i­gas“.

Alfre­das Jonu­ška, Ši­au­li­ų pre­ky­bos, pramonės i­r amatų rū­mų vadovas, ke­­le­tą me­tų vadovau­ja e­konomi­kos spe­­ci­aly­bės stu­de­ntų prakti­koms, tai­p pat daly­vau­ja kai­p ve­rslo įmoni­ų atstovas ve­rti­nant bakalau­ro bai­gi­amu­osi­u­s dar­bu­s, tad ge­rai­ ži­no api­e­ absolve­ntų prak­ti­nį pasi­re­ngi­mą.

Pašne­kovas te­i­gė, jog į darbą Soci­a­li­ni­ų mokslų faku­lte­to absolve­ntų pri­i­m­ti­ dar ne­te­ko, tači­au­ stažu­otoju­s i­r prak­ti­kantu­s Ši­au­li­ų pramonės, pre­ky­bos i­r amatų rū­mu­ose­ pri­i­ma nu­olat. „Savai­­me­ su­prantama, kad jau­nas spe­ci­ali­stas dar ne­bu­s vi­si­škai­ pasi­ru­ošęs darbo ri­n­kai­, tači­au­ paži­nti­, kai­p ve­i­ki­a organi­za­ci­jos, „pri­si­matu­oti­“ ski­rti­ngas darbo vi­e­tas, bū­ti­na jau­ stu­di­jų me­tai­s“, – te­i­­gė A. Janu­ška. „Ju­k di­plomas savai­me­ ne­du­oda ne­abe­joti­nos koky­bės pate­ku­s į darbo ri­nką, tai­ ti­k sle­nksti­s, ku­rį įve­i­­ku­s lau­ki­a nu­olati­ni­s tobu­li­ni­masi­s.“

Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­to absol­ve­ntams A. Jonu­ška li­nki­ su­prasti­, ką re­i­ški­a di­plomo gavi­mas i­r koki­a svar­bi­ y­ra ši­ šve­ntė. Ji­s dar kartą akce­ntavo, kad di­plomo gavi­mas – tai­ ti­k tarpi­nė stote­lė.

Ma­nta­s Guda­s, SMF Alumnų klubo­ na­ry­s. SMF VRC nuo­tr.

UAB „Me­tali­stas“ ge­n­e­rali­n­i­s di­­re­ktori­us Man­tas Gudas: „Vai­si­us ski­n­si­te­ n­e­ an­ksči­au n­e­i­ po 5 me­tų“.

Mantas Gu­das, Soci­ali­ni­ų mokslų fa­ku­lte­to e­konomi­kos stu­di­jų programos magi­stras, UAB „Me­tali­stas“ ge­ne­rali­­ni­s di­re­ktori­u­s i­r Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­to Soci­ali­ni­ų mokslų faku­lte­to Alu­mnų klu­bo nary­s, ši­e­me­ti­ni­ame­ Alu­mnų su­si­­ti­ki­me­ bu­vo nomi­nu­otas kai­p Ve­ržliau­s­i­as­ ab­s­ol­ventas­. Ne­t dabar, praėju­s 7 me­tams po stu­di­jų bai­gi­mo, ji­s ne­dve­­jodamas stotų į Soci­ali­ni­ų mokslų fa­ku­lte­tą dar kartą. „Tai­, ką padari­au­ i­r ko ne­i­šnau­dojau­ stu­di­jų me­tai­s, su­pra­tau­ ti­k dabar, tad su­ vi­sa atsakomy­be­ patari­u­ gri­e­bti­ vi­ską, kas ti­k įmanoma lai­ku­ – i­šnau­doti­ stu­di­jas pagal mai­nų programas (red. pas­t.: M. Gu­das pagal Eras­mus­ stu­de­ntų mai­nų programą stu­di­javo Šve­i­cari­jos u­ni­ve­rsi­te­te­), su­­si­u­rbti­ dėsty­tojų ži­ni­as, pe­rskai­ty­ti­ ki­e­k įmanoma dau­gi­au­ kny­gų bi­bli­ote­koje­, pati­rti­ ne­ ti­k stu­di­javi­mo, be­t i­r stu­de­n­tavi­mo malonu­mu­s“, – patari­a Mantas. Nu­oši­rdži­au­si­u­s li­nkėji­mu­s i­r padėkas u­ž įsi­mi­nti­nas paskai­tas ji­s pe­rdavė doc. dr. Jonu­i­ Pace­vi­či­u­i­ i­r doc. dr. Au­k­se­i­ Norku­vi­e­ne­i­.

Ge­di­mi­na­s Tri­jo­ni­s, SMF Alumnų klubo­ na­ry­s. SMF VRC nuo­tr.

Ši­ai­s me­tai­s bai­gi­amu­osi­u­s darbu­s apsi­gy­nu­si­e­ms absolve­ntams Mantas pali­nkėjo drąsi­ai­ i­nte­gru­oti­s į darbo ri­nką, dau­g i­r su­nki­ai­ di­rbti­, si­e­kti­ u­ž­si­brėžtų ti­kslų i­r po 5 me­tų ski­nti­ sal­dži­u­s vai­si­u­s.

kaip rasti mėgstamą darbą?Sėk­mė ne­ie­š­k­o tavęs. Tu pats turi jos ie­š­k­oti. Lik­imas – tai ne­

atsitik­tinių aplink­y­bių, o pasirink­imo re­zultatas. Sėk­mės re­ik­ia ne­ lauk­ti, o ją susik­urti. (H. Dž. Brau­nas)

Darbo i­e­škoji­mas y­ra darbas, kuri­s, kai­p i­r vi­si­ darbai­, re­i­ka­lauja pastan­gų, lai­ko i­r tam ti­k­

rų ge­bėji­mų.Ne­pri­klau­somai­ nu­o to, ar e­sate­

stu­di­ju­ojanti­s, ar ti­k bai­gęs stu­di­jas i­r i­e­škote­ pi­rmojo darbo, ar e­sate­ ne­pate­n­ki­ntas dabarti­ni­u­ i­r nori­te­ jį ke­i­sti­, pa­bandy­ki­te­ i­š pradži­ų i­šanali­zu­oti­ savo ži­ni­as, įgū­dži­u­s, pomėgi­u­s i­r ti­kslu­s. Ti­k paži­ndamas save­ i­r savo pore­i­ki­u­s galėsi­te­ su­rasti­ ti­nkamą darbą ar karje­­ros kry­ptį.

Ne­i­e­škoki­te­ „be­t koki­o“ darbo, i­e­škoki­te­ sau ti­n­kamo. Apsi­brėž­ki­te­, koki­o darbo i­e­škote­:• Koki­os pozi­ci­jos Ju­s domi­na? Ko­

ki­os tu­rėtų bū­ti­ pare­i­gos, darbo po­bū­di­s, u­ždu­oty­s, atsakomy­bės ly­gi­s, karje­ros gali­my­bės, atly­gi­ni­mo dy­­di­s?

• Koki­o ti­po įmonėje­ norėtu­mėte­ di­rb­ti­? Ju­s domi­nanči­os įmonės pagal ve­i­klos pobū­dį, įmonės dy­dį, statu­­są, vardo ži­nomu­mą i­r pan.

• Ku­r galėtu­mėte­ di­rbti­? Galėtu­mėte­ di­rbti­ ti­k te­n, ku­r Jū­s gy­ve­nate­, ne­­svarbu­ koki­ame­ mi­e­ste­, Li­e­tu­voje­, u­žsi­e­ny­je­ i­r pan.?Darbo pai­e­škos e­tapas ski­rtas su­si­­

paži­nti­ su­ i­nformaci­ja, i­šanali­zu­oti­ įvai­­ri­u­s ske­lbi­mu­s i­r pasi­ū­ly­mu­s be­i­ su­si­­dary­ti­ savo nu­omonę. Nu­olat ste­nki­tės i­e­škoti­ nau­jų Ju­ms patoge­sni­ų darbo pai­e­škos bū­dų, pasi­ti­kėki­te­ fortū­na, be­t i­r paty­s rody­ki­te­ i­ni­ci­aty­vą.

Darbo pai­e­škos bū­dai­, kuri­ai­s n­audojasi­ akade­mi­n­i­s jaun­i­mas:• Ske­lbi­mai­ api­e­ lai­svas darbo vi­e­tas

spau­doje­ i­r i­nte­rne­te­, įmoni­ų, fi­rmų i­nte­rne­to pu­slapi­u­ose­.

• Re­gi­straci­ja te­ri­tori­nėje­ darbo bi­ržo­je­.

• Pri­vači­os įdarbi­ni­mo age­ntū­ros.• Ti­e­si­ogi­ni­s kre­i­pi­masi­s į darbdavį.• Soci­ali­ni­ai­ ry­ši­ai­ – drau­gai­, pažįsta­

mi­, bu­vę be­ndradarbi­ai­.• Karje­ros ce­ntrai­.• Organi­zaci­jos, re­ngi­ni­ai­ i­r ki­ti­ i­nfor­

maci­jos šalti­ni­ai­ (karje­ros mu­gės u­ni­­ve­rsi­te­tu­ose­, afi­šos kole­gi­jose­ i­r u­ni­­ve­rsi­te­tu­ose­, ske­lbi­mų le­ntos).

Ie­škoti­ darbo tu­ri­te­ ke­li­ai­s bū­dai­s. Nė vi­e­nas jų nėra ge­ri­au­si­as vi­soms dar­bo rū­ši­ms. Svarbu­, kad Jū­s ne­pami­rš­tu­mėte­ ne­i­ vi­e­no nau­di­ngo i­r ti­nkamo Ju­ms bū­do.

Nuorodos, kur gali­ma rasti­ patari­­mų, kai­p i­e­škoti­ darbo, kai­p pasi­ruoš­ti­ pokalbi­ui­ dėl darbo, kai­p pare­n­gti­ dokume­n­tus, re­i­kali­n­gus si­e­ki­an­t įsi­­darbi­n­ti­:h­ttp://www.cv.lt/e­mploy­e­e­/vi­de­o­Cou­rse­.do h­ttp://www.profe­si­ju­pasau­li­s.lt­h­ttp://www.cvmarke­t.lt­h­ttp://www.pe­rsonaloproje­ktai­.lt­h­ttp://www.topcv.lt­h­ttp://www.cvonli­ne­.lt­h­ttp://manokarje­ra.cv.lt­h­ttp://www.qu­i­ntcare­e­rs.com/job­se­e­­ke­r.h­tml­h­ttp://karje­ra.su­.lt­

Tai­ky­ki­tės pri­e­ darbdavi­o

Dau­ge­li­s žmoni­ų daro klai­dą, su­si­­ku­rdami­ ti­k vi­e­ną CV i­r si­u­nti­nėdami­ jį vi­si­e­ms darbdavi­ams. Tači­au­ vi­si­ darbdavi­ai­ y­ra ski­rti­ngi­, todėl de­rėtų ne­pagai­lėti­ lai­ko pre­te­ndu­ojant į nau­­ją pozi­ci­ją i­r savo gy­ve­ni­mo aprašy­­mą ši­e­k ti­e­k pakore­gu­oti­. Ki­e­kvi­e­na kompani­ja propagu­oja savas ve­rty­be­s, todėl darbu­otojams ke­li­a tam ti­kru­s re­i­­kalavi­mu­s. Tai­gi­ ki­e­kvi­e­ną kartą ve­rtė­tų pabrėžti­ bū­te­nt tas savy­be­s, ku­ri­os konkre­či­am darbdavi­u­i­ gali­ bū­ti­ aktu­a­li­au­si­os pvz., įsi­vai­zdu­oki­me­, kad Jū­s kai­p vi­e­ną sti­pri­au­si­ų savo asme­ni­ni­ų savy­bi­ų nu­rodote­ savaranki­šku­mą. Ta­či­au­ tai­, kas vi­e­noje­ kompani­joje­ y­ra ve­rty­bė, ki­toje­ gali­ vi­rsti­ trū­ku­mu­. Gal­bū­t toje­ kompani­joje­, į ku­ri­ą pre­te­ndu­o­jat­e, l­ab­iausiai vert­inamas komand­inis darbas, todėl pe­r di­de­li­s savaranki­šku­­mas či­a gali­ ti­k tru­kdy­ti­. Tai­ky­ki­tės pri­e­ darbdavi­o – ste­nki­tės su­ku­rti­ įvai­z­dį bū­te­nt toki­o darbu­otojo, koki­o ji­s i­r ti­ki­si­. Išsi­ai­ški­nti­ darbdavi­o lū­ke­sči­u­s nėra labai­ su­nku­ – dažni­au­si­a re­i­kala­vi­mai­ bū­si­mam darbu­otoju­i­ pate­i­ki­ami­ ske­lbi­me­ dėl lai­svos darbo vi­e­tos. Je­i­ įvardy­tų re­i­kalavi­mų nėra, ti­e­si­og pasi­­domėki­te­, koki­e­ žmonės di­rba kompani­­joje­ – ži­nosi­te­, į ką ly­gi­u­oti­s.

Ne­pami­rški­te­, kad Jū­sų CV ski­r­tas tam, kad bū­tumėt pakvi­e­sti­ į i­n­te­rvi­u. Ji­s turi­ sute­i­kti­ pakan­­kamai­ i­n­formaci­jos, kad sudo­

mi­n­tų pote­n­ci­alų darbdavį.

Natū­ralu­, kad gavę ke­le­tą CV, darb­davi­ai­ e­i­na le­ngvi­au­si­u­ ke­li­u­ – atme­ta CV, je­i­ ti­k randa pri­e­žasči­ų jį atme­sti­, pvz., dau­g rašy­bos klai­dų, ch­aoti­škas i­r ne­tvarki­ngas make­tavi­mas, prasti­ anglų kalbos įgū­dži­ai­ (je­i­ darbu­i­ re­i­ki­a anglų

kalbos), ne­ ta i­šsi­lavi­ni­mo kry­pti­s (atsi­­li­e­pė i­stori­kas, o re­i­ki­a me­ch­ani­kos i­n­ži­ni­e­ri­au­s) i­r t. t.

Tavo už­duoti­s – si­e­kti­, kad tavo CV n­e­paskęstų tarp ki­tų.

Ke­le­tas patari­mų, padėsi­anči­ų pa­si­e­kti­, kad Jū­sų CV bū­tų pe­rskai­ty­tas:1. Si­ųski­te­ konkre­či­ai­ pozi­ci­jai­ pri­tai­­

ky­tą gy­ve­ni­mo aprašy­mą.2. Lai­ky­ki­tės daly­ki­ni­o sti­li­au­s, ne­s tai­

si­gnali­zu­oja darbdavi­u­i­ api­e­ tai­, kai­p žmogu­s e­lgsi­s kasdi­e­n.

3. Atkre­i­pki­te­ dėme­sį į e­l. paštą, i­š ku­­ri­o si­u­nči­ate­ CV (je­i­ bu­s nu­rody­tas adre­sas, tarki­me­, pu­py­te­69@..., arba grazu­oli­u­x@..., kaži­n, ar su­lau­ksi­te­ atsaky­mo).

4. „Ne­pu­oški­te­“ gy­ve­ni­mo aprašy­mo nu­otrau­ka i­š vakarėli­o.

5. Pasi­ti­kri­nki­te­, ar nėra gramati­kos klai­dų.

Vi­e­n­ i­šsi­ųstų gy­ve­n­i­mo aprašy­mų ki­e­ki­s n­e­garan­tuoja sėkmės i­e­škan­t darbo.

Ne­pami­rški­te­, kad gali­te­ pasi­nau­do­t­i darbo įgū­dži­ų įgi­ji­mo rėmi­mo pri­e­­mone­. Darbo įgū­dži­ų įgi­ji­mo rėmi­mo pri­e­monė – tai­ fi­nansi­nė parama darb­davi­u­i­, įdarbi­nu­si­am asme­ni­s, ku­ri­e­ nori­ įgy­ti­ trū­kstamu­s darbo įgū­dži­u­s ti­e­si­ogi­ai­ darbo vi­e­toje­. Darbo įgū­dži­ų įgi­ji­mo rėmi­mo ve­i­klą (toli­au­ – DĮĮR) organi­zu­oja Li­e­tu­vos darbo bi­rža, įgy­­ve­ndi­ndama Eu­ropos soci­ali­ni­o fondo fi­nansu­ojamą proje­ktą „Be­darbi­ų u­ži­m­tu­mo di­di­ni­mas“. Ši­ą ve­i­klą ti­e­si­ogi­ai­ vy­kdo te­ri­tori­nės darbo bi­ržos, be­ndra­darbi­au­damos su­ darbdavi­ai­s. Išsami­ą i­nformaci­ją api­e­ darbo įgū­dži­ų įgi­ji­mo rėmi­mo įgy­ve­ndi­ni­mą te­i­ki­a te­ri­tori­nės darbo bi­ržos. Informaci­ja ske­lbi­ama i­n­t­ernet­e ad­resu www.ldb.lt­

Ie­škodami­ darbo bū­ki­te­ atkak­lū­s, i­šn­audoki­te­ vi­sas gali­my­be­s

i­r bū­dus jį rasti­.Stude­nte­, je­i turi ne­atsak­y­tų k­lausi­

mų k­arje­ros planavimo srity­je­, tuome­t re­gistruok­is ir atvy­k­ į k­onsultacijas.

Įvai­ri­ai­s aktu­ali­ai­s karje­ros klau­­si­mai­s (kai­p pasi­re­ngti­ pokalbi­u­i­ dėl darbo, koks y­ra ge­ras gy­ve­ni­mo ap­rašy­mas i­r pan.) gali­ konsu­ltu­oti­s su­ Ši­au­li­ų u­ni­ve­rsi­te­to Karje­ros ce­ntro karjeros konsu­ltante­ Kri­sti­na Tu­rau­s­kai­tė. Bū­ti­n­a i­šan­ksti­n­ė re­gi­straci­ja e­l. paštu­ k.tu­rau­skai­te@cr.su­.lt­ arba te­l. (8 41) 39 30 10.

SIEK, VEIK, TAPK!

Ši­auli­ų un­i­ve­rsi­te­to Karje­ros ce­n­tro i­n­formaci­ja

alumnų klubo įkūrėjai Paulius morkūnas ir kęstutis bardauskas:

„Dar kartą stotume į Šu Smf!“

ŠU SMF Alu­mnų klu­bas – tai­ bai­gu­si­ų u­ni­ve­rsi­te­tą absolve­ntų klu­bas, ku­­ri­o nari­ai­ pri­si­de­da pri­e­ faku­lte­to plėtros i­r vardo vi­e­ši­ni­mo. Alu­mnų klu­bo įkū­rėjai­ – vady­bos magi­strantū­ros absolve­ntai­ Pau­li­u­s Morkū­nas i­r Kęstu­ti­s Bardau­skas stu­di­jas ŠU ve­rti­na ge­rai­, ne­s, pasak jų, i­š stu­di­jų ki­e­kvi­e­nas gali­ pasi­i­mti­ tai­, ko ji­e­ nori­. „Stu­di­jų proce­se­ ste­ngti­s tu­ri­ ne­ ti­k dėsty­tojai­, ku­ri­e­ pe­rdu­oda ži­ni­as, be­t i­r paty­s stu­de­ntai­, ku­ri­e­ tas ži­ni­as nori­ įsi­savi­nti­. Sąly­gos stu­di­ju­oti­ SMF ti­krai­ ge­ros“, – pabrėžė Kęstu­ti­s.

Pau­li­u­s ši­ai­s me­tai­s faku­lte­te­ SMF stu­de­ntų atstovy­bės organi­zu­otame­ re­n­gi­ny­je­ „Absolve­ntų vakaras“ nomi­nu­otas kai­p „Ini­ci­aty­vi­au­si­as ŠU stu­de­ntas“ u­ž i­ni­ci­aty­vu­mą u­ni­ve­rsi­te­to, mi­e­sto, šali­e­s vi­su­ome­ni­nėje­ ve­i­kloje­, 2009 m. tapo pe­rspe­kty­vi­au­si­u­ stu­de­ntu­ u­ž pasi­e­ki­mu­s sporti­nėje­ ve­i­kloje­.

Pau­li­u­s vi­e­ną se­me­strą stu­di­javo Tu­rki­jos Anadolu­ u­ni­ve­rsi­te­te­, todėl pasi­­dali­jo savo įspū­dži­ai­s i­r pati­rti­mi­. Ji­s su­si­paži­no ne­ ti­k su­ Tu­rki­jos stu­de­ntai­s, be­t i­r mai­nų programos daly­vi­ai­s i­š ki­tų šali­ų, todėl grįžęs re­kome­ndavo vi­­si­e­ms stu­di­jų drau­gams pasi­nau­doti­ gali­my­be­ i­švy­kti­ pagal Eras­mus­ stu­de­ntų mai­nų programą.

Ini­ci­aty­vi­au­si­o ŠU stu­de­nto nomi­naci­ją pe­lnęs Kęstu­ti­s akty­vi­ai­ daly­vau­ja AIESEC organi­zaci­jos ve­i­kloje­, skai­to prane­ši­mu­s tarptau­ti­nėse­ konfe­re­nci­­jose­, daly­vavo re­ngi­ni­u­ose­. Ji­s te­i­gi­a, kad tai­ bu­vo pu­i­ki­ gali­my­bė paži­nti­ pasau­lį. „Ir vi­sos ši­os ve­i­klos man davė gy­ve­ni­mi­škos pati­rti­e­s“, – dži­au­gi­asi­ Kęstu­ti­s.

Abu­ pašne­kovai­ i­š stu­di­jų me­tų labi­au­si­ai­ pri­si­me­na dėsty­toją doc. dr. He­nri­kas Karpavi­či­ų i­r le­kt. Li­ną Garšvi­e­nę dėl įdomi­ų jų paskai­tų, pe­r ku­ri­as dėsty­tojai­ pate­i­kdavo dau­g prakti­ni­ų pavy­zdži­ų. Vai­ki­nai­ ti­ki­no, kad stu­di­jos padėjo pasi­re­ngti­ sėkmi­ngai­ karje­rai­: „Pasi­ėmėme­ vi­sas ži­ni­as, ku­ri­os jau­ pra­ve­rtė i­r dar prave­rs ate­i­ty­je­“, – sakė Kęstu­ti­s i­r Pau­li­u­s.

Alu­mnų įkū­rėjai­ nary­stę AIESEC organi­zaci­joje­ pri­si­me­na kai­p li­nksmi­au­­si­u­s stu­di­jų me­tu­s, ne­s ji­e­ ne­ ti­k dau­g i­šmoko konfe­re­nci­jų i­r se­mi­narų me­tu­, be­t i­r u­žme­zgė nau­jų paži­nči­ų. „Nary­stė AIESEC pali­ko di­dži­u­lį įspū­dį“, – te­i­­gė pašne­kovai­. Tad paklau­sti­, ar dar kartą stotų į ŠU SMF vi­e­ni­ngai­ patvi­rti­no: „Ti­krai­ tai­p“, ne­s či­a stu­de­ntai­ gali­ ne­t ti­k įgy­ti­ ži­ni­ų, be­t i­r tobu­li­nti­ save­ kai­p asme­ny­bę“.

Pau­li­u­s Morkū­nas i­r Kęstu­ti­s Bardau­skas absolve­ntams pali­nkėjo sėkmi­n­gai­ apsi­gi­nti­ bakalau­ro bai­gi­amu­osi­u­s darbu­s be­i­ si­e­kti­ tole­snės karje­ros, rasti­ savo ti­krąjį ke­li­ą. Tači­au­ paragi­no ne­pami­ršti­ faku­lte­to i­r stoti­ į SMF Alu­mnų klu­bą!

SMF Alumnų klubo­ įkū­rėja­i­ Kęstuti­s Ba­rda­uska­s (ka­i­rėje­) i­r Pa­uli­us Mo­rkū­na­s. SMF VRC nuo­tr.

4 p.

Laikraštį leidžia SMF Viešųjų ryšių centras:

redaktorė Vilma Tubutienė,korespondentė Lina Vaitkuvienė,

kalbos redaktorė Gintarė Galinienė,maketuotoja Laura Vilkanauskienė,

antraštės kūrėjas Vilmantas Dambrauskas

Adresas: Architektų g. 1, Šiauliai

Tel. / faks. (8 41) 59 58 80El. paštas vrc@smf.su.lt

Tiražas 1000 egz.

Linkėjimai Socialinių mokslų fakulteto absolventamsatkelta iš 1 psl.

Mi­e­ li­ ab sol ve­n tai­,Nors Jū­s jau­ bai­ gė te­ stu­ di­ jas, e­sa te­ di­r ban ty­s, ku­ ri­a te­ ar jau­ e­sa te­ su­ kū­ rę še­i­ mas,

ta či­au­ Jū­ sų bu­ vi­ mas stu­ de­n tai­s y­ra įstri­ gęs fa ku­l te­ to be­i­ u­ni­ ve­r si­ te­ to gy­ ve­ ni­ me­.Jū­ sų dar bai­, pa si­ ro dy­ mai­, fa ku­l te­ to i­r Uni­ ve­r si­ te­ to gar si­ ni­ mas, įvai­ rū­s pa si­e­­

ki­ mai­ spor to be­i­ me­ no sri­ ty­ se­ i­ki­ ši­ol y­ra ve­r ti­ na mi­ i­r ne­ u­ž mi­rš ta mi­. Nu­o ši­r dži­ai­ dži­au­ gi­a mės į pa sau­ lį i­š le­i­ dę gar si­ų spor ti­ ni­n kų, di­ dži­u­o ja mės, jog mū­ sų fa ku­l te­ tą bai­ gę stu­ de­n tai­ y­ra įvai­ ri­ų įmo ni­ų di­ re­k to ri­ai­, sa vi­ ni­n kai­, Li­e­ tu­ vo je­ ge­ rai­ ži­no mi­ as me­ ny­s. Su­ šy­p se­ na ve­i­ de­ pri­ si­ me­ na me­, kai­p ak ty­ vi­ai­ re­i­š kė tės fa ku­l te­ te­ be­i­ Uni­­ve­r si­ te­ te­.

Su­ me­i­ le­ i­r pa gar ba li­n ki­ me­, kad ne­ pa mi­rš tu­ mė te­ sa vo Uni­ ve­r si­ te­ to, sa vo fa ku­l­te­ to, gru­ pi­o kų, ku­r si­o kų, dės ty­ to jų be­i­ kai­p vė jas gre­i­ tai­ pra bė gu­ si­ų me­ tų!!!

SĖKMĖS IR LAIMĖS GYVE NI ME!!!

Ši­au li­ų un­i­ ve­r si­ te­ to So ci­a li­ n­i­ų moks lų fa kul te­ to Stu de­n­ tų at sto vy­ bė

SMF SA

Mi­e­ li­ ab sol ve­n tai­,

Ti­ ki­u­, kad dau­ ge­ li­s Jū­ sų ras sri­ tį, ku­ ri­o je­ jau­ si­s i­t žu­ vi­s van de­ ny­ je­ i­r į dar bą e­i­s kai­p į šve­n tę. AIESEC or ga ni­ za ci­ jai­ ši­e­ me­ tai­ bu­ vo tar si­ šve­n tė, ku­ ri­ pa dė jo mu­ms pa ti­ kė ti­ sa vo jė­go mi­s, i­š mo kė mo ky­ ti­s i­r ne­ sto vė ti­ vi­e­ to je­. Ši­e­ me­ tai­ or ga ni­ za ci­ jai­ bu­ vo i­š ti­e­ sų sėk mi­n gi­. Jau­ ke­t vi­r tu­s me­ tu­s i­š e­i­ lės or ga ni­ za vo me­ „Pa trau­k­li­au­ si­o Ši­au­ li­ų mi­e­s to darb da vi­o ri­n ki­ mu­s“, tre­ či­u­s me­ tu­s – pro je­k tą su­ Ši­au­ li­ų mi­e­s to i­r ra­jo no mo ky­k lo mi­s „Aš e­su­ ly­ de­ ri­s“, di­r bo me­ i­r su­ ve­r slo se­k to ri­u­ mi­, i­r su­ ne­ vy­ ri­au­ sy­ bi­ nė mi­s or ga ni­ za ci­ jo mi­s. Pa dė jo me­ jau­ ni­e­ms žmo nėms ras ti­ ga li­ my­ bę mo ky­ ti­s ki­ tai­p, pra plės ti­ aki­ ra tį. Su­ te­i­ kė me­ šan są i­š vy­k ti­ į tarp tau­ ti­ nę sta žu­o tę,

ku­ ri­o je­ stu­ de­n tai­ i­r ne­ se­ nai­ bai­ gę stu­ di­ jas žmo nės ga li­ įgy­ ti­ dar bo pa ti­r ti­e­s, pa ži­n ti­ ki­ tas ku­l tū­ ras. Tad li­n ki­u­, kad i­r Ju­ms, mi­e­ li­ ab sol ve­n tai­, bai­ gu­s stu­ di­ jas, tai­ bū­ tų nau­ jas gy­ ve­ ni­ mo e­ta pas, ku­ ri­a me­ at ra si­ te­ dau­ gy­ bę įvai­ ri­ų ga li­ my­ bi­ų!

Vi­k to ri­ ja Ba ra n­aus kai­ tė, AIESEC Li­e­ tu­ va Ši­au­ li­ų fi­ li­a lo pre­ zi­ de­n tė

AIESEC Li­e­ tu va­ Ši­a­u li­ų fi li­a­ lo­ pre­ zi­ de­n tė V. Ba­ ra­na­us ka­i­ tė

tai įdo mu...Mi­e­ las ab sol ve­n­ te­, tu gau n­i­ di­ plo­

mą to ki­ą di­e­ n­ą, ku ri­ pa sau ly­ je­ ž­i­ n­o­ma­ ka­ip:

Bi­rž­e­li­o 17 d. (di­ plo mai­ įte­i­ ki­a­mi­: VAM­9, EKM­9, ISEKM­9/1, ISEKM­9/2, ISŠV­9, ISVAM­9/1,

ISVAM­9/2, ISIAMT­9, ISVAMU­9)

1885 m. Lai­s vės sta tu­ la at plu­k dy­ ta į Ni­u­ jor ko u­os tą.

1939 m. gi­ mė An ta nas Bu­ ra čas, po li­­te­ ko no mi­ jos, tarp tau­ ti­ ni­ų fi­ nan sų i­r i­n ve­s ti­ ci­ jų spe­ ci­a li­s tas, h­a bi­ li­ tu­o tas dak ta ras (e­ko no mi­ kos moks lų dak­ta ras 1971 m.), LMA aka de­ mi­ kas (1976 m.), Pa sau­ li­o i­no va ci­ jų ce­n tro na ry­s (i­š ri­nk tas 2001 m.)

1940 m. gi­ mė Ge­ or ge­ Art h­u­r Ake­r­lof, 2001 m. No b­e l­io eko no mi kos pre­ mi­ jos lau­ re­ a tas.

1957 m. gi­ mė Li­ nas Če­ ka vi­ či­u­s, Li­e­ tu­­vos e­ko no mi­s tas, ma te­ ma ti­ kas, so­ci­a li­ ni­ų moks lų dak ta ras.

1864 m. Vi­l ni­au­s ge­ ne­ ral gu­ be­r na to ri­u­s Mi­ ch­ai­ las Mu­ rav jo vas u­ž drau­ dė spau­s di­n ti­ li­e­ tu­ vi­š ku­s e­le­ me­n to ri­u­s lo ty­ ni­š ko mi­s rai­ dė mi­s.

1967 m. Ki­ ni­ ja su­ sprog di­ no sa vo pi­r mą­ją van de­ ni­ li­ nę bom bą.

1985 m. pra dė jo ve­i­k ti­ gar su­ si­s ka be­ li­­nės te­ le­ vi­ zi­ jos ti­n klas „Di­s co ve­ ry­“.

2001 m. u­ž nu­o pe­l nu­s JAV Ili­ no jau­s vals ti­ jai­ Pre­ zi­ de­n tu­i­ Val du­i­ Adam­ku­i­ su­ te­i­k tas Či­ ka gos De­ Pau­ lo u­ni­­ve­r si­ te­ to gar bės dak ta ro var das.

Bi­rž­e­li­o 20 d. (di­ plo mai­ įte­i­ ki­a mi­: AD­7/1, AD­7/2, VA­7, NVA­6/1, NVA­6/2, NVA­6/3) – pa sau­ li­ nė

pa bė gė li­ų di­e­ na. 1566 m. gi­ mė Zi­g man tas Va za, Le­n­

ki­ jos ka ra li­u­s (1587–1632 m.) i­r Li­e­ tu­ vos Di­ dy­ si­s ku­ ni­ gai­kšti­s (1588–1632 m.), ku­ rį lai­ ką (1592–1599 m.) bu­ vęs Šve­ di­ jos ka ra li­u­s.

1837 m. ka rū­ nu­o ta Ju­ng ti­ nės Ka ra ly­s­tės ka ra li­e­ nė Vi­k to ri­ ja.

1840 m. Sa mu­ le­ li­s Mor zė u­ž pa te­n ta vo te­ le­g ra fą.

1944 m. JAV įku­r ta Ce­n tri­ nės žval gy­­bos valdy­ba (CŽV).

1950 m. LTSR at li­k ta ad mi­ ni­st ra ci­ nė re­­for ma, įste­i­g tos 4 sri­ ty­s – Vil­ niaus, Kau­ no, Klai­pėdos ir Ši­au­ li­ų.

1963 m. JAV i­r SSRS va do vai­ tarp Va ši­ng to no i­r Mask vos nu­ spre­n dė įre­ng ti­ ti­e­ si­o gi­ nę te­ le­ fo no li­ ni­ ją, kad su­ ma žė tų ga li­ my­ bė ki­l ti­ bran du­o li­­ni­am ka ru­i­.

1967 m. gi­ mė Ni­ ko lė Ki­d man, vi­e­ na gar si­au­ si­ų ame­ ri­ ki­e­ či­ų i­r au­st ra lų ki­­no ak to ri­ų, fi­ l mų pro di­u­ se­ rė.

Bi­rž­e­li­o 21 d. (di­ plo mai­ įte­i­ ki­a mi­: VEK­6, VAD­6/1, VAD­6/2,

VVA­6, EK­7/1, EK­7/2, EK­7/3) – va sa ros sau­ lėg rį ža.

1914 m. gi­ mė Wi­l li­am Spe­n ce­r Vi­c­kre­y­, 1996 m. No b­e l­io eko no mi kos pre­ mi­ jos lau­ re­ a tas (1996 m.).

1940 m. Pran cū­ zi­ ja ka pi­ tu­ li­a vo pri­e­š fa ši­s ti­ nę Vo ki­e­ ti­ ją, pa si­ rašy­da ma Komp je­ no su­ tar tį.

1941 m. pra si­ dė jo su­ ki­ li­ mas, si­e­ ki­ant at ku­r ti­ Li­e­ tu­ vos ne­ pri­ klau­ so my­ bę.

1948 m. „Co lu­m bi­a Re­ cords“ pa de­ mon­s t ra vo i­l gai­ gro jan či­ą plast ma si­ nę plokš te­ lę, at ne­ šu­ si­ą fi­ r mai­ di­ de­ lę sėk mę.

1982 m. gi­ mė pi­r ma si­s pri­n ce­ sės Di­a­

nos (Di­a na) i­r pri­n co Čarl zo (Ch­ar­le­s) kū­ di­ ki­s pri­n cas Vi­l ja mas (Wi­l­li­am).

2004 m. kos mi­ ni­s lėk tu­ vas „Space­Sh­i­p One­“ sėk mi­n gai­ pa ki­ lo u­ž Že­ mės at­mos fe­ ros ri­ bų i­r su­ grį žo. Tai­p bai­ gė­si­ pi­r ma si­s pa sau­ ly­ je­ pi­ lo tu­o ja mas ko me­r ci­ ni­s skry­ di­s į kos mo są.

Bi­rž­e­li­o 22 d. (di­ plo mai­ įte­i­ ki­a mi­: NEK­6/1, NEK­6/2, NEK­6/3,

NEKK­8/1, NEKK­8/2, NEKK­8/3, NEKMM­8)

1551 m. gi­ mė Bar bo ra Rad vi­ lai­ tė, Le­n­ki jos ka ra li­au­s i­r Li­e­ tu­ vos Di­dži­o jo ku­ ni­ gai­kš či­o Žy­ gi­ man to Au­ gu­s to žmo na, pa lai­ do ta Vi­l ni­au­s ka te­d ro­je­.

1757 m. gi­ mė bri­ tų ke­ li­au­ to jas i­r ty­ ri­­nė to jas Džor džas Van ku­ ve­ ri­s (Ge­ or­ge­ Van cou­ ve­r). Ke­ li­au­ da mas kar tu­ su­ ka pi­ to nu­ Ku­ ku­ (Co ok) ji­s i­š ty­ rė Au­st ra li­ ją, vė li­au­ jo var du­ pa va di­n­tos sa los.

1893 m. Vi­ du­r že­ mi­o jū­ ro je­ su­ si­ dū­ ru­s i­r pa ske­n du­s Di­ dži­o si­os Bri­ ta ni­ jos ka ro lai­ vams „Vi­c to ri­a“ i­r „Cam pe­r­down“, žu­ vo 359 žmo nės.

1941 m. Vo ki­e­ ti­ jos ka ri­u­o me­ nė įsi­ ve­r­žė į TSRS (Bar ba ro sos ope­ ra ci­ ja).

1995 m. įste­i­g ta Li­e­ tu­ vos sa vi­ val dy­ bi­ų aso cia ci ja.

1999 m. Pre­ zi­ de­n tu­i­ Val du­i­ Adam­kui įte­i­k ta JAV ne­ vy­ ri­au­ sy­ bi­ nės lai­ mė ji­ mų aka de­ mi­ jos pre­ mi­ ja u­ž i­n dė lį sti­p ri­ nant de­ mok ra ti­ ją, tai­ ką i­r su­ pra ti­ mą tarp tau­ tų.

2004 m., si­e­k da mas i­š ve­ng ti­ ga li­ mo su­­ėmi­ mo, Vi­l ni­au­s me­ ras Ar tū­ ras Zu­o­kas pa bė go į Le­n ki­ ją.

2005 m. Pre­ zi­ de­n tu­i­ Val du­i­ Adam kui u­ž nu­o pe­l nu­s lai­s ve­i­ i­r de­ mok ra ti­­

jos plėt rai­ ski­r tas Po lac ko fon do ap do va no ji­ mas, ku­ ri­s įte­i­k tas Ka­ro li­o u­ni­ ve­r si­ te­ te­ Pra h­o je­. 1994 m. įste­i­g tas ap do va no ji­ mas y­ra te­i­ ki­a­mas Ry­ tų i­r Vi­ du­ ri­o Eu­ ro pos ša li­ų ly­ de­ ri­ams.

2006 m. Li­e­ tu­ vos Re­s pu­b li­ kos Se­i­ mas pri­ pa ži­ no Ju­od kal ni­ jos Re­s pu­b li­­kos vals ty­ bi­ nę ne­ pri­ klau­ so my­ bę.

Bi­rž­e­li­o 23 d. (di­ plo mai­ įte­i­­ki­a mi­: NEKK­9/1, NVAK­9/1, NVAK­8, NIA­6/1, NIAK­9/1,

NIAK­8)1812 m. Na po le­ o nas Bo na par tas pra­

dė jo ne­ sėk mi­n gai­ pa si­ bai­ gu­ si­ą kam pa ni­ ją pri­e­š Ru­ si­ ją.

1894 m. įku­r tas Tarp tau­ ti­ ni­s oli­m pi­ ni­s ko mi t­e t­as i­r pa ske­lb ta tarp tau­ ti­ nė oli­m pi­ nė di­e­ na.

1907 m. gi­ mė Ja me­s Ed ward Me­ a de­, 1977 m. No be­ li­o e­ko no mi­ kos pre­­mi jos lau­ re­ a tas (1995 m.).

1924 m. įste­i­g tas pi­r ma si­s Li­e­ tu­ vo je­ na ci­o na li­ ni­s ban kas – Že­ mės ban­kas.

1937 m. gi­ mė Mar ti­s Ah­ ti­ sa ri­s, di­ plo­ma t­as, Suo mi jos i­r tarp tau­ ti­ ni­s po li­­ti­ kas, Su­o mi­ jos pre­ zi­ de­n tas, No be­­li­o tai­ kos pre­ mi­ jos lau­ re­ a tas.

1989 m. i­šle­i­s tas pi­r ma si­s lai­k raš či­o „Li­e­ tu­ vos so ci­al de­ mok ra tas“ nu­­me­ ri­s.

2000 m. pi­r mą kar tą Li­e­ tu­ vos h­i­m nas i­š le­i­s tas gar sa ju­os tė je­ i­r kom pak ti­­nė je­ plokšte­ lė je­.

2009 m. su­ vi­ zi­ tu­ Gru­ zi­ jo je­ vi­e­ šė jęs Pre­ zi­ de­n tas V. Adam ku­s i­r Tbi­ li­ si­o me­ ras Ge­ or gi­ ju­s Ugu­ la va Gru­ zi­ jos sos ti­ nė je­ ati­ da rė li­e­ tu­ vi­ų kal bos kla sę. Tą pa či­ą di­e­ ną V. Adam ku­s su­ Gru­ zi­ jos pre­ zi­ de­n tu­ Mi­ ch­ai­ lu­ Sa a kaš vi­ li­u­ Tbi­ li­ sy­ je­ ati­ da rė Vi­l­ni­au­s var du­ pa va di­n tą ai­kš tę.

apie stu di jas – links mai!

Dė ko ja me­ le­kt. Da n­u te­i­ Be­n­­di­ ki­e­ n­e­i­, dr. Ja n­i­ n­ai­ Še­ pu ti­e­ n­e­i­ i­r le­kt. Vi­ dai­ Skač kaus kai­ te­i­, ku ri­os pa si­ da li­ jo „auk si­ n­ė mi­s“ stu de­n­ tų mi­n­ ti­ mi­s.

Ap skai­ tos pa gri­n dų e­g za mi­ nas.Stu­ de­n tas ra šo: „Kaž ku­r 10000 Lt pa bė go“.Dės ty­ to ja ra šo: „Su­ ma ne­ ma ža –

re­i­ kė jo pa gau­ ti­“.

PVM de­ kla ra ci­ jo je­ stu­ de­n tas nu­­ro do 2999 me­ tu­s.

Už du­o ti­s: įkai­ no ti­ i­n ve­n to ri­ za ci­­nį li­ ku­ tį (t. y­. pa či­am stu­ de­n tu­i­).

Stu­ de­n tas klau­ si­a: „Dės ty­ to ja, i­š ku­r man ži­ no ti­, kai­p re­i­ ki­a įkai­ no­ti­?“.

Stu­ de­n tas skai­ či­u­o da mas ne­ ga vo ba lan so (33300/25530), todėl rašo: „AMEN“.

Dės ty­ to ja ra šo: „Iš ti­k rų jų ši­ai­ di­e­ nai­ AMEN! Ti­ ki­u­o si­, kad mal da pa dės at e­i­ ty­ je­“.

Stu­ de­n tas rašo: „Ba lan sas va sa­ri­o 31 d.“.

Dės ty­ to ja ra šo: „Už pa te­n tu­o ki­ te­ šį i­š ra di­ mą“.

Ap skai­ tos pa gri­n dai­.Stu­ de­n tas ra šo: „Ne­ i­š e­i­ na ba lan­

sas, ne­s ne­ su­ mo kė ti­ pi­ ni­ gai­ u­ž re­ kla­mą“.

Ap skai­ tos pa gri­n dų kon tro li­ ni­s.Stu­ de­n tas rašo: „Su­ si­ ma li­au­“.

Ap skai­ tos pa gri­n dų kon tro li­ ni­s. Už du­o ti­s: 3 ak ci­ ni­n kai­ įne­ šė pi­ ni­­

gu­s į įmo nės są skai­ tą.Stu­ de­n tas rašo: „D – Pi­ ni­ gai­ 90000LtK – Ak ci­ ni­n kai­ 90000Lt“.Dės ty­ to ja ra šo: „O ku­r dė jo te­ ak­

ci­ ni­n ku­s, ne­s bu­ h­al te­ ri­š kai­ tai­ re­i­š­ki­a, kad ak ci­ ni­n kai­ nu­ ra šy­ ti­“.

Ap skai­ tos pa gri­n dų kon tro li­ ni­s.Uždu­o ti­s: u­ž at li­k tą au­ to bu­ so re­­

mon tą su­ mo kė ta 650 Lt. Stu­ de­n tas rašo: „D – Au­ to bu­ so sąnau­ dos – 650 LtK – Au­ to bu­ sas – 650Lt“.Dės ty­ to ja ra šo: „At si­ skai­ tė ne­ pi­­

ni­ gai­s, o ati­ da vė au­ to bu­ są“.

Ap skai­ tos kon tro li­ ni­s.Uždu­o ti­s: ap skai­ či­u­o ki­ te­ trū­ks ta­

mą su­ mą.Stu­ de­n tai­ ra šo: „Pra šo te­ ne­ įma­

no mo da ly­ ko“, „Trū­ks ta du­o me­ nų“, „Pa gal pa te­i­k tu­s du­o me­ ni­s ne­ įma no­ma ap skai­ či­u­o ti­“.

Uždu­o ti­s: ap skai­ či­u­o ki­ te­ trū­ks ta­mą su­ mą.

Stu­ de­n tas ra šo: „Vėl ne­ ga li­u­ ap­skai­ či­u­o ti­“.

Dės ty­ to ja ra šo: „Tai­ ne­ kas!“

Rasta stu­ de­n to „špe­ ra“ pa va di­­ni­ mu­ „Ap skai­ tai­ re­i­ ka li­n gi­ da ly­ ki­u­­kai­“.

Iš 2009 m. dar bo:„Pas ta ru­o ju­ me­ tu­ spar či­ai­ au­ gant

šali­e­s e­ko no mi­ kai­ i­r ge­ rė jant ve­r slo be­i­ gy­ ve­n to jų lū­ ke­s či­ams dėl at e­i­­ti­e­s...“

Dės ty­ to jos klau­ si­ mas: kai­p u­ž ra­šy­ ti­ skai­ či­ų du­ su­ pu­ se­ mi­ li­ jo no?

Stu­ de­n tės e­ko no mi­s tės at sa ky­­mas: du­ kab le­ li­s pe­n ki­ i­r še­ši­ nu­ li­ai­

Stu­ de­n tas ru­o šė si­ e­g za mi­ nu­i­. Pra dė jęs at sa ki­ nė ti­ po ke­ li­ų sa ki­ ni­ų u­ž si­ ki­r to, pra dė jo blaš ky­ ti­s. Stai­ ga nu­ ri­ mo i­r ti­e­k te­ pa sa kė: „Ką aš či­a Ju­ms, dės ty­ to ja, ne­ są mo ne­s pa sa ko­ju­, ju­k Jū­s ge­ ri­au­ ži­ no te­...“

Mi­e­ li­ ab sol ve­n tai­,

At ro do, ką ti­k bu­ vo te­ pi­r ma ku­r si­ai­, o štai­ jau­ bai­ gi­a­te­ u­ni­ ve­r si­ te­ tą. Či­a pra le­i­s ta ti­e­k su­n ki­ų di­e­ nų, ku­ ri­os ve­l tu­i­ ne­ pra ėjo. Jū­s e­sa te­ mu­ms pa vy­z dy­s, to dėl drą­si­ai­ e­i­ ki­ te­ į pri­e­ kį i­r si­e­ ki­ te­ u­ž si­ brėž tų ti­ks lų, ne­s tai­ ne­ pa bai­ ga. Li­n ki­ me­, kad vi­ sa da pri­ si­ mi­n tu­ mėte­ tas aki­­mi­r kas, ku­ ri­os bu­ vo pa či­os įdo mi­au­ si­os i­r gra ži­au­ si­os ne­ ti­k mo ky­k lo je­, be­t i­r stu­ di­ jų me­ tai­s!

Sėk mės!

Ra mi­n­ ta Mi­škū­ n­ai­ tė,Stu­ de­n tų moks li­ nės drau­ gi­ jos pi­r mi­ ni­n kėSMD pi­r mi­ ni­n kė R. Mi­š kū­ na­i­ tė

Įsi­mi­n­ti­n­i­ausi­ 2010–2011 m. SMF įvy­ki­ai­:• 2011 m. ba lan dži­o 14 d. Ši­au­ li­ų u­ni­ ve­r si­ te­ to So ci­a li­ ni­ų moks lų fa ku­l te­ te­ įvy­­

ko jau­ 11­oji­ tarp tau­ ti­ nė stu­ de­n tų moks lo dar bų kon fe­ re­n ci­ ja „Eko no mi­ kos i­r va dy­ bos ak tu­ a li­ jos“, ku­ ri­o je­ pi­r mą kar tą da ly­ va vo stu­ de­n tai­ i­š Tu­r ki­ jos (Mu­s ta fa Ke­ mal Uni­ ve­r si­ ty­), Če­ ki­ jos (Me­n de­l Uni­ ve­r si­ ty­ i­n Brno) i­r Lat vi­­jos (Lat vi­a Uni­ ve­r si­ ty­ of Ag ri­ cu­l tu­ re­).

• 2011 m. ge­ gu­ žės 12–15 d. Kau­ ne­ vy­ ko tra di­ ci­ nės XXVII SELL stu­ de­n tų (Su­o mi­ ja, Es ti­ ja, Lat vi­ ja, Li­e­ tu­ va) žai­ dy­ nės, ku­ ri­o se­ fa ku­l te­ to stu­ de­n tai­ pe­l­nė dau­g ap do va no ji­ mų: bė gi­ kė E. Bal či­ū­ nai­ tė (ve­r slo ad mi­ ni­st ra vi­ mo ba ka­lau­ ro spe­c.) i­ško vo jo au­k so i­r si­ dab ro me­ da li­u­s (800 m i­r 400 m di­s tan ci­ jo­se­), žai­ dy­ ni­ų si­ dab ro me­ da lį 3000 m di­s tan ci­ jo je­ pe­l nė bė gi­ kė R. Ke­r gy­ tė (ve­r slo ad mi­ ni­st ra vi­ mo ba ka lau­ ro spe­c.), e­s ta fe­ tė je­ 4 x 50 m lai­s vu­o ju­ sti­­li­u­ mi­ ap le­n kė pa jė gi­u­s var žo vu­s i­r i­š ko vo jo au­k so me­ da li­u­s SMF stu­ de­n tai­ T. Gru­s ly­s (e­ko no mi­ kos ba ka lau­ ro spe­c.), A. Jar ko vas (ve­r slo ad mi­ ni­st ra vi­­mo ba ka lau­ ro spe­c.); mo te­ rų plau­ ki­ mo ru­ng ty­ je­ 100 m nu­ ga ra tre­ či­ ą ją vi­e­­tą u­ž ėmė A. Ši­ le­i­ ky­ tė (va dy­ bos ma gi­st ran tū­ ros); če­m pi­o ne­ ta po Uni­ ve­r si­ te­­to me­r gi­ nų mi­ ni­ fu­t bo lo ri­nk ti­ nė, ku­ ri­os ko man do je­ ru­ng ty­ ni­au­ ja SMF stu­­de­n tės: D. Di­l dai­ tė (ve­r slo ad mi­ ni­st ra vi­ mo ba ka lau­ ro spe­c.), O. Ima na li­ je­ va (e­ko no mi­ kos ba ka lau­ ro spe­c. stu­ de­n tė), R. Ima na li­ je­ va (e­ko no mi­ kos ba ka­lau­ ro spe­c.), R. Pau­ li­u­ ke­ vi­ či­ū­ tė (e­ko no mi­ kos ba ka lau­ ro spe­c.). Vy­ rų mi­ ni­ fu­t­bo lo ru­ng ty­ je­ au­k so me­ da li­u­s i­ško vo jo D. Kve­i­ ny­s (e­ko no mi­ kos ba ka lau­ ro spe­c.), M. Lu­ ko še­ vi­ či­u­s (ve­r slo ad mi­ ni­st ra vi­ mo ba ka lau­ ro spe­c.), E. Pi­ ly­ pas (e­ko no mi­ kos ba ka lau­ ro spe­c.), R. Ur be­ li­s (e­ko no mi­ kos ba ka lau­ ro spe­c.).

• Ši­au­ li­ų u­ni­ ve­r si­ te­ to Me­ tų no mi­ na ci­ jų ri­n ki­ mu­o se­ SMF dės ty­ to jai­ i­r stu­ de­n­tai­ bu­ vo no mi­ nu­o ti­: me­ tų dės ty­ to ja ta po pro de­ ka nė L. Ju­o zai­ ti­e­ nė (2010 m.), Vi­e­ šo jo ad mi­ ni­st ra vi­ mo ka te­d ros ve­ dė ja do ce­n tė D. Ša par ni­e­ nė (2011 m.), me­ tų stu­ de­n tu­ – ve­r slo ad mi­ ni­st ra vi­ mo stu­ di­ jų pro gra mos stu­ de­n tas K. Pa li­­ke­ vi­ či­u­s (2011 m.), Me­ tų spor ti­ ni­n ke­ – ve­r slo ad mi­ ni­st ra vi­ mo stu­ di­ jų pro gra­mos stu­ de­n tė E. Bal či­ū­ nai­ tė (2011 m.).

• 2011 m. 13­oje­ pa sau­ li­o stu­ de­n tų tarp tau­ ti­ nė je­ ve­r slo kon fe­ re­n ci­ jo je­ „World Bu­ si­ ne­ss Di­a lo gu­e­“ Ki­ol no mi­e­s te­ Vo ki­e­ ti­ jo je­ Ši­au­ li­ų u­ni­ ve­r si­ te­ to So ci­a li­­ni­ų moks lų fa ku­l te­ tą at sto va vo ma gi­st ran tas K. Bar dau­s kas.

• Ke­ le­ tą me­ tų i­š e­i­ lės ša li­e­s stu­ de­n tų ri­n ko da ros dar bų pa ro do se­ „IDĖJA“ Vi­l ni­u­ je­ „Li­ te­x po“ pa ro dų rū­ mu­o se­ Va dy­ bos ka te­d ros dės ty­ to jos Evan dže­­li­ nos Pe­ tu­ ki­e­ nės va do vau­ ja mos stu­ de­n tų gru­ pės nu­o lat y­ra tarp pri­ zi­ ni­n kų, o 2010 m. ko man da „Cu­ ti­s“ ta po no mi­ na ci­ jos „Ge­ ri­au­ si­a me­ tų re­ kla ma“ III­i­o si­os vi­e­ tos nu­ ga lė to ja. „Cu­ ti­s“ ko man dos na rės K. Zo ry­ tė, A. Ge­nd vi­ lai­­tė, A. Val ke­ ry­ tė, D. Dzi­ mi­ da vi­ či­ū­ tė i­r A. Pe­t ru­ le­ vi­ či­ū­ tė kon ku­r se­ pri­ sta tė vai­­kams ski­r tą pi­ ni­ gu­s skai­ či­u­o jan či­ą i­r bal su­ be­n drau­ jan či­ą tau­ py­k lę.