lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos 2017-02...lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos...
Post on 21-Feb-2021
2 Views
Preview:
TRANSCRIPT
LIETUVOS VYRIAUSIOJO ARCHYVARO TARNYBOS
ELEKTRONINIŲ DOKUMENTŲ VALDYMO KOMISIJA
POSĖDŽIO PROTOKOLAS
2017-02-09 Nr. (1.41 E) V6-71
Vilnius
Posėdis įvyko 2016 m. gruodžio 13 d. 9 val. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje.
Posėdžio pirmininkė – Elektroninių dokumentų valdymo komisijos (toliau – EDVK) pirmininkė
Daiva Lukšaitė.
Protokolą rašė Aistė Somkinė.
Dalyvavo EDVK nariai Daiva Lukšaitė, Ilona Nečiporenkienė, Asta Jankauskienė, Antanas
Mitašiūnas, Vaidotas Ramonas, Vilija Motiekienė, Arūnas Marcinkevičius, Asta Balevičiūtė, Darius
Zabotka.
Kiti dalyviai: Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, Vytautas Krasauskas
(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija), Nerijus Jankauskas (UAB „BSS IT“), Zita
Jakimavičienė (AB „Swedbank), Romualdas Budriūnas (UAB „Affecto Lietuva“), Kipras Gerbutavičius
(UAB „Idamas“), Jonas Kupinas (UAB S4ID), Ramunė Braukaitė (UAB iSense Technologies), Jaroslav
Gil (Asociacija „Infobalt“), Petras Petkus (UAB „Mitsoft“), Sonata Lapienienė (Vilniaus apskrities
archyvas), Neli Rambynienė (Vilniaus apskrities archyvas), Danutė Kontrimavičienė (Lietuvos valstybės
naujasis archyvas), Simona Motiejūnienė (Lietuvos valstybės naujasis archyvas), Irma Dagė (Lietuvos
vyriausiojo archyvaro tarnyba), Aistė Somkinė (Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba), Jonas Juškys
(UAB Asseco Lietuva), Kristina Petrylė (UAB „DocLogix), Saulius Kvedaravičius (VĮ Registrų centras),
Igor Voitiulevič (Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba).
DARBOTVARKĖ:
1. ADOC-V3.0 ir PDF-LT-V2.0 specifikacijų projektai (esminiai specifikacijų pakeitimai,
svarstytini ADOC-V3.0 specifikacijos plėtinio/pavadinimo variantai) bei kitos oficialiųjų elektroninių
dokumentų specifikacijų alternatyvos.
2. Registrų, valstybės informacinių sistemų, kitų informacinių sistemų archyvinės vertės
duomenų perėmimo į valstybės archyvus modelio kūrimas.
3. Elektroninių parašų OID naudojimo poreikis, numatant tvirtinti PDF-LT-V2.0 specifikacijos
projektą.
4. Kiti einamieji klausimai.
2
1. SVARSTYTA. ADOC-V3.0 ir PDF-LT-V2.0 specifikacijų projektai (esminiai specifikacijų
pakeitimai, svarstytini ADOC-V3.0 specifikacijos plėtinio/pavadinimo variantai) bei kitos oficialiųjų
elektroninių dokumentų specifikacijų alternatyvos.
Vaidotas Ramonas (1 priedas) pristatė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2016 m. rugpjūčio 10 d.
įsakymu Nr. (1.3 E)VE-81 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės parengtus oficialiųjų
elektroninių dokumentų specifikacijų ADOC-V2.0 ir PDF-LT-V1.0 naujų versijų projektus. Pranešėjas
nurodė šiuos esminius pakeitimus, atliktus rengiant ADOC-V3.0 specifikacijos projektą: 1)
specifikacijos projektas suderintas su Europos telekomunikacijų standartizacijos instituto (ETSI)
atnaujintomis standartų versijomis, kurios dar turėtų būti nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo
užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (eIDAS) įgyvendinamajame akte (EN) 2015/1506; 2) aprašyta
galimybė naudoti elektroninius spaudus; 3) įvedamas specifikacijos redakcijos numeris, skirtas gauti
informaciją apie naudojamus algoritmus; 4) specifikacija papildoma reikalavimu, kad elektroninis
parašas, kuris apsaugo registravimo arba gauto dokumento registravimo metaduomenis, kartu turi
apsaugoti ir pagrindinio dokumento rinkmeną bei visų priedų rinkmenas; 5) įrašyta nuostata, jei
elektroninio dokumento pasirašymo ar tvirtinimo paskirties parašas apsaugo ir pridedamo elektroninio
dokumento rinkmeną, tai nelaikoma šio pridedamo elektroninio dokumento pasirašymu ar tvirtinimu; 6)
pakeisti reikalavimai saugiai elektroninio parašo formavimo sistemai; 7) pakeisti elektroninių parašų
kūrimo ir tikrinimo reikalavimai; 8) aprašyti reikalavimai ASIC konteineriui, kuris galėtų būti
konvertuojamas į ADOC-V3.0; 9) pakeisti reikalavimai pakuotės plėtiniui specifikacijų projektuose.
Pranešėjas V. Ramonas pristatė šiuos specifikacijos PDF-LT-V2.0 projekte atliktus esminius
pakeitimus: 1) specifikacijos projektas suderintas su jau minėto ETSI atnaujintais standartais; 2) aprašyta
galimybė naudoti elektroninius spaudus; 3) numatyta, kad pakuotės rinkmena gali būti PDF/A-2 arba
PDF/A-3 (bet be „įtraukiamų“ failų); 4) numatyta galimybė nurodyti originalaus parašo duomenis
kopijoje; 5) įvedamas specifikacijos redakcijos numeris, skirtas gauti informaciją apie naudojamus
algoritmus; 6) pakeisti reikalavimai saugiai elektroninio parašo formavimo sistemai; 7) pakeisti
elektroninių parašų kūrimo ir tikrinimo reikalavimai.
Pranešėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro sudarytai darbo grupei, rengiant
specifikacijų projektus, nepavyko prieiti vieningos nuomonės dėl specifikacijos ADOC-V3.0 plėtinio.
Tarptautinis standartas ETSI EN 319 162-1 V1.1.1 „Associated Signature Containers (ASiC); Part 1:
Building blocksand AsiC baseline containers” (toliau – ETSI standartas), kuriuo remiantis rengiamas
ADOC-V3.0 specifikacijos projektas, reikalauja, kad plėtinys būtų *.asice. V. Ramonas pristatė tris
3
darbo grupės svarstytas alternatyvas: 1) ADOC rinkmenos plėtinys gali būti tik *.asice; 2) ADOC
rinkmenos plėtinys gali būti tik *.asice arba *.adoc; rekomenduotinas plėtinys *.asice; 3) ADOC
rinkmenos plėtinys gali būti tik *.adoc arba *.asice; rekomenduotinas plėtinys *.adoc. Darbo grupė siūlo
atsisakyti 2 alternatyvos ir toliau svarstyti tik 1 ir 3 alternatyvas. Pranešėjas trumpai
pristatė pagrindinius šių alternatyvų pasirinkimo teigiamus bei neigiamus aspektus ir pakvietė posėdžio
dalyvius diskusijai.
V. Krasausko nuomone, reikalinga vadovautis ETSI standartais ir todėl aptariamas plėtinys
galėtų būti – *.asice. Jei svarstomi kiti plėtiniai, tai reiškia, kad svarstome ar tiesiogiai vadovautis
standartais ar ne.
V. Ramonas pasakė, kad įgyvendinat eIDAS reglamento 27 straipsnio 5 dalį, Europos Komisija
2015 m. rugsėjo 8 d. patvirtino sprendimą (ES) 2015/1506. Šiuo sprendimu nustatomos pažangiųjų
elektroninių parašų ir pažangiųjų spaudų formatų, kuriuos turi pripažinti viešojo sektoriaus įstaigos,
specifikacijos. Jei Europos Komisija atnaujins (ES) 2015/1506 sprendimą (kaip buvo pranešta anksčiau),
nurodydama naujus standartus, tai ADOC-V3.0 ir PDF-LT-V2.0 projektai atitiks naujame sprendime
nurodytas specifikacijas, tačiau nustatys papildomus (leistinus) reikalavimus (pvz.,
privalomus metaduomenis, griežtą struktūrą, sąsajų aprašus ir pan.).
V. Krasauskas paklausė, ar siunčiamą „lietuvišką“ *asice galės atverti užsienio valstybių
institucijos ir ar neturėsime joms pateikti papildomų priemonių.
V. Ramono nuomone, užsienio valstybių institucijos „lietuviškus“ elektroninius dokumentus
turėtų priimti, tačiau nepatikrins ir negalės peržiūrėti mūsų specifinių dalių, t. y. atvers tik turinį ir
elektroninius parašus. Kartu pastebėta, kad analogiška situacija būtų ir Lietuvoje gavus kitų šalių
dokumentus, juos tikrinant su programinėmis priemonėmis, apsiribojančiomis tik atitikties Europos
Komisijos sprendime (ES) 2015/1506 nurodytų specifikacijų reikalavimams tikrinimu.
V. Krasauskas dar kartą atkreipė į dėmesį į tai, kad kurdami ADOC-V3.0 specifikaciją ir
pasirinkdami naudoti plėtinį *asice, iškart leidžiame suprasti, kad elektroninis dokumentas parengtas
vadovaujantis ETSI standartais, o pasirinkdami naudoti plėtinį *adoc – tarsi sukuriame savo lietuvišką
standartą. Standartas tam ir skirtas, kad visos įstaigos galėtų matyti bazinius (pagrindinius) elektroninių
dokumentų elementus. Vartotojui svarbus turinys, o ne plėtinys. V. Krasausko nuomone, teiginiai, kad
vartotojai yra pripratę naudoti elektroninius dokumentus su *adoc plėtiniu ir įpročiai gali lemti
nesusipratimus, nėra teisingas. Vartotojui svarbiausia, kad būtų sukurtos priemonės, kurios leistų
perskaityti (atverti) dokumentą.
4
D. Lukšaitė pasiteiravo, kurią alternatyvą palaikytų V. Krasauskas ir kartu ji pastebėjo, ar
apskritai yra reikalinga lietuviška unikali elektroninių dokumentų struktūra. V. Krasauskas pasakė, kad
lietuviško standarto nereikėtų, pakaktų vadovautis tarptautiniais standartais.
R. Kraujelis atkreipė dėmesį, kad diskusijų šiuo klausimu buvo daug. Buvo svarstyta, ar naudoti
tik pagal tarptautinį standartą sukurtus elektroninius dokumentus be lietuviškų specifinių reikalavimų
(struktūros, metaduomenų), ar išlaikyti nacionalinį plėtinį, kurio siunčiant elektroninius dokumentus į
kitas Europos valstybes nepakaktų. LVAT vadovas paragino posėdžio dalyvius pareikšti nuomonę, kad
būtų galima priimti kuo platesniam ratui tinkamą sprendimą. R. Kraujelis atkreipė dėmesį į tai, kad
pasirinkus tik tarptautinio standarto taikymo kelią, turėtų keistis ir dokumentų valdymo sistemos ir
suabejojo ar tokiam pasikeitimui esame tinkamai pasiruošę, taip pat reikėtų daug daugiau dėmesio skirti
mokymų ir edukacijos sričiai.
A. Mitašiūnas pasakė kad ETSI standartas apibrėžia konteinerį, o ADOC specifikacija –
elektroninius dokumentus. Svarstydami alternatyvas, neteisingai traktuojame ir gretiname techninį ir
teisinį artefaktus. Jo nuomone, kiekviena ES šalis turi teisę pasakyti, kas yra elektroninis dokumentas.
Apsiribojimas konteinerio sąvoka reiškia automatinių procedūrų atsisakymą, metaduomenų atsisakymas
lemtų turinio formatų apibrėžimo atsisakymą, o tai lemia ir vizualizacijos atsisakymą. pastarosios
atsisakymas reikštų kvalifikuoto parašo atsisakymą, nes elektroninio parašo esmė – patvirtinti matomus
duomenis, o norint juos pamatyti turinio formatas yra būtinas. Taip sugriūtų visa sistema. Iš Europos
norime paimti techninį formatą – konteinerio formatą, parašų formatą ir jų pagrindu konstruojam teisinį
artefaktą, kuris apibrėžiamas specifikacija.
V. Krasauskas pakartojo savo klausimą, ar kuriant specifikacijos ADOC-V3 projektą,
vadovaujamasi ETSI standartu ar ne, nes šiame standarte yra reikalavimas naudoti *asice plėtinį. V.
Krasauskas sutiko su A. Mitašiūno nuomone, kad elektroninio dokumento specifikacijos projekte yra
nurodyti formatai ir aprašyti elektroniniai dokumentai, o konteineris – aptartas ETSI standarte.
A. Mitašiūnas pasakė, kad jis pasisako už trečiąją alternatyvą. Elektroniniams dokumentams,
kurie privalomi Lietuvoje yra numatytas pavadinimas „adoc“, nes Lietuvoje dirbama su metaduomenis
ir su turinio formatais. Kitos šalys, gavusios pagal ADOC specifikaciją parengtus elektroninius
dokumentus, galės perskaityti tiek, kiek apibrėžta ETSI standarte. Ir tai nėra problema, kadangi ADOC
specifikaciją atitinkantys elektroniniai dokumentai tuo pat metu atitinka ir *asice konteinerio standartą,
ir to pakanka.
5
R. Kraujelis pasiteiravo, kokios problemos kiltų jei būtų nuspręstą praktikoje realizuoti dviejų
plėtinių naudojimą, t. y. vienoks plėtinys būtų naudojamas šalies viduje liekantiems dokumentams, o
kitas – siunčiamiems į užsienį.
D. Lukšaitė pasakė, kad aptariamu atveju sprendimą dėl plėtinio turėtų priimti dokumento
rengėjas.
J. Gil paminėjo, kad pasirinkus tiek vieną, tiek kitą variantą techniškai dokumentų valdymo
sistemose reikės realizuoti tokias pačias funkcines galimybes. Jo nuomone, vartotojams svarbi tinkama
programinė įranga, o ne elektroninio dokumento formatas.
R. Budriūno nuomone, Lietuvoje tikslinga kurti adoc formato elektroninius dokumentus su
griežtesne struktūra ir reikalingais metaduomenimis. R. Budriūnas palaiko trečiąją alternatyvą.
NUTARTA. Posėdžio dalyviai labiau palaikė trečiąją pasiūlytą alternatyvą, elektroniniams
dokumentas kuriamiems remiantis ADOC specifikaciją plėtinį naudoti *.adoc
2. SVARSTYTA. Registrų, valstybės informacinių sistemų, kitų informacinių sistemų archyvinės
vertės duomenų perėmimo į valstybės archyvus modelio kūrimas.
D. Lukšaitė (2 priedas) pristatė antrąjį posėdyje svarstytą klausimą: kaip archyvai turėtų ar
neturėtų reaguoti į skaitmeninę informaciją ir jos kiekius, kurią sukuria viešojo sektoriaus institucijos.
LVAT nuomone, valstybės archyvai galėtų kaupti ne tik įstaigose sudaromus dokumentus kaip atskirus
objektus, bet ir valstybinių informacinių sistemų informaciją (duomenis). Valstybės archyvai
apibrėždami savo veiklos objektą ir tikslą pabrėžia, kad jų tikslas yra sukaupti informaciją. Archyvų
veiklos objektas: duomenys, veikla, procesas. Daugelis nacionalinių archyvų orientuojasi į informacijos
kaupimą. Mūsų šalies valstybės archyvai šiuo metu stengiasi sukaupti ir išsaugoti dokumentus tokia
forma, kokia jie buvo sukurti, neturime teisės keisti jų formos. Tačiau yra ir tokių užsienio valstybių
pavyzdžių, kai į šią problemą žvelgiama lanksčiau. Pavyzdžiui, vaizdo ir graso dokumentus archyvai turi
kaupti ir saugoti tokia forma, kokia jie buvo sukurti, nors daugelis formatų, kuriais tokio pobūdžio
dokumentai yra sukuriami, nėra tinkami ilgalaikiam saugojimui. Pranešėja nurodė, kad požiūris į
elektroninius dokumentus užsienyje nėra vienodas. Mūsų šalyje laikomasi požiūrio, kad elektroninį
dokumentą sudaro turinys, metaduomenys ir elektroniniai parašai. Tačiau yra šalių, kurioms svarbiausi
elektroninio dokumento elementai yra tik turinys ir metaduomenys. Nėra siekiama kaupti galiojančių
elektroninių parašų ar nesiekiama užtikrinti tokių parašų galiojimo įrodymų. D. Lukšaitė paminėjo, kad
nacionaliniai archyvai taip pat turi skirtingus įgaliojimus kalbant apie valstybines informacines sistemas
ir registrus, ką jie gali perimti saugojimui, ko negali perimti. Pastebėtina, kad yra nacionalinių archyvų,
6
kurie nurodo teisinį kelią ir techninius būdus, kaip įstaigos turi perduoti informaciją archyvams. neretai
taikomi ir kitokie saugojimo būdai.
D. Lukšaitė nurodė, kad LVAT 2017 m. turi pateikti sprendimą kaip įstaigos galėtų atsisakyti
bent jau trumpai saugomų popierinių dokumentų ir vietoj jų saugoti dokumentų skaitmenines kopijas.
Galimas techninis sprendimas siejamas su jau minėtos Lietuvos vyriausiojo archyvaro sudarytos darbo
grupės PDF-LT_V2.0 projekte numatytais sprendiniais. Įstaigos, įvertinusios ekonominę ir kitą veiklos
naudą, galėtų atsisakyti trumpai saugomų popierinių dokumentų ir vietoj jų saugoti skaitmenines
dokumentų kopijas – tai sietina su dokumentų saugojimu kita forma, nei jie buvo sukurti.
Pranešėjos nuomone, žiūrint į ateitį, kylą klausimas, kas laikytina archyvų saugojimo objektu.
Matoma – įstaigos veikla atspindima ne tik dokumentuose, bet ir valstybės informacinėse sistemose ar
kitose sistemose, skirtose ne vidaus administravimo funkcijoms vykdyti. LVAT numato peržiūrėti teisinį
reguliavimą, inicijuoti Dokumentų ir archyvų įstatymo, Valstybės informacinių išteklių įstatymų
pakeitimus, taip pat pasiūlyti modelį, kaip valstybės archyvai teisiškai ir technologiškai galėtų perimti
archyvinės vertės turinčią valstybės informacinių sistemų ir registrų informaciją. Šiuo aspektu svarbu
sužinoti ekspertų nuomonę. kokie techniniai sprendimai galėtų būti pasirinkti.
J. Kupinas pasakė, kad šiuo metu įstaigos skatinamos kurti kuo mažiau dokumentų,
o kuo daugiau informacijos kurti duomenimis, nes duomenis apdoroti ir saugoti paprasčiau ir lengviau.
Pagrindinis dalykas norint perimti informacinių sistemų duomenis – reikalingų duomenų nustatymas,
kokie duomenys yra svarbūs ir reikalingi ilgalaikiam saugojimui. Techninio sprendimo modelio kaip
saugoti duomenis nėra. J. Kupino nuomone, svarstytina galimybė įstaigoms, kurios naudoja valstybės
informacines sistemas, taikyti prievolę svarbius duomenis konvertuoti į reikalingus formatus.
V. Ramonas pasakė, kad dalyvavo E-Ark projekto baigiamajame renginyje, kuriame, be kita ko,
pristatytas ir duomenų bazių elektroninių įrašų archyvavimo klausimas. Šio projekto apimtyje sukurtos
duomenų perdavimo paketo (SIP), saugojimo paketo (AIP) ir pateikimo – vizualizavimo paketo (DIP)
specifikacijos, taip pat sukurta SIARD specifikacija, skirta būtent duomenų bazių įrašų archyvavimui.
Greta specifikacijų sukurtos ir atviro kodo programinės priemonės.
D. Lukšaitė pasakė, kad minėtame DLM forumo vykdytame projekte dalyvavo septynių šalių
nacionaliniai archyvai, turintys patirties kaupiant valstybinių informacinių sistemų ir registrų duomenis.
NUTARTA. EDVK komisijos nariams pateikti savalaikę informaciją apie LVAT numatomus
sprendimus, susijusius su registrų, valstybės informacinių sistemų, kitų informacinių sistemų, skirtų ne
vidaus administravimo funkcijoms vykdyti, duomenų perdavimo į valstybės archyvus modelio kūrimu.
7
3 SVARSTYTA. Elektroninių parašų OID naudojimo poreikis, numatant tvirtinti PDF-LT-V2.0
specifikacijos projektą.
Pranešėjas V. Ramonas (1 priedas) nurodė, kad pagal PDF standarto ir CAdES elektroninio
parašo formato reikalavimus, elektroninio parašo ar spaudo paskirtys turi būti nurodytos naudojant
objektų identifikatorius. Siekiant tvirtinti PDF-LT-V2.0 projektą, būtina turėti objektų identifikatorius
kiekvienai lietuviškai parašo/spaudo paskirčiai, naudojamai pasirašant/tvirtinant elektroninius
dokumentus. Nuoseklu, kad kyla klausimas, kokia įstaiga Lietuvoje galėtų būti nurodyti ir rūpintis
objektų identifikatorių priskyrimu įstaigoms.
D. Lukšaitė pasakė, kad LVAT galėtų tapti koordinuojančia įstaiga, tačiau aptariamas klausimas
labiau susijęs su elektroninių parašų techniniais apsektais, už kuriuos Lietuvoje šiai dienai vienos
atsakingos įstaigos nėra.
V. Krasauskas pasakė, kad elektroninio parašo politiką formuojanti įstaiga yra Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerija. Jei LVAT šios problemos nespręs, tai gali atsirasti tokių įstaigų,
kurios už šią paslaugą ims pinigus.
R. Kraujelis pasakė, kad šiuo atveju reikėtų oficialiai kreiptis į Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministeriją ir Vyriausybę ir pateikti siūlymą dėl šio klausimo sprendimo.
D. Lukšaitė apibendrino posėdžio metu aptartus klausimus ir pasakė, kad archyvai nėra statiški,
jie jau dabar yra kitokie nepaisant jų galimybių, ir matoma, kad iššūkiai tiek teisinio reglamentavimo tiek
techninio infrastruktūros kūrimo prasme labai dideli, tiek kalbant kaip reikia elgtis šiandien ir kokius
sprendimus priimti dėl tolimesnio kelio pasirinkimo, galvoti kokių valstybės mastu finansinių ir
žmogiškųjų sąnaudų reikės ateityje.
NUTARTA. LVAT parengti raštą, adresuotą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir
pasiteirauti nurodytos ministerijos nuomonės, kaip Lietuvoje turėtų būti sprendžiamas elektroninių
parašų objektų identifikatorių suteikimo klausimas.
Posėdžio pirmininkė Daiva Lukšaitė
Protokolą rašė Aistė Somkinė
1 priedas
ADOC-V3.0 ir PDF-LT-V2.0 specifikacijų
projektai ir likę atviri klausimai
ADOC ESMINIAI PAKEITIMAI
Atlikti pakeitimai, kad specifikacija būtų suderinta su naujausiomis standartų versijomis (dar nenurodytomis (EN) 2015/1506
sprendime);
Aprašyta galimybė naudoti elektroninius spaudus;
Įvedamas specifikacijos redakcijos numeris, skirtas gauti informaciją apie naudojamus algoritmus;
Papildyta reikalavimu, kad parašas, kuris apsaugo registravimo arba gauto dokumento registravimo metaduomenis, turi kartu
apsaugoti ir pagrindinio dokumento rinkmeną bei visų priedų rinkmenas;
Papildyta nuostata, kad jei elektroninio dokumento pasirašymo ar tvirtinimo paskirties parašas apsaugo ir pridedamo
elektroninio dokumento rinkmeną, tai nelaikoma šio pridedamo elektroninio dokumento pasirašymu ar tvirtinimu;
Keičiami reikalavimai saugiai elektroninio parašo formavimo sistemai;
Keičiami reikalavimai elektroninių parašų kūrimui ir tikrinimui;
Aprašyti reikalavimai ASIC konteineriui, kuris galėtų būti konvertuojamas į ADOC-V3.0;
Keičiami reikalavimai pakuotės plėtiniui (dar galutinis sprendimas nepriimtas ar leisti naudoti *.adoc ir *.asice ar tik *.asice
plėtinį);
...
PDF-LT ESMINIAI PAKEITIMAI
Atlikti pakeitimai, kad specifikacija būtų suderinta su naujausiomis standartų versijomis (dar
nenurodytomis (EN) 2015/1506 sprendime);
Aprašyta galimybė naudoti elektroninius spaudus;
Pakuotės rinkmena gali būti PDF/A-2 arba PDF/A-3 (bet be „embeded“ failų);
Papildyta galimybe nurodyti originalaus parašo duomenis kopijoje;
Įvedamas specifikacijos redakcijos numeris, skirtas gauti informaciją apie naudojamus algoritmus;
Keičiami reikalavimai saugiai elektroninio parašo formavimo sistemai;
Keičiami reikalavimai elektroninių parašų kūrimui ir tikrinimui;
...
ADOC PLĖTINIO ALTERNATYVOS
Problematika: ETSI EN 319 162-1 V1.1.1 ”Associated Signature Containers (ASiC); Part 1: Building
blocks and ASiC baseline containers” reikalauja, kad plėtinys būtų *.asice
Svarstytos šios alternatyvos:
• Alternatyva 1. ADOC rinkmenos plėtinys gali būti tik *.asice
• Alternatyva 2. ADOC rinkmenos plėtinys gali būti tik *.asice arba *.adoc. Rekomenduotinas
plėtinys *.asice
• Alternatyva 3. ADOC rinkmenos plėtinys gali būti tik *.adoc arba *.asice. Rekomenduotinas
plėtinys *.adoc
Pasiūlymas:
• Rinktis 1 arbą 3 alternatyvą
• 2 alternatyvos tolesniam svarstymui nesiūloma, nes ši alternatyva nulemtų ADOC-V3.0
specifikaciją atitinkančių elektroninių dokumentų mažėjimą (to galima išvengti pasirinkus 3
alternatyvą) bei neužtikrintų, kad visi ADOC-V3.0 specifikaciją atitinantys dokumentai be
papildomų veiksmų (plėtinio keitimo) būtų tinkami siųsti į kitas ES valstybes (to galima
išvengti pasirinkus 1 alternatyvą).
ADOC PLĖTINIO ALTERNATYVOS
1 alternatyva 3 alternatyva
Bendri argumentai
Pasirinkus šią alternatyvą elektroniniai dokumentai atitiks
eIDAS reglamento įgyvendinamajame teisės akte nurodytus
reikalavimus ir galės būti be papildomų veiksmų (plėtinio
keitimas) siunčiami kitų ES valstybių valstybinėms įstaigoms.
Pastaba 1: viešajame sektoriuje tokių dokumentų nėra didelė
dalis.
Pastaba 2: Lietuvoje naudojami elektroniniai dokumentai
neprivalo atitikti eIDAS Reglamentą. Atitikimas reikalingas tik
siunčiant elektroninį dokumentą kitų ES valstybių valstybinėms
įstaigoms. Jeigu elektroninio dokumento plėtinys bus *.adoc tai
prieš siunčiant užteks tik pakeisti rinkmenos plėtinį į *.asice.
Šį alternatyva leidžia išvengti scenarijaus, pagal kurį po 2-5 metų visi Lietuvos juridinių ir
fizinių asmenų valstybinėms įstaigoms siunčiami elektroniniai dokumentai bus Europiniai
ASiC‘ai (tokiu atveju ADOC-V3.0 naudojimas liktų tik vidinis tarp Lietuvos valstybinių
institucijų).
Valstybinės įstaigos privalo priimti tiek ADOC, tiek ir ASiC elektroninius dokumentus. Su
ADOC dirbama kaip su pilnaverčiu dokumentu (registracija, metaduomenų pildymas ir t.t.), o
ASiC privaloma priimti, bet tolimesnis darbas yra iš esmės kitoks, nei su ADOC.
Jeigu abi rinkmenos turės tą patį plėtinį, tai asmenims tai bus tas pats daiktas ir jie ieškos
programinės įrangos, kuri tiesiog kuria *.asice failus. Jei asmenys tam panaudos Europinę
įrangą, bus sukurti ir valstybinėms įstaigoms siunčiami ne ADOC, o ASiC elektroniniai
dokumentai.
Programinės priemonės
Darbo grupė esminės persvaros šioje kategorijoje nenustatė nei vienai iš rekomenduotinų alternatyvų.
Vartotojai
Asmenims nereikės keisti plėtinio, norint siųsti ADOC-V3.0
dokumentą kitų ES valstybių valstybinėms įstaigoms.
Mažesnis poreikis švietimui, nes bus kuriamas/gaunamas žinomo formato elektroninis
dokumentas.
Pagal ADOC plėtinį bus lengviau atskirti koks tai yra dokumentas (ASiC ar ADOC),
tačiau vis tiek lieka problema dėl ADOC-V1.0 ir ADOC-V3.0 atskyrimo, todėl,
pasirinkus šią alternatyvą, svarstytina galimybė naudoti išplėstą, bet susietą su
ADOC, plėtinį (pvz., *.adoc3), tokiu būdu leidžiant lengvai atskirti ADOC-V1.0 ir
ADOC-V3.0 dokumentus.
Oficialiųjų elektroninių dokumentų
specifikacijų tvirtinimo alternatyvos
SPECIFIKACIJŲ TVIRTINIMO ALTERNATYVOS
Informacija:
Įgyvendinat eIDAS reglamento 27 straipsnio 5 dalį, Europos Komisija 2015 m. rugsėjo 8 d. patvirtino
sprendimą (ES) 2015/1506
Šiuo sprendimu nustatomos pažangiųjų elektroninių parašų ir pažangiųjų spaudų formatų, kuriuos turi
pripažinti viešojo sektoriaus įstaigos, specifikacijos
ADOC-V3.0 ir PDF-LT-V2.0 atitinką šias specifikacijas, tačiau nustato papildomus (leistinus)
reikalavimus (pvz., privalomus metaduomenis, griežtą struktūrą, sąsajų aprašus ir pan.)
Galimos alternatyvos:
• Patvirtinti parengtas ADOC-V3.0 ir PDF-LT-V2.0 specifikacijas
• Nustatyti, kad Lietuvoje oficialieji elektroniniais dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniais
parašais, atitinkančiais sprendime (ES) 2015/1506 nustatytas pažangiųjų elektroninių parašų ir
pažangiųjų spaudų formatų specifikacijas
OID naudojimo poreikis, tvirtinant PDF-LT-
V2.0 specifikaciją
Problematika:
ETSI EN 319 122-1 „CAdES digital signatures; Part 1: Building blocks and CAdES baseline signatures“ reikalauja, kad
parašo/spaudo paskirtys būtų nurodytos naudojant objektų identifikatorius (OID)
Tvirtinant PDF-LT-V2.0 specifikaciją (naudojami CAdES parašai) yra būtina turėti/nurodyti OID kiekvienai lietuviškai
parašo/spaudo paskirčiai, kuri yra naudojama pasirašant/tvirtinant tokius elektroninius dokumentus
Klausimas: Kokia įstaiga ir kokiame teisės akte galėtų kiekvienai LVAT tvirtinamose ar su LVAT derinamose specifikacijose
naudojamai parašo/spaudo paskirčiai ↑ priskirti OID?
DABARTINĖ SITUACIJA
Parašo ar spaudo paskirtisIdentifikatorius nurodomas PDF parašo žodyno
lauke Reason ir XMP metaduomenų šaltinyje
Identifikatorius nurodomas CAdES formato skaitmeninio parašo
commitment-type-indication atribute
pasirašymas signature id-cti-ets-proofOfOrigin (1.2.840.113549.1.9.16.6.1)
tvirtinimas confirmation id-cti-ets-proofOfApproval (1.2.840.113549.1.9.16.6.5)
vizavimas Visa OID?
suderinimas conciliation OID?
registravimas registration OID?
gauto dokumento registravimas reception-registration OID?
supažindinimas acknowledgement OID?
rezoliucijos įrašymas resolution OID?
žyma apie užduoties įvykdymą end-of-execution OID?
archyvinis patvirtinimas notarisation OID?
kopijos tikrumo patvirtinimas copy-certification OID?
autentiškumo (vientisumo) patvirtinimas authenticity OID?
2 priedas
Registrų, valstybės informacinių sistemų, kitų
informacinių sistemų, skirtų ne vidaus
administravimo funkcijoms atlikti, archyvinės
vertės duomenų perėmimo į valstybės archyvus
modelio kūrimas
Daiva Lukšaitė
LVAT Dokumentų ir archyvų valdymo skyrius
ARCHYVAI IR SKAITMENINĖ APLINKA
Socialiniai tinklai, atvirieji duomenys, didieji duomenys,
informacijos valdymo aspektai (e.valdžia ir pan.) lėmė naujas
įžvalgas apie dokumentus, jų reikšmę, vaidmenį ir jų valdymą.
Technologijų naudojimas keičia ne tik dokumentų pobūdį, bet ir
būdus kaip žmonės ir organizacijos komunikuoja, keičiasi
informacija ir veikia.
Nacionaliniai archyvai orientuojasi į bendresnį veiklos lauką ir savo
kompetencijas sieja ne tik su archyviniais dokumentais (jų atranka
vėliausiu jų gyvavimo etapu), bet įsiterpia į einamųjų dokumentų
valdymą, ir veiklą sieja su visuomenės interesus tenkinančia
informacija.
„Didieji duomenys“(big
data) ir archyvų vieta
Nacionaliniai archyvai suvokia, kad nuolatiniam saugojimui sugebės perimti tik labai nedidelę dalį “didžiųjų duomenų”
Neišvengiamai turi keistis atrankos, vertės ekspertizės principai ir žinoma, teisinis reglamentavimas
Kas yra archyvavimo objektas:◦ duomenys?◦ veikla?◦ procesas?
Iš R. Kraujelio pranešimo
ARCHYVAI IR SKAITMENINĖ APLINKA
Nacionaliniai archyvai perima:
Dokumentus ta forma, kuria jie buvo sukurti;
Dokumentus ta forma, kuria jie buvo sukurti, turint galimybę tam
tikrus dokumentus (pvz., vaizdo ir garso ar elektroninius) perimti kita
forma/formatu.
Nacionaliniai archyvai savo misiją sieja su informacijos išsaugojimu.
Dokumentas neretai suprantamas kaip turinys ir metaduomenys.
Nacionaliniai archyvai turi skirtingus įgaliojimus priimant registrų, IS
duomenis.
TINKAMO VEIKLOS MODELIO PAIEŠKŲ
LABIRINTUOSE?
5
(Iš Hans Fredrik Berg pranešimo)
ARCHYVAI IR SKAITMENINĖ APLINKA
Ilgalaikis išsaugojimas užtikrinamas pasitelkiant keletą veiklų –
pasirenkant elektroninių objektų rinkmenų formatus, taikant
emuliacijos bei migracijos metodus, integruojant dokumentų
valdymo sistemas ir pan.
ISO 14721:2012 „Kosminės duomenų ir informacijos perdavimo
sistemos. Atviroji archyvinės informacijos sistema. Pamatinis
modelis (tapatus ISO 14721:2012)“
(Space data and information transfer systems - Open archival
information system (OAIS) - Reference model (ISO 14721:2012,
identical)
Nacionaliniai archyvai ieško koordinuotų sprendimų, bendrų
standartų (informacijos perėmimui, išsaugojimui, metaduomenų
kaupimui ir kita).
E-ARK sprendimai ir priemonės
(Iš Istvan Alfoldi (Vengrija) pranešimo)
POPIERINIŲ DOKUMENTŲ SKAITMENINIŲ KOPIJŲ KŪRIMO,
ŠIŲ KOPIJŲ AUTENTIFIKAVIMO IR POPIERINIŲ DOKUMENTŲ
NAIKINIMO TEISINĖS GALIMYBĖS SUDARYMAS LIETUVOJE
Viešojo sektoriaus įstaigos nurodo poreikį sudaryti teisines
galimybes saugoti dokumentus kita forma, nei jie buvo sukurti.
Lietuvoje numatoma pakeisti esamą teisinį reguliavimą, kad įgaliota
įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka technologinėmis priemonėmis
galėtų sukurti popierinio dokumento skaitmeninę formą, užtikrindama
jo duomenų vientisumą, saugumą, atsekamumą, ir nustatytą terminą
saugotų tik skaitmeninį dokumentą. LVAT techninius pasiūlymus turi pateikti per 2017 m. I pusmetį. Siekiant sudaryti aptariamas galimybes bus reikalinga pakeisti Dokumentų ir archyvų įstatymą.
Ar apsiribosime tik popieriniais dokumentais?
KĄ TAI REIŠKIA:
POPIERINIŲ DOKUMENTŲ SKAITMENINIŲ KOPIJŲ
KŪRIMO, ŠIŲ KOPIJŲ AUTENTIFIKAVIMO IR
POPIERINIŲ DOKUMENTŲ NAIKINIMO TEISINĖS
GALIMYBĖS SUDARYMAS?
9
Einamieji dokumentai
•Įtraukti į apskaitą
•Susisteminti į bylas
Įstaigos archyve saugomi
dokumentai
•Dokumentai saugomi ta forma, kuria buvo sukurti
•Dokumentai saugomi kita forma nei buvo sukurti
VA perduodami dokumentai
•Dokumentai perduodami ta forma, kuria buvo sukurti
•Dokumentai perduodami kita forma nei buvo skurti
DUK
Ar spausdinti elektroninių dokumentų (elektroninės formos
dokumentų), pateiktų ne vidaus administravimui skirtų IS
priemonėmis, nuorašus?
Ar įstaigoje turi būti išsaugomi teisės aktų nustatytą laiką per IS
pateikti trumpai saugomi dokumentai (jų kopijos), pvz.: statistinės
ataskaitos, buhalteriniai dokumentai, pranešimai SODRAI?
Ar reikia į 2017 metų dokumentacijos planą ir registrų sąrašą
įrašyti (ne savivaldybės administracijos IS sudaromus), o jungtinius
IS „MoRisׅ, „Infostatyba“, „Goemap“, „GRIS“, „MEPIS“, ATPR
„SAVAD“ sudaromos ir saugomus registrus ir dokumentus kurie
užregistruoti šiuose registruose?
Kaip elgtis, jei įstaiga konkrečius dokumentus valdo tik IS
(skirtos ne vidaus administravimui) priemonėmis?
11
Siūloma svarstyti galimybę į dokumentacijos planus įrašyti bylas taip:
Ar APIE SVARSTOMĄ KLAUSIMĄ KALBAME TIK ŠIANDIEN?
LVAT 2014 m. kėlė klausimą –
ar įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatymo
21 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, į Elektroninio
archyvo informacinę sistemą gali būti perduoti veikiančių (o ne tik likviduotų)
registrų, valstybės informacinių sistemų ilgai saugomi elektroniniai
dokumentai?
Šių įstatymų dalių nuostatose detalizuojami atvejai, kada likviduojamų registrų
ar valstybės informacinių sistemų duomenys gali būti perduodami valstybės
archyvams
LVAT 2017 m. planuoja – Peržiūrėti teisinį reguliavimą taip, kad veikiančių
registrų, VIS duomenys, turintys archyvinės reikšmės, būtų perduodami į
valstybės archyvus (reikėtų atitinkamai keisti Dokumentų ir archyvų
įstatymą, taip pat ir Valstybės informacinių išteklių įstatymą).
Šiuo metu Lietuvoje eksploatuojama apytikriai 343 registrų ir VIS.
SVARSTOMO KLAUSIMO ESMĖ
21 str. 3 dalis. Likviduojant registrą turi būti nustatyta registro likvidavimo pabaiga, registro
duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų perdavimo
valstybės archyvams ar kitam registrui tvarka arba šių duomenų, informacijos ir dokumentų ir
(arba) jų kopijų saugojimo ir (arba) sunaikinimo priemonės ir terminai, keistini teisės aktai,
teikėjų ir gavėjų informavimo tvarka ir (arba) kitos registro likvidavimo priemonės. Registro
duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų perdavimo
valstybės archyvams tvarka arba jų sunaikinimo priemonės ir terminai nustatomi vadovaujantis
Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro
nustatyta tvarka.
32 str. 2 dalis. Likviduojant valstybės informacinę sistemą (VIS), nustatomos VIS valdytojo ir
VIS teisės ir pareigos VIS likvidavimo laikotarpiu, keistini teisės aktai, duomenų perdavimo
kitoms VIS arba valstybės archyvams tvarka, duomenų sunaikinimo priemonės ir terminai,
institucijų, nuolat teikiančių duomenis iš kitų VIS, registrų, ir institucijų, kitų asmenų,
gaunančių VIS duomenis, informavimo tvarka ir kitos likvidavimo sąlygos.
32 str. 3 dalis. Likviduojant VIS, kuria apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms
institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, joje sukaupti duomenys negali būti
sunaikinami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose
nustatytus atvejus, ir privalo būti perduoti kitai VIS arba valstybės archyvams Dokumentų ir
archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
ESAMA SITUACIJA
Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad valstybės archyvai saugo nuolat saugomus dokumentus ir ilgai
saugomus elektroninius veiklos dokumentus
Valstybės archyvams perduotiems nuolat ir ilgai saugomiems elektroniniams
dokumentams saugoti yra sukurta ir veikia Elektroninio archyvo informacinė
sistema, kurioje gali būti saugomi ADOC ir EGAS formato elektroniniai
dokumentai.
Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų
kopijų perdavimo valstybės archyvams ar jų sunaikinimo tvarkos aprašas,
patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-23.
Tačiau šio teisės akto nuostatos sietinos su likviduoto registro duomenų perdavimu
valstybės archyvams.
Specialaus teisės akto dėl likviduotų VIS duomenų perdavimo nėra.
Valstybės archyvai, galiojant Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų
įstatymui, nėra perėmę nei vieno likviduoto registro ar likviduotos VIS
dokumentų, dokumentų kopijų ar informacijos rinkmenų.
SVARSTOMA
Peržiūrėti teisinį reguliavimą taip, kad veikiančių registrų, VIS
duomenis, turinčius archyvinės reikšmės, būtų galima perduoti į
valstybės archyvus.
Peržiūrėti teisinį reguliavimą, valstybės archyvų atliekamus procesus
taip, kad veikiančių registrų, VIS duomenų archyvinę reikšmę
vertintų archyvarai ir priimtų sprendimus dėl jų saugojimo nuolat.
Veikiančių registrų, VIS duomenis valstybės archyvams būtų
perduodami pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus
perdavimo (organizacinius, techninius) reikalavimus.
Siekiant tokių tikslų, būtų reikalinga modernizuoti EAIS, taip pat ir
sukurti registrų, veikiančių VIS, kurių duomenys būtų saugomi
nuolat, integracines sąsajas.
Tokio pobūdžio sprendimus LVAT numato kurti 2017 m.,
pasitelkdama IT ir kitų sričių ekspertus.
PRAŠOME KLAUSTI...
top related