lietuvoje ir vystymo teisinė aplinka · 3. hidroenergetika – tai ne vien tik elektros energijos...

AEI PANAUDOJIMO PLĖTROS IR SKATINIMO TVARKOS GALIMYBĖS LIETUVOJE ĮGYVENDINANT EP ir ET Direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo

naudoti vietinių atsinaujinančių išteklių energiją. 2010 06 30

Hidroenergetikos potencialas Lietuvoje ir vystymo teisinė aplinka

Petras PunysBronislovas Ruplys

Lietuvos hidroenergetikų asociacija

Turinys

1. Truputį istorijos... 2. Hidroenergetikos (HE) išteklių vertinimas3. HE – tai ne vien tik elektros energijos gamyba4. Nemuno ruožo HE ties Gardinu 5. Dėl Nacionalinės atsinaujinančių energijos

išteklių plėtros strategijos6. Hidroenergetika /upių inžinerijos

infrastruktūra ir aplinkosauga – sutaikoma7. Išvados

1. Truputį istorijos ...Objektas, iniciatoriai Opozicija Pasekmės

Nemunas („Birštono kilpa“) ir Neris (Turniškės). Prof. S. Kolupaila, J. Smilgevičius ir kt., 1922 -1940

Elektros energijos gamybos monopolis Kaune (belgų koncesininkai ir jų vietininkai)

Nieko nepastatyta

Nemunas (Birštono kilpa). Maskvos „Hidroenergoprojektas“ (1962-1967)

Lietuvos inteligentija ir didelė dalis energetikos ir hidroinžinierių.

Atsisakyta. Pasiūlyta alternatyva: Kruonio HAE

Kruonio HAE, TSRS Vakarų energetikos sistema ir „Lietuvos energija“, 1988-1991

„Žalieji“, dalis visuomenės, užsienio tautiečiai, mokslininkai (išskyrus energetikos ir hidroinžinierius)

Sutrukdyta statyba (iki šiol nebaigta), dideli nuostoliai

Didelės HE – Nemunas ir Neris. Mažosios HE. Ūkio min., privatūs investuotojai (2000-2004)

Tarptautinė (Koalicija už švarią Baltiją), vietos „žaliųjų“ organizacija, Aplinkos m-ja, 2000 -2004 m. kadencijos Seimas, Vyriausybė, Iškastinio kuro importuotojai.

MHE ištekliai sumažinti > 2,5 karto, Didieji HE ~0. Šalis netenka mažiausiai 10-15% „žaliosios elektros”

Vandens įstatymo 14 straipsnio pataisa (2004): “....draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose

upėse....”

LRV nutarimas “Dėl ekologiniu ir kultūriniupožiūriu vertingų upių ar jų ruožo sąrašo

patvirtinimo” >170 upių (2004 m.)

Seimas (2000-2004 kadencija):

Motyvai uždrausti užtvankų statybą Nemune ir kitose upėse(LRS, 2004. Vandens įstatymo pakeitimo aiškinamasis raštas: .pp. Bradauskas, Skardžius ir Jakavonis)

Upės yra vertingiausios ekosistemos, turinčios esminį poveikį biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, kultūriniam paveldui, ekonomikai..... Tačiau jų energetinė galia Lietuvoje yra nedidelė (10%)

Lietuva įgyvendindama direktyvas “Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos” bei “Dėl laukinių paukščių apsaugos” turi įsteigti paukščių apsaugai ir gamtinių buveinių apsaugai svarbias saugomas teritorijas, kurios Lietuvoje sudarysEuropos ekologinio tinklo NATURA 2000 dalį. Ypatingai svarbi, tarptautinės reikšmės saugoma teritorija yra Nemuno deltos regioninis parkas.

Planas “Lašiša 1997 – 2010”, kurio tikslas – pasiekti, kad iki 2010 m. laukinės lašišos sudarytų ne mažiau kaip 50% kiekvienos upės natūralaus produktyvumo.

....Didelių užtvankų žala aplinkai ir visuomenei yra kur kas didesnė už gaunamą naudą. Rūšys ir ekosistemos sunaikinamos negrįžtamai, arba jų atstatymo darbai kainuoja nepalyginamai daugiau už gautą ekonominę naudą. Paprastai tvenkinys anksčiau ar vėliau užnešamas dumblu ir nebegali būti naudojamas nei hidroenergijai gaminti, nei potvynių prevencijai.

Baltojoje knygoje „Ateities energija: atsinaujinantys energijos šaltiniai“ numatyta plėtra (lyginant su 1995 m.): vėjo jėgainių galią didinti 16 kartų, fotoelektros – 100 kartų, saulės kolektorių - 15,4 karto, biomasės sunaudojimą energetikos tikslams – 3 kartus, o vandens jėgainių - tik 1,14 karto.

Naikinamas saugomas kraštovaizdis su daugybe unikalių geologinių, geomorfologinių, hidrografinių ir kt. gamtos elementų, taip pat naikinami ar pažeidžiami gamtos paminklai (gamtos paveldo objektai). Hidroelektrinių statyba padarytų nepataisomą žalą Lietuvos istoriniam, archeologiniam, urbanistiniam paveldui.

Užtvankos ir jų dėka atsiradę tvenkiniai sudaro poveikių grandinę fiziniams ir biologiniams gamtos komponentams. Žuvų migracijos kelių užtvėrimas, nors iš dalies, gali būti kompensuojamas statomais žuvitakiais. Tuo tarpu nykstančių paukščių bei vabzdžių buveinės sunaikinamos negrįžtamai ir jokiomis biotechninėmis priemonėmis jų negalima atkurti.

Ūkio ministerija parengė „Lietuvos hidroenergetinių išteklių naudojimo schemą“, kurioje numatoma įrengti hidroelektrines ant Nemuno ir ant Neries upės. Taip pat numatyta panaudoti hidroenergetikai 216 efektyviausių hidroenergetinių išteklių upių ruožų. Apie pusę iš jų yra svarbūs ir ekologiniu bei kultūriniu požiūriu, todėl čia mažųjų hidroelektrinių statyba galima tik prie esamų tvenkinių.

Oponentai: Bendromis pastangomis pavyko įrodyti, kad užtvindomižemės plotai ir padaroma ekologinė žala didžiulė ir Seimas priėmė LRVandens įstatymo pataisas (14 straipsnis), draudžiančias statytiužtvankas ant Nemuno ir kitų ekologiniu bei kultūriniu požiūriaisvertingų upių.

PASEKMĖS

Neleidus statyti Jonavos HE, AB „Achema” dabarstato 22 MW kogeneracinio tipo dujų jėgainę; Planuota trąšas iš Jonavos upių uosto (buvonumatyta įsteigti LRV programoje) gabenti Nerimi –dabar jos vežamos ratiniu transportu; Nėra Alytaus HE, nėra reikiamų vandens gyliųlaivybai. Negalimas krovinių tranzitas iš/į BaltarusijąNemunu;

Užkirstas kelias Nemuno vagos sutvarkymui Kaunomieste, laivybos ir uosto plėtrai, nuosėkio valdymui,Kauno HE nuotėkiui išlyginti.

Planuojama pagilinti Nemuno vagą ruože Kaunas –Jurbarkas, statant būnas laivybos tikslams. Alternatyva –žemos užtvankos su laivybos šliuzais, o jų statybavalstybei nekainuotų. Privataus kapitalo vienintelisreikalavimas - suteikti koncesiją elektros gamybai

NACIONALINĖ DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA, 2003m.):219.5. mažinti motorinio transporto eismą ....., plėsti dviračių,arklių ir vandens transporto naudojimą.

Apie 1/4 MHE iš (83) yra saugomose teritorijose. Kauno HE (A=64 km2 , P=101 MW, H=20 m). Įkurtas Kauno marių regioninis parkas, žemiau užtvankos – paukščių draustinis

Oponentai: ......net sovietiniais laikais, po to kai buvo pastatyta Kauno HE, ir įsitikinta menka jos ekonomine nauda lyginant su sukeltomis ekologinėmis ir socialinėmis problemomis bei didžiuliais kaštais anti-erozinių pakrančių želdinių įveisimui…..

Kaip rodo pasaulinė patirtis, visų dirbtinių vandens tvenkinių anksčiau ar vėliau laukia neišvengiamas dvokiančių balų likimas. Šis procesas neaplenkė ir didžiausio Lietuvos tvenkinio – Kauno marių. (ar Kuršių marios “nedvokia”????. Kur tos užtvankos?

Pažymėtina, kad LR Vandens įstatymas ir LR Vyriausybės nutarimas “Dėlekologiniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašo patvirtinimo” galimaiprieštarauja tarptautinėms hidroenergetikos plėtros teisės normoms,Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ir energetikos strategijos nuostatomsbei Saugomų teritorijų įstatymo atskirų straipsnių, nepagrįstai trukdančiųhidroenergetikos, rekreacijos, paveldo atkūrimo bei turizmo plėtrą, nuostatoms.LR teisės aktų reikalavimai neturėtų būti griežtesni už atitinkamus ESaplinkosaugos teisės aktų, tarptautinių konvencijų reikalavimus.

2010 m. Valstybinio audito ataskaitoje dėl AEIpotencialo naudojimo Lietuvoje pažymėta, kadaplinkosaugos reikalavimai hidroenergetikai Lietuvojepatys griežčiausi iš visų ES šalių, todėl yra ribotosgalimybės plačiau naudoti hidroišteklius

Šaltinis: Valstybinio audito ataskaita. Atsinaujinančių energijos išteklių potencialonaudojimas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Vilnius, 2010.

2. HE išteklių vertinimas

HIDROENERGIJA

Mažoji: ~620 GWh/metus(mažos ir vidutinės upės, P<10MW

Didžioji: ~1250 GWh/metus(Nemunas ir Neris, P>10MW

1 ETAPAS (baigtas) Potencialas - 15% (~100

GWh)Apleistos HE, esami

tvenkiniai

2 ETAPAS (prasideda) Potencialas - 85%

(~500 GWh)

Naujos užtvankos

1 ETAPAS Nemuno iki Kauno ir Neries (iki Jonavos)

žemupiai (derinant su laivyba)

2 ETAPAS Nemunas aukščiau

Kauno ir Neris aukščiau Jonavos

Hidroenergetikos plėtros etapai (ekonomiškai tikslingi panaudojimui)

Mažų ir vidutinių upių galia (P = 20 ….270 kW/km)

Mažos HE

0

20

40

60

80

100

0

5

10

15

20

25

30

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

E, GWhP, MW

Installed capacity MW

Power Generation GWh

Nuo 2007 beveik nėra naujų HE

HE plėtros kliūtys

16

APLINKOSAUGOS TEISĖS AKTŲ POVEIKIS

HE EKSPLOATACIJA

Esamos HE

HE POTENCIALAS

Nauji HE projektai

100

65

35

2520

0

20

40

60

80

100

A B C D E

Hid

ropo

tenc

iala

s%

Teoretinis

Techninis

Ekonominis

RealizuojamasSuderintas su

aplinkosaugos teisės aktais

Mažujų HE išteklių vertinimas (hipotetinis)

Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingos upės( neturi “saugomų teritorijų statuso)

Lietuvos saugomų teritorijų pagrindinės kategorijos

Nemunas ir Neris (P>10

MW)

Mažos ir vidutinės

upės (P<10 MW)

Ūkiniu požiūriu (hidroenergetikai, laivybai ir kt.) vertingos upės (~120 vnt.).

Hidrografinis tinklas

Vidutinės ir didelės upės (~290 vnt.)

Energetiniu požiūriu patrauklios upės (~120 rivers)

Nemunas ir Neris (raudona spalva: nacionaliniai, regioniniai parkai ir draustiniai (gamtiniai, kultūriniai

ir kompleksiniai)

Hidrografiniai draustiniai

Lašišinių ir kitų praeivių bei retų žuvų nerštaviečių upės ir žuvų migracijos keliai

Berno konvencijos saugomos rūšys

Natura 2000 (ES saugomų teritorijų tinklas)

Ekologinių ir kultūriniu požiūriu vertingos upės. LR Vyriausybės nutarimai: 2004 09 08, Nr. 1144, Žin., 2004.09.10, Nr. 137, Nr. 4995.

Dabartinė situacija. Visos saugomos teritorijos, įskaitant ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingas upes. Likusios ūkiniu požiūriu (hidroenergetikai, laivybai ir kt.) vertingos

upės (~30 vnt.) pažymėtos mėlynai.

Lietuva – jokių HE negalima Prancūzija – HE yra išimčių (2009 m.)

Mažųjų HE išteklių mažėjimas (GWh/metus)

0

300

600

900

1 2 3

MH

E po

tenc

iala

sG

Wh

812330

128

Techninis

RezervataiParkai, Natura

2000…. “Draudžiamos upės”

Suderinti su aplinkosaugos teisės aktais

Realus???

AEI strategija 2020 m numato 43 GWh

100%

Nat

ural Te

chni

cally

fe

asib

le

Econ

omic

ally

fe

asib

le

Envi

ronm

enta

lly

com

plia

nt

“Dra

udži

amos

upė

s”

5%14%

30%41%

MH

E p

oten

cial

as, G

Wh

Mažųjų HE išteklių mažėjimas (%)

Mažieji hidroenergijos ištekliai (% teorinių)

Vidurkis

MH

E p

oten

cial

as

(%)

Šaltinis: modifikuota pagal BlueAge, 2001

Upė

Ekonominiai ištekliai (GWh/metus)

MWBe aplinkosaugosapribojimų

Suaplinkosaugosapribojimais

Didelėsupės

Nemunas195

856 (be Kauno HE)

0

Neris 87 380 0Iš viso 282 1236 0

Lietuvos didžiųjų upių techniniai efektyvūs (prilygsta ekonomiškai tikslingiems panaudojimui) hidroenergijos

ištekliai

Šaltinis: J. Jablonskis, 2007

0

100

200

300

400

500

600

1 10 100 1000

Hidr

aulin

ė ga

lia k

W

Tvenkinių skaičius

10 tvenkinių galia:>100 kW35 tvenkinių galia: >50 kWSuminė galia: 3.8 MW, Elektros gamyba:~10 GWh/metus

Likęs, nepanaudotų tvenkinių energetinis potencialas yra labai menkas. Tik 4-5 tvenkinių hidraulinė galia

viršytų 200 kW.

Nepanaudotų tvenkinių HE statybai hidraulinė galia

Likusių tvenkinių (didesnių už 50 kW) galia (kW)

0

100

200

300

400

500

600

700

800

1 10 100 1000

Gal

ia k

W

Malūnų (ar jų liekanų) skaičius

55 malūnų galia: >100 kW110 malūnų galia: >50 kWSuminė galia (>50 kW): 14,9 MWElektros gamyba ~ 50 GWh/metus

Buvusių vandens malūnų (ar jų liekanų) hidraulinė galia (apskaičiuota pagal buvusį slėgio aukštį)

Buvę vandens malūnai, energetiniu požiūriu yra žymiai efektyvesni (bent 4kartus) nei iki šiol nepanaudoti tvenkiniai. Tačiau HE statyba čia būtųmažiausiai apie trečdaliu brangesnė. Be to, čia yra žymiai didesniaplinkosauginiai suvaržymai (virš 30 iš jų yra migruojančių žuvų upėse, kur betkoks atstatymas draudžiamas – planuojama pašalinti užtvankų liekanas) beikultūros paveldo reikalavimai.

Šių malūnų užtvankas (iki 4-5 m aukščio), ribojantjų skaičių saugomose teritorijose (suministvenkinių ilgis ne didesnis 1/5 upės pagrindinioilgio), būtų galima atstatyti beveik visose upėse,išskyrus: rezervatai (bet kokia ūkinė veikla nutraukta) hidrografiniai draustiniai; lašišinių žuvų nerštaviečių upės; ypač svarbūs ichtiologiniai draustiniai (pvz.Žeimena).

3. Hidroenergetika – tai ne vien tik elektros energijos gamyba

Laivyba

Upės aplinkos sutvarkymas

Vandens turizmo, rekreacijos išvystymui, papildomi verslai

Potvynių valdymas

Vandentieka

Kultūros paveldo atkūrimui, jo puoselėjimui

Tikslas - upės kompleksinis, darnus vandens išteklių naudojimas

ES Bendroji Vandens Politikos direktyva(2000/60/EC) :

“…..Naujas dideles HE statyti tik, jei tuo būdusprendžiamos kelios problemos, kaip elektrosenergijos gavyba, apsauga nuo potvynių, laivyba,aprūpinimas vandeniu…..”

1.2-1.5 m 2.0m 2.5 m 3.0 m

Upių-jūrų laivai, jachtos

Nemuno vandens gyliai ir laivybos galimybės (Vidaus vandens kelio Nemunu ir Kuršių mariomis

galimybių studija, 2006, Vidaus vandens kelių direkcija)

Būnės+ kasimasSeklus vandens kelias

Patvankos statiniai:Giliavandenis kelias

Patvankos statiniai Nemuno žemupyje (laivybos tikslams derinant su hidroenergija)

Gargždų HE užtvankos griuvėsiai (Minija, ichtiologinis draustinis, paveldo objektas, ekologinė ir kultūrinė upė)

Oponentai: ... tas energijos kiekis, kurį gali duoti mažosios hidroelektrinės, tikrai negali būti traktuojamas kaip labai svarbus visuomenės interesams, turime beveik 1200 tvenkinių, kur apsauga nuo potvynių taipogi nėra aktuali, tikrai nėra didesnė nei bendrojo BVPD tikslo – užtikrinti ir atkurti gerą ekologinę visų vandens telkinių būklę, įgyvendinimas.

Akmenos –Danės ir Minijos upių apsaugos nuo potvynių studija (2006, užsakovas: Klaipėdos apskritis):

Akmena-Danė iki Burkštino upelio– ekologiniu ir kultūriniu požiūriuvertinga upė –draudžiama užtvankų statybai

Kretingos ir Klaipėdos miestų apsaugai siūloma nukreipti Akmenos perteklinį potvynių vandenį derivacijos kanalu į Tenžės upę, kurioje sudaryti laikiną vandens saugyklą (kol sumažės potvynis Akmenoje)

DĖL NACIONALINĖS ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS

STRATEGIJOS

1. Nenaudojamų užtvankų – beveik neliko. 2. 2009 m. JAV bepatvankinių jėgainių (hidrokinetinė) galia sudarė <1 MW, o tradicinė HE – 77 000 MW instaliuotos galios.

Tačiau visuomenės nuomonė dėl hidroenergetikos plėtros – priešinga.....

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Saulė Vėjas Hidro Dujios Nafta Anglis Branduolinis

ES-25Lietuva

Eurobarometro (2006 m.) ir „TNS Gallup Lietuva” apklausa dėl energetikos technologijų

Lietuvos žmonės skyrė prioritetą vėjo (73%), saulės (71%) ir hidroenergetikos technologijoms (71%).

Biomasės naudojimui pritaria 55% ES gyventojų, panašiai ir Lietuvoje -57%.

48.6. vadovaujantis darnios plėtros principais, padidinti mažesnės nei 10 MW galios hidroelektrinių bendrąją įrengtąją galią iki 40 MW;

AEI naudojimo skatinimo direktyva 2009/28/EB :

Neišskiriamos, nei didelės nei mažos, nėra net jokios užuominos apie jos „nedarnumą”. HE be jokių išlygų, teisėtai laikoma AEI rūšimi ir niekas šito nekvestionuoja.

WWF Aršiausias energetikos oponentas :

Pasaulinis laukinės gamtos fondas (WWF) pagal 45 balų skalę, atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir kylančią riziką, socialinį priimtinumą ir savikainą vertina:

Geotermija - 43, HE galios padidinimas - 43Saulė (šiluma) - 39Mažoji hidroenergetika – 39Tvari (darni) biomasė -39, Netvari biomasė -17Vėjas - 37. Didžioji HE - 30, Atominė - 13

Šaltinis: Climate Solutions: The WWF Vision for 2050, 2007.

Šaltinis: Climate Solutions: The WWF Vision for 2050, 2007.

Nemuno ruožo HEties Gardinu

(viena statoma, kita projektuojama)

5 km

Druskininkai

2-oji Gardino (Nemnovskaja) HE

Maksimalus HE užtvankos (slėgio) aukštis:~9m

Galia: ~18 MW

Elektros gamyba: ~100 GW/metus

Tvenkinio plotas: ~7 km2

Hidroenergetika /upių inžinerijos infrastruktūra ir

aplinkosauga - sutaikoma

Aplinkosauginių rekomendacijųhidroelektrinių (HE) neigiamampoveikiui aplinkai sumažinti parengimas

Nemuno, Dauguvos, Lielupės irVentos upių baseinų rajonų valdymo planųparengimas Nevėžio pabaseinio hidrologiniorežimo optimizavimo, siekiant pagerintivandens telkinių būklę, galimybių analizėsatlikimas bei rekomendacijų optimizavimopriemonėms parinkti ir taikyti Nevėžio irkituose Lietuvos pabaseiniuoseparengimas

Žemos užtvankos <4-5 m (gamtinio potvynio aukštis) ir turinčios

reikalingas žuvų ir kitas aplinkosaugos priemones, turi marginalų poveikį hidrologiniam režimui ir vandens

aplinkaiTai savo laiku, žuvų atžvilgiu, patvirtino ichtiologas akad.

J.Virbickas Įdomu, kodėl šito nenori

prisiminti oponentai?

LR vandens įstatymo 14 straipsnio pataisa (2004m.)draudžianti statyti užtvankas Nemune ir po jos sekęspoįstatyminis aktas “Ekologiniu bei kultūriniu požiūriuvertingos upės”, besąlygiškai užkerta kelią upių naudojimąekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiamstenkinti. Parengtos hidroenergetikos, upių laivybos, rekreacinionaudojimo, apsaugos nuo potvynių studijos, o taip patverslo bei vandens mokslo specialistų pareiškimai aiškiaiparodė šių teisės aktų ydingumą. Tačiau ši informacijasprendimų priėmėjų neįtikino.

Parengta AEI plėtros strategija hidroenergetikos situacijos nepagerino. Tikime, kad naujasis AEI įstatymas, hidroenergijos atžvilgiu, bus teisingas.

Išvados

Ačiū už dėmesį

Tyrimų rėmėjai

Aplinkos, Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūko ministerijos, Aplinkos Apsaugos apsaugos Agentūra, Vidaus vandens kelių direkcija, Klaipėdos apskrities administracija

ES programa “Pažangi energetika Europai”, ES bendrosios mokslo programos FP5, FP6